20.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 148/1

(1)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (2) 4 straipsnio 7 dalį Komisija turėtų įgyvendinti struktūrinių fondų paramą investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslui, skirtą novatoriškiems veiksmams tvarios miestų plėtros srityje (toliau – novatoriški veiksmai);

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 92 straipsnio 8 dalį Komisija gali administruoti lėšas, skirtas novatoriškiems veiksmams, netiesioginio valdymo būdu, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnyje (3);

(3)

būtina nustatyti išsamias taisykles, susijusias su subjekto ar įstaigos, kuriems patikėtos biudžeto vykdymo užduotys pagal Reglamento (ES) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalį, novatoriškų veiksmų valdymo principais;

(4)

būtina nustatyti taisykles, susijusias su Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšomis remiamų novatoriškų veiksmų atrankos principais. Siekiant užtikrinti, kad būtų atrinkti kokybiški pasiūlymai, novatoriškų veiksmų atrankos procedūros ir kriterijai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į Sąjungos miestų teritorinę įvairovę;

(5)

todėl Komisija turėtų apibrėžti novatoriškų veiksmų atrankos temas ir užtikrinti, kad kvietimai teikti paraiškas būtų susiję su miestų plėtros klausimais, kurie ateinančiais metais greičiausiai bus vis svarbesni Sąjungai,

a)

gairių pareiškėjams ir paramos gavėjams;

b)

metinės darbo programos, kurią turi patvirtinti Komisija;

c)

kvietimų teikti paraiškas siekiant atrinkti novatoriškus veiksmus rengimo;

d)

pareiškėjų tinkamumo vertinimo;

e)

ekspertų grupės, kuri vertintų ir išdėstytų pagal eilę pasiūlymus, sukūrimo Komisijai pritarus;

f)

novatoriškų veiksmų atrankos, remiantis ekspertų grupės rekomendacija, Komisijai pritarus;

g)

reikalavimo, kad paramos gavėjui būtų pateiktas dokumentas su paramos sąlygomis, kaip nurodyta Komisijos;

h)

paramos gavėjų pateiktų ataskaitų vertinimo ir lėšų išmokėjimo paramos gavėjams;

i)

atskirų novatoriškų veiksmų stebėsenos;

j)

informavimo renginių rengimo;

k)

rezultatų skelbimo Komisijai pritarus;

l)

atskirų novatoriškų veiksmų audito siekiant užtikrinti, kad subsidija būtų administruojama laikantis patikimo finansų valdymo principų;

m)

finansinio įnašo, skirto patikėtajam subjektui vykdyti valdymo užduotis, kuris suteikiamas kaip fiksuotasis įnašas patikėtojo subjekto veiklos išlaidoms ir kuris nustatomas remiantis tam subjektui patikėta subsidijai skirtų Sąjungos lėšų suma.

a)

bet kuri vietos administracinio vieneto miesto valdžios institucija, apibrėžta pagal didmiesčio, miesto ar priemiesčio, kuriame yra bent 50 000 gyventojų, urbanizacijos lygį;

b)

bet kuri vietos administracinių vienetų miesto valdžios institucijų asociacija ar grupė, apibrėžta pagal didmiesčio, miesto ar priemiesčio, kuriuose bendrai yra bent 50 000 gyventojų, urbanizacijos lygį; tai gali būti tarpvalstybinės asociacijos ar grupės, taip pat asociacijos ar grupės skirtinguose regionuose ir (arba) valstybėse narėse.

a)

novatorišką pasiūlymo turinį ir galimybes pagal jį nustatyti ir išbandyti naujus sprendimus;

b)

pasiūlymo kokybę;

c)

atitinkamų partnerių įtraukimą rengiant pasiūlymą;

d)

gebėjimą parodyti įvertinamus rezultatus;

e)

pasiūlytų sprendimų perkeliamumą.

20.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 148/4

(1)

pelnas ir nuostoliai iš įstaigos įsipareigojimų, susidarę dėl pačios įstaigos kreditingumo pokyčių, iš principo neturėtų būti įtraukti į jokią nuosavų lėšų dalį. Tačiau verslo modeliuose, grindžiamuose griežtu lygiaverčio finansavimo arba pusiausvyros principu, ši taisyklė netaikoma, remiantis prielaida, kad įsipareigojimo vertės sumažėjimą arba padidėjimą visiškai kompensuoja atitinkamas turto, kurį visiškai atitinka įsipareigojimas, vertės sumažėjimas arba padidėjimas;

(2)

svarbu nustatyti reikalavimus, pagal kuriuos nustatoma, ar egzistuoja glaudi įstaigos įsipareigojimo, kurį sudaro padengtos obligacijos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB (2) 52 straipsnio 4 dalyje, ir įstaigos turto, kuriuo grindžiamos padengtos obligacijos, vertės sąsaja;

(3)

glaudi sąsaja turėtų atsispindėti šių obligacijų ir hipotekos paskolų, kuriomis jos grindžiamos, apskaitoje, kitaip būtų neatsargu pripažinti pelną ir nuostolius, susidariusius dėl pačios įstaigos kreditingumo pokyčių;

(4)

pristatymo pasirinkimo sandoris leidžia skolininkui rinkoje supirkti konkrečias padengtas obligacijas, kuriomis finansuojama hipotekos paskola, ir pateikti padengtas obligacijas bankui kaip ankstyvą hipotekos paskolos išankstinį mokėjimą. Suteikus skolininkui tokią galimybę pasinaudoti pristatymo pasirinkimo sandoriu, hipotekos paskolų tikroji vertė visada turėtų būti lygi padengtų obligacijų, kuriomis finansuojamos tos paskolos, tikrajai vertei. Tai reiškia, kad apskaičiuojant hipotekos paskolų tikrąją vertę reikėtų atsižvelgti į įterptojo pristatymo pasirinkimo sandorio tikrosios vertės nustatymą pagal nusistovėjusią rinkos praktiką;

(5)

šis Reglamentas grindžiamas techninių reguliavimo standartų projektais, kuriuos Europos bankininkystės institucija pateikė Komisijai;

(6)

Europos bankininkystės institucija dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (3) 37 straipsnį, pateikti nuomonę,

a)

bet kokie įstaigos išleistų padengtų obligacijų tikrosios vertės pokyčiai visada sukelia tokius pačius turto, kuriuo grindžiamos padengtos obligacijos, tikrosios vertės pokyčius. Tikroji vertė nustatoma pagal taikomą apskaitos sistemą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 77 punkte;

b)

hipotekos paskolos, kuriomis grindžiamos padengtos obligacijos, kurias įstaiga išleido paskoloms finansuoti, gali būti bet kuriuo metu išpirktos superkant padengtas obligacijas rinkos arba nominaliąja verte pasinaudojus pristatymo pasirinkimo sandoriu;

c)

tikrajai hipotekos paskolų ir padengtų obligacijų vertei nustatyti taikomas skaidrus mechanizmas. Nustatant hipotekos paskolų vertę apskaičiuojam tikroji pristatymo pasirinkimo sandorio vertė.

20.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 148/6

(1)

siekiant užtikrinti veiksmingą buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą, informacija turėtų būti teikiama abipusiai pagal atitinkamą tų institucijų priežiūros kompetenciją. Todėl būtina nurodyti, kokią informaciją apie įstaigas, o atitinkamais atvejais apie tų įstaigų filialų veiklą buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų teikti priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, taip pat kokią informaciją apie filialus priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos turi teikti buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms;

(2)

buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingų institucijų keitimasis informacija tarpusavyje turėtų vykti atsižvelgiant į platesnį tarpvalstybinių bankų grupių priežiūros kontekstą, o atitinkamais atvejais informacija galėtų būti teikiama konsoliduota. Visų pirma, jei įstaiga turi pagrindinę patronuojančiąją įmonę toje valstybėje narėje, kurioje yra jos pagrindinė buveinė, ir atitinkama kompetentinga institucija taip pat yra konsoliduotos priežiūros institucija, turėtų būti suteiktos galimybės teikti konsoliduotą informaciją, o ne tik informaciją įstaigos, kuri veiklą vykdo per filialą, lygmeniu. Tačiau šiuo atveju kompetentinga institucija turėtų pranešti priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kad teikiama konsoliduota informacija;

(3)

buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingų institucijų viena kitai teikiama informacija neapsiriboja Direktyvos 2013/36/ES 50 straipsnyje nurodyta informacija, taigi kartu ir šiame reglamente nustatyta informacija. Visų pirma Direktyvos 2013/36/ES 35, 36, 39, 43 ir 52 straipsniuose išdėstytos atskiros nuostatos dėl keitimosi informacija apie vietoje vykdomą filialų patikrinimą, pranešimus apie naudojimąsi įsisteigimo teise ir laisvę teikti paslaugas, taip pat dėl priemonių, įskaitant prevencines, kurių imasi kompetentingos institucijos dėl filialų ir jų patronuojančiųjų įmonių. Todėl šiame reglamente neturėtų būti nustatomi reikalavimai keitimuisi informacija tose srityse;

(4)

siekiant suderinti reguliavimo ir priežiūros praktiką Sąjungoje, būtina nustatyti reikalavimus buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingų institucijų viena kitai teiktinai informacijai. Ši informacija turėtų apimti visas Direktyvos 2013/36/ES 50 straipsnyje nurodytas sritis, visų pirma valdymą ir nuosavybę, įskaitant verslo linijas, kaip, pvz., nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (2) 317 straipsnyje, likvidumą ir jo priežiūros išvadas, mokumą, indėlių garantiją, dideles pozicijas, sisteminę riziką, administravimo bei apskaitos procedūras ir vidaus kontrolės mechanizmus. Siekdamos palengvinti įstaigų stebėjimą, priimančiųjų ir buveinės valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų viena kitai teikti informaciją apie nacionalinių ir Sąjungos teisės aktų nesilaikymo atvejus, taip pat įstaigoms taikomas priežiūros priemones ir sankcijas. Be to, buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingų institucijų viena kitai teiktina informacija turėtų apimti papildomą informaciją apie svertą ir pasirengimą kritinėms situacijoms, kad pastarosios institucijos galėtų efektyviai stebėti įstaigas;

(5)

kai įstaiga turi likvidumo problemų arba yra tikimybė, kad jų turės, priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos turi gerai suprasti situaciją, kad galėtų imtis prevencinių priemonių Direktyvos 2013/36/ES 43 straipsnyje nurodytomis sąlygomis. Todėl šiame reglamente turėtų būti apibrėžtos aiškios taisyklės, kuriomis būtų nustatyta institucijų viena kitai teiktina informacija atsiradus likvidumo problemoms. Taip pat reikia nurodyti informaciją, kuria turi keistis institucijos, kad galėtų iš anksto pasirengti tokioms kritinėms situacijoms, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 114 straipsnio 1 dalyje;

(6)

atsižvelgiant į skirtingą priimančiosiose valstybėse narėse veiklą vykdančių filialų dydį, sudėtingumą ir svarbą, keičiantis informacija turėtų būti laikomasi proporcingumo principo. Todėl buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos viena kitai turėtų pateikti išsamesnę informaciją, kai priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos yra atsakingos už filialus, kurie pripažinti svarbiais pagal Direktyvos 2013/36/ES 51 straipsnį;

(7)

siekiant užtikrinti, kad būtų keičiamasi pagrįstos apimties informacija, ir kartu išvengti atvejų, kai buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos privalo persiųsti visą informaciją apie įstaigą, nepaisant jos pobūdžio ar svarbos, visoms priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, o atitinkamais atvejais tik konkrečiam filialui svarbi informacija turėtų būti teikiama išskirtinai už to filialo priežiūrą atsakingoms kompetentingoms institucijoms. Dėl to kai kuriose specialiose srityse buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos tarpusavyje turėtų keistis tik informacija apie taisyklių nesilaikymo atvejus, tai yra, kai įstaiga laikosi nacionalinių ir Sąjungos teisės aktų, informacija keistis nereikia;

