7.8.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 210/1

(1)

pastaraisiais metais euro zonos monetarinės ir ekonominės integracijos lygis padidėjo ir bet kokia finansinė pagalba, kuri bus suteikta valstybei narei, kurios valiuta yra euro ir kuri susiduria su rimtais finansiniais sunkumais, būtų naudinga visos euro zonos finansiniam stabilumui;

(2)

be to, nuo to laiko, kai buvo nustatyta Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (toliau – EFSM), Europos Vadovų Tarybos sprendimu 2011/199/ES (1) Sutarties 136 straipsnis buvo papildytas nauja dalimi, kurioje paaiškinta, kokiomis sąlygomis valstybės narės, kurių valiuta yra euro, gali nustatyti euro zonai skirtą stabilumo mechanizmą. Valstybės narės, kurių valiuta yra euro, nustatė Europos stabilumo mechanizmą (toliau – ESM) kaip pagrindinį euro zonos stabilumo mechanizmą;

(3)

pagal EFSM Sąjungos finansinę pagalbą galima teikti visoms valstybėms narėms, jeigu laikomasi Sutarties 122 straipsnio 2 dalyje ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 407/2010 (2) nustatytų sąlygų. Tačiau rizika, susijusi su padėtimi, kai valstybė narė netenka galimybės patekti į rinką, iš esmės skiriasi priklausomai nuo to, ar ta valstybė narė priklauso euro zonai. Euro zonoje galimas neigiamas šalutinis poveikis yra gerokai didesnis: viena finansinių sunkumų turinti valstybė narė galėtų kelti riziką visos euro zonos finansiniam stabilumui;

(4)

siekiant suteikti finansinę pagalbą valstybei narei, kurios valiuta yra euro, kaip finansavimo priemonė paprastai turėtų būti naudojamas ESM remiantis jo taisyklėmis, dėl kurių susitarta. Tačiau gali būti išskirtinių situacijų, kai dėl praktinių, procedūrinių ar finansinių priežasčių reikėtų naudoti EFSM, kuri paprastai naudojama prieš ESM finansinę pagalbą arba kartu su ja. Tose situacijose valstybių narių, kurių valiuta yra euro, tvirtesnio solidarumo, būtino geram pinigų sąjungos veikimui, principą pagrįsta taikyti ir finansinės pagalbos mechanizmui, veikiančiam pagal Sąjungos teisę;

(5)

tokiomis aplinkybėmis nauja Sąjungos finansinė pagalba valstybei narei, kurios valiuta yra euro, turėtų būti suteikiama su sąlyga, kad bus nustatyta tvarka, kuri užtikrintų, kad valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, būtų visiškai kompensuojama tuo atveju, jei būtų nesumokėta pagal EFSM ir dėl to reikėtų panaudoti Sąjungos bendrojo biudžeto išteklius ir (arba) Komisija pareikalautų papildomų išteklių iš valstybių narių, kurių valiuta nėra euro. Taip pat turėtų būti nustatyta tinkama tvarka siekiant užtikrinti, kad nebūtų kompensacijos permokų valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, kai pradedamos taikyti Sąjungos bendrajam biudžetui apsaugoti skirtos priemonės, įskaitant skolos išieškojimą, prireikus ilgainiui įskaitant gautinas sumas ir mokėjimus;

(6)

EFSM paskolos garantuojamos Sąjungos bendruoju biudžetu. Jeigu įsipareigojimai pagal tokios paskolos sąlygas nevykdomi, Komisija gali pareikalauti papildomų lėšų, viršijančių Sąjungos turtą, atsižvelgiant į bet kokius grynųjų pinigų pertekliaus likučius, kad būtų tvarkoma Sąjungos skola. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (3) ir jo išsamiose taisyklėse yra numatytos priemonės Sąjungos bendrajam biudžetui apsaugoti, įskaitant skolos išieškojimą, prireikus ilgainiui įskaitant gautinas sumas ir mokėjimus. Komisija taikys tas priemones;

(7)

siekiant apsaugoti valstybės narės, kurios valiuta yra euro, finansinį stabilumą EFSM bus naudojama su sąlyga, kad bus nustatyta tvarka, kuri užtikrintų, kad valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, neatsirastų finansiniai įsipareigojimai. Tas principas buvo patvirtintas 2015 m. liepos 17 d. Komisijos ir Tarybos bendroje deklaracijoje dėl EFSM naudojimo;

(8)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 407/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

7.8.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 210/3

(1)

Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pradinis tyrimas) Taryba Reglamentu (EB) Nr. 393/2009 (2) tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės žvakėms, plonoms žvakėms ir panašiems dirbiniams, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 3406 00 00 (TARIC kodas 3406000090), nustatė galutinį antidempingo muitą (toliau – galutinės antidempingo priemonės).

(2)

Nustatytosios priemonės – fiksuota suma eurais už produktų sudėtyje esančio kuro (dažniausiai, bet nebūtinai, lajaus, stearino, parafino ar kitų vaškų, įskaitant dagtį) toną, 549,33 EUR už kuro toną.

(3)

Toliau nurodytiems eksportuojantiems gamintojams buvo nustatyti individualūs fiksuoti muitai: „Aroma Consumer Products“ (Hangzhou) Co., Ltd (321,83 EUR už toną), „Dalian Bright Wax Co., Ltd“ (171,98 EUR už toną), „Dalian Talent Gift Co., Ltd“ (367,09 EUR už toną). Toliau nurodytoms bendrovėms buvo taikoma nulinė muito norma: „Gala-Candles (Dalian) Co., Ltd“, „M.X. Candles and Gifts (Taicang) Co., Ltd“, „Ningbo Kwung's Home Interior & Gift Co., Ltd“, „Ningbo Kwung's Wisdom Art & Design Co., Ltd“ ir jos susijusiai bendrovei „Shaoxing Koman Home Interior Co., Ltd“ bei „Qingdao Kingking Applied Chemistry Co., Ltd“.

(4)

Pradiniame tyrime taikyta atranka ir bendradarbiaujantiems neatrinktiems gamintojams pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį buvo nustatytas vidutinis 345,86 EUR už produkto sudėtyje esančio kuro toną muitas. Visoms kitoms bendrovėms nustatytas 549,33 EUR už produkto sudėtyje esančio kuro toną muitas.

(5)

Paskelbus pranešimą apie artėjantį taikomų galutinių antidempingo priemonių galiojimo terminą (3), 2014 m. vasario 14 d. Komisija gavo prašymą inicijuoti tų priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(6)

Prašymą pateikė 16 Sąjungos žvakių gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų Sąjungoje pagaminamų tam tikrų žvakių, plonų žvakių ir panašių dirbinių (toliau – pareiškėjai).

(7)

Prašymas grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi, o Sąjungos pramonei daroma žala pasikartotų.

(8)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2014 m. gegužės 14 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(9)

Atliekant dempingo tęsimosi tyrimą buvo nagrinėjamas 2013 m. balandžio 1 d.–2014 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(10)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems KLR gamintojams, kuriems taikomos antidempingo priemonės, nesusijusiems importuotojams, žinomiems susijusiems naudotojams ir KLR institucijoms. Visoms suinteresuotosioms šalims suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą pareikšti nuomonę raštu ir pateikti prašymą išklausyti.

(11)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį, atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį eksportuojančių KLR gamintojų ir nesusijusių Sąjungos importuotojų skaičių nuspręsta, kad būtų tikslinga nagrinėti, ar atranka turėtų būti taikoma. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), šių šalių prašyta Komisijai pranešti apie save per 15 dienų nuo peržiūros inicijavimo ir pateikti, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie veiklą, susijusią su peržiūrimuoju produktu, nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d.

