Europos Sąjungos L 379/2020

2020 11 13

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 379/3

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2020/1677

2020 m. rugpjūčio 31 d.

kuriuo, siekiant geriau praktiškai taikyti informacijos, susijusios su neatidėliotinomis priemonėmis ekstremaliose sveikatai situacijose, reikalavimus, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (1), ypač į jo 45 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 buvo iš dalies pakeistas Komisijos reglamentu (ES) 2017/542 (2) siekiant įtraukti tam tikrus reikalavimus dėl informacijos, susijusios su neatidėliotinomis priemonėmis ekstremaliose sveikatai situacijose, pateikimo ir dėl unikalaus mišinio identifikatoriaus įtraukimo į papildomą informaciją, pateikiamą pavojingo mišinio etiketėje. Minėti reikalavimai buvo iš dalies pakeisti Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/11 (3). Importuotojai ir tolesni naudotojai tų reikalavimų turės pradėti laikytis tik palaipsniui, atsižvelgdami į reikalavimų taikymo datų eiliškumą, kurios susijusios su rinkai tiekiamo mišinio naudojimo paskirtimis;

(2)

įvairių pramonės sektorių atstovai išreiškė susirūpinimą dėl informacijos, susijusios su neatidėliotinomis priemonėmis ekstremaliose sveikatai situacijose, reikalavimų praktinio taikymo tam tikrais atvejais, visų pirma dėl to, kad sunku žinoti tikslią mišinių sudėtį, kai gaminant mišinį naudojamos labai įvairios arba nežinomos sudėties žaliavos, kai tame pačiame mišinyje kartu naudojamos toksikologiškai labai panašios sudedamosios dalys, kurias tiekia keli skirtingi tiekėjai, arba kai tiekimo grandinės yra sudėtingos. Taip pat buvo išreikštas susirūpinimas dėl to, kad neįmanoma iš anksto žinoti, kokie konkretūs pagal užsakymą gaminami mišiniai bus pateikti rinkai;

(3)

būtina spręsti problemą, kai mišinyje naudojamos skirtingos, bet toksikologiškai labai panašios sudedamosios dalys, ir kai nežinoma, kokios sudedamosios dalies yra tam tikrame mišinyje, pateikiamame rinkai tam tikru metu. Siekiant užtikrinti, kad neatidėliotinų priemonių ekstremaliose sveikatai situacijose reikalavimų būtų tinkamai laikomasi praktikoje, importuotojams ir tolesniems naudotojams turėtų būti leidžiama toksikologiškai panašias mišinio sudedamąsias dalis sujungti į viena kitą pakeičiančių sudedamųjų dalių grupę ir pateikti informaciją apie bendrą mišinyje esančių sudedamųjų dalių koncentraciją, nenurodant jų atskiros koncentracijos. Kad apsinuodijimų kontrolės centrai galėtų imtis tinkamų neatidėliotinų priemonių ekstremaliose sveikatai situacijose, sudedamosios dalys į viena kitą pakeičiančių sudedamųjų dalių grupę turėtų būti sujungiamos, tik jei jos pagal poveikį sveikatai ir fizinį poveikį klasifikuojamos identiškai ir jei pavojų nurodymas ir papildoma informacija apie pavojų yra tokie patys visiems galimiems galutinio mišinio, kurio sudėtyje yra tos sudedamosios dalys, deriniams. Kad tam tikroms pavojingumo klasėms priskiriamas sudedamąsias dalis būtų galima sujungti į vieną grupę, jos taip pat turėtų turėti tą pačią techninę funkciją ir tas pačias toksikologines savybes;

(4)

siekiant išspręsti konkrečias problemas, kylančias gipso, prekinio betono mišinio ir cemento sektoriams, ir sudaryti jiems sąlygas laikytis reikalavimų, susijusių su neatidėliotinomis priemonėmis ekstremaliose sveikatai situacijose, nemažinant saugos lygio, turėtų būti įmanoma tuose trijuose sektoriuose pateikti su neatidėliotinomis priemonėmis ekstremaliose sveikatai situacijose susijusią informaciją apie tam tikrus standartizuotus mišinius, nurodant standartinę sudėtį. Tačiau tam, kad apsinuodijimų kontrolės centrai galėtų imtis tinkamų neatidėliotinų priemonių ekstremaliose sveikatai situacijose, ši galimybė turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai mišinio klasifikacija, atsižvelgiant į nurodytus standartinio mišinio sudėties koncentracijos intervalus, nesikeičia ir kai informacija apie sudėtį yra ne mažiau išsami nei informacija, pateikta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (4) 31 straipsnį parengtame mišinio saugos duomenų lape (toliau – saugos duomenų lapas). Jeigu saugos duomenų lape nurodyta informacija yra išsamesnė nei informacija apie standartinį mišinį, turėtų būti reikalaujama, kad importuotojai ir tolesni naudotojai pateiktų saugos duomenų lape nurodytą informaciją;

(5)

siekiant išspręsti konkrečius su tam tikrais degalais susijusius sunkumus ir atsižvelgiant į tai, kad rinkai teikiami degalai paprastai atitinka techninį standartą ir kad apsinuodijimų centrai pranešė apie nedaug apsinuodijimo degalais atvejų, turėtų būti įmanoma, kol bus rastas tinkamesnis sprendimas, informaciją, susijusią su neatidėliotinomis priemonėmis ekstremaliose sveikatai situacijose, pateikti remiantis saugos duomenų lape nurodyta informacija ir bet kokia kita žinoma informacija apie produktų cheminę sudėtį;

(6)

siekiant patenkinti vartotojų poreikius, susijusius su labai specifiniais dažų atspalviais, mišinių ruošėjų kartais prašoma pardavimo vietoje pagal užsakymą gaminti ir tiekti dažus. Šių pagal užsakymą gaminamų dažų sudėties variantai gali būti beveik neriboti. Todėl, jeigu nebus imamasi jokių švelninančių priemonių, norėdami laikytis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VIII priede nustatytų reikalavimų, susijusių su neatidėliotinomis priemonėmis ekstremaliose sveikatai situacijose, pagal užsakymą gaminamų dažų ruošėjai turėtų iš anksto pateikti informaciją apie labai didelį skaičių visų įmanomų spalvų derinių dažų, kurių daugelis praktiškai galbūt niekada nebus tiekiami, ir sukurti jų unikalius mišinių identifikatorius (toliau – UFI) arba turėtų kaskart atidėti tiekimą, kol bus pateikta informacija ir sukurtas UFI. Kad ir kokią galimybę pasirinkus, pagal užsakymą gaminamų dažų pramonei, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, tektų neproporcinga našta, o saugos lygis labai nepadidėtų;

(7)	apsinuodijimų kontrolės centrai pranešė apie nedaug su dažais susijusių nelaimingų atsitikimų. Atsižvelgiant į akivaizdžiai mažesnę riziką, palyginti su kitais mišiniais, pagrįsta leisti taikyti lankstesnį metodą, nes taip nebūtų žeminamas esamas saugos lygis;

(8)

todėl tikslinga numatyti galimybę netaikyti VIII priede nustatytos prievolės teikti informaciją apie pagal užsakymą gaminamus dažus ir reikalavimo sukurti UFI. Tačiau tokiu atveju, kad apsinuodijimų kontrolės centrai galėtų imtis tinkamų neatidėliotinų priemonių ekstremaliose sveikatai situacijose, atskiriems mišiniams, esantiems pagal užsakymą gaminamuose dažuose, turėtų būti toliau taikomi visi to priedo reikalavimai. Kartu su šiuo reglamentu, Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/1676 (5) iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 25 straipsnis, kad būtų įtraukta nauja taisyklė, taikoma pagal užsakymą gaminamiems dažams, dėl kurių nepateikta informacijos pagal VIII priedą ir kuriems nesukurtas atitinkamas UFI, ir pagal kurią kiekvienoje pagal užsakymą gaminamų dažų etiketėje turi būti nurodyti visų pagal užsakymą gaminamuose dažuose esančių atskirų mišinių UFI, kartu nurodant konkrečią kiekvieno tokio mišinio, turinčio UFI, koncentraciją, jeigu tokio mišinio koncentracija viršija 5 %;

(9)	atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VIII priedo pakeitimų skaičių, dėl teisinio aiškumo tikslinga pakeisti visą priedą;

(10)

atsižvelgiant į tai, kad artėja 2021 m. sausio 1 d. – reikalavimų taikymo data, Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VIII priede nustatyta vartotojams ir profesionaliems naudotojams skirtiems mišiniams, ir kad šiuo reglamentu sudaromos sąlygos visiems sektoriams laikytis to priedo reikalavimų, šis reglamentas turėtų įsigalioti kuo anksčiau;

(11)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VIII priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. rugpjūčio 31 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 353, 2008 12 31, p. 1.

(2) 2017 m. kovo 22 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/542, kuriuo pridedant priedą dėl suderintos informacijos, susijusios su neatidėliotinomis priemonėmis ekstremaliose sveikatai situacijose, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (OL L 78, 2017 3 23, p. 1).

(3) 2019 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/11, kuriuo dėl informacijos, susijusios su neatidėliotinomis priemonėmis ekstremaliose sveikatai situacijose, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (OL L 6, 2020 1 10, p. 8).

(4) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

(5) 2020 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1676, kuriuo dėl pagal užsakymą gaminamų dažų iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo 25 straipsnis (žr. šio Oficialiojo leidinio p.1).

PRIEDAS

„VIII PRIEDAS

SUDERINTA INFORMACIJA, SUSIJUSI SU NEATIDĖLIOTINOMIS PRIEMONĖMIS ESKTREMALIOSE SVEIKATAI SITUACIJOSE IR PREVENCINĖMIS PRIEMONĖMIS

A DALIS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1. TAIKYMAS

1.1.

Importuotojai ir tolesni naudotojai, tiekiantys rinkai vartotojams skirtus mišinius, kaip apibrėžta šio priedo A dalies 2.4 skirsnyje, turi laikytis šio priedo nuostatų nuo 2021 m. sausio 1 d.

1.2.

Importuotojai ir tolesni naudotojai, tiekiantys rinkai profesionaliam naudojimui skirtus mišinius, kaip apibrėžta šio priedo A dalies 2.4 skirsnyje, turi laikytis šio priedo nuostatų nuo 2021 m. sausio 1 d.

1.3.

Importuotojai ir tolesni naudotojai, tiekiantys rinkai pramoniniam naudojimui skirtus mišinius arba galutinio naudojimo mišinius, apie kuriuos nebūtina pranešti, kaip apibrėžta šio priedo A dalies 2.4 skirsnyje, turi laikytis šio priedo nuostatų nuo 2024 m. sausio 1 d.

1.4.

Importuotojai ir tolesni naudotojai, kurie pagal 45 straipsnio 1 dalį paskirtai įstaigai pateikė šio priedo reikalavimų neatitinkančią informaciją apie pavojingus mišinius iki 1.1, 1.2 ir 1.3 skirsniuose nurodytų taikymo datų, tų mišinių atžvilgiu šio priedo nuostatų laikytis neprivalo iki 2025 m. sausio 1 d.

1.5.

Nukrypstant nuo 1.4 skirsnio, jei vienas iš šio priedo B dalies 4.1 skirsnyje aprašytų pokyčių įvyksta iki 2025 m. sausio 1 d., importuotojai ir tolesni naudotojai, prieš tiekdami rinkai tokį pakeistą mišinį, turi laikytis šio priedo reikalavimų.

2. TIKSLAS, TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR TAIKYMO SRITIS

2.1.

Šiame priede nustatomi informacijos teikimo reikalavimai, kurių turi laikytis importuotojai ir tolesni naudotojai, tiekiantys rinkai mišinius (toliau – informacijos teikėjai), kad paskirtosios įstaigos galėtų naudotis informacija vykdydamos užduotis, už kurias jos yra atsakingos pagal 45 straipsnį.

2.2.

Šis priedas netaikomas moksliniams tyrimams ir plėtrai skirtiems mišiniams ir mišiniams, skirtiems produkto ir technologiniams tyrimams bei plėtrai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 22 punkte.

Šis priedas netaikomas mišiniams, kurie priskiriami tik vienai ar kelioms iš šių pavojingumo kategorijų/klasių:

1)	slėgio veikiamos dujos;

2)	sprogiosios medžiagos (nestabilios sprogiosios medžiagos ir 1.1–1.6 poklasiai).

2.2a.

Pagal užsakymą gaminamų dažų atveju, nepažeidžiant 25 straipsnio 8 dalies, informacijos teikėjai pagal šį priedą gali pasirinkti neteikti informacijos ir nekurti unikalaus formulės identifikatoriaus.

2.3.

Jeigu tai galutinio naudojimo mišiniai, apie kuriuos nebūtina teikti informacijos, arba rinkai teikiami tik pramoninio naudojimo mišiniai, informacijos teikėjai pagal B dalies 3.1 skirsnio antrą pastraipą gali pasirinkti nesilaikyti bendrųjų informacijos teikimo reikalavimų ir teikti mažiau išsamią informaciją, su sąlyga, kad pagal tos dalies 1.3 skirsnį yra galimybė greitai gauti papildomos išsamios informacijos apie produktą.

2.4.

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	vartotojams skirtas mišinys – vartotojams skirtas mišinys, naudojamas atskirai arba įdėtas į kitą vartotojams skirtą naudoti mišinį, kuriam taikomi 45 straipsnyje nustatyti informacijos teikimo reikalavimai;

2)	profesionaliam naudojimui skirtas mišinys – profesionalams naudoti ne pramonės objektuose skirtas mišinys, naudojamas atskirai arba įdėtas į kitą profesionalams naudoti ne pramonės objektuose skirtą mišinį, kuriam taikomi 45 straipsnyje nustatyti informacijos teikimo reikalavimai;

3)	pramoniniam naudojimui skirtas mišinys – mišinys, skirtas naudoti tik pramonės objektuose;

4)	galutinio naudojimo mišinys, apie kurį nereikia teikti informacijos, – mišinys, įdėtas į kitą vartotojams arba profesionaliems naudotojams skirtą mišinį, kuriam netaikomi 45 straipsnyje nustatyti informacijos teikimo reikalavimai;

pagal užsakymą gaminami dažai – dažai, nedideliais kiekiais gaminami prekybos vietoje individualiems vartotojams ar profesionalams, suteikiant atspalvį arba maišant skirtingus dažus.

Jei mišiniai skirti daugiau nei vienam naudojimo būdui, turi būti laikomasi visų susijusių naudojimo kategorijų reikalavimų.

3. INFORMACIJOS TEIKIMO REIKALAVIMAI

3.1.

Prieš pateikdami mišinius rinkai, informacijos teikėjai turi pateikti informaciją apie mišinius, kurie klasifikuojami kaip pavojingi dėl jų poveikio sveikatai arba fizinio poveikio, valstybės narės arba valstybių narių, kuriose mišinys tiekiamas rinkai, įstaigoms, paskirtoms pagal 45 straipsnio 1 dalį (toliau – paskirtosios įstaigos).

Pateikiama B dalyje nurodyta informacija. Ji pateikiama elektroninėmis priemonėmis XML formatu, kurį parengia Agentūra ir leidžia juo naudotis nemokamai.

3.2.

Jei, gavusi informaciją pagal 3.1 skirsnį, paskirtoji įstaiga pateikia informacijos teikėjui pagrįstą prašymą pateikti papildomos informacijos arba paaiškinimą, būtinus, kad ta paskirtoji įstaiga galėtų vykdyti užduotis, už kurias ji yra atsakinga pagal 45 straipsnį, informacijos teikėjas, nepagrįstai nedelsdamas, pateikia būtiną prašomą informaciją ar paaiškinimą.

3.3.

Informacija pateikiama valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje mišinys tiekiamas rinkai, valstybine (-ėmis) kalba (-omis), jeigu atitinkama (-os) valstybė (-s) narė (-s) nenustato kitaip.

3.4.

Numatoma mišinio paskirtis turi būti apibūdinta pagal Agentūros parengtą suderintą produktų skirstymo į kategorijas sistemą.

3.5.

Susidarius B dalies 4.1 skirsnio sąlygoms, pateikta informacija atnaujinama nepagrįstai nedelsiant.

4. INFORMACIJOS APIE MIŠINIŲ GRUPĘ TEIKIMAS

4.1.

Informacija apie daugiau nei vieną mišinį gali būti teikiama vienu kartu, jeigu visi tos grupės mišiniai klasifikuojami pagal tas pačias pavojaus sveikatai ir fizinio pavojaus savybes. Toliau tai vadinama informacija apie mišinių grupę.

4.2.

Informaciją apie mišinių grupę galima teikti tik kai visų tos grupės mišinių sudedamosios dalys yra tokios pačios (kaip nurodyta B dalies 3.2 skirsnyje) ir nurodytas visų mišinių kiekvienos sudedamosios dalies koncentracijos intervalas yra toks pats (kaip nurodyta B dalies 3.4 skirsnyje).

4.3.

Nukrypstant nuo 4.2 skirsnio, informaciją apie mišinių grupę leidžiama teikti ir tada, kai skirtingų tos grupės mišinių sudėtis tesiskiria kvapiosiomis medžiagomis, su sąlyga, kad kiekviename mišinyje esančių kvapiųjų medžiagų bendra koncentracija neviršija 5 %.

4.4.

Teikiant informaciją apie mišinių grupę, B dalyje nurodyta informacija, jei taikoma, pateikiama apie kiekvieną grupės mišinį.

5. UNIKALUS MIŠINIO IDENTIFIKATORIUS (UFI, ANGL. UNIQUE FORMULA IDENTIFIER)

5.1.

Informacijos teikėjas Agentūros parengtomis elektroninėmis priemonėmis sukuria unikalų mišinio identifikatorių (toliau – UFI). UFI – unikalus raidinis skaitmeninis kodas, kuriuo pateikta informacija apie mišinio sudėtį arba mišinių grupę vienareikšmiškai susiejama su konkrečiu mišiniu arba mišinių grupe. UFI priskyrimas yra nemokamas.

Jeigu pasikeitusi mišinio ar mišinių grupės sudėtis tenkina vieną ar kelias sąlygas, numatytas B dalies 4.1 skirsnio ketvirtos įtraukos a, b ir c punktuose, arba tam tikrais atvejais vieną arba kitą to skirsnio antroje pastraipoje nustatytą sąlygą, sukuriamas naujas UFI.

Nukrypstant nuo šio skirsnio antros pastraipos, naujo UFI nereikalaujama, kai teikiama informacija apie mišinių, kurių sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų, grupę, su sąlyga, kad sudėties pokytis susijęs tik su tomis kvapiosiomis medžiagomis arba su tuo, kad buvo pridėta naujų kvapiųjų medžiagų.

Nukrypstant nuo šio skirsnio antros pastraipos, naujo UFI nereikalaujama, jei pakeitimas, tenkinantis B dalies 4.1 skirsnio pirmos pastraipos ketvirtos įtraukos a punkte numatytą sąlygą, yra susijęs tik su viena ar daugiau sudedamųjų dalių, priskiriamų viena kitą pakeičiančių sudedamųjų dalių grupei, apie kurią informacija jau suteikta pagal B dalies 3.5 skirsnį.

5.2.

Prieš UFI įrašoma santrumpa didžiosiomis raidėmis „UFI“, o po jos dedamas dvitaškis („UFI:“); užrašas turi būti aiškiai matomas, įskaitomas ir nenutrinamas.

5.3.

Užuot įtraukęs UFI į papildomą informaciją etiketėje, informacijos teikėjas gali jį atspausdinti arba pritvirtinti ant vidinės pakuotės kartu su kitais etiketės elementais.

Jeigu UFI ant vidinės pakuotės pritvirtinti neįmanoma dėl jos formos arba mažo dydžio, informacijos teikėjas UFI gali atspausdinti arba pritvirtinti kartu su kitais etiketės elementais ant išorinės pakuotės.

Jeigu mišiniai yra be pakuočių, UFI nurodomas saugos duomenų lape arba, jeigu taikytina, įtraukiamas į 29 straipsnio 3 dalyje nurodytų etiketės elementų kopiją.

Jeigu mišiniai yra supakuoti ir tiekiami naudoti pramonės objektuose, informacijos teikėjas gali pasirinkti nurodyti UFI ne etiketėje arba pakuotėje, o saugos duomenų lape.

6. FORMATAI IR TECHNINĖ PARAMA TEIKIANT INFORMACIJĄ

6.1.

Agentūra nustato, prižiūri ir atnaujina UFI generatorių, XML formatus informacijai teikti ir suderintą produktų skirstymo į kategorijas sistemą ir suteikia galimybę jais nemokamai naudotis savo svetainėje.

6.2.

Agentūra teikia technines ir mokslines rekomendacijas, techninę paramą ir priemones, padedančias teikti informaciją.

B DALIS

TEIKIAMA INFORMACIJA

1. MIŠINIO IR INFORMACIJOS TEIKĖJO IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS

1.1. Mišinio produkto identifikatorius

Produkto identifikatorius nurodomas pagal 18 straipsnio 3 dalies a punktą.

Nurodomas visas mišinio prekybinis pavadinimas (-ai), įskaitant, kai tinka, etiketėje matomą prekės ženklą (-us), produkto pavadinimą ir pavadinimų variantus be santrumpų, leidžiančius produktą konkrečiai identifikuoti.

Be to, teikiamoje informacijoje turi būti nurodytas (-i) UFI.

1.2. Informacijos teikėjo ir kontaktinio punkto duomenys

Nurodomas informacijos teikėjo vardas, pavardė arba pavadinimas, tikslus adresas, telefono numeris ir el. pašto adresas ir kontaktinio punkto pavadinimas, tikslus adresas, telefono numeris ir el. pašto adresas, jei šie duomenys skiriasi, kad būtų galima gauti papildomos informacijos, kurios prireikia imantis neatidėliotinų priemonių ekstremaliose sveikatai situacijose.

1.3. Vardas, pavardė arba pavadinimas, telefono numeris ir el. pašto adresas, kuriais galima kreiptis norint greitai gauti papildomos informacijos apie produktą

Jeigu pateikiama mažiau išsami informacija, kaip nustatyta A dalies 2.3 skirsnyje, nurodomas vardas ir pavardė arba pavadinimas, telefono numeris ir el. pašto adresas, kad imantis neatidėliotinų priemonių ekstremaliose sveikatai situacijose būtų galima greitai susisiekti ir gauti išsamios papildomos informacijos apie produktą A dalies 3.3 skirsnyje nurodyta kalba. Telefono numeriu turi būti įmanoma susisiekti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

2. PAVOJŲ NURODYMAS IR PAPILDOMA INFORMACIJA

Šiame skirsnyje nustatomi informacijos reikalavimai, susiję su mišinio keliamais pavojais sveikatai ir fiziniais pavojais, ir su šiais pavojais susijusi atitinkama įspėjamoji informacija, taip pat papildoma teiktina informacija.

2.1. Mišinio klasifikavimas

Informacija apie mišinio klasifikavimą pagal pavojų sveikatai ir fizinį pavojų (pavojingumo klasė, kategorija ir frazė) teikiama pagal I priede nustatytas klasifikavimo taisykles.

2.2. Ženklinimo elementai

Jei taikoma, nurodomi šie pagal 17 straipsnį privalomi ženklinimo elementai:

—	pavojaus piktogramų kodai (V priedas),

—	signaliniai žodžiai,

—	pavojingumo frazių kodai (III priedas, įskaitant papildomą informaciją apie pavojų),

—	atsargumo frazių kodai (IV priedas).

2.3. Toksikologinė informacija

Pateikiama informacija apie mišinio arba jo sudedamųjų dalių toksinį poveikį, kaip nustatyta mišinio saugos duomenų lapo 11 skirsnyje pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 II priedą.

2.4. Papildoma informacija

Pateikiama ši papildoma informacija:

—	pakuotės, naudojamos tiekti rinkai vartotojams arba profesionaliems naudotojams skirtą mišinį, rūšis (-ys) ir dydis (-iai),

—	tiekiamo mišinio spalva (-os) ir fizinė būsena (-os),

—	tiekiamo mišinio pH vertė, jei ji žinoma, arba, jei mišinys yra kietos būsenos, vandeninio tirpalo arba tam tikros koncentracijos tirpalo pH vertė. Nurodoma bandomo mišinio koncentracija vandenyje. Jei pH vertė nėra žinoma, nurodomos priežastys,

—	produkto kategorija (žr. A dalies 3.4 skirsnį),

—	naudojimo būdas (skirta vartotojams, profesionaliam arba pramoniniam naudojimui, ar kelioms iš trijų paminėtų paskirčių).

3. INFORMACIJA APIE MIŠINIO SUDEDAMĄSIAS DALIS

3.1. Bendrieji reikalavimai

Pateikiama informacija apie mišinyje esančių sudedamųjų dalių cheminę tapatybę ir koncentraciją, kaip nurodyta 3.2, 3.3 ir 3.4 skirsniuose.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai pateikiama mažiau išsami informacija, kaip nustatyta A dalies 2.3 skirsnyje, teikiant informaciją apie pramoniniam naudojimui skirto mišinio arba galutinio naudojimo mišinio, apie kurį nebūtina teikti informacijos, sudėtį, galima pateikti tik saugos duomenų lape pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 II priedą nurodytą informaciją, su sąlyga, kad, kaip numatyta 1.3 skirsnyje, yra galimybė ekstremaliose situacijose greitai gauti papildomos informacijos apie sudėtį.

Sudedamosios dalys, kurių mišinyje nėra, nenurodomos. Tačiau jeigu jos pagal 3.5 skirsnį nurodomos kaip viena kitą pakeičiančių sudedamųjų dalių grupės dalys, arba jeigu jų koncentracija nurodoma procentų intervalais pagal 3.6 arba 3.7 skirsnius, jas galima nurodyti, jeigu jų tikrai bus mišinyje tam tikru metu.

Nukrypstant nuo trečios pastraipos, kai teikiama informacija apie mišinių grupę, kvapiųjų sudedamųjų mišinio dalių turi būti bent viename iš mišinių.

Kai teikiama informacija apie mišinių grupę, kurios mišiniuose yra įvairių kvapiųjų medžiagų, pateikiamas mišinių ir juose esančių kvapiųjų medžiagų, įskaitant jų kategoriją, sąrašas.

3.2. Mišinio sudedamųjų dalių identifikavimas

Mišinio sudedamoji dalis – cheminė medžiaga arba mišinys mišinyje.

3.2.1. Cheminės medžiagos

Cheminių medžiagų, identifikuotų pagal 3.3 skirsnį, produkto identifikatorius nurodomas pagal 18 straipsnio 2 dalį. Tačiau galima naudoti INCI pavadinimą, spalvos indekso pavadinimą ar kitą tarptautinį cheminį pavadinimą, su sąlyga, kad cheminis pavadinimas yra gerai žinomas ir juo vienareikšmiškai apibrėžiama cheminės medžiagos tapatybė. Taip pat nurodomi cheminių medžiagų, kurioms pagal 24 straipsnį leidžiama naudoti alternatyvų cheminį pavadinimą, cheminiai pavadinimai.

3.2.2. Mišinys mišinyje

Kai mišinys naudojamas kito mišinio, kuris tiekiamas rinkai, sudėtyje, pirmasis mišinys vadinamas mišiniu mišinyje (toliau – MIM).

Informacija apie MIM sudėtyje esančias chemines medžiagas pateikiama pagal 3.2.1 skirsnio kriterijus, išskyrus atvejus, kai informacijos teikėjas neturi galimybės gauti informacijos apie visą MIM sudėtį. Pastaruoju atveju,

a)	jeigu buvo sukurtas MIM skirtas UFI ir paskirtoji įstaiga iš anksto gavo informaciją apie MIM, vadovaujantis 18 straipsnio 3 dalies a punktu, MIM identifikuojamas pagal jo produkto identifikatorių, jo koncentraciją ir UFI;

jeigu buvo sukurtas MIM skirtas UFI, tačiau paskirtoji įstaiga iš anksto negavo informacijos apie MIM, vadovaujantis 18 straipsnio 3 dalies a punktu, MIM identifikuojamas pagal jo produkto identifikatorių, jo koncentraciją ir UFI, taip pat saugos duomenų lapuose pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 II priedą pateikiamą informaciją apie MIM ir visų kitų žinomų sudedamųjų dalių sudėtį, MIM tiekėjo pavadinimą, el. pašto adresą ir telefono numerį;

jeigu UFI nėra, vadovaujantis 18 straipsnio 3 dalies a punktu, MIM identifikuojamas pagal jo produkto identifikatorių, jo koncentraciją ir saugos duomenų lapuose pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 II priedą pateikiamą informaciją apie MIM ir visų kitų žinomų sudedamųjų dalių sudėtį, MIM tiekėjo pavadinimą, el. pašto adresą ir telefono numerį.

3.2.3. Identifikavimas pagal bendrinius sudedamųjų dalių identifikatorius

Nukrypstant nuo 3.2.1 ir 3.2.2 skirsnių, mišinių sudedamosioms dalims, kurios naudojamos išskirtinai siekiant pridėti kvapiųjų medžiagų ar spalvos, identifikuoti gali būti naudojami bendriniai sudedamosios dalies identifikatoriai „kvapiosios medžiagos“ arba „dažikliai“, jei tenkinamos šios sąlygos:

—	mišinio sudedamosios dalys neklasifikuojamos kaip pavojingos sveikatai,

—

mišinio sudedamųjų dalių, kurios identifikuojamos pagal tam tikrą bendrinį sudedamosios dalies identifikatorių, bendra koncentracija neviršija:

a)	5 % kvapiųjų medžiagų sumos ir

b)	25 % bendro dažiklių kiekio.

3.3. Teikiant informaciją nurodytinos mišinio sudedamosios dalys

Nurodomos šios mišinio sudedamosios dalys:

mišinio sudedamosios dalys, kurios klasifikuojamos kaip pavojingos dėl jų poveikio sveikatai arba fizinio poveikio:

—	kurių koncentracija lygi 0,1 % arba yra didesnė,

—	kurios yra identifikuotos, net jei jų koncentracija yra mažesnė nei 0,1 %, išskyrus atvejus, kai informacijos teikėjas gali įrodyti, kad šios sudedamosios dalys yra nesvarbios neatidėliotinoms priemonėms ekstremaliose sveikatai situacijose ir prevencinėms priemonėms;

2)	mišinio sudedamosios dalys, kurios neklasifikuojamos kaip pavojingos dėl jų poveikio sveikatai arba fizinio poveikio, kurios yra identifikuotos ir kurių koncentracija yra lygi 1 % arba didesnė.