(8)

reglamente taip pat turėtų būti numatytas keitimasis informacija apie veiklos, apimančios tarpvalstybinių paslaugų teikimą, vykdymą priimančiojoje valstybėje narėje. Atsižvelgiant į tarpvalstybinių paslaugų pobūdį, priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms trūksta informacijos apie jų jurisdikcijose vykdomą veiklą, todėl ypač svarbu išsamiai nustatyti informaciją, kuria būtina keistis, siekiant apsaugoti finansinį stabilumą ir stebėti veiklos leidimų sąlygas, visų pirma stebėti, ar įstaiga teikia paslaugas pagal pateiktus pranešimus. Šis reglamentas grindžiamas Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos, EBI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(9)

EBI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (3) 37 straipsnį, pateikti nuomonę,

a)

valdymo organo ir vyresniosios vadovybės struktūrą, įskaitant atsakomybės už filialo priežiūrą paskirstymą;

b)

akcininkų ir narių, turinčių kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, sąrašą remiantis informacija, kurią kredito įstaiga pateikė pagal Direktyvos 2013/36/ES 26 straipsnio 1 dalį.

a)

įstaigos likvidumo rizikos valdymo esminius trūkumus, apie kuriuos pranešta kompetentingoms institucijoms ir kurie gali turėti poveikį filialams, susijusias priežiūros priemones, kurios pritaikytos dėl šių trūkumų, ir tai, kokiu mastu įstaiga laikosi šių priežiūros priemonių;

b)

bendrą buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų atliktą įstaigos likvidumo rizikos pobūdžio ir rizikos valdymo vertinimą, visų pirma susijusį su filialu;

c)

įstaigos koeficientus, rodančius jos likvidumą ir nuolatinį finansavimą nacionaliniu arba Sąjungos lygmeniu, įstaigos buveinės valstybės narės vietos valiuta ir visomis kitomis įstaigai svarbiomis valiutomis;

d)

įstaigos likvidumo atsargos sudėtines dalis;

e)

įstaigos turto suvaržymo laipsnį;

f)

įstaigos paskolų ir indėlių santykį;

g)

bet kokius vietos likvidumo koeficientus, kuriuos kompetentingos institucijos arba paskirta institucija įstaigai taiko kaip makrolygio rizikos ribojimo politikos priemonių dalį privalomų reikalavimų, gairių, rekomendacijų, įspėjimų ar kita forma, įskaitant tų koeficientų apibrėžimą;

h)

bet kokius pagal Direktyvos 2013/36/ES 105 straipsnį taikomus specialius likvidumo reikalavimus;

i)

bet kokias kliūtis, susijusias su pinigų ir užtikrinimo priemonės perleidimu įstaigos filialams arba iš jų.

a)

įstaigos likvidumo ir finansavimo politiką, įskaitant jos filialų finansavimo susitarimų aprašus, bet kokius paramos grupės viduje susitarimus ir centralizuoto pinigų grupavimo procedūras;

b)

įstaigos likvidumo ir finansavimo nenumatytų atvejų planus, įskaitant informaciją apie numanomus nepalankiausių sąlygų scenarijus.

a)

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnyje nustatytų nuosavų lėšų reikalavimų, atsižvelgiant į visas priemones, kurių imtasi arba kurios pripažintos pagal to reglamento 458 straipsnį, ir atitinkamais atvejais atsižvelgiant į to reglamento dešimtoje dalyje nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas;

b)

papildomų nuosavų lėšų reikalavimų, nustatytų pagal Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnį;

c)

Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 4 skyriuje nustatytų kapitalo rezervo reikalavimų.

a)

įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą, apibrėžtą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 2 dalies a punkte;

b)

įstaigos 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientą, apibrėžtą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 2 dalies b punkte;

c)

įstaigos bendras kapitalo pakankamumo koeficientą, apibrėžtą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 2 dalies c punkte;

d)

įstaigos bendrą rizikos pozicijos sumą, apibrėžtą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalyje;

e)

buveinės valstybėje narėje taikomus nuosavų lėšų reikalavimus pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnį, atsižvelgiant į visas priemones, kurių imtasi arba kurios pripažintos pagal to reglamento 458 straipsnį, ir atitinkamais atvejais atsižvelgiant į to reglamento dešimtoje dalyje nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas;

f)

kapitalo apsaugos rezervo lygį, kurį įstaiga turi turėti pagal Direktyvos 2013/36/ES 129 straipsnį;

g)

įstaigos specialaus anticiklinio rezervo lygį, kurį įstaiga turi turėti pagal Direktyvos 2013/36/ES 130 straipsnį;

h)

sisteminės rizikos rezervo lygį, kurį įstaiga turi turėti pagal Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį;

i)

G-SII rezervo arba O-SII rezervo lygį, kurį įstaiga turi turėti pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 4 ir 5 dalis;

j)

papildomų nuosavų lėšų reikalavimų, nustatytų pagal Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnio 1 dalies a punktą, ir kitų su įstaigos mokumu susijusių reikalavimų, nustatytų pagal tą straipsnį, lygį.

a)

indėlių garantijų sistemos dengtiną didžiausią sumą, tenkančią vienam reikalavimus atitinkančiam indėlininkui;

b)

dengtinų sumų ribas ir dengiamų indėlių tipus;

c)

bet kokius nukrypimus nuo dengtinų sumų, įskaitant produktus ir indėlininkų tipus;

d)

indėlių garantijų sistemos finansavimo susitarimus, visų pirma atsižvelgiant į tai, ar sistema finansuojama ex ante, ar ex post, ir į sistemos apimtį;

e)

sistemos administratoriaus duomenis ryšiams.

a)

paskirtas administracines nuobaudas arba kitas administracines priemones, taikomas vadovaujantis Direktyvos 2013/36/ES 64–67 straipsniais;

b)

priežiūros priemones, paskirtas vadovaujantis Direktyvos 2013/36/ES 104 arba 105 straipsniu;

c)

baudžiamąsias sankcijas, paskirtas dėl Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ar nacionalinių nuostatų, kuriomis įgyvendinama Direktyva 2013/36/ES, pažeidimo.

a)

kompetentingose institucijose dirbančių asmenų, atsakingų už kritinių situacijų valdymą, duomenis ryšiams;

b)

bendravimo procedūras, taikomas kritinėse situacijose.

a)

bet kokio atvejo, kai kompetentingos institucijos nustato, kad įstaiga nesilaiko nacionalinių arba Sąjungos teisės aktų ar reikalavimų, susijusių su įstaigų rizikos ribojimo priežiūra ar jų elgesio rinkoje priežiūra, įskaitant Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir nacionalinėse nuostatose dėl Direktyvos 2013/36/ES perkėlimo į nacionalinę teisę nustatytus reikalavimus, kartu pateikiant priežiūros priemonių, kurios buvo taikomos ar planuojamos taikyti siekiant nustatyti nesilaikymą, aprašymą;

b)

bet kokio sąlygų, kuriomis bendros naudos tikslais vykdoma filialo veikla priimančiojoje valstybėje narėje, nesilaikymo aprašymą;

c)

informaciją apie nustatytą bet kokią filialo ar jo vykdomos veiklos priimančiojoje valstybėje narėje keliamą sisteminę riziką, įskaitant vertinimą, kokį tikėtiną poveikį laikinas filialo veiklos sustabdymas ar nutraukimas turėtų:

d)

informaciją apie filialo rinkos dalį, kai ji viršija 2 % visos priimančiosios valstybės narės rinkos pagal kurią nors iš šių kategorijų:

e)

informaciją apie bet kokias, pinigų ir užtikrinimo priemonės perleidimo į filialui arba iš jo kliūtis.

a)

bet kokio atvejo, kai priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos nustato, kad įstaiga nesilaiko nacionalinių arba Sąjungos teisės aktų ar reikalavimų, susijusių su įstaigų rizikos ribojimo priežiūra ar jų elgesio rinkoje priežiūra, įskaitant Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir nacionalinėse nuostatose dėl Direktyvos 2013/36/ES perkėlimo į nacionalinę teisę nustatytus reikalavimus, kartu pateikiant priežiūros priemonių, kurios buvo taikomos ar planuojamos taikyti siekiant nustatyti nesilaikymą, aprašymą;

b)

priimančiosios valstybės narės gyventojų indėlių dydį;

c)

priimančiosios valstybės narės gyventojams išmokėtų paskolų dydį;

d)

dėl Direktyvos 2013/36/ES I priede nurodytos veiklos, kurią pageidavo vykdyti įstaiga priimančiojoje valstybėje narėje teikdama paslaugas:

a)

susidariusios situacijos aprašymą, įskaitant pagrindinę problemų priežastį, numatomą likvidumo likvidumo problemų poveikį įstaigai ir pokyčius, susijusius su grupės vidaus sandoriais;

b)

priemonių, kurių ėmėsi ar planuoja imtis kompetentingos institucijos arba įstaiga, paaiškinimą, įskaitant bet kokius kompetentingų institucijų reikalavimus, nustatytus įstaigai, siekiant sumažinti likvidumo problemas;

c)

likvidumo problemų sisteminių pasekmių vertinimo rezultatus;

d)

4 straipsnio 1 dalies c–h punktuose nurodytą naujausią kiekybinę informaciją apie likvidumą.

20.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 148/15

(1)

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 362 straipsnyje bendroji rinkos rizika apibrėžta kaip finansinės priemonės kainos pasikeitimo rizika, kuri priklauso nuo palūkanų normos pasikeitimo skolos finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, arba skolos išvestinių finansinių priemonių atveju arba nuo bendrų visos akcijų rinkos svyravimų, nesusijusių su jokiais specifiniais atskirų vertybinių popierių požymiais, akcijų ar akcijų išvestinių finansinių priemonių atveju;

(2)

apskaičiuojant bendrąją rinkos riziką, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 343 straipsnyje, reikia atsižvelgti į tai, kad skirtingi nuosavybės vertybiniai popieriai priklauso tai pačiai rinkai, kai jie yra susiję su ta pačia bendrąja rinkos rizika, tai yra, kai priemonės kainos pokyčius nulemia vietos ekonominės sąlygos. Todėl šiais tikslais rinka turėtų būti apibrėžta nurodant integruotą ekonomiką, kuri paprastai sutaps su nacionaline jurisdikcija;

(3)

nedarant poveikio pirmiau išdėstytoms nuostatoms, įvedus bendrą valiutą panaikinti reikšmingi euro zonos nuosavybės vertybinių popierių rinkų tarpusavio segmentacijos elementai. Pavyzdžiui, dalyvaujančiose valstybėse narėse panaikinta užsienio valiutos kurso rizika, ir bendrovių rezultatus galima skelbti naudojant tą pačią valiutą. Be to, įvedant eurą reikėjo užtikrinti plataus masto ekonominę ir teisinę dalyvaujančių valstybių narių konvergenciją ir jo įvedimas grindžiamas integruota rinka, kurioje taikomos bendros taisyklės. Pastarosios savybės būdingos visoms Sąjungos valstybėms narėms, tačiau bendros valiutos įvedimas nulėmė tvirtesnę ir didesnę dalyvaujančių valstybių narių ekonominę integraciją ir tai pateisina pasirinkimą šiame reglamente jas traktuoti skirtingai. Todėl rinka turėtų būti apibrėžta nurodant visas euro zonos nuosavybės vertybinių popierių rinkas, o ne euro zonos nuosavybės vertybinių popierių rinkų atveju – nacionalinės jurisdikcijos lygmenį;

(4)

šis reglamentas grindžiamas Europos bankininkystės institucijos Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(5)

Europos bankininkystės institucija surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (2) 37 straipsnį, pateikti savo nuomonę,

a)

euro zonos atveju – visus nuosavybės vertybinius popierius, įtrauktus į eurą įsivedusiose valstybėse narėse esančių vertybinių popierių biržų sąrašus;

b)

ne euro zonos valstybių narių ir trečiųjų šalių atveju – visus nuosavybės vertybinius popierius, įtrauktus į nacionalinei jurisdikcijai priklausančių vertybinių popierių biržų sąrašus.

