4.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 35/1

(1)

Vidaus rinka apima vidaus sienų neturinčią erdvę, kurioje turi būti užtikrintas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Bendrijos motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo sistema skirta būtent šiam tikslui. Motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo techniniai reikalavimai atsižvelgiant į pėsčiųjų apsaugą turi būti suderinti, kad skirtingose valstybėse narėse nebūtų priimami skirtingi reikalavimai ir būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas.

(2)

Šis reglamentas – vienas iš atskirų teisės aktų Bendrijos tipo patvirtinimo tvarkos srityje pagal 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/46/EB, nustatančią motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (3). Siekiant šio reglamento 1 konstatuojamojoje dalyje numatytų tikslų, reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvos 2007/46/EB I, III, IV, VI ir XI priedus.

(3)

Patirtis parodė, kad su motorinėmis transporto priemonėmis susijusių teisės aktų turinys dažnai yra labai detalus ir techninis. Todėl vietoje direktyvos tinkamiau priimti reglamentą, leisiantį išvengti neatitikimų tarp perkėlimo priemonių ir nereikalingų teisės aktų valstybėse narėse, nes perkėlimas į nacionalinę teisę nebus reikalingas. Kad šioje srityje būtų užtikrintas nuoseklumas, šis reglamentas turėtų pakeisti 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/102/EB dėl pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugos prieš ir susidūrus su motorine transporto priemone (4) ir 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/66/EB dėl priekinės apsaugos sistemų naudojimo motorinėse transporto priemonėse (5), kurioje nustatyti priekinės apsaugos sistemų naudojimo ir įrengimo transporto priemonėse reikalavimai ir pėsčiųjų apsaugos lygis. Tai reiškia, kad valstybės narės panaikina teisės aktus, kuriais panaikintosios direktyvos perkeltos į nacionalinę teisę.

(4)

Direktyvos 2003/102/EB antrojo įgyvendinimo etapo reikalavimai pasirodė esą neįvykdomi. Todėl pagal tos direktyvos 5 straipsnį reikalaujama, kad Komisija pateiktų visus reikiamus pasiūlymus, kurie padėtų išspręsti šių reikalavimų įvykdomumo problemas ir galbūt pasinaudoti aktyviosiomis saugos sistemomis, tuo pat metu užtikrinant, kad nesumažėtų pažeidžiamų eismo dalyvių saugos lygis.

(5)

Komisijos užsakyto tyrimo rezultatai rodo, kad pėsčiųjų apsauga gali būti ženkliai sustiprinta pasyviųjų ir aktyviųjų priemonių deriniu, kuris užtikrintų geresnę apsaugą nei ankstesnės galiojančios nuostatos. Visų pirma, tyrimas rodo, kad aktyviosios saugos sistema „Stabdymo pagalba“ kartu su pasyviųjų saugos priemonių reikalavimų pakeitimais labai padidintų pėsčiųjų apsaugos lygį. Todėl tikslinga numatyti privalomą reikalavimą įrengti Stabdymo pagalbos sistemą naujose transporto priemonėse. Tačiau tai neturėtų pakeisti aukšto lygio pasyviųjų saugos sistemų, o veikiau turėtų jas papildyti.

(6)

Transporto priemonės, kuriose įrengtos susidūrimo išvengimo sistemos, gali neatitikti tam tikrų šiame reglamente numatytų reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad tokios transporto priemonės galės išvengti susidūrimo su pėsčiaisiais, o ne tik sumažinti susidūrimo pasekmes. Atlikusi vertinimą ar tokia technologija gali veiksmingai padėti išvengti susidūrimų su pėsčiaisiais ir kitais pažeidžiamais eismo dalyviais, Komisija gali pateikti pasiūlymus iš dalies pakeisti šį reglamentą, sudarančius sąlygas naudoti susidūrimo išvengimo sistemas.

(7)

Miesto keliuose didėjant didelių transporto priemonių skaičiui, nuostatas dėl pėsčiųjų apsaugos reikėtų taikyti ne tik transporto priemonėms, kurių didžiausia masė neviršija 2 500 kg, bet, po tam tikro pereinamojo laikotarpio, ir M1 bei N1 klasių transporto priemonėms, kurios viršija nurodytą ribą.

(8)

Siekiant gerinti pėsčiųjų apsaugą kuo ankstesniame etape, gamintojai, norintys kreiptis dėl tipo patvirtinimo laikydamiesi naujų reikalavimų, kol jie dar netapo privalomais, turėtų turėti tokią galimybę, jei būtinos įgyvendinimo priemonės jau galioja.

(9)

Šiam reglamentui įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimtos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (6).

(10)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus patvirtinti technines bandymų reikalavimų taikymo nuostatas ir stebėsenos rezultatais pagrįstas įgyvendinimo priemones. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(11)

Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo direktyvų 2003/102/EB ir 2005/66/EB nuostatų prie siūlomo reglamento, šio reglamento taikymą jam įsigaliojus reikėtų atidėti tam tikram laikotarpiui.

