Europos Sąjungos L 78/2012

17.3.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 78/1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 232/2012

2012 m. kovo 16 d.

kuriuo dėl chinolino geltonojo (E 104), saulėlydžio geltonojo FCF, apelsinų geltonojo S (E 110) ir ponso 4R, košenilio raudonojo A (E 124) naudojimo sąlygų ir naudojamo kiekio iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (1), ypač į jo 10 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede nustatytas Sąjungos maisto priedų, leidžiamų naudoti maisto produktuose, sąrašas ir jų naudojimo sąlygos;

(2)

chinolinas geltonasis (E 104), saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S (E 110) ir ponso 4R, košenilio raudonasis A (E 124) yra maisto dažikliai, kuriuos šiuo metu leidžiama naudoti ir kurie išvardyti Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede. Juos leidžiama naudoti atsižvelgiant į Maisto produktų mokslinio komiteto 1983 m. nustatytas leistinas paros dozes (LPD) (2);

(3)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2009 m. rugsėjo 23 d. priėmė nuomonę (3) dėl maisto priedo chinolino geltonojo (E 104) saugos pakartotinio vertinimo. Toje nuomonėje Tarnyba rekomenduoja sumažinti to maisto dažiklio LPD nuo 10 mg/kg kūno masės per parą iki 0,5 mg/kg kūno masės per parą. Be to, Tarnyba mano, kad patikslinti poveikio įverčiai (2 lygis ir 3 lygis) paprastai gerokai viršija pakeistą 0,5 mg/kg kūno masės per parą LPD. Todėl tikslinga pakeisti chinolino geltonojo (E 104) naudojimo sąlygas ir naudojamą kiekį siekiant užtikrinti, kad nebūtų viršyta Tarnybos rekomenduojama nauja LPD;

(4)

2009 m. rugsėjo 27 d. Tarnyba priėmė nuomonę (4) dėl maisto priedo saulėlydžio geltonojo FCF, apelsinų geltonojo S (E 110) saugos pakartotinio vertinimo. Toje nuomonėje Tarnyba rekomenduoja sumažinti saulėlydžio geltonojo FCF, apelsinų geltonojo S (E 110) LPD nuo 2,5 iki 1 mg/kg kūno masės per parą. Be to, Tarnyba mano, kad patikslinti poveikio daug valgantiems vaikams įverčiai (3 lygis) paprastai gerokai viršija pakeistą 1 mg/kg kūno masės per parą LPD. Todėl tikslinga pakeisti saulėlydžio geltonojo FCF, apelsinų geltonojo S (E 110) naudojimo sąlygas ir naudojamą kiekį siekiant užtikrinti, kad nebūtų viršyta Tarnybos rekomenduojama nauja laikinoji LPD;

(5)

2009 m. rugsėjo 23 d. Tarnyba priėmė nuomonę (5) dėl maisto priedo ponso 4R, košenilio raudonojo A (E 124) saugos pakartotinio vertinimo. Toje nuomonėje Tarnyba rekomenduoja sumažinti LPD nuo 4 mg/kg kūno masės per parą iki 0,7 mg/kg kūno masės per parą. Be to, Tarnyba mano, kad patikslinti poveikio daug valgantiems vaikams įverčiai (3 lygis) paprastai gerokai viršija pakeistą 0,7 mg/kg kūno masės per parą LPD. Todėl tikslinga pakeisti ponso 4R, košenilio raudonojo A (E 124) naudojimo sąlygas ir naudojamą kiekį siekiant užtikrinti, kad nebūtų viršyta Tarnybos rekomenduojama nauja LPD;

(6)	būtina pašalinti šias medžiagas iš II priedo C.(3) dalies III grupės sąrašo. Tačiau turėtų būti palikta didžiausia suminė ribinė vertė, kai medžiagos naudojamos kartu su likusiomis III grupei priskiriamomis medžiagomis;

(7)

siekiant sumažinti poveikį, kad jis būtų mažesnis už rekomenduojamą LPD, turėtų būti pakeistos didžiausios ribinės vertės. Visų pirma jos turi būti sumažintos taikant tą patį koeficientą kaip ir tikslinės paros dozės sumažinimo atveju. Kai kuriems tradiciniams produktams, kuriuose esantis kiekis neturi didelio poveikio, turėtų būti leidžiama taikyti tam tikras išimtis. Be to, buvo išbrauktos tam tikros nuostatos;

(8)	todėl Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(9)	siekiant suteikti maisto pramonei laiko, reikalingo pritaikyti gamybą prie šiame reglamente nustatytų naujų naudojimo sąlygų ir naudojamo kiekio, tikslinga nustatyti pereinamojo laikotarpio priemones;

(10)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir joms neprieštarauja nei Europos Parlamentas, nei Taryba,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas taikomas nuo 2013 m. birželio 1 d.

Maisto produktai, kurių sudėtyje yra chinolino geltonojo (E 104), saulėlydžio geltonojo FCF, apelsinų geltonojo S (E 110) ir ponso 4R, košenilio raudonojo A (E 124) ir kurie buvo teisėtai pateikti rinkai iki 2013 m. birželio 1 d., bet neatitinka šio reglamento nuostatų, gali būti toliau parduodami, kol nepasibaigs jų atsargos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. kovo 16 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 354, 2008 12 31, p. 16.

(2) Maisto produktų mokslinio komiteto ataskaitos, 14-asis rinkinys, 1983 m.

(3) Komisijos prašymu Maisto priedų ir į maistą dedamų maistinių medžiagų specialistų grupės parengta mokslinė nuomonė dėl maisto priedo chinolino geltonojo (E 104) saugos pakartotinio vertinimo, 2009 m. EFSA leidinys; 7(11):1329.

(4) Komisijos prašymu Maisto priedų ir į maistą dedamų maistinių medžiagų specialistų grupės parengta mokslinė nuomonė dėl maisto priedo saulėlydžio geltonojo (E 110) saugos pakartotinio vertinimo, 2009 m. EFSA leidinys; 7(11):1330.

(5) Komisijos prašymu Maisto priedų ir į maistą dedamų maistinių medžiagų specialistų grupės parengta mokslinė nuomonė dėl maisto priedo ponso 4R saugos pakartotinio vertinimo, 2009 m. EFSA leidinys; 7(11):1328.

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas iš dalies keičiamas taip:

išbraukiami šie C dalies 3 punkto įrašai:

„E 104	Chinolino geltonasis“
„E 110	Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S“
„E 124	Ponso 4R, košenilis raudonasis A“

E dalis iš dalies keičiama taip:

prie 03, 05.2, 05.3, 05.4, 07.2 ir 14.1.4 kategorijų (25) išnaša pakeičiama taip:

„(25):

Kiekvieno iš dažiklių E 122 ir E 155 leidžiama naudoti ne daugiau kaip po 50 mg/kg arba mg/l.“

prie 1.7.5 kategorijos (33) išnaša pakeičiama taip:

„(33):

Didžiausias kiekis atskirai arba mišinyje su E 100, E 102, E 120, E 122, E 160e ir E 161b.“

prie 04.2.1, 04.2.2, 04.2.3 ir 4.2.4.1 kategorijų (34) išnaša pakeičiama taip:

„(34):

Didžiausias kiekis atskirai arba kartu su E 120, E 122, E 129, E 131 ir E 133.“

prie 04.2.5.2 ir 04.2.5.3 kategorijų (31) išnaša pakeičiama taip:

„(31):

Didžiausias kiekis atskirai arba kartu su E 120, E 142, E 160d ir E 161b.“

prie 9.2 kategorijos (35), (36) ir (37) išnašos pakeičiama taip:

„(35):

Didžiausias kiekis atskirai arba mišinyje su E 102, E 120, E 122, E 142, E 151, E 160e, E 161b.“

„(36):

Didžiausias kiekis atskirai arba mišinyje su E 102, E 120, E 122, E 129, E 142, E 151, E 160e, E 161b.“

„(37):

Didžiausias kiekis atskirai arba mišinyje su E 102, E 120, E 151, E 160e.“

atitinkamose maisto gaminių kategorijose eilės tvarka įterpiami šie su E 104, E 110, E 124 susiję įrašai:

Kategorija

E numeris

Pavadinimas

Didžiausias kiekis

(mg/l arba mg/kg)

Išnašos

Apribojimai / išimtys

„01.4

Aromatizuoti rauginto pieno gaminiai, įskaitant termiškai apdorotus gaminius

E 104

Chinolino geltonasis

(61)

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

(61)

E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

(61)

(61):

Bendras E 104, E 110, E 124 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

01.6.3

Kiti grietinėlės gaminiai

E 104

Chinolino geltonasis

(61)

Tik aromatizuota grietinėlė

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

(61)

Tik aromatizuota grietinėlė

E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

(61)

Tik aromatizuota grietinėlė

(61):

Bendras E 104, E 110, E 124 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

01.7.3

Valgomoji sūrio luoba

E 104

Chinolino geltonasis

(62)

(62):

Bendras E 104 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

04.2.4.1

Vaisių ir daržovių gaminiai, išskyrus kompotą

E 104

Chinolino geltonasis

(61)

Tik mostarda di frutta

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

(61)

Tik mostarda di frutta

E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

(61)

Tik mostarda di frutta

(61):

Bendras E 104, E 110, E 124 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

05.2

Kiti konditerijos gaminiai, įskaitant burnos kvapo gaivinamąsias pastiles

E 104

Chinolino geltonasis

(61)

Išskyrus vaisių ir daržovių cukatas; tradiciniai migdolo ar ostijos formos cukrumi glaistyti konditerijos gaminiai su riešutais ar kakava, paprastai ilgesni nei 2 cm ir paprastai vartojami iškilmingomis progomis, pvz., per vestuves, komuniją ir pan.

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

(61)

E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

(61)

E 104

Chinolino geltonasis

(61)

Tik vaisių ir daržovių cukatos

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

(61)

Tik vaisių ir daržovių cukatos

E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

(61)

Tik vaisių ir daržovių cukatos

E 104

Chinolino geltonasis

300

(61)

Tik tradiciniai migdolo ar ostijos formos cukrumi glaistyti konditerijos gaminiai su riešutais ar kakava, paprastai ilgesni nei 2 cm ir paprastai vartojami iškilmingomis progomis, pvz., per vestuves, komuniją ir pan.

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

(61)

E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

(61)

(61):

Bendras E 104, E 110, E 124 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

05.3

Kramtomoji guma

E 104

Chinolino geltonasis

(61)

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

(61)

E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

(61)

(61):

Bendras E 104, E 110, E 124 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

05.4

Papuošimai, glajai ir įdarai, išskyrus 4.2.4 kategorijai priskiriamus įdarus

E 104

Chinolino geltonasis

(61)

Tik papuošimai, glajai ir padažai, išskyrus įdarus

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

(61)

Tik papuošimai, glajai ir padažai, išskyrus įdarus

E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

(61)

Tik papuošimai, glajai ir padažai, išskyrus įdarus

E 104

Chinolino geltonasis

(61)

Tik įdarai

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

(61)

Tik įdarai

E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

(61)

Tik įdarai

(61):

Bendras E 104, E 110, E 124 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

06.6

Plakta tešla

E 104

Chinolino geltonasis

(61)

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

(61)

E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

(61)

(61):

Bendras E 104, E 110, E 124 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

08.2.3

Mėsos apvalkalai, dangalai ir papuošimai

E 104

Chinolino geltonasis

(61)

Tik papuošimai ir apvalkalai, išskyrus pasturmas valgomąjį apvalkalą

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

(61)

Tik papuošimai ir apvalkalai, išskyrus pasturmas valgomąjį apvalkalą

E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

(61)

Tik papuošimai ir apvalkalai, išskyrus pasturmas valgomąjį apvalkalą

E 104

Chinolino geltonasis

(62)

Tik valgomieji apvalkalai

(61):

Bendras E 104, E 110, E 124 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

(62):

Bendras E 104 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

09.2

Perdirbtos žuvys ir žuvininkystės produktai, įskaitant moliuskus ir vėžiagyvius

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

200

(63)

Tik lašišos pakaitaluose iš Theragra chalcogramma ir Pollachius virens

E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

200

(63)

Tik lašišos pakaitaluose iš Theragra chalcogramma ir Pollachius virens

(63):

Bendras E 110, E 124 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

09.3

Žuvų ikrai

E 104

Chinolino geltonasis

200

(61)

Išskyrus eršketų ikrus (ikrai)

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

200

(61)

Išskyrus eršketų ikrus (ikrai)

E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

200

(61)

Išskyrus eršketų ikrus (ikrai)

(61):

Bendras E 104, E 110, E 124 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

12.2.2

Pagardai ir uždarai

E 104

Chinolino geltonasis

(62)

Tik prieskoniai, pvz., kario milteliai, tandoori

(62):

Bendras E 104 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

12.4

Garstyčios

E 104

Chinolino geltonasis

(61)

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

(61)

E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

(61)

(61):

Bendras E 104, E 110, E 124 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

12.6

Padažai

E 104

Chinolino geltonasis

(64)

Įskaitant marinatus, padažus, aštrų džemą (chutney) ir picalilli; išskyrus padažus iš pomidorų

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

(64)

Tik marinatuose ir picalilli

(64):

Bendras E 104, E 110 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

12.9

Baltyminiai produktai, išskyrus 1.8 kategorijai priskiriamus produktus

E 104

Chinolino geltonasis

(61)

Tik mėsos ir žuvų pakaitalai iš augalinių baltymų

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

(61)

Tik mėsos ir žuvų pakaitalai iš augalinių baltymų

E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

(61)

Tik mėsos ir žuvų pakaitalai iš augalinių baltymų

(61):

Bendras E 104, E 110, E 124 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

13.2

Specialios medicininės paskirties dietiniai maisto produktai, kaip apibrėžta Direktyvoje 1999/21/EB (išskyrus 13.1.5 kategorijai priskiriamus maisto produktus)

E 104

Chinolino geltonasis

(61)

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

(61)

E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

(61)

(61):

Bendras E 104, E 110, E 124 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

13.3

Dietiniai maisto produktai kūno svoriui kontroliuoti, kuriais pakeičiamas (visiškai ar iš dalies) visos dienos maistas ar atskiras valgis

E 104

Chinolino geltonasis

(61)

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

(61)

E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

(61)

(61):

Bendras E 104, E 110, E 124 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

14.1.4

Aromatizuoti gėrimai

E 104

Chinolino geltonasis

(61)

Išskyrus šokoladinį pieną ir salyklo produktus

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

(61)

Išskyrus šokoladinį pieną ir salyklo produktus

E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

(61)

Išskyrus šokoladinį pieną ir salyklo produktus

(61):

Bendras E 104, E 110, E 124 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

14.2.3

Sidras ir kriaušių sidras

E 104

Chinolino geltonasis

(64)

Išskyrus cidre bouché

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

(64)

Išskyrus cidre bouché

(64):

Bendras E 104, E 110 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

14.2.4

Vaisių vynas ir made wine

E 104

Chinolino geltonasis

(61)

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

(61)

E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

(61)

(61):

Bendras E 104, E 110, E 124 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

14.2.7.1

Aromatizuotas vynas

E 104

Chinolino geltonasis

(61)

Išskyrus americano, bitter vino

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

(61)

Išskyrus americano, bitter vino

E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

(61)

Išskyrus americano, bitter vino

(61):

Bendras E 104, E 110, E 124 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

14.2.7.2

Aromatizuoti vyno gėrimai

E 104

Chinolino geltonasis

(61)

Išskyrus bitter soda, sangria, claria, zurra

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

(61)

Išskyrus bitter soda, sangria, claria, zurra

E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

(61)

Išskyrus bitter soda, sangria, claria, zurra

(61):

Bendras E 104, E 110, E 124 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

14.2.7.3

Aromatizuoti vyno kokteiliai

E 104

Chinolino geltonasis

(61)

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

(61)

E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

(61)

(61):

Bendras E 104, E 110, E 124 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

14.2.8

Kiti alkoholiniai gėrimai, įskaitant alkoholinių gėrimų ir nealkoholinių gėrimų mišinius ir spiritinius gėrimus, kurių alkoholio koncentracija mažesnė kaip 15 %

E 104

Chinolino geltonasis

180

(61)

Tik alkoholiniai gėrimai, kurių alkoholio koncentracija mažesnė kaip 15 %

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

100

(61)

Tik alkoholiniai gėrimai, kurių alkoholio koncentracija mažesnė kaip 15 %

E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

170

(61)

Tik alkoholiniai gėrimai, kurių alkoholio koncentracija mažesnė kaip 15 %

(61):

Bendras E 104, E 110, E 124 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

16.

