9.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/1

9.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/3

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 994/98 Komisija įgaliota pagal Sutarties 87 straipsnį paskelbti, kad, esant tam tikroms sąlygoms, pagalba mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), pagalba moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, pagalba aplinkos apsaugai, pagalba užimtumui bei mokymui ir pagalba, kuri atitinka kiekvienai valstybei narei Komisijos patvirtintą regioninės pagalbos žemėlapį, yra suderinama su bendrąja rinka ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį.

(2)

Komisija daugelyje sprendimų taikė Sutarties 87 ir 88 straipsnius ir įgijo pakankamos patirties bendriesiems suderinamumo kriterijams, kurie taikomi pagalbai MVĮ, pagalbai investicijų forma, teikiamai remiamose teritorijose ir už jų ribų, pagalbai rizikos kapitalo schemų forma ir pagalbai mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir naujovių diegimo srityje, apibrėžti, visų pirma įgyvendinant 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (3), ir įtraukus į to reglamento taikymo sritį pagalbą moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai 2004 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 364/2004, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 70/2001 (4), Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo (5) ir Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti (6) bei Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemą (7).

(3)

Komisija taip pat įgijo pakankamos patirties Sutarties 87 ir 88 straipsnius taikydama pagalbos mokymui, užimtumui, aplinkosaugai, moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir naujovių diegimui bei regioninės pagalbos tiek MVĮ, tiek didelėms įmonėms srityse, visų pirma įgyvendinant 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui (8), 2002 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2204/2002 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai, teikiamai užimtumui (9), 2006 m. spalio 24 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1628/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo nacionalinei regioninei investicinei pagalbai (10), Valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai Bendrijos sistemą (11), Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemą, 2001 m. Bendrijos rekomendacijas dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai (12), 2008 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gaires (13) ir 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gaires (14).

(4)

Atsižvelgiant į šią patirtį, būtina pritaikyti kai kurias reglamentuose (EB) Nr. 68/2001, 70/2001, 2204/2002 ir 1628/2006 nustatytas sąlygas. Siekiant supaprastinti ir užtikrinti, kad Komisija veiksmingiau kontroliuotų pagalbą, šie reglamentai turėtų būti pakeisti vienu reglamentu. Supaprastinimo tikslas turėtų būti pasiektas, be kita ko, bendrai suderinus apibrėžtis ir bendras horizontaliąsias nuostatas, išdėstytas šio reglamento I skyriuje. Siekiant užtikrinti valstybės pagalbos teisės aktų nuoseklumą, pagalbos ir pagalbos schemos apibrėžtys turėtų būti tokios pačios, kaip šių sąvokų apibrėžtys, nurodytos 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 659/1999, nustatančiame išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (15). Toks supaprastinimas yra esminis siekiant užtikrinti, kad Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija duotų rezultatų, ypač MVĮ.

(5)

Pagal šį reglamentą išimtis turėtų būti taikoma bet kokiai visas atitinkamas šio reglamento sąlygas atitinkančiai pagalbai ir bet kokiai pagalbos schemai, jeigu bet kokia pagal šią schemą teikiama individuali pagalba atitinka visas atitinkamas šio reglamento sąlygas. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir veiksmingesnę pagalbos kontrolę, bet kokia pagal šį reglamentą taikoma individualios pagalbos priemonė turėtų turėti aiškią nuorodą į II skyriaus taikomą nuostatą ir į nacionalinę teisę, kuriomis grindžiama individuali pagalba.

(6)

Siekiant kontroliuoti šio reglamento įgyvendinimą, Komisijai turėtų būti sudarytos sąlygos iš valstybių narių gauti visą reikiamą informaciją apie priemones, įgyvendintas pagal šį reglamentą. Valstybei narei per priimtiną laiką neperdavus informacijos apie šias pagalbos priemones, gali būti laikoma, kad tai požymis, jog šio reglamento sąlygų nesilaikyta. Dėl tokio sąlygų nesilaikymo Komisija gali nuspręsti, kad šis reglamentas arba atitinkama jo dalis ateityje neturėtų būti taikomas susijusiai valstybei narei ir kad apie visas paskesnes pagalbos priemones, įskaitant naujas individualios pagalbos priemones, teikiamas pagalbos schemų, kurioms anksčiau taikytas šis reglamentas, pagrindu, turi būti iš anksto pranešta Komisijai pagal Sutarties 88 straipsnį. Kai tik valstybė narė perduoda tikslią ir išsamią informaciją, Komisija turėtų leisti, kad šis reglamentas vėl būtų taikomas visa apimtimi.

(7)

Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje apibrėžtai valstybės pagalbai, kuriai netaikomas šis reglamentas, ir toliau turėtų būti taikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį. Šis reglamentas neturėtų pažeisti valstybių narių galimybės pranešti apie pagalbą, kurios tikslai atitinka šio reglamento tikslus. Tokią pagalbą Komisija vertins, visų pirma remdamasi šiame reglamente nustatytomis sąlygomis ir taikydama specialiose Komisijos priimtose gairėse arba sistemose nustatytus kriterijus, jei atitinkama pagalbos priemonė priklauso tokio konkretaus teisės akto taikymo sričiai.

(8)

Šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai eksportui arba pagalbai, kuria vietiniams gaminiams sudaromos palankesnės sąlygos nei importuotiems. Visų pirma jis neturėtų būti taikomas pagalbai, teikiamai platinimo tinklų kūrimui ir veikimui kitose šalyse finansuoti. Pagalba, teikiama dalyvavimo mugėse, tyrimų arba konsultavimo paslaugų išlaidoms, reikalingoms pateikti naują arba esamą gaminį į naują rinką padengti, paprastai neturėtų būti laikoma eksporto pagalba.

(9)

Šis reglamentas turėtų būti taikomas beveik visuose sektoriuose. Žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje pagal šį reglamentą išimtis turėtų būti taikoma tik pagalbai mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir naujovių diegimo srityje, pagalbai rizikos kapitalo forma, pagalbai mokymui ir pagalbai palankių sąlygų neturintiems bei neįgaliems darbuotojams.

(10)

Žemės ūkio sektoriuje, atsižvelgiant į specialias taisykles, taikomas pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, pagal šį reglamentą išimtis taikoma tik mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, pagalbos rizikos kapitalo forma, pagalbos mokymui, aplinkosaugos pagalbos ir pagalbos palankių sąlygų neturintiems darbuotojams bei neįgaliems darbuotojams srityse, jeigu šioms pagalbos rūšims netaikomas 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1857/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 70/2001 (16).

(11)

Atsižvelgiant į žemės ūkio ir ne žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais panašumus, šis reglamentas turėtų būti taikomas žemės ūkio produktų perdirbimui ir prekybai jais, jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos.

(12)

Nei veikla ūkyje, būtina ruošiant produktą pirmajam pardavimui, nei pirmas pardavimas perpardavėjams arba perdirbėjams šiame reglamente nėra laikomi perdirbimu arba prekyba. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nustatė, kad nuo to momento, kai Bendrija teisės aktais nustato bendrą atitinkamo žemės ūkio sektoriaus rinkos organizavimą, valstybės narės įpareigojamos nesiimti jokių priemonių, galinčių jam pakenkti arba nuo jo nukrypti. Dėl šios priežasties šio reglamento nuostatos neturėtų būti taikomos nei pagalbai, kurios dydis nustatomas pagal rinkoje įsigytų ar į ją pateiktų produktų kainą arba kiekį, nei pagalbai, kuri susieta su prievole ja dalintis su pirminiais gamintojais.

(13)

Atsižvelgiant į 2002 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1407/2002 dėl valstybės paramos anglies pramonei (17), šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai, kuria skatinama veikla anglies sektoriuje, išskyrus pagalbą mokymui, pagalbą moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai bei naujovių diegimui ir aplinkosaugos pagalbą.

(14)

Jeigu regioninės pagalbos schema siekiama regioninių tikslų, bet ši pagalba skiriama konkretiems ūkio sektoriams, schemos tikslai ir tikėtini rezultatai gali būti sektoriniai, o ne horizontalieji. Todėl regioninės pagalbos schemos, skirtos konkretiems ūkinės veiklos sektoriams, taip pat regioninė pagalba, skirta veiklai plieno sektoriuje, laivų statybos sektoriuje, kaip numatyta Komisijos komunikate dėl Valstybės pagalbos laivų statybai sistemos pratęsimo (18), ir sintetinių pluoštų sektoriuje, neturėtų būti atleidžiama nuo reikalavimo pranešti. Tačiau turizmo sektoriaus svarba valstybių narių ūkyje yra didelė ir apskritai daro labai teigiamą poveikį regioninei plėtrai. Todėl turizmo veiklai skirtos regioninės pagalbos schemos turėtų būti atleidžiamos nuo reikalavimo pranešti.

(15)

Pagalba, suteikta sunkumus patiriančioms įmonėms, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (19), turėtų būti vertinama vadovaujantis tomis gairėmis, siekiant užkirsti kelią jų apėjimui. Todėl pagalba tokioms įmonėms neturėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį. Siekiant sumažinti valstybių narių administracinę naštą, į šio reglamento taikymo sritį patenkančią pagalbą skiriant MVĮ, turėtų būti supaprastinta sunkumus patiriančios įmonės sąvokos apibrėžtis, palyginti su minėtose gairėse vartojama apibrėžtimi. Be to, prieš mažiau nei trejus metus įsisteigusios MVĮ neturėtų būti laikomos kaip patiriančios sunkumus per šį laikotarpį taikant šį reglamentą, nebent remiantis jos šalies teisės aktuose nustatytais kriterijais, jai gali būti taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra. Tokie supaprastinimai neturėtų pažeisti šių MVĮ teisės pagal minėtas gaires gauti pagalbą, kuriai netaikomas šis reglamentas, ir neturėtų pažeisti didelių įmonių vertinimo kaip sunkumus patiriančių įmonių pagal šį reglamentą, kurioms toliau visa apimtimi taikoma tose gairėse pateikta apibrėžtis.

(16)

Komisija turi užtikrinti, kad patvirtinta pagalba nekeistų prekybos sąlygų taip, jog tai prieštarautų bendrajam interesui. Todėl į šio reglamento taikymo sritį neturėtų patekti pagalba, suteikta pagalbos gavėjui, kuriam išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriame pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka. Taigi bet kokiai ad hoc pagalbai, išmokėtai tokiam gavėjui, ir bet kokiai pagalbos schemai, kurioje nėra nuostatos, pagal kurią aiškiai neįtraukiami tokie gavėjai, ir toliau taikomi pranešimo reikalavimai pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį. Minėta nuostata neturėtų paveikti pagalbos pagal schemas gavėjų, kuriems nėra išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti, teisėtų lūkesčių.

(17)

Siekiant užtikrinti nuoseklų Bendrijos valstybės pagalbos taisyklių taikymą, taip pat siekiant supaprastinti administravimą, reikėtų suderinti atitinkamų įvairių rūšių pagalbos, kuriai taikomas šis reglamentas, sąvokų apibrėžtis.

(18)

Apskaičiuojant pagalbos intensyvumą, visi naudojami skaičiai turėtų būti imami iki bet kokio mokesčių ar kitų rinkliavų išskaičiavimo. Apskaičiuojant pagalbos intensyvumą, pagalba, išmokama dalimis, turėtų būti diskontuojama pagal jos vertę suteikimo metu. Diskontuojant ir apskaičiuojant ne subsidijos forma teikiamos pagalbos dydį, naudojama suteikiant pagalbą taikyta orientacinė palūkanų norma, nustatyta Komisijos komunikate dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (20).

(19)

Tais atvejais, kai pagalba suteikiama atleidžiant nuo ateityje mokėtinų mokesčių arba juos sumažinant, su sąlyga, kad laikomasi tam tikro pagalbos intensyvumo, išreikšto bendruoju subsidijos ekvivalentu, pagalbos dalys turėtų būti diskontuojamos, remiantis orientacinėmis palūkanų normomis, taikytinomis įvairiu metu, kai įsigalioja mokesčių lengvatos. Atleidžiant nuo ateityje mokėtinų mokesčių arba juos sumažinant, taikytina orientacinė palūkanų norma ir tiksli pagalbos dalių suma gali būti iš anksto nežinoma. Tokiu atveju valstybės narės, neviršydamos taikomo pagalbos intensyvumo, turėtų iš anksto nustatyti diskontuotos pagalbos vertės viršutiniąją ribą. Vėliau, sužinojus pagalbos dalies sumą tam tikrais metais, diskontuoti galima remiantis tuo metu taikomomis orientacinėmis palūkanų normomis. Kiekvienos pagalbos dalies diskontuota vertė turėtų būti išskaičiuota iš bendros didžiausios sumos.

