(1)

žinių valorizacija – socialinės ir ekonominės vertės kūrimas iš žinių susiejant įvairias sritis ir sektorius, o duomenis, praktinę patirtį ir mokslinių tyrimų gavinius (results) paverčiant tvariais produktais, paslaugomis, sprendimais ir žiniomis grįstais politikos sprendimais, kurie naudingi visuomenei (12);

(2)

pramonės ir akademinės bendruomenės bendrakūra – pramonės, mokslinių tyrimų ir inovacijų subjektų ir galbūt kitų suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, valdžios institucijų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės, bendro žinių kūrimo ir valorizacijos procesas (13);

(3)

akademinė bendruomenė – universitetai ir kitos aukštojo mokslo įstaigos, įskaitant viešąsias ir privačiąsias mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijas (14), taikomųjų mokslų universitetus ir kitas aukštąsias profesinio rengimo ir mokymo įstaigas;

(4)

intelektinis turtas – bet koks mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos gavinys ar produktai, tokie kaip intelektinės nuosavybės teisės, duomenys, praktinė patirtis, prototipai, procesai, praktikos, technologijos ir programinė įranga;

(5)

atvirasis mokslas – požiūris į mokslo procesą, grindžiamas atviru bendradarbiavimu darbo, priemonių ir žinių sklaidos srityse, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/695 2 straipsnio 5 punkte (15);

(6)

atvirosios inovacijos – inovacijų proceso atvėrimas esantiesiems už organizacijos ribų (16);

(7)

atviroji prieiga – nemokamai suteikiama galutinio naudotojo prieiga prie mokslinių tyrimų duomenų, įskaitant mokslines publikacijas, pagal Reglamento (ES) 2021/695 14 straipsnio 1 dalies a punktą ir 39 straipsnio 3 dalį.

a)

suformuluojant aiškią misiją skatinti pramonės ir akademinės bendruomenės bendrakūrą žinių valorizacijos tikslais ir plėtoti paskirtį atitinkančias mokslinių tyrimų ir plėtros strategijas, remiamas aukščiausios ir vidurinės grandies vadovų;

b)

skatinant tarpdalykį bendradarbiavimą ir keitimąsi žiniomis organizacijoje, kad dalijantis tiek gerais rezultatais, tiek iššūkiais ir mokantis iš patirties tarptų novatoriškumo kultūra ir atviras dialogas;

c)

apsvarstant galimybę sudaryti specialias grupes, atsakingas už pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo fasilitavimą ir rėmimą; skiriant laiko ir išteklių; teikiant gaires, kaip nustatyti galimus partnerius (atsižvelgiant į interesus, nusiteikimą, ankstesnę patirtį ir pajėgumų papildomumą); ir teikiant informaciją apie esamas bendrakūros ir partnerysčių rūšis (skirtingus dalyvavimo laipsnius, trukmę ir sąlygas);

d)

stiprinant pramonės ir akademinės bendruomenės dialogą per patariamąsias struktūras ir vadovaujantis bendromis veiksmų gairėmis, prie kurių prisidėtų akademinė bendruomenė, pramonės subjektai, valdžios institucijos, socialiniai partneriai, klasteriai, startuoliai ir piliečiai, pavyzdžiui, tuo tikslu įsteigiant specialias tarybas; galbūt organizuojant apskritojo stalo diskusijas, bendradarbiavimui palankią aplinką ar procesus, įskaitant įgūdžių poreikių analizę, kad būtų galima apibrėžti švietimo iššūkius ir nustatyti darbo rinkai aktualias kompetencijas ir įgūdžius, siekiant atitinkamai pritaikyti mokymo programas bei metodus ir suteikti studentams perspektyvių įgūdžių;

e)

kuriant bendras struktūras, tokias kaip inovacijų ir žinių centrai, virtualūs institutai ir verslumo akademijos (17), kad būtų puoselėjamas bendradarbiavimas ir susiformuotų patvarios tarpusavyje susijusios ekosistemos; galbūt kuriant gyvąsias laboratorijas ir siūlant iššūkiais grindžiamą veiklą, tokią kaip hakatonai, tam suburiant įvairioms valstybėms ir disciplinoms atstovaujančių studentų, tyrėjų, įmonių ir miestų komandas, kad būtų kuriami novatoriški įmonėms ir miestams aktualūs sprendimai;

f)

suteikiant galimybę įmonėse priimti bakalauro ir magistrantūros studentus, doktorantus ir doktorantūros studijas baigusius tyrėjus ir aktyviai dalyvaujant bendradarbiavimu grindžiamuose moksliniuose tyrimuose ir į misijas orientuotų mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje;

g)

skatinant veiklą, kuria siekiama stiprinti pasitikėjimą ir tarpusavio pažinimą, tokią kaip tinklaveika, delegavimas ir darbuotojų mainai tarp partnerių, ir naudojant priemones, tokias kaip inovacijų čekiai, kad partnerystė taptų veiksmingesnė ir patvaresnė.

