31.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 281/1

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (1) reikalaujama, kad atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto bei kitų patariamųjų organų ataskaitas, į visas patariamųjų tarybų, atsakingų už atitinkamus geografinius rajonus ar kompetencijos sritis, rekomendacijas ir į valstybių narių parengtas bendras rekomendacijas, būtų patvirtintos išsaugojimo priemonės;

(2)

Taryba turi patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, įskaitant prireikus tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad būtų užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno žuvų ištekliaus ar žvejybos rūšies atžvilgiu, tinkamai atsižvelgiant į Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytus bendros žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) tikslus;

(3)

Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytas BŽP tikslas – didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) užtikrinantį išteklių naudojimo lygį pasiekti, kai įmanoma, ne vėliau kaip 2015 m. ir palaipsniui artėjant prie tikslinio lygio – ne vėliau kaip 2020 m. visiems ištekliams;

(4)

todėl laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 turėtų būti nustatyti bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK), remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, atsižvelgiant į biologinius, socialinius ir ekonominius aspektus ir kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais pareikštas nuomones;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1139 (2) nustatytas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas (toliau – planas). Planu siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių žuvų populiacijų dydžiai, viršijantys dydžius, kuriais gali būti užtikrintas MSY. Tuo tikslu atitinkamų išteklių tikslinis mirtingumas dėl žvejybos, išreikštas intervalais, turi būti pasiektas kuo greičiau ir, palaipsniui artėjant prie tikslinio lygio, ne vėliau kaip 2020 m. Tikslinga 2018 m. taikytinus Baltijos jūros atlantinių menkių, silkių ir šprotų išteklių laimikio apribojimus nustatyti taip, kad būtų pasiekti plano tikslai;

(6)

remiantis planu, kai mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad kurių nors atitinkamų išteklių neršiančių žuvų biomasė nesiekia Reglamento (ES) 2016/1139 II priede nustatytų neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškų, turi būti patvirtinamos visos atitinkamos taisomosios priemonės, siekiant užtikrinti, kad atitinkami ištekliai greitai vėl viršytų tokį dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) nurodė, kad vakarinės Baltijos jūros dalies atlantinių menkių (Gadus morhua) ir vakarinės Baltijos jūros dalies silkių (Clupea harengus) biomasė yra mažesnė nei to reglamento II priede nustatyti išsaugojimo lygio atskaitos taškai. Todėl tikslinga nustatyti vakarinės Baltijos jūros dalies atlantinių menkių ir vakarinės Baltijos jūros dalies silkių žvejybos galimybes, kurios neviršytų Reglamento (ES) 2016/1139 I priedo B skiltyje nurodyto tikslinio mirtingumo dėl žvejybos intervalo ir būtų tokio lygio, kuriuo būtų atsižvelgiama į biomasės sumažėjimą. Tuo tikslu būtina atsižvelgti į BŽP tikslų apskritai ir visų pirma į plano tikslų įgyvendinimo tvarkaraštį, atsižvelgiant į tikėtiną taisomųjų priemonių, kurių imamasi, poveikį, tuo pat metu nepamirštant ekonominės bei socialinės naudos ir naudos užimtumo srityje užtikrinimo tikslų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje;

(7)

reikėtų imtis tolesnių taisomųjų priemonių vakarinės Baltijos jūros dalies atlantinių menkių atžvilgiu. Toliau taikant šiuo metu nustatytą draudimą žvejoti aštuonių savaičių trukmės laikotarpiu ir toliau būtų apsaugotos neršiančių atlantinių menkių santalkos. Mokslinėse rekomendacijose teigiama, kad bendrą to ištekliaus mirtingumą dėl žvejybos labai padidina vakarinės Baltijos jūros dalies atlantinių menkių mėgėjų žvejyba. Atsižvelgiant į dabartinę to ištekliaus būklę, tikslinga ir toliau taikyti tam tikras šiuo metu mėgėjų žvejybai taikomas priemones. Turėtų būti taikoma dienos riba vienam žvejui, o neršto laikotarpiu ji turėtų būti griežtesnė. Tai nedaro poveikio santykinio stabilumo principui, kuris taikomas verslinės žvejybos veiklai;

(8)

dėl rytinės Baltijos jūros dalies atlantinių menkių (Gadus morhua) išteklių biologinių požymių pokyčių ICES negalėjo nustatyti biologinių atskaitos taškų. Todėl, siekiant padėti įgyvendinti plano tikslus, tikslinga rytinės Baltijos jūros dalies atlantinėms menkėms nustatyti atsargumo principu pagrįstą BLSK, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnio 2 dalyje. Be to, draudimas žvejoti aštuonių savaičių trukmės laikotarpiu turėtų būti nustatytas siekiant apsaugoti neršiančių rytinės Baltijos jūros dalies atlantinių menkių santalkas 25–26 pakvadračiuose;