(20)

Siekiant skaidrumo, vienodų sąlygų ir veiksmingos kontrolės, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik skaidriai pagalbai. Skaidri pagalba – pagalba, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai ex ante apskaičiuoti, neatlikus rizikos vertinimo. Pagalba, kurią sudaro paskolos, turėtų būti laikoma skaidria, kai bendrasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuotas remiantis orientacine palūkanų norma, nustatyta Komisijos komunikate dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo. Pagalba, kurią sudaro fiskalinės priemonės, turėtų būti laikoma skaidria tada, kai pagal priemonę yra nustatyta viršutinė riba, kuria užtikrinama, kad nebūtų viršijama taikytina ribinė vertė. Į aplinkos apsaugos mokesčių lengvatas, kurioms pagal šį reglamentą netaikoma atskiro pranešimo riba, nebūtina įtraukti viršutinės ribos, kad priemonė būtų laikoma skaidria.

(21)

Pagalba, kurią sudaro garantijų schemos, turėtų būti laikoma skaidria, jeigu bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodika buvo patvirtinta apie ją pranešus Komisijai, o regioninės investicinės pagalbos atveju – taip pat, jeigu Komisija patvirtino tokią metodiką po to, kai buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 1628/2006. Komisija nagrinės tokius pranešimus, remdamasi Komisijos pranešimu dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (21). Pagalba, kurią sudaro garantijų schemos, taip pat turėtų būti laikoma skaidria, kai pagalbos gavėjas yra MVĮ, o bendrasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuotas remiantis „saugaus uosto“ priemokomis, nurodytomis minėto pranešimo 3.3 ir 3.5 punktuose.

(22)

Atsižvelgiant į tai, kad sunku apskaičiuoti grąžintino avanso forma teikiamos pagalbos subsidijos ekvivalentą, tokiai pagalbai šis reglamentas turėtų būti taikomas tik tuomet, jei bendra grąžintino avanso suma yra mažesnė už šiame reglamente numatytą taikytiną atskiro pranešimo ribą ir didžiausią pagalbos intensyvumą.

(23)

Dėl padidėjusios konkurencijos iškraipymo rizikos dideles pagalbos sumas Komisija turėtų ir toliau vertinti individualiai. Todėl reikėtų nustatyti kiekvienos rūšies pagalbos, kuriai taikomas šis reglamentas, ribas, atsižvelgiant į tokios pagalbos rūšį ir jos galimą poveikį konkurencijai. Bet kokiai pagalbai, suteiktai peržengiant tas ribas, taikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį.

(24)

Siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų proporcinga ir neviršytų reikiamo dydžio, pagalbos ribos, jei įmanoma, turėtų būti išreiškiamos pagalbos intensyvumu, nustatytu tinkamoms finansuoti išlaidoms. Kadangi riba nustatoma pagal pagalbos, kurios tinkamas finansuoti išlaidas sunku nustatyti, formą, rizikos kapitalo forma teikiamos pagalbos riba turėtų būti išreiškiama didžiausia pagalbos suma.

(25)

Atsižvelgiant į Komisijos patirtį, pagalbos intensyvumu ar pagalbos suma išreiškiamos ribos turėtų būti tokio lygio, kad būtų tinkama pusiausvyra tarp konkurencijos iškraipymo remiamame sektoriuje mažinimo ir rinkos trūkumų ar sanglaudos problemų sprendimo. Regioninei investicinei pagalbai tokia riba turėtų būti nustatoma, atsižvelgiant į leistiną pagalbos intensyvumą pagal regioninės pagalbos žemėlapius.

(26)

Siekiant nustatyti, ar laikomasi šiame reglamente nustatytų atskiro pranešimo ribų ir didžiausio pagalbos intensyvumo, reikėtų atsižvelgti į bendrą remiamai veiklai ar projektui valstybės skiriamą paramos sumą, neatsižvelgiant į tai, ar tokia parama finansuojama iš vietos, regioninių, nacionalinių ar Bendrijos šaltinių.

(27)

Be to, šiame reglamente turėtų būti nurodytos aplinkybės, kuriomis galima sumuoti įvairių rūšių pagalbą, kuriai taikomas šis reglamentas. Pagalbą, kuriai taikomas šis reglamentas, sumuojant su valstybės pagalba, kuriai šis reglamentas netaikomas, turėtų būti atsižvelgiama į Komisijos sprendimą, kuriuo patvirtinama pagalba, kuriai šis reglamentas netaikomas, ir į valstybės pagalbos taisykles, kuriomis šis sprendimas grindžiamas. Specialios nuostatos turėtų būti taikomos sumuojant neįgaliems darbuotojams skirtą pagalbą ir kitų rūšių pagalbą, būtent investicinę pagalbą, kuri gali būti apskaičiuota remiantis susijusiomis darbo užmokesčio išlaidomis. Šiame reglamente taip pat turėtų būti numatyta nuostata dėl pagalbos priemonių su finansuoti tinkamomis išlaidomis, kurias galima nustatyti, ir pagalbos priemonių, kurių finansuoti tinkamų išlaidų negalima nustatyti, sumavimo.

(28)

Siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų būtina ir skatintų toliau plėtoti tam tikrą veiklą ar projektus, šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai veiklai, kurią gavėjas jau vykdo įprastomis rinkos sąlygomis. Bet kokios pagalbos MVĮ, kuriai taikoma šis reglamentas, atveju turėtų būti laikoma, kad tokia paskata egzistuoja jei, prieš pradėdama veiklą, susijusią su remiamo projekto ar veiklos įgyvendinimu, MVĮ pateikia paraišką valstybei narei. Pagalbos, teikiamos MVĮ rizikos kapitalo forma sąlygomis, nurodytomis šiame reglamente, visų pirma dėl kiekvienai tikslinei įmonei skiriamų investicijų dalių dydžio, privačių investuotojų dalyvavimo lygmens, įmonės dydžio nustatymo ir finansavimo tam tikrame įmonės veiklos etape, užtikrinama, kad rizikos kapitalo priemonė turės skatinamąjį poveikį.

(29)

Skirdamos bet kokią pagalbą, kuriai taikomas šis reglamentas, gavėjui, kuris yra didelė įmonė, be MVĮ taikomų sąlygų valstybės narės turėtų įsitikinti, kad gavėjas vidiniame dokumente išanalizavo savo pajėgumą įgyvendinti remiamą projektą ar veiklą tuo atveju, jeigu jam bus suteikta pagalba, ir tuo atveju, jei tokia pagalba nebus suteikta. Valstybė narė turėtų patikrinti, ar minėtame vidiniame dokumente patvirtinama, kad iš esmės padidėja projekto ir (arba) veiklos apimtis arba mastas, kad iš esmės padidėja bendra suma, kurią pagalbos gavėjas išleidžia subsidijuojam projektui arba veiklai, arba kad iš esmės paspartėja susijusio projekto ir (arba) veiklos užbaigimas. Regioninės pagalbos atveju skatinamasis poveikis taip pat gali būti nustatytas remiantis tuo, kad investicinis projektas nebūtų buvęs įgyvendintas atitinkamame remiamame regione, jeigu pagalba nebūtų buvusi skirta.

(30)

Pagalbos palankių sąlygų neturintiems ar neįgaliems darbuotojams atveju skatinamasis poveikis turėtų reikšti tai, kad dėl pagalbos priemonės grynasis palankių sąlygų neturinčių ar neįgalių darbuotojų, įdarbintų atitinkamoje įmonėje, skaičius didėja arba dėl neįgaliems darbuotojams skirtų patalpų arba įrangos patiriamos papildomos išlaidos. Jeigu pagalbos neįgalių darbuotojų įdarbinimui darbo užmokesčio subsidijų forma gavėjas jau gavo pagalbą neįgalių darbuotojų įdarbinimui, kuri atitiko Reglamento (EB) Nr. 2204/2002 sąlygas arba kurią atskirai patvirtino Komisija, šio reglamento tikslu bus laikoma, kad grynojo įdarbintų neįgaliųjų darbuotojų skaičiaus padidėjimo sąlyga, kuri buvo tenkinta ankstesnių priemonių atveju, ir toliau yra tenkinama.

(31)

Pagalbai, kurią sudaro fiskalinės priemonės, turėtų būti taikomos specialios skatinamojo poveikio sąlygos atsižvelgiant į tai, kad fiskalinės priemonės, palyginti su kitų rūšių pagalba, teikiamos skirtinga tvarka. 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (22), sąlygas tenkinančios aplinkos apsaugos mokesčių lengvatos, patenkančios į šio reglamento taikymo sritį, turėtų būti laikomos turinčiomis skatinamąjį poveikį atsižvelgiant į tai, kad sumažinti mokesčiai padeda bent jau netiesiogiai gerinti aplinkos apsaugą, nes leidžiama priimti arba toliau taikyti atitinkamą bendrą mokesčių schemą, kuria įmonės, mokančios aplinkos apsaugos mokesčius, skatinamos mažinti taršos lygmenį.

(32)

Be to, kadangi tokios didelei įmonei suteiktos ad hoc pagalbos skatinamąjį poveikį sunku įvertinti, tokios formos pagalbai šis reglamentas neturėtų būti taikomas. Komisija išanalizuos, ar, remiantis taikomose gairėse, sistemose ar kitose Bendrijos priemonėse nustatytais kriterijais, egzistuoja toks skatinamasis pranešimo apie pagalbą poveikis.

(33)

Siekiant užtikrinti skaidrumą ir veiksmingą kontrolę pagal Reglamento (EB) Nr. 994/98 3 straipsnį, reikia sukurti standartinę formą, kurią valstybės narės naudotų teikdamos Komisijai informacijos santrauką, kai pagal šį reglamentą įgyvendinama pagalbos schema ar ad hoc pagalba. Informacijos santraukos forma turėtų būti naudojama skelbiant priemones Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir internete. Informacijos santrauka turėtų būti siunčiama Komisijai elektroniniu būdu, naudojantis nustatyta kompiuterine programa. Atitinkama valstybė narė visą tokios pagalbos priemonės tekstą turėtų paskelbti internete. Ad hoc pagalbos priemonių atveju komercinės paslaptys galėtų būti ištrintos. Tačiau pagalbos gavėjo pavadinimas ir pagalbos suma neturėtų būti laikoma komercine paslaptimi. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad toks tekstas būtų prieinamas internete per visą pagalbos priemonės galiojimo laikotarpį. Išskyrus pagalbą fiskalinių priemonių forma, pagalbos skyrimo akte taip pat turėtų būti nuoroda į konkrečią (-ias) šio reglamento II skyriaus nuostatą (-as), susijusią (-ias) su tokiu aktu.

(34)

Siekdama užtikrinti skaidrumą ir veiksmingą kontrolę, Komisija turėtų nustatyti specialius metinių ataskaitų, kurias valstybės narės turi pateikti Komisijai, formos ir turinio reikalavimus. Be to, reikia nustatyti pagalbos schemų ir individualios pagalbos, kurioms pagal šį reglamentą taikoma išimtis, bylų saugojimo valstybėse narėse taisykles, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 659/1999 15 straipsnio nuostatas.

(35)

Reikia nustatyti kitas sąlygas, kurios turėtų būti taikomos kiekvienai pagalbos priemonei, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis. Atsižvelgiant į Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a ir c punktus, tokia pagalba turėtų būti proporcinga rinkos trūkumams ar kliūtims, kurias reikia nugalėti, kad pagalba atitiktų Bendrijos interesą. Todėl tikslinga į šio reglamento taikymo sritį įtraukti tik pagalbą tam tikroms investicijoms į materialųjį ir nematerialųjį turtą. Atsižvelgiant į perteklinius Bendrijos pajėgumus ir tam tikras konkurencijos iškraipymo problemas krovinių vežimo keliais ir oro transporto sektoriuose, įmonių, kurių pagrindinė ūkinė veikla yra šiuose transporto sektoriuose, išlaidos transporto priemonėms ir įrangai neturėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti investicinėmis išlaidomis. Specialios nuostatos galioja materialaus turto apibrėžimui, kai teikiama aplinkosaugos pagalba.

(36)

Laikantis principų, reglamentuojančių pagalbą, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, pagalba turėtų būti laikoma suteikta tuo metu, kai gavėjas pagal nacionalinį teisinį režimą įgyja juridinę teisę gauti tokią pagalbą.

(37)

Siekiant, kad investicijų kapitalo veiksniui nebūtų sudarytos palankesnės sąlygos negu darbo veiksniui, būtina numatyti galimybę vertinti investicinę pagalbą MVĮ ir regioninę pagalbą, remiantis investicijoms skirtomis išlaidomis arba išlaidomis naujoms darbo vietoms, tiesiogiai susijusioms su investicinio projekto vykdymu.

(38)

Aplinkosaugos pagalbos mokesčių lengvatų forma schemos, pagalba palankių sąlygų neturintiems darbuotojams, regioninė investicinė pagalba, pagalba įsteigtoms naujoms mažosioms įmonėms, pagalba moterų įsteigtoms naujoms mažosioms įmonėms arba pagalba rizikos kapitalo forma, teikiama gavėjui ad hoc pagrindu, gali labai paveikti konkurenciją atitinkamoje rinkoje, nes gavėjui sudaro palankesnes sąlygas, nei tokios pagalbos negavusioms įmonėms. Kadangi suteikiama vienai įmonei, ad hoc pagalba greičiausiai daro tik nedidelį teigiamą struktūrinį poveikį aplinkai, neįgalių ir palankių sąlygų neturinčių darbuotojų užimtumui, regioninei sanglaudai ar rizikos kapitalo rinkos trūkumams. Dėl šios priežasties tokių rūšių pagalbos priemonėms pagal šį reglamentą turėtų būti taikoma išimtis, o apie ad hoc pagalbą turėtų būti pranešta Komisijai. Tačiau pagal šį reglamentą išimtis turėtų būti taikoma ad hoc regioninei pagalbai, kai tokia ad hoc pagalba papildo pagal regioninės investicinės pagalbos schemą suteiktą pagalbą, o didžiausia ad hoc dalis sudaro 50 % visos pagalbos investicijoms.