(12)

Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti vidaus rinkos veikimo nustatant bendrus techninius pėsčiųjų apsaugos reikalavimus, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jo masto ir poveikio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

a)

M1 klasės motorinėms transporto priemonėms, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB 3 straipsnio 11 dalyje ir jos II priedo A skirsnio 1 punkte, laikantis šio straipsnio 2 dalies;

b)

N1 klasės motorinėms transporto priemonėms, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB 3 straipsnio 11 dalyje ir jos II priedo A skirsnio 2 punkte, laikantis šio straipsnio 2 dalies;

c)

a ir b punktuose nurodytose transporto priemonėse įrengtam arba kaip atskiram techniniam mazgui, skirtam įrengti tokiose transporto priemonėse, tiekiamam priekinės apsaugos sistemoms.

a)

N1 klasės transporto priemonėms; ir

b)

iš N1 klasės perdarytoms M1 klasės transporto priemonėms, kurių didžiausia masė viršija 2 500 kg,

1)

priekinis statramstis – labiausiai į priekį ir į šoną nutolusi stogo atrama, einanti nuo transporto priemonės važiuoklės iki stogo;

2)

pagalbinė stabdymo sistema – stabdymo sistemos funkcija, kuri atskiria avarinį stabdymą pagal vairuotojo naudojimosi stabdžių sistema rodiklius ir esant tokioms sąlygoms:

3)

buferis – bet kuri priekinė, apatinė, išorinė transporto priemonės konstrukcija, įskaitant jų įtaisus, kurie skirti apsaugoti transporto priemonę, kai važiuodama nedideliu greičiu ji susiduria priekine dalimi su kita transporto priemone; tačiau ši sąvoka neapima jokios priekinės apsaugos sistemos;

4)

priekinės apsaugos sistema – neskaitant originalios įrangos buferio, atskira konstrukcija ar konstrukcijos, pvz., apsauginis rėmas ar papildomas buferis, skirti apsaugoti išorinį transporto priemonės paviršių, papildantis gamintojo įmontuotą buferį, transporto priemonei susidūrus su objektu, išskyrus konstrukcijas, kurių masė yra mažesnė nei 0,5 kg ir kurios skirtos apsaugoti tik transporto priemonės žibintus;

5)

didžiausioji masė –didžiausioji techniškai leistina pakrautos transporto priemonės masė, gamintojo nurodyta pagal Direktyvos 2007/46/EB I priedo 2.8 punktą;

6)

iš M1 klasės perdarytos N1 klasės transporto priemonės –tos N1 klasės transporto priemonės, kurių bendroji konstrukcija ir forma prieš priekinius statramsčius yra tokia pati, kaip pirminės M1 klasės transporto priemonės;

7)

iš N1 klasės perdarytos M1 klasės transporto priemonės – M1 klasės transporto priemonės, kurių bendroji konstrukcija ir forma prieš priekinį statramstį yra tokia pati, kaip pirminės N1 klasės transporto priemonės.

a)

transporto priemonių patvirtinimui, atsižvelgiant į pėsčiųjų apsaugą:

b)

transporto priemonės, prie kurios pritvirtinta priekinės apsaugos sistema, arba priekinės apsaugos sistemos, kuri bus tiekiama kaip atskiras techninis mazgas, patvirtinimui:

a)

III priedo 1 dalyje nustatytu pavyzdžiu transporto priemonės tipui, atsižvelgiant į pėsčiųjų apsaugą;

b)

III priedo 2 dalyje nustatytu pavyzdžiu transporto priemonės tipui, atsižvelgiant į priekinės apsaugos sistemos įrengimą joje;

c)

III priedo 3 dalyje nustatytu pavyzdžiu priekinės apsaugos sistemos, kuri bus tiekiama kaip atskiras techninis mazgas, tipui.

a)

M1 klasė, neatitinkanti I priedo 4 skirsnyje nustatytų techninių nuostatų;

b)

2 500 kg didžiausios masės neviršijanti M1 klasė, neatitinkanti I priedo 2 arba 3 skirsnyje nustatytų techninių nuostatų;

c)

iš M1 klasės perdaryta ir 2 500 kg didžiausios masės neviršijanti N1 klasė, neatitinkanti I priedo 2 ir 4 arba 3 ir 4 skirsniuose nustatytų techninių nuostatų.

a)

M1 klasės transporto priemones;

b)

iš M1 klasės perdarytas ir 2 500 kg didžiausios masės neviršijančias N1 klasės transporto priemones.

a)

2 500 kg didžiausios masės neviršijanti M1 klasė, neatitinkanti I priedo 3 skirsnyje nustatytų techninių nuostatų;

b)

iš M1 klasės perdaryta ir 2 500 kg didžiausios masės neviršijanti N1 klasė, neatitinkanti I priedo 3 skirsnyje nustatytų techninių nuostatų.

a)

M1 klasės transporto priemones, kurių didžiausia masė neviršija 2 500 kg;

b)

iš M1 klasės perdarytas ir 2 500 kg didžiausios masės neviršijančias N1 klasės transporto priemones.

a)

2 500 kg didžiausią masę viršijančioms M1 klasės transporto priemonėms, neatitinkančioms I priedo 3 skirsnyje nustatytų techninių nuostatų;

b)

N1 klasės transporto priemonėms, neatitinkančioms I priedo 3 ir 4 skirsniuose nustatytų techninių nuostatų.

a)

2 500 kg didžiausios masės neviršijančias M1 klasės transporto priemones, kurios neatitinka šio reglamento I priedo 3 skirsnyje nustatytų techninių nuostatų;

b)

iš M1 klasės perdarytas ir 2 500 kg didžiausios masės neviršijančias N1 klasės transporto priemones, kurios neatitinka šio reglamento I priedo 3 skirsnyje nustatytų techninių nuostatų.

a)

2 500 kg didžiausią masę viršijančias M1 klasės transporto priemones, kurios neatitinka šio reglamento I priedo 3 skirsnyje nustatytų techninių nuostatų;

b)

N1 klasės transporto priemones, neatitinkančias šio reglamento I priedo 3 skirsnyje nustatytų techninių nuostatų.

a)

suklastotų deklaracijų teikimą vykstant tvirtinimo procedūrai arba procedūroms, dėl ko tvirtinimas turi būti atšauktas;

b)

tipo patvirtinimo bandymo rezultatų klastojimą;

c)

duomenų arba techninių specifikacijų, dėl kurių tipo patvirtinimas galėtų būti atšauktas ar panaikintas, nuslėpimą;

d)

atsisakymą suteikti galimybę gauti informaciją.

