Europos Sąjungos L 329/2009

I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

15.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 329/1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1200/2009,

2009 m. lapkričio 30 d.

kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1166/2008 dėl ūkių struktūros tyrimų ir žemės ūkio gamybos metodų tyrimo nuostatos, susijusios su gyvulių vieneto koeficientais ir rodiklių apibrėžtimis

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1166/2008 dėl ūkių struktūros tyrimų ir žemės ūkio gamybos metodų tyrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 571/88 (1), ypač jo 2 straipsnio b punktą, 7 straipsnio 4 dalį ir 11 straipsnio 7 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 1166/2008 nustatoma nauja palyginamų Bendrijos žemės ūkio valdų struktūros statistinių duomenų rengimo ir žemės ūkio gamybos metodų tyrimo sistema.

(2)	Gyvulių vieneto koeficientai naudojami vietoje faktinio gyvulių skaičiaus, siekiant gauti apibendrintus ir palyginamus skirtingų gyvūnų kategorijų duomenis.

(3)	Gyvulių vieneto koeficientai turėtų būti pagrįsti bendrais dydžiais, kad būtų galima lyginti, kaip visoje Bendrijoje taikomi aprėpties ir tikslumo reikalavimai.

(4)	Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1166/2008 2 straipsnio b punktu, būtina nustatyti gyvulių vieneto koeficientus, kurie būtų naudojami ūkių struktūros tyrimams ir žemės ūkio gamybos metodų tyrimui.

(5)	Siekiant palyginamumo, rodiklių sąraše pateikiami terminai turi būti vienodai suprantami ir taikomi visoje Bendrijoje.

(6)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 1166/2008 7 straipsnio 4 dalį būtina nustatyti rodiklių, kurie bus naudojami ūkio struktūros tyrimams, apibrėžtis.

(7)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 1166/2008 11 straipsnio 7 dalį būtina nustatyti rodiklių, kurie bus naudojami žemės ūkio gamybos metodų tyrimui, apibrėžtis.

(8)

1999 m. lapkričio 24 d. Komisijos sprendimu 2000/115/EB dėl rodiklių apibrėžimų, žemės ūkio produktų sąrašo, apibrėžimų išimčių ir regionų bei rajonų, taikytinų atliekant žemės ūkio valdų struktūros tyrimą (2), įgyvendinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 571/88 (3). Tikslinga tą sprendimą pakeisti šiuo reglamentu.

(9)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tarybos sprendimu 72/279/EEB (4) įsteigto Žemės ūkio statistikos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Gyvulių vieneto koeficientai, naudojami taikant aprėpties ir tikslumo reikalavimus ūkių struktūros tyrimams ir žemės ūkio gamybos metodų tyrimui, pateikiami I priede.

2 straipsnis

Rodiklių, kurie bus naudojami Bendrijos ūkio struktūros tyrimams, apibrėžtys pateikiamos II priede.

3 straipsnis

Bendrijos žemės ūkio gamybos metodų tyrimui naudotinų rodiklių apibrėžtys pateikiamos III priede.

4 straipsnis

Sprendimas 2000/115/EB panaikinamas.

5 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2009 m. lapkričio 30 d.

Komisijos vardu

Joaquin ALMUNIA

Komisijos narys

(1) OL L 321, 2008 12 1, p. 14.

(2) OL L 38, 2000 2 12, p. 1.

(3) OL L 56, 1988 3 2, p. 1.

(4) OL L 179, 1972 8 7, p. 1.

I PRIEDAS

GYVULIŲ VIENETO KOEFICIENTAI

Galvijai	Iki 1 metų	0,400
	Daugiau kaip 1, bet ne mažiau kaip 2 metų	0,700
	2 metų ir vyresni jaučiai	1,000
	2 metų ir vyresnės telyčios	0,800
	Melžiamos karvės	1,000
	Kitos 2 metų ir vyresnės karvės	0,800
Avys ir ožkos		0,100
Arkliniai		0,800
Kiaulės	Paršeliai, kurių gyvas svoris mažesnis nei 20 kg	0,027
	Veislinės paršavedės, kurių svoris 50 kg ir daugiau	0,500
	Kitos kiaulės	0,300
Naminiai paukščiai	Broileriai	0,007
	Vištos dedeklės	0,014
	Stručiai	0,350
	Kiti naminiai paukščiai	0,030
Triušiai, veislinės patelės		0,020

II PRIEDAS

Bendrijos ūkio struktūros tyrimuose naudotinų rodiklių apibrėžtys (1)

I. BENDRIEJI RODIKLIAI

1.01

Ūkio vieta

Žemės ūkio valdos vietos sąvoka apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1166/2008 2 straipsnio e punkte.

1.01.01

Platuma (5 min. arba mažesnė paklaida)

1.01.02

Ilguma (5 min. arba mažesnė paklaida)

1.02

Ūkio juridinio asmens statusas

Ūkio juridinio asmens statusas priklauso nuo turėtojo statuso.

1.02.01

Ar juridinę ir ekonominę ūkio atsakomybę prisiima:

1.02.01.01

fizinis asmuo, kuris yra vienasmenis turėtojas, jeigu ūkis nepriklausomas?

Atskiras individualus ir fizinis asmuo, kuris yra ūkio turėtojas, o ūkis nesusijęs su kitų turėtojų ūkiais nei bendru valdymu, nei panašiais susitarimais.

1.02.01.01.01

Jeigu atsakymas į pirmesnį klausimą yra „taip“, ar šis asmuo (turėtojas) taip pat yra ir valdytojas?

1.02.01.01.01.a

Jei šis asmuo nėra valdytojas, ar valdytojas yra turėtojo šeimos narys?

1.02.01.01.01.b

Jeigu valdytojas yra turėtojo šeimos narys, ar valdytojas yra turėtojo sutuoktinis? (2)

1.02.01.02

vienas ar keli fiziniai asmenys, kuris (kurie) yra partneris (-iai), jeigu ūkis priklauso grupinei valdai?

Grupinės valdos partneris (-ai) – tai fiziniai asmenys, kartu valdantys, nuomojantys ar kitaip kartu vadovaujantys žemės ūkio valdai arba savo individualiems ūkiams taip, lyg tai būtų viena valda. Toks bendradarbiavimas turi būti vykdomas pagal Bendrijos teisę arba patvirtinamas raštišku susitarimu.

1.02.01.03

juridinis asmuo?

Juridinis asmuo, išskyrus fizinius asmenis, turintis įprastas asmens teises ir pareigas, tokias kaip galimybę pateikti ieškinį arba būti patrauktam atsakomybėn (teisnumas ir veiksnumas).

1.03

Teisinis žemės naudojimo pagrindas (susijęs su turėtoju) ir ūkininkavimo sistema

1.03.01

Žemės ūkio naudmenos:

Žemės ūkio naudmenos – tai bendras ūkio naudojamas plotas, kurį sudaro ariamoji žemė, daugiametės ganyklos, daugiametės kultūros ir daržai, neatsižvelgiant į jo teisinį naudojimo pagrindą ir į tai, ar jis naudojamas kaip bendros žemės dalis.

Bendra žemė – tai žemės ūkio naudmenos, naudojamos žemės ūkio valdos reikmėms, bet kurios jai tiesiogiai nepriklauso, t. y. teisė jomis naudotis yra bendra. Valstybės narės gali pasirinkti, kokius nuostatų įgyvendinimo metodus taikyti šiai bendrai žemei.

1.03.01.01

Ūkininkaujant nuosavame ūkyje

Žemės ūkio naudmenos, dirbamos ūkyje, kurios yra turėtojo nuosavybė, arba kuriose jis ūkininkauja uzufrukto teise, arba kaip paveldėjęs ilgalaikis nuomininkas, arba naudodamasis kokiu nors kitu teisiniu žemės naudojimo pagrindu.

1.03.01.02

Ūkininkaujant nuomojamame ūkyje

Ūkio išnuomotos žemės ūkio naudmenos už nustatytą nuomą pagal išankstinį susitarimą (mokant pinigais, natūra ar kitaip), dėl kurių yra sudaryta (raštu ar žodžiu) nuomos sutartis. Žemės ūkio naudmenos priskiriamos tik vienam ūkiui. Jei žemės ūkio naudmenos ataskaitiniais metais nuomojamos daugiau nei vienam ūkiui, jos paprastai priskiriamos ūkiui, su kuriuo jos susijusios tyrimo ataskaitinę dieną arba kuris jomis ilgiausiai naudojosi per ataskaitinius metus.

1.03.01.03

Ūkininkaujant bendrai ar kitais būdais

žemės ūkio paskirties žemė, kur pusininkaujama – tai žemės ūkio naudmenos (galinčios sudaryti visą ūkį), kuriose ūkininkauja žemvaldys ir pusininkas pagal raštu ar žodžiu sudarytą pusininkystės sutartį. Pusininkaujant iš to ploto gautas išdirbis (ekonominis arba fizinis) yra pasidalijamas tarp abiejų šalių pagal jų susitarimą.

b)	žemės ūkio naudmenos, kuriomis naudojamasi kitais būdais – tai į ankstesnius punktus neįtrauktos žemės ūkio naudmenos.

1.03.02

Ekologinis ūkininkavimas

Ūkininkavimas pagal tam tikrus standartus ir taisykles, nustatytas (i) Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 (3) arba, jei taikoma, naujausiuose teisės aktuose, ir (ii) atitinkamuose nacionalinėse ekologinės gamybos taisyklėse.

1.03.02.01

Bendros ūkiui priklausančios žemės ūkio naudmenos, kuriose taikomi ekologinio ūkininkavimo gamybos metodai, sertifikuoti pagal nacionalines arba Europos bendrijos taisykles

Ūkiui priklausančių žemės ūkio naudmenų dalis, kurioje gamyba vykdoma visiškai laikantis ekologinės gamybos ūkyje principų, nustatytų (i) Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 arba, jei taikoma, naujausiuose teisės aktuose, ir (ii) atitinkamose nacionalinėse ekologinės gamybos sertifikavimo taisyklėse.

1.03.02.02

Bendros ūkiui priklausančios žemės ūkio naudmenos, kurios pertvarkomos siekiant taikyti ekologinio ūkininkavimo gamybos metodus, kad jas būtų galima sertifikuoti pagal nacionalines arba Europos bendrijos taisykles

Ūkiui priklausančių žemės ūkio naudmenų dalis, kurioje taikomi ekologinio ūkininkavimo metodai, bet kurioje dar nepasibaigęs būtinasis pereinamasis laikotarpis, reikalingas tam, kad būtų visiškai laikomasi ekologinės gamybos ūkyje principų, nustatytų (i) Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 arba, jei taikoma, naujausiuose teisės aktuose, ir (ii) atitinkamose nacionalinėse ekologinės gamybos sertifikavimo taisyklėse.

1.03.02.03

Ūkio plotas, kuriame pagal nacionalines arba Europos bendrijos taisykles taikomi sertifikuoti ekologinio ūkininkavimo gamybos metodai arba kuris pertvarkomas siekiant sertifikavimo

Ūkiui priklausančios žemės ūkio naudmenos, kuriose taikomi sertifikuoti ekologinio ūkininkavimo gamybos metodai arba kurios pertvarkomos siekiant sertifikavimo pagal tam tikrus standartus ir taisykles, nustatytas (i) Reglamente (EB) Nr. 834/2007 arba, jei taikoma, naujausiuose teisės aktuose, ir (ii) atitinkamose nacionalinėse ekologinės gamybos taisyklėse, suskirstytose pagal augalų kategorijas.

Augalai apibrėžiami II sekcijoje„Žemė“.

1.03.02.03.01

Javai grūdams (įskaitant sėklas)

1.03.02.03.02

Džiovinti ankštiniai augalai ir baltymingi augalai grūdams (įskaitant sėklas ir javų bei ankštinių augalų mišinius)

1.03.02.03.03

Bulvės (įskaitant ankstyvąsias ir sėklines)

1.03.02.03.04

Cukriniai runkeliai (išskyrus sėklas)

1.03.02.03.05

Aliejiniai sėkliniai augalai

1.03.02.03.06

Šviežios daržovės, melionai ir braškės

1.03.02.03.07

Ganyklos ir pievos, išskyrus nesukultūrintas ganyklas

1.03.02.03.08

Vaisių ir uogų sodiniai

1.03.02.03.09

Citrusinių augalų sodiniai

1.03.02.03.10

Alyvmedžių sodiniai

1.03.02.03.11

Vynuogynai

1.03.02.03.99

Kitos kultūros (pluoštinės kultūros ir kt.)

1.03.02.04

Gyvulininkystei taikomi ekologiniai gamybos metodai, sertifikuoti pagal nacionalines arba Europos bendrijos taisykles

Gyvūnų, auginamų ūkyje, kuriame visa su gyvulininkyste susijusi veikla arba jos dalis vykdoma visiškai laikantis ekologinės gamybos ūkyje principų, nustatytų (i) Reglamente (EB) Nr. 834/2007 arba, jei taikoma, naujausiuose teisės aktuose, ir (ii) atitinkamose nacionalinėse ekologinės gamybos sertifikavimo taisyklėse, suskirstytose pagal gyvūnų kategorijas, skaičius.

Gyvūnai apibrėžiami III sekcijoje„Gyvūnai“.

1.03.02.04.01

Galvijai

1.03.02.04.02

Kiaulės

1.03.02.04.03

Avys ir ožkos

1.03.02.04.04

Naminiai paukščiai

1.03.02.04.99

Kiti gyvūnai

1.03.03

Ūkio produkcijos paskirtis

1.03.03.01

Namų ūkyje suvartojama daugiau nei 50 % galutinės ūkio produkcijos vertės

Namų ūkis – tai šeimos vienetas, kuriam priklauso turėtojas ir kuriame namų ūkio nariai turi bendrą gyvenamąjį plotą, kaupia dalį ar visas pajamas ir turtą, ir bendrai naudoja tam tikras prekes ir paslaugas, daugiausia gyvenamąsias patalpas ir maistą.

Prie šio rodiklio nurodytos galutinės produkcijos apibrėžtis atitinka žemės ūkio sąskaitose vartojamą panaudotinos produkcijos apibrėžtį kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 138/2004 (4).

1.03.03.02

Tiesioginis pardavimas galutiniams vartotojams sudaro daugiau nei 50 % visos ūkio parduodamos produkcijos (2)

Tiesioginis pardavimas galutiniams vartotojams – tai perdirbtų arba neperdirbtų ūkyje pagamintų žemės ūkio produktų tiesioginis pardavimas vartotojams jų pačių reikmėms.

II. ŽEMĖ

Bendrą ūkio plotą sudaro žemės ūkio naudmenos (ariamoji žemė, daugiametės ganyklos, daugiametės kultūros ir daržai) ir kita žemė (nenaudojama žemės ūkio paskirties žemė, miškingas plotas ir kita žemė).

2.01

Ariamoji žemė

Reguliariai dirbama (ariama ar įdirbama) žemė, paprastai naudojama sėjomainos sistemoje.

Sėjomaina – tai tam tikrame lauke auginamų vienmečių augalų keitimas kitais pagal numatytą modelį ar tvarką vienas po kito einančiais derliaus metais, kad tame pačiame lauke be pertraukos nebūtų auginami tos pačios rūšies augalai. Paprastai pasėliai keičiami kas metus, tačiau jie gali būti ir daugiamečiai. Norint atskirti ariamąją žemę nuo daugiamečių pasėlių ar daugiamečių ganyklų, naudojamas penkerių metų slenkstis. Tai reiškia, kad jeigu sklype tie patys pasėliai auginami penkerius metus ar ilgiau, tuo laikotarpiu neišnaikinus prieš tai augintų pasėlių ir neužsėjus naujais, tai nelaikoma ariamąja žeme.

2.01.01

Javai grūdams (įskaitant sėklas)

Čia įrašomi visi javų, nuimtų sausų grūdams nepriklausomai nuo jų naudojimo (įskaitant augalų, naudojamų atsinaujinančiajai energijai gaminti), plotai.

2.01.01.01

Paprastieji kviečiai ir spelta

Triticum aestivum L. emend., Fiori et Paol., Triticum spelta L. ir Triticum monococcum L.

2.01.01.02

Šiurkščiojo kviečio kietasis porūšis

Triticum durum Desf.

2.01.01.03

Rugiai

Secale cereale L., įskaitant rugių ir kitų grūdinių augalų rudenį sėjamus mišinius (kviečių ir rugių mišinius).

2.01.01.04

Miežiai

Hordeum vulgare L.

2.01.01.05

Avižos

Avena sativa L., įskaitant avižų ir kitų grūdinių augalų pavasarį sėjamus mišinius.

2.01.01.06

Grūdiniai kukurūzai

Kukurūzai nuimti grūdams (Zea mays L.).

2.01.01.07

Ryžiai

Oryza sativa L.

2.01.01.99

Kiti javai grūdams

Ne mišiniuose auginami javai, nuimti sausi grūdams ir neįrašyti ankstesniuose punktuose.

2.01.02

Džiovinti ankštiniai augalai ir baltymingi augalai grūdams (įskaitant sėklas ir javų bei ankštinių augalų mišinius)

Daugiausia dėl baltymų kiekio pasėti ir nuimti pasėliai.

Čia įrašomi visi džiovintų ankštinių augalų ir baltymingų augalų, nuimtų sausų grūdams, nepriklausomai nuo jų naudojimo (įskaitant augalus, naudojamus atsinaujinančiajai energijai gaminti) plotai.

2.01.02.01

Iš jų, žirniai, pašarinės pupos ir saldieji lubinai

Ne mišiniuose auginami Pisum sativum L., Vicia faba L., Lupinus spp., nuimti sausi grūdams.

2.01.03

Bulvės (įskaitant ankstyvąsias ir sėklines)

Solanum tuberosum L.

2.01.04

Cukriniai runkeliai (išskyrus sėklas)

Cukraus pramonei ir alkoholio gamybai (įskaitant energijos gamybą) naudojami Beta vulgaris L.

2.01.05

Pašariniai šakniavaisiai ir bastučio genties daržovės (išskyrus sėklas)

Pašariniai runkeliai (Beta vulgaris L.) ir Brassicae šeimos augalai, dažniausiai nuimami pašarams, neatsižvelgiant į tai, ar pašarui naudojamos šaknys, ar stiebai, ir kiti, kitur nenurodyti augalai, daugiausia auginami dėl pašarui naudojamų šaknų.

2.01.06

Pramoniniai augalai

Augalai, kurie paprastai neparduodami tiesioginiam vartojimui, kadangi prieš galutinį vartojimą juos reikia perdirbti pramoniniu būdu.

Čia įrašomi visi pramoninių augalų, nepriklausomai nuo jų naudojimo (įskaitant augalus, naudojamus atsinaujinančiajai energijai gaminti), kurių derlius nuimtas, plotai.

2.01.06.01

Tabakas

Nicotiana tabacum L.

2.01.06.02

Apyniai

Humulus lupulus L.

2.01.06.03

Medvilnė

Gossypium spp., nuimta pluoštui ir aliejinių augalų sėkloms.

2.01.06.04

Rapsas ir aliejiniai griežčiai

Aliejaus gamybai naudojami, sausais grūdais nukulti Brassica napus L. (partim) ir Brassica rapa L. var. sylvestris (Lam.) Briggs.

2.01.06.05

Saulėgrąžos

Helianthus annuus L., nukulti sausais grūdais.

2.01.06.06

Sojos

Glycine max L. Merril, nukulti sausais grūdais.

2.01.06.07

Linų sėmenys (aliejiniai linai)

Daugiausia aliejaus gamybai naudojami, sausais grūdais nukulti Linum usitatissimum L. veislės linai.

2.01.06.08

Kiti aliejiniai sėkliniai augalai

Kiti, daugiausia dėl aliejingumo auginami, sausais grūdais nukulti, kitur nepaminėti augalai.

2.01.06.09

Linai

Daugiausia pluošto gamybai naudojami Linum usitatissimum L. veislės linai.

2.01.06.10

Kanapės

Cannabis sativa L.

2.01.06.11

Kiti pluoštiniai augalai

Kiti, daugiausia dėl savo pluoštingumo auginami, kitur nepaminėti augalai.

2.01.06.12

Aromatiniai augalai, medicinoje ir kulinarijoje naudojami augalai

Augalai ar augalų dalys, naudojami farmacijos tikslais, kvepalams gaminti ar žmonėms vartoti.

Kulinarijoje naudojami augalai skiriasi nuo daržovių tuo, kad jie naudojami mažais kiekiais ir maistui suteikia skonio, ne masės.

2.01.06.99

Kiti, kitur nenurodyti pramoniniai augalai

Kiti, kitur nenurodyti pramoniniai augalai.

Įtraukiami išimtinai atsinaujinančiajai energijai gaminti naudojamų augalų plotai.

2.01.07

Šviežios daržovės, melionai ir braškės, iš jų:

2.01.07.01

Lauke arba po žema (neprieinama) apsaugine danga

Šviežios daržovės, melionai, braškės lauke arba po žema (neprieinama) danga.

2.01.07.01.01

Atvirame lauke

Pakaitomis su kitais žemės ūkio augalais ariamojoje žemėje auginamos šviežios daržovės, melionai ir braškės.

2.01.07.01.02

Prekinė daržininkystė

Pakaitomis su kitais sodo augalais ariamojoje žemėje auginamos šviežios daržovės, melionai ir braškės.

2.01.07.02

Po stiklu arba kita (prieinama) apsaugine danga

Augalai, kurie visą augimo laikotarpį arba didžiąją jo dalį auginami šiltnamiuose arba po stacionaria ar nuimama aukšta danga (stiklu arba standžia, arba lanksčia plastikine plėvele).

2.01.08

Gėlės ir dekoratyviniai augalai (išskyrus daigynus)

2.01.08.01

Lauke arba po žema (neprieinama) apsaugine danga

Gėlės ir dekoratyviniai augalai (išskyrus daigynus) lauke arba po žema (neprieinama) apsaugine danga.

2.01.08.02

Po stiklu arba kita (prieinama) apsaugine danga

Gėlės ir dekoratyviniai augalai (išskyrus daigynus), kurie visą augimo laikotarpį arba didžiąją jo dalį auginami šiltnamiuose arba po stacionaria ar nuimama aukšta danga (stiklu arba standžia, arba lanksčia plastikine plėvele).

2.01.09

Augalai, nuimami žali

Visi „žalieji“ daugiausia gyvūnų pašarui skirti pasėliai, auginami sėjomainoje su kitais augalais toje pačioje žemėje trumpiau kaip penkerius metus (vienmečiai arba daugiamečiai pašariniai augalai).

Įtraukiami atsinaujinančiajai energijai gaminti naudojami žalieji pašarai.

Čia taip pat įtraukiami ūkyje nesuvartojami, bet kitoms žemės ūkio valdoms tiesioginiam vartojimui arba pramonei parduodami augalai.

2.01.09.01

Vienmetė žolė

Dalį įprastos sėjomainos sudarantys žoliniai augalai, skirti ganymui, šienui ar silosui, auginami mažiausiai vienerius metus ir ne daugiau kaip penkerius metus, pasėti su žole arba žolės mišiniuose. Prieš naują sėją plotai yra ariami ar kitaip įdirbami, arba augalai yra sunaikinami kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, herbicidais.

Čia taip pat įtraukiami tinkami ganyti, žaliuojantys nupjauti ar į šieną sudžiovinti daugiausia žolinių augalų (paprastai ankštinių) ir kitų pašarinių augalų mišiniai.

2.01.09.02

Kiti augalai, nuimami žali

Kiti vienmečiai arba daugiamečiai (auginami ne daugiau kaip 5 metus) pašariniai augalai.

2.01.09.02.01

Žalieji kukurūzai

Visos daugiausia silosui skirtų kukurūzų (Zea mays L.), kurie nėra nuimami grūdams, rūšys (sveikos burbuolės, visas augalas arba jo dalys).

Tai tiesiogiai gyvūnų vartojami žalieji kukurūzai (be siloso) ir sveikos burbuolės (grūdai, stiebais, išaižos), nuimami pašarams ar silosui bei atsinaujinančiajai energijai gaminti.

2.01.09.02.02

Ankštiniai augalai

Ankštiniai augalai, auginami ir nuimami žali, visą augalą daugiausia naudojant pašarams.

Čia įtraukiami daugiausia ankštinių (paprastai > 80 %) pašarinių ir žolinių augalų žali arba sudžiovinti į šieną mišiniai.

2.01.09.02.99

Kiti, kitur nepaminėti augalai, nuimami žali

Kiti, kitur nepaminėti daugiausia gyvūnų pašarui skirti pasėliai, nuimami žali.

2.01.10

Sėklos ir sėjinukai ariamajai žemei

Plotai, kuriuose auginamos parduoti skirtos sėklos ir sėjinukai, išskyrus javus, ryžius, ankštinius augalus, bulves ir aliejinių augalų sėklas.

2.01.11

Kiti augalai ariamajai žemei

Kitur neįtrauktos lauko kultūros.

2.01.12

Pūdymai

Visa sėjomainos sistemoje naudojama dirbama arba nedirbama ariamoji žemė, neduodanti derliaus visus derliaus metus.

Pagrindinė pūdymo savybė yra ta, kad žemei leidžiama atsigauti paprastai visus derliaus metus.

Pūdymo žemė gali būti:

1.	tuščia žemė be jokių pasėlių;

2.	žemė su savaimine natūralia augmenija, kurią galima naudoti kaip pašarą arba užarti;

3.	žemė užsėta išimtinai žaliosios trąšos gamybai (žaliasis pūdymas).

Įtraukti visi ariamosios žemės, kuri išlaikoma geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės kaip nustatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 5 straipsnyje arba, jei taikoma, naujausiuose teisės aktuose (5), plotai, neatsižvelgiant į tai, ar jie naudojami sėjomainos sistemoje, ar ne.