3.4. Mišinio sudedamųjų dalių koncentracija ir koncentracijos intervalai

Informacijos teikėjai pateikia 3.4.1 ir 3.4.2 skirsniuose nurodytą informaciją apie mišinio sudedamųjų dalių, identifikuotų pagal 3.3 skirsnį, koncentraciją.

3.4.1. Pavojingos sudedamosios dalys, kurios yra labai svarbios neatidėliotinoms priemonėms ekstremaliose sveikatai situacijose ir prevencinėms priemonėms

Kai mišinio sudedamosios dalys pagal šį reglamentą priskiriamos bent vienai iš toliau išvardytų pavojingumo kategorijų, jų koncentracija mišinyje turi būti išreikšta tikslia procentine dalimi mažėjančia tvarka pagal masę arba tūrį:

—	1, 2 arba 3 ūmaus toksiškumo kategorijai,

—	1 arba 2 specifinio toksiškumo konkrečiam organui po vienkartinio poveikio kategorijai,

—	1 arba 2 specifinio toksiškumo konkrečiam organui po kartotinio poveikio kategorijai,

—	1, 1A, 1B arba 1C odos ėsdinimo kategorijai,

—	1 smarkaus akių pažeidimo kategorijai.

Vietoj tikslių procentinių dalių remiantis 1 lentele koncentraciją galima nurodyti procentų intervalu.

1 lentelė

Koncentracijos intervalai, taikomi pavojingoms sudedamosioms dalims, kurios yra labai svarbios neatidėliotinoms priemonėms ekstremaliose sveikatai situacijose

Mišinyje esančios pavojingos sudedamosios dalies koncentracijos intervalas (%)	Didžiausias koncentracijos intervalas, naudotinas teikiant informaciją
≥ 25 – < 100	5 % vienetų
≥ 10 – < 25	3 % vienetų
≥ 1 – < 10	1 % vienetų
≥ 0,1 – < 1	0,3 % vienetų
> 0 – < 0,1	0,1 % vienetų

3.4.2. Kitos pavojingos sudedamosios dalys ir sudedamosios dalys, neklasifikuojamos kaip pavojingos

Mišinyje esančių pavojingų sudedamųjų dalių, kurios nepriskiriamos kuriai nors iš 3.4.1 skirsnyje nurodytų pavojingumo kategorijų, ir identifikuotų sudedamųjų dalių, kurios nepriskiriamos prie pavojingų, koncentracija išreiškiama pagal 2 lentelę procentų intervalais mažėjančia tvarka pagal masę arba tūrį. Vietoj to galima nurodyti tikslias procentines dalis.

2 lentelė

Koncentracijos intervalai, taikomi kitoms pavojingoms sudedamosioms dalims ir sudedamosioms dalims, kurios neklasifikuojamos kaip pavojingos

Mišinyje esančios sudedamosios dalies koncentracijos intervalas (%)	Didžiausias koncentracijos intervalas, naudotinas teikiant informaciją
≥ 25 – < 100	20 % vienetų
≥ 10 – < 25	10 % vienetų
≥ 1 – < 10	3 % vienetų
> 0 – < 1	1 % vienetų

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, teikdami informaciją apie mišinių grupę, informacijos teikėjai neprivalo pateikti informacijos apie kvapiųjų sudedamųjų dalių, kurios nėra priskiriamos jokiai kategorijai arba priskiriamos tik 1, 1A arba 1B kategorijos odą jautrinančioms medžiagoms arba toksiškoms įkvėpus medžiagoms, koncentraciją.

3.5. Viena kitą pakeičiančių sudedamųjų dalių grupavimas

Teikiant informaciją apie sudedamąsias dalis, jos gali būti sujungtos į viena kitą pakeičiančių sudedamųjų dalių grupę, jeigu:

visos viena kitą pakeičiančių sudedamųjų dalių grupės sudedamosios dalys

—	turi tą pačią (-ias) techninę (-es) funkciją (-as), kuriai (-ioms) naudojamos mišinio, apie kurį teikiama informacija, sudedamosios dalys,

—	pagal poveikį sveikatai ir fizinį poveikį (pavojingumo klasė ir kategorija) klasifikuojamos identiškai,

—	pasižymi tomis pačiomis toksikologinėmis savybėmis, įskaitant bent toksinio poveikio rūšį (-is) ir tikslinį (-ius) organą (-us), ir

b)	visų galimų galutinio mišinio, kurio sudėtyje yra viena kitą pakeičiančių sudedamųjų dalių grupės sudedamosios dalys, derinių pavojai nurodomi ir papildoma informacija apie pavojų pagal B dalies 2 skirsnį pateikiama identiškai.

Kita galimybė: sudedamosios dalys, kurios priskiriamos tik odą ėsdinančioms, odą dirginančioms, akis pažeidžiančioms, akis dirginančioms, toksiškoms įkvėpus, kvėpavimo takus ar odą jautrinančioms medžiagoms arba kelių tokių medžiagų deriniui, taip pat gali būti jungiamos į viena kitą pakeičiančių sudedamųjų dalių grupę, jeigu:

a)	pagal poveikį sveikatai ir fizinį poveikį (pavojingumo klasė ir kategorija) visos sudedamosios dalys klasifikuojamos identiškai;

b)	jeigu taikoma, visų sudedamųjų dalių, kurios priskiriamos odą ėsdinančioms, odą dirginančioms, akis pažeidžiančioms ir akis dirginančioms medžiagoms, pH yra rūgštinis, neutralus arba šarminis;

c)	viena kitą pakeičiančių sudedamųjų dalių grupė sudaryta ne daugiau kaip iš penkių sudedamųjų dalių ir

d)	visų galimų galutinio mišinio, kurio sudėtyje yra viena kitą pakeičiančių sudedamųjų dalių grupės sudedamosios dalys, derinių pavojai nurodomi ir papildoma informacija apie pavojų pagal B dalies 2 skirsnį pateikiama identiškai.

3.5.1. Viena kitą pakeičiančių sudedamųjų dalių grupės pavadinimas ir sugrupuotų sudedamųjų dalių identifikavimas

Viena kitą pakeičiančių sudedamųjų dalių grupei suteikiamas pavadinimas, atitinkantis sugrupuotų sudedamųjų dalių techninę (-es) funkciją (-as), kuriai (-ioms) jos naudojamos mišinyje.

Kiekviena viena kitą pakeičiančių sudedamųjų dalių grupės sudedamoji dalis identifikuojama atitinkamai pagal 3.2.1 arba 3.2.2 skirsnį.

3.5.2. Sugrupuotų sudedamųjų dalių koncentracija ir koncentracijos intervalai

Nukrypstant nuo 3.4 skirsnio pirmos pastraipos, informacijos teikėjai pateikia 3.4.1 ir 3.4.2 skirsniuose nurodytą informaciją apie visų mišinyje esančių viena kitą pakeičiančių sudedamųjų dalių grupės sudedamųjų dalių bendrą koncentraciją.

Kai mišinyje esančios viena kitą pakeičiančių sudedamųjų dalių grupės sudedamosios dalys pagal šį reglamentą priskiriamos bent vienai iš 3.4.1 skirsnyje nurodytų pavojingumo kategorijų, mišinyje esančių viena kitą pakeičiančių sudedamųjų dalių grupės sudedamųjų dalių bendra koncentracija išreiškiama tikslia procentine dalimi mažėjančia tvarka pagal masę arba tūrį. Vietoj to galima nurodyti procentų intervalą pagal to skirsnio 1 lentelę.

Mišinyje esančių pavojingų sudedamųjų dalių, kurios sujungtos į viena kitą pakeičiančių sudedamųjų dalių grupę ir kurios nepriskiriamos prie kurios nors iš 3.4.1 skirsnyje nurodytų pavojingumo kategorijų, ir mišinyje esančių identifikuotų sudedamųjų dalių, kurios sujungtos į viena kitą pakeičiančių sudedamųjų dalių grupę ir kurios nepriskiriamos prie pavojingų, bendra koncentracija išreiškiama pagal 3.4.2 skirsnio 2 lentelę procentų intervalais mažėjančia tvarka pagal masę arba tūrį. Vietoj to galima nurodyti tikslias procentines dalis.

3.6. Mišiniai, atitinkantys standartinį mišinį

Nukrypstant nuo 3.2, 3.3 ir 3.4 skirsnių, kai mišinio, kurio sudėtis atitinka D dalyje nurodytą standartinį mišinį, klasifikacija, atsižvelgiant į atitinkamame standartiniame mišinyje nurodytus sudedamųjų dalių koncentracijos procentų intervalus, nesikeičia:

—

jeigu informacija apie standartinio mišinio sudėtį kartu su 3.2–3.4 skirsniuose nurodyta informacija apie standartiniame mišinyje nenurodytų sudedamųjų dalių tapatybę ir koncentraciją yra ne mažiau išsami nei pateiktoji saugos duomenų lape pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 II priedą, informacija apie vienos ar kelių mišinio sudedamųjų dalių, paminėtų standartiniame mišinyje, tapatybę ir koncentraciją gali būti pateikiama taip, kaip nurodyta tame standartiniame mišinyje, o apie kitas sudedamąsias dalis – kaip nurodyta 3.2–3.4 skirsniuose;

—

jeigu pirmesnėje įtraukoje nurodyta informacija yra mažiau išsami nei pateiktoji saugos duomenų lape pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 II priedą, pateikiama informacija apie visų mišinio sudedamųjų dalių, nurodytų saugos duomenų lape pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 II priedą, tapatybę ir koncentraciją.

3.7. Degalai

Nukrypstant nuo 3.2, 3.3 ir 3.4 skirsnių, galima pateikti informaciją apie 3 lentelėje išvardytų degalų sudedamųjų dalių, išvardytų saugos duomenų lape pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 II priedą, tapatybę ir koncentraciją. Taip pat nurodoma bet kurios kitos žinomos sudedamosios dalies tapatybė ir koncentracija.

3 lentelė

Degalų sąrašas

Degalai	Produkto aprašymas
Benzinas EN228	Automobiliniai degalai. Bešvinis benzinas
Benzinas E85	Automobiliniai degalai. Etanolis (E85), automobiliniai degalai
Benzino alkilatas	Variklių degalai. Specialus benzinas varikliniams įrankiams
SND	Degalams naudojamos suskystintos naftos dujos
SGD	Degalams naudojamos suskystintos gamtinės dujos
Dyzelinas	Automobiliniai degalai. Dyzelinių variklių degalai (su biodegalais arba be jų)
Parafininis dyzelinas (pvz., GTL, BTL arba HVO)	Automobiliniai degalai. Parafininis dyzelinas, gautas sintezės arba hidrovalymo būdu
Krosnių kuras	Skystasis mineralinis kuras, pasižymintis dyzelinio krosnių kuro savybėmis
Dyzelinas MK1	Automobiliniai degalai. 1 ir 2 ekologinės klasės dyzeliniai degalai greitasūkiams dyzeliniams varikliams
Aviaciniai degalai	Aviaciniai turbininių ir stūmoklinių variklių degalai
Žibalas. Šviečiamoji parafininė alyva	B ir C tipų šviečiamoji parafininė alyva lempoms
Mazutas	Visų klasių mazutas
Jūrinis kuras	Jūrinis kuras, kurio sudėtyje yra biodyzelino arba nėra
Riebalų rūgščių metilesteriai (RRME). Dyzelinas B100	Riebalų rūgščių metilesteriai (RRME), skirti naudoti dyzeliniuose varikliuose ir šildymo įrenginiuose

3.8. Mišinio sudedamųjų dalių klasifikavimas

Nurodoma, kaip mišinyje esančios cheminės medžiagos, identifikuotos pagal 3.3 skirsnį, klasifikuojamos pagal poveikį sveikatai ir fizinį poveikį (pavojingumo klasės, pavojingumo kategorijos ir pavojingumo frazės). Tai apima bent visų medžiagų, pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 II priedo 3.2.1 punktą nurodytų mišinio saugos duomenų lape ir bet kurio mišinyje esančio MIM saugos duomenų lape, klasifikaciją. Tais atvejais, kai informacijos teikėjas neturi galimybės gauti informacijos apie visą pagal 3.3 skirsnį identifikuotų MIM sudėtį, papildomai nurodoma, kaip tie MIM klasifikuojami pagal jų poveikį sveikatai ir fizinį poveikį.

4. PATEIKTOS INFORMACIJOS ATNAUJINIMAS

4.1. Pateiktos informacijos atnaujinimo sąlygos

Jeigu mišinys, apie kurį teikiama atskira arba mišinių grupės informacija, pasikeičia vienu ar keliais iš toliau nurodytų būdų, informacijos teikėjai, prieš tiekdami rinkai pakeistą mišinį, atnaujina pateiktą informaciją:

—	kai pasikeičia mišinio produkto identifikatorius arba UFI,

—	kai pasikeičia mišinio klasifikacija ir jis priskiriamas kitai klasifikacinei kategorijai pagal pavojus sveikatai ar fizinius pavojus,

—	kai gaunama naujos saugos duomenų lapo 11 skirsnyje pateiktinos toksikologinės informacijos apie mišinio arba jo sudedamųjų dalių pavojingas savybes,

—

jeigu mišinio sudėties pokytis atitinka vieną iš šių sąlygų:

a)	į mišinį įdedama, jame pakeičiama arba iš jo išimama viena ar daugiau sudedamųjų dalių, kurios turi būti nurodytos pagal 3.3 skirsnį;

b)	mišinio sudedamosios dalies koncentracija pakinta taip, kad viršijamas pirminėje informacijoje nurodytas koncentracijos intervalas;

c)	pagal 3.4.1 arba 3.4.2 skirsnį buvo nurodyta tiksli sudedamosios dalies koncentracija, o ta koncentracija pakinta taip, kad viršijamos 4 lentelėje nurodytos ribos.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos ketvirtos įtraukos, taikomos šios nuostatos:

a)	informaciją apie mišinius, kurių sudėtis atitinka bet kurį iš D dalyje nurodytų standartinių mišinių, reikia atnaujinti tik tada, kai mišinio sudėtis pasikeičia taip, kad ji nebeatitinka standartinio mišinio;

kai informacija apie mišinių sudėtį yra nurodyta remiantis saugos duomenų lapu pagal 3.6 arba 3.7 skirsnį, atnaujinus saugos duomenų lapo 3 skirsnį, reikia atnaujinti informaciją apie tuos mišinius.

4 lentelė

Sudedamųjų dalių koncentracijos pokyčiai, dėl kurių reikia atnaujinti pateiktą informaciją

Mišinyje esančios sudedamosios dalies tiksli koncentracija (%)	Sudedamosios dalies pradinės koncentracijos pokyčiai (±), dėl kurių reikia atnaujinti pateiktą informaciją
> 25 – < 100	5 %
> 10 – < 25	10 %
> 2,5 – < 10	20 %
≤ 2,5	30 %

Kai pasikeičia mišinių grupės kvapiosios medžiagos, atnaujinamas pagal 3.1 skirsnį pateiktinas mišinių ir juose esančių kvapiųjų medžiagų sąrašas.

4.2. Atnaujintos informacijos turinys

Pateikiant atnaujintą informaciją patikslinama ankstesnė informacija ir pateikiama naujos informacijos, kaip aprašyta 4.1 skirsnyje.

C DALIS

INFORMACIJOS PATEIKIMO FORMATAS

1. INFORMACIJOS PATEIKIMO FORMATAS

1.1. Informacijos pateikimo formatas

Informacija pagal 45 straipsnį paskirtoms įstaigoms teikiama Agentūros parengtu formatu. Pateikimo formatą sudaro šie elementai:

1.2. Mišinio, informacijos teikėjo ir kontaktinio punkto identifikavimo duomenys

Produkto identifikatorius

—	Visas produkto prekybinis pavadinimas (-ai) (kai teikiama informacija apie mišinių grupę, išvardijami visi produkto identifikatoriai)

—	Kiti pavadinimai, sinonimai

—	Unikalus mišinio identifikatorius (-iai) (UFI)

—	Kiti identifikatoriai (leidimo numeris, bendrovės produkto kodai)

Informacijos teikėjo ir kontaktinio punkto duomenys

—	Pavadinimas

—	Tikslus adresas

—	Telefono numeris

—	El. paštas

Kontaktinė informacija norint greitai gauti papildomos informacijos apie produktą (24 valandos/7 dienos). Taikoma tik kai galima teikti mažiau išsamią informaciją.

—	Pavadinimas

—	Telefono numeris (skambinti bet kurią dieną visą parą)

—	El. paštas

1.3. Mišinio klasifikavimas, ženklinimo elementai ir toksikologija

Mišinio klasifikavimas ir ženklinimo elementai

—	Pavojaus klasė ir kategorija

—	Pavojaus piktogramų kodai (V priedas)

—	Signalinis žodis

—	Pavojingumo frazių kodai, įskaitant papildomą informaciją apie pavojų (III priedas)

—	Atsargumo frazių kodai (IV priedas)

Toksikologinė informacija

—	Mišinio arba jo sudedamųjų dalių toksiškumo aprašymas (kaip nustatyta saugos duomenų lapo 11 skirsnyje pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 II priedą)

Papildoma informacija apie mišinį

—	Spalva (-os)

—	Tiekiamo mišinio pH vertė, jei ji žinoma, arba, jei mišinys yra kietos būsenos, vandeninio tirpalo arba tam tikros koncentracijos tirpalo pH vertė. Nurodoma bandomo mišinio koncentracija vandenyje. Jei pH vertė nėra žinoma, nurodomos priežastys.

—	Fizinė būsena

—	Pakuotė (rūšis ir dydis)

—	Numatoma paskirtis (produkto kategorija)

—	Paskirtis (vartotojams, profesionaliam ar pramoniniam naudojimui)

1.4. Informacija apie mišinio sudedamąsias dalis ir viena kitą pakeičiančių sudedamųjų dalių grupes

Mišinio sudedamųjų dalių identifikavimas

—	Sudedamųjų dalių cheminis/prekybinis pavadinimas

—	CAS Nr. (jei taikoma)

—	EB Nr. (jei taikoma)

—	UFI (jei taikoma)

Viena kitą pakeičiančių sudedamųjų dalių grupių pavadinimai (jei taikoma)

Mišinio sudedamųjų dalių koncentracija ir koncentracijos intervalai

—	Tiksli koncentracija arba koncentracijos intervalas

Mišinio sudedamųjų dalių klasifikavimas

—	Pavojingumo klasifikacija (jei taikoma)

—	Papildomi identifikatoriai (jei taikoma, ir ar svarbūs neatidėliotinoms priemonėms ekstremaliose sveikatai situacijose)

Sąrašas pagal B dalies 3.1 skirsnio penktą pastraipą (jei taikoma)

D DALIS

STANDARTINIAI MIŠINIAI

1–17 standartiniams mišiniams taikomos šios sąlygos:

—	Sunkieji metalai, mikroelementai: As, Ba, Cd, Cr, Co, Cu, Hg, Mo, Ni, Pb, Sb, Sn, Te, Tl, V sudaro mažiau kaip 0,1 % (masės dalis), o Mn, Sr, Zn – mažiau kaip 1 % (masės dalis).

—

PAA nėra.

Pastaba dėl 1–17 standartinių mišinių:

—	(1) UVCB medžiaga, sudaryta iš įvairaus kalcito, trikalcio silikato, dikalcio silikato, kalcio oksido, kvarco, kalio chlorido, kalio sulfato, kalcio sulfato, natrio aliuminio silikato, magnio aliuminio silikato, muskovito ir kt. kiekio.

1. CEMENTAS

Standartinis cemento mišinys – 1
Produkto aprašymas	Portlandcementis pagrindinė sudedamoji dalis – klinkeris
Sudedamosios dalies pavadinimas	EB Nr.	Koncentracija (masės dalis %)
Portlandcemenčio klinkeris	266–043–4	86,5–100
Kalcio sulfatas	231–900–3	0–8
Dūmų dulkės(1)	270–659–9	0–5
Neorganinės gamtinės mineralinės medžiagos	310–127–6	0–5
Geležies (II) sulfatas	231–753–5	0–1
Alavo (II) sulfatas	231–302–2	0–0,1

Standartinis cemento mišinys – 2
Produkto aprašymas	Šlakinis portlandcementis ir aukštakrosnių cementas dvi pagrindinės sudedamosios dalys – klinkeris ir šlakas
Sudedamosios dalies pavadinimas	EB Nr.	Koncentracija (masės dalis %)
Portlandcemenčio klinkeris	266–043–4	4,6–94
Granuliuotas aukštakrosnės šlakas	266–002–0	5,5–95
Kalcio sulfatas	231–900–3	0–8
Dūmų dulkės(1)	270–659–9	0–5
Neorganinės gamtinės mineralinės medžiagos	310–127–6	0–5
Geležies (II) sulfatas	231–753–5	0–1
Alavo (II) sulfatas	231–302–2	0–0,1

Standartinis cemento mišinys – 3
Produkto aprašymas	Dulkinis portlandcementis Portlandcementis ir jo dvi pagrindinės sudedamosios dalys – klinkeris ir silicio dioksido mikrodulkės
Sudedamosios dalies pavadinimas	EB Nr.	Koncentracija (masės dalis %)
Portlandcemenčio klinkeris	266–043–4	82–94
Silicio dioksido mikrodulkės	273–761–1	5,5–10
Kalcio sulfatas	231–900–3	0–8
Dūmų dulkės(1)	270–659–9	0–5
Neorganinės gamtinės mineralinės medžiagos	310–127–6	0–5
Geležies (II) sulfatas	231–753–5	0–1
Alavo (II) sulfatas	231–302–2	0–0,1

Standartinis cemento mišinys – 4
Produkto aprašymas	Pucolaninis portlandcementis, pucolaninis cementas Portlandcementis ir jo dvi pagrindinės sudedamosios dalys – klinkeris ir pucolanas (gamtinis arba gamtinis degtasis pucolanas)
Sudedamosios dalies pavadinimas	EB Nr.	Koncentracija (masės dalis %)
Portlandcemenčio klinkeris	266–043–4	41–94
Gamtiniai (degtieji) pucolanai	310–127–6	5,5–55
Kalcio sulfatas	231–900–3	0–8
Dūmų dulkės(1)	270–659–9	0–5
Neorganinės gamtinės mineralinės medžiagos	310–127–6	0–5
Geležies (II) sulfatas	231–753–5	0–1
Alavo (II) sulfatas	231–303–2	0–0,1

Standartinis cemento mišinys – 5
Produkto aprašymas	Pelenų portlandcementis, pucolaninis cementas Portlandcementis ir jo dvi pagrindinės sudedamosios dalys – klinkeris ir lakieji pelenai (rūgštieji ir baziniai lakieji pelenai)
Sudedamosios dalies pavadinimas	EB Nr.	Koncentracija (masės dalis %)
Portlandcemenčio klinkeris	266–043–4	41–94
Lakieji pelenai	931–322–8	5,5–55
Kalcio sulfatas	231–900–3	0–8
Dūmų dulkės(1)	270–659–9	0–5
Neorganinės gamtinės mineralinės medžiagos	310–127–6	0–5
Geležies (II) sulfatas	231–753–5	0–1
Alavo (II) sulfatas	231–302–2	0–0,1

Standartinis cemento mišinys – 6
Produkto aprašymas	Skalūnų portlandcementis Portlandcementis ir jo dvi pagrindinės sudedamosios dalys – klinkeris ir degtas skalūnas
Sudedamosios dalies pavadinimas	EB Nr.	Koncentracija (masės dalis %)
Portlandcemenčio klinkeris	266–043–4	59–94
Degtas skalūnas	297–648–1	5,5–35
Kalcio sulfatas	231–900–3	0–8
Dūmų dulkės(1)	270–659–9	0–5
Neorganinės gamtinės mineralinės medžiagos	310–127–6	0–5
Geležies (II) sulfatas	231–753–5	0–1
Alavo (II) sulfatas	231–302–2	0–0,1

Standartinis cemento mišinys – 7
Produkto aprašymas	Klinties portlandcementis Portlandcementis ir jo dvi pagrindinės sudedamosios dalys – klinkeris ir klintis
Sudedamosios dalies pavadinimas	EB Nr.	Koncentracija (masės dalis %)
Portlandcemenčio klinkeris	266–043–4	59–94
Klintis	215–279–6	5,5–35
Kalcio sulfatas	231–900–3	0–8
Dūmų dulkės(1)	270–659–9	0–5
Neorganinės gamtinės mineralinės medžiagos	310–127–6	0–5
Geležies (II) sulfatas	231–753–5	0–1
Alavo (II) sulfatas	231–302–2	0–0,1

Standartinis cemento mišinys – 8
Produkto aprašymas	Sudėtinis portlandcementis, sudėtinis cementas (šlakas ir klintis) Portlandcementis ir jo trys pagrindinės sudedamosios dalys – klinkeris, šlakas ir klintis
Sudedamosios dalies pavadinimas	EB Nr.	Koncentracija (masės dalis %)
Portlandcemenčio klinkeris	266–043–4	31,9–88
Granuliuotas aukštakrosnės šlakas	266–002–0	5,5–59
Klintis	215–279–6	5,5–29
Kalcio sulfatas	231–900–3	0–8
Dūmų dulkės(1)	270–659–9	0–5
Neorganinės gamtinės mineralinės medžiagos	310–127–6	0–5
Geležies (II) sulfatas	231–753–5	0–1
Alavo (II) sulfatas	231–302–2	0–0,1

Standartinis cemento mišinys – 9
Produkto aprašymas	Sudėtinis portlandcementis, sudėtinis cementas (šlakas ir lakieji pelenai) Portlandcementis ir jo trys pagrindinės sudedamosios dalys – klinkeris, aukštakrosnės šlakas, rūgštieji ir baziniai lakieji pelenai
Sudedamosios dalies pavadinimas	EB Nr.	Koncentracija (masės dalis %)
Portlandcemenčio klinkeris	266–043–4	18,2–88
Granuliuotas aukštakrosnės šlakas	266–002–0	5,5–59
Lakieji pelenai	931–322–8	5,5–49
Kalcio sulfatas	231–900–3	0–8
Dūmų dulkės(1)	270–659–9	0–5
Neorganinės gamtinės mineralinės medžiagos	310–127–6	0–5
Geležies (II) sulfatas	231–753–5	0–1
Alavo (II) sulfatas	231–302–2	0–0,1

Standartinis cemento mišinys – 10
Produkto aprašymas	Sudėtinis portlandcementis, sudėtinis cementas (šlakas ir pucolanai) Portlandcementis ir jo trys pagrindinės sudedamosios dalys – klinkeris, aukštakrosnės šlakas, gamtinis arba gamtinis degtasis pucolanas
Sudedamosios dalies pavadinimas	EB Nr.	Koncentracija (masės dalis %)
Portlandcemenčio klinkeris	266–043–4	18,2–88
Granuliuotas aukštakrosnės šlakas	266–002–0	5,5–49
Gamtiniai (degtieji) pucolanai	310–127–6	5,5–49
Kalcio sulfatas	231–900–3	0–8
Dūmų dulkės(1)	270–659–9	0–5
Neorganinės gamtinės mineralinės medžiagos	310–127–6	0–5
Geležies (II) sulfatas	231–753–5	0–1
Alavo (II) sulfatas	231–302–2	0–0,1

Standartinis cemento mišinys – 11
Produkto aprašymas	Sudėtinis portlandcementis (šlakas ir degtas skalūnas) Portlandcementis ir jo trys pagrindinės sudedamosios dalys – klinkeris, aukštakrosnės šlakas, degtas skalūnas
Sudedamosios dalies pavadinimas	EB Nr.	Koncentracija (masės dalis %)
Portlandcemenčio klinkeris	266–043–4	59–94
Granuliuotas aukštakrosnės šlakas	266–002–0	5,5–29
Degtas skalūnas	297–648–1	5,5–29
Kalcio sulfatas	231–900–3	0–8
Dūmų dulkės(1)	270–659–9	0–5
Neorganinės gamtinės mineralinės medžiagos	310–127–6	0–5
Geležies (II) sulfatas	231–753–5	0–1
Alavo (II) sulfatas	231–302–2	0–0,1

Standartinis cemento mišinys – 12
Produkto aprašymas	Sudėtinis portlandcementis (klintis ir lakieji pelenai) Portlandcementis ir jo trys pagrindinės sudedamosios dalys – klinkeris, klintis, rūgštieji ir baziniai lakieji pelenai
Sudedamosios dalies pavadinimas	EB Nr.	Koncentracija (masės dalis %)
Portlandcemenčio klinkeris	266–043–4	46–94
Klintis	215–279–6	5,5–29
Lakieji pelenai	931–322–8	5,5–44
Kalcio sulfatas	231–900–3	0–8
Dūmų dulkės(1)	270–659–9	0–5
Neorganinės gamtinės mineralinės medžiagos	310–127–6	0–5
Geležies (II) sulfatas	231–753–5	0–1
Alavo (II) sulfatas	231–302–2	0–0,1

Standartinis cemento mišinys – 13
Produkto aprašymas	Sudėtinis portlandcementis (klintis ir pucolanai) Portlandcementis ir jo trys pagrindinės sudedamosios dalys – klinkeris, klintis, gamtinis arba gamtinis degtasis pucolanas
Sudedamosios dalies pavadinimas	EB Nr.	Koncentracija (masės dalis %)
Portlandcemenčio klinkeris	266–043–4	46–94
Klintis	215–279–6	5,5–29
Gamtiniai (degtieji) pucolanai	310–127–6	5,5–44
Kalcio sulfatas	231–900–3	0–8
Dūmų dulkės(1)	270–659–9	0–5
Neorganinės gamtinės mineralinės medžiagos	310–127–6	0–5
Geležies (II) sulfatas	231–753–5	0–1
Alavo (II) sulfatas	231–302–2	0–0,1

