14.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/1

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1036/2010 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) Komisija nustatė laikinąjį antidempingo muitą importuojamiems Bosnijos ir Hercegovinos kilmės ceolito A milteliams.

(2)

Tyrimas inicijuotas 2010 m. sausio 4 d. gavus skundą, kurį pateikė Industrias Quimicas del Ebro SA, MAL Magyar Aluminium, PQ Silicas BV, Silkem d.o.o. ir Zeolite Mira Srl Unipersonale (toliau – skundo pateikėjai), kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) visų Sąjungoje pagaminamų ceolito A miltelių. Skunde pateikta dempingo ir dėl jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimui inicijuoti.

(3)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias antidempingo priemones (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė pastabas apie preliminarias išvadas. Šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(4)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, kaip ji manė, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas.

(5)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2005 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(6)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu Komisija ketino rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamiems Bosnijos ir Hercegovinos kilmės ceolito A milteliams ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo muito sumas. Be to, joms nustatytas laikotarpis pastaboms pareikšti.

(7)

Suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(8)

Kadangi jokių pastabų šiais klausimais negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 12–15 konstatuojamosios dalys.

(9)

Remiantis pirmiau išdėstytomis nuostatomis, daroma galutinė išvada, kad visų rūšių ceolito A milteliai, kaip apibrėžta pirmiau, yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(10)

Bosnijos eksportuojančių gamintojų grupė (toliau – Birac) pakartojo pirminiame tyrimo etape pateiktą teiginį, kad visi duomenys apie neatrinktą Sąjungos gamintoją (Silkem d.o.o., toliau – Silkem) turėjo būti įtraukti į atrinkto Sąjungos gamintojo (MAL Magyar Aluminium, toliau – MAL) klausimyno atsakymus, nes šios dvi bendrovės yra susijusios. Teigta, kad jei būtų neatsižvelgta į tą trūkumą, tai reikštų Sąjungos gamintojų ir eksportuotojų diskriminaciją, nes jei susiję eksportuojantys gamintojai yra įsikūrę šalyse, kuriose atliekamas antidempingo tyrimas, jie visi turi pateikti klausimyno atsakymus. Be to, Birac teigė, kad MAL ir Silkem turėtų būti pripažinti nebendradarbiaujančiais.

(11)

Tų teiginių negalima priimti. Dėl laikinojo reglamento 19 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių tiek MAL, tiek Silkem visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą. Primenama, kad, Silkem pateikė informacijos užpildydama atrankos formą ir į Silkem buvo atsižvelgta makroduomenų rodikliuose. Tačiau ši bendrovė nebuvo įtraukta į atrinktų bendrovių sąrašą dėl mažo dydžio. Todėl Silkem nereikėjo pateikti vadinamųjų mikroduomenų ir a fortiori jie nebuvo tikrinami. Be to, kadangi jos nagrinėjamojo produkto pardavimo apimtis yra santykinai maža palyginti su MAL pardavimo apimtimi, nėra duomenų, kurie rodytų, jog Silkem duomenis pateikus kartu su MAL duomenimis būtų gautas kitoks rezultatas.

(12)

Be to, teiginys apie eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos gamintojų diskriminaciją taip pat yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes situacijos skiriasi. Viena vertus, dempingo tyrimas paprastai atliekamas bendrovių lygmeniu ir Komisijos tarnybos turi apskaičiuoti kiekvienos konkrečios bendrovės dempingo skirtumą. Be to, eksportuojančių gamintojų grupė turi būti vertinama kaip visuma, nes priešingu atveju iškiltų pavojus, kad eksportas būtų vežamas per grupės dalį, kurioje muitas mažiausias. Kita vertus, žalos tyrimu siekiama ištirti, ar visa Sąjungos pramonė patyrė materialinės žalos. Šiuo atveju buvo laikoma, kad, vertinant pagal tam tikrus žalos rodiklius (mikrorodiklius), atrinkti Sąjungos gamintojai atstovauja visai Sąjungos gamybai. Taigi šis teiginys atmetamas.

(13)

Be to, Birac teigė, kad su MAL susijusi Bosnijos kasybos bendrovė, šiam konkrečiam Sąjungos gamintojui tiekianti neperdirbtas žaliavas (t. y. boksitą), taip pat turėjo bendradarbiauti atliekant tyrimą. Šiuo klausimu pažymima, kad kasybos bendrovė buvo nurodyta MAL klausimyno atsakymuose. Be to, su boksito gavimu ir jo perdirbimu į aliuminio trihidratą susijusios sąnaudos buvo išsamiai nurodytos MAL gamybos sąnaudose. Todėl MAL grupė visiškai atitinka Komisijos tarnybų nustatytus atskaitomybės reikalavimus. Taigi šis teiginys atmetamas.

(14)

Kadangi jokių kitų pastabų šiais klausimais negauta, galutinai patvirtinamos laikinojo reglamento 16–20 konstatuojamosios dalys.

(15)

Primenama, kad, kadangi parduodamo produkto kiekis vidaus rinkoje nebuvo tipiškas, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi.