20.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 148/17

(1)

pažangiojo metodo taikymas nustatant nuosavų lėšų reikalavimą kredito vertinimo koregavimo (CVA) rizikai padengti gali būti susijęs su sandorio šalimis, kurių kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių vertės skirtumas nėra žinomas. Tokiu atveju įstaigos turėtų naudoti skirtumą, kuris yra tinkamas atsižvelgiant į sandorio šalies reitingą, pramonės šaką ir regioną (pakaitinį skirtumą), pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 383 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą;

(2)

pakaitinio skirtumo CVA rizikai apskaičiuoti nustatymo taisyklėse reikėtų numatyti išsamesnių reitingo, pramonės šakos ir regiono kategorijų naudojimą ir jos turėtų suteikti įstaigoms reikiamo lankstumo, nustatant tinkamiausią pakaitinį skirtumą remiantis ekspertų vertinimu;

(3)

išsamiau nustatant, kaip įstaigos turėtų atsižvelgti į vieno emitento reitingo, pramonės šakos ir regiono požymius apytiksliai apskaičiuodamos pakaitinį skirtumą, kad būtų nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai, kaip reikalaujama Reglamente (ES) Nr. 575/2013, reikėtų apibrėžti taisykles, kaip atsižvelgti į šiuos požymius, remiantis minimaliomis kiekvieno požymio kategorijomis, siekiant darnaus šių sąlygų taikymo;

(4)

be to, vieno emitento atveju, kai yra ryšys, pvz., tarp regiono ar vietos valdžios institucijos ir centrinės valdžios, turėtų būti suteiktos galimybės apytiksliai apskaičiuoti tinkamą pakaitinį skirtumą, remiantis vieno emitento kainų skirtumu, jei taip galima apskaičiuoti tiksliau;

(5)

norint tinkamai apskaičiuoti kapitalo poreikį CVA rizikai padengti, pakaitinis skirtumas turėtų būti nustatytas pagal likvidžioje rinkoje stebėtus duomenis, o su šiais duomenimis susijusios prielaidos, pvz., su skirtingais pradiniais terminais susijusių duomenų interpoliacija ir ekstrapoliacija, turėtų būti iš esmės patikimos;

(6)

siekiant užtikrinti įstaigų praktikos konvergenciją ir išvengti nenuoseklumo, laikant, kad numanomos įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (PD), kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių (CDS) vertės skirtumai ir nuostoliai dėl įsipareigojimų neįvykdymo (LGD) sudaro vieną lygtį su dviem nežinomais kintamaisiais, ir žinant rinkos taisyklę panaudoti fiksuotą LGD vertę, norėdamos gauti numanomas PD vertes iš rinkos kainų skirtumų, įstaigos turėtų naudoti tokią LGDMKT vertę, kuri atitiktų fiksuotą LGD vertę, pagal kurią rinkos dalyviai paprastai nustato numanomas PD vertes iš tų likvidžių sandorių dėl kainų skirtumų, pagal kuriuos buvo nustatytas konkrečios sandorio šalies pakaitinis kainų skirtumas;

(7)

siekiant leisti taikyti pažangųjį CVA metodą ribotam mažesnių portfelių skaičiui, tikslinga portfelį laikyti užskaitos grupe, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 272 straipsnio 4 dalyje, atsižvelgti į ne vidaus modelių (IMM) sandorių, kuriems skaičiuojamas kapitalo poreikis CVA rizikai padengti, skaičių ir ne IMM užskaitos grupių, kurioms skaičiuojamas kapitalo poreikis CVA rizikai padengti, dydį, taip pat apriboti juos bendro visų sandorių, kuriems skaičiuojamas kapitalo poreikis CVA rizikai padengti, skaičiaus procentine dalimi ir bendro visų užskaitos grupių, kurioms skaičiuojamas kapitalo poreikis CVA rizikai padengti, dydžio procentine dalimi, kad būtų atsižvelgta į skirtingus įstaigų dydžius;

(8)

siekiant sumažinti galimus pažangiojo CVA metodo taikymo ribotam mažesnių portfelių skaičiui pertrūkius, pažangusis CVA metodas turėtų būti nebenaudojamas tik jeigu du ketvirčius iš eilės pažeidžiamos kiekybinės ribos;

(9)

be to, kad kompetentingos institucijos galėtų veiksmingai atlikti priežiūros pareigas, jos turėtų žinoti, kada riboto mažesnių portfelių skaičiaus reikalavimo nebesilaikoma; todėl įstaigos tais atvejais turėtų apie tai pranešti kompetentingoms institucijoms;

(10)

šis reglamentas grindžiamas Europos bankininkystės institucijos Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(11)

Europos bankininkystės institucija surengė viešas atviras konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, išanalizavo galimas susijusias išlaidas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (1) 37 straipsnį, pateikti savo nuomonę,

a)

pakaitinis skirtumas nustatytas atsižvelgiant į visus b–d punktuose nurodytus sandorio šalies reitingo, pramonės šakos ir regiono požymius;

b)

reitingo požymis yra nustatytas atsižvelgiant į iš anksto nustatytos vidaus ir išorės reitingų šaltinių hierarchijos naudojimą. Reitingai priskiriami prie kredito kokybės žingsnių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 384 straipsnio 2 dalyje. Jei turima keletas išorės reitingų, jie prie kredito kokybės žingsnių priskiriami pagal daugialypį kredito rizikos vertinimo metodą, kaip nustatyta to reglamento 138 straipsnyje;

c)

pramonės šakos požymis nustatytas atsižvelgiant bent į šias kategorijas:

d)

regiono požymis nustatytas atsižvelgiant bent į šias kategorijas:

e)

pakaitinis skirtumas reprezentatyviai parodo žinomus kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių vertės skirtumus ir kitų likvidžių kredito rizikos priemonių, kuriomis prekiaujama, atitinkančių taikytinų kategorijų derinį ir 3 dalyje nustatytus duomenų kokybės kriterijus, kainų skirtumus;

f)

pakaitinio skirtumo tinkamumas nustatomas atsižvelgiant į kintamumą, o ne į skirtumo dydį.

a)

regiono valdžios institucijos ar vietos valdžios institucijos ir centrinės valdžios reitingai sutampa;

b)

regiono valdžios institucijai ar vietos valdžios institucijai reitingas nesuteiktas.

a)

visi ne IMM sandoriai, kuriems skaičiuojamas kapitalo poreikis CVA rizikai padengti, neviršija 15 % bendro sandorių, kuriems skaičiuojamas kapitalo poreikis CVA rizikai padengti, skaičiaus;

b)

kiekvienos individualios ne IMM užskaitos grupės, kuriai skaičiuojamas kapitalo poreikis CVA rizikai padengti, dydis neviršija 1 % bendro visų užskaitos grupių, kurioms skaičiuojamas kapitalo poreikis CVA rizikai padengti, dydžio;

c)

bendras visų ne IMM užskaitos grupių, kurioms skaičiuojamas kapitalo poreikis CVA rizikai padengti, dydis neviršija 10 % bendro visų užskaitos grupių, kurioms skaičiuojamas kapitalo poreikis CVA rizikai padengti, dydžio.

a)

ne IMM sandorių skaičiaus, palyginti su bendru sandorių skaičiumi;

b)

atskiros didžiausios ne IMM užskaitos grupės dydžio, palyginti su bendru visų užskaitos grupių dydžiu, ir

c)

bendro visų ne IMM užskaitų grupių dydžio, palyginti su bendru visų užskaitos grupių dydžiu.

20.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 148/21

(1)

kintamuoju atlygiu, kuris skiriamas priemonių forma, turėtų būti skatinamas patikimas ir veiksmingas rizikos valdymas ir neturėtų būti skatinama prisiimti rizikos, kuri viršytų įstaigos priimtinos rizikos lygį. Todėl nustatant priemonių, kurios gali būti naudojamos kintamojo atlygio tikslais, klases darbuotojų interesai turėtų būti derinami su akcininkų, kreditorių ir kitų suinteresuotųjų subjektų interesais, numatant paskatas darbuotojams veikti pagal ilgalaikius įstaigos interesus ir neprisiimti pernelyg didelės rizikos;

(2)

siekiant užtikrinti stiprų ryšį su veiklą galinčios tęsti įstaigos kredito kokybe, kintamojo atlygio tikslais naudojamose priemonėse turėtų būti numatyti tam tikri įvykiai, dėl kurių priemonės būtų nurašomos ar konvertuojamos, sumažinant priemonių vertę tais atvejais, kai veiklą galinčios tęsti įstaigos kredito kokybė pablogėja. Dėl atlygio tikslais naudojamų tam tikrų įvykių neturėtų pasikeisti priemonių subordinacijos lygis, todėl papildomos 1 ar 2 lygio priemonės turėtų būti toliau laikomos nuosavų lėšų priemonėmis;

(3)

nors papildomoms 1 ir 2 lygio priemonėms taikomos sąlygos nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (2) 52 ir 63 straipsniuose, kitoms priemonėms, nurodytoms Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio 1 dalies l punkto ii papunktyje, kurios gali būti visiškai pakeistos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones arba nurašytos, nėra taikomos specialios sąlygos pagal tą reglamentą, nes jos neklasifikuojamos kaip nuosavų lėšų priemonės rizikos ribojimo tikslais. Todėl skirtingoms priemonių klasėms turėtų būti nustatyti specialūs reikalavimai, siekiant užtikrinti, kad jos būtų tinkamos naudoti kintamojo atlygio tikslais, atsižvelgiant į skirtingą priemonių pobūdį. Priemonių naudojimas kintamojo atlygio tikslais neturėtų savaime reikšti, kad jos negali būti laikomos įstaigos nuosavomis lėšomis, jei įvykdomos Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytos sąlygos. Toks jų naudojimas taip pat neturėtų būti suprantamas kaip paskata išpirkti priemonę, nes pasibaigus atidėjimo ir išlaikymo laikotarpiui, darbuotojai iš esmės gali gauti likvidžių lėšų kitu nei išpirkimo būdu;

(4)

kitos priemonės apima nepinigines skolos priemones arba su skola susijusias priemones, kurios nelaikomos nuosavomis lėšomis. Kitos priemonės neapsiriboja finansinėmis priemonėmis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 50 punkte, tačiau gali apimti kitas nepinigines priemones, kurios gali būti numatytos įstaigos ir darbuotojų susitarimuose. Kad šios priemonės atspindėtų veiklą galinčios tęsti įstaigos kredito kokybę, tinkamais reikalavimais reikėtų užtikrinti, kad aplinkybės, kuriomis tokios priemonės yra nurašomos ar konvertuojamos, neapsiribotų gaivinimo ar pertvarkymo atvejais;

(5)

kai kintamojo atlygio tikslais naudojamos priemonės yra pareikalaujamos, išperkamos, atperkamos ar konvertuojamos, dėl tokių operacijų iš esmės neturėtų padidėti skirtas atlygis išmokant priemonės vertę viršijančias sumas ar konvertuojant į priemones, kurių vertė didesnė nei iš pradžių skirtos priemonės. Taip siekiama užtikrinti, kad atlygis nebūtų mokamas taikant priemones ar metodus, kuriais sudaromos sąlygos nesilaikyti Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio 1 dalies;

(6)

kai skiriamas kintamasis atlygis ir kai kintamojo atlygio tikslais naudojamos priemonės yra išperkamos, pareikalaujamos, atperkamos ar konvertuojamos, tos operacijos turėtų būti grindžiamos vertėmis, nustatytomis pagal taikomus apskaitos standartus. Todėl visais šiais atvejais reikėtų nustatyti priemonių vertę ir taip užtikrinti, kad nebūtų apeinami Direktyvos 2013/36/ES reikalavimai dėl atlygio, visų pirma susiję su atlygio kintamosios dalies ir fiksuotosios dalies santykiu ir suderinimu su prisiimama rizika;

(7)

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 54 straipsnyje nustatyti papildomų 1 lygio priemonių nurašymo ir konvertavimo mechanizmai. Be to, Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio 1 dalies l punkto ii papunktyje reikalaujama, kad kitas priemones būtų galima visiškai pakeisti į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones arba nurašyti. Kadangi kitų priemonių konvertavimo ar nurašymo ekonominis rezultatas yra toks pats kaip papildomų 1 lygio priemonių, nustatant kitų priemonių nurašymo ar konvertavimo mechanizmus reikėtų atsižvelgti į papildomoms 1 lygio priemonėms taikomus mechanizmus su pakeitimais, atsižvelgiant į tai, kad kitos priemonės nelaikomos nuosavų lėšų priemonėmis rizikos ribojimo sumetimais. 2 lygio priemonėms netaikomi reguliavimo reikalavimai, susiję su nurašymu ir konvertavimu pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013. Siekiant užtikrinti, kad visų tokių kintamojo atlygio tikslais naudojamų priemonių vertė būtų sumažinta pablogėjus įstaigos kredito kokybei, reikėtų nustatyti atvejus, kuriais būtina nurašyti ar konvertuoti priemonę. Siekiant užtikrinti nuoseklų taikymą, reikėtų nustatyti 2 lygio ir kitų priemonių nurašymo, įrašymo ir konvertavimo mechanizmus;