a)

keičiantis idėjomis bendro intereso temomis ir informuojant vieniems kitus apie sėkmės istorijas ir geriausią praktiką (18), ir taip puoselėjant tarpsektorinės bendrakūros atmosferą ir tarpusavio mokymąsi;

b)

nustatant bendrus pramonės ir akademinės bendruomenės uždavinius ir tikslus, pavyzdžiui, tenkinti visuomenės poreikius arba skatinti technologines inovacijas, ir taip suderinant viešuosius ir privačiuosius interesus;

c)

komunikuojant apie tai, kuo žinių bendrakūra naudinga pramonei, pavyzdžiui, kaip ji padeda tenkinti visuomenės poreikius, daryti socialinį poveikį, tobulinti pramonės mokslinius tyrimus, sudaryti sąlygas talentų ir įgūdžių mainams, plėtoti socialines ir organizacines inovacijas darbo vietoje, naudoti viešosiomis lėšomis finansuojamas mokslinių tyrimų programas, dalytis rizika išbandant naujas idėjas ir technologijas, tobulinti produktus ar paslaugas ir didinti verslo konkurencingumą;

d)

komunikuojant apie tai, kuo žinių bendrakūra naudinga mokslinių tyrimų organizacijoms, pavyzdžiui, kaip ji padeda tenkinti visuomenės poreikius, daryti socialinį poveikį, stimuliuoti atskirtųjų įmonių plėtrą, jungtinius projektus ir publikacijas, mokslinių tyrimų gavinių taikymą pramonėje, orientavimąsi į pramonę, įgūdžių mainus ir prieigą prie infrastruktūros objektų, plėtoti socialines ir organizacines inovacijas, gerinti studentų ir mokslininkų įsidarbinimumą ir finansines galimybes, be kita ko, gausinti galimybes gauti finansavimą;

e)

atkreipiant dėmesį į sėkmingą pramonės ir akademinės bendruomenės partnerystę organizacijoje, pabrėžiant, kaip svarbu veiksmingai valdyti intelektinį turtą, ir parodant pramonės ir akademinės bendrakūros procese sukurtą pridėtinę vertę;

f)

bendraujant su politikos formuotojais ir viešojo administravimo institucijomis klausimais, susijusiais su pramonės ir akademinės bendruomenės bendrakūra politikos, finansavimo ir mokesčių paskatų (pvz., pramonės doktorantūrai finansuoti);

g)

organizuojant bendrą veiklą (pavyzdžiui, atvejų tyrimų konkursus, hakatonus, komunikacijos kampanijas, bendrus mokymus ir koncepcijos pagrindimus) ir įtraukiant piliečius į pramonės ir akademinės bendrakūros veiklą pagal Komisijos rekomendaciją (ES) 2024/736 (19).

a)

darbuotojų įdarbinimo, jų veiklos rezultatų (21) bei karjeros vertinimo ir paaukštinimo procesuose pripažįstant pramonės ir akademinės bendruomenės partnerystės sėkmes, dalyvavimą mainuose arba tarpsektorinį judumą ir įgūdžius, įgytus per pramonės ir akademinės bendruomenės bendrakūrą, ir už tai atlyginant; reikėtų apsvarstyti kitas paskatas, pvz., finansavimą, bendrą intelektinę nuosavybę ir dalijimąsi autoriniais atlyginimais;

b)

komunikuojant apie įvairių bendrakūros ir partnerystės galimybių naudą pramonės ir akademinės bendruomenės darbuotojams, pavyzdžiui, apie mokymosi visą gyvenimą, profesinio ir asmeninio tobulėjimo, mokslinių tyrimų savarankiškumo, lyderio vaidmenų ir mokslinių tyrimų komercializacijos galimybes;

c)