(16)

Apskaičiuojant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį patirtos pardavimo, bendrosios bei administracinės (toliau – PBA) išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje parduodant panašų produktą kiekvieno susijusio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo gautas svertinis vidutinis pelnas per tiriamąjį laikotarpį buvo pridėti prie jų vidutinių gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį. Kadangi nėra skirtingų nagrinėjamojo produkto arba panašaus produkto rūšių, buvo naudojamas svertinis vidutinis pelnas. Prireikus gamybos sąnaudos ir PBA išlaidos buvo koreguojamos prieš jas panaudojant įprastoms prekybos sąlygoms patikrinti ir normaliosioms vertėms apskaičiuoti.

(17)

Po pirminio faktų atskleidimo Birac pateikė pastabų dėl pelno dydžio, naudoto normaliajai vertei apskaičiuoti, nustatymo. Birac nuomone, taikyta metodika pažeidžiama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalis, nes šiuo konkrečiu atveju normaliajai vertei apskaičiuoti naudojant netipiško pardavimo vidaus rinkoje pelno dydį gaunamas lygiai toks pats rezultatas, koks būtų gautas, jeigu būtų naudotos netipiško pardavimo vidaus rinkoje kainos. Ji teigė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi kartu su 2 straipsnio 6 dalimi negalėjo būti siekiama tokio nenuoseklaus metodo. Be to, ji teigė, kad naudotas pelno dydis yra nepagrįstas ir neproporcingas, visų pirma, lyginant su tiksliniu pelnu, naudotu apskaičiuojant priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis.

(18)

Taip pat Birac teigė, kad pardavimas vidaus rinkoje dėl jo pobūdžio neturėtų būti laikomas vykdytu įprastomis prekybos sąlygomis ir todėl neturėtų būti naudojamas normaliajai vertei nustatyti.

(19)

Dėl pirmojo teiginio pažymima, kad taikytas metodas atitinka pagrindinio reglamento nuostatas ir teisminę praktiką, nustatytą PPO sprendimais, pagal kuriuos apskaičiuojant normaliąją vertę turi būti naudojamas pardavimo vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis pelnas, net jei šis pardavimas nebuvo tipiškas. Šiuo konkrečiu atveju pažymima, kad, kadangi visas pardavimas vidaus rinkoje buvo pelningas, apskaičiuojant normaliąją vertę iš tiesų buvo gautas toks pats rezultatas, koks būtų gautas tuomet, jei normalioji vertė būtų pagrįsta pardavimo vidaus rinkoje kainomis. Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad pelno ir PBA duomenys buvo pagrįsti pačios bendrovės pardavimu vidaus rinkoje, kuris buvo laikomas vykdytu įprastomis prekybos sąlygomis. Toliau pažymima, kad pagrįstumo negalima vertinti pagal tikslinį pelną, naudotą apskaičiuojant priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis, nes toks pelnas atspindi padėtį ES rinkoje, kuomet nėra importo dempingo kainomis, todėl jis negali būti laikomas tinkamu palyginimo pagrindu, siekiant nustatyti pelną, kuris turi būti naudojamas apskaičiuojant normaliąją vertę. Todėl šis teiginys turėtų būti atmestas.

(20)

Dėl teiginio, kad pardavimas vidaus rinkoje neturėtų būti laikomas vykdytu įprastomis prekybos sąlygomis, atliekant tyrimą nustatyta, kad Birac pateikti duomenys ir įrodymai sudarė patikimą pagrindą normaliajai vertei nustatyti. Todėl šis teiginys laikytas nepagrįstu ir dėl šios priežasties buvo atmestas.

(21)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl normaliosios vertės nustatymo negauta, patvirtinamas laikinojo reglamento 21–26 konstatuojamosiose dalyse aprašytas metodas.

(22)

Kadangi jokių pastabų dėl eksporto kainos negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 27 ir 28 konstatuojamosios dalys.

(23)

Kadangi jokių pastabų dėl normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimo negauta, patvirtinama laikinojo reglamento 29 konstatuojamoji dalis.

(24)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl dempingo skirtumo nustatymo, dėl kurių reikėtų pakeisti preliminarias išvadas, negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 30–32 konstatuojamosios dalys.

(25)

Pastabas dėl išvadų, susijusių su žala, pateikė kai kurie Sąjungos gamintojai, du naudotojai iš ES ir vienintelis Bosnijos eksportuojantis gamintojas.

(26)

Šiame reglamente nenagrinėjami argumentai, kurie jau buvo išsamiai išnagrinėti laikinajame reglamente.

(27)

Laikinojo reglamento 45 ir 68 konstatuojamosiose dalyse aiškiai nurodyta, kad šiame tyrime terminas „Sąjungos pramonė“ apima visus Sąjungos gamintojus. Be to, žalos veiksniai, kuriais remiantis buvo priimta išvada dėl žalos, paprastai yra grindžiami duomenimis, susijusiais su Sąjungos pramone. Kuomet buvo naudoti su Sąjungos pramone susiję duomenys, laikinojo reglamento 5.4 skirsnyje tai nurodoma kaip makroduomenys. Tačiau kai nebuvo visos Sąjungos pramonės duomenų, buvo naudojami atrinktų tipiškų Sąjungos gamintojų duomenys. Jokių pastabų šiais klausimais negauta, todėl galutinai patvirtinamos laikinosios išvados.

(28)

Tačiau laikinojo reglamento 34 konstatuojamojoje dalyje buvo pateiktas klaidingas teiginys. Ši konstatuojamoji dalis turėjo būti išdėstyta taip: „Visi Sąjungos gamintojai sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė)“.

