23.12.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 368/1

---

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1969/2006

2006 m. gruodžio 19 d.

pagal Reglamentą (EB) Nr. 104/2000 nustatantis tam tikrų žuvininkystės produktų orientacines kainas ir Bendrijos gamintojo kainas 2007 žvejybos metams

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (1), ypač į 18 straipsnio 3 dalį ir į 26 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 18 straipsnio 1 dalyje ir 26 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad kiekvienais žvejybos metais turėtų būti nustatyta orientacinė kaina ir Bendrijos gamintojo kaina, siekiant nustatyti intervencinių kainų lygį tam tikriems žuvininkystės produktams.

(2)	Reglamento (EB) Nr. 104/2000 18 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad orientacinės kainos būtų nustatomos visiems to reglamento I ir II prieduose išvardytiems produktams ir jų grupėms.

(3)	Remiantis šiuo metu turimais duomenimis dėl atitinkamų produktų kainomis ir Reglamento (EB) Nr. 104/2000 18 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, 2007 žvejybos metams orientacines kainas reikėtų padidinti, palikti galiojančias arba sumažinti priklausomai nuo biologinės rūšies.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 104/2000 26 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad visiems to reglamento III priede išvardytiems produktams būtų nustatytos Bendrijos gamintojo kainos. Vienam iš tų produktų reikėtų nustatyti Bendrijos gamintojo kainą ir apskaičiuoti Bendrijos gamintojo kainą kitiems produktams, taikant 2006 m. gegužės 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 802/2006, nustatančiame Thunnus ir Euthynnus genties žuvims taikomus perskaičiavimo koeficientus (2), nustatytus perskaičiavimo koeficientus.

(5)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 104/2000 18 straipsnio 2 dalies pirmoje ir antroje įtraukose ir 26 straipsnio 1 dalyje išdėstytus kriterijus Bendrijos gamintojo kaina 2007 žvejybos metais turėtų būti pakoreguota.

(6)	Atsižvelgiant į klausimo skubumą, reikėtų taikyti išimtį dėl šešių savaičių termino, numatyto Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijų steigimo sutarčių, 1 dalies 3 punkte,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Orientacinės kainos žvejybos metams nuo 2007 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., numatytos Reglamento (EB) Nr. 104/2000 18 straipsnio 1 dalyje, nustatomos taip, kaip pateikta šio reglamento I priede.

2 straipsnis

Bendrijos gamintojo kainos žvejybos metams nuo 2007 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., numatytos Reglamento (EB) Nr. 104/2000 26 straipsnio 1 dalyje, nustatomos taip, kaip pateikta šio reglamento II priede.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2007 m. sausio 1 d.

---

(1)  OL L 17, 2000 1 21, p. 22. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1759/2006 (OL L 335, 2006 12 1, p. 3).

(2)  OL L 144, 2006 5 31, p. 15.

---

---

---

23.12.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 368/6

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1970/2006

2006 m. gruodžio 22 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)	Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. gruodžio 23 d.

---

(1)  OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 386/2005 (OL L 62, 2005 3 9, p. 3).

---

---

23.12.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 368/8

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1971/2006

2006 m. gruodžio 22 d.

nustatantis importo muitus grūdų sektoriuje, galiojančius nuo 2007 m. sausio 1 d.

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 1996 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1249/96 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisyklių (grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje) (2), ir ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnyje numatyta, kad importuojant to reglamento 1 straipsnyje išvardytus produktus imamas Bendrajame muitų tarife nustatytas mokestis. Tačiau to straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų muito mokestis yra lygus tiems produktams importavimo metu taikomai intervencinei kainai, padidintai 55 procentais ir sumažintai CIF importo kainos, taikomos atitinkamai siuntai, dydžiu. Tačiau šis muito mokestis negali būti didesnis už Bendrojo muitų tarifo mokestį.

(2)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnio 3 dalies nuostatas CIF importo kainos apskaičiuojamos pagal atitinkamo produkto reprezentatyvias kainas pasaulinėje rinkoje.

(3)	Reglamente (EB) Nr. 1249/96 išdėstytos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1784/2003 taikymo taisyklės grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje.

(4)	Importo teisės taikomos tol, kol bus nustatytos naujos.

(5)	Kad būtų užtikrintas sklandus importo muitų sistemos veikimas, apskaičiuojant muitus reikėtų remtis reprezentatyviais rinkos kursais, nustatytais per ataskaitinį laikotarpį.

(6)	Taikant Reglamentą (EB) Nr. 1249/96 reikėtų nustatyti tokius importo muitus, kokie nurodyti šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Importo muito mokesčiai grūdų sektoriuje, numatyti Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnio 2 dalyje, yra nustatomi šio reglamento I priede, remiantis II priede pateikta informacija.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2007 m. sausio 1 d.

---

(1)  OL L 270, 2003 10 21, p. 78. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1154/2005 (OL L 187, 2005 7 19, p. 11).

(2)  OL L 161, 1996 6 29, p. 125. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais reglamentu (EB) Nr. 1110/2003 (OL L 158, 2003 6 27, p. 12).

---

---

---

23.12.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 368/11

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1972/2006

2006 m. gruodžio 22 d.

nustatantis grąžinamąsias išmokas, taikomas eksportuojant grūdus, kviečių arba rugių miltus, rupinius ir kruopas

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1), ir ypač į jo 13 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio nuostatas skirtumas tarp to reglamento 1 straipsnyje išvardytų produktų biržos kainų ar kitų pasaulinės rinkos kainų ir tų produktų kainų Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Grąžinamosios išmokos turi būti nustatytos, atsižvelgiant į kriterijus, nurodytus 1995 d. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95, nustatančio kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (2), 1 straipsnyje.

(3)	Kalbant apie grūdus, kviečių arba rugių miltus, rupinius ir kruopas, šiems produktams taikytina grąžinamoji išmoka turi būti apskaičiuota atsižvelgiant į atitinkamiems produktams pagaminti sunaudotą grūdų kiekį. Šie kiekiai buvo nustatyti Reglamente (EB) Nr. 1501/95.

(4)	Dėl pasaulinės rinkos padėties arba kai kurių rinkų ypatingų poreikių būtina nustatyti diferencijuotas grąžinamąsias išmokas už kai kuriuos produktus, atsižvelgiant į jų paskirties šalis.

(5)	Grąžinamoji išmoka turi būti nustatoma vieną kartą per mėnesį. Laikotarpiu iki kito nustatymo dienos ji gali būti iš dalies pakeista.

(6)	Taikant šias taisykles dabartinei grūdų sektoriaus rinkų situacijai, ir ypač šių produktų biržų kursui arba kainoms Bendrijoje, reikėtų nustatyti eksporto grąžinamąsias išmokas, kurių dydžiai nurodomi priede.

(7)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Grąžinamosios išmokos eksportuojant esamos būklės produktus, išvardytus Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 1 straipsnio a, b ir c punktuose, išskyrus salyklą, yra nustatomos tokio dydžio, kaip nurodyta priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2007 m. sausio 1 d.

---

(1)  OL L 270, 2003 10 21, p. 78. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1154/2005 (OL L 187, 2005 7 19, p. 11).

(2)  OL L 147, 1995 6 30, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 777/2004 (OL L 123, 2004 4 27, p. 50).

---

---

23.12.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 368/13

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1973/2006

2006 m. gruodžio 22 d.

nustatantis grąžinamajai išmokai už grūdus taikomą tikslinamąją sumą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1), ir ypač į jo 15 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paraiškos licencijai gauti registracijos dieną taikoma grūdų eksporto grąžinamoji išmoka turi būti, pateikus prašymą, taikoma eksportui, įvykdytinam licencijos galiojimo laikotarpiu. Tokiu atveju grąžinamajai išmokai gali būti taikoma tikslinamoji suma.

(2)

1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1501/95, nustatančiame kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (2), leidžiama nustatyti tikslinamąją sumą už produktus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 1 straipsnio a, b ir c punktuose. Ši tikslinamoji suma turi būti apskaičiuota, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje išvardytus kriterijus.

(3)	Dėl padėties pasaulinėje rinkoje ir konkrečių kai kurių rinkų reikalavimų gali prireikti, atsižvelgiant į paskirtį, nustatyti diferencijuotą tikslinamąją sumą.

(4)	Tikslinamoji suma turi būti nustatyta ta pačia tvarka kaip ir grąžinamoji išmoka. Tarp dviejų nustatymo datų ji gali būti iš dalies pakeista.

(5)	Iš anksčiau nurodytų nuostatų daroma išvada, kad turi būti nustatyta priede nurodyto dydžio tikslinamoji suma.

(6)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Iš anksto nustatomoms grąžinamosioms išmokoms už produktų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 1 straipsnio a, b ir c punktuose, išskyrus salyklą, eksportą taikoma tikslinamoji suma yra nustatyta priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2007 m. sausio 1 d.

---

(1)  OL L 270, 2003 10 21, p. 78. Reglamentas su pakeitimas, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1154/2005 (OL L 187, 2005 7 19, p. 11).

(2)  OL L 147, 1995 6 30, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 777/2004 (OL L 123, 2004 4 27, p. 50).

---

---

23.12.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 368/15

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1974/2006

2006 m. gruodžio 15 d.

nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (1), ypač į jo 5 straipsnio 6 dalį, 19 straipsnio 2 dalies antrą sakinį, 32 straipsnio 1 dalies b punktą, 66 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą, 70 straipsnio 1 dalį ir 91 straipsnį,

kadangi:

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 nustatyta bendra teisinė EŽŪFKP paramos kaimo plėtrai sistema visoje Bendrijoje. Ši teisinė sistema turėtų būti papildyta išsamiomis įgyvendinimo taisyklėmis.

(2)

Siekiant suderinamumo su priemonėmis, finansuojamomis pagal kitus bendrosios žemės ūkio politikos instrumentus, turėtų būti apibrėžtos išsamios nuostatos dėl išimčių teikiant paramą kaimo plėtrai, ypač nuostatos dėl išimčių, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 5 straipsnio 6 dalyje. Teikiant paramą investicijoms į kaimo plėtrą, reikėtų atsižvelgti į visus atskiriems sektoriams taikomus apribojimus ir stengtis vengti kurti perteklinius pajėgumus tokiuose sektoriuose.

(3)	Būtina nustatyti nacionalinių strategijų planų atnaujinimo taisykles, ypač dėl tokio atnaujinimo turinio, procedūrų ir laiko.

(4)	Kad valstybės narės ir Komisija galėtų greitai ir veiksmingai įgyvendinti naująją programavimo sistemą, turėtų būti nustatyti galutiniai terminai, per kuriuos Komisija turi patvirtinti pateiktas kaimo plėtros programas nuo jų pateikimo.

(5)

Turėtų būti nustatytos išsamios kaimo plėtros programų pateikimo ir jų persvarstymo taisyklės. Kaimo plėtros programoms rengti bei tikrinti ir Komisijos tvirtinimui palengvinti, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 16 straipsnyje nustatytais reikalavimais, turėtų būti nustatytos bendros tokių programų struktūros ir turinio taisyklės. Be to, turėtų būti nustatytos išsamios nuostatos dėl Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 15 straipsnio 3 dalyje minimų nacionalinių sistemų.

(6)

Atskirais Komisijos sprendimais turėtų būti tvirtinami tik reikšmingi programų pakeitimai, EŽŪFKP finansavimo perkėlimas tarp atskirų programos krypčių ar bendro EŽŪFKP finansavimo normų pakeitimai. Dėl kitų pakeitimų sprendimus turi priimti valstybės narės ir pranešti Komisijai. Turi būti nustatyta susitarimų dėl tokių pranešimų sudarymo tvarka.

(7)	Veiksmingai ir reguliariai stebėsenai užtikrinti valstybės narės Komisijai turėtų pateikti suvestines ir atnaujintas elektronines savo programavimo dokumentų versijas.

(8)

Reglamente (EB) Nr. 1698/2005 nustatomos paramos jauniems ūkininkams sąlygos. Turėtų būti tiksliai nustatytas terminas, per kurį tokios sąlygos turi būti įvykdytos, įskaitant laikotarpio, kurį valstybės narės gali suteikti tam tikriems paramos gavėjams profesiniams įgūdžiams ir kompetencijai tenkinti, sąlygą. Kadangi parama jauniems ūkininkams skiriama tik tada, jei yra pateiktas verslo planas, turėtų būti parengtos išsamios taisyklės dėl verslo plano ir jaunų ūkininkų laikymosi tokio plano nuostatų.