4.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 35/32

(1)

Vidaus rinka apima vidaus sienų neturinčią erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Bendrijos variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo sistema skirta būtent šiam tikslui. Variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo techniniai reikalavimai, susiję su transporto priemonės varymu vandeniliu, turi būti suderinti, kad skirtingose valstybėse narėse nebūtų priimami skirtingi reikalavimai ir būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas, laikantis aukštų visuomenės saugos ir aplinkos apsaugos standartų.

(2)

Šis reglamentas yra atskiras reglamentas Bendrijos tipo patvirtinimo procedūros, numatytos 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/46/EB, nustatančioje motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (3), tikslais. Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti tos direktyvos IV, VI ir XI priedus.

(3)

Europos Parlamento prašymu EB transporto priemones reglamentuojančiuose teisės aktuose pradėtas naudoti naujas reguliavimo metodas. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos tiktai esminės nuostatos dėl vandenilio sistemų ir jų sudedamųjų dalių tipo patvirtinimo reikalavimų, tuo tarpu techninės specifikacijos turėtų būti nustatytos įgyvendinimo priemonėse, patvirtintose pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4).

(4)

Visų pirma, Komisijai reikėtų įgaliojimus nustatyti reikalavimus ir bandymų procedūras, susijusias su naujais vandenilio laikymo ar naudojimo būdais, papildomomis vandenilio sistemų sudedamosiomis dalimis ir varomąja sistema. Komisijai taip pat reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti konkrečias procedūras, bandymus ir reikalavimus, susijusius su vandenilinių transporto priemonių apsauga nuo smūgio ir integruotų sistemų saugos reikalavimais. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(5)

Transporto sektoriuje vienas iš pagrindinių tikslų turėtų būti didesnis aplinkai nekenksmingų transporto priemonių eksploatavimas. Reikėtų dėti papildomas pastangas, kad rinkoje daugėtų šių transporto priemonių. Pradėjus eksploatuoti alternatyviuosius degalus naudojančias transporto priemones, gali labai pagerėti miesto oro kokybė ir dėl to taip pat – visuomenės sveikatos būklė.

(6)

Vandenilis laikomas švaria perspektyvia variklių kuro rūšimi, leidžiančia kurti netaršias ūkio šakas, pagrįstas pakartotinių žaliavų panaudojimu ir atsinaujinančios energijos šaltiniais, kadangi juo varomos transporto priemonės neišskiria nei anglies turinčių teršalų, nei šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Kadangi vandenilis yra energijos nešėjas, o ne energijos šaltinis, todėl vandenilinių variklių nauda aplinkos politikos požiūriu priklauso nuo to, iš kokio šaltinio išgaunamas vandenilis. Taigi svarbu, kad vandenilinis kuras būtų gaminamas tvariu būdu iš, kiek tai įmanoma, atsinaujinančių energijos šaltinių, kad bendras poveikis aplinkai, pradėjus naudoti vandenilį kaip variklinių transporto priemonių kurą, būtų teigiamas.

(7)

Aukšto lygio grupės CARS 21 galutinėje ataskaitoje teigiama, kad, kai tai tikslinga, turėtų būti ir toliau dedamos pastangos pagerinti tarptautinį variklinių transporto priemonių reguliavimo derinimą, siekiant įtraukti pagrindines transporto rinkas ir derinimą vykdyti tose srityse, kurios dar neaprėptos, ypač pagal 1958 m. ir 1998 m. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JTEEK) susitarimus. Atsižvelgdama į šią rekomendaciją, Komisija turėtų ir toliau remti tarptautiniu mastu suderintų reikalavimų variklinėms transporto priemonėms rengimą remiant JTEEK. Jei bus priimtas visuotinis techninis reglamentas (VTR) dėl vandenilinių ir kuro elementais varomų transporto priemonių, Komisija visų pirma turėtų apsvarstyti galimybę šiame reglamente nustatytus reikalavimus suderinti su VTR nustatytais reikalavimais.

(8)

Vandenilio mišiniai galėtų būti naudojami kaip pereinamasis kuras siekiant gryno vandenilio naudojimo, taip palengvinant perėjimą prie vandeniliu varomų transporto priemonių tose šalyse, kurios turi gerą gamtinių dujų infrastruktūrą. Taigi Komisija turėtų nustatyti vandenilio ir gamtinių dujų (biometano) mišinio naudojimo sąlygas, ypač vandenilio ir gamtinių dujų santykį mišinyje, atsižvelgdama į technines galimybes ir naudą aplinkai.

