European flag

oficialusis leidinys
Europos Sąjungos

LT

Seriju L


2023/2859

2023 12 20

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/2859

2023 m. gruodžio 13 d.

kuriuo sukuriamas Europos bendras prieigos punktas, užtikrinantis centralizuotą prieigą prie viešai skelbiamos informacijos, kuri yra aktuali finansinių paslaugų, kapitalo rinkų ir tvarumo srityse

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

kad sprendimus priimantys asmenys, profesionalūs ir neprofesionalieji investuotojai, nevyriausybinės organizacijos, pilietinės visuomenės organizacijos, socialinės ir aplinkos apsaugos organizacijos bei kiti ekonomikos ir visuomenės suinteresuotieji subjektai galėtų priimti patikimus, informacija pagrįstus ir aplinkos bei socialiniu požiūriu atsakingus investicinius sprendimus, kuriais prisidedama prie rinkos veikimo veiksmingumo, jiems svarbu turėti lengvą ir struktūrizuotą prieigą prie duomenų. Patikimų ir susistemintų informacijos šaltinių teikimas taip pat yra labai svarbus akademinės bendruomenės mokslininkams ir specialistams, kurie atlieka empirinius ar teorinius finansų rinkų tyrimus. Taip pat būtina užtikrinti lengvesnę prieigą prie viešos informacijos, įskaitant savanoriškai teikiamą informaciją, siekiant padidinti mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) augimo ir matomumo bei inovacijų galimybes. Bendrų Sąjungos duomenų erdvių plėtra svarbiausiuose sektoriuose, įskaitant finansų sektorių, padeda siekti tikslo suteikti lengvą prieigą prie patikimų informacijos šaltinių tuose sektoriuose;

(2)

savo 2020 m. rugsėjo 24 d. komunikate „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“ (toliau – KRS veiksmų planas) Komisija pasiūlė pagerinti viešą prieigą prie subjektų finansinės ir nefinansinės informacijos sukuriant Europos bendrą prieigos punktą (toliau – ESAP). 2020 m. rugsėjo 24 d. Komisijos komunikate „ES skaitmeninių finansų strategija“ (toliau – Skaitmeninių finansų strategija) bendrais bruožais išdėstyta, kaip ateinančiais metais Sąjunga galėtų skatinti skaitmeninę finansų pertvarką, ypač kaip skatinti plėtoti duomenimis grindžiamus finansus. Vėliau savo 2021 m. liepos 6 d. komunikate „Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategija“ Komisija tvariems finansams suteikia pagrindinį vaidmenį finansų sistemoje ir laiko juos pagrindine priemone Sąjungos ekonomikos žaliajai pertvarkai pagal Europos žaliąjį kursą, išdėstytą 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate, įvykdyti;

(3)

siekiant sėkmingos Sąjungos ekonomikos žaliosios pertvarkos tvariais finansais, labai svarbi lengva investuotojų prieiga prie informacijos, susijusios su įmonių tvarumu, kad jie būtų geriau informuoti, kai priima sprendimus dėl investavimo. Tuo tikslu reikia pagerinti viešą prieigą prie subjektų, pavyzdžiui, bendrovių, įmonių ir finansų įstaigų, finansinės ir nefinansinės informacijos. Veiksmingas būdas tai padaryti Sąjungos lygmeniu – sukurti centralizuotą platformą, t. y. ESAP, suteikiantį viešą elektroninę prieigą prie visos aktualios informacijos;

(4)

ESAP turėtų visuomenei teikti lengvą centralizuotą prieigą prie viešai skelbiamos informacijos apie subjektus ir jų produktus, kuri yra aktuali finansinių paslaugų, kapitalo rinkų, tvarumo ir diversifikavimo srityje, tačiau turėtų neteikti rinkodaros informacijos. Tokia prieiga reikalinga siekiant patenkinti didėjančią investicinių ir diversifikuotų su aplinkos, socialiniais ir valdymo aspektais susijusių finansinių produktų paklausą ir nukreipti kapitalą į tuos produktus. ESAP turėtų būti į ateitį orientuota platforma, kuri turėtų sudaryti sąlygas įtraukti viešą informaciją, kuri yra aktuali finansinių paslaugų, kapitalo rinkų, tvarumo ir diversifikavimo srityje, atsirandančią dėl būsimų Sąjungos teisėkūros procedūra priimamų aktų, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937;

(5)

investuotojai, rinkos dalyviai, konsultantai, akademinė bendruomenė ir plačioji visuomenė gali būti suinteresuoti gauti informaciją, kuri yra aktuali finansinių paslaugų, kapitalo rinkų, tvarumo ir diversifikavimo srityje ir kuri nėra ta, kurią reikalaujama viešai skelbti pagal Sąjungos teisę, jei subjektas tą informaciją padaro viešai prieinamą. Ypač MVĮ gali pageidauti viešai skelbti daugiau savo informacijos, kad būtų matomesnės potencialiems investuotojams ir taip gautų daugiau finansavimo iš kuo įvairesnių šaltinių. Rinkos dalyviai taip pat gali norėti pateikti daugiau informacijos, nei reikalaujama pagal Sąjungos teisę. Todėl ESAP turėtų teikti prieigą prie informacijos, kuri yra aktuali finansinių paslaugų, kapitalo rinkų, tvarumo ir diversifikavimo srityse ir kurią savanoriškai paviešina bet kuris valstybės narės teisės reglamentuojamas subjektas, jei toks subjektas priima sprendimą tą informaciją padaryti prieinamą ESAP. Tokia informacija galėtų būti teikiama savanoriškai, kai bus užtikrintas ESAP veiklos patikimumas ir veiksmingumas, – bet kuriuo atveju tai būtų daroma po to, kai Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateiks ESAP įgyvendinimo, veikimo ir veiksmingumo ataskaitą. Savanoriškai teikiama informacija turėtų būti aiškiai apibūdinta kaip tokia;

(6)

turėtų būti siekiama, kad savanoriškai teikiama informacija būtų vienodo formato ir savo turiniu, verte, naudingumu ir patikimumu būtų palyginama su ta privalomai teikiama informacija. Siekiant užtikrinti didesnį ESAP prieinamos savanoriškai teikiamos informacijos palyginamumą ir tinkamumą naudoti, Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (EBI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (3), Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (EIOPA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (4), ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (ESMA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (5), (toliau visos kartu – Europos priežiūros institucijos arba EPI) per Jungtinį komitetą turėtų parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodomi metaduomenys, kurie turi būti pridedami prie tos informacijos, ir, kai taikytina, naudotini tokios informacijos rengimo formatai ar šablonai. Jungtinis komitetas taip pat turėtų atsižvelgti į esamus atitinkamuose Sąjungos teisėkūros procedūra priimtuose sektorių aktuose nustatytus standartus ir, visų pirma, į standartus, specialiai parengtus MVĮ;

(7)

dėl ESAP neturėtų būti sukurta jokių turinio atžvilgiu naujų informacijos atskleidimo reikalavimų – ESAP turėtų būti grindžiamas esamais reikalavimais, nustatytais šio reglamento priede išvardytuose Sąjungos teisėkūros procedūra priimtuose aktuose. Siekiant, kad subjektams, ypač MVĮ, netektų papildoma administracinė ir finansinė našta, svarbu vengti informacijos teikimo dubliavimo;

(8)

siekiant padidinti informacijos prieinamumą ir palyginamumą, ESAP taip pat turėtų galėti apimti istorinę informaciją. Istorinė informacija turėtų apimti informaciją, kuri buvo paskelbta viešai ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki reikalavimo ją pateikti ESAP. Siekiant užtikrinti nuoseklius ir išsamius istorinės informacijos rinkinius, galimybė istorinę informaciją padaryti prieinamą ESAP turėtų likti duomenis renkančių įstaigų, kurios yra Sąjungos įstaigos, tarnybos ar agentūros, prerogatyva;

(9)

ESAP turėtų būti sukurtas laikantis ambicingo tvarkaraščio ir imantis tarpinių veiksmų, kad būtų užtikrintas jo veiklos patikimumas ir veiksmingumas. Visų pirma, turėtų būti skirta pakankamai laiko ESAP techniniam įgyvendinimui ir informacijos rinkimo procesui, kuris turi būti įdiegtas valstybėse narėse. Pradinis ESAP kūrimo etapas turėtų trukti 12 mėnesių, kad valstybės narės ir ESMA turėtų pakankamai laiko IT infrastruktūrai sukurti ir jai išbandyti remiantis riboto skaičiaus informacijos srautų rinkiniu. Vėliau, plėtojant ESAP, ilgainiui turėtų būti palaipsniui įtraukti papildomi informacijos srautai ir funkcijos tokiu tempu, kad ESAP būtų galima plėtoti patikimai ir veiksmingai. ESAP veikimas turėtų būti reguliariai vertinamas jo įgyvendinimo ir veikimo metu, kad būtų galima atlikti bet kokius pritaikymus, siekiant patenkinti jo naudotojų poreikius ir užtikrinti jo techninį veiksmingumą;

(10)

