25.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/1

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 669/2009 (2) nustatytos taisyklės dėl sustiprintos oficialiosios to reglamento I priede išvardytų importuojamų negyvūninių pašarų ir maisto produktų (toliau – sąrašas) kontrolės, kuri turi būti atliekama įvežimo į Reglamento (EB) Nr. 882/2004 I priede nurodytas teritorijas punktuose;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 669/2009 2 straipsnyje nustatyta, kad tas sąrašas turi būti persvarstomas reguliariai ir ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, atsižvelgiant bent į tame straipsnyje nurodytus informacijos šaltinius;

(3)

pastarųjų šešerių metų patirtis parodė, kad tinkamiausia sumažinti įprastų I priedo peržiūrų dažnumą ir jas atlikti du kartus per metus, paliekant Komisijai galimybę prireikus sąrašą peržiūrėti dažniau. Šis supaprastinimas turėtų padidinti efektyvumą ir kartu išsaugoti pagrindines Reglamento ypatybes ir tikslus. Sumažinus įprastų I priedo peržiūrų dažnumą iki dviejų kartų per metus reikėtų atitinkamai pakeisti ir valstybių narių ataskaitų Komisijai teikimo dažnumą. Todėl valstybės narės turėtų pateikti savo ataskaitas kas dvejus metus;

(4)

atsižvelgiant į su maisto produktais susijusių pastarojo meto incidentų, apie kuriuos pranešta naudojantis Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema, skaičių ir svarbą, Komisijos Sveikatos ir maisto saugos GD Sveikatos ir maisto audito ir analizės direktorato atlikto audito trečiosiose šalyse išvadas ir valstybių narių Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 669/2009 15 straipsnį pateiktas ketvirčio ataskaitas apie negyvūninių pašarų ir maisto produktų siuntas, matyti, kad sąrašą reikėtų iš dalies pakeisti;

(5)

visų pirma, kiek tai susiję su lazdyno riešutų siuntomis iš Gruzijos, iš svarbių informacijos šaltinių matyti kylanti nauja rizika, dėl to yra pagrindas padidinti oficialiosios kontrolės lygį. Todėl į sąrašą turėtų būti įtrauktas įrašas dėl šių siuntų;

(6)

sąrašą reikėtų iš dalies pakeisti išbraukiant įrašus, skirtus prekėms, kurios, remiantis turima informacija, iš esmės pakankamai atitinka Sąjungos teisės aktuose nustatytus taikytinus saugos reikalavimus ir kurioms sustiprinta oficialioji kontrolė nebereikalinga. Todėl džiovintoms vynuogėms iš Afganistano ir migdolams iš Australijos skirti įrašai turėtų būti išbraukti iš sąrašo;

(7)

siekiant nuoseklumo ir aiškumo, Reglamento (EB) Nr. 669/2009 I priedą tikslinga pakeisti šio reglamento priedo tekstu;

(8)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 669/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(9)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

2 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„I priedo sąrašas turi būti periodiškai ne rečiau kaip kartą per ketvirtį peržiūrimas.“

2)

15 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Jos pateikia tokią ataskaitą du kartus per metus iki mėnesio pabaigos po kiekvieno semestro.“

3)

Reglamento (EB) Nr. 669/2009 I priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

25.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/7

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1342/2008 numatyta, kad žvejybos pastangos skiriamos pagal žvejybos pastangų grupes, kurios nustatomos pagal žvejybos įrankių grupes ir geografinius rajonus, nustatytus to reglamento I priede;

(2)

vienas iš pagrindinių bendros žuvininkystės politikos tikslų yra panaikinti netausią žuvų išmetimo atgal į jūrą praktiką. Nuo 2016 m. ir ne vėliau kaip 2019 m. tam tikrai priedugnio žuvų žvejybai, kuriai šiuo metu taikoma Reglamente (EB) Nr. 1342/2008 nustatyta žvejybos pastangų sistema, palaipsniui įsigalios įpareigojimas iškrauti visą laimikį;

(3)

siekiant įgyvendinti įpareigojimą iškrauti visą laimikį, reikėtų, kad dabartinė žvejybos pastangų sistema būtų lankstesnė ir žvejai galėtų naudoti selektyvesnius didesnių akių žvejybos įrankius. Šiomis aplinkybėmis nuspręsta, kad būtina patikrinti, ar dabartinis skirstymas į pastangų grupes tebėra ekonomiškai efektyvus lyginant administracinę naštą ir išsaugojimo poreikius;