įtraukiant visus darbuotojus į dvikryptį tarpsektorinį judumą – iš pramonės į akademinę bendruomenę ir iš akademinės bendruomenės į pramonę, kad būtų skatinama bendrakūra ir tarpdalykė veikla, tokia kaip universitetuose siūlomos programos, kad būtų panaikintas atotrūkis tarp mokslinių tyrimų ir praktinio taikymo pramonėje;

d)

teikiant informaciją visiems darbuotojams apie aktualias priemones ir programas, be kita ko, apie dotacijas projektams, mokslo ir studijų stipendijas (fellowships, scholarships), pramonės doktorantūros ir podoktorantūros programas, tokias kaip neakademinės stažuotės, kurioms skiriamos programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ podoktorantūros stipendijos (22), ir tos programos doktorantūros tinklai (įskaitant pramonės doktorantūras) (23), koncepcijos pagrindimo dotacijas (24), Europos universitetų aljansus (25), pradinio finansavimo galimybes, paramos paslaugas, mokymą ir konsultuojamąjį ugdymą, finansavimo galimybes ir renginius.

a)

teikiant ir skatinant konsultuojamąjį ugdymą, mentorystę ir profesinio bei asmeninio tobulėjimo galimybes (įskaitant mikrokredencialus ir profesinį mokymą) visiems pramonės ir akademinės bendruomenės darbuotojams (26);

b)

investuojant į įvairialypes ir lanksčias mokymosi galimybes, įskaitant mikrokredencialus, kad būtų patenkinti kintantys pramonės ir akademinės bendruomenės poreikiai, ir įtraukiant įvairių profilių mokytojus ir kviestinius dėstytojus, ypač iš pramonės;

c)

stiprinant pramonės ir akademinės bendruomenės darbuotojų universaliuosius įgūdžius, kurių reikia veiksmingam tarpdalykiam ir tarpsektoriniam bendradarbiavimui, tokius kaip komunikacija, lyderystė, prisitaikymas prie kintančios darbo aplinkos, lankstumas ir derybų įgūdžiai;

d)

ugdant visapusišką supratimą, kaip veikia verslas, rengiant mokymus studentams bei tyrėjams ir suteikiant jiems galimybių pristatyti savo projektus pramonės atstovų grupėms, kad galėtų gauti grįžtamosios informacijos ir megzti ryšius savo būsimam profesiniam tobulėjimui, be kita ko, įsteigus studentų inkubatorius;

e)

ugdant visų akademinės bendruomenės darbuotojų ir studentų įgūdžius – projektų valdymo, priežiūros ir mentorystės, poveikio vertinimo, komunikacijos, žinių bendrakūros, valorizacijos ir inovacijų; tai apima mokymą apie vertinimo metodikas, matavimo sistemas ir projektų išdavų (outcomes) bei jų poveikio visuomenei vertinimą;

f)

skatinant studentų ir tyrėjų strateginį mąstymą ir puoselėjant jų verslumo įgūdžius, kad jie plėtotų novatoriškais produktais ir paslaugomis grindžiamas atskirtąsias įmones ir startuolius, taip praktiškai pritaikydami rinkoje savo mokslinių tyrimų gavinius;

g)

rengiant daugiau mokymų apie mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo galimybes ir ugdant visapusišką pramonės, visų pirma MVĮ, supratimą, kaip veikia akademinių ir mokslinių tyrimų institucijos ir kokią veiklą jos vykdo, taip pat skatinant inkubatorius, inovacijų centrus ir technologijų sklaidos centrus, kad būtų remiami MVĮ inovacijų procesai, pavyzdžiui, remiantis profesinės kompetencijos centrų atliktu darbu (27);

h)

rengiant intelektinio turto valdymo mokymus (mokymas taip pat turėtų būti orientuotas į pramonę, ypač MVĮ, ir akademinę bendruomenę, įskaitant studentus, ir idealiu atveju vykti mišriose grupėse) ir detaliau aptariant intelektinio turto valdymą projektuose ir partnerystėse, įskaitant atvirojo mokslo ir atvirųjų inovacijų aspektus pagal Komisijos rekomendaciją (ES) 2023/499;

i)

rengiant mokymus standartizacijos klausimais, kad pagerėtų mokslinių tyrimų, inovacijų ir standartizacijos ypatumų, sąsajų ir galimos tarpusavio sinergijos, galinčios pagerinti žinių valorizaciją, kaip nurodyta Komisijos rekomendacijoje (ES) 2023/498 (28), supratimas;

j)