ESAP pateiktiną viešai prieinamą informaciją turėtų rinkti duomenis renkančios įstaigos, kurioms pavesta rinkti informaciją, kurią subjektai, kaip reikalaujama, turi skelbti viešai, arba duomenis renkančios įstaigos, kurioms pavesta rinkti informaciją, kurią subjektai pateikia savanoriškai. Siekdamos užtikrinti visapusišką ir ekonomiškai efektyvų ESAP veikimą, duomenis renkančios įstaigos informaciją ESAP turėtų skelbti automatiniu būdu, naudodamos vieną taikomųjų programų sąsają (toliau – API). Duomenis renkančios įstaigos turėtų, kiek įmanoma, remtis esamomis Sąjungos ir nacionalinio lygmens informacijos rinkimo procedūromis ir infrastruktūra, kad nepagrįstai nedelsdamos perduotų informaciją ESAP. Neturėtų būti privaloma padaryti informaciją prieinamą ESAP prieš ją paskelbiant viešai pagal taikytinus Sąjungos teisėkūros procedūra priimamus sektorių aktus. Siekiant padaryti informaciją prieinamą ESAP, subjektų pateiktą arba pačių duomenis renkančių įstaigų sugeneruotą informaciją turėtų saugoti duomenis renkančios įstaigos, išskyrus atvejus, kai pagal Sąjungos teisę jau yra numatyti tinkami alternatyvūs saugojimo mechanizmai. Neturėtų būti reikalaujama, kad duomenis renkančios įstaigos kurtų naujus saugojimo mechanizmus, jei informacijai saugoti galima naudotis esamais Sąjungos ar nacionaliniais mechanizmais. Valstybės narės turėtų paskirti bent vieną duomenis renkančią įstaigą, kuri rinktų subjektų savanoriškai pateikiamą informaciją, ir tai galėtų būti ta pati duomenis renkanti įstaiga, kuri renka subjektų privalomai teikiamą informaciją;

(11)

siekiant užtikrinti ekonomiškai efektyvų veikimą, duomenis renkančios įstaigos turėtų turėti galimybę deleguoti savo užduotis trečiajai šaliai. Tokiam delegavimui turėtų būti taikomos tinkamos apsaugos priemonės ir jis neturėtų būti vykdomas tokiu mastu, kad duomenis renkanti įstaiga taptų tik vadinamu pašto dėžutės funkciją atliekančiu subjektu. Neturėtų būti galima deleguoti užduoties savo nuožiūra priimti sprendimą atmesti ar pašalinti informaciją, kuri yra akivaizdžiai netinkama, piktnaudžiaujamojo pobūdžio ar nepatenkanti į šio reglamento taikymo sritį. Tačiau tai neužkerta kelio subjektui, kuriam buvo deleguotos užduotys, atlikti tokio atmetimo ar pašalinimo veiksmų pagal tokį duomenis renkančios įstaigos savo nuožiūra priimtą sprendimą;

(12)

kad ESAP pateikiamą viešai prieinamą informaciją būtų įmanoma naudoti skaitmeniniu būdu, subjektai tokią informaciją turėtų teikti nuskaitomuoju formatu arba, kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisę, elektroniniu formatu. Teikiant duomenis nuskaitomaisiais formatais informacija nebūtinai bus struktūruota taip, kad būtų skaitoma elektroninio prietaiso, o elektroninis formatas yra rinkmenos formatas, kurio struktūra leidžia kompiuterinėms taikomosioms programoms lengvai nustatyti, atpažinti ir nuskaityti konkrečius duomenis, įskaitant atskirus konstatuojamus faktus, ir tų duomenų vidaus struktūrą. Abu formatai turėtų būti atviri, kad duomenis būtų galima naudoti kuo plačiau. Atvirais formatais turėtų būti laikomi formatai, nepriklausomi nuo platformos ir prieinami visuomenei be jokio apribojimo, kuris trukdytų pakartotinai naudoti juose esančią informaciją. EPI per Jungtinį komitetą turėtų parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kurie būtų pateikti Komisijai ir kuriuose būtų nurodytos elektroninio bei nuskaitomojo formato charakteristikos ir atsižvelgiama į kintančias technologijų tendencijas ar standartus. Siekdamos užtikrinti, kad subjektai teiktų informaciją teisingu formatu ir galėtų įveikti jiems galinčias kilti technines problemas, laikydamosi šio reglamento duomenis renkančios įstaigos turėtų atlikti automatinius patvirtinimus ir, jei reikia, teikti pagalbą informaciją teikiantiems subjektams;

(13)

subjektai, teikiantys informaciją ir metaduomenis duomenis renkančioms įstaigoms, turėtų būti atsakingi už informacijos tikslumą bei išsamumą ta kalba, kuria ji buvo pateikta, ir už tos informacijos ir tų metaduomenų patikimumą. Laikydamiesi duomenų kiekio mažinimo ir apsaugos principų, subjektai turėtų užtikrinti, kad pateikiama informacija neapimtų jokių asmens duomenų, išskyrus atvejus, kai tie duomenys yra būtinas informacijos apie subjekto ekonominę veiklą elementas, be kita ko, tada, kai subjekto pavadinimas sutampa su savininko vardu ir pavarde (pavadinimu). Kai teikiama informacija apima asmens duomenis, subjektai turėtų užtikrinti, kad tų asmens duomenų atskleidimo tikslais jie galėtų remtis viena iš teisėtų duomenų tvarkymo sąlygų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 (6);

(14)

ESMA tikslas – ginti viešąjį interesą padedant užtikrinti finansų sistemos stabilumą ir veiksmingumą Sąjungos ekonomikos, piliečių ir įmonių labui. Tomis aplinkybėmis ESMA, visų pirma, padeda užtikrinti finansų rinkų vientisumą, skaidrumą, veiksmingumą ir tvarkingą veikimą. Viena iš jos užduočių – gerinti investuotojų apsaugą. Atitinkamai ESMA turėtų būti pavesta užduotis sukurti ir valdyti ESAP;

(15)

kad subjektai ir visuomenė galėtų identifikuoti ESAP informaciją teikiančias duomenis renkančias įstaigas, ESMA savo interneto svetainėje turėtų skelbti ir nuolat atnaujinti duomenis renkančių įstaigų sąrašą. Jeigu yra būtina atlikti sąrašo pakeitimus, tie pakeitimai turėtų būti atliekami per kuo trumpesnį laiką;

(16)

ESAP gali kilti tokia rizika kaip konfidencialumo pažeidimų rizika, vientisumo rizika ir rizika, susijusi su pačio ESAP prieinamumu ir jame tvarkomos informacijos prieinamumu. Ta rizika, be kita ko, gali būti avarijos, klaidos, tyčiniai išpuoliai ar gamtos reiškiniai ir turi būti pripažįstama kaip veiklos rizika. Siekiant užtikrinti, kad ESAP saugotų tvarkomą informaciją ir funkcijas pagal aukščiausius tinkamus standartus, ESMA ir duomenis renkančios įstaigos turėtų įgyvendinti tinkamą ir proporcingą politiką, be kita ko, atlikti reguliarias peržiūras;

(17)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas duomenų paieškai, radimui, išrinkimui ir naudojimui, ESMA turėtų užtikrinti, kad ESAP būtų įdiegtas funkcijų rinkinys, įskaitant paieškos funkciją, automatinio vertimo paslaugą ir galimybę nuskaityti informaciją, taip pat elektroninio prieinamumo funkcijos, suprojektuotos regos sutrikimų turintiems asmenims ir negalią bei prieigos poreikių turintiems asmenims. Paieškos funkcija turėtų būti siūloma visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis, o jos pagrindą turėtų sudaryti bent pagal šio reglamento priede išvardytus Sąjungos teisėkūros procedūra priimtus aktus pateikti metaduomenys. Naudotojų sąsaja ir paieškos funkcija ESAP turėtų būti sukurtos taip, kad jos būtų kiek įmanoma patogesnės naudotojui, užtikrintų aukštą duomenų palyginamumo lygį ir kad būtų pritaikytos labai įvairiems potencialiems naudotojams, pavyzdžiui, profesionaliems ir neprofesionaliems investuotojams, akademinėms įstaigoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms;

(18)

viešai ESAP prieinamos informacijos naudojimas ir pakartotinis naudojimas gali pagerinti vidaus rinkos veikimą ir skatinti plėtoti naujas paslaugas, kuriomis tokia informacija jungiama ir naudojama. Todėl, kai tai grindžiama viešojo intereso tikslu, būtina leisti naudoti ir pakartotinai naudoti ESAP prieinamą informaciją kitais tikslais nei numatytieji tą informaciją rengiant. Visgi tokiam informacijos naudojimui ir pakartotiniam naudojimui turėtų būti taikomos objektyvios ir nediskriminacinės sąlygos. Be to, kai tikslinga, turėtų būti taikomos sąlygos, atitinkančios nurodytąsias atvirojoje standartinėje licencijoje, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1024 (7), kurios visiems suteiktų galimybes duomenis ir turinį laisvai pasiekti, naudoti, koreguoti ir jais dalytis bet kuriuo tikslu. Subjektai, teikiantys savo informaciją duomenis renkančiai įstaigai, kad ta informacija būtų padaryta prieinama ESAP, neturėtų riboti tos informacijos naudojimo ir pakartotinio naudojimo reguliavimo ir nekomerciniais tikslais remdamiesi sui generis teise, nedarant poveikio Sąjungos teisei dėl autorių teisių ir kitų gretutinių teisių. Nei ESMA, nei duomenis renkančios įstaigos neturėtų prisiimti jokios atsakomybės už prieigą prie ESAP prieinamos informacijos ir jos naudojimą ir pakartotinį naudojimą, nedarant poveikio nesutartinės atsakomybės principams, nustatytiems Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 340 straipsnyje;