Desertai, išskyrus 1, 3 ir 4 kategorijoms priskiriamus produktus

E 104

Chinolino geltonasis

(61)

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

(61)

E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

(61)

(61):

Bendras E 104, E 110, E 124 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

17.1

Kietieji (įskaitant kapsulių, tablečių ir panašių pavidalų) maisto papildai, išskyrus kramtomuosius papildus

E 104

Chinolino geltonasis

(61)

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

(61)

E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

(61)

(61):

Bendras E 104, E 110, E 124 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

17.2

Skystieji maisto papildai

E 104

Chinolino geltonasis

(61)

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

(61)

E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

(61)

(61):

Bendras E 104, E 110, E 124 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.

17.3

Maisto papildai (sirupai ar kramtomieji)

E 104

Chinolino geltonasis

(61)

E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

(61)

E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

(61)

(61):

Bendras E 104, E 110, E 124 ir III grupės dažiklių kiekis neturi viršyti III grupei nurodytos didžiausios vertės.“

08.2.1 kategorija iš dalies keičiama taip:

E 110 įrašas pakeičiamas taip:

„E 110

Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S

Tik sobrasada“

ii)

E 124 įrašas pakeičiamas taip:

„E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

Tik chorizo dešra, salchichon“

14.2.7.1 kategorija iš dalies keičiama taip:

E 104 ir E 110 įrašai pakeičiami taip:

	„E 104	Chinolino geltonasis	50	(26) (27)	Tik americano, bitter vino
	E 110	Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S	50	(27)	Tik bitter vino“

ii)

E 124 įrašas pakeičiamas taip:

„E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

(26) (27)

Tik americano, bitter vino“

14.2.7.2 kategorija iš dalies keičiama taip:

E 104 ir E 110 įrašai pakeičiami taip:

	„E 104	Chinolino geltonasis	50	(28)	Tik bitter soda
	E 110	Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S	50	(28)	Tik bitter soda“

ii)

E 124 įrašas pakeičiamas taip:

„E 124

Ponso 4R, košenilis raudonasis A

(28)

Tik bitter soda“

atitinkamose maisto kategorijose išbraukiami šie su E 104, E 110, E 124 susiję įrašai:

„01.7.5	Lydytas sūris
	E 104	Chinolino geltonasis	100	(33)	Tik aromatizuotas lydytas sūris
	E 110	Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S	100	(33)	Tik aromatizuotas lydytas sūris
	E 124	Ponso 4R, košenilis raudonasis A	100	(33)	Tik aromatizuotas lydytas sūris
04.2.1	Džiovinti vaisiai ir daržovės
04.2.1	E 124	Ponso 4R, košenilis raudonasis A	200	(34)	Tik raudonųjų vaisių prezervai
04.2.2	Vaisiai ir daržovės acte, aliejuje arba sūrime
04.2.2	E 124	Ponso 4R, košenilis raudonasis A	200	(34)	Tik raudonųjų vaisių prezervai
04.2.3	Skardinėse arba stiklainiuose konservuoti vaisiai ir daržovės
04.2.3	E 124	Ponso 4R, košenilis raudonasis A	200	(34)	Tik raudonųjų vaisių prezervai
04.2.4.1	Vaisių ir daržovių gaminiai, išskyrus kompotą
04.2.4.1	E 124	Ponso 4R, košenilis raudonasis A	200	(34)	Tik raudonųjų vaisių prezervai
04.2.5.2	Džemai, želė, marmeladai ir saldinta kaštainių tyrė, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/113/EB
	E 104	Chinolino geltonasis	100	(31)	Išskyrus kaštainių tyrę
	E 110	Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S	100	(31)	Išskyrus kaštainių tyrę
	E 124	Ponso 4R, košenilis raudonasis A	100	(31)	Išskyrus kaštainių tyrę
04.2.5.3	Kiti panašūs vaisių arba daržovių užtepai
	E 104	Chinolino geltonasis	100	(31)	Išskyrus crème de pruneaux
	E 110	Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S	100	(31)	Išskyrus crème de pruneaux
	E 124	Ponso 4R, košenilis raudonasis A	100	(31)	Išskyrus crème de pruneaux
08.2.1	Termiškai neapdorota perdirbta mėsa
08.2.1	E 124	Ponso 4R, košenilis raudonasis A	200		Tik sobrasada
09.2	Perdirbtos žuvys ir žuvininkystės produktai, įskaitant moliuskus ir vėžiagyvius
	E 104	Chinolino geltonasis	100	(35)	Tik žuvies paštetas ir vėžiagyvių paštetas
	E 110	Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S	100	(35)	Tik žuvies paštetas ir vėžiagyvių paštetas
	E 124	Ponso 4R, košenilis raudonasis A	100	(35)	Tik žuvies paštetas ir vėžiagyvių paštetas
	E 110	Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S	250	(36)	Tik apvirti vėžiagyviai
	E 124	Ponso 4R, košenilis raudonasis A	250	(36)	Tik apvirti vėžiagyviai
	E 110	Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S	100	(37)	Tik rūkyta žuvis
	E 124	Ponso 4R, košenilis raudonasis A	100	(37)	Tik rūkyta žuvis“

17.3.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 78/21

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2011 m. gruodžio 7 d.

dėl Graikijos žemės ūkio draudimo organizacijos (ELGA) 2008–2009 m. išmokėtos kompensacijos

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 7260)

(Tekstas autentiškas tik graikų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2012/157/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą punktą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal Sutarties 108 straipsnio 2 dalies pirmą punktą (1),

kadangi:

I. PROCEDŪRA

(1)

Komisijai iš spaudos sužinojus informaciją dėl 425 mln. EUR kompensacijų, kurias planuoja išmokėti Graikijos žemės ūkio draudimo organizacija (toliau – ELGA) po 2009 m. sausio mėn. Graikijoje vykusių daugelio žemės ūkio produktų gamintojų protestų, kurios skirtos jų patirtai žalai dėl 2008 m. negautų pajamų dėl nepalankių oro sąlygų padengti, 2009 m. vasario 4 d. įvyko dvišalis susitikimas su Graikijos valdžios institucijomis. Po šio susitikimo Graikijos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje 2009 m. vasario 9 d. raštu pateikė su šia priemone susijusią informaciją.

(2)

2009 m. vasario 23 d. raštu Komisija paprašė pateikti papildomą informaciją. 2009 m. kovo 20 d. raštu Graikijos valdžios institucijos Komisijai atsakė, kad ELGA sudarė sutartį dėl paskolos suteikimo, skirtos aptariamoms 425 mln. EUR kompensacijoms išmokėti, ir sutartį dėl kitos 444 mln. EUR paskolos, kurios didžioji dalis skirta nuostoliams atlyginti už 2008 m. augalininkystės ir gyvulininkystės sektoriuje patirtą žalą, kurią lėmė ELGA aptartos priežastys.

(3)

2009 m. gegužės 4 d. raštu Komisijos tarnybos paprašė pateikti papildomos informacijos. 2009 m. birželio 16 d. raštu Graikijos valdžios institucijos pateikė atsakymą. 2009 m. liepos 13 d. laišku Komisijos tarnybos informavo Graikijos valdžios institucijas, kad 425 mln. EUR kompensacijos už 2009 m. priemonė užregistruota kaip įtarimas Nr. CP 196/2009 ir kad dalis 2008 m. pervestos 444 mln. EUR dydžio kompensacijos, susijusios su nuostolių, kurių sukeliamą žalą dengia ELGA, atlyginimu, laikoma neteisėta pagalba pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio (2) taikymo taisykles (3), 1 straipsnio f punktą, ir buvo užregistruota Nr. NN 39/09.

(4)

2009 m. rugpjūčio 18 d. raštu gavusios Graikijos valdžios institucijų atsakymą Komisijos tarnybos 2009 m. rugsėjo 14 d. raštu paprašė pateikti papildomos informacijos. Be to, minėtu laišku Komisija informavo Graikijos valdžios institucijas, kad gavus minėtų valdžios institucijų pateiktą informaciją, pagal kurią 425 mln. EUR kompensacijų už 2009 m. buvo išmokėtos atitinkamiems ūkininkams, aptariamos kompensacijos taip pat buvo užregistruotos kaip neteisėta pagalba pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio f punktą, taip pat suteikiant numerį NN 39/09.

(5)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas 2010 m. kovo 20 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (4). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl šių priemonių. Iš trečiųjų šalių Komisija gavo pastabas, kurios 2010 m. gegužės 6 d. buvo nusiųstos Graikijos valdžios institucijoms. 2010 m. liepos 21 d. Graikijos valdžios institucijos pateikė savo komentarus dėl suinteresuotųjų šalių pastabų.

(6)

2010 m. birželio 4 d., 2010 m. rugsėjo 10 ir 14 d. Graikijos valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos dėl aptariamos pagalbos priemonių. 2010 m. lapkričio 17 d. raštu Komisija paprašė pateikti papildomos informacijos. 2011 m. kovo 9 d. raštu Graikijos valdžios institucijos pateikė atsakymą.

(7)

Graikijos valdžios institucijų prašymu 2011 m. kovo 31 d. įvyko dvišalis susitikimas su Komisijos tarnybomis. Po susitikimo Graikijos valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos 2011 m. gegužės 11 d. ir 2011 m. liepos 12 d. Graikijos valdžios institucijų prašymu 2011 m. lapkričio 11 d. įvyko antras dvišalis susitikimas su Komisijos tarnybomis;

II. APIBŪDINIMAS

(8)

Graikijos įstatymu Nr. 1790/1988 dėl Graikijos žemės ūkio draudimo organizacijos organizavimo ir veikimo bei kitų nuostatų (5) (toliau – Įstatymas Nr. 1790/1988) įsteigta valstybinė organizacija pavadinimu „Graikijos žemės ūkio draudimo organizacija“ (ELGA). ELGA yra pagal privatinę teisę reglamentuojamas juridinis asmuo, visiškai priklausantis valstybei. Pagal minėto įstatymo 12 straipsnį jį kontroliuoja žemės ūkio ministras. ELGA valdo biudžeto eilutes, kurios įtrauktos į jos biudžetą vadovaujantis jos administracinės tarybos, kurios narius skiria žemės ūkio ministras, sprendimais. ELGA tikslas – gamtinių pavojų daromos žalos ūkių augalininkystei ir gyvulininkystei bei augalijai ir galvijams draudimas.

(9)

Pagal Įstatymo Nr. 1790/1988 3a (6) straipsnį ELGA taikoma draudimo schema yra privaloma ir ji apima gamtinius pavojus, visų pirma potvynius, audras, šaltį ir labai didelį šaltį, sniegą, krušą, aukštą temperatūrą ir saulės šviesą, itin gausų lietų ne sezono metu, sausrą, entomologines ir fitopatologines augalijos ligas, epidemines ligas, žaibą kaip gaisro sukėlėją, žemės drebėjimą, jūros sukeltus pavojus, laukinių gyvūnų sukeltą žalą augalijos auginimui, taip pat tam tikras galvijų, avių ir ožkų ligas.

(10)

Pagal Įstatymo Nr. 1790/1988 5b straipsnį (7) žemės ūkio produktų gamintojams, kuriems taikoma draudimo schema, nustatyta ELGA mokama speciali draudimo įmoka, aprašyta 9 konstatuojamoje dalyje. Ši įmoka yra įstatymų leidėjo nustatytas mokestis, taikomas nacionalinių žemės ūkio produktų pardavimui ir pirkimui, iš kurio gaunamomis pajamomis siekiama finansuoti ELGA, kuri atsakinga už gamtinių pavojų ūkiams daromos žalos prevenciją ir atlyginimą.

(11)

Pagal Įstatymo Nr. 1790/1988 5a straipsnį specialioji draudimo įmoka augalinės kilmės produktams yra 3 %, o gyvulinės kilmės produktams – 0,5 % (8) Šiuos įmokų dydžius nustato atsakingi ministrai, vadovaudamiesi žemės ūkio ministrui atskaitingos ELGA pasiūlymu. Iš specialiosios draudimo įmokos, kurią surenka mokesčių administratorius, ELGA gaunamos pajamos į valstybės biudžetą patenka kaip valstybės pajamos ir yra priskiriamos specifiniam pajamų skyriui. ELGA šios pajamos pervedamos jas įtraukiant į Žemės ūkio ministerijos, pervadintos Kaimo plėtros ir aprūpinimo ministerija, biudžetą, kasmet įtraukiant vienodą lėšų sumą, atsižvelgiant į šiai ministerijai pavaldžios ELGA pasiūlymą. Kitokio poveikio įmokos ar kompensacijų dydžiui ELGA nedaro.

(12)

ELGA turi draustis fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie yra žemės ūkio, gyvulininkystės, paukštininkystės, bitininkystės, žuvininkystės, akvakultūros arba panašių įmonių savininkai ar valdytojai. ELGA pajamas visų pirma sudaro iš specialiosios įmokos gaunamos pajamos. Be to, pagal įstatymą Nr. 3147/2003 ELGA taip pat atsakinga už pagalbos pervedimą pagal planavimo programas kilus neatidėliotinai būtinybei, kurios susijusios su gaivalinių nelaimių, ypatingų aplinkybių arba nepalankių oro sąlygų padarytos žalos augalijai ir pagrindiniam turtui atlyginimu. Šios paramos priemonės finansuojamos valstybės biudžeto arba iš paskolų gaunamomis lėšomis. Šios programos susijusios su valstybės parama, kuriai pritariama Komisijos sprendimu.

(13)

Ekonomikos ministro ir kaimo plėtros ministro 2009 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 262037 (toliau – ministrų įsakymas) išimties tvarka numatyta skirti 425 mln. EUR kompensaciją už 2008 m. patirtą žalą. Pagal ministrų įsakymą ELGA pervedė aptariamas kompensacijas dėl per 2008 m. augimo ciklą sumažėjusios kai kurių joje nurodytų augalinių kultūrų gamybos, o tai lėmė tokios nepalankios oro sąlygos kaip sausra, aukšta temperatūra, lietus ir aptariamų kultūrų entomologinės ir fitopatologinės ligos. Žala padaryta šioms kultūroms: migdolams, vyšnioms, abrikosams, kai kurioms rūšims persikų, slyvoms, kriaušėms ir obuoliams, šparagams, Rytų šalių tabako kultūroms, bulvėms, medvilnei, alyvmedžiams ir grūdinėms kultūroms.

(14)

Iš Graikijos valdžios institucijų pateiktos informacijos matyti, kad nustatant kai kurių (grūdinių kultūrų, medvilnės) kultūrų žalos dydį buvo atsižvelgta ne tik į sumažėjusią gamybą, bet taip pat į produktų kokybės pablogėjimą. Aptariamą žalą arba produkcijos kokybės pablogėjimą lėmė meteorologinės sąlygos ir augalijos ligos, kurias sukėlė nepalankios oro sąlygos, per aptariamus metus susidariusios susijusių kultūrų atžvilgiu.

(15)

Siekdama išmokėti kompensacijas ELGA sudarė sutartį su banku dėl 425 000 000 EUR paskolos. Paskolos grąžinimo laikotarpis – dešimt metų (2010–2019 m.). Per pirmuosius trejus metus (2010–2012 m.) už šią paskolą kasmet priskaičiuota ir Graikijos surinkta 28 513 250 EUR siekiančių palūkanų, o per kitus septynerius metus (2013–2019 m.) palūkanų priskaičiuota, skola sumažėja ir Graikija turi surinkti 89 227 536 EUR 2013 m., 85 087 786 EUR 2014 m., 81 025 536 EUR 2015 m., 76 963 286 EUR 2016 m., 72 901 036 EUR 2017 m., 68 838 786 EUR 2018 m. ir 64 776 536 2019 m. Paskolos sutartis su ELGA sudaryta su Graikijos valstybės garantija.