(8)

su priemonėmis susijusios sumos gali būti paskirstomos įvairiais būdais. Jos gali būti kintamos ar fiksuotos ir gali būti mokamos periodiškai ar suėjus galutiniam priemonės terminui. Pagal Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto paskelbtas atlygio politikos ir praktikos gaires (3) siekiant skatinti patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą, paskirstomų sumų nereikėtų mokėti darbuotojams atidėjimo laikotarpiu. Paskirstomos sumos darbuotojams turėtų būti mokamos tik už laikotarpius, einančius po priemonės teisių suteikimo. Todėl kaip kintamąjį atlygį yra tinkama naudoti tik tas priemones, pagal kurias paskirstomos sumos yra periodiškai mokamos priemonės savininkui; nulinės atkarpos obligacijos ar priemonės, pagal kurias pajamos nėra paskirstomos, neįtraukiamos į didelę atlygio dalį, kuri turi būti sudaryta nustačius pusiausvyrą tarp priemonių, nurodytų Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio 1 dalies l punkte. Taip yra todėl, kad darbuotojai atidėjimo laikotarpiu gautų naudos iš didėjančių verčių – tai gali būti prilyginama paskirstomų sumų gavimui;

(9)

dėl labai didelių paskirstomų sumų gali sumažėti ilgalaikė paskata apdairiai prisiimti riziką, nes dėl jų faktiškai padidėja atlygio kintamoji dalis. Visų pirma paskirstomos sumos neturėtų būti mokamos ilgesniais nei vienerių metų intervalais, nes atidėjimo laikotarpiais faktiškai kauptųsi paskirstomos sumos ir įgijus teisę į kintamąjį atlygį būtų išmokėtos. Dėl paskirstomų sumų kaupimosi būtų apeinamas Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio 1 dalies g punktas, susijęs su atlygio kintamosios dalies ir fiksuotosios dalies santykiu, ir to straipsnio m punkte nurodytas principas, kad į atlygį, mokamą pagal atidėjimo tvarką, teisės suteikiamos ne greičiau kaip pro rata pagrindu. Todėl paskirstomos sumos, skiriamos po priemonės teisių suteikimo, neturėtų viršyti rinkos normų. Tai reikėtų užtikrinti reikalaujant, kad kintamojo atlygio tikslais naudojamos priemonės arba su jomis susijusios priemonės būtų daugiausia išleidžiamos kitiems investuotojams arba kad pagal tokias priemones paskirstomoms sumoms būtų nustatytos viršutinės ribos;

(10)

atidėjimo ir išlaikymo reikalavimų, kurie taikomi skiriant kintamąjį atlygį pagal Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio 1 dalį, turi būti laikomasi visais atitinkamais atvejais, be kita ko, kai kintamojo atlygio tikslais naudojamos priemonės yra pareikalaujamos, išperkamos, atperkamos ar konvertuojamos. Todėl tokiais atvejais priemonės turėtų būti pakeičiamos į papildomas 1 ar 2 lygio arba kitas priemones, kurios atspindi veiklą galinčios tęsti įstaigos kredito kokybę, turi požymių, lygiaverčių iš pradžių skirtos priemonės požymiams, ir jų vertė yra tokia pati, atsižvelgiant į visas nurašytas sumas. Jeigu priemonių, išskyrus papildomas 1 lygio priemones, terminas yra fiksuotas, tokių priemonių skyrimo metu reikėtų nustatyti jų likusiam terminui taikomus minimalius reikalavimus, siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų reikalavimus dėl kintamojo atlygio atidėjimo ir išlaikymo laikotarpių;

(11)

priemonių, kurios gali būti naudojamos kintamojo atlygio tikslais, klasės Direktyvoje 2013/36/ES neapribojamos konkrečia finansinių priemonių klase. Turėtų būti galima naudoti sintetines priemones ar sutartis tarp darbuotojų ir įstaigų, susietas su papildomomis 1 lygio ir 2 lygio priemonėmis, kurias galima visiškai konvertuoti ar nurašyti. Todėl galima nustatyti su tokiomis priemonėmis susijusias specialias sąlygas, kurios taikomos tik darbuotojams skiriamoms priemonėms, neįpareigojant nustatyti tokių sąlygų kitiems investuotojams;

(12)

grupės atveju emisijos gali būti valdomos centralizuotai patronuojančiojoje įmonėje. Todėl tokiai grupei priklausančios įstaigos ne visada gali išleisti priemones, tinkamas naudoti kintamojo atlygio tikslais. Reglamente (ES) Nr. 575/2013 numatoma galimybė tam tikromis sąlygomis papildomas 1 ir 2 lygio priemones, išleistas per konsoliduojamą subjektą, įtraukti į įstaigos nuosavas lėšas. Todėl turėtų būti galima naudoti tokias priemones kintamojo atlygio tikslais, jeigu yra aiškus ryšys tarp įstaigos, naudojančios šias priemones kintamojo atlygio tikslais, kredito kokybės ir priemonės emitento kredito kokybės. Toks ryšys paprastai yra tarp patronuojančiosios įmonės ir patronuojamosios įmonės. Laikantis lygiaverčių sąlygų kintamojo atlygio tikslais turėtų būti galima naudoti ir papildomoms 1 ir 2 lygio priemonėms nepriskiriamas priemones, kurios nėra įstaigos tiesiogiai išleistos. Kintamojo atlygio tikslais turėtų būti galima naudoti priemones, susietas su trečiosiose šalyse esančių patronuojančiųjų įmonių išleistomis susijusiomis priemonėmis ir lygiavertes papildomoms 1 ar 2 lygio priemonėms, jeigu tam tikras įvykis paremtas tuo, kad įstaiga naudoja tokią sintetinę priemonę;

(13)

šis reglamentas pagrįstas techninių reguliavimo standartų projektais, kuriuos Europos bankininkystės institucija (EBI) pateikė Europos Komisijai;

(14)

EBI surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų, išanalizavo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (4) 37 straipsnį įsteigta Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę,

a)

papildomų 1 lygio priemonių klasės, jeigu tos klasės tenkina 2 dalyje ir 2 straipsnyje nurodytas sąlygas ir atitinka 5 straipsnio 9 dalį ir 5 straipsnio 13 dalies c punktą;

b)

2 lygio priemonių klasės, jeigu tos klasės tenkina 2 dalyje ir 3 straipsnyje nurodytas sąlygas ir atitinka 5 straipsnį;

c)

priemonių, kurios gali būti visiškai konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones arba nurašytos ir kurios nėra nei papildomos 1 lygio priemonės, nei 2 lygio priemonės (toliau – kitos priemonės) 4 straipsnyje nurodytais atvejais, klasės, jeigu tos klasės tenkina 2 dalyje nurodytas sąlygas ir atitinka 5 straipsnį.

a)

priemonės nėra užtikrintos ar joms netaikoma garantija, kuria padidinamas turėtojo reikalavimų prioritetas;

b)

jeigu priemonę reglamentuojančiomis nuostatomis leidžiama ją konvertuoti, ta priemonė naudojama kintamojo atlygio skyrimo tikslais tik jeigu nustatytu konvertavimo kursu ar intervalu užtikrinama, kad priemonės, į kurią konvertuojama iš pradžių skirta priemonė, vertė nebūtų didesnė už iš pradžių skirtos priemonės vertę jos, kaip kintamojo atlygio, skyrimo metu;

c)

nuostatomis, reglamentuojančiomis tik kintamojo atlygio tikslais naudojamas konvertuojamas priemones, užtikrinama, kad priemonės, į kurią konvertuojama iš pradžių skirta priemonė, vertė nebūtų didesnė už iš pradžių skirtos priemonės vertę to konvertavimo metu;

d)

priemonę reglamentuojančiose nuostatose nurodoma, kad visos paskirstomos sumos priemonės turėtojui yra išmokamos bent kartą per metus;

e)

priemonių kaina atitinka jų vertę priemonės skyrimo metu pagal taikomą apskaitos standartą. Nustatant vertę atsižvelgiama į įstaigos kredito kokybę ir atliekamas nepriklausomas patikrinimas;

f)

nuostatomis, reglamentuojančiomis tik kintamojo atlygio tikslais išleistas priemones, reikalaujama, kad tuo atveju, kai priemonė yra išperkama, pareikalaujama, atperkama ar konvertuojama, vertė būtų nustatoma pagal apskaitos standartą.

a)

priemonę reglamentuojančiose nuostatose Reglamento (ES) Nr. 575/2013 52 straipsnio 1 dalies n punkto tikslais nurodomas tam tikras įvykis;

b)

a punkte nurodytas tam tikras įvykis įvyksta, kai priemonę išleidusios įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a punkte, tampa mažesnis už vieną iš šių ribų:

c)

įvykdomas vienas iš šių reikalavimų:

a)

priemonių, kaip kintamojo atlygio, skyrimo metu iki priemonių termino likęs laikotarpis yra lygus atidėjimo laikotarpių ir išlaikymo laikotarpių, taikomų su tų priemonių skyrimu susijusiam kintamajam atlygiui, sumai arba ją viršija;

b)

priemonę reglamentuojančiose nuostatose nurodoma, kad, įvykus tam tikram įvykiui, būtų visiškai arba laikinai nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonė būtų konvertuota į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;

c)

b punkte nurodytas tam tikras įvykis įvyksta, kai priemonę išleidusios įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a punkte, tampa mažesnis už vieną iš šių ribų:

d)

įvykdomas vienas iš 2 straipsnio c punkto reikalavimų.

a)

kitos priemonės tenkina 2 dalyje nurodytas sąlygas;

b)

kitos priemonės yra susietos su papildoma 1 lygio priemone arba 2 lygio priemone ir tenkina 3 dalyje nurodytas sąlygas;

c)

kitos priemonės yra susietos su priemone, kuri būtų laikoma papildoma 1 lygio priemone arba 2 lygio priemone, jeigu ją būtų išleidusi ne įstaigos patronuojančioji įmonė, kuri nėra konsoliduojama pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, ir kitos priemonės tenkina 4 dalies sąlygas.

a)

kitos priemonės yra išleidžiamos tiesiogiai arba per subjektą, įtrauktą į grupės konsolidavimą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, jeigu galima pagrįstai tikėtis, kad dėl priemonės emitento kredito kokybės pokyčio panašiai pasikeis įstaigos, naudojančios kitas priemones kintamojo atlygio tikslais, kredito kokybė;

b)

kitas priemones reglamentuojančiose nuostatose jų turėtojui nesuteikiama teisė paspartinti suplanuotus paskirstomų sumų arba pagrindinės sumos mokėjimus, išskyrus įstaigos nemokumo arba likvidavimo atvejį;

c)

kitų priemonių kaip kintamojo atlygio skyrimo metu iki kitų priemonių termino likęs laikotarpis yra lygus atidėjimo laikotarpių ir išlaikymo laikotarpių, taikomų skiriant tas priemones, sumai arba ją viršija;

d)

priemonę reglamentuojančiose nuostatose nurodoma, kad, įvykus tam tikram įvykiui, būtų visiškai arba laikinai nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonė būtų konvertuota į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;

e)

d punkte nurodytas tam tikras įvykis įvyksta, kai priemonę išleidusios įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a punkte, tampa mažesnis už vieną iš šių ribų:

f)

įvykdomas vienas iš 2 straipsnio c punkto reikalavimų.

a)

kitos priemonės tenkina 2 dalies a–e punktų sąlygas;

b)

kitos priemonės yra susietos su papildoma 1 lygio ar 2 lygio priemone, išleista per subjektą, įtrauktą į grupės konsolidavimą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių (toliau – susijusi priemonė);

c)

susijusi priemonė tenkina 2 dalies c ir f punktų sąlygas jos kaip kintamojo atlygio skyrimo metu;

d)

kitos priemonės vertė yra susieta su susijusia priemone taip, kad kitos priemonės vertė niekada neviršija susijusios priemonės vertės;

e)

paskirstomų sumų, mokamų po kitos priemonės teisių suteikimo, vertė yra susieta su susijusia priemone taip, kad mokamos paskirstomos sumos niekada neviršija paskirstomų sumų, mokamų pagal susijusią priemonę, vertės;

f)

kitas priemones reglamentuojančiose nuostatose numatyta, kad tuo atveju, kai susijusi priemonė pareikalaujama, išperkama, atperkama ar konvertuojama atidėjimo ar išlaikymo laikotarpiu, kitos priemonės susiejamos su šio straipsnio sąlygas tenkinančia lygiaverte susijusia priemone taip, kad kitų priemonių bendra vertė nepadidėtų.