2.01.12.01

Pūdymas be jokių subsidijų

Pūdymas, už kurį neteikiama jokia finansinė parama ar subsidija.

2.01.12.02

Pūdymas, už kurį teikiamos subsidijos, nenaudojamas ūkio veiklai

Pūdymas, už kurį ūkis gali gauti finansinę paramą.

2.02

Daržai

Plotai, kuriuose auginami žemės ūkio produktai, skirti asmeninėms turėtojo ir jo namų ūkio reikmėms, paprastai atskirti nuo likusios žemės ūkio paskirties žemės ir registruojami kaip daržai.

Tik kartais iš šio ploto gaunamą produktų perteklių ūkis parduoda. Visi plotai, kuriuose užauginti produktai nuolat parduodami rinkoje, registruojami pagal kitus punktus, net jei dalį tų produktų suvartoja turėtojas ir jo namų ūkis.

2.03

Daugiametės ganyklos

Žoliniams pašariniams augalams nuolat (penkerius metus ir ilgiau) auginti skirti plotai, dirbant žemę (sėjant) ar natūraliai (savaiminė sėja), nenaudojami ūkio sėjomainoje.

Žemė gali būti naudojama gyvūnams ganyti arba šienaujama silosui ar šienui arba naudojama atsinaujinančiajai energijai gaminti.

2.03.01

Ganyklos ir pievos, išskyrus nesukultūrintas ganyklas

Daugiametė ganykla gerose ar vidutinės kokybės dirvose. Paprastai tokius plotus galima naudoti intensyviam ganymui.

2.03.02

Nesukultūrintos ganyklos

Mažai derlinga daugiametė ganykla, dažniausiai prastos kokybės dirvoje, pavyzdžiui, kalvotoje vietovėje ir aukštai virš jūros lygio, paprastai negerinta trąšomis, įdirbimu, atsėjimu ar drenažu.

Paprastai tokius plotus galima naudoti tik ekstensyviam ganymui ir jie dažniausiai nešienaujami arba šienaujami ekstensyviai; juose negali būti ganoma daug gyvūnų.

2.03.03

Daugiametės ganyklos, nebenaudojamos gamybos tikslais, už kurias gali būti mokamos subsidijos

Gamybos tikslais nebenaudojami daugiamečių ganyklų ir pievų plotai, kurie laikantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 arba, kai taikoma, naujausių teisės aktų yra išlaikomi geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės ir atitinka finansinės paramos reikalavimus.

2.04

Daugiametės kultūros

Sėjomainoje neauginami augalai, išskyrus daugiametes ganyklas, kurie užima dirvą ilgą laikotarpį ir duoda derlių keletą metų.

2.04.01

Vaisių ir uogų sodiniai

Vaisiams auginti skirti plotai, kuriuose auginami vaismedžiai, vaiskrūmiai ir daugiamečiai uogienojai, išskyrus braškes. Tai gali būti ištisiniai sodai su nedideliais tarpais tarp medžių arba neištisiniai sodai su dideliais tarpais.

2.04.01.01

Vaisių rūšys, iš jų:

2.04.01.01.01

Vidutinio klimato zonų vaisiai

Paprastai vidutinio klimato zonose auginami vaismedžių sodiniai, skirti vaisiams auginti.

2.04.01.01.02

Subtropinio klimato zonų vaisiai

Paprastai subtropinio klimato zonose auginami vaismedžių sodiniai, skirti vaisiams auginti.

2.04.01.02

Uogų rūšys

Paprastai vidutinio ir subtropinio klimato zonose auginami uogų sodiniai, skirti uogoms auginti.

2.04.01.03

Riešutai

Paprastai vidutinio klimato zonose auginami riešutmedžių sodiniai.

2.04.02

Citrusinių augalų sodiniai

Citrus spp. sodiniai

2.04.03

Alyvmedžių sodiniai

Olea europea L. sodiniai

2.04.03.01

Paprastai vedantys valgomąsias alyvuoges

Paprastai valgomąsias alyvuoges vedančių veislių sodinukai.

2.04.03.02

Paprastai vedantys alyvuoges, naudojamas aliejui gaminti

Paprastai aliejui gaminti naudojamas alyvuoges vedančių veislių sodinukai.

2.04.04

Vynuogynai, iš kurių paprastai gaunami:

Vitis vinifera L. sodiniai

2.04.04.01

Rūšinis vynas

Vynuogių veislės, paprastai auginamos vyno su saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN), kuris atitinka (i) Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 (6) reikalavimus arba, jei taikoma, naujausių įstatymų ir (ii) atitinkamų nacionalinių taisyklių reikalavimus, gamybai.

Vynuogių veislės, paprastai auginamos vyno su saugoma geografine nuoroda (SGN), kuris atitinka (i) Reglamento (EB) Nr. 479/2008 reikalavimus arba, jei taikoma, naujausių įstatymų ir (ii) atitinkamų nacionalinių taisyklių reikalavimus, gamybai.

2.04.04.02

Kiti vynai

Vynuogių veislės, paprastai auginamos vyno, išskyrus vyno su SKVN ir SGN, gamybai.

2.04.04.03

Valgomosios vynuogės

Paprastai auginamų šviežių vynuogių derliui vynuogių veislės.

2.04.04.04

Razinos

Paprastai razinų gamybai naudojamų vynuogių veislės.

2.04.05

Daigynai

Jaunų atvirame lauke auginamų sumedėjusių augalų, skirtų vėliau persodinti, plotai:

a)	vynmedžių ir šakniastiebių daigynai;

b)	vaismedžių ir uogynų medelynai;

c)	dekoratyvinių augalų daigynai;

d)	komerciniai miško medžių medelynai (neįskaitant auginamų miškingoje vietovėje paties ūkio poreikiams);

e)	medžiai ir krūmai, skirti sodinti soduose, parkuose, šalikelėse ir krantinėse (pvz., gyvatvorių augalai, rožių krūmai ir kiti dekoratyviniai krūmai ir spygliuočiai), visais atvejais įskaitant jų poskiepius ir jaunus sodinukus.

2.04.06

Kitos daugiametės kultūros

Atvirame lauke auginami, paprastai kasmet nuimami daugiamečiai augalai, išskyrus ankstesniame skyriuje paminėtus, ypač naudojami pynimui ar audimui.

2.04.06.01

Iš jų, Kalėdų eglės (2)

Žemės ūkio naudmenose komerciniais tikslais pasodinti medžiai, skirti Kalėdoms švęsti.

2.04.07

Daugiametės kultūros po stiklu

2.05

Kita žemė

Kitai žemei priskiriamos nenaudojamos žemės ūkio naudmenos (žemės ūkio paskirties žemė, kurioje daugiau neūkininkaujama dėl ekonominių, socialinių ar kitų priežasčių ir kuri nenaudojama sėjomainos sistemoje), miškingas plotas ir kita žemė, kurioje yra pastatų, sodybų kiemų, takų, tvenkinių, karjerų, nederlingų plotų, uolų ir t. t.

2.05.01

Nenaudojamos žemės ūkio naudmenos

Plotas, anksčiau naudotas kaip žemės ūkio paskirties žemė, tyrimo ataskaitiniais metais daugiau nedirbamas dėl ekonominių, socialinių ar kitų priežasčių ir kuris nenaudojamos sėjomainos sistemoje, t. y. žemė, kurios neketinama naudoti žemės ūkiui.

Šią žemę vėl gali būti dirbama naudojant paprastai pačioje žemės ūkio valdoje esančius išteklius.

2.05.02

Miškingas plotas

Medžiais arba miško krūmais apželdinti plotai, įskaitant tuopų sodinukus miške ir už miško ribų, bei miškingoje vietovėje paties ūkio poreikiams auginami miško medžių medelynai, taip pat miško infrastruktūra (miško keliai, medienos laikymo sandėliai ir t. t.).

2.05.02.01

Iš jo, miško kirtimo atžalynai

Prižiūrimi miškingi plotai, kuriuose auginami miško augalai ir kurių sėjomainos laikotarpis yra 20 ar mažiau metų.

Sėjomainos laikotarpis – tai laikotarpis nuo pirmo medžių pasėjimo ir (arba) pasodinimo iki galutinio produkto nuėmimo, kuriam nepriskiriami įprasti priežiūros darbai kaip retinimas.

2.05.03

Kita žemė (žemė, kurioje yra pastatų, sodybų kiemų, kelių, tvenkinių, karjerų, nederlingos žemės, uolų ir t. t.)

Visos bendro žemės ūkio valdai priklausančio ploto dalys, kuriose nėra nei naudojamų ar nenaudojamų žemės ūkio naudmenų, nei miškingo ploto.

2.06

Grybai, drėkinamos žemės plotas, kuro augalai ir genetiškai modifikuoti augalai

2.06.01

Grybai

Specialiai pastatytuose arba grybams auginti pritaikytuose statiniuose, taip pat požeminėse patalpose, urvuose ir rūsiuose auginami grybai.

2.06.02

Drėkinamos žemės plotas

2.06.02.01

Bendras drėkinamos žemės plotas

Bendras didžiausias žemės ūkio naudmenos, kurią galima drėkinti ataskaitiniais metais naudojant ūkyje paprastai turimus įrenginius ir vandens kiekį, plotas.

2.06.02.02

Bendras naudojamos ir bent kartą per paskutinius 12 mėnesių drėkintos žemės plotas

Bent kartą per 12 mėnesių iki tyrimo ataskaitinės dienos faktiškai drėkintų pasėlių plotas.

2.06.03

Kuro augalai (biodegalams arba kitai atsinaujinančiajai energijai gaminti)

Žemės plotai, kuriuose auginami kuro augalai, kuriems pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 taikomos šios paramos schemos:

—	speciali pagalba kuro augalams (88 straipsnis),

—	išmoka, susijusi su teise gauti išmokas už atidėtą žemę, kai atidėta žemė naudojama gamybai (55 arba 56 straipsniai).

Kiti žemės plotai, kuriuose auginami kuro augalai (ypač tie, kuriems skiriama išmoka, susijusi su įprastomis teisėmis į išmokas pagal bendrosios išmokos schemą arba supaprastintą išmokų už plotą schemą).

2.06.03.01

Iš jų, atidėtos žemės plotuose

Žemės plotai, kuriuose auginami kuro augalai, kuriems skiriama išmoka, susijusi su teise gauti išmokas už atidėtą žemę, kai atidėta žemė naudojama gamybai (Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, 55 arba 56 straipsniai).

2.06.04

Genetiškai modifikuoti augalai

Genetiškai modifikuoti augalai (GMA) – visi organizmai kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje 2001/18/EB (7) arba, kai taikoma, naujausiuose teisės aktuose.

III. GYVŪNAI

Ūkiui tiesiogiai priklausančių arba naudojamų produkcijai skirtų gyvūnų skaičius tyrimo ataskaitinę dieną.

Gyvūnai nebūtinai yra turėtojo nuosavybė. Šie gyvūnai gali būti ūkyje (žemės ūkio naudmenose arba gyvūnams laikyti skirtose ūkio patalpose) arba už ūkio ribų (bendruomenės ganyklose arba migruojantys ir t. t.).

3.01	Arkliniai Arklinių (Equidae) šeimos arklių (Equus) genčiai priklausantys naminiai gyvūnai (arkliai, asilai ir t. t.).
3.02	Galvijai Bos Taurus ir Bubalus bubalus rūšių naminiai gyvūnai, įskaitant Beefalo hibridines rūšis.
3.02.01		Jaunesni nei vienerių metų galvijų patinai ir patelės
3.02.02		Galvijų patinai nuo vienerių iki dvejų metų
3.02.03		Galvijų patelės nuo vienerių iki dvejų metų
3.02.04		Dvejų metų ir vyresni galvijų patinai
3.02.05		Dvejų metų ir vyresnės telyčios Dvejų metų ir vyresnės dar nesiveršiavusios galvijų patelės.
3.02.06		Melžiamos karvės Apsiveršiavusios galvijų patelės (įkaitant jaunesnes nei dvejų metų), kurios dėl savo veislės ar ypatingų savybių yra laikomos išskirtinai arba daugiausia žmonėms vartoti skirto pieno ir pieno produktų gamybai.
3.02.99		Kitos karvės Apsiveršiavusios galvijų patelės (įkaitant jaunesnes nei dvejų metų), kurios dėl savo veislės ar ypatingų savybių yra laikomos išskirtinai arba daugiausia veršelių veisimui, ir kurių pienas neskirtas žmonėms vartoti arba perdirbtiems pieno produktams gaminti.
3.03	Avys ir ožkos
3.03.1		Avys (įvairaus amžiaus) Ovis aries rūšių naminiai gyvūnai.
3.03.01.01			Veislinės patelės Su avinu sukergtos ėriavedės ir avelės.
3.03.01.99			Kitos avys Visos kitos, išskyrus veislines pateles.
3.03.02		Ožkos (įvairaus amžiaus) Capra aegagrus hircus porūšio naminiai gyvūnai.
3.03.02.01			Veislinės patelės Ožkos, kurios jau turėjo jauniklių, ir ožkos, kurios buvo sukergtos.
3.03.02.99			Kitos ožkos Visos kitos ožkos, išskyrus veislines pateles.
3.04	Kiaulės Sus scrofa domesticus rūšies naminiai gyvūnai.
3.04.01		Paršeliai, kurių gyvas svoris mažesnis nei 20 kilogramų Paršeliai, kurių gyvas svoris paprastai mažesnis nei 20 kilogramų.
3.04.02		Veislinės paršavedės, kurių svoris 50 kilogramų ir daugiau Veisimui skirtos daugiau kaip 50 kilogramų sveriančios kiaulių patelės, neatsižvelgiant į tai, ar jos paršiavosi, ar ne.
3.04.99		Kitos kiaulės Kitur nenurodytos kiaulės.
3.05	Naminiai paukščiai
3.05.01		Broileriai Mėsai laikomi Gallus gallus rūšies naminiai paukščiai.
3.05.02		Vištos dedeklės Kiaušiniams dėti laikomi Gallus gallus rūšies naminiai paukščiai, kurie yra pakankamai subrendę, kad galėtų dėti kiaušinius.
3.05.03		Kiti naminiai paukščiai Prie broilerių arba vištų dedeklių nepriskirti naminiai paukščiai.
3.05.03.01			Kalakutai (2) Meleagris rūšies naminiai paukščiai.
3.05.03.02			Antys 14 (2) Anas ir Cairina moschata rūšių naminiai paukščiai.
3.05.03.03			Žąsys 14 (2) Anser anser dom rūšies naminiai paukščiai.
3.05.03.04			Stručiai 14 (2) Stručiai (Struthio camelus).
3.05.03.99			Kiti, kitur nepaminėti naminiai paukščiai 14 (2)
3.06	Triušiai, veislinės patelės Mėsai skirtiems triušiams veisti laikomos triušių patelės (Oryctolagus rūšies), kurios jau turėjo jauniklių.
3.07	Bitės Medui nešti laikomomis bitėmis (Apis mellifera) apgyvendintų avilių skaičius.
3.99	Kitur nepaminėti gyvūnai Visi kitur šioje sekcijoje nepaminėti produkcijai skirti gyvūnai.

IV. MAŠINOS IR ĮRANGA

4.01

IV. (i) Mašinos (2)

Variklinės transporto priemonės ir mašinos, žemės ūkio valdoje naudotos per 12 mėnesių iki tyrimo ataskaitinės dienos.

4.01.01

Tik ūkiui priklausančios

Variklinės transporto priemonės ir mašinos, kurios tyrimo ataskaitinę dieną priklauso tik žemės ūkio valdai.

4.01.01.a

Keturračiai traktoriai, vikšriniai traktoriai, įrankiams ar įtaisams vežti naudojamos mašinos

Visi traktoriai mažiausiai su dviem ašimis ir visos kitos variklinės transporto priemonės, naudojamos kaip žemės ūkio traktoriai.

4.01.01.b

Kultivatoriai, kaupiamosios mašinos, rotacinės kaupiamosios mašinos ir savaeigės šienapjovės

Žemės ūkyje, sodininkystėje ir vynuogininkystėje naudojamos variklinės transporto priemonės su viena ašimi arba be ašies.

4.01.01.c

Kombainai

Javams, baltymingiems augalams ir aliejinių augalų sėkloms, daržovių ir žolės sėkloms ir t. t., nuimti ir kulti skirtos mašinos, kurios gali būti savaeigės, traktoriaus traukiamos arba prie jo primontuotos.

4.01.01.d

Kitos visiškai mechanizuotos derliaus nuėmimo mašinos

Mašinos, išskyrus kombainus, skirtos nenutrūkstamam cukrinių runkelių, bulvių ar pašarinių augalų nuėmimui, kurios gali būti savaeigės, traktoriaus traukiamos arba prie jo primontuotos.

4.01.02

Mašinos, kuriomis naudojasi keli ūkiai

Variklinės transporto priemonės ir mašinos, žemės ūkio valdoje naudotos per 12 mėnesių iki tyrimo ataskaitinės dienos, kurios priklauso:

—	kitai žemės ūkio valdai (t. y. pagal abipusės pagalbos susitarimą arba nuomojant iš mašinų nuomos sindikato), arba

—	kooperatyvinei asociacijai, arba

—	bendrai dviem ar daugiau žemės ūkio valdų, arba

—	mašinų grupei, arba

—	žemės ūkio paslaugų teikimo agentūrai.

4.01.02.a

Keturračiai traktoriai, vikšriniai traktoriai, įrankiams ar įtaisams vežti naudojamos mašinos

4.01.02.b

Kultivatoriai, kaupiamosios mašinos, rotacinės kaupiamosios mašinos ir savaeigės šienapjovės

4.01.02.c

Kombainai

4.01.02.d

Kitos visiškai mechanizuotos derliaus nuėmimo mašinos

4.02

IV. (ii) Įranga

4.02.01

Atsinaujinančiajai energijai gaminti naudojama įranga, pagal energijos šaltinį:

Įranga, kurią žemės ūkio valda 12 mėnesių iki tyrimo ataskaitinės dienos naudojo atsinaujinančiajai energijai, skirtai tiekti rinkai (susietai su energijos tiekimo sistema) arba žemės ūkio reikmėms (nesusietai su energijos tiekimo sistema), gaminti.

Ūkiui priklausančioje žemėje esanti įranga neįtraukiama, jei ūkininkas nėra susijęs su energijos gamyba nei investuodamas, nei aktyviai ja besiversdamas (t. y. jis tik gauna nuomos mokestį už žemę).

4.02.01.01

Vėjo energija

Įranga, kurią žemės ūkio valdos naudoja vėjo energijai gaminti.

Vėjo energija – tai kinetinė vėjo energija, vėjo turbinose paverčiama į elektros energiją.

Taip pat įtraukiama iš vėjo gaunama tiesioginė mechaninė energija.

4.02.01.02

Biomasės energija

Įranga, kurią žemės ūkio valdos naudoja atsinaujinančiajai energijai iš biomasės gaminti.

Biomasė – tai biologinės kilmės kietoji, skystoji arba dujinė organinė medžiaga, naudojama šilumai, elektros energijai ar transporto kurui gaminti.

4.02.01.02.01

Iš jos, biometano energija

Įranga, kurią žemės ūkio valdos naudoja biodujoms iš biomasės gaminti.

Biodujos – tai daugiausia iš metano ir anglies dioksido sudarytos dujos, gaunamos biomasę skaidant anaerobiniu būdu.

4.02.01.03

Saulės energija

Įranga, kurią žemės ūkio valdos naudoja atsinaujinančiajai energijai iš saulės spinduliuotės gaminti.

Saulės spinduliuotė – tai spinduliuotė, naudojama vandeniui kaitinti ir elektros energijai gaminti.

4.02.01.04

Hidroenergija

Įranga, kurią žemės ūkio valdos naudoja atsinaujinančiajai energijai iš hidroenergijos gaminti.

Hidroenergija – tai potencinė ir kinetinė vandens energija, hidroelektrinėse jėgainėse verčiama į elektros energiją.

Taip pat įtraukiama iš vandens gaunama tiesioginė mechaninė energija.

4.02.01.99

Kitų rūšių atsinaujinančios energijos šaltiniai

Visa šioje sekcijoje nepaminėta įranga, kurią žemės ūkio valda naudoja atsinaujinančiajai energijai gaminti.

V. DARBO JĖGA

5.01

V. (i) Tam tikrame ūkyje atliekami ūkio darbai

Ūkio darbo jėga

Ūkio darbo jėga, priklausanti tam tikram ūkiui – tai visi privalomąjį švietimą baigę (mokyklos baigimo amžiaus) asmenys, kurie per 12 mėnesių iki tyrimo ataskaitinės dienos tam tikrame ūkyje dirbo ūkio darbus.

Išskyrus atvejį, kai nacionaliniuose teisės aktuose nurodytas minimalus amžius, baigiamas privalomas švietimas dieniniame ir vakariniame skyriuje, laikoma, kad paprastai mokyklą baigia 15 metų sulaukę asmenys.

Vienasmeniai turėtojai, kurie ūkyje neatlieka ūkio darbų, dalyvauja tyrime, tačiau neįtraukiami į sekciją „Bendra ūkio darbo jėga“.

Visi toliau tam tikrame ūkyje dirbantys pensinio amžiaus asmenys priskiriami ūkio darbo jėgai.

Tam tikrame ūkyje dirbantys, bet trečiosios šalies samdomi arba pagal savitarpio pagalbos susitarimą dirbantys asmenys (pvz., žemės ūkio rangovų arba kooperatyvų darbo jėga) neįtraukiami.

Ūkio darbai

Ūkio darbais laikomi ūkyje atliekami visų rūšių darbai, kuriais padedama (i) atlikti veiklą, kaip apibrėžta 2008 m. reglamento (EB) Nr. 1166/2008 I priede; arba (ii) prižiūrėti gamybos priemones; arba (iii) atlikti veiklą, tiesiogiai susijusią su gamybiniais veiksmais.

Ūkio darbams tam tikrame ūkyje skirtas laikas

Ūkio darbams tam tikrame ūkyje skirtas laikas – tai ūkio darbams tam tikrame ūkyje faktiškai skirtas darbo laikas, neįskaitant darbo turėtojo ar valdytojo namų ūkiui.

Metinis darbo vienetas (MDV)

Visą darbo dieną atitinkantis užimtumas, t. y. bendras darbo valandų skaičius, padalytas iš per metus visą darbo dieną dirbtų vidutinio valandų skaičiaus toje šalyje.

Visa darbo diena – tai darbo sutartis reglamentuojančiose nacionalinėse nuostatose nurodytas minimalus valandų skaičius. Jeigu jose nenurodytas per metus dirbamų valandų skaičius, laikoma, kad mažiausias valandų skaičius yra 1 800 valandų (225 darbo dienos po aštuonias valandas kasdien).

5.01.01

Turėtojas

Turėtojas yra fizinis asmuo, fizinių asmenų grupė arba juridinis asmuo, kurio sąskaita ir kurio vardu ūkis valdomas, ir kuris juridiškai ir ekonomiškai atsakingas už ūkį, t. y. kuris prisiima su ūkiu susijusią ekonominę riziką.

Turėtojas gali visiškai valdyti ūkį, išnuomoti jį, būti paveldėjusiu ilgalaikiu nuomininku, turėti uzufrukto teisę arba būti patikėtiniu.

5.01.01.01

Lytis

5.01.01.02

Amžius

5.01.01.03

Ūkio darbai tam tikrame ūkyje (išskyrus namų ruošą).

5.01.02

Valdytojas

Ūkio valdytojas yra fizinis asmuo, atsakingas už įprastos kasdieninės finansinės ir gamybinės veiklos organizavimą nagrinėjamame ūkyje.

5.01.02.01

Lytis

5.01.02.02

Amžius

5.01.02.03

Ūkio darbai tam tikrame ūkyje (išskyrus namų ruošą).

5.01.02.04

Valdytojo mokymas

5.01.02.04.a

Valdytojo žemės ūkio mokymas

Tik praktinė žemės ūkio patirtis

Praktiniu darbu žemės ūkio valdoje įgyta patirtis.

Pagrindinis žemės ūkio mokymas

Bet kokie žemės ūkio mokykloje ir (arba) tam tikros žemės ūkio srities (įskaitant sodininkystę, vynuogininkystę, miškininkystę, žuvininkystę, veterinarijos mokslą, žemės ūkio technologijas ir susijusias sritis) institucijoje baigti mokymo kursai. Atlikta žemės ūkio gamybinė praktika laikoma pagrindiniu mokymu.

Baigtas žemės ūkio mokymas

Bet kokie mažiausiai dvejų metų mokymo kursai dieniniame skyriuje pabaigus privalomąjį švietimą, baigti žemės ūkio mokykloje, universitete ar kitoje žemės ūkio, sodininkystės, vynuogininkystės, miškininkystės, žuvininkystės, veterinarijos mokslo, žemės ūkio technologijų ar kitos susijusios srities aukštojo mokslo įstaigoje.

5.01.02.04.b

Valdytojo profesinis mokymas per pastaruosius 12 mėn (8) .

Profesinis mokymas – tai instruktoriaus ar mokymo institucijos teikiama mokymo priemonė arba jų vykdoma veikla, kuria pirmiausia siekiama suteikti naujų gebėjimų, susijusių su ūkio veikla arba su veikla, kuri yra tiesiogiai susijusi su ūkiu, arba ugdyti ir tobulinti turimus gebėjimus.

5.01.03

Vienasmenio turėtojo šeimos nariai, ūkyje dirbantys ūkio darbus

Vienasmenio turėtojo šeimos nariai, taip pat ir sutuoktinis, ūkyje dirbantys ūkio darbus, bet nebūtinai jame gyvenantys.

Paprastai turėtojo šeimos nariai yra sutuoktinis (-ė), giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę ar žemutinę giminystės liniją (įskaitant ir vedybų, ir įvaikinimo ryšius) ir turėtojo ar jo sutuoktinio (-ės) broliai ir seserys.