(9)

be to, leidus laivams, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis nei 12 metrų, žvejoti rajonuose, kuriuose vandens gylis yra mažesnis nei 20 metrų, būtų užtikrinta galimybė tam tikram skaičiui žvejų tęsti žvejybos operacijas ir žvejoti kitų rūšių žuvis, ne vien atlantines menkes. Todėl yra proporcinga suteikti laivams, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis nei 12 metrų, teisę žvejoti mažesnio nei 20 metrų gylio vandenyse;

(10)

kalbant apie Botnijos įlankos silkes, remdamasi naujausiais duomenimis ir aktualiausia informacija, ICES atliko jų išteklių vertinimą ir peržiūrėjo MSY atitinkančius mirtingumo dėl žvejybos intervalus. Nors mokslinėse rekomendacijose ir plane, kuris irgi buvo grindžiamas patikimiausiomis jo priėmimo metu turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, nustatyti mirtingumo dėl žvejybos intervalai nesutampa, tačiau planas yra teisiškai privalomas ir galiojantis, todėl nustatant to ištekliaus žvejybos galimybes jo reikėtų laikytis. Atsižvelgiant į tai, kad to ištekliaus neršiančių žuvų biomasė viršija Reglamento (ES) 2016/1139 II priedo A skiltyje pateiktą biomasės atskaitos tašką, tikslinga nustatyti BLSK atsižvelgiant į to reglamento I priedo B skiltyje pateiktus mirtingumo dėl žvejybos intervalus, siekiant apriboti kelerių metų iš eilės žvejybos galimybių svyravimus, kaip nurodyta to reglamento 4 straipsnio 4 dalies c punkte. Be to, to ištekliaus BLSK šiuo metu aprėpia 30 ir 31 pakvadračius. Kadangi plane intervalas 31 pakvadračiui nenustatytas, šio pakvadračio atžvilgiu pagal mokslines rekomendacijas taikomas MSY principas;

(11)

šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės naudojamos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 (3), ypač jo 33 ir 34 straipsnius, kuriuose kalbama apie laimikio ir žvejybos pastangų registravimą, taip pat užtikrinant duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą perdavimą Komisijai. Todėl šiame reglamente turėtų būti nurodyti su išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, iškrovimu susiję kodai, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos duomenis Komisijai;

(12)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 (4) nustatytos metų sandūros BLSK valdymo papildomos sąlygos, įskaitant 3 ir 4 straipsniuose numatytas lankstumo nuostatas dėl atsargumo principu pagrįsto BLSK ir mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsto BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK, Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į jų biologinę būklę, 3 arba 4 straipsnis netaikomas. Neseniai visiems ištekliams, kuriems taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio9 dalį pradėtas taikyti metų sandūros lankstumo mechanizmas. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris pakenktų racionalaus ir atsakingo jūrų gyvųjų biologinių išteklių naudojimo principui, kliudytų pasiekti BŽP tikslus ir pablogintų biologinę išteklių būklę, Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai turėtų būti taikomi mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstiems BLSK tik tuo atveju, jei nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis;

(13)

remiantis naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, 2017 m. lapkričio 1 d.–2018 m. spalio 31 d. laikotarpiui turėtų būti nustatytas norveginės menkutės ICES 3a rajone ir ICES 2a rajono ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse preliminarus BLSK. Todėl atitinkamai turėtų būti iš dalies pakeistas Tarybos reglamentas (ES) 2017/127 (5);

(14)

siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.. Tačiau norveginių menkučių atžvilgiu šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2017 m. lapkričio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,

a)

žvejybos galimybėms, kuriomis keičiamasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

b)

išskaitytiems ir perskirstytiems kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

c)

papildomiems leidžiamiems iškrauti kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį arba Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

d)

pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį atidėtiems kiekiams arba pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį perkeltiems kiekiams;

e)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 ir 107 straipsnius išskaitytiems kiekiams.