a)

kompetentingos institucijos, taikydamos Direktyvos 2013/36/ES 127 straipsnį, nustatė, kad trečiosios šalies priežiūros institucija vykdo įstaigos, išleidžiančios priemonę, su kuria susiejamos kitos priemonės, konsoliduotą priežiūrą, lygiavertę toje direktyvoje nustatytais principais ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyriaus reikalavimais reglamentuojamai priežiūrai;

b)

kitos priemonės tenkina 3 dalies a punkte ir c–f punktuose nurodytas sąlygas.

a)

to konvertavimo koeficientas ir leidžiamos konvertuoti sumos limitas;

b)

priemonių konvertavimo į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones intervalas.

a)

priemonės turėtojo reikalavimai įstaigos nemokumo arba likvidavimo atveju;

b)

suma, mokėtina priemonės pareikalavimo arba išpirkimo atveju;

c)

pagal priemonę paskirstomos sumos.

a)

sumą, kuri būtina siekiant visiškai atkurti įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą iki procentinės dalies, kuri priemonę reglamentuojančiose nuostatose numatyta kaip tam tikras įvykis;

b)

visą priemonės pagrindinę sumą.

a)

informuoti darbuotojus, kuriems priemonės skirtos kaip kintamasis atlygis, ir asmenis, kurie tebėra tokių priemonių turėtojai;

b)

nurašyti priemonių pagrindinę sumą arba konvertuoti priemones į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, pagal šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

a)

įrašymai grindžiami pelnu, gautu priemonės emitentui priėmus oficialų sprendimą, kuriuo patvirtinamas galutinis pelnas;

b)

bet kokį su priemone susijusį įrašymą ar atkarpų už sumažintą pagrindinę sumą mokėjimą įstaiga vykdo naudodamasi visiška veiksmų laisve ir atsižvelgdama į apribojimus, nustatytus pagal c, d ir e punktus; įstaiga neprivalo tam tikromis aplinkybėmis atlikti įrašymą ar jį paspartinti;

c)

įrašymas kintamojo atlygio tikslais naudojamoms papildomoms 1 lygio kapitalo priemonėms, 2 lygio priemonėms ir kitoms priemonėms, kurioms buvo taikytas nurašymas, yra vykdomas pro rata pagrindu;

d)

didžiausia su 2 lygio ir kitomis priemonėmis susijusio įrašymo sumai priskirtina suma kartu su atkarpų už sumažintą pagrindinę sumą mokėjimu yra lygi įstaigos pelnui, padaugintam iš sumos, apskaičiuotos i papunktyje nustatytą sumą padalijus iš ii papunktyje nustatytos sumos:

e)

visų įrašymo sumų ir atkarpų už sumažintą pagrindinę sumą mokėjimų suma laikoma mokėjimu, dėl kurio sumažėja bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, ir jai, kaip ir kitoms su bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis susijusioms paskirstomoms sumoms, taikomi Direktyvos 2013/36/ES 141 straipsnio 2 dalyje nustatyti su didžiausia galima paskirstyti suma susiję apribojimai.

20.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 148/29

(1)

atsižvelgiant į Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytą įgaliojimą parengti metodus, pagal kuriuos nustatant nuosavų lėšų reikalavimus „proporcingai įstaigų veiklos, susijusios su pasirinkimo sandoriais ir varantais, mastui ir sudėtingumui“ atsižvelgiama ne tik į delta riziką, bet ir kitų rūšių riziką, būtų tikslinga sukurti skirtingų sudėtingumo lygių ir skirtingo jautrumo rizikai metodus, kurie galėtų tikti skirtingų pobūdžių įstaigoms. Todėl pasirinkimo sandorių ir varantų ne delta rizikai apskaičiuoti tikslinga numatyti šiuos tris didėjančio sudėtingumo tvarka išdėstytus metodus: i) supaprastintas metodas; ii) delta plius metodas; iii) scenarijų metodas. Šia trimis metodais pagrįsta sistema iš esmės įgyvendinama Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) ne delta rizikos sistema su būtinais pakeitimais, padarytais siekiant atsižvelgti į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013. Papildoma nauda yra tokia, kad užtikrinamas Sąjungos taisyklių ir tarptautiniu mastu sutartų būtiniausių standartų suderinamumas;

(2)

atsižvelgiant į tai, kad delta plius metodą taikančioms įstaigoms būtina suteikti galimybę vertinti pertraukiamus pasirinkimo sandorius jautresniu rizikai būdu, įstaigos turėtų gebėti derinti pasirinkimo sandorių ir varantų rizikos vertinimo metodus tam tikromis sąlygomis ne tik grupėse, bet ir atskiruose juridiniuose subjektuose. Vis dėlto norint, kad įstaigos negalėtų pasirinktinai taikyti metodų savo nuosavų lėšų reikalavimams sumažinti, individualiai metodų derinį reikėtų leisti taikyti tik tuo atveju, jei įstaigos pateikia išsamią informaciją apie kiekvieno metodo taikymo sritį prieš pradėdamos jį taikyti, kad ilgainiui metodas būtų taikomas nuosekliai;

(3)

ne delta rizikos rūšys, susijusios su pasirinkimo sandoriais ir varantais, gali apimti (bet tuo neapsiriboti) riziką, atsirandančią dėl finansinės priemonės gama pokyčių, kuri vadinama „gama rizika“ arba kreivės išgaubtumo rizika, kaip nustatyta šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte, riziką, atsirandančią dėl vega pokyčių, kuri vadinama „vega rizika“ arba kintamumo rizika, kaip nustatyta šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkte, riziką, atsirandančią dėl palūkanų normų pokyčių, kuri vadinama palūkanų normų rizika arba „ro rizika“, netiesiškumus, kurių neapima gama rizika, ir numanomos krepšelio pasirinkimo sandorių ar varantų koreliacijos riziką. Iš tų rizikos rūšių tik gama ir vega rizika yra tokio reikšmingumo, kuris pagrindžia nuosavų lėšų kapitalo reikalavimų taikymą net sudėtingesnėse įstaigose, todėl tik tos rizikos rūšys gali būti įtrauktos apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus. Reglamente (ES) Nr. 575/2013 reikalaujama, kad įstaigos gautų išankstinį savo kompetentingos institucijos leidimą taikyti vidaus modelį delta dydžiui apskaičiuoti. Tačiau ne delta rizikos metodų taikymas turi būtų stebimas ir vertinamas įstaigų priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procese, kuris nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/36/ES (2). Be to, atsižvelgiant į didesnį scenarijų metodo sudėtingumą, būtina užtikrinti atidesnę kompetentingų institucijų stebėseną, o tą metodą naudojančios įstaigos turėtų laikytis specialių taikymo sąlygų prieš jį taikydamos pirmą kartą, o vėliau nuolat;

(4)

atsižvelgiant į tai, kad Reglamento (ES) Nr. 575/2013 330 straipsnis dėl fiksuotųjų ir kintamųjų palūkanų normų apsikeitimo sandorių taikomas tik palūkanų normų rizikos tikslais, jis neturėtų būti taikomas tam tikroms finansinėms priemonėms, tokioms kaip pasirinkimo sandoriai dėl apsikeitimo sandorių;

(5)

šio reglamento nuostatos glaudžiai susijusios, nes visos jos nagrinėja pasirinkimo sandorių ir varantų, susijusių su skirtingomis pagrindinėmis pozicijomis, ne delta rizikos vertinimą. Siekiant užtikrinti tų nuostatų, kurios turėtų įsigalioti tuo pat metu, nuoseklumą ir asmenims, kuriems tie įpareigojimai taikomi, sudaryti palankesnes sąlygas visapusiškai juos apžvelgti ir su jais susipažinti vienoje vietoje, pageidautina visus techninius reguliavimo standartus šiuo klausimu, kurių reikalaujama pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, pateikti viename reglamente;

(6)

šis reglamentas grindžiamas techninių reguliavimo standartų projektais, kuriuos Komisijai pateikė Europos bankininkystės institucija;

(7)

Europos bankininkystės institucija dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (3) 37 straipsnį, pateikti savo nuomonę,

(a)

supaprastintą metodą, kaip nustatyta šio reglamento 2 ir 3 straipsniuose;

(b)

delta plius metodą, kaip nustatyta šio reglamento 4, 5 ir 6 straipsniuose;

(c)

scenarijų metodą, kaip nustatyta šio reglamento 7, 8 ir 9 straipsniuose.

(a)

išskaido pasirinkimo sandorių ar varantų krepšelius į pagrindines dalis;

(b)

išskaido viršutines ir apatines ribas ar kitus pasirinkimo sandorius, susijusius su skirtingų datų palūkanų normomis, į atskirų pasirinkimo sandorių skirtingais laikotarpiais grandinę;

(c)

vertina pasirinkimo sandorius ar varantus pagal fiksuotųjų ir kintamųjų palūkanų normų apsikeitimo sandorius kaip pasirinkimo sandorius ar varantus pagal apsikeitimo sandorių fiksuotųjų palūkanų sudedamąją dalį;

(d)

vertina pasirinkimo sandorius ar varantus, susijusius su daugiau nei viena 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta pagrindine pozicija, kaip pasirinkimo sandorių ar varantų krepšelį, kai kiekvienas pasirinkimo sandoris turi vieną aiškią pagrindinę poziciją.

(a)

bendra suma, kaip nurodyta 2–5 dalyse;

(b)

pagal riziką įvertinta delta koeficiento suma, kuri apskaičiuojama kaip pagrindinės priemonės rinkos vertė, padauginta iš delta koeficiento ir vieno iš šių atitinkamų koeficientų:

(a)

kai pirkėjas turi besąlygišką teisę pirkti pagrindinį turtą iš anksto nustatyta kaina galiojimo pabaigos datą arba bet kuriuo metu prieš galiojimo pabaigos datą ir kai pardavėjas yra įsipareigojęs įvykdyti pirkėjo reikalavimus („paprasti pasirinkimo pirkti sandoriai ar varantai“);

(b)

kai pirkėjas turi besąlygišką teisę parduoti pagrindinį turtą tokiu pačiu būdu, kaip aprašyta a punkte („paprasti pasirinkimo parduoti sandoriai ar varantai“).

(a)

pasirinkimo sandoris ar varantas apima teisę parduoti pagrindinį turtą („ilgasis pardavimas“) ir yra sujungtas su turimomis pagrindinio turto dalimis („ilgoji pozicija pagrindinėje priemonėje“);

(b)

pasirinkimo sandoris ar varantas apima teisę įsigyti pagrindinį turtą („ilgasis pirkimas“) ir yra sujungtas su pažadu parduoti turimas pagrindinės priemonės dalis („trumpoji pozicija pagrindiniame turte“).

(a)

pagrindinio vertybinio popieriaus rinkos vertė, padauginta iš specialiosios ir bendrosios rinkos rizikos reikalavimų pagrindiniam turtui;

(b)

pagal vertinimo rinkos kainomis metodą arba vertinimo pagal modelį metodą nustatyta pozicijos vertė, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 104 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose („pasirinkimo sandorio ar varanto rinkos vertė“).

(a)

nuosavų lėšų reikalavimai, susiję su delta daline išvestine atsižvelgiant į pagrindinės pozicijos kainą, kuri obligacijų pasirinkimo sandorių ar varantų atveju yra delta dalinė išvestinė atsižvelgiant į pagrindinės obligacijos pelningumą pasibaigus terminui, o pasirinkimo sandorių dėl apsikeitimo sandorių atveju – delta dalinė išvestinė atsižvelgiant į apsikeitimo sandorio normas;

(b)

reikalavimas, susijęs su pasirinkimo sandorio ar varanto vertės pirmąja daline išvestine, atsižvelgiant į numanomą kintamumą.