Du nesusituokę asmenys, gyvenantys kartu kaip partneriai, taip pat laikomi sutuoktiniais.

5.01.03.01

Vienasmenio turėtojo šeimos nariai, ūkyje dirbantys ūkio darbus: vyrai

—	Ūkio darbai tam tikrame ūkyje (išskyrus namų ruošą).

5.01.03.02

Vienasmenio turėtojo šeimos nariai, ūkyje dirbantys ūkio darbus: moterys

—	Ūkio darbai tam tikrame ūkyje (išskyrus namų ruošą).

5.01.04

Šeimai nepriklausanti nuolatinė darbo jėga

Visi asmenys, žemės ūkio valdoje dirbantys ūkio darbus ir iš jos gaunantys atlygį (atlyginimą, darbo užmokestį, pelną ar kitokias išmokas, įskaitant mokėjimą natūra), išskyrus turėtoją ir jo šeimos narius.

Nuolat dirbanti darbo jėga – tai kiekvieną savaitę, neatsižvelgiant į darbo savaitės trukmę, 12 mėnesių iki tyrimo ataskaitinės dienos ūkio darbus tam tikrame ūkyje dirbę asmenys.

Jiems taip pat priskiriami asmenys, dalį šio laikotarpio nuolat dirbę, tačiau viso laikotarpio išdirbti negalėję dėl kurios nors iš toliau minimų priežasčių:

1.	ypatingų gamybos sąlygų tam tikrame ūkyje (pvz., alyvuogių, vynuogių ar vaisių ir daržovių auginime atvirame lauke, arba ganomų galvijų penėjime besispecializuojantys ūkiai, kuriems darbo jėgos reikia ribotą mėnesių skaičių);

2.	dėl švenčių, karinės tarnybos, ligos, nelaimingo atsitikimo ar mirties;

3.	dėl darbo tam tikrame ūkyje pradžios ar nutraukimo (taip pat taikoma darbuotojams, kurie per 12 mėn. iki tyrimo ataskaitinės dienos nutraukė darbą vienoje žemės ūkio valdoje, kad galėtų pradėti dirbti kitoje);

4.	dėl visiško darbo ūkyje nutraukimo dėl nenumatytų priežasčių (potvynio, gaisro ir t. t.).

5.01.04.01

Šeimai nepriklausanti nuolatinė darbo jėga: vyrai

—	Ūkio darbai tam tikrame ūkyje (išskyrus namų ruošą).

5.01.04.02

Šeimai nepriklausanti nuolatinė darbo jėga: moterys

—	Ūkio darbai tam tikrame (išskyrus namų ruošą).

5.01.05

Nenuolatinė šeimai nepriklausanti darbo jėga: vyrai ir moterys

Nereguliariai dirbantys asmenys – tai 12 mėnesių iki tyrimo ataskaitinės dienos žemės ūkio valdoje kiekvieną savaitę dėl priežasčių, nepaminėtų skirsnyje „Šeimai nepriklausanti nuolatinė darbo jėga“, nedirbę darbuotojai.

Nenuolatinės šeimai nepriklausančios darbo jėgos išdirbtų darbo dienų skaičius – tai bet kuri diena, trunkanti tiek, kad darbuotojui mokamas atlygis (darbo užmokestis, pelnas ar kitos išmokos, įskaitant mokėjimą natūra) už visos dienos darbą, kurios metu atliekamas paprastai visą darbo dieną dirbančio žemės ūkio darbuotojo darbas. Atostogos ir ligos dienos nelaikomos darbo dienomis.

Visa darbo diena yra normali visą darbo dieną dirbančių nuolatinių darbuotojų darbo diena.

5.01.06

Bendras lygiaverčių darbo ūkyje dienų skaičius per 12 mėnesių iki tyrimo dienos, neįtrauktų į pirmiau nurodytas kategorijas, kurias ūkyje dirbo tiesiogiai ūkio nepasamdyti asmenys (pvz., rangovų darbuotojai)

Visos tiesiogiai ūkyje nedirbančių, o savarankiškai dirbančių arba trečiųjų šalių, pvz., rangovų ar kooperatyvų, samdomų asmenų tam tikrame ūkyje atliekamo ūkio darbų rūšys.

Darbo valandos, remiantis visos darbo dienos valandų skaičiumi, turi būti paverstos atitinkamu dienų arba savaičių skaičiumi.

5.02

V. (ii) Kita pelninga veikla (tam tikrame ūkyje atliekami ne ūkio darbai ir darbai, atliekami ne ūkyje)

Kita pelninga veikla – tai kiekviena už atlygį (atlyginimą, darbo užmokestį, pelną ar kitokį mokėjimą, įskaitant mokėjimą natūra, atsižvelgiant į suteiktą paslaugą) atliekama veikla, išskyrus ūkio darbus, apibūdinta V sekcijos (i) punkte.

Taip pat įtraukiami vienos žemės ūkio valdos darbo jėgos kitoje žemės ūkio valdoje atlikti ūkio darbai.

Duomenys renkami tik iš tų ūkių, kurių turėtojas yra fizinis asmuo (t. y. kurioje turėtojas taip pat yra ir valdytojas). Juridiniai asmenys neįtraukiami.

Neatskiriama ne žemės ūkio antrinė pelninga veikla ūkyje neįtraukiama, kadangi ji įtraukiama į ūkio darbus.

Pagrindinis užsiėmimas

Veikla, kuriai skiriama daugiau laiko nei ūkyje atliekamiems ūkio darbams.

Papildomas užsiėmimas

Veikla, kuriai skiriama mažiau laiko nei ūkyje atliekamiems ūkio darbams.

5.02.01

Kita turėtojo, kuris taip pat yra ir valdytojas, pelninga veikla:

5.02.01.01

kuri yra jo pagrindinis užsiėmimas,

5.02.01.02

kuri yra jo papildomas užsiėmimas,

Jei atliekama kita pelninga veikla,

5.02.01.03

tiesiogiai su ūkiu susijusi veikla,

5.02.01.04

netiesiogiai su ūkiu susijusi veikla.

5.02.02

Kita vienasmenio turėtojo sutuoktinio (-ės) pelninga veikla:

5.02.02.01

kuri yra jo pagrindinis užsiėmimas,

5.02.02.02

kuri yra jo papildomas užsiėmimas,

Jei atliekama kita pelninga veikla,

5.02.02.03

tiesiogiai su ūkiu susijusi veikla,

5.02.02.04

netiesiogiai su ūkiu susijusi veikla.

5.02.03

Kita vienasmenio turėtojo kitų šeimos narių pelninga veikla:

5.02.03.01

kuri yra jo pagrindinis užsiėmimas,

5.02.03.02

kuri yra jo papildomas užsiėmimas,

Jei atliekama kita pelninga veikla,

5.02.03.03

tiesiogiai su ūkiu susijusi veikla,

5.02.03.04

netiesiogiai su ūkiu susijusi veikla.

5.02.04

Šeimai nepriklausanti darbo jėga, nuolatinė ir tiesiogiai pasamdyta bei užsiimanti kita pelninga tiesiogiai su ūkiu susijusia veikla:

5.02.04.01

kuri yra jo pagrindinis užsiėmimas,

5.02.04.02

kuri yra jo papildomas užsiėmimas.

VI. KITA TAM TIKRAME ŪKYJE VYKDOMA PELNINGA VEIKLA (tiesiogiai susijusi su ūkiu)

6.01	VI. (i) Kitų rūšių pelningos veiklos sąrašas Prie kitos pelningos veiklos ūkyje priskiriama visų rūšių tiesiogiai su ūkiu susijusi ir turinti jam ekonominio poveikio veikla, išskyrus ūkio darbus. Tiesiogiai su ūkiu susijusi veikla – tai veikla, kurią atliekant naudojami ūkio ištekliai (plotas, pastatai, mašinos ir t. t.) arba produktai. Jeigu nenaudojami jokie kiti ūkio ištekliai, o tik ūkio darbo jėga (priklausanti arba nepriklausanti šeimai), laikoma, kad darbuotojai dirba dviems skirtingoms struktūroms, taigi kita pelninga veikla yra tiesiogiai nesusijusi su ūkiu. Įtraukiami žemės ūkio ir ne žemės ūkio darbai kitiems ūkiams. Šiuo atveju pelninga veikla reiškia aktyvų darbą, todėl grynai finansinės investicijos neįtrauktos. Taip pat neįtraukiama žemės nuoma įvairiai veiklai, kurioje nuomojantis asmuo nedalyvauja, vykdyti.
6.01.01		Turizmas, apgyvendinimas ir kita laisvalaikio veikla Visa turizmo veikla, apgyvendinimo paslaugos, turistų ar kitų grupių supažindinimas su ūkiu, sporto, rekreacinė veikla ir t. t., kai naudojama ūkio žemė, pastatai ar kiti ištekliai.
6.01.02		Rankų darbas Rankų darbo gaminiai, kuriuos pagamina turėtojo, šeimos narių ar šeimai nepriklausanti darbo jėga, su sąlyga, kad šie asmenys atlieka ir ūkio darbus, neatsižvelgiant į tai, kaip produktai parduodami.
6.01.03		Ūkio produktų perdirbimas Visas pirminio žemės ūkio produkto perdirbimas į antrinį produktą ūkyje, neatsižvelgiant į tai, ar žaliava gaminama ūkyje ar perkama kitur. Taip pat mėsos perdirbimas, sūrio gamyba ir t. t. Šiam punktui priskiriamas bet koks ūkio produktų perdirbimas, išskyrus kai perdirbimas laikomas žemės ūkio veikla. Todėl neįtraukiama vyno ir alyvuogių aliejaus gamyba, išskyrus kai didelė dalis vyno ir alyvuogių aliejaus yra pirkta.
6.01.04		Atsinaujinančiosios energijos gamyba Rinkai skirtos atsinaujinančios energijos, įskaitant vėjo turbinomis, kita įranga ar iš žemės ūkio žaliavų gaminamų biodujų, biodegalų arba elektros energijos gamyba. Čia neįtraukiama Vien tik paties ūkio vartojimui gaminama atsinaujinančioji energija.
6.01.05		Medžio apdirbimas (pvz., pjovimas) Rinkai skirtas medienos žaliavos perdirbimas ūkyje (medienos pjovimas ir t. t.)
6.01.06		Akvakultūra Žuvų, vėžių ir t. t. gamyba ūkyje. Vien tik su žvejyba susijusi veikla neįtraukiama.
6.01.07		Darbas pagal sutartį (naudojant ūkio gamybos priemones) Darbas pagal sutartį naudojant tam tikram ūkiui priklausančią įrangą, atliekamas žemės ūkio sektoriuje ar už jo ribų, pvz., sniego valymas, krovinių vežimas, kraštovaizdžio priežiūra, žemės ūkio ir aplinkos apsaugos paslaugos ir t. t.
6.01.07.01			Žemės ūkio (kitiems ūkiams)
6.01.07.02			Ne žemės ūkio
6.01.08		Miškininkystė Miškininkystės darbai, paprastai atliekami žemės ūkio tikslais naudojant valdos darbo jėgą, mašinas ir įrangą.
6.01.99		Kita Kita, kitur nepaminėta tiesiogiai su ūkiu susijusi pelninga veikla.
6.02	VI. (ii) Kitų rūšių pelningos veiklos, tiesiogiai susijusios su ūkiu, svarba
6.02.01		Galutinės ūkio produkcijos procentinė dalis Kitos tiesiogiai su ūkiu susijusios pelningos veiklos apyvartos dalis bendroje ūkio apyvartoje (įskaitant tiesiogines išmokas).

VII. PARAMA KAIMO PLĖTRAI

7.01	Ūkis pasinaudojo viena iš toliau išvardytų kaimo plėtros priemonių per paskutinius 3 metus Turi būti renkama informacija, ar ūkiui buvo skirta viena iš toliau išvardytų kaimo plėtros priemonių per paskutinius 3 metus pagal tam tikrus standartus ir taisykles, išdėstytas Tarybos reglamente (EB) Nr. 1698/2005 (9) arba, jei taikoma, naujausiuose teisės aktuose.
7.01.01		Naudojimasis konsultavimo paslaugomis Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 24 straipsnis: naudojimasis konsultavimo paslaugomis.
7.01.02		Žemės ūkio valdų modernizavimas Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 26 straipsnis: žemės ūkio valdų modernizavimas.
7.01.03		Žemės ūkio ir miškininkystės produktų vertės didinimas Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 28 straipsnis: žemės ūkio ir miškininkystės produktų vertės didinimas.
7.01.04		Bendrijos teisės aktais grindžiamų standartų laikymasis Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 31 straipsnis: Bendrijos teisės aktais grindžiamų standartų laikymasis.
7.01.05		Ūkininkų dalyvavimas maisto kokybės schemose Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 32 straipsnis: ūkininkų dalyvavimas maisto kokybės schemose.
7.01.06		„Natura 2000“ išmokos už žemės ūkio paskirties žemę Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 38 straipsnis: „Natura 2000“ išmokos.
7.01.07		Išmokos, susijusios su Vandens pagrindų direktyva Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 38 straipsnis: su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB (10) susijusios išmokos.
7.01.08		Agrarinės aplinkosaugos išmokos Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnis: agrarinės aplinkosaugos išmokos.
7.01.08.01			Iš jų, ekologinio ūkininkavimo Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnis: agrarinės aplinkosaugos išmokos ir kai valdoje ūkininkaujama laikantis tam tikrų standartų ir taisyklių, išdėstytų Reglamente (EB) Nr. 834/2007.
7.01.09		Gyvūnų gerovės išmokos Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 40 straipsnis: gyvūnų gerovės išmokos.
7.01.10		Ne žemės ūkio veiklos įvairinimas Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 53 straipsnis: ne žemės ūkio veiklos įvairinimas.
7.01.11		Turizmo veiklos skatinimas Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 55 straipsnis: turizmo veiklos skatinimas.

(1) Pagrindinės žemės ūkio valdos ir gyvulių vieneto apibrėžtys nustatytos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1166/2008 2 straipsnyje.

(2) Nereikia teikti 2010 m.

(3) OL L 189, 2007 7 20, p. 1.

(4) OL L 33, 2004 2 5, p. 1.

(5) OL L 270, 2003 10 21, p. 1.

(6) OL L 148, 2008 6 6, p. 1.

(7) OL L 106, 2001 4 17, p. 1.

(8) Nereikia pateikti 2013 m.

(9) OL L 277, 2005 10 21, p. 1.

(10) OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

III PRIEDAS

Bendrijos žemės ūkio gamybos metodų tyrime naudotinų rodiklių apibrėžtys

I. ŽEMĖS DIRBIMO METODAI

1.01

Įprastinis žemės dirbimas (plūgu su verstuvais arba lėkštiniu plūgu)

Ariamoji žemė, įdirbta įprastu būdu – pirmiausia ją apverčiant, paprastai plūgu su verstuvais ar lėkštiniu plūgu, o paskui akėjant lėkštinėmis akėčiomis.

1.02

Dirvą tausojantis dirbimas (negilus žemės dirbimas)

Ariamoji žemė, įdirbta dirvą tausojančiu (negiliu) metodu – tai toks žemės dirbimas ar dirbimo sistema, kai ant dirvos paviršiaus paliekamos augalų liekanos (ne mažiau kaip 30 %) siekiant kontroliuoti eroziją ir išlaikyti drėgmę, paprastai neapverčiant dirvos.

1.03

Be įdirbimo (tiesioginė sėja)

Ariamoji žemė, kuri nuo derliaus nuėmimo iki sėjos nėra įdirbama.

II. DIRVOŽEMIO APSAUGA

2.01	Dirvožemio danga žiemą Ariamosios žemės paruošimas žiemai paliekant augalus ar jų liekanas arba tuščią dirvą.
2.01.01		Įprasti žieminiai pasėliai Ariamoji žemė, kurioje rudenį sėjami pasėliai, kurie žiemą auga (įprasti žieminiai pasėliai, tokie kaip žieminiai kviečiai) ir kurie nuimami arba naudojami gyvūnams ganyti.
2.01.02		Antsėliai arba tarpiniai pasėliai Ariamoji žemė, kurioje sėjami augalai siekiant mažinti eroziją ir išlaikyti daugiau maistingųjų medžiagų ir augalų apsaugos produktų žiemą ar kitu laikotarpiu, kai dirva paprastai būna tuščia ir pažeidžiama. Šių pasėlių ekonominė nauda maža, pagrindinis tikslas yra dirvožemio ir maistinių medžiagų apsauga. Paprastai juos užaria pavasarį prieš sėjant kitus pasėlius, nenuima ir nenaudoja ganymui.
2.01.03		Augalų liekanos Augalų liekanomis ir ankstesnių pasėlių ražiena per žiemą padengta ariamoji žemė. Tarpiniai pasėliai ir antsėliai neįtraukiami.
2.01.04		Tuščia dirva Ariamoji žemė, kuri rudenį yra išariama ar kitaip dirbama, o žiemą nėra apsėta ar padengta augalų liekanomis ir lieka tuščia iki pasirengimo sėjai ar sėjos agrotechninių veiksmų kitą pavasarį.
2.02	Sėjomaina
2.02.01		Ariamosios žemės ploto dalis planuojamoje sėjomainoje Ariamoji žemė, kurioje 3 ar daugiau metų iš eilės auginami tie patys augalai ir kuri nėra įtraukta į planuojamą sėjomainą. Sėjomaina – tai tam tikrame lauke auginamų vienmečių augalų keitimas kitais pagal numatytą modelį ar tvarką vienas po kito einančiais derliaus metais, kad tame pačiame lauke be pertraukos nebūtų auginami tos pačios rūšies augalai. Jei vienoje vietoje nuolat auginami tie patys augalai, šis reiškinį galima vadinti monokultūra.

III. KRAŠTOVAIZDŽIO YPATUMAI

3.01	Linijiniai elementai, kuriuos ūkininkas prižiūrėjo paskutinius 3 metus Linijiniai elementai – tai žmogaus suformuotos medžių, krūmų ar krūmynų eilė, akmens sienos ir t. t., paprastai žymintys lauko ribą.
3.01.a		Gyvatvorės Tvorą sudaranti krūmų ar krūmynų eilė, kurioje per vidurį kartais sodinami medžiai.
3.01.b		Medžių eilės Ištisinė sumedėjusios augmenijos eilė, paprastai žyminti žemės ūkio paskirties žemės ribas arba auganti šalia kelio ar vandentakių.
3.01.c		Akmens sienos Žmogaus iš plytų ar akmens suformuotos konstrukcija, pvz., akmens ir mūrinės sienos.
3.02	Linijiniai elementai, sukurti per paskutinius 3 metus
3.02.a		Gyvatvorės
3.02.b		Medžių eilės
3.02.c		Akmens sienos

IV. GYVŪNŲ GANYMAS

4.01	Ganymas ūkyje
4.01.01		Plotas, kuriame buvo ganoma ataskaitiniais metais Bendras žemės ūkio valdai priklausančių, jos nuomojamų ar kitaip jai paskirtų ganyklų, kuriose ataskaitiniais metais buvo ganomi gyvūnai, plotas.
4.01.02		Laikas, kurį gyvūnai praleidžia ganydamiesi lauke Mėnesių, per kuriuos žemės ūkio valdai priklausančiose, jos nuomojamose ar kitaip jai paskirtose ganyklose ataskaitiniais metais buvo ganomi gyvūnai, skaičius.
4.02	Ganymas bendroje žemėje Bendra žemė – tai tiesiogiai žemės valdai nepriklausanti žemė, į kurią galioja bendros teisės. Tai gali būti ganykla, sodo ar kita žemė. Apskritai bendra žemė – tai valdžios institucijai (valstybei, savivaldybei ir t. t.) priklausančios žemės ūkio naudmenos, teisėmis į kurias, paprastai bendrai su kitais, gali naudotis kitas asmuo.
4.02.01		Bendras gyvūnų, kurie ganomi bendroje žemėje, skaičius
4.02.02		Laikas, kurį gyvūnai praleidžia ganydamiesi bendroje žemėje Mėnesių, per kuriuos ataskaitiniais metais gyvūnai buvo ganomi bendrose ganyklose, skaičius.

V. GYVŪNŲ LAIKYMAS

5.01	Galvijai
5.01.01		Tvartas su gardais (su vieta kietam ir skystam mėšlui) Patalpos gyvūnams laikyti, kuriose gyvūnai pririšami prie jiems skirtos vietos ir jiems neleidžiama laisvai judėti, o mėšlas iš pastato paprastai šalinamas mechaniškai kaip kietas ir (arba) fermos mėšlas.
5.01.02		Tvartas su gardais (su vieta srutoms) Patalpos gyvūnams laikyti, kuriose gyvūnai pririšami prie jiems skirtos vietos ir jiems neleidžiama laisvai judėti, o mėšlas ir šlapimas surenkami į duobę po grindiniu, kur susidaro srutos.
5.01.03		Tvartas be gardų (su vieta kietam ir skystam mėšlui) Patalpos gyvūnams laikyti, kuriose gyvūnai gali laisvai judėti, o mėšlas iš pastato paprastai šalinamas mechaniškai kaip kietas mėšlas ir (arba) fermos mėšlas.
5.01.04		Tvartas be gardų (su vieta srutoms) Patalpos gyvūnams laikyti, kuriose gyvūnai gali laisvai judėti, o mėšlas ir šlapimas surenkami į duobę po grindiniu, kur susidaro srutos, arba gali būti nugremžiami nuo betoninių latakų ir kartu su srutomis surenkami į lauke esančius rezervuarus ar mėšlo duobes.
5.01.99		Kita Įvairių rūšių nepaminėtos patapos gyvūnams laikyti.
5.02	Kiaulės
5.02.01		Ant iš dalies grotelinių grindų Patalpos gyvūnams laikyti, kuriose įrengtos iš dalies grotelinės grindys, t. y. dalyje grindų įrengtos lentjuostės, pro kurias mėšlas ir šlapimas surenkami į duobę po grindiniu, kur susidaro srutos.
5.02.02		Ant visiškai grotelinių grindų Patalpos gyvūnams laikyti, kuriose įrengtos grotelinės grindys, t. y. grindyse įrengtos lentjuostės, pro kurias mėšlas ir šlapimas surenkami į duobę po grindiniu, kur susidaro srutos.
5.02.03		Šiauduose (gilus kraikas) Patalpos gyvūnams laikyti, kuriose grindys padengtos storu kraiko sluoksniu (šiaudų, durpių, pjuvenų ar panašių medžiagų, kurios surenka mėšlą ir šlapimą), kuris gali būti šalinamas kartą per kelis mėnesius.
5.02.99		Kita Įvairių rūšių nepaminėtos patapos gyvūnams laikyti.
5.03	Vištos dedeklės
5.03.01		Šiauduose (gilus kraikas) Patalpos, kuriose grindys padengtos storu kraiko sluoksniu (šiaudų, durpių, pjuvenų ar panašių medžiagų, kurios surenka paukščių išmatas), kuris gali būti šalinamas kartą per kelis mėnesius.
5.03.02		Baterinis narvas (visų rūšių) Patalpos, kuriose vištos dedeklės laikomos narvuose po vieną ar kelias.
5.03.02.01			Baterinis narvas su išmatų konvejeriu Bateriniai narvai, iš kurių išmatos šalinamos mechaniškai po narvais įrengtu konvejeriu į lauką, kur susidaro kietos išmatos ir (arba) fermos mėšlas.
5.03.02.02			Baterinis narvas su gilia duobe Bateriniai narvai, iš kurių išmatos patenka į po jais esančią gilią duobę, kur susidaro srutos.
5.03.02.03			Baterinis narvas su aukštais mėšlo surinktuvais Bateriniai narvai, iš kurių išmatos patenka ant grindų po jais, kur susidaro kietos išmatos ir (arba) fermos mėšlas, kuris reguliariai šalinamas.
5.03.99		Kita Įvairių rūšių nepaminėtos patapos gyvūnams laikyti.

VI. TRĘŠIMAS MĖŠLU

6.01	Žemės ūkio naudmenos, tręšiamos kietu ir (arba) fermos mėšlu
6.01.01		Bendros Bendros ūkiui priklausančios žemės ūkio naudmenos, ataskaitiniais metais tręštos kietu ir (arba) fermos mėšlu.
6.01.02		Su greitu įterpimu Bendros ūkiui priklausančios žemės ūkio naudmenos, kuriose mėšlas į dirvą įterptas taikant greitai mėšlą įterpti padedančius metodus.
6.02	Žemės ūkio naudmenos, tręšiamos srutomis
6.02.01		Bendros Bendros ūkiui priklausančios žemės ūkio naudmenos, ataskaitiniais metais tręštos srutomis.
6.02.02		Su greitu įterpimu ar įpurškimu Bendros ūkiui priklausančios žemės ūkio naudmenos, kuriose srutos į dirvą įterptos taikant greitai srutas įterpti padedančius metodus arba tręšimo metu tiesiogiai įpurškiant srutas į dirvą.
6.03	Viso iš ūkio išvežto mėšlo procentinė dalis Parduoto ar kitaip iš ūkio pašalinto mėšlo ir srutų dalis, apytiksliai išreikšta procentine viso ataskaitiniais metais ūkyje sukaupto mėšlo ir srutų kiekio dalimi.