(39)

Šio reglamento nuostatos dėl MVĮ teikiamos investicinės pagalbos ir pagalbos užimtumui neturėtų numatyti, kaip tai buvo Reglamente (EB) Nr. 70/2001, jokios galimybės padidinti didžiausią pagalbos intensyvumą, skiriant regioninį priedą. Vis dėlto didžiausią pagalbos intensyvumą, nustatytą regioninę investicinę pagalbą reglamentuojančiose nuostatose, turėtų būti galima skirti taip pat MVĮ, jei laikomasi regioninės investicinės pagalbos ir pagalbos užimtumui suteikimo sąlygų. Taip pat ir su investicine pagalba aplinkosaugai susijusios nuostatos neturėtų numatyti galimybės padidinti didžiausią pagalbos intensyvumą, skiriant regioninį priedą. Taip pat turėtų būti galima regioninę investicinę pagalbą reglamentuojančiose nuostatose numatytą didžiausią pagalbos intensyvumą taikyti projektams, turintiems teigiamą poveikį aplinkai, jei laikomasi regioninės investicinės pagalbos teikimo sąlygų.

(40)

Kadangi sprendžiamos palankių sąlygų neturinčių regionų problemos, nacionaline regionine pagalba skatinama valstybių narių ir visos Bendrijos ekonominė, socialinė bei teritorinė sanglauda. Nacionalinės regioninės pagalbos tikslas – padėti tvariam daugelio palankių sąlygų neturinčių regionų vystymuisi, teikiant paramą investicijoms ir kuriant darbo vietas. Skatinamas naujų įmonių steigimas, esamų įmonių išplėtimas, įmonės produkcijos diversifikavimas pradedant gaminti naujus papildomus produktus arba esamos įmonės bendro gamybos proceso esminis pakeitimas.

(41)

Siekiant, kad dideli regioniniai investiciniai projektai nebūtų dirbtinai dalijami į mažesnius projektus ir taip būtų išvengta ribinių sumų, apie kurias pagal šį reglamentą reikia pranešti, tais atvejais, kai ta pati įmonė ar įmonės investicijas įgyvendina per trejus metus ir šias investicijas sudaro ekonomiškai nedalus ilgalaikis turtas, didelis investicinis projektas turėtų būti laikomas vienu investiciniu projektu. Siekdamos įvertinti, ar investicijos yra ekonomiškai nedalios, valstybės narės turėtų atsižvelgti į technines, funkcines bei strategines sąsajas ir į tiesioginį geografinį artumą. Ekonominis nedalumas turėtų būti vertinamas neatsižvelgiant į nuosavybę. Tai reiškia, kad, siekiant nustatyti, ar didelis investicinis projektas sudaro vieną investicinį projektą, vertinimas turėtų būti toks pat, neatsižvelgiant į tai, ar projektą įgyvendino viena įmonė, ar investicines išlaidas dalijasi daugiau nei viena įmonė, ar daugiau tame pačiame investiciniame projekte dalyvaujančių įmonių patiria su atskiromis investicijomis susijusias išlaidas (pavyzdžiui, bendrosios įmonės atveju).

(42)

Skirtingai nuo regioninės pagalbos, kuri turėtų teikiama tik remiamose teritorijose, MVĮ teikiamą investicinę pagalbą ir pagalbą užimtumui turėtų būti galima teikti ir remiamose, ir neremiamose teritorijose. Taigi valstybės narės remiamose teritorijose turėtų galėti teikti investicinę pagalbą, jei laikosi visų regioninei investicinei pagalbai ir pagalbai užimtumui nustatytų sąlygų arba visų sąlygų, nustatytų MVĮ investicinei pagalbai ir užimtumo pagalbai.

(43)

Remiamų regionų ekonominiam vystymuisi trukdo palyginti žemas verslumo lygis ir mažesnis nei vidutinis steigiamų įmonių skaičius. Todėl būtina į šio reglamento taikymo sritį įtraukti pagalbą, kurią būtų galima suteikti papildomai prie regioninės investicinės pagalbos, siekiant paskatinti remtinose teritorijose steigti įmones ir mažųjų įmonių plėtrą ankstyvojoje stadijoje. Siekiant užtikrinti, kad tokia pagalba įsteigtoms įmonėms remiamuose regionuose būtų tikslinga, šios rūšies pagalbą reikia skirstyti atsižvelgiant į kiekvieno regiono sunkumus. Be to, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų nepriimtinos rizikos, įskaitant riziką išstumti esančias įmones, pagalba turėtų būti teikiama tik mažosioms įmonėms, ribota ir palaipsniui mažinama. Pagalbos teikimas tik įsteigtoms naujoms mažosioms įmonėms arba moterų įsteigtoms naujoms įmonėms gali paskatinti mažąsias įmones užsidaryti ir vėl atsidaryti, taip siekiant gauti tokios rūšies pagalbą. Valstybės narės turėtų žinoti, kad tokia rizika egzistuoja, ir sudaryti pagalbos schemas taip, kad būtų išvengta šios problemos, pavyzdžiui, apribojant neseniai uždarytų įmonių savininkų paraiškų priėmimą.

(44)

Bendrijos ekonominį vystymąsi gali stabdyti nepalankioje padėtyje esančios, kaip antai turinčios sunkumų gauti finansavimą, tam tikros kategorijos gyventojų žemas verslumo lygis. Komisija persvarstė rinkos trūkumo galimybę atsižvelgdama į asmenų kategorijų įvairovę, ir gali daryti išvadą, kad moterų steigiamų įmonių skaičius, palyginti su vyrų, yra vidutiniškai mažesnis. Tai, be kita ko, patvirtina Eurostato statistiniai duomenys. Todėl būtina į šio reglamento taikymo sritį įtraukti pagalbą, kuria sudaromos paskatos moterims verslininkėms steigti įmones, kad būtų pašalinti konkretūs rinkos trūkumai, su kuriais susiduria moterys, visų pirma sunkumai gauti finansavimą. Moterims taip pat kyla tam tikrų sunkumų, susijusių su patiriamomis šeimos narių priežiūros išlaidomis. Tokia pagalba turėtų leisti pasiekti realią, o ne formalią moterų ir vyrų lygybę, de facto sumažinant nelygybę verslumo srityje, laikantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintų reikalavimų. Pasibaigus šio reglamento galiojimo laikui, Komisija turės persvarstyti, ar šios išimties apimtis ir susijusių pagalbos gavėjų kategorijos tebėra pagrįstos.

(45)

Tvari plėtra kartu su konkurencingumu ir energijos tiekimo patikimumu yra vienas iš pagrindinių Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos ramsčių. Be to, tvari plėtra yra pagrįsta aukšto lygio aplinkos apsauga ir jos kokybės gerinimu. Skatinant aplinkos tvarumą ir kovojant su klimato kaita taip pat didėja energijos tiekimo patikimumas ir užtikrinamas Europos ekonomikos konkurencingumas bei įperkamos energijos tiekimas. Aplinkos apsaugos srityje dažnai susiduriama su rinkos trūkumais, pasireiškiančiais neigiamų išorės veiksnių forma. Įprastomis rinkos sąlygomis įmonės gali neturėti paskatos mažinti taršą, nes dėl tokio mažinimo gali padidėti jų išlaidos. Jei įmonės neįpareigojamos taršos išlaidų įskaičiuoti į gamybos, jos tenka visai visuomenei. Aplinkosaugos išlaidų įskaičiavimas į gamybos išlaidas gali būti užtikrinamas reglamentuojant aplinkosaugą arba taikant aplinkos apsaugos mokesčius. Tai, kad Bendrijos lygiu nevisiškai suderinti aplinkosaugos standartai, sukuria nevienodas sąlygas. Be to, aukštesnis aplinkos apsaugos lygis gali būti pasiektas imantis iniciatyvų, kuriomis sudaromos sąlygos laikytis griežtesnių standartų, nei Bendrijos numatytieji, o tai gali pakenkti konkurencinei susijusių įmonių padėčiai.

(46)

Atsižvelgiant į pakankamą patirtį taikant Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gaires, investicinei pagalbai įmonėms, taikančioms griežtesnius standartus nei Bendrijos nustatytieji arba gerinančioms aplinkos apsaugą, jeigu Bendrijos standartų nėra, pagalbai transporto priemonėms, kurioms taikomi griežtesni standartai nei Bendrijos nustatytieji arba gerinančioms aplinkos apsaugą, jeigu Bendrijos standartų nėra, įsigyti, pagalbai MVĮ, skirtai iš anksto prisitaikyti prie būsimų Bendrijos standartų, aplinkosaugos pagalbai investicijoms į energiją taupančias priemones, aplinkosaugos pagalbai investicijoms į labai veiksmingą bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą, aplinkosaugos pagalbai investicijoms, kuriomis skatinamas energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas, įskaitant investicinę pagalbą, susijusią su tvariu kuru, pagalbai aplinkosaugos tyrimams atlikti ir tam tikrai pagalbai aplinkos apsaugos mokesčių lengvatų forma neturėtų būti taikomas pranešimo reikalavimas.

(47)

Į šio reglamento taikymo sritį įtraukta pagalba mokesčių lengvatų forma, kuria skatinama aplinkos apsauga, turėtų būti teikiama ne ilgiau kaip 10 metų, kaip nurodyta Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairėse. Pasibaigus šiam laikotarpiui valstybės narės turėtų iš naujo vertinti tokių susijusių mokesčių lengvatų tinkamumą. Tai neturėtų atimti galimybės valstybėms narėms, atlikusioms tokį vertinimą, iš naujo pagal šį reglamentą priimti tokias pačias arba panašias priemones.

(48)

Teisingas papildomų investicijų ar gamybos išlaidų, reikalingų aplinkosaugai užtikrinti, apskaičiavimas yra labai svarbus nustatant, ar pagalba suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalimi. Kaip nurodyta Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairėse, tinkamos finansuoti išlaidos gali būti sudaryti tik papildomos investicinės išlaidos, kurios būtinos aukštesniam aplinkos apsaugos lygiui užtikrinti.

(49)

Atsižvelgiant į problemas, kurių gali iškilti, visų pirma dėl grynosios naudos, gaunamos iš papildomų investicijų, išskaitymo, reikėtų numatyti supaprastintą papildomų investicijų išlaidų apskaičiavimo metodą. Todėl pagal šį reglamentą tokios išlaidos turėtų būti apskaičiuojamos neatsižvelgiant į veiklos pelną, išlaidų sumažinimą ar papildomą šalutinę produkciją, taip pat neatsižvelgiant į veiklos išlaidas, susidarančias per investicijų įgyvendinimo laiką. Todėl šiame reglamente nustatytas skirtingų rūšių investicinės pagalbos aplinkos apsaugai didžiausias intensyvumas yra nuolat mažintas, palyginti su Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairėse nustatytu didžiausiu pagalbos intensyvumu.

(50)

Aplinkosaugos pagalbos investicijoms į energijos taupymo priemones srityje tikslinga valstybėms narėms leisti pasirinkti supaprastintą skaičiavimo metodą arba visų išlaidų skaičiavimo metodą, tolygų nustatytajam Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairėse. Taikant visų išlaidų skaičiavimo metodą iškilus konkretiems sunkumams, visų išlaidų skaičiavimą turėtų patvirtinti išorės auditorius.

(51)

Kalbant apie aplinkosaugos pagalbą investicijoms į bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą ir aplinkosaugos pagalbą investicijoms, kuriomis skatinami atsinaujinantys energijos šaltiniai, pagal šį reglamentą papildomos išlaidos turėtų būti apskaičiuojamos neatsižvelgiant į kitas tokioms pat tinkamoms finansuoti išlaidoms skiriamas paramos priemones, išskyrus kitą investicinę pagalbą aplinkosaugai.

(52)

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad su hidroelektrinėmis susijusių investicijų poveikis aplinkai gali būti dvejopas. Iš tikrųjų hidroelektrinės gali išmesti mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tačiau tokios elektrinės taip pat gali neigiamai paveikti, pavyzdžiui, vandens sistemas ir biologinę įvairovę.

(53)

Siekiant panaikinti skirtumus, dėl kurių gali būti iškraipyta konkurencija, ir palengvinti įvairių MVĮ skirtų Bendrijos ir nacionalinių iniciatyvų koordinavimą, taip pat siekiant administravimo aiškumo ir teisinio tikrumo, šiame reglamente MVĮ apibrėžtis turėtų būti pagrįsta apibrėžtimi, pateikta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB dėl mikro, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (23).