(19)

ESAP skelbiama informacija turėtų būti laiku padaryta prieinama visuomenei. Todėl duomenis renkančių įstaigų ESAP teikiama informacija turėtų būti nepagrįstai nedelsiant ir bet kuriuo atveju per kuo trumpesnį laikotarpį padaryta prieinama ESAP. Siekiant užtikrinti vienodą informacijos kokybę, duomenis renkančios įstaigos turėtų atlikti automatinius patvirtinimus ir atmesti pateiktą informaciją, kuri neatitinka būtinų reikalavimų. Automatinis patvirtinimas neturėtų būti susijęs su informacijos turiniu. Be automatinių patvirtinimų, duomenis renkančios įstaigos turėtų atmesti ar pašalinti informaciją, jeigu, pavyzdžiui, gavusios informaciją iš suinteresuotojo subjekto, jos nustato, kad informacija nepatenka į šio reglamento taikymo sritį arba kad joje yra turinys, kuris yra akivaizdžiai netinkamas ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio. Duomenis renkančios įstaigos neprivalo rankiniu būdu ar automatiškai tikrinti, ar informacija nepatenka į šio reglamento taikymo sritį ir ar ji yra akivaizdžiai netinkama ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio. Subjektai turėtų ir toliau būti atsakingi už turinį. Kitoms pareigoms, kurias duomenis renkančios įstaigos gali turėti pagal kitas Sąjungos ar nacionalinės teisės nuostatas, šis reglamentas nedaro poveikio;

(20)

ESAP turėtų leisti naudotojams su informacija susipažinti nemokamai ir be diskriminacijos, be to, turėtų sudaryti sąlygas naudotojams ESAP informacijos ieškoti, ją gauti ir parsisiųsti. Tačiau, siekiant apsaugoti ESMA nuo perteklinės finansinės naštos, atsirandančios dėl intensyvių naudotojų poreikių tenkinimo išlaidų, ESMA turėtų būti leidžiama gauti pajamų. Todėl, nukrypstant nuo bendrojo nemokamos prieigos prie informacijos principo, ESMA turėtų būti leidžiama taikyti mokesčius už specialias paslaugas, be kita ko, didelių priežiūros ar palaikymo išlaidų reikalaujančias paslaugas, susijusias su labai didelių kiekių informacijos paieškomis ir parsisiuntimu arba labai dažna prieiga prie ESAP prieinamos informacijos, ypač jeigu tokia informacija naudojama komerciniais tikslais. Tačiau visi taikomi mokesčiai neturėtų viršyti ESMA teikiant tas specialias paslaugas patirtų išlaidų. Visi surinkti mokesčiai turėtų būti skiriami bendram ESAP veikimui gerinti. Kai kuriems naudotojams, įskaitant akademinę bendruomenę ir pilietinės visuomenės organizacijas, neturėtų būti taikomi mokesčiai. Mokesčiai turėtų būti apskaičiuojami skaidriai ir remiantis aiškiais principais;

(21)

siekiant skatinti duomenimis grindžiamas inovacijas finansų sektoriuje, padėti integruoti kapitalo rinkas Sąjungoje, nukreipti investicijas į tvarią veiklą ir didinti efektyvumą vartotojams ir įmonėms, ESAP turėtų pagerinti prieigą prie viešos informacijos, kuri gali apimti asmens duomenis. Tačiau ESAP turėtų pagerinti prieigą tik prie tų asmens duomenų, kurie yra pateikiami pagal teisinį įpareigojimą viešai skelbiamoje informacijoje, arba, jei informacija yra viešai skelbiama savanoriškai, prie asmens duomenų, kurie yra tvarkomi esant teisiniam pagrindui juos tvarkyti pagal Reglamentą (ES) 2016/679. ESMA, kaip ESAP duomenų valdytoja, ir duomenis renkančios įstaigos turėtų užtikrinti, kad visų asmens duomenų tvarkymo, kuris atliekamas informacijos padarymo prieinama ESAP kontekste, procese būtų laikomasi Reglamento (ES) 2016/679 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (8). Duomenis teikiantys subjektai turėtų būti atsakingi už bet kokių asmens duomenų buvimo pateiktoje informacijoje nurodymą ir tokių asmens duomenų tvarkymą remiantis viena iš teisėtų duomenų tvarkymo pagal Reglamentą (ES) 2016/679 sąlygų. Duomenis renkančios įstaigos ar ESAP neturėtų saugoti informacijos su metaduomenimis, nurodančiais, kad informacijoje yra asmens duomenų, ilgiau nei būtina ir bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip penkerius metus, išskyrus atvejus, kai šio reglamento priede išvardytuose Sąjungos teisėkūros procedūra priimtuose aktuose numatyta kitaip;

(22)

vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir 2022 m. sausio 19 d. jis pateikė oficialias pastabas;

(23)

Europos Centrinis Bankas pateikė savo nuomonę 2022 m. birželio 7 d. (9);

(24)

kad galėtų įgyti ir išlaikyti visuomenės pasitikėjimą ESAP ir visus subjektus apsaugoti nuo neteisėto jų informacijos pakeitimo, duomenis renkančios įstaigos turėtų užtikrinti duomenų vientisumą ir informacijos, subjektų pateiktos duomenis renkančioms įstaigoms, šaltinio patikimumą. Konkrečiau, duomenis renkančios įstaigos turėtų užtikrinti tinkamą subjektų pateiktos ESAP skelbiamos ir prieinamos informacijos autentiškumo, prieinamumo, vientisumo ir neginčijamumo lygį. Informacijos neginčijamumas reiškia, kad subjektui turėtų būti pateiktas pagrįstas patikinimas, kad ji buvo pateikta, ir kad gavėjas turi subjekto tapatybės įrodymą. Tiems tikslams pasiekti galėtų būti naudojamas kvalifikuotas elektroninis spaudas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 (10). Konkretus juridinio asmens identifikatorius, jei jis yra, turėtų būti privalomu pateiktos informacijos elementu;

(25)

kad būtų galima palyginti skirtingų laikotarpių informaciją ESAP, naudotojams taip pat turėtų būti suteikta prieiga prie praėjusių laikotarpių informacijos, įskaitant istorinę informaciją. Išskyrus atvejus, kai šio reglamento priede išvardytuose Sąjungos teisėkūros procedūra priimtuose aktuose numatyta kitaip, ESAP turėtų suteikti prieigą prie informacijos pagrįstą laikotarpį. Tuo tikslu ESMA turėtų užtikrinti, kad asmens duomenys nebūtų saugomi ar prieinami ESAP ilgiau, nei reikalaujama pagal Sąjungos teisę, ir bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip penkerius metus, išskyrus atvejus, kai Sąjungos teisėkūros procedūra priimtuose aktuose, patenkančiuose į šio reglamento taikymo sritį, yra numatyta kitaip;

(26)

duomenis renkančios įstaigos turėtų informuoti ESMA apie visus nustatytus esminius praktinius sunkumus, susijusius su jų užduočių vykdymu. ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI ir EIOPA, turėtų stebėti, kaip veikia ESAP, ir skelbti metinę ataskaitą apie tai, siekiant užtikrinti, kad galimos problemos būtų paviešintos ir kad prireikus būtų galima imtis tinkamų veiksmų. ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI ir EIOPA, rengdama metinę ESAP veikimo ataskaitą taip pat padės užtikrinti, kad būtų įtrauktos kompetentingos institucijos ir kad su kitais suinteresuotaisiais subjektais būtų konsultuojamasi atitinkamai per ad hoc darbo grupę, grupę ar komitetą, kuriuos turi įsteigti ESMA;

(27)

atsižvelgiant į Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai dėl ESAP įgyvendinimo, veikimo ir veiksmingumo svarbą tam, kad būtų galima priimti deleguotąjį aktą, kuriuo būtų atidėtas informacijos, kurios duomenis renkančių įstaigų dar nereikalaujama pateikti pagal šį reglamentą taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2023/2864 (11) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/2869 (12), įtraukimas į ESAP, svarbu, kad Komisija pasinaudotų ESMA parengtomis metinėmis ESAP veikimo ataskaitomis ir tinkamai konsultuotųsi su duomenis renkančiomis įstaigomis ir atitinkamomis ekspertų grupėmis, visų pirma, su Europos vertybinių popierių komiteto ekspertų grupe. Europos Parlamentui ir Tarybai, jei jie mano, kad tai tinkama, turėtų būti suteikta pakankamai galimybių aptarti Komisijos ataskaitą;