(9)

Kalbant apie ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos paramos suteikimo sąlygas, turėtų būti išspręstos konkrečios problemos, iškylančios, kai valdą perduoda keli perleidėjai arba ūkį nuomojantis ūkininkas. Nekomercinė perleidėjo veikla neturėtų būti laikoma atitinkanti paramos gavimo reikalavimus pagal bendrąją žemės ūkio politiką.

(10)	Turėtų būti patikslinti įgūdžiai ir ištekliai, kuriuos privalo turėti institucijos bei įstaigos, atrinktos teikti remtinas ūkių konsultavimo paslaugas.

(11)	Teikiant paramą valdymo, pavadavimo ir konsultavimo paslaugų sistemų kūrimui, turėtų būti patvirtinta paramos mažinimo metodologija.

(12)	Kalbant apie investicijas žemės ūkio valdoms modernizuoti, siekiant atitikties naujai patvirtintiems Bendrijos standartams ir jeigu jauni ūkininkai privalo užtikrinti atitiktį esamiems standartams, turėtų būti nustatyta data, iki kurios būtina užtikrinti atitiktį tokiems standartams.

(13)

Investicijų miško ekonominei vertei didinti atveju turėtų būti parengti miškų tvarkymo planai ir apibrėžtos reikalavimus atitinkančių investicijų rūšys. Tokie planai turi būti rengiami pagal Europines darbinio lygmens tvarios miškininkystės gaires, nustatytas Trečiosios ministrų konferencijos dėl miškų apsaugos Europoje (2), vykusios Lisabonoje 1998 m. birželio 2, 3 ir 4 d., L2 Rezoliucijos (Tvaraus miško tvarkymo europiniai kriterijai, rodikliai ir darbinio lygmens gairės) 2 priede.

(14)

Kad mikroįmonės, darančios investicijas žemės ūkio ir miškų ūkio produktų vertei didinti, atitiktų naujai patvirtintus Bendrijos standartus, turėtų būti nustatyta data, iki kurios turėtų būti užtikrinta atitiktis tokiems standartams. Turėtų būti aiškiai atskirtos su miškais susijusios investicijos, kurioms taikomos Reglamente (EB) Nr. 1698/2005 nustatytos normos, nuo kitų investicijų į miškų sektorių.

(15)	Plėtojant bendradarbiavimą kuriant naujus produktus, procesus ir technologijas žemės ūkio bei maisto ir miškininkystės sektoriuose, turėtų būti nustatytos orientacinės reikalavimus atitinkančios sąnaudos.

(16)	Siekiant užtikrinti atitiktį standartams, valstybės narės turėtų nustatyti paramos ūkininkams lygį pagal kiekvieną standartą, atsižvelgdamos į įsipareigojimus, atsirandančius dėl standartų taikymo, o investicijų sąnaudos neturėtų būti laikomos tinkamomis paramai gauti.

(17)	Kalbant apie paramą ūkininkams, dalyvaujantiems maisto kokybės schemoje, turėtų būti patikslinti Bendrijos schemos ir nacionalinėms schemoms taikomi kriterijai bei produktai, už kuriuos skiriama parama ir fiksuotų sąnaudų tipai, į kuriuos galima atsižvelgti skaičiuojant paramos dydį.

(18)

Siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 33 straipsnyje nustatytos skatinimo priemonės ir 2000 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2826/2000 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo veiksmų vidaus rinkoje (3) nustatyta informacijos bei skatinimo veiksmų tvarka papildytų vienos kitas, turėtų būti nustatyti išsamūs kokybiškų produktų skatinimo paramos reikalavimai, ypač susiję su paramos gavėjais ir atitinkamomis veiklos rūšimis, už kurias gali būti skiriama parama. Be to, siekiant išvengto dvigubo finansavimo rizikos, už pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2826/2000 remiamas informacijos ir skatinimo priemones neturėtų būti skiriama kaimo plėtros parama.

(19)	Remiant pusiau natūrinį ūkininkavimą, turėtų būti išsamiai apibrėžtas verslo planų turinys ir įgyvendinimo sąlygos.

(20)	Teikiant paramą gamintojų grupėms Maltoje, turėtų būti nustatytos konkrečios taisyklės atsižvelgiant į konkrečias Maltos žemės ūkio sektoriaus ypatybes.

(21)

Remiant mažiau palankias ūkininkauti vietoves pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 93 straipsnį, 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiančiu bei panaikinančiu tam tikrus reglamentus (4) įdiegta paramos sistema turi galioti iki 2009 m. gruodžio 31 d. jeigu Taryba priims teisės aktą remiantis Sutarties 37 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 817/2004, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (5), 11 straipsnis turėtų būti taikomas iki kol Taryba priims tokį teisės aktą.

(22)	Turi būti priimta nuostata išvengti paramos ūkininkams, kuri jiems skiriama standartų laikymuisi, sutapimo su išmokomis pagal Natura 2000.

(23)

Kalbant apie paramą agrarinei aplinkosaugai ir gyvūnų gerovei, būtiniausi reikalavimai, kurių turi laikytis ūkininkai pagal įvairius agrarinės aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės įsipareigojimus, turėtų užtikrinti subalansuotą paramos, kuri pagrįsta atitinkamais tikslais ir prisideda prie subalansuotos kaimo plėtros, taikymą. Šiuo atžvilgiu labai svarbu patvirtinti metodologiją, pagal kurią būtų apskaičiuojamos papildomos sąnaudos, negautos pajamos ir tikėtinos sandorių sąnaudos, atsirandančios dėl prisiimtų įsipareigojimų. Jeigu įsipareigojimai grindžiami sąnaudų apribojimais, parama turėtų būti skiriama tik tuomet, jeigu tokius apribojimus galima įvertinti taip, kad būtų gauta pakankamai įrodymų apie įsipareigojimų laikymąsi.

(24)

Dėl paramos genetinių išteklių žemės ūkyje apsaugai turėtų būti išsamiai apibrėžti reikalavimus atitinkantys veiksmai ir apibūdinti galimi paramos gavėjai. Todėl reikėtų nustatyti būdus, kaip išvengti sutapimo su agrarinės aplinkosaugos priemonėmis, ir neteikti paramos veiklai, už kurią galima gauti paramą pagal Bendrąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą.

(25)	Turėtų būti apibrėžtos negamybinės investicijos, skirtos tausojančiam žemės ūkio paskirties žemės naudojimui.

(26)

Siekiant užtikrinti vienodą strategiją miškininkystės priemonių atžvilgiu, būtina vartoti vienodus miškų ir miškingų teritorijų apibrėžimus. Toks apibrėžimas turi būti suderintas su apibrėžimu, kurį vartoja Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir Eurostatas, 2005 m. taikytą Pasaulio miškų išteklių vertinimo biuletenyje. Turėtų būti tiksliau apibrėžti miškai ir miškingos teritorijos, kurie nėra tinkami paramai gauti pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 42 straipsnio 1 dalį.

(27)	Turėtų būti išsamiai nustatytos paramos teikimo žemės ūkio paskirties žemės pirmam apželdinimui mišku sąlygos, ypač dėl mišku apželdinamos žemės, įveisimo išlaidų, ūkininkų ir greitai augančių rūšių apibrėžimo.

(28)	Kai parama teikiama pirmajam agrarinės miškininkystės sistemų įkūrimui žemės ūkio paskirties žemėje, valstybės narės, atsižvelgdamos į tam tikrus parametrus, turėtų nustatyti didžiausią medžių sodinimo tankumą.

(29)

Kai teikiama parama miškininkystės potencialui atkurti ir prevencinėms priemonėms įdiegti miškuose, kuriuos valstybės narės priskiria didelio arba vidutinio gamtinio gaisringumo klasei, tokia parama turėtų būti teikiama pagal valstybių narių nustatytus miškų apsaugos planus. Turėtų būti naudojamas vienodas miškams taikomų gaisrų prevencinių priemonių apibrėžimas.

(30)	Kalbant apie Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 50 straipsnio 5 ir 6 dalyje nurodytus plotus, turėtų būti aiškiai apibrėžtos jų nustatymo sąlygos. Reikėtų užtikrinti, kad apželdinimas mišku nekeltų pavojaus biologinei įvairovei ar nepadarytų kitokios žalos aplinkai.

(31)	Siekiant tinkamai įsisavinti Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 52 straipsnio a dalies i punkte nurodytą ne žemės ūkio veiklos įvairinimo priemonę, turi būti pateiktas to reglamento 53 straipsnyje nurodytas išsamus ūkininko ūkio nario apibrėžimas.

(32)	Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 59 straipsnio e punkte nurodyta parama viešojo ir privataus sektoriaus partnerystėms turėtų atitikti tam tikras išsamiai apibrėžtas sąlygas.

(33)

Skiriant paramą pagal Leader kryptį, turėtų būti taikomos skaidrios ir konkurencingos vietos veiklos grupių atrankos procedūros, siekiant užtikrinti, kad paramai gauti vietos lygiu būtų atrinktos reikalavimus atitinkančios ir aukštos kokybės plėtros strategijos. Atsižvelgiant į vietos sąlygas, kaip bendra taisyklė turėtų būti nustatytos mažiausios ir didžiausios teritorijos, kuriuose veikia vietos veiklos grupės, populiacijos normos.

(34)	Kad būtų galima kuo platesniu mastu įgyvendinti vietos plėtros strategijas, parama vietos veiklos grupių veiklos išlaidoms turėtų būti ribojama.

(35)	Vietos veiklos grupių įgyvendinami bendradarbiavimo projektai turėtų atitikti tam tikras sąlygas. Siekiant palengvinti tarptautinių bendradarbiavimo projektų atranką, tarp Komisijos ir valstybių narių turėtų būti patvirtinta suderinta procedūra.

(36)

Teikiant techninę pagalbą, turėtų būti sudaryti susitarimai dėl bendro finansavimo kaimo plėtros programoms, įgyvendinamoms regionuose, galinčiuose gauti paramą pagal konvergencijos tikslą, ir kituose regionuose, taip pat išsamiai apibūdintos galimybės bei nustatytas galutinis nacionalinio kaimo tinklo sukūrimo terminas.

(37)

Turėtų būti nustatytos išsamios kelioms priemonėms taikomos bendrosios taisyklės, ypač dėl jungtinės veiklos vykdymo, investicinių priemonių, valdos perleidimo laikotarpio, kuriuo galioja įsipareigojimas, duotas kaip sąlyga paramai gauti, valdos teritorijos didinimo, įvairių force majeure ar išskirtinių aplinkybių apibrėžimo.

(38)

Valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių ir patvirtinti atitinkamas nuostatas siekiant užtikrinti, kad visos kaimo plėtros priemonės būtų tikrinamos ir kontroliuojamos. Valstybės narės turėtų užtikrinti, jog jų kontrolės priemonės suteiktų pakankamai garantijų, kad būtų laikomasi atitikties reikalavimams kriterijų bei kitų įsipareigojimų. Ypač apskaičiuodamos mokėjimus pagal tam tikras priemones valstybės narės turėtų pagrįsti tokių apskaičiavimų pakankamumą ir tikslumą atlikdamos reikalingą vertinimą.

(39)

Turėtų būti nustatytos išsamios taisyklės dėl palūkanų normų subsidijų paskoloms ir, kai taikoma, dėl tam tikrų finansų inžinerijos formų. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir vienodą vadybą, taip pat turėtų būti nustatytos sąlygos, kuriomis valdymo institucijos gali taikyti standartines sąnaudas ir įnašus natūra laikyti reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis. Siekiant užtikrinti, kad investavimo operacijos būtų tikslingesnės, turėtų būti parengtas bendrų reikalavimus atitinkančių išlaidų apibrėžimo taisyklių rinkinys. Taip pat turėtų būti nustatytos bendros taisyklės tais atvejais, kai valstybės narės kompetentingos institucijos nusprendžia investicinės paramos gavėjams mokėti avansines išmokas.

(40)	Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi valstybės pagalbos taisyklių ir procedūrų, turėtų būti nustatytos konkrečios nuostatos dėl kai kurių bendrai iš EŽŪFKP finansuojamų priemonių ir papildomo nacionalinio finansavimo.