Standartinis cemento mišinys – 14
Produkto aprašymas	Sudėtinis portlandcementis (klintis ir degtas skalūnas) Portlandcementis ir jo trys pagrindinės sudedamosios dalys – klinkeris, klintis ir degtas skalūnas
Sudedamosios dalies pavadinimas	EB Nr.	Koncentracija (masės dalis %)
Portlandcemenčio klinkeris	266–043–4	59–94
Klintis	215–279–6	5,5–29
Degtas skalūnas	297–648–1	5,5–29
Kalcio sulfatas	231–900–3	0–8
Dūmų dulkės(1)	270–659–9	0–5
Neorganinės gamtinės mineralinės medžiagos	310–127–6	0–5
Geležies (II) sulfatas	231–753–5	0–1
Alavo (II) sulfatas	231–302–2	0–0,1

Standartinis cemento mišinys – 15
Produkto aprašymas	Sudėtinis portlandcementis, pucolaninis cementas (lakieji pelenai ir pucolanai) Portlandcementis ir jo trys pagrindinės sudedamosios dalys – klinkeris, rūgštieji ir baziniai lakieji pelenai, gamtinis arba gamtinis degtasis pucolanas
Sudedamosios dalies pavadinimas	EB Nr.	Koncentracija (masės dalis %)
Portlandcemenčio klinkeris	266–043–4	41–94
Gamtiniai (degtieji) pucolanai	310–127–6	5,5–55
Lakieji pelenai	931–322–8	5,5–55
Kalcio sulfatas	231–900–3	0–8
Dūmų dulkės(1)	270–659–9	0–5
Neorganinės gamtinės mineralinės medžiagos	310–127–6	0–5
Geležies (II) sulfatas	231–753–5	0–1
Alavo (II) sulfatas	231–302–2	0–0,1

Standartinis cemento mišinys – 16
Produkto aprašymas	Sudėtinis portlandcementis Portlandcementis ir jo keturios pagrindinės sudedamosios dalys – klinkeris ir trys iš šių sudedamųjų dalių: aukštakrosnės šlakas, silicio dioksido mikrodulkės, lakieji pelenai, pucolanas, degtas skalūnas, klintis
Sudedamosios dalies pavadinimas	EB Nr.	Koncentracija (masės dalis %)
Portlandcemenčio klinkeris	266–043–4	59–94
Granuliuotas aukštakrosnės šlakas Gamtiniai (degtieji) pucolanai Lakieji pelenai Degtas skalūnas Klintis Silicio dioksido mikrodulkės	266–002–0 310–127–6 931–322–8 297–648–1 215–279–6 273–761–1	5,5–23
Kalcio sulfatas	231–900–3	0–8
Dūmų dulkės(1)	270–659–9	0–5
Neorganinės gamtinės mineralinės medžiagos	310–127–6	0–5
Geležies (II) sulfatas	231–753–5	0–1
Alavo (II) sulfatas	231–302–2	0–0,1

Standartinis cemento mišinys – 17
Produkto aprašymas	Sudėtinis cementas Portlandcementis ir jo keturios pagrindinės sudedamosios dalys – klinkeris, šlakas, rūgštieji lakieji pelenai, gamtinis arba gamtinis degtasis pucolanas
Sudedamoji dalis	EB Nr.	Koncentracija (masės dalis %)
Portlandcemenčio klinkeris	266–043–4	18,3–64
Granuliuotas aukštakrosnės šlakas	266–002–0	16,5–49
Gamtiniai (degtieji) pucolanai	310–127–6	5,5–43
Lakieji pelenai	931–322–8	5,5–43
Kalcio sulfatas	231–900–3	0–8
Dūmų dulkės(1)	270–659–9	0–5
Neorganinės gamtinės mineralinės medžiagos	310–127–6	0–5
Geležies (II) sulfatas	231–753–5	0–1
Alavo (II) sulfatas	231–302–2	0–0,1

Standartinis cemento mišinys – 18
Produkto aprašymas	Kalcio aliuminatinis cementas
Sudedamoji dalis	EB Nr.	Koncentracija (masės dalis %)
Kalcio aliuminatinio cemento klinkeris	266–045–5	86,5–100
Cemento malimo priedai	–	0–0,2

Standartinis cemento mišinys – 19
Produkto aprašymas	Mūrijimo cementas (su klinkeriu ir kalkėmis) MC 5, MC 12,5, MC 22,5
Sudedamosios dalies pavadinimas	EB Nr.	Koncentracija (masės dalis %)
Portlandcemenčio klinkeris	266–043–4	25–60
Statybinės kalkės pagal EN 459	215–138–9	1–75
Gesintos kalkės pagal EN 459	215–137–3	1–75
Kita, nepavojinga neorganinė sudedamoji dalis	310–127–6	0–74
Neorganiniai pigmentai pagal EN 12878	–	0–1

Standartinis cemento mišinys – 20
Produkto aprašymas	Mūrijimo cementas (su klinkeriu, be kalkių) MC 5, MC 12,5, MC 22,5
Sudedamosios dalies pavadinimas	EB Nr.	Koncentracija (masės dalis %)
Portlandcemenčio klinkeris	266–043–4	25–60
Kita, nepavojinga neorganinė sudedamoji dalis	310–127–6	40–75
Neorganiniai pigmentai pagal EN 12878		0–1

2. GIPSINIS RIŠIKLIS

Gipsinio rišiklio standartinis mišinys
Sudedamosios dalies pavadinimas	EB Nr.	Koncentracija (masės dalis %)
Kalcio sulfatas	231–900–3	≥ 50 ir < 100
Kalcio dihidroksidas	215–137–3	> 0 ir ≤ 5

3. Prekinis betono mišinys

Standartinis prekinis betono mišinys 1 Betono stiprio klasės C8/10, C12/15, C16/20, C20/25, C25/30, C28/35, C32/40, C35/45, C40/50, C45/55, C50/60 LC8/9, LC12/13, LC16/18, LC20/22, LC25/28, LC30/33, LC35/38, LC40/44, LC45/50, LC50/55, LC55/60
Sudedamosios dalies pavadinimas	EB Nr.	Koncentracija (masės dalis %)
Cementas	270–659–9	3–18
Vanduo	231–791–2	5–8
Užpildai	273–727–6	70–80
Porodariai priedai (priedas)	–	0–0,08
Plastikliai/superplastikliai (priedas)	–	0–0,15
Kietėjimo lėtikliai (priedas)	–	0–0,4
Kietėjimo greitikliai (priedas)	–	0–0,2
Vandens įgeriamumą mažinanti įmaiša (priedas)	–	0–0,25
Lakieji pelenai	931–322–8	0–8
Silicio dioksido mikrodulkės	273–761–1	0–3
GGBS	266–002–0	0–6

Standartinis prekinis betono mišinys 2 Betono stiprio klasės C55/67, C60/75, C70/85, C80/95, C90/105, C100/105 LC 60/66, LC70/77, LC80/88
Sudedamosios dalies pavadinimas	EB Nr.	Koncentracija (masės dalis %)
Cementas	270–659–9	12–25
Vanduo	231–791–2	5–8
Užpildai	273–727–6	70–80
Porodariai priedai (priedas)	–	0,04–0,08
Plastikliai/superplastikliai (priedas)	–	0–0,15
Kietėjimo lėtikliai (priedas)	–	0–0,4
Kietėjimo greitikliai (priedas)	–	0–0,2
Vandens įgeriamumą mažinanti įmaiša (priedas)	–	0–0,25
Lakieji pelenai	931–322–8	0–8
Silicio dioksido mikrodulkės	273–761–1	0–3
GGBS	266–002–0	0–6

“

2020 11 13

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 379/34

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2020/1683

2020 m. lapkričio 12 d.

kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių II ir III priedai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (1), ypač į jo 31 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

2001 m. paskelbus mokslinį tyrimą „Ilgalaikių plaukų dažų naudojimas ir šlapimo pūslės vėžio rizika“, Kosmetikos gaminių ir vartotojams skirtų ne maisto produktų mokslinis komitetas, kurį vėliau Komisijos sprendimu 2004/210/EB (2) pakeitė Vartotojų produktų mokslinis komitetas (toliau – VPMK), padarė išvadą, kad su plaukų dažų naudojimu susijusi galima rizika sveikatai kelia susirūpinimą;

(2)	VPMK taip pat rekomendavo parengti bendrąją plaukų dažų medžiagų saugos vertinimo strategiją, įskaitant reikalavimus tirti plaukų dažų gaminiuose naudojamas medžiagas, siekiant nustatyti galimą jų genotoksiškumą arba kancerogeniškumą;

(3)

atsižvelgdama į VPMK nuomones, Komisija susitarė su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais dėl bendrosios plaukų dažų gaminiuose naudojamų medžiagų reglamentavimo strategijos, pagal kurią pramonės įmonės buvo įpareigotos pateikti dokumentus, kuriuose būtų naujausių mokslinių duomenų apie plaukų dažų medžiagų saugą, kad VPMK galėtų atlikti jų rizikos vertinimą;

(4)	Komisijos sprendimu 2008/721/EB (3) VPMK pakeitęs Vartotojų saugos mokslinis komitetas (toliau – VSMK) įvertino atskirų plaukų dažų medžiagų, apie kurias pramonės įmonės pateikė naujausių mokslinių duomenų, saugą;

(5)

remiantis VSMK atliktu vertinimu, siekiant užtikrinti plaukų dažų gaminių saugumą žmonių sveikatai, būtina uždrausti naudoti tris plaukų dažų medžiagas: 1,2,4-trihidroksibenzeną (4), 2-[(4-amino-2-nitrofenil)-amino]-benzenkarboksirūgštį (5) ir 4-amino-3-hidroksitolueną (6), atsižvelgiant į galutines VSMK pateiktas nuomones dėl jų saugos. Be to, atsižvelgiant į galutines VSMK nuomones dėl kitų šešių medžiagų (Dimethylpiperazinium Aminopyrazolopyridine HCl (7), Methylimidazoliumpropyl p-phenylenediamine HCl (8), HC Orange No. 6 (9), Acid Orange 7 (10), Tetrabromophenol Blue (11) ir Indigofera Tinctoria (12)), tikslinga apriboti plaukų dažų gaminiuose naudojamą didžiausią jų koncentraciją;

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 II–VI priedų preambulės 1 dalies c punkte pateikta plaukų priežiūros gaminio apibrėžtis neapima plaukų dažų medžiagų naudojimo blakstienoms, remiantis tuo, kad rizikos lygis skiriasi, kai kosmetikos gaminys naudojamas galvos plaukams, palyginti su to paties gaminio naudojimu blakstienoms. Todėl reikėjo specialiai įvertinti saugą, susijusią su plaukų dažų medžiagų naudojimu blakstienoms;

(7)

medžiaga 2-metoksimetil-p-fenilendiaminas ir jo sulfatas įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 III priedo 292-ą įrašą. Atsižvelgiant į naujausios VSMK nuomonės (13) išvadas dėl tų medžiagų naudojimo blakstienoms, šioms medžiagoms skirto apribojimo taikymo sritis turėtų būti išplėsta įtraukiant blakstienoms dažyti skirtus gaminius;

(8)	siekiant išvengti rizikos, susijusios su atvejais, kai vartotojai patys naudoja blakstienoms dažyti skirtus gaminius, kurių sudėtyje yra 2-metoksimetil-p-fenilendiamino ir jo sulfato, juos turėtų būti leidžiama naudoti tik profesionalams;

(9)	kad vartotojai ir profesionalai būtų informuoti apie galimą neigiamą plaukų dažų ir blakstienoms dažyti skirtų gaminių naudojimo poveikį siekiant sumažinti odos jautrinimo dėl šių gaminių riziką, etiketėse turėtų būti nurodyti atitinkami įspėjimai;

(10)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)	tikslinga numatyti pagrįstus laikotarpius, per kuriuos pramonės įmonės prisitaikytų prie naujų reikalavimų, o tų reikalavimų neatitinkantys kosmetikos gaminiai būtų laipsniškai pašalinti;

(12)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Kosmetikos gaminių nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. lapkričio 12 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 342, 2009 12 22, p. 59.

(2) 2004 m. kovo 3 d. Komisijos sprendimas 2004/210/EB, įsteigiantis mokslinius komitetus vartotojų saugos, visuomenės sveikatos ir aplinkos srityje (OL L 66, 2004 3 4, p. 45).

(3) 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos sprendimas 2008/721/EB, kuriuo įsteigiamas mokslinių komitetų ir vartotojų saugos, visuomenės sveikatos ir aplinkos ekspertų konsultacinis padalinys ir panaikinamas Sprendimas 2004/210/EB (OL L 241, 2008 9 10, p. 21).

(4) SCCS/1598/18

(5) SCCS/1497/12

(6) SCCS/1400/11

(7) SCCS/1584/17

(8) SCCS/1609/19

(9) SCCS/1579/16

(10) SCCS/1536/14

(11) SCCS/1610/19

(12) SCCS/1615/20

(13) SCCS/1603/18

PRIEDAS

Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 iš dalies keičiamas taip:

II priedo lentelė papildoma šiais įrašais:

Nuorodos numeris	Medžiagos identifikacija
Nuorodos numeris	Cheminis pavadinimas (INN)	CAS numeris	EB numeris
„1642	1,2,4-trihidroksibenzenas (*1), naudojamas kaip plaukų ir blakstienų dažų medžiaga	533–73–3	208–575–1
1643	4-amino-3-hidroksitoluenas (*1), naudojamas kaip plaukų ir blakstienų dažų medžiaga	2835 –98–5	220–620–7
1644	2-[(4-amino-2-nitrofenil)-amino]-benzokarboksirūgštis (*1), naudojama kaip plaukų ir blakstienų dažų medžiaga	117907–43–4	411–260–3

III priedo lentelė iš dalies keičiama taip:

292 įrašas pakeičiamas taip:

Nuorodos numeris

Medžiagos identifikacija

Apribojimai

Naudojimo sąlygų bei įspėjimų formuluotė

Cheminis pavadinimas (INN)

Bendrųjų ingredientų glosarijaus pavadinimas

CAS numeris

EB numeris

Gaminių rūšis, kūno dalys

Didžiausia koncentracija gatavame preparate

Kita

„292

1,4-Benzendiaminas, 2-(metoksimetil)-

1,4-Benzendiaminas, 2-(metoksimetil)-, sulfatas

2-Methoxymethyl-p-Phenylenediamine

2-Methoxymethyl-p-Phenylenediamine Sulfate

337906–36–2

337906–37–3

679–526–3

638–749–6

a)	Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

b)	Blakstienoms dažyti skirti gaminiai

a) b)

Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams arba blakstienoms naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 1,8 % (perskaičiavus į gryną medžiagą).

b)	Profesionalams

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

„ Plaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašom perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

—	veidas yra išbertas arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista,

—	dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją,

—	kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

Etiketėje nurodyti: maišymo santykį.

„ Šis gaminys gali sukelti stiprią alerginę reakciją. Prašom perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų. Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Blakstienų nedažyti, jeigu:

—	veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista,

—	dažydami plaukus arba blakstienas esate patyrę kokią nors reakciją,

—	kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.

Tik profesionalams.

Gaminiui patekus į akis, nedelsiant gerai praplauti vandeniu.“

įterpiami šie įrašai:

Nuorodos numeris

Medžiagos identifikacija

Apribojimai

Naudojimo sąlygų bei įspėjimų formuluotė

Cheminis pavadinimas (INN)

Bendrųjų ingredientų glosarijaus pavadinimas

CAS numeris

EB numeris

Gaminių rūšis, kūno dalys

Didžiausia koncentracija gatavame preparate

Kita

„313

4-(3-aminopirazolo[1,5-A]piridin-2-yl)-1,1-dimetilpiperazin-1-ium-chlorido hidrochloridas

Dimethylpiperazinium Aminopyrazolopyridine HCl

1256553–33–9

813–255–5

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

Nuo 2021 m. birželio 3 d. sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 2 % (perskaičiavus į gryną medžiagą).

2021 m. gruodžio 3 d. etiketėje nurodyti: maišymo santykį.

„ Plaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją. Prašom perskaityti instrukcijas ir jų laikytis. Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų. Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

—	veidas yra išbertas arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista,

—	dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją,

—	kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

314

1-(3-((4-aminofenil)amino)propil)-3-metil-1H-imidazol-3-ium-chlorido hidrochloridas

Methylimidazoliumpropyl p-phenylenediamine HCl

220158–86–1

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

Nuo 2021 m. birželio 3 d. sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 2 % (perskaičiavus į gryną medžiagą).

Nuo 2021 m. gruodžio 3 d. etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

„ Plaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašom perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

—	veidas yra išbertas arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista,

—	dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją,

—	kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

315

Di-[2-[(E)-2-[4-[bis(2-hidroksietil)aminofenil]vinil]piridin-1-ium]-etil]disulfido dimetansulfonatas

HC Orange No. 6

1449653–83–1

Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

Nuo 2021 m. birželio 3 d.: 0,5 %

Negali būti metansulfonatų, ypač etilmetansulfonato, priemaišų.

316

Natrio 4-[(2-hidroksi-1-naftil)azo]benzensulfonatas

Acid Orange 7

633–96–5

211–199–0

Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

Nuo 2021 m. birželio 3 d.: 0,5 %

317

Fenolis, 4,4’-(4,5,6,7-tetrabrom-1,1-dioksido-3H-2,1-benzoksatiol-3-iliden)bis[2,6-dibrom-

Tetrabromophenol Blue

4430–25–5

224–622–9

a)	Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

b)	Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

b)	Nuo 2021 m. birželio 3 d.: 0,2 %

a)	Nuo 2021 m. birželio 3 d. sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 0,2 % (perskaičiavus į gryną medžiagą).

Nuo 2021 m. gruodžio 3 d. etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

„ Plaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašom perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

—	veidas yra išbertas arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista,

—	dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją,

—	kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“tatuiruotės.“

318

Indigofera tinctoria, džiovinti, į miltelius sutrinti Indigofera tinctoria L lapai

Indigofera tinctoria leaf Indigofera tinctoria leaf powder

Indigofera tinctoria leaf extract

Indigofera tinctoria extract

84775–63–3

283–892–6

Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

Nuo 2021 m. birželio 3 d.: 25 %“

(*1) Nuo 2021 m. rugsėjo 3 d. plaukų ir blakstienų dažų gaminiai, kurių sudėtyje yra šių medžiagų, Sąjungos rinkai neteikiami.

Nuo 2022 m. birželio 3 d. plaukų ir blakstienų dažų gaminiai, kurių sudėtyje yra šių medžiagų, Sąjungos rinkai netiekiami.“

2020 11 13

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 379/47

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2020/1686

2020 m. lapkričio 12 d.

kuriuo nustatomas reikalavimas registruoti importuojamus tam tikrus Turkijos kilmės plokščius karštojo valcavimo produktus iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 14 straipsnio 5 dalį,

informavusi valstybes nares,

kadangi:

(1)

Europos Komisija (toliau – Komisija), 2020 m. kovo 31 d. gavusi gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų tam tikrų plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno Sąjungoje, vardu EUROFER (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą, 2020 m. gegužės 14 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų importuojamų Turkijos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno inicijavimą (toliau – antidempingo tyrimas).

1. REGISTRUOTINAS PRODUKTAS

(2)

Registruotini produktai (toliau – nagrinėjamasis produktas) – plokšti valcavimo produktai iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, suvynioti arba nesuvynioti į ritinius (įskaitant atraižas ir siauras juostas), po karštojo valcavimo toliau neapdoroti, neplakiruoti, nepadengti arba neapvilkti. Šių produktų KN kodai šiuo metu yra 7208 10 00, 7208 25 00, 7208 26 00, 7208 27 00, 7208 36 00, 7208 37 00, 7208 38 00, 7208 39 00, 7208 40 00, 7208 52 10, 7208 52 99, 7208 53 10, 7208 53 90, 7208 54 00, 7211 13 00, 7211 14 00, 7211 19 00, ex 7225 19 10 (TARIC kodas 7225191090), 7225 30 90, ex 7225 40 60 (TARIC kodas 7225406090), 7225 40 90, ex 7226 19 10 (TARIC kodas 7226191090), 7226 91 91 ir 7226 91 99. Šie KN ir TARIC kodai pateikiami tik kaip informacija.

(3)

Neregistruojami: i) produktai iš nerūdijančiojo plieno ir orientuoto grūdėtumo silicinio elektrotechninio plieno; ii) produktai iš įrankinio plieno ir greitapjovio plieno; iii) produktai, nesuvynioti į ritinius, be reljefinių raštų, kurių storis didesnis kaip 10 mm ir kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, ir iv) produktai, nesuvynioti į ritinius, be reljefinių raštų, kurių storis ne mažesnis kaip 4,75 mm, bet ne didesnis kaip 10 mm, ir kurių plotis ne mažesnis kaip 2 050 mm.

2. PRAŠYMAS

(4)

2020 m. rugsėjo 17 d. skundo pateikėjas pateikė prašymą registruoti importuojamą produktą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį. Skundo pateikėjas prašė nustatyti reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą, kad jam priemones būtų galima taikyti atgaline data nuo šios registracijos dienos.

(5)

Reaguodamos į prašymą pastabų pateikė šios suinteresuotosios šalys: Turkijos Vyriausybė, naudotojų konsorciumas (naudotojai), „Colakoglu“ ir „Erdemir“ grupės bei „Habas“ (eksportuojantys gamintojai), Turkijos plieno eksportuotojų asociacija (toliau – ÇİB) ir Turkijos plieno gamintojų asociacija (toliau – TCUD).

3. REGISTRACIJOS PAGRINDAS

(6)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį Komisija gali nurodyti muitinėms imtis reikiamų veiksmų importuojamam produktui registruoti, kad priemones šiam importuojamam produktui būtų galima taikyti nuo šios registracijos dienos, jei įvykdytos visos pagrindiniame reglamente nustatytos sąlygos. Reikalavimas registruoti importuojamą produktą gali būti nustatomas, kai Sąjungos pramonė pateikia prašymą, kuriame yra pakankamai įrodymų tokiems veiksmams pagrįsti.

(7)

Skundo pateikėjas teigė, kad, remiantis naujausiais turimais statistiniais duomenimis, inicijavus tyrimą labai išaugo importas, o tai galėjo labai sumažinti taisomąjį galutinių muitų poveikį. Be to, skundo pateikėjas teigė, kad Turkija ilgą laiką vykdė dempingą ir kad importuotojai žinojo arba turėjo žinoti apie Turkijos vykdomą dempingą.

(8)

Komisija išnagrinėjo prašymą atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį. Komisija patikrino, ar importuotojai žinojo arba turėjo žinoti apie dempingą, dempingo mastą ir įtariamą ar nustatytą žalą. Ji taip pat nagrinėjo, ar buvo tolesnis žymus importo augimas, kuris dėl jo laikotarpio, apimties ir kitų aplinkybių galėjo gerokai sumažinti taisomąjį taikytino galutinio antidempingo muito poveikį.

3.1. Importuotojų informuotumas apie dempingą, jo mastą ir įtariamą žalą

(9)

Šiuo etapu Komisija turi pakankamai įrodymų, kad nagrinėjamasis produktas iš Turkijos importuojamas dempingo kaina. Skunde pateikta pakankamai dempingo įrodymų, grindžiamų nagrinėjamojo produkto taip nustatytos normaliosios vertės palyginimu su pardavimo eksportui į Sąjungą kaina (gamintojo kaina EXW sąlygomis). Apskritai, atsižvelgiant į įtariamą 4–8 % dempingo skirtumų mastą, tokiais įrodymais pakankamai pagrindžiamas faktas, kad eksportuojantys gamintojai vykdo dempingą.

(10)	Skunde taip pat pateikta pakankamai įtariamos žalos Sąjungos pramonei įrodymų, įskaitant neigiamą Sąjungos pramonės pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių raidą.

(11)

Ši informacija buvo pateikta ir nekonfidencialioje skundo versijoje, ir 2020 m. gegužės 14 d. paskelbtame pranešime apie inicijavimą. Pranešimą apie inicijavimą paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje jis tapo viešai prieinamas visiems importuotojams. Be to, importuotojai, kaip tyrimo suinteresuotosios šalys, gali susipažinti su nekonfidencialia skundo versija ir nekonfidencialia byla. Todėl Komisija mano, kad tuo remdamiesi importuotojai žinojo arba turėjo žinoti apie dempingą, jo mastą ir įtariamą žalą (3).

(12)

Kaip nurodyta 5 konstatuojamojoje dalyje, kelios suinteresuotosios šalys pateikė pastabų dėl prašymo registruoti importuojamą produktą. Dėl pirmojo kriterijaus Turkijos Vyriausybė, „Habas“, CIB ir „Colakoglu“ bei „Erdemir“ grupės pabrėžė, kad vien antidempingo tyrimo inicijavimas savaime nereiškia, kad dempingas iš tikrųjų vykdomas, nes tam tikri tyrimai (kai kurie iš jų dėl Turkijos) nutraukiami nenustatant muitų. Veikiau tai būtų tik „vienašalis teiginys“. Taigi importuotojas negali žinoti apie ką nors (dempingą), ko tyrimo metu dar nenustatyta. Turkijos Vyriausybė, „Habas“ ir CIB taip pat užginčijo tam tikrus papildomus įrodymus, kuriuos prašyme pateikė EUROFER, įskaitant tvirtinimą, kad Turkijos eksportuojančio gamintojo generalinis direktorius žinojo apie būsimą antidempingo tyrimą ir turėjo informacijos, kad importuojamam nagrinėjamajam produktui taikomos prekybos apsaugos priemonės trečiosiose šalyse. Galiausiai TCUD pažymėjo, kad kai kurie EUROFER tvirtinimai dėl antidempingo priemonių, taikomų Turkijos importuojamam nagrinėjamajam produktui, buvo neteisingai aprašyti pateiktoje informacijoje. Šiuo atžvilgiu TCUD tvirtino, kad viena bendrovė buvo atleista nuo JAV priemonių po to, kai buvo kreiptasi į atitinkamus teismus, ir kad kita trečioji šalis (Marokas) panaikino antidempingo muitus Turkijai po to, kai buvo priimtas PPO kolegijos sprendimas.

(13)

Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad inicijavusi tyrimą ir laiku informavusi valstybes nares, Komisija gali nurodyti muitinėms imtis reikiamų veiksmų importuojamam produktui registruoti, kad vėliau priemones tam importuojamam produktui būtų galima taikyti nuo šios registracijos dienos. Pagrindinis registracijos tikslas šiuo atveju yra suteikti galimybę nustatyti laikinąsias priemones atgaline data ne anksčiau kaip likus 90 dienų iki jų taikymo pradžios pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį. Atsižvelgdama į šią nuostatą, Komisija negali registruoti importuojamo produkto po to, kai jau buvo nustatytas laikinasis muitas.

(14)

Jei, kaip siūlo kai kurios šalys, registracija galima tik po to, kai atlikus tyrimą nustatomas dempingas, registracija iš esmės niekada negalėtų būti vykdoma prieš nustatant laikinuosius muitus. Toks požiūris visiškai panaikintų registracijos priemonės effet utile (4). Todėl Komisija, prieš nustatydama bet kokį laikinąjį muitą, turi priimti sprendimą, ar registruoti importuojamą produktą. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad tuo metu, kai skundo pateikėjas pateikė prašymą registruoti importuojamą produktą, geriausia turima informacija buvo skunde pateikta informacija, kuria remdamasi, kaip numatyta pranešime apie inicijavimą, Komisija inicijavo antidempingo tyrimą ir nurodė, kad esama įrodymų, kuriais remiantis galima įrodyti žalingą dempingą. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė kaip nepagrįstus. Be to, atsižvelgiant į šią išvadą, Komisijai nereikėjo vertinti pirmiau minėtų papildomų įrodymų, susijusių su Turkijos eksportuojančių gamintojų importu į trečiąsias šalis, ir susijusių argumentų.

(15)	Taigi Komisija padarė išvadą, kad pirmasis reikalavimo registruoti kriterijus yra įvykdytas.

3.2. Tolesnis žymus importo augimas

(16)

Komisija išnagrinėjo šį kriterijų remdamasi nagrinėjamojo produkto statistiniais duomenimis, pateiktais duomenų bazėje „Surveillance 2“. Siekdama įvertinti, ar nuo tyrimo pradžios importas toliau žymiai didėjo, Komisija pirmiausia nustatė lygintinus laikotarpius. Viena vertus, ji įvertino importo iš Turkijos duomenis po antidempingo tyrimo inicijavimo (t. y. kada importuotojai žinojo arba turėjo žinoti apie dempingą) iki paskutinio laikotarpio, t. y. nuo 2020 m. birželio mėn. iki spalio mėn. vidurio. Kita vertus, Komisija apskaičiavo to paties laikotarpio importą iš Turkijos per tiriamąjį laikotarpį (5) (t. y. nuo 2019 m. birželio mėn. iki spalio mėn. vidurio) ir vidutinę mėnesinę importo apimtį per visą tiriamąjį laikotarpį.

(17)

Komisija laikėsi nuomonės, kad šiuo atveju vidutinės mėnesinės importo apimties po inicijavimo palyginimo su vidutine mėnesine importo iš Turkijos apimtimi per visą tiriamąjį laikotarpį nepakaktų siekiant įvertinti, ar importas žymiai padidėjo, atsižvelgiant į rinkos pokyčius ir atsargų kaupimo poveikį, atsiradusį dėl galiojančių apsaugos priemonių, darančių poveikį nagrinėjamajam produktui. Todėl Komisija manė, kad tikslinga išvadas pagrįsti vidutinės mėnesinės importo apimties palyginimu laikotarpiu po inicijavimo su tuo pačiu atitinkamu laikotarpiu per tiriamąjį laikotarpį, siekiant geriau atspindėti galimą galiojančių apsaugos priemonių įtaką importo iš Turkijos srautų tendencijai vertinamu laikotarpiu (6). Palyginus importo apimtį po inicijavimo su importo apimtimi tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, be to, būtų tinkamai atsižvelgta į galimą sezoniškumo poveikį, jei toks būtų (7).

(18)	Dėl apsaugos priemonių poveikio Turkijos importo srautams Komisija pažymėjo, kad visus 2019 m. (toliau – tiriamasis laikotarpis) Turkijos nagrinėjamojo produkto importui turėjo įtakos daug apsaugos priemonių veikimo pakeitimų, paveikusių Turkijos eksportuotojų elgseną.