(54)

MVĮ atlieka lemiamą vaidmenį kuriant darbo vietas, bendresne prasme, jos padeda užtikrinti socialinį stabilumą ir ekonomikos pažangą. Tačiau jų plėtrą gali riboti rinkos trūkumai, dėl kurių MVĮ susiduria su būdingomis kliūtimis. Dažnai MVĮ sunku gauti kapitalo, rizikos kapitalo arba paskolų, nes kai kuriose finansinėse rinkose nemėgstama rizikuoti ir įmonėms gali pasiūlyti tik ribotas garantijas. Be to, dėl ribotų išteklių įmonės dažnai negali gauti informacijos, ypač informacijos apie naujas technologijas ir potencialias rinkas. Siekiant palengvinti MVĮ ūkinės veiklos vystymą, šiame reglamente turėtų būti numatytos išimtys tam tikrų rūšių pagalbai, kai ji teikiama MVĮ. Todėl pateisinama tokiai pagalbai netaikyti išankstinio pranešimo reikalavimo ir tik šio reglamento taikymo tikslu laikyti, kad tuo atveju, kai pagalbos gavėjas atitinka MVĮ apibrėžtį, pateiktą šiame reglamente, galima prielaida, kad tokios MVĮ plėtrą (jei pagalbos suma neviršija taikomos ribos, nuo kurios apie pagalbą reikia pranešti) riboja MVĮ būdingos kliūtys, kurias sukelia rinkos nepakankamumas.

(55)

Atsižvelgiant į mažųjų ir vidutinių įmonių skirtumus, turėtų būti nustatytas skirtingas pagrindinis pagalbos intensyvumas ir skirtingi priedai mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Rinkos trūkumai, bendrai veikiantys MVĮ galimybes, įskaitant galimybes gauti finansavimą, sukelia dar daugiau kliūčių mažųjų įmonių, palyginti su vidutinėmis, plėtrai.

(56)

Remiantis patirtimi, įgyta taikant Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti, akivaizdu, kad Bendrijoje yra konkrečių rizikos kapitalo rinkos trūkumų, susijusių su tam tikrų rūšių investicijomis tam tikrais įmonių plėtros etapais. Tokie rinkos trūkumai atsiranda dėl netobulo rizikos kapitalo pasiūlos ir paklausos derinimo. Dėl to rinkoje siūlomo rizikos kapitalo lygis yra pernelyg žemas ir, nepaisant vertingo verslo modelio ir plėtros perspektyvų, įmonės negauna finansavimo. Pagrindinis rinkos trūkumų šaltinis, susijęs su rizikos kapitalo rinkomis, kuris veikia MVĮ galimybes gauti lėšų ir kuris gali pateisinti valstybės įsikišimą, yra nepakankama arba asimetrinė informacija. Todėl tam tikromis sąlygomis reikalavimas pranešti neturėtų būti taikomas rizikos kapitalo schemoms, kurios veikia kaip komerciniu pagrindu valdomi investiciniai fondai, kuriuose pakankamą dalį lėšų teikia privatūs investuotojai privataus kapitalo, kuriuo skatinamos pelną duodančios rizikos kapitalo priemonės, skiriamos tikslinėms įmonėms, forma. Sąlygos, kad investiciniai fondai būtų valdomi komerciniu pagrindu, o rizikos kapitalo priemonės būtų pelningos, neturėtų trukdyti investiciniams fondams orientuoti savo veiklą į tam tikrus rinkos segmentus, kaip antai moterų įsteigtas įmones. Šis reglamentas neturėtų turėti įtakos Europos investicinio fondo ir Europos investicinio banko statusui, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl rizikos kapitalo.

(57)

Pagalba moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir naujovių diegimui gali prisidėti prie ūkio augimo, konkurencingumo stiprinimo ir užimtumo didinimo. Remiantis patirtimi, įgyta taikant Reglamentą (EB) Nr. 364/2004, Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai programą ir Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemą, akivaizdu, kad, atsižvelgiant ir į MVĮ, ir į didelių įmonių turimus mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pajėgumus, rinkos trūkumai gali neleisti rinkoje pasiekti geriausių rezultatų ir rezultatai gali būti nepakankami. Tokie nepakankami rezultatai paprastai yra susiję su teigiamais išorės veiksniais ir (arba) žinių skleidimu, viešosiomis gėrybėmis arba žinių skleidimu, nepakankama bei asimetrine informacija ir koordinavimo bei tinklo sutrikimais.

(58)

Pagalba moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir naujovių diegimui yra labai svarbi, ypač MVĮ, nes vienas iš struktūrinių MVĮ trūkumų yra sunkiau prieinami nauji technologijų patobulinimai, technologijų perdavimas ar labai kvalifikuoti darbuotojai. Todėl tam tikromis sąlygomis pagalbai, skirtai mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektams, pagalbai, skirtai techninių galimybių studijoms, ir pagalbai, skirtai MVĮ išlaidoms, susijusioms su pramoninės nuosavybės teisėmis, padengti, taip pat pagalbai įsteigtoms mažosioms novatoriškoms įmonėms, pagalbai naujovių diegimo konsultacinėms paslaugoms ir naujovių diegimo paramos paslaugoms, pagalbai įdarbinant aukštos kvalifikacijos darbuotojus neturėtų būti taikomas išankstinio pranešimo reikalavimas.

(59)

Kalbant apie pagalbą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektams, remiama mokslinių tyrimų projekto dalis turėtų visiškai atitikti fundamentinių tyrimų, pramoninių tyrimų ar bandomosios taikomosios veiklos kategorijas. Kai projektas apima įvairias užduotis, turėtų būti nurodyta, kokiai fundamentinių tyrimų, pramoninių tyrimų arba bandomosios taikomosios veiklos kategorijai priskiriama kiekviena tokia užduotis, arba reikia nurodyti, kad ji nepriskiriama nė vienai iš šių kategorijų. Toks skirstymas nebūtinai turi būti atliekamas pagal chronologinį metodą, po tam tikro laiko nuo fundamentinių tyrimų nuosekliai pereinant prie rinkai artimesnės veiklos. Todėl tam tikrą vėlesniu projekto etapu atliktą užduotį galima klasifikuoti kaip pramoninį tyrimą. Taip pat ir bet kuri veikla, atlikta ankstesniu projekto etapu, gali būti priskiriama bandomajai taikomajai veiklai.

(60)

Žemės ūkio sektoriuje tam tikrai pagalbai moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai turėtų būti taikoma išimtis, jei laikomasi sąlygų, panašių į nustatytąsias specialiosiose nuostatose žemės ūkio sektoriui Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir naujovių diegimui sistemoje. Jei tų specialiųjų sąlygų nesilaikoma, reikėtų numatyti, kad pagalbai gali būti taikoma išimtis, jei laikomasi šio reglamento bendrosiose nuostatose dėl mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros nustatytų sąlygų.

(61)

Pagrindinis Bendrijos ir jos valstybių narių ekonominės bei socialinės politikos tikslas – palankių sąlygų neturinčių ir neįgalių darbuotojų mokymo bei įdarbinimo skatinimas ir papildomų išlaidų, patiriamų dėl neįgalių darbuotojų užimtumo, kompensavimas.

(62)

Mokymas dažniausiai turi teigiamą išorinį poveikį visai visuomenei, kadangi dėl to atsiranda daugiau kvalifikuotų darbuotojų, kuriuos gali pasirinkti kitos įmonės, didėja Bendrijos pramonės konkurencingumas, be to, mokymas yra svarbus Bendrijos užimtumo strategijos formavimo veiksnys. Mokymas, įskaitant elektroninį, taip pat labai svarbus žinių, kurios yra itin svarbios viešosios gėrybės, atsiradimui, įgijimui ir sklaidai. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos įmonės paprastai per mažai investuoja į savo darbuotojų mokymą, ypač tais atvejais, kai mokymas yra bendro pobūdžio ir konkrečiai įmonei nesuteikia greito ir apčiuopiamo pranašumo, valstybės pagalba gali padėti ištaisyti šį rinkos trūkumą. Todėl tokia pagalba tam tikromis sąlygomis turėtų būti atleista nuo išankstinio pranešimo reikalavimo. Atsižvelgiant į konkrečias kliūtis, su kuriomis susiduria MVĮ, ir didesnes santykines išlaidas, kurių jos patiria investuodamos į mokymą, MVĮ atveju turėtų būti padidintas pagalbos, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, intensyvumas. Mokymo jūrų transporto sektoriuje ypatumai pateisina specifinį požiūrį į šį sektorių.

(63)

Galima atskirti bendrąjį ir specialųjį mokymą. Leistinas pagalbos intensyvumas turėtų skirtis, atsižvelgiant į teikiamo mokymo tipą ir įmonės dydį. Bendrasis mokymas suteikia įgūdžių, kuriuos galima perduoti, ir labai padidina kvalifikuoto darbuotojo užimtumo galimybes. Šiuo tikslu skiriama pagalba konkurenciją iškraipo daug mažiau, todėl, esant didesniam pagalbos intensyvumui, gali būti nereikalaujama išankstinio pranešimo. Specialusis mokymas, kuris daugiausia naudos teikia įmonei, sukelia didesnę konkurencijos iškraipymo riziką, todėl tik daug mažesnio intensyvumo pagalba gali būti atleista nuo išankstinio pranešimo reikalavimo. Mokymas turėtų būti laikomas bendrojo pobūdžio, jei susijęs su aplinkosaugos vadyba, ekologinėmis naujovėmis arba įmonių socialine atsakomybe ir dėl to padidina gavėjo pajėgumus prisidėti prie bendrųjų aplinkosaugos srities tikslų.

(64)

Kai kurių kategorijų neįgaliems ar palankių sąlygų neturintiems darbuotojams dar sunku patekti į darbo rinką. Todėl valdžios institucijos gali pagrįstai taikyti priemones, skatinančias įmones didinti užimtumo, visų pirma darbuotojų, priskiriamų palankių sąlygų neturinčių darbuotojų kategorijai, lygį. Užimtumo išlaidos sudaro dalį kiekvienos įmonės įprastųjų veiklos išlaidų. Todėl labai svarbu, kad pagalba neįgalių ar palankių sąlygų neturinčių darbuotojų užimtumui ne tik leistų įmonėms paprasčiausiai sumažinti išlaidas, kurių priešingu atveju jos patirtų, bet ir turėtų teigiamą poveikį šių kategorijų darbuotojų užimtumo lygiui. Todėl tais atvejais, kai tikėtina, kad tokia pagalba padės šių kategorijų darbuotojams grįžti į darbo rinką arba, kalbant apie neįgalius darbuotojus, grįžti į darbo rinką ir joje likti, ji turėtų būti atleista nuo išankstinio pranešimo reikalavimo.

(65)

Pagalba neįgalių darbuotojų užimtumui, teikiama darbo užmokesčio subsidijų forma, gali būti apskaičiuojama remiantis susijusio neįgalaus darbuotojo negalios lygmeniu arba gali būti teikiama kaip vienkartinė išmoka, su sąlyga, kad taikant bet kurį metodą kiekvienam susijusiam darbuotojui teikiama pagalba neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo.

(66)

Tikslinga nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl individualios pagalbos, kuri buvo suteikta iki šio reglamento įsigaliojimo, ir apie kurią nebuvo pranešta, taip pažeidžiant Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje nustatytą įsipareigojimą. Panaikinus Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1628/2006, turėtų būti leista tame reglamente nustatytomis sąlygomis toliau įgyvendinti pagal to reglamento 9 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą egzistuojančias regionines investicines schemas, kurioms taikoma išimtis.

(67)

Atsižvelgiant į Komisijos patirtį šioje srityje ir visų pirma į tai, kaip dažnai paprastai reikia persvarstyti valstybės pagalbos politiką, reikėtų apriboti šio reglamento taikymo laikotarpį. Pasibaigus šio reglamento galiojimo laikui ir jo nepratęsus, pagalbos schemoms, kurioms pagal šį reglamentą jau taikoma išimtis, išimtis turėtų būti taikoma dar šešis mėnesius, kad valstybės narės turėtų laiko prisitaikyti.