(12)

Vykdant atranką 25 eksportuojantys KLR gamintojai pateikė teisingą informaciją ir sutiko bendradarbiauti atliekant tyrimą. Jiems teko 36 % bendros Kinijos bendrovių, kurioms taikomi antidempingo muitai, importo į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu apimties. Atsižvelgiant į tai, kad buvo palyginti daug eksportuojančių KLR gamintojų, kurie sutiko bendradarbiauti atliekant tyrimą, nuspręsta tirtinas šalis atrinkti remiantis didžiausia tipiška gamybos ir pardavimo eksportui apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį. Atrinkti keturi eksportuojantys gamintojai, kuriems teko 21 % bendros bendrovių, kurioms taikomi muitai, eksporto apimties. Jų duomenys buvo patikrinti surengus patikrinimą vietoje.

(13)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, dėl atrinktų gamintojų konsultuotasi su susijusiomis šalimis ir Kinijos valdžios institucijomis. Vienas eksportuojantis gamintojas, kuris buvo įtrauktas pradiniame pasiūlyme, nusprendė nebendradarbiauti. Vienas eksportuojantis gamintojas paprašė remiantis jo eksporto apimtimi jį atrinkti. Todėl atitinkamai buvo atlikta galutinė atranka.

(14)

Atsakymus į klausimyno klausimus pateikė vienas Sąjungos importuotojas. Todėl nesusijusių importuotojų padėčiai išnagrinėti atranka nebuvo būtina.

(15)

Kaip paaiškinta 73 konstatuojamojoje dalyje, pradiniame tyrimo etape 26 Sąjungos gamintojai arba gamintojų grupės sutiko bendradarbiauti atliekant tyrimą. Atsižvelgdama į didelį bendradarbiaujančių gamintojų skaičių Komisija nusprendė taikyti atranką. Komisija atrinko bendroves remdamasi didžiausia tipiška gamybos apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laiką atsižvelgiant į geografinį pasiskirstymą ir pakankamai skirtingų rūšių produktus. Atrinktos septynios bendrovės. Atrinktos bendrovės laikytos tipiškomis ir joms teko 37 % bendros apskaičiuotos per PTL Sąjungoje pagamintų žvakių apimties.

(16)

Kalbant apie naudotojus, per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą arba vėliau, vykstant tyrimui, nė vienas iš jų nepranešė apie save arba nepasisiūlė bendradarbiauti atliekant tyrimą.

(17)

Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose.

(18)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis padarytos šios priemonių galiojimo termino peržiūros išvados, ir šalys buvo paragintos teikti pastabas. Joms taip pat nustatytas terminas pastaboms dėl atskleistos informacijos pateikti. Pareiškėjų atstovas paprašė paaiškinimų bei papildomos informacijos, susijusių su eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomas nulinis muitas, elgsena, metodika, kuri taikoma Kinijos eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainoms nustatyti, 29 konstatuojamojoje dalyje nurodytos viešos informacijos šaltiniu ir Sąjungos suvartojimo per pradinį tyrimą vertinimu. Komisija pateikė paaiškinimus ir prašomą informaciją 2015 m. gegužės 27 d. raštu arba atskleidimo dokumente.

(19)

Visos suinteresuotosios šalys turėjo galimybę prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(20)

Pareiškėjų atstovo prašymu klausymas, kuriam pirmininkavo bylas nagrinėjantis pareigūnas, įvyko 2015 m. gegužės 27 d. Surengus klausymą pareiškėjų atstovas teigė, kad Komisijos išvados padarytos remiantis nepakankama analize ir (arba) kad nėra įrodymų dėl eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomas nulinis muitas, būsimų veiksmų. Jis taip pat abejojo priverstinio kainų mažinimo skaičiavimu, Komisijos išvadomis dėl KLR gamybos pajėgumų ir Sąjungos rinkos patrauklumo. Be to, buvo teigiama, kad nekonfidencialūs dokumentai buvo neišsamūs ir turėjo tam tikrų trūkumų. Šie trūkumai buvo atitinkamai greitai ištaisyti.

(21)

Pastabos po faktų atskleidimo ir papildomi paaiškinimai gauti 2015 m. birželio 2 d. Šios pastabos buvo deramai apsvarstytos ir prireikus į jas buvo atsižvelgta.

(22)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas – Kinijos Liaudies Respublikos kilmės žvakės, plonos žvakės ir panašūs dirbiniai, išskyrus atminimo žvakes ir kitus lauko degiklius (toliau – peržiūrimasis produktas), kurių KN kodas šiuo metu yra ex 3406 00 00 (TARIC kodas 3406000090).

(23)

Šioje peržiūroje atminimo žvakės ir kiti lauko degikliai – žvakės, plonos žvakės ir panašūs dirbiniai, pasižymintys viena ar daugiau išvardytų savybių:

(24)

Peržiūrimasis produktas būna įvairių dydžių, formų ir svorio, jis gali būti baltas arba spalvotas, visiškai arba tik iš išorės; kvapusis arba bekvapis, dekoruotas ir nedekoruotas. Produkto paviršius gali būti lygus arba neapdorotas. Žvakės gali būti stikliniuose arba metaliniuose, keramikos arba aliuminio induose. Pirkėjų prašymu produktas gali būti ženklinamas ir pakuojamas. Tačiau, nepaisant šių skirtumų, visos šių rūšių peržiūrimasis produktas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis cheminėmis ir techninėmis savybėmis bei naudojimo paskirtimi ir paprastai gali būti pakeičiamas kitu. Todėl manoma, kad visos šiame tyrime nagrinėjamos žvakės laikomos tuo pačiu produktu.

(25)

Dėl minėtų savybių atskirų žvakių kainos skiriasi, tačiau pagal turimus importo statistinius duomenis tokios didelės įvairovės išnagrinėti neįmanoma.

(26)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Kinijoje gaminamo ir Kinijos vidaus rinkoje parduodamo ir (arba) į Sąjungą eksportuojamo produkto ir Sąjungos pramonės gaminamo ir Sąjungoje parduodamo produkto pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės ir naudojimo paskirtis yra tapačios.

(27)

Komisija nusprendė, kad todėl šie produktai yra panašūs produktai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(28)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ištirta, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas iš KLR tęsis.

(29)

Tikimybės, kad dempingas tęsis, vertinimas buvo pagrįstas suinteresuotųjų šalių pateiktais ir tinkamai patikrintais duomenimis, prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktais duomenimis ir kitais šaltiniais, pvz., prekybos statistiniais importo ir eksporto duomenimis (Eurostato ir Kinijos eksporto duomenų bazėmis) ir kita viešai prieinama informacija, kaip antai JAV Tarptautinės prekybos komisijos bei žvakių gamintojų ir perpardavėjų svetainėmis. Komisija taip pat pasinaudojo informacija, kurią valstybės narės pateikė pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį, kad būtų galima kryžmiškai patikrinti šalių pateiktą informaciją ir išnagrinėti eksportuojančių Kinijos gamintojų, kuriems taikomas individualus dempingo skirtumas, kilmės importo raidą.

(30)

Pradiniame tyrime Komisija normaliajai vertei nustatyti rėmėsi Sąjungos pramonės duomenimis, nes nė vienas panašios šalies gamintojas nebendradarbiavo. Atliekant šį tyrimą, Jungtinėse Amerikos Valstijose veikiantis gamintojas sutiko bendradarbiauti ir pateikti visą reikiamą informaciją normaliajai vertei šiame tyrime nustatyti, kaip paaiškinta 31–35 konstatuojamosiose dalyse.

(31)

Pranešime apie inicijavimą Brazilija buvo pasiūlyta kaip tinkama panaši šalis nustatant normaliąją vertę KLR. Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų dėl šio pasiūlymo, bet pastabų negauta. Komisija išsiuntė klausimynus žinomiems Brazilijos gamintojams. Tačiau Brazilijos gamintojai nebendradarbiavo.

(32)

Be to, nagrinėta, ar galėtų bendradarbiauti tokiose rinkos ekonomikos šalyse kaip Argentina, Kanada, Čilė, Indija, Indonezija, Izraelis, Malaizija, Naujoji Zelandija, Taivanas ir Tailandas veikiantys gamintojai. Tačiau minėtų šalių gamintojai nebendradarbiavo.