(28)

siekiant prireikus atidėti tam tikros informacijos, kuri turėtų būti padaryta prieinama ESAP, įtraukimą į ESAP, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl datos, nuo kurios ta informacija turėtų būti pateikta, kad ji būtų prieinama ESAP. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (13) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(29)

kad informacija, kurią duomenis renkančios įstaigos gavo arba parengė ir kuri padaryta prieinama ESAP, būtų tvarkoma sklandžiai, būtina nustatyti tam tikrus aiškius ir išsamius reikalavimus, kuriais būtų nustatytas tos informacijos formatas bei metaduomenys ir nurodyta, kurios duomenis renkančios įstaigos ją turėtų rinkti. Siekiant užtikrinti duomenis renkančių įstaigų ESAP teikiamos informacijos kokybę, taip pat reikia apibrėžti kiekvieno subjekto pateiktos informacijos vieneto automatinio patvirtinimo, kurį turi atlikti duomenis renkančios įstaigos, charakteristikas, įskaitant kvalifikuoto elektroninio spaudo, kurį subjektai turi pridėti prie tos informacijos, kai to reikalauja duomenis renkančios įstaigos, charakteristikas. Tam, kad būtų užtikrintas ESAP skelbiamų duomenų naudojimas ir pakartotinis naudojimas, reikia nustatyti paskirtųjų atvirųjų standartinių licencijų sąrašą. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas duomenų paieškai, radimui ir išrinkimui laiku, taip pat reikia apibrėžti diegsimos API ir metaduomenų charakteristikas. Taip pat turėtų būti įgyvendinti papildomi reikalavimai, kiek tai susiję su veiksmingos paieškos funkcijomis, tokie kaip paieška pagal konkretų subjekto juridinio asmens identifikatorių, subjekto pateiktos informacijos rūšies klasifikaciją ir subjektų dydį pagal kategoriją. Tuo tikslu EPI per Jungtinį komitetą turėtų parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus. Rengdamos techninius įgyvendinimo standartus, EPI per Jungtinį komitetą turėtų iš anksto konsultuotis su duomenis renkančiomis įstaigomis ir išnagrinėti, visų pirma, galimas susijusias išlaidas ir naudą. Be to, ESMA turėtų galėti parengti techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatomas specialių paslaugų, kurios gali būti mokamos, pobūdis ir mastas, taip pat susijusi mokesčių struktūra, projektus. Tokie techninių įgyvendinimo standartų projektai sudarytų sąlygas visuotinei ir sąveikiai prieigai prie subjektų informacijos. Kalbant apie techninius įgyvendinimo standartus, susijusius su informacija apie tvarumą, EPI per Jungtinį komitetą turėtų palaikyti ryšius su EFRAG dėl tų standartų projektų rengimo. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 291 straipsnį priimti tuos techninius įgyvendinimo standartus vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsniu, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsniu ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsniu;

(30)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. prisidėti prie Sąjungos finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų integravimo užtikrinant lengvą centralizuotą prieigą prie viešos informacijos apie subjektus ir jų produktus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl to tikslo masto ir poveikio būtų geriau jo siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(31)

ESAP yra pirmasis naujo KRS veiksmų plano veiksmas ir konkretus Skaitmeninių finansų strategijos įgyvendinimo žingsnis. Taigi ESAP yra didelis bendros Europos svarbos projektas skaitmeninių finansų srityje. Dėl to reikėtų siekti kuo didesnio finansavimo pagal Skaitmeninės Europos programą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/694 (14), visų pirma ankstyvaisiais ESAP kūrimo etapais, atsižvelgiant į 2021 m. lapkričio 25 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateiktas sumas. Tos lėšos skiriamos Komisijai ankstyvuoju ESAP kūrimo etapu, numatant, jog bus užtikrinta, kad ESMA būtų galutinė bet kurio susijusio turto savininkė. Išnaudojus Skaitmeninės Europos programos įnašą, ESAP finansavimas turėtų būti teikiamas pagal modelį, numatytą ESMA finansavimui iki 2027 m. gruodžio 31 d. Kompetentingų institucijų įnašai pagal tą finansavimo modelį neturėtų viršyti 6 968 000 EUR. Tačiau valstybių narių skiriamas finansavimas nepriklauso nuo galimo 2021 m. lapkričio 25 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateiktų išlaidų sąmatų viršijimo. ESAP finansavimas po 2027 m. gruodžio mėn. turėtų būti aptartas vykdant atitinkamą biudžeto procedūrą kitos daugiametės finansinės programos kontekste, vertinant, ar būtų tinkama skirti didesnį įnašą iš Sąjungos biudžeto,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Europos bendras prieigos punktas

1.   Ne vėliau kaip 2027 m. liepos 10 d. ESMA įdiegia ir valdo Europos bendrą prieigos punktą (toliau – ESAP), teiksiantį centralizuotą elektroninę prieigą prie šios informacijos:

a)

informacijos, kuri viešinama pagal priede išvardytus Sąjungos teisėkūros procedūra priimtus aktus arba pagal teisiškai privalomus Sąjungos aktus, kurie bus priimti vėliau, kuriais numatoma centralizuota elektroninė prieiga prie ESAP skelbiamos informacijos;

b)

informacijos, kurią bet kuris valstybės narės teisės reglamentuojamas subjektas pasirenka savanoriškai padaryti prieinamą ESAP pagal 3 straipsnio 1 dalį ir kuri nurodyta priede išvardytuose Sąjungos teisėkūros procedūra priimtuose aktuose ar teisiškai privalomuose Sąjungos aktuose, kurie bus priimti vėliau, kuriais numatoma centralizuota elektroninė prieiga prie ESAP skelbiamos informacijos.

2.   Šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta informacija nepateikiama duomenis renkančioms įstaigoms siekiant ją padaryti prieinamą ESAP iki reikalavimo pateikti tą informaciją taikymo pradžios dienos, kaip numatyta priede išvardytuose Sąjungos teisėkūros procedūra priimtuose aktuose ar teisiškai privalomuose Sąjungos aktuose, kurie bus priimti vėliau, kuriais numatoma centralizuota elektroninė prieiga prie ESAP skelbiamos informacijos.

3.   Duomenis renkančios įstaigos, kurios yra Sąjungos įstaigos, tarnybos ar agentūros, istorinę informaciją gali padaryti prieinamą ESAP nuo reikalavimo pateikti informaciją ESAP taikymo pradžios dienos, kaip numatyta priede išvardytuose Sąjungos teisėkūros procedūra priimtuose aktuose ar teisiškai privalomuose Sąjungos aktuose, kurie bus priimti vėliau, kuriais numatoma centralizuota elektroninė prieiga prie ESAP skelbiamos informacijos.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.

subjektas – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo:

a)

kuris turi pateikti 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą informaciją duomenis renkančiai įstaigai arba

b)

kuris savanoriškai teikia informaciją duomenis renkančiai įstaigai pagal 1 straipsnio 1 dalies b punktą, kad ta informacija būtų padaryta prieinama ESAP;

2.

duomenis renkanti įstaiga – pagal 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus Sąjungos teisėkūros procedūra priimtus aktus paskirta Sąjungos įstaiga, tarnyba ar agentūra arba pagal 3 straipsnio 2 dalį valstybės narės paskirta nacionalinė įstaiga, tarnyba ar registras;

3.

nuskaitomasis formatas – plačiai naudojamas arba teisiškai privalomas naudoti atvirasis formatas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/1024 2 straipsnio 14 punkte, kurį galima nuskaityti automatiškai ir kurį gali skaityti žmogus;

4.

elektroninis formatas – elektroninis formatas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/1024 2 straipsnio 13 punkte;

5.

kvalifikuotas elektroninis spaudas – kvalifikuotas elektroninis spaudas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 910/2014 3 straipsnio 27 punkte;

6.

taikomųjų programų sąsaja (API) – funkcijų, procedūrų, apibrėžčių ir protokolų rinkinys, skirtas įrenginių tarpusavio komunikacijai ir sklandžiam keitimuisi duomenimis;

7.

metaduomenys – struktūruota informacija, kuri padeda rasti, naudoti ar tvarkyti informacinį išteklių, be kita ko, tą informacinį išteklių aprašo, paaiškina ar nurodo tos informacijos šaltinio buvimo vietą;

8.

asmens duomenys – asmens duomenys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte;

9.

istorinė informacija – 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta informacija, kuri buvo paskelbta viešai ne anksčiau kaip likus penkeriems metams iki reikalavimo pateikti tą informaciją ESAP taikymo pradžios dienos;

10.

Jungtinis komitetas – komitetas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 54 straipsnyje, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 54 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 54 straipsnyje.

3 straipsnis

Savanoriškas informacijos teikimas

1.   Nuo 2030 m. sausio 10 d. subjektas gali pateikti 1 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą informaciją duomenis renkančiai įstaigai valstybėje narėje, kurioje yra subjekto registruota buveinė, kad ta informacija būtų padaryta prieinama ESAP.