(68)

Reglamentas (EB) Nr. 68/2001, Reglamentas (EB) Nr. 70/2001 ir Reglamentas (EB) Nr. 2204/2002 baigė galioti 2008 m. birželio 30 d., o Reglamentas (EB) Nr. 1628/2006 turėtų būti panaikintas,

I skyrius

1 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis

6 straipsnis

7 straipsnis

8 straipsnis

9 straipsnis

10 straipsnis

11 straipsnis

12 straipsnis

II skyrius

1 skirsnis

13 straipsnis

14 straipsnis

2 skirsnis

15 straipsnis

3 skirsnis

16 straipsnis

4 skirsnis

17 straipsnis

18 straipsnis

19 straipsnis

20 straipsnis

21 straipsnis

22 straipsnis

23 straipsnis

24 straipsnis

25 straipsnis

5 skirsnis

26 straipsnis

27 straipsnis

6 skirsnis

28 straipsnis

29 straipsnis

7 skirsnis

30 straipsnis

31 straipsnis

32 straipsnis

33 straipsnis

34 straipsnis

35 straipsnis

36 straipsnis

37 straipsnis

8 skirsnis

38 straipsnis

39 straipsnis

9 skirsnis

40 straipsnis

41 straipsnis

42 straipsnis

III skyrius

43 straipsnis

44 straipsnis

45 straipsnis

I priedas

II priedas

Informacijos apie pagalbą moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, laikantis 9 straipsnio 4 dalyje nustatyto papildomo įsipareigojimo pranešti, santraukos forma

Informacijos apie pagalbos dideliems investiciniams projektams, laikantis 9 straipsnio 4 dalyje nustatyto papildomo įsipareigojimo pranešti, santraukos forma

III priedas

a)

regioninei pagalbai;

b)

MVĮ teikiamai investicinei pagalbai ir pagalbai užimtumui;

c)

pagalbai moterų steigiamoms įmonėms;

d)

pagalbai aplinkos apsaugai;

e)

MVĮ teikiamai pagalbai konsultavimui ir MVĮ dalyvavimui mugėse;

f)

pagalbai rizikos kapitalo forma;

g)

pagalbai moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir naujovių diegimui;

h)

pagalbai mokymui;

i)

pagalbai palankių sąlygų neturintiems arba neįgaliems darbuotojams.

a)

pagalbai su eksportu susijusiai veiklai, t. y. pagalbai, tiesiogiai susijusiai su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu ir veikla, arba kitoms su eksporto veikla susijusioms einamosioms išlaidoms;

b)

pagalbai, kuria remiamas vietinių prekių naudojimas vietoj importuojamų prekių.

a)

pagalbą veiklai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuose, kuriems taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (24), išskyrus pagalbą mokymui, pagalbą rizikos kapitalo forma, pagalbą moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir naujovių diegimui ir pagalbą palankių sąlygų neturintiems bei neįgaliems darbuotojams;

b)

pagalbą veiklai pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, išskyrus pagalbą mokymui, pagalbą rizikos kapitalo forma, pagalbą moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, aplinkosaugos pagalbą, pagalbą palankių sąlygų neturintiems darbuotojams bei neįgaliems darbuotojams, jeigu šių rūšių pagalbai netaikomas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1857/2006;

c)

pagalbą veiklai žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos srityse šiais atvejais:

d)

pagalbą veiklai anglių sektoriuje, išskyrus pagalbą mokymui, pagalbą moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir naujovių diegimui bei aplinkosaugos pagalbą;

e)

regioninę pagalbą veiklai plieno sektoriuje;

f)

regioninę pagalbą veiklai laivų statybos sektoriuje;

g)

regioninę pagalbą veiklai sintetinių pluoštų sektoriuje.

a)

pagalbos schemoms, į kurias aiškiai neįtrauktas individualios pagalbos mokėjimas įmonei, kuriai išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal Komisijos sprendimą, kuriame pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka;

b)

ad hoc pagalbai įmonei, kuriai išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal Komisijos sprendimą, kuriame pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka;

c)

pagalbai sunkumų patiriančioms įmonėms.

a)

ribotos turtinės atsakomybės bendrovės atveju – kai prarasta daugiau kaip pusė jos registruoto kapitalo ir daugiau kaip vienas ketvirtadalįs to kapitalo – per pastaruosius 12 mėnesių, arba

b)

bendrovės, kurios nors keli nariai turi neribotą turtinę atsakomybę už bendrovės skolą atveju – kai prarasta daugiau kaip pusė bendrovės ataskaitose nurodyto kapitalo ir daugiau kaip vienas ketvirtadalis to kapitalo – per pastaruosius 12 mėnesių, arba

c)

bet kurios rūšies bendrovė, jei, remiantis jos šalies teisės aktuose nustatytais kriterijais, jai gali būti taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra.

1)

pagalba – bet kokia priemonė, atitinkanti visus Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;

2)

pagalbos schema – kiekvienas aktas, pagal kurį bendrai ir abstrakčiai akte nurodytoms įmonėms galima teikti individualią pagalbą nereikalaujant kitų įgyvendinimo priemonių, ir kiekvienas aktas, pagal kurį vienai arba kelioms įmonėms gali būti teikiama su konkrečiu projektu nesusijusi neribotam laikotarpiui skiriama pagalba ir (arba) neriboto dydžio pagalba;

3)

individuali pagalba – tai:

4)

ad hoc pagalba – ne pagal pagalbos schemą suteikta individuali pagalba;

5)

pagalbos intensyvumas – pagalbos dydis, išreikštas tinkamų finansuoti išlaidų procentine dalimi;

6)

skaidri pagalba – pagalba, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai apskaičiuoti ex ante be rizikos vertinimo;

7)

mažosios ir vidutinės įmonės, arba MVĮ, – įmonės, atitinkančios I priede nustatytus kriterijus;

8)

didelės įmonės – įmonės, neatitinkančios I priede nustatytų kriterijų;

9)

remiamos teritorijos – regioninės pagalbos reikalavimus atitinkantys regionai, kaip nustatyta konkrečiai valstybei narei patvirtintiname 2007–2013 m. regioninės pagalbos žemėlapyje;

10)

materialusis turtas – nepažeidžiant 17 straipsnio 12 punkto, su žeme, pastatais, gamybos priemonėmis, įrenginiais ir įranga susijęs turtas. Transporto sektoriuje transporto priemonės ir transporto įranga laikoma reikalavimus atitinkančiu turtu, išskyrus atvejus, kai prašoma regioninės pagalbos, ir išskyrus krovinių vežimą keliais ir oro transportą;

11)

nematerialusis turtas – turtas, susijęs su technologijų perdavimu įsigyjant patento teises, licencijas, mokslinę, prekybinę ar gamybinę patirtį arba nepatentuotas technines žinias;

12)

didelis investicinis projektas – investicijos į turtą, kai tinkamos finansuoti išlaidos didesnės kaip 50 mln. EUR, kurios apskaičiuojamos pagalbos suteikimo dienos kainomis ir pagal tos dienos valiutų keitimo kursą;

13)

darbuotojų skaičius – metinių darbo vienetų (MDV) skaičius, t. y. visą darbo laiką dirbančių asmenų skaičius per metus; darbas ne visą darbo dieną ir sezoninis darbas laikomi MDV dalimis;

14)

investicinio projekto tiesiogiai sukurtos darbo vietos – su investicijomis susijusios veiklos sukurtos darbo vietos, įskaitant darbo vietas, sukurtas padidėjus dėl investicijų atsiradusių pajėgumų panaudojimo lygiui;

15)

darbo užmokesčio išlaidos – visa suma, pagalbos gavėjo faktiškai mokama už atitinkamas darbo vietas, kurią sudaro:

16)

MVĮ teikiama investicinė pagalba ir užimtumo pagalba – pagalba, atitinkanti 15 straipsnio sąlygas;

17)

investicinė pagalba – 13 straipsnyje numatyta regioninė investicinė ir užimtumo pagalba, 15 straipsnyje numatyta MVĮ teikiama investicinė pagalba ir užimtumo pagalba, 18–23 straipsniuose numatyta investicinė pagalba aplinkos apsaugai;

18)

palankių sąlygų neturintis darbuotojas – bet kuris asmuo, kuris:

19)

labai nepalankias sąlygas turintis darbuotojas – bet kuris asmuo, neturintis darbo 24 mėnesius ar ilgiau;

20)

neįgalus darbuotojas – bet kuris asmuo, kuris:

21)

neįgaliųjų užimtumas – darbas įmonėje, kurioje bent 50 % darbuotojų yra neįgalūs;

22)

žemės ūkio produktai:

23)

žemės ūkio produktų perdirbimas – operacija, atliekama su žemės ūkio produktu, kurią atlikus taip pat gaunamas žemės ūkio produktas, išskyrus ūkio veiklą, reikalingą gyvūninės ar augalinės kilmės produktui paruošti parduoti pirmą kartą;

24)

prekyba žemės ūkio produktais – produktų laikymas arba pateikimas, siekiant parduoti, pasiūlyti parduoti, tiekti arba kitaip pateikti rinkai, išskyrus atvejus, kai pirminės produkcijos gamintojas produkciją pirmą kartą parduoda perpardavėjams arba perdirbėjams, ir išskyrus bet kokią produkto paruošimo tokiam pirmam pardavimui veiklą; pardavimas, kai pirminės produkcijos gamintojas produktus parduoda galutiniams vartotojams, laikomas prekyba, jei prekiaujama atskirose tam skirtose patalpose;

25)

turizmo veikla – tokia NACE Red. 2 nustatyta veikla:

26)

grąžintinas avansas – paskola projektui, kuri sumokama iš karto arba dalimis ir kurios grąžinimo sąlygos priklauso nuo mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir naujovių diegimo projekto rezultatų;

27)

rizikos kapitalas – akcinis kapitalas ir iš dalies akcinis kapitalas, kuriuo finansuojamos bendrovės ankstyvuoju vystymosi laikotarpiu (parengiamuoju, veiklos pradžios ir plėtros etapais);

28)

moterų įsteigta įmonė – mažoji įmonė, tenkinanti šias sąlygas:

29)

plieno sektorius – visa veikla, susijusi su vienu arba kelių toliau išvardytų produktų gamyba:

30)

sintetinių pluoštų sektorius reiškia:

a)

pagalba, kurią sudaro subsidijos ir palūkanų subsidijos;

b)

pagalba, kurią sudaro paskolos, kai bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis subsidijos suteikimo metu rinkoje galiojusiomis orientacinėmis palūkanų normomis;

c)

pagalba, kurią sudaro garantijų schemos:

d)

pagalba, kurią sudaro fiskalinės priemonės, kai priemonėje yra nustatyta riba, užtikrinanti, kad nebūtų viršijama taikytina riba.

a)

pagalba, kurią sudaro kapitalo injekcijos, nepažeidžiant specialių su rizikos kapitalu susijusių nuostatų;

b)

pagalba, kurią sudaro rizikos kapitalo priemonės, išskyrus tuos atvejus, kai pagalba atitinka 29 straipsnio sąlygas.

a)

MVĮ teikiama investicinė pagalba ir pagalba užimtumui: 7,5 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

b)

investicinė pagalba aplinkos apsaugai: 7,5 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

c)

MVĮ teikiama pagalba konsultavimui: 2 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

d)

pagalba MVĮ, skirta dalyvavimui mugėse: 2 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

e)

pagalba mokslinių tyrimų bei technologijų plėtros projektams ir galimybių studijoms atlikti:

f)

pagalba išlaidoms, susijusioms su MVĮ pramoninės nuosavybės teisėmis, padengti: 5 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

g)

pagalba mokymui: 2 mln. EUR vienos įmonės vienam mokymo projektui;

h)

pagalba palankių sąlygų neturinčių darbuotojų įdarbinimui: 5 mln. EUR vienai įmonei per metus;

i)

pagalba neįgalių darbuotojų užimtumui, teikiama darbo užmokesčio išlaidų forma: 10 mln. EUR vienai įmonei per metus;

j)

pagalba, skirta neįgalių darbuotojų užimtumo papildomoms išlaidoms padengti: 10 mln. EUR vienai įmonei per metus.

a)

jei tikslinė įmonė gavo kapitalo pagal rizikos kapitalo priemonę, kuriai taikomas 29 straipsnis, ir per pirmuosius trejus metus po pirmos rizikos kapitalo investicijos kreipiasi pagalbos, kuriai taikomas šis reglamentas, atitinkamos pagalbos ribos arba didžiausios tinkamos finansuoti sumos pagal šį reglamentą sumažinamos 50 % apskritai ir 20 % tikslinėms įmonėms, esančioms remiamose teritorijose. Toks sumažinimas neviršija bendros gauto rizikos kapitalo sumos. Nurodytas sumažinimas netaikomas pagalbai, skirtai moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir naujovių diegimui, kuriai taikoma išimtis pagal 31–37 straipsnius;

b)

pagalba naujoms naujoves diegiančioms įmonėms per pirmuosius trejus metus nuo pagalbos skyrimo negali būti sumuojama su kita pagalba, kuriai taikoma išimtis pagal šį reglamentą, išskyrus pagalbos, kuriai taikoma išimtis pagal 31–37 straipsnius, sumavimą su pagalba, kuriai taikoma išimtis pagal 29 straipsnį.

a)

gavus pagalbą, iš esmės padidėja projekto ir (arba) veiklos apimtis;

b)

gavus pagalbą, iš esmės padidėja projekto ir (arba) veiklos mastas;

c)

dėl pagalbos iš esmės padidėja bendra projektui ir (arba) veiklai gavėjo išleista suma;

d)

iš esmės paspartėja susijusio projekto ir (arba) veiklos užbaigimas;

e)

13 straipsnyje nurodytos regioninės investicinės pagalbos atveju, kad projektas nebūtų buvęs įgyvendintas atitinkamame remiamame regione, jeigu pagalba nebūtų buvusi skirta.

a)

fiskaline priemone suteikiama teisė į pagalbą pagal objektyvius kriterijus toliau nepaliekant valstybei narei teisės spręsti, ir

b)

fiskalinė priemonė priimta prieš pradedant vykdyti remiamą projektą ar veiklą; ši sąlyga netaikoma fiskalinių teisių perėmimo schemoms.