(29)

Kadangi jokių kitų pastabų nepateikta, patvirtinamos laikinojo reglamento 52–56 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados.

(30)

Kadangi jokių pastabų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 35–38 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados.

(31)

Kadangi jokių pastabų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 39–43 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados.

(32)

2010 m. spalio mėn. vieno Sąjungos gamintojų, MAL, gamykloje įvyko avarija. Tačiau iš bendrovės pateiktų skaičių matyti, kad jos tiekiamo produkto kiekis iki 2011 m. sausio mėn. pasiekė ankstesnį lygį. Todėl akivaizdu, kad ši avarija didelių tiekimo problemų ES rinkoje nesukėlė.

(33)

Birac teigimu, kadangi pirmiau minėta su MAL susijusi Bosnijos kasybos bendrovė per TL gavo pelno, Komisija atlikdama ekonominių rodiklių skaičiavimus turėtų pakoreguoti MAL gamybos sąnaudas ir pelną, nes MAL pelnas buvo tariamai sumažintas, didelį pelną gavus susijusiai kasybos bendrovei Bosnijoje ir Hercegovinoje.

(34)

Dėl šio teiginio pažymima, kad boksitas iš susijusios bendrovės buvo perkamas sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Šis klausimas buvo išnagrinėtas atliekant patikrinimą vietoje. Kadangi MAL per TL pirko boksitą tiek iš susijusių, tiek iš nesusijusių bendrovių maždaug vienodomis vidutinėmis kainomis, Komisija yra įsitikinusi, kad boksitas buvo perkamas sąžiningos konkurencijos sąlygomis, todėl nereikia koreguoti MAL pelningumo tendencijos, kuri buvo naudota apskaičiuojant tendenciją, nurodytą laikinojo reglamento 52 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(35)

Be to, Birac teigimu, kadangi tam tikras žaliavas ji gavo tiesiogiai iš savo aliuminio oksido gamybos, ji turėjo didelį konkurencinį pranašumą palyginti su daugeliu Sąjungos gamintojų, ir tai turėtų atsispindėti nustatant žalos skirtumus. Šis teiginys negali būti priimtas. Jei bendrovė turi konkurencinį pranašumą, paprastai tai turėtų poveikio apskaičiuojant jos bendrą dempingą, t. y. būtų gautos mažesnės sąnaudos, ir todėl būtų nustatyta mažesnė normalioji vertė. Tokio pobūdžio konkurencinis pranašumas neturi nieko bendro su žalos skirtumu. Nustatant žalos skirtumą nagrinėjama, ar mažesnio nei dempingo skirtumas muito pakaktų žalai pašalinti. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(36)

Sąjungos naudotojai teigė, kad laikinajame Komisijos vertinime nebuvo atsižvelgta į kai kuriuos teigiamus žalos veiksnių pokyčius (pelningumą, grynųjų pinigų srautus ir investicijų grąžą) ir nurodė, kad reikėtų išnagrinėti visus veiksnius. Tačiau vertinant žalą šie teigiami pokyčiai buvo visapusiškai išnagrinėti. Į juos atsižvelgta, tačiau šiuo atveju jie nelaikyti lemiamais dėl laikinojo reglamento 52–60 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių. Todėl tas teiginys buvo atmestas.

(37)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 44–64 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados.

(38)

Atitinkamai, ir negavus jokių kitų pastabų šiuo klausimu, patvirtinamos laikinojo reglamento 65–69 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados.

(39)

Vienas bendradarbiaujantis naudotojas teigė, kad priežastinio ryšio tyrimas yra klaidingas, nes Komisija nurodė, kad per TL (2009 m.) tam tikri žalos veiksniai laikinai pagerėjo. Tas naudotojas nesutiko su Komisijos atliktu įvertinimu, kad didesnis pelningumas 2009 m., palyginti su 2008 m., buvo pasiektas dėl trumpalaikių pokyčių, kurie nepasikartotų 2010 m.

(40)

Dėl šio komentaro pažymima, kad šalies argumentai yra paprasčiausi teiginiai, nepagrįsti jokiais naujais įrodymais. Priešingai, Komisijos pozicija yra pagrįsta Sąjungos gamintojų atliekant tyrimą tiek pradiniame, tiek galutiniame etape, pateikta informacija. Be to, prieš tikrinamuosius vizitus pateikta informacija buvo patikrinta vietoje. Komisijos numatytą pelno dydžio po TL mažėjimą taip pat patvirtino dviejų Sąjungos gamintojų pateikti visų 2010 m. duomenys. Taigi tas teiginys atmetamas.

(41)

Birac nesutiko su preliminaria išvada dėl importo iš trečiųjų šalių poveikio. Tačiau remiantis Komisijos analize, pateikta laikinajame reglamente (77 konstatuojamojoje dalyje), Birac buvo vienintelė svarbi eksportuotoja į ES rinką. Iš kitų šaltinių praktiškai beveik nebuvo importuojama. Birac nepateikia naujų įrodymų šiuo klausimu, todėl jos teiginys atmetamas.