(19)

Pirma, 2019 m. sausio mėnuo, kai Turkijos nagrinėjamojo produkto importas buvo sėkmingiausias, sutapo su paskutiniu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mėnesiu. Šiuo atžvilgiu rinkoje buvo neaišku, kokia bus galutinių priemonių forma. Komisija pažymėjo, kad bet koks iki to mėnesio pabaigos neparduotas neapmuitinamų tarifinių kvotų kiekis nebūtų buvęs perkeltas į kitą laikotarpį, t. y. būtų prarasta daug neapmuitinamų tarifinių kvotų. Panaši padėtis, t. y. praėjusį (-ius) mėnesį (-ius) prieš naują priemonių taikymo laikotarpį, susiklostė 2019 m. vasario–kovo mėn. Antra, 2019 m. vasario, balandžio, liepos ir spalio mėn. pradėtas naudoti naujas neapmuitinamų tarifinių kvotų rinkinys. Pagal apsaugos priemones, taikomas tam tikriems plieno produktams, kiekvieną kartą pradėjus naudoti tarifines kvotas, kiekvieno ketvirčio pradžioje buvo importuojamas didelis tų produktų kiekis. Galiausiai 2019 m. rugpjūčio mėn. Komisija, atlikdama pirmąjį plieno apsaugos priemonių peržiūros tyrimą, paskelbė, kad iš Turkijos importuojamo nagrinėjamojo produkto atžvilgiu bus taikomas apribojimas neviršyti 30 % susijusios produkto kategorijos tarifinės kvotos, dėl to prieš tokį tarifinės kvotos administravimo pasikeitimą tai pat padidėjo importo apimtis.

(20)

Komisija taip pat pabrėžė, kad minėti įvykiai turėjo įtakos importo apimčių srautui, kaip matyti iš statistinių duomenų. Visų pirma 2019 m. sausis, kovas ir rugsėjis buvo atitinkamai pirmas, antras ir ketvirtas mėnesiai pagal tais metais Turkijos kas mėnesį eksportuotą kiekį (kuris kai kuriais atvejais buvo gerokai didesnis nei bet kurį kitą tų metų mėnesį) (8). Todėl Komisija padarė išvadą, kad visi šie su plieno apsaugos priemonėmis susiję reguliavimo veiksmai turėjo didelės įtakos rinkos dalyvių elgsenai ir importo srautų tendencijai per visus metus.

(21)

Padėtį gerokai trumpesniu laikotarpiu (nuo birželio iki spalio mėn. vidurio) reguliavimo pokyčiai, susiję su tarifinių kvotų valdymu, paveikė mažiau. Taigi Komisija palygino vidutinę mėnesinę importo iš Turkijos apimtį nuo 2020 m. birželio mėn. iki spalio mėn. vidurio su vidutine mėnesine importo apimtimi tuo pačiu praėjusių metų (2019 m.) laikotarpiu.

(22)

Iš palyginimo matyti, kad vidutinė mėnesinė importo iš Turkijos apimtis per šį laikotarpį padidėjo 6 %.

Importo apimtis (mėnesio vidurkis)	Tiriamasis laikotarpis (2019 m.)	2019 m. birželio–spalio mėn. vidurys	2020 m. birželio–spalio mėn. vidurys	Delta
				2020 m. birželio–spalio mėn. vidurys, palyginti su tiriamuoju laikotarpiu	2020 m. birželio–spalio mėn. vidurys, palyginti su 2019 m. birželio–spalio mėn. viduriu (9)
Turkija (tonomis)	227 875	164 897	174 986	– 23 %	+ 6 %

Šaltinis: duomenų bazė „Surveillance 2“.

(23)

Komisija toliau nagrinėjo importo tendencijas pasirinktu laikotarpiu ir atitinkamu laikotarpiu per tiriamąjį laikotarpį, kad nustatytų, ar šis 6 % padidėjimas šiuo atveju reiškė žymų importo padidėjimą. Visų pirma Komisija pastebėjo, kad 2020 m. rugsėjo mėn. importo iš Turkijos apimtis buvo nedidelė. Tokią išskirtinai mažą importo apimtį daugiausia lėmė tai, kad taikant plieno apsaugos priemones Turkija tą mėnesį iš esmės išnaudojo konkrečiai šaliai skirtas 1 produktų kategorijos (kuriai priklauso nagrinėjamasis produktas) tarifines kvotas ir todėl būtų galėjusi eksportuoti tik bet kokį reikšmingą nagrinėjamojo produkto kiekį, kuriam taikomas 25 % muitas (10). Dėl šios išskirtinai mažos importo apimties 2020 m. rugsėjo mėn. labai sumažėjo vidutinė mėnesinė importo apimtis atitinkamu laikotarpiu, kurį Komisija pasirinko palyginimui atlikti (2020 m. birželio–spalio mėn. vidurys). Kartu Komisija pažymėjo, kad būtent tą patį praėjusių metų mėnesį, 2019 m. rugsėjo mėn., importo apimtis buvo labai didelė dėl to, kad 2019 m. spalio mėn. įsigaliojo koregavimai po pirmojo peržiūros tyrimo dėl apsaugos priemonių. Todėl, laukdami šio pasikeitimo, 2019 m. rugsėjo mėn. Turkijos gamintojai eksportavo labai didelį kiekį.

(24)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, Komisija manė, kad atitinkamai 2019 ir 2020 m. rugsėjo mėn. importas nebuvo tipiškas, ir taip pat įvertino importo lygį neįtraukdama to mėnesio abejais metais. Atlikus tokį palyginimą nustatyta, kad importo apimties padidėjimas, palyginti su tais pačiais mėnesiais per tiriamąjį laikotarpį, buvo labai didelis. Pavyzdžiui, lyginant 2020 m. birželio– rugpjūčio mėn. laikotarpį ir tą patį laikotarpį 2019 m., importas padidėjo 44 %. Lyginant laikotarpį nuo 2020 m. birželio iki spalio mėn. vidurio su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., neįtraukiant rugsėjo mėn., jis taip pat gerokai padidėjo (49 %). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija padarė išvadą, kad importo padidėjimas šiuo atveju yra žymus.

(25)

Dėl šio kriterijaus Turkijos Vyriausybė, „Habas“, CIB, „Colakoglu“ ir „Erdemir“ grupės ir plokščių karštojo valcavimo produktų naudotojų konsorciumas užginčijo skundo pateikėjo pasiūlytą laikotarpį, skirtą įvertinti, ar importas žymiai išaugo. Vietoj to šios šalys pasiūlė skirtingus laikotarpius tokiam palyginimui atlikti, kurie, jų nuomone, įrodytų, kad šis kriterijus nebuvo įvykdytas. „Habas“ ir plokščių karštojo valcavimo produktų naudotojų konsorciumas nurodė, kad lyginant kas ketvirtį tuos pačius 2019 m. ir 2020 m. pirmojo pusmečio laikotarpius, t. y. pirmus du kiekvienų metų ketvirčius, būtų nustatytas importo sumažėjimas. CIB ir „Colakoglu“ ir „Erdemir“ grupės tvirtino, kad EUROFER pasirinktas laikotarpis, t. y. 2020 m. birželio–liepos mėn., buvo per trumpas, todėl nebuvo reprezentatyvus. Be to, CIB ir plokščių karštojo valcavimo produktų naudotojų konsorciumas teigė, kad bet kokio importo padidėjimo priežastis vis dėlto buvo sušvelninti Sąjungoje taikomi judėjimo suvaržymai, susiję su COVID-19 pandemija, kuri sutapo su pirmaisiais laikotarpio po inicijavimo etapais. CIB tvirtino, kad Komisija turi palyginti po tyrimo inicijavimo importuotą kiekį su tiriamuoju laikotarpiu importuotu kiekiu. Ši šalis taip pat teigė, kad Turkijos importas nuolat mažėjo 2020 m. sausio–gegužės mėn. ir kad 2020 m. birželio ir liepos mėn. jis tik padidėjo ir pasiekė „įprastą lygį“. Be to, CIB padarė išvadą, kad Komisija turėtų neatsižvelgti į 2020 m. birželio mėn. po inicijavimo pateiktus duomenis dėl įtariamos ypatingos padėties po karantino poveikio. Tokiu atveju atlikus palyginimą su tiriamojo laikotarpio mėnesio vidurkiu būtų nustatytas 12 % padidėjimas, kuris galėtų būti laikomas ne „tolesniu žymiu padidėjimu“, o „labai nedideliu“ padidėjimu. Kitos šalys, siekdamos įrodyti, kad importas sumažėjo, pasiūlė įvertinti importo tendencijas per pirmuosius septynis 2017–2020 m. laikotarpio mėnesius (sausio–liepos mėn.), importo tendencijas 2017–2020 m. (apskaičiuota metams) (11), 2018 ir 2019 m. mėnesio vidurkį su 2020 m. sausio–liepos mėn. mėnesio vidurkiu, 2018 ir 2019 m. sausio–liepos mėn. mėnesio vidurkį su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m. ir tiriamojo laikotarpio mėnesio vidurkį su importo apimtimi 2020 m. liepos mėn. (12)„Colakoglu“ ir „Erdemir“ grupės taip pat kritikavo tai, kad prašyme nebuvo pateikta jokių importo duomenų nuo tiriamojo laikotarpio pabaigos iki tyrimo inicijavimo, nepaisant to, kad tarp jų praėjo laiko.

(26)

Be to, plokščių karštojo valcavimo produktų naudotojų konsorciumas papildomai tvirtino, kad dėl registracijos sumažėtų importo lygis ir atsirastų pasiūlos trūkumas, dėl kurio kiltų grėsmė tam tikrų Sąjungoje įsisteigusių naudotojų gamyklų veiklai. Teigiama, kad tai sutrikdytų rinką ir padarytų nepataisomos žalos nepriklausomiems nagrinėjamojo produkto naudotojams.

(27)

Visos suinteresuotosios šalys, sureagavusios į EUROFER prašymą registruoti importuojamą produktą, sutiko su teiginiu, kad dėl plieno apsaugos priemonių poveikio Turkijai artimiausiais mėnesiais (t. y. iki laikinųjų antidempingo priemonių nustatymo) šalis negalės toliau didinti eksporto, todėl Komisija turėtų neatsižvelgti į prašymą registruoti importuojamą produktą.

(28)

Kalbėdama apie skirtingus šalių pasiūlytus laikotarpius, Komisija daro nuorodą į argumentus ir paaiškinimus, pateiktus 3.2 skirsnyje. Vis dėlto yra keletas su tuo susijusių tvirtinimų, kurie pateisina konkrečius priešinius argumentus. Pirma, Komisija pažymi, kad nors paprastai ji taip pat lygina vidutinį mėnesinį importą laikotarpiu po inicijavimo su vidutiniu importo lygiu tiriamuoju laikotarpiu, toks palyginimas ne visada gali būti tinkamas. Šiuo atveju Komisija nustatė ir 16–20 konstatuojamosiose dalyse paaiškino, kad, atsižvelgiant į konkrečias rinkos aplinkybes, susijusias su tiriamuoju importu, 2019 m. vidutinis importas nėra tinkamiausias palyginimo pagrindas.

(29)

Antra, Komisija pažymi, kad vienas iš pasiūlymų buvo susijęs su laikotarpio iki antidempingo tyrimo inicijavimo tendencijomis. Tai prieštarautų išvadai, kad apie Turkijos vykdomą dempingą sužinota paskelbus pranešimą apie inicijavimą. Taigi vertinant prašymo registruoti importuojamą produktą pagrįstumą nereikia atsižvelgti į importo iki to momento, kai importuotojas galėjo žinoti apie dempingo buvimą, tendenciją.

(30)

Trečia, Komisija taip pat pažymi, kad nors EUROFER prašymas yra analizės atskaitos taškas, vis dėlto ji pati turi atlikti išsamią analizę. Šiuo atžvilgiu Komisija turi naujesnių duomenų rinkinį nei tas, kurį prašyme pateikė EUROFER (t. y. iki 2020 m. spalio mėn. vidurio) (13). Be to, dėl pirmiau nurodytų priežasčių Komisija taip pat manė, kad būtų tikslingiau palyginti šį duomenų rinkinį su to paties atitinkamo laikotarpio per tiriamąjį laikotarpį duomenimis.

(31)	Todėl Komisija nemano, kad įvairiuose pasiūlymuose buvo nurodytos įtikinamos priežastys, dėl kurių būtų galima geriau įvertinti importo tendencijas, nei nurodyta 3.2 skirsnyje. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(32)	Su tvirtinimais, kad dėl taikomų apsaugos priemonių bet kuriuo atveju nekiltų tolesnio žymaus importo augimo rizikos, Komisija nesutiko dėl toliau nurodytų priežasčių.

(33)	Pirma, registracija neturi įtakos sprendimui dėl laikinųjų antidempingo muitų surinkimo atgaline data. Tai, ar apsaugos priemonėmis bus užkirstas kelias importo didėjimui iki laikinųjų priemonių nustatymo, turėtų būti vertinama atsižvelgiant į galimą muitų surinkimą atgaline data (14).

(34)

Bet kuriuo atveju Komisija pripažįsta, kad dėl pakeitimų, padarytų nuo 2020 m. liepos 1 d. apsaugos priemonėmis, Turkijai pradėta taikyti konkrečiai šaliai skirta tarifinė kvota, kurios ketvirtiniai dydžiai nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/894 (15) II priede. Jei šie dydžiai išnaudojami, Turkijai vis tiek leidžiama toliau eksportuoti į Sąjungą (16).

(35)

Tačiau Komisija nesutinka, kad vien šis faktas automatiškai užkirstų kelią Turkijos importui gerokai išaugti prieš nustatant laikinuosius antidempingo muitus, jei tokie būtų nustatyti. Taip yra todėl, kad iki to laiko, kai laikinieji muitai gali būti nustatyti ne vėliau kaip 2021 m. sausio mėn. viduryje, Turkijai būtų panaikinti du neapmuitinamų konkrečioms šalims skirtų tarifinių kvotų rinkiniai (17). Be to, bet koks galimas importo apimties palyginimas siekiant įvertinti, ar pagrįsta rinkti muitus atgaline data, taip pat galėtų apimti laikotarpį iki to momento, kai Turkijai pradėta taikyti konkrečiai šaliai skirta tarifinė kvota, kaip paaiškinta 18 ir 19 konstatuojamosiose dalyse. Todėl šiuo etapu nėra įrodymų, kad bendras kiekis, kurį Turkija galėtų eksportuoti be muito (ir taikant 25 % muitą), kol galiausiai bus nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, negalėtų būti laikomas tolesniu žymiu augimu. Bet kuriuo atveju Komisija galės padaryti išvadą šiuo klausimu tik tuo atveju, jei pasibaigus vykstančiam tyrimui bus nustatyti galutiniai antidempingo muitai.

(36)	Todėl Komisija atmeta tvirtinimus, kad dėl taikomų apsaugos priemonių turėtų būti atmesta tolesnio žymaus importo augimo galimybė.

(37)	Galiausiai Komisija pažymi, kad naudotojų konsorciumo pastaba dėl registracijos poveikio nagrinėjamojo produkto tiekimui ir nepriklausomiems naudotojams neatitinka teisinių reikalavimų, kurie vertinami priimant sprendimą dėl importo registracijos. Todėl šiame tyrimo etape Komisija jos nenagrinėja.

(38)	Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija nustatė, kad antrasis registracijos kriterijus yra įvykdytas.

3.3. Taisomojo muito poveikio mažinimas

(39)	Komisija turi pakankamai įrodymų, kad toliau augant importui iš Turkijos dar labiau mažėjančiomis kainomis būtų daroma dar daugiau žalos.

(40)	Kaip nustatyta 3.2 skirsnyje, yra pakankamai įrodymų, kad nagrinėjamojo produkto importas žymiai išaugo.

(41)

Be to, yra įrodymų, kad nagrinėjamojo produkto importo kainos linkusios mažėti. Šiuo atžvilgiu importo iš Turkijos į Sąjungą kainos nuo 2020 m. birželio iki spalio mėn. vidurio sumažėjo vidutiniškai 13 %, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., ir 14 %, palyginti su tiriamojo laikotarpio mėnesio vidurkiu.

Laikotarpis

TL (2019 m.)

2019 m. birželio–spalio mėn. vidurys

2020 m. birželio–spalio mėn. vidurys

Delta

2020 m. birželio–spalio mėn. vidurys, palyginti su TL

2020 m. birželio–spalio mėn. vidurys, palyginti su 2019 m. birželio–spalio mėn. viduriu

Vidutinė vieneto kaina

(EUR/t)

493

488

422

– 14 %

– 13 %

Šaltinis: duomenų bazė „Surveillance 2“.

(42)	Todėl tikėtina, kad toks tolesnis importo augimas po bylos inicijavimo, atsižvelgiant į tokio importo laiką, apimtį ir kitas aplinkybes, pvz., eksportuojančių gamintojų kainodaros politiką, gerokai sumažins taisomąjį bet kokio galutinio muito poveikį, nebent toks muitas būtų taikomas atgaline data.

(43)	Taigi Komisija padarė išvadą, kad trečiasis registracijos kriterijus taip pat yra įvykdytas.

4. PROCEDŪRA

(44)	Komisija padarė išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nagrinėjamojo produkto importo registraciją pagal pagrindinio antidempingo reglamento 14 straipsnio 5 dalį.

(45)	Visos suinteresuotosios šalys raginamos raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti patvirtinamuosius dokumentus. Komisija gali išklausyti suinteresuotąsias šalis, jei jos raštu pateikia prašymą ir nurodo svarbias priežastis, dėl kurių jas reikėtų išklausyti.

5. REGISTRACIJA

(46)

Remiantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalimi, turėtų būti nustatytas reikalavimas registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą siekiant užtikrinti, kad, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyta faktų, dėl kurių būtų nustatyti antidempingo muitai, juos, jeigu tenkinamos būtinos sąlygos, registruotam importuojamam produktui pagal taikytinas teisės nuostatas būtų galima taikyti atgaline data.

(47)	Visi būsimi mokėtini muitai priklausys nuo antidempingo tyrimo išvadų.

(48)

Skunde, dėl kurio inicijuotas antidempingo tyrimas, pateikta įtarimų, kad nagrinėjamojo produkto dempingo skirtumai yra 4–8 %, o žalos pašalinimo lygiai yra 10–25 %. Numatoma galimų būsimų mokėtinų muitų suma gali būti nustatyta pagal numatomą didžiausią dempingo skirtumo dydį, pateiktą skunde, t. y. 8 % nagrinėjamojo produkto CIF importo vertės.

6. ASMENS DUOMENŲ TVARKYMAS

(49)	Visi su šia registracija susiję surinkti asmens duomenys bus naudojami laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (18),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 14 straipsnio 5 dalį muitinėms nurodoma imtis reikiamų veiksmų siekiant registruoti į Sąjungą importuojamus Turkijos kilmės tam tikrus plokščius valcavimo produktus iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, suvyniotus arba nesuvyniotus į ritinius (įskaitant atraižas ir siauras juostas), po karštojo valcavimo toliau neapdorotus, neplakiruotus, nepadengtus arba neapvilktus. Šių produktų KN kodai šiuo metu yra 7208 10 00, 7208 25 00, 7208 26 00, 7208 27 00, 7208 36 00, 7208 37 00, 7208 38 00, 7208 39 00, 7208 40 00, 7208 52 10, 7208 52 99, 7208 53 10, 7208 53 90, 7208 54 00, 7211 13 00, 7211 14 00, 7211 19 00, ex 7225 19 10 (TARIC kodas 7225191090), 7225 30 90, ex 7225 40 60 (TARIC kodas 7225406090), 7225 40 90, ex 7226 19 10 (TARIC kodas 7226191090), 7226 91 91 ir 7226 91 99.

2. Registracija baigiama po devynių mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3. Visos suinteresuotosios šalys raginamos per 21 dieną po šio reglamento paskelbimo raštu pareikšti savo nuomonę, pateikti patvirtinamuosius dokumentus arba pateikti prašymą jas išklausyti.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. lapkričio 12 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2) OL C 166, 2020 5 14, p. 9.

(3) Žr. 2019 m. gegužės 8 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimo byloje T-749/16, Stemcor/Europos Komisija 56 punktą.

(4) Žr. 2019 m. gegužės 8 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimo byloje T-749/16, Stemcor/Europos Komisija 33 punktą.

(5) Tiriamasis laikotarpis (TL) – laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

(6) Nuo 2018 m. liepos mėn. vidurio iš Turkijos importuojamam nagrinėjamajam produktui taikomos apsaugos priemonės (pagal 1 produktų kategoriją). Tarifinės kvotos pagal apsaugos priemones administruojamos kas ketvirtį. Todėl lyginant tuos pačius laikotarpius tendencija bus mažiau paveikta daugybės tarifinių kvotų administravimo pokyčių, įvykusių per visą tiriamąjį laikotarpį, t. y. visus metus (2019 m.), nes 2019 m. Turkijai pagal tarifinių kvotų administravimo sistemą buvo taikomi trys skirtingi režimai.

(7) Komisija pažymi, kad nagrinėjamojo produkto suvartojimas vasaros laikotarpiu nuosekliai mažėjo, palyginti su laikotarpiu iki jo. Taigi šiuo atveju Komisijos naudojami laikotarpiai pašalintų bet kokį iškraipymą, kiek tai susiję su galimu sezoniškumo poveikiu.

(8) Iš tiesų vidutinė importo apimtis tais mėnesiais yra daugiau nei dvigubai didesnė už vidutinę importo apimtį per likusius devynis 2019 m. mėnesius.

(9) Šis palyginimas laikomas tinkamesniu, žr. 17–21 konstatuojamąsias dalis.

(10) Iki kol bus pradėtas naudoti kitas konkrečioms šalims skirtas tarifinių kvotų rinkinys.

(11) Plokščių karštojo valcavimo produktų naudotojų konsorciumas

(12) „Colakoglu“ ir „Erdemir“ grupės

(13) EUROFER prašyme registruoti importuojamą produktą buvo atsižvelgiama tik į 2020 m. birželio ir liepos mėn. duomenis.

(14) Tai yra tada, kai turimi atitinkamo laikotarpio importo duomenys, kuriuos reikia įvertinti siekiant nustatyti, ar muitų rinkimas atgaline data yra pagrįstas.

(15) 2020 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/894, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 206, 2020 6 30, p. 27).

(16) Taikomas 25 % muitas, kol kitą ketvirtį bus pradėtas naudoti kitas tarifinių kvotų rinkinys.

(17) Tie rinkiniai atitinka atitinkamai 2020 m. spalio–gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio–kovo mėn. ketvirčius.

(18) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

2020 11 13

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 379/60

EUROPOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IR RINKŲ INSTITUCIJOS SPRENDIMAS (ES) 2020/1689

2020 m. rugsėjo 16 d.

kuriuo pratęsiamas fiziniams arba juridiniams asmenims, turintiems grynąsias trumpąsias pozicijas, taikomas laikinasis reikalavimas laikinai sumažinti pranešimo apie grynąsias trumpąsias pozicijas, susijusias su įmonių, kurių akcijomis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, išleistu akciniu kapitalu, ribas ir viršijant tam tikrą ribą pranešti kompetentingoms institucijoms, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 236/2012 28 straipsnio 1 dalies a punkte

EUROPOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IR RINKŲ INSTITUCIJOS PRIEŽIŪROS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo IX priedą,

atsižvelgdama į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (1), ypač į jo 9 straipsnio 5 dalį, 43 straipsnio 1 dalį ir 44 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 236/2012 dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų (2), ypač į jo 28 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į 2012 m. liepos 5 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 918/2012, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 236/2012 dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų nuostatos, susijusios su apibrėžtimis, grynųjų trumpųjų pozicijų apskaičiavimu, padengtais valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais, informacijos pranešimo ribomis, likvidumo ribomis apribojimams sustabdyti, dideliu finansinių priemonių vertės sumažėjimu ir neigiamais įvykiais (3), ypač į jo 24 straipsnį;

atsižvelgdama į 2020 m. kovo 16 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos sprendimą (ES) 2020/525, kuriuo iš fizinių arba juridinių asmenų, turinčių grynąsias trumpąsias pozicijas, reikalaujama laikinai sumažinti pranešimo apie grynąsias trumpąsias pozicijas, susijusias su įmonių, kurių akcijomis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, išleistu akciniu kapitalu, ribas ir viršijant tam tikrą ribą pranešti kompetentingoms institucijoms, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 236/2012 28 straipsnio 1 dalies a punkte (4),

atsižvelgdama į 2020 m. birželio 10 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos sprendimą (ES) 2020/1123, kuriuo pratęsiamas fiziniams arba juridiniams asmenims, turintiems grynąsias trumpąsias pozicijas, taikomas laikinasis reikalavimas laikinai sumažinti pranešimo apie grynąsias trumpąsias pozicijas, susijusias su įmonių, kurių akcijomis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, išleistu akciniu kapitalu, ribas ir viršijant tam tikrą ribą pranešti kompetentingoms institucijoms, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 236/2012 28 straipsnio 1 dalies a punkte (5),

kadangi:

1. ĮŽANGA

(1)

Sprendime (ES) 2020/525 pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 28 straipsnio 1 dalies a punktą ESMA reikalauja, kad fiziniai arba juridiniai asmenys, turintys grynųjų trumpųjų pozicijų, susijusių su įmonių, kurių akcijomis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, išleistu akciniu kapitalu, pateiktų kompetentingoms institucijoms duomenis apie tokias pozicijas, jei jos viršytų 0,1 % išleisto akcinio kapitalo ribą arba nukristų žemiau jos.

(2)

Atsižvelgiant į neseniai finansų rinkose įvykusius išskirtinius pokyčius, Sprendimu (ES) 2020/525 sukuriama priemonė yra susijusi su tuo, kad nacionalinėms kompetentingoms institucijoms yra būtina žinoti apie rinkos dalyvių įgytas grynąsias trumpąsias pozicijas, susijusias su akcijomis, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

(3)

Sprendimu (ES) 2020/1123 ESMA atnaujino laikiną reikalavimą, nes nepaisant dalinio ES finansų rinkų atsigavimo nuo nuostolių, patirtų nuo pandemijos protrūkio, perspektyvos atsigauti ateityje buvo neaiškios ir grėsmės tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui bei finansų sistemos stabilumui vis dar išliko.

(4)	Pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 28 straipsnio 10 dalį ESMA turi šią priemonę periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, persvarstyti.

(5)

ESMA šią priemonę persvarstė išanalizavusi veiklos rodiklius, įskaitant kainas, kintamumą, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių kainų skirtumų indeksus, taip pat grynųjų trumpųjų pozicijų, ypač patenkančių į 0,1–0,2 % intervalą, raidą. Remdamasi atlikta analize, ESMA nusprendė, kad priemonę reikėtų pratęsti dar trims mėnesiams.

2. PRIEMONĖS PAJĖGUMAS SUMAŽINTI KILUSIAS GRĖSMES IR TARPVALSTYBINIS POVEIKIS (REGLAMENTO (ES) Nr. 236/2012 28 STRAIPSNIO 2 DALIES a PUNKTAS)

a) Grėsmė tinkamam finansų rinkų veikimui ir vientisumui

(6)

COVID-19 pandemija ir toliau neigiamai veikia realiąją ekonomiką, o bendra atsigavimo ateityje perspektyva lieka neaiški, ypač atsižvelgiant į naujausius pokyčius ES ir už jos ribų. ESMA pažymi, kad per kelias pastarąsias savaites keliose valstybėse žymiai išaugo COVID-19 atvejų skaičius; tai kelia susirūpinimą dėl galimos antrosios COVID-19 infekcijos bangos ir didina netikrumą dėl bet kokių ateities perspektyvų.

(7)

Remiantis „Eurostoxx 50“ indeksu, akcijų rinkos laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. prarado 14 % vertės, palyginti su 13 % vertės sumažėjimu nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2020 m. birželio 4 d. (1 pav.). Palyginti su kovo mėn. lygiu (kai jis sumažėjo maždaug 30 %, palyginti su 2020 m. vasario mėn., kaip nurodyta Sprendime (ES) 2020/525), indekso „Eurostoxx 50“ vertės žymiai pagerėjo, tačiau neatsigavo iki lygio, buvusio iki COVID-19.

(8)

Palyginti su 2020 m. vasario mėn., indeksu VSTOXX (6) matuojamas kintamumas taip pat išlieka palyginti didelis. Rugsėjo mėn. nustatytas lygis (+ 15 %) yra šiek tiek didesnis nei birželio mėn. (+ 13 %). Tas pats pasakytina ir apie indeksą VIX (7), kuris rodo net dar didesnį pokytį (+ 18 % rugsėjo mėn., palyginti su +9 % birželio mėn.) (1 pav. ir 2 pav.).

(9)

Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių (angl. credit default swap, CDS) lygis nuo birželio 4 d. iki rugsėjo 3 d. sumažėjo nuo 17 % iki 28 % (1 pav.). Tačiau siekiant geriau suprasti CDS informacinę reikšmę šiuo metu, duomenys turi būti vertinami atsižvelgiant į Europos Centrinio Banko sprendimą (ES) dėl specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP). Nuo kovo mėn. pradžios CDS palūkanų normų skirtumai tapo labai nepastovūs ir rodė didelę finansinę riziką. ESMA atnaujino Sprendimą (ES) 2020/525, remdamasi duomenimis iki birželio 4 d., taip pat remdamasi tuo, kad tuo metu CDS palūkanų normų skirtumai buvo dideli ir nepastovūs, ir buvo laikomi rizikos suvokimo požymiu rinkoje.

(10)	Tačiau birželio 4 d. nusprendus padidinti SPPP dar 600 mlrd. eurų, ECB bendra paskelbtos pinigų skatinamosios priemonės vertė išaugo iki 1,35 trilijono eurų, o CDS palūkanų normų skirtumų informacinė vertė sumažėjo rizikos suvokimo rinkoje atžvilgiu.

(11)

Panašias išvadas galima daryti dėl valstybės obligacijų rinkų informacinės vertės, kuriai, kaip CDS palūkanų normų skirtumų atveju, įtaką daro centrinių bankų pinigų politika. Kaip matyti iš 1 pav., Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos 10 metų Vyriausybės obligacijų pajamingumas, palyginti su birželio mėn. lygiu, sumažėjo vidutiniškai 22 baziniais punktais.

(12)	Todėl ESMA mano, kad akcijų rinkų raida, kuriai centrinių bankų pinigų politika daro gerokai mažesnį poveikį, turėtų padėti geriau suprasti dabartinį rizikos lygį ES finansų rinkose.