a)

investicija į materialųjį ir (arba) nematerialųjį turtą, susijusį su naujos įmonės steigimu, esamos įmonės plėtimu, įmonės produkcijos diversifikavimu gaminant naujus papildomus produktus arba esamos įmonės bendro gamybos proceso esminiu pakeitimu, arba

b)

tiesiogiai su įmone susijusio turto įsigijimas, kai įmonė buvo uždaryta arba būtų buvusi uždaryta, jeigu nebūtų buvusi nupirkta, o turtą įsigijo nepriklausomas investuotojas. Jeigu mažosios įmonės nuosavybę perima pirmojo (-ųjų) savininko (-ų) šeima arba buvę darbuotojai, sąlyga, kad turtą turi įsigyti nepriklausomas investuotojas, panaikinama.

a)

jis turi būti naudojamas išskirtinai pagalbą gaunančioje įmonėje; regioninės investicinės pagalbos atveju jis turi būti naudojamas išskirtinai pagalbą gaunančioje įmonėje;

b)

jis turi būti laikomas nusidėvinčiu turtu;

c)

jis turi būti įsigytas iš trečiųjų šalių rinkos sąlygomis, o įsigyjantis subjektas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (28) 3 straipsnį negali kontroliuoti pardavėjo ir atvirkščiai;

d)

investicinės pagalbos MVĮ atveju jis turi būti įtrauktas į įmonės turto apskaitą bent trejus pastaruosius metus; regioninės investicinės pagalbos atveju jis turi būti įtrauktas į įmonės turto apskaitą ir pagalbą gaunančioje įmonėje turi likti ne mažiau kaip penkerius metus, o MVĮ – ne mažiau kaip trejus metus.

a)

darbo vietos turi būti sukurtos per trejus metus nuo investicijų pabaigos;

b)

dėl investicinio projekto turi padidėti bendras tos įmonės darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi per pastaruosius dvylika mėnesių;

c)

sukurtos darbo vietos turi būti išlaikytos mažiausiai penkerius metus didelėse įmonėse ir mažiausiai trejus metus MVĮ.

a)

jeigu pagalbos gavėjas yra MVĮ, 50 % tinkamų finansuoti investicijų pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą tinkamuose finansuoti regionuose ir 40 % tinkamų finansuoti investicijų kituose iš regioninės pagalbos lėšų tinkamuose finansuoti regionuose, kaip nustatyta kiekvienai valstybei narei patvirtintiname 2007–2013 m. regioninės pagalbos žemėlapyje;

b)

jeigu pagalbos gavėjas turi mažiau kaip 750 darbuotojų ir (arba) jo apyvarta, apskaičiuojama vadovaujantis šio reglamento I priedu, neviršija 200 mln. EUR, 25 % tinkamų finansuoti investicijų pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą tinkamuose finansuoti regionuose ir 20 % tinkamų finansuoti investicijų kituose iš regioninės pagalbos lėšų tinkamuose finansuoti regionuose, kaip nustatyta kiekvienai valstybei narei patvirtintame 2007–2013 m. regioninės pagalbos žemėlapyje.

a)

2 mln. EUR mažosioms įmonėms, kurios ūkinę veiklą vykdo regionuose, kuriems gali būti taikoma leidžianti nukrypti nuostata, nustatyta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkte;

b)

1 mln. EUR mažosioms įmonėms, kurios ūkinę veiklą vykdo regionuose, kuriems gali būti taikoma leidžianti nukrypti nuostata, nustatyta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte.

a)

regionuose pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą – 35 % tinkamų finansuoti išlaidų, patirtų per pirmuosius trejus metus nuo įmonės įsteigimo, ir 25 % dvejus metus po to;

b)

regionuose pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą – 25 % tinkamų finansuoti išlaidų, patirtų per pirmuosius trejus metus nuo įmonės įsteigimo, ir 15 % dvejus metus po to.

a)

išorės finansavimo palūkanos ir naudojamo nuosavo kapitalo dividendas, neviršijantys orientacinės normos;

b)

mokesčiai už gamybos patalpų ir (arba) įrangos nuomą;

c)

energija, vanduo, šildymas, mokesčiai (kiti nei PVM ir pelno mokestis verslo pajamoms) ir administracinės rinkliavos;

d)

nuvertėjimas, mokesčiai už gamybos patalpų ir (arba) įrangos išperkamąją nuomą ir darbo užmokesčio išlaidos, su sąlyga, kad pagrindinėms investicijoms arba darbo vietų kūrimo ir įdarbinimo priemonėms nebuvo skirta kitokios pagalbos.

a)

20 % tinkamų finansuoti išlaidų, jeigu pagalba teikiama mažosioms įmonėms;

b)

10 % tinkamų finansuoti išlaidų, jeigu pagalba teikiama vidutinėms įmonėms.

a)

investicijų į materialųjį ir nematerialųjį turtą išlaidos; arba

b)

jų metų išlaidos asmens, įdarbinto įgyvendinus investicinį projektą tiesiogiai sukurtoje darbo vietoje, darbo užmokesčiui.

a)

75 % tinkamų finansuoti investicijų atokiausiuose regionuose;

b)

65 % tinkamų finansuoti investicijų mažosiose Egėjo jūros salose, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1405/2006 (29).

c)

50 % tinkamų finansuoti investicijų pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą tinkamuose finansuoti regionuose;

d)

40 % tinkamų finansuoti investicijų visuose kituose regionuose.

a)

išorės finansavimo palūkanos ir naudojamo nuosavo kapitalo dividendas, neviršijantys orientacinės normos;

b)

mokesčiai už gamybos patalpų ir (arba) įrangos nuomą;

c)

energija, vanduo, šildymas, mokesčiai (kiti nei PVM ir pelno mokestis verslo pajamoms) ir administracinės rinkliavos;

d)

nuvertėjimas, mokesčiai už gamybos patalpų ir (arba) įrangos išperkamąją nuomą ir darbo užmokesčio išlaidos, su sąlyga, kad pagrindinėms investicijoms arba darbo vietų kūrimo ir įdarbinimo priemonėms nebuvo skirta kitokios pagalbos;

e)

vaikų ir tėvų priežiūros išlaidos, įskaitant, kai taikoma, su tėvystės atostogomis susijusias išlaidas.

1)

aplinkos apsauga – visi veiksmai, kuriais siekiama kompensuoti gavėjo veiklos padarytą žalą arba užkirsti kelią žalai, kurią fizinei aplinkai ar gamtiniams ištekliams gavėjo veikla gali padaryti, sumažinti tokios žalos pavojų arba skatinti veiksmingesnį gamtinių išteklių panaudojimą, įskaitant energijos taupymo priemones ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą;

2)

energijos taupymo priemonės – veiksmai, kuriuos taikydamos įmonės gali sumažinti ypač gamyboje sunaudojamos energijos kiekį;

3)

Bendrijos standartas yra:

4)

atsinaujinantys energijos šaltiniai – tokie atsinaujinantys neiškastiniai energijos šaltiniai: vėjas, saulė, geoterminiai reiškiniai, bangos, potvyniai, hidroelektrinės, biomasė, organinių atliekų dujos, nuotekų valymo įrenginių dujos ir biodujos;

5)

biokuras – iš biomasės gaminamas skystas arba dujinis transportui skirtas kuras;

6)

tvarus biokuras – Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių šaltinių energiją pasiūlymo (31) 15 straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus atitinkantis biokuras. Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus direktyvą ir ją paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje taikomi direktyvoje nustatyti tvarumo kriterijai;

7)

energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių – tik atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančių jėgainių energijos gamyba, taip pat energijos dalis, nustatoma pagal šiluminę energijos, pagamintos iš tokių šaltinių mišriose jėgainėse, naudojančiose ir tradicinius energijos šaltinius, vertę; tokia energija galima laikyti saugojimo sistemoms užpildyti naudojamą atsinaujinančią elektros energiją, tačiau ne elektros energiją, pagamintą naudojant šias saugojimo sistemas;

8)

bendra šilumos ir elektros energijos gamyba – tai tuo pačiu metu vykstanti gamyba, kai to paties proceso metu gaminama šiluminė energija ir elektros bei (arba) mechaninė energija;

9)

labai veiksminga bendra šilumos ir elektros energijos gamyba – bendra šilumos ir elektros energijos gamyba, atitinkanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/8/EB (32), III priede nustatytus kriterijus ir suderintąsias naudingumo atskaitines vertes, nustatytas Komisijos sprendime 2007/74/EB (33);

10)

aplinkos apsaugos mokestis – mokestis, kurio konkreti mokesčio bazė yra aiškiai susijusi su neigiamu poveikiu aplinkai arba kuriuo siekiama apmokestinti tam tikrą veiklą, gaminius arba paslaugas, kad aplinkosaugos išlaidos būtų įskaičiuotos į jų kainą ir (arba) kad gamintojai bei vartotojai orientuotųsi į tas veiklos rūšis, kurios mažiau kenkia aplinkai;

11)

Bendrijos mažiausias mokesčių lygis – mažiausias Bendrijos teisės aktuose numatytas apmokestinimo lygis. Energetikos produktų ir elektros energijos srityje Bendrijos mažiausias mokesčių lygis – mažiausias apmokestinimo lygis, nustatytas Direktyvos 2003/96/EB I priede;

12)

materialusis turtas – investicijos į žemę, kuri reikalinga aplinkosaugos tikslams pasiekti, investicijos į pastatus, gamyklas ir įrenginius, skirtus taršai ir neigiamiems padariniams mažinti arba šalinti, ir investicijos į gamybos metodus, kuriuos taikant būtų saugoma aplinka.

a)

investicijomis pagalbos gavėjui sudaromos sąlygos savo veiksmais gerinti aplinkos apsaugą – taikyti griežtesnius standartus nei Bendrijos nustatytieji, neatsižvelgiant į tai, ar esama privalomų nacionalinių standartų, griežtesnių nei Bendrijos standartai;

b)

investicijomis pagalbos gavėjui sudaromos sąlygos savo veiksmais gerinti aplinkos apsaugą, kai Bendrijos standartų nėra.

a)

jeigu su aplinkos apsauga susijusių investicinių išlaidų dalį visose investicinėse išlaidose galima lengvai nustatyti, ši tiksliai nustatyta aplinkos apsaugos išlaidų dalis yra tinkamos finansuoti išlaidos;

b)

visais kitais atvejais papildomos investicinės išlaidos nustatomos lyginant investicijas su priešingąja padėtimi, kuri susiklostytų, jeigu valstybės pagalbos nebūtų teikiama. Tinkama priešingoji padėtis yra techniniu požiūriu panašių investicijų, kuriomis užtikrinama žemesnio lygio aplinkos apsauga (atitinkanti privalomus Bendrijos standartus, jeigu jie yra) ir kurios, tikėtina, būtų atliekamos neteikiant pagalbos, išlaidos (orientacinės investicijos). Techniniu požiūriu panašios investicijos – investicijos, kurių gamybos pajėgumas ir visos kitos techninės savybės yra tokie patys (išskyrus tiesiogiai su papildomomis investicijomis į aplinkos apsaugą susijusias savybes). Be to, verslo požiūriu tokios orientacinės investicijos turi būti patikima alternatyva vertinamoms investicijoms.

a)

jeigu įmonė taiko nacionalinius standartus, priimtus, kai nėra Bendrijos standartų, tinkamas finansuoti išlaidas sudaro papildomos investicinės išlaidos, būtinos nacionaliniuose standartuose reikalaujamam aplinkos apsaugos lygiui užtikrinti;

b)

jeigu įmonė taiko griežtesnius nacionalinius standartus nei atitinkami Bendrijos nustatytieji ar už šiuos nacionalinius standartus griežtesnius standartus arba taiko griežtesnius standartus nei Bendrijos nustatytieji, tinkamas finansuoti išlaidas sudaro papildomos investicinės išlaidos, būtinos geresnei aplinkos apsaugai užtikrinti, nei reikalaujama Bendrijos standartuose. Investicinės išlaidos, būtinos Bendrijos standartuose reikalaujamai apsaugai užtikrinti, nėra tinkamos finansuoti;

c)

jeigu nėra jokių standartų, tinkamas finansuoti išlaidas sudaro investicinės išlaidos, būtinos geresnei aplinkos apsaugai užtikrinti nei susijusi įmonė arba susijusios įmonės galėtų užtikrinti neteikiant pagalbos aplinkos apsaugai.

a)

šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų; arba

b)

šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų sąlygų.