(16)	Iš Graikijos valdžios institucijų pateiktos informacijos matyti, kad 2008 m. ELGA pervedė 386 986 648 EUR kompensacijų už draudimo dengiamą žalą. Ši suma iš dalies buvo dengiama draudimo įmokomis, o tai sudarė 88 353 000 EUR, kita dalis buvo dengiama lėšomis, gautomis pasiskolinus 444 mln. EUR.

(17)

Vadovaudamasi Graikijos įstatymo Nr. 3074/2002 13 straipsniu ir Graikijos įstatymo Nr. 3147/2003 28 straipsnio 17 dalimi ELGA pasirašė sutartį su banku dėl 444 000 000 EUR paskolos. Paskolos grąžinimo laikotarpis – šešeri metai (2009–2018 m.). Per pirmuosius trejus metus (2009–2011 m.) už šią paskolą kasmet priskaičiuota ir Graikijos surinkta 23 709 600 EUR siekiančių palūkanų, o per kitus septynerius metus (2012–2018 m.) palūkanų priskaičiuota, skola sumažėja ir Graikija turi surinkti 87 138 171 EUR 2012 m., 83 789 143 EUR 2013 m., 80 395 714 EUR 2014 m., 77 002 286 EUR 2015 m., 73 608 857 EUR 2016 m., 70 215 429 EUR 2017 m. ir 66 822 000 EUR 2018 m. Paskola ELGA suteikta su Graikijos valstybės garantija.

(18)	Kita paskolos dalis, siekianti 145 366 352 EUR, skirta Komisijos sprendimais patvirtinamai valstybės pagalbai, skiriamai pagal planavimo programas esant neatidėliotinai būtinybei, kuri susijusi su 2006 m. ir 2007 m. kilusiais gaisrais. Šiai ELGA pajamų daliai šis sprendimas netaikomas.

III. KOMISIJOS IŠSAKYTOS ABEJONĖS, SUSIJUSIOS SU TYRIMO PROCEDŪROS PRADĖJIMU

1. Dėl pagalbos buvimo pagal sesv 107 straipsnio 1 dalį

(19)

Dėl iš valstybinių išteklių suteiktos pagalbos: Komisija mano, kad nagrinėjamu atveju ši sąlyga įvykdyta, kadangi aptariamame nacionaliniame teisės akte (žr. 11 konstatuojamąją dalį) aiškiai nustatyta, kad ELGA teikiamos paslaugos finansuojamos iš valstybinių išteklių, ir kad jos priskiriamos valstybei.

(20)

Iki procedūros pradžios teikdamos papildomą informaciją Graikijos valdžios institucijos nurodė planuojančios padidinti specialiosios draudimo įmokos sumą, siekiant padidinti ELGA pajamas. Vis dėlto šiame procedūros etape nepateikta tiksli informacija, susijusi su ELGA pajamų padidinimu, kuria vadovaujantis būtų galima prieiti prie išvados, kad tokio padidėjimo pakaktų aptariamai paskolai grąžinti ir ūkininkams skirtoms kompensacijoms išmokėti per atitinkamus metus. Todėl negalima neigti, kad aptariamos priemonės finansuojamos taip pat ir iš kitų ELGA turimų valstybinių išteklių.

(21)

Dėl pagalbos, kuri daro poveikį prekybai ir iškreipia arba gali iškreipti konkurenciją: 2008 m. ELGA išmokėtos kompensacijos pagal privalomo draudimo schemą suteiktos daugelio augalinės ir gyvulinės kilmės Graikijos žemės ūkio produktų atžvilgiu, o 2009 m. išmokėtos kompensacijos buvo susijusios su daugeliu augalinių kultūrų (žr. 13 konstatuojamąją dalį). Todėl pradėdama procedūrą Komisija nustatė, kad aptariamos kompensacijos vietos ūkininkams suteikė pranašumą, palyginti su kitais Europos Sąjungos ūkininkais, kurie negauna tokios pačios paramos. Žemės ūkio sektorius atviras konkurencijai Europos Sąjungos lygmeniu ir todėl jam poveikio turi visos priemonės, palankios gamybai vienoje arba kitoje valstybėje narėje. Todėl aptariamos kompensacijos gali iškreipti konkurenciją vidaus rinkoje ir daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(22)

Dėl pagalbos, kuria palaikomos tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba: dėl to, ar ELGA išmokos dėl gaminių pavojų pagal privalomo draudimo schemą suteikė pasirinktinį pranašumą, Komisija mano, kad priemonė yra pasirinktina, nes ELGA kompensacijos išmokėtos tik dėl kai kurių žemės ūkio produktų.

Komisijos manymu, galima tvirtinti, kad atsižvelgiant į konkrečias žemės ūkio sektoriaus savybes ir jo ypatingą priklausomybę nuo kai kurių oro sąlygų bei jo pažeidžiamumą gamtinių pavojų Graikijoje atžvilgiu būtina taikyti valstybinę sistemą, užtikrinančią minimalią kompensaciją, vadovaujantis solidarumo principu. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad pagal privalomo draudimo schemą ELGA išmokamos kompensacijos finansuojamos iš pajamų, gaunamų iš specialiųjų draudimo įmokų, mano, kad galiausiai galima tvirtinti, jog šiomis išmokomis jų gavėjams nesuteikiamas nepagrįstas pranašumas.

Vis dėlto tokie argumentai, grindžiami sistemos logika ir pobūdžiu, negali pagrįsti papildomų Graikijos valstybės finansinių priemonių (viršijančių iš privalomų įmokų gaunamą finansavimą) aptariamos sistemos požiūriu. Tačiau pradėdama procedūrą Komisija neturėjo pakankamai informacijos, kad būtų galėjusi prieiti išvadą, kad taip nėra. Visų pirma Komisijai kilo abejonių dėl aptariamų priemonių finansavimo be papildomo valstybės įsikišimo.

(23)	Dėl šių priežasčių pradėdama procedūrą Komisija padarė išvadą, kad negalima paneigti, jog pagal privalomo draudimo schemą 2008 m. ir 2009 m. ELGA išmokėtoms kompensacijoms taikoma Sutarties 107 straipsnio 1 dalis ir yra valstybės pagalba.

2. Priemonių pripažinimas neteisėta pagalba

(24)	Komisija mano, kad atsižvelgiant į tai, jog pagalba suteikta ir išmokėta iš anksto apie tai nepranešus, pagalba yra neteisėta pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio f punktą.

3. Pirminis pagalbos priemonių suderinamumo vertinimas

(25)

Atsižvelgdama į tai, kad Graikijos valdžios institucijos tvirtinimu nagrinėjamos priemonės nėra valstybės pagalba, pradėdama procedūrą Komisija neturėjo reikalingos informacijos, kad įvertintų pagalbos priemonių suderinamumo su taikomų teisinių dokumentų nuostatomis tuo metu, kai jų buvo imtasi, t. y. 2008 m. ir 2009 m., klausimą. Nagrinėjamu atveju kalbama apie Komisijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gaires (9) (toliau – gairės) ir visų pirma jų V.B skirsnį, susijusį su pagalba žemės ūkio produkcijai arba žemės ūkio gamybos priemonėms padarytai žalai kompensuoti.

(26)

Pagal pateiktą informaciją atrodė, kad galima daryti išvadą, jog su didžiajai daliai susijusių kultūrų nustatytomis kompensacijomis siekta kompensuoti žalą, kuri siekė nustatytą mažiausią 30 % ribą, kai atsižvelgiama į kai kurių kultūrų gamybos sumažėjimą arba jų kokybės pablogėjimą per atitinkamų metų laikotarpį dėl daugiau nei vieno nepalankaus meteorologinio veiksnio ir, kai kurių kultūrų atžvilgiu, dėl augalijos ligų. Graikijos valdžios institucijos nepateikė informacijos dėl nagrinėjamų kompensacijų apskaičiavimo metodo.

(27)	Todėl Komisijai kilo abejonių dėl šių pagalbos priemonių pripažinimo suderinamomis su gairių V.B skirsniu.

IV. TREČIŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

(28)

Trečiosios šalys, kurios pateikė pastabas, yra Europos prekiautojų žemės ūkio produktais ir maistui skirtais žemės ūkio produktais komitetas, toliau vadinamas CELCAA, Europos grūdų, pašarų, alyvuogių, alyvuogių aliejaus, riebalų ir prekybos žemės ūkio maisto produktais taryba, toliau vadinama COCERAL, taip pat trečioji suinteresuotoji šalis, kuri paprašė neviešinti jos tapatybės.

(29)

Nepriklausomi verslininkai (trečioji suinteresuotoji šalis) ir CELCAA bei COCERAL, kurių tikslas – apsaugoti nepriklausomų verslininkų interesus, mano, kad ūkininkams iš pradžių suteiktomis aptariamomis pagalbos priemonėmis iš tikrųjų sukuriami žemės ūkio kooperatyvai ir jų asociacijos, kurie išimtinai ruošia tik žemės ūkio produktus, todėl konkuruoja su nepriklausomais verslininkais.

(30)

Suinteresuotųjų šalių manymu, Graikija nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima matyti, kad aptariamos kompensacijos buvo skirtos už nuostolius, patirtus dėl nepalankių oro sąlygų. Graikijos valdžios institucijos nepateikė analitinio aprašymo dėl susijusių oro sąlygų pobūdžio, kad pagal gaires pagrįstų atitinkamą meteorologinę informaciją.

(31)

Suinteresuotųjų šalių nuomone, Graikijos valdžios institucijos nenurodė nei apskaičiuojant aptariamas kompensacijas naudoto būdo, nei minimalių nuostolių ribos. Be to, aptariamos kompensacijos susijusios tik su kai kuriais žemės ūkio produktais, tačiau kitų produktų gamintojai, kuriems aptariamos kompensacijos netaikytos, taip pat patyrė nuostolių dėl savo produkcijos.

(32)

Be to, suinteresuotosios šalys tvirtino, kad dėl su kompensacijomis susijusių produktų kainos sumažėjimo nagrinėjamų kompensacijų skyrimas taip pat turėjo poveikio nustatant galutinių produktų kainas. Todėl šios pagalbos priemonės suteikė ekonominį pranašumą susijusiems gamintojams, leisdamos jiems prekiauti dalimi savo produkcijos, kuriai nepalankios oro sąlygos neturėjo poveikio, tokiomis sąlygomis, kurios iškreipia konkurenciją. Kita vertus, privatūs prekybininkai (pvz., verslininkai, miltus malantys malūnininkai, pašarus malantys malūnininkai, paukščių augintojai, kiaulių augintojai ir kt.) buvo priversti laikytis žemės ūkio kooperatyvų ir jų asociacijų nustatytų tarifų sistemos, o tai lėmė, kad šie kooperatyvai užėmė monopolinę padėtį.

(33)

Be to, taikant ELGA siūlomas draudimo nuo žemės ūkio sektoriui kylančių pavojų sąlygas reikėtų laikytis proporcingumo ir lygybės principų. Suinteresuotosios šalys mano esant nepriimtina, kad 2008 m. ir 2009 m. ELGA išmokėtos kompensacijos atitinkamai trigubai ir keturgubai viršija tų pačių metų bendras draudimo įmokų sumas.

(34)

Suinteresuotosios šalys tvirtina, kad pasirašydama naują sutartį dėl paskolos 2009 metams ELGA „įkeitė“ pernelyg daug pajamų, kurias ji gaus per artimiausius dešimt metų, nes ji jau privalėjo grąžinti paskolą, dėl kurios ji pasirašė sutartį 2008 m. ir dėl kurios ji iš anksto „įkeitė“ būsimų metų draudimo įmokas. Be to, suinteresuotosios šalys nurodo, kad 2009 m. ELGA papildomai sudarė sutartis dėl dviejų paskolų, t. y. 350 mln. EUR paskola, dėl kurios ji sudarė sutartį su Pirėjaus banku, bei 112 mln. EUR paskola, dėl kurios ji sudarė sutartį su Graikijos žemės ūkio banku ir Graikijos nacionaliniu banku.

(35)

Suinteresuotosios šalys taip pat tvirtino, kad 444 mln. EUR ir 415 mln. EUR siekiančios paskolos, dėl kurių sudarytos sutartys su Graikijos valstybės garantija, yra pajamos, papildančios draudimo įmokas, kurių pervedimas numatytas įstatyme. Todėl šias paskolas reikėtų laikyti valstybiniais ištekliais.

V. GRAIKIJOS PATEIKTOS PASTABOS

1. Bendrosios pastabos dėl 2008 m. ir 2009 m. skirtų kompensacijų išmokų

(36)

Graikijos valdžios institucijos tvirtina, kad 2008 m. ir 2009 m. ELGA išmokėtos kompensacijos nėra valstybės pagalba.

Nagrinėjamos draudimo schemos finansavimas užtikrinamas iš ūkininkų mokamų privalomų specialiųjų įmokų. Kadangi ši sistema valdoma atsižvelgiant į socialinio solidarumo principą, pirma, privalomos specialiosios įmokos neturi būti tiksliai proporcingos apdraudžiamai rizikai, ir, antra, sumokamos įmokos nebūtinai turi būti proporcingos apdraustojo pajamoms. (10) Todėl, Graikijos valdžios institucijų manymu, nagrinėjamu atveju kalbama apie tikras kompensacijas, išmokėtas dėl nepalankių oro sąlygų žemės ūkio produkcijos srityje patirtai žalai atlyginti laikantis Graikijos teisės aktų, reglamentuojančių ELGA mokamas draudimo išmokas žemės ūkio sektoriuje.

Be to, Graikijos valdžios institucijos tvirtina, kad iki nustatyto termino ELGA gali įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus pagal privalomo draudimo schemą. Šios ELGA galimybės sustiprinamos įgyvendinant naują įstatymą Nr. 3877/2010 dėl žemės ūkio veiklos apsaugos ir draudimo sistemos, kuriame nustatomi papildomi ELGA veiklos finansavimo šaltiniai. Minėtu įstatymu daugeliu atvejų padidinamas specialiosios draudimo įmokos tarifas (žalos augalininkystės srityje atveju tarifas padidinamas nuo 3 % iki 4 %, o žalos gyvulininkystės srityje atveju tarifas padidinamas nuo 0,50 % iki 0,75 %). Be to, juo įvedamas neprivalomas draudimas žalai, kurios nepadengia privalomas draudimas, padengti bei bendrasis draudimas, kurio įmokas ELGA turės mokėti fiziniai asmenys, kuriems ūkininkavimas nėra pagrindinė veikla, ir juridiniai asmenys, kurių didžioji dalis veiklos nepriskiriama ūkininkams, kuriems ūkininkavimas būtų pagrindinė veikla.

(37)

Vis dėlto net jeigu kompensacijų išmokos turėtų būti laikomos valstybės pagalba, Graikijos valdžios institucijos mano, kad jos yra suderinamos su Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktu ir gairėmis. Graikijos valdžios institucijos pateikė Komisijos tarnyboms išsamius duomenis, susijusius su kiekviena ELGA padaryta išmoka 2008 m. ir 2009 m., nurodant atitinkamo ūkininko vardą ir mokesčių mokėtojo kodą, departamentą, kuriame yra sklypas, kultūros rūšį, kultūros mato vienetą ir panaudotų vietų kiekį, pagalbos sumą ir pagalbos suteikimo datą, žalos aprašymą ir jos reikšmę atsižvelgiant į įprastinę gamybą.

(38)

Dėl 2008 m. ir 2009 m. kompensacijų išmokų už žalą, dėl kurios sunaikinta daugiau kaip 30 % įprastinės augalininkystės apimties, Graikijos valdžios institucijos mano, kad įvykdytos visos gairių 124–130 punktuose ir 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1857/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, (11) (toliau – Išimties reglamentas) 11 straipsnyje nustatytos sąlygos.