ugdant darbuotojų, studentų ir tyrėjų įgūdžius naudotis skaitmeninėmis platformomis ir priemonėmis, įskaitant tas, kurios susijusios su duomenų raštingumu ir duomenų tvarkymu žinių valorizacijos reikmėms;

k)

skatinant visus darbuotojus (įskaitant vadovaujančius ir administracijos darbuotojus) ir tyrėjus dalyvauti atitinkamose nacionalinėse ir tarptautinėse tarpsektorinio judumo tarp akademinės bendruomenės ir pramonės programose ir kitose programose, tokiose kaip programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ doktorantūros tinklai, šios programos darbuotojų mainai (29) ir paprogramė COFUND (30), „Erasmus+“ (31), Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) žinių ir inovacijos bendrijų švietimo ir mokymo programos (32) ir Saugumo srities Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrija (CERIS).

a)

skatinant darbuotojus dalyvauti tinklaveikos veikloje organizacijoje ir su išorės organizacijomis ir didinant informuotumą apie tinklaveikos galimybes;

b)

organizuojant renginius, kuriuose aptarti bendrų interesų, iššūkių ir galimybių susitinka pramonės atstovai (įskaitant MVĮ, atskirtąsias įmones ir startuolius, verslo angelus, rizikos kapitalo fondus ir kitus suinteresuotuosius subjektus) ir akademinė bendruomenė, ir juose dalyvaujant;

c)

palaikant aktyvų absolventų tinklą, kad būtų galima megzti ryšius ir suteikti galimybių absolventams ir pramonės sektoriaus darbuotojams dalytis savo patirtimi su studentais ir būti mentoriais (33);

d)

prisijungiant prie klasterių (34), tinklų (35), platformų (36), praktikos bendruomenių, jungtinių darbo grupių ir patariamųjų tarybų (oficialių ir neoficialių) ir naudojantis esamomis paramos paslaugomis (pvz., inkubatoriais, akceleratoriais, žinių ir technologijų perdavimo biurais, ryšių biurais ir trečiųjų šalių ekspertais) ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis;

e)

didinant informuotumą apie iššūkius (įskaitant mokslinių tyrimų saugumą), susijusius su bendradarbiavimu mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir galimu užsienio kišimusi (37), ir skatinant Sąjungos įmonių ir pasaulio akademinių partnerių partnerystę (38);

f)

skatinant atvirą ir veiksmingą komunikaciją ir užtikrinant įvairių subjektų vartojamos terminijos supratimą;

g)

nustatant ir naudojant vardą pelniusias, profesionaliai valdomas skaitmenines platformas arba tarpininkavimo įmones (su paieškos parinktimis, filtrais, įspėjimais ir t. t.), kurios:

h)

įsteigiant reikiamomis priemonėmis ir ištekliais aprūpinamus vidaus ryšių palaikymo biurus, veikiančius kaip pramonės ir akademinės bendruomenės bendrakūros kontaktiniai punktai, teikiantys informaciją apie galimybes ir užtikrinantys sklandžius santykius su partneriais;

i)

skatinant ilgalaikį ir tvarų angažavimąsi pasibaigus projektams ir palaikant nuolatinius pramonės ir akademinės bendruomenės santykius ir partnerystes.

a)

susitariant dėl bendros vizijos, tikslų, lūkesčių ir uždavinių, kurie padėtų užtikrinti aukšto lygio angažavimąsi ir ilgalaikį įsipareigojimą, kartu gerbiant akademinę laisvę ir, kai įmanoma ir aktualu, atsižvelgiant į kitų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą kuriant partnerystės sistemą;

b)

skatinant visų partnerystės sistemoje dalyvaujančių šalių pasitikėjimą ir įsipareigojimą;

c)

nustatant aiškią ir išsamią sutartimi pagrįstą sistemą, valdymo struktūrą, partnerystės valdymo tvarką ir konfliktų sprendimo procedūrą, visa tai – padedant teisės specialistams;

d)

susitariant dėl detalaus partnerystės grafiko ir veiksmų gairių, be kita ko, dėl tarpinių reikšmių, terminų ir jų reguliarios peržiūros, ir parengiant partneriams bendrą tarpsektorinę darbinę terminiją;

e)

nustatant konkrečius partnerystės pažangos, sukurtos vertės, poveikio (aplinkai, technologijoms, ekonomikai, visuomenei, politikai ir sveikatai) ir tvarumo stebėsenos ir vertinimo rodiklius;

f)