(42)

Vienas bendradarbiaujantis naudotojas nesutiko su laikinajame reglamente pateikta analize dėl suvartojimo mažėjimo ir kaip paklausos mažėjimo precedentą nurodė spalvoto vaizdo katodinių spindulių kineskopų antidempingo tyrimą (3). Teigta, kad atliekant tą tyrimą dėl paklausos sumažėjimo tyrimas turėjo būti baigtas. Tačiau negalima sulyginti spalvoto vaizdo katodinių spindulių kineskopų atvejo ir dabartinio tyrimo. Pirmajame suvartojimas smarkiai sumažėjo, nes nagrinėjamasis produktas buvo pakeistas kitais produktais. Tuo tarpu dabartiniame tyrime suvartojimas sumažėjo labai nedaug (7 %, kaip nurodyta laikinojo reglamento 37 ir 38 konstatuojamosiose dalyse). Šiuo atžvilgiu taip pat pažymima, kad suvartojimo raida buvo toliau išsamiai išnagrinėta laikinojo reglamento 78–80 konstatuojamosiose dalyse, tačiau atitinkamas bendradarbiaujantis naudotojas negalėjo pateikti jokių įrodymų, kuriais būtų paneigtos Komisijos išvados. Todėl tie teiginiai atmetami.

(43)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patvirtinamos laikinojo reglamento 70–92 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados, t. y. kad dėl importo dempingo kaina Sąjungos pramonė patyrė materialinės žalos.

(44)

Vienas bendradarbiaujantis naudotojas teigė, kad Komisija laikinojo reglamento 104 konstatuojamojoje dalyje pateikė klaidingą informaciją dėl ceolito sąnaudų svarbos visose sąnaudose. Visų pirma jis teigė, kad ceolito sąnaudos yra didesnės nei 5 % visų sąnaudų, kaip nurodyta toje konstatuojamojoje dalyje. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad ši šalis nepateikė jokių naujų šį teiginį pagrindžiančių duomenų, o Komisijos išvados yra grindžiamos patikrinta, iš bendradarbiaujančių naudotojų gauta informacija. Pažymima, kad laikinojo reglamento 104 konstatuojamojoje dalyje vartojamas terminas „visos sąnaudos“ apima gamybos sąnaudas ir PBA išlaidas. Be to, minėta „mažesnė nei 5 %“ dalis žymi vidurkį, kuris apima tiek skalbimo priemones, tiek vandens minkštiklius. Galiausiai reikėtų paaiškinti, kad ceolito sąnaudos gaminant vandens minkštiklius yra didesnės nei gaminant skalbimo priemones, tačiau daugiausia ceolitas naudojamas skalbimo priemonių gamyboje. Iš tiesų, šio konkretaus bendradarbiaujančio naudotojo atveju, vandens minkštikliai sudarė nedidelę jo vartotojams skirtų produktų, kurių gamyboje naudojamas ceolitas, apyvartos dalį. Todėl tas teiginys atmetamas.

(45)

Vienas bendradarbiaujantis naudotojas nesutiko su laikinojo reglamento 102 konstatuojamojoje dalyje išdėstyta išvada, kad Kinija gali tapti alternatyviu tiekimo šaltiniu. Atsižvelgdama į pateiktas pastabas, Komisija pripažįsta, kad nors per TL kai kurios Kinijos prekės buvo įvežtos į ES rinką, nėra tikėtina, kad artimoje ateityje Kinija taps svarbia tiekėja (žr. 41 konstatuojamąją dalį). Tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamojo produkto gamybos pajėgumų panaudojimą Sąjungoje, Komisija toliau laikosi nuomonės, kad nagrinėjamojo produkto tiekimo problemų nėra. Todėl tas teiginys atmetamas.

(46)

Vienas bendradarbiaujantis naudotojas teigė, kad jei po šio tyrimo būtų nustatyti muitai, ceolito sąnaudos padidėtų tiek, kad jo skalbimo priemonių ir vandens minkštiklių kainos taip pat padidėtų, todėl padidėtų ir vartotojų kainos. Šis argumentas grindžiamas prielaida, kad nustačius antidempingo muitą naudotojai perduos ceolito kainos padidėjimą. Visų pirma, Komisija laikosi nuomonės, kad nustačius priemones Sąjungos gamintojai gautų naudos iš padidėjusios masto ekonomijos, o ne didindami kainas (žr. laikinojo reglamento 108 ir 111 konstatuojamąsias dalis). Galiausiai, kaip minėta, su ceolitu susijusi sąnaudų dalis visose vartotojams skirtų produktų gamybos sąnaudose yra nedidelė, todėl jokie muitų nustatymo padariniai, nors ir nėra tikėtini, nepaneigtų laikinosios išvados, kad nėra svarbesnių su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, dėl kurių reikėtų nenustatyti priemonių. Todėl tas teiginys atmetamas.

(47)

Vienas bendradarbiaujantis naudotojas teigė, kad gamindamas skalbimo priemones galėtų pereiti prie formulių, kuriose nenaudojamas ceolitas, o tai turėtų neigiamo poveikio Sąjungos ceolito gamintojams. Sąjungos gamintojai yra susipažinę su informacija, pateikta byloje susijusioms šalims susipažinti ir žino apie pavojų jų verslui. Tačiau nėra konkrečių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti tariamą tokio hipotetinio kitų medžiagų naudojimo poveikį Sąjungos pramonei. Todėl tas teiginys atmetamas.

(48)

Į šiuos argumentus atsižvelgta galutiniame tyrimo etape, tačiau jie nekeičia pagrindinių išvadų. Kadangi jokių kitų pastabų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 93–112 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados. Todėl daroma išvada, kad nepateikta argumentų, kurie leistų teigti, jog priemonių nustatymas atlikus šį tyrimą prieštarautų Sąjungos interesams.