(39)

Graikijos valdžios institucijos tvirtina, kad aptariama pagalba susijusiems ūkininkams arba ūkininkų organizacijoms, kurių nariais yra ūkininkai, išmokėta laikantis gairių ir minėto Išimties reglamento nuostatų. Visų pirma Graikijos valdžios institucijos patvirtino, kad:

a)	pagalbos suma jokiais būdais neviršijo ūkininkų patirtų faktinių nuostolių;

b)	pagalbos intensyvumo klausimu Graikijos valdžios institucijos patvirtino, kad buvo laikytasi Išimties reglamento 11 straipsnio nuostatose nustatytų sąlygų, nes ELGA neišmokėjo nė vienos kompensacijos, viršijančios dėl nepalankių oro sąlygų 74,8 % sumažėjusias pajamas iš produktų pardavimo;

c)	iš didžiausios nuostolių, atitinkančių nustatytus pagalbos skyrimo kriterijus, sumos atimtos visos pagal draudimo schemas gautos sumos ir dėl nepalankių oro sąlygų nepatirtos išlaidos;

d)	nuostoliai buvo apskaičiuojami kiekvienai ūkio valdai atskirai; ir

e)	sprendimas skirti aptariamą pagalbą priimtas ir minėta pagalba išmokėta laikantis atitinkamai trejų ir ketverių metų nuo nuostolių patyrimo terminų, nustatytų Išimties reglamento 11 straipsnio 10 dalyje;

aptariama pagalba nebuvo kaupiama nei su kita valstybės pagalba, nei su valstybių narių ar Europos Sąjungos skirtais finansiniais įnašais, susijusiais su tomis pačiomis reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis. Susiję gamintojai aptariamos pagalbos negavo, kad atlygintų tą pačią žalą daugiau nei pagal vieną teisinį dokumentą, todėl ši pagalba skirta arba laikantis gairių, arba Išimties reglamento, arba 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1535/2007 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje (12) (toliau – de minimis reglamentas), arba 2009 m. sausio 22 d. komunikato dėl valstybės pagalbos priemonių siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis (toliau – komunikatas dėl Bendrijos laikinosios sistemos) (13) nuostatų.

(40)

Įprastos produkcijos apskaičiavimo metodo klausimu Graikijos valdžios institucijos pateikė informaciją dėl naudoto metodo ir patvirtino, kad buvo laikytasi gairių 128 punkte nustatytų sąlygų, pagal kurias naudojant alternatyvius apskaičiavimo metodus, jie turėtų būti reprezentatyvūs ir nebūtų pagrįsti pernelyg dideliais produkcijos kiekiais. Visų pirma dėl nepalankių oro sąlygų patirti nuostoliai agronomo įvertinti kiekvienai ūkio valdai atskirai vadovaujantis vertinimais vietoje, kaip nustatyta reglamente dėl ELGA draudimo schemos. Lankydamasis vietoje agronomas vertintojas, naudodamasis visomis tinkamomis priemonėmis (juosta, sklypų nustatymo žemėlapiais, GPS įrenginiu), išmatuoja sklypo plotą, o jei sklype yra medžių, jis suskaičiuoja medžius. Paskui agronomas įvertina planuojamą sklypo produkciją atsižvelgdamas į naudojamą auginimo metodiką (visų pirma sodinimo tankumą, sodo genėjimo tvarką, ankstyvąsias kultūras naudojant plastikinius maišus, drėkinimo sistemą), auginamų rūšių įvairovę, anksčiau augintas kultūras, jeigu vertinamos metinės kultūros, su kultūrų auginimu susijusią kovą (tręšimas, kova su naikintojais), žemės derlingumą ir galimus auginimo metų ypatumus (pvz., sausrą, vaisiaus užmezgimo problemas). Pagaliau vertinama žala vertinamo sklypo laukiamai produkcijai. Siekiant nustatyti žalos dydį iš skirtingų sklypo vietų paimami pavyzdžiai, atsižvelgiant į prarastą planuotos produkcijos kiekį, į kokybės pablogėjimą dėl žalos, į su kultūrų auginimu susijusią kovą po žalos padarymo (kaip papildomą augalinių kultūrų apsaugą, papildomus ravėjimo darbus, pažeistų vaisių pašalinimą).

2. Konkrečios pastabos dėl 2008 m. skirtų kompensacijų išmokų

(41)

Iš 2008 m. ELGA skirtos pagalbos, t. y. 386 986 648 EUR, 373 257 465,71 EUR sumą siekiančios kompensacijos išmokėtos gamintojams nuostoliams, kurie dėl nepalankių oro sąlygų buvo padaryti jų augalininkystei, atlyginti. Šių pagalbos priemonių atveju ELGA pritaikė augalininkystės draudimo reglamento 6 straipsnį, susijusį su kompensacijomis žemės ūkio produktų gamintojams nepalankių oro sąlygų, pvz., numatytų ELGA įsteigiančiame nacionaliniame įstatyme Nr. 1790/1988, sukeltiems nuostoliams atlyginti.

(42)

Aptariamos pagalbos atžvilgiu Graikija pateikė meteorologinės informacijos, susijusios su nepalankiomis oro sąlygomis, susiklosčiusiomis auginimo ciklo laikotarpiu 2007–2008 m. Šias nepalankias oro sąlygas oficialiai pripažino valstybės valdžios institucijos. Konkrečiai pripažintas kaitros laikotarpis visoje šalyje 2007 m. birželio ir liepos mėn., gausus lietus daugelyje regionų 2007 m. spalio mėn., taip pat tą patį mėnesį Kretoje užfiksuoti sausi ir karšti gūsiniai vėjai, audros ir kruša užfiksuoti kai kuriuose žemyninės Graikijos Šiaurės vakarų ir vidurio departamentuose 2008 m. rugpjūčio mėn., taip pat audros užfiksuotos rugpjūčio mėn. gale Magnezijos, Viotios, Rytų Atikos regionuose ir Eubojo salose bei Kretoje.

Visų pirma nagrinėjamos kompensacijos skirtos žalai, kuri viršijo šias įprastos produkcijos ribas (14):

Minimalus nuostolis, lyginant su įprasta produkcija (proc.)	Bendra kompensacijų suma (EUR)	Žemės ūkio sklypų, kuriuose patirta nuostolių, skaičius	Dalis (proc.) nuo bendros kompensacijų sumos
20–29	26 063 999,19	101 162	6,98
30–100	347 193 466,52	565 244	93,02
Iš viso	373 257 465,71	666 406	100

Be to, ELGA skyrė 2 472 785,97 EUR siekiančias papildomas kompensacijas gamintojams, kurie dėl nepalankių oro sąlygų per tą patį auginimo ciklą 2007–2008 m. patyrė pakartotinius nuostolius toms pačioms augalinėms kultūroms. 6,98 % bendros kompensacijų sumos skirta žalai, kuri siekė taip pat 20–30 % įprastos produkcijos lygmens, atlyginti, o 93,02 % bendros jų sumos susiję su žala, kai sunaikinta daugiau kaip 30 % įprastos produkcijos.

(43)

Be to, 2008 m. ELGA išmokėta pagalba ūkininkams, įskaitant šias skirtas pagalbos priemones:

733 119,74 EUR siekianti parama gyvulininkystės srityje patirtiems nuostoliams atlyginti. Atlyginant šiuos nuostolius skirta 1 860 279,67 EUR suma gyvulininkystės srityje patirtiems nuostoliams dėl nepalankių oro sąlygų atlyginti, 3 188 825,78 EUR skirta nuostoliams dėl ligų arba gyvulių ligų atlyginti ir 2 289 014,29 EUR skirta kitų priežasčių (pvz., laukinių gyvūnų, lokių, vilkų ir benamių šunų užpuoliai) sukeltiems nuostoliams atlyginti. Šias pagalbos priemones Graikijos valdžios institucijos laiko tikromis kompensacijomis pagal privalomą draudimo schemą ir jos nėra priskiriamos valstybės pagalbai pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį;

b)	114 374,86 EUR skirta augalininkystės srities nuostoliams, patirtiems dėl lokių, atlyginti. Ši pagalba skiriama pagal Bendrijos programą LIFE, siekiant apsaugoti ruduosius lokius Graikijoje. Pagalbos intensyvumas siekė 100 %; ir

c)	3 803 901,72 EUR dydžio parama skirta taisomiesiems veiksmams vertinimo ataskaitose dėl augalininkystės ir gyvulininkystės sektorių nuostolių padarius neatidumo klaidų. Šios klaidos, nustatytos po to, kai ūkininkams parama jau buvo išmokėta, yra ELGA skola susijusių paramos gavėjo atžvilgiu.

3. Konkrečios pastabos dėl 2009 m. skirtų kompensacijų išmokų

(44)

su 2009 m. išmokėtomis kompensacijomis pagal 2009 m. sausio 30 d. ministrų sprendimą išmokėtomis kompensacijomis, t. y. 415 019 452 EUR, susiję produktai, nuostolius sukėlusios oro sąlygos ir nuostolių aprašymas pateiktas toliau pateikiamoje lentelėje.

Žemės ūkio produktas

Bendra kompensacijos suma

(EUR)

Nepalankios oro sąlygos

Padaryto nuostolio aprašymas

1.	Migdolai, Vyšnios Abrikosai (Bebekou rūšis) Obuoliai Slyvos Kriaušės

56 580 555

(visiems produktams)

Aukšta temperatūra ir kaitros laikotarpis

Šilta ir sausa žiema

Ilgalaikė sausra

Staigūs temperatūros svyravimai

Aukšta temperatūra ir kaitros laikotarpis 2007 m. vasarą pakenkė šių produktų gamybai ir visų pirma vaisinių kultūrų pumpurų formavimuisi. Dėl ilgai trukusios sausros 2007 m. ir staigių temperatūrų pokyčių sumažėjo gamybos apimtis. Be to, dėl šiltos ir sausos žiemos daugumos medžių žiemojimo laikas nebuvo pakankamas.

Persikai

10 970 348

Tos pačios oro sąlygos kaip ir prie Nr. 1.

Padaryta ta pati žala kaip aprašyta prie Nr. 1.

Šparagai

6 751 747

Šilta ir sausa žiema

Žemos temperatūros

Šilta ir sausa žiema 2007–2008 m. laikotarpiu prisidėjo prie padidėjusio šparagų katabolizmo ir lėmė sukauptų maitinių medžiagų nuostolius. Šios sąlygos lėmė, kad staiga sumažėjo šparagų auginimo apimtis ateityje. Sumažėjusios apimties produkciją dar labiau sumažino žema temperatūra 2008 m. vasario mėn., kas pavėlino prieaugį. Dėl šios priežasties šparagų derlius Graikijoje 2008 m. dar labiau sumažėjo.

4.	Rytų šalių tabako kultūros

13 817 834

Aukšta temperatūra ir kaitros laikotarpis

Sausra

Dėl aukštos temperatūros ir kaitros laikotarpio 2007 m. vasarą ir sausros kilo sunkumų kovojant su vabzdžių antplūdžiu ir tripsų sukeltais virusais ir dėl to visoje šalyje sumažėjo tabako produkcijos apimtis.

5.	Vasaros derliaus bulvės

7 220 996

Aukštos temperatūros

Dėl aukštos temperatūros 2006 m. ir 2008 m. vasarą tapo sunku kovoti su entomologinėmis ir fitopatologinėmis vasarinio derliaus bulvių ligomis daugelyje Graikijos regionų.

Medvilnė

109 564 462

Ilgalaikė sausra

Karšta vasara

Šaltas ruduo

Lietūs

Dėl ilgalaikės sausros sumažėjo vandens atsargos. Karšta vasara ir šaltas ruduo kartu su itin gausiu lietumi 2008 m. rugsėjo mėn. pabaigoje lėmė medvilnės produkcijos sumažėjimą ir jos kokybės pablogėjimą visoje šalyje.

Alyvuogės

72 026 112

Sausra

Įšalas

Lietūs

Ilgalaikė sausra, 2008 m. vasario mėn. šaltis po švelnios žiemos, aukšta temperatūra ir itin gausus lietus alyvmedžių žydėjimo laikotarpiu lėmė didelį alyvuogių produkcijos sumažėjimą visoje šalyje.

8.	Grūdinės kultūros (kukurūzas, paprastieji kviečiai, miežis, avižos, rugiai, ryžiai)

138 087 394

Lietūs

Temperatūrų svyravimai

Lietūs ir temperatūrų svyravimai 2008 m. pavasario ir rudens laikotarpiu lėmė grūdinių kultūrų produkcijos nuosmukį ir sudarė palankesnes sąlygas fitopatologinių ligų antplūdžiui. Kokybės suprastėjimą taip pat lėmė reikalingų maistinių medžiagų (proteino, glitimo) nebuvimas dėl nepalankių oro sąlygų.

Iš viso

415 019 448

(45)	Graikijos valdžios institucijos tvirtina, kad iš 415 019 452 EUR kompensacijų išmokų 27 614 905 EUR siekianti parama, išmokėta 871 gamintojui, laikoma su vidaus rinka suderinama pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir gaires.

(46)

Likusi paramos dalis, 387 404 547 EUR išmokėta 784 408 gamintojams. Graikijos valdžios institucijų manymu aptariam pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir Išimties reglamentą.

Graikijos valdžios institucijų manymu nagrinėjama pagalba atitinka visas Išimties reglamento 11 straipsnyje nustatytas sąlygas. Ji atitinka šias sąlygas:

a)	bendras pagalbos intensyvumas neviršijo 80 % dėl nepalankių oro sąlygų pardavus produktą sumažėjusių pajamų;

b)	nuostoliai buvo apskaičiuoti kiekvienai ūkio valdai atskirai;

c)	į nuostolių sumą neįskaičiuotos išlaidos, kurios nebuvo patirtos dėl nepalankių oro sąlygų ir gamintojams nuostolių neatlygino kita draudimo organizacija;

d)	aptariamos kompensacijos buvo tiesiogiai išmokėtos ūkininkams;

e)	sprendimas skirti aptariamą pagalbą priimtas bei minėta pagalba išmokėta laikantis atitinkamai trejų ir ketverių metų nuo nuostolių patyrimo terminų;

f)	apskaičiavimo metodas yra toks pats, kaip aprašyta 42 konstatuojamoje dalyje, susijusioje su 2008 m. skirta pagalba.

(47)

Be to, Graikijos valdžios institucijos mano, kad net jeigu aptariama pagalba negalėtų būti laikoma tikromis kompensacijos išmokomis (žr. 36 konstatuojamąją dalį) arba suderinama su Išimties reglamentu (žr. 46 konstatuojamąją dalį), turėtų būti laikoma, kad ji atitinka Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą ir komunikatą dėl laikinosios sistemos.

Nagrinėjamos pagalbos skyrimas padėjau susijusiems ūkininkams lengviau gauti finansavimą. Todėl minėtos kompensacijos užtikrino finansinį likvidumą pagrindinei produktų gamybai Graikijoje, vieninteliam sektoriui, kuriuo Graikija galėjo kliautis pirmaisiais ekonomikos krizės mėnesiais, kad išvengtų pavojaus kituose Graikijos ekonomikos sektoriuose. Vis dėlto aptariama pagalba nebuvo suteikta nepritaikius konkrečių kriterijų. Priešingai, ji suteikta tikrų ekonominių problemų, susijusių tik su žemės ūkio produktų gamyba, atveju ir visų pirma tada, kai žemės ūkio produkcijos atžvilgiu susiduriama su problemoms (žr. 44 konstatuojamąją dalį), susijusioms su nepalankių oro sąlygų buvimu. Didžiosios dalies pagalbos atžvilgiu su pagalbos intensyvumu ir kiekvieno gamintojo turimos problemos sunkumu susijusios ribos nebuvo nustatytos, kadangi siekta paremti Graikijos žemės ūkio sektorių apskritai.

(48)

Be to, pagal komunikato 7 punkto a papunktį pagalbos, apie kurią nebuvo pranešta atveju (15), Komisija taiko minėtą komunikatą, jeigu pagalba suteikta po 2008 m. gruodžio 17 d. Todėl Graikijos valdžios institucijos mano, kad minėto komunikato 7 punkto a papunktis taikomas aptariamos pagalbos, apie kurią nebuvo pranešta, atveju, nes gamintojams ji buvo suteikta po 2008 m. gruodžio 17 d..