(9)

Nustačius vandenilinių transporto priemonių tipo patvirtinimo sistemą, galimi vartotojai ir plačioji visuomenė įgytų didesnį pasitikėjimą šia nauja technologija.

(10)

Todėl būtina sukurti tinkamą sistemą, siekiant paspartinti naujoviškų varomųjų technologijų transporto priemonių ir transporto priemonių, kuriose naudojami aplinkai mažą poveikį darantys alternatyvieji degalai, patekimą į rinką.

(11)

Dauguma gamintojų skiria didelių investicijų vandenilio technologijai vystyti ir jau pradėjo tiekti šias transporto priemones rinkai. Tikėtina, kad ateityje vandenilinių transporto priemonių skaičius, lyginant su kitomis transporto priemonėmis, didės. Todėl būtina nustatyti bendruosius vandenilinių transporto priemonių saugos reikalavimus. Kadangi gamintojai, kurdami vandeniliu varomas transporto priemones, gali taikyti skirtingus sprendimus, būtina nustatyti nuo technologijų nepriklausančius saugumo reikalavimus.

(12)

Vandenilio sistemoms ir jos sudedamosioms dalims būtina nustatyti saugumo reikalavimus, reikalingus siekiant gauti tipo patvirtinimą.

(13)

Siekiant vandenilinių transporto priemonių tipo patvirtinimo būtina nustatyti vandenilio sistemų ir jų sudedamųjų dalių įrengimo reikalavimus.

(14)

Dėl tam tikrų šio kuro savybių gelbėjimo tarnyboms gali tekti taikyti specialias vandenilinėms transporto priemonėms skirtas priemones. Todėl būtina nustatyti reikalavimus, leidžiančius aiškiai ir greitai identifikuoti tokias transporto priemones, kad gelbėjimo tarnybos žinotų, koks kuras naudojamas transporto priemonėje. Nors identifikavimo priemonės turėtų būti pritaikytos prie tikslo, reikėtų, kiek tai įmanoma, vengti sukelti visuomenės nerimą.

(15)

Taip pat yra svarbu nustatyti gamintojų įsipareigojimus imtis atitinkamų priemonių, kad būtų išvengta netinkamo vandenilinei varomai transporto priemonei kuro naudojimo.

(16)

Vandenilinės variklinės transporto priemonės rinkoje bus paklausios tik tuomet, kai degalinių infrastruktūra Europoje bus pakankama. Komisija turėtų peržiūrėti tinkamas priemones, siekdama skatinti vandeniliu varomoms transporto priemonėms skirtų degalinių tinklo kūrimą visoje Europoje.

(17)

Laikoma, kad naujoviškos mažos transporto priemonės, pagal EB tipo patvirtinimą pavadintos L kategorijos transporto priemonėmis, bus ankstyvomis vandenilio kaip kuro naudotojomis. Vandenilio naudojimas šiose transporto priemonėse reikalauja mažiau pastangų, nes techniniai reikalavimai ir reikalingos investicijos nėra tokios didelės kaip M ir N kategorijos transporto priemonių, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB II priede, atveju. Ne vėliau kaip iki 2010 m. sausio 1 d. Komisija turėtų įvertinti galimybę reglamentuoti vandenilinių L kategorijos transporto priemonių tipo patvirtinimą.

(18)

Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti vidaus rinkos veikimą nustačius bendrus techninius vandenilinėms transporto priemonėms taikomus reikalavimus, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo mąsto to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

1.

vandenilinėms po M ir N kategorijų transporto priemonėms, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB II priedo A dalyje, įskaitant tokių transporto priemonių apsaugą nuo smūgio ir elektros saugą;

2.

I priede išvardytoms vandenilio sistemų sudedamosioms dalims, kurios skirtos M ir N kategorijų variklinėms transporto priemonėms;

3.

vandenilio sistemoms, kurios skirtos M ir N kategorijų variklinėms transporto priemonėms, įskaitant naujus vandenilio laikymo ar naudojimo būdus.

a)

vandenilinė transporto priemonė – variklinė transporto priemonė, kaip variklio varymo kurą naudojanti vandenilį;

b)

varomoji sistema – vidaus degimo variklio ar kuro elementų sistema transporto priemonei varyti;

c)

vandenilio sistemos sudedamoji dalis – vandenilio bakas ir visos kitos vandenilinės transporto priemonės dalys, tiesiogiai susiliečiančios su vandeniliu, arba dalys, kurios yra vandenilio sistemos dalis;

d)

vandenilio sistema – įrenginys, kurį sudaro vandenilio sistemos sudedamosios dalys ir jungiamosios dalys, pritvirtintos prie vandenilinių transporto priemonių, išskyrus varomąsias sistemas ar pagalbinius galios įrenginius;

e)

didžiausias leidžiamasis darbinis slėgis (DLDS) – didžiausias slėgis, kurį gali patirti sudedamoji dalis ir kuriuo remiamasi nustatant nagrinėjamos sudedamosios dalies tvirtumą;

f)

vardinis darbinis slėgis (NDS) – jei tai bakas, – pastovus slėgis esant pastoviai 288 K (15 °C) temperatūrai, jei bakas pilnas, arba, jei tai yra kita sudedamoji dalis, – slėgio lygis, kuriam esant sudedamoji dalis veikia įprastiniu būdu;

g)

vidinis bakas – vandenilio bako dalis suskystintam vandeniliui, kuriame yra kriogeninio vandenilio.