(49)

Kadangi jokių pastabų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 114–116 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados.

(50)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytas galutinis antidempingo muitas, kurio lygis turėtų būti toks, kaip nustatytas mažiausias dempingo ir žalos skirtumas pagal mažesniojo muito taisyklę. Šiuo atveju turėtų būti nustatyta muito norma, kuri prilygtų nustatytam dempingo dydžiui. Apskaičiuotas dydis – 28,1 %.

(51)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinio antidempingo muito norma Bosnijai ir Hercegovinai yra 28,1 %.

(52)

Manoma, kad, atsižvelgiant į nustatytą dempingo skirtumą, taip pat į Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinuoju reglamentu nustatytas laikinojo antidempingo muito sumas neviršijant šiuo reglamentu galutinai nustatyto muito sumos.

(53)

Atliekant tyrimą Bosnijos eksportuojantis gamintojas Alumina d.o.o. Zvornik, kartu su susijusia bendrove Sąjungoje, Kauno Tiekimas AB, esančia Kaune, Lietuvoje, pateikė įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymą pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį. Pažymima, kad neseniai Fabrica glinice„Birac“ tapo patronuojančiąja bendrove ir Alumina d.o.o., esanti Zvornike, liko vienintele grupės eksportuojančia gamintoja.

(54)

Komisija pasiūlymą išnagrinėjo. Nagrinėjamasis produktas yra vartojimo produktas, turintis vieną produkto rūšį ir specifikaciją, todėl nelieka rizikos, kad kainos bus kompensuojamos naudojant įvairias produkto rūšis. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad viso eksporto į Sąjungą sąskaitas faktūras išrašė susijusi bendrovė Sąjungoje (t. y. Kauno Tiekimas AB, Kaunas, Lietuva). Ši susijusi bendrovė taip pat parduoda kitus Birac grupės pagamintus produktus. Tačiau ceolito A miltelių rinka yra tiksliai apibrėžta, o ceolito A miltelius perkantys pirkėjai nepirktų kitų Birac grupės gaminamų produktų. Todėl buvo padaryta išvada, kad kryžminės kompensacijos rizika, kai tiems patiems pirkėjams gali būti parduodami kiti produktai, buvo labai maža.

(55)

Sprendimu 2011/279/ES (4) Komisija priėmė Alumina d.o.o. Zvornik ir susijusios bendrovės Kauno Tiekimas pasiūlytą įsipareigojimą. Taryba pripažįsta, kad pasiūlytu įsipareigojimu dėl kainos pašalinamas žalingas dempingo poveikis ir pakankamai sumažinama priemonių vengimo rizika.

(56)

Kad Komisija ir muitinės įstaigos galėtų toliau veiksmingai stebėti, kaip Alumina d.o.o. Zvornik ir jos susijusi bendrovė laikosi prisiimto įsipareigojimo, nuo antidempingo muito bus atleidžiama, jeigu atitinkamai muitinei pateikiant išleidimo į laisvą apyvartą prašymą i) pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, kuri yra komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiami bent priede išvardyti duomenys ir nurodytas pareiškimas, ii) importuotas prekes pagamino, išsiuntė ir joms sąskaitas faktūras tiesiogiai išrašė Alumina d.o.o. Zvornik pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje arba sąskaitas faktūras tiesiogiai išrašė Kauno Tiekimas pirmam nesusijusiam pirkėjui Sąjungoje ir jeigu iii) deklaruotos bei muitinei pateiktos prekės tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitos faktūros aprašymą. Jeigu neįvykdomos minėtos sąlygos, atitinkamas antidempingo muitas taikomas priimant deklaraciją dėl išleidimo į laisvą apyvartą.

(57)

Jeigu pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalį Komisija dėl padaryto pažeidimo atsisako priimto įsipareigojimo, nurodydama konkrečius sandorius ir atitinkamas įsipareigojimo sąskaitas faktūras paskelbdama negaliojančiomis, skola muitinei nustatoma tada, kai priimama šių sandorių deklaracija dėl išleidimo į laisvą apyvartą.

(58)

Importuotojai turėtų žinoti, kad skola muitinei, kaip įprasta prekybos rizika, gali būti nustatyta tada, kai priimama deklaracija dėl išleidimo į laisvą apyvartą, kaip aprašyta 56 ir 57 konstatuojamosiose dalyse, net jeigu Komisija priima gamintojo, iš kurio tiesiogiai ar netiesiogiai buvo perkama, įsipareigojimą.

(59)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 7 dalį muitinės įstaigos turėtų nedelsdamos informuoti Komisiją visada, kai nustatoma šio įsipareigojimo pažeidimo požymių.

(60)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Alumina d.o.o. Zvornik ir Kauno Tiekimas pasiūlytą įsipareigojimą Komisija laiko priimtinu. Susijusioms bendrovėms buvo pranešta apie esminius faktus, aplinkybes ir prievoles, kuriais remiantis įsipareigojimas buvo priimtas.