(33)

Siekdama rasti tinkamą panašią šalį Komisija išnagrinėjo kitus turimus informacijos šaltinius, t. y. Eurostato ir Jungtinių Amerikos Valstijų Tarptautinės prekybos komisijos viešai pateikiamus duomenis. Nustatyta, kad Sąjungos ir JAV rinkos yra pagrindinės pasaulinės žvakių rinkos ir kad JAV pagaminti produktai taip pat buvo eksportuoti į Sąjungos rinką.

(34)

Remiantis JAV Nacionalinės žvakių asociacijos (angl. National Candle Association) svetainės duomenimis, JAV veikia maždaug 400 žvakių gamintojų, bendra gamybos apimtis yra didelė, be to, JAV importuoja daug žvakių savo reikmėms. Taigi, JAV laikytos tinkama panašia šalimi atliekant šį tyrimą.

(35)

Komisija kreipėsi pagalbos į Nacionalinę žvakių asociaciją; vienas JAV gamintojas atsiliepė ir sutiko bendradarbiauti atliekant tyrimą. Minėto gamintojo pateikta informacija laikyta pakankama ir tinkama normaliajai vertei šiame tyrime nustatyti.

(36)

Normalioji vertė nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą. Kaip minėta 30 konstatuojamojoje dalyje, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis pateiktais duomenimis, kurie patikrinti bendradarbiaujančio JAV gamintojo patalpose.

(37)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad žvakių verslas JAV skiriasi nuo KLR. Pavyzdžiui, bendradarbiaujantis JAV gamintojas yra stambi įmonė, sudėtingame pardavimo tinkle parduodanti tik keleto rūšių produktus, išimtinai tik kvapiąsias žvakes induose, santykinai didelėmis kainomis (vadinamoji „kvapiųjų produktų rinka“). Vertinant pagal apimtį, JAV gamintoją galima palyginti su stambiausiais Kinijos gamintojais, tačiau produktų asortimentas skiriasi. Kinijos bendrovės daugiausia gamina ir parduoda įvairias arbatines žvakes, ritinines žvakes, taip pat dekoratyvines ir bekvapes žvakes. Be to, atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad Kinijos gamintojai daugiausia parduoda didmenininkams, o JAV gamintojas daugiau parduoda per mažmeninių parduotuvių tinklą.

(38)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, manyta, kad tinkama nustatyti normaliąją vertę, kaip paaiškinta toliau.

(39)

Panašios šalies gamintojo jo vidaus rinkoje parduotų produktų rūšys buvo palygintos su KLR pagaminto ir eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšimis. Modeliams, kurie buvo identiški arba tiesiogiai palyginami, normalioji vertė apskaičiuota taip, kaip nurodyta toliau. Pagrįsta panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje esant tam pačiam prekybos lygiui ir pagrįstam pelno dydžiui, t. y. 6,5 % (šis dydis taikytas pradiniame tyrime normaliajai vertei nustatyti) pardavimo, bendrųjų ir administracinių (toliau – PBA) išlaidų suma pridėta prie bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo gamybos sąnaudų per PTL.

(40)

Kitiems, nepalyginamų rūšių produktams normalioji vertė nustatyta koreguojant gamybos sąnaudas atimant indo arba stiklo ir aromatų sąnaudas JAV. Vėliau, kaip paaiškinta 39 konstatuojamojoje dalyje, buvo pridėtos pagrįstos PBA išlaidos ir pelnas.

(41)

Atrinktų į Sąjungą eksportuojančių gamintojų pardavimas eksportui vykdytas tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Taigi pardavimo kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, remiantis Eurostato importo statistiniuose duomenyse nurodytomis sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis.

(42)

Ši vidutinė CIF eksporto kaina pakoreguota ir iš jos visų pirma atskaitytos gabenimo išlaidos, kad būtų nustatyta vertė EXW sąlygomis.

(43)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(44)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį prireikus ir pateisinamais atvejais buvo deramai atsižvelgta į transporto, draudimo, galutines ir tvarkymo išlaidas, kreditų išlaidas ir komisinius.

(45)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatyta, kad vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas produktus į Sąjungos rinką eksportavo ne dempingo kainomis. Vidutinis kitų atrinktų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas, išreikštas kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, buvo maždaug 60 %.

(46)

Klausyme, kuriame pirmininkavo bylas nagrinėjantis pareigūnas, viena šalis teigė, kad eksportuojantys gamintojai, kuriems netaikomos priemonės ir kurie, kaip nustatyta pradiniame tyrime, vykdė dempingą, t. y. „Ningbo Kwung's Home Interior & Gift Co. Ltd“. ir „Qingdao King King Applied Chemistry Co., Ltd“, turėjo būti įtraukti į šią priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(47)

Komisija pranešimą apie inicijavimą nusiuntė visoms pradinio tyrimo suinteresuotosioms šalims, įskaitant eksportuojančius gamintojus, kurie, kaip nustatyta pradiniame tyrime, vykdė dempingą, bet kuriems taikomas nulinis muitas, nes jie nedarė žalos Sąjungos pramonei. Nė vienas iš šių eksportuojančių gamintojų nepateikė atrankos formos. Todėl jie nebuvo atrinkti.

(48)

Be to, Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie siūlomus atrinkti eksportuojančius Kinijos gamintojus, todėl šalys turėjo galimybę pateikti pastabas. Tačiau nė viena iš šalių nepranešė apie save ir nepateikė pastabų dėl atrinktų eksportuojančių Kinijos gamintojų tipiškumo. Todėl Komisija mano, kad buvo pritarta dėl pasiūlytų atrinktų bendrovių ir atrinktos bendrovės yra tipiškos KLR žvakių pramonei.

(49)

Tikslūs visos šalies gamybos pajėgumų ir KLR žvakių suvartojimo vidaus rinkoje duomenys viešai neskelbiami. Nė vienas iš nagrinėtų eksportuojančių Kinijos gamintojų negalėjo pateikti tokių duomenų. Iš tiesų, anot vienos iš atrinktų bendrovių generalinio direktoriaus, Kinijos chemijos pramonės žvakių pramonės šakos asociacijos pirmininko pavaduotojo, asociacija nerenka savo narių duomenų apie gamybą ir suvartojimą KLR.

(50)

Prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pareiškėjai teigė, nors ir nepateikė jokių įrodymų, kad KLR yra nepanaudotų gamybos pajėgumų. Jie nurodė, kad KLR žvakių rinka tebėra nišinė ir Kinijos žvakių pramonė daugiausia orientuota į eksportą. Pareiškėjai manė, kad neveikiantys gamybos įrenginiai daugiausia liko nepanaudoti ir juos būtų nesunku vėl pradėti naudoti, nes tam iš esmės reikia tik nekvalifikuotos darbo jėgos ir parafino. Galiausiai, jie šiuos teiginius grindė 2010 m. JAV priemonių taikymo pabaigos peržiūros tyrimu (6) dėl JAV taikomų priemonių importuojamoms Kinijos žvakėms.

(51)

Dėl tariamai nepanaudotų Kinijos gamybos pajėgumų, atrinktose bendrovėse surengus tikrinamuosius vizitus nustatyta, kad, nepaisant taikomų muitų, bendrovių pajėgumų panaudojimas yra aukšto lygio, o nepanaudotų pajėgumų nėra arba jie labai maži. Tai rodo, kad eksportuojantys Kinijos gamintojai prisitaikė prie pasaulinės paklausos sumažėjimo, kurį lėmė finansų krizė. Bet kokiu atveju eksportuojančių Kinijos gamintojų, kuriems netaikomos priemonės ir kurių eksportas į ES nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo, rodo, kad šiuo metu nėra paskatų vėl pradėti naudoti tariamus nepanaudotus gamybos pajėgumus.