(4)

todėl Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (angl. santr. STECF) buvo paprašyta pateikti rekomendaciją dėl galimybės sujungti dabartines BT1 ir BT2 sijinių tralų grupes, pagal kurias nustatomos žvejybos pastangų grupės. STECF padarė išvadą (2), kad sujungus BT1 ir BT2 žvejybos įrankių grupes gali padidėti atlantinių menkių mirtingumas dėl žvejybos. Jis taip pat mano, kad nauja sujungta grupė sužvejojamų biologinių išteklių požiūriu būtų mažiau vienalytė nei atskiros BT1 ir BT2 grupės. Taipogi, jo manymu, vargu, ar toks sujungimas būtų ekonomiškai efektyvesnis, nes tektų imtis papildomų priemonių, kad nepadidėtų atlantinių menkių mirtingumas dėl žvejybos. Visgi, STECF nuomone, sujungus minėtas grupes žvejai galėtų žvejoti selektyviau. Žvejybos įrankių grupių sujungimas galėtų sumažinti nepageidaujamą jūrinių plekšnių ir kitų plekšniažuvių priegaudą;

(5)

STECF taip pat praneša, kad BT1 ir BT2 įrankiais bendrai sužvejojama tik 5 % visų Šiaurės jūroje sužvejojamų atlantinių menkių ir kad šių grupių sujungimo potencialus poveikis atlantinių menkių mirtingumui bus nedidelis;

(6)

neseniai Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/2324 (3) sujungus dugninių tralų ir velkamųjų tinklų TR grupes neigiamų pasekmių pajuto tos valstybės narės, kurios dažnai perkeldavo žvejybos pastangas iš BT grupių į TR2 grupę. Sujungus BT grupes šis neigiamas poveikis išnyks;

(7)

po sujungimo smarkiai sumažės valdymo išlaidos, nes nacionalinės institucijos ir žvejai patirs mažiau administracinių išlaidų. Šios išlaidos sumažės, nes daug žvejų naudoja kelis žvejybos įrankius, taigi priklauso kelioms pastangų grupėms, ir jiems skiriant žvejybos pastangas tenka atlikti sudėtingus skaičiavimus;

(8)

ICES rekomendacijoje (4) teigiama, kad Šiaurės jūros atlantinių menkių išteklių išsaugojimo būklė ICES IV parajonyje, ICES VIId kvadrate ir ICES IIIa kvadrato vakarinėje dalyje (Skagerako sąsiauryje) smarkiai pagerėjo;

(9)

todėl nėra tikslinga šiuose rajonuose palikti atskiras BT1 ir BT2 žvejybos įrankių grupes: Skagerako sąsiauryje, Skagerako ir Kategato sąsiauriams nepriklausančioje ICES IIIa zonos dalyje, ICES IV zonoje, ICES IIa zonos Sąjungos vandenyse ir ICES VIId zonoje. Dėl prastos atlantinių menkių išteklių būklės Kategato sąsiauryje, ICES VIIa zonoje, ICES VIa zonoje ir ICES Vb zonos Sąjungos vandenyse, šiuose rajonuose žvejybos įrankių grupės neturėtų būti sujungtos;

(10)

Komisija atidžiai stebės BT1 ir BT2 žvejybos įrankių grupių sujungimo poveikį atlantinių menkių mirtingumui dėl žvejybos. Skirstymą į grupes ji atitinkamai koreguos, jei dėl minėtų žuvų išmetimo atgal į jūrą padidės jų mirtingumas dėl žvejybos;

(11)

kad Komisija ir valstybės narės galėtų stebėti padėties raidą be papildomų administracinių išlaidų, reikėtų nekeisti dabartinės ataskaitų teikimo sistemos;

(12)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1342/2008 turėtų būti iš dalies pakeistas;

(13)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto nuomonę,

25.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/9

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

25.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/11

(1)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1187/2009 (2) III skyriaus 3 skirsnyje nustatyta į Dominikos Respubliką pagal tai šaliai nustatytą kvotą eksportuotinų tam tikrų pieno produktų eksporto licencijų skyrimo tvarka;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 29 straipsnyje numatyta galimybė veiklos vykdytojams eksportui kvotos metais, einančiais nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d., eksporto licencijų paraiškas teikti nuo gegužės 20 d. iki 30 d. Tikslinga pagal Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 31 straipsnio 2 dalį nustatyti, kiek licencijų gali būti išduota pagal prašomus kiekius, taip pat nustatyti paskirstymo koeficientus kiekvienai kvotos daliai.

(3)

2016 m. gegužės 20–30 d. pateiktose paraiškose nurodytas kiekis yra mažesnis už skirtą kiekį. Todėl tikslinga pagal Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 31 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą nustatyti likusį kiekį, dėl kurio paraiškas galima teikti 2016 m. lapkričio 1–10 d.,

—

1,00 paraiškoms, pateiktoms dėl Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 28 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos kvotos dalies,

—

1,00 paraiškoms, pateiktoms dėl Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 28 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos kvotos dalies.