Teikdamas tokią informaciją duomenis renkančiai įstaigai subjektas:

a)

užtikrina, kad prie informacijos būtų pridėti metaduomenys, kuriais nurodo, kad informacija padaroma prieinama ESAP savanoriškai;

b)

užtikrina, kad prie informacijos būtų pridėti metaduomenys, kuriais nurodo, ar informacijoje yra asmens duomenų;

c)

užtikrina, kad prie informacijos būtų pridėti metaduomenys, būtini tam, kad veiktų 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta ESAP paieškos funkcija;

d)

pateikia tą informaciją nuskaitomuoju formatu;

e)

užtikrina, kad pateikta informacija būtų tokia, kuri patenka į 1 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritį;

f)

užtikrina, kad į informaciją nebūtų įtraukti jokie asmens duomenys, išskyrus atvejus, kai asmens duomenų reikalaujama pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę arba jie yra būtinas informacijos apie subjekto ekonominę veiklą elementas.

2.   Ne vėliau kaip 2030 m. sausio 9 d. kiekviena valstybė narė paskiria bent vieną duomenis renkančią įstaigą savanoriškai teikiamai informacijai rinkti ir apie tai praneša ESMA.

3.   Europos priežiūros institucijos, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 (toliau visos kartu – EPI) per Jungtinį komitetą parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodoma ši informacija:

a)

metaduomenys, kurie turi būti pridedami prie pagal 1 dalį pateikiamos informacijos;

b)

kai taikoma, konkretūs formatai arba šablonai, naudotini teikiant informaciją pagal 1 dalį.

4.   Rengdamos 3 dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus EPI atsižvelgia į jau esamus atitinkamuose Sąjungos teisėkūros procedūra priimtuose sektorių aktuose nustatytus standartus ir, visų pirma, į standartus, specialiai parengtus MVĮ.

EPI techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2028 m. sausio 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsniu, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsniu ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsniu.

EPI per Jungtinį komitetą priima gaires subjektams, siekdamos užtikrinti, kad pateikti metaduomenys būtų teisingi, įskaitant asmens duomenų įtraukimo į savanoriškai teikiamą informaciją sąlygas.

5.   Kai 1 dalyje nurodyta informacija apima asmens duomenis, subjektai užtikrina, kad tų duomenų tvarkymas būtų vykdomas remiantis viena iš teisėto duomenų tvarkymo sąlygų, išvardytų Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalyje. Šiuo reglamentu nesukuriamas teisinis asmens duomenų tvarkymo pagrindas.

4 straipsnis

Duomenis renkančių įstaigų sąrašas

ESMA 7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytame interneto portale skelbia duomenis renkančių įstaigų sąrašą, kuriame nurodomas kiekvienos duomenis renkančios įstaigos universalusis ištekliaus adresas.

ESMA užtikrina to sąrašo nuolatinį atnaujinimą ir apie visus to sąrašo pakeitimus informuoja Komisiją.

5 straipsnis

Duomenis renkančių įstaigų užduotys ir subjektų pareigos

1.   Duomenis renkančios įstaigos atlieka šiuos veiksmus:

a)

renka subjektų pateiktą informaciją;

b)

saugo subjektų pateiktą ar pačių duomenis renkančių įstaigų sugeneruotą informaciją ir, kai aktualu, naudojasi esamomis informacijos saugojimo procedūromis ir infrastruktūra;

c)

atlieka techninį subjektų pateiktos informacijos automatinį patvirtinimą, siekdamos nustatyti, ar informacija atitinka šiuos reikalavimus:

i)

informacija yra pateikta pagal 1 straipsnio 1 dalies a punktą nuskaitomuoju formatu arba, kai tinkama, elektroniniu formatu, nurodytu bet kuriame Sąjungos teisėkūros procedūra priimtame akte, pagal kurį ta informacija yra teikiama;

ii)

yra prieinami išsamūs informacijos metaduomenys, kaip nurodyta pagal šio straipsnio 10 dalies e punktą ir, kai taikytina, 3 straipsnio 1 dalies a punktą;

iii)

kai reikalaujama, prie informacijos pridėtas kvalifikuotas elektroninis spaudas;

d)

nenustato ESAP prieinamos informacijos naudojimo ir pakartotinio naudojimo sąlygų, išskyrus sąlygas, kurios atitinka atvirojo standarto licencijose, kaip nurodyta 9 straipsnyje, nustatytas sąlygas;

e)

nemokamai per taikytinus laikotarpius įdiegia API ir aprūpina ESAP informacija, tos informacijos metaduomenimis ir, kai reikalaujama, kvalifikuotu elektroniniu spaudu;

f)

tiek, kiek tai įeina į duomenis renkančios įstaigos techninę kompetenciją, informaciją teikiantiems subjektams teikia techninę paramą, susijusią su bent pateikimo, atmetimo ir pakartotinio pateikimo procesais;

g)

užtikrina, kad 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija išliktų prieinama ESAP bent 10 metų, nebent 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytuose Sąjungos teisėkūros procedūra priimtuose aktuose būtų numatyta kitaip.

Šios dalies pirmos pastraipos g punkto tikslais, laikydamosi reglamentų (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725, duomenis renkančios įstaigos imasi tinkamų techninių ir organizacinių priemonių, kad užtikrintų, jog tais atvejais, kai prie pateikiamos informacijos pridedamuose metaduomenyse nurodomi asmens duomenys, ta informacija nebūtų saugoma siekiant ją padaryti prieinamą ESAP ir ESAP nebūtų suteikiama prieiga prie jos ilgiau nei penkerius metus, nebent šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytuose Sąjungos teisėkūros procedūra priimtuose aktuose būtų numatyta kitaip.

2.   Duomenis renkančios įstaigos gali atmesti subjektų pateiktą informaciją, jei informacija yra akivaizdžiai netinkama, įžeidžianti arba nepriskiriama prie 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos.

Duomenis renkančios įstaigos pašalina ESAP prieinamą informaciją, kuri, jų nuomone, yra akivaizdžiai netinkama, piktnaudžiaujamojo pobūdžio arba nepriskiriama prie 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos.

3.   Duomenis renkančios įstaigos atmeta subjektų pateikiamą informaciją, jei atliekant šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą automatinį patvirtinimą nustatoma, kad informacija neatitinka tame punkte nustatytų reikalavimų, arba, kai aktualu, remiantis pranešimais, gautais pagal 10 straipsnio 2 dalį.

4.   Duomenis renkančios įstaigos per pagrįstą laikotarpį praneša subjektams apie informacijos atmetimą ar pašalinimą ir nurodo to priežastis.

5.   Jei duomenis renkanti įstaiga atmeta ar pašalina subjekto pagal 1 straipsnio 1 dalies punktą pateiktą informaciją, tas subjektas nepagrįstai nedelsdamas ištaiso informaciją ir ją pateikia iš naujo. Duomenis renkanti įstaiga praneša ESMA, jei informacija atmetama, pašalinama ar pakeičiama pagal šio straipsnio 2 dalį.

Subjektai gali nuspręsti pateikti informaciją tik vieną kartą ir tik vienai duomenis renkančiai įstaigai. Informacija kartu su atitinkamais pridedamais metaduomenimis pateikiama ir pakartotinai pateikiama tai pačiai duomenis renkančiai įstaigai.

6.   Subjektai yra atsakingi už informacijos išsamumą ir tikslumą ta kalba, kuria ji pateikiama, ir už atitinkamus pridedamus metaduomenis, kuriuos jie teikia duomenis renkančioms įstaigoms. Visų pirma, subjektai yra atsakingi už asmens duomenų įtraukimo į informaciją, kurią jie teikia duomenis renkančiai įstaigai, nurodymą ir atitinkamus kartu pridedamus metaduomenis, kuriais nurodoma, ar informacijoje yra asmens duomenų.

7.   Kiek tai susiję su informacija, patenkančia į šio reglamento taikymo sritį, duomenis renkančios įstaigos nesinaudoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/9/EB (15) 7 straipsnio 1 dalyje numatyta duomenų bazės sudarytojo teise ar kuria nors kita intelektinės nuosavybės teise taip, kad užkirstų kelią naudoti ir pakartotinai naudoti duomenų bazės turinį arba apribotų jo naudojimą ar pakartotinį naudojimą pagal šio reglamento 9 straipsnį.

8.   Duomenis renkanti įstaiga gali 1 dalies a, b, c, e, f, g punktuose ir 3 bei 4 dalyse nurodytas užduotis deleguoti valstybės narės teisės reglamentuojamam juridiniam asmeniui arba Sąjungos įstaigai, tarnybai ar agentūrai (toliau – subjektas, kuriam buvo deleguotos užduotys). Užduočių delegavimas turi būti rašytinio susitarimo, kuriame nurodomos deleguojamos užduotys ir sąlygos, kuriomis jos turi būti vykdomos, (toliau – delegavimo susitarimas) formos.