(a)

įsigijus pasirinkimo sandorius ar varantus, kaip didžiausia suma nuo nulio iki skirtumo tarp šių verčių:

(b)

pardavus pasirinkimo sandorius ar varantus, kaip didžiausia suma nuo nulio iki skirtumo tarp šių sumų:

(a)

kiekvieno atskiro pasirinkimo sandorio ar varanto atveju apskaičiuojamas gama koeficiento poveikis;

(b)

susumuojami atskirų pasirinkimo sandorių ar varantų, grindžiamų tos pačios aiškios rūšies pagrindine pozicija, gama koeficiento poveikiai;

(c)

visų neigiamų verčių, gautų atliekant b veiksmą, sumos absoliuti vertė yra nuosavų lėšų reikalavimai gama rizikai padengti. Teigiamos vertės, gautos atliekant b veiksmą, neįtraukiamos.

(a)

palūkanų normų ta pačia valiuta atveju: kiekviena terminų grupė, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 339 straipsnio 2 lentelėje;

(b)

nuosavybės vertybinių popierių ir akcijų indeksų atveju: kiekviena rinka, kaip apibrėžta taisyklėse, kurios turi būti parengtos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 341 straipsnio 3 dalį;

(c)

užsienio valiutų ir aukso atveju: kiekviena valiutų pora ir auksas;

(d)

biržos prekių atveju: biržos prekės, kurios laikomos tapačiomis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 357 straipsnio 4 dalyje.

(a)

kiekvieno atskiro pasirinkimo sandorio atveju nustatoma vega koeficiento vertė;

(b)

kiekvieno atskiro pasirinkimo sandorio atveju apskaičiuojamas tikėtinas numanomo kintamumo pokytis pridedant arba atimant 25 %, kai numanomas kintamumas suprantamas pagal 4 straipsnio 2 dalį;

(c)

kiekvieno atskiro pasirinkimo sandorio atveju vega koeficiento vertė, gauta atliekant a punkte nurodytą veiksmą, dauginama iš numanomo kintamumo tikėtino pokyčio, gauto atliekant b punkte nurodytą veiksmą;

(d)

kiekvienos aiškios pagrindinės pozicijos rūšies, suprantamos pagal 5 straipsnio 3 dalį, atveju susumuojamos vertės, gautos atliekant c punkte nurodytą veiksmą;

(e)

atliekant d punkte nurodytą veiksmą gautų absoliučių verčių suma yra bendras nuosavų lėšų reikalavimas vega rizikai padengti.

(a)

yra įsteigusios rizikos kontrolės padalinį, kuris stebi įstaigų pasirinkimo sandorių portfelio riziką ir apie rezultatus praneša vadovybei;

(b)

kompetentingoms institucijoms pranešė apie iš anksto nustatytą pozicijų, kurias ilgainiui nuosekliai turi apimti šis metodas, apimtį;

(c)

įtraukia scenarijų metodo rezultatus į įstaigos vadovybei teikiamas vidaus ataskaitas.

(a)

palūkanų normų pasirinkimo sandorių ar varantų atveju, pridedant arba atimant tikėtiną palūkanų normų pasikeitimą, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 339 straipsnio 2 lentelės 5 skiltyje;

(b)

nuosavybės priemonių ar akcijų indeksų pasirinkimo sandorių ar varantų atveju, pridedant arba atimant koeficientą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 343 straipsnyje;

(c)

užsienio valiutos ir aukso pasirinkimo sandorių ar varantų atveju, pridedant arba atimant koeficientą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 351 straipsnyje, arba, kai tinkama, pridedant arba atimant koeficientą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 354 straipsnyje;

(d)

biržos prekių pasirinkimo sandorių (varantų) atveju, pridedant arba atimant koeficientą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 360 straipsnio 1 dalies a punkte.

(a)

kiekvieno atskiro pasirinkimo sandorio ar varanto atveju visi 8 straipsnyje nurodyti scenarijai taikomi modeliuotiems gryniesiems nuostoliams ar grynajam pelnui apskaičiuoti pagal kiekvieną scenarijų. Tas modeliavimas atliekamas naudojant visiško perkainojimo metodus, kai kainų pokyčiai modeliuojami taikant kainodaros modelius ir nenaudojant vietos apytikrių šių modelių reikšmių;

(b)

kiekvienos aiškios pagrindinės pozicijos rūšies, kaip nurodyta 5 straipsnio 3 dalyje, atveju agreguojamos vertės, gautos atliekant a punkte nurodytą skaičiavimą taikant atskirą scenarijų;

(c)

kiekvienos aiškios pagrindinės pozicijos rūšies, kaip nurodyta 5 straipsnio 3 dalyje, atveju „atitinkamas scenarijus“ apskaičiuojamas kaip scenarijus, pagal kurį atliekant b veiksmą nustatytos vertės pavirsta didžiausiais nuostoliais arba, jei nuostolių nėra, mažiausiu pelnu;

(d)

kiekvienos aiškios pagrindinės pozicijos rūšies, kaip nurodyta 5 straipsnio 3 dalyje, atveju nuosavų lėšų reikalavimai apskaičiuojami pagal II priede nurodytą formulę;

(e)

bendras nuosavų lėšų reikalavimas pasirinkimo sandorių ar varantų ne delta rizikos atveju yra nuosavų lėšų reikalavimų, gautų atliekant d punkte nurodytą skaičiavimą visų aiškių pagrindinių pozicijų rūšių atveju, kaip nurodyta 5 straipsnio 3 dalyje, suma.

20.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 148/36

(1)

pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 143 straipsnio 3 dalį reitingų sistema taikoma tokių rūšių pozicijoms, kurių reitingus galima nustatyti pagal konkrečią reitingų sistemą;

(2)

Reglamente (ES) Nr. 575/2013 daromas skirtumas tarp vidaus reitingais pagrįsto metodo (IRB metodo) ir pažangiojo vertinimo metodo (AMA metodo) reikšmingo išplėtimo ar pakeitimų, dėl kurių reikia kreiptis leidimo, ir visų kitų pakeitimų, apie kuriuos reikia pranešti. Pastaruoju atveju Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nenurodytas pranešimo apie metodų išplėtimą ar pakeitimą laikas, t. y. ar apie pakeitimą reikia pranešti prieš jo įgyvendinimą, ar po jo. Reikėtų laikytis nuomonės, kad apie nesvarbų metodų išplėtimą ar pakeitimus kompetentingoms institucijoms nebūtina žinoti iš anksto. Be to, ir įstaigoms būtų efektyviau ir lengviau rinkti informaciją apie tokius nesvarbius pakeitimus ir periodiškai pranešti kompetentingoms institucijoms. Iš tiesų tai jau yra kelių valstybių narių priežiūros institucijų praktika. Todėl metodų išplėtimą ir pakeitimus, apie kuriuos reikia pranešti, reikėtų papildomai suskirstyti į tuos, apie kuriuos reikia pranešti prieš įgyvendinimą, ir į tuos, apie kuriuos tereikia pranešti po įgyvendinimo. Taip būtų papildomai užtikrinta, kad kompetentingos institucijos vykdydamos įprastines užduotis daugiausia dėmesio skirtų metodų išplėtimui ir pakeitimams, dėl kurių gali iš esmės pasikeisti nuosavų lėšų reikalavimai arba modelių ar reitingų sistemų rezultatai. Be to, taip būtų užtikrinta, kad, laikantis į riziką orientuoto priežiūros požiūrio, įstaigos atskirtų labai reikšmingą metodų išplėtimą ir pakeitimus nuo nesvarbių. Toks metodų išplėtimo ir pakeitimų, apie kuriuos reikia pranešti prieš įgyvendinimą, atskyrimas nuo tų, apie kuriuos reikia pranešti po įgyvendinimo, būtų apdairus turint omenyje tai, kad, gavusios pranešimą prieš įgyvendinimą, kompetentingos institucijos turėtų galimybę įvertinti, ar šis reglamentas teisingai taikomas. Dėl to savo ruožtu taip pat sumažėtų įstaigai tenkanti su priežiūra susijusi našta;

(3)

modelių išplėtimo arba pakeitimų reikšmingumas paprastai priklauso nuo siūlomo išplėtimo arba pakeitimo rūšies ir kategorijos (tai turėtų rodyti kokybiniai kriterijai) ir nuo galimybės, kad dėl jų pasikeis nuosavų lėšų reikalavimai arba, kai taikoma, pagal riziką įvertintų pozicijų sumos (tai turėtų rodyti kiekybiniai kriterijai). Todėl bet koks kiekybinis metodų išplėtimo arba pakeitimo reikšmingumo peržiūrėjimo kriterijus turėtų būti riba, grindžiama nuosavų lėšų reikalavimų arba, kai taikoma, pagal riziką įvertintų pozicijų sumų procentiniu pokyčiu prieš pakeitimą ir po jo;

(4)

AMA metodų išplėtimo ir pakeitimų atveju kiekybinė riba paprastumo sumetimais turėtų būti apskaičiuojama remiantis nuosavų lėšų reikalavimais, tačiau IRB metodų pakeitimų atveju riba turėtų būti apskaičiuojama remiantis pagal riziką įvertintų pozicijų sumomis, kad ribų netinkamai nepaveiktų atliktų kredito vertės koregavimų sumų skirtumai, turintys įtakos nuosavų lėšų reikalavimams, bet ne pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms. Be to, kiekybinės ribos turėtų būti nustatytos taip, kad būtų atsižvelgta į bendrą metodų išplėtimo arba pakeitimų poveikį kapitalui, kurio reikalaujama pagal vidaus metodus ir standartizuotus metodus, siekiant parodyti, kokiu mastu vidaus metodai taikomi bendriems nuosavų lėšų reikalavimams arba pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms nustatyti. Tai galioja visoms abiejų metodų riboms, išskyrus 4 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje nurodytą antrąją IRB metodo ribą ir IRB metodo išankstinio pranešimo ribą, kurios nustatytos turint omenyje pakeitimų poveikį pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms, kurioms taikomas konkretus modelis. Tiek IRB metodo, tiek AMA metodo konkretaus išplėtimo arba pakeitimo poveikis turėtų būti apskaičiuojamas imant tą patį laiką, nes pozicijų rinkinys (IRB metodo atveju) ir rizikos pobūdis (AMA metodo atveju) laikui bėgant yra santykinai stabilūs;

(5)

kompetentingos institucijos dėl modelių išplėtimo ir pakeitimų, apie kuriuos pranešta, gali bet kada imtis tinkamų priežiūros priemonių, remdamosi nuolatine esamo leidimo naudoti vidaus metodus peržiūra, numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (2) 101 straipsnyje. Viena vertus, taip siekiama užtikrinti, kad būtų toliau laikomasi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriaus 6 skirsnyje arba trečios dalies III antraštinės dalies 4 skyriuje, arba trečios dalies IV antraštinės dalies 5 skyriuje nustatytų reikalavimų. Kita vertus, būtina nustatyti taisykles, kuriomis nustatoma, kada reikia iš naujo patvirtinti vidaus metodų išplėtimą ir pakeitimus ir iš naujo apie juos pranešti. Tokios taisyklės neturėtų turėti poveikio su priežiūra susijusiems vidaus modelių peržiūros metodams arba administraciniams procesams, numatytiems Reglamento (ES) Nr. 575/2013 20 straipsnio 8 dalyje;

(6)

vidaus metodų nuolatinio dalinio taikymo arba, kai taikoma, vidaus metodų nuoseklaus taikymo pakeitimai IRB atveju yra aptarti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 148 ir 150 straipsniuose, o AMA metodo atveju – Reglamento (ES) Nr. 575/2013 314 straipsnyje. Todėl šiame reglamente tų rūšių pakeitimų aptarti nereikėtų;

(7)

kompetentingų institucijų leidimas yra susijęs su metodų metodika, procesais, kontrolės priemonėmis, duomenų rinkimu ir IT sistemomis, todėl šiame reglamente nereikėtų aptarti nuolatinio modelių derinimo su apskaičiavimui naudojamu duomenų rinkiniu, remiantis patvirtinta metodika, procesais, kontrolės priemonėmis, duomenų rinkimu ir IT sistemomis;