(52)

Kalbant apie JAV tyrimą dėl Kinijos žvakių, pažymėtina, kad minėta išvada padaryta 2010 m. todėl nebūtinai taikytina šiuo atveju.

(53)

Todėl, nors negalima atmesti, kad žemesniųjų technologijų gamyba gali būti atnaujinama per trumpą laiką, KLR esančių nepanaudotų pajėgumų apimtį užtikrintai nustatyti sunku.

(54)

Pateikdama pastabas po faktų atskleidimo viena šalis pabrėžė, kad Komisija negalėjo gauti tikslios informaciją apie KLR esamus gamybos pajėgumus, ir pakartojo 50 konstatuojamojoje dalyje minėtus teiginius, t. y. kad KLR yra daug žvakių gamintojų ir kad vis dar esamus žemesniosiomis technologijomis pagrįstus gamybos įrenginius būtų galima greitai pradėti vėl naudoti. Šalis teigė, kad ši prielaida dera su JAV Tarptautinės prekybos komisijos (angl. US International Trade Commission) (7) tyrimu dėl KLR kilmės žvakių.

(55)

Komisija neginčija, kad KLR gali būti nepanaudotų pajėgumų ir kad Kinijos gamintojai galėtų padidinti gamybą. Iš pirmo žvilgsnio, atsižvelgiant į šio sektoriaus struktūrą ir į tai, kad žvakėms gaminti gali būti naudojama žemos kvalifikacijos darbo jėga, tai atrodo įmanoma. Tačiau Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant konkurencijos su Kinijos gamintojais, kuriems netaikomos priemonės, Sąjungos pramonė sugebėjo sustiprinti savo padėtį Sąjungos rinkoje ir išsaugoti didelę rinkos dalį nagrinėjamuoju laikotarpiu. Be to, Komisija primena, kad patikrinti eksportuojantys gamintojai, kuriems taikomos priemonės, veikė visu pajėgumu, nepaisant taikomų priemonių. Šiuo atžvilgiu reikėtų pabrėžti, kad patikrinti Kinijos gamintojai yra tipiškos atrinktos Kinijos žvakių pramonės bendrovės. Galiausiai, keturi iš penkių eksportuojančių Kinijos gamintojų, kuriems netaikomos priemonės, nepasinaudojo savo konkurenciniu pranašumu, palyginti su kitais Kinijos gamintojais, ir nepadidino savo eksporto į ES, nors tariamai jie turėjo galimybę lengvai pasinaudoti žemesniųjų technologijų gamybos įrenginiais, kuriems reikia tik nekvalifikuotų darbuotojų.

(56)

Taip pat pažymėtina, kad JAV Tarptautinės prekybos komisijos 2010 m. išvada, kad Kinijos gamintojai turi galimybę greitai padidinti turimus pajėgumus ir gamybą, daugiausia grindžiama Nacionalinės žvakių asociacijos prielaidomis, kurios nesuderinamos su šio tyrimo išvadomis, kaip paaiškinta 49–53 konstatuojamosiose dalyse. Todėl šis teiginys turi būti atmestas.

(57)

Šalis pateikė įrodymų, tariamai patvirtinančių esamus nepanaudotus pajėgumus. Ši šalis taip pat teigė, kad nustojus galioti antidempingo muitams gamybos įrenginiai Tailande ir Vietname greičiausiai būtų perkelti atgal į KLR.

(58)

Šalies pateikti įrodymai nepagrindė nei nepanaudotų KLR pajėgumų buvimo, nei jų dydžio. Be to, teiginys dėl gamybos įrenginių perkėlimo buvo visiškai nepagrįstas.

(59)

KLR visuomet buvo svarbi žvakių eksportuotoja į pasaulio rinką. Vertinant pagal apimtį, Sąjungos rinka yra svarbiausia Kinijos žvakių eksporto rinka; jai teko 30 % viso Kinijos eksporto per PTL. NET ir nustačius muitus, Sąjunga išlieka svarbiausia KLR eksporto rinka.

(60)

Atkreipiant dėmesį į tai, kad žvakių rinkoje priimant sprendimus pirkti svarbus kainų lygis (ypač standartiniams produktams, kaip antai arbatinėms žvakėms ir ritininėms žvakėms), pažymėtina, kad vidutinės Kinijos eksporto į pagrindines trečiųjų šalių rinkas (pvz., Australiją, Kanadą, Malaiziją, JAV, Japoniją arba Naująją Zelandiją) kainos buvo aukštesnės už Sąjungos pramonės kainas (8) per PTL. Todėl, jei priemonės būtų panaikintos, eksportuojantiems Kinijos gamintojams nebūtų ekonominių paskatų nukreipti savo eksportą į Sąjungą.

(61)

Be to, sprendžiant pagal Kinijos bendrovių, kurioms netaikomos priemonės, kurių vieneto kaina didesnė už Sąjungos pramonės kainą, kurios tiesiogiai konkuruoja su Sąjungos pramone ir kurių rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo, mažai tikėtina, kad Kinijos gamintojai, kuriems taikomi muitai, priverstinai mažins Sąjungos pramonės kainas siekdami gauti rinkos dalį.

(62)

Po faktų atskleidimo pateiktose pastabose viena šalis teigė, kad Kinijos eksporto į trečiąsias šalis, ypač į Malaizijos rinką, kainos negali būti laikomos reikšmingomis, nes tariamai didelė Kinijos prekybos dalis skirta Sąjungos rinkai. Be to, ši šalis teigė, kad priemonių buvo vengiama.

(63)

Prielaida dėl Malaizijos rinkos nėra pagrįsta patikrintais įrodymais, todėl į ją negalima atsižvelgti. Be to, remiantis turimais importo statistiniais duomenimis, importo iš Malaizijos apimtis mažėjo ir šiuo metu yra nedidelė. Vis dėlto, reikėtų pažymėti, kad, kaip minėta 60 konstatuojamojoje dalyje, vidutinė Kinijos eksporto į trečiąsias šalis, įskaitant Malaiziją, kaina yra didesnė už Sąjungos pramonės kainą. Taigi, net jei šios šalies prielaida būtų teisinga, dėl šių didesnių kainų negalėjo būti daroma žala Sąjungos pramonei. Dėl kitų vengimo formų pateikti įrodymai yra nepakankami ir neatitinka turimų importo statistinių duomenų.

(64)

Po faktų atskleidimo pateiktose pastabose viena šalis teigė, kad Kinijos eksporto į jos pagrindines trečiųjų šalių rinkas kainų ir eksportuojančių gamintojų, kuriems netaikomos priemonės, vidutinės kainos palyginimas su Sąjungos pramonės kainomis yra nesusijęs, nes neatsižvelgiama į galimus produktų asortimento skirtumus.

(65)

Pažymima, kad šalis nepagrindė savo teiginio ir nepateikė jokios informacijos dėl galimo produktų asortimento ir kitų savybių neatitikimo, kuris gali būti svarbus nagrinėjant kainas. Remiantis turimais statistiniais duomenimis, žvakių eksportas ir importas atliekamas pagal vieną KN kodą, o vidutinę kainą už kilogramą galima apskaičiuoti remiantis eksporto ir importo duomenų bazių duomenimis. Komisija mano, kad vidutinė kaina už kilogramą yra geriausias eksportuojančių KLR gamintojų eksporto ir importo kainų informacijos šaltinis.

(66)

Be to, šalis teigė, kad keturi iš penkių eksportuojančių gamintojų, kuriems netaikomos priemonės, nekonkuruoja su Sąjungos pramone, nes jie daugiausia dėmesio skiria aukščiausios klasės produktų gamybai arba jų pagrindinių bendrovių Sąjungoje gamybos papildymui. Ta pati suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad eksportuojančių gamintojų, kuriems netaikomos priemonės, elgsena yra nereikšminga peržiūros tyrime, nes ji neatskleidžia elgsenos eksportuotojų, kuriems taikomos priemonės ir kurie prieš nustatant pradines priemones standartiniams produktams, kurie tariamai sudaro rinkos segmentą, kuriam nustojus galioti priemonėms būtų daromas didžiausias poveikis, vykdė žalingą dempingą. Galiausiai ta pati šalis teigė, kad nebuvo atsižvelgta į šių bendrovių importo apimtis iki 2011 m.