(49)

Graikijos valdžios institucijos mano, kad ši išimtine tvarka 2009 m. sausio 30 d. ministrų įsakymu nustatyta pagalba atitinka visas komunikato dėl Bendrijos laikinosios sistemos 4.2.2 punkte nustatytas sąlygas. Ji sąlygas atitinka todėl, kad:

a)	pagalba teikta tik pagalbos schemomis, nes ji buvo grindžiama minėtu ministrų įsakymu;

ji teikta tik įmonėms, kurios 2008 m. liepos 1 d. nepatyrė sunkumų, kaip nustatyta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti. Graikijos valdžios institucijos patvirtino, kad ši pagalba skirta tik fiziniams asmenims ir daugelis jų pagal Graikijos teisės aktus buvo atleisti nuo įsipareigojimo teikti mokesčių deklaraciją, atsižvelgiant į tai, kad metinės jų pajamos nesiekė 12 000 EUR. Visi aptariamas kompensacijas gavę gamintojai turėjo galiojančius sandorius su bankais ir pagalba išmokėta į jų bankų sąskaitas. Graikijos valdžios institucijos patvirtina, kad susiję gamintojai buvo mokūs ir jų galimybės gauti finansavimą iš banko buvo pakankamai realios. Todėl gamintojai nepatyrė sunkumų tuo metu, kai buvo išmokėta aptariama parama;

c)	pagalbos schemos nebuvo taikytos žuvininkystės sektoriuje veiklą vykdančioms įmonėms;

d)	aptariama pagalba nėra pagalba eksportui arba pagalba, kuria vietos gaminiams sudaromos palankesnės sąlygos nei importuotiems;

e)	ji suteikta 2009 m., vadinasi iki 2010 m. gruodžio 31 d., kaip nustatyta komunikato dėl Bendrijos laikinosios sistemos 4.2.2 punkto f papunktyje; ir

f)	ūkininkui suteiktos pagalbos suma siekė nuo 7 501 EUR iki 15 000 EUR.

(50)

Pagal komunikato dėl Bendrijos laikinosios sistemos 4.2.2 punkto g papunktį, iš dalies pakeistą 2009 m. spalio mėn., bendra 2008 m. sausio 1 d.–2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu kiekvieno ūkininko gaunama aptariamos pagalbos suma neturėtų viršyti 15 000 EUR viršutinės ribos. Graikijos valdžios institucijos mano, kad tai, jog ELGA iš susijusių gamintojų negavo popierinės arba elektroninės deklaracijos, susijusios su de minimis pagalba ir su pagalba, grindžiama pagal Bendrijos laikinąją sistemą vykdomomis priemonėmis, kurią jis gavo per einamuosius finansinius metus, yra tik formalumas. Vadinasi atsižvelgiant į šio formalaus reikalavimo neįvykdymą neturėtų būti prieinama prie išvados, kad buvo nesilaikyta komunikato dėl Bendrijos laikinosios sistemos 4.2.2 punkto g papunktyje, iš dalies pakeistame 2009 m. spalio mėn., nustatytos sąlygos, juo labiau, kad, kaip galima matyti iš ELGA mechanizuoto duomenų apdorojimo sistemos, 2008 m. sausio 1 d.–2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Graikija neskyrė nei de minimis pagalbos pagrindinio žemės ūkio produktų sektoriaus gamintojams, nei pagalbos pagal komunikatą dėl Bendrijos laikinosios sistemos.

(51)	Bet kuriuo atveju Graikijos valdžios institucijų nuomone iš šios 387 404 547 EUR sumos 75 382 500 EUR siekianti pagalbos suma gali patekti į de minimis reglamento taikymo sritį.

(52)

Graikijos valdžios institucijos mano, kad anksčiau minėta pagalba, siekianti 75 382 500 EUR, atitinka visas Reglamente Nr. 1535/2007 dėl de minimis pagalbos nustatytas sąlygas. Ji atitinka šias sąlygas, kadangi:

a)	kalbant apie anksčiau minėtą pagalbą pagal Reglamento (EB) Nr. 1535/2007 3 straipsnio 2 dalį susiję ūkininkai negavo kompensacijų, kurios vienam ūkininkui per 2008–2010 m. finansinių metų laikotarpį viršytų 7 500 EUR sumą vienam ūkininkui;

b)	bendra Graikijos skirta de minimis pagalbos žemės ūkio įmonėms suma per trejus finansinius metus neviršijo 75 382 500 EUR sumos, t. y. Graikijai taikomos didžiausios suvestinės sumos pagal Reglamento (EB) Nr. 1535/2007 3 straipsnio 3 dalį.

4. Komentarai dėl trečiųjų šalių pateiktų pastabų

(53)	Graikija tvirtina, kad trečiosios šalys nepateikė įrodymų, parodančių, kad aptariamos kompensacijos turėjo poveikį jų narių padėčiai vidaus rinkoje.

(54)

Kalbant apie pastabą, kad nebuvo pateiktas aprašas dėl nepalankių oro sąlygų Graikijos valdžios institucijos pažymi, kad toks aprašas ministrų sprendime dėl kompensacijų nebūtinas, ir kad būtent reikėjo, pirma, įrodyti, kad buvo susiklosčiusios nepalankios oro sąlygos, ir, antra, parodyti, ar padaryto nuostolio mastas siekė 30 % įprastos produkcijos. Be to, Graikija, išdėstydama savo pastabas Komisijos tarnyboms, pateikė analitinius duomenis dėl aptariamų oro sąlygų, siekiant pagrįsti atitinkamą meteorologinę informaciją.

(55)	Kalbant apie pastabą, kad Graikija tiksliai nenurodė nei naudoto aptariamų kompensacijų apskaičiavimo metodo, nei minimalios patirto nuostolio ribos, Graikijos valdžios institucijos primena, kad kartu su Komisijai teiktomis pastabomis ji pateikė išsamią informaciją šiais dviem klausimais.

(56)

Graikijos valdžios institucijų manymu aptariamų kompensacijų skyrimas neturėjo poveikio galutiniams vartotojams, nes dėl atitinkamų žemės ūkio produktų kainos sumažėjimo mažmeninė kaina nesumažėjo. Šiai nuomonei pagrįsti Graikijos valdžios institucijos pateikė Graikijos spaudos straipsnius, kuriuose nurodoma, kad daugelio žemės ūkio produktų, įskaitant ir šiuo atveju nagrinėjamus produktus, kainos išliko labai aukštos nepaisant to, kad sumažėjo didmeninė šių žemės ūkio produktų kaina.

VI. PAGALBOS VERTINIMAS

1. Pagalbos buvimas pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį

(57)

Pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškreipia konkurenciją arba gali ją iškreipti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Komisija mano, kad nagrinėjamos priemonės atitinka minėtas sąlygas.

(58)

Iš valstybinių išteklių suteikta pagalba

Kaip matyti iš Teisingumo Teismo praktikos 2003 m. kovo 22 d. sprendimo Freskot AE prieš Elliniko Dimosio (16) byloje C-355/00 (toliau – Freskot byla), nagrinėjamu atveju ši sąlyga įvykdyta, atsižvelgiant į tai, kad aptariamuose nacionaliniuose teisės aktuose aiškiai nustatyta, kad ELGA teikiamos paslaugos, kaip apibrėžta Teisingumo Teismo praktikoje (17), finansuojamos iš valstybinių išteklių, ir kad jos priskiriamos valstybei.

Freskot byloje, kaip ir nagrinėjamu atveju, iš Įstatymo Nr. 1790/1988 (taip pat žr. 11 konstatuojamąją dalį) 5 straipsnio ir kitų galiojančių Graikijos teisės aktų nuostatų matyti, kad iš įmokų administratoriaus surenkamų specialiųjų įmokų ELGA gaunamos pajamos patenka į valstybės biudžetą kaip valstybės pajamos ir ELGA jos pervedamos pagal Žemės ūkio ministerijos (tapusios Kaimo plėtros ir aprūpinimo ministerija) biudžetą. Todėl to, kad aptariamos įmokos apskaitomos kaip valstybės pajamos, pakanka, kad būtų galima manyti, jog ELGA teikiamos paslaugos apmokamos iš valstybinių išteklių.

Be to, pagal Įstatymo Nr. 1790/1998 (18) 2 straipsnį žemės ūkio ministro sprendimu ELGA gali išmokėti paramą arba kompensacijas jų gavėjams pervesdama lėšas iš valstybės biudžeto arba iš pasiskolintų lėšų pagal ELGA sudarytas paskolų sutartis su Graikijos valstybės garantija ir Graikijai įsipareigojant grąžinti paskolą.

Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad tiesiogiai valstybės arba per valstybės paskirtą ar įsteigtą viešo ar privataus pobūdžio instituciją suteikiama nauda laikoma valstybiniais ištekliais pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį (19). Todėl nagrinėjamu atveju dvi ELGA paimtos paskolos su valstybės garantija 2008 m. ir 2009 m. išmokėtoms kompensacijoms (žr. 15 ir 17 konstatuojamąsias dalis) yra valstybiniai ištekliai Sutarties 107 straipsnio 1 dalies prasme, atsižvelgiant į tai, kad jos yra ELGA, pagal privatinę teisę reglamentuojamo juridinio asmens, į kurį visos teisės priklauso valstybei, ir kuris pavaldus Žemės ūkio ministerijai (žr. 8 konstatuojamąją dalį) pajamos.

(59)

Pagalba, kuri daro poveikį prekybai ir iškreipia arba gali iškreipti konkurenciją

Komisija konstatuoja, kad nagrinėjamos kompensacijos suteikia nacionaliniams gamintojams pranašumą lyginant su kitais Bendrijos gamintojais, kurie negauna tokios pačios paramos. Žemės ūkio sektorius atviras konkurencijai Europos Sąjungos lygmeniu (20) ir todėl jam poveikį daro visos priemonės, palankios gamybai vienoje arba kitoje valstybėje narėje (21). Todėl aptariamos kompensacijos gali iškreipti konkurenciją vidaus rinkoje ir daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(60)

Pagalba, kuria palaikomos tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba

Pagal Teisingumo Teismo praktiką (22) pagalba pripažįstamos įvairių formų intervencijos, kuriomis sumažinamos paprastai įmonės biudžetui tenkančios išlaidos ir kurios, nors ir nėra subsidijos tiesiogine prasme, turi tokias pačias savybes ir daro tokį patį poveikį.

Sprendime Freskot Teisingumo Teismas nusprendė, kad įmonės sąvoka, kaip ji suprantama pagal Sutarties 102 straipsnį, netaikoma tokiai įstaigai kaip ELGA tiek, kiek jos veikla susijusi su privalomo draudimo nuo gamtos pavojų schemos įgyvendinimu (žr. sprendimo 79 ir 88 punktus).

Nagrinėjamo privalomo draudimo schema iš esmės siekiama socialinės politikos tikslo, kuria siekiama užtikrinti tinkamą draudimą visoms ūkio valdoms, įskaitant ir tas ūkio valdas, kuriose gamtos stichinių nelaimių pasireiškimo tikimybė yra didesnė (žr. sprendimo 66 ir 67 punktus). Už visus žemės ūkio produktus mokamos vienodo dydžio įmokos, kurios nepriklauso nuo faktiškai gamintojui kylančio pavojaus (vadovaujamasi solidarumo principu). Atsižvelgiant į įmokos dydį ELGA pajamos yra kontroliuojamos valstybės, kompensacijos dydį taip pat nustato atsakingi ministrai.

Kaip Teisingumo Teismas nusprendė 2002 m. sausio 22 d. sprendime Cisal prieš INAIL (23), C-218/00, du pagrindiniai ELGA draudimo schemos elementai, t. y. kompensacijų išmokų suma ir įmokų suma, yra kontroliuojami valstybės ir schemos privalomas taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti jos finansinę pusiausvyrą, ir įgyvendinti solidarumo principą, kuris reiškia, kad apdraustajam išmokamos kompensacijos nėra proporcingos jo sumokamoms įmokoms.

Tačiau skirtingai nei byloje Cisal prieš INAIL ELGA organizacijos draudimo paslaugų gavėjai yra įmonės, vykdančios ūkinę veiklą. Taigi vien aplinkybės, kad pati ELGA nevykdo ūkinės veiklos, nepakanka, kad būtų galima manyti, jog šios organizacijos išmokamų draudimo išmokų gavėjai nėra įmonės kaip jos suprantamos pagal Sutartį ir nėra galimi valstybės pagalbos gavėjai (žr. sprendimo Freskot 80 punktą).

Ekonominio pranašumo klausimi Teisingumo Teismas paprasčiausiai sprendimo Freskot 84 punkte nurodo, kad „Šiomis aplinkybėmis reikia atsakyti į klausimą, viena vertus, ar nesant privalomo draudimo Graikijos ūkių valdos būtų privalėję ir galėję apsidrausti privačiose draudimo įmonėse arba imtis kitų priemonių, siekiant tinkamai apsisaugoti nuo gamtinių pavojų pasekmių šioms ūkio valdoms, ir jeigu taip, kokia apimtimi, ir, kita vertus, kiek įmoka atitinka realią ekonominę ELGA teikiamų paslaugų įgyvendinant privalomo draudimo schemą kainą, jeigu vis dėlto tokią kainą galima būtų apskaičiuoti“. Tačiau kitame punkte Teisingumo Teismas pažymi, kad „Teisingumo Teismui nepateikta faktinė ir teisinė informacija, kad jis galėtų atsakyti į klausimo dalį, susijusią su galimu ELGA teikiamų paslaugų įgyvendinant privalomo draudimo nuo gamtos pavojų schemą pripažinimu valstybės pagalba“. Vis dėlto Teisingumo Teismas sprendimo byloje Freskot 87 punkte nurodo, kad „.. jam nepateikta faktinė ir teisinė informacija, kad jis galėtų atsakyti į klausimo dalį, susijusią su galimu ELGA teikiamų paslaugų įgyvendinant privalomo draudimo nuo gamtos pavojų schemą pripažinimu valstybės pagalba...“.

(61)

Teisingumo Teismo praktikoje patvirtinta, kad nei socialinio priemonės pobūdžio (24), nei to, kad priemonė visiškai arba iš dalies yra finansuojama valstybinės institucijos nustatytų ir atitinkamų įmonių mokamų įmokų lėšomis (25), nepakanka, kad priemonė nebūtų pripažįstama kaip pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, pagal kurią valstybinės intervencijos priemonės neskirstomos atsižvelgiant į priežastis arba tikslus, tačiau jos yra apibrėžiamos pagal jų pasekmes (26).

2008 m. ELGA įgyvendinant privalomo draudimo schemą išmokėtos kompensacijos susiję su kai kuriais augalinės ir gyvulinės kilmės Graikijos žemės ūkio produktais, o 2009 m. išmokėtos kompensacijos susijusios su kai kuriomis augalinėmis kultūromis. Darytina išvada, kad vietiniams žemės ūkio produktų gamintojams ELGA išmokėtos kompensacijos gali būti laikomos šiems gamintojams suteiktu pasirinktiniu finansiniu pranašumu lyginant su kitais Europos Sąjungos gamintojais, kurie negauna tokios pačios paramos.

Be to, tais atvejais, kai gamtos stichinių nelaimių žalos tikimybė yra didesnė, kyla abejonių, ar ūkio valdos galėtų panašiomis sąlygomis apsidrausti privačioje draudimo įstaigoje. Todėl Komisija mano, kad šiomis aplinkybėmis ELGA išmokėtos kompensacijos įgyvendinant aptariamą schemą yra jų gavėjams suteiktas pasirinktinis finansinis pranašumas;

(62)

vis dėlto atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimą Freskot byloje (žr. 86 konstatuojamąją dalį) galima kelti klausimą, ar nagrinėjama priemonė negalėtų būti pateisinama sistemos pobūdžiu arba bendra struktūra, ir pareiga įrodyti tenka atitinkamai valstybei narei (27). Reikia išnagrinėti, ar atsižvelgiant į specifines žemės ūkio sektoriaus ypatybes ir ypatingą jo priklausomybę nuo oro sąlygų bei jo pažeidžiamumą gamtinių pavojų Graikijoje atžvilgiu, gali reikėti taikyti valstybinę sistemą, užtikrinančią minimalią kompensaciją, vadovaujantis solidarumo principu. Vis dėlto priemonė, sudaranti bendrosios (parafiskalinės) mokesčių sistemos taikymo išimtį, gali būti grindžiama mokesčių sistemos pobūdžiu ir bendrąja sistema, jeigu valstybė narė gali įrodyti, kad tokią priemonę tiesiogiai lemia pagrindiniai arba svarbiausieji jos mokesčių sistemos principai. Turi būti daromas skirtumas tarp, viena vertus, konkrečios mokesčių sistemos tikslų, kurie jai nebūdingi, ir, kita vertus, pačiai mokesčių sistemai būdingų mechanizmų, kurie yra būtini siekiant šių tikslų (28).