(41)

Užtikrinant informavimą apie EŽŪFKP remiamą kaimo plėtros veiklą ir jos viešinimą, kaimo plėtros programose turėtų būti nustatyti informavimo planai, kurių turinys turėtų būti išsamiai apibrėžtas. Siekiant užtikrinti kiek galima nuoseklesnį požiūrį, reikėtų apibrėžti valdymo institucijų ir paramos gavėjų įsipareigojimus šiuo atžvilgiu.

(42)

Siekiant padidinti EŽŪFKP paramos panaudojimo skaidrumą, valstybės narės elektronine ar kita forma turi skelbti metinius paramos gavėjų, veiksmų pavadinimų ir veiksmams skirto viešojo finansavimo dydžių sąrašus. Šio paskelbimo tikslas - padidinti Bendrijos veiksmų kaimo plėtros srityje skaidrumą, sustiprinti patikimą susijusių viešųjų lėšų finansų valdymą, ypač sustiprinti panaudotų viešųjų pinigų kontrolę, o taip pat išvengti konkurencijos iškraipymo tarp kaimo plėtros priemonių paramos gavėjų. Atsižvelgiant į siekiamų tikslų svarbą ir laikantis proporcingumo principo bei asmens duomenų apsaugos reikalavimų, atitinkamos informacijos paskelbimo visuomenei ir pažeidimų prevencijos numatymas yra pagrįstas, nes jis neviršija to, kas yra būtina demokratinėje visuomenėje.

(43)	Stebėsenai vykdyti turėtų būti priimtos išsamios nuostatos dėl Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 82 straipsnyje numatytos metų pažangos ataskaitos, taip pat dėl to reglamento 80 straipsnyje minimų bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą sudarančių bendrų rodiklių.

(44)	Siekiant užtikrinti saugius duomenų mainus elektroninėmis priemonėmis tarp Komisijos ir valstybių narių, turėtų būti sukurta informacinė sistema. Turėtų būti apibrėžtas tokios sistemos turinys ir funkcijos, o taip pat prieigos prie tokios sistemos teisės.

(45)	Naujosios įgyvendinimo taisyklės turėtų pakeisti Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 taikymo taisykles. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 817/2004 turėtų būti panaikintas nuo 2007 m. sausio 1 d.

(46)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Kaimo plėtros komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

Taikymo sritis

1 straipsnis

Šiame reglamente nustatomos išsamios Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kaimo plėtros paramos bendraisiais principais ir bendrosiomis taisyklėmis, specialiosiomis ir bendrosiomis nuostatomis dėl kaimo plėtros priemonių, nuostatomis dėl atitikimo reikalavimams ir administracinėmis nuostatomis, išskyrus kontrolės nuostatas.

II   SKYRIUS

Bendrosios taisyklės

1   skirsnis

Papildomumas, darna ir atitiktis

2 straipsnis

1.   Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 5 straipsnyje minima darna užtikrinama:

a)	viena vertus, tarp kaimo plėtros paramos priemonių ir priemonių, įgyvendinamų pagal kitus Bendrijos paramos instrumentus, ir ypač priemonių pagal tiesiogines ir kitas paramos schemas pagal bendrą žemės ūkio politiką ir gyvūnų bei augalų sveikatos priemones, ir, kita vertus;

b)	tarp įvairių kaimo plėtros paramos priemonių.

2.   Tais atvejais, kai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 teikiama parama išimties tvarka remiantis to reglamento 5 straipsnio 6 dalimi gali būti teikiama priemonėms, kurioms taikomos šio reglamento I priede išvardytos paramos schemos, valstybės narės užtikrina, kad paramos gavėjas gautų paramą konkrečiam veiksmui tik pagal vieną schemą.

Šiuo tikslu valstybės narės, į savo kaimo plėtros programas įtraukdamos priemones su tokiomis išimtimis, tokiose programose apibūdina kriterijus ir administracines taisykles, kurias jos taikys atitinkamoms paramos schemoms.

3.   Jeigu bendraisiais rinkos organizavimo principais, įskaitant iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) finansuojamas tiesioginės paramos schemas, nustatomi gamybos ar Bendrijos paramos apribojimai, taikomi konkretiems ūkininkams, ūkiams arba perdirbimo įmonėms, tuomet pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 parama neskiriama jokioms investicijoms, dėl kurių gamyba galėtų išaugti labiau nei nustatyti apribojimai.

2   skirsnis

Strategija ir programavimas

3 straipsnis

1.   Nacionalinės strategijos planai gali būti atnaujinti programavimo laikotarpiu. Atnaujinant planus atsižvelgiama į vieną ar abu šiuos elementus:

a)	atnaujinimas turi įtakos vienam ar keliems Reglamento (EB) Nr. 1689/2005 11 3 dalyje išvardytiems elementams ir (arba) vienai ar daugiau to reglamento 9 straipsnyje minimų Bendrijos strateginių gairių;

b)	atnaujinimas yra susijęs su vienos ar daugiau kaimo plėtros programų pakeitimu, kaip nurodyta šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje.

2.   Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 12 straipsnio 1 dalis atnaujinant nacionalinės strategijos planus taikoma mutatis mutandis.

3.   Kad kaimo plėtros programų pakeitimams būtų skirta pakankamai laiko, vėliausi nacionalinės strategijos planų atnaujinimai perduodami Komisijai ne vėliau kaip 2013 m. birželio 30 d.

4.   Nacionalinės strategijos planai yra patvirtinami ar atnaujinami patvirtinus kaimo plėtros programas, ypač atsižvelgus į tokių programų tikslų ir užduočių kiekybinę išraišką pagal jų ex-ante įvertinimo rezultatus.

4 straipsnis

1.   Valstybių narių pateiktas kaimo plėtros programas Komisija patvirtina ilgiausiai per šešis mėnesius nuo tos datos, kai Komisija gauna programas. Jeigu programos buvo pateiktos iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, šešių mėnesių laikotarpis skaičiuojamas nuo tos dienos.

Tais atvejais, kai taikomos Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 18 straipsnio 3 dalies antros pastraipos nuostatos, šios dalies pirmoje pastraipoje minimas šešių mėnesių laikotarpis prasideda nuo tos dienos, kai persvarstyta siūloma programa atitinka Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 18 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos nuostatas.

2.   1 šio straipsnio dalyje nurodytiems laikotarpiams nustatyti reikalingos datos, kai taikoma, nustatomos pagal 63 straipsnio 6 ir 8 dalis.

5 straipsnis

1.   Kaimo plėtros programų turinys, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 16 straipsnyje, sudaromas pagal šio reglamento II priedą.

Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 85 straipsnyje minimas ex-ante įvertinimas pridedamas prie kiekvienos kaimo plėtros programos.

2.   Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 15 straipsnio 3 dalyje minimose nacionalinėse sistemose pateikiama kelioms priemonėms bendra informacija. Regioninėse plėtros programose gali būti nurodoma tik papildoma informacija apie tas priemones, jeigu tik nacionalinėms sistemoms ir regioninėms programoms bendra informacija atitinka šio reglamento II priedo reikalavimus.

3.   Valstybės narės parengia Komisijai elektroninę savo kaimo plėtros programų ir, jeigu taikoma, nacionalinių sistemų versiją, kuri atnaujinama po kiekvieno pakeitimo, kartu su standartinėmis šio reglamento II priede nurodytomis lentelėmis, kuriose nurodama informacija, atitinkanti Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 16 straipsnio d, e ir f punktuose reikalaujamą pateikti informaciją. Pagal šio reglamento 63 straipsnį valstybės narės elektroninėmis priemonėmis pateikia Komisijai, kai taikoma, programų ir nacionalinių sistemų pakeitimų prašymus.

3   skirsnis

Kaimo plėtros programų pakeitimai

6 straipsnis

1.   Kaimo plėtros programų pakeitimai gali būti šių rūšių:

a)	persvarstymas, minimas Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 19 straipsnio 1 dalyje;

b)	persvarstymai, atsirandantys koordinuojant procedūras finansiniams ištekliams įsisavinti, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 77 straipsnio 3 dalyje;

c)	kiti pakeitimai, nepaminėti šios dalies a ir b punktuose.

2.   1 dalies a ir b punktuose minimi programos pakeitimai gali būti siūlomi tik nuo antrųjų programos įgyvendinimo metų.

3.   Kaimo plėtros programų pakeitimų pasiūlymai privalo būti tinkamai pagrįsti, ypač pateikiant tokią informaciją:

a)	pakeitimus pateisinančias priežastis ir bet kokias su įgyvendinimu susijusias problemas;

b)	numatomą pakeitimo poveikį;

c)	santykį tarp pakeitimo ir nacionalinės strategijos plano.

7 straipsnis

1.   Šio straipsnio 6 straipsnio 1 dalies a punkte minimi valstybės narės prašymu pateikti programos pakeitimai tvirtinami Komisijos sprendimu pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 19 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį, jeigu:

a)	persvarsčius programą viršyta lankstumo riba tarp atskirų krypčių, nurodytų šio reglamento 9 straipsnio 2 dalyje;

b)	persvarsčius programą keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 70 straipsnyje patvirtintai kaimo plėtros programai nustatytas Bendrijos bendro finansavimo lygis;

c)	persvarsčius programą pasikeičia bendras Bendrijos įnašas visam programavimo laikotarpiui ir (arba) jo metinis paskirstymas, nekeičiant buvusių metų įnašų;

d)	persvarsčius programą numatomi pakeitimai, susiję su Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 5 straipsnio 6 dalyje minimomis išimtimis.

Sprendimas priimamas per šešis mėnesius nuo tos datos, kai Komisija gauna valstybės narės prašymą.

2.   Išskyrus nepaprastąsias priemones, kurių imamasi dėl stichinių nelaimių, prašymai persvarstyti programą, kaip nustatyta 6 straipsnio 1 dalies a punkte, gali būti teikiami ne dažniau nei vieną kartą per metus dėl vienos programos.

Dėl 1 dalies c punkte minimų programos pakeitimų valstybės narės prašymus pateikia ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rugsėjo 30 dienos.

Dėl 1 dalyje minimų pakeitimų valstybės narės pateikia paskutinius savo programų persvarstymo prašymus Komisijai ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 30 d.

8 straipsnis

1.   Regionines programas sudarančios valstybės narės gali pateikti programų pakeitimus, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies b punkte, pagal kuriuos konkrečiais metais Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) įnašas perkeliamas į kitą regioninę programą, jeigu:

a)	nesikeičia bendras EŽŪFKP įnašas į programą per visą programavimo laikotarpį;

b)	nesikeičia bendra atitinkamai valstybei skiriama EŽŪFKP lėšų suma;

c)	nesikeičia metinis programos išskirstymas iki jos persvarstymo;

d)	laikomasi metinio EŽŪFKP lėšų paskyrimo atitinkamai valstybei narei;

e)	prireikus, biudžetas, skirtas pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 11 straipsnio 3 dalies f punktą pasiekti nacionaliniame strategijos plane nurodytą konvergencijos tikslą, nesumažinamas.

2.   Finansinės atitinkamų programų lentelės koreguojamos taip, kad atspindėtų 1 dalyje minimus perkėlimus.

Persvarstytos finansinės lentelės pateikiamos Komisijai ne vėliau kaip tų kalendorinių metų, kuriais toks perkėlimas įvykdomas, rugsėjo 30 d. Paskutinį kartą tokios persvarstytos lentelės gali būti pateiktos 2012 metais.

Komisija priima sprendimą patvirtinti naująsias finansines lenteles per tris mėnesius nuo valstybės narės prašymo gavimo. Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 90 straipsnio 2 dalyje minima procedūra netaikoma.

3.   Prašymai persvarstyti programą, minimi 6 straipsnio 1 dalies b punkte, negali būti pateikiami daugiau kaip kartą per kalendorinius metus.

9 straipsnis

1.   Valstybių narių atliekami programų pakeitimai, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies c punkte, gali būti susiję su lėšų paskirstymu pagal priemones įgyvendinant vieną kryptį, taip pat su nefinansiniais pakeitimais įtraukiant naujas priemones, esamų priemonių atšaukimu ar informacijos pateikimu apie esamas programos priemones, tokių priemonių apibūdinimu.

2.   Valstybės narės taip pat turi teisę daryti pakeitimus, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies c punkte, per vienerius kalendorinius metus pervesdamos lėšas vienai krypčiai arba iš jos iki 1 % viso EŽŪFKP įnašo atitinkamai programai per visą programavimo laikotarpį.

3.   1 ir 2 dalyse minimi programų pakeitimai gali būti daromi ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d., jeigu tik valstybės narės praneša apie tokius pakeitimus ne vėliau nei iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.