a)

naudojimo stebėsenos ir valdymo sistemas;

b)

transporto priemonės sąsajų sistemas;

c)

srauto ribojimo sistemas;

d)

apsaugos nuo viršslėgio sistemas;

e)

šilumokaičio gedimo nustatymo sistemas.

a)

vandenilio sistemų sudedamosios dalys ir pačios sistemos veiktų tinkamai ir saugiai, patikimai atlaikytų elektros, mechaninio, šiluminio ar cheminio poveikio sąlygas, neatsirandant nuotėkiui ar matomiems defektams;

b)

vandenilio sistemos būtų apsaugotos nuo viršslėgio;

c)

vandenilio sistemų ir jų sudedamųjų dalių, tiesiogiai susiliečiančių su vandeniliu, naudotų medžiagų suderinamumą su vandeniliu;

d)

vandenilio sistemos ir jų sudedamosios dalys būtų patikimai atsparios numatytiems temperatūros ir slėgio svyravimams per visą numanomą jų eksploatavimo laiką;

e)

vandenilio sistemos ir jų sudedamosios dalys patikimai atlaikytų įgyvendinimo priemonėse nustatytą veikimo temperatūros amplitudę;

f)

vandenilio sistemų sudedamosios dalys būtų paženklintos taikant įgyvendinimo priemones;

g)

būtų aiškiai nurodoma vandenilio sistemų sudedamųjų dalių, turinčių kryptingą srautą, srauto kryptis;

h)

vandenilio sistemų sudedamosios dalys ir pačios sistemos įrengiamos taip, kad jas būtų galima sumontuoti laikantis VI priede nustatytų reikalavimų.

a)

EB tipo patvirtinimą šiam naujam transporto priemonių tipui dėl priežasčių, susijusių su vandenilio varomąja sistema, jei tokios transporto priemonės neatitinka šiame reglamente arba jo įgyvendinimo priemonėse nustatytų reikalavimų; ir

b)

EB tipo patvirtinimą naujiems vandenilio sistemos sudedamosios dalies ar pačios sistemos tipams, jei tokia sudedamoji dalis arba sistema neatitinka šiame reglamente arba jo įgyvendinimo priemonėse nustatytų reikalavimų.

a)

dėl priežasčių, susijusių su vandenilio varomąja sistema, naujų transporto priemonių atitikties liudijimus Direktyvos 2007/46/EB 26 straipsnio tikslais laiko negaliojančiais ir draudžia tokias transporto priemones registruoti, parduoti bei pradėti eksploatuoti, jei tokios transporto priemonės neatitinka šiame reglamente arba jo įgyvendinimo priemonėse nustatytų reikalavimų; ir

b)

draudžia registruoti, parduoti bei pradėti eksploatuoti naujas vandenilio sistemų sudedamąsias dalis ar pačias sistemas, jei tokios sudedamosios dalys arba sistemos neatitinka šiame reglamente arba jo įgyvendinimo priemonėse nustatytų reikalavimų.

a)

dėl priežasčių, susijusių su vandenilio varomąja sistema, atsisakyti suteikti naujo transporto priemonės tipo EB tipo ar nacionalinį tipo patvirtinimą arba naujo vandenilio sistemos ar jos sudedamosios dalies EB tipo patvirtinimą arba uždrausti registruoti, parduoti ar pradėti eksploatuoti naujus transporto priemonės tipus, jei tokia transporto priemonė, sudedamoji dalis ar sistema atitinka šiame reglamente ir jo įgyvendinimo priemonėse nustatytus reikalavimus; arba

b)

uždrausti registruoti, parduoti ir pradėti eksploatuoti naujas transporto priemones arba parduoti ir pradėti eksploatuoti naujas vandenilio sistemų sudedamąsias dalis ar pačias sistemas, jei tokios transporto priemonės, sudedamosios dalys ar sistemos atitinka šiame reglamente ir jo įgyvendinimo priemonėse nustatytus reikalavimus.

a)

administracines nuostatas dėl transporto priemonių EB tipo patvirtinimo, susijusio su vandenilio varomąja sistema, ir vandenilio sistemų sudedamųjų dalių bei pačių sistemų EB tipo patvirtinimo;

b)

taisykles dėl informacijos, kurią turi pateikti gamintojai 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais tipo patvirtinimo ir tikrinimo tikslais;

c)

išsamias II–V prieduose nustatytas bandymų atlikimo taisykles;

d)

išsamias taisykles, susijusias su VI priede nustatytais vandenilio sistemų sudedamųjų dalių ir pačių sistemų įrengimo reikalavimais;

e)

išsamias taisykles, susijusias su 5 straipsnyje nustatytais saugaus ir patikimo vandenilio sistemų sudedamųjų dalių ir pačių sistemų veikimo reikalavimais;

f)

išsamias ženklinimo arba kitokių priemonių, kuriomis siekiama aiškiai ir greitai identifikuoti VI priedo 16 punkte nurodytą vandenilinę transporto priemonę, taisykles.

a)

su toliau išvardytais dalykais susijusių reikalavimų paaiškinimą:

b)

kitas šiam reglamentui taikyti būtinas priemones.

a)

suklastotų deklaracijų teikimas vykstant tipo tvirtinimo procedūroms arba atšaukimo procedūroms;

b)

tipo patvirtinimo bandymo rezultatų arba eksploatacinio tinkamumo duomenų klastojimas;

c)

duomenų arba techninių specifikacijų, dėl kurių tipo patvirtinimas galėtų būti atšauktas ar panaikintas, nuslėpimas;

d)

atsisakymas suteikti galimybę gauti informaciją;

e)

išderinimo įtaisų naudojimas.