(13)

Panašiai kaip ir indeksas „Eurostoxx 50“, indeksas „STOXX EUROPE 800“, išskyrus Šveicariją, nuo 2020 m. vasario 20 d. sumažėjo maždaug 17 %, palyginti su 16 % sumažėjimu birželio mėn. Indeksas „STOXX Europe Total Market Banks“ (Europos bankai) nuo vasario mėn. sumažėjo 37 %, o birželio mėn. – apie 30 %.

(14)

Kaip minėta 2020 m. rugsėjo mėn. ESMA ataskaitoje Nr. 2 dėl tendencijų, rizikos ir pažeidžiamumo (angl. Trends, Risks and Vulnerabilities, 2020 m. antrąjį ketvirtį pastebėta sektorių diferenciacijos požymių, visų pirma susijusių su kredito įstaigomis. Birželio pabaigoje ES oro transporto bendrovių ir bankų sektoriaus indeksai vis dar buvo atitinkamai 36 % ir 30 % mažesni nei sausio mėn. pradžioje. Be to, iš 3 pav. matyti, kad bankų ir draudimo sektoriai nuo birželio mėn. yra gana stabilūs, tačiau rezultatai, pasiekti laikotarpiu nuo vasario 20 d. iki rugsėjo 3 d., suprastėjo, palyginti su laikotarpiu nuo vasario 20 d. iki birželio 4 d.: – 38 %, palyginti su – 33 % bankų sektoriuje, ir – 21 %, palyginti su – 20 % draudimo sektoriuje. Priešingai, nefinansinių (8) sektorių rezultatai šiek tiek pagerėjo: – 9 %, palyginti su – 11 %.

(15)

Kainos tam tikruose sektoriuose atsigavo toliau blogėjant makroekonominei aplinkai ir gilaus bei visą pasaulį tuo pat metu apėmusio nuosmukio sąlygomis. Kaip nurodyta ataskaitoje dėl tendencijų, rizikos ir pažeidžiamumo, dabartinis akivaizdus finansų rinkos rezultatų atsiejimas nuo pagrindinės ekonominės veiklos kelia klausimą dėl rinkos atsigavimo tvarumo ateityje.

(16)

Atsižvelgiant į bendrą nacionalinį ar ES lygį, panašu, kad kainos neatsigavo. Iš 5 pav. matyti, kad kainos sumažėjo visoje Sąjungoje; nuo birželio mėn. iki rugsėjo mėn. padėtis reikšmingai nepagerėjo, o akcijų indeksų rezultatai 22 ES rinkose rodo, kad sumažėjimas nuo vasario 20 d. iki rugsėjo 3 d. buvo didesnis nei laikotarpiu nuo vasario 20 d. iki birželio 4 d. Be to, lyginant 2020 m. rugsėjo 3 d. ir vasario 20 d. kainas, 25 valstybių vertybinių popierių rinkos, palyginti su 24 birželio mėn., prarado bent 10 % savo vertės. Per tą patį laikotarpį Europos kredito įstaigų akcijų kainos sumažėjo 10–59 %, palyginti su vasario–birželio mėn. užregistruotais 9–48 % dydžio nuostoliais.

(17)

Akcijų, kurių grynoji trumpoji pozicija patenka į 0,1–0,2 % intervalą, procentinė dalis nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 11 d. nuolat didėjo ir vėliau išliko stabili iki 2020 m. rugsėjo 4 d. (9), viršydama visas grynąsias trumpąsias pozicijas vidutiniškai 13 % (6 pav.). Be to, nustačius žemesnę pranešimo ribą, kai kuriose valstybėse grynosios trumposios pozicijos, patenkančios į 0,1–0,2 % intervalą, sudarė maždaug 50 % visų pozicijų, apie kurias pranešta. Apibendrinant, grynųjų trumpųjų pozicijų, patenkančių į 0,1–0,2 % intervalą, procentinė dalis, apie kurią reikėjo pranešti, nes laikinai buvo sumažinta pranešimo riba, tebėra svarbi visų grynųjų trumpųjų pozicijų dalis ir dabartinėmis aplinkybėmis turi didelę informacinę vertę reguliavimo institucijoms.

(18)

Apskritai, didelis kainų sumažėjimas pagrindiniuose sektoriuose, palyginti didelis kintamumas, galimas finansų rinkos rezultatų atsiejimas nuo pagrindinės ekonominės veiklos ir nuolat aukštas grynųjų trumpųjų pozicijų lygis, tuo pačiu esant netikrumui dėl COVID-19 pandemijos raidos ir jos poveikio realiajai ekonomikai, rodo, kad ES finansų rinkos tebėra pažeidžiamos. Dėl tokios padėties didėja tikimybė, kad artimiausiais mėnesiais didėjant spaudimui parduoti skolintus vertybinius popierius, gali pasireikšti arba sustiprėti neigiamos tendencijos, o tai, savo ruožtu, gali neigiamai paveikti rinkos dalyvių pasitikėjimą arba kainų nustatymo mechanizmo patikimumą.

(19)	Todėl ESMA mano, kad dėl susiklosčiusių pirmiau paaiškintų aplinkybių kyla didelė grėsmė tinkamam finansų rinkų veikimui ir vientisumui.

b) Grėsmė visos Sąjungos finansų sistemos arba jos dalies stabilumui

(20)	Kaip Finansinio stabilumo apžvalgoje (10) paaiškino ECB, finansinis stabilumas – tai padėtis, kai finansų sistema, apimanti finansų tarpininkus, rinkas ir rinkų infrastruktūras, yra pajėgi atlaikyti sukrėtimus ir įveikti finansinių disbalansų padarinius.

(21)

COVID-19 pandemija tebedaro didelį poveikį Sąjungos realiajai ekonomikai. Kaip nurodyta ESMA ataskaitoje dėl tendencijų, rizikos ir pažeidžiamumo, nors rinka ir atsigauna, jos aplinka išlieka pažeidžiama, ir, ESMA vertinimu, „dėl nepastovios rinkos aplinkos instituciniams ir mažmeniniams investuotojams rizikos, kurią kelia galimos rinkos korekcijos, laikotarpis užsitęs, o rizika visoje ESMA stebimoje srityje yra labai didelė“ (11). Šiuo atžvilgiu ESMA perspėjo visuomenę, kad finansų rinkų veiklos rodikliai gali būti atsieti nuo pagrindinės ekonominės veiklos.

(22)	Šio sprendimo 2 skyriaus a punkte pateikiama daugiau informacijos apie bankų, draudimo sektorių ir finansų rinkų rezultatus.

(23)	Dėl tokio plačiai paplitusio kainų sumažėjimo dauguma ES akcijų visuose sektoriuose atsiduria nestabilioje padėtyje, kurioje tolesnis kainų mažėjimas, nesietinas su papildoma esminė informacija, galėtų turėti labai žalingų pasekmių.

(24)

ESMA vertinimu, dabartiniu tebesitęsiančio neapibrėžtumo laikotarpiu didelį norą parduoti gali sukelti ir neįprastą akcijų kainų kintamumą gali paskatinti įvairūs veiksniai, tarp jų – tai, kad vis daugiau rinkos dalyvių ima prekiauti skolintais vertybiniais popieriais ir ima kauptis reikšmingos grynosios trumposios pozicijos.

(25)

Visų pirma, ESMA pažymi, kad kredito įstaigų dėl kainų kritimo patiriami nuostoliai, kurie buvo vienas iš birželio mėn. priimto sprendimo dėl pratęsimo kriterijų, nesumažėjo. Tai rodo, jog kredito įstaigos, kurios tam tikrais atvejais yra sistemiškai svarbios, ir toliau gali jautriai reaguoti į skolintų vertybinių popierių pardavimo strategijas ir į reikšmingą grynųjų trumpųjų pozicijų kaupimąsi, nepriklausomai nuo to, ar šios strategijos ir pozicijos yra pagrįstos esmine informacija.

(26)

Išlieka rizika, kad dėl vis dažniau naudojamų skolintų vertybinių popierių pardavimo strategijų ir reikšmingų grynųjų trumpųjų pozicijų kaupimosi gali įsisukti netvarkingo tam tikrų emitentų kainų mažėjimo spiralė ir tai gali sukelti šalutinį poveikį toje pačioje valstybėje narėje arba visoje ES, o tai savo ruožtu gali sukelti riziką vienos arba kelių valstybių narių finansų sistemai.

(27)	Nors pastebima, kad kai kurie Europos finansų rinkų sektoriai iš dalies atsigauna, ESMA mano, kad dabartinės rinkos aplinkybės ir toliau kelia didelę grėsmę Sąjungos finansų sistemos stabilumui.

(28)

Laikantis ESMA įgaliojimų, pagal numatomą pratęsti priemonę fiziniai arba juridiniai asmenys, turintys grynųjų trumpųjų pozicijų, susijusių su akcijomis, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, yra įpareigojami teikti informaciją kompetentingoms institucijoms laikydamiesi žemesnės ribos, negu nustatyta Reglamento (ES) Nr. 236/2012 5 straipsnyje.

(29)

Pratęsiama priemonė turėtų padidinti nacionalinių kompetentingų institucijų ir ESMA galimybes tinkamai vertinti kintančią padėtį, atskirti rinkos pokyčius, kuriuos lemia esminė informacija, nuo tų, kuriuos gali sukelti arba paaštrinti skolintų vertybinių popierių pardavimas, ir reaguoti, jei siekiant užtikrinti rinkų vientisumą, tinkamą veikimą ir stabilumą, reikėtų imtis griežtesnių veiksmų.

c) Tarpvalstybinis poveikis

(30)	Dar viena sąlyga, kad ESMA galėtų taikyti šią priemonę, yra nustatytų grėsmių tarpvalstybinis poveikis.

(31)	Kaip aprašyta pirmiau, akcijų rinkos visoje ES, tiek vertinant nacionalinius, tiek visos Europos indeksus, nevisiškai atsigavo po kovo mėn. smarkiai sumažėjusių kainų.

(32)

Kadangi šios grėsmės veikia daugumos ES valstybių narių finansų rinkas – nors ir nevienodai stipriai – tarpvalstybinis poveikis yra ypač didelis, nes dėl ES finansų rinkų tarpusavio sąsajų didėja tikimybė, kad dėl didesnio noro parduoti skolintus vertybinius popierius galimas šalutinis arba neigiamas poveikis išplis tarp rinkų.

(33)	Todėl ESMA mano, kad pirmiau aprašytos grėsmės rinkos vientisumui, tinkamam veikimui ir finansiniam stabilumui yra tarpvalstybinio pobūdžio. Dėl COVID-19 krizės pobūdžio jos iš tiesų yra visos ES ir pasaulinio mąsto.

3. JOKIA KOMPETENTINGA INSTITUCIJA NESIĖMĖ PRIEMONIŲ GRĖSMEI MAŽINTI ARBA VIENA AR DAUGIAU KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ ĖMĖSI PRIEMONIŲ, KURIOMIS GRĖSMĖ TINKAMAI NESUMAŽINAMA (REGLAMENTO (ES) Nr. 236/2012 28 STRAIPSNIO 2 DALIES b PUNKTAS)

(34)	Dar viena sąlyga, kad ESMA galėtų nustatyti šiame sprendime numatytą priemonę, yra tai, kad kompetentinga institucija arba kompetentingos institucijos nesiėmė jokių veiksmų grėsmei pašalinti arba kad įgyvendintais veiksmais nepavyksta tinkamai pašalinti grėsmės.

(35)

Esant Sprendime (ES) 2020/525 aprašytam susirūpinimui dėl rinkos vientisumo, tinkamo veikimo ir finansinio stabilumo, kuris aktualus ir šiame sprendime, kai kurios nacionalinės kompetentingos institucijos ėmėsi nacionalinių priemonių, skirtų skolintų vertybinių popierių pardavimui Ispanijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Belgijoje, Graikijoje ir Italijoje (12) apriboti. Jų galiojimas baigėsi gegužės 18 d.

(36)	Pasibaigus pirmiau nurodytų laikinų priemonių galiojimui arba jas panaikinus, ES nebuvo imtasi jokių kitų priemonių pagal Reglamentą (ES) Nr. 236/2012 ir šio sprendimo priėmimo dieną jokių tokių galiojančių priemonių nėra.

(37)	Iki šio sprendimo priėmimo nė viena kompetentinga institucija nebuvo patvirtinusi priemonių, kurios suteiktų galimybę nustačius žemesnes pranešimo ribas surinkti daugiau informacijos apie grynųjų trumpųjų pozicijų raidą, nes jos gali vadovautis Sprendimu (ES) 2020/1123.

(38)

Būtinybė surinkti daugiau informacijos apie grynąsias trumpąsias pozicijas yra dar svarbesnė tais atvejais, kai pirmiau nurodyti pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 20 straipsnį nustatyti apribojimai nebegalioja, o netikrumas dėl užsitęsusios COVID-19 pandemijos poveikio vis dar tęsiasi. Kadangi skolintų vertybinių popierių pardavimui ir lygiavertį poveikį darantiems sandoriams kiti išorės apribojimai nėra taikomi, visoje ES nacionalinės kompetentingos institucijos turi būti pajėgios iš anksto nustatyti, ar grynosios trumposios pozicijos kaupiasi tokiu mastu, kad gali sukelti pirmiau aprašytą grėsmę finansų rinkoms ir finansiniam stabilumui, kurią spaudimas parduoti skolintus vertybinius popierius išryškina ir sustiprina.

(39)

Turint galvoje pirmiau paminėtą visai ES kylančią grėsmę, vis dar akivaizdu, kad nacionalinių kompetentingų institucijų gaunama informacija pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą pranešimo ribą dabartinėmis nepalankiomis rinkos sąlygomis yra nepakankama. ESMA mano, kad, palikus galioti mažesnę pranešimo ribą, turėtų būti užtikrinta, kad visos ES nacionalinės kompetentingos institucijos ir ESMA turėtų kuo tikslesnių duomenų, kad jais remdamosi galėtų stebėti rinkos tendencijas ir, prireikus, pačios pasirengtų ir padėtų ESMA imtis papildomų priemonių.

4. PRIEMONĖS VEIKSMINGUMAS (REGLAMENTO (ES) Nr. 236/2012 28 STRAIPSNIO 3 DALIES a PUNKTAS)

(40)	ESMA taip pat turi atsižvelgti į tai, ar taikant pratęsiamą priemonę galima reikšmingai sumažinti nustatytas grėsmes.

(41)	ESMA nuomone, nepaisant neįprastų nuostolių, patirtų prekiaujant akcijomis reguliuojamose rinkose po 2020 m. vasario 20 d., rinkos veikia tinkamai ir jų vientisumas yra iš esmės išsaugotas.

(42)	Todėl ESMA išanalizavo esamas aplinkybes, ypač atsižvelgdama į tai, kokią grėsmę jos kelia Sąjungos rinkų vientisumui ir finansiniam stabilumui ir į tai, ar taikant ESMA pratęsiamą priemonę tas grėsmes bus galima veiksmingai pašalinti ir ateityje.

a) Taikant priemonę reikšmingai sumažinama grėsmė tinkamam finansų rinkų veikimui ir vientisumui

(43)

Pirmiau aprašytomis aplinkybėmis bet koks skolintų vertybinių popierių pardavimo ir grynųjų trumpųjų pozicijų kaupimosi paskatintas staigus noro parduoti ir rinkos kintamumo padidėjimas gali sustiprinti finansų rinkų nuosmukio tendencijas. Nors kitokiu laikotarpiu skolintų vertybinių popierių pardavimas gali daryti teigiamą poveikį nustatant teisingą emitentų vertę, dabartinėmis rinkos aplinkybėmis dėl jo gali kilti papildoma grėsmė tinkamam rinkų veikimui ir vientisumui.

(44)

Visų pirma, atsižvelgiant į besitęsiančios ekstremalios padėties horizontalųjį poveikį įvairioms akcijoms visoje Sąjungoje, akcijų kainos gali staiga mažėti dėl stiprėjančio pardavėjų noro parduoti, kylančio dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir padidėjusių grynųjų trumpųjų pozicijų, o priemonės nepratęsus, tokios pozicijos liktų nepastebėtos, jei nepasiektų pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 5 straipsnį šiuo metu galiojančių pranešimo nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ribų.

(45)

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių nacionalinės kompetentingos institucijos ir ESMA turi kuo anksčiau sužinoti apie atvejus, kai rinkos dalyviai sudaro skolintų vertybinių popierių pardavimo sandorius ir sukaupia dideles grynąsias trumpąsias pozicijas, kad prireikus galėtų užkirsti kelią atvejams, kai tokios pozicijos tampa ženklu, dėl kurio vienas po kito vykdoma daug pardavimo nurodymų ir kainos dėl to mažėja dar labiau.

(46)

ESMA mano, kad, nepratęsus šios priemonės galiojimo dar trims mėnesiams, nacionalinės kompetentingos institucijos ir ESMA negalėtų tinkamai stebėti rinkos esant dabartinei neapibrėžtai ir nestabiliai aplinkai. Tai išryškina akivaizdus finansų rinkų rezultatų atsiejimas nuo pagrindinės ekonominės veiklos ir kartu kintantis COVID-19 pandemijos pobūdis. Tokie veiksniai gali sukelti staigų ir didelį spaudimą parduoti ir neįprastą papildomą Sąjungos akcijų kainų kintamumą, kurį, savo ruožtu, gali dar labiau padidinti susikaupusios trumposios pozicijos.

(47)

Be to, ESMA mano, kad tikslinga išlaikyti Reglamento (ES) Nr. 236/2012 6 straipsnyje nustatytą pranešimo ribą, kuri lygi 0,5 % bendrovės išleisto akcinio kapitalo, nes šios ribos mažinti nebūtina siekiant palaikyti tvarką rinkoje ir mažinti riziką finansiniam stabilumui. ESMA ir toliau nuolat stebi rinkos sąlygas ir prireikus imsis papildomų priemonių.

b) Taikant priemonę reikšmingai sumažinama grėsmė visos Sąjungos finansų sistemos arba jos dalies stabilumui

(48)

Kaip aprašyta pirmiau, palyginti su vasario 20 d., 2020 m. birželio–rugsėjo mėn. daugumos ES akcijų rinkų rezultatai pablogėjo. Apskritai, prekybai akcijomis nuo 2020 m. vasario 20 d. buvo ir tebėra būdingas spaudimas parduoti ir palyginti didelis kintamumas. Kaip paaiškinta pirmiau, vairūs rizikos veiksniai ir toliau daro poveikį daugeliui realiosios ekonomikos sektorių ir ES finansų rinkų. Šiomis aplinkybėmis dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir reikšmingų grynųjų trumpųjų pozicijų kaupimosi gali padidėti rinkos dalyvių noras parduoti ir paūmėti kainų mažėjimo tendencijos, o jos, savo ruožtu, gali padidinti grėsmę ir gali padaryti didelį žalingą poveikį finansų įstaigų ir kitų sektorių įmonių finansiniam stabilumui.

(49)	Atsižvelgiant į tai, ribojant nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir ESMA teikiamus duomenis būtų apribotas jų pajėgumas pašalinti galimą neigiamą poveikį ekonomikai ir galiausiai visos Sąjungos finansiniam stabilumui.

(50)

Todėl ESMA pratęsiama priemonė, pagal kurią laikinai sumažinamos pranešimo apie grynąsias trumpąsias pozicijas nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ribos, veiksmingai padeda mažinti šią riziką tam tikrų Sąjungos finansų sistemos dalių ir, galiausiai, visos Sąjungos finansų sistemos stabilumui, nes sumažina duomenų ribotumą ir nacionalinės kompetentingos institucijos įgyja daugiau galimybių anksti reaguoti į iškylančias grėsmes.

c) Kompetentingų institucijų pajėgumo stebėti grėsmę didinimas

(51)

Įprastomis rinkos sąlygomis nacionalinės kompetentingos institucijos stebi visas grėsmes, galinčias kilti dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir grynųjų trumpųjų pozicijų kaupimo, imdamosi Sąjungos teisės aktuose numatytų priežiūros priemonių, visų pirma, susijusių su pareigomis pranešti apie grynąsias trumpąsias pozicijas pagal Reglamentą (ES) Nr. 236/2012 (13).

(52)

Tačiau dėl susiklosčiusių rinkos aplinkybių nacionalinių kompetentingų institucijų ir ESMA vykdomą stebėsenos veiklą, susijusią su bendromis akcijų, kuriomis leista prekiauti reguliuojamose rinkose, grynosiomis trumposiomis pozicijomis, būtina stiprinti. Todėl, atsižvelgiant į tebesitęsiantį su COVID-19 pandemija susijusį neapibrėžtumą, vis dar svarbu, kad nacionalinės kompetentingos institucijos informaciją apie besikaupiančias grynąsias trumpąsias pozicijas ir toliau gautų kuo anksčiau, kol jos nepasiekė 0,2 % išleisto akcinio kapitalo ribos, nustatytos Reglamento (ES) Nr. 236/2012 5 straipsnio 2 dalyje.

(53)

Šį poreikį paryškina akcijų, kurių grynoji trumpoji pozicija yra 0,1–0,2 %, procentinė dalis, kuri nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 11 d. nuolat didėjo ir vėliau išliko stabili iki 2020 m. rugsėjo 4 d. (14), vidutiniškai 13 % per visą stebėjimo laikotarpį. Todėl galima daryti išvadą, kad grynųjų trumpųjų pozicijų, patenkančių į 0,1–0,2 % intervalą, apie kurias reikėjo pranešti dėl ESMA nustatytos žemesnės pranešimo ribos, procentinė dalis tebėra svarbi visų grynųjų trumpųjų pozicijų dalis.

(54)	Todėl ESMA pratęsiama priemonė padės išsaugoti didesnį nacionalinių kompetentingų institucijų pajėgumą anksti pradėti šalinti nustatytas grėsmes, taip pat padės joms bei ESMA laiku suvaldyti grėsmes tinkamam rinkų veikimui ir finansiniam stabilumui, jei pasireikštų nepalankių rinkos sąlygų požymių.

5. PRIEMONĖS NEKELIA REGLAMENTAVIMO ARBITRAŽO RIZIKOS (REGLAMENTO (ES) Nr. 236/2012 28 STRAIPSNIO 3 DALIES b PUNKTAS)

(55)	Priimdama arba pratęsdama kurią nors priemonę pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 28 straipsnį ESMA turėtų atsižvelgti į tai, ar priemonė kelia reglamentavimo arbitražo riziką.

(56)

Kadangi ESMA pratęsiama priemonė yra susijusi su rinkos dalyvių pareigomis teikti pranešimus apie visas akcijas, kuriomis leista prekiauti Sąjungos reguliuojamose rinkose, ją taikant bus užtikrinama, kad visoms nacionalinėms kompetentingoms institucijoms būtų taikoma viena pranešimo riba, užtikrinant Sąjungos ir ne Sąjungos rinkos dalyviams vienodas sąlygas prekiauti akcijomis, kuriomis leista prekiauti Sąjungos reguliuojamose rinkose.

6. ESMA PRIEMONĖ NEDARO ŽALINGO POVEIKIO FINANSŲ RINKŲ EFEKTYVUMUI, ĮSKAITANT POVEIKĮ, PADARYTĄ MAŽINANT TŲ RINKŲ LIKVIDUMĄ ARBA SUKELIANT NEAIŠKUMĄ RINKOS DALYVIAMS, KURIS BŪTŲ NEPROPORCINGAS PRIEMONĖS NAUDAI (REGLAMENTO (ES) Nr. 236/2012 28 STRAIPSNIO 3 DALIES c PUNKTAS)

(57)	ESMA turi įvertinti, ar priemonė daro žalingą poveikį, kurį būtų galima laikyti neproporcingu jos naudai.

(58)

ESMA nuomone, nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų įdėmiai stebėti bet kokius grynųjų trumpųjų pozicijų pokyčius prieš svarstydamos galimybę imtis griežtesnių priemonių. ESMA pažymi, kad įprastos pranešimo ribos (0,2 % išleisto akcinio kapitalo) tebesitęsiančiomis išskirtinėmis rinkos aplinkybėmis gali būti nepakankamos, kad būtų galima laiku pastebėti tendencijas ir kylančias grėsmes.

(59)

Nors, nustačius papildomą pareigą teikti informaciją, šią informaciją teikiantiems subjektams gali būti užkrauta papildoma našta, informaciją teikiantys subjektai jau yra pakoregavę savo vidaus sistemas pagal sprendimus (ES) 2020/525 ir (ES) 2020/1123, todėl dėl priemonės pratęsimo informaciją teikiančių subjektų atitikties išlaidoms papildomas poveikis neturėtų pasireikšti. Taip pat pažymėtina, kad priemonė neapribos rinkos dalyvių galimybių kurti arba didinti akcijų trumpąsias pozicijas. Todėl rinkos veiksmingumui nebus padaryta jokio poveikio.

(60)

Palyginti su kitomis galimomis ir didesnį intervencinį poveikį darančiomis priemonėmis, pratęsiama priemonė neturėtų padaryti poveikio rinkos likvidumui, nes dėl sugriežtinamos kai kurių rinkos dalyvių pareigos teikti informaciją jų prekybos strategijos ir atitinkamai jų dalyvavimas rinkoje neturėtų pasikeisti. Taip pat pažymėtina, kad dėl paliktos galioti su rinkos formavimo veikla ir stabilizavimo programomis susijusios išimties, subjektams, teikiantiems svarbias likvidumo užtikrinimo ir kintamumo mažinimo paslaugas, kurios yra ypač svarbios dabartinėmis aplinkybėmis, tenkanti našta neturėtų padidėti.

(61)

Dėl pratęsiamos priemonės taikymo srities ESMA mano, kad priemonę apribojus ir taikant tik vienam arba keliems sektoriams arba tam tikrai emitentų grupei, priemonė norimo rezultato gali neduoti. Po COVID-19 pandemijos protrūkio užfiksuotas kainų mažėjimo mastas, didelė akcijų (ir sektorių), kurioms padarytas poveikis, įvairovė ir ES šalių ekonomikos ir prekybos vietų tarpusavio sąsajų laipsnis leidžia manyti, kad visoje ES taikoma priemonė tikriausiai bus veiksmingesnė nei sektorinės priemonės, teikiant išankstinę rinkos informaciją kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms.

(62)

Kalbant apie galimą netikrumą rinkoje, šia priemone nėra nustatoma jokių naujų reguliavimo pareigų, nes nustatant žemesnę atitinkamą ribą tik pakeičiama nuo 2012 m. galiojanti pranešimo pareiga. ESMA taip pat pabrėžia, kad pratęsiama priemonė ir toliau yra taikoma tik pranešimui apie akcijas, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje Sąjungos rinkoje, kad būtų galima surinkti informaciją apie pozicijas, kurių atveju papildomos informacijos teikimas atrodo aktualiausias.

(63)	Todėl ESMA mano, kad tokia sugriežtinta skaidrumo užtikrinimo pareiga neturėtų daryti žalingo ir duodamai naudai neproporcingo poveikio finansų rinkų veiksmingumui arba investuotojams ir dėl jos finansų rinkose neapibrėžtumo neturėtų atsirasti.

(64)

Dėl priemonės trukmės ESMA mano, kad, remiantis šiuo metu turima informacija ir apskritai atsižvelgiant į tebesitęsiantį COVID-19 pandemijos sukeltą neapibrėžtumą dėl ateities, priemonę pagrįsta pratęsti trims mėnesiams. ESMA ketina grąžinti įprastą informacijos teikimo tvarką iškart, kai padėtis pagerės, tačiau kol kas negali atmesti galimybės, kad jei padėtis pablogės arba rinkos tebebus nestabilios, priemonė gali būti pratęsta.

(65)	Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau ir iki šios dienos sukauptais duomenimis, ESMA daro išvadą, kad, atsižvelgiant į tebesitęsiančias nepalankias aplinkybes, šis sprendimas pratęsti laikiną didesnio grynųjų trumpųjų pozicijų skaidrumo priemonę yra proporcingas.

7. KONSULTACIJOS IR PRANEŠIMAI (REGLAMENTO (ES) Nr. 236/2012 28 STRAIPSNIO 4 IR 5 DALYS)

(66)	ESMA pasikonsultavo su Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV). ESRV neprieštaravo, kad siūlomas sprendimas būtų priimtas.

(67)	Apie ketinamą priimti sprendimą ESMA pranešė nacionalinėms kompetentingoms institucijoms.

(68)	ESMA pratęsta priemonė bus taikoma nuo 2020 m. rugsėjo 18 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Apibrėžtis

Šiame sprendime reguliuojama rinka – tai reguliuojama rinka, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (15) 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte.

2 straipsnis

Laikini papildomi skaidrumo įpareigojimai

1. Fizinis arba juridinis asmuo, turintis grynąją trumpąją poziciją, susijusią su įmonės, kurios akcijomis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, išleistu akciniu kapitalu, praneša apie tai atitinkamai kompetentingai institucijai, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 236/2012 5 ir 9 straipsniuose, kai pozicija pasiekia atitinkamą šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pranešimo ribą arba nukrenta žemiau jos.

2. Atitinkama pranešimo riba yra 0,1 % susijusios įmonės išleisto akcinio kapitalo ir kiekviena 0,1 % už ją didesnė vertė.

3 straipsnis

Išimtys

1. Remiantis Reglamento (ES) Nr. 236/2012 16 straipsniu, 2 straipsnyje nustatyti laikini papildomi skaidrumo įpareigojimai netaikomi akcijoms, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, kai pagrindinė prekybos tokiomis akcijomis vieta yra trečiojoje šalyje.

2. Pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 17 straipsnį 2 straipsnyje nurodyti laikini papildomi skaidrumo įpareigojimai netaikomi sandoriams, kurie vykdomi atliekant rinkos formavimo veiklą.

3. 2 straipsnyje nustatyti laikini papildomi skaidrumo įpareigojimai netaikomi grynajai trumpajai pozicijai, susijusiai su stabilizavimo veiksmais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 (16) 5 straipsnį.

4 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis sprendimas įsigalioja 2020 m. rugsėjo 18 d. Jis taikomas tris mėnesius nuo jo įsigaliojimo datos.

Priimta Paryžiuje 2020 m. rugsėjo16 d.

Priežiūros tarybos vardu

Steven MAIJOOR

Pirmininkas

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

(2) OL L 86, 2012 3 24, p. 1.