Paaiškėjus, kad ELGA veikla finansuojama ne tik parafiskalinėmis įmokomis, bet taip pat tiesioginėms valstybės išmokomis, toks gamintojų tarpusavio solidarumu grindžiamas pateisinamas negali būti taikomas, vadinasi visa schema turi būti laikoma selektyvaus pobūdžio.

Todėl nagrinėjamu atveju didžioji dalis 2008 m. gamintojams išmokėtų kompensacijų, t. y. 386 986 648 EUR, nebuvo finansuotos specialiųjų privalomų įmokų lėšomis, kurios sudarė tik 88 353 000 EUR. Šiuo atveju negalėtų būti laikoma, kad gamintojams išmokėtos lėšos buvo finansuotos tik įmokų lėšomis (29).

(63)

Kalbant apie 2009 m. išmokėtas kompensacijas, t. y. 415 019 452 EUR, Komisija konstatuoja, kad jos nebuvo finansuojamos specialiųjų privalomų įmokų lėšomis, kurių suma 2009 m. siekė 57 015 388 EUR. Pagal 2009 m. sausio 30 d. ministrų įsakymą šios kompensacijos nustatytos kaip išimties tvarka taikoma draudimo išmoka dėl augalininkystės srityje patirtų nuostolių ir tai nėra kompensacijos, kurias ELGA turėjo 2009 m. išmokėti gamintojams, siekiant atlyginti žalą pagal privalomą draudimo schemą. Todėl Komisija negali pritarti Graikijos valdžios institucijų argumentui, kad šios kompensacijos taip pat turėtų būti laikomos tikromis kompensacijomis.

(64)

Kad žemės ūkio produktų gamintojams galėtų išmokėti šias dideles kompensacijas ELGA turėjo pasirašyti paskolų sutartis, kurios turi būti grąžintos per dešimt metų (žr. 16 ir 17 konstatuojamąsias dalis). Remiantis Graikijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis apie metinių palūkanų ir amortizacijos pokyčius, darytina išvada, kad iš ūkininkų mokamų specialiojo draudimo įmokų per dešimt metų ELGA nesugebės sumokėti savo metinių įmokų, juo labiau, kad šios įmokos turės būti naudojamos kompensacijų išmokoms žalai, kuri bus patirta per aptariamus metus, atlyginti.

(65)

Iš papildomai pateiktos informacijos matyti, kad Graikijos valdžios institucijos nurodė, jog priimtas naujas įstatymas Nr. 3877/2010 dėl žemės ūkio veiklos apsaugos ir draudimo sistemos, siekiant padidinti ELGA pajamas.

Komisija mano, kad minėtas įstatymas tikrai gali prisidėti prie geresnio ELGA veikimo ateityje. Tačiau ELGA pajamų padidinimas ateityje neleidžia daryti išvados, kad to pakaks aptariamoms paskoloms grąžinti ir kompensacijų ūkininkams išmokoms padengti per atitinkamus metus.

Todėl 2009 metams ELGA pasirašyta paskolos sutartis užkrovė pernelyg didelę naštą pajamų, kurias ji gaus per artimiausius dešimt metų, atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kad ji jau buvo įsipareigojusi grąžinti paskolą, kurią pasirašydama paskolos sutartį ji paėmė 2008 metams, ir dėl kurios ji iš anksto „įšaldė“ tolimesnių metų draudimo įmokas. Kaip tai pabrėžia suinteresuotosios šalys (žr. 34 ir 35 konstatuojamąsias dalis), šią padėtį dar labiau apsunkina dvi papildomos paskolos, dėl kurių ELGA sutartis pasirašė 2009 m. Todėl negalima paneigti, kad aptariamos priemonės taip pat finansuojamos kitais ELGA turimais valstybiniais ištekliais.

(66)

Bet kuriuo atveju negalima teigti, kad pagal paramos schemą skirtingas įmonių, esančių faktiniu ir teisiniu požiūriu palyginamoje padėtyje, vertinimas galėtų būti pateisinamas aptariamos schemos tikslais solidarumo srityje, atsižvelgiant į Graikijos teisės aktus dėl gamtinių pavojų sukeliamos žalos atlyginimo. Pirma, kituose sektoriuose, kurių atžvilgiu aptariama schema netaikoma, įmonės pačios turi prisiimti panašias arba palyginamas rizikas, ir, antra, akivaizdu, kad net pačiame žemės ūkio sektoriuje, kuriam taikoma ši schema, kai kurių pavojų atžvilgiu vieni ūkininkai bus labiau pažeidžiami nei kiti (dėl produkcijos pobūdžio ar geografinės vietos), todėl išmokamos paramos lėšos visuomet bus išmokamos pirmenybę teikiant tam tikrai kategorijai priskiriamiems ūkininkams kitų ūkininkų nenaudai.

(67)	Dėl šių priežasčių Komisija nusprendžia, kad 2008 m. ir 2009 m. žemės ūkio produktų gamintojams ELGA išmokėtoms kompensacijoms pagal privalomą draudimo schemą taikomas Sutarties 107 straipsnio 1 dalis ir jos yra laikytinos valstybės pagalba.

(68)	Todėl reikia išnagrinėti, ar galima netaikyti bendro principo, pagal kurį draudžiamas valstybės pagalbos teikimas, įtvirtinto Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje.

2. Priemonių pripažinimas neteisėta pagalba

(69)	Atsižvelgiant į tai, kad pagalba suteikta ir išmokėta iš anksto apie tai nepranešus, ji yra neteisėta pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio f punktą.

3. Pagalbos priemonių suderinamumo vertinimas pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą

(70)	Pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą pagalba, skirta padėti tam tikros veiklos ar tam tikrų ekonomikos regionų plėtrai, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, jei ji neiškreipia prekybos sąlygų taip, kad tai pakenktų bendram interesui.

(71)

Kad būtų taikoma ši išimtis aptariama pagalba jos suteikimo momentu, t. y. 2008 m. ir 2009 m. turi atitikti taikomų teisės aktų nuostatas. Nagrinėjamu atveju ji turi atitikti Bendrijos gaires dėl 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose ir būtent jų V.B skirsnį, susijusį su pagalba žemės ūkio produkcijai arba žemės ūkio gamybos priemonėms padarytai žalai kompensuoti, o visų pirma V.B.3 punkto, susijusio su pagalba ūkininkams dėl nepalankių oro sąlygų padarytai žalai kompensuoti, ir Išimties reglamento 11 straipsnio nuostatas.

Pažymėtina, kad gairių V.B.4 skirsnio, susijusio su pagalba kovojant su gyvūnų ir augalų ligomis, nuostatos turėtų būti taikomos kai kuriems produktams, dėl kurių parama ūkininkams buvo skirta 2009 m. (Rytų šalių tabako kultūros, vasarinio derliaus bulvės). Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad Graikijos valdžios institucijos įrodė, jog šiuos produktus užklupusias ligas lėmė nepalankios oro sąlygos (taip pat žr. 44 konstatuojamąją dalį), kaip numatyta gairių V.B.4 skirsnio išnašoje Nr. 31, Komisija įvertinto pagalbos priemones V.B.3 poskirsnio nuostatų požiūriu.

(72)

Nagrinėjamu atveju svarbios šios minėtose gairių nuostatose išdėstytos sąlygos:

pagal gairių 125 punktą nepalankios oro sąlygos, kaip antai: šaltis, kruša, ledas, lietus arba sausra, t. y. nagrinėjamu atveju esančios oro sąlygos, lėmusios tam tikrus nuostolius žemės ūkio valdoms Graikijoje 2008 m. ir 2009 m. gali būti prilyginami gaivalinėms nelaimėms, kai padarytos žalos lygis pasiekia tam tikrą įprasto produkcijos kiekio ribą. Kompensacijomis, mokamomis atsitikus tokiems gaivalinėms nelaimėms prilygintiems įvykiams, prisidedama prie ūkių sektoriaus vystymo ir jas mokėti gali būti leidžiama remiantis Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktu.

Taip pat tam, kad būtų skiriama pagalba, dėl nepalankių oro sąlygų padaryta žala turi siekti 30 % įprastos ankstesnių trejų metų ūkininko metinės produkcijos vidurkio arba trejų metų vidurkio, jį skaičiuojant pagal ankstesnių penkerių metų duomenis neatsižvelgiant į didžiausią ir mažiausią vertes. Pagal gairių 128 punktą Komisija gali pritarti alternatyviems įprastos produkcijos apskaičiavimo metodams, įskaitant regioninius orientacinius rodiklius, jeigu jie yra reprezentatyvūs ir nėra pagrįsti pernelyg dideliais produkcijos kiekiais;

b)	pranešimuose apie pagalbos priemones turi būti pateikta tinkama patvirtinamoji meteorologinė informacija. Be to, nepalankias oro sąlygas, kurias galima prilyginti gaivalinėms nelaimėms, turi oficialiai patvirtinti valstybės institucijos;

bendras pagalbos intensyvumas turi būti ne didesnis nei 80 % ir 90 % mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir teritorijose, nurodytose 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (30) 36 straipsnio a punkto i, ii arba iii papunkčiuose, kaip nustatyta valstybių narių pagal to reglamento 50 ir 94 straipsnius, dėl nepalankių oro sąlygų pardavus produktą sumažėjusių pajamų. Šis pajamų sumažėjimas apskaičiuojamas atimant:

i)	sumą, gautą per nepalankių oro sąlygų metus pagaminto produkto kiekį padauginus iš vidutinės pardavimo kainos tais metais, iš

ii)	sumos, gautos vidutinį metinį praėjusių trejų metų produkcijos kiekį (arba trejų metų vidurkį, apskaičiuotą remiantis praėjusių penkerių metų vidurkiu, išskyrus geriausius ir prasčiausius skaičius) padauginus iš gautos vidutinės pardavimo kainos.

Pagalbos skyrimo kriterijus atitinkanti pagalbos suma gali būti padidinta dėl kitų išlaidų, kurių ūkininkas patyrė dėl nepalankių sąlygų nenuėmęs derliaus;

d)	iš didžiausios nuostolių sumos turi būti atimta visa pagal draudimo schemą gauta suma ir dėl nepalankių oro sąlygų nepatirtos išlaidos;

e)	nuostoliai turi būti apskaičiuojami kiekvienai ūkio valdai atskirai, tačiau Komisija gali pritarti vidurkių naudojimui su sąlyga, kad jie bus reprezentatyvūs ir joks pagalbos gavėjas negaus pernelyg didelės kompensacijos;

f)	bet kuriuo atveju dalį išlaidų visada turi padengti pagalbos gavėjas (gairių 125 punkto d papunktis);

g)	pagalbos schemos turi būti pradėtos taikyti per trejus metus, pagalba turi būti išmokėta per ketverius metus nuo išlaidų arba nuostolių patyrimo.

(73)

Komisija konstatuoja, kad didžioji dalis 373 257 465,71 EUR sumą siekiančių kompensacijų, kurias ELGA skyrė ūkininkams jų augalinėms kultūroms padarytai žalai dėl nepalankių oro sąlygų atlyginti, t. y. 347 193 466,52 EUR (žr. 42 konstatuojamąją dalį), atitinka 72 konstatuojamoje dalyje minėtų gairių ir Išimties reglamento nuostatas. Didžioji dalis, t. y. 2 300 185,51 EUR, kompensacijų dėl pakartotinių nuostolių toms pačioms augalinėms kultūroms taip pat atitinka 72 konstatuojamoje dalyje minėtų gairių ir Išimties reglamento nuostatas. Taip pat didžioji dalis iš 2 472 785,97 EUR sumos, t. y. 2 472 785,97 EUR, susijusios su pakartotinių nuostolių augalinėms kultūroms atlyginimu, atitinka 72 konstatuojamoje dalyje minėtų gairių ir Išimties reglamento nuostatas.

(74)

Visų pirma, kaip parodyta 42 konstatuojamoje dalyje pateiktoje lentelėje, yra įvykdyta 72 konstatuojamosios dalies a punkte nurodyta sąlyga, t. y. kad 347 193 466,52 EUR siekiančių kompensacijų atžvilgiu žala siekia 30 % įprastos produkcijos. 93,02 % bendros pagalbos sumos, t. y. 2 300 185,51 EUR, skirtos pakartotiniams nuostoliams atlyginti, atžvilgiu dėl žalos sunaikinta daugiau kaip 30 % įprastos produkcijos, vadinasi 72 konstatuojamosios dalies a punkte nurodyta sąlyga yra įvykdyta.

(75)

Remiantis Graikijos valdžios institucijų pateikta informacija (žr. 39 konstatuojamąją dalį) bendras aptariamų kompensacinių išmokų intensyvumas lyginant su sumažėjusiomis pajamomis iš produktų pardavimo atitinka Išimties reglamento 11 straipsnyje (žr. 72 konstatuojamosios dalies c punktą) nustatytas viršutines ribas. Vis dėlto pagalbos intensyvumas apskaičiuojamas nesiremiant per tris ankstesnius metus pagaminto kiekio vidurkiu (arba trejų metų vidurkiu) kaip nustatyta Išimties reglamento 2 straipsnyje, nes apskaičiuojant nagrinėjamas kompensacines išmokas taikytas kitas įprastos produkcijos apskaičiavimo metodas (apskaičiavimo metodo aprašymą žr. 40 konstatuojamoje dalyje).

(76)

Laikydamasi gairių 128 punkto Komisija gali pritarti Išimties reglamento 2 straipsnio 8 punkte nustatyto apskaičiavimo metodo atžvilgiu alternatyviems apskaičiavimo metodams, jeigu jie yra reprezentatyvūs ir nėra pagrįsti pernelyg dideliais produkcijos kiekiais. Komisija, išnagrinėjusi šiuo atveju taikomo apskaičiavimo metodą, mano, kad ji atitinka minėtą gairių nuostatą, ir kad atsižvelgiant į aptariamos pagalbos intensyvumą nėra rizikos, kad už patirtą žalą kompensacija būtų pernelyg didelė.

(77)	Komisija taip pat konstatuoja, kad Graikijos pateikti meteorologiniai duomenys, susiję su 2007–2008 m. auginimo ciklo laikotarpio įvykiais, įrodo oro sąlygų, pateisinančių aptariamų kompensacijų skyrimą, susiklostymą.

(78)

Be to, remiantis pateikta informacija dėl aptariamos pagalbos (žr. 39 konstatuojamąją dalį) šį pagalba buvo sumažinta atsižvelgiant į galimai gautas išmokas iš draudimo įmonių ir dėl nuostolius sukėlusių įvykių nepatirtas išlaidas. Be to, nuostoliai apskaičiuoti kiekvienai ūkio valdai atskirai. Galiausiai laikytasi pagalbos išmokėjimo nuo nuostolių patyrimo momento terminų, aptartų 72 konstatuojamosios dalies g punkte.