parengiant bendrą intelektinio turto valdymo strategiją (39), apimančią svarstymus apie bendrąsias žinias, duomenų mainus, įvertinimą, bendrą intelektinės nuosavybės valdymą ir nuosavybę, atvirąjį mokslą, atvirųjų inovacijų praktikas ir indėlį į standartizaciją;

g)

susitariant dėl konfidencialumo, duomenų nuosavybės ir duomenų privatumo klausimų ir interesų konfliktų politikos;

h)

sukuriant aiškią bendradarbiavimo struktūrą, į kurią paskirti darbuotojai būtų specialiai išmokyti (ir, jei aktualu, specialią komandą organizacijose partnerėse); šias komandas gali remti į akademinius partnerius orientuoti žinių ir technologijų perdavimo biurai arba atitinkamos pramonės partnerių asociacijos;

i)

skatinant lygybę, įvairovę, tvarumą ir įtrauktį ir vengiant šališkumo lyčių atžvilgiu partnerystės tiksluose ir veikloje;

j)

didinant informuotumą apie partnerystės sistemą ir partnerių vertybes, vaidmenis, paskatas ir išteklius, kad būtų užtikrintas aiškumas ir suderinimas.

a)

naudojantis parama, gaunama iš įvairių rūšių tarpininkų, įskaitant žinių ir technologijų perdavimo specialistus ir sutarčių administratorius, prižiūrinčius oficialius organizacijos viduje atliekamus sandorius (pvz., dėl intelektinio turto valdymo aspektų); tarpininkais taip pat gali būti organizacijoje dirbantys ir kiti profesionalūs fasilitatoriai (pvz., pramonės sektoriaus arba mokslo asociacijos), padedantys palaikyti dialogą ir suprasti darbinius santykius, arba organizacijos, prižiūrinčios įvairių suinteresuotųjų subjektų bendrakūros erdves (pvz., bandomąsias aplinkas, eksperimentavimo erdves, platformas ir gyvąsias laboratorijas);

b)

pasinaudojant partnerystės tarpininkų parama, siekiant palengvinti tarpininkavimą ir partnerių komunikaciją;

c)

įtraukiant tarpininkus į partnerystės sistemų kūrimą ir dalyvaujant finansavimo agentūrų kvietimuose dalyvauti konkurse;

d)

bendraujant su tarpininkais siekiant teikti įžvalgų apie atsakingas inovacijas, konsultacijas reguliavimo klausimais ir gaires klausimais, kurių organizacija gali neišmanyti (pvz., dėl technologijų rizikos valdymo);

e)

skiriant pakankamai išteklių, įskaitant finansavimą ir investicijas į tarpininkų profesionalumo didinimą, ir pripažįstant, koks svarbus jų vaidmuo ES, nacionalinėse ir regioninėse inovacijų ekosistemose derinant įvairių suinteresuotųjų subjektų, tarpsektorinius ir regioninius pramonės ir akademinės bendruomenės interesus;

f)

remiant pramonės ir akademinės bendruomenės bendrakūroje dalyvaujančių tarpininkų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija apie geriausią praktiką ir skatinant eksperimentavimą, kad būtų galima prisitaikyti prie naujų technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas, ir jomis pasinaudoti;

g)

įgalinant tarpininkus ir investuojant į reikiamus įgūdžius – finansuojant pažintinius vizitus ir suteikiant galimybę mokytis apie finansinę ir nefinansinę gavinių valorizaciją ir socialinį verslumą;

h)

skatinant pramonės ir akademinės bendruomenės tarpininkus bendradarbiauti su regioninės politikos formuotojais ir administravimo įstaigomis, rizikos kapitalo investuotojais, verslo angelais ir investiciniais fondais, kad atsirastų arba stiprėtų regioniniai inovacijų centrai ir būtų pritraukta investicijų.