4.   Išskyrus nepaprastąsias priemones, taikomas dėl stichinių nelaimių, apie 1 ir 2 dalyse nurodytus pakeitimus pranešama ne dažniau nei tris kartus per kalendorinius metus pagal vieną programą, jeigu tik 2 dalyje nurodyta 1 % riba neviršijama per tuos kalendorinius metus, kuriais buvo pateikti trys pranešimai.

5.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minimi pakeitimai turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 17 straipsnyje nustatytus lygius.

6.   Apie 1 ir 2 dalyse nurodytus pakeitimus pranešama Komisijai. Komisija vertina jų:

a)	atitiktį Reglamentui (EB) Nr. 1698/2005;

b)	suderinamumą su atitinkamu nacionalinės strategijos planu;

c)	atitiktį šiam reglamentui.

Komisija informuoja valstybę narę apie tokio vertinimo rezultatus per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai Komisija priima prašymą dėl programos pakeitimo. Jeigu pakeitimas neatitinka vieno ar daugiau pirmoje pastraipoje nurodytų vertinimo kriterijų, keturių mėnesių laikotarpis sustabdomas iki Komisija gaus programą atitinkančius pakeitimus.

Jeigu Komisija per pirmoje pastraipoje nurodytą keturių mėnesių laikotarpį neinformuoja valstybės narės, laikoma, kad pakeitimai buvo priimti ir įsigalioja pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui.

10 straipsnis

1.   Taikant Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 71 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, valstybės narės yra atsakingos už išlaidas nuo tos dienos, kai Komisija gauna prašymą persvarstyti ar pakeisti programą, kaip nurodyta šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje, iki Komisijos sprendimo pagal šio reglamento 7 ir 8 straipsnius priėmimo dienos arba iki pakeitimų atitikties vertinimo pagal šio reglamento 9 straipsnį užbaigimo dienos.

2.   Stichinių nelaimių atveju taikant nepaprastąsias priemones, su programų pakeitimais susijusios išlaidos, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalyje, laikomos atitinkančiomis reikalavimus nuo ankstesnės nei Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 71 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos.

11 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 15 straipsnio 3 dalyje minimų nacionalinių sistemų pakeitimams taikomas šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktas. Šio reglamento 9 straipsnio 3 ir 6 dalys tokiems pakeitimams taikomos mutatis mutandis.

12 straipsnis

Jeigu priimami ar iš dalies keičiami Bendrijos teisės aktai, prireikus kaimo plėtros programos keičiamos atsižvelgiant į naujus arba iš dalies pakeistus teisės aktus pagal 6 straipsnio 1 dalį. Tokie pakeitimai nėra įskaitomi į per metus leidžiamus atlikti pakeitimus, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 4 dalyje. 6 straipsnio 2 dalis netaikoma tokiems pakeitimams.

III   1 skyrius

Kaimo plėtros priemonės

1   skirsnis

Kaimo plėtros priemonės pagal kryptis

1   poskirsnis

1

kryptis

13 straipsnis

1.   Kai teikiama paraiška paramai gauti, turi būti laikomasi paramos jauniesiems ūkininkams įsikurti skyrimo sąlygų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 22 straipsnio 1 dalyje.

Tačiau nuo atskiro sprendimo skirti paramą priėmimo dienos gali būti suteikiamas ne ilgesnis nei 36 mėnesių laikotarpis siekiant užtikrinti atitiktį sąlygoms, susijusioms su profesiniais įgūdžiais ir kompetencija, nurodytoms Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 22 straipsnio 1 dalies b punkte, jeigu jaunajam ūkininkui reikalingas adaptacijos laikotarpis, per kurį jis pradėtų veiklą ar restruktūrizuotų valdą, jeigu tos dalies c punkte minimame verslo plane tokia būtinybė yra numatyta.

2.   Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 22 straipsnio 1 dalies c punkte minimame verslo plane bent jau nurodoma:

a)	pradinė žemės ūkio valdos padėtis, konkretūs svarbiausi naujosios valdos veiklos plėtros etapai ir uždaviniai;

b)	išsamūs duomenys apie investicijas, mokymą, konsultavimą ir bet kokią kitą veiklą, reikalingą žemės ūkio valdos veiklai plėtoti.

3.   Kompetentinga institucija vertina veiklos atitiktį verslo planui ne vėliau nei praėjus penkeriems metams nuo atskiro sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Valstybės narės, atsižvelgdamos į aplinkybes, kuriomis įgyvendinamas verslo planas, nustato jau gautos paramos susigrąžinimo sąlygas, jeigu vertinimo metu jaunasis ūkininkas nesilaiko verslo plano nuostatų.

4.   Atskiras sprendimas skirti paramą jauniesiems ūkininkams priimamas ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo ūkininko įsikūrimo, kaip nustatyta pagal galiojančias valstybių narių nuostatas. Jeigu parama skiriama išmokant vienkartinę išmoką, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 priede ir taikant šio straipsnio 3 dalį, valstybės narės tokią sumą gali išskaidyti į ne daugiau kaip penkias dalis.

5.   Valstybės narės gali nuspręsti, kad tais atvejais, kai verslo plane daroma nuoroda į kitų Reglamente (EB) Nr. 1698/2005 nustatytų kaimo plėtros priemonių naudojimą, kompetentingoms institucijoms patvirtinus jaunojo ūkininko paraišką, tokiam ūkininkui leidžiama naudotis ir tomis kitomis priemonėmis. Tokiu atveju pareiškėjo teikiama informacija turi būti pakankamai išsami, kad būtų pagrįstas prašymas skirti paramą pagal tas kitas priemones.

6.   Specialios sąlygos gali būti taikomos tuo atveju, kai jaunasis ūkininkas nėra pripažintas vieninteliu žemės ūkio valdos savininku. Tos sąlygos turi atitikti reikalavimus, nustatytus tais atvejais, kai jaunasis ūkininkas yra vienintelis valdos savininkas.

14 straipsnis

1.   Kai ūkį perduoda keli perleidėjai, bendra parama ankstyvam pasitraukimui iš prekinės žemės ūkio gamybos pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 23 straipsnį negali viršyti paramos sumos, skiriamos vienam perleidėjui.

2.   Perleidėjo tęsiama neprekinė žemės ūkio veikla negali būti remiama pagal bendrąją žemės ūkio politiką.

3.   Nuomojantis ūkininkas gali perduoti perleidžiamą žemę savininkui, jeigu nuoma nutraukiama ir laikomasi perėmėjui keliamų reikalavimų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 23 straipsnio 3 dalyje.

4.   Valstybės narės gali nustatyti, kad perleidžiamą žemę imtų valdyti institucija, kuri ją įsipareigotų vėliau perduoti perėmėjams, atitinkantiems Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 23 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.

15 straipsnis

1.   Konsultavimo paslaugos ūkininkams, kuriems gali būti skiriama parama pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 24 straipsnį, turi būti teikiamos pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 (6) II antraštinės dalies 3 skyrių ir jo įgyvendinimo nuostatas.

2.   Institucijos ir įstaigos, atrinktos teikti ūkių konsultavimo paslaugas, užtikrina, kad būtų atitinkamų išteklių (kvalifikuoto personalo, administravimo ir techninė infrastruktūra), reikiamos konsultavimo patirties ir būtų užtikrinamas patikimumas pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 24 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a ir b punktuose nurodytus reikalavimus, sąlygas bei standartus.

16 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 25 straipsnyje minimai paramos valdymo, pavadavimo ir konsultavimo paslaugų sistemai sukurti mažėjimo norma nustatoma kaimo plėtros programose numatant, kad parama bus mažinama vienodais dydžiais nuo pirmųjų paramos teikimo metų taip, kad parama bus galutinai nustota teikti vėliausiai šeštaisiais metais nuo tokių paslaugų sukūrimo.

17 straipsnis

1.   Skiriant paramą investicijoms žemės ūkio valdoms modernizuoti ir siekiant atitikti naujai patvirtintus Bendrijos standartus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 26 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, atitiktis tokiems standartams turi būti užtikrinta iki toje pastraipoje nurodyto laikotarpio pabaigos.

2.   Kai paramą gaunantys jaunieji ūkininkai daro investicijas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 22 straipsnyje, siekdami laikytis esamų Bendrijos standartų, tokių standartų būtina pradėti laikytis iki to reglamento 26 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodyto laikotarpio pabaigos.

18 straipsnis

1.   Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 27 straipsnio 2 dalyje nurodyti miško tvarkos planai pagal miško teritorijos dydį ir miško naudojimą grindžiami atitinkamais nacionaliniais teisės aktais, taip pat galiojančiais žemės naudojimo planais, ir tokie planai apima beveik visus miško išteklius.

2.   Į veiksmus, skirtus miško ekonominei vertei didinti, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 27 straipsnyje, įtraukiamos investicijos miškininkystės valdos lygmeniu ir gali būti įtrauktos investicijos derliaus nuėmimo įrenginiams.

Veiklai, susijusiai su atkūrimu po galutinio iškirtimo, parama neskiriama.

3.   Šio reglamento 30 straipsnio 4 dalyje minimiems miškams Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 27 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio nuostatos netaikomos.

19 straipsnis

1.   Skiriant paramą investicijoms žemės ir miškų ūkio produktų vertei didinti, siekiant laikytis naujai patvirtintų Bendrijos standartų, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 28 straipsnio 1 dalies c punkte, tokių standartų būtina laikytis iki toje pastraipoje nurodyto laikotarpio pabaigos.

2.   Skiriant paramą investicijoms miškų ūkio produktų vertei didinti, investicijos, susijusios su medienos, kaip žaliavos, naudojimu, skiriamos tik darbams iki pramoninio perdirbimo atlikti.

20 straipsnis

Bendradarbiavimo kuriant naujus produktus, procesus ir technologijas žemės ūkio ir maisto bei miškininkystės sektoriuose išlaidos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 29 straipsnio 2 dalyje, yra susijusios su parengiamosiomis operacijomis, pavyzdžiui, projekto, produkto, proceso ir technologijų kūrimu ar testavimu, investicijomis į materialųjį ir (arba) nematerialųjį turtą, susijusiomis su bendradarbiavimu tol, kol naujai sukurti procesai ar technologijos bus pradėti naudoti komerciniais tikslais.

21 straipsnis

1.   Valstybės narės gali derinti paramos, skirtos Bendrijos teisės aktais grindžiamiems standartams laikytis, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 31 straipsnyje, dydį pagal kiekvieną standartą, atsižvelgdamos į įsipareigojimų, susijusių su tokio standarto laikymusi, lygį. Parama yra mažėjanti ir skiriama ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, nurodytam to straipsnio 2 dalyje.

2.   Su investicijomis susijusios sąnaudos nėra įskaičiuojamos nustatant kasmet skiriamos paramos Bendrijos teisės aktais grindžiamiems standartams laikytis dydį, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 31 straipsnyje.

22 straipsnis

1.   Bendrijos kokybės schemos, minimos Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 32 straipsnio 1 dalies b punkte, yra toliau nurodytais reglamentais ir nuostatomis nustatytos schemos:

a)	Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2092/91 (7);

b)	Tarybos reglamentas (EB) Nr. 509/2006 (8);

c)	Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 (9);

d)	1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1496/1999 (10) VI antraštinė dalis.

2.   Kad atitiktų paramos skyrimo reikalavimus, valstybių narių pripažintos maisto kokybės schemos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 32 straipsnio 1 dalies b punkte, turi atitikti tokius kriterijus:

a)

galutinio produkto, pagaminto pagal tokias schemas, specifiškumas nustatomas remiantis išsamiais įsipareigojimais, susijusiais su ūkininkavimo metodais, kurie užtikrina: — konkrečias savybes, įskaitant gamybos procesą, arba — tokią galutinio produkto kokybę, kuri labai pranoksta komercinius produktų standartus, reglamentuojančius visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatą, gyvūnų gerovę arba aplinkosaugą;

b)	schemose nurodomos privalomos produktų specifikacijos, o atitiktį joms tikrina nepriklausoma kontrolės įstaiga;

c)	schemos prieinamos visiems gamintojams;

d)	schemos yra skaidrios ir užtikrina visišką produktų atsekamumą;

e)	schemos atitinka esamas ir numatomas rinkos galimybes.