(8)

kad kompetentingos institucijos galėtų įvertinti, ar įstaigos teisingai taiko metodų išplėtimo ir pakeitimų reikšmingumo vertinimo taisykles, įstaigos kompetentingoms institucijoms turėtų pateikti tinkamus dokumentus. Siekiant sumažinti įstaigoms tenkančią priežiūros naštą ir padidinti kompetentingų institucijų procedūrų veiksmingumą ir rezultatyvumą šiuo požiūriu, reikėtų nustatyti taisykles, kuriomis patikslinami dokumentų, pateiktinų kartu su prašymais patvirtinti metodų išplėtimą ir pakeitimus arba pranešimais apie juos, reikalavimai;

(9)

šis reglamentas grindžiamas techninių reguliavimo standartų projektais, kuriuos Europos bankininkystės institucija pateikė Komisijai;

(10)

kadangi šio reglamento nuostatos taikomos nuosavų lėšų reikalavimams kredito ir operacinei rizikai padengti skirtų AMA ir IRB metodų išplėtimui ir (arba) pakeitimams ir kadangi atitinkami tų dviejų rūšių vidaus metodų priežiūros klausimai bei procedūros yra panašūs, tos nuostatos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje. Siekiant užtikrinti tų nuostatų nuoseklumą ir palengvinti sąlygas visapusiškai jas apžvelgti ir su jomis koordinuotai susipažinti asmenims, kuriems taikomi atitinkami įpareigojimai, pageidautina, kad jos įsigaliotų vienu metu ir kad visi Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 reikalaujami techniniai reguliavimo standartai dėl vidaus modelių, skirtų kredito ir operacinei rizikai, išplėtimo ir pakeitimų būtų pateikti viename reglamente. Kadangi 312 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punkte aptariamas skirtingas dalykas, šiame reglamente vis dėlto aptariami tik b ir c punktai;

(11)

Europos bankininkystės institucija dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (3) 37 straipsnį, pateikti savo nuomonę,

a)

reikšmingas išplėtimas ir pakeitimai, dėl kurių pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 143 straipsnio 3 dalį ir 312 straipsnio 2 dalį reikia gauti atitinkamų kompetentingų institucijų leidimą;

b)

kitas išplėtimas ir pakeitimai, apie kuriuos reikia pranešti kompetentingoms institucijoms.

a)

išplėtimas ir pakeitimai, apie kuriuos reikia pranešti iki įgyvendinimo;

b)

išplėtimas ir pakeitimai, apie kuriuos reikia pranešti po įgyvendinimo.

a)

vertindamos kiekybinį poveikį įstaigos naudoja naujausius turimus duomenis;

b)

jeigu kiekybinio poveikio neįmanoma tiksliai įvertinti, tuomet įstaigos poveikį įvertina remdamosi reprezentatyvia imtimi arba kitomis patikimomis indukcijos metodikomis;

c)

pakeitimų, neturinčių tiesioginio kiekybinio poveikio, kiekybinio poveikio, kaip nustatyta 4 straipsnio 1 dalies c punkte IRB metodo atveju arba 6 straipsnio 1 dalies c punkte AMA metodo atveju, apskaičiuoti nereikia.

a)

jie priskiriami prie reitingų sistemos arba vidaus modelių metodo, taikomo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, taikymo masto pakeitimų, apibūdintų I priedo I dalies 1 skirsnyje;

b)

jie priskiriami prie reitingų sistemų arba vidaus modelių metodo, taikomo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, pakeitimų, apibūdintų I priedo II dalies 1 skirsnyje;

c)

jų rezultatas yra bet kuris iš toliau nurodytų:

a)

skaitiklyje – pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, skirtų kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikai ir susijusių su vidaus reitingų sistemos arba vidaus modelių metodo, taikomo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, taikymo mastu, skirtumas prieš ir po pakeitimo ES patronuojančiosios įstaigos konsoliduotu lygmeniu arba įstaigos, kuri nėra nei patronuojančioji įstaiga, nei patronuojamoji įmonė, lygmeniu;

b)

vardiklyje – bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, skirtos kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikai, prieš pakeitimą ES patronuojančiosios įstaigos konsoliduotu lygmeniu arba atitinkamai įstaigos, kuri nėra nei patronuojančioji įstaiga, nei patronuojamoji įmonė, lygmeniu.

a)

skaitiklyje – pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, skirtų kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikai ir susijusių su vidaus reitingų sistemos arba vidaus modelių metodo, taikomo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, taikymo mastu, skirtumas prieš ir po pakeitimo;

b)

vardiklyje – pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, skirtos kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikai ir susijusios su reitingų sistemos arba vidaus modelių metodo, taikomo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, taikymo mastu, prieš pakeitimą,

a)

apie pakeitimus, kurie atitinka kurias nors iš toliau nurodytų sąlygų, kompetentingoms institucijoms pranešama bent prieš du mėnesius iki įgyvendinimo:

b)

apie visus kitus pakeitimus kompetentingoms institucijoms pranešama po įgyvendinimo bent kartą per metus.

a)

skaitiklyje – pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, skirtų kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikai ir susijusių su vidaus reitingų sistemos arba vidaus modelių metodo, taikomo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, taikymo mastu, skirtumas prieš ir po pakeitimo;

b)

vardiklyje – pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, skirtos kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikai ir susijusios su reitingų sistemos arba vidaus modelių metodo, taikomo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, taikymo mastu, prieš pakeitimą.

a)

jie priskiriami prie išplėtimo atvejų, apibūdintų II priedo I dalies 1 skirsnyje;

b)

jie priskiriami prie pakeitimų, apibūdintų II priedo II dalies 1 skirsnyje;

c)

jų rezultatas yra bet kuris iš toliau nurodytų:

a)

skaitiklyje – nuosavų lėšų reikalavimų operacinei rizikai padengti, susijusių su AMA metodo modelio taikymo sritimi, skirtumas prieš ir po išplėtimo arba pakeitimo konsoliduotu ES patronuojančiosios įstaigos lygmeniu arba įstaigos, kuri nėra nei patronuojančioji įstaiga, nei patronuojamoji įmonė, lygmeniu;

b)

vardiklyje – bendri nuosavų lėšų reikalavimai operacinei rizikai padengti prieš išplėtimą arba pakeitimą konsoliduotu ES patronuojančiosios įstaigos lygmeniu arba atitinkamai įstaigos, kuri nėra nei patronuojančioji įstaiga, nei patronuojamoji įmonė, lygmeniu.

a)

skaitiklyje – nuosavų lėšų reikalavimų operacinei rizikai padengti, susijusių su modelio taikymo sritimi, skirtumas prieš ir po išplėtimo arba pakeitimo konsoliduotu patronuojančiosios įstaigos, kuri nėra ES patronuojančioji įstaiga, lygmeniu arba patronuojamosios įmonės lygmeniu, jeigu patronuojančioji įstaiga nėra gavusi leidimo taikyti AMA metodą;

b)

vardiklyje – bendri nuosavų lėšų reikalavimų operacinei rizikai padengti prieš išplėtimą arba pakeitimą konsoliduotu patronuojančiosios įstaigos, kuri nėra ES patronuojančioji įstaiga, lygmeniu arba atitinkamai patronuojamosios įmonės lygmeniu, jeigu patronuojančioji įstaiga nėra gavusi leidimo taikyti AMA metodą.

a)

apie išplėtimą ir pakeitimus, kuriems taikomas II priedo I dalies 2 skirsnis ir II dalies 2 skirsnis, kompetentingoms institucijoms pranešama bent prieš du mėnesius iki įgyvendinimo;

b)

apie visus kitus išplėtimo atvejus ir pakeitimus kompetentingoms institucijoms pranešama po įgyvendinimo bent kartą per metus.

a)

išplėtimo arba pakeitimo aprašymą, pagrindimą ir tikslą;

b)

įgyvendinimo datą;

c)

taikymo sritį, kuriai turi įtakos modelio išplėtimas arba pakeitimas, kartu su apimties požymiais;

d)

techninį (-ius) ir proceso dokumentą (-us);

e)

įstaigų nepriklausomos peržiūros arba patvirtinimo ataskaitas;

f)

patvirtinimą, kad išplėtimą arba pakeitimą pagal įstaigos patvirtinimo procesus patvirtino kompetentingi organai, ir patvirtinimo datą;

g)

kai taikoma, išplėtimo arba pakeitimo kiekybinį poveikį pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms arba nuosavų lėšų reikalavimams;

h)

įstaigos vidaus modelių, kuriuos reikia patvirtinti, dabartinės ir ankstesnės versijos numerio įrašus.

20.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 148/50

(1)

Direktyvos 2013/36/ES 77 straipsnio 3 dalyje nurodytos tik skolos priemonės, todėl nuosavybės priemonės prekybos knygoje neturėtų būti įtrauktos į specifinės rizikos reikšmingumo vertinimą;

(2)

specifinės rizikos pozicijų reikšmingumas absoliučia išraiška turėtų būti vertinamas taikant standartizuotas grynųjų skolos priemonių pozicijų apskaičiavimo taisykles. Atliekant šį vertinimą turėtų būti atsižvelgiama tiek į ilgąsias, tiek į trumpąsias grynąsias pozicijas, apskaičiuotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (2) 327 straipsnio 1 dalį, pripažinus apsidraudimą, kurį suteikia kredito išvestinės finansinės priemonės pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 346 ir 347 straipsnius;

(3)

Direktyvos 2013/36/ES 77 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje dėl specifinės rizikos prekybos knygoje kalbama apie „daug reikšmingų skirtingų emitentų skolos priemonių pozicijų“. Todėl šiomis taisyklėmis nustatoma skirtingų emitentų skolos priemonių reikšmingų pozicijų didelių skaičių reikšmingumo riba pagal tos direktyvos 77 straipsnio 4 dalį;

(4)

šis reglamentas grindžiamas techninių reguliavimo standartų projektais, kuriuos Europos bankininkystės institucija pateikė Komisijai;

(5)

Europos bankininkystės institucija dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (3) 37 straipsnį, pateikti nuomonę,

20.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 148/52

(1)

Reglamento (ES) Nr. 211/2011 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasiūlytos piliečių iniciatyvos registracijos metu bent ketvirtadalyje valstybių narių piliečių iniciatyvą pasirašiusiųjų skaičius turėtų atitikti Europos Parlamento narių, išrinktų kiekvienoje valstybėje narėje, skaičių, padaugintą iš 750. Tie minimalūs skaičiai nustatyti reglamento I priede;

(2)

2013 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Taryba priėmė Sprendimą 2013/312/ES, kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis (2). Tuo 2013 m. birželio 30 d. įsigaliojusiu sprendimu nustatytas kiekvienoje valstybėje narėje išrinktų atstovų į 2014–2019 m. kadencijos Europos Parlamentą skaičius. 2014–2019 m. Europos Parlamento kadencija prasideda 2014 m. liepos 1 d.;

(3)

Reglamento (ES) Nr. 211/2011 I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

20.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 148/54

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 223/2014 Komisijai leidžiama priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų papildomi jo neesminiai su Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondu (EPSF) susiję elementai;

(2)

Reglamente (ES) Nr. 223/2014 reikalaujama, kad vadovaujančioji institucija įdiegtų sistemą, kurioje kompiuterine forma būtų registruojami ir saugomi kiekvieno veiksmo duomenys, įskaitant su labiausiai skurstančių asmenų socialinės įtraukties veiksmų programomis (VP II) susijusius duomenis apie atskirus dalyvius, reikalingi stebėsenos, vertinimo, finansų valdymo, tikrinimo ir audito tikslais. Todėl būtina sudaryti duomenų, kuriuos reikia registruoti ir saugoti toje sistemoje, sąrašą;

(3)

tam tikri duomenys svarbūs tik tam tikrų tipų veiksmams arba tik vieno tipo veiksmų programai, todėl reikėtų patikslinti, kam taikomi duomenų teikimo reikalavimai. Turi būti atsižvelgta į Reglamente (ES) Nr. 223/2014 nustatytus konkrečius reikalavimus dėl duomenų apie atskirus dalyvius, jei veiksmai remiami pagal VP II, registravimo ir saugojimo;