4.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 35/47

(1)

1989 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2299/89 dėl elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis kodekso (4) labai padėjo užtikrinti oro vežėjams teisingas ir nešališkas sąlygas kompiuterinėje rezervavimo sistemoje (toliau – KRS) ir taip apsaugoti vartotojų interesus.

(2)

Didelė oro linijų rezervacijų dalis vis dar atliekama naudojant KRS.

(3)

Dėl technologijų pažangos ir rinkos pokyčių galima gerokai supaprastinti teisinę sistemą suteikiant sistemos tiekėjams ir oro vežėjams daugiau laisvės derėtis dėl užsakymo mokesčių ir kainos sudėties. Taip jiems turėtų būti sudarytos sąlygos lanksčiai prisitaikyti prie kelionių agentų ir vartotojų poreikių bei reikalavimų ir veiksmingiau platinti savo transporto produktus.

(4)

Dabartinėmis rinkos sąlygomis visgi reikia palikti galioti tam tikras nuostatas dėl KRS, jei jose siūlomi transporto produktai, kad būtų galima užkirsti kelią konkurencijos pažeidimams ir užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama nešališka informacija.

(5)

Pagrindiniams vežėjams atsisakius ne jiems priklausančioms sistemoms teikti tokią pat informaciją apie tvarkaraščius, bilietų kainas ir laisvas vietas arba priimti užsakymus, padarytus naudojant tas sistemas, gali būti smarkiai iškreipta kompiuterinių rezervavimo sistemų konkurencija.

(6)

Kadangi būtina palaikyti veiksmingą konkurenciją tarp visų dalyvaujančių vežėjų ir pagrindinių vežėjų bei užtikrinti, kad tarp oro vežėjų būtų laikomasi nediskriminavimo principo neatsižvelgiant į tai, ar jie dalyvauja KRS.

(7)

Siekiant užtikrinti skaidrias ir panašias konkurencines sąlygas rinkoje, pagrindiniams vežėjams turėtų būti taikomos specifinės taisyklės.

(8)

Sistemos tiekėjai turėtų aiškiai atskirti KRS nuo bet kokios oro susisiekimo bendrovės vidaus ar kitos rūšies rezervavimo sistemos ir vengti rezervuoti platinimo įrenginius savo pagrindiniams vežėjams, kad pagrindiniai vežėjai naudodamiesi KRS neturėtų privilegijų.

(9)

Siekiant apsaugoti vartotojų interesus, pagrindiniame ekrane KRS vartotojams būtina pateikti nešališką informaciją ir užtikrinti, kad informacija apie visus dalyvaujančius vežėjus būtų vienodai prieinama neteikiant pirmenybės vienam iš dalyvaujančių vežėjų.

(10)

Nešališkai pateikiant informaciją ekrane didinamas pagrindinių vežėjų teikiamų transporto produktų skaidrumas ir vartotojų pasitikėjimas.

(11)

Sistemos tiekėjai turėtų užtikrinti, kad KRS pardavimo duomenimis nediskriminuojant galėtų naudotis visi dalyvaujantys vežėjai, o transporto paslaugų teikėjai negalėtų šiais duomenimis naudotis taip, kad netinkamai paveiktų kelionių agentūros ir vartotojo pasirinkimą.

(12)

Abonentų ir sistemos tiekėjo susitarimuose dėl rinkodaros informacijos duomenų įrašų (MITD) galėtų būti numatyta kompensavimo abonentams sistema.

(13)

Reikėtų supaprastinti informacijos apie vežimo geležinkelių transportu paslaugas ir bendras oro susisiekimo bei vežimo geležinkelių transportu paslaugas pateikimą KRS ekranuose.

(14)

Pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1008/2008 dėl bendrų oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje taisyklių (nauja redakcija) (5) oro vežėjai privalo skelbti bilietų kainas įskaičiuodami visus taikomus mokesčius, privalomuosius mokėjimus, priemokas ir rinkliavas, kurie yra neišvengiami ir numatomi. KRS ekranuose turėtų būti pateikiama informacija apie bilietų kainas nurodant tų pačių kategorijų kainas, kad kelionių agentūros galėtų tą informaciją perduoti savo klientams.

(15)

Informacija apie autobusų paslaugas, susijusias su oro transporto produktais, arba geležinkelių transporto produktus, inkorporuotus į oro transporto produktus, ateityje turėtų būti pateikta pagrindiniame KRS ekrane.

(16)

KRS ateityje turėtų būti teikiama lengvai suprantama informacija apie skrydžio metu išmetamą CO2 kiekį ir sunaudojamą kurą. Tai galėtų būti nurodyta kaip vidutinis sunaudojamo kuro kiekis vienam asmeniui litrais/100 km bei vidutinis išmetamas CO2 kiekis vienam asmeniui gramais/km ir galėtų būti palyginta su geriausiu alternatyvios kelionės traukiniu ar autobusu, trunkančios mažiau kaip penkias valandas, variantu.

(17)

Bendrijos ir trečiųjų šalių oro vežėjams turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos KRS paslaugų atžvilgiu.