a)

su kiekvienu numatomu gaviniu susiejant nuosavybės ir kontrolės taisykles (be kita ko, dėl atvirosios prieigos ir intelektinės nuosavybės apsaugos) ir į didesnį poveikį orientuotą valorizacijos planą; šiame plane turėtų būti nurodytas kiekvienos šalies vaidmuo, taip pat veiksmai, kurių reikia imtis siekiant poveikio ir bendro naudojimo reikmėms, kai tai aktualu ir kai pagrindiniai partnerių interesai yra suderinti;

b)

nustatant veiksmingus kanalus ir priemones (41), be kita ko, standartizavimo reikmėms, kad būtų užtikrintas gavinių diegimas, ir sudarant reguliariai atnaujinamą kiekvieno konkrečios bendradarbiavimo veiklos partnerio pagrindinių darbuotojų ir kontaktinių asmenų sąrašą;

c)

didinant informuotumą ir pasinaudojant viešojo ir privačiojo finansavimo schemomis, įskaitant prototipų finansavimo programas, kad būtų pademonstruotas techninis mokslinių tyrimų gavinių įgyvendinamumas, ir Sąjungos bei nacionaliniu diegimo finansavimu;

d)

raginant naudoti esamas priemones ir paslaugas, kurios skatina nustatyti didelį inovacinį potencialą turinčius gavinius, ir remiant jų diegimo visuomenėje strategijų ir verslo planų rengimą.

a)

investuojant ir įsitraukiant į bendrus mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūros objektus (42) ir bendrakūros objektus, tokius kaip bendros darbo erdvės, eksperimentavimo erdvės ir inovacijų parkai, bandymų ir eksperimentavimo infrastruktūros objektai (43) ir bandomosios linijos (44), kuriuose galima gauti profesionalių darbuotojų paramą tokiose srityse kaip verslo plėtra, ryšių su pramone palaikymas, žinių ir technologijų perdavimo biurų valdymas ir mokslinių tyrimų finansavimo valdymas, siekiant panaikinti atotrūkį tarp pramonės ir akademinės bendruomenės;

b)

suteikiant prieigą prie išteklių, tokių kaip bendri objektai, įrenginiai ir duomenų saugyklos, kad būtų remiama jungtinė mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla (ir atsižvelgiant į susijusius konfidencialumo aspektus);

c)

remiant atvirųjų inovacijų platformas (įskaitant skaitmeninę aplinką ir priemones pramonės ir akademinės bendruomenės bendrakūros ir dalykinių ryšių užmezgimo reikmėms) ir į jas įsitraukiant, kad inovacijų projektai, inicijuoti ir plėtojami nuo inovacijų idėjų, pramonės uždavinių ir poreikių, būtų atlikti iki galo, subūrus inovacijų projektų konsorciumus ir komandas;

d)

teikiant gaires dėl bendrakūros metodų, geriausios atvirųjų inovacijų ir valorizacijos praktikos, pritaikytos konkretiems partnerystės tikslams ir uždaviniams; tarp tų metodų gali būti modeliuojamasis mąstymas, į naudotoją orientuota prieiga ir dalyvaujamieji veiksmai.

a)

bendrai susitariant dėl tinkamų tokių vertinimų parametrų ir užtikrinant pusiausvyrą tarp į verslą, socialinį aspektą ir mokslinius tyrimus orientuotų rodiklių. Jie gali apimti nustatytas inovacijas, licencijas, prekių ženklus ir programinę įrangą, indėlį į standartizaciją ir bendras viešojo ir privačiojo sektorių publikacijas. Reikėtų įvertinti poveikį (pvz., aplinkai, technologijoms, ekonomikai, visuomenei, politikai ir sveikatai). Apie neigiamą poveikį turėtų būti pranešama, o aspektai, keliantys susirūpinimą dėl etikos, – įvertinti;

b)

kartu susitariant dėl kokybinių parametrų, pagal kuriuos vertintinos partnerystės išdavos (tokios kaip profesiniai santykiai, užaugintas pasitikėjimas ir dalijimasis žiniomis), ir juos plėtojant, tam naudojant, pavyzdžiui, tikslines apklausas ir reguliarius grįžtamojo ryšio ciklus;

c)

naudojant atvejų tyrimus poveikiui visuomenei ir sukurtai vertei įvertinti, ypač projektų, kurie daugiausia finansuojami viešosiomis lėšomis, atveju, ir viešai juos skelbiant;

d)

ilgainiui persvarstant parametrus ir rodiklius ir stebint ilgalaikį partnerystės poveikį nuoseklumo, tvarumo, masto ir galimybės atkartoti aspektais;

e)

užtikrinant sąžiningą ir teisingą per pramonės ir akademinės bendruomenės bendrakūros veiklą sukurtos vertės pasidalijimą pagal tokios veiklos daromą poveikį;

f)

užtikrinant, kad, plėtodamos būsimą veiklą ir partnerystes, visos dalyvaujančios šalys atsižvelgtų į partnerystės teikiamą naudą ir poveikį.