(61)

Pažeidus ar atšaukus įsipareigojimus arba Komisijai atsisakius priimtų įsipareigojimų, antidempingo muitas, Tarybos nustatytas pagal 9 straipsnio 4 dalį, taikomas savaime, remiantis pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalimi,

a)

juos pagamino, išsiuntė ir jiems sąskaitas faktūras tiesiogiai išrašė Alumina d.o.o., Zvornikas, Bosnija ir Hercegovina, pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje arba sąskaitas faktūras tiesiogiai išrašė Kauno Tiekimas AB, Kaunas, Lietuva, pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje;

b)

kartu su jais pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, kuri yra komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiami bent šio reglamento priede išvardyti duomenys ir nurodytas pareiškimas; ir

c)

deklaruotos bei muitinei pateiktos prekės tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitos faktūros aprašymą.

—

nustačius, kad dėl 1 dalyje aprašytų importuojamų produktų nesilaikoma vienos ar daugiau toje dalyje išvardytų sąlygų, arba

—

jeigu Komisija atsisako priimto įsipareigojimo pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalį, priimdama reglamentą arba sprendimą, kuriame nurodo konkrečius sandorius ir atitinkamas įsipareigojimo sąskaitas faktūras paskelbia negaliojančiomis.

14.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/9

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 61 straipsnio pirmos pastraipos d punktą prekybos metais viršijus to reglamento 56 straipsnyje nurodytą kvotą pagamintas cukrus gali būti eksportuojamas tik neviršijant nustatytinų kiekybinių apribojimų.

(2)

2010 m. gegužės 7 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 397/2010, kuriuo nustatoma nekvotinio cukraus ir izogliukozės eksporto kiekybinė norma, taikoma iki 2010–2011 prekybos metų pabaigos (3), nustatyta 650 000 tonų kiekybinė cukraus norma.

(3)

Eksporto licencijų paraiškose nurodytas cukraus kiekis viršijo tą kiekybinę normą. Todėl 2010 m. spalio 6 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 882/2010, kuriuo nustatomas eksporto licencijų išdavimo procentinis dydis, kuriuo atmetamos eksporto licencijų paraiškos ir sustabdomas nekvotinio cukraus eksporto licencijų paraiškų teikimas (4) sustabdomas paraiškų nekvotinio cukraus eksporto licencijoms teikimas 2010 m. spalio 11 d. – 2011 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu.

(4)

2011 m. gegužės 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 461/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 397/2010, kuriuo nustatoma nekvotinio cukraus ir izogliukozės eksporto kiekybinė norma, taikoma iki 2010–2011 prekybos metų pabaigos (5) kiekybinė nekvotinio cukraus eksporto norma 2010–2011 m. buvo padidinta 700 000 tonų.

(5)

Kadangi 2010–2011 prekybos metų kiekybinė norma yra padidinta, paraiškas vėl turėtų būti galima tekti nuo pirmosios liepos mėn. savaitės.

(6)

Todėl Reglamentas (ES) Nr. 882/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

14.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/10

14.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/12

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002, ex 1005, išskyrus hibridinę sėklą, ir ex 1007, išskyrus sėjai skirtus hibridus, nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau nurodytas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtų produktų CIF importo kainos.

(3)

Remiantis Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais KN 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002 00, 1005 10 90, 1005 90 00 ir 1007 00 90 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto reglamento 5 straipsnyje nurodyta tvarka.

(4)

Reikėtų nustatyti importo muitus, taikytinus nuo 2011 m. gegužės 16 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji,

14.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/15

(1)

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1017/2010 (2) konkurso tvarka pradėtas grūdų pardavimas 2009 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1272/2009, kuriuo nustatomos bendros išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su žemės ūkio produktų supirkimu ir pardavimu taikant valstybės intervenciją (3), nustatytomis sąlygomis.

(2)

Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1272/2009 46 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 1017/2010 4 straipsnį, atsižvelgdama į atskirais konkurso etapais gautas paraiškas dalyvauti konkurse, turi nustatyti mažiausią kiekvienos rūšies grūdų pardavimo kainą kiekvienai valstybei narei arba nuspręsti nenustatyti mažiausios pardavimo kainos.

(3)

Remiantis dvyliktuoju konkurso etapu gautomis paraiškomis dalyvauti konkurse, nuspręsta, kad mažiausia pardavimo kaina neturėtų būti nustatyta nė vienos rūšies grūdams ir nė vienai valstybei narei.

(4)

Siekiant kuo greičiau informuoti rinką ir užtikrinti veiksmingą priemonės valdymą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

14.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/17

(1)

2001 m. paskelbus mokslinę studiją „Ilgalaikių plaukų dažų naudojimas ir šlapimo pūslės vėžio rizika“, Kosmetikos gaminių ir vartotojams skirtų ne maisto produktų mokslinis komitetas, kurį Komisijos sprendimu 2004/210/EB (2) vėliau pakeitė Vartotojų produktų mokslinis komitetas (toliau – VPMK), padarė išvadą, kad galima rizika kelia susirūpinimą. VPMK rekomendavo Komisijai imtis tolesnių veiksmų, siekiant kontroliuoti, kaip naudojamos plaukų dažų medžiagos.

(2)

VPMK taip pat rekomendavo bendrąją plaukų dažų medžiagų saugos vertinimo strategiją, įskaitant reikalavimus tirti plaukų dažų gaminiuose naudojamas medžiagas, siekiant nustatyti galimą jų genotoksiškumą ir (arba) mutageniškumą.