3.   Parama maisto kokybės schemose dalyvaujantiems ūkininkams gali būti skiriama tik jeigu produkto ar maisto produkto kokybė buvo oficialiai pripažinta pagal 1 dalyje išvardytus reglamentus ar nuostatas arba pagal valstybės narės pripažintą maisto kokybės schemą, kaip nurodyta 2 dalyje.

Pagal 1 dalies b ir c punktuose minimas maisto kokybės schemas parama gali būti skiriama tik Bendrijos registre registruotiems produktams.

4.   Kai parama dalyvauti maisto kokybės schemoje pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 tam tikram produktui yra įtraukta į kaimo plėtros programą, dėl dalyvavimo tokioje schemoje susidarančios pastoviosios sąnaudos nėra įskaičiuojamos nustatant paramos sumą pagal agrarinės aplinkosaugos priemonę remti ekologinį ūkininkavimą, skirtą tam pačiam produktui.

5.   Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 32 straipsnio 1 dalies c punkte minimos „fiksuotos sąnaudos“ – tai įsitraukimo į maisto kokybės schemą išlaidos ir metinis įnašas už dalyvavimą tokioje schemoje, įskaitant, kai reikia, išlaidas patikrinimams, reikalingiems atitikčiai tos schemos specifikacijoms patikrinti.

23 straipsnis

1.   Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 20 straipsnio c punkto iii papunktyje „gamintojų grupė“ – tai bet kokia bet kokios juridinės formos organizacija, jungianti subjektus, aktyviai dalyvaujančius to reglamento 32 straipsnyje minimoje tam tikro žemės ūkio ar maisto produkto kokybės schemoje. Vienam ar daugiau sektorių atstovaujančios profesinės ir (arba) tarpprofesinės organizacijos „gamintojų grupėms“ nepriskiriamos.

2.   Informavimo ir skatinimo veikla, kuriai gali būti skiriama parama pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 33 straipsnį, yra veikla, skirta skatinti vartotojus pirkti žemės ūkio produktus, kuriems taikomos maisto kokybės schemos, įtrauktos į kaimo plėtros programas pagal to reglamento 32 straipsnį.

Vykdant tokią veiklą reikia atkreipti dėmesį į atitinkamų produktų savybes ar privalumus, ypač į kokybę, konkrečią gamybos metodiką, aukštus gyvūnų gerovės standartus ir aplinkos apsaugą, susijusius su atitinkama kokybės schema, ir gali aprėpti mokslinių bei techninių žinių apie šiuos produktus skleidimą. Į tokią veiklą, pavyzdžiui, įtrauktas mugių ir parodų, panašių viešųjų ryšių akcijų ir reklamos įvairiais ryšių kanalais ar pardavimo vietose organizavimas ir (arba) dalyvavimas juose.

3.   Parama pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 20 straipsnio c punkto iii papunktį gali būti skiriama tik informavimo ir skatinimo veiklai vidaus rinkoje.

Tokia veikla neturi skatinti vartotojų pirkti produktą dėl ypatingos jo kilmės, išskyrus produktus, kuriems taikoma kokybės schema, įdiegta Reglamentu (EB) Nr. 510/2006, ir kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1493/1999. Produkto kilmė vis tiek gali būti nurodyta, jei kilmės nuoroda yra antraeilė šalia pagrindinių užrašų.

Parama negali būti skiriama veiklai, susijusiai su komercinių prekių ženklų skatinimu.

4.   Kai 2 dalyje nurodyta veikla susijusi su produktu, įtrauktu į 22 straipsnio 1 dalies a, b arba c punkte nurodytą maisto kokybės schemą, informacinė, skatinimo ir (arba) reklaminė medžiaga turi būti ženklinama toms schemoms nustatytu Bendrijos logotipu.

5.   Informavimo ir skatinimo veikla, remiama pagal Reglamentą (EB) Nr. 2826/2000, nėra remiama pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 20 straipsnio c punkto iii papunktį.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad visa parengiamoji informacijos, skatinimo ir reklaminė medžiaga, parengta vykdant remiamą veiklą, atitiktų Bendrijos teisės aktus. Todėl gavėjai visą tokią parengiamąją medžiagą perduoda kompetentingai valstybės narės institucijai.

24 straipsnis

1.   Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 34 straipsnyje minimame verslo plane:

a)	pateikiama įrodymų, kad ūkis gali tapti ekonomiškai gyvybingu, jeigu reikia, įvertinant papildomumą kitiems ūkininko ūkio pajamų šaltiniams;

b)	pateikiama išsami informacija apie reikalingas investicijas;

c)	nurodomi konkretūs etapai ir uždaviniai.

2.   Kai Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 34 straipsnyje nurodytame verslo plane daroma nuoroda į naudojimąsi kitomis kaimo plėtros priemonėmis, verslo planas turi būti pakankamai išsamus, kad juo būtų galima pagrįsti paraišką gauti paramą pagal tas kitas priemones.

3.   Taikydamos Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 34 straipsnio 2 dalį valstybės narės, atsižvelgdamos į verslo plano įgyvendinimo aplinkybes, nutraukia paramos lėšų mokėjimą, jeigu vertinimo metu nustatoma, kad pusiau natūrinio ūkio valdytojas nesilaiko verslo plano nuostatų.

25 straipsnis

1.   Nustatant mažiausią paramos sumą tiems Maltos gamybos sektoriams, kurių bendras gamybinis pajėgumas ypač mažas pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 priedą, tokią mažiausią paramą gali gauti tik gamintojų grupės, turinčios mažiausią procentinę gamintojų dalį tokiame sektoriuje ir pagaminančios mažiausią produkcijos dalį tame sektoriuje.

Mažiausios procentinės gamintojų ir produkcijos dalys nustatomos Maltos kaimo plėtros programoje.

2.   Mažiausia paramos Maltos gamintojams suma, apskaičiuojama kaip mažos gamintojų grupės sudarymo sąnaudų dalis, nustatyta III priede.

2   poskirsnis

2

kryptis

26 straipsnis

Paramos gavėjai pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 38 straipsnį negali būti remiami pagal to reglamento 31 straipsnį, įgyvendinant Tarybos direktyvas 79/409/EEB (11) ir 92/43/EEB (12).

27 straipsnis

1.   Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnio 1–4 dalis ir 40 straipsnį, taikomos šio straipsnio 2–13 dalys.

2.   Bet koks įsipareigojimas plėsti gyvulininkystę arba kitaip ją tvarkyti turi atitikti bent tokias sąlygas:

a)	turi būti tęsiama ganyklų priežiūra;

b)	galvijai turi būti paskirstyti ūkyje taip, kad būtų aprėptas visas ganymo plotas ir išvengta per didelio nuganymo arba nepakankamo išnaudojimo;

c)	galvijų tankumas turi būti nustatomas įvertinant visus ūkyje laikomus ganomus gyvūnus arba, kai prisiimamas įsipareigojimas apriboti maistingųjų medžiagų išplovimą iš dirvožemio, visus su atitinkamu įsipareigojimu susijusius ūkyje laikomus gyvūnus.

3.   Įsipareigojimai apriboti trąšų, augalų apsaugos produktų ar kitokių medžiagų naudojimą priimamai tik tada, jei tokie apribojimai gali būti įvertinti tokiu būdu, kuris suteiktų pakankamas garantijas dėl įsipareigojimų vykdymo.

4.   Parama gali būti siejama su tokiais įsipareigojimais:

a)	auginti tipiškų tos srities vietinių veislių ūkyje auginamus gyvūnus, kuriems iškilęs išnykimo ūkiuose pavojus;

b)	saugoti augalų genetinius išteklius, natūraliai prisitaikiusius prie vietinių ir regiono sąlygų, kuriems kilęs genetinio išnykimo pavojus.

Tinkamos ūkyje auginamų gyvūnų rūšys ir vietinių veislių išnykimo ūkiuose ribos nustatymo kriterijai apibrėžti šio reglamento IV priede.

5.   Aplinkosauginės priemonės, įgyvendinamos pagal bendrąjį rinkos organizavimą, I priede išvardytas tiesioginės paramos schemas ar gyvūnų ir augalų sveikatos ir kaimo plėtros priemones, išskyrus agrarinės aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės paramą, neužkerta kelio teikti tai pačiai produkcijai agrarinės aplinkosaugos ir (arba) gyvūnų gerovės paramos, jei tokia parama yra papildoma ir suderinama su atitinkamomis priemonėmis.

Įvairūs agrarinės aplinkosaugos ir (arba) gyvūnų gerovės įsipareigojimai gali būti derinami tik tada, jeigu jie yra papildomi ir suderinami.

Kai pirmojoje ar antrojoje pastraipoje minimos priemonės ar įsipareigojimai yra derinami, tuomet nustatant paramos dydį atsižvelgiama į prarastas pajamas ir konkrečias papildomas sąnaudas, susidarančias dėl derinimo.

6.   Žemei, atskirtai pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 54 arba 107 straipsnius, taikomoms agrarinės aplinkosaugos priemonėms, parama gali būti teikiama tik tada, kai įsipareigojimai yra didesni nei minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindiniai reikalavimai.

Kai parama teikiama kalnų vietovėms, vietovėms, kuriose yra nepalankios sąlygos, Natura 2000 teritorijoms ar pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (13) į upės baseino valdymo planus įtrauktiems žemės ūkio paskirties plotams, agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimai prisiimami atsižvelgiant į paramos teikimo tokioms teritorijoms sąlygas.

7.   Visi gyvūnų gerovės įsipareigojimai, minimi Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 40 straipsnyje, užtikrina geresnius standartus bent vienoje iš šių sričių:

a)	natūraliems poreikiams artimesnis vanduo ir pašaras;

b)	laikymo sąlygos: erdvė, kraikas ir natūralus apšvietimas;

c)	galimybė išeiti į lauką;

d)	sistemingo luošinimo, izoliavimo ir nuolatinio laikymo pririšus nebuvimas,

e)	dėl ūkininkavimo praktikos ir (arba) laikymo sąlygų atsirandančių patologijų prevencija.

8.   Orientacinis lygis prarastoms pajamoms ir dėl prisiimtų įsipareigojimų atsiradusioms papildomoms sąnaudoms skaičiuoti yra atitinkami Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnio 3 dalyje ir 40 straipsnio 2 dalyje nurodyti standartai bei reikalavimai.

9.   Kai įsipareigojimai paprastai išreiškiami kitais vienetais nei naudojami Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 priede, valstybės narės gali skaičiuoti išmokas remdamosi jais. Tokiais atvejais valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi didžiausio kiekio per metus, kuriam gali būti skiriama Bendrijos parama, kaip nustatyta tame priede. Tuo tikslu valstybė narė gali:

a)	nustatyti vienetų skaičiaus ūkio hektarui ribą, kuriai taikomi agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimai, arba

b)	nustatyti bendrą didžiausią sumą kiekvienam dalyvaujančiam ūkiui ir užtikrinti, kad išmokos kiekvienam ūkiui ją atitiktų.

10.   Valstybės narės nustato poreikį suteikti Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnio 4 dalyje ir 40 straipsnio 3 dalyje nurodytą kompensaciją už sandorių išlaidas remdamosi objektyviais kriterijais.

Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnio 4 dalyje ir 40 straipsnio 3 dalyje „sandorių išlaidos“ yra išlaidos, susijusios su sandorio sudarymu, ir tiesiogiai nepriskirtinos susijusio įsipareigojimų įgyvendinimo išlaidoms.

Sandorio išlaidų dalis apskaičiuojama per visą įsipareigojimo vykdymo laikotarpį ir negali būti didesnė nei 20 % prarastų pajamų ir papildomų sąnaudų, atsirandančių dėl prisiimtų įsipareigojimų.

11.   Valstybės narės gali leisti vieną įsipareigojimą jo galiojimo metu pakeisti kitu, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	toks pakeitimas suteikia neabejotiną naudą aplinkai ir (arba) gyvūnų gerovei;

b)	esamas įsipareigojimas yra labai sustiprinamas;

c)	atitinkami įsipareigojimai yra įtraukti į patvirtintą kaimo plėtros programą.

Agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimas gali būti pakeistas į žemės ūkio paskirties žemės apželdinimo įsipareigojimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 43 straipsnį laikantis šios straipsnio dalies pirmosios pastraipos a ir b punktų reikalavimų. Agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimas nutrūksta nereikalaujant kompensacijos.