(3) OL L 274, 2012 10 9, p. 1.

(4) OL L 116, 2020 4 15, p. 5.

(5) OL L 245, 2020 7 30, p. 17.

(6) VSTOXX matuojamas numanomas kintamumas pagal „Eurostoxx 50“ pasirinkimo sandorių kainas.

(7) Indeksas VIX apskaičiuojamas naudojant indekso „S&P 500“ (SPX) pasirinkimo sandorių pirkimo / pardavimo kainos pasiūlymų vidurkį.

(8) Nefinansiniai sektoriai neapima šių subsektorių: bankų, draudimo ir finansinių paslaugų.

(9) Ataskaitų apie Danijos kasdienes grynąsias trumpąsias pozicijas nuo rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 4 d. nėra dėl techninių priežasčių.

(10) https://www.ecb.europa.eu/pub/financial-stability/fsr/html/ecb.fsr201911~facad0251f.en.html

(11) Ataskaitos dėl tendencijų, rizikos ir pažeidžiamumo santrauka, p. 4.

(12) Italijoje priemonė buvo panaikinta gegužės 18 d.

(13) Žr. Reglamento (ES) Nr. 236/2012 5 straipsnį.

(14) Ataskaitų apie Danijos kasdienes grynąsias trumpąsias pozicijas nuo rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 4 d. nėra dėl techninių priežasčių.

(15) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(16) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 1).

PRIEDAS

Šiame priede „ESMA sprendimu“ vadinamas Sprendimas (ES) 2020/525.

1 pav.

Finansiniai rodikliai

Akcijų rinkos veiklos rezultatai	Pokyčiai nuo 2020 2 20 iki 2020 9 3 (%)	Indekso lygis nuo 2020 9 3	Pokyčiai nuo 2020 2 20 iki 2020 6 4 (%)	Indekso lygis nuo 2020 6 4
„STOXX EUROPE 800“, išskyrus Šveicariją	– 17	116	– 16	117
INDEKSAS „EURO STOXX“	– 13	362	– 13	364
„EURO STOXX 50“	– 14	3 304	– 13	3 323
„US S&P500“	2	3 451	– 8	3 112
„JP Nikkei“	0	23 466	– 3	22 864
Pasaulinė vertė	– 1	228	– 9	211
Europos bankai	– 37	93	– 30	104
IT finansiniai rodikliai	– 30	27	– 29	28
ES finansiniai rodikliai	– 48	34	– 35	42
DE finansiniai rodikliai	– 13	123	– 11	126
FR finansiniai rodikliai	– 34	118	– 28	130
Kintamumas	Pokyčiai nuo 2020 2 20 iki 2020 9 3 (%)	Indekso lygis nuo 2020 9 3	Pokyčiai nuo 2020 2 20 iki 2020 6 4 (%)	Indekso lygis nuo 2020 6 4
„VSTOXX“	15	29	13	28
VIX	18	33	9	25
Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai	bp pokyčiai nuo 2020 2 20 iki 2020 9 3	CDS palūkanų normų skirtumai baziniais punktais nuo 2020 9 3	bp pokyčiai nuo 2020 2 20 iki 2020 6 4	CDS palūkanų normų skirtumai baziniais punktais nuo 2020 6 4
Europos įmonių vertybiniai popieriai	5	45	22	62
Europos didelio pajamingumo vertybiniai popieriai	92	290	157	355
Europos finansiniai rodikliai	15	59	29	73
Europos subordinuotųjų vertybinių popierių finansiniai rodikliai	38	124	62	149
10 metų Vyriausybės obligacijos	bp pokyčiai nuo 2020 2 20 iki 2020 9 3	Obligacijų pelningumas procentais (%) nuo 2020 9 3	bp pokyčiai nuo 2020 2 20 iki 2020 6 4	Obligacijų pelningumas procentais (%) nuo 2020 6 4
10 M DE	– 5	– 0,49	15	– 0,29
10 M ES	9	0,33	32	0,55
10 M FR	2	– 0,19	23	0,01
10 M IT	15	1,06	51	1,42
10 M JAV	– 90	0,62	– 67	0,86
10 M GB	– 34	0,24	– 24	0,34
10 M JP	8	0,04	9	0,05
Pastaba. Akcijų rinkos pokyčiai išreikšti santykine išraiška, kiti pokyčiai išreikšti absoliučia išraiška. Šaltiniai:„Refinitiv EIKON“, ESMA.

Pastaba. Numanomas kintamumas (%) pagal „EURO STOXX 50 (VSTOXX)“ ir „S&P 500 (VIX)“.

Šaltiniai:„Refinitiv Datastream“, ESMA.

Pastaba. Akcijų kainos. 20.2.2020 = 100.

Šaltiniai:„Refinitiv Datastream“, ESMA.

Pastaba. Akcijų kainos. 20.2.2020 = 100.

Šaltiniai:„Refinitiv Datastream“, ESMA.

Pastaba. Akcijų kainos. 20.2.2020 = 100.

Šaltiniai:„Refinitiv Datastream“, ESMA.

4 pav.

ES CDS palūkanų normų skirtumų indeksai

Pastaba. CDS palūkanų normų kainų skirtumas, lyginant Europos investicinio reitingo įmonių rodiklius („iTraxx Europe“), Europos didelio pelningumo įmonių rodiklius („iTraxx Europe Crossover“) ir Europos finansinius rodiklius (bp).

Šaltiniai:„Refinitiv EIKON“, ESMA.

5 pav.

Europos vertybinių popierių indeksai pagal šalis

	Procentinis pokytis nuo 2020 2 20 iki 2020 9 3	Procentinis pokytis nuo 2020 2 20 iki 2020 6 4
„STOXX EUROPE 800“, išskyrus Šveicariją	– 16,67	– 15,78
„EURO STOXX INDEX“	– 13,22	– 12,72
„EURO STOXX 50“	– 13,57	– 13,07
AT	– 30,21	– 23,30
BE	– 19,22	– 14,86
BG	– 20,67	– 15,69
CY	– 39,52	– 34,73
CZ	– 17,81	– 13,94
DE	– 4,44	– 7,32
DK	4,24	– 2,48
EE	– 13,55	– 13,16
ES	– 29,45	– 21,88
FI	– 5,35	– 8,66
FR	– 17,37	– 15,91
GB	– 21,32	– 13,93
GR	– 29,24	– 26,64
HR	– 19,61	– 17,16
HU	– 24,05	– 17,83
IE	– 13,00	– 12,90
IS	– 1,50	– 4,44
IT	– 22,04	– 20,01
LT	5,06	– 1,98
LU	– 25,92	– 21,60
LV	5,53	– 1,81
MT	– 20,80	– 12,92
NL	– 11,66	– 9,17
NO	– 11,80	– 10,22
PL	– 15,75	– 13,47
PT	– 20,09	– 13,64
RO	– 10,73	– 11,45
SE	– 7,28	– 9,47
SI	– 13,01	– 10,83
SK	– 7,05	0,07
Šaltiniai:„Refinitiv EIKON“, ESMA.

6 pav.

Grynosios trumposios pozicijos, patenkančios į 0,1–0,2 % intervalą, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. (1)

2020 11 13

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 379/77

EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS (ES) 2020/1690

2020 m. rugsėjo 25 d.

kuriomis iš dalies keičiamos Gairės (ES) 2015/510 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo

(ECB/2020/45)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 127 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 3 straipsnio 1 dalies pirmą įtrauką, 9 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 3 dalį, 18 straipsnio 2 dalį ir 20 straipsnio pirmą dalį,

kadangi:

(1)	siekiant bendros pinigų politikos, reikia apibrėžti priemones ir procedūras, kurias Eurosistema naudoja siekdama įgyvendinti šią politiką vienodai valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro;

(2)	Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) (1) turėtų būti iš dalies pakeistos, kad būtų įtraukti būtini techniniai ir redakciniai pakeitimai, susiję su tam tikrais pinigų politikos operacijų aspektais;

(3)

siekiant sumažinti bendrą Eurosistemos įkaito sistemos sudėtingumą, Eurosistemos rizikos poziciją ir veiklos naštą, kurią sukelia tinkamumo vertinimas, nereguliuojamos padengtosios obligacijos (t. y. sutartinės padengtosios obligacijos) nebeturėtų būti priimamos kaip Eurosistemos įkaitas. Todėl Eurosistemos įkaito sistemos apibrėžtys ir nuostatos, susijusios su padengtosiomis obligacijomis, turėtų būti iš dalies pakeistos, kad tinkamų padengtųjų obligacijų rūšis apsiribotų tik reguliuojamomis padengtosiomis obligacijomis ir multi cédulas;

(4)

siekiant atspindėti Eurosistemos dviejų pakopų atlyginimo už laikomų atsargų perteklių sistemą, taikomą nuo 2019 m. spalio 30 d. pagal Europos Centrinio Banko sprendimą (ES) 2019/1743 (ECB/2019/31) (2), reikėtų nurodyti, kokia teisinė sistema taikoma atlyginimui už privalomąsias atsargas ir laikomą atsargų perteklių;

(5)

siekiant dar labiau sumažinti Eurosistemos įkaito sistemos sudėtingumą, ne finansų bendrovių išleistos arba garantuotos antrinę rinką turinčios skolos priemonės, neturinčios tinkamo kredito vertinimo, atsižvelgiant į ribotą jų naudojimo mastą, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nebeturėtų būti priimamos kaip Eurosistemos įkaitas;

(6)	siekdama atsižvelgti į naujausias finansines naujoves tvarių finansų srityje, Eurosistema ketina priimti tam tikras antrinę rinką turinčias skolos priemones su atkarpos struktūromis, emitentui įvykdžius iš anksto nustatytus tvarumo tikslus;

(7)	turėtų būti paaiškinta, kad turtas su atkarpomis, susietas su interpoliuotomis orientacinėmis normomis, yra tinkamas tik tam tikromis sąlygomis, ir šios sąlygos turėtų būti nurodytos;

(8)	siekiant nustatyti nuoseklų ir skaidrų požiūrį į antrinę rinką turinčio užtikrinto turto, tinkamo būti įkaitu Eurosistemos kredito operacijoms, kategorijas, antrinę rinką turintis užtikrintas turtas, išskyrus TUVP ir padengtąsias obligacijas, nebeturėtų būti priimamas kaip Eurosistemos įkaitas;

(9)	turtu užtikrintų vertybinių popierių (TUVP), kurie yra tinkami kaip Eurosistemos įkaitas, paskolų lygio duomenų reikalavimai turėtų būti patikslinti tiems TUVP, kurių paskolų lygio duomenys teikiami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2402 (3);

(10)

tam tikros nuostatos, susijusios su kredito reikalavimų atitiktimi Eurosistemos įkaitui ir duomenų apie kredito reikalavimus teikimu, turėtų būti iš dalies pakeistos siekiant pagerinti informacijos apie kredito reikalavimus prieinamumą pagal įkaito sistemą, padidinti taisyklių, kuriomis nustatomas kredito reikalavimo tinkamumas būti įkaitu, aiškumą ir paaiškinti tokio turto tikrinimo procedūras;

(11)	siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą, nuoseklumą ir teisinį tikrumą, reikėtų paaiškinti bendruosius pripažinimo kriterijus, taikomus išorinėms kredito vertinimo institucijoms (IKVI) Eurosistemos kredito vertinimo sistemoje (EKVS);

(12)	turėtų būti supaprastintos taisyklės dėl sandorio šalies arba su ja glaudžiai susijusių subjektų išleistų neužtikrintų skolos priemonių naudojimo;

(13)	siekiant padidinti Eurosistemos kitų sandorių šalių sistemos skaidrumą, reikėtų patikslinti informaciją, susijusią su atidėjimo laikotarpio, taikomo kitoms sandorio šalims, kurios neatitinka minimalių nuosavų lėšų reikalavimų, trukme;

(14)	finansinė bauda už pažeidimus, susijusius su tinkamo turto, kaip Eurosistemos įkaito, naudojimu, turėtų būti pakoreguota, kad kitos sandorių šalys būtų skatinamos aktyviai pranešti apie tokius pažeidimus;

(15)	todėl Gairės (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) turėtų būti atitinkamai pakeistos,

PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:

1 straipsnis

Daliniai pakeitimai

Gairės (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) iš dalies keičiamos taip:

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

įterpiamas šis 24a punktas:

„24a)

EEE reguliuojama padengtoji obligacija – padengtoji obligacija, kuri yra išleista pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalies reikalavimus (*1);

(*1) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).“;"

48 punktas keičiamas taip:

„48)	stambių emisijų padengtoji obligacija – ne mažesnio kaip 1 mlrd. eurų emisijos dydžio EEE reguliuojama padengtoji obligacija, kuriai bent trys rinkos dalyviai reguliariai pateikia pirkimo ir pardavimo kainą;“;

įterpiamas šis 49a punktas:

„49a)

reguliuojama padengtoji obligacija – padengtoji obligacija, kuri yra arba pagal EEE reguliuojama padengtoji obligacija arba EEE nepriklausančių G10 šalių reguliuojama padengtoji obligacija;“;

įterpiamas šis 68a punktas:

„68a)

EEE nepriklausančių G10 šalių reguliuojama padengtoji obligacija – padengtoji obligacija, išleista pagal EEE nepriklausančios G10 šalies nacionalinės padengtųjų obligacijų teisės aktų sistemos reikalavimus;“;

e)	71 punktas išbraukiamas;

f)	88 punktas išbraukiamas;

įterpiamas šis 88a punktas:

„88a)

tvarumo veiklos tikslas – viešai prieinamame emisijos dokumente emitento nustatytas tikslas, kuriuo matuojamas kiekybinis emitento tvarumo profilio pagerėjimas per iš anksto nustatytą laikotarpį, atsižvelgiant į vieną ar kelius Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/852 (*2) nustatytus aplinkos apsaugos tikslus ir (arba) vieną ar kelis Jungtinių Tautų nustatytus darnaus vystymosi tiksluss, susijusius su klimato kaita arba aplinkos būklės blogėjimu (*3);

(*2) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13)."

(*3) Įtraukta į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“;"

h)	94 punktas išbraukiamas;

54 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	2 dalis pakeičiama taip: „2. Už laikomas atsargas, kurios atitinka privalomųjų atsargų reikalavimus pagal Reglamentą (EB) Nr. 2531/98 ir Reglamentą (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) atlyginama pagal Reglamentą (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9).“;

pridedama ši 3 dalis:

„3. Už laikomas atsargas, kurios viršija 2 dalyje nurodytas privalomąsias atsargas, atlyginama pagal Europos Centrinio Banko sprendimą (ES) 2019/1743 (ECB/2019/31) (*4).

(*4) 2019 m. spalio 15 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2019/1743 dėl atlyginimo už laikomą atsargų perteklių ir tam tikrus indėlius (ECB/2019/31) (OL L 267, 2019 10 21, p. 12)“;"

3.	61 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo sakiniu: „Toks turtas laikomas tinkamu tik iki tos dienos, kurią pradeda veikti Eurosistemos įkaito valdymo sistema (veikimo pradžios data).“;

63 straipsnio 1 punktas iš dalies keičiamas taip:

a)	Įvadinė dalis pakeičiama taip: „Tam, kad būtų tinkamos, skolos priemonės iki galutinės išpirkimo dienos turi kurią vieną iš šių atkarpos struktūrų:“;

b punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i)

orientacinė norma konkrečiu momentu yra tik viena iš šių:

—

euro pinigų rinkos palūkanų norma, pavyzdžiui, euro trumpalaikio skolinimosi norma (€STR) (įskaitant sudėtinę ar vidutinę dienos €STR), EURIBOR, LIBOR arba panašūs indeksai; pirmajai ir (arba) paskutinei atkarpai orientacinė norma gali būti tiesinė interpoliacija tarp dviejų tos pačios euro pinigų rinkos normos trukmių, pvz., tiesinė interpoliacija tarp dviejų skirtingų EURIBOR trukmių;

—	pastovaus termino apsikeitimo sandorių palūkanų norma, pavyzdžiui, CMS, EIISDA, EUSA;

—	vienos euro zonos Vyriausybės obligacijų, kurių terminas yra vieni metai arba trumpesnis, pelningumo norma arba kelių euro zonos Vyriausybių obligacijų, kurių terminas yra vieni metai arba trumpesnis, indeksas;

—	euro zonos infliacijos indeksas;“;

pridedamas šis c punktas:

„c)	Daugiapakopės arba kintamosios atkarpos su pakopomis, susijusiomis su SPG, su sąlyga, kad emitento atitiktį SPG tikrina nepriklausoma trečioji šalis pagal skolos priemonės sąlygas.“;

įterpiamas šis 64a straipsnis:

„64a straipsnis

Antrinę rinką turintis turtas, išskyrus turtu užtikrintus vertybinius popierius ir padengtąsias obligacijas

1. Siekiant, kad antrinę rinką turintis turtas, išskyrus turtu užtikrintus vertybinius popierius, reguliuojamas padengtąsias obligacijas ir multi cédulas, būtų tinkamas, jis turi būti ir emitento, ir garanto neužtikrinti įsipareigojimai. Antrinę rinką turinčio turto, turinčio daugiau nei vieną emitentą arba daugiau nei vieną garantą, atveju šioje dalyje nustatytas reikalavimas taikomas kiekvienam emitentui ir kiekvienam garantui.

2. Antrinę rinką turintis turtas, kuris buvo užtikrintas ir buvo tinkamas iki 2021 m. sausio 1 d., bet neatitinka šiame straipsnyje nustatytų tinkamumo reikalavimų, išlieka tinkamas iki 2026 m. sausio 1 d., jeigu jis atitinka visus kitus antrinę rinką turinčio turto tinkamumo kriterijus. Nukrypstant nuo šios dalies pirmo sakinio, padengtosios obligacijos, kurios nėra nei reguliuojamos padengtosios obligacijos, nei multi cédulas, laikomos neatitinkančiomis reikalavimų nuo 2021 m. sausio 1 d..“;

78 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalis pakeičiama taip: „1. Išsamūs ir standartizuoti paskolų lygio duomenys apie visą pinigų srautą sukuriantį turtą, kuriuo užtikrinti TUVP, padaromi prieinamais pagal VIII priedo procedūras.“;

b)	2 dalis išbraukiama;

80 straipsnis pakeičiamas taip:

„80 straipsnis

Turtu užtikrintais vertybiniais popieriais padengtųjų obligacijų tinkamumo kriterijai

1. Nedarant poveikio reguliuojamų padengtųjų obligacijų tinkamumui pagal 64a straipsnį, kad EEE reguliuojamos padengtosios obligacijos, užtikrintos TUVP, būtų tinkamos, tokių obligacijų užstato fondą (1–4 dalių tikslais „užstato fondas“) sudaro tik TUVP, kurie atitinka visus toliau nurodytus reikalavimus.

a)	Pinigų srautą sukuriantis turtas, užtikrinantis TUVP, atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies d–f punktuose nustatytus reikalavimus.

b)	Pinigų srautą sukuriantį turtą sukūrė su emitentu glaudžiai susijęs subjektas kaip aprašyta 138 straipsnyje.

c)	Jie naudojami kaip techninis įrankis hipotekoms arba garantija užtikrintoms nekilnojamojo turto paskoloms perleisti iš sukūrusio subjekto užstato fondui.

2. Pagal 4 dalį, NCB naudoja šias priemones, kad patikrintų, jog užstato fonde nėra TUVP, kurie neatitinka 1 dalies:

kas ketvirtį NCB reikalauja, kad emitentas pasitikrintų ir patvirtintų, jog užstato fonde nėra TUVP, kurie neatitinka 1 dalies. NCB reikalavime nurodoma, kad pasitikrinimo dokumentą turi pasirašyti emitento vyriausiasis vykdomasis pareigūnas, vyriausiasis finansininkas arba panašaus rango vadybininkas, arba vieno iš jų vardu įgaliotas pasirašantis asmuo;

b)	kiekvienais metais NCB reikalauja, kad išorės auditoriai arba emitento užstato fondo stebėtojai ex–post patvirtintų, jog užstato fonde nėra TUVP, kurie stebimu laikotarpiu neatitinka 1 dalies.

3. Jei emitentas nepatenkina tam tikro reikalavimo arba Eurosistema laiko, kad patvirtinimo turinys yra netikslus arba nepakankamas tiek, kad neįmanoma patikrinti, ar užstato fondas atitinka 1 dalies kriterijus, Eurosistema nusprendžia nepriimti kaip užstato EEE reguliuojamų padengtųjų obligacijų arba laikinai sustabdyti jų tinkamumą.

4. Jei pagal taikytinus teisės aktus arba prospektą numatoma, kad neįtraukiami TUVP, kurie neatitinka 1 dalies reikalavimų užstato fondo turtui, 2 dalyje numatyto patikrinimo atlikti nereikalaujama.

5. Pagal 1 dalies b punktą, glaudūs ryšiai nustatomi tuo metu, kai TUVP aukščiausiojo reitingo vienetai pervedami į EEE reguliuojamos padengtosios obligacijos užstato fondą.

6. EEE nepriklausančių G10 šalių reguliuojamų padengtųjų obligacijų užstato fonde TUVP nėra.“;

87 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

jei emitentai arba garantai yra viešojo sektoriaus subjektai, kaip apibrėžta 2 straipsnio 75 punkte, ir yra nenurodyti a ir b punktuose, numanomas kredito vertinimas nerengiamas ir šių subjektų išleistos arba garantuojamos skolos priemonės traktuojamos taip pat, kaip ir privačiojo sektoriaus subjektų išleistos arba garantuojamos skolos priemonės, t. y. kurios neturi tinkamo kredito vertinimo.“;

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Atsižvelgiant į 61 straipsnio 1 dalies nuostatas, jei skolos priemones išleido arba garantavo ne finansų bendrovės, įsteigtos valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, Eurosistema atlieka kredito kokybės vertinimą, grindžiamą kredito kokybės vertinimo taisyklėmis, taikytinomis III antraštinės dalies 2 skyriuje numatytam kredito reikalavimų kredito kokybės vertinimui.“;

c)	9 lentelėje žodžiai „traktuojami kaip privačiojo sektoriaus emitentai arba skolininkai“ pakeičiami žodžiais „traktuojami kaip privačiojo sektoriaus emitentai arba skolininkai, t. y. jų antrinę rinką turintis turtas neatitinka reikalavimų“;

90 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	Įvadinė dalis pakeičiama taip: „Siekiant, kad kredito reikalavimai atitiktų reikalavimus, nuo jų įkeitimo momento iki galutinio išpirkimo ar įkeitimo pabaigos jie turi atitikti šiuos reikalavimus:“;

a punktas pakeičiamas taip:

„a)	yra su fiksuota, besąlygiškai nustatyta pagrindine suma ir“;

c)	b punkte žodžiai „iki galutinio išpirkimo palūkanų norma yra viena iš šių:“ pakeičiami žodžiais „palūkanų norma yra viena iš šių:“

b punkto iii papunktyje įtrauka „– euro pinigų rinkos palūkanų norma, pavyzdžiui, EURIBOR, LIBOR arba panašūs indeksai:“ pakeičiama taip:

„–	euro pinigų rinkos palūkanų norma, pavyzdžiui, €STR (įskaitant sudėtinę ar vidutinę dienos €STR), EURIBOR, LIBOR arba panašūs indeksai;“;

10.

100 straipsnis pakeičiamas taip:

„100 straipsnis

Kredito reikalavimams pateikti naudojamų procedūrų ir sistemų patikrinimas

Prieš kitai sandorio šaliai pirmą kartą įkeičiant kredito reikalavimus, NCB arba priežiūros institucijos, arba išorės auditoriai atlieka procedūrų ir sistemų, pagal kurias kita sandorio šalis teikia Eurosistemai informaciją apie kredito reikalavimus, tinkamumo patikrinimą. Vėliau procedūros ir sistemos tikrinamos ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. Reikšmingai pakeitus tokias procedūras ar sistemas, gali būti atliekamas naujas patikrinimas.“;

11.

101 straipsnyje po a punkto įterpiamas šis naujas aa punktas:

„aa)

Jie reikalauja, kad sandorio šalys pateiktų, kai taikytina, atitinkamus analitinius kredito duomenų bazės (AnaCredit) identifikatorius (t. y. stebimo agento identifikatorių, sutarties identifikatorių ir priemonės identifikatorių), susijusius su kredito reikalavimais, kurie nuo 2021 m. gegužės mėn. yra pateikti kaip įkaitas, kaip pateikta pagal statistinės atskaitomybės reikalavimus pagal Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) 2016/867 (ECB/2016/13) (*5);

(*5) 2016 m. gegužės 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2016/867 dėl neapibendrintų kredito ir kredito rizikos duomenų rinkimo (ECB/2016/13) (OL L 144, 2016 6 1, p. 44).“;"

12.	102 straipsnio antras sakinys pakeičiamas taip: „Turi būti įvykdyti visi teisiniai formalumai, reikalingi sutarties galiojimui užtikrinti ir kitos sandorio šalies ir (arba) gavėjo atliekamam kredito reikalavimo panaudojimui kaip įkaito, užtikrinti.“;

13.

120 straipsnio 2 ir 2a dalys pakeičiamos taip:

„2. Vadovaujantis IXc priede nurodytu procesu, Eurosistema pasilieka teisę spręsti, ar kredito reitingų agentūrai (KRA) pateikus paraišką, inicijuoti EKVS pripažinimo procedūrą. Priimdama sprendimą Eurosistema, be kitų dalykų, dar atsižvelgia į tai, ar KRA teikia pakankamos apimties paslaugas, kad būtų užtikrintas veiksmingas EKVS įgyvendinimas pagal IXa priede nustatytus reikalavimus.

2a. Pradėjus EKVS pripažinimo procedūrą Eurosistema tiria visą papildomą informaciją, kuri laikoma svarbia veiksmingam EKVS įgyvendinimui užtikrinti, įskaitant IKVI gebėjimus i) atitikti EKVS veiklos rezultatų stebėjimo procesui taikomus kriterijus ir taisykles pagal IX priede nustatytus reikalavimus ir IXb priedo specialius kriterijus (jei taikoma), ir ii) laikytis IXc priede nustatytų pripažinimo kriterijų. Eurosistema pasilieka teisę spręsti, ar ji pripažįsta IKVI tinkama EKVS tikslais, remdamasi pateikta informacija ir savo pačios deramo patikrinimo įvertinimu.“;

14.

138 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 dalies a, b ir c punktai pakeičiami taip:

„a)

glaudiems ryšiams, kaip apibrėžta 2 dalyje, kurie sukurti dėl to, kad egzistuoja EEE viešojo sektoriaus subjektas, kuris turi teisę rinkti mokesčius ir yra i) subjektas, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau įstaigų turi 20 % ar daugiau kitos sandorio šalies kapitalo, arba ii) trečioji šalis, kuri tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau įstaigų turi 20 % ar daugiau kitos sandorio šalies kapitalo ir 20 % arba daugiau kito subjekto kapitalo, su sąlyga, kad nėra jokių kitų glaudžių ryšių tarp tos kitos sandorio šalies ir to kito subjekto, išskyrus glaudžius ryšius, kurie yra susiję su vienu ar daugiau viešojo sektoriaus subjektu, kuris turi teisę rinkti mokesčius;

EEE reguliuojamoms padengtosioms obligacijoms, kurios:

i)	atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1–3 dalyse ir 6 dalyje nustatytus reikalavimus;

ii)

savo užstato fonde neturi neužtikrintų skolos priemonių, kurias išleido kita sandorio šalis arba bet kuris kitas su ta kita sandorio šalimi glaudžiai susijęs subjektas, kaip apibrėžta 2 dalyje, ir kurias visiškai garantavo vienas ar keli EEE viešojo sektoriaus subjektai, kurie turi teisę rinkti mokesčius; ir

iii)	turi 83 straipsnio a punkte apibrėžtą IKVI emisijos reitingą, atitinkantį IXb priedo reikalavimus;

c)	yra antrinės rinkos neturinčios MHUSP ir STKR;“;

pridedama ši 4 dalis:

„4. Jeigu EEE reguliuojamų padengtųjų obligacijų atveju reikia patikrinti, ar laikomasi 3 dalies b punkto ii papunkčio, jei pagal taikytinus teisės aktus arba prospektą nenumatoma, kad 3 dalies b punkto ii papunktyje nurodytos skolos priemonės negali būti įtraukiamos kaip užstato turto fondas, ir jei kita sandorio šalis arba su kita sandorio šalimi glaudžiai susijęs subjektas išleido tokias skolos priemones, NCB gali imtis visų ar tam tikrų tokių priemonių, kad atliktų ad hoc patikrinimus, kaip laikomasi 3 dalies b punkto ii papunkčio.

a)	NCB gali gauti reguliarias priežiūros ataskaitas, kuriose pateikiama EEE reguliuojamų padengtųjų obligacijų užstato fonde esančio turto apžvalga;

jei priežiūros ataskaitose nepateikta pakankamai informacijos patikrinimo tikslais, NCB gali gauti kitos sandorio šalies, naudojančios kaip įkaitą EEE reguliuojamą padengtąją obligaciją, pasitikrinimą ir įsipareigojimą, kuriuo kita sandorio šalis patvirtina, kad, pažeidžiant 3 dalies b punkto ii papunktį, į EEE reguliuojamų padengtųjų obligacijų užstato fondą neįtrauktos neužtikrintos banko obligacijos, kurias išleido ta kita sandorio šalis arba bet kuris kitas subjektas, glaudžiai susijęs su ta kita sandorio šalimi, ir kurias visiškai garantuoja vienas ar keli EEE viešojo sektoriaus subjektai, kurie turi teisę rinkti mokesčius. Kitos sandorio šalies pasitikrinimo dokumentą turi pasirašyti kitos sandorio šalies vyriausiasis vykdomasis pareigūnas, vyriausiasis finansininkas arba panašaus rango vadovas, arba vieno iš jų vardu įgaliotas pasirašantis asmuo;

kiekvienais metais NCB gali gauti iš kitos sandorio šalies, naudojančios kaip įkaitą EEE reguliuojamą padengtąją obligaciją, išorės auditorių arba užstato fondo stebėtojų ex post patvirtinimą, kad į EEE reguliuojamų padengtųjų obligacijų užstato fondą, pažeidžiant 3 dalies b punkto ii papunktį, neįtrauktos neužtikrintos banko obligacijos, kurias išleido ta kita sandorio šalis arba bet kuris kitas subjektas, glaudžiai susijęs su ta kita sandorio šalimi, ir kurias visiškai garantuoja vienas ar keli EEE viešojo sektoriaus subjektai, kurie turi teisę rinkti mokesčius.

d)	jei kita sandorio šalis, gavusi NCB prašymą, nepateikia pasitikrinimo dokumento ir patvirtinimo pagal b ir c punktus, tokia kita sandorio šalis nenaudoja EEE reguliuojamos padengtosios obligacijos kaip įkaito.“;

15.