Delegavimo susitarime nustatytomis sąlygomis užtikrinama, kad:

a)

subjektas, kuriam buvo deleguotos užduotys, neturėtų interesų konflikto;

b)

subjektas, kuriam buvo deleguotos užduotys, nenaudotų gautos informacijos netinkamai, antikonkurenciniu būdu arba kitu tikslu, nei nurodytas delegavimo susitarime;

c)

subjektas, kuriam buvo deleguotos užduotys, užtikrintų informacijos apsaugą pagal 6 straipsnį, kiek tai susiję su deleguotomis užduotimis;

d)

subjektas, kuriam buvo deleguotos užduotys, reguliariai informuotų duomenis renkančią įstaigą apie savo bendrą deleguotų užduočių vykdymą;

e)

subjektas, kuriam buvo deleguotos užduotys, nepagrįstai nedelsdamas informuotų duomenis renkančią įstaigą apie bet kokį deleguotos užduoties nevykdymą.

Duomenis renkanti įstaiga išlieka atsakinga už visas savo deleguotas užduotis, įskaitant visos ESMA reikalingos informacijos, susijusios su deleguota užduotimi, pateikimą ESMA.

Tai, kad duomenis renkanti įstaiga delegavo užduotis trečiajai šaliai, neturi įtakos duomenis renkančios įstaigos atsakomybei. Duomenis renkanti įstaiga nedeleguoja savo užduočių tokiu mastu, kad jos nebebūtų galima laikyti duomenis renkančia įstaiga.

Duomenis renkanti įstaiga užtikrina, kad bet koks užduočių delegavimas būtų vykdomas ekonomiškai efektyviai ir kad, kiek įmanoma, delegavimas būtų naudojamas tam, kad esamos duomenų rinkimo procedūros ir infrastruktūra galėtų būti toliau naudojamos ESAP tikslais.

Duomenis renkanti įstaiga praneša ESMA apie visus sudaromus delegavimo susitarimus.

9.   Duomenis renkančios įstaigos užtikrina tinkamą subjektų pateikiamos informacijos, kuri turi būti padaryta prieinama ESAP, autentiškumo, prieinamumo, vientisumo ir neginčijamumo lygį. Siekdamos užtikrinti tuos lygius, valstybės narės gali leisti duomenis renkančioms įstaigoms reikalauti, kad prie subjektų pateikiamos informacijos, kuri turi būti padaryta prieinama ESAP, būtų pridėtas kvalifikuotas elektroninis spaudas.

10.   EPI per Jungtinį komitetą parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodoma ši informacija:

a)

kaip turi būti atliekamas subjektų pateiktos kiekvienos rūšies informacijos techninis automatinis patvirtinimas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies c punkte;

b)

šio straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktyje ir šio straipsnio 9 dalyje nurodyto kvalifikuoto elektroninio spaudo charakteristikos;

c)

šio straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos atvirosios standartinės licencijos;

d)

pagal šio straipsnio 1 dalies e punktą įdiegtinos API charakteristikos;

e)

7 straipsnio 3 dalyje nurodytai ESAP paieškos funkcijai būtinų metaduomenų, šio straipsnio 6 dalyje nurodytų metaduomenų ir visų kitų ESAP veikimui būtinų metaduomenų charakteristikos;

f)

šio straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti laikotarpiai;

g)

orientacinis formatų, kurie yra priimtini kaip nuskaitomieji formatai ir kaip elektroniniai formatai, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje, sąrašas ir charakteristikos.

11.   Rengdamos 10 dalyje nurodytus techninių įgyvendinimo standartų projektus EPI atsižvelgia į jau esamus atitinkamuose Sąjungos teisėkūros procedūra priimtuose sektorių aktuose nustatytus standartus ir visų pirma į standartus, specialiai parengtus MVĮ.

EPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2024 m. rugsėjo 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsniu, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsniu ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsniu.

12.   Duomenis renkančios įstaigos, kurios yra Sąjungos įstaigos, tarnybos ar agentūros, kurios teikia ESAP istorinę informaciją pagal 1 straipsnio 3 dalį, atlieka šiuos veiksmus:

a)

parengia tą informaciją nuskaitomuoju formatu;

b)

prie tos informacijos kartu pateikia metaduomenis, kuriuose nurodoma:

i)

subjekto pavadinimas;

ii)

informacijos rūšis, kaip klasifikuojama pagal 7 straipsnio 4 dalies c punktą;

iii)

jei yra, subjekto juridinio asmens identifikatorius, kaip nurodyta pagal 7 straipsnio 4 dalies b punktą;

c)

nurodo, kad informacija yra istorinė informacija.

Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies g punkto, istorinė informacija neturi būti prieinama ESAP ilgiau kaip penkerius metus.

6 straipsnis

Kibernetinis saugumas

ESMA nustato ESAP skirtą veiksmingą ir proporcingą IT saugumo politiką ir užtikrina tinkamą ESAP prieinamos informacijos autentiškumo, prieinamumo, vientisumo ir neginčijamumo lygį, taip pat tinkamą asmens duomenų apsaugos lygį. ESMA gali periodiškai persvarstyti ESAP IT saugumo politiką ir įvertinti kibernetinio saugumo padėtį, atsižvelgdama į kintančias tarptautines ir Sąjungos kibernetinio saugumo tendencijas ir naujausius pokyčius.

7 straipsnis

ESAP funkcijos

1.   ESMA užtikrina, kad ESAP turėtų bent šias funkcijas:

a)

interneto portalą su naudotojui patogia sąsaja, kuriame atsižvelgiama į neįgaliųjų prieigos poreikius, kad būtų suteikta prieiga prie ESAP skelbiamos informacijos visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis;

b)

API, suteikiančią galimybę lengvai prieiti prie informacijos ESAP;

c)

paieškos funkciją visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis;

d)

informacijos peržiūros langą;

e)

išrinktos informacijos automatinio vertimo paslaugą;

f)

parsisiuntimo paslaugą, be kita ko, didelio kiekio duomenų parsisiuntimo paslaugą;

g)

pranešimo naudotojams apie bet kokią naują ESAP pateiktą informaciją paslaugą;

h)

pagal 1 straipsnio 1 dalies b punktą savanoriškai teikiama informacija pateikiama taip, kad:

i)

ją būtų galima aiškiai atskirti nuo pagal 1 straipsnio 1 dalies a punktą privalomai teikiamos informacijos;

ii)

kai taikytina, naudotojai būtų informuojami, kad informacija nebūtinai atitinka visus pagal 1 straipsnio 1 dalies a punktą privalomai teikiamos informacijos reikalavimus ir ilgainiui nebūtinai bus atnaujinama.

2.   ESMA užtikrina, kad 1 dalies e ir g punktuose nurodytos funkcijos ESAP pradėtų veikti ne vėliau kaip 2028 m. liepos 10 d. ESMA užtikrina, kad 1 dalies h punkte nurodytos funkcijos ESAP pradėtų veikti ne vėliau kaip 2030 m. sausio 9 d.

3.   Šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta paieškos funkcija suteikia galimybę ieškoti pagal šiuos metaduomenis:

a)

informaciją pateikusio subjekto ir fizinio ar juridinio asmens, su kuriuo yra susijusi informacija, vardą ir pavardę (pavadinimą);

b)

informaciją pateikusio subjekto ir juridinio asmens, su kuriuo yra susijusi informacija, juridinio asmens identifikatorių;

c)

subjekto pateiktos informacijos rūšį, kaip nurodyta 1 straipsnio 1 dalyje, ir tai, ar tokia informacija buvo pateikta privalomai pagal 1 straipsnio 1 dalies a punktą ar savanoriškai pagal tos dalies b punktą;

d)

datą ir laiką, kada subjektas pateikė informaciją duomenis renkančiai įstaigai;

e)

datą ar laikotarpį, su kuriuo yra susijusi informacija;

f)

informaciją pateikusio subjekto ir juridinio asmens, su kuriuo yra susijusi informacija, dydį pagal kategoriją;

g)

juridinio asmens, su kuriuo yra susijusi informacija, registruotos buveinės valstybę;

h)

fizinio ar juridinio asmens, su kuriuo yra susijusi informacija, ekonominės veiklos sektorių (-ius);

i)

duomenis renkančią įstaigą, atsakingą už informacijos rinkimą;

j)

kalbą, kuria buvo pateikta informacija.

4.   EPI per Jungtinį komitetą parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodoma ši informacija:

a)

1 dalies b punkte nurodytos API charakteristikos;

b)

3 dalies b punkte nurodytas konkretus juridinio asmens identifikatorius;

c)

3 dalies c punkte nurodytų informacijos rūšių klasifikacija;

d)

3 dalies f punkte nurodytų subjektų dydžių kategorijos;

e)

3 dalies h punkte nurodytų sektorių apibūdinimas.

EPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2024 m. rugsėjo 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsniu, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsniu ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsniu.

8 straipsnis

Prieiga prie informacijos ESAP

1.   Siekiant skatinti Sąjungos kapitalo rinkų skaidrumą ir sklandų jų veikimą, ESMA užtikrina, kad prieiga prie ESAP pateikiamos informacijos būtų suteikiama be diskriminacijos ir kad naudotojai turėtų nemokamą tiesioginę ir neatidėliotiną prieigą prie informacijos ESAP.