25.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/13

(1)

Direktyva 2011/65/ES draudžiama naudoti šviną rinkai pateikiamoje elektros ir elektroninėje įrangoje;

(2)

švinas naudojamas medicinos prietaisų ir stebėjimo ir kontrolės prietaisų kriogeninių jutiklių elektrinėms jungtims, siekiant išvengti intermetalinės fazės bei siūlinių kristalų formavimosi ir alavo transformacijos. Tokie jutikliai naudojami kai kuriuose prietaisuose labai žemai temperatūrai trumpuoju laikotarpiu matuoti;

(3)

kriogeniniuose prietaisuose naudoti bešvinių lydmetalių negalima, nes jiems būdinga alavo transformacija, kuri daro didelį poveikį prietaiso patikimumui. Įrodyta, kad nėra litavimui alternatyvių patikimų jungimo technologijų, kurias būtų galima taikyti įprastai naudojamuose kriogeniniuose jutikliuose;

(4)

todėl išimties tvarka iki 2021 m. birželio 30 d. turėtų būti leidžiama naudoti švino lydmetalius temperatūros jutiklių, periodiškai naudojamų žemesnėje kaip – 150 °C temperatūroje, išoriniuose kontaktuose, tuo tikslu nustatant išimtį Direktyvos 2011/65/ES IV priedo 26 punkte. Atsižvelgiant į medicinos prietaisų bei stebėjimo ir kontrolės prietaisų inovacijų ciklą, mažai tikėtina, kad išimties taikymo trukmė turės neigiamą poveikį inovacijoms;

(5)

todėl Direktyva 2011/65/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

25.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/15

(1)

Direktyva 2011/65/ES draudžiama kadmį naudoti rinkai teikiamoje elektros ir elektroninėje įrangoje. Kadmio yra Heršo elementų, naudojamų specialiuose didelio jautrio deguonies jutikliuose, anoduose. Matuojant labai mažą deguonies koncentraciją jokia alternatyvi technologija neužtikrina tokio pat jautrio, patikimumo ir tikslumo kaip Heršo elementų jutikliai;

(2)

pramoninių stebėjimo ir kontrolės prietaisų deguonies jutikliams skirtų Heršo elementų, kuriuose naudojamas kadmis, pakaitalai nėra patikimi, kai būtina užtikrinti mažiau nei 10 ppm jautrį. Todėl nereikėtų drausti naudoti kadmio anodus Heršo elementuose, skirtuose deguonies jutikliams, kurie naudojami pramoniniuose stebėjimo ir kontrolės prietaisuose, kai būtina užtikrinti mažiau nei 10 ppm jautrį;

(3)

kadangi šiuo metu kadmio alternatyvos nėra pakankamai patikimos konkretaus naudojimo atveju ir atsižvelgiant į tai, kad stebėjimo ir kontrolės prietaisams septynerių metų pereinamasis laikotarpis yra palyginti trumpas ir mažai tikėtina, kad neigiamai paveiks inovacijas, pagal Direktyvos 2011/65/ES 5 straipsnio 2 dalį reikėtų nustatyti atitinkamą išimties galiojimo laikotarpį;

(4)

todėl Direktyva 2011/65/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

25.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/17

(1)

Direktyvoje 2009/156/EB nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi į Sąjungą importuojamiems gyviems arklinių šeimos gyvūnams. Joje, be kita ko, nustatyta, kad į Sąjungą arklinių šeimos gyvūnus leidžiama importuoti tik iš tų trečiųjų šalių, kuriose šešis mėnesius nenustatyta įnosių ligos atvejų;

(2)

Komisijos sprendimu 2004/211/EB (3) nustatytas trečiųjų šalių arba, jeigu taikomas suskirstymas į regionus, jų dalių, iš kurių valstybės narės leidžia, be kita ko, laikinai įvežti, pakartotinai įvežti po laikino eksporto ir importuoti registruotus arklius, sąrašas;

(3)

2011 m. Libane nustačius įnoses, Komisija priėmė Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2015/512/ES (4), kuriuo sustabdė, be kita ko, registruotų arklių importą iš Libano. 2016 m. gegužės mėn. Libanas pateikė informaciją, įrodančią, kad liga buvo sėkmingai likviduota ir kad po vėliausio atvejo, patvirtinto 2011 m. rugpjūčio 23 d., atliekant nuolatinę visos arklinių šeimos gyvūnų populiacijos stebėseną naujų atvejų nenustatyta;

(4)

kadangi po vėliausio įnosių ligos atvejo Libane praėjo daugiau nei šeši mėnesiai, tikslinga leisti laikinai įvežti, pakartotinai įvežti po laikino eksporto ir importuoti registruotus arklius iš tos šalies. Todėl Sprendimo 2004/211/EB I priedo Libano įrašas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

todėl Sprendimas 2004/211/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,