VII. MĖŠLO SAUGOJIMO IR APDOROJIMO ĮRENGINIAI

7.01	Saugojimo įrenginiai:
7.01.01		Kietam mėšlui Dengti arba nedengti kieto mėšlo saugojimo įrenginiai su nepralaidžiu paviršiumi ir rezervuaru nuotekoms. Kietas mėšlas – naminių gyvūnų ekskrementai (su kraiku arba be jo), kurių sudėtyje gali būti nedidelis kiekis šlapimo.
7.01.02		Skystam mėšlui Dengtas arba nedengtas vandens nepraleidžiantis rezervuaras arba išklota duobė skystam mėšlui laikyti. Skystas mėšlas – naminių gyvūnų šlapimas, kurio sudėtyje gali būti nedidelis kiekis ekskrementų ir (arba) vandens.
7.01.03		Srutoms Dengtas arba nedengtas vandens nepraleidžiantis rezervuaras arba išklota duobė srutoms laikyti. Srutos – iš naminių gyvūnų ekskrementų ir šlapimo susidedantis skystos formos mėšlas, kuriame taip pat gali būti vandens ir (arba) nedidelis kiekis kraiko.
7.01.03.01			Srutų talpykla Srutoms laikyti skirta talpykla, paprastai pagaminta iš nepralaidžių medžiagų.
7.01.03.02			Srutų duobė Dirvoje iškasta ir paprastai išklota duobė, skirta srutoms laikyti.
7.02	Ar saugojimo įrenginiai uždengti? Mėšlo saugojimo įrenginiai, uždengti taip (pvz., betoniniu dangčiu, tentu, brezentu ir t. t.), kad būtų apsaugoti nuo lietaus ir kitų kritulių ir galėtų mažinti amoniako išmetalų kiekį.
		Kietas mėšlas
		Skystas mėšlas
		Srutos

VIII. DRĖKINIMAS

8.01	Drėkinamos žemės plotas
8.01.01		Vidutinis drėkinamos žemės plotas per paskutinius trejus metus Vidutinis ūkiui priklausantis žemės ūkio naudmenų plotas, kuris buvo drėkinamas per paskutinius trejus metus, įskaitant ir ataskaitinius metus.
8.01.02		Bendras naudojamos ir bent kartą per paskutinius 12 mėnesių drėkintos žemės plotas Bent kartą per 12 mėnesių iki tyrimo ataskaitinės dienos faktiškai drėkintų pasėlių plotas, suskirstytas pagal pasėlių kategorijas. Augalai apibrėžiami II sekcijoje„Žemė“.
8.01.02.01			Javai grūdams (įskaitant sėklas) (išskyrus kukurūzus ir ryžius)
8.01.02.02			Kukurūzai (grūdai ir žali)
8.01.02.03			Ryžiai
8.01.02.04			Džiovinti ankštiniai augalai ir baltymingi augalai grūdams (įskaitant sėklas ir javų bei ankštinių augalų mišinius)
8.01.02.05			Bulvės (įskaitant ankstyvąsias ir sėklines)
8.01.02.06			Cukriniai runkeliai (išskyrus sėklas)
8.01.02.07			Rapsas ir aliejiniai griežčiai
8.01.02.08			Saulėgrąžos
8.01.02.09			Pluoštinės kultūros (linai, kanapės, kitos pluoštinės kultūros)
8.01.02.10			Šviežios daržovės, melionai ir braškės – atvirame lauke
8.01.02.11			Vienmetė žolė ir daugiametės ganyklos
8.01.02.12			Kitos kultūros ariamojoje žemėje
8.01.02.13			Vaisių ir uogų sodiniai
8.01.02.14			Citrusinių augalų sodiniai
8.01.02.15			Alyvmedžių sodiniai
8.01.02.16			Vynuogynai
8.02	Taikomi drėkinimo metodai
8.02.01		Paviršinis drėkinimas (užtvindymas, latakai) Vandens nukreipimas žemės paviršiumi užtvindant visą plotą, arba išilgai nedidelių latakų tarp pasėlių eilių pasinaudojant sunkio jėga.
8.02.02		Drėkinimas purkštuvais Augalų drėkinimas aukštu spaudimu purškiant vandenį ant sklypų.
8.02.03		Lašelinis drėkinimas Augalų drėkinimas lašinant prie jų vandenį, naudojant mikropurkštuvus arba sudarant rūko sąlygas.
8.03	Ūkyje drėkinimui naudojamo vandens šaltinis Viso ar dalies ūkyje drėkinimui naudojamo vandens šaltinis.
8.03.01		Ūkio požeminis vanduo Ūkyje ar netoli jo esantys vandens šaltiniai, naudojantys vandenį, pumpuojamą iš gręžinių, šulinių arba natūraliai tekančių požeminio vandens šaltinių ir panašių į juos telkinių.
8.03.02		Paviršinis ūkio vanduo (tvenkiniai arba užtvankos) Išimtinai ūkyje arba tik vieno ūkio naudojami nedideli natūralūs tvenkiniai ar dirbtinai užtvenkti vandenys.
8.03.03		Ne ūkio paviršinis vanduo iš ežerų, upių ar vandentakių Dirbtinai drėkinimui nesukurti paviršiniai gėlo vandens telkiniai (ežerai, upės, kiti vandentakiai).
8.03.04		Ne ūkio vanduo iš bendrų vandentiekio tinklų Į ūkį iš šalies patenkantys vandens ištekliai, išskyrus minėtuosius punkte „Ne ūkio paviršinis vanduo iš ežerų, upių ar vandentakių“, kuriais naudojasi bent du ūkiai. Paprastai už naudojimąsi tokiais telkiniais mokamas mokestis.
8.03.99.		Kiti šaltiniai Kiti, kitur nepaminėti drėkinimui naudojamo vandens šaltiniai. Tai gali būti vanduo iš labai sūrių šaltinių, pvz., Atlanto vandenyno arba Viduržemio jūros, prieš naudojimą apdorojamas siekiant sumažinti druskos koncentraciją (gėlinamas), arba vanduo iš sūrokų (nedidelės druskos koncentracijos) vandens šaltinių, pvz., Baltijos jūros ir kai kurių upių, naudojamas iš karto, neapdorojus. Vanduo taip pat gali būti išvalytas nuotekų valymo įrenginiuose ir tiekiamas vartotojui kaip apdorotas nutekamasis vanduo.
8.04	Drėkinimui sunaudotas vandens kiekis per metus Ūkyje drėkinimui per 12 mėnesių iki tyrimo ataskaitinės dienos iš bet kurio vandens šaltinio sunaudoto vandens kiekis.

15.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 329/29

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1201/2009,

2009 m. lapkričio 30 d.

kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 763/2008 dėl gyventojų ir būstų surašymų nuostatos dėl temų techninių specifikacijų ir jų suskirstymo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 763/2008 dėl gyventojų ir būstų surašymų (1), ypač į jo 5 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Siekiant užtikrinti, kad valstybėse narėse atliktų gyventojų ir būstų surašymų duomenys būtų palyginami ir būtų galima parengti patikimas Bendrijos lygmens apžvalgas, surašymo temos, kaip reikalaujama Reglamente (EB) Nr. 763/2008, turi būti apibrėžtos ir suskirstytos vienodai visose valstybėse narėse. Todėl Reglamente (EB) Nr. 763/2008 reikalaujama, kad Europos Komisija nustatytų šių temų technines specifikacijas ir jų suskirstymą.

(2)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Europos statistikos sistemos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šiame reglamente nustatytos surašymo temų techninės specifikacijos ir jų suskirstymas, būtini Reglamentui (EB) Nr. 763/2008 įgyvendinti. Techninės specifikacijos, taikytinos duomenims, kurie bus siunčiami Europos Komisijai už 2011 ataskaitinius metus, pateiktos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2009 m. lapkričio 30 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Komisijos narys

(1) OL L 218, 2008 8 13, p. 14.

PRIEDAS

Surašymo temų techninės specifikacijos ir jų suskirstymas

Techninės specifikacijos pateikiamos taip:

—	Kiekviena tema nurodoma antraštėje.

—	Po temos antraštės gali būti pateikiamos apskritai su tema susijusios techninės specifikacijos.

—	Po to pateikiamas (-i) konkretus (-ūs) temos suskirstymas (-ai). Kai kurioms temoms taikomas daugiau nei vienas suskirstymas, kurių kiekvienas – skirtingo išsamumo. Tokiu atveju „H“ reiškia išsamiausią suskirstymą, „M“ reiškia vidutinio išsamumo suskirstymą, o „L“ – mažiausiai išsamų suskirstymą.

—	Nurodomi bendri skaičiai, kuriems taikomas suskirstymas. Prie kiekvieno suskirstymo gali būti pateikiamos išsamesnės techninės specifikacijos, susijusios su konkrečiu suskirstymu.

Reglamento (EB) Nr. 763/2008 2 straipsnyje nustatytos apibrėžtys taikomos ir šiame reglamente.

Tema – nuolatinė gyvenamoji vieta

Taikydamos Reglamento (EB) Nr. 763/2008 2 straipsnio d dalyje pateiktą nuolatinės gyvenamosios vietos apibrėžtį, valstybės narės šiais konkrečiais atvejais:

Kai asmuo nuolat gyvena daugiau kaip vienoje gyvenamojoje vietoje per metus, gyvenamąją vietą, kurioje jis praleidžia didžiąją metų dalį, laiko jo nuolatine gyvenamąja vieta, neatsižvelgdamos į tai, ar ta vieta yra kitoje šalies dalyje, ar užsienyje. Tačiau asmuo, darbo dienomis dirbantis ne namuose ir grįžtantis į šeimos namus savaitgaliais, nuolatine gyvenamąja vieta laiko šeimos namus, neatsižvelgdamas į tai, ar jo darbovietė yra kitoje šalies dalyje, ar užsienyje.

b)	Pradinių ir vidurinių mokyklų mokinių ir studentų, kurie mokslo metais gyvena ne namuose, nuolatine gyvenamąja vieta laikomi šeimos namai, neatsižvelgiant į tai, ar jie mokosi kitoje šalies dalyje, ar užsienyje.

Aukštųjų mokyklų studentų, kurie studijų metais gyvena ne namuose, vieta, kurioje jie gyvena mokymosi laikotarpiu, laikoma nuolatine gyvenamąja vieta, neatsižvelgiant į tai, ar tai yra įstaiga (pvz., internatinė mokykla), ar asmeninė gyvenamoji vieta, ir į tai, ar jie mokosi kitoje šalies dalyje, ar užsienyje. Išskirtiniais atvejais, kai mokymo vieta yra toje pačioje šalyje, nuolatine gyvenamąja vieta gali būti laikomi šeimos namai.

d)	Įstaiga laikoma nuolatine gyvenamąja vieta visų jos gyventojų, kurie atliekant surašymą joje bus išgyvenę ar ketina išgyventi 12 mėnesių ar ilgiau.

e)	Privalomąją karinę tarnybą atliekantiems asmenims ir ginkluotųjų pajėgų pareigūnams, gyvenantiems kareivinėse ar karinėse stovyklose taikoma bendroji taisyklė, susijusi su vieta, kurioje praleidžiama didžioji dienos poilsio dalis.

f)	Benamių, klajoklių, valkatų ir asmenų, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos, nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų įtraukimo į sąrašą vieta.

g)	Vaiko, kuris turi dvi gyvenamąsias vietas (pvz., jei jo tėvai išsituokę), nuolatinė gyvenamoji vieta yra vieta, kurioje jis praleidžia daugiausia laiko. Kai su abejais iš tėvų praleidžiama vienodai laiko, nuolatine gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje vaikas buvo surašymo išvakarėse.

Remiantis nuolatinės gyvenamosios vietos apibrėžtimi, asmenys, paprastai gyvenantys įtraukimo į sąrašą vietoje, tačiau atliekant surašymą joje negyvenantys ar ketinantys negyventi trumpiau kaip metus, laikomi laikinai išvykusiais ir todėl įtraukiami į bendrą gyventojų skaičių. Priešingai, asmenys, gyvenantys ar ketinantys gyventi ne jų įtraukimo į sąrašą vietoje vienus metus ar ilgiau, nelaikomi laikinai išvykusiais ir todėl neįtraukiami į bendrą gyventojų skaičių. Tai nepriklauso nuo galimų apsilankymų pas šeimos narius trukmės.

Į sąrašą įtraukti asmenys, įtraukimo į sąrašą vietoje neatitinkantys nuolatinės gyvenamosios vietos reikalavimų, t. y. negyvenantys ar neketinantys gyventi įtraukimo į sąrašą vietoje ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukos, laikomi laikinai esančiais gyvenamojoje vietoje ir neįtraukiami į bendrą nuolatinių gyventojų skaičių.

Geografinė vietovė (1) (GEO)					GEO.N.	GEO.L.	GEO.M.	GEO.H.
0.	Iš viso (valstybės narės teritorijoje)				0.	0.	0.	0.
x.	Visi valstybės narės NUTS 1 lygio regionai					x.	x.	x.
	x.x.	Visi valstybės narės NUTS 2 lygio regionai				x.x.	x.x.	x.x.
		x.x.x.	Visi valstybės narės NUTS 3 lygio regionai				x.x.x.	x.x.x.
			x.x.x.x.	Visi valstybės narės LAU 2 lygio regionai				x.x.x.x.

Tema „Geografinė vietovė“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių (nuolatinė gyvenamoji vieta). Šis suskirstymas taip pat gali būti naudojamas temoms „Nuolatinė gyvenamoji vieta“ ar „Darbovietės vieta“ nepriskirtiniems bendriems ar tarpiniams skaičiams suskirstyti pagal regionus.

Suskirstyme pagal temą „Geografinė vietovė“ naudojamos 2011 m. sausio 1 d. galiojančios teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) ir vietos administracinių vienetų klasifikatoriaus (LAU) versijos.

Tema – darbovietės vieta

Darbovietės vieta – tai geografinė vietovė, kurioje šiuo metu dirbantis asmuo atlieka savo darbą.

Paprastai namuose dirbančių asmenų darbovietė sutampa su jų nuolatine gyvenamąja vieta. Terminas „dirbantis“ susijęs su užimto asmens, kaip apibrėžta temoje „Dabartinio aktyvumo statusas“, atliekamu darbu. Paprastai namuose dirbantis asmuo reiškia, kad asmuo visą darbo laiką arba didžiąją jo dalį praleidžia namie ir mažiau arba visai nei kiek – ne namuose esančioje darbovietėje.

Darbovietės vieta (2)(LPW)				LPW.N.	LPW.L.
0.	Iš viso			0.	0.
1.	Valstybės narės teritorijoje			1.	1.
	1.x.	Visi valstybės narės NUTS 1 lygio regionai			1.x.
		1.x.x.	Visi valstybės narės NUTS 2 lygio regionai		1.x.x.
2.	Ne valstybės narės teritorijoje			2.	2.
3.	Netaikoma (asmuo nedirba)			3.	3.

Tema „Darbovietės vieta“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Suskirstyme pagal temą „Darbovietės vieta“ naudojama 2011 m. sausio 1 d. galiojanti teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) versija.

Tema – vietovė

Vietovė apibrėžiama pagal atskirą gyventojų grupę, t. y. kaip vieta, apibrėžiama pagal kaimyninių arba gretimų pastatų gyventojus. Tokie pastatai gali:

a)	sudaryti vientisą gyvenamąją zoną, turinčią aiškią gatvių struktūrą; arba

b)	nebūti gyvenamosios zonos dalis, tačiau sudaryti pastatų grupę, turinčią vieną vietos bendruomenės pripažįstamą vietovės pavadinimą; arba

c)	neatitikti nei vieno iš nurodytų kriterijų, tačiau sudaryti pastatų, kurių nei vienas nuo kaimyninio pastato nėra atskirtas didesniu kaip 200 m atstumu, grupę.

Taikant šią apibrėžtį laikoma, kad tam tikros žemės naudojimo kategorijos neturi įtakos gyvenamosios zonos vientisumui. Šioms kategorijoms priskiriami: pramoniniai ir komerciniai pastatai ir įrenginiai, viešieji parkai, žaidimų aikštelės ir sodai, futbolo aikštelės ir kita sporto infrastruktūra, upės su tiltais, geležinkelio linijos, kanalai, automobilių stovėjimo aikštelės ir kita transporto infrastruktūra, šventoriai ir kapinės.

LAU 2 regionai, kuriuose iš viso gyvena mažiau kaip 2 000 gyventojų, gali būti laikomi viena vietove.

Vietovės gyventojai apibrėžiami kaip asmenys, joje turintys nuolatinę gyvenamąją vietą.

Pavienis pastatas priskiriamas kategorijai, kuri atitinka tame pastate gyvenančių asmenų skaičių.

Vietovės dydis (LOC)		LOC.
0.	Iš viso	0.
1.	1 000 000 ir daugiau gyventojų	1.
2.	500 000–999 999 gyventojų	2.
3.	200 000–499 999 gyventojų	3.
4.	100 000–199 999 gyventojų	4.
5.	50 000–99 999 gyventojų	5.
6.	20 000–49 999 gyventojų	6.
7.	10 000–19 999 gyventojų	7.
8.	5 000–9 999 gyventojų	8.
9.	2 000–4 999 gyventojų	9.
10.	1 000–1 999 gyventojų	10.
11.	500–999 gyventojų	11.
12.	200–499 gyventojų	12.
13.	Mažiau kaip 200 gyventojų	13.

Tema „Vietovės dydis“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį bendrą ar tarpinį vienetų, galinčių būti „vietovėje“, skaičių, įskaitant bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Tema – lytis

Lytis (SEX)		SEX.
0.	Iš viso	0.
1.	Vyrai	1.
2.	Moterys	2.

Tema „Lytis“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Tema – amžius

Pateikiamas asmens amžius tiriamąją dieną (suėjusių metų skaičius).

Amžius (AGE)				AGE.L.	AGE.M.	AGE.H.
0.	Iš viso			0.	0.	0.
1.	mažiau nei 15 m.			1.	1.	1.
	1.1.	mažiau nei 5 m.			1.1.	1.1.
		1.1.1	mažiau nei 1 m.			1.1.1
		1.1.2.	1 m.			1.1.2.
		1.1.3.	2 m.			1.1.3.
		1.1.4.	3 m.			1.1.4.
		1.1.5.	4 m.			1.1.5.
	1.2.	5–9 m.			1.2.	1.2.
		1.2.1.	5 m.			1.2.1.
		1.2.2.	6 m.			1.2.2.
		1.2.3.	7 m.			1.2.3.
		1.2.4.	8 m.			1.2.4.
		1.2.5.	9 m.			1.2.5.
	1.3.	10–14 m.			1.3.	1.3.
		1.3.1.	10 m.			1.3.1.
		1.3.2.	11 m.			1.3.2.
		1.3.3.	12 m.			1.3.3.
		1.3.4.	13 m.			1.3.4.
		1.3.5.	14 m.			1.3.5.
2.	15–29 m.			2.	2.	2.
	2.1.	15–19 m.			2.1.	2.1.
		2.1.1.	15 m.			2.1.1.
		2.1.2.	16 m.			2.1.2.
		2.1.3.	17 m.			2.1.3.
		2.1.4.	18 m.			2.1.4.
		2.1.5.	19 m.			2.1.5.
	2.2.	20–24 m.			2.2.	2.2.
		2.2.1.	20 m.			2.2.1.
		2.2.2.	21 m.			2.2.2.
		2.2.3.	22 m.			2.2.3.
		2.2.4.	23 m.			2.2.4.
		2.2.5.	24 m.			2.2.5.
	2.3.	25–29 m.			2.3.	2.3.
		2.3.1.	25 m.			2.3.1.
		2.3.2.	26 m.			2.3.2.
		2.3.3.	27 m.			2.3.3.
		2.3.4.	28 m.			2.3.4.
		2.3.5.	29 m.			2.3.5.
3.	30–49 m.			3.	3.	3.
	3.1.	30–34 m.			3.1.	3.1.
		3.1.1.	30 m.			3.1.1.
		3.1.2.	31 m.			3.1.2.
		3.1.3.	32 m.			3.1.3.
		3.1.4.	33 m.			3.1.4.
		3.1.5.	34 m.			3.1.5.
	3.2.	35–39 m.			3.2.	3.2.
		3.2.1.	35 m.			3.2.1.
		3.2.2.	36 m.			3.2.2.
		3.2.3.	37 m.			3.2.3.
		3.2.4.	38 m.			3.2.4.
		3.2.5.	39 m.			3.2.5.
	3.3.	40–44 m.			3.3.	3.3.
		3.3.1.	40 m.			3.3.1.
		3.3.2.	41 m.			3.3.2.
		3.3.3.	42 m.			3.3.3.
		3.3.4.	43 m.			3.3.4.
		3.3.5.	44 m.			3.3.5.
	3.4.	45–49 m.			3.4.	3.4.
		3.4.1.	45 m.			3.4.1.
		3.4.2.	46 m.			3.4.2.
		3.4.3.	47 m.			3.4.3.
		3.4.4.	48 m.			3.4.4.
		3.4.5.	49 m.			3.4.5.
4.	50–64 m.			4.	4.	4.
	4.1.	50–54 m.			4.1.	4.1.
		4.1.1.	50 m.			4.1.1.
		4.1.2.	51 m.			4.1.2.
		4.1.3.	52 m.			4.1.3.
		4.1.4.	53 m.			4.1.4.
		4.1.5.	54 m.			4.1.5.
	4.2.	55–59 m.			4.2.	4.2.
		4.2.1.	55 m.			4.2.1.
		4.2.2.	56 m.			4.2.2.
		4.2.3.	57 m.			4.2.3.
		4.2.4.	58 m.			4.2.4.
		4.2.5.	59 m.			4.2.5.
	4.3.	60–64 m.			4.3.	4.3.
		4.3.1.	60 m.			4.3.1.
		4.3.2.	61 m.			4.3.2.
		4.3.3.	62 m.			4.3.3.
		4.3.4.	63 m.			4.3.4.
		4.3.5.	64 m.			4.3.5.
5.	65–84 m.			5.	5.	5.
	5.1.	65–69 m.			5.1.	5.1.
		5.1.1.	65 m.			5.1.1.
		5.1.2.	66 m.			5.1.2.
		5.1.3.	67 m.			5.1.3.
		5.1.4.	68 m.			5.1.4.
		5.1.5.	69 m.			5.1.5.
	5.2.	70–74 m.			5.2.	5.2.
		5.2.1.	70 m.			5.2.1.
		5.2.2.	71 m.			5.2.2.
		5.2.3.	72 m.			5.2.3.
		5.2.4.	73 m.			5.2.4.
		5.2.5.	74 m.			5.2.5.
	5.3.	75–79 m.			5.3.	5.3.
		5.3.1.	75 m.			5.3.1.
		5.3.2.	76 m.			5.3.2.
		5.3.3.	77 m.			5.3.3.
		5.3.4.	78 m.			5.3.4.
		5.3.5.	79 m.			5.3.5.
	5.4.	80–84 m.			5.4.	5.4.
		5.4.1.	80 m.			5.4.1.
		5.4.2.	81 m.			5.4.2.
		5.4.3.	82 m.			5.4.3.
		5.4.4.	83 m.			5.4.4.
		5.4.5.	84 m.			5.4.5.
6.	85 metai ir daugiau			6.	6.	6.
	6.1.	85–89 m.			6.1.	6.1.
		6.1.1.	85 m.			6.1.1.
		6.1.2.	86 m.			6.1.2.
		6.1.3.	87 m.			6.1.3.
		6.1.4.	88 m.			6.1.4.
		6.1.5.	89 m.			6.1.5.
	6.2.	90–94 m.			6.2.	6.2.
		6.2.1.	90 m.			6.2.1.
		6.2.2.	91 m.			6.2.2.
		6.2.3.	92 m.			6.2.3.
		6.2.4.	93 m.			6.2.4.
		6.2.5.	94 m.			6.2.5.
	6.3.	95–99 m.			6.3.	6.3.
		6.3.1.	95 m.			6.3.1.
		6.3.2.	96 m.			6.3.2.
		6.3.3.	97 m.			6.3.3.
		6.3.4.	98 m.			6.3.4.
		6.3.5.	99 m.			6.3.5.
	6.4.	100 m. ir daugiau			6.4.	6.4.

Tema „Amžius“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Tema – teisinė santuokinė padėtis

Santuokinė padėtis apibrėžiama kaip asmens (teisinė) santuokinė padėtis šalies santuoką reglamentuojančių teisės aktų (arba papročių) atžvilgiu (t. y. de jure padėtis).

Asmuo klasifikuojamas pagal jo teisinę santuokinę padėtį tiriamąją dieną.

Valstybės narės pateikia registruotų partnerysčių duomenis, jei jos turi teisinę sistemą, reglamentuojančią partnerystes:

a)	kurios susijusios su dviejų asmenų teisinais santuokiniais įsipareigojimais ir

b)	kurios nėra laikomos santuoka, ir

c)	pagal kurias susituokęs asmuo ar asmuo, turintis su dabartine įregistruota partneryste susijusių teisinių įsipareigojimų, tuo pačiu metu negali prisiimti jokių kitų teisinių įsipareigojimų, susijusių su nauja santuoka ar kita tokia partneryste su kitu asmeniu.

Teisinė santuokinė padėtis (LMS)			LMS.
0.	Iš viso		0.
1.	Niekada nebuvo susituokęs (-usi) ir niekada nebuvo įregistravęs (-usi) partnerystės		1.
2.	Vedęs / ištekėjusi		2.
	2.1.	Santuokoje su priešingos lyties asmeniu (neprivaloma)	2.1.
	2.2.	Santuokoje su tos pačios lyties asmeniu (neprivaloma)	2.2.
3.	Našlys / našlė (ir nėra susituokęs (-usi) antrą kartą ar įregistravęs (-usi) partnerystės)		3.
4.	Išsituokęs (-usi) (ir nėra susituokęs (-usi) antrą kartą ar įregistravęs (-usi) partnerystės)		4.
5.	Įregistravęs (-usi) partnerystę		5.
	5.1.	Įregistravęs (-usi) partnerystę su priešingos lyties asmeniu (neprivaloma)	5.1.
	5.2.	Įregistravęs (-usi) partnerystę su tos pačios lyties asmeniu (neprivaloma)	5.2.
6.	Registruota partnerystė pasibaigė partnerio (-ės) mirtimi (nesusituokęs (-usi) ar neįregistravęs (-usi) naujos partnerystės)		6.
7.	Registruota partnerystė teisiškai nutraukta (nesusituokęs (-usi) ar neįregistravęs (-usi) naujos partnerystės)		7.
8.	Nenurodyta		8.