139 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalis išbraukiama;

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Išimtiniais atvejais ECB valdančioji taryba gali nuspręsti laikinai nukrypti nuo 138 straipsnio 1 dalies, leisdama kitai sandorio šaliai ne ilgiau kaip trejus metus naudoti tos kitos sandorio šalies ar bet kurio kito su ta kita sandorio šalimi glaudžiai susijusio subjekto išleistas neužtikrintas skolos priemones, kurias visiškai garantuoja vienas ar keli EEE viešojo sektoriaus subjektai, kurie turi teisę rinkti mokesčius. Prie prašymo nustatyti išimtį turi būti pridėtas finansavimo planas, kuriame nurodoma, kaip prašymą pateikusi kita sandorio šalis per trejus metus nuo išimties suteikimo atsisakys kaip įkaitą naudoti atitinkamą turtą. Tokia išimtis suteikiama tik tada, jei vienos arba kelių EEE centrinių Vyriausybių, regioninių Vyriausybių, vietos valdžios institucijų arba kitų viešojo sektoriaus subjektų, kurie turi teisę rinkti mokesčius, suteikta garantija atitinka 114 straipsnyje nustatytus reikalavimus garantijoms.“;

c)	3 ir 4 dalys išbraukiamos.

16.

148 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kitos sandorių šalys tarpvalstybiniu lygiu gali naudoti kitą nei terminuotieji indėliai tinkamą turtą laikydamosi šių nuostatų:

a)	antrinę rinką turintis turtas naudojamas kaip įkaitas pasitelkiant vieną iš šių priemonių: i) reikalavimus atitinkančias jungtis; ii) taikytinas KCBM procedūras; iii) reikalavimus atitinkančias jungtis kartu su KCBM procedūromis;

b)	STKR ir MHUSP naudojamos kaip įkaitas vadovaujantis taikytinomis KCBM procedūromis; ir

c)	kredito reikalavimai naudojami kaip įkaitas taikant i) KCBM procedūras arba ii) vidaus procedūras, kaip nustatyta atitinkamuose buveinės NCB nacionaliniuose dokumentuose.“;

17.

155 straipsnis pakeičiamas taip:

„155 straipsnis

Finansinės baudos už tam tikrų operacinių taisyklių nesilaikymą

1. Jei kita sandorio šalis nesilaiko 154 straipsnio 1 dalies įsipareigojimų, Eurosistema už kiekvieną taisyklių nesilaikymo atvejį nustato finansinę baudą. Taikytina finansinė bauda apskaičiuojama pagal VII priedą.

2. Jeigu kita sandorio šalis ištaiso 154 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto įsipareigojimo nesilaikymą ir apie tai praneša NCB prieš tai, kai NCB, ECB arba išorės auditorius nustato nesilaikymą („pažeidimas, apie kurį kita sandorio šalis pranešė savo iniciatyva“), taikytina finansinė bauda, apskaičiuota pagal VII priedą, sumažinama 50 %. Finansinės baudos sumažinimas taip pat taikomas tais atvejais, kai kita sandorio šalis praneša NCB apie pažeidimą, kurio ECB ar NCB nenustatė, ir kai tai susiję su turtu, kurio įkeitimas pasibaigė. Finansinės baudos sumažinimas netaikomas turtui, kuris patenka į nuolatinio patikrinimo procedūros, apie kurią kita sandorio šalis žino dėl to, kad jai pranešė NCB, ECB arba išorės auditorius, taikymo sritį.“;

18.

156 straipsnio 4 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)	paskirta finansinė bauda;“;

19.

158 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kitų sandorių šalių, kurioms taikoma priežiūra pagal 55 b punkto i papunktį, tačiau kurios neatitinka Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų nuosavų lėšų reikalavimų individuliai ir (arba) konsoliduotai pagal priežiūros reikalavimus, ir kitų sandorių šalių, kurioms taikoma panaši priežiūra, kaip numatyta 55 straipsnio b punkto iii papunktyje, tačiau kurios neatitinka Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų nuosavų lėšų reikalavimų individuliai ir (arba) konsoliduotai, galimybė naudotis Eurosistemos pinigų politikos operacijomis automatiškai apribojama atsargumo sumetimais. Apribojimas atitinka galimybės naudotis Eurosistemos pinigų politikos operacijomis lygį tuo metu, kai Eurosistemai pranešama apie tokį kapitalo nepakankamumą. Šis ribojimas nepažeidžia jokios kitos tolesnės diskrecinės priemonės, kurios gali imtis Eurosistema. Jei nuosavų lėšų reikalavimų laikymasis nebuvo atkurtas taikant tinkamas ir savalaikes rekapitalizavimo priemones ne vėliau kaip per 20 savaičių nuo duomenų rinkimo ataskaitinės datos, kai buvo nustatytas reikalavimų nesilaikymas, kitoms sandorių šalims automatiškai sustabdoma galimybė naudotis Eurosistemos pinigų politikos operacijomis atsargumo sumetimais.“;

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Eurosistema, vertindama kitos sandorio šalies finansinį patikimumą pagal 55 straipsnio c punktą ir nedarydama poveikio bet kokioms kitoms diskrecinėms priemonėms, gali atsargumo sumetimais laikinai apriboti šių kitų sandorių šalių teisę dalyvauti Eurosistemos pinigų politikos operacijose:

a)	kitų sandorių šalių, kurių kapitalo pakankamumo koeficientų informacija pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nėra išsami arba pateikta atitinkamam NCB ir ECB laiku, tačiau ne vėliau kaip per 14 savaičių nuo atitinkamo ketvirčio pabaigos;

kitų sandorių šalių, kurios neprivalo teikti duomenų apie kapitalo pakankamumo koeficientus pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, tačiau kurių panaši informacija, numatyta 55 straipsnio b punkto iii papunktyje nėra išsami ar pateikta atitinkamam NCB ir ECB laiku, tačiau ne vėliau kaip per 14 savaičių nuo atitinkamo ketvirčio pabaigos.

Galimybė naudotis atkuriama, kai tik atitinkama informacija pateikiama atitinkamam NCB ir nustatoma, kad kita sandorio šalis atitinka finansinio patikimumo kriterijų pagal 55 straipsnio c punktą. Jei atitinkama informacija nepateikiama ne vėliau kaip per 20 savaičių nuo atitinkamo ketvirčio pabaigos, kitos sandorio šalies galimybė naudotis Eurosistemos pinigų politikos operacijomis automatiškai sustabdoma atsargumo sumetimais.“;

20.

159 straipsnio 4 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)	turtą, kurį išleido, kartu išleido, administruoja arba garantavo kitos sandorių šalys, ar subjektai, glaudžiai susiję su kitomis sandorių šalimis, kurių atžvilgiu Eurosistema sustabdė, apribojo ar panaikino jų galimybę naudotis Eurosistemos pinigų politikos operacijomis.“;

21.	I, VIII, IXa ir XII priedai iš dalies keičiami pagal šių gairių I priedą;

22.	Šių gairių II priedo tekstas pridedamas kaip naujas IXc priedas.

2 straipsnis

Įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šios gairės įsigalioja tą dieną, kai apie jas pranešama valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniams centriniams bankams.

2. Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniai centriniai bankai imasi reikiamų priemonių šioms gairėms vykdyti ir jas taikyti nuo 2021 m. sausio 1 d. Jie praneša Europos Centriniam Bankui apie su šiomis priemonėmis susijusius tekstus ir priemones ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 6 d.

3 straipsnis

Adresatai

Šios gairės skirtos visiems Eurosistemos centriniams bankams.

Priimta Frankfurte prie Maino 2020 m. rugsėjo 25 d.

ECB Pirmininkė

ECB valdančiosios tarybos vardu

Christine LAGARDE

(1) 2014 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2015/510 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (Bendrųjų dokumentų gairės) (ECB/2014/60) (OL L 91, 2015 4 2, p. 3).

(2) 2019 m. spalio 15 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2019/1743 dėl atlyginimo už laikomą atsargų perteklių ir tam tikrus indėlius (ECB/2019/31) (OL L 267, 2019 10 21, p. 12).

(3) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL L 347, 2017 12 28, p. 35).

I PRIEDAS

Gairių (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) I, VIII, IXa ir XII priedai iš dalies keičiami taip:

I priedo 5 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:

„Tokios įstaigos, inter alia, apima įstaigas, kurioms taikomos reorganizacinės priemonės, įstaigas, kurių lėšos įšaldomos ir (arba) kurioms taikomos kitos Sąjungos pagal Sutarties 75 straipsnį nustatytos priemonės, arba valstybės narės nustatytos priemonės, ribojančios jų naudojimąsi savo lėšomis, arba Eurosistemos sprendimas, kuriuo sustabdoma arba panaikinama jų galimybė naudotis atvirosios rinkos operacijomis arba Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis.“;

VIII priedas iš dalies keičiamas taip:

II skirsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.

TUVP, kuriems naudojamas ECB paskolų lygio duomenų teikimo šablonas, turi pasiekti privalomą minimalų A1 duomenų įverčio atitikties lygį, įvertintą atsižvelgiant į turimą informaciją, visų pirma paskolų lygio duomenų teikimo šablono duomenų laukelius, apskaičiuotus pagal šio priedo III skirsnyje nustatytą metodiką. Nepažeisdama pagal III skirsnį reikalaujamų paskolų lygio duomenų įverčių, Eurosistema gali priimti kaip įkaitą TUVP, kuriems naudojami ECB paskolų lygio duomenų teikimo šablonai, kurių įvertis žemesnis nei reikalaujamas (A1), kiekvienu atskiru atveju įvertinus ir pateikus tinkamus paaiškinimus, kodėl nebuvo pasiektas reikalaujamas įvertis. Kiekvieno tinkamo paaiškinimo atveju Eurosistema nustatys maksimalų leistino nukrypimo lygį ir leistino nukrypimo laikotarpį, kaip išsamiau išdėstyta ECB interneto svetainėje. Leistino nukrypimo laikotarpis parodys, per kokį laikotarpį duomenų apie TUVP kokybė privalo pagerėti.“;

b)	II skirsnio 3 dalyje žodžiai „paskolų lygio duomenų atskaitomybės šablonuose“ pakeičiami žodžiais „ECB paskolų lygio duomenų atskaitomybės šablonuose“;

c)	III skirsnio pavadinimas pakeičiamas taip: „ECB DUOMENŲ ĮVERČIO METODIKA“;

d)	IV skirsnio pavadinimas pakeičiamas taip: „EUROSISTEMOS PASKOLŲ LYGIO DUOMENŲ SAUGYKLŲ PRIPAŽINIMAS“

IV(I) skirsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.	Tam, kad Eurosistema patvirtintų, paskolų lygio duomenų saugyklos turi atitikti taikytinus Eurosistemos reikalavimus, įskaitant atviro prisijungimo, nediskriminavimo, apimties, atitinkamos valdymo struktūros ir skaidrumo reikalavimus.“;

IXa priedo 2 skirsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.

Apimtis apskaičiuojama remiantis kredito reitingais, kuriuos suteikia arba patvirtina KRA pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009, laikydamasi visų kitų reikalavimų EKVS tikslais. Istorinės padengimo apimties atveju bus atsižvelgiama tik į atitinkamu momentu galiojusius Eurosistemos įkaito tinkamumo reikalavimus ir tik į reitingus, kurie atitinkamu momentu buvo suteikti arba patvirtinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009.“;

4.	XII priede terminas „KIPVPS reikalavimus atitinkanti stambių emisijų padengtoji obligacija“ pakeičiamas terminu „stambių emisijų padengtoji obligacija“.

II PRIEDAS

Pridedamas šis IXc priedas:

„IXc PRIEDAS

IKVI PRIPAŽINIMO KRITERIJAI IR PARAIŠKOS PROCEDŪRA

Šiame priede išsamiai išdėstomi išorinių kredito vertinimo institucijų (IKVI) pripažinimo kriterijai ir procedūra, pagal kurią kredito reitingų agentūra (KRA) teikia paraišką tapti IKVI pagal Eurosistemos kredito vertinimo sistemą (EKVS), kaip nustatyta šių gairių 120 straipsnyje.

I. PRIPAŽINIMO IKVI PAGAL EKVS PARAIŠKOS PROCEDŪRA

KRA paraiška pripažinti IKVI pagal EKVS turi būti pateikta ECB rizikos valdymo direktoratui (DRMSecretariat@ecb.europa.eu). Paraiškoje turi būti pateikti tinkami įrodymai ir visi susiję dokumentai, kaip nurodyta II skirsnyje, parodantys paraiškos teikėjo atitiktį šiose gairėse nustatytiems IKVI reikalavimams. Paraiška, įrodymai ir susiję dokumentai turi būti pateikti raštu anglų kalba, naudojant taikytiną šabloną ir elektroniniu formatu.

Pirmuoju paraiškų teikimo proceso etapu KRA turi įrodyti, kad laikosi atitinkamų apimties reikalavimų, nustatytų šių gairių 120 straipsnyje ir IXa priede, taip pat šiame priede, ir, jei Eurosistema anksčiau buvo atmetusi KRA paraišką pripažinti ją pagal EKVS, turi būti nurodoma, kaip ji ištaisė savo ankstesnį reikalavimų nesilaikymą. Šio pirmojo etapo žingsniai yra tokie:

KRA turi pateikti ECB toliau esančio II skirsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją. KRA taip pat gali pateikti bet kokią kitą informaciją, kuri, jos nuomone, yra svarbi siekiant įrodyti, kad ji laikosi atitinkamų apimties reikalavimų, ir, jei taikoma, kaip KRA ištaisė savo ankstesnį reikalavimų nesilaikymą.

b)	ECB įvertina, ar pagal II skirsnio 1 dalį pateikti dokumentai ir informacija yra išsamūs. Jei informacija neišsami, ECB paprašys KRA pateikti papildomą informaciją.

c)	Pagal II skirsnio 2 dalį ECB gali paprašyti bet kokios papildomos informacijos, būtinos, kad galėtų pradėti vertinimą, ar KRA laikosi atitinkamų apimties reikalavimų, ir, jei taikoma, kaip KRA ištaisė savo ankstesnį reikalavimų nesilaikymą.

d)	ECB įvertinęs, kad paraiška yra išsami, ir paprašęs bei gavęs papildomą informaciją, jei reikia, apie tai atitinkamai praneša KRA.

ECB, remdamasis pagal II skirsnio1 ir 2 dalis pateikta informacija, įvertina, ar KRA laikosi atitinkamų apimties reikalavimų, nustatytų šių gairių 120 straipsnyje ir IXa priede, taip pat šiame priede, atsižvelgdamas į apimties koncepcijos kiekybinį ir kokybinį aspektus, kaip išsamiau nurodyta III.2 skirsnyje.

f)	Vertindamas, kaip KRA laikosi atitinkamų apimties reikalavimų, ECB gali reikalauti, kad KRA suteiktų prieigą prie reitingų ataskaitų, kad parodytų, kaip reitingai atitinka EKVS reikalavimus.

g)	Vertindamas atitinkamus apimties reikalavimus ECB gali bet kuriuo metu prašyti KRA pateikti papildomus paaiškinimus ar informaciją ir, jei taikytina, tai, kaip KRA ištaisė savo ankstesnį reikalavimų nesilaikymą.

Eurosistema priima pagrįstą sprendimą dėl KRA atitikties atitinkamiems apimties reikalavimams ir, jei taikoma, dėl to, kaip KRA ištaisė savo ankstesnę neatitiktį. Apie savo sprendimą ji praneša atitinkamai KRA. Kai Eurosistema nusprendžia, kad KRA neatitinka atitinkamų apimties reikalavimų ir (arba), jei taikytina, neištaisė savo ankstesnės neatitikties, pranešime ji nurodo savo sprendimo priežastis.

Kartu su bet kokiu sprendimu, apie kurį kredito reitingų agentūrai pranešama pagal h punktą, Eurosistema praneša kredito reitingų agentūrai, ar ji naudojasi savo turima teise nuspręsti nepradėti EKVS pripažinimo procedūros pagal šių gairių 120 straipsnio 2 dalį, t. y. neleisti kredito reitingų agentūrai pradėti antrojo paraiškų teikimo proceso etapo. Eurosistema pranešime nurodo savo sprendimo priežastis. Siekdama pagrįsti tokį sprendimą, Eurosistema, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar KRA pateikta arba iš kitų šaltinių gauta informacija kelia reikšmingą susirūpinimą, kad KRA pripažinimas EKVS užkirstų kelią veiksmingam EKVS įgyvendinimui arba neatitiktų EKVS rizikos kontrolės funkcijos Eurosistemos įkaito sistemoje principų.

Jei ECB nusprendžia, kad KRA atitinka atitinkamus apimties reikalavimus ir, kai taikytina, ištaisė savo ankstesnį reikalavimų nesilaikymą, ir ECB nusprendžia pradėti EKVS pripažinimo procedūrą, KRA gali pradėti antrąjį paraiškų teikimo proceso etapą. Antrajame etape KRA turi įrodyti, kad laikosi visų kitų atitinkamų šiose gairėse nustatytų reikalavimų. Šio antrojo etapo žingsniai yra tokie:

a)	KRA turi pateikti ECB II skirsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją. Kredito reitingų agentūra taip pat gali pateikti bet kokią kitą informaciją, kuri, jos nuomone, yra svarbi siekiant įrodyti, kad ji laikosi šiose gairėse nustatytų reikalavimų.

b)	ECB įvertina, ar pagal II skirsnio 3 dalį pateikti dokumentai ir informacija yra išsamūs. Jei informacija neišsami, ECB paprašo KRA pateikti papildomą informaciją.

c)	Pagal II.4 skirsnį ECB gali paprašyti bet kokios papildomos informacijos, būtinos, kad galėtų pradėti vertinti, ar KRA laikosi šiose gairėse nustatytų reikalavimų.

d)	ECB įvertinęs, kad paraiška yra išsami, ir paprašęs bei gavęs papildomą informaciją dėl apimties, jei reikia, apie tai atitinkamai praneša KRA.

Eurosistema įvertina, ar KRA atitinka šiose gairėse nustatytus reikalavimus, remdamasi pagal II.3 ir 4 skirsnius pateiktais dokumentais ir informacija bei bet kokia kita svarbia informacija, gauta iš kitų šaltinių, įskaitant KRA interneto svetainę. Ji atlieka vertinimą, siekdama užtikrinti veiksmingą EKVS įgyvendinimą, išlaikyti Eurosistemos reikalavimą, kad reikalavimus atitinkančiam turtui būtų taikomi aukšti kredito standartai, ir apsaugoti EKVS rizikos kontrolės funkciją Eurosistemos įkaito sistemoje.

Vertindama KRA gebėjimą atitikti EKVS veiklos rezultatų stebėsenos proceso kriterijus ir taisykles, Eurosistema taiko EKVS veiklos rezultatų stebėsenos procesą, aprašytą šių gairių 126 straipsnyje, KRA reitingams, apimantiems bent trejus metus ir, pageidautina, penkerius metus iki paraiškos pateikimo, pagal II.3 ir III skirsnius. Eurosistema taip pat gali įvertinti faktinius KRA reitingus pagal kitas kredito vertinimo sistemas, remdamasi savo patirtimi ir žiniomis, įgytomis taikant EKVS.

Atlikdama vertinimą, Eurosistema gali reikalauti, kad KRA surengtų vieną ar kelis Eurosistemos darbuotojų apsilankymus vietoje KRA patalpose ir (arba) tiesioginius atitinkamų KRA darbuotojų susitikimus su Eurosistemos darbuotojais ECB patalpose. Jei toks vizitas ar susitikimas būtinas, tai laikoma privalomu paraiškos teikimo proceso reikalavimu.

Atlikdama vertinimą Eurosistema gali reikalauti, kad KRA suteiktų prieigą prie reitingų ataskaitų, kad parodytų turto reitingų atitiktį IXb priede nustatytiems informacijos atskleidimo reikalavimams ir informacijos pateikimo reikalavimams, nustatytiems 120 straipsnyje ir toliau patikslintiems III.3 skirsnyje.

i)	Atlikdama vertinimą Eurosistema gali bet kuriuo metu prašyti, kad KRA pateiktų papildomų paaiškinimų ar informacijos.

Eurosistema priima pagrįstą sprendimą dėl KRA atitikties šiose gairėse nustatytiems reikalavimams ir jos pripažinimo IKVI pagal EKVS. Apie savo sprendimą ji praneš atitinkamai KRA. Kai ECB nusprendžia, kad KRA neatitinka šiose gairėse nustatytų reikalavimų ir neturi būti pripažinta IKVI EKVS, pranešime jis nurodo savo sprendimo priežastis.

k)	Jei Eurosistema nusprendžia pripažinti KRA IKVI pagal EKVS, ECB taip pat praneša KRA apie tolesnius veiksmus, kurių reikia imtis siekiant integruoti KRA kaip IKVI į EKVS veiklos lygmeniu.

II. INFORMACIJA, REIKALINGA, KAD PARAIŠKA DĖL EKVS PRIPAŽINIMO BŪTŲ LAIKOMA IŠSAMIA

Kiek tai susiję su pirmuoju paraiškų teikimo proceso etapu, KRA turi pateikti toliau nurodytą informaciją:

a)	pačios KRA reitingų apimties įverčius;

b)	kredito reitingų agentūros patvirtintą pažymą, patvirtinančią jos atitiktį visiems šiose gairėse nustatytiems EKVS reikalavimams, kurių laikymąsi ji gali įvertinti pati;

išskaidytus reitingų duomenis apie neapibendrintus reitingus, kad ECB galėtų patvirtinti, jog KRA laikosi atitinkamų aprėpties reikalavimų. Reitingų duomenys turi būti pateikti ECB suteikiamose taikytinose ECB formose, kuriose įtvirtinti duomenų pristatymo nurodymai. Duomenys turi apimti visus turto, emitento ir garanto reitingus, kurie pagal šias gaires atitinka EKVS reikalavimus, taip pat statišką informaciją apie susijusį turtą, emitentus ir garantus, kaip numatyta formose;

reitingų duomenis, rodančius reikiamą reitingų apimtį paraiškos pateikimo metu ir kiekvienais iš trejų metų iki paraiškos pateikimo, t. y. likus 36 mėnesiams iki paraiškos pateikimo dienos. Reitingų duomenys turi parodyti reikiamą apimtį ir užfiksuotus duomenis, išmatuotus kas šešis mėnesius per atitinkamus 36 mėnesius iki prašymo pateikimo;

e)	jei Eurosistema anksčiau buvo atmetusi KRA paraišką pripažinti KRA pagal EKVS, lydinčiuose dokumentuose turi būti nurodoma, kaip ji ištaisė savo ankstesnį reikalavimų nesilaikymą.

ECB gali prašyti papildomos informacijos, pavyzdžiui, siekiant įrodyti KRA apimties stabilumą per tam tikrą laikotarpį, KRA reitingų suteikimo praktiką ir KRA reitingų kokybę atitinkamu apimties laikotarpiu.

Antruoju paraiškų teikimo proceso etapu KRA turi pateikti šiuos dokumentus ir informaciją:

a)	KRA struktūros aprašymą, įskaitant jos organizacinę ir nuosavybės struktūrą, verslo strategiją, visų pirma atitinkamos apimties išlaikymo EKVS tikslais strategiją, ir reitingavimo procesą, visų pirma reitingų komitetų sudėtį ir jų sprendimų priėmimo procesus.

b)	Visus dokumentus, susijusius su reitingavimo metodais, reitingų skale (-ėmis) ir įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtimis.

c)	Naujos emisijos, reitingų ir priežiūros ataskaitas, susijusias su ECB pasirinktais reitingais.

Ankstesnius duomenis apie KRA įsipareigojimų neįvykdymo įvykius, apimančius bent trejus metus ir, pageidautina, penkerius metus, taip pat KRA naudojamą įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtį, kad Eurosistema galėtų atlikti KRA veiklos rezultatų ex-post stebėseną pagal veiklos rezultatų stebėsenos sistemą. Tuo taip pat bus remiamasi priskiriant reitingus prie Eurosistemos suderintos reitingų skalės. Pareiškime turi būti nurodyta:

i)	bendri išskaidyti duomenys apie visus reitingus, įskaitant tuos, kurie neatitinka EKVS reikalavimų, pavyzdžiui, dėl geografinių ar kitų apribojimų;

ii)	atitinkamos reitingų pokyčių lentelės ir įsipareigojimų neįvykdymo statistiniai duomenys.

Išskaidyti reitingų duomenys turi būti pateikti taikytinose ECB suteikiamose formose, kurios paskelbtos ECB svetainėje ir kuriose įtvirtinti duomenų apibūdinimo nurodymai. Duomenys turi apimti visus turto, emitento ir garanto reitingus, kurie pagal šias gaires atitinka EKVS reikalavimus, taip pat statišką informaciją apie susijusį turtą, emitentus ir garantus, kaip numatyta formose.

e)	Informacija apie veiklos aspektus, susijusius su tuo, kaip Eurosistema galėtų gauti ir naudoti KRA reitingus, įskaitant KRA duomenų teikimą, mokesčius ir būtinus sutartinius susitarimus dėl prieigos prie reitingų.

ECB gali prašyti, kad KRA pateiktų atitinkamą papildomą informaciją, pavyzdžiui, susijusią su KRA turto, emitentų ir garantų, kurie neatitinka reikalavimų pagal EKVS, pavyzdžiui, dėl geografinių apribojimų, reitingais.

III. EKVS PRIPAŽINIMO KRITERIJAI

Kad būtų pripažinta pagal EKVS, KRA turi laikytis taikytinų šių gairių reikalavimų, įskaitant atitinkamą apimties reikalavimą, kad būtų užtikrintas veiksmingas EKVS įgyvendinimas, veiklos kriterijai, galimybė gauti informaciją apie IKVI kredito rizikos vertinimus veiklos rezultatų stebėsenos procesų tikslais, taip pat gebėjimas atitikti EKVS veiklos rezultatų stebėsenos proceso kriterijus ir taisykles.

Dėl atitinkamo apimties reikalavimo:

a)	KRA turi atitikti šių gairių IXa priede nustatytus apimties reikalavimus.

b)	Eurosistema svarsto tik tuos reitingus, kuriuos kredito reitingų agentūra faktiškai suteikė arba patvirtino pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 atitinkamu metu trejų metų laikotarpiu iki paraiškos dienos, retrospektyviniai reitingai nepriimami.

c)	Eurosistema atsižvelgs į atitinkamos apimties stabilumą laiko požiūriu tam tikru laikotarpiu, įskaitant bet kokio tokios apimties didėjimo ar mažėjimo tempą.

Kiek tai susiję su informacijos apie IKVI kredito rizikos vertinimus prieinamumu ir veiklos rezultatų stebėsenos procesų tikslais:

KRA turi užtikrinti aukštą dokumentų, susijusių su jos reitingavimo metodais ir faktiniais reitingavimo veiksmais, skaidrumo lygį. KRA turi užtikrinti, kad visa informacija, reikalinga IKVI kredito rizikos vertinimui suprasti, pavyzdžiui, reitingų ar priežiūros ataskaitos ar kiti jos interneto svetainėje skelbiami leidiniai, būtų lengvai prieinama ir suprantama. Jei konkretus turto reitingas neatitinka taikomų informacijos atskleidimo reikalavimų, jis tampa netinkamas EKVS tikslais, tačiau į jį gali būti atsižvelgiama Eurosistemai vertinant KRA bendrųjų reitingavimo procesų skaidrumą.

KRA turi užtikrinti savo reitingavimo proceso skaidrumą ir tai, kaip ji išlaiko patikimą reitingų suteikimo praktiką. Visuose metodiniuose dokumentuose turi būti parodytos išsamios ekspertinės žinios, o metodikose turėtų būti atsižvelgiama į visą svarbią informaciją, reikalingą kredito rizikos vertinimams suteikti. Šiuo atžvilgiu Eurosistema, be kita ko, gali analizuoti kiekvieno analitiko suteiktų reitingų skaičių, reitingų komiteto dydį, sudėtį ir narių kompetenciją, reitingų komiteto nepriklausomumo nuo reitingų analitikų laipsnį, reitingų peržiūrų dažnumą ir didelių reitingų emisijų priežastis. Eurosistema, vertindama kredito reitingų agentūros reitingų procesų ir praktikos patikimumą ir kokybę, gali atsižvelgti į bet kokias dabartines ir ankstesnes priežiūros priemones prieš KRA, kurias EVPRI taiko pagal Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 24 straipsnio 1 dalį.

c)	KRA turi nuosekliai taikyti savo metodus savo kredito reitingams.

Kiek tai susiję su KRA gebėjimu atitikti EKVS veiklos rezultatų stebėsenos proceso kriterijus ir taisykles, KRA reitingai ir įsipareigojimų neįvykdymo priskyrimas tam tikru laikotarpiu turi būti nuoseklūs, kad: a) būtų užtikrintas tinkamas kredito vertinimo informacijos, kurią teikia kredito vertinimo sistema, susiejimas su Eurosistemos suderinta reitingų skale ir b) būtų išlaikytas KRA kredito vertinimo rezultatų palyginamumas visose EKVS sistemose ir šaltiniuose. KRA stebimos reitingų pokyčių lentelės ir įsipareigojimų neįvykdymo statistiniai duomenys turėtų atitikti tikėtinas vertes, pagrįstas pačios KRA reitingų skale, nes, kaip nustatyta šių gairių IX priede, nustatytų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių ir nustatytos įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės skirtumai gali kelti abejonių dėl kredito rizikos vertinimų kokybės ir taip trukdyti veiksmingai įgyvendinti EKVS.