12.   Valstybės narės gali leisti koreguoti agrarinės aplinkosaugos arba gyvūnų gerovės įsipareigojimus jų taikymo laikotarpiu, jeigu patvirtintoje kaimo plėtros programoje nurodyta tokio koregavimo sritis ir toks koregavimas yra tinkamai pagrįstas atsižvelgiant į įsipareigojimo tikslus.

Tokie koregavimai gali būti ir įsipareigojimo vykdymo termino pratęsimas.

13.   Gyvūnų perskaičiavimo į gyvulių vienetus (GV) normos nurodytos V priede. Valstybės narės šias normas gali diferencijuoti laikydamosi tame priede atitinkamoms kategorijoms nustatytų ribų bei vadovaudamosi objektyviais kriterijais.

28 straipsnis

1.   Parama pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnio 5 dalį gali būti skiriama kitų nei to reglamento 39 straipsnio 2 dalyje nurodytų paramos gavėjų vykdomoms operacijoms.

2.   Su agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimais susijusi veikla, nurodyta šio reglamento 27 straipsnio 4 dalyje, negali būti remiama pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnio 5 dalį.

Parama pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnio 5 dalį neteikiama veiklai, kuri gali būti remiama pagal Bendrąją Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą.

3.   Veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti žemės ūkio genetinius išteklius, remiami pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnio 5 dalį, gali būti tokie:

a)

tiksliniai veiksmai: veiksmai, skatinantys žemės ūkio genetinių išteklių ex situ ir in situ išsaugojimą, apibūdinimą, rinkimą ir naudojimą, įskaitant šiuo metu in situ išsaugotų genetinių išteklių ir in situ ir (arba) ūkyje genetinių išteklių inventoriaus internete bei ex situ rinkinių (genų bankų) ir duomenų bazių sukūrimą.

b)	suderinti veiksmai: veiksmai, skatinantys keistis informacija siekiant išsaugoti, apibūdinti, rinkti ir naudoti genetinius išteklius Bendrijos žemės ūkyje tarp valstybių narių kompetentingų organizacijų.

c)	lydimieji veiksmai: informavimas, informacijos platinimas ir patariamieji veiksmai, kurių imasi nevyriausybinės organizacijos ir kitos atitinkamos suinteresuotosios šalys, mokomųjų kursų ir techninių ataskaitų rengimas.

4.   Taikant šį straipsnį taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

a)

„in situ išsaugojimas“ – genetinės medžiagos išsaugojimas ekosistemose bei natūraliose buveinėse ir rūšių ar laukinių veislių gyvybingų populiacijų išlaikymas ar atkūrimas jų natūralioje aplinkoje, o naminių gyvūnų veislių bei auginamų augalų rūšių atveju – jų gyvybingų populiacijų išlaikymas ir atkūrimas žemės ūkio aplinkoje, kurioje susidarė jų skiriamieji bruožai;

b)	„in situ ir (arba) ūkyje išsaugojimas“ – in situ išsaugojimas ir vystymas ūkio lygiu;

c)	„ex situ išsaugojimas“ – genetinės medžiagos žemės ūkiui išsaugojimas už jos natūralios buveinės ribų;

d)	„ex situ rinkimas“ – genetinės medžiagos žemės ūkiui rinkimas už jos natūralios buveinės ribų.

29 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 41 ir 49 straipsniuose nurodytos „pelno nesiekiančios investicijos“ yra investicijos, dėl kurių žemės ar miškų ūkio vertė ar pelningumas labai nepadidėja.

30 straipsnis

1.   Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 42 straipsnio 1 daliai taikomi šio straipsnio 2 ir 3 dalyse pateikti apibrėžimai, išskyrus išimtis, tinkamai pagrįstas kaimo plėtros programose.

2.   „Miškas“ yra žemė, kurioje medžių lajos danga užima daugiau nei 10 % didesnio nei 0,5 ha ploto sklypo, o medžių aukštis siekia ne mažiau kaip 5 metrus, arba medžiai, galintys pasiekti tokias ribas in situ. Į šį apibrėžimą neįtraukta žemė, daugiausia naudojama žemės ūkio tikslams ar miesto reikmėms.

Atkuriamų miškų teritorijos, kuriose miško lajos danga dar nėra pasiekusi, tačiau tikėtina, kad ji pasieks 10 % miško dangos plotą, ir medžiai išaugs iki 5 metrų aukščio, yra įtraukiamos į šį apibrėžimą, kaip ir laikinai neapželdinti plotai, atsiradę dėl žmogaus įsikišimo ar natūralių priežasčių, tačiau tikimasi, kad jie virs mišku.

Į miškų apibrėžimą įtraukti ir plotai, apaugę bambukais ir palmėmis, jeigu tenkinami aukščio ir miško lajos dangos kriterijai.

Į miškų apibrėžimą įtraukti miškų keliai, priešgaisrinės juostos ir kiti nedideli atviri miško plotai; nacionalinių parkų miškai, gamtos rezervatai ir kiti saugomi plotai, tai yra tokie, kurie turi ypatingą aplinkos, mokslinę, istorinę, kultūrinę ar dvasinę vertę.

Į miškų apibrėžimą įtrauktos ir vėjalaužos bei vėjavartos, užimančios didesnį nei 0,5 ha plotą, kurio plotis siekia daugiau nei 20 metrų.

Į miškų apibrėžimą įtrauktos ir plantacijos, daugiausia auginamos miškų arba apsaugos tikslais, pavyzdžiui, kaučiukmedžio ir kamštinio ąžuolo plantacijos. Stovintis miškas žemės ūkio gamybos ir agrarinės miškininkystės sistemose į miško apibrėžimą neįtrauktas. Miesto parkų ir sodų medžiai taip pat nėra priskiriami šiai sąvokai.

3.   „Miškingos vietovės“ reiškia žemę, kuri nepriskiriama „miškui“ ir kurios plotas viršija 0,5 ha, medžių aukštis viršija 5 metrus, o miško lajos danga sudaro 5–10 % ploto, arba žemė kartu su danga, kurioje krūmokšniai, krūmai ir medžiai kartu sudaro daugiau kaip 10 %. Į šią sąvoką neįtraukta žemė, daugiausia naudojama žemės ūkiui ar miesto reikmėms.

4.   Toliau nurodyti miškai ir miškingos vietovės nepatenka į Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 42 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio taikymo sritį:

a)	miškai ir kita miškinga žemė, priklausanti centrinės, regioninės valdžios institucijoms arba vyriausybinėms korporacijoms;

b)	sostui priklausantys miškai ir kita miškinga žemė;

c)	juridiniams asmenims priklausantys miškai, kurių ne mažiau kaip 50 % kapitalo priklauso vienai iš a ir b punktuose nurodytų institucijų.

31 straipsnis

1.   Valstybė narė nurodo žemės ūkio paskirties žemę, kuriai gali būti teikiama parama pirmajam apželdinimui pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 43 straipsnį, o tokią žemę sudaro žemės plotai, kuriuose ūkininkaujama nuolat.

Pirmasis apželdinimas pagal Direktyvas 79/409/EEB ir 92/43/EEB paskirtoje Natura 2000 teritorijoje turi būti suderinamas su atitinkamos teritorijos valdymo tikslais.

2.   Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 43 straipsnio 1 dalies a punkte „įveisimo išlaidos“ yra išlaidos želdinukams, apželdinimo ir tiesiogiai su sodinimu susijusios bei reikalingos išlaidos.

3.   Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 43 straipsnio 1 dalies c punkte „ūkininkai“ yra asmenys, kurie didžiąją savo darbo laiko dalį skiria žemės ūkio veiklai ir iš jos uždirba didžiąją dalį savo pajamų pagal valstybės narės nustatytus kriterijus.

4.   Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 43 straipsnio 3 dalies ir 44 straipsnio 3 dalyje „greitai augančios trumpos apyvartos rūšys“ yra rūšys, kurių sėjomainos laikas, t. y. laikotarpis tarp dviejų derliaus nuėmimų tame pačiame sklype, yra trumpesnis nei 15 metų.

32 straipsnis

Taikydamos Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 44 straipsnį valstybės narės, atsižvelgdamos į vietos sąlygas, miškų rūšis ir būtinybę užtikrinti žemės naudojimo žemės ūkio paskirčiai tęstinumo, nustato didžiausią į vieną hektarą sodinamų medžių skaičių.

33 straipsnis

1.   Kai pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 48 straipsnį parama taip pat teikiama priešgaisrinėms juostoms kurti, parama gali būti teikiama ne tik įveisimo išlaidoms, bet ir išlaidoms, susijusioms su vėlesne atitinkamos teritorijos priežiūra.

Parama priešgaisrinių juostų priežiūrai žemės ūkio priemonėmis negali būti teikiama vietovėms, kurioms teikiama agrarinės aplinkosaugos parama.

2.   Gaisrų prevencinės priemonės, minimos Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 48 straipsnyje, gali būti tokios:

a)	apsaugos infrastruktūros sukūrimas, pavyzdžiui, miško takų, kelių, vandens tiekimo punktų, priešgaisrinių juostų, plyno ir neplyno kirtimo plotų, veikla, skirta priešgaisrinių juostų bei plyno ir neplyno kirtimo plotų priežiūrai;

b)	prevencinė miškininkystės veikla, tai yra augalų kontrolė, retinimas ir augmenijos struktūros diversifikavimas;

c)	stacionarių priešgaisrinės stebėsenos įrenginių ir ryšių įrangos įrengimas ar tobulinimas.

34 straipsnis

1.   Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 50 straipsnio 5 dalyje minimi žemės ūkio paskirties plotai, įtraukti į upės baseino valdymo planus pagal Direktyvą 2000/60/EB, atitinka mokėjimų pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 38 straipsnį reikalavimus, jeigu tose teritorijose buvo sudarytas ir yra įgyvendinamas atitinkamas upės baseino valdymo planas.

2.   Aplinkosaugos priežastys, dėl kurių miškai laikomi tinkami apželdinimui, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 50 straipsnio 6 dalyje, gali būti apsauga nuo išnykimo ir (arba) dykumėjimo, biologinės įvairovės skatinimas, potvynių prevencija ir klimato kaitos poveikio švelninimas, jeigu tik pastarosios priemonės nepažeidžia biologinės įvairovės ir nedaro kitokios žalos aplinkai.

3   poskirsnis

3

kryptis

35 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 53 straipsnyje „ūkininko ūkio narys“ yra fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, nepriklausomai nuo tos grupės ar jos narių juridinio statuso, suteikiamo pagal nacionalinę teisę, išskyrus ūkio darbininkus. Tuo atveju, kai ūkininko ūkio narys yra juridinis asmuo arba juridinių asmenų grupė, tas narys turi užsiimti žemės ūkio veikla ūkyje paraiškos teikimo metu.

36 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 59 straipsnio e punkte minimos viešojo ir privataus sektorių partnerystės, gaunančios paramą vietos plėtros strategijoms įgyvendinti, turi atitikti tokias sąlygas:

a)	jos rengia vietos plėtros strategijas pagal vietoves subregioninių teritorijų lygmeniu;

b)	jos yra viešojo ir privataus sektoriaus veikiančiųjų šalių, nustatytų šio straipsnio a punkte geografiniame lygmenyje, atstovai;

c)	valdymo išlaidos negali viršyti 15 % viešųjų išlaidų, susijusių su kiekvienos viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės srities vietos plėtros strategija.

4   poskirsnis

4

kryptis

37 straipsnis

1.   Įgyvendindamos 4 kryptį, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 IV antraštinės dalies I skyriaus 4 skirsnyje, valstybės narės ar regionai gali pasirinktinai ją įgyvendinti visoje savo teritorijoje ar jos dalyje, atitinkamai patvirtindamos vietos veiklos grupių ir jų atstovaujamų teritorijų atrankos kriterijus.

Vietos veiklos grupių atrankos procedūros turi būti žinomos kaimo vietovėms, taip pat reikia užtikrinti konkurenciją tarp vietos veiklos grupių, teikiančių vietos plėtros strategijas.

2.   Kvietimai teikti paraiškas kaimo vietovių atrankai dėl vietos plėtros strategijų įgyvendinimo, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 62 straipsnio 1 dalies a punkte, skelbiami ne vėliau nei praėjus 2 metams nuo programų patvirtinimo. Tačiau valstybės narės ar regionai gali skelbti papildomus kvietimus teikti paraiškas, ypač jeigu Leader programą pradedama taikyti naujiems regionams, ir tokiu atveju gali prireikti nustatyti ilgesnį terminą.