(79)

Taigi atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes Komisija gali daryti išvadą, kad 349 493 652,03 EUR siekiančios kompensacinės išmokos, kurias 2008 m. ELGA skyrė gamintojams jų augalinėms kultūroms padarytai žalai atlyginti, iš kurių 2 300 185,51 EUR susiję su pagalba dėl pakartotinos žalos toms pačioms augalinėms kultūroms atlyginimu, atitiko reikšmingas gairių ir Išimties reglamento nuostatas ir todėl gali būti laikomos valstybės pagalba, suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

(80)

Vadinasi, kaip tai matyti iš 42 konstatuojamoje dalyje pateiktos lentelės, 26 063 999,19 EUR siekiančios kompensacinės išmokos, kurias 2008 m. ELGA paskyrė ūkininkams, siekiant atlyginti jų augalinėms kultūroms padarytą žalą, neatitinka Išimties reglamento 2 straipsnio 8 dalyje, susijusioje su žalos mastu lyginant su įprasta produkcija, nustatytų sąlygų. Komisija konstatuoja, kad šios kompensacinės išmokos yra nesuderinamos su visomis svarbiomis gairėse ir Išimties reglamente išdėstytomis sąlygomis ir todėl jų atžvilgiu negali būti pritaikyta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto išimtis.

(81)

Iš 43 konstatuojamosios dalies matyti, kad 7 338 119,74 EUR kompensacinės išmokos, kurias 2008 m. ELGA paskyrė ūkininkams gyvulininkystės srityje patirtiems nuostoliams atlyginti, atsižvelgiant į tai, kad jos išmokėtos pagal specifinę privalomojo draudimo schemą, nėra valstybės pagalba. Nors minėtos valdžios institucijos prieina šią išvadą dėl visų 2008 m. ir 2009 m. ELGA skirtų išmokų, tik aptariamos pagalbos atžvilgiu jos nepateikė papildomos informacijos, kuria remiantis šią pagalbą būtų galima pripažinti suderinama su gairėmis. Todėl Komisija nusprendė, kad ši pagalba neatitinka reikšmingų gairių ir Išimties reglamento sąlygų ir todėl jos atžvilgiu negali būt taikoma Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto išimtis.

Bet kuriuo atveju, Komisija pažymi, kad atitinkama valstybė narė, vykdydama savo pareigą bendradarbiauti su Komisija, turi pateikti visą informaciją, leidžiančią pastarajai institucijai patikrinti, ar įvykdytos leidžiančios nukrypti nuostatos, kuria ji nori pasinaudoti, taikymo sąlygos. (31) Nagrinėjamu atveju Graikijos valdžios institucijos niekada netvirtino taikančios gaires, taip pat nepateikė dokumentų, leidžiančių Komisijai išnagrinėti duomenis, atsižvelgiant į gaires nepaisant oficialaus Komisijos sprendimo pradėti tyrimo procedūrą 21 punkte nurodytą informaciją.

(82)

114 374,86 EUR pagalbos augalinėms kultūroms lokių padarytai žalai atlyginti atžvilgiu gairių V skirsnio nuostatos, susijusios su rizikos ir krizių valdymu, netaikomos. Pagal gairių 23 punktą tais atvejais, kai gairių nuostatos pagalbai netaikomos, Komisija vertina kiekvieną priemonę atskirai ir jas patvirtina, tik jei teigiamas poveikis sektoriaus plėtrai bus aiškiai didesnis už jų keliamą konkurencijos iškreipimo riziką.

Pagal gairių 113 punktą leidžiant skirti valstybės pagalbą rizikai valdyti reikia nustatyti, kad gamintojai skirtų minimalų įnašą atsiradus nuostoliams ar su tokiomis priemonėmis susijusioms išlaidoms, arba kitą lygiavertį įnašą siekiant sušvelninti konkurencijos iškreipimų riziką ir paskatinti rizikos mažinimą. Nagrinėjamu atveju skirtos pagalbos intensyvumas siekė 100 % ir Komisija mano, kad dėl gamintojų įnašo dengiant nuostolius nebuvimo gali kilti konkurencijos iškreipimo rizika. Todėl Komisija mano, kad šiuo atveju iš gamintojų turėjo būti pareikalauta prisidėti minimaliu 20 % dydžio įnašu. Todėl 80 % šios pagalbos, t. y. 91 500 EUR, yra suderinama su vidaus rinka. Tačiau likusi minėtos pagalbos dalis, kuri sudaro 20 %, laikoma nesuderinama su vidaus rinka.

(83)

Dėl paramos, skirtos taisomiesiems veiksmams vertinimo ataskaitose dėl augalininkystės ir gyvulininkystės sektorių nuostolių padarius neatidumo klaidų, Graikija tenurodė bendrą šios pagalbos sumą – 3 803 901,72 EUR. Graikijos valdžios institucijos, teikdamos papildomą informaciją Komisijai, nepatikslino taisomiesiems veiksmams, susijusiems su kompensacinėmis išmokomis augalininkystės ir gyvulininkystės sektoriuose patirtai žalai, taip pat augalinėms kultūroms lokių padarytai žalai atlyginti (žr. 41, 42 ir 43 konstatuojamąsias dalis), skirtos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad taisomieji veiksmai susiję su administracinio pobūdžio klaidomis, kurios tapo ELGA pareiga aptariamų pagalbos gavėjų atžvilgiu, Komisija daro išvadą, kad ši taisomojo pobūdžio pagalba galėtų būti priskirta atitinkamoms kompensacinėms išmokoms. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad Komisijos manymu reikalavimus atitinka tik 349 666 252,49 EUR siekiančios kompensacinės išmokos augalinėms kultūroms padarytai žalai atlyginti (žr. 75 konstatuojamąją dalį), Komisija prieina išvadą, kad tik su minėta pagalba susiję taisomieji veiksmai atitinka taikomas gairių ir Išimties reglamento nuostatas ir joms gali būti taikoma Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto išimtis.

(84)	Iš 2009 m. ELGA skirtų 415 019 452 EUR kompensacinių išmokų ūkininkams, 27 614 905 EUR išmokos atitinka gairių ir Išimties reglamento nuostatas kaip tai aprašyta 73 konstatuojamoje dalyje.

(85)

Remiantis išsamiais Graikijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis dėl kiekvienos 2009 m. ELGA išmokėtos kompensacinės išmokos (žr. 37 konstatuojamąją dalį) Komisija konstatavo, kad 73 konstatuojamosios dalies a punkte nurodytą sąlygą, t. y. kad patirta žala siektų 30 % įprastos produkcijos, atitinka kompensacinės išmokos už 27 614 905 EUR sumą.

(86)

Kaip matyti iš 76–79 konstatuojamųjų dalių, susijusių su dalimi pagalbos, kurią ELGA skyrė 2008 m., galima daryti tokias pačias išvadas ir dėl 2009 m. skirtos 27 614 905 EUR pagalbos, t. y. kad pastaroji taip pat atitinka visas kitas taikomose gairių ir Išimties reglamento nuostatose nustatytas sąlygas.

(87)

Visų pirma taikomas gairių ir Išimties reglamento sąlygas atitinka aptariamos pagalbos intensyvumas, nagrinėjamu atveju naudotas apskaičiavimo metodas, meteorologiniai duomenys, susiję su 2008–2009 m. auginimo ciklo laikotarpio įvykiais (žr. 44 konstatuojamoje dalyje pateiktą lentelę), pernelyg didelių kompensacijų už patirtą žalą neskyrimas bei pagalbos skyrimo ir išmokėjimo nuo nuostolių patyrimo momento terminai.

(88)

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes Komisija konstatuoja, kad 27 614 905 EUR siekianti pagalba iš 2009 m. ELGA skirtos pagalbos ūkininkams gali būti laikoma suderinama su taikomomis gairių ir Išimties reglamento nuostatomis. Todėl joms gali būti taikoma Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto išimtis.

(89)	Priešingai nei Graikijos valdžios institucijos (žr. 46 konstatuojamąją dalį) Komisija mano, kad likusi pagalbos suma, siekianti 387 404 547 EUR, negali būti laikoma suderinama su Išimties reglamento 11 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

(90)

Remiantis išsamiais Graikijos pateiktais duomenimis dėl kiekvienos 2009 m. skirtos pagalbos priemonės darytina išvada, kad nagrinėjamos nepalankios oro sąlygos neatitinka Išimties reglamento 2 straipsnio 8 dalyje nustatytos nepalankių oro sąlygų, kurios gali būti prilyginamos stichinei nelaimei, apibrėžties, kadangi šiuo atveju nepalankios oro sąlygos sunaikino mažiau kaip 30 % susijusių ūkininkų įprastos produkcijos. Be to, nagrinėjamu atveju įprasta produkcija apibrėžta nesilaikant Išimties reglamento 2 straipsnio 8 dalies nuostatų (32) ir todėl pagalbos intensyvumas nebuvo nustatytas laikantis Išimties reglamento 11 straipsnio 2 dalyje nustatyto apskaičiavimo metodo.

(91)	Be to, Graikijos valdžios institucijos mano, kad nagrinėjamu atveju pagalbos priemonės tenkina visas sąlygas, kad galėtų būti laikomos atitinkančiomis Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punkto sąlygas ir komunikatą dėl Bendrijos laikinosios sistemos (žr. 47–50 konstatuojamąsias dalis).

(92)

Komisija mano, kad Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktas negali būti tiesiogiai taikomas pagalbai, apie kurią nagrinėjamu atveju nebuvo pranešta, kuri visa buvo skirta 2009 m. laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, kad Komisija priėmė komunikatą dėl Bendrijos laikinosios sistemos, kuris šios nuostatos pagrindu taikomas nuo 2008 m. gruodžio 17 d. Komunikato 4.2.2 punkto h papunktyje aiškiai nustatyta, kad įmonėms, vykdančioms veiklą pirminės žemės ūkio produktų gamybos srityje, šis komunikatas netaikomas. Iš nusistovėjusios teismų praktikos konkrečioje valstybės pagalbos srityje matyti, kad Komisijai yra privalomos jos išleidžiamos gairės ir pranešimai, tiek, kiek jais nenukrypstama nuo Sutarties normų. (33) Komisija, tada laikinosios sistemos 4.2.2 punkto h papunktyje nustatydama, kad pagalbos schema (kurios tikslas, priminkime, yra padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis) netaikoma įmonėms, vykdančioms veiklą pirminės žemės ūkio produktų gamybos srityje, laikėsi nuomonės, kad atsižvelgiant į didelius konkurencijos iškreipimus, kurie galimi šiame sektoriuje, tokia pagalba nėra reikalinga arba proporcinga Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punkto prasme kol neįsigaliojo konkrečiai šiam sektoriui pritaikytos taisyklės ir viršutinės ribos. (34) Todėl Komisija mano, kad šiuo atveju laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 17 d. iki 2009 m. spalio 27 d. skirtos pagalbos atveju taikomas tuo metu galiojęs komunikatas.

Nagrinėjamos pagalbos skyrimo laikotarpiu taikytinos Komisijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gairės. Kaip matyti iš 91 konstatuojamosios dalies nagrinėjamu atveju susiklosčiusios nepalankios oro sąlygos sunaikino mažiau kaip 30 % atitinkamų ūkininkų įprastos produkcijos. Darytina išvada, kad negalima manyti, kad taikomos gairių sąlygos buvo įvykdytos nagrinėjamų kompensacinių išmokų atveju.

(93)

Kaip matyti iš 48 konstatuojamosios dalies, Graikijos valdžios institucijos mano, kad komunikato 7 punkto a papunktis taikomas pagalbai, apie kurią nebuvo pranešta, kadangi ji buvo skirta po 2008 m. gruodžio 17 d.

Komisija mano, kad tik pagalbą žemės ūkio sektoriuje, kuri suteikta nuo 2009 m. spalio 28 d., kai įsigaliojo dalinis komunikato dėl Bendrijos laikinosios sistemos pakeitimas, nustatant tam tikrą reikalavimus atitinkantį paramos dydį įmonėms, vykdančioms veiklą pirminės žemės ūkio produktų gamybos srityje, galima laikyti atitinkančia reikalavimus pagal komunikatą dėl Bendrijos laikinosios sistemos.

(94)

Šiuo atveju remiantis išsamiais Graikijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis dėl kiekvieno 2009 m. ELGA suteikto pagalbos atvejo darytina išvada, kad beveik visa aptariama parama žemės ūkio produktų gamintojams buvo skirta laikotarpiu iki minėtos 2009 m. spalio 28 d. Didžioji dalis pagalbos skirta 2009 m. kovo–liepos mėn., dar dalis – 2009 m. rugsėjo mėn.

(95)	Todėl Komisija nusprendė, kad nagrinėjamos pagalbos priemonės neatitinka komunikato nuostatų ir todėl joms negalima taikyti Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punkto išimties.

(96)	Vis dėlto Komisija pripažįsta, kad po minėtos 2009 m. spalio 28 d. ELGA skirtai paramai žemės ūkio produktų gamintojams (labai mažai šios pagalbos daliai, skirtai 2009 m. gruodžio mėn. ir 2010 m. lapkričio mėn.) gali būti taikomi daliniai komunikato, susijusio su žemės ūkio sektoriumi, pakeitimai.

(97)

Nagrinėjama pagalba atitinka komunikato dėl Bendrijos laikinosios sistemos 4.2.2 punkto sąlygas. Vis dėlto nesilaikyta minėto komunikato 4.2.2 punkto g papunktyje nustatytos sąlygos, nes iš atitinkamų ūkininkų ELGA negavo deklaracijos, susijusios su bet kokia de minimis pagalba ir pagalba pagal priemonę, įgyvendinamą pagal laikinąją Bendrijos sistemą, gautą einamaisiais fiskaliniais metais. Vis dėlto Komisija laiko pagrįstu Graikijos valdžios institucijų argumentą, kad nagrinėjamu atveju šis reikalavimas turėtų būti laikomas formalumu, nes 2008 m. sausio 1 d.–2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu žemės ūkio bendrovėms Graikija neskyrė de minimis pagalbos arba pagalbos pagal komunikatą dėl Bendrijos laikinosios sistemos. Todėl Komisija daro išvadą, kad pagalba, kuriai taikomas komunikatas, atitinka minėto komunikato 4.2.2 punkte nustatytas sąlygas ir jos atžvilgiu negali būti taikoma Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punkto išimtis.

(98)	Be to, Komisija mano, kad dalis minėtos pagalbos, siekiančios 75 382 500 EUR, negali tenkinti visų Reglamente (EB) Nr. 1535/2007 nustatytų sąlygų (51 ir 52 konstatuojamosios dalys).

VII. IŠVADOS

(99)

2008 m. ELGA išmokėtos kompensacijos gamintojams, t. y. 386 986 648 EUR, tik iš dalies finansuotos ūkininkų mokamų specialiųjų privalomų įmokų lėšomis, kadangi 2008 m. šių įmokų surinkta tik 88 353 000 EUR. 2009 m. išmokėtos kompensacijos, t. y. 415 019 452 EUR, nebuvo finansuotos specialiųjų privalomų įmokų lėšomis.

(100)

Dėl dviejų paskolų, dėl kurių ELGA turėjo sudaryti sutartis, kad gamintojams išmokėtų minėtas kompensacijas, reikia konstatuoti, kad iš ūkininkų mokamų specialiojo draudimo įmokų per dešimt metų, nustatytą šių paskolų grąžinimo terminą, ELGA nesugebės sumokėti metinių palūkanų ir amortizacijos kaštų, juo labiau, kad šios įmokos turės būti naudojamos kompensacijų išmokoms žalai, kuri bus patirta per aptariamus metus, atlyginti.

(101)

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad negalima manyti, jog 2008 m. ir 2009 m. pagal privalomo draudimo schemą organizacijos ELGA išmokėtos kompensacijos finansuotos tik gamintojų mokėtomis specialiosiomis draudimo įmokomis. Todėl Komisija nusprendžia, kad 2008 m. ir 2009 m. ELGA išmokėtoms kompensacijoms pagal privalomą draudimo schemą taikomas Sutarties 107 straipsnio 1 dalis ir jos yra laikytinos valstybės pagalba.

(102)

Komisija konstatuoja, kad minėtas pagalbos priemones Graikija vykdė pažeisdama Sutarties 108 straipsnio 3 dalį.