2.   Tačiau ESMA ima mokesčius už specialias paslaugas, kurių techninės priežiūros ar palaikymo išlaidos yra didelės arba kurios yra susijusios su didelio kiekio informacijos paieška ir parsisiuntimu. Tie mokesčiai negali viršyti ESMA teikiant tas paslaugas patirtų tiesioginių išlaidų. Už tas paslaugas surinkti mokesčiai skiriami bendram ESAP veikimui gerinti.

3.   ESMA gali reikalauti, kad paslaugų, už kurias ESMA renka mokesčius, kaip nurodyta 2 dalyje, naudotojai užpildytų skaitmeninę deklaraciją.

4.   Nepaisant 2 dalies, ESMA leidžia toliau nurodytiems subjektams naudotis tiesiogine, neatidėliotina ir nemokama prieiga prie informacijos ESAP tiek, kiek tie subjektai vykdo atitinkamas savo pareigas, įgaliojimus ir įpareigojimus:

a)

visoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms ar agentūroms;

b)

visoms kompetentingoms institucijoms, kurias valstybė narė paskyrė pagal 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus Sąjungos teisėkūros procedūra priimtus aktus;

c)

visiems Europos statistikos sistemos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009 (16) 4 straipsnyje, nariams;

d)

visiems Europos centrinių bankų sistemos nariams;

e)

pertvarkymo institucijoms, paskirtoms pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES (17) 3 straipsnį;

f)

bet kuriai valstybės narės valdžios institucijai, įstaigai ar agentūrai;

g)

bet kuriai švietimo ir mokymo įstaigai, bet tik mokslinių tyrimų tikslais, akademinei bendruomenei, žiniasklaidos organizacijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms tiek, kiek prieiga prie duomenų yra būtina jų užduotims atlikti;

h)

subjektams, teikiantiems ir naudojantiems informaciją ESAP, kad galėtų vykdyti savo reguliavimo pareigas.

5.   2 dalies tikslais ESMA parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatomi specialių paslaugų, kurios gali būti mokamos, pobūdis ir mastas, taip pat susijusių mokesčių struktūra, projektus.

ESMA tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsniu.

6.   ESMA paskelbia ir padaro lengvai prieinamą informaciją ESAP interneto svetainėje apie mokesčių struktūrą, kiekio ribas, jeigu aktualu, ir tarifus. ESMA kasmet peržiūri kiekio ribas ir tarifus.

9 straipsnis

ESAP prieinamos informacijos naudojimas ir pakartotinis naudojimas

1.   Nei ESMA, nei duomenis renkančios įstaigos nėra atsakingos už subjektų duomenis renkančioms įstaigoms pateiktos ir ESAP prieinamos informacijos naudojimą ar pakartotinį naudojimą.

2.   ESAP prieinami asmens duomenys naudojami ir pakartotinai naudojami laikantis Reglamento (ES) 2016/679. Bet kokie asmens duomenys, kurie pakartotinai naudojami, saugomi ne ilgiau nei būtina ir bet kuriuo atveju ne ilgiau nei penkerius metus, nebent šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytuose Sąjungos teisėkūros procedūra priimtuose aktuose būtų numatyta kitaip.

3.   ESMA užtikrina, kad ESAP prieinamos informacijos naudojimui ir pakartotiniam naudojimui nebūtų taikomos jokios sąlygos, nebent tos sąlygos tenkina šiuos reikalavimus:

a)

jos yra objektyvios ir nediskriminuojančios;

b)

jos yra grindžiamos viešojo intereso tikslu;

c)

kai tinkama, priklausomai nuo informacijos rūšies jos atitinka atvirosiose standartinėse licencijose, kaip tai suprantama Direktyvos (ES) 2019/1024 2 straipsnio 5 punkte, nustatytas sąlygas ir pagal jas visiems visais tikslais leidžiama nemokamai naudotis ta informacija, ją koreguoti ir ja keistis.

4.   Subjektai, kurie teikia savo informaciją skelbti remdamiesi sui generis teise, nurodyta Direktyvos 96/9/EB 7 straipsnio 1 dalyje, neriboja ESAP prieinamos informacijos naudojimo ir pakartotinio naudojimo reguliavimo ir nekomerciniais tikslais.

10 straipsnis

Informacijos kokybė

1.   ESMA atlieka automatinius patvirtinimus, kad patikrintų, ar visa duomenis renkančių įstaigų ESAP pateikta informacija atitinka 5 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytus reikalavimus.

Jei duomenis renkančios įstaigos pateiktą informaciją pateikė subjektas, ESMA gali atlikti automatinius patvirtinimus imties pagrindu. Tokie automatiniai patvirtinimai nesiskiria nuo patvirtinimų, kuriuos atlieka duomenis renkančios įstaigos pagal 5 straipsnio 1 dalies c punktą.

2.   ESMA įdiegia tinkamus techninius procesus, kad galėtų automatiškai pranešti duomenis renkančiai įstaigai tais atvejais, kai pateikta informacija neatitinka 5 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytų reikalavimų. Tokio neatitikimo atvejais atsakomybė už informaciją tenka subjektams. Duomenis renkanti įstaiga praneša subjektui tais atvejais, kai informacija buvo atmesta, ir nurodo to atmetimo priežastis pagal 5 straipsnio 4 dalį.

3.   ESMA gali atlikti papildomus duomenų kokybės, vientisumo ir kilmės įrodymo patikrinimus. Remdamasi tų patikrinimų rezultatais, ESMA gali pranešti duomenis renkančioms įstaigoms apie nustatytus trūkumus ir sustabdyti informacijos pateikimą ESAP.

11 straipsnis

ESMA užduotys

1.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI ir EIOPA, atlieka šias užduotis:

a)

užtikrina, kad, subjektams perdavus informaciją, duomenis renkančių įstaigų pateikta informacija būtų nepagrįstai nedelsiant padaryta prieinama ESAP;

b)

duomenis renkančioms įstaigoms teikia su paslaugomis susijusią pagalbą;

c)

užtikrina, kad ESAP būtų pasiekiamas bent 97 % laiko per mėnesį, išskyrus planinės priežiūros, turinio naujinimo ir tinklalapio modernizavimo laiką – tokiu atveju naudotojams pateikiamas aiškus pranešimas, kuriame nurodoma tikėtina ESAP teikiamų paslaugų nutraukimo trukmė;

d)

kai tinkama, konsultuojasi su duomenis renkančiomis įstaigomis dėl bendrų problemų ir bendrų elgesio principų ir, visų pirma, aptaria:

i)

ESAP kasdienį administravimą;

ii)

kokybės politikos ir, kai tinkama, ESMA ir duomenis renkančių įstaigų sudarytų paslaugų lygio susitarimų parengimą ir įgyvendinimą;

iii)

ESAP finansavimo sąlygas, įskaitant atvejus, kuriais gali būti taikomi mokesčiai, ir tų mokesčių apskaičiavimo būdą;

iv)

esamas ir galimas kibernetinio saugumo grėsmes;

v)

ESAP įgyvendinimą ir veikimą, kiek tai susiję su užduočių delegavimu pagal 5 straipsnio 8 dalį;

e)

stebi ESAP įgyvendinimą ir veikimą ir kasmet apie tai praneša Komisijai, kaip nurodyta 12 straipsnyje.

2.   Šio straipsnio 1 dalies tikslais ESMA, kai tikslinga, sudarydama ad hoc darbo grupę, grupę ar komitetą, užtikrina, kad būtų konsultuojamasi su ekspertais ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kad jie teiktų rekomendacijas ir paramą, susijusią su ESAP techniniu įgyvendinimu. Be to, ESMA gali konsultuotis su Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupe, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 37 straipsnyje.

3.   Išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina siekiant palengvinti prieigą prie duomenis renkančių įstaigų pateiktos informacijos ir įgyvendinti šio reglamento reikalavimus, ESMA nesaugo informacijos, kurioje yra asmens duomenų, išskyrus automatinį, tarpinį ir trumpalaikį tvarkymą. ESMA imasi tinkamų techninių ir organizacinių priemonių siekdama užtikrinti, kad ESAP tvarkomi asmens duomenys būtų tvarkomi laikantis Reglamento (ES) 2018/1725 ir kad informacija, kurioje yra asmens duomenys, nebūtų saugoma ar prieinama ilgiau nei yra numatyta 5 straipsnio 1 dalies g punkte.

4.   ESMA užtikrina, kad asmens duomenų tvarkymas atitiktų Sąjungos institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų tvarkomų asmens duomenų apsaugos teisinę sistemą.

12 straipsnis

ESAP įgyvendinimo ir veikimo stebėsena

1.   Glaudžiai bendradarbiaudama su EBI ir EIOPA, ESMA stebi ESAP veikimą bent pagal kokybinius ir kiekybinius rodiklius, nustatytus 2 dalyje, ir skelbia bei pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai metinę ESAP veikimo ataskaitą.