1)

akcinis kapitalas – nuosavybės dalis bendrovėje, kurią sudaro investuotojams išleistos akcijos;

2)

iš dalies akcinis kapitalas – finansinės priemonės, kurių grąža savininkui daugiausia grindžiama tikslinės bendrovės pelnu arba nuostoliu ir kurios neįvykdytų įsipareigojimų atveju yra negarantuotos;

3)

privatus akcinis kapitalas – privataus (o ne valstybinio) akcinio arba iš dalies akcinio kapitalo investicija į bendroves, neįtrauktas į vertybinių popierių rinkos sąrašus, įskaitant labai rizikingą kapitalą;

4)

pradinis kapitalas – prieš veiklos pradžią suteiktos lėšos pradinio koncepto tyrimui, vertinimui ir kūrimui;

5)

veiklos pradžios kapitalas – lėšos, teikiamos įmonėms, kurios komerciniais tikslais dar nepardavė savo produkto ar paslaugos ir dar negavo pelno, produkto kūrimui ir pradinei rinkodarai;

6)

plėtros kapitalas – finansavimas, teikiamas įmonės, kuri nebūtinai pasiekė pelningumo ribą arba vykdo pelningą veiklą, vystymuisi ir plėtrai, siekiant padidinti gamybos pajėgumus, rinkos arba produkto vystymą, arba papildomam apyvartiniam kapitalui suteikti;

7)

pasitraukimo strategija – rizikos kapitalo fonde arba privačiame akcinio kapitalo fonde turimų akcijų likvidavimo, įskaitant pardavimą, nurašymą, privilegijuotųjų akcijų ir (arba) paskolų grąžinimą, pardavimą kitai rizikos kapitalo bendrovei, pardavimą finansų įstaigai ir pardavimą viešojo platinimo būdu (įskaitant pradinį viešą akcijų platinimą), strategija pagal planą, kuriuo siekiama užtikrinti didžiausias įplaukas;

8)

tikslinė įmonė – įmonė arba bendrovė, į kurią investuotojas arba investicinis fondas ketina investuoti.

a)

kiekvienai investicijai turi būti parengtas verslo planas, kuriame turi būti pateikta išsami informacija apie produktą, pardavimo bei pelningumo raidą ir nustatytas projekto ex ante gyvybingumas; ir

b)

kiekvienai investicijai turi būti numatyta aiški ir reali pasitraukimo strategija.

a)

profesionalus fondo valdytojas arba valdymo įmonė ir fondo dalyviai yra sudarę susitarimą, kuriame numatyta, kad valdytojo atlygis priklauso nuo fondo veiklos rezultatų, ir kuriame nustatomi fondo tikslai bei siūlomas investicijų terminas; ir

b)

privatūs investuotojai yra atstovaujami priimant sprendimus, pavyzdžiui, per investuotojų arba patariamąjį komitetą; ir

c)

fondų valdymui taikomi gerosios patirties principai ir įstatymais numatyta priežiūra.

1)

mokslinių tyrimų organizacija – įstaiga, pvz., universitetas arba mokslinių tyrimų institutas, kad ir kokia jos juridinė forma (reglamentuojama viešosios arba privačiosios teisės) arba finansavimo būdas, kurios pagrindinė paskirtis yra vykdyti fundamentinius tyrimus, pramoninius tyrimus ar bandomąją taikomąją veiklą ir skleisti jų rezultatus, organizuojant mokymus, leidžiant leidinius arba perduodant technologijas. Visas įstaigos gautas pelnas privalo būti iš naujo investuojamas į šią veiklą, jos rezultatų sklaidą arba mokymą. Subjektai, galintys daryti įtaką tokios įstaigos veiklai, pavyzdžiui, akcininkai arba nariai, neturi jokių pirmenybės teisių naudotis tokios mokslo tyrimų įstaigos techninėmis galimybėmis arba jos sukurtais mokslinių tyrimų veiklos rezultatais;

2)

fundamentiniai tyrimai – bandomoji arba teorinė veikla, vykdoma pirmiausia siekiant gauti naujų žinių apie reiškinio pagrindus ir stebimus faktus, nenumatant tiesioginio tokių žinių praktinio taikymo arba naudojimo;

3)

pramoniniai tyrimai – suplanuoti moksliniai tyrimai arba labai svarbūs tyrimai, kuriais siekiama įgyti naujų žinių, kurias būtų galima panaudoti kuriant naujus produktus, procesus arba paslaugas ar reikšmingai patobulinant esamus produktus, procesus arba paslaugas. Tokie tyrimai apima pramoniniams tyrimams reikalingą sudėtinių sistemų kūrimą, kuris ypač svarbus bendram technologiniam patvirtinimui, išskyrus prototipus;

4)

bandomoji taikomoji veikla – turimų mokslinių, technologinių, verslo ir kitų atitinkamų žinių ir įgūdžių įgijimas, sujungimas, formavimas ir taikymas, siekiant sukurti naujų, pakeistų arba patobulintų produktų, procesų arba paslaugų planus, susitarimus arba dizainą. Į tai taip pat gali būti įtraukta, pavyzdžiui, kita veikla, kurios tikslas – naujų produktų, procesų ir paslaugų koncepcinis apibrėžimas, planavimas ir dokumentavimas. Ši veikla gali būti projektų, brėžinių, planų ir kitų dokumentų kūrimas, jeigu jie nėra skirti naudoti komerciniais tikslais;

Taip pat įtraukiamas komerciškai tinkamų naudoti prototipų ir bandomųjų projektų kūrimas, jei prototipas yra tik galutinis komercinis produktas ir jei jį gaminti yra pernelyg brangu, kad būtų naudojamas tik kaip parodomasis ir tvirtinimo tikslais. Tuo atveju, kai vėliau parodomieji arba bandomieji projektai naudojami komerciniais tikslais, iš tokio naudojimo gautos pajamos turi būti išskaičiuojamos iš tinkamų finansuoti išlaidų.

Bandomoji produktų, procesų ir paslaugų gamyba bei bandymai taip pat atitinka reikalavimus, jeigu jų negalima panaudoti arba pakeisti taip, kad jie galėtų būti pritaikyti pramonėje arba komerciniais tikslais.

Bandomoji taikomoji veikla neapima įprastinių arba produktams, gamybos linijoms, gamybos procesams, esamoms paslaugoms ir kitų rūšių vykdomai veiklai periodiškai taikomų pakeitimų, net jei tokie pakeitimai reiškia patobulinimą;

5)

aukštos kvalifikacijos darbuotojai – mokslininkai, inžinieriai, projektuotojai ir rinkodaros vadybininkai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų reikiamą profesinę patirtį. Daktaro laipsnis gali būti laikomas tinkama profesine patirtimi;

6)

delegavimas – gavėjo vykdomas laikinas darbuotojų įdarbinimas, trunkantis tam tikrą laiką; vėliau darbuotojai gali grįžti pas ankstesnį darbdavį.

a)

fundamentiniai moksliniai tyrimai;

b)

pramoniniai moksliniai tyrimai;

c)

bandomoji taikomoji veikla.

a)

100 % tinkamų finansuoti išlaidų – fundamentiniams tyrimams;

b)

50 % tinkamų finansuoti išlaidų – pramoniniams tyrimams;

c)

25 % tinkamų finansuoti išlaidų – bandomajai taikomajai veiklai.

a)

kai pagalba turi būti skiriama MVĮ, pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms; bei

b)

15 procentinių punktų priemoka, kuri gali siekti iki 80 % tinkamų finansuoti išlaidų didžiausio pagalbos intensyvumo, gali būti taikoma, jeigu:

a)

išlaidos personalui (mokslinių tyrimų projektui vykdyti įdarbintiems mokslininkams, technikams ir kitiems pagalbiniams darbuotojams);

b)

išlaidos priemonėms ir įrangai, kuri naudojama mokslinių tyrimų projektui per visą jo vykdymo laikotarpį; jei šių priemonių ir įrangos eksploatavimo laikotarpis yra ilgesnis negu mokslinių tyrimų projekto įgyvendinimo trukmė, pagalba skiriama tik pagal gerą apskaitos praktiką apskaičiuotoms tyrimų projekto trukmę atitinkančioms nusidėvėjimo sąnaudoms padengti;

c)

tyrimams atlikti, jų projekto vykdymo laikotarpiu naudojamų pastatų ir žemės sąnaudos. Tinkamos finansuoti išlaidos pastatams yra tik tos išlaidos, kurios patiriamos per mokslinių tyrimų projekto laikotarpį, apskaičiuotos remiantis gera apskaitos praktika. Tinkamas finansuoti išlaidas žemei sudaro komercinio sandorio arba faktinės kapitalo išlaidos;

d)

išlaidos pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams, techninėms žinioms ir patentams, perkamiems arba įsigyjamiems pagal licenciją iš kitų išorės šaltinių rinkos kaina, pagal nesusijusių šalių sudarytą komercinį sandorį, kai nėra jokių susijusių slapto susitarimo elementų, taip pat konsultavimo ir lygiaverčių paslaugų, naudojamų tik mokslinių tyrimų veiklai, išlaidos;

e)

papildomos pridėtinės išlaidos, tiesiogiai susijusios su mokslinių tyrimų projektu;

f)

kitos veiklos išlaidos, įskaitant išlaidas medžiagoms, atsargoms ir panašiems produktams, tiesiogiai susijusios su mokslinių tyrimų veikla.

a)

MVĮ – 75 % tinkamų finansuoti išlaidų studijoms, kurios atliekamos rengiantis pramoninių tyrimų veiklai, ir 50 % tinkamų finansuoti išlaidų studijoms, kurios atliekamos rengiantis bandomajai taikomajai veiklai;

b)

didelėms įmonėms – 65 % tinkamų finansuoti išlaidų studijoms, kurios atliekamos rengiantis pramoninių tyrimų veiklai, ir 40 % tinkamų finansuoti išlaidų studijoms, kurios atliekamos rengiantis bandomajai taikomajai veiklai.

a)

visos išlaidos, patirtos iki to momento, kol pagal pirmąją teisinę jurisdikciją suteikiama teisė, įskaitant su prašymo parengimu, užpildymu ir pateikimu susijusias išlaidas, taip pat išlaidos, patirtos pakartotinai pateikiant prašymą, kol dar teisė nebuvo suteikta;

b)

vertimo ir kitos išlaidos, patirtos siekiant gauti arba įteisinti tokią teisę kitose teisinėse jurisdikcijose;

c)

išlaidos, patirtos ginant teisę oficialaus prašymo dėl naudojimosi teise pateikimo metu ir galimo protesto pateikimo procesinių veiksmų laikotarpiu, net ir tuo atveju, jei tokios išlaidos patiriamos po to, kai tokia teisė suteikta.

a)

naujovių diegimo konsultacinių paslaugų atveju išlaidos, susijusios su: vadovybės konsultavimu; technologine pagalba, technologijų perdavimo paslaugomis, mokymu, konsultavimu intelektinės nuosavybės teisių įsigijimo, apsaugos bei pardavimo ir licencijų sutarčių klausimais, konsultavimu dėl standartų naudojimo;

b)

naujovių diegimo paramos paslaugų atveju išlaidos, susijusios su: biuro plotu, duomenų bankais, techninėmis bibliotekomis, rinkotyra, laboratorijų naudojimu, kokybės ženklinimu, bandymais ir sertifikavimu.

1)

specialusis mokymas – mokymas, tiesiogiai ir iš esmės susijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis pagalbą gaunančioje įmonėje ir suteikiantis įgūdžių, kurie negali arba gali būti tik nedideliu mastu perkeliami į kitas įmones arba kitas darbo sritis;

2)

bendrasis mokymas – mokymas, kuris nėra tiktai ar iš esmės susijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis pagalbą gaunančioje įmonėje, bet suteikia įgūdžius, kurie lengvai gali būti perkeliami į kitas įmones arba kitas darbo sritis. Mokymas laikomas bendruoju, jeigu, pavyzdžiui,

a)

25 % tinkamų finansuoti išlaidų specialiajam mokymui ir

b)

60 % tinkamų finansuoti išlaidų bendrajam mokymui.

a)

10 procentinių punktų, jei mokymas suteikiamas neįgaliems ar palankių sąlygų neturintiems darbuotojams;

b)

10 procentinių punktų, jei pagalba skiriama vidutinėms įmonėms, ir 20 procentinių punktų, jei pagalba skiriama mažosioms įmonėms.

a)

apmokomas asmuo nėra nuolatinis laivo įgulos narys, o tik laikinas darbuotojas;

b)

mokymas vyksta laivuose, įtrauktuose į Bendrijos registrus.

a)

išlaidos mokytojams;

b)

mokytojų ir mokomų asmenų kelionės išlaidos, įskaitant apgyvendinimo išlaidas;

c)

kitos einamosios išlaidos, pvz., išlaidos medžiagoms ir atsargoms, tiesiogiai susijusioms su projektu;

d)

įrankių ir įrangos nusidėvėjimo, kiek jie nusidėvėjo tik mokymo projekto metu, išlaidos;

e)

su mokymo projektu susijusios orientavimo ir konsultavimo paslaugų išlaidos;

f)

išlaidos apmokomiems asmenims ir bendrosios netiesioginės išlaidos (administracinės išlaidos, išlaidos nuomai, pridėtinės išlaidos), ne didesnės nei visų kitų a–e punktuose nurodytų tinkamų finansuoti išlaidų suma. Nustatant išlaidas apmokomiems asmenims, galima atsižvelgti tik į tas valandas, kurias apmokomi asmenys faktiškai dalyvauja mokyme, atėmus visą gamyboje praleistą laiką.

a)

patalpų pritaikymo išlaidos;

b)

personalo užimtumo išlaidos, susijusios tik su laiku, skirtu padėti neįgaliems darbuotojams;

c)

neįgaliems darbuotojams skirtos įrangos pritaikymo ar įsigijimo arba programinės įrangos įsigijimo ir atestavimo išlaidos, įskaitant išlaidas pritaikytai ar pagalbinei technologijų įrangai, kurios papildo išlaidas, kurias pagalbos gavėjas būtų patyręs, įdarbindamas sveikus darbuotojus;

d)

jei pagalbą gaunanti įmonė sukuria darbo vietas neįgaliesiems, įmonės statymo, įrengimo arba išplėtimo išlaidos ir visos su neįgalių darbuotojų įdarbinimu susijusios administravimo ir transporto išlaidos.