3.   Gyventojų skaičius kiekvienoje vietovėje, nurodytoje Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 61 straipsnio a punkte ir 62 straipsnio 3 dalyje, paprastai turi būti ne mažesnis nei 5 000, tačiau neturi viršyti 150 000 gyventojų.

Tačiau tinkamai pagrįstais atvejais nustatytos 5 000 ir 150 000 gyventojų skaičiaus ribos gali būti atitinkamai sumažintos ar padidintos.

4.   2004 m. balandžio 30 d. sudėties Bendrijos valstybės narės siekia užtikrinti, kad atrenkant vietos veiklos grupes pirmenybė būtų teikiama toms grupėms, kurios savo vietos plėtros strategijose nustatė bendradarbiavimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 62 straipsnio 4 dalį.

38 straipsnis

Vietos veiklos grupės gali gauti Bendrijos paramą padengti administracines išlaidas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 63 straipsnio c punkte, jei šios išlaidos neviršija 20 % bendrųjų viešųjų vietos plėtros strategijos išlaidų.

39 straipsnis

1.   Į Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 65 straipsnyje minimą bendradarbiavimą įtraukta bent viena pagal Leader kryptį atrinkta vietos veiklos grupė. Už bendradarbiavimo įgyvendinimą atsakinga koordinuojanti vietos veiklos grupė.

2.   Į bendradarbiavimą gali būti įtrauktos viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 59 straipsnio e punkte, ir kitos kaimo vietovės, turinčios tokius požymius:

a)	geografinėje vietovėje yra vietos grupė, veikianti kaimo plėtros srityje, turinti gebėjimų parengti tos vietovės plėtros strategiją;

b)	tokios vietos grupės organizavimas grindžiamas vietoje veikiančių dalyvių partneryste.

3.   Bendradarbiavimas turi apimti bendrus veiksmus.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 65 straipsnį gali būti remiamos tik išlaidos bendriems veiksmams įgyvendinti, bendrų struktūrų veiklai ir parengiamajai techninei pagalbai.

Aktyvaus pritaikymo išlaidos gali būti remiamos visose bendradarbiaujančiose vietovėse.

4.   Jeigu į vietos veiklos grupių vietos plėtros strategijas nėra įtraukti bendradarbiavimo projektai pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 62 straipsnio 4 dalį, tokius projektus atrenka valstybės narės kompetentinga institucija. Tokiu atveju vietos veiklos grupės kompetentingai institucijai bendradarbiavimo projektus pateikia ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d.

5.   Valstybės narės praneša Komisijai apie patvirtintus tarptautinius bendradarbiavimo projektus.

5   poskirsnis

Techninė pagalba

40 straipsnis

Jeigu į kaimo plėtros programas yra įtraukti regionai, galintys gauti paramą pagal konvergencijos tikslą, ir regionai, kurie negali būti remiami pagal konvergencijos tikslą, EŽŪFKP įnašo dydis techninei pagalbai, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 70 straipsnio 3 dalies a punkte, gali būti nustatytas atsižvelgiant į programoje pagal skaičių vyraujančių regionų rūšį.

41 straipsnis

1.   Struktūrą, reikalingą valdyti nacionalinį kaimo tinklą, minimą Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 68 straipsnyje, gali sukurti nacionalinė kompetentinga institucija arba ji gali būti išrenkama konkurso tvarka. Tokia struktūra turi būti pajėgi, kad būtų galima vykdyti to straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas užduotis.

2.   Jeigu į kaimo plėtros programą yra įtraukta visa vienos valstybės narės teritorija, nacionalinis kaimo tinklas bus programoje nustatytos techninės pagalbos dalis; tokiu atveju planuojamos išlaidos nurodomos atskirai pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 68 straipsnio 2 dalies a ir b punktus. Tačiau a punkte minimos veiklos išlaidos negali būti didesnės nei 25 % bendros nacionaliniam kaimo tinklui skiriamos sumos.

3.   Jeigu valstybės narės pasinaudoja Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 66 straipsnio 3 dalies antrojo pastraipoje nurodyta galimybe, konkreti nacionalinio kaimo tinklo kūrimo ir veikimo programa tvirtinama pagal to reglamento 18 straipsnio 4 dalį.

Šio reglamento 4 straipsnis, 5 straipsnio 1 ir 3 dalys bei 6 straipsnis taikomi mutatis-mutandis tokioms konkrečioms programoms teikti, tvirtinti ir keisti.

Konkrečioje programoje ir jos finansinėje lentelėje atskirai nurodomos veiklos sritys, apibūdintos Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 68 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose. Tačiau išlaidos, susijusios su tame a punkte nurodyta veikla, negali viršyti 25 % bendros programai skiriamos sumos.

4.   Nacionaliniai kaimo tinklai turi būti sukurti ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d.

5.   Išsami informacija, susijusi su nacionalinių kaimo tinklų kūrimu ir organizavimu, pateikta II priede.

2   skirsnis

Bendros kai kurių priemonių nuostatos

42 straipsnis

Taikant Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 70 straipsnio 7 dalį, jeigu bendri veiksmai atitinka daugiau nei vieną kryptį ir (arba) priemonę, o kiekviena veiksmų dalis aiškiai apibrėžiama kaip remiama pagal konkrečią kaimo plėtros priemonę, taikomos tos priemonės sąlygos.

43 straipsnis

Įgyvendindamos investicines priemones valstybės narės užtikrina, kad parama būtų skiriama aiškiai apibrėžtiems tikslams, atspindintiems nustatytus struktūrinius ir teritorinius poreikius bei struktūrinius sunkumus.

44 straipsnis

1.   Kai paramos gavėjas perduoda visą ar dalį valdos kitam asmeniui tuo laikotarpiu, kuriuo galioja įsipareigojimas, kurį įsipareigojus vykdyti buvo suteikta parama, perėmėjas gali perimti įsipareigojimą likusiai laikotarpio daliai. Jeigu įsipareigojimas neperimamas, paramos gavėjas privalo grąžinti suteiktą paramą.

2.   Valstybės narės gali pasirinkti nereikalauti tokio grąžinimo šiais atvejais:

a)	jei paramos gavėjas, kuris jau įvykdė didelę dalį įsipareigojimo, galutinai nutraukia žemės ūkio veiklą, o teisių perėmėjui perimti įsipareigojimą neapsimoka;

b)	jeigu dalis ar visa paramos gavėjo valda perduodama įsipareigojimo pratęsimo laikotarpiu pagal 27 straipsnio 12 dalies antrą pastraipą ir jeigu buvo perduota ne daugiau nei 50 % teritorijos, kuriai buvo taikomas įsipareigojimas iki jo galiojimo pratęsimo.

3.   Esant nedideliems padėties ūkyje pokyčiams valstybės narės gali imtis konkrečių priemonių siekdamos užtikrinti, kad pirmosios pastraipos taikymas neturėtų netinkamų padarinių prisiimto įsipareigojimo atžvilgiu.

45 straipsnis

1.   Kai paramos gavėjas tuo laikotarpiu, kai galioja įsipareigojimas, kuriuo remiantis suteikiama parama, padidina valdos teritoriją, valstybės narės pagal šio straipsnio 2 dalį gali numatyti galimybę išplėsti įsipareigojimą likusiam įsipareigojimo laikotarpiui aprėpiant papildomą teritoriją arba – pagal šio straipsnio 3 dalį – pradinį įsipareigojimą pakeisti nauju.

Taip pat gali būti numatyta tokio pakeitimo galimybė tais atvejais, kai išplečiama valdos, kuriai taikomas įsipareigojimas, teritorija.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje minimas išplėtimas gali būti suteikiamas tik tokiomis sąlygomis:

a)	tai neabejotinai naudinga atitinkamos priemonės atžvilgiu;

b)	tai pateisinama pagal įsipareigojimo pobūdį, likusio laikotarpio trukmę ir papildomos teritorijos dydį;

c)	tai nesumažina atitikties paramos suteikimo reikalavimams tikrinimų veiksmingumo.

3.   Šio straipsnio 1 dalyje minimas naujas įsipareigojimas turi aprėpti visą susijusią teritoriją pagal ne mažiau griežtus nei pradinio įsipareigojimo reikalavimus.

4.   Kai paramos gavėjas nebegali toliau laikytis įsipareigojimų, nes valda yra iš naujo padalyta, arba jam taikomos panašios kompetentingų institucijų patvirtintos valstybinės žemių konsolidacijos priemonės, valstybės narės imasi priemonių, būtinų siekiant užtikrinti, kad įsipareigojimai galėtų būti suderinti su nauja padėtimi valdoje. Jei toks suderinimas neįmanomas, įsipareigojimas nutrūksta, o grąžinimo nereikalaujama už tą laikotarpį, kurį toks įsipareigojimas galiojo.

46 straipsnis

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39, 40 ir 47 straipsnius prisiimtų įsipareigojimų atžvilgiu priimama persvarstymo sąlyga siekiant sudaryti galimybę tokius įsipareigojimus koreguoti, jeigu būtų pakeisti to reglamento 39 straipsnio 3 dalyje, 40 straipsnio 2 dalyje ir 47 straipsnio 1 dalyje minimi atitinkami privalomi standartai ar reikalavimai, nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 4 ir 5 straipsnius ir jo III bei IV priedus, ar mažiausi reikalavimai dėl trąšų ar augalų apsaugos produktų naudojimo ar bet kurie kiti nacionalinių teisės aktų nustatyti atitinkami privalomi reikalavimai, dėl kurių pagal tuos straipsnius buvo prisiimti didesni reikalavimai.

Jeigu paramos gavėjas nesutinka su tokiomis pataisomis, įsipareigojimas nutrūksta ir nereikalaujama sugrąžinti kompensacijas už tą laikotarpį, kuriuo toks įsipareigojimas galiojo.

47 straipsnis

1.   Valstybės narės gali pripažinti toliau nurodytas force majeure ar išimtinių aplinkybių kategorijas, kurioms esant jos nereikalaus iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą:

a)	paramos gavėjo mirtis;

b)	ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas;

c)	didelės valdos dalies konfiskavimas, jei to nebuvo įmanoma numatyti įsipareigojimo prisiėmimo dieną;

d)	didelė stichinė nelaimė, rimtai pakenkusi valdos žemei;

e)	nenumatytas gyvuliams skirtų pastatų sugriuvimas valdoje;

f)	epizootinė liga, paveikusi visą ar dalį ūkininko gyvulių.

2.   Paramos gavėjas ar jo įgaliotasis asmuo raštu praneša apie force major ar išimtines aplinkybes kompetentingai institucijai, kartu pateikdamas tai institucijai priimtinus atitinkamus įrodymus, per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią paramos gavėjas ar jo įgaliotasis asmuo gali tai padaryti.

IV   SKYRIUS

Tinkamumas ir administracinės nuostatos

1   skirsnis

Galimybė tikrinti bei kontroliuoti priemones ir tinkamumo reikalavimai

1   poskirsnis

Galimybė tikrinti ir kontroliuoti priemones

48 straipsnis

1.   Atsižvelgdamos į Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 74 straipsnio 1 dalį, valstybės narės užtikrina, kad visas jų numatomas įgyvendinti kaimo plėtros priemones būtų galima tikrinti ir kontroliuoti. Šiuo tikslu valstybės narės nustato kontrolės vykdymo tvarką, kuri galėtų pagrįstai užtikrinti, kad tinkamai laikomasi tinkamumo kriterijų ir kitų įsipareigojimų.

2.   Valstybės narės, siekdamos pagrįsti pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 31, 38, 39, 40 ir 43–47 straipsnius išmokėtų sumų apskaičiavimo pakankamumą ir tikslumą, užtikrina, kad tokius skaičiavimus atitinkamai įvertintų organizacijos ar tarnybos, funkcionaliai nepriklausomos nuo tų, kurios atsakingos už tokius skaičiavimus. Toks įvertinimas turi būti nustatytas kaimo plėtros programoje.

2   poskirsnis

Palūkanų subsidijos

49 straipsnis

EŽŪFKP gali bendrai finansuoti paskolų palūkanų subsidijas pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 71 straipsnio 5 dalį. Siūlydamos palūkanų subsidijas, savo programose valstybės narės nurodo numatomą naudoti palūkanų subsidijos apskaičiavimo metodą.