(3)

Atsižvelgdama į VPMK nuomones, Komisija susitarė su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis dėl bendrosios strategijos plaukų dažų gaminiuose naudojamoms medžiagoms reglamentuoti, pagal kurią pramonės įmonės buvo įpareigotos pateikti dokumentus, kuriuose būtų naujausių mokslinių duomenų apie plaukų dažų medžiagų saugą, kad VPMK galėtų atlikti jų rizikos vertinimą.

(4)

VPMK, kurį vėliau 2008 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos sprendimu 2008/721/EB, kuriuo įsteigiamas mokslinių komitetų ir vartotojų saugos, visuomenės sveikatos ir aplinkos ekspertų konsultacinis padalinys ir panaikinamas Sprendimas 2004/210/EB (3) pakeitė Vartotojų saugos mokslinis komitetas (toliau – VSMK), įvertino atskirų medžiagų, apie kurias pramonės įmonės pateikė naujausių mokslinių duomenų, saugą.

(5)

Galutiniame saugos vertinimo strategijos etape siekta įvertinti, kokią galimą riziką vartotojų sveikatai kelia reakcijos produktai, kuriuos plaukų dažymo metu sudaro oksidacinių plaukų dažų medžiagos. 2010 m. rugsėjo 21 d. nuomonėje VSMK neišreiškė didelio susirūpinimo dėl šiuo metu Europos Sąjungoje naudojamų plaukų dažų ir jų reakcijos produktų genotoksiškumo ir kancerogeniškumo.

(6)

Keletą plaukų dažų medžiagų laikinai leista naudoti plaukų dažų gaminiuose iki 2010 m. gruodžio 31 d. taikant Direktyvos 76/768/EEB III priedo 2 dalyje išdėstytus apribojimus ir sąlygas.

(7)

Atsižvelgiant į pateiktų saugos duomenų rizikos vertinimą ir VSMK suformuluotas galutines nuomones dėl atskirų medžiagų ir reakcijos produktų saugos, tikslinga į Direktyvos 76/768/EEB III priedo 1 dalį įtraukti šiuo metu nurodyto priedo 2 dalyje išvardytas laikinai leistas naudoti plaukų dažų medžiagas.

(8)

Direktyvos 76/768/EEB III priedo 2 dalyje nurodytų medžiagų hydroxyethyl-2-nitro-p-toluidine ir HC Red No 10 + HC Red No 11 VSMK saugos vertinimo nebuvo galima suformuluoti iki 2010 m. gruodžio 31 d. Todėl laikinas šių medžiagų naudojimas turėtų būti pratęstas iki 2011 m. gruodžio 31 d.

(9)

2010 m. birželio 22 d. nuomonėje dėl medžiagos o-aminophenol VSMK nurodė, kad remiantis turimais duomenimis negalima padaryti galutinės išvados dėl tos medžiagos saugos. Remiantis ta nuomone plaukų dažų gaminiuose naudojama medžiaga o-aminophenol negali būti laikoma saugia ir dėl to ją reikėtų nurodyti Direktyvos 76/768/EEB II priede.

(10)

Todėl Direktyva 76/768/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(11)

Šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Kosmetikos gaminių nuolatinio komiteto nuomonę,

14.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/26

(1)

Komisija reglamentu (ES) Nr. 1036/2010 (2) į Sąjungą importuojamiems Bosnijos ir Hercegovinos kilmės ceolito A milteliams nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(2)

Priėmus laikinąsias antidempingo priemones, Komisija tęsė tyrimą dėl dempingo, žalos ir Sąjungos interesų. Atlikus tyrimą patvirtintos negalutinės išvados dėl su šiuo importu susijusio žalingo dempingo.

(3)

Galutiniai tyrimo faktai ir išvados yra išdėstyti 2011 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamente (ES) Nr. 464/2011, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas importuojamiems Bosnijos ir Hercegovinos kilmės ceolito A milteliams (toliau – nagrinėjamasis produktas) nustatytas laikinasis muitas (3).

(4)

Priėmus laikinąsias antidempingo priemones, Bosnijos ir Hercegovinos bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas Alumina d.o.o. Zvornik ir su juo susijusi Sąjungos bendrovė AB „Kauno tiekimas“, Kaunas, Lietuva, pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį pasiūlė įsipareigojimą dėl kainos. Įsipareigojimo pasiūlyme abi bendrovės pasiūlė nagrinėjamąjį produktą parduoti tokio dydžio kainomis, kuriomis būtų pašalintas per tyrimą nustatytas žalingas dempingo poveikis, arba už tokias kainas didesnėmis kainomis.

(5)

Bendrovių pasiūlyta minimali importo kaina (toliau – MIK) buvo nustatyta remiantis apskaičiuota tiriamojo laikotarpio normaliąja verte.

(6)

Be to, į įsipareigojimo pasiūlymą įtraukta nuostata, kad parduoti skirtas nagrinėjamasis produktas bus iš Alumina d.o.o. Zvornik tiesiogiai siunčiamas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje, o sąskaitą faktūrą tam pirkėjui išrašys arba Alumina d.o.o. Zvornik, arba tiesiogiai AB „Kauno tiekimas“. Bendrovės taip pat pasiūlė nustatyti ryšį tarp Alumina d.o.o Zvornik AB „Kauno tiekimas“ išrašomų sąskaitų faktūrų ir perpardavimo sąskaitų faktūrų, kurias AB „Kauno tiekimas“ išrašo pirmam nepriklausoma pirkėjui Sąjungoje.