(18)

Tam, kad šis reglamentas būtų taikomas teisingai, Komisijai reikėtų suteikti tinkamus vykdymo užtikrinimo įgaliojimus, įskaitant galimybę savo iniciatyva arba gavus skundą nagrinėti pažeidimus, nurodyti atitinkamoms įmonėms nutraukti tokius pažeidimus ir skirti baudas.

(19)

Komisija turėtų nuolat stebėti, kaip taikomas šis reglamentas, visų pirma, ar juo veiksmingai užkertamas kelias antikonkurencinei ir diskriminuojamajai veiklai kelionių paslaugų teikimo rinkoje, kurioje naudojama KRS, ypač dalyvaujant su sistemos tiekėjais glaudžiai susijusiems vežėjams.

(20)

Šis reglamentas neturi įtakos Sutarties 81 ir 82 straipsnių taikymui. Šiuo reglamentu papildomos bendrosios konkurencijos taisyklės, kurios ir toliau visapusiškai taikomos konkurencijos pažeidimams, pvz., antimonopolinių taisyklių pažeidimams arba piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi.

(21)

Asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis reglamentuojama 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (6). Šio reglamento nuostatomis patikslinamos ir papildomos Direktyvos 95/46/EB nuostatos, susijusios su KRS operacijomis.

(22)

Reglamentą (EEB) Nr. 2299/89 reikėtų panaikinti,

1.

transporto produktas – keleivio vežimas tarp dviejų oro uostų arba geležinkelio stočių;

2.

reguliaraus oro susisiekimo paslauga – skrydžiai, kurių kiekvienas atitinka visas toliau nurodytas charakteristikas:

3.

bilietų kainos – kainos, kurias keleiviai turi mokėti oro vežėjams, geležinkelio įmonėms, jų atstovams arba kitiems bilietų pardavėjams už tokių keleivių vežimą ir visos šių kainų taikymo sąlygos, įskaitant agentūrai pasiūlytą atlygį bei sąlygas ir kitas papildomas paslaugas;

4.

kompiuterinė rezervavimo sistema arba „KRS“– kompiuterinė sistema, kurioje yra informacija, inter alia, apie daugiau nei vieno oro vežėjo tvarkaraščius, laisvas vietas ir bilietų kainas, su įrenginiais arba be įrenginių rezervavimui atlikti arba bilietams išrašyti taip, kad abonentai galėtų pasinaudoti kai kuriomis arba visomis šiomis paslaugomis;

5.

sistemos tiekėjas – bet kuri įmonė ir jos filialai, atsakinga arba atsakingi už KRS veikimą ar KRS paslaugų rinkodarą;

6.

platinimo įrenginiai – sistemos tiekėjo siūlomi įrenginiai, kuriais teikiama informacija apie oro vežėjų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) tvarkaraščius, laisvas vietas, bilietų kainas ir susijusias paslaugas, taip pat rezervuojami ir (arba) išrašomi bilietai bei teikiamos visos kitos susijusios paslaugos;

7.

pagrindinis vežėjas – oro vežėjas arba geležinkelio įmonė (vežėjas), kuris tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su kitais kontroliuoja arba valdo dalį kapitalo ir kuris turi teisių arba atstovų sistemos tiekėjo įmonės direktorių valdyboje, stebėtojų taryboje ar kitame valdymo organe, taip pat bet kuris jam nuosavybės teise priklausantis arba jo veiksmingai kontroliuojamas oro vežėjas arba geležinkelio įmonė (vežėjas);

8.

dalies kapitalo valdymas turint juridines teises arba atstovų sistemos tiekėjo įmonės direktorių valdyboje, stebėtojų taryboje ar kitame valdymo organe – investavimas turint teisių arba atstovų sistemos tiekėjo įmonės direktorių valdyboje, stebėtojų taryboje ar kitame valdymo organe, suteikiantis galimybę vienam ar kartu su kitais turėti lemiamos įtakos sistemos tiekėjo įmonės veiklai;

9.

kontrolė – santykiai, grindžiami teisėmis, sutartimis arba bet kokiomis kitomis priemonėmis, kurios kiekviena atskirai arba suderintos, atsižvelgiant į faktines ar teisines aplinkybes, suteikia galimybę daryti lemiamą įtaką įmonei, visų pirma pasitelkus:

10.

dalyvaujantis vežėjas – oro vežėjas arba geležinkelio įmonė (vežėjas), sudaręs sutartį su sistemos tiekėju per KRS platinti transporto produktus;

11.

abonentas – asmuo arba įmonė, kuri nėra dalyvaujantis vežėjas ir pagal sutartį su sistemos tiekėju naudojasi KRS siekdama kliento vardu rezervuoti oro susisiekimo bei su juo susijusias paslaugas;

12.

pagrindinis ekranas – ekranas, kuriame pateikiami išsamūs nešališki duomenys apie tarp dviejų miestų per nurodytą laiką teikiamas transporto paslaugas;

13.

bilietas – galiojantis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė naudotis transportu, arba jo elektroninis atitikmuo, kurį išdavė arba patvirtino oro vežėjas, geležinkelio įmonė (vežėjas) arba jo įgaliotasis atstovas;

14.

kompleksinė paslauga – iš anksto parengtas, už bendrą kainą siūlomas transporto ir kitų su transportu nesusijusių paslaugų derinys;

15.

užsakymo mokestis – kaina, kurią oro vežėjai turi mokėti sistemos tiekėjams už KRS teikiamas paslaugas.

a)

į sutartį su dalyvaujančiu vežėju įtraukti nesąžiningų ir (arba) nepagrįstų sąlygų arba reikalauti vykdyti papildomas sąlygas, kurios dėl jų pobūdžio arba komercinės paskirties nesusijusios su dalyvavimu jo KRS;

b)

kelti sąlygos, kad norėdamas dalyvauti jo KRS dalyvaujantis vežėjas tuo pat metu nebūtų kitos sistemos dalyvis ar kad dalyvaujantis vežėjas negalėtų laisvai naudotis alternatyviomis rezervavimo sistemomis, pvz., savo interneto užsakymo sistema ir skambučių centrais.