(67)

Tačiau šie teiginiai prieštarauja tyrimo išvadoms. Iš tiesų, kaip minėta 61 konstatuojamojoje dalyje, Komisija mano, kad eksportuojančių gamintojų, kuriems netaikomos priemonės, elgsenos analizė yra reikšminga, ypač nagrinėjant Sąjungos rinkos patrauklumą. Kaip pripažino pati šalis, vieni gamintojai gamina standartinius produktus, kiti – aukščiausios klasės produktus. Kalbant apie apimtį, reikia priminti, kad keturias iš penkių bendrovių, kurioms netaikomos priemonės, Komisija atrinko per pradinį tyrimą remdamasi didžiausia eksporto apimtimi (9). Tai rodo, kad šie gamintojai eksportavo didelį produkto kiekį į Sąjungos rinką. Atsižvelgiant į tai, kad jiems netaikytos jokios priemonės, priešingai nei gamintojai, kuriems taikytos priemonės, šie gamintojai neturėjo jokių paskatų pakeisti eksportuojamų produktų asortimentą. Todėl pagal šių eksportuotojų elgseną galima numatyti Kinijos gamintojų, kuriems šiuo metu taikomos priemonės, elgseną ateityje, taip pat atsižvelgiant į rinkos segmentą, kuriame vyrauja standartiniai produktai, t. y. ritininės ir arbatinės žvakės. Nustačius galutines priemones šie eksportuojantys gamintojai įgijo didelį komercinį panašumą, palyginti su produktais, kuriems taikomos priemonės. Tačiau, nustatyta, kad dviejų iš penkių gamintojų kilmės importo apimtis gerokai sumažėjo; kitų dviejų gamintojų apimtis išliko stabili ir tik vieno iš penkių gamintojų importo apimtis nuo pradinio tyrimo TL, t. y. nuo 2007 m., padvigubėjo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad keturi iš penkių eksportuojančių gamintojų nepasinaudojo palankia padėtimi ir nepadidino savo eksporto į Sąjungos rinką apimties, galima daryti išvadą, kad pagal penkių eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomi nuliniai muitai, elgseną negalima spręsti apie Sąjungos rinkos patrauklumą.

(68)

Be to, šalis nepateikė jokių įrodymų, kad didelės apimties masinės gamybos produktų rinkos segmente parduodami produktai turėtų būti laikomi skirtingais, palyginti su kita rinkos dalimi. Kaip minėta 26 konstatuojamojoje dalyje ir išsamiai paaiškinta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1130/2008 (10), kuriuo nustatomos laikinosios antidempingo priemonės, 24–30 konstatuojamosiose dalyse bei Reglamento (EB) Nr. 393/2009 22–27 konstatuojamosiose dalyse, atlikus tyrimą nustatyta, kad Kinijos vidaus rinkoje pagaminto, joje parduoto ir (arba) į Sąjungą eksportuoto produkto ir Sąjungos pramonės gaminamo ir Sąjungoje parduodamo produkto pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės ir naudojimo paskirtis yra tapačios. Be to, šis tyrimas apima visas taikomas priemones ir jį atliekant negalima skirti dėmesio vien tik šios rinkos segmentui, neatsižvelgiant į kitus segmentus.

(69)

Todėl šie teiginiai turi būti atmesti.

(70)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad nustojus galioti antidempingo priemonėms Kinijos eksportas į ES, kuriam šiuo metu taikomos antidempingo priemonės, toliau būtų vykdomas dempingo kaina. Tačiau mažai tikėtina, kad toks eksportas būtų pakartotinai vykdomas dideliais kiekiais.

(71)

Žalai analizuoti Komisija atskyrė makroekonominius žalos rodiklius nuo mikroekonominių. Nagrinėjamojo laikotarpio makroekonominiai rodikliai nustatyti, analizuoti ir nagrinėti remiantis Sąjungos pramonės pateiktais duomenimis. Mikroekonominiai rodikliai nustatyti remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų lygmeniu surinktais ir patikrintais duomenimis.

(72)

Toliau nagrinėjami makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, atsargos, pardavimo apimtis, rinkos dalis ir augimas, užimtumas, našumas, faktinis dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo. Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, gamybos sąnaudos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą ir darbo sąnaudos.

(73)

Remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis, nustatyta, kad panašų produktą gamina daug Sąjungos gamintojų, įskaitant daug mažų ir vidutinio dydžio gamintojų. 26 Sąjungos gamintojai pateikė bendro pobūdžio informacijos apie gamybos ir pardavimo apimtį. Atliekant tyrimą daug Sąjungos gamintojų, daugiausia mažųjų įmonių, nebendradarbiavo, todėl remiantis atskirų bendrovių duomenimis buvo neįmanoma tiksliai nustatyti Sąjungos gamybos apimties ir gamintojų skaičiaus.

(74)

Todėl Sąjungos gamybos apimtis apskaičiuota remiantis prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija. Tuo remiantis nustatyta, kad visa Sąjungos gamybos apimtis sudarė apie 400 000 tonų, o bendras Sąjungos gamintojų skaičius per PTL buvo apie 170. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, ir toliau vadinami Sąjungos pramone.

(75)

Kaip nurodyta 17 konstatuojamojoje dalyje, prašomą informaciją pateikė atrinkti septyni Sąjungos gamintojai. Apskaičiuota, kad atrinktos bendrovės pagamina apie 37 % visos per PTL Sąjungoje pagamintos produkcijos.

(76)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos rinkoje duomenimis, prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjų pateiktais duomenimis, importo iš trečiųjų šalių duomenimis ir importo iš KLR duomenimis, gautais iš COMEXT.

(77)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas iš esmės nepakito. Tačiau pažymėtina, kad vartojimas per PTL buvo žymiai mažesnis už pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu nustatytus lygius, kuomet vartojimas sudarė maždaug 577 000 tonų.

(78)

Po faktų atskleidimo pateiktose pastabose viena šalis teigė, kad Sąjungos suvartojimas pradiniame tyrime buvo pervertintas. Tačiau ši šalis dalyvavo atliekant pradinį tyrimą ir tuo metu tokio teiginio nepateikė. Todėl šis teiginys turi būti atmestas.

1 lentelė

Suvartojimas

(79)

Importo dempingo kaina iš KLR apimtis ir rinkos dalis išnagrinėtos remiantis turimais TARIC (Europos Sąjungos integruotasis muitų tarifas) kodo lygmens importo statistiniais duomenimis ir duomenimis, gautais pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį. Primenama, kad 5 eksportuojantiems Kinijos gamintojams taikytas nulinis muitas. Jų padėtis nagrinėjama atskirai (toliau – importas, kuriam taikomas nulinis muitas).

(80)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo dempingo kaina į Sąjungą apimties ir rinkos dalies raida nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje.

2 lentelė

Nagrinėjamojo importo dempingo kaina apimtis ir rinkos dalis

(81)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo dempingo kaina iš KLR apimtis sumažėjo 34 %. Šis importas sudarė 35 % bendro Kinijos importo ir 21 % bendro importo į Sąjungos rinką per PTL. Tačiau tokiam importui tenkanti rinkos dalis tebebuvo maža ir sudarė apie 4,6 %.

(82)

Vidutinė importo iš Kinijos dempingo kaina padidėjo 24 %, kaip nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje.