Tema „Teisinė santuokinė padėtis“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Valstybėse narėse, kurių teisės aktuose yra nuostatos, pagal kurias susituokę asmenys gali gyventi skyrium, tokie skyrium gyvenantys asmenys klasifikuojami kategorijoje „susituokęs (-usi)“ (LMS.2.).

Tema – dabartinio aktyvumo statusas

„Dabartinio aktyvumo statusas“ – esamas asmens santykis su ekonomine veikla, pagrįstas tiriamąja savaite, kuri gali būti konkreti, pastaroji, nustatytoji, kalendorinė ar paskutinė visa kalendorinė savaitė arba paskutinės septynios dienos prieš įtraukimą į sąrašą.

„Šiuo metu ekonomiškai aktyvūs gyventojai“ – visi asmenys, kurie atitinka reikalavimus, kad būtų priskirti prie užimtų arba bedarbių asmenų.

Užimti asmenys – tai visi 15 m. ir vyresni asmenys, kurie per tiriamąją savaitę:

a)	atliko vienos valandos ar ilgiau trukusį darbą už atlygį arba pelną grynaisiais pinigais arba natūra, arba

b)	laikinai nedirbo darbe, kuriame jie jau dirbo, bet yra išlaikę oficialų ryšį su darboviete arba laikinai neužsiėmė savarankiškai dirbančio asmens veikla.

Laikinai nedirbantys asmenys laikomi turinčiais mokamą darbą, jeigu jie turėjo oficialų ryšį su darboviete. Galimos tokio laikino nedarbo priežastys:

a)	liga ar sužalojimas; arba

b)	šventės ar atostogos; arba

c)	streikas ar lokautas; arba

d)	lavinimosi ar mokymosi atostogos; arba

e)	motinystės ar tėvystės atostogos; arba

f)	sumažėjusi ekonominė veikla; arba

g)	laikinas darbo sutrikdymas ar sustabdymas dėl blogo oro, mechaninių ar elektroninių gedimų, medžiagų ar degalų trūkumo, ar kitų priežasčių; arba

h)	kitas laikinas nebuvimas su leidimu neatvykti į darbą ar be jo.

Oficialus ryšys su darboviete nustatomas remiantis vienu ar keliais iš šių kriterijų:

a)	toliau gaunamas darbo užmokestis ar atlyginimas; arba

b)	grįžimo į darbą garantijos pasibaigus nenumatytiems įvykiams arba susitarimas dėl sugrįžimo datos; arba

c)	nebuvimas darbe tam tikrą laikotarpį, kuris kai kuriais atvejais gali būti toks, už kurį darbuotojai gali gauti kompensacines išmokas be jokio įsipareigojimo imtis kitų darbų.

Savarankiškai dirbantys asmenys (išskyrus padedančius šeimos narius) laikomi užimtais, jei jie savarankiškai dirbo tiriamąją savaitę arba jei laikinai nedirba, tačiau jų įmonė toliau veikia.

Padedantys šeimos nariai laikomi užimtais, jei jie dirbo tokį darbą tiriamąją savaitę.

Bedarbiai – tai visi 15 m. ar vyresni asmenys, kurie:

a)	neturėjo darbo, tai yra tiriamąją savaitę nedirbo mokamo darbo arba neužsiėmė savarankiškai dirbančio asmens veikla; ir

b)	šiuo metu gali dirbti, t. y. galėjo dirbti mokamą darbą arba užsiimti savarankiškai dirbančio asmens veikla tiriamąją savaitę ir dvi savaites po jos; ir

c)	ieško darbo, tai yra ėmėsi tam tikrų veiksmų ieškoti mokamo darbo ar galimybės užsiimti savarankiškai dirbančio asmens veikla per keturias savaites nuo tiriamosios savaitės pabaigos.

Kategorijai „šiuo metu ekonomiškai neaktyvūs“ priklauso asmenys, jaunesni nei nacionaliniu lygmeniu nustatytas mažiausias amžius, nuo kurio užsiimama ekonomine veikla.

Kiekvienam asmeniui priskiriant atskirą aktyvumo statusą, pirmumas teikiamas užimtiems prieš bedarbius ir bedarbiams – prieš ekonomiškai neaktyvius.

Dabartinio aktyvumo statusas (CAS)				CAS.L.	CAS.H.
0.	Iš viso			0.	0.
1.	Šiuo metu ekonomiškai aktyvūs			1.	1.
	1.1.	Užimti		1.1.	1.1.
	1.2.	Bedarbiai		1.2.	1.2.
		1.2.1.	Bedarbiai, anksčiau dirbę		1.2.1.
		1.2.2.	Bedarbiai, niekada nedirbę		1.2.2.
2.	Šiuo metu ekonomiškai neaktyvūs			2.	2.
	2.1.	Nacionalinio mažiausio darbingo amžiaus nesulaukę asmenys			2.1.
	2.2.	Pensijos arba kapitalo pajamų gavėjai			2.2.
	2.3.	Studentai (ekonomiškai neaktyvūs)			2.3.
	2.4.	Namų šeimininkai ir kiti			2.4.
		2.4.1.	Namų šeimininkai (neprivaloma)		2.4.1.
		2.4.2.	Kiti (neprivaloma).		2.4.2.
3.	Nenurodyta			3.	3.

Tema „Dabartinio aktyvumo statusas“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Kiekvienam šiuo metu ekonomiškai neaktyviam asmeniui priskiriant atskirą aktyvumo statusą, pirmumas teikiamas nacionalinio mažiausio darbingo amžiaus nesulaukusiems asmenims prieš pensijos arba kapitalo pajamų gavėjus, o pastariesiems – prieš studentus (ekonomiškai neaktyvūs), o studentai (ekonomiškai neaktyvūs) – prieš namų šeimininkus ir kitus asmenis.

Kategorijai „studentai (ekonomiškai neaktyvūs)“ (CAS.H.2.3.) priskiriami vidurinio ir aukštojo mokslo studentai, kurie:

—	pasiekė nacionalinį mažiausią darbingą amžių arba yra vyresni, ir

—	nėra ekonomiškai aktyvūs, ir

—	negauna pajamų iš pensijos ar kapitalo.

Tema – profesija

Profesija – veiklos, atliekamos darbe, rūšis. Darbo rūšis apibūdinama pagal pagrindines darbe atliekamas užduotis ir pareigas.

Asmuo priskiriamas tam tikrai suskirstymo pagal temas „Profesija“, „Veikla“ ir „Užimtumo statusas“ kategorijai remiantis tuo pačiu darbu. Asmenų, dirbančių daugiau nei vieną darbą, profesija nustatoma remiantis jų pagrindiniu darbu, kuris nustatomas pagal:

1)	darbui skirtą laiką arba, jei tokių duomenų nėra,

2)	gautas pajamas.

Profesija (OCC)		OCC.
0.	Iš viso	0.
1.	Vadovai	1.
2.	Specialistai	2.
3.	Technikai ir jaunesnieji specialistai	3.
4.	Įstaigų pagalbiniai tarnautojai	4.
5.	Paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai	5.
6.	Kvalifikuoti žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbininkai	6.
7.	Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai	7.
8.	Įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai	8.
9.	Nekvalifikuoti darbininkai	9.
10.	Ginkluotųjų pajėgų profesijos	10.
11.	Nenurodyta	11.
12.	Netaikytina	12.

Tema „Profesija“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

15 m. ir vyresni asmenys, kurie:

—	dirbo tiriamąją savaitę arba

—	nedirbo tiriamąją savaitę, tačiau jau yra dirbę,

klasifikuojami tik pagal vieną iš OCC.1.–OCC.11. kategorijų remiantis jų profesija paskutiniame darbe. Suskirstymo „Profesija“ kategorijose išvardijamos 10 pagrindinių ISCO-08 (COM) klasifikatoriaus grupių.

Jei 2011 m. sausio 1 d. galiojančio ISCO (COM) klasifikatoriaus kategorijų pavadinimai skiriasi nuo pateiktų OCC.1.–OCC.10. kategorijose, naudojami 2011 m. sausio 1 d. galiojančio ISCO (COM) klasifikatoriaus pavadinimai.

Jaunesni kaip 15 m. asmenys, taip pat 15 m. ar vyresni asmenys, kurie:

—	tiriamąją savaitę buvo ekonomiškai neaktyvūs arba

—	neturėjo darbo, niekada nedirbę (t. y. dar niekada nėra dirbę)

priskiriami kategorijai „netaikoma“ (OCC.12.).

Tema – veikla (ekonominės veiklos rūšis)

Veikla (ekonominės veiklos rūšis) susijusi su įmonės ar panašaus vieneto, kuriame šiuo metu ekonomiškai aktyvūs asmenys atlieka savo darbą, gamybos ar veiklos rūšimi. Kai asmenis samdo ir įdarbina viena įmonė, bet jų darbovietė yra kitoje įmonėje (agentūrų darbuotojai, komandiruoti darbuotojai), pateikiami įmonės ar panašaus vieneto, kuriame yra faktinė asmens darbovietė, veiklos (ekonominės veiklos rūšies) duomenys.

Asmuo priskiriamas tam tikrai suskirstymo pagal temas „Profesija“, „Veikla“ ir „Užimtumo statusas“ kategorijai remiantis tuo pačiu darbu. Asmenys, dirbantys daugiau kaip vieną darbą, priskiriami tam tikrai veiklos (ekonominės veiklos rūšis) kategorijai remiantis jų pagrindiniu darbu, kuris nustatomas pagal:

—	darbui skirtą laiką arba, jei tokių duomenų nėra,

—	gautas pajamas.

Veikla (ekonominės veiklos rūšis) (IND)			IND.L.	IND.H.
0.	Iš viso		0.	0.
1.	Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė		1.	1.
2.	Gamybos, kasybos ir karjerų eksploatavimo ir kita pramonė		2.	2.
	2.1.	Kasyba ir karjerų eksploatavimas		2.1.
	2.2.	Apdirbamoji gamyba		2.2.
	2.3.	Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas		2.3.
	2.4.	Vandens tiekimas; nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas		2.4.
3.	Statyba		3.	3.
4.	Didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportavimas ir saugojimas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla		4.	4.
	4.1.	Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas		4.1.
	4.2.	Transportavimas ir saugojimas		4.2.
	4.3.	Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla		4.3.
5.	Informacija ir ryšiai		5.	5.
6.	Finansinė ir draudimo veikla		6.	6.
7.	Nekilnojamojo turto operacijos		7.	7.
8.	Profesinių, mokslinių, techninių, administracinių ir aptarnavimo tarnybų paslaugos		8.	8.
	8.1.	Profesinė, mokslinė ir techninė veikla		8.1.
	8.2.	Administracinė ir aptarnavimo veikla		8.2.
9.	Viešojo valdymo, gynybos, švietimo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikla		9.	9.
	9.1.	Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas		9.1.
	9.2.	Švietimas		9.2.
	9.3.	Žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikla		9.3.
10.	Kitos paslaugos		10.	10.
	10.1.	Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla		10.1.
	10.2.	Kita aptarnavimo veikla		10.2.
	10.3.	Namų ūkių, samdančių darbininkus, veikla; namų ūkių veikla, susijusi su savoms reikmėms skirtų nediferencijuojamų gaminių gamyba ir paslaugų teikimu		10.3.
	10.4.	Ekstrateritorinių organizacijų ir įstaigų veikla		10.4.
11.	Nenurodyta		11.	11.
12.	Netaikytina		12.	12.

Tema „Veikla (ekonominės veiklos rūšis)“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

15 m. ar vyresni asmenys, kurie:

—	dirbo tiriamąją savaitę arba

—	nedirbo tiriamąją savaitę, tačiau jau yra dirbę,

priskiriami IND.L.1.–IND.L.10. ir IND.H.1.–IND.H.10.4. kategorijoms atitinkamai pagal veiklą, susijusią su jų paskutiniu darbu. Suskirstymo „Veikla (ekonominės veiklos rūšis)“ IND.H.1.–IND.H.10.4. kategorijose išvardyta klasifikatoriaus NACE red. 2 21 sekcija ir atitinkami suvestiniai rodikliai.

Jei 2011 m. sausio 1 d. galiojančio NACE klasifikatoriaus sekcijų pavadinimai skiriasi nuo pateiktų suskirstyme „Veikla (ekonominės veiklos rūšis)“, naudojami 2011 m. sausio 1 d. galiojančio NACE klasifikatoriaus pavadinimai.

Jaunesni kaip 15 m. asmenys, taip pat 15 m. ar vyresni asmenys, kurie:

—	tiriamąją savaitę buvo ekonomiškai neaktyvūs arba

—	neturėjo darbo, niekada nedirbo (t. y. dar niekada nėra dirbę)

priskiriami kategorijai „netaikoma“ (IND.L.12., IND.H.12.).

Tema – užimtumo statusas

Samdomasis darbuotojas – asmuo, dirbantis mokamą darbą, tai yra darbą, už kurį pagal raštišką ar žodinę darbo sutartį mokamas pagrindinis atlyginimas, neatsižvelgiant į vieneto, kuriame dirbama (tai gali būti korporacija, ne pelno organizacija, valstybės tarnyba ar namų ūkis), pajamas. Mokamą darbą dirbantiems asmenims paprastai mokamas darbo užmokestis ar atlyginimas, tačiau už darbą jiems gali būti atlyginama ir pardavimo komisiniu atlygiu, vienetiniais įkainiais, priemokomis ar natūra, pvz., aprūpinant maistu, būstu ar skiriant mokymą. Visi įrankiai, įranga, informacinės sistemos ir (arba) patalpos, kuriomis naudojasi darbuotojas, arba jų dalis gali priklausyti kitiems, o darbuotojo darbas gali būti tiesiogiai prižiūrimas savininko (-ų) ar jo samdomų asmenų arba remiantis griežtais jų nurodymais.

Darbdavys – asmuo, kuris vienas ar kartu su keliais partneriais užsiima savarankiškai dirbančio asmens veikla ir yra pasamdęs vieną ar daugiau asmenų dirbti samdomais darbuotojais pastoviam darbui (įskaitant tiriamąją savaitę). Toks asmuo priima veiklos sprendimus, turinčius poveikio įmonei, arba paveda tokius sprendimus kitiems, išlaikydamas atsakomybę už įmonės gerovę.

Jei asmuo kartu yra ir darbdavys, ir darbuotojas, jis priskiriamas prie vienos iš šių grupių pagal:

—	darbui skirtą laiką arba, jei tokių duomenų nėra,

—	gautas pajamas.

Savarankiškas darbuotojas – asmuo, kuris vienas ar kartu su vienu ar keliais partneriais užsiima savarankiškai dirbančio asmens veikla ir nėra pasamdęs nei vieno samdomo darbuotojo pastoviam darbui (įskaitant tiriamąją savaitę).

Padedantis šeimos narys – asmuo, kuris

—	užsiima savarankiškai dirbančio asmens veikla į rinką orientuotoje susijusio asmens, gyvenančio tame pačiame namų ūkyje, įmonėje, ir

—	negali būti laikomas partneriu (t. y. darbdaviu ar savo poreikiams dirbančiu asmeniu), nes įsipareigojimai, susiję su įmonės veikla darbo laiko ar kitų nuo nacionalinių aplinkybių priklausančių veiksnių požiūriu nėra tokie patys, kaip įmonės vadovo.

Gamintojų kooperatyvo narys – asmuo, užsiimantis savarankiškai dirbančio asmens veikla įmonėje, veikiančioje kaip kooperatyvas, kurioje kiekvienas narys vienodomis sąlygomis dalyvauja organizuojant gamybą, pardavimą ir (arba) kitą veiklą, investuojant ir skirstant pajamas tarp narių.

Asmuo priskiriamas tam tikrai suskirstymo pagal temas „Profesija“, „Veikla“ ir „Užimtumo statusas“ kategorijai remiantis tuo pačiu darbu. Asmenų, dirbančių daugiau kaip vieną darbą, užimtumo statusas nustatomas remiantis jų pagrindiniu darbu, kuris nustatomas pagal:

—	darbui skirtą laiką arba, jei tokių duomenų nėra,

—	gautas pajamas.

Užimtumo statusas (SIE)			SIE.
0.	Iš viso		0.
1.	Samdomi darbuotojai		1.
2.	Darbdaviai		2.
3.	Savarankiški darbuotojai		3.
4.	Kiti (padedantys šeimos nariai ir gamintojų kooperatyvo nariai)		4.
	4.1.	Padedantys šeimos nariai (neprivaloma)	4.1.
	4.2.	Gamintojų kooperatyvų nariai (neprivaloma)	4.2.
5.	Nenurodyta		5.
6.	Netaikytina		6.

Tema „Užimtumo statusas“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

15 m. ir vyresni asmenys, kurie:

—	dirbo tiriamąją savaitę arba

—	nedirbo tiriamąją savaitę, tačiau jau yra dirbę,

klasifikuojami tik pagal vieną iš SIE.1–SIE.5 kategorijų remiantis jų užimtumo statusu paskutiniame darbe.

Jaunesni kaip 15 m. asmenys, taip pat 15 m. ar vyresni asmenys, kurie:

—	tiriamąją savaitę buvo ekonomiškai neaktyvūs arba

—	neturėjo darbo, niekada nedirbę pirmiau (t. y. dar niekada nėra dirbę)

priskiriami kategorijai „netaikoma“ (SIE.6).

Tema – įgytas išsilavinimas

Įgytas išsilavinimas susijęs su aukščiausiu šalies, kurioje išsilavinimas įgytas, švietimo sistemoje sėkmingai baigto mokymo lygiu. Atsižvelgiama į bet kokį išsilavinimą, susijusį su baigtu tam tikro lygio mokymu, net jei jis buvo įgytas ne mokykloje ar universitete.

Įgytas išsilavinimas (aukščiausias baigto mokymo lygis) (EDU)		EDU.
0.	Iš viso	0.
1.	Jokio formaliojo išsilavinimo	1.
2.	ISCED 1 lygis. Pradinis ugdymas	2.
3.	ISCED 2 lygis. Pagrindinis išsilavinimas	3.
4.	ISCED 3 lygis. Vidurinis išsilavinimas	4.
5.	ISCED 4 lygis. Aukštojo mokslo laipsnio nesuteikiantis mokymas, įgijus vidurinį išsilavinimą	5.
6.	ISCED 5 lygis. Aukštojo išsilavinimo pirmoji pakopa	6.
7.	ISCED 6 lygis. Aukštojo išsilavinimo antroji pakopa	7.
8.	Nenurodyta (15 m. ir vyresniems asmenims)	8.
9.	Netaikoma (jaunesniems kaip 15 m. asmenims)	9.

Tema „Įgytas išsilavinimas (aukščiausias baigto mokymo lygis)“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

15 m. ir vyresni asmenys priskiriami tik vienai iš EDU.1.–EDU.8. kategorijų pagal jų įgytą išsilavinimą (aukščiausias baigto mokymo lygis). Jaunesni kaip 15 m. asmenys priskiriami kategorijai „netaikoma“ (EDU.9.).

Jei 2011 m. sausio 1 d. galiojančio ISCED klasifikatoriaus kategorijų pavadinimai skiriasi nuo pateiktų EDU.2.–EDU.7. kategorijose, naudojami 2011 m. sausio 1 d. galiojančio ISCED klasifikatoriaus pavadinimai.

Tema – gimimo valstybė (vieta)

Gimimo vietos duomenys renkami pagal motinos nuolatinę gyvenamąją vietą gimdymo metu arba, jei nėra duomenų, pagal vietą, kurioje asmuo gimė.

Gimimo valstybės duomenys renkami atsižvelgiant į 2011 m. sausio 1 d. galiojančias tarptautines sienas.

ES valstybė narė – valstybė, kuri 2011 m. sausio 1 d. yra Europos Sąjungos narė.