(4)

sudarant duomenų sąrašą turėtų būti atsižvelgta į Reglamente (ES) Nr. 223/2014 nustatytus ataskaitų teikimo reikalavimus, siekiant užtikrinti, kad kiekvieno veiksmo finansų valdymui ir stebėsenai reikalingi duomenys, įskaitant rengiant mokėjimo prašymus, sąskaitas ir įgyvendinimo ataskaitas reikalingus duomenis, būtų kaupiami tokia forma, kad juos būtų galima lengvai sujungti ir sutikrinti. Sudarant sąrašą turėtų būti atsižvelgta į tai, kad tam tikrų kompiuterine forma saugomų pagrindinių duomenų apie veiksmus reikia siekiant užtikrinti veiksmingą veiksmų finansų valdymą ir laikytis reikalavimo skelbti pagrindinę informaciją apie veiksmus. Tam tikrų kitų duomenų reikia, kad būtų galima veiksmingai suplanuoti ir atlikti patikrinimą ir auditą;

(5)

duomenų, kuriuos reikia registruoti ir saugoti, sąrašas neturėtų nulemti vadovaujančiųjų institucijų įdiegtų kompiuterinių sistemų techninių charakteristikų arba struktūros ar iš anksto nulemti registruojamų ir saugomų duomenų formato, nebent tai konkrečiai nurodyta šiame reglamente. Jis taip pat neturėtų nulemti priemonių, kuriomis duomenys įvedami į sistemą arba joje generuojami; kai kuriais atvejais gali reikėti įvesti kelias į sąrašą įtrauktų duomenų reikšmes. Vis dėlto būtina nustatyti tam tikras šių duomenų pobūdžio taisykles, siekiant užtikrinti, kad vadovaujančioji institucija galėtų atlikti savo stebėsenos, vertinimo, finansų valdymo, tikrinimo ir audito pareigą, įskaitant atvejus, kai dėl to reikia tvarkyti atskirų dalyvių duomenis;

(6)

kad veiksmų programų išlaidas būtų galima patikrinti ir atlikti jų auditą, būtina nustatyti kriterijus, kuriuos audito seka turėtų atitikti, kad būtų laikoma tinkama;

(7)

būtina nustatyti, kad atlikdamos auditą pagal Reglamentą (ES) Nr. 223/2014 Komisija ir valstybės narės privalėtų užkirsti kelią bet kokiam neleistinam asmens duomenų atskleidimui arba prieigai prie jų, ir nurodyti tikslus, kurių siekdamos jos gali tvarkyti tokius duomenis;

(8)

audito institucija atsakinga už veiksmų auditą. Siekiant užtikrinti, kad toks auditas būtų pakankamai išsamus bei veiksmingas ir kad visose valstybėse narėse jis būtų atliekamas pagal vienodus standartus, būtina nustatyti sąlygas, kurias jis turi atitikti;

(9)

būtina nustatyti išsamų audituotinų veiksmų imties atrankos pagrindą, kuriuo audito institucija turėtų remtis rengdama ar patvirtindama imties atrankos metodą, taip pat nustatydama imties vienetą, tam tikrus imčiai taikytinus techninius kriterijus ir, prireikus, veiksnius, į kuriuos reikia atsižvelgti sudarant papildomas imtis;

(10)

audito institucija turėtų parengti audito nuomonę, kuri apimtų Reglamente (ES) Nr. 223/2014 nurodytas sąskaitas. Siekiant užtikrinti, kad sąskaitų audito aprėptis ir turinys būtų tinkami ir kad visose valstybėse narėse šis auditas būtų atliekamas pagal vienodus standartus, būtina nustatyti sąlygas, kurias jis turi atitikti;

(11)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir vienodas galimybes visoms valstybėms narėms, kad darant finansines pataisas būtų laikomasi proporcingumo principo, būtina nustatyti veiksmingo valdymo ir kontrolės sistemų veikimo didelių trūkumų nustatymo kriterijus, apibrėžti pagrindinius tokių trūkumų tipus ir parengti taikytinos finansinės pataisos dydžio nustatymo kriterijus bei fiksuotųjų normų arba ekstrapoliuotų finansinių pataisų taikymo kriterijus;

(12)

siekiant sudaryti sąlygas nedelsiant taikyti šiame reglamente numatytas priemones, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

a)

taisyklių, skirtų informacijai apie duomenis, kurie turi būti kompiuterine forma registruojami ir saugomi vadovaujančiosios institucijos įdiegtoje stebėsenos sistemoje, apibrėžti;

b)

su saugotinais apskaitos duomenimis ir patvirtinamaisiais dokumentais, kuriuos turi saugoti tvirtinančioji institucija, vadovaujančioji institucija, tarpinės institucijos ir paramos gavėjai, susijusių išsamių būtiniausių audito sekos reikalavimų;

c)

veiksmų audito ir sąskaitų audito aprėpties bei turinio ir veiksmų imties atrankos metodikos;

d)

per Komisijos pareigūnų arba įgaliotųjų Komisijos atstovų atliekamą auditą surinktų duomenų naudojimo išsamių taisyklių;

e)

kriterijų, taikomų siekiant nustatyti didelius veiksmingo valdymo ir kontrolės sistemų veikimo trūkumus, įskaitant pagrindinius tokių trūkumų tipus, taikytinos finansinės pataisos dydžio nustatymo kriterijų ir fiksuotųjų normų arba ekstrapoliuotų finansinių pataisų taikymo kriterijų išsamių taisyklių.

a)

laikantis audito sekos galima patikrinti, kaip taikomi pagalbos maisto srityje ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos veiksmų programoje (VP I) išdėstyti arba stebėsenos komiteto nustatyti VP II skirti atrankos kriterijai;

b)

pagal Reglamento (ES) Nr. 223/2014 25 straipsnio 1 dalies a punktą teikiamų subsidijų atveju laikantis audito sekos galima Komisijai teikiamas patvirtintas bendras sumas sutikrinti su pagal veiksmų programą bendrai finansuojamų veiksmų išsamiais apskaitos duomenimis ir patvirtinamaisiais dokumentais, kuriuos saugo tvirtinančioji institucija, vadovaujančioji institucija, tarpinės institucijos ir paramos gavėjai;

c)

pagal 25 straipsnio 1 dalies b ir c punktus teikiamų subsidijų atveju laikantis audito sekos galima Komisijai teikiamas patvirtintas bendras sumas sutikrinti su pagal veiksmų programą bendrai finansuojamų veiksmų išsamiais duomenimis, kurie yra susiję su produktais arba rezultatais, ir su patvirtinamaisiais dokumentais, kuriuos saugo tvirtinančioji institucija, vadovaujančioji institucija, tarpinės institucijos ir paramos gavėjai, įskaitant, jei taikoma, su fiksuotųjų vieneto įkainių ir fiksuotųjų sumų nustatymo metodu susijusius dokumentus;

d)

pagal Reglamento (ES) Nr. 223/2014 25 straipsnio 1 dalies d punktą nustatytų išlaidų atveju audito seka parodo ir pagrindžia skaičiavimo metodą, jei taikoma, ir fiksuotųjų normų pasirinkimo pagrindą, taip pat tinkamas finansuoti tiesiogines išlaidas arba pagal kitas pasirinktas kategorijas deklaruotas išlaidas, kurioms taikoma fiksuotoji norma;

e)

pagal Reglamento (ES) Nr. 223/2014 26 straipsnio 2 dalies b, c ir e punktus bei 3 dalies antrą dalį nustatytų išlaidų atveju laikantis audito sekos galima pagrįsti tinkamas finansuoti tiesiogines išlaidas arba išlaidas, deklaruotas pagal kitas išlaidų, kurioms taikoma fiksuotoji norma, kategorijas;

f)

laikantis audito sekos galima patikrinti viešojo įnašo išmokėjimą paramos gavėjui;

g)

prireikus į kiekvieno veiksmo audito seką įtraukiamos techninės specifikacijos ir finansavimo planas, su subsidijos patvirtinimu susiję dokumentai, su viešųjų pirkimų procedūromis susiję dokumentai, paramos gavėjo pateiktos ataskaitos ir atliktų patikrinimų bei audito ataskaitos;

h)

į audito seką įtraukiama informacija apie atliktus veiksmo valdymo patikrinimus ir auditą;

i)

laikantis audito sekos galima su veiksmo produkto rodikliais susijusius duomenis sutikrinti su duomenimis bei rezultatais, apie kuriuos pranešta, ir, prireikus, su programos siektinomis reikšmėmis.

a)

ar veiksmas buvo atrinktas laikantis veiksmų programos atrankos kriterijų, nebuvo fiziškai užbaigtas ar visiškai įgyvendintas anksčiau, nei paramos gavėjas pateikė paraišką skirti finansavimą pagal veiksmų programą, yra įgyvendintas laikantis patvirtinimo sprendimo ir audito metu atitiko visas taikomas sąlygas, susijusias su jo funkcijomis, naudojimu ir siektinais tikslais;

b)

ar Komisijai deklaruotos išlaidos atitinka apskaitos duomenis, o reikalaujamais patvirtinamaisiais dokumentais įrodoma tinkama audito seka, kaip nustatyta šio reglamento 3 straipsnyje;

c)

ar Komisijai deklaruotų išlaidų, nustatytų pagal 25 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, atveju yra sukurti produktai ir pasiekti rezultatai, kuriais grindžiami mokėjimai paramos gavėjui, dalyvių duomenys, jei taikoma, ar kiti su produktais ir rezultatais susiję duomenys atitinka Komisijai pateiktą informaciją, o reikalaujamais patvirtinamaisiais dokumentais įrodoma tinkama audito seka, kaip nustatyta šio reglamento 3 straipsnyje.

i)

imties vienetai atrenkami atsitiktinai;

ii)

imties rezultatams vertinti taikoma tikimybių teorija, taip pat matuojama ir kontroliuojama imties atrankos rizika ir planuotas bei pasiektas tikslumas.

a)

visa pagal Reglamento (ES) Nr. 223/2014 49 straipsnio 1 dalies a punktą deklaruotų tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų suma atitinka išlaidas ir atitinkamą viešąjį įnašą, įtrauktus į Komisijai pateiktus atitinkamų ataskaitinių metų mokėjimo prašymus, o esant neatitikimų, sąskaitose pateikti tinkami paaiškinimai dėl sumų sutikrinimo;

b)

sąskaitose nurodytos per ataskaitinius metus anuliuotos ir susigrąžintos sumos, ataskaitinių metų pabaigoje susigrąžintinos sumos ir nesusigrąžinamos sumos atitinka į tvirtinančiosios institucijos apskaitos sistemas įtrauktas sumas ir yra grindžiamos atsakingos vadovaujančiosios institucijos arba tvirtinančiosios institucijos sprendimais;

c)

išlaidos neįtrauktos į sąskaitas pagal Reglamento (ES) Nr. 223/2014 49 straipsnio 2 dalį, jei taikoma, ir visos reikiamos pataisos atsispindi atitinkamų ataskaitinių metų sąskaitose.

a)

santykinę didelio (-ių) trūkumo (-ų) svarbą visai valdymo ir kontrolės sistemai;

b)

didelio (-ių) trūkumo (-ų) reiškimosi dažnumą ir mastą;

c)

nuostolio Sąjungos biudžetui pavojaus lygį.

a)

jeigu didelis (-i) valdymo ir kontrolės sistemos trūkumas (-ai) yra toks (-ie) esminis (-iai), dažnas (-i) ar plačiai paplitęs (-ę), kad sistemos veikimas visiškai sutrinka ir todėl kyla pavojus visų susijusių išlaidų teisėtumui ir tvarkingumui, taikoma 100 % fiksuotoji norma;

b)

jeigu didelis (-i) valdymo ir kontrolės sistemos trūkumas (-ai) yra toks (-ie) dažnas (-i) ir plačiai paplitęs (-ę), kad atsiranda itin reikšmingų sistemos veikimo trikčių ir todėl kyla pavojus labai didelės susijusių išlaidų dalies teisėtumui ir tvarkingumui, taikoma 25 % fiksuotoji norma;

c)

jeigu didelis (-i) valdymo ir kontrolės sistemos trūkumas (-ai) atsiranda, nes sistema veikia ne visiškai arba taip prastai ar nereguliariai, kad kyla pavojus didelės susijusių išlaidų dalies teisėtumui ir tvarkingumui, taikoma 10 % fiksuotoji norma;

d)

jeigu didelis (-i) valdymo ir kontrolės sistemos trūkumas (-ai) atsiranda, nes sistema veikia nenuosekliai ir todėl kyla pavojus nemažos susijusių išlaidų dalies teisėtumui ir tvarkingumui, taikoma 5 % fiksuotoji norma.