Dėl veiklos kriterijų:

a)	KRA privalo kasdien teikti reitingų informaciją visiems Eurosistemos centriniams bankams pagal Eurosistemos reikalaujamą formatą ir paskirstymo metodą;

KRA, veiksmingai naudodama išteklius ir išlaidas, turi užtikrinti greitą prieigą prie atitinkamos Eurosistemos reitingų informacijos, kuri yra būtina EKVS tinkamumui ir nuolatinės stebėsenos reikalavimams įvykdyti, įskaitant pranešimus spaudai, naujų emisijų ataskaitas, priežiūros ataskaitas, informaciją apie reitingų apimtį.

c)	Tuo atveju, jeigu KRA pripažįstama EKVS, KRA turi būti pasirengusi sudaryti sutartinius susitarimus su Eurosistema, numatant pakankamą prieigą prie duomenų ir pagrįstus prieigos mokesčius.

Kad KRA būtų pripažinta EKVS, turi būti įvykdyti visi EKVS pripažinimo kriterijai. Kadangi prašymo dėl pripažinimo EKVS atžvilgiu turi būti atliekamas itin techninio pobūdžio kokybinis ir kiekybinis vertinimas, prireikus Eurosistema gali įvertinti kitus svarbius veiksnius, susijusius su šių gairių reikalavimais, keliamais EKVS.

IV. IKVI PRIPAŽINIMO PAGAL EKVS KRITERIJAI IR ATITIKTIS TAM TIKRU LAIKOTARPIU

KRA turi atitikti IKVI pripažinimo kriterijus tuo metu, kai teikia paraišką dėl pripažinimo, ir visą laiką po jų pripažinimo pagal EKVS.

Eurosistema pagal šių gairių 126 straipsnį gali taikyti priemones KRA, kuri:

a)	buvo pripažinta EKVS po to, kai pateikė melagingą informaciją arba pasinaudojo kitomis neteisėtomis priemonėmis arba

b)	nebeatitinka EKVS pripažinimo kriterijų.

Pranešdama KRA apie savo sprendimą taikyti priemones pagal 126 straipsnį, Eurosistema nurodo savo sprendimo priežastis.

“

2020 11 13

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 379/96

BIOLOGINĖS PRAMONĖS SEKTORIŲ BENDROSIOS ĮMONĖS VALDYBOS SPRENDIMAS

2020 m. kovo 26 d.

kuriuo nustatomos vidaus taisyklės dėl duomenų subjektų tam tikrų teisių apribojimų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu BPS BĮ vykdant savo veiklą

BIOLOGINĖS PRAMONĖS SEKTORIŲ BENDROSIOS ĮMONĖS VALDYBA (toliau – BPS BĮ),

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 (1) dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (2), ypač į jo 25 straipsnį,

atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 560/2014, kuriuo įsteigiama Biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė, ypač į jo 7 straipsnio 3 dalies s punktą,

atsižvelgdama į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno gaires dėl naujojo reglamento 25 straipsnio ir vidaus taisyklių,

pagal Reglamento (ES) 2018/1725 41 straipsnio 2 dalį pasikonsultavusi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

kadangi:

(1)	BPS BĮ vykdo veiklą vadovaudamasi Reglamentu (ES) Nr. 560/2014;

(2)

pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalį to reglamento 14–22, 35 ir 36 straipsnių taikymo, taip pat 4 straipsnio taikymo tiek, kiek jo nuostatos atitinka 14–22 straipsniuose numatytas teises ir pareigas, apribojimai, kurie nėra nustatomi pagal teisės aktus, priimtus remiantis Sutartimis, turėtų būti nustatomi pagal BPS BĮ priimtas vidaus taisykles;

(3)	šios vidaus taisyklės, įskaitant jų nuostatas dėl apribojimo būtinumo ir proporcingumo vertinimo, neturėtų būti taikomos tais atvejais, kai duomenų subjekto teisių apribojimas yra numatytas teisės akte, priimtame remiantis Sutartimis;

(4)	vykdydama su duomenų subjektų teisėmis susijusias savo pareigas pagal Reglamentą (ES) 2018/1725, BPS BĮ įvertina, ar taikoma kuri nors iš tame reglamente nustatytų išimčių;

(5)

vykdydama savo administracinę veiklą, BPS BĮ gali atlikti administracinius tyrimus, drausmines procedūras, preliminarius veiksmus, susijusius su galimų pažeidimų, apie kuriuos pranešta OLAF, bylų nagrinėjimu, nagrinėti informavimo apie pažeidimus bylas, atlikti (oficialias ir neoficialias) procedūras dėl priekabiavimo atvejų, nagrinėti vidaus ir išorės skundus, atlikti vidaus auditą, pagal Reglamento (ES) 2018/1725 45 straipsnio 2 dalį duomenų apsaugos pareigūno atliekamus tyrimus ir vidaus (IT) saugumo tyrimus;

(6)

BPS BĮ tvarko kelių kategorijų asmens duomenis, įskaitant faktinius duomenis (tokius objektyvius duomenis kaip identifikavimo duomenys, kontaktiniai duomenys, profesiniai duomenys, administraciniai duomenys, iš konkrečių šaltinių gauti duomenys, elektroninių ryšių ir srauto duomenys) ir kokybinius duomenis (tokius subjektyvius su byla susijusius duomenis kaip motyvai, elgsenos duomenys, vertinimai, veiklos ir elgesio duomenys ir su procedūros arba veiklos dalyku susiję arba dėl to pateikti duomenys) (3);

(7)	duomenų valdytoja yra BPS BĮ, kuriai atstovauja jos vykdomasis direktorius, neatsižvelgiant į tai, kam duomenų valdytojo funkcijos yra perduodamos jos viduje siekiant nustatyti, kas yra atsakingas už konkrečias asmens duomenų tvarkymo operacijas;

(8)

asmens duomenys saugiai saugomi elektroninėje aplinkoje arba popierine forma, užtikrinant, kad nebūtų įmanoma neteisėtai su jais susipažinti ar neteisėtai jų perduoti asmenims, kuriems su jais susipažinti nebūtina. Tvarkomi asmens duomenys yra saugomi BPS BĮ duomenų apsaugos pranešimuose, pranešimuose apie privatumo apsaugą arba įrašuose nurodytą laikotarpį, ne ilgiau, nei būtina ir derama siekiant tikslų, kuriais jie yra tvarkomi;

(9)

vidaus taisyklės turėtų būti taikomos visoms duomenų tvarkymo operacijoms, kurias BPS BĮ vykdo atlikdama administracinius tyrimus, drausmines procedūras, preliminarius veiksmus, susijusius su galimų pažeidimų, apie kuriuos pranešta OLAF, bylų nagrinėjimu, informavimo apie pažeidimus procedūras, (oficialias ir neoficialias) procedūras dėl priekabiavimo atvejų, nagrinėdama vidaus ir išorės skundus, atlikdama vidaus auditą, pagal Reglamento (ES) 2018/1725 45 straipsnio 2 dalį duomenų apsaugos pareigūno atliekamus tyrimus ir (IT) saugumo tyrimus, kurie atliekami įmonės viduje arba dalyvaujant išorės subjektams (pavyzdžiui, CERT-ES);

(10)

šios vidaus taisyklės turėtų būti taikomos duomenų tvarkymo operacijoms, kurios atliekamos prieš pradedant pirmiau nurodytas procedūras, per tas procedūras ir atliekant tolesnių veiksmų, kurių imtasi atsižvelgiant į tų procedūrų rezultatus, stebėseną. Jos taip pat turėtų būti taikomos BPS BĮ vykdomiems pagalbos teikimo nacionalinėms institucijoms ir tarptautinėmis organizacijoms ir bendradarbiavimo su šiomis institucijomis ir organizacijomis veiksmams, nesusijusiems su BPS BĮ administraciniais tyrimais;

(11)	tais atvejais, kai taikomos šios vidaus taisyklės, BPS BĮ turi pagrįsti, kodėl apribojimai demokratinėje visuomenėje yra absoliučiai būtini ir proporcingi ir kaip jie atitinka pagrindinių teisių ir laisvių esmę;

(12)

šiame kontekste BPS BĮ, atlikdama pirmiau nurodytas procedūras, visų pirma procedūras, susijusias su duomenų subjektų teise gauti informaciją, teise susipažinti su duomenimis, reikalauti juos ištaisyti ar ištrinti, teise apriboti jų tvarkymą, teise gauti pranešimą apie asmens duomenų saugumo pažeidimą arba teise į pranešimų konfidencialumą, kaip įtvirtinta Reglamente (ES) 2018/1725, turi kiek galėdama paisyti duomenų subjektų pagrindinių teisių;

(13)

tačiau BPS BĮ gali tekti apriboti informacijos teikimą duomenų subjektui ir kitas duomenų subjekto teises tam, kad būtų užtikrinta visų pirma jos pačios atliekamų tyrimų, kitų valdžios institucijų atliekamų tyrimų ir procedūrų, taip pat su jos atliekamais tyrimais ar kitomis procedūromis susijusių kitų asmenų teisių apsauga;

(14)	taigi BPS BĮ gali apriboti informacijos teikimą, siekdama užtikrinti tyrimo ir kitų duomenų subjektų pagrindinių teisių ir laisvių apsaugą;

(15)	BPS BĮ turėtų periodiškai tikrinti, ar apribojimą pagrindžiančios sąlygos tebegalioja, o joms nustojus galioti – panaikinti apribojimą;

(16)	duomenų valdytojas turėtų informuoti duomenų apsaugos pareigūną apie sprendimus atidėti informacijos pateikimą ir atliekamas peržiūras,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo sprendimu nustatomos taisyklės, susijusios su sąlygomis, kuriomis BPS BĮ, atlikdama 2 dalyje nurodytas procedūras, gali pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnį apriboti 14–21, 35 ir 36 straipsniuose, taip pat 4 straipsnyje įtvirtintų teisių taikymą.

2. Šis sprendimas taikomas su BPS BĮ administracine veikla susijusioms asmens duomenų tvarkymo operacijoms, kurias vykdo Programos biuras atlikdamas administracinius tyrimus, drausmines procedūras, preliminarius veiksmus, susijusius su galimų pažeidimų, apie kuriuos pranešta OLAF, bylų nagrinėjimu, nagrinėdamas informavimo apie pažeidimus bylas, atlikdamas (oficialias ir neoficialias) procedūras dėl priekabiavimo atvejų, nagrinėdamas vidaus ir išorės skundus, atlikdamas vidaus auditą, pagal Reglamento (ES) 2018/1725 45 straipsnio 2 dalį duomenų apsaugos pareigūno atliekamus tyrimus ir (IT) saugumo tyrimus, kurie atliekami įmonės viduje arba dalyvaujant išorės subjektams (pavyzdžiui, CERT-ES).

3. Tvarkomi duomenys skirstomi į šias kategorijas: faktinius duomenis (tokius objektyvius duomenis kaip identifikavimo duomenys, kontaktiniai duomenys, profesiniai duomenys, administraciniai duomenys, iš konkrečių šaltinių gauti duomenys, elektroninių ryšių ir srauto duomenys) ir kokybinius duomenis (tokius su byla susijusius subjektyvius duomenis kaip motyvai, elgsenos duomenys, vertinimai, veiklos ir elgesio duomenys ir su procedūros arba veiklos dalyku susiję arba dėl to pateikti duomenys).

4. Vykdydama su duomenų subjektų teisėmis susijusias savo pareigas pagal Reglamentą (ES) 2018/1725, BPS BĮ įvertina, ar taikoma kuri nors iš tame reglamente nustatytų išimčių.

5. Laikantis šiame sprendime nustatytų sąlygų, apribojimai gali būti taikomi šioms duomenų subjekto teisėms: teisei gauti informaciją, susipažinti su duomenimis, reikalauti juos ištaisyti ar ištrinti, apriboti jų tvarkymą, teisei gauti pranešimą apie asmens duomenų saugumo pažeidimą arba teisei į pranešimų konfidencialumą.

2 straipsnis

Duomenų valdytojo nustatymas

Tvarkomų duomenų valdytoja yra BPS BĮ, kuriai atstovauja jos vykdomasis direktorius; jis duomenų valdytojo funkciją gali perduoti atlikti kitam asmeniui. Informacija apie įgaliotąjį duomenų valdytoją duomenų subjektams pateikiama BPS BĮ interneto svetainėje ir (arba) intranete skelbiamuose duomenų apsaugos pranešimuose arba įrašuose.

3 straipsnis

Apsaugos priemonių nustatymas

1. BPS BĮ įdiegia toliau nurodytas apsaugos priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui asmens duomenimis arba neteisėtai prieigai prie jų ar neteisėtam jų perdavimui (4):

a)	popieriniai dokumentai laikomi saugiose spintose ir yra prieinami tik įgaliotiems darbuotojams;

b)	visi elektroniniai duomenys saugomi saugioje IT taikomojoje programoje, laikantis BPS BĮ saugumo standartų, taip pat specialiuose elektroniniuose aplankuose, prieinamuose tik įgaliotiems darbuotojams. Tinkamo lygmens prieiga suteikiama individualiai;

duomenų bazė apsaugoma slaptažodžiu naudojant vieno prisijungimo sistemą, o prieiga prie jos automatiškai susiejama su naudotojo identifikavimo kodu ir slaptažodžiu. Keisti vienus naudotojus kitais griežtai draudžiama. E. įrašai laikomi saugiai, užtikrinant juose esančių duomenų konfidencialumą ir privatumą;

d)	visi asmenys, turintys prieigą prie duomenų, privalo laikytis įpareigojimo saugoti konfidencialumą.

2. 1 straipsnio 3 dalyje nurodytas asmens duomenų saugojimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis, nei būtina ir derama siekiant tikslų, kuriais duomenys yra tvarkomi. Bet kuriuo atveju šis laikotarpis negali būti ilgesnis nei 6 straipsnyje nurodytuose duomenų apsaugos pranešimuose, pranešimuose apie privatumo apsaugą arba įrašuose nustatytas saugojimo laikotarpis.

3. Svarstydama galimybę taikyti apribojimą, BPS BĮ palygina duomenų subjekto teisėms ir laisvėms kylančią riziką su, visų pirma kitų duomenų subjektų teisėms ir laisvėms kylančia rizika ir su rizika, kad BPS BĮ tyrimai arba procedūros neteks poveikio, pavyzdžiui, dėl to, kad bus sunaikinti įrodymai. Duomenų subjektų teisėms ir laisvėms kylanti rizika yra visų pirma, bet ne tik, reputacijai, teisei į gynybą ir teisei būti išklausytam kylanti rizika.

4 straipsnis

Apribojimai

1. BPS BĮ apribojimus taiko tik siekdama užtikrinti:

a)	valstybių narių nacionalinį saugumą, visuomenės saugumą ar krašto apsaugą;

b)	nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už jas arba bausmių vykdymą, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją;

kitų Sąjungos ar valstybės narės svarbių tikslų, susijusių su bendrais viešaisiais interesais, visų pirma, Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos tikslų arba tikslų, susijusių su svarbiu ekonominiu ar finansiniu Sąjungos ar valstybės narės interesu, įskaitant pinigų, biudžeto bei mokesčių klausimus, visuomenės sveikatą ir socialinę apsaugą, įgyvendinimą;

d)	Sąjungos institucijų ir organų vidaus saugumą, įskaitant jų elektroninių ryšių tinklų saugumą;

e)	reglamentuojamųjų profesijų etikos pažeidimų prevenciją, tyrimą, nustatymą ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už juos;

f)	stebėjimo, tikrinimo ar reguliavimo funkcijų, kurios yra susijusios (net jei ne visada) su viešosios valdžios funkcijų vykdymu a–c punktuose nurodytais atvejais, vykdymą;

g)	duomenų subjekto apsaugą arba kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą;

h)	civilinių ieškinių vykdymo užtikrinimą.

2. Konkrečiais atvejais siekdama 1 dalyje nurodytų tikslų, BPS BĮ gali taikyti apribojimus šiomis aplinkybėmis:

jei asmens duomenimis keičiamasi su Komisijos tarnybomis ar kitomis Sąjungos institucijomis, organais, agentūromis ir tarnybomis:

—

tais atvejais, kai tos Komisijos tarnybos, Sąjungos institucijos, organai ar agentūros turi teisę apriboti naudojimąsi nurodytomis teisėmis remdamiesi kitais Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnyje nurodytais aktais, to reglamento IX skyriumi arba kitų Sąjungos institucijų, organų, agentūrų ir tarnybų steigimo aktais,

—	tais atvejais, kai tokio tos Komisijos tarnybos, Sąjungos institucijos, organo ar agentūros nustatyto apribojimo tikslui kiltų grėsmė, jei BPS BĮ netaikytų lygiaverčio su tais pačiais asmens duomenimis susijusio apribojimo;

jei asmens duomenimis keičiamasi su valstybių narių kompetentingomis institucijomis:

—

tais atvejais, kai tos valstybių narių kompetentingos institucijos turi teisę apriboti naudojimąsi nurodytomis teisėmis remdamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 23 (5) straipsnyje nurodytais aktais arba nacionalinėmis priemonėmis, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 (6) 13 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio 3 dalis arba 16 straipsnio 3 dalis,

—	tais atvejais, kai tokio tos kompetentingos institucijos nustatyto apribojimo tikslui kiltų grėsmė, jei BPS BĮ netaikytų lygiaverčio su tais pačiais asmens duomenimis susijusio apribojimo;

jei asmens duomenimis keičiamasi su trečiosiomis valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis – tais atvejais, kai yra aiškių įrodymų, kad naudojimasis tomis teisėmis ir tų pareigų vykdymas gali kelti pavojų BPS BĮ bendradarbiavimui su trečiosiomis valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis jai vykdant savo užduotis.

Prieš pradėdama taikyti apribojimus pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytomis aplinkybėmis, BPS BĮ pasikonsultuoja su atitinkamomis Komisijos tarnybomis, Sąjungos institucijomis, organais, agentūromis ir tarnybomis arba valstybių narių kompetentingomis institucijomis, išskyrus atvejus, kai jai yra aišku, kad galimybė taikyti apribojimą yra numatyta viename iš tuose punktuose nurodytų aktų.

5 straipsnis

Duomenų subjektų teisių apribojimai

1. Tinkamai pagrįstais atvejais šiame sprendime nustatytomis sąlygomis, kai tai būtina ir proporcinga, 2 dalyje nurodytų duomenų tvarkymo operacijų atveju duomenų valdytojas gali apriboti šias duomenų subjekto teises:

a)	teisę į informaciją;

b)	teisę susipažinti su duomenimis;

c)	teisę reikalauti ištaisyti ar ištrinti duomenis ir apriboti jų tvarkymą;

d)	teisę gauti pranešimą apie asmens duomenų saugumo pažeidimą;

e)	teisę į elektroninių pranešimų konfidencialumą.

2. Pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 2 dalies a punktą tinkamai pagrįstais atvejais, laikydamasis šiame sprendime nustatytų sąlygų, duomenų valdytojas apribojimus gali taikyti, kai atliekamos duomenų tvarkymo operacijos yra susijusios su:

a)	administracinių tyrimų ir drausminių procedūrų atlikimu;

b)	preliminariais veiksmais, susijusiais su galimų pažeidimų, apie kuriuos pranešta OLAF, bylų nagrinėjimu;

c)	informavimo apie pažeidimus procedūromis;

d)	(oficialiomis ir neoficialiomis) procedūromis dėl priekabiavimo atvejų (7);

e)	vidaus ir išorės skundų nagrinėjimu;

f)	vidaus auditu;

g)	pagal Reglamento (ES) 2018/1725 45 straipsnio 2 dalį duomenų apsaugos pareigūno atliekamais tyrimais;

h)	(IT) saugumo tyrimais, kurie atliekami įmonės viduje arba dalyvaujant išorės subjektams (pavyzdžiui, CERT-ES);

i)	dotacijų valdymo ar viešųjų pirkimų procedūros atveju – duomenų tvarkymu po pasiūlymų pagal kvietimą arba paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo termino dienos (8).

Apribojimas taikomas tol, kol galioja jį pagrindžiančios priežastys.

3. Tais atvejais, kai BPS BĮ visiškai arba iš dalies apriboja 1 dalyje nurodytų teisių taikymą, ji imasi šio sprendimo 6 ir 7 straipsniuose nurodytų veiksmų.

4. Tais atvejais, kai duomenų subjektai prašo pagal Reglamento (ES) 2018/1725 17 straipsnį leisti susipažinti su savo asmens duomenimis, kurie yra tvarkomi nagrinėjant vieną ar kelias konkrečias bylas, arba su konkrečia duomenų tvarkymo operacija, BPS BĮ vertina tik su tais asmens duomenimis susijusius prašymo aspektus.

6 straipsnis

Apribojimų būtinumas ir proporcingumas

1. Bet kuris 5 straipsnyje nurodytas apribojimas turi būti būtinas ir proporcingas atsižvelgiant į duomenų subjektų teisėms ir laisvėms kylančią riziką ir atitikti demokratinėje visuomenėje galiojančių pagrindinių teisių ir laisvių esmę.

2. Svarstant galimybę taikyti apribojimą, pagal šias taisykles patikrinama, ar jis yra būtinas ir proporcingas. Tai patikrinama ir atliekant periodines peržiūras, įvertinus, ar faktinės ir teisinės apribojimo taikymo priežastys tebegalioja. Atskaitomybės tikslais kiekvienu konkrečiu atveju tai užfiksuojama vidaus vertinimo rašte.

3. Apribojimai turi būti laikini ir turi būti panaikinami vos tik nustojus galioti juos pagrindžiančioms aplinkybėms. Tai ypač taikytina tiems atvejams, kai manoma, kad naudojimasis teise, kuri buvo apribota, nebepanaikins taikyto apribojimo poveikio ir nebepakenks kitų duomenų subjektų teisėms arba laisvėms.

Apribojimo taikymą BPS BĮ peržiūri kas šešis mėnesius nuo jo nustatymo dienos ir užbaigus atitinkamą tyrimą arba procedūrą. Vėliau duomenų valdytojas kas šešis mėnesius įvertina, ar apribojimą reikia taikyti toliau.

4. Nusprendusi visiškai arba iš dalies taikyti šio sprendimo 5 straipsnyje nurodytus apribojimus, BPS BĮ remdamasi šio sprendimo 1 straipsniu užfiksuoja apribojimo taikymo priežastis ir teisinį pagrindą, įskaitant apribojimo būtinumo ir proporcingumo įvertinimą.

Įrašas ir, jei taikytina, dokumentai, kuriuose nurodomos pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės, užregistruojami. Gavus prašymą jie pateikiami Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.

7 straipsnis

Pareiga informuoti

1. Duomenų apsaugos pranešimuose, pranešimuose apie privatumo apsaugą arba Reglamento (ES) 2018/1725 31 straipsnyje nurodytuose įrašuose, kurie skelbiami BPS BĮ interneto svetainėje ir (arba) intranete ir kuriais duomenų subjektai informuojami apie jų teises vykstant konkrečioms procedūroms, BPS BĮ pateikia informaciją apie galimą tų teisių apribojimą. Nurodoma, kokios teisės gali būti apribotos, apribojimo priežastys ir galima trukmė.

Nedarant poveikio 6 straipsnio 4 dalies nuostatoms, tais atvejais, kai tai proporcinga, BPS BĮ, taip pat be reikalo nedelsdama raštu informuoja kiekvieną duomenų subjektą, kuris yra laikomas konkrečios duomenų tvarkymo operacijos suinteresuotuoju subjektu, apie jo teises, susijusias su esamais arba būsimais apribojimais.

2. Visiškai arba iš dalies apribojusi 5 straipsnyje nurodytas teises, BPS BĮ informuoja suinteresuotąjį duomenų subjektą apie taikomą apribojimą bei pagrindines jo taikymo priežastis ir apie galimybę pateikti skundą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui arba teismine tvarka apskųsti sprendimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

Remiantis Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 8 dalimi, 2 dalyje nurodytos informacijos pateikimas gali būti atidėtas, ji gali būti nepateikiama arba gali būti atsisakyta ją pateikti, jei dėl to išnyktų nustatyto apribojimo poveikis.

8 straipsnis

Duomenų apsaugos pareigūno atliekama peržiūra

1. Tais atvejais, kai duomenų valdytojas pagal šį sprendimą apriboja duomenų subjektų teisių taikymą arba pratęsia apribojimą, BPS BĮ be reikalo nedelsdama apie tai informuoja savo duomenų apsaugos pareigūną. Duomenų valdytojas suteikia duomenų apsaugos pareigūnui galimybę susipažinti su įrašu, kuriame užfiksuotas apribojimo būtinumo ir proporcingumo įvertinimas, ir jame įrašo duomenų apsaugos pareigūno informavimo datą.

2. Duomenų apsaugos pareigūnas gali raštu paprašyti, kad duomenų valdytojas peržiūrėtų apribojimų taikymą. Duomenų valdytojas raštu informuoja duomenų apsaugos pareigūną apie peržiūros, kurią paprašyta atlikti, rezultatus.

3. Duomenų apsaugos pareigūnas dalyvauja visuose procedūros etapuose. Duomenų valdytojas informuoja duomenų apsaugos pareigūną apie apribojimo panaikinimą.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2020 m. kovo 26 d.

BPS BĮ valdybos vardu

Mat QUAEDVLIEG

Valdybos pirmininkas

(1) OL L 295 2018 11 21, p. 39.

(2) OL L 169, 2014 6 7, p. 130.

(3) Bendrai valdomi duomenys tvarkomi taikant atitinkamame bendrų duomenų valdytojų susitarime nustatytas priemones ir laikantis jame nustatytų tikslų, kaip numatyta Reglamento (ES) 2018/1725 28 straipsnyje.

(4) Šis sąrašas nėra baigtinis.

(5) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(6) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

(7) Šios duomenų tvarkymo operacijos netaikomos 5 straipsnio 1 dalies d punktui.

(8) Šios duomenų tvarkymo operacijos taikomos tik 5 straipsnio 1 dalies c punktui.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 379

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	63 metai 2020m. lapkričio 13d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2020 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1676, kuriuo dėl pagal užsakymą gaminamų dažų iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo 25 straipsnis ( 1 )	1
	*	2020 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1677, kuriuo, siekiant geriau praktiškai taikyti informacijos, susijusios su neatidėliotinomis priemonėmis ekstremaliose sveikatai situacijose, reikalavimus, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo ( 1 )	3
	*	2020 m. lapkričio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1678, kuriuo patvirtinamas saugomos kilmės vietos nuorodos ar saugomos geografinės nuorodos specifikacijos pakeitimas (Rioja (SKVN))	24
	*	2020 m. lapkričio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1679, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 99 straipsnį suteikiama apsauga pavadinimui Soltvadkerti (SKVN)	25
	*	2020 m. lapkričio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1680, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 99 straipsnį suteikiama apsauga pavadinimui Friuli / Friuli Venezia Giulia / Furlanija / Furlanija Julijska krajina (SKVN)	26
	*	2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) 2020/1681, kuriuo dėl tam tikrų kvapiųjų medžiagų išbraukimo iš Sąjungos sąrašo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1334/2008 I priedas ( 1 )	27
	*	2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) 2020/1682, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių III priedas ( 1 )	31
	*	2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) 2020/1683, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių II ir III priedai ( 1 )	34
	*	2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) 2020/1684, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių VI priedas ( 1 )	42
	*	2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1685, kuriuo dėl bupivakaino klasifikacijos pagal didžiausią leidžiamąją liekanų koncentraciją iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 37/2010 ( 1 )	44
	*	2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1686, kuriuo nustatomas reikalavimas registruoti importuojamus tam tikrus Turkijos kilmės plokščius karštojo valcavimo produktus iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno	47
		DIREKTYVOS
	*	2020 m. rugsėjo 2 d. Komisijos deleguotoji direktyva (ES) 2020/1687, kuria dėl naujos psichoaktyviosios medžiagos N,N-dietil-2-[[4-(1-metiletoksi)fenil]metil]-5-nitro-1H-benzimidazol-1-etanamino (izotonitazeno) įtraukimo į termino narkotikas apibrėžtį iš dalies keičiamas Tarybos pamatinio sprendimo 2004/757/TVR priedas	55
		SPRENDIMAI
	*	2020 m. rugsėjo 25 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2020/1688, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2020/187 dėl trečiosios padengtų obligacijų pirkimo programos įgyvendinimo (ECB/2020/48)	58
	*	2020 m. rugsėjo 16 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos sprendimas (ES) 2020/1689, kuriuo pratęsiamas fiziniams arba juridiniams asmenims, turintiems grynąsias trumpąsias pozicijas, taikomas laikinasis reikalavimas laikinai sumažinti pranešimo apie grynąsias trumpąsias pozicijas, susijusias su įmonių, kurių akcijomis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, išleistu akciniu kapitalu, ribas ir viršijant tam tikrą ribą pranešti kompetentingoms institucijoms, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 236/2012 28 straipsnio 1 dalies a punkte	60
		GAIRĖS
	*	2020 m. rugsėjo 25 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2020/1690, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės (ES) 2015/510 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo, (ECB/2020/45)	77
	*	2020 m. rugsėjo 25 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2020/1691, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2014/31 dėl papildomų laikinų priemonių, susijusių su Eurosistemos refinansavimo operacijomis ir įkaito tinkamumu, (ECB/2020/47)	92
	*	2020 m. rugsėjo 25 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2020/1692, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės (ES) 2016/65 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemą įgyvendinant taikomų įvertinimų mažesne nei rinkos verte , (ECB/2020/46)	94
		DARBO TVARKOS TAISYKLĖS IR PROCEDŪROS REGLAMENTAI
	*	2020 m. kovo 26 d. Biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės valdybos sprendimas, kuriuo nustatomos vidaus taisyklės dėl duomenų subjektų tam tikrų teisių apribojimų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu BPS BĮ vykdant savo veiklą	96

„07.130	δ-damaskonas	57378-68-4	386			2	JECFA/EFSA
07.134	α-damaskonas	43052-87-5	385	11053		2	JECFA/EFSA
07.225	cis-1-(2,6,6-trimetil-2-cikloheksen-1-il)but-2-en-1-onas	23726-94-5			Ne mažiau kaip 92 %; antrinė sudedamoji dalis – 4 % trans-izomero.	2	EFSA
07.226	trans-1-(2,6,6-trimetil-2-cikloheksen-1-il)but-2-en-1-onas	24720-09-0				2	EFSA
07.231	α-damascenonas	35044-63-4				2	EFSA“


	(1) Tekstas svarbus EEE.