(103)

Dėl 2008 m. suteiktų kompensacinių išmokų pagal specialaus privalomo draudimo schemą Komisija:

nusprendžia, kad 349 493 652,03 EUR sudaranti valstybės pagalba, kurią ELGA suteikė gamintojams jų augalinėms kultūroms padarytai žalai atlyginti, iš kurių 2 300 185,51 EUR susiję su pagalba dėl pakartotinos žalos toms pačioms augalinėms kultūroms atlyginimu, atitinka reikalavimus. Komisija mano, kad minėtos pagalbos priemonės atitiko taikomas gairių ir Išimties reglamento nuostatas ir todėl gali būti laikomos valstybės pagalba, suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 punkto c dalį;

b)	mano, kad 33 402 118,93 EUR sudaranti valstybės pagalba, kurią ELGA suteikė gamintojams tam tikriems jų augalinėms kultūroms padarytai ir gyvulininkystės sektoriuje patirtai žalai atlyginti, neatitinka taikomų gairių ir Išimties reglamento nuostatų ir todėl yra nesuderinama su vidaus rinka;

c)	mano, kad 114 374,86 EUR sudaranti valstybės pagalba, kurią ELGA suteikė gamintojams jų augalinėms kultūroms lokių padarytai žalai atlyginti, gali iškreipti konkurenciją ir todėl yra nesuderinama su vidaus rinka;

mano, kad iš 3 803 901,72 EUR valstybės pagalbos, skirtos taisomiesiems veiksmams, kai padaroma klaidų vertinimo ataskaitose, taikomas gairių ir Išimties reglamento sąlygas atitinka ir todėl gali būti taikoma Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta išimtis tik taisomiesiems veiksmams, susijusiems su 349 493 652,03 EUR kompensacinėmis išmokomis augalinėms kultūroms padarytai žalai atlyginti bei taisomiesiems veiksmams, susijusiems su 91 500 EUR kompensacinėmis išmokomis augalinėms kultūroms lokių padarytai žalai atlyginti. Tačiau kita taisomiesiems veiksmams skirta valstybės pagalba neatitinka gairių ir Išimties reglamento taikomų sąlygų ir todėl jos atžvilgiu negali būti taikoma Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto išimtis.

(104)

Dėl 2009 m. suteiktų kompensacinių išmokų pagal ministrų sprendimą Komisija:

nusprendžia, kad 27 614 905 EUR sudaranti valstybės pagalba, kurią ELGA suteikė gamintojams jų augalinėms kultūroms padarytai žalai atlyginti atitinka reikalavimus. Komisija mano, kad minėtos pagalbos priemonės atitiko taikomas gairių ir Išimties reglamento nuostatas ir todėl gali būti laikomos valstybės pagalba, suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 punkto c dalį;

nusprendžia, kad 387 404 547 EUR sudaranti valstybės pagalba, kurią ELGA suteikė gamintojams jų augalinėms kultūroms padarytai žalai atlyginti:

—

neatitinka taikomų komunikato, gairių ir Išimties reglamento nuostatų ir todėl yra nesuderinamos su vidaus rinka, jeigu ji buvo suteikta iki 2009 m. spalio 28 d. (35), kai įsigaliojo dalinis komunikato pakeitimas, siekiant į jį įtraukti žemės ūkio įmones. Ši išvada nedaro neigiamo poveikio pagalbai, kuri jos suteikimo momentu atitiko visas taikomame de minimis reglamente nustatytas sąlygas,

—	atitinka visas komunikate nustatytas sąlygas ir todėl gali būti laikoma valstybės pagalba, suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą, jeigu ji buvo suteikta po 2009 m. spalio 28 d.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. 2008–2009 m. laikotarpiu Graikijos žemės ūkio draudimo organizacijos (toliau – ELGA) išmokėtos kompensacijos žemės ūkio produktų gamintojams laikomos valstybės pagalba.

2. Iš 2008 m. pagal specialaus privalomo draudimo schemą suteiktų kompensacinių išmokų su vidaus rinka yra suderinama pagalba, sudaranti 349 493 652,03 EUR, kurią ELGA suteikė gamintojams jų augalinėms kultūroms padarytai žalai atlyginti, taip pat pagalba, sudaranti 91 500 EUR, susijusi su augalinėms kultūroms lokių padaryta žala ir su taisomaisiais veiksmais, kurių imtasi įgyvendinant minėtas pagalbos priemones. Su sumos likučiu susijusios ir 2008 m. pagal specialią draudimo schemą išmokėtos kompensacinės išmokos yra nesuderinamos su vidaus rinka.

3. 2009 m. pagal 2009 m. sausio 30 d. ekonomikos ir kaimo plėtros ministrų sprendimą Nr. 262037 suteiktos kompensacinės išmokos, kurių suma siekia 27 614 905 EUR, yra suderinamos su vidaus rinka.

Kompensacinės išmokos, sudarančios 387 404 547 EUR, kurios gamintojams suteiktos iki 2009 m. spalio 28 d. yra nesuderinamos su vidaus rinka. Ši išvada nedaro neigiamo poveikio pagalbai, kuri jos suteikimo momentu, atitiko visas Reglamente (EB) Nr. 1535/2007 nustatytas sąlygas.

2 straipsnis

1. Graikija imasi visų būtinų priemonių, kad iš pagalbos gavėjų susigrąžintų 1 straipsnyje nurodytą pagalbą, jiems jau neteisėtai išmokėtą.

2. Į grąžintiną pagalbą įskaičiuojamos palūkanos, apskaičiuojamos nuo datos, kada pagalba buvo suteikta gavėjams iki jos susigrąžinimo datos.

3. Palūkanos apskaičiuojamos pagrindinei sumai ir susikaupusioms palūkanoms, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 794/2004 (36) V skyriumi.

4. Susigrąžinama iš karto, laikantis nacionalinėje teisėje numatytų procedūrų, jei jos leidžia iš karto ir veiksmingai įgyvendinti šį sprendimą.

3 straipsnis

1 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta suma susigrąžinama iš karto ir veiksmingai. Graikija stebi, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas per keturis mėnesius nuo pranešimo jai datos.

4 straipsnis

1. Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą Graikija Komisijai pateikią šią informaciją:

a)	visą sumą (pagrindinę ir susigrąžinimo palūkanas), kurią reikia susigrąžinti iš gavėjų;

b)	išsamų priemonių, kurių jau buvo imtasi ar kurios numatomos, kad būtų pradėta laikytis šio sprendimo, aprašymą;

c)	dokumentus, patvirtinančius, kad gavėjai yra įpareigoti sugrąžinti pagalbą.

2. Graikija informuoja Komisiją apie padarytą pažangą pritaikius nacionalines priemones, priimtas siekiant įgyvendinti šį sprendimą. Tai daroma tol, kol bus grąžinta visa 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta pagalba.

3. Po 1 dalyje nurodyto dviejų mėnesių laikotarpio Graikija, Komisijai paprašius, pateikia ataskaitą apie priemones, kurių jau buvo imtasi ar kurios numatomos, kad būtų laikomasi šio sprendimo. Šioje ataskaitoje taip pat pateikiama išsami informacija apie jau iš gavėjų susigrąžintos pagalbos dydį ir susigrąžinimo palūkanas.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Graikijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2011 m. gruodžio 7 d.

Komisijos vardu

Dacian CIOLOȘ

Komisijos narys

(1) OL C 72, 2010 3 20, p. 12.

(2) Vėliau EB Sutarties 87 ir 88 straipsniai, o nuo 2009 m. gruodžio 1 d. EB Sutarties 87 ir 88 straipsniai pakeisti atitinkamai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsniais.

(3) OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

(4) Žr. 1 išnašą.

(5) 1988 m. birželio 20 d. FEK A’ 134.

(6) Įtrauktas įstatymo Nr. 2945/2001 5 straipsniu ir iš dalies pakeistas įstatymo Nr. 3698/2008 9 straipsniu.

(7) Įtrauktas įstatymu Nr. 2040/1992 (FEK A' 70).

(8) Iš dalies pakeistas įstatymo Nr. 2538/1997 53 straipsnio 1 dalimi.

(9) OL C 319, 2006 12 27, p. 1.

(10) Šiuo atžvilgiu žr. generalinės advokatės 2002 m. lapkričio 14 d. C. Stix-Hackl išvadas byloje Freskot prieš Elliniko Dimosio, C-355/00, Rink., 2003, p.-5263, 68 punktas.

(11) OL L 358, 2006 12 16, p. 3.

(12) OL L 337, 2007 12 21, p. 35.

(13) OL C 16, 2009 1 22, p. 1. Paskutinis komunikato pakeitimas atliktas 2009 m. spalio mėn. (OL C 261, 2009 10 31).

(14) Augalinių kultūrų apsaugos reglamento 6 straipsnyje (bendras 1998 m. rugsėjo 30 d. ministrų sprendimas Nr. 15711) numato, kad minimali ELGA draudžiama žala sudaro 20 % įprastos produkcijos.

(15) Pagal Komisijos komunikatą dėl taisyklių, taikytinų neteisėtos valstybės pagalbos įvertinimui, nustatymo (OL C 119, 2002 5 22, p. 22).

(16) Rink. A, 2003, p. I-05263, 81 punktas.

(17) Visų pirma žr. 2002 m. gegužės 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, C-482/99, Rink., 2002, p. I-4397, 24 punktą.

(18) Straipsnis iš dalies pakeistas įstatymo Nr. 3074/2002 13 straipsniu.

(19) Žr. 2001 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo PreussenElektra A byloje C-379/98, Rink., G., 2001, p. I-02099, 58 punktą. Taip pat žr. 1985 m. sausio 30 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Prancūziją byloje 290/83, Rink., 1985, p. 439, 14 punktą.

(20) Pagal Teisingumo Teismo praktiką tai, kad įmonės konkurencinė padėtis pagerėja gavus valstybės pagalbą, paprastai įrodo, kad iškreipiama konkurencija su kitomis panašios pagalbos negavusiomis įmonėmis (1980 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Philip Morris prieš Komisiją byloje C-730/97, Rink., 1980, p. 2671, versija graikų kalba, 1980-III, p. 13, 11 ir 12 punktai).

(21) 2008 m. ES 27 valstybėse narėse vidaus prekybos duomenys: augalininkystės produktų įvežta – 11 043 000 tonų, išvežta – 10 799 000 tonų; vaisių įvežta 13 494 000 tonų, išvežta – 13 227 000 tonų, iš kurių citrusinių vaisių įvežta 4 236 000 tonų, išvežta – 4 322 000 tonų; bulvių įvežta 6 130 000 tonų, išvežta – 5 760 000 tonų; alyvuogių aliejaus įvežta 777 000 tonų, išvežta – 724 000 tonų; pieno ir kitų pieno produktų įvežta 12 326 000 tonų, išvežta – 13 130 000 tonų; avienos ir ožkienos, įskaitant skerdieną, įvežta 235 000 tonų, išvežta – 275 000 tonų; paukštienos, įskaitant gyvus gyvūnus, skerdieną, įvežta 3 346 000 tonų, išvežta – 3 806 000 tonų.

(22) Visų pirma žr. 1998 m. gruodžio 1 d. sprendimo Ecotrade byloje C-200/97, Rink., 1999, p. I-A-00019, 37 punktą et 1999 m. birželio 17 d. sprendimo Belgija prieš Komisiją byloje C-75/97, Rink., 1999, p. I-03671, 23 punktą.

(23) Rink., 2002, p. I-717, 44 punktas.

(24) Šia prasme žr. 1999 m. birželio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgijos Karalystė prieš Komisiją byloje C-75/97, Rink., 1999, p. I-03671, 25 punktą.

(25) Šia prasme žr. 1977 m. kovo 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Steinike & Weinlig prieš Vokietijos federacinę Respubliką byloje C-78/76, Rink., 1977, p. 00595, versijos graikų kalba p. 171, 22 punktą.

(26) Šia prasme žr. 1996 m. vasario 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija prieš Komisiją byloje C-56/93, Rink., 1996, p. I-273, 79 punktą arba 1996 m. rugsėjo 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Prancūzija prieš Komisiją byloje C-241/94, Rink., 1996, p. I-4551, 20 punktą.

(27) 2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Nyderlandai prieš Komisiją byloje C-159/01, p. I-04461, 43 punktas.

(28) 2006 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Portugalija prieš Komisiją byloje C-88/03, Rink., 2006, p. I-07115, 81 punktas).

(29) Šia prasme žr. generalinės advokatės C. Stix-Hackl išvadų Freskot byloje 77 punktą.

(30) OL L 277, 2005 10 21, p. 1.

(31) 2005 m. birželio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Regione autonoma della Sardegna prieš Komisiją byloje T-171/02, Rink., p. II-2123, 129 punktas.

(32) Galimybė naudoti alternatyvų įprastos produkcijos apskaičiavimo metodą numatyta tik gairėse (128 punktas).

(33) Visų pirma žr. 2000 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimą Vokietija prieš Komisiją byloje C-288/96, Rink., 2000, p. I-8237.

(34) Komisijos komunikatas, iš dalies keičiantis Bendrijos laikinąją valstybės pagalbos priemonių sistemą siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis, OL C 261, 2009 10 31, p. 2, įsigaliojęs 2009 m. spalio 28 d.

(35) Data, kai įsigaliojo dalinis komunikato dėl Bendrijos laikinosios sistemos, siekiant, kad įmonėms, vykdančioms veiklą pirminės žemės ūkio produktų gamybos srityje, būtų taikoma minėta sistema.

(36) OL L 140, 2004 4 30, p. 1.

		ISSN 1977-0723 doi:10.3000/19770723.L_2012.078.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 78

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	55 tomas 2012m. kovo 17d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2012 m. kovo 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 232/2012, kuriuo dėl chinolino geltonojo (E 104), saulėlydžio geltonojo FCF, apelsinų geltonojo S (E 110) ir ponso 4R, košenilio raudonojo A (E 124) naudojimo sąlygų ir naudojamo kiekio iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas ( 1 )	1
	*	2012 m. kovo 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 233/2012, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 nuostatos, susijusios su Danijos iš dalies pakeistos nacionalinės skrepi ligos kontrolės programos patvirtinimu ( 1 )	13
		2012 m. kovo 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 234/2012, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	14
		2012 m. kovo 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 235/2012, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 971/2011 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2011–2012 prekybos metais	16
		SPRENDIMAI
		2012/155/ES
	*	2012 m. kovo 9 d. Tarybos sprendimas, kuriuo skiriamas Regionų komiteto Vokietijai atstovaujantis narys ir Vokietijai atstovaujantis pakaitinis narys	18
		2012/156/ES
	*	2012 m. kovo 13 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo sustabdomi įsipareigojimai teikti lėšas iš Sanglaudos fondo Vengrijai nuo 2013 m. sausio 1 d.	19
		2012/157/ES
	*	2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos sprendimas dėl Graikijos žemės ūkio draudimo organizacijos (ELGA) 2008–2009 m. išmokėtos kompensacijos (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 7260) ( 1 )	21

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	IL	51,1
	JO	64,0
	MA	55,9
	TN	72,8
	TR	104,2
	ZZ	69,6
0707 00 05	JO	103,9
	TR	177,4
	ZZ	140,7
0709 91 00	EG	76,0
0709 91 00	ZZ	76,0
0709 93 10	JO	225,1
	MA	64,2
	TR	121,2
	ZZ	136,8
0805 10 20	EG	51,1
	IL	74,2
	MA	62,9
	TN	61,0
	TR	63,2
	ZZ	62,5
0805 50 10	EG	69,0
	TR	48,6
	ZZ	58,8
0808 10 80	AR	89,5
	BR	84,1
	CA	119,9
	CL	105,0
	CN	115,1
	MK	33,9
	US	155,8
	UY	78,9
	ZA	119,9
	ZZ	100,2
0808 30 90	AR	92,0
	CL	134,9
	CN	47,7
	ZA	87,3
	ZZ	90,5

(EUR)
KN kodas	Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto	Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto
1701 12 10 (1)	44,97	0,00
1701 12 90 (1)	44,97	1,12
1701 13 10 (1)	44,97	0,00
1701 13 90 (1)	44,97	1,41
1701 14 10 (1)	44,97	0,00
1701 14 90 (1)	44,97	1,41
1701 91 00 (2)	51,35	2,06
1701 99 10 (2)	51,35	0,00
1701 99 90 (2)	51,35	0,00
1702 90 95 (3)	0,51	0,21


	(1) Tekstas svarbus EEE