Gimimo valstybė (vieta) (POB)					POB.L.	POB.M.	POB.H.
0.	Iš viso				0.	0.	0.
1.	Gimimo vieta duomenis teikiančioje šalyje				1.	1.	1.
2.	Gimimo vieta ne duomenis teikiančioje šalyje				2.	2.	2.
	2.1.	Kitos ES valstybės narės			2.1.	2.1.	2.1.
		2.1.01.	Belgija				2.1.01.
		2.1.02.	Bulgarija				2.1.02.
		2.1.03.	Čekija				2.1.03.
		2.1.04.	Danija				2.1.04.
		2.1.05.	Vokietija				2.1.05.
		2.1.06.	Estija				2.1.06.
		2.1.07.	Airija				2.1.07.
		2.1.08.	Graikija				2.1.08.
		2.1.09.	Ispanija				2.1.09.
		2.1.10.	Prancūzija				2.1.10.
		2.1.11.	Italija				2.1.11.
		2.1.12.	Kipras				2.1.12.
		2.1.13.	Latvija				2.1.13.
		2.1.14.	Lietuva				2.1.14.
		2.1.15.	Liuksemburgas				2.1.15.
		2.1.16.	Vengrija				2.1.16.
		2.1.17.	Malta				2.1.17.
		2.1.18.	Nyderlandai				2.1.18.
		2.1.19.	Austrija				2.1.19.
		2.1.20.	Lenkija				2.1.20.
		2.1.21.	Portugalija				2.1.21.
		2.1.22.	Rumunija				2.1.22.
		2.1.23.	Slovėnija				2.1.23.
		2.1.24.	Slovakija				2.1.24.
		2.1.25.	Suomija				2.1.25.
		2.1.26.	Švedija				2.1.26.
		2.1.27.	Jungtinė Karalystė				2.1.27.
	2.2.	Už ES ribų			2.2.	2.2.	2.2.
		2.2.1.	Europoje, bet už ES ribų			2.2.1.	2.2.1.
			2.2.1.01.	Albanija			2.2.1.01.
			2.2.1.02.	Andora			2.2.1.02.
			2.2.1.03.	Baltarusija			2.2.1.03.
			2.2.1.04.	Kroatija			2.2.1.04.
			2.2.1.05.	Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (3)			2.2.1.05.
			2.2.1.06.	Gibraltaras			2.2.1.06.
			2.2.1.07.	Gernsis			2.2.1.07.
			2.2.1.08.	Islandija			2.2.1.08.
			2.2.1.09.	Meno Sala			2.2.1.09.
			2.2.1.10.	Džersis			2.2.1.10.
			2.2.1.11.	Kosovas (JTST Rezoliucija 1244/99)			2.2.1.11.
			2.2.1.12.	Lichtenšteinas			2.2.1.12.
			2.2.1.13.	Moldova			2.2.1.13.
			2.2.1.14.	Monakas			2.2.1.14.
			2.2.1.15.	Juodkalnija			2.2.1.15.
			2.2.1.16.	Norvegija			2.2.1.16.
			2.2.1.17.	Bosnija ir Hercegovina			2.2.1.17.
			2.2.1.18.	Rusijos Federacija			2.2.1.18.
			2.2.1.19.	San Marinas			2.2.1.19.
			2.2.1.20.	Sarkas			2.2.1.20.
			2.2.1.21.	Serbija			2.2.1.21.
			2.2.1.22.	Šveicarija			2.2.1.22.
			2.2.1.23.	Ukraina			2.2.1.23.
			2.2.1.24.	Vatikanas			2.2.1.24.
			2.2.1.25.	Farerų Salos			2.2.1.25.
		2.2.2.	Afrika			2.2.2.	2.2.2.
			2.2.2.01.	Alžyras			2.2.2.01.
			2.2.2.02.	Angola			2.2.2.02.
			2.2.2.03.	Beninas			2.2.2.03.
			2.2.2.04.	Botsvana			2.2.2.04.
			2.2.2.05.	Burkina Fasas			2.2.2.05.
			2.2.2.06.	Burundis			2.2.2.06.
			2.2.2.07.	Kamerūnas			2.2.2.07.
			2.2.2.08.	Žaliojo Kyšulio Salos			2.2.2.08.
			2.2.2.09.	Centrinės Afrikos Respublika			2.2.2.09.
			2.2.2.10.	Čadas			2.2.2.10.
			2.2.2.11.	Komorai			2.2.2.11.
			2.2.2.12.	Kongas			2.2.2.12.
			2.2.2.13.	Dramblio Kaulo Krantas			2.2.2.13.
			2.2.2.14.	Kongo Demokratinė Respublika			2.2.2.14.
			2.2.2.15.	Džibutis			2.2.2.15.
			2.2.2.16.	Egiptas			2.2.2.16.
			2.2.2.17.	Pusiaujo Gvinėja			2.2.2.17.
			2.2.2.18.	Eritrėja			2.2.2.18.
			2.2.2.19.	Etiopija			2.2.2.19.
			2.2.2.20.	Gabonas			2.2.2.20.
			2.2.2.21.	Gambija			2.2.2.21.
			2.2.2.22.	Gana			2.2.2.22.
			2.2.2.23.	Gvinėja			2.2.2.23.
			2.2.2.24.	Bisau Gvinėja			2.2.2.24.
			2.2.2.25.	Kenija			2.2.2.25.
			2.2.2.26.	Lesotas			2.2.2.26.
			2.2.2.27.	Liberija			2.2.2.27.
			2.2.2.28.	Libija			2.2.2.28.
			2.2.2.29.	Madagaskaras			2.2.2.29.
			2.2.2.30.	Malavis			2.2.2.30.
			2.2.2.31.	Malis			2.2.2.31.
			2.2.2.32.	Mauritanija			2.2.2.32.
			2.2.2.33.	Mauricijus			2.2.2.33.
			2.2.2.34.	Majotas			2.2.2.34.
			2.2.2.35.	Marokas			2.2.2.35.
			2.2.2.36.	Mozambikas			2.2.2.36.
			2.2.2.37.	Namibija			2.2.2.37.
			2.2.2.38.	Nigeris			2.2.2.38.
			2.2.2.39.	Nigerija			2.2.2.39.
			2.2.2.40.	Ruanda			2.2.2.40.
			2.2.2.41.	Šv. Elenos sala			2.2.2.41.
			2.2.2.42.	San Tomė ir Prinsipė			2.2.2.42.
			2.2.2.43.	Senegalas			2.2.2.43.
			2.2.2.44.	Seišeliai			2.2.2.44.
			2.2.2.45.	Siera Leonė			2.2.2.45.
			2.2.2.46.	Somalis			2.2.2.46.
			2.2.2.47.	Pietų Afrika			2.2.2.47.
			2.2.2.48.	Sudanas			2.2.2.48.
			2.2.2.49.	Svazilandas			2.2.2.49.
			2.2.2.50.	Togas			2.2.2.50.
			2.2.2.51.	Tunisas			2.2.2.51.
			2.2.2.52.	Uganda			2.2.2.52.
			2.2.2.53.	Tanzanija			2.2.2.53.
			2.2.2.54.	Zambija			2.2.2.54.
			2.2.2.55.	Zimbabvė			2.2.2.55.
		2.2.3.	Karibų salos, Pietų arba Centrinė Amerika			2.2.3.	2.2.3.
			2.2.3.01.	Angila			2.2.3.01.
			2.2.3.02.	Antigva ir Barbuda			2.2.3.02.
			2.2.3.03.	Argentina			2.2.3.03.
			2.2.3.04.	Aruba			2.2.3.04.
			2.2.3.05.	Bahamų salos			2.2.3.05.
			2.2.3.06.	Barbadosas			2.2.3.06.
			2.2.3.07.	Belizas			2.2.3.07.
			2.2.3.08.	Bermuda			2.2.3.08.
			2.2.3.09.	Bolivija			2.2.3.09.
			2.2.3.10.	Brazilija			2.2.3.10.
			2.2.3.11.	Mergelių Salos (Didžioji Britanija)			2.2.3.11.
			2.2.3.12.	Kaimanų Salos			2.2.3.12.
			2.2.3.13.	Čilė			2.2.3.13.
			2.2.3.14.	Kolumbija			2.2.3.14.
			2.2.3.15.	Kosta Rika			2.2.3.15.
			2.2.3.16.	Kuba			2.2.3.16.
			2.2.3.17.	Dominika			2.2.3.17.
			2.2.3.18.	Dominikos Respublika			2.2.3.18.
			2.2.3.19.	Ekvadoras			2.2.3.19.
			2.2.3.20.	Salvadoras			2.2.3.20.
			2.2.3.21.	Falklando (Malvinų) Salos			2.2.3.21.
			2.2.3.22.	Prancūzijos Pietų sritys			2.2.3.22.
			2.2.3.23.	Grenada			2.2.3.23.
			2.2.3.24.	Gvatemala			2.2.3.24.
			2.2.3.25.	Gajana			2.2.3.25.
			2.2.3.26.	Haitis			2.2.3.26.
			2.2.3.27.	Hondūras			2.2.3.27.
			2.2.3.28.	Jamaika			2.2.3.28.
			2.2.3.29.	Meksika			2.2.3.29.
			2.2.3.30.	Montseratas			2.2.3.30.
			2.2.3.31.	Nyderlandų Antilai			2.2.3.31.
			2.2.3.32.	Nikaragva			2.2.3.32.
			2.2.3.33.	Panama			2.2.3.33.
			2.2.3.34.	Paragvajus			2.2.3.34.
			2.2.3.35.	Peru			2.2.3.35.
			2.2.3.36.	Sent Bartolomėjus			2.2.3.36.
			2.2.3.37.	Sent Kitsas ir Nevis			2.2.3.37.
			2.2.3.38.	Sent Lusija			2.2.3.38.
			2.2.3.39.	Sent Martenas			2.2.3.39.
			2.2.3.40.	Sen Pjeras ir Mikelonas			2.2.3.40.
			2.2.3.41.	Sent Vinsentas ir Grenadinai			2.2.3.41.
			2.2.3.42.	Surinamas			2.2.3.42.
			2.2.3.43.	Trinidadas ir Tobagas			2.2.3.43.
			2.2.3.44.	Terkso ir Kaikoso salos			2.2.3.44.
			2.2.3.45.	Urugvajus			2.2.3.45.
			2.2.3.46.	Venesuela			2.2.3.46.
		2.2.4.	Šiaurės Amerika			2.2.4.	2.2.4.
			2.2.4.01.	Kanada			2.2.4.01.
			2.2.4.02.	Grenlandija			2.2.4.02.
			2.2.4.03.	Jungtinės Amerikos Valstijos			2.2.4.03.
		2.2.5.	Azija			2.2.5.	2.2.5.
			2.2.5.01.	Afganistanas			2.2.5.01.
			2.2.5.02.	Armėnija			2.2.5.02.
			2.2.5.03.	Azerbaidžanas			2.2.5.03.
			2.2.5.04.	Bahreinas			2.2.5.04.
			2.2.5.05.	Bangladešas			2.2.5.05.
			2.2.5.06.	Butanas			2.2.5.06.
			2.2.5.07.	Brunėjus			2.2.5.07.
			2.2.5.08.	Kambodža			2.2.5.08.
			2.2.5.09.	Kinija			2.2.5.09.
			2.2.5.10.	Gruzija			2.2.5.10.
			2.2.5.11.	Indija			2.2.5.11.
			2.2.5.12.	Indonezija			2.2.5.12.
			2.2.5.13.	Irakas			2.2.5.13.
			2.2.5.14.	Iranas			2.2.5.14.
			2.2.5.15.	Izraelis			2.2.5.15.
			2.2.5.16.	Japonija			2.2.5.16.
			2.2.5.17.	Jordanija			2.2.5.17.
			2.2.5.18.	Kazachstanas			2.2.5.18.
			2.2.5.19.	Šiaurės Korėja			2.2.5.19.
			2.2.5.20.	Pietų Korėja			2.2.5.20.
			2.2.5.21.	Kuveitas			2.2.5.21.
			2.2.5.22.	Kirgizija			2.2.5.22.
			2.2.5.23.	Laosas			2.2.5.23.
			2.2.5.24.	Libanas			2.2.5.24.
			2.2.5.25.	Malaizija			2.2.5.25.
			2.2.5.26.	Maldyvai			2.2.5.26.
			2.2.5.27.	Mongolija			2.2.5.27.
			2.2.5.28.	Mianmaras			2.2.5.28.
			2.2.5.29.	Nepalas			2.2.5.29.
			2.2.5.30.	Omanas			2.2.5.30.
			2.2.5.31.	Pakistanas			2.2.5.31.
			2.2.5.32.	Filipinai			2.2.5.32.
			2.2.5.33.	Kataras			2.2.5.33.
			2.2.5.34.	Saudo Arabija			2.2.5.34.
			2.2.5.35.	Singapūras			2.2.5.35.
			2.2.5.36.	Šri Lanka			2.2.5.36.
			2.2.5.37.	Sirija			2.2.5.37.
			2.2.5.38.	Taivanas (Kinijos provincija)			2.2.5.38.
			2.2.5.39.	Tadžikistanas			2.2.5.39.
			2.2.5.40.	Tailandas			2.2.5.40.
			2.2.5.41.	Rytų Timoras			2.2.5.41.
			2.2.5.42.	Turkija			2.2.5.42.
			2.2.5.43.	Turkmėnistanas			2.2.5.43.
			2.2.5.44.	Jungtiniai Arabų Emyratai			2.2.5.44.
			2.2.5.45.	Uzbekistanas			2.2.5.45.
			2.2.5.46.	Vietnamas			2.2.5.46.
			2.2.5.47.	Jemenas			2.2.5.47.
		2.2.6.	Okeanija			2.2.6.	2.2.6.
			2.2.6.01.	Australija			2.2.6.01.
			2.2.6.02.	Mikronezijos Federacinės Valstijos			2.2.6.02.
			2.2.6.03.	Fidžis			2.2.6.03.
			2.2.6.04.	Prancūzijos Polinezija			2.2.6.04.
			2.2.6.05.	Kiribatis			2.2.6.05.
			2.2.6.06.	Maršalo Salos			2.2.6.06.
			2.2.6.07.	Nauru			2.2.6.07.
			2.2.6.08.	Naujoji Kaledonija			2.2.6.08.
			2.2.6.09.	Naujoji Zelandija			2.2.6.09.
			2.2.6.10.	Palau			2.2.6.10.
			2.2.6.11.	Papua Naujoji Gvinėja			2.2.6.11.
			2.2.6.12.	Samoa			2.2.6.12.
			2.2.6.13.	Saliamono Salos			2.2.6.13.
			2.2.6.14.	Tonga			2.2.6.14.
			2.2.6.15.	Tuvalu			2.2.6.15.
			2.2.6.16.	Pitkernas			2.2.6.16.
			2.2.6.17.	Vanuatu			2.2.6.17.
			2.2.6.18.	Volisas ir Futūna			2.2.6.18.
3.	Kita				3.	3.	3.
	3.1.	Duomenys negali būti priskiriami jokiai kategorijai pagal esamas sienas (neprivaloma)				3.1.	3.1.
		3.1.01.	Čekoslovakija (neprivaloma).				3.1.01.
		3.1.02.	Sovietų Sąjunga (neprivaloma)				3.1.02.
		3.1.03.	Jugoslavija (neprivaloma)				3.1.03.
		3.1.04.	Kiti subjektai (neprivaloma)				3.1.04.
	3.2.	Už bet kurios valstybės ribų (neprivaloma)				3.2.	3.2.
4.	Nenurodyta				4.	4.	4.

Tema „Gimimo valstybė (vieta)“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Valstybių sąrašas suskirstyme pagal temą „Gimimo valstybė (vieta)“ naudojamas tik statistiniais tikslais.

Duomenis teikiančioms ES valstybėms narėms netaikomos kategorijos „kitos ES valstybės narės“ (POB.H.2.1.) pakategorės, kuriose šios valstybės narės nurodytos. Duomenis teikiančioms šalims, kurios nėra ES valstybės narės, kategorija „kitos ES valstybės narės“ (POB.L.2.1., POB.M.2.1., POB.H.2.1.) keičiama į „ES valstybė narė“.

Kategorijai „duomenys negali būti priskiriami jokiai kategorijai pagal esamas sienas“ (POB.M.3.1., POB.H.3.1.) priskiriami asmenys, kurių gimimo valstybė egzistavo jų gimimo metu, tačiau nebeegzistuoja atliekant surašymą, ir kurie negali būti priskirti išskirtinai vienai atliekant surašymą egzistuojančiai valstybei, t. y. pagal dabartines sienas.

Kategorijai „už bet kurios valstybės ribų“ (POB.M.3.2, POB.H.3.2.) priskiriami asmenys, kurių motinų nuolatinė gyvenamoji vieta gimdymo metu nežinoma ir kurie gimė už bet kokios valstybės sienų, pvz., jūroje ar ore.

Tema – pilietybės valstybė

Pilietybė apibrėžiama kaip asmens ir jo valstybės ypatingas teisinis ryšys, kuris atsiranda gimus ar dėl natūralizacijos, nesvarbu, ar tai įvyksta dėl pareiškimo, pasirinkimo, santuokos, ar pasinaudojus kitomis nacionalinėje teisėje numatytomis priemonėmis.

Dvi ar daugiau pilietybių turintis asmuo priskiriamas vienai pilietybės valstybei, kuri nustatoma tokia eilės tvarka:

1.	duomenis teikianti šalis; arba

2.	jei asmuo neturi duomenis teikiančios šalies pilietybės: kita ES valstybė narė; arba

3.	jei asmuo neturi kitos ES valstybės narės pilietybės: kita valstybė už Europos Sąjungos ribų.

Dvigubos pilietybės atvejais, kai abi valstybės priklauso Europos Sąjungai, bet nė viena iš jų nėra duomenis teikianti šalis, valstybės narės nusprendžia, kuri iš jų skiriama pilietybės valstybe.

ES valstybė narė – tai valstybė, kuri 2011 m. sausio 1 d. yra Europos Sąjungos narė.

Pilietybės valstybė (COC)					COC.L.	COC.M.	COC.H.
0.	Iš viso				0.	0.	0.
1.	Duomenis teikiančios šalies pilietybė				1.	1.	1.
2.	Ne duomenis teikiančios šalies pilietybė				2.	2.	2.
	2.1.	Ne duomenis teikiančios šalies, bet kitos ES valstybės narės pilietybė			2.1.	2.1.	2.1.
		2.1.01.	Belgija				2.1.01.
		2.1.02.	Bulgarija				2.1.02.
		2.1.03.	Čekija				2.1.03.
		2.1.04.	Danija				2.1.04.
		2.1.05.	Vokietija				2.1.05.
		2.1.06.	Estija				2.1.06.
		2.1.07.	Airija				2.1.07.
		2.1.08.	Graikija				2.1.08.
		2.1.09.	Ispanija				2.1.09.
		2.1.10.	Prancūzija				2.1.10.
		2.1.11.	Italija				2.1.11.
		2.1.12.	Kipras				2.1.12.
		2.1.13.	Latvija				2.1.13.
		2.1.14.	Lietuva				2.1.14.
		2.1.15.	Liuksemburgas				2.1.15.
		2.1.16.	Vengrija				2.1.16.
		2.1.17.	Malta				2.1.17.
		2.1.18.	Nyderlandai				2.1.18.
		2.1.19.	Austrija				2.1.19.
		2.1.20.	Lenkija				2.1.20.
		2.1.21.	Portugalija				2.1.21.
		2.1.22.	Rumunija				2.1.22.
		2.1.23.	Slovėnija				2.1.23.
		2.1.24.	Slovakija				2.1.24.
		2.1.25.	Suomija				2.1.25.
		2.1.26.	Švedija				2.1.26.
		2.1.27.	Jungtinė Karalystė				2.1.27.
	2.2.	Valstybės, kuri nėra ES valstybė narė, pilietybė			2.2.	2.2.	2.2.
		2.2.1.	Kitos Europos valstybės			2.2.1.	2.2.1.
			2.2.1.01.	Albanija			2.2.1.01.
			2.2.1.02.	Andora			2.2.1.02.
			2.2.1.03.	Baltarusija			2.2.1.03.
			2.2.1.04.	Kroatija			2.2.1.04.
			2.2.1.05.	Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (4)			2.2.1.05.
			2.2.1.06.	nenaudojamas			2.2.1.06.
			2.2.1.07.	Gernsis			2.2.1.07.
			2.2.1.08.	Islandija			2.2.1.08.
			2.2.1.09.	Meno Sala			2.2.1.09.
			2.2.1.10.	Džersis			2.2.1.10.
			2.2.1.11.	nenaudojamas			2.2.1.11.
			2.2.1.12.	Lichtenšteinas			2.2.1.12.
			2.2.1.13.	Moldova			2.2.1.13.
			2.2.1.14.	Monakas			2.2.1.14.
			2.2.1.15.	Juodkalnija			2.2.1.15.
			2.2.1.16.	Norvegija			2.2.1.16.
			2.2.1.17.	Bosnija ir Hercegovina			2.2.1.17.
			2.2.1.18.	Rusijos Federacija			2.2.1.18.
			2.2.1.19.	San Marinas			2.2.1.19.
			2.2.1.20.	Sarkas			2.2.1.20.
			2.2.1.21.	Serbija			2.2.1.21.
			2.2.1.22.	Šveicarija			2.2.1.22.
			2.2.1.23.	Ukraina			2.2.1.23.
			2.2.1.24.	Vatikanas			2.2.1.24.
			2.2.1.25.	Pripažinti nepiliečiai			2.2.1.25.
			2.2.1.26.	Kita			2.2.1.26.
		2.2.2.	Afrikos valstybė			2.2.2.	2.2.2.
			2.2.2.01.	Alžyras			2.2.2.01.
			2.2.2.02.	Angola			2.2.2.02.
			2.2.2.03.	Beninas			2.2.2.03.
			2.2.2.04.	Botsvana			2.2.2.04.
			2.2.2.05.	Burkina Fasas			2.2.2.05.
			2.2.2.06.	Burundis			2.2.2.06.
			2.2.2.07.	Kamerūnas			2.2.2.07.
			2.2.2.08.	Žaliojo Kyšulio Salos			2.2.2.08.
			2.2.2.09.	Centrinės Afrikos Respublika			2.2.2.09.
			2.2.2.10.	Čadas			2.2.2.10.
			2.2.2.11.	Komorai			2.2.2.11.
			2.2.2.12.	Kongas			2.2.2.12.
			2.2.2.13.	Dramblio Kaulo Krantas			2.2.2.13.
			2.2.2.14.	Kongo Demokratinė Respublika			2.2.2.14.
			2.2.2.15.	Džibutis			2.2.2.15.
			2.2.2.16.	Egiptas			2.2.2.16.
			2.2.2.17.	Pusiaujo Gvinėja			2.2.2.17.
			2.2.2.18.	Eritrėja			2.2.2.18.
			2.2.2.19.	Etiopija			2.2.2.19.
			2.2.2.20.	Gabonas			2.2.2.20.
			2.2.2.21.	Gambija			2.2.2.21.
			2.2.2.22.	Gana			2.2.2.22.
			2.2.2.23.	Gvinėja			2.2.2.23.
			2.2.2.24.	Bisau Gvinėja			2.2.2.24.
			2.2.2.25.	Kenija			2.2.2.25.
			2.2.2.26.	Lesotas			2.2.2.26.
			2.2.2.27.	Liberija			2.2.2.27.
			2.2.2.28.	Libija			2.2.2.28.
			2.2.2.29.	Madagaskaras			2.2.2.29.
			2.2.2.30.	Malavis			2.2.2.30.
			2.2.2.31.	Malis			2.2.2.31.
			2.2.2.32.	Mauritanija			2.2.2.32.
			2.2.2.33.	Mauricijus			2.2.2.33.
			2.2.2.34.	Majotas			2.2.2.34.
			2.2.2.35.	Marokas			2.2.2.35.
			2.2.2.36.	Mozambikas			2.2.2.36.
			2.2.2.37.	Namibija			2.2.2.37.
			2.2.2.38.	Nigeris			2.2.2.38.
			2.2.2.39.	Nigerija			2.2.2.39.
			2.2.2.40.	Ruanda			2.2.2.40.
			2.2.2.41.	Šv. Elenos sala			2.2.2.41.
			2.2.2.42.	San Tomė ir Prinsipė			2.2.2.42.
			2.2.2.43.	Senegalas			2.2.2.43.
			2.2.2.44.	Seišeliai			2.2.2.44.
			2.2.2.45.	Siera Leonė			2.2.2.45.
			2.2.2.46.	Somalis			2.2.2.46.
			2.2.2.47.	Pietų Afrika			2.2.2.47.
			2.2.2.48.	Sudanas			2.2.2.48.
			2.2.2.49.	Svazilandas			2.2.2.49.
			2.2.2.50.	Togas			2.2.2.50.
			2.2.2.51.	Tunisas			2.2.2.51.
			2.2.2.52.	Uganda			2.2.2.52.
			2.2.2.53.	Tanzanija			2.2.2.53.
			2.2.2.54.	Zambija			2.2.2.54.
			2.2.2.55.	Zimbabvė			2.2.2.55.
		2.2.3.	Karibų salų, Pietų arba Centrinės Amerikos valstybė			2.2.3.	2.2.3.
			2.2.3.01.	Angila			2.2.3.01.
			2.2.3.02.	Antigva ir Barbuda			2.2.3.02.
			2.2.3.03.	Argentina			2.2.3.03.
			2.2.3.04.	Aruba			2.2.3.04.
			2.2.3.05.	Bahamų Salos			2.2.3.05.
			2.2.3.06.	Barbadosas			2.2.3.06.
			2.2.3.07.	Belizas			2.2.3.07.
			2.2.3.08.	Bermuda			2.2.3.08.
			2.2.3.09.	Bolivija			2.2.3.09.
			2.2.3.10.	Brazilija			2.2.3.10.
			2.2.3.11.	Mergelių Salos (Didžioji Britanija)			2.2.3.11.
			2.2.3.12.	Kaimanų Salos			2.2.3.12.
			2.2.3.13.	Čilė			2.2.3.13.
			2.2.3.14.	Kolumbija			2.2.3.14.
			2.2.3.15.	Kosta Rika			2.2.3.15.
			2.2.3.16.	Kuba			2.2.3.16.
			2.2.3.17.	Dominika			2.2.3.17.
			2.2.3.18.	Dominikos Respublika			2.2.3.18.
			2.2.3.19.	Ekvadoras			2.2.3.19.
			2.2.3.20.	Salvadoras			2.2.3.20.
			2.2.3.21.	Falklando (Malvinų) Salos			2.2.3.21.
			2.2.3.22.	Prancūzijos Pietų sritys			2.2.3.22.
			2.2.3.23.	Grenada			2.2.3.23.
			2.2.3.24.	Gvatemala			2.2.3.24.
			2.2.3.25.	Gajana			2.2.3.25.
			2.2.3.26.	Haitis			2.2.3.26.
			2.2.3.27.	Hondūras			2.2.3.27.
			2.2.3.28.	Jamaika			2.2.3.28.
			2.2.3.29.	Meksika			2.2.3.29.
			2.2.3.30.	Montseratas			2.2.3.30.
			2.2.3.31.	Nyderlandų Antilai			2.2.3.31.
			2.2.3.32.	Nikaragva			2.2.3.32.
			2.2.3.33.	Panama			2.2.3.33.
			2.2.3.34.	Paragvajus			2.2.3.34.
			2.2.3.35.	Peru			2.2.3.35.
			2.2.3.36.	Sent Bartolomėjus			2.2.3.36.
			2.2.3.37.	Sent Kitsas ir Nevis			2.2.3.37.
			2.2.3.38.	Sent Lusija			2.2.3.38.
			2.2.3.39.	Sent Martenas			2.2.3.39.
			2.2.3.40.	Sen Pjeras ir Mikelonas			2.2.3.40.
			2.2.3.41.	Sent Vinsentas ir Grenadinai			2.2.3.41.
			2.2.3.42.	Surinamas			2.2.3.42.
			2.2.3.43.	Trinidadas ir Tobagas			2.2.3.43.
			2.2.3.44.	Terkso ir Kaikoso salos			2.2.3.44.
			2.2.3.45.	Urugvajus			2.2.3.45.
			2.2.3.46.	Venesuela			2.2.3.46.
		2.2.4.	Šiaurės Amerikos valstybė			2.2.4.	2.2.4.
			2.2.4.01.	Kanada			2.2.4.01.
			2.2.4.02.	nenaudojamas			2.2.4.02.
			2.2.4.03.	Jungtinės Amerikos Valstijos			2.2.4.03.
		2.2.5.	Azijos valstybė			2.2.5.	2.2.5.
			2.2.5.01.	Afganistanas			2.2.5.01.
			2.2.5.02.	Armėnija			2.2.5.02.
			2.2.5.03.	Azerbaidžanas			2.2.5.03.
			2.2.5.04.	Bahreinas			2.2.5.04.
			2.2.5.05.	Bangladešas			2.2.5.05.
			2.2.5.06.	Butanas			2.2.5.06.
			2.2.5.07.	Brunėjus			2.2.5.07.
			2.2.5.08.	Kambodža			2.2.5.08.
			2.2.5.09.	Kinija			2.2.5.09.
			2.2.5.10.	Gruzija			2.2.5.10.
			2.2.5.11.	Indija			2.2.5.11.
			2.2.5.12.	Indonezija			2.2.5.12.
			2.2.5.13.	Irakas			2.2.5.13.
			2.2.5.14.	Iranas			2.2.5.14.
			2.2.5.15.	Izraelis			2.2.5.15.
			2.2.5.16.	Japonija			2.2.5.16.
			2.2.5.17.	Jordanija			2.2.5.17.
			2.2.5.18.	Kazachstanas			2.2.5.18.
			2.2.5.19.	Šiaurės Korėja			2.2.5.19.
			2.2.5.20.	Pietų Korėją			2.2.5.20.
			2.2.5.21.	Kuveitas			2.2.5.21.
			2.2.5.22.	Kirgizija			2.2.5.22.
			2.2.5.23.	Laosas			2.2.5.23.
			2.2.5.24.	Libanas			2.2.5.24.
			2.2.5.25.	Malaizija			2.2.5.25.
			2.2.5.26.	Maldyvai			2.2.5.26.
			2.2.5.27.	Mongolija			2.2.5.27.
			2.2.5.28.	Mianmaras			2.2.5.28.
			2.2.5.29.	Nepalas			2.2.5.29.
			2.2.5.30.	Omanas			2.2.5.30.
			2.2.5.31.	Pakistanas			2.2.5.31.
			2.2.5.32.	Filipinai			2.2.5.32.
			2.2.5.33.	Kataras			2.2.5.33.
			2.2.5.34.	Saudo Arabija			2.2.5.34.
			2.2.5.35.	Singapūras			2.2.5.35.
			2.2.5.36.	Šri Lanka			2.2.5.36.
			2.2.5.37.	Sirija			2.2.5.37.
			2.2.5.38.	Taivanas (Kinijos provincija)			2.2.5.38.
			2.2.5.39.	Tadžikistanas			2.2.5.39.
			2.2.5.40.	Tailandas			2.2.5.40.
			2.2.5.41.	Rytų Timoras			2.2.5.41.
			2.2.5.42.	Turkija			2.2.5.42.
			2.2.5.43.	Turkmėnistanas			2.2.5.43.
			2.2.5.44.	Jungtiniai Arabų Emyratai			2.2.5.44.
			2.2.5.45.	Uzbekistanas			2.2.5.45.
			2.2.5.46.	Vietnamas			2.2.5.46.
			2.2.5.47.	Jemenas			2.2.5.47.
		2.2.6.	Okeanijos valstybė			2.2.6.	2.2.6.
			2.2.6.01.	Australija			2.2.6.01.
			2.2.6.02.	Mikronezijos Federacinės Valstijos			2.2.6.02.
			2.2.6.03.	Fidžis			2.2.6.03.
			2.2.6.04.	Prancūzijos Polinezija			2.2.6.04.
			2.2.6.05.	Kiribatis			2.2.6.05.
			2.2.6.06.	Maršalo Salos			2.2.6.06.
			2.2.6.07.	Nauru			2.2.6.07.
			2.2.6.08.	Naujoji Kaledonija			2.2.6.08.
			2.2.6.09.	Naujoji Zelandija			2.2.6.09.
			2.2.6.10.	Palau			2.2.6.10.
			2.2.6.11.	Papua Naujoji Gvinėja			2.2.6.11.
			2.2.6.12.	Samoa			2.2.6.12.
			2.2.6.13.	Saliamono Salos			2.2.6.13.
			2.2.6.14.	Tonga			2.2.6.14.
			2.2.6.15.	Tuvalu			2.2.6.15.
			2.2.6.16.	Pitkernas			2.2.6.16.
			2.2.6.17.	Vanuatu			2.2.6.17.
			2.2.6.18.	Volisas ir Futūna			2.2.6.18.
3.	Be pilietybės				3.	3.	3.
4.	Nenurodyta				4.	4.	4.