3 lentelė

Importo dempingo kaina kainos

(83)

Kainų padidėjimą galima paaiškinti tuo, kad pasikeitė į Sąjungos rinką eksportuojamų Kinijos produktų asortimentas. Kinijos eksportuotojai, kuriems taikomos priemonės, eksportavo didesnės vertės produktus arba produktus, kurie pasižymėjo dekoratyvinėmis savybėmis ir mažesniu kuro kiekiu, t. y. dekoratyvines žvakes. Dėl šios priežasties Kinijos gamintojai galėjo sumažinti taikomų priemonių poveikį ir įsiskverbti į rinkos segmentą, kuriame Sąjungos pramonė mažiau aktyvi.

(84)

Eksportuotojai, kuriems taikyti didžiausi muitai, per PTL Sąjungos rinkoje veiklos praktiškai nevykdė.

(85)

Siekiant išnagrinėti priverstinį kainų mažinimą, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos vidutinės svertinės Sąjungos pramonės kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis importuojamo produkto dempingo kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui, nustatytomis remiantis CIF ir tinkamai pakoreguotomis atsižvelgiant į išlaidas po importo. Palyginus išaiškėjo, kad per PTL peržiūrimojo produkto importo kainos buvo tokios, kad Sąjungos pramonės kainos nebuvo priverstinai mažinamos. Tačiau reikėtų paminėti, kad eksportuotojai, kuriems taikomi antidempingo muitai, daugiausia importavo dekoratyvines žvakes bei rankų darbo ir papildomai dekoruotas standartines žvakes, kurios paprastai yra brangesnės už atrinktų Sąjungos gamintojų gaminamas bazinių rūšių žvakes, t. y. ritinines ir arbatines žvakes.

(86)

Po faktų atskleidimo pateiktose pastabose viena šalis teigė, kad Komisija turėtų skirti įvairių rūšių produktus, gaminamus ir parduodamus Sąjungos rinkoje. Nustačius galutines priemones, pasikeitė Kinijos gamintojų, kuriems taikomos priemonės, rinkos elgsena ir jie pradėjo daugiau dėmesio skirti aukštesnės klasės brangesnių rūšių produktams, kaip antai dekoratyvinėms žvakėms, kvapiosioms žvakėms ir žvakėms stiklo induose, o Sąjungos pramonės pagaminti ir parduoti baziniai produktai tebebuvo arbatinės ir ritininės žvakės.

(87)

Be to, šalis teigė, kad Komisija nustatė, jog konkrečios rūšies produktą, t. y. baltas, bekvapes arbatines žvakes, kurios laikomos į Sąjungos pramonės gaminamus produktus panašiu produktu, eksportuojantys Kinijos gamintojai pardavė priverstinai mažindami Sąjungos pramonės kainas 6 %. Tačiau, kaip minėta 85 konstatuojamoje dalyje, priverstinis kainų mažinimas nustatytas palyginus visų rūšių eksportuojančių Kinijos gamintojų nurodytus produktus, t. y. pagal Sąjungos pramonės nurodytus 26 rūšių produktus. Iš tiesų, atliekant šį tyrimą negalima apsiriboti vien tik konkrečios rūšies produktu. Priešingai, būtina nagrinėti visų rūšių peržiūrimąjį produktą. Todėl šiame tyrime aktualūs tik visų rūšių nagrinėjamojo produkto priverstinio kainų mažinimo tyrimo rezultatai.

(88)

Pradiniame tyrime nurodyta, kad Sąjungos rinkoje parduodami labai įvairių rūšių produktai (11) ir nors Sąjungos gamintojai galėtų gaminti visų rūšių žvakes, jie daugiausia dėmesio skyrė standartinių rūšių žvakėms, kaip antai arbatinėms ir ritininėms žvakėms. Nepaisant to, pradiniame tyrime institucijos padarė išvadą (12), kad KLR gaminamos ir į Sąjungą eksportuojamos žvakės ir KLR gaminamos ir joje parduodamos žvakės bei Sąjungos pramonės gaminamos ir Sąjungoje parduodamas žvakės laikomos panašiu produktu, kaip nustatyta pagrindiniame reglamente.

(89)

Kaip ir pradiniame tyrime, Komisija patvirtina, kad priverstinio kainų mažinimo tyrime atsižvelgiama į tai, kad rinkoje parduodamos įvairių rūšių žvakės. Todėl, kaip ir pradiniame tyrime (13), kainos palygintos remiantis tokių pačių arba panašių rūšių produktais. Šiuo tikslu įvairių rūšių žvakėms, kuriomis prekiaujama rinkoje, sukurti produkto kontrolės numeriai (PKN) ir kainos palygintos pagal vienodus PKN.

(90)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad, vertinant pagal viso peržiūrimojo produkto apibrėžtąją sritį, atrinkti eksportuojantys Kinijos gamintojai priverstinio kainų mažinimo nevykdė.

(91)

Pabrėžtina, kad priverstinį kainų mažinimą būtina apskaičiuoti ir vertinti pagal visą panašaus produkto asortimentą, todėl teiginys, kad nustatytas priverstinis kainų mažinimas pagal vieną PKN ir tai turėtų būti taikoma bendroms priverstinio kainų mažinimo skaičiavimo išvadoms, turi būti atmestas.

(92)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo į Sąjungą, kuriam taikomas nulinis muitas, apimtis kito taip:

4 lentelė

Importo, kuriam taikomas nulinis muitas, apimtis ir rinkos dalis

(93)

Importo iš KLR, kuriam taikomas nulinis muitas, apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 4 %. Toks importas sudaro didžiąją importo iš Kinijos dalį – du trečdalius importo per PTL. Remiantis šiame tyrime Komisijos surinkta informacija, šie eksportuojantys gamintojai pardavė viso panašaus produkto asortimento produktus, todėl šie produktai konkuravo su bazinių rūšių ES pramonės produktais (t. y. arbatinėmis ir ritininėmis žvakėmis). Šią išvadą patvirtina 67 konstatuojamojoje dalyje nurodyti nustatyti faktai.

(94)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR, kuriam taikomas nulinis muitas, peržiūrimojo produkto kainos padidėjo 13 % ir buvo aukštesnės už Sąjungos pramonės kainas.

5 lentelė

Importo, kuriam taikomas nulinis muitas, kainos

(95)

Toliau pateiktoje lentelėje nurodyta importo iš kitų šalių raida nagrinėjamuoju laikotarpiu.

6 lentelė

Importas iš kitų trečiųjų šalių

(96)

Nuo 2011 m. iki PTL importas iš trečiųjų šalių padidėjo 13 %, o jam tenkanti bendro suvartojimo rinkas dalis padidėjo 1 procentiniu punktu, t. y. nuo 7,8 % iki 8,8 %. Per tą laikotarpį kainos padidėjo 9 %.

(97)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija nagrinėjo visus ekonominius veiksnius, turinčius poveikio Sąjungos pramonės padėčiai.

(98)

Kaip minėta 71 ir 72 konstatuojamosiose dalyse, žalai išanalizuoti Sąjungos pramonės ekonominė padėtis vertinama remiantis įvairiais rodikliais, kaip antai gamyba, gamybos pajėgumais, pajėgumų naudojimu, pardavimo apimtimi, rinkos dalimi ir augimu, užimtumu, našumu, faktiniu dempingo skirtumo dydžiu ir atsigavimu po buvusio dempingo, vidutinėmis vieneto kainomis, gamybos sąnaudomis, pelningumu, pinigų srautu, investicijomis, investicijų grąža ir pajėgumu padidinti kapitalą, atsargomis ir darbo sąnaudomis.

(99)

Remiantis toliau pateiktos lentelės duomenimis, Sąjungos pramonės gamybos raida atitiko suvartojimo pokyčius nagrinėjamuoju laikotarpiu.

7 lentelė

Sąjungos pramonės gamyba (iš viso)

(100)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai nuolat didėjo, o pajėgumų panaudojimas per tą patį laikotarpį išliko beveik stabilus.