31.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 281/11

(1)

siekiant užtikrinti, kad Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (2) priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, visiškai ar iš dalies sudarytai remiantis Kombinuotąja nomenklatūra arba ją papildančiai subpozicijų dalimis, kad būtų galima taikyti tarifinio reguliavimo ir kitas su prekyba prekėmis susijusias priemones;

(3)

laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais, turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytą KN kodą;

(4)

reikėtų nustatyti, kad suteikta šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija apie šiame reglamente nurodytas prekes jos adresatas galėtų remtis dar tam tikrą laikotarpį, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 34 straipsnio 9 dalyje. Tas laikotarpis turėtų būti trys mėnesiai;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

31.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 281/14

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 999/2001 nustatytos galvijų, avių ir ožkų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklės. Jis taikomas gyvų gyvūnų auginimui ir gyvūninių produktų gamybai, jų pateikimui rinkai, o tam tikrais konkrečiais atvejais – jų eksportui;

(2)

lėtinė išsekimo liga yra užkrečiama spongiforminė encefalopatija, kuria serga elniniai ir kuri yra paplitusi Šiaurės Amerikoje. Iki šiol Sąjungos teritorijoje nebuvo pranešta apie susirgimus šia liga, tačiau 2016 m. balandžio mėn. ši liga pirmą kartą nustatyta Norvegijoje – ja užsikrėtė šiaurinis elnias. Po šio įvykio Norvegija sugriežtino savo vykdomą lėtinės elninių išsekimo ligos priežiūros programą ir nustatė daugiau šios ligos atvejų šiaurinių elnių ir briedžių populiacijoje;

(3)

2016 m. gruodžio 2 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EFSA) priėmė mokslinę nuomonę dėl lėtinės elninių išsekimo ligos (toliau – EFSA nuomonė) (2). EFSA nuomonėje pateiktos rekomendacijos dėl trejų metų lėtinės elninių išsekimo ligos priežiūros programos įgyvendinimo Estijoje, Islandijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Norvegijoje, Suomijoje ir Švedijoje (Sąjungos ir EEE šalyse, kuriose yra šiaurinių elnių ir (arba) briedžių populiacija). EFSA nuomonėje pabrėžiama, kad tokios trejų metų lėtinės išsekimo ligos stebėsenos programos tikslas – patvirtinti, kad šalyse, kuriose lėtinės išsekimo ligos niekada nebuvo nustatyta, ir šalyse, kuriose ši liga buvo nustatyta (kol kas tik Norvegijoje), tokia liga yra arba jos nėra, siekiant įvertinti sergamumą lėtine išsekimo liga ir jos geografinį paplitimą;

(4)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena valstybė narė, vadovaudamasi to reglamento III priedu, kasmet turi vykdyti USE stebėsenos programą, pagrįstą aktyvia ir pasyvia priežiūra;

(5)

todėl į Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedo A skyrių reikėtų įtraukti trejų metų lėtinės išsekimo ligos priežiūros programos Estijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Švedijoje reikalavimus, pagrįstus EFSA nuomonėje pateiktomis rekomendacijomis. Tie reikalavimai turėtų būti laikomi būtinaisiais reikalavimais, kurių turi laikytis susijusios valstybės narės. Tačiau minėtos valstybės narės gali dar patikslinti savo lėtinės išsekimo ligos priežiūros programas, kad pritaikytų jas prie savo konkrečios padėties;

(6)

be to, III priedo A skyriaus III dalyje turėtų būti aiškiai nurodyta, kokius laboratorinius protokolus ir tyrimų metodus reikia naudoti vykdant lėtinės elninių išsekimo ligos stebėsenos programą ir kokių priemonių imtis atlikus šios ligos tyrimus;

(7)

EFSA nuomonėje rekomenduojama trejų metų lėtinės išsekimo ligos stebėsenos programą skirti ūkiniams ir nelaisvėje laikomiems elniniams, taip pat laukiniams ir pusiau prijaukintiems elniniams. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, į Reglamento (EB) Nr. 999/2001 I priedą reikėtų įtraukti „ūkinių ir nelaisvėje laikomų elninių“, „laukinių elninių“ ir „pusiau prijaukintų elninių“ apibrėžtis;

(8)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės narės turi siųsti Komisijai kasmetinę savo USE stebėsenos veiklos ataskaitą. To reglamento III priedo B skyriaus I dalies A punkte nustatyta, kokią informaciją valstybės narės turi pateikti savo metinėje ataskaitoje; ta informacija gali būti reguliariai siunčiama į ES USE duomenų bazę ir (arba) gali sudaryti metinę ataskaitą. To skyriaus II dalyje nustatyta, kad EFSA turi išnagrinėti valstybių narių metinėse ataskaitose pateiktą informaciją ir kasmet skelbti USE tendencijų bei šaltinių Sąjungoje ataskaitą. Siekiant užtikrinti, kad susijusios valstybės narės pagal trimetę lėtinės elninių išsekimo ligos priežiūros programą gautus duomenis nusiųstų į ES USE duomenų bazę, kad tuos duomenis būtų galima įtraukti į ES metinę apibendrinamąją USE ataskaitą, kurią pagal to skyriaus II dalį turi parengti EFSA, ir juos išnagrinėti, į III priedo B skyriaus I dalies A punktą turėtų būti įtraukti reikalavimai teikti trimetės lėtinės elninių išsekimo ligos priežiūros programos ataskaitą;