Tema „Pilietybės valstybė“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Valstybių sąrašas suskirstyme pagal temą „Pilietybės valstybė“ naudojamas tik statistiniais tikslais.

Duomenis teikiančioms ES valstybėms narėms netaikomos kategorijos „ne duomenis teikiančios šalies, bet kitos ES valstybės narės pilietybė“ (COC.H.2.1.) pakategorės, kuriose šios valstybės narės nurodytos. Duomenis teikiančioms šalims, kurios nėra ES valstybės narės, kategorija „ne duomenis teikiančios šalies, bet kitos ES valstybės narės pilietybė“ (COC.L.2.1., COC.M.2.1., COC.H.2.1.) keičiama į „ES valstybės narės pilietybė“.

Asmenys, kurie nėra jokios šalies piliečiai ir nėra asmenys be pilietybės, ir kurie turi kai kurias, tačiau ne visas su pilietybe susijusias teises ir pareigas, priskiriami prie pripažintų nepiliečių (COC.H.2.2.1.25.).

Tema – kada nors užsienyje gyvenę asmenys ir atvykimo į valstybę metai (nuo 1980 m.)

Atvykimo metai – kalendoriniai metai, kuriais asmuo šalyje pastaruoju metu apsigyveno kaip nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Pateikiami paskutinio, o ne pirmo atvykimo metai (t. y. temoje „Atvykimo į valstybę metai“ nepateikiama su nenuolatiniu atvykimu susijusių duomenų).

Atvykimo į valstybę metai nuo 2000 m. (YAT)		YAT.
0.	Iš viso	0.
1.	Kada nors užsienyje gyvenę ir į užsienio valstybę 2000 m. ar vėliau atvykę asmenys	1.
2.	Užsienyje gyvenę ir į užsienio valstybę 1999 m. ar anksčiau atvykę arba niekada užsienyje negyvenę asmenys	2.
3.	Nenurodyta	3.

Tema „Atvykimo į valstybę metai nuo 2000 m.“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Suskirstyme „Atvykimo į valstybę metai nuo 2000 m.“ dėmesys skiriamas tarptautinei migracijai nuo 2000 m.

Atvykimo į valstybę metai nuo 1980 m. (YAE)				YAE.L.	YAE.H.
0.	Iš viso			0.	0.
1.	Kada nors užsienyje gyvenę asmenys ir į užsienio valstybę atvykę 1980 m. ar vėliau			1.	1.
	1.1.	2010–2011 m.		1.1.	1.1.
		1.1.1.	2011 m.		1.1.1.
		1.1.2.	2010 m.		1.1.2.
	1.2.	2005–2009 m.		1.2.	1.2.
		1.2.1.	2009 m.		1.2.1.
		1.2.2.	2008 m.		1.2.2.
		1.2.3.	2007 m.		1.2.3.
		1.2.4.	2006 m.		1.2.4.
		1.2.5.	2005 m.		1.2.5.
	1.3.	2000–2004 m.		1.3.	1.3.
		1.3.1.	2004 m.		1.3.1.
		1.3.2.	2003 m.		1.3.2.
		1.3.3.	2002 m.		1.3.3.
		1.3.4.	2001 m.		1.3.4.
		1.3.5.	2000 m.		1.3.5.
	1.4.	1995–1999 m.		1.4.	1.4.
		1.4.1.	1999 m.		1.4.1.
		1.4.2.	1998 m.		1.4.2.
		1.4.3.	1997 m.		1.4.3.
		1.4.4.	1996 m.		1.4.4.
		1.4.5.	1995 m.		1.4.5.
	1.5.	1990–1994 m.		1.5.	1.5.
		1.5.1.	1994 m.		1.5.1.
		1.5.2.	1993 m.		1.5.2.
		1.5.3.	1992 m.		1.5.3.
		1.5.4.	1991 m.		1.5.4.
		1.5.5.	1990 m.		1.5.5.
	1.6.	1985–1989 m.		1.6.	1.6.
		1.6.1.	1989 m.		1.6.1.
		1.6.2.	1988 m.		1.6.2.
		1.6.3.	1987 m.		1.6.3.
		1.6.4.	1986 m.		1.6.4.
		1.6.5.	1985 m.		1.6.5.
	1.7.	1980–1984 m.		1.7.	1.7.
		1.7.1.	1984 m.		1.7.1.
		1.7.2.	1983 m.		1.7.2.
		1.7.3.	1982 m.		1.7.3.
		1.7.4.	1981 m.		1.7.4.
		1.7.5.	1980 m.		1.7.5.
2.	Užsienyje gyvenę ir į užsienio valstybę 1979 m. ar anksčiau atvykę arba niekada užsienyje negyvenę asmenys			2.	2.
	2.1.	Kada nors užsienyje gyvenę asmenys ir į užsienio valstybę atvykę 1979 m. ar anksčiau (neprivaloma)		2.1.	2.1.
	2.2.	Niekada užsienyje negyvenę asmenys (neprivaloma)		2.2.	2.2.
3.	Nenurodyta			3.	3.

Tema „Atvykimo į valstybę metai nuo 1980 m.“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Suskirstyme „Atvykimo į valstybę metai nuo 1980 m.“ dėmesys skiriamas tarptautinei migracijai nuo 1980 m.

2011 m. duomenys susiję su laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki tiriamosios dienos.

Tema – ankstesnė nuolatinė gyvenamoji vieta ir atvykimo į dabartinę vietą data arba nuolatinė gyvenamoji vieta prieš vienus metus iki surašymo

Nurodomas ryšys tarp dabartinės nuolatinės gyvenamosios vietos ir nuolatinės gyvenamosios vietos prieš vienus metus iki surašymo.

Nuolatinė gyvenamoji vieta prieš vienus metus iki surašymo (ROY)				ROY.
0.	Iš viso			0.
1.	Nuolatinė gyvenamoji vieta nesikeitė			1.
2.	Nuolatinė gyvenamoji vieta keitėsi			2.
	2.1.	Kėlėsi iš vienos vietos į kitą duomenis teikiančioje valstybėje esančią vietą		2.1.
		2.1.1.	Nuolatinė gyvenamoji vieta vienus metus prieš surašymą tame pačiame NUTS 3 lygio regione kaip ir dabartinė nuolatinė gyvenamoji vieta	2.1.1.
		2.1.2.	Nuolatinė gyvenamoji vieta vienus metus prieš surašymą, esanti už NUTS 3 lygio regiono, kuriame yra dabartinė nuolatinė gyvenamoji vieta	2.1.2.
	2.2.	Kėlėsi iš vienos vietos į kitą ne duomenis teikiančioje valstybėje esančią vietą		2.2.
3.	Nenurodyta			3.
4.	Netaikytina			4.

Tema „Nuolatinė gyvenamoji vieta prieš vienus metus iki surašymo“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Suskirstyme „Nuolatinė gyvenamoji vieta prieš vienus metus iki surašymo“ bet koks gyvenamosios vietos pasikeitimas yra susijęs su laikotarpiu, apimančiu vienus metus iki tiriamosios dienos.

Jaunesni kaip vienų metų vaikai priskiriami kategorijai „netaikoma“ (ROY.4.).

Šalys, renkančios informaciją tema „Ankstesnė nuolatinė gyvenamoji vieta ir atvykimo į dabartinę vietą data“, suskirsto visus asmenis, pakeitusius savo nuolatinę gyvenamąją vietą daugiau nei kartą per metus iki surašymo, pagal jų ankstesnę nuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. nuolatinę gyvenamąją vietą, iš kurios jie persikėlė į dabartinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Tema – namų ūkio statusas

Asmeniniams namų ūkiams nustatyti valstybės narės taiko namų ūkio tvarkymo sąvoką arba, jei tai neįmanoma, namų ūkio būsto sąvoką.

1. Namų ūkio tvarkymo sąvoka

Pagal namų ūkio tvarkymo sąvoką asmeninis namų ūkis yra:

a)	vieno asmens namų ūkis, tai yra asmuo, gyvenantis vienas atskirame gyvenamajame būste arba gyvenamojo būsto nuomojamame (-uose) kambaryje (-iuose), nesusijęs su kitais gyvenamajame būste gyvenančiais asmenimis taip, kad sudarytų asmenų grupės namų ūkio, kaip toliau apibrėžta, dalį; arba

b)	asmenų grupės namų ūkis, tai yra dviejų ar daugiau asmenų grupė, kurie kartu gyvena gyvenamajame būste arba jo dalyje ir kartu rūpinasi maistu ir galbūt kitomis gyvenimui būtinomis priemonėmis. Grupės nariai gali didesniu ar mažesniu mastu bendrai naudotis pajamomis.

2. Namų ūkio–būsto sąvoka

Pagal namų ūkio–būsto sąvoką visi viename gyvenamajame būste gyvenantys asmenys laikomi to paties namų ūkio nariais taip, kad viename apgyvendintame gyvenamajame būste būtų vienas namų ūkis. Tokiu atveju apgyvendintų gyvenamųjų būstų skaičius ir juose gyvenančių namų ūkių skaičius bei gyvenamųjų būstų ir namų ūkių vietos sutampa.

Kategorijai „asmeniniame namų ūkyje gyvenantys asmenys“ priskiriami „šeimos branduolį sudarantys asmenys“ (1.1. kategorija) ir „šeimos branduolio nesudarantys asmenys“ (1.2. kategorija). Kategorijai „šeimos branduolį sudarantys asmenys“ priskiriami visi asmenys, priklausantys asmeniniam namų ūkiui, turinčiam šeimos branduolį, kurio nariais jie yra. Kategorijai „šeimos branduolio nesudarantiems asmenims“ priskiriami visi asmenys, priklausantys namų ūkiui, kurį sudarantys asmenys nėra šeimos nariai, arba jei namų ūkio nariai yra šeimos nariai – asmenys, nepriklausantys to namų ūkio šeimos branduoliui.

Namų ūkio statusas (HST)					HST.L.	HST.M.	HST.H.
0.	Iš viso				0.	0.	0.
1.	Asmeniniame namų ūkyje gyvenantys asmenys				1.	1.	1.
	1.1.	Šeimos branduolį sudarantys asmenys				1.1.	1.1.
		1.1.1.	Sutuoktinių pora				1.1.1.
			1.1.1.1.	Vyro ir žmonos pora (neprivaloma)			1.1.1.1.
			1.1.1.2.	Tos pačios lyties asmenų pora (neprivaloma)			1.1.1.2.
		1.1.2.	Partnerystę įregistravę asmenys				1.1.2.
			1.1.2.1.	Įregistravę partnerystę su priešingos lyties asmeniu (neprivaloma)			1.1.2.1.
			1.1.2.2.	Įregistravę partnerystę su tos pačios lyties asmeniu (neprivaloma)			1.1.2.2.
		1.1.3.	Bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos asmenys				1.1.3.
			1.1.3.1.	Su priešingos lyties asmeniu bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos asmenys (neprivaloma)			1.1.3.1.
			1.1.3.2.	Su tos pačios lyties asmeniu bendrai gyvenantys santuokos neįregistravę asmenys (neprivaloma)			1.1.3.2.
		1.1.4.	Vieniši tėvai				1.1.4.
		1.1.5.	Sūnūs ir (arba) dukros				1.1.5.
			1.1.5.1.	Ne vienišų tėvų (neprivaloma)			1.1.5.1.
			1.1.5.2.	Vienišų tėvų (neprivaloma)			1.1.5.2.
	1.2.	Šeimos branduolio nesudarantys asmenys				1.2.	1.2.
		1.2.1.	Vieni gyvenantys asmenys				1.2.1.
		1.2.2.	Nevieni gyvenantys asmenys				1.2.2.
			1.2.2.1.	Asmenys, gyvenantys namų ūkyje su giminaičiu (-iais) (neprivaloma)			1.2.2.1.
			1.2.2.2.	Asmenys, gyvenantys namų ūkyje tik su negiminaičiu (-iais) (neprivaloma)			1.2.2.2.
	1.3.	Asmenys, gyvenantys asmeniname namų ūkyje, tačiau kategorija nenurodyta				1.3.	1.3.
2.	Ne asmeniniame namų ūkyje gyvenantys asmenys				2.	2.	2.
	2.1.	Institucinį namų ūkį sudarantys asmenys				2.1.	2.1.
		2.1.1.	Šeimos branduolio nesudarantys asmenys (neprivaloma)				2.1.1.
		2.1.2.	Šeimos branduolį sudarantys asmenys (neprivaloma)				2.1.2.
			2.1.2.1.	Partneriai (neprivaloma)			2.1.2.1.
			2.1.2.2.	Vieniši tėvai (neprivaloma)			2.1.2.2.
			2.1.2.3.	Sūnūs ir (arba) dukterys (neprivaloma)			2.1.2.3.
	2.2.	Pirminės kategorijos benamiai				2.2.	2.2.
	2.3.	Asmenys, negyvenantys asmeniniame namų ūkyje, tačiau kategorija nenurodyta				2.3.	2.3.

Tema „Namų ūkio statusas“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Nešeiminį namų ūkį gali sudaryti vieno asmens namų ūkis (vienas gyvenantis asmuo (HST.H.1.2.1.)) arba kelių asmenų namų ūkis, kuriame nėra šeimos branduolio. Kategorijai „nevienas gyvenantis asmuo“ (HST.H.1.2.2.) priskiriami asmenys, gyvenantys asmenų grupės namų ūkyje, kuriame nėra šeimos branduolio, arba šeiminiame namų ūkyje, tačiau jame nesudarantys šeimos branduolio. Asmenys, priklausantys praleistos kartos namų ūkiui ir nepriklausantys jokiam to namų ūkio šeimos branduoliui, priskiriami papildomai kategorijai „asmenys, gyvenantys namų ūkyje su giminaičiu (-iais)“ (HST.H.1.2.2.1.).

Terminas „sūnus ir (arba) dukra“ apibrėžiamas taip pat, kaip terminas „vaikas“ temos „Šeiminė padėtis“ techninėse specifikacijose.

Vyro ir žmonos pora – skirtingos lyties sutuoktinių pora.

Registruota partnerystė – kaip apibrėžta temos „Teisinė santuokinė padėtis“ techninėse specifikacijose. Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos – kaip apibrėžta temos „Šeiminė padėtis“ techninėse specifikacijose.

Kategorijai „partneriai“ (HST.H.2.1.2.1.) priskiriami: sutuoktinių pora, partnerystę įregistravę asmenys ir bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos asmenys.

Pirminės kategorijos benamiai (HST.H.2.2.) – gatvėje gyvenantys asmenys, neturintys pastogės, kurią būtų galima priskirti gyvenamosioms patalpoms, kaip apibrėžta temos „Gyvenamųjų patalpų tipas“ techninėse specifikacijose.

Tema – šeiminė padėtis

Šeimos branduolys apibrėžtas siaurąja prasme kaip du ar daugiau asmenų, priklausančių tam pačiam namų ūkiui ir susijusių kaip vyras ir žmona, partnerystę įregistravę asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos asmenys, ar kaip tėvai ir vaikas. Taigi, šeimą sudaro pora, neturinti vaikų, pora, turinti vieną ar daugiau vaikų arba vieniša motina arba tėvas su vienu ar daugiau vaikų. Šia šeimos sąvoka vaikų ir suaugusių santykiai susiaurinami iki tiesioginių (pirmo laipsnio) santykių – tėvų ir vaikų santykių.

Vaikas (sūnus arba dukra) – sūnus ar dukra, posūnis ar podukra arba įsūnis ar įdukra (nesvarbu, kokio amžiaus ar kokios santuokinės padėties), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra bent jau vieno iš tėvų namų ūkyje ir kuris tame pačiame namų ūkyje negyvena su partneriu ar savo vaikais. Globotiniai jiems nepriskiriami. Sūnus ar dukra, gyvenantis kartu su sutuoktiniu, su registruotu partneriu, su partneriu, su kuriuo bendrai gyvenama neįregistravus santuokos, arba su vienu ar daugiau savo vaikų, nelaikomas vaiku. Vaiko, kuris gyvena dviejuose namų ūkiuose pakaitomis (pvz., jei jo tėvai išsituokę), namų ūkis yra tas, kuriame jis praleidžia daugiausia laiko. Kai su abejais iš tėvų praleidžiama vienodai laiko, vaikų namų ūkiu laikomas namų ūkis, kuriame vaikas buvo surašymo išvakarėse.

Terminas „pora“ apima susituokusias poras, partnerystę įregistravusias poras ir bendrai gyvenančias neįregistravusias santuokos poras. Registruota partnerystė apibrėžiama taip pat, kaip temos „Teisinė santuokinė padėtis“ techninėse specifikacijose.

Du asmenys laikomi bendrai gyvenančiais neįregistravusiais santuokos asmenimis, kai

—	jie priklauso tam pačiam namų ūkiui ir

—	juos sieja ryšiai, panašūs į santuokinius, ir

—	jie nėra susituokę ar nėra įregistravę partnerystės.

Praleistos kartos namų ūkiai (namų ūkiai, kuriuos sudaro senelis (senelė) ar seneliai ir vienas ar daugiau anūkų, tačiau nėra jų tėvų) į šeimos apibrėžtį neįtraukiami.

Asmenų, sudarančių porą su skirtingos lyties asmenimis, ir asmenų, sudarančių porą su tos pačios lyties asmenimis, atskirti nebūtina. Vyro ir žmonos pora – skirtingos lyties sutuoktinių pora.

Šeiminė padėtis (FST)				FST.L.	FST.H.
0.	Iš viso			0.	0.
1.	Partneriai			1.	1.
	1.1.	Sutuoktinių pora			1.1.
		1.1.1.	vyro ir žmonos pora (neprivaloma)		1.1.1.
		1.1.2.	Tos pačios lyties sutuoktinių pora (neprivaloma)		1.1.2.
	1.2.	Partnerystę įregistravę asmenys			1.2.
		1.2.1.	Įregistravę partnerystę su priešingos lyties asmeniu (neprivaloma)		1.2.1.
		1.2.2.	Įregistravę partnerystę su tos pačios lyties asmeniu (neprivaloma)		1.2.2.
	1.3.	Bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos asmenys			1.3.
		1.3.1.	Su priešingos lyties asmeniu bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos asmenys (neprivaloma)		1.3.1.
		1.3.2.	Su tos pačios lyties asmeniu bendrai gyvenantys santuokos neįregistravę asmenys (neprivaloma)		1.3.2.
2.	Vieniši tėvai			2.	2.
3.	Sūnūs ir (arba) dukterys			3.	3.
	3.1.	Ne vienišų tėvų (neprivaloma)			3.1.
	3.2.	Vienišų tėvų (neprivaloma)			3.2.
4.	Nenurodyta			4.	4.
5.	Netaikytina			5.	5.

Tema „Šeiminė padėtis“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Kategorijai „partneriai“ (FST.L.1.) priskiriami: sutuoktinių pora, partnerystę įregistravę asmenys ir bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos asmenys.

Šeimos branduolyje negyvenantys asmenys priskiriami kategorijai „netaikoma“ (FST.L.5., FST.H.5.).

Tema – šeimos branduolio tipas

Temoje „Šeiminė padėtis“ pateiktos šeimos sąvokų specifikacijos ir terminų „šeimos branduolys“, „vaikas“, „pora“ ir „bendras gyvenimas neįregistravus santuokos“ apibrėžtys taip pat taikomos temai „Šeimos branduolio tipas“.

Šeimos branduolio tipas (TFN)				TFN.L.	TFN.H.
0.	Iš viso			0.	0.
1.	Sutuoktinių šeimos			1.	1.
	1.1.	Sutuoktinių šeimos be kartu gyvenančių vaikų			1.1.
		1.1.1.	Vyro ir žmonos šeimos (neprivaloma)		1.1.1.
		1.1.2.	Tos pačios lyties sutuoktinių šeimos (neprivaloma)		1.1.2.
	1.2.	Sutuoktinių šeimos, kuriose gyvena bent vienas vaikas iki 25 m.			1.2.
		1.2.1.	Vyro ir žmonos šeimos (neprivaloma)		1.2.1.
		1.2.2.	Tos pačios lyties sutuoktinių šeimos (neprivaloma)		1.2.2.
	1.3.	Sutuoktinių šeimos, kuriose jauniausias kartu gyvenantis sūnus arba dukra yra 25 m. ar vyresnis (-ė)			1.3.
		1.3.1.	Vyro ir žmonos šeimos (neprivaloma)		1.3.1.
		1.3.2.	Tos pačios lyties sutuoktinių šeimos (neprivaloma)		1.3.2.
2.	Partnerystę įregistravusių asmenų šeimos			2.	2.
	2.1.	Partnerystę įregistravusių asmenų šeimos be kartu gyvenančių vaikų			2.1.
		2.1.1.	Skirtingų lyčių asmenų šeimos (neprivaloma)		2.1.1.
		2.1.2.	Tos pačios lyties asmenų šeimos (neprivaloma)		2.1.2.
	2.2.	Partnerystę įregistravusių asmenų šeimos, kuriose gyvena bent vienas vaikas iki 25 m.			2.2.
		2.2.1.	Skirtingos lyties asmenų šeimos (neprivaloma)		2.2.1.
		2.2.2.	Tos pačios lyties asmenų šeimos (neprivaloma)		2.2.2.
	2.3.	Partnerystę įregistravusių asmenų šeimos, kuriose jauniausias kartu gyvenantis sūnus arba dukra yra 25 m. ar vyresnis (-ė)			2.3.
		2.3.1.	Skirtingų lyčių asmenų šeimos (neprivaloma)		2.3.1.
		2.3.2.	Tos pačios lyties asmenų šeimos (neprivaloma)		2.3.2.
3.	Bendrai gyvenančių neįregistravusių santuokos asmenų šeimos			3.	3.
	3.1.	Bendrai gyvenančių neįregistravusių santuokos asmenų šeimos be kartu gyvenančių vaikų			3.1.
		3.1.1.	Skirtingų lyčių asmenų šeimos (neprivaloma)		3.1.1.
		3.1.2.	Tos pačios lyties asmenų šeimos (neprivaloma)		3.1.2.
	3.2.	Bendrai gyvenančių neįregistravusių santuokos asmenų šeimos, kuriose gyvena bent vienas vaikas iki 25 m.			3.2.
		3.2.1.	Skirtingos lyties asmenų šeimos (neprivaloma)		3.2.1.
		3.2.2.	Tos pačios lyties asmenų šeimos (neprivaloma)		3.2.2.
	3.3.	Bendrai gyvenančių neįregistravusių santuokos asmenų šeimos, kuriose jauniausias kartu gyvenantis sūnus arba dukra yra 25 m. ar vyresnis (-ė)			3.3.
		3.3.1.	Skirtingos lyties asmenų šeimos (neprivaloma)		3.3.1.
		3.3.2.	Tos pačios lyties asmenų šeimos (neprivaloma)		3.3.2.
4.	Vienišų tėvų šeimos			4.	4.
	4.1.	Vienišų tėvų šeimos, kuriose gyvena bent vienas vaikas iki 25 m.			4.1.
	4.2.	Vienišų tėvų šeimos, kuriose jauniausias kartu gyvenantis sūnus arba dukra yra 25 m. ar vyresnis (-ė)			4.2.
5.	Vienišų motinų šeimos			5.	5.
	5.1.	Vienišų motinų šeimos, kuriose gyvena bent vienas vaikas iki 25 m.			5.1.
	5.2.	Vienišų motinų šeimos, kuriose jauniausias kartu gyvenantis sūnus arba dukra yra 25 m. ar vyresnis (-ė)			5.2.

Tema „Šeimos branduolio tipas“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą šeimos branduolių skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Tema – šeimos branduolio dydis

Temoje „Šeiminė padėtis“ pateikto termino „šeimos branduolys“ apibrėžtis taip pat taikoma ir temoje „Šeimos branduolio dydis“.

Šeimos branduolio dydis (SFN)				SFN.L.	SFN.M.	SFN.H.
0.	Iš viso			0.	0.	0.
1.	2 asmenys			1.	1.	1.
2.	3–5 asmenys			2.	2.	2.
	2.1.	3 asmenys			2.1.	2.1.
	2.2.	4 asmenys			2.2.	2.2.
	2.3.	5 asmenys			2.3.	2.3.
3.	6 ir daugiau asmenų			3.	3.	3.
	3.1.	6–10 asmenų			3.1.	3.1.
		3.1.1.	6 asmenys			3.1.1.
		3.1.2.	7 asmenys			3.1.2.
		3.1.3.	8 asmenys			3.1.3.
		3.1.4.	9 asmenys			3.1.4.
		3.1.5.	10 asmenų			3.1.5.
	3.2.	11 ir daugiau asmenų			3.2.	3.2.