(7)

Bendrovės taip pat sutiko įsipareigoti reguliariai teikti Komisijai išsamią pardavimo Sąjungoje informaciją, todėl Komisija galės veiksmingai stebėti, ar laikomasi įsipareigojimo.

(8)

Sąjungos pramonė nurodė nesutinkanti su tuo, kad būtų priimtas įsipareigojimo pasiūlymas, ypač toks, kuriame būtų nustatyta MIK. Sąjungos pramonė teigė, kad ceolito A miltelių kaina priklauso nuo žaliavų (pirmiausia natrio hidroksido) ir energijos sąnaudų, o jų rinkos kainos greičiausiai didės. Atsakant į šį argumentą pažymima, kad turimi gamybos sąnaudų (įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas) raidos duomenys patvirtina linijinę sąnaudų raidą. Remiantis per tyrimą surinkta informacija galima teigti, kad pagrindinių žaliavų kainos žymiai nesikeitė, išskyrus 2009 m. viduryje padidėjusias natrio hidroksido kainas, tačiau 2009 m. pabaigoje ši tendencija baigėsi ir kainos grįžo prie ilgalaikio vidurkio. Be to, energija nėra žaliavų sąnaudos ir negali būti siejama su MIK. Sąjungos pramonė teigė abejojanti Bosnijos eksportuojančio gamintojo ir su juo susijusios Sąjungos bendrovės patikimumu dėl jų finansinės padėties, tačiau šiam teiginiui pagrįsti konkrečios ir patikrinamos informacijos nepateikė. Minėtų šalių patikimumu taip pat buvo abejojama teigiant, kad importuodamos nagrinėjamąjį produktą jos nurodydavo įvairius KN kodus. Atsakant į šį argumentą pažymima, kad nagrinėjamasis produktas šiuo metu priskiriamas KN kodui ex 2842 10 00 ir kad įsipareigojimo pasiūlymą pateikusios bendrovės prekių muitinėje nedeklaruoja. Taip pat buvo teigiama, kad Bosnijos eksportuojantis gamintojas gali parduoti kitus produktus Sąjungoje (taip didindamas kryžminio kompensavimo pavojų) ir kad su juo susijusi Sąjungos bendrovė, parduodama produktą pagal įsipareigojimą dėl MIK, gali teikti kompensaciją savo Sąjungoje esantiems klientams. Atsakant į šį argumentą pažymima, kad Komisija nenustatė jokio sistemingo kryžminės kompensacijos pavojaus, ypač atsižvelgiant į tai, kad ceolito A miltelių rinką ir pirkėjus galima aiškiai išskirti. Iš tiesų, ceolito A miltelius įsigyjantys pirkėjai neperka jokių kitų Alumina d.o.o. Zvornik gaminamų produktų, nes, palyginti su kitų produktų pirkėjais, veikia visiškai skirtingose rinkose. Pabrėžiama, kad visos su šiuo įsipareigojimo pasiūlymu susijusios šalys bus atidžiai stebimos. Sąjungos pramonė taip pat nurodė, kad įsipareigojimo pasiūlymas pateiktas nesilaikant pagrindiniame reglamente numatyto termino. Atsakant į tai pažymima, kad iš tiesų pasiūlymas pateiktas per pagrindinio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje numatytą laikotarpį. Sąjungos pramonė pateikė kelias papildomas pastabas dėl MIK skaičiavimo metodo ir įsipareigojimo dėl MIK stebėsenos, tačiau manoma, kad šios pastabos nėra tinkamos ar pagrįstos, nes Komisija užtikrino, kad siūloma MIK atitiktų administracinę praktiką, kurios Komisija laikosi įsipareigojimų pasiūlymų atžvilgiu.

(9)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėtų dviejų bendrovių pasiūlytas įsipareigojimas yra priimtinas.

(10)

Kad Komisija galėtų veiksmingai stebėti, ar bendrovės laikosi įsipareigojimo, atitinkamai muitinės įstaigai pateikiant išleidimo į laisvą apyvartą prašymą nuo antidempingo muito bus atleidžiama atsižvelgiant į tai, ar i) pateikiama su įsipareigojimu susijusi sąskaita faktūra, kurioje turi būti bent jau Reglamento (ES) Nr. 464/2011 priede nurodyta informacija; ii) importuojamas prekes pagamino Alumina d.o.o. Zvornik ir tiesiogiai jas išsiuntė pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje, o sąskaitą faktūrą pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje išrašė arba tiesiogiai Alumina d.o.o. Zvornik, arba AB „Kauno tiekimas“ ir iii) muitinėje deklaruotos ir pateiktos prekės tiksliai atitinka su įsipareigojimu susijusioje sąskaitoje faktūroje esantį aprašymą. Jei tokia sąskaita faktūra nepateikiama arba ji neatitinka muitinei pristatyto produkto, turi būti sumokėtas atitinkamo dydžio antidempingo muitas.

(11)

Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimo, 3 konstatuojamojoje dalyje nurodytu Tarybos reglamentu importuotojams buvo pranešta, kad nesilaikant to reglamento reikalavimų arba Komisijai atšaukus priimtą įsipareigojimą gali susidaryti su atitinkamais sandoriais susijusi skola muitinei.

(12)

Jeigu įsipareigojimas pažeidžiamas arba atšaukiamas, arba jeigu Komisija atšaukia priimtą įsipareigojimą, pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalį savaime pradedamas taikyti pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį nustatytas antidempingo muitas,