2.   1 dalyje nurodyti kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai yra:

a)

lankytojų, paieškų ir parsisiuntimų skaičius;

b)

peržiūrėtos ir parsisiųstos informacijos rūšys pagal procentinę dalį;

c)

8 straipsnio 2 dalyje nurodyti ir ESMA taikyti mokesčiai;

d)

procentinė dalis paieškų, kurios baigėsi informacijos peržiūra ar parsisiuntimu, pagal informacijos rūšį ir prieigą;

e)

elektroninės informacijos, prieinamos ESAP, kiekis ir procentinė dalis, taip pat elektroninės informacijos peržiūrų ir parsisiuntimo kiekis bei procentinė dalis;

f)

pranešimų, siunčiamų atlikus 10 straipsnio 2 dalyje nurodytą automatinį patvirtinimą, santykinė dalis;

g)

visos reikšmingos triktys ir visi reikšmingi incidentai, turintys įtakos ESAP veiklai ar bendram veikimui;

h)

ESAP esančios informacijos prieinamumo, kokybės, tinkamumo naudoti, patikimumo ir savalaikiškumo vertinimas;

i)

vertinimas, ar ESAP atitinka savo tikslus, atsižvelgiant į jo naudojimo ir informacijos srautų Sąjungoje raidą;

j)

galutinio naudotojo pasitenkinimo vertinimas;

k)

palyginimas su panašiomis sistemomis trečiosiose valstybėse.

3.   Prieš pateikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ataskaitą, ESMA konsultuojasi su ad hoc darbo grupe, grupe ar komitetu, kurie turi būti įsteigti pagal šio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, ir gali konsultuotis su Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 37 straipsnyje nurodyta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupe.

13 straipsnis

Peržiūra

1.   Ne vėliau kaip 2029 m. sausio 10 d. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su ESMA ir atsižvelgdama į metines ataskaitas, nurodytas 12 straipsnyje, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl ESAP įgyvendinimo, veikimo ir veiksmingumo.

2.   1 dalyje nurodytoje ataskaitoje nagrinėjami šie klausimai:

a)

techninės problemos, su kuriomis susidūrė subjektai ir duomenis renkančios įstaigos įgyvendinant ESAP;

b)

ESAP tikslais vykdomo informacijos rinkimo ir perdavimo veiksmingumas;

c)

ESAP veiklos atsparumas IRT rizikai ir ESAP prieinamos informacijos patikimumas, be kita ko, naudojant kvalifikuotus elektroninius spaudus;

d)

subjektų ir duomenis renkančių įstaigų patirtos išlaidos, įskaitant vertinimą, ar duomenis renkančios įstaigos, kurios yra kompetentingos institucijos, padidino savo priežiūros mokesčius dėl išlaidų, patiriamų dėl ESAP;

e)

ESMA, kaip ESAP valdytojos, patirtos išlaidos ir ESAP finansavimo schema;

f)

ESAP poveikis viešai prieigai prie subjektų informacijos finansinių paslaugų, kapitalo rinkų ir tvarumo srityse;

g)

ESAP poveikis subjektų matomumui tarpvalstybiniams investuotojams, įskaitant MVĮ matomumą;

h)

ESAP poveikis Sąjungos privačių duomenų teikėjų padėčiai rinkoje;

i)

ESAP sąveikumas su panašiomis pasaulinėmis platformomis;

j)

ESAP įgyvendinimas ir veikimas, kiek tai susiję su užduočių delegavimu pagal 5 straipsnio 8 dalį.

3.   Atsižvelgiant į pridėtinę vertę, techninius iššūkius ir numatomas išlaidas, 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje pateikiama sąnaudų ir naudos analizė, susijusi su galimai aktualios informacijos, kuri ataskaitos rengimo metu dar nėra prieinama ESAP, todėl atsiranda duomenų trūkumas, būsimu įtraukimu į šio reglamento taikymo sritį.

Ataskaitoje taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl būsimo ESAP plėtojimo.

4.   Komisija pagal 14 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo iš dalies keičiami šios dalies antroje pastraipoje nurodyti Sąjungos teisėkūros procedūra priimti aktai, kad informacijos, kurią pagal 1 straipsnio 1 dalies a punktą dar nereikalaujama ar neleidžiama pateikti ESAP, įtraukimas į ESAP būtų atidėtas ne ilgesniam kaip 36 mėnesių laikotarpiui, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje Komisija padaro išvadą, kad esama didelių ir paplitusių sunkumų, kiek tai susiję su šio straipsnio 2 dalies a ir b punktuose išvardytais klausimais, įrodymų.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti Sąjungos teisėkūros procedūra priimti aktai:

Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (434b straipsnis),

Reglamentas (ES) Nr. 537/2014 (13a straipsnis),

Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 (23a straipsnis),

Reglamentas (ES) 2015/760 (25a straipsnis),

Reglamentas (ES) 2015/2365 (32a straipsnis),

Reglamentas (ES) 2017/1131 (37a straipsnis),

Reglamentas (ES) 2019/2033 (46a straipsnis),

Reglamentas (ES) 2023/1114 (110a straipsnis),

Reglamentas (ES) 2023/2631 (15a straipsnis),

Direktyva 2002/87/EB (30b straipsnis),

Direktyva 2004/25/EB (16a straipsnis),

Direktyva 2006/43/EB (20a straipsnis),

Direktyva 2007/36/EB (14c straipsnis),

Direktyva 2009/138/EB (304b straipsnis),

Direktyva 2011/61/ES (69b straipsnis),

Direktyva 2013/36/ES (116a straipsnis),

Direktyva 2014/59/ES (128a straipsnis),

Direktyva 2014/65/ES (87a straipsnis),

Direktyva (ES) 2016/97 (40a straipsnis),

Direktyva (ES) 2016/2341 (63a straipsnis),

Direktyva (ES) 2019/2034 (44a straipsnis),

Direktyva (ES) 2019/2162 (29a straipsnis).

14 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   13 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą Komisijai suteikiami 12 mėnesių laikotarpiui nuo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytos ataskaitos paskelbimo dienos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2023 m. gruodžio 13 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. NAVARRO RÍOS


(1)   OL C 290, 2022 7 29, p. 58.

(2)   2023 m. lapkričio 9 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2023 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas.

(3)   2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(4)   2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).

(5)   2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(6)   2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(7)   2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 172, 2019 6 26, p. 56).

(8)   2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(9)   OL C 307, 2022 8 12, p. 3.

(10)   2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).

(11)   2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/2864, kuria iš dalies keičiamos tam tikros direktyvos, kiek tai susiję su Europos bendro prieigos punkto sukūrimu ir veikimu (OL L, 2023/2864, 2023 12 20, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2023/2864/oj).

(12)   2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2869, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri reglamentai, kiek tai susiję su Europos bendro prieigos punkto sukūrimu ir veikimu (OL L, 2023/2869, 2023 12 20, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2023/2869/oj).

(13)   OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(14)   2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/694, kuriuo nustatoma Skaitmeninės Europos programa ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2015/2240 (OL L 166, 2021 5 11, p. 1).

(15)   1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 77, 1996 3 27, p. 20).

(16)   2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).

(17)   2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).


PRIEDAS

Šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų Sąjungos teisėkūros procedūra priimtų aktų sąrašas

A DALIS.   REGLAMENTAI

1.

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL L 302, 2009 11 17, p. 1).

2.

2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 236/2012 dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų (OL L 86, 2012 3 24, p. 1).

3.

2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 1).

4.

2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 18).

5.

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

6.

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (OL L 158, 2014 5 27, p. 77).

7.

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 1).

8.

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).

9.

2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL L 352, 2014 12 9, p. 1).

10.

2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų (OL L 123, 2015 5 19, p. 98).

11.

2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 337, 2015 12 23, p. 1).

12.

2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (OL L 171, 2016 6 29, p. 1).

13.

2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL L 168, 2017 6 30, p. 12).

14.

2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų (OL L 169, 2017 6 30, p. 8).

15.

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1238 dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP) (OL L 198, 2019 7 25, p. 1).

16.

2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 (OL L 314, 2019 12 5, p. 1).

17.

2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).

18.

2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937 (OL L 150, 2023 6 9, p. 40).

19.

2023 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2631 dėl Europos žaliųjų obligacijų ir neprivalomo informacijos apie obligacijas, kurios platinamos kaip aplinkos atžvilgiu tvarios, atskleidimo bei neprivalomo informacijos apie su tvarumu susietas obligacijas atskleidimo (OL L, 2023/2631, 2023 11 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2631/oj).

B DALIS.   DIREKTYVOS

1.

2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB (OL L 35, 2003 2 11, p. 1).

2.

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (OL L 142, 2004 4 30, p. 12).

3.

2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38).

4.

2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87).

5.

2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/36/EB dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje (OL L 184, 2007 7 14, p. 17).

6.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

7.

2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

8.

2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

9.

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

10.

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

11.

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

12.

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

13.

2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (OL L 26, 2016 2 2, p. 19).

14.

2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2341 dėl profesinių pensijų įstaigų (PPĮ) veiklos ir priežiūros (OL L 354, 2016 12 23, p. 37).

15.

2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (OL L 314, 2019 12 5, p. 64).

16.

2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2162 dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES (OL L 328, 2019 12 18, p. 29).

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2859/oj

ISSN 1977-0723 (electronic edition)