Tema „Šeimos branduolio dydis“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą šeimos branduolių skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Tema – asmeninio namų ūkio tipas

Temoje „Namų ūkio statusas“ pateiktos specifikacijos taip pat taikomos temai „Asmeninio namų ūkio tipas“.

Asmeninio namų ūkio tipas (TPH)					TPH.L.	TPH.H.
0.	Iš viso				0.	0.
1.	Nešeiminiai namų ūkiai				1.	1.
	1.1.	Vieno asmens namų ūkiai			1.1.	1.1.
	1.2.	Kelių asmenų namų ūkiai			1.2.	1.2.
2.	Vienos šeimos namų ūkiai				2.	2.
	2.1.	Sutuoktinių namų ūkiai				2.1.
		2.1.1.	Sutuoktinių be kartu gyvenančių vaikų			2.1.1.
			2.1.1.1.	Skirtingų lyčių asmenų porų namų ūkiai (neprivaloma)		2.1.1.1.
			2.1.1.2.	Tos pačios lyties asmenų porų namų ūkiai (neprivaloma)		2.1.1.2.
		2.1.2.	Sutuoktinių poros, kuriose gyvena bent vienas vaikas iki 25 m.			2.1.2.
			2.1.2.1.	Skirtingų lyčių asmenų porų namų ūkiai (neprivaloma)		2.1.2.1.
			2.1.2.2.	Tos pačios lyties asmenų porų namų ūkiai (neprivaloma)		2.1.2.2.
		2.1.3.	Sutuoktinių poros, kuriose jauniausias kartu gyvenantis sūnus arba dukra yra 25 m. ar vyresnis (-ė)			2.1.3.
			2.1.3.1	Skirtingų lyčių asmenų porų namų ūkiai (neprivaloma)		2.1.3.1.
			2.1.3.2	Tos pačios lyties asmenų porų namų ūkiai (neprivaloma)		2.1.3.2.
	2.2.	Partnerystę įregistravusių asmenų namų ūkiai				2.2.
		2.2.1.	Partnerystę įregistravusių asmenų namų ūkiai be kartu gyvenančių vaikų			2.2.1.
			2.2.1.1.	Skirtingų lyčių asmenų porų namų ūkiai (neprivaloma)		2.2.1.1.
			2.2.1.2.	Tos pačios lyties asmenų porų namų ūkiai (neprivaloma)		2.2.1.2.
		2.2.2.	Partnerystę įregistravusių asmenų namų ūkiai, kuriuose gyvena bent vienas vaikas iki 25 m.			2.2.2.
			2.2.2.1.	Skirtingų lyčių asmenų porų namų ūkiai (neprivaloma)		2.2.2.1.
			2.2.2.2.	Tos pačios lyties asmenų porų namų ūkiai (neprivaloma)		2.2.2.2.
		2.2.3.	Partnerystę įregistravusių asmenų namų ūkiai, kuriuose jauniausias kartu gyvenantis sūnus arba dukra yra 25 m. ar vyresnis (-ė)			2.2.3.
			2.2.3.1.	Skirtingų lyčių asmenų porų namų ūkiai (neprivaloma)		2.2.3.1.
			2.2.3.2.	Tos pačios lyties asmenų porų namų ūkiai (neprivaloma)		2.2.3.2.
	2.3.	Bendrai gyvenančių neįregistravusių santuokos asmenų namų ūkiai				2.3.
		2.3.1.	Bendrai gyvenančių neįregistravusių santuokos asmenų namų ūkiai be kartu gyvenančių vaikų			2.3.1.
			2.3.1.1.	Skirtingų lyčių asmenų porų namų ūkiai (neprivaloma)		2.3.1.1.
			2.3.1.2.	Tos pačios lyties asmenų porų namų ūkiai (neprivaloma)		2.3.1.2.
		2.3.2.	Bendrai gyvenančių neįregistravusių santuokos asmenų namų ūkiai, kuriuose gyvena bent vienas vaikas iki 25 m.			2.3.2.
			2.3.2.1.	Skirtingų lyčių asmenų porų namų ūkiai (neprivaloma)		2.3.2.1.
			2.3.2.2.	Tos pačios lyties asmenų porų namų ūkiai (neprivaloma)		2.3.2.2.
		2.3.3.	Bendrai gyvenančių neįregistravusių santuokos asmenų namų ūkiai, kuriuose jauniausias kartu gyvenantis sūnus arba dukra yra 25 m. ar vyresnis (-ė)			2.3.3.
			2.3.3.1.	Skirtingų lyčių asmenų porų namų ūkiai (neprivaloma)		2.3.3.1.
			2.3.3.2.	Tos pačios lyties asmenų porų namų ūkiai (neprivaloma)		2.3.3.2.
	2.4.	Vienišų tėvų namų ūkiai				2.4.
		2.4.1.	Vienišų tėvų namų ūkiai, kuriuose gyvena bent vienas vaikas iki 25 m.			2.4.1.
		2.4.2.	Vienišų tėvų namų ūkiai, kuriose jauniausias kartu gyvenantis sūnus arba dukra yra 25 m. ar vyresnis (-ė)			2.4.2.
	2.5.	Vienišų motinų namų ūkiai				2.5.
		2.5.1.	Vienišų motinų namų ūkiai, kuriuose gyvena bent vienas vaikas iki 25 m.			2.5.1.
		2.5.2.	Vienišų motinų namų ūkiai, kuriose jauniausias kartu gyvenantis sūnus arba dukra yra 25 m. ar vyresnis (-ė)			2.5.2.
3.	Dviejų ar daugiau šeimų namų ūkiai				3.	3.

Tema „Asmeninio namų ūkio tipas“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą asmeninių namų ūkių skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Tema – asmeninio namų ūkio dydis

Temai „Namų ūkio statusas“ pateiktos su namų ūkiu susijusios specifikacijos taip pat taikomos temai „Asmeninio namų ūkio dydis“.

Asmeninio namų ūkio dydis (SPH)				SPH.L.	SPH.M.	SPH.H.
0.	Iš viso			0.	0.	0.
1.	1 asmuo			1.	1.	1.
2.	2 asmenys			2.	2.	2.
3.	3–5 asmenys			3.	3.	3.
	3.1.	3 asmenys			3.1.	3.1.
	3.2.	4 asmenys			3.2.	3.2.
	3.3.	5 asmenys			3.3.	3.3.
4.	6 ir daugiau asmenų			4.	4.	4.
	4.1.	6–10 asmenų			4.1.	4.1.
		4.1.1.	6 asmenys			4.1.1.
		4.1.2.	7 asmenys			4.1.2.
		4.1.3.	8 asmenys			4.1.3.
		4.1.4.	9 asmenys			4.1.4.
		4.1.5.	10 asmenų			4.1.5.
	4.2.	11 ar daugiau asmenų			4.2.	4.2.

Tema „Asmeninio namų ūkio dydis“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą asmeninių namų ūkių skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Tema – namų ūkio valdymas

Tema „Namų ūkio valdymas“ susijusi su susitarimais, pagal kuriuos privatus namų ūkis užima visą gyvenamąjį būstą ar jo dalį.

Namų ūkio valdymas (TSH)		TSH.
0.	Iš viso	0.
1.	Namų ūkiai, kurių bent vienas narys yra gyvenamojo būsto savininkas	1.
2.	Namų ūkiai, kurių bent vienas narys nuomoja visą gyvenamąjį būstą ar jo dalį	2.
3.	Namų ūkiai, gyvenantys gyvenamajame būste ar jo dalyje kitokiomis valdymo sąlygomis	3.
4.	Nenurodyta	4.

Tema „Namų ūkio valdymas“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą asmeninių namų ūkių skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Namų ūkiai, mokantys hipotetinę paskolą už gyvenamąjį būstą, kuriame jie gyvena, arba įsigyjantys nuosavą būstą kitokiomis finansinėmis sąlygomis, priskiriami kategorijai „namų ūkiai, kurių bent vienas narys yra gyvenamojo būsto savininkas“ (TSH.1.).

Namų ūkiai, kurių bent vienas narys yra gyvenamojo būsto savininkas ir bent vienas narys yra viso gyvenamojo būsto ar jo dalies nuomininkas, priskiriami kategorijai „namų ūkiai, kurių bent vienas narys yra gyvenamojo būsto savininkas“ (TSH.1.).

Tema – gyvenamosios vietos sąlygos

Tema „Gyvenamosios vietos sąlygos“ taikoma visiems gyventojams ir yra susijusi su būsto, kuriame asmuo paprastai gyvena atliekant surašymą, tipu. Ji taikoma visiems gyventojams, kurie nuolat gyvena įvairių tipų gyvenamosiose patalpose, kurie neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir tam tikrose gyvenamosiose patalpose gyvena tam tikrą laiką, arba kurie atliekant surašymą neturi pastogės ir miega lauke arba turi laikiną pastogę.

Būste gyvenantys asmenys – asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra viena iš nurodytų atitinkamoje kategorijoje.

Tradicinis būstas – struktūriškai atskiros ir nepriklausomos patalpos nustatytoje vietoje, skirtoms žmonėms nuolat gyventi ir tiriamąją dieną

a)	naudojamos kaip nuolatinė gyvenamoji vieta, ar

b)	yra neapgyvendintos, ar

c)	skirtos sezoniniam ar papildomam naudojimui.

„Atskiros“ reiškia turinčios sienas ir stogą ar lubas, kad vienas ar daugiau asmenų galėtų gyventi atskirai nuo kitų. „Nepriklausomos“ reiškia turinčios tiesioginį įėjimą iš gatvės, per laiptinę, koridorių, galeriją ar sklypą.

Kiti gyvenamieji būstai – trobelės, nameliai, pašiūrės, lūšnos, priekabiniai nameliai, gyvenamieji laivai, daržinės, malūnai, olos ar kitos pastogės, naudojamos žmonėms gyventi atliekant surašymą, neatsižvelgiant į tai, ar jos buvo skirtos žmonėms gyventi, ar ne.

Kolektyvinės gyvenamosios patalpos – patalpos, skirtos didelėms žmonių grupėms ar keliems namų ūkiams gyventi, kurias bent vienas asmuo naudoja kaip nuolatinę gyvenamąją vietą atliekant surašymą.

Apgyvendinti tradiciniai būstai, kiti gyvenamieji būstai ir kolektyvinės gyvenamosios patalpos kartu priskiriamos gyvenamosioms patalpoms. Bet kokios gyvenamosios patalpos turi būti bent vieno asmens nuolatinė gyvenamoji vieta.

Apgyvendinti tradiciniai būstai ir kiti gyvenamieji būstai kartu priskiriami gyvenamiesiems būstams.

Benamiais (asmenys, kurie nėra nuolatiniai gyventojai jokios kategorijos gyvenamosiose patalpose) gali būti asmenys, gyvenantys gatvėse be pastogės, kuri galėtų būti priskirta gyvenamosioms patalpoms (pirminės kategorijos benamiai) arba asmenys, dažnai persikeliantys iš vieno laikino būsto į kitą (antrinės kategorijos benamiai).

Gyvenamosios vietos sąlygos (HAR)			HAR.L.	HAR.H.
0.	Iš viso		0.	0.
1.	Tradiciniuose būstuose ar kolektyvinėse gyvenamosiose patalpose gyvenantys asmenys		1.	1.
	1.1.	Tradiciniuose būstuose gyvenantys asmenys	1.1.	1.1.
	1.2.	Kolektyvinėse gyvenamosiose patalpose gyvenantys asmenys	1.2.	1.2.
2.	Kituose gyvenamuosiuose būstuose gyvenantys asmenys ir benamiai		2.	2.
	2.1.	Kituose gyvenamuosiuose būstuose gyvenantys asmenys		2.1.
	2.2	Benamiai		2.2.
3.	Nenurodyta		3.	3.

Tema „Gyvenamosios vietos sąlygos“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Suskirstyme HAR.L. kategorijos „iš viso“ (HAR.L.0.) ir „kituose gyvenamuosiuose būstuose gyvenantys asmenys ir benamiai“ (HAR.L.2.) – neprivalomos.

Tema – gyvenamųjų patalpų tipas

Gyvenamosios patalpos – būstas, kuris yra vieno asmens ar kelių asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta. Terminai „tradiciniai būstai“, „kiti gyvenamieji būstai“ ir „kolektyvinės gyvenamosios patalpos“ apibrėžiami temoje „Gyvenamosios vietos sąlygos“.

Gyvenamųjų patalpų tipas (TLQ)		TLQ.
0.	Iš viso	0.
1.	Apgyvendinti tradiciniai būstai	1.
2.	Kiti gyvenamieji būstai	2.
3.	Kolektyvinės gyvenamosios patalpos	3.
4.	Nenurodyta	4.

Tema „Gyvenamųjų patalpų tipas“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą gyvenamųjų patalpų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Tema – tradicinių būstų apgyvendinimo statusas

Apgyvendinti tradiciniai būstai – tradiciniai būstai, kurie atliekant surašymą yra vieno asmens ar kelių asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta. Neapgyvendinti tradiciniai būstai – tradiciniai būstai, kurie atliekant surašymą nėra jokio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta.

Tradicinių būstų apgyvendinimo statusas (OCS)			OCS.
0.	Iš viso		0.
1.	Apgyvendinti tradiciniai būstai		1.
2.	Neapgyvendinti tradiciniai būstai		2.
	2.1.	Sezoniniam ar papildomam naudojimui skirti būstai (neprivaloma)	2.1.
	2.2.	Tušti būstai (neprivaloma)	2.2.
3.	Nenurodyta		3.

Tema „Tradicinių būstų apgyvendinimo statusas“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą tradicinių būstų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Tradiciniai būstai, kuriuose gyvena atliekant surašymą neįtraukti asmenys, priskiriami kategorijai „sezoniniam ar papildomam naudojimui skirti būstai“ (OCS.2.1.).

Tema – nuosavybės tipas

Tema „Nuosavybės tipas“ susijusi su būsto, o ne žemės, ant kurios būstas pastatytas, nuosavybe.

Savininkų užimti būstai – būstai, kuriuose bent vienas iš gyventojų yra viso būsto ar jo dalies savininkas.

Bendra nuosavybė susijusi su nuosavybe gyvenamųjų namų bendrijoje.

Nuomojamas būstas – būstas, kai bent vienas jo gyventojų už gyvenimą jame moka nuomos mokestį ir nei vienas iš gyventojų nėra būsto ar jo dalies savininkas.

Nuosavybės tipas (OWS)		OWS.
0.	Iš viso	0.
1.	Savininko užimtas būstas	1.
2.	Bendros nuosavybės būstai	2.
3.	Nuomojami būstai	3.
4.	Kitokia nuosavybės forma turimas būstas	4.
5.	Nenurodyta	5.
6.	Netaikytina	6.

Tema „Nuosavybės tipas“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą tradicinių būstų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Neapgyvendinti tradiciniai būstai priskiriami kategorijai „netaikoma“ (OWS.6.).

Tema – būste gyvenančių asmenų skaičius

Gyvenamajame būste gyvenančių asmenų skaičius – asmenų, kuriems gyvenamasis būstas yra nuolatinė gyvenamoji vieta, skaičius.

Būste gyvenančių asmenų skaičius (NOC)				NOC.L.	NOC.M.	NOC.H.
0.	Iš viso			0.	0.	0.
1.	1 asmuo			1.	1.	1.
2.	2 asmenys			2.	2.	2.
3.	3–5 asmenys			3.	3.	3.
	3.1.	3 asmenys			3.1.	3.1.
	3.2.	4 asmenys			3.2.	3.2.
	3.3	5 asmenys			3.3.	3.3.
4.	6 ir daugiau asmenų			4.	4.	4.
	4.1.	6–10 asmenų			4.1.	4.1.
		4.1.1.	6 asmenys			4.1.1.
		4.1.2.	7 asmenys			4.1.2.
		4.1.3.	8 asmenys			4.1.3.
		4.1.4.	9 asmenys			4.1.4.
		4.1.5.	10 asmenų			4.1.5.
	4.2.	11 ar daugiau asmenų			4.2.	4.2.

Tema „Būste gyvenančių asmenų skaičius“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą gyvenamųjų būstų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Tema – naudingasis plotas ir (arba) gyvenamųjų būstų kambarių skaičius

Naudingasis plotas apibrėžiamas kaip:

—	plotas, išmatuotas vidinėje išorinių sienų pusėje, išskyrus negyvenamų rūsių ir palėpių plotą, o daugiabutyje – visas bendras plotas; arba

—	visas kambarių, kuriems taikoma „kambario“ sąvoka, plotas.

Kambarys apibrėžiamas kaip gyvenamojo būsto erdvė, ribojama sienų, jungiančių grindis su lubomis ar stogu, pakankamai didelė, kad joje tilptų lova suaugusiam asmeniui (ne mažiau kaip 4 m2) ir kurios aukštis pagal didžiąją lubų ploto dalį yra ne mažesnis kaip 2 m.

Valstybė narė pateikia naudingojo ploto duomenis arba, jei tai neįmanoma, kambarių skaičių duomenis.

Naudingasis plotas (UFS)		UFS.
0.	Iš viso	0.
1.	Mažiau kaip 30 m2	1.
2.	30–40 m2	2.
3.	40–50 m2	3.
4.	50–60 m2	4.
5.	60–80 m2	5.
6.	80–100 m2	6.
7.	100–120 m2	7.
8.	120–150 m2	8.
9.	150 m2 ir daugiau	9.
10.	Nenurodyta	10.

Tema „Naudingasis plotas“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą gyvenamųjų būstų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių. Šis suskirstymas taip pat gali būti naudojamas bendram tradicinių būstų skaičiui ir bet kokiam tarpiniam skaičiui suskirstyti.

Kambarių skaičius (NOR)		NOR.
0.	Iš viso	0.
1.	1 kambarys	1.
2.	2 kambariai	2.
3.	3 kambariai	3.
4.	4 kambariai	4.
5.	5 kambariai	5.
6.	6 kambariai	6.
7.	7 kambariai	7.
8.	8 kambariai	8.
9.	9 ir daugiau kambarių	9.
10.	Nenurodyta	10.

Tema „Kambarių skaičius“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą gyvenamųjų būstų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių. Šis suskirstymas taip pat gali būti naudojamas bendram tradicinių būstų skaičiui ir bet kokiam tarpiniam skaičiui suskirstyti.

Tema – tankumo lygis

Tema „Tankumo lygis“ susijusi su būste gyvenantiems asmenims, kurių skaičius nurodytas temoje „Būste gyvenančių asmenų skaičius“, tenkančiu naudingu plotu kvadratiniais metrais arba kambarių skaičiumi.

Valstybė narė praneša apie tankumo lygį, nustatytą pagal naudingąjį plotą arba, jei tai neįmanoma, pagal kambarių skaičių.

Tankumo lygis (pagal plotą) (DFS)		DFS.
0.	Iš viso	0.
1.	Mažiau kaip 10 m2 vienam gyventojui	1.
2.	10–15 m2 gyventojui	2.
3.	15–20 m2 gyventojui	3.
4.	20–30 m2 gyventojui	4.
5.	30–40 m2 gyventojui	5.
6.	40–60 m2 gyventojui	6.
7.	60–80 m2 gyventojui	7.
8.	80 m2 ir daugiau gyventojui	8.
9.	Nenurodyta	9.

Tema „Tankumo lygis (pagal plotą)“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą gyvenamųjų būstų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Tankumo lygis (pagal kambarių skaičių) (DRM)		DRM.
0.	Iš viso	0.
1.	Mažiau kaip 0,5 kambario gyventojui	1.
2.	0,5–mažiau kaip 1 kambario gyventojui	2.
3.	1,0–mažiau kaip 1,25 kambarių gyventojui	3.
4.	1,25–mažiau kaip 1,5 kambarių gyventojui	4.
5.	1,5–mažiau kaip 2,0 kambarių gyventojui	5.
6.	2,0–mažiau kaip 2,5 kambarių gyventojui	6.
7.	2,5–mažiau kaip 3,0 kambarių gyventojui	7.
8.	3,0 ir daugiau kambarių gyventojui	8.
9.	Nenurodyta	9.

Tema „Tankumo lygis (pagal kambarių skaičių)“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą gyvenamųjų būstų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Tema – vandentiekis

Vandentiekis (WSS)		WSS.
0.	Iš viso	0.
1.	Vandentiekis gyvenamajame būste	1.
2.	Gyvenamasis būstas be vandentiekio	2.
3.	Nenurodyta	3.

Tema „Vandentiekis“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą gyvenamųjų būstų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių. Šis suskirstymas taip pat gali būti naudojamas bendram tradicinių būstų skaičiui ir bet kokiam tarpiniam skaičiui suskirstyti.

Tema – tualeto įrenginiai

Tualeto įrenginiai (TOI)		TOI.
0.	Iš viso	0.
1.	Gyvenamasis būstas su tualetu su vandens nuleidimo sistema	1.
2.	Gyvenamasis būstas be tualeto su vandens nuleidimo sistema	2.
3.	Nenurodyta	3.

Tema „Tualeto įrenginiai“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą gyvenamųjų būstų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių. Šis suskirstymas taip pat gali būti naudojamas bendram tradicinių būstų skaičiui ir bet kokiam tarpiniam skaičiui suskirstyti.

Tema – vonios įrenginiai

Vonios įrenginiai – įrenginiai, skirti visam kūnui prausti, įskaitant dušo įrangą.

Vonios įrenginiai (BAT)		BAT.
0.	Iš viso	0.
1.	Gyvenamasis būstas su stacionaria vonia ar dušo kabina	1.
2.	Gyvenamasis būstas be stacionarios vonios ar dušo kabinos	2.
3.	Nenurodyta	3.

Tema „Vonios įrenginiai“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą gyvenamųjų būstų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių. Šis suskirstymas taip pat gali būti naudojamas bendram tradicinių būstų skaičiui ir bet kokiam tarpiniam skaičiui suskirstyti.

Šildymo tipas

Laikoma, kad gyvenamojo būsto šildymas yra centrinis, jei šiluma tiekiama bendrais šilumos tinklais arba pastato ar gyvenamojo būsto įranga, kuri yra įrengta šildymo tikslais, neatsižvelgiant į energijos šaltinį.

Šildymo tipas (TOH)		TOH.
0.	Iš viso	0.
1.	Centrinis šildymas	1.
2.	Centrinio šildymo nėra	2.
3.	Nenurodyta	3.

Tema „Šildymo tipas“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą gyvenamųjų būstų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių. Šis suskirstymas taip pat gali būti naudojamas bendram tradicinių būstų skaičiui ir bet kokiam tarpiniam skaičiui suskirstyti.

Tema – būstai pagal pastato tipą

Tema „Būstai pagal pastato tipą“ susijusi su būstų skaičiumi pastate, kuriame būstas yra.

Būstai pagal pastato tipą (TOB)			TOB.
0.	Iš viso		0.
1.	Tradiciniai būstai gyvenamuosiuose pastatuose		1.
	1.1.	Tradiciniai būstai vienbučiuose gyvenamuosiuose pastatuose	1.1.
	1.2.	Tradiciniai būstai dviejų butų gyvenamuosiuose pastatuose	1.2.
	1.3.	Tradiciniai būstai trijų ar daugiau butų gyvenamuosiuose pastatuose	1.3.
2.	Tradiciniai būstai negyvenamuosiuose pastatuose		2.
3.	Nenurodyta		3.

Tema „Būstai pagal pastato tipą“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą tradicinių būstų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Tema – būstai pagal statybų laikotarpį

Tema „Būstai pagal statybos laikotarpį“ susijusi su metais, kada buvo pastatytas namas, kuriame būstas yra.

Būstai pagal statybų laikotarpį (POC)		POC.
0.	Iš viso	0.
1.	Iki 1919 m.	1.
2.	1919–1945 m.	2.
3.	1946–1960 m.	3.
4.	1961–1970 m.	4.
5.	1971–1980 m.	5.
6.	1981–1990 m.	6.
7.	1991–2000 m.	7.
8.	2001–2005 m.	8.
9.	2006 m. ir vėliau	9.
10.	Nenurodyta	10.

Tema „Būstai pagal statybų laikotarpį“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą tradicinių būstų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

(1) Kodai „x“, „xx“ ir „xxx“ susiję su NUTS klasifikatoriumi, kodas „xxxxx“ – su LAU klasifikatoriumi, valstybėje narėje galiojančiu 2011 m. sausio 1 d. Žyma „N“ reiškia nacionalinio lygmens suskirstymą.

(2) Kodai „1.x“ ir „1.xx“ susiję su 2011 m. sausio 1 d. valstybėje narėje galiojančiu NUTS klasifikatoriumi. Žyma „N“ reiškia nacionalinio lygmens suskirstymą.

(3) Laikinas pavadinimas, neturintis įtakos galutiniam šalies pavadinimui, kuris bus nustatytas užbaigus šiuo metu Jungtinėse Tautose vykstančias derybas.

(4) Laikinas pavadinimas, neturintis įtakos galutiniam šalies pavadinimui, kuris bus nustatytas užbaigus šiuo metu Jungtinėse Tautose vykstančias derybas.

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2009.329.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 329

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	52 tomas 2009m. gruodžio 15d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1200/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1166/2008 dėl ūkių struktūros tyrimų ir žemės ūkio gamybos metodų tyrimo nuostatos, susijusios su gyvulių vieneto koeficientais ir rodiklių apibrėžtimis ( 1 )	1
	*	2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1201/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 763/2008 dėl gyventojų ir būstų surašymų nuostatos dėl temų techninių specifikacijų ir jų suskirstymo ( 1 )	29


	(1) Tekstas svarbus EEE