4.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 35/56

(1)

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 562/2006, nustatančiame taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (2), nustatomos sąlygos, kriterijai ir išsamios taisyklės, reglamentuojančios patikrinimus sienos perėjimo punktuose ir sienos stebėjimą, įskaitant paiešką Šengeno informacinėje sistemoje.

(2)

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir keitimosi duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamento) (3) tikslas – patobulinti bendros vizų politikos įgyvendinimą. Jame taip pat nurodoma, kad VIS tikslais siekiama tiek palengvinti patikrinimus išorės sienos perėjimo punktuose, tiek palengvinti kovą su sukčiavimu.

(3)

Reglamente (EB) Nr. 767/2008 nustatyti kompetentingoms institucijoms, atliekančioms patikrinimus išorės sienos perėjimo punktuose, taikomi paieškos kriterijai ir sąlygos, susiję su teise naudotis duomenimis, siekiant patikrinti vizų turėtojų tapatybę, vizos autentiškumą ir tai, ar įvykdytos atvykimo sąlygos, bei nustatyti bet kurio asmens, kuris gali neatitikti arba nebeatitinka atvykimo, buvimo arba gyvenimo valstybių narių teritorijoje sąlygų, tapatybę.

(4)

Kadangi tik patikrinus pirštų atspaudus galima tikrai patvirtinti, kad į Šengeno erdvę atvykti pageidaujantis asmuo yra tas pats asmuo, kuriam išduota viza, turėtų būti įtvirtintas VIS naudojimas prie išorės sienų.

(5)

Siekdami patikrinti, ar įvykdytos Reglamento (EB) Nr. 562/2006 5 straipsnyje nustatytos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos ir sėkmingai atlikti savo užduotis, sienos apsaugos pareigūnai turėtų pasinaudoti visa būtina ir prieinama informacija, įskaitant duomenis, įtrauktus į VIS.

(6)

Kad nebūtų siekiama išvengti sienos perėjimo punktų, kuriuose galima naudotis VIS, ir siekiant užtikrinti visapusišką VIS veiksmingumą, atliekant patikrinimus prie išorės sienų būtina, laikantis suderintos tvarkos, naudotis VIS.

(7)

Kadangi gavus pakartotinį prašymą išduoti vizą, biometrinius duomenis būtų galima panaudoti dar kartą ir nukopijuoti juos iš pirmojo prašymo, esančio VIS, naudojimasis VIS tikrinant atvykstančius asmenis prie išorės sienų turėtų būti privalomas.

(8)

VIS naudojimas turėtų apimti sistemingą paiešką VIS naudojant vizos įklijos numerį ir tikrinant pirštų atspaudus. Vis dėlto, atsižvelgiant į galimą tokių paieškų poveikį laukimo laikui sienos perėjimo punktuose, pereinamuoju laikotarpiu nukrypstant nuo ankstesnės nuostatos turėtų būti galima griežtai apibrėžtomis aplinkybėmis atlikti paiešką VIS sistemingai netikrinant pirštų atspaudų. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šia leidžiančia nukrypti nuostata būtų naudojamasi tik tada, kai visiškai patenkinamos sąlygos, ir kad ši leidžianti nukrypti nuostata atskiruose sienos perėjimo punktuose būtų taikoma kuo trumpiau ir kuo rečiau.

(9)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 562/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(10)

Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti naudojimosi VIS prie išorės sienų taisykles, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi jų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti.

(11)

Šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažįstamų Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalyje ir išdėstytų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(12)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (4), patenkančios į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą (5) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį.

(13)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (6), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą siejant su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (7) 3 straipsniu.

(14)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame Protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (8), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą siejant su Tarybos sprendimo 2008/261/EB (9) 3 straipsniu.

(15)

Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir todėl jis nėra jai privalomas ar taikytinas. Kadangi šio reglamento pagrindą sudaro Šengeno acquis pagal Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies IV antraštinę dalį, remdamasi to protokolo 5 straipsniu, per šešis mėnesius nuo šio reglamento priėmimo dienos Danija turėtų nuspręsti, ar įgyvendins jį savo nacionalinėje teisėje.

(16)

Šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (10). Todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja jį priimant, ir jis nėra jai privalomas ar taikytinas.

(17)

Šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (11). Todėl Airija nedalyvauja jį priimant, ir jis nėra jai privalomas ar taikytinas.

(18)

Kipro atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis ar kitaip su ja susijęs, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje.

(19)

Šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis ar kitaip su ja susijęs, kaip apibrėžta 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje,

1)

Po a punkto įterpiami šie punktai:

2)

c punkto i papunkčio pabaigoje pridedamas šis sakinys:

„toks patikrinimas gali apimti informacijos paiešką VIS pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2008 18 straipsnį;“.

3)

Pridedamas šis d punktas:

4.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 35/s3