8 lentelė

Gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(101)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nuo 2011 m. iki PTL padidėjo 3 %; šį pokytį atspindi ir padidėjusi Sąjungos pramonei tenkanti rinkos dalis.

9 lentelė

Sąjungos pramonės pardavimas nesusijusiems pirkėjams

(102)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties padidėjimą atspindi padidėjusi Sąjungos pramonei tenkanti rinkos dalis, rodanti, kad pramonė užėmė šiek tiek daugiau rinkos.

10 lentelė

Sąjungos pramonės rinkos dalis ir augimas

(103)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad padidėjus gamybai užimtumas taip pat kito teigiama linkme. Dėl šio pokyčio papildomai įdarbinta darbuotojų. Santykinis užimtumo padidėjimas viršijo gamybos padidėjimą, todėl laikinai sumažėjo našumas, apskaičiuotas kaip vienam darbuotojui tenkantis produkcijos kiekis per metus.

11 lentelė

Užimtumas ir našumas

(104)

Kaip nurodyta 45 konstatuojamojoje dalyje, vidutinis dempingo skirtumas, nustatytas KLR, per PTL vis dar buvo aukštas. Tačiau, išanalizavus žalos rodiklius įrodyta, kad pramonė atsigavo po buvusio dempingo.

(105)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinės svertinės vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainos nuo 2011 m. iki PTL pabaigos padidėjo 7 %. Vidutinės gamybos sąnaudos taip pat padidėjo, bet tik 4 %, daugiausia dėl padidėjusių žaliavų ir darbo sąnaudų.

12 lentelė

Pardavimo kainos ir sąnaudos

(106)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą kito taip:

13 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(107)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas nustatytas ikimokestinį pelną, gautą parduodant peržiūrimąjį produktą kainomis EXW sąlygomis nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškus susijusios apyvartos procentine dalimi. Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimas per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo pelningas. Pelningumas nepasiekė tikslinio 6,5 % lygio, kurio pramonė galėtų tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis, nesant importo dempingo kaina. Šis tikslinis pelnas taip pat nustatytas pradiniame tyrime.

(108)

Kaip matyti pagal pinigų srautą nagrinėjamuoju laikotarpiu, Sąjungos pramonės veikla išliko finansiškai stabili ir ji galėjo iš dalies savaime finansuoti naujas investicijas. Palyginus su Sąjungos pramonės lygiu pradinio tyrimo TL (t. y. 2007 m.), investicijų lygis padidėjo daugiau nei dvigubai. Tai rodo, kad pramonė pajėgi padidinti būtiną kapitalą.

(109)

Investicijų grąža taip pat pagerėjo ir iš esmės atspindi pelningumo raidą nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(110)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargos beveik nekito ir sudarė 16–17 % atrinktų bendrovių gamybos. Šį santykinai aukštą atsargų lygį, nors ir mažesnį nei pradiniame tyrime, galima paaiškinti peržiūrimojo produkto sezoniškumu ir mažmenininkų strategija tenkinti poreikius pagal pareikalavimą.

14 lentelė

Laikotarpio pabaigos atsargos

(111)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinės darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 6 %.

15 lentelė

Darbo sąnaudos

(112)

Atlikus šį tyrimą padaryta išvada, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės ekonominė padėtis po truputį atsigavo. Keletas rodiklių, kaip antai gamybos apimtis, gamybos pajėgumai, pardavimo apimtis, pardavimo kainos, rinkos dalis ir užimtumas kito teigiama linkme. Be to, tokie veiklos rodikliai kaip pelningumas ir pinigų srautas taip pat pagerėjo. Todėl daroma išvada, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu ir ypač per PTL Sąjungos pramonė materialinės žalos nepatyrė.

(113)

Kaip minėta 112 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė per PTL nepatyrė materialinės žalos. Todėl vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi nagrinėta, ar pasibaigus priemonių galiojimo terminui žala pasikartotų. Į tai atsižvelgiant išnagrinėtas galimas Kinijos importo poveikis Sąjungos rinkai ir Sąjungos pramonei.

(114)

Nagrinėta suvartojimo Sąjungos rinkoje tendencija, nepanaudoti pajėgumai, prekybos srautai ir Sąjungos rinkos patrauklumas, taip pat visų Kinijos gamintojų kainodaros politika tiek ES, tiek ir trečiosiose rinkose.

(115)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos suvartojimas iš esmės nepakito, o į Sąjungos rinką importuojamas įvairių rūšių peržiūrimasis produktas. Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo dempingo kaina apimtis sumažėjo 34 %. Tuo pačiu metu importas iš Kinijos bendrovių, kurioms netaikomos priemonės, sumažėjo 4 %.

(116)

Kaip minėta 49–58 konstatuojamosiose dalyse, nėra įrodymų dėl didelės apimties nepanaudotų pajėgumų KLR. Be to, nepaisant Sąjungos rinkos dydžio, Kinijos eksportuotojams ji nėra itin patraukli. Nors Kinijos importo į Sąjungą dalis yra didžiausia, Kinijos eksporto į Sąjungą dempingo kainos yra aukštesnės už Sąjungos pramonės pardavimo kainas. Tą patį galima pasakyti ir apie kainas, kurias taiko eksportuojantys Kinijos gamintojai, kuriems netaikomos priemonės ir kurie daugiau tiesiogiai konkuruoja su Sąjungos gamyba, o konkurencija vyksta beveik išimtinai dėl kainos. Šie Kinijos gamintojai nagrinėjamuoju laikotarpiu ir toliau pardavė panašius arba mažesnius produkto kiekius Sąjungos rinkoje ir nebandė įgyti didesnės rinkos dalies. Be to, kaip minėta 61 konstatuojamojoje dalyje, vidutinės Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainos yra didesnės už Sąjungos pramonės kainas. Todėl, jei priemonės būtų panaikintos, eksportuojantys Kinijos gamintojai nebūtų suinteresuoti nukreipti trečiosioms šalims skirtą eksportą į Sąjungos rinką.

(117)

Po faktų atskleidimo pateiktose pastabose viena šalis teigė, kad Sąjungos rinka būtų didžiausia atvira žvakių rinka pasaulyje, todėl neįmanoma teigti, kad Sąjungos rinka būtų nepatraukli, jei priemonės būtų panaikintos. Be to, šalis teigia, kad Kinijos eksportuotojai siūlo įvairias priemonių vengimo schemas ir kad po atskleidimo Kinijos žvakių gamintojai ir prekiautojai Europos prekiautojams ir gamintojams išsiuntė įvairių pasiūlymų. Visa tai rodytų, kad Sąjungos rinka Kinijos eksportuotojams tebėra patraukli.

(118)

Tačiau išnagrinėjus pastarųjų penkerių metų eksportuojančių gamintojų, kuriems netaikomos priemonės, kilmės importo raidą nustatyta, kad jų importo apimtis nustačius priemones pastebimai nepadidėjo. Be to, palyginti su pradinio tyrimo TL, keturių iš šių penkių eksportuojančių gamintojų pardavimas eksportui į Sąjungą sumažėjo. Šiuo laikotarpiu tik vieno eksportuojančio gamintojo pardavimas eksportui į Sąjungą padidėjo. Todėl dauguma eksportuojančių Kinijos gamintojų, kuriems netaikomos priemonės, nepasinaudojo turimu komerciniu pranašumu, palyginti su kitais eksportuojančiais Kinijos gamintojais, kuriems taikomas muitas, ir nepadidino pardavimo apimties. Nepaisant neoficialios informacijos apie prekiautojų siūlomus sandorius, remiantis 59–69 konstatuojamosiose dalyse nurodytais faktais Sąjungos rinka nėra itin patraukli.

(119)

Atsižvelgdama į tyrimo išvadas, t. y. pagrindines Sąjungos rinkos vartojimo tendencijas, eksportuojančių Kinijos gamintojų, kuriems netaikomos priemonės, rinkos elgseną, Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainas ir vidutinį Europos rinkos patrauklumą, Komisija daro išvadą, kad nėra tikėtina, jog panaikinus galiojančias priemones pasikartos žala Sąjungos pramonei.