(9)

Komisijos sprendime 2007/182/EB (3) nustatyti lėtinės elninių išsekimo ligos tyrimo, vykdyto 2007–2010 m., reikalavimai. Kadangi šis tyrimas jau užbaigtas, be to, kad nebūtų vartojamos skirtingos su lėtinės išsekimo ligos stebėsena susijusios apibrėžtys, nustatytos to sprendimo I priede ir šiame reglamente, Sprendimas 2007/182/EB turėtų būti panaikintas. Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

31.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 281/21

(1)

siekiant apsaugoti visuomenės ir gyvūnų sveikatą, per trečiąsias šalis siunčiami ir ten sandėliuojami arba nesandėliuojami Sąjungos produktai laikomi nebeatitinkančiais šiems produktams Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Todėl Tarybos direktyvoje 97/78/EB (3) nustatyta, kad valstybės narės privalo užtikrinti, jog būtų atliekami į Sąjungą iš trečiųjų šalių įvežamų produktų siuntų veterinariniai patikrinimai;

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 853/2004 nustatytos konkrečios gyvūninių maisto produktų, įskaitant žuvininkystės produktus, higienos taisyklės, kurių privalo laikytis maisto tvarkymo subjektai. Be to, Reglamentu (EB) Nr. 854/2004 nustatytos žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų oficialios kontrolės taisyklės. Reglamente (EB) Nr. 854/2004 nustatyta, kad prie į Sąjungą įvežamų gyvūninių produktų siuntų turi būti pridėtas tam tikrus reikalavimus atitinkantis dokumentas ir kad turi būti atliekama tame reglamente nustatyta tų produktų oficiali kontrolė;

(3)

įgyvendinant reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004, Komisijos reglamente (EB) Nr. 2074/2005 (4) nustatytos tam tikrų importuojamų gyvūninių produktų veterinarijos sertifikatų ir dokumentų formos, įskaitant jo VI priede nustatytą importuojamų žuvininkystės produktų veterinarijos sertifikato formą;

(4)

valstybės narės ir suinteresuotųjų subjektų organizacijos kreipėsi į Komisiją su prašymu nustatyti su valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų sužvejotų žmonėms vartoti skirtų žuvininkystės produktų siuntų, siunčiamų į trečiąsias šalis ir ten sandėliuojamų arba nesandėliuojamų, veterinarijos sertifikato formą, kurią turi pasirašyti atitinkamos trečiosios šalies kompetentinga institucija, kad būtų suderinta informacija, pateiktina tokias siuntas įvežant į Sąjungos teritoriją;

(5)

veterinarijos sertifikato formoje turėtų būti konkrečiai paminėtos atitinkamos nuostatos dėl žuvininkystės produktų pakrovimo, iškrovimo ir sandėliavimo, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio II ir VII skyriuose;

(6)

veterinarijos sertifikato formą taip pat turėtų būti galima naudoti kartu su kompiuterine prekybos kontrolės ir ekspertizių sistema (TRACES) (5), kurią trečiosios šalys ir valstybės narės naudoja keisdamosi veterinarijos sertifikatais;

(7)

todėl tikslinga nustatyti suderintą veterinarijos sertifikato formą, pasirašytiną trečiosios šalies, per kurią siunčiami žuvininkystės produktai prieš juos išsiunčiant į Sąjungą, kompetentingos institucijos;

(8)

Reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(9)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

Įterpiamas šis 6c straipsnis:

„6c straipsnis

Žuvininkystės produktų, kurie, sužvejoti su valstybių narių vėliavomis plaukiojančių laivų, siunčiami į trečiąsias šalis, jose sandėliuojami arba nesandėliuojami ir iš ten įvežami į Sąjungą, oficialios kontrolės reikalavimai

1.   Prie žmonėms vartoti skirtų žuvininkystės produktų, kurie, sužvejoti su valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų, prieš juos įvežant į Sąjungą kitomis transporto priemonėmis yra iškraunami ir sandėliuojami arba nesandėliuojami trečiojoje šalyje, turi būti pridėtas tos trečiosios šalies kompetentingos institucijos išduotas veterinarijos sertifikatas, užpildytas pagal VI priedo VIII priedėlyje pateiktą veterinarijos sertifikato formą.