9.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/48

(1)

Reprezentacinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2007–2008 prekybos metams, buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 1109/2007 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (EB) Nr. 786/2008 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

9.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/50

(1)

2008 m. sausio 16 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/2008, nustatančiu 2008 metams Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (3), nustatomos kvotos 2008 metams.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, gaudydami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje registruoti, išnaudojo 2008 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti tų išteklių žuvis,

9.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/52

(1)

Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priede išvardyti asmenys, grupės ir organizacijos, kuriems taikomas tame reglamente numatytas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas.

(2)

2008 m. liepos 23, 28 ir 31 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų komitetas nusprendė iš dalies pakeisti asmenų, grupių ir organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai turėtų būti įšaldyti, sąrašą. Todėl I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(3)

Siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos priemonės būtų veiksmingos, šis reglamentas turi įsigalioti nedelsiant,

9.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/56

(1)

Reglamente (EB) Nr. 882/2004 nustatomos bendrosios taisyklės, pagal kurias Bendrija arba kompetentinga valstybių narių institucija atlieka oficialią kontrolę, siekdama patikrinti, ar laikomasi nustatytų taisyklių dėl pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų ir gyvūnų sveikatos bei gerovės taisyklių.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 1 straipsnio 3 dalį minėtas reglamentas neturi pažeisti konkrečių Bendrijos nuostatų dėl oficialios kontrolės.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 882/2004 41 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena valstybė narė sudaro vieningą integruotą daugiametį nacionalinį kontrolės planą, siekdama užtikrinti 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (2), 17 straipsnio 2 dalies, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių bei Reglamento (EB) Nr. 882/2004 45 straipsnio veiksmingą įgyvendinimą (toliau – nacionalinis kontrolės planas).

(4)

Nacionaliniais kontrolės planais taip pat siekiama tvirto pagrindo Bendrijos kontrolei valstybėse narėse.

(5)

2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvos 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (3) 27a straipsnyje nustatyta, kad, siekiant užtikrinti veiksmingą minėtos direktyvos įgyvendinimą, reikia taikyti atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 882/2004 41–46 straipsnius dėl nacionalinių kontrolės planų, metinių ataskaitų ir Bendrijos kontrolės valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 882/2004 43 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta, kad Komisija turi parengti gaires, kuriomis skatinama taikyti geriausią praktiką visais kontrolės sistemų lygiais.

(7)

Reglamento (EB) Nr. 882/2004 43 straipsnio 1 dalies j punkte nustatyta, kad Komisija turi parengti gaires, kuriomis nustatoma to reglamento 44 straipsniu numatytų metinių ataskaitų struktūra ir nurodoma informacija, kuri turi būti įtraukta į metines ataskaitas.

(8)

Reglamento (EB) Nr. 882/2004 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės turi pateikti Komisijai nacionalinio kontrolės plano įgyvendinimo metinę ataskaitą. Tokia ataskaita turi būti teikiama kasmet; pirmą kartą ji teikiama praėjus metams nuo daugiamečių nacionalinių kontrolės planų įgyvendinimo pradžios. Be to, 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, kuri turi būti pateikta metinėse ataskaitose.

(9)

Siekiant skatinti šių ataskaitų nuoseklų pateikimą, pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 44 straipsnio 2 dalį į metines ataskaitas įtrauktina informacija turi būti pateikiama atsižvelgiant į gaires, kurias turi parengti Komisija. Gairės yra rekomendacinio pobūdžio, bet valstybės narės, įgyvendindamos tą reglamentą, gali remtis jomis kaip naudingais orientaciniais nurodymais.

(10)

Reglamento (EB) Nr. 882/2004 45 straipsnyje nustatyta, kad Bendrija valstybėse narėse turi reguliariai atlikti auditą, siekdama visų pirma patikrinti, ar oficiali kontrolė atliekama pagal nacionalinius kontrolės planus ir laikantis Bendrijos teisės aktų.

(11)

Gavusi ir išnagrinėjusi valstybių narių metines ataskaitas, prireikus, Komisija, atsižvelgdama į metinėje ataskaitoje, kurią Komisija turi parengti pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 44 straipsnio 4 dalį, pateiktas išvadas ir orientacinius nurodymus bei valstybių narių patirtį įgyvendinant tą reglamentą, turi atlikti nuolatinę šiame sprendime nustatytų gairių peržiūrą ir jas papildyti.

(12)

Rengiant šiame sprendime nurodytas gaires reikėtų atsižvelgti į Eurostato pagal Bendrijos statistikos programą kuriamą kontrolės ir stebėsenos veiklos duomenų bazę, sudarytą iš įvairių klasifikacijos schemų, įskaitant suderintus pašarų ir maisto duomenų valdymo terminus ir apibrėžtis.

(13)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

9.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/66

(1)

2007 m. keliose valstybėse narėse kilo mėlynojo liežuvio ligos protrūkiai, tiksliau, Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje, – 8 serotipo sukelta mėlynojo liežuvio liga, o Ispanijoje, Portugalijoje ir Prancūzijoje – 1 serotipo sukelta mėlynojo liežuvio liga. 2008 m. mėlynojo liežuvio ligos protrūkis pirmą kartą kilo Italijoje.

(2)

Mėlynojo liežuvio liga yra pernešėjų platinama liga, kurios atveju ligai neatsparių rūšių gyvūnų skerdimas nėra tinkama priemonė, išskyrus tuos atvejus, kai gyvūnai yra paveikti mėlynojo liežuvio ligos. Šios ligos atsiradimas gali kelti didelį pavojų Bendrijos gyvulių populiacijai.

(3)

Siekdama nustatyti ribojimų taikymo zonas, įskaitant apsaugos ir priežiūros zonas, ir apibrėžti gyvūnų judėjimo iš tų zonų reikalavimus, Komisija priėmė 2007 m. spalio 26 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1266/2007 dėl Tarybos direktyvos 2000/75/EB įgyvendinimo taisyklių, susijusių su tam tikrų mėlynojo liežuvio ligai neatsparių rūšių gyvūnų kontrole, stebėsena, priežiūra ir judėjimo ribojimais (3).

(4)

Vakcinacija yra veiksmingiausia veterinarijos priemonė kovai su mėlynojo liežuvio liga, o masinė skubios vakcinacijos kampanija – geriausia išeitis, siekiant mažinti klinikinės ligos atvejų ir praradimų skaičių, neleisti ligai plisti, apsaugoti ligos nepaliestų valstybių narių teritorijas ir palengvinti saugios prekybos gyvais gyvūnais sąlygas. Todėl gyvūnų vakcinacija nuo mėlynojo liežuvio ligos minėtose valstybėse narėse turėtų būti patvirtinta pagal Direktyvos 2000/75/EB 9 straipsnio 2 dalį.

(5)

Vakcinacija nuo konkretaus mėlynojo liežuvio ligos serotipo turi būti laikoma skubia priemone, kai atsiradus naujam serotipui teritorijoje ji vykdoma pirmą kartą. Tačiau paskesnės vakcinacijos nuo to paties serotipo toje pačioje teritorijoje kampanijos nebelaikomos skubiomis priemonėmis ir turėtų būti svarstomos atsižvelgiant į ligų likvidavimo programas.

(6)

Siekdama kuo skubiau užkirsti kelią ligos plitimui, Bendrija turėtų finansiškai prisidėti prie atitinkamų valstybių narių patirtų dėl su neatidėliotinomis kovos su liga priemonėmis susijusių ir reikalavimus atitinkančių išlaidų kompensavimo, kaip numatyta Sprendime 90/424/EEB. Kadangi Bendrija negali tiekti vakcinų, vakcinų dozių pirkimas turėtų būti laikomas reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis.

(7)

Šios valstybės narės informavo Komisiją ir kitas valstybes nares apie pagal Bendrijos teisės aktus taikytas priemones kovai su neseniai kilusiais mėlynojo liežuvio ligos protrūkiais. Valstybės narės pateikė skubios vakcinacijos planus, kuriuose nurodyti apytikriai vakcinos dozių skaičiai 2007 m. ir 2008 m., taip pat apytikrės tų vakcinacijų sąnaudos. Komisija įvertino šiuos planus veterinariniu ir finansiniu požiūriu bei nustatė, kad jie atitinka galiojančius Bendrijos veterinarijos teisės aktus.

(8)

Sprendimo 90/424/EEB 3 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Bendrijos finansinis įnašas turi sudaryti 100 % visų išlaidų vakcinai įsigyti ir 50 % vakcinacijos išlaidų. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad būtina vengti per didelių Bendrijos biudžeto išlaidų, turi būti nustatytos didžiausios įnašų sumos, kurios atitiktų pagrįstas vakcinos tiekimo ir vakcinacijos išlaidas. Pagrįstos išlaidos yra už medžiagą ar paslaugą sumokėta kaina, proporcinga rinkos kainai. Belaukiant bet kokių Komisijos atliekamų patikrinimų vietoje rezultatų, dabar būtina patvirtinti konkrečią Bendrijos finansinės paramos išmoką atitinkamoms valstybėms narėms ir nustatyti pirmosios Bendrijos finansinės paramos išmokos dydį.

(9)

Bendrijos finansinė parama mokama remiantis valstybių narių pateiktu oficialiu kompensacijos prašymu ir patvirtinamaisiais dokumentais, nurodytais 2005 m. vasario 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 349/2005, nustatančio Tarybos sprendime 90/424/EEB paminėtų skubių priemonių ir kampanijos prieš tam tikras gyvūnų ligas Bendrijos finansavimo taisykles, 7 straipsnyje (4).

(10)

Pagal 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (5) neatidėliotinų veterinarinių priemonių programos, kurių imtasi laikantis Bendrijos taisyklių, finansuojamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo. Finansinės kontrolės tikslais turi būti taikomi to reglamento 9, 36 ir 37 straipsniai.

(11)

Bendrijos finansinė išmoka turėtų būti suteikta su sąlyga, kad buvo veiksmingai vykdomi numatyti veiksmai ir kad kompetentingos institucijos pateikia visą būtiną informaciją per šiame sprendime nustatytą laiką.

(12)

Siekiant administracinio veiksmingumo, visos išlaidos, kurias Bendrijos prašoma iš dalies finansuoti, turi būti nurodytos eurais. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 perskaičiavimo kursas išlaidoms, išreikštoms kita valiuta nei euras, turėtų būti naujausias keitimo kursas, kurį Europos centrinis bankas nustatė iki to mėnesio, kurį pateikta atitinkamos valstybės narės paraiška, pirmos dienos.

(13)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

100 % visų išlaidų (be PVM) vakcinai įsigyti;

b)

50 % vakcinacijai atlikti pasamdytų darbuotojų atlyginimų ir honorarų išlaidų ir 50 % tiesiogiai su šia vakcinacija (įskaitant vartojimo reikmenis ir specialų inventorių) susijusių išlaidų (be PVM).

a)

įsigyjant inaktyvuotą vakciną: 0,6 EUR už dozę;

b)

galvijų vakcinacijai: 2 EUR vienam paskiepytam galvijui, nepriklausomai nuo naudotos vakcinos dozių skaičiaus ir tipų;

c)

avių ir ožkų vakcinacijai: 0,75 EUR vienai paskiepytai aviai ar ožkai, nepriklausomai nuo naudotos vakcinos dozių skaičiaus ir tipų.

a)

iki 4 500 000 EUR Belgijai;

b)

iki 1 250 000 EUR Čekijai;

c)

iki 800 000 EUR Danijai;

d)

iki 17 000 000 EUR Vokietijai;

e)

iki 8 000 000 EUR Ispanijai;

f)

iki 27 000 000 EUR Prancūzijai;

g)

iki 3 500 000 EUR Italijai;

h)

iki 200 000 EUR Liuksemburgui;

i)

iki 3 500 000 EUR Nyderlandams;

j)

iki 1 700 000 EUR Portugalijai,

a)

tarpine priežiūros priemonių techninio įvykdymo technine ataskaita, įskaitant per laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. gautus rezultatus;

b)

tarpine valstybių narių nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. patirtų išlaidų finansine ataskaita, pateikta elektronine forma, kaip nurodyta priede;

c)

baigiamąja priežiūros priemonių techninio įvykdymo technine ataskaita, įskaitant per laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. gautus rezultatus;

d)

galutine valstybių narių nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. patirtų išlaidų finansine ataskaita, pateikta elektronine forma, kaip nurodyta priede;

e)

bet kokių pagal Sprendimo 90/424/EEB 9 straipsnio 1 dalį atliekamų patikrinimų vietoje rezultatais.