(120)

Atsižvelgiant į išvadą, kad nėra jokios žalos pasikartojimo tikimybės, išvados dėl Sąjungos interesų nebūtinos.

(121)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti panaikinti galiojančias priemones. Taip pat nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti. Į pateiktą pagrįstą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(122)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, Reglamentu (EB) Nr. 393/2009 nustatytos antidempingo priemonės, taikomos tam tikroms importuojamoms KLR kilmės žvakėms, plonoms žvakėms ir panašiems dirbiniams, turėtų būti panaikintos ir tyrimas baigtas.

(123)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nepateikė nuomonės dėl šiame reglamente numatyto priemonių panaikinimo,

7.8.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 210/22

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 III priede nustatytas Sąjungos maisto priedų, leidžiamų naudoti maisto prieduose, maisto fermentuose, maisto kvapiosiose medžiagose, maistingosiose medžiagose, sąrašas ir jų naudojimo sąlygos;

(2)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1331/2008 (2) 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą procedūrą tas sąrašas gali būti atnaujintas Komisijos iniciatyva arba gavus prašymą;

(3)

2014 m. spalio 27 d. buvo pateikta paraiška dėl leidimo naudoti silicio dioksidą (E 551) kaip lipnumą reguliuojančią medžiagą, dedamą į miltelių pavidalo maisto priedą antioksidantą – kvapiųjų rozmarinų ekstraktą (E 392), kuri pagal Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 4 straipsnį buvo pateikta valstybėms narėms;

(4)

naudojant silicio oksidą (E 551) kaip lipnumą reguliuojančią medžiagą kvapiųjų rozmarinų ekstrakto milteliai ilgiau išliktų birūs nesukrisdami į vieną masę ir nesukietėdami galiojimo laikotarpiu, juos būtų paprasčiau naudoti dedant į maistą ir jie būtų veiksmingesni;

(5)

Maisto produktų mokslinis komitetas nurodė, kad naudojant silicio dioksidą (E 551) ir tam tikrus silikatus (t. y. natrio, kalio, kalcio ir magnio silikatus) kaip lipnumą reguliuojančias medžiagas, jų LPD (toliau – leidžiama paros dozė) yra „nenurodyta“ (3). Tai reiškia, kad jie nekelia pavojaus sveikatai, kai naudojamas toks jų kiekis, kokio reikia norimam technologiniam poveikiui pasiekti. Papildomas silicio dioksido poveikis vartotojams, kai jis naudojamas kaip lipnumą reguliuojanti medžiaga kvapiųjų rozmarinų ekstrakte, būtų ribotas.

(6)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 3 straipsnio 2 dalį Komisija, siekdama atnaujinti Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 III priede nustatytą Sąjungos maisto priedų sąrašą, turi prašyti Tarnybos pateikti nuomonę, išskyrus atvejus, kai atnaujinus minėtą sąrašą nebus jokio poveikio žmonių sveikatai;

(7)

kadangi leidimas naudoti silicio dioksidą (E 551) kvapiųjų rozmarinų ekstrakte (E 392) yra to sąrašo atnaujinimas ir nėra tikėtina, kad tai turės poveikio žmonių sveikatai, nebūtina prašyti Tarnybos pateikti nuomonę;

(8)

todėl tikslinga leisti naudoti silicio dioksidą (E 551) kaip lipnumą reguliuojančią medžiagą kvapiųjų rozmarinų ekstrakte (E 392);

(9)

todėl Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 III priedą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

7.8.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 210/24

(1)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 798/2008 (3) nustatyti veterinarinio sertifikavimo reikalavimai, taikomi importuojant naminius paukščius ir naminių paukščių produktus (toliau – prekės) į Sąjungą ir vežant juos tranzitu per Sąjungą, įskaitant sandėliavimą tranzito metu. Tame reglamente nustatyta, kad prekes importuoti į Sąjungą ir vežti tranzitu per ją galima tik iš trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, kurie išvardyti jo I priedo 1 dalyje pateiktos lentelės 1 ir 3 skiltyse;

(2)

Reglamente (EB) Nr. 798/2008 taip pat nustatytos sąlygos, kuriomis vadovaujantis trečioji šalis, teritorija, zona ar skyrius turi būti laikomas neužkrėstu labai patogenišku paukščių gripu (LPPG);

(3)

į Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalies sąrašą Jungtinės Amerikos Valstijos įtrauktos kaip trečioji šalis, iš kurios tam tikrų teritorijos dalių, atsižvelgiant į LPPG protrūkius, leidžiama prekes, kurioms taikomas tas reglamentas, importuoti į Sąjungą ir vežti per ją tranzitu. Toks šalies suskirstymas į regionus buvo pripažintas Reglamentu (EB) Nr. 798/2008, kuris po LPPG protrūkių Indianos ir Nebraskos valstijose buvo iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo reglamentais (ES) 2015/243 (4), (ES) 2015/342 (5), (ES) 2015/526 (6), (ES) 2015/796 (7), (ES) 2015/1153 (8) ir paskutinį kartą – (ES) 2015/1220 (9);

(4)

Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarime (10) numatytas greitas abipusis suskirstymo regionais priemonių pripažinimas Sąjungoje arba Jungtinėse Amerikos Valstijose kilus ligos protrūkiams (toliau – Susitarimas);

(5)

po LPPG protrūkių Nebraskos ir Indijanos valstijose jokia kita JAV valstija iš naujo neužsikrėtė LPPG. Jungtinės Amerikos Valstijos įgyvendino likvidavimo strategiją LPPG kontroliuoti ir jo plitimui riboti. Jungtinių Amerikos Valstijų veterinarijos tarnybos toliau neišduoda veterinarijos sertifikatų, skirtų prekių siuntoms, numatytoms eksportuoti į Sąjungą iš visos užkrėstų valstijų teritorijos ar jos dalių, kurioms taikomi apribojimai ir Sąjungos suskirstymo regionais priemonės;

(6)

Jungtinės Amerikos Valstijos pateikė daugiau naujesnės informacijos apie jų teritorijoje susiklosčiusią epidemiologinę padėtį ir apie priemones, kurių jos ėmėsi, siekdamos užkirsti kelią tolesniam LPPG plitimui, o Komisija jau atliko jų vertinimą. Remiantis šiuo vertinimu, Susitarime nustatytais įsipareigojimais ir Jungtinių Amerikos Valstijų suteiktomis garantijomis, tikslinga uždrausti į Sąjungą įvežti tam tikras prekes tik iš Indianos, Nebraskos ir Pietų Dakotos valstijų tam tikrų dalių, kurioms po ankstesnių protrūkių apribojimus pradėjo taikyti Jungtinių Amerikos Valstijų veterinarijos tarnybos;

(7)

be to, Jungtinės Amerikos Valstijos pranešė užbaigusios taikyti valymo ir dezinfekavimo priemones po naminių paukščių likvidavimo Arkanzaso, Kalifornijos, Indianos ir Misūrio valstijų ūkiuose, kuriuose LPPG protrūkiai nustatyti nuo 2015 m. vasario iki gegužės mėn. Todėl tikslinga nurodyti datas, nuo kada užkrėstos teritorijos tose valstijose, kuriose dėl minėtų ligos protrūkių buvo taikomi veterinariniai apribojimai, gali vėl būti laikomos neužkrėstomis LPPG ir vėl turėtų būti leidžiama iš tų teritorijų importuoti į Sąjungą tam tikras naminių paukščių prekes;

(8)

todėl, siekiant atsižvelgti į esamą epidemiologinę padėtį toje trečiojoje šalyje, reikėtų iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalies sąrašo Jungtinių Amerikos Valstijų įrašą;

(9)

todėl Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

7.8.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 210/35

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

7.8.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 210/38

7.8.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 210/38

7.8.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 210/39