2.   Trečioji šalis, per kurią siunčiama, turi būti įtraukta į Reglamento (EB) Nr. 854/2004 11 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą.

3.   Jeigu 1 dalyje nurodyti žuvininkystės produktai yra iškraunami ir vežami į toje dalyje nurodytoje trečiojoje šalyje esantį sandėlį, tas sandėlis turi būti įtrauktas į Reglamento (EB) Nr. 854/2004 12 straipsnyje nurodytą sąrašą.

4.   Jeigu 1 dalyje nurodyti žuvininkystės produktai pakraunami į su trečiosios šalies vėliava plaukiojantį laivą, ta trečioji šalis turi būti įtraukta į Reglamento (EB) Nr. 854/2004 11 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, o laivas turi būti įtrauktas į Reglamento (EB) Nr. 854/2004 12 straipsnyje nurodytą sąrašą.

Šis reikalavimas netaikomas konteinervežiams, naudojamiems žuvininkystės produktams konteineriuose vežti.“;

b)

VI priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

31.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 281/27

(1)

Reglamento (ES) 2016/44 V priede pateiktas sąrašas laivų, kuriuos nurodė JT Sankcijų komitetas pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2146 (2014) 11 punktą. Tiems laivams taikomi įvairūs draudimai pagal tą reglamentą, įskaitant draudimą krauti, gabenti ar iškrauti žalią naftą iš Libijos ir atvykti į Sąjungos teritorijoje esančius uostus;

(2)

2017 m. spalio 20 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos komitetas atnaujino ir iš dalies pakeitė laivo „Capricorn“ įrašą laivų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąraše. Todėl Reglamento (ES) 2016/44 V priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(3)

siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos priemonės būtų veiksmingos, jis turėtų įsigalioti nedelsiant,

31.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 281/29

(1)

Direktyvoje 2011/65/ES reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad rinkai teikiamoje elektros ir elektroninėje įrangoje nebūtų kadmio;

(2)

Direktyvos 2011/65/ES III priedo 39 punkte numatyta draudimo išimtis, kuria iki 2014 m. liepos 1 d. kadmį leidžiama naudoti spalvą keičiančiuose šviesos dioduose (LED), skirtuose apšvietimo ir vaizdavimo sistemoms. Komisija prašymą atnaujinti šią išimtį gavo iki 2013 m. sausio 1 d., kaip numatyta Direktyvos 2011/65/ES 5 straipsnio 5 dalyje;

(3)

įrodyta, kad, palyginti su ankstesne technologija, spalvą keičiantys šviesos diodai, kuriuose naudojami kvantiniai taškai, turi pranašumų tiek dėl energijos vartojimo efektyvumo, tiek dėl spalvinių savybių. Bendras kadmio kvantinių taškų naudojimo vaizduokliuose poveikis yra teigiamas, nes tokių vaizduoklių energijos suvartojimas yra mažesnis, palyginti su šiuo metu esamomis alternatyviomis technologijomis. Tikėtina, kad bendras neigiamas poveikis aplinkai, sveikatai ir vartotojų saugai dėl kadmio kvantinių taškų pakeitimo vaizdavimo sistemose, kuriose naudojami kvantiniai taškai, nusvertų bendrą teigiamą tokio pakeitimo poveikį aplinkai, sveikatai ir vartotojų saugai;

(4)

todėl kadmio selenido naudojimui šviesos bangų ilgį keičiančiuose kadmio puslaidininkinių nanokristalų kvantiniuose taškuose, naudojamuose vaizduoklių apšvietimui, dvejus metus po deleguotosios direktyvos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje turėtų būti taikoma draudimo išimtis. Mažai tikėtina, kad toks trumpas išimties galiojimo laikotarpis neigiamai paveiks inovacijas ir alternatyvų, kuriose kadmis nenaudojamas, kūrimą;

(5)

apšvietimui skirtų kadmio kvantinių taškų šviesos diodų rinkoje dar nėra, o jų potencialių pranašumų prieš esamas technologijas negalima tinkamai kiekybiškai įvertinti, todėl išimties atnaujinimas apšvietimo reikmėms yra nepagrįstas;

(6)

todėl Direktyvos 2011/65/ES III priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

31.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 281/32

(1)

2015 m. liepos 31 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/1333;

(2)

2017 m. spalio 20 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos komitetas, įsteigtas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1970 (2011), atnaujino ir iš dalies pakeitė laivų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą;

(3)

todėl Sprendimo (BUSP) 2015/1333 V priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

31.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 281/34