Valstybės narės gali nustatyti likusios metinės palūkanų subsidijos kapitalizavimo bet kuriuo metu per paskolos galiojimo laikotarpį sistemą. Bet kuri likusi metinė po galutinio mokėjimo dienos neišmokėta subsidijos dalis yra kapitalizuojama ir išmokama ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. Teikiant Komisijai mokėjimo reikalavimus, visi mokėjimai tarpinei finansų įstaigai, įsipareigojančiai išmokėti diskontuotos vertės subsidijas, laikomi faktiškai patirtomis išlaidomis.

Pagal antrą pastraipą būtina sudaryti susitarimą tarp valstybės narės mokėjimo agentūros ir tarpinės finansų įstaigos, įsipareigojančios išmokėti diskontuotos vertės subsidijas. Savo programose valstybės narės nurodo skaičiavimo metodą ir hipotezes dėl vertės, kuriomis remiantis ateityje bus apskaičiuojamos kapitalizuotos vertės neišmokėtų palūkanų subsidijos, taip pat susitarimus dėl tolesnio paramos perdavimo paramos gavėjams.

Valstybės narės lieka atsakingos finansų tarpininkui už diskontuotos vertės subsidijų išmokėjimą per visą paskolos galiojimo laikotarpį ir už bet kokį galimą netinkamai išmokėtų lėšų išieškojimą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 (14) 33 straipsnį.

3   poskirsnis

Kitos finansų inžinerijos priemonės

50 straipsnis

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 71 straipsnio 5 dalį įgyvendinant kaimo plėtros programą EŽŪFKP gali bendrai finansuoti išlaidas, susijusias su operacijomis, kuriomis įnašais remiami rizikos kapitalo, garantijų ir paskolų fondai (toliau – fondai), pagal šio reglamento 51 ir 52 straipsnius.

51 straipsnis

1.   Bendri fondo finansuotojai ar rėmėjai valdymo institucijai pateikia verslo planą, kuriame, inter alia, nurodyta tikslinė rinka ar garantijų portfelis, finansavimo kriterijai, sąlygos ir reikalavimai, fondo veiklos biudžetas, nuosavybė ir bendro finansavimo partneriai, fondo vadovybei taikomi profesionalumo, kompetencijos ir nepriklausomumo reikalavimai, fondo įstatai, EŽŪFKP įnašo pagrindimas ir nustatyta paskirtis, investicijų sustabdymo politika, fondo likvidavimo nuostatos, įskaitant pakartotinį pelno, priskirtino EŽŪFKP įnašui, naudojimą. Verslo planą vertina ir jo įgyvendinimo priežiūrą vykdo valdymo institucija arba tai daroma jos atsakomybe.

2.   Fondai steigiami kaip nepriklausomi juridiniai asmenys, kuriuos reglamentuoja akcininkų sutartys, arba kaip atskira finansinė esamos finansų įstaigos grupė. Pastaruoju atveju fondui taikoma atskira įgyvendinimo sutartis. Joje pirmiausia nurodytos atskiros sąskaitos, kuriose nauji į fondą investuoti ištekliai, įskaitant skirtuosius EŽŪFKP, yra atskirti nuo įstaigos veiklos pradžioje turėtų išteklių. Komisija negali tapti fondo partnere ar akcininke.

3.   Fondai gali investuoti į įmones jas steigiant, ankstyvaisiais etapais arba plečiant veiklą ir tik į veiklą, kuri, fondo valdytojų nuomone, gali būti ekonomiškai perspektyvi. Vertinant įmonės perspektyvumą atsižvelgiama į visus minėtų įmonių pajamų šaltinius. Fondai neturi investuoti į sunkumų turinčias firmas, kaip nurodyta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms gelbėti ir restruktūrizuoti (15).

4.   Valdymo institucijos turi imtis visų atsargumo priemonių siekdamos sumažinti rizikos kapitalo ar paskolų rinkos konkurencijos iškraipymus. Ypač pelnas, gautas iš nuosavo kapitalo investicijų ir paskolų, atėmus atitinkamą valdymo išlaidų dalį, pirmiausia paskirstomas privataus sektoriaus akcininkams neviršijant akcininkų sutartyje nustatyto atlyginimo dydžio, o paskui proporcingai paskirstomas visiems akcininkams ir EŽŪFKP.

5.   Vidutinės metinės fondo valdymo išlaidos negali viršyti 3 % sumokėto kapitalo (garantijų fondams – 2 %) per visą programos galiojimo laiką, išskyrus atvejus, kai po konkurso paaiškėja, kad reikalinga didesnė procentinė dalis.

6.   Įnašų į fondus pagal kaimo plėtros programas sąlygos, įskaitant įnašų rūšis, investavimo strategija ir planavimas, stebėsenos įgyvendinimas, investicijų sustabdymo politika ir likvidavimo nuostatos nurodomi fondo ir valstybės narės arba valdymo institucijos finansavimo sutartyje.

7.   EŽŪFKP ir kitų viešųjų šaltinių įnašams į fondą ir fondo investicijoms į atskiras įmones bei jų suteiktoms garantijoms taikomos Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 arba Bendrijos valstybės pagalbos taisyklės.

52 straipsnis

1.   Įgyvendinant šio reglamento 51 straipsnyje nurodytas finansų inžinerijos priemones, išlaidos, deklaruojamos Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 26 straipsnio 3 dalį, yra bendrosios išlaidos, patirtos steigiant fondą ar darant į jį įnašus.

Tačiau išmokant paramos likutį arba užbaigiant programą pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 28 straipsnį reikalavimus atitinkančios išlaidos yra toliau nurodytų išlaidų suma:

a)	visi mokėjimai investuojant į įmones iš kiekvieno atitinkamo fondo, arba visos suteiktos garantijos, įskaitant garantijų fondų sumas, numatytas išmokėti kaip garantijas;

b)	reikalavimus atitinkančios valdymo išlaidos.

Paskutinių programos įgyvendinimo metų finansinėje ataskaitoje aiškiai nurodomas EŽŪFKP įnašo, faktiškai įmokėto pasitelkus finansų inžinerijos priemones, ir reikalavimus atitinkančių išlaidų pagal antrosios pastraipos a arba b punktus skirtumas.

2.   Palūkanos, gautos iš mokėjimų fondams iš kaimo plėtros programų, naudojamos atskirų įmonių finansų inžinerijos priemonėms finansuoti.

3.   Iš fondo investicijų gautus išteklius, kurie vėl skiriami veiklai ar kurie liko padengus visas garantijas, kompetentingos valstybių narių institucijos pakartotinai naudoja tam tikrų įmonių reikmėms.

4   poskirsnis

Standartinės sąnaudos ir prielaidos dėl prarastų pajamų, įnašai natūra

53 straipsnis

1.   Atitinkamais atvejais valstybės narės gali nustatyti Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 31, 37–41 ir 43–49 straipsniuose nurodytos paramos lygį, remdamosi standartinėmis sąnaudomis ir standartinėmis prielaidomis dėl prarastų pajamų.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodyti skaičiavimai ir skiriama parama:

a)	būtų sudaryti tik iš tų elementų, kuriuos galima patikrinti;

b)	būtų grindžiami duomenimis, nustatytais remiantis atitinkama patirtimi;

c)	būtų aiškiai nurodyti duomenų šaltiniai;

d)	būtų išskirstyti atsižvelgiant į regionines bei vietos sąlygas ir faktinį žemės naudojimą;

e)	Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 31, 37–40 ir 43–47 straipsniuose nurodytoms priemonėms į juos nebūtų įtraukiami elementai, susiję su pastoviosiomis investicinėmis sąnaudomis.

54 straipsnis

1.   Įgyvendinant priemones su investicijomis natūra, viešojo ar privataus sektoriaus paramos gavėjų įnašai, pavyzdžiui, prekių ar paslaugų teikimas, už kuriuos nemokama pagal sąskaitas faktūras ar, patvirtinus lygiaverčiais dokumentais, grynaisiais pinigais, gali būti laikomi reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a)	tokie įnašai yra skiriama žemė ar nekilnojamasis turtas, įrenginiai ar medžiagos, profesinė veikla ar nemokamas savanoriškas darbas;

b)	įnašai nėra skirti 50 straipsnyje minimoms finansų inžinerijos priemonėms;

c)	įnašų vertę galima nepriklausomai įvertinti ir patikrinti.

Suteikiant žemę ar nekilnojamąjį turtą, vertę patvirtina nepriklausomas kompetentingas vertintojas arba deramai įgaliota oficiali įstaiga.

Nemokamo savanoriško darbo vertė nustatoma atsižvelgus į sugaištą laiką ir įprastą atlikto darbo valandinį bei dienos atlygius, jeigu reikia, remiantis ex-ante nustatyta standartine įkainių sistema, jeigu tik taikoma kontrolės sistema gali suteikti pakankamų garantijų, kad darbas buvo tikrai atliktas.

2.   Bendrai EŽŪFKP finansuojamos viešosios išlaidos, skirtos operacijai, pagal kurią daromi įnašai natūra, negali viršyti bendrųjų reikalavimus atitinkančių išlaidų, išskyrus įnašus natūra tokią operaciją užbaigus.

5   poskirsnis

Investicijos

55 straipsnis

1.   Investicijų atžvilgiu reikalavimus atitinkančios išlaidos yra tik:

a)	nekilnojamojo turto statyba, įsigijimas, įskaitant ir lizingo būdu, ir gerinimas;

b)

naujų mašinų ir įrenginių pirkimas arba įsigijimas išperkamosios nuomos būdu, įskaitant kompiuterinę programinę įrangą iki turto rinkos vertės. Kitos sąnaudos, susijusios su nuomos sutartimi, pavyzdžiui, nuomotojo pelnas, palūkanų refinansavimo, pridėtinės išlaidos, draudimo mokesčiai nėra laikomos tinkamomis išlaidomis;

c)	bendrosios sąnaudos, susijusios su a ir b punktuose nurodytomis išlaidomis, pavyzdžiui, atlygis architektams, inžinieriams ir konsultantams, galimybių studijos, patentų ir licencijų įsigijimas.

Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos b punkto, valstybės narės tinkamai pagrįstais atvejais gali nustatyti taisykles, kuriomis naudotų įrenginių pirkimas gali būti laikomas reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis tik mikroįmonėms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, kaip nurodyta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (16).

2.   Investicijų žemės ūkio sektoriuje atveju žemės ūkio gamybos teisėms, gyvūnams, vienmečiams augalams pirkti ir juos sodinti parama investicijoms neskiriama.

Tačiau atkuriant stichinių nelaimių sugadintą žemės ūkio gamybos potencialą pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 20 straipsnio b punkto vi papunktį, parama gali būti skiriama gyvūnų pirkimui.

Paprastoms pakeitimo investicijoms parama negali būti skiriama.

6   poskirsnis

Investicinės paramos avansinių išmokų mokėjimas

56 straipsnis

1.   Nukrypstant nuo Komisijos reglamento (EB) Nr. 1975/2006 (17), 26 straipsnio 5 dalies, naudos gavėjams gali prašyti kompetentingų institucijų išmokėti avansą, jei tokia galimybė yra įtraukta į kaimo plėtros programą. Viešiesiems naudos gavėjams, avansinė išmoka gali būti suteikiama tik savivaldybėms ir jų asociacijoms bei viešosios teisės institucijoms.

2.   Avansinės išmokos suma negali viršyti 20 % su investicija susijusios viešosios paramos dydžio ir ji mokama pateikus banko garantiją ar lygiavertę garantiją, atitinkančią 110 % avanso sumos.

Tačiau šios dalies pirmoje pastraipoje minimų viešųjų naudos gavėjų atveju mokėjimo agentūra gali priimti jų institucijos raštišką garantiją pagal valstybėse narėse taikomas nuostatas, atitinkančią pirmoje pastraipoje nurodytą procentinę dalį, jei institucija įsipareigoja sumokėti savo garantuojamą sumą tuo atveju, jei teisė į sumokėtą avansinę išmoką nebūtų suteikta.

3.   Garantija gražinama, kai kompetentinga mokėjimo agentūra užfiksuoja, kad tikrųjų išlaidų investicijoms suma viršijo avanso sumą.

2   skirsnis

Valstybės pagalba

57 straipsnis

1.   Kaimo plėtros programos gali apimti valstybės pagalbą, kuria siekiama skirti papildomą nacionalinį finansavimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 89 straipsnį toms priemonėms ar veiksmams, kuriems taikomas Sutarties 36 straipsnis, jeigu tik valstybės pagalba yra identifikuota pagal šio reglamento II priedo 9 dalies A punktą.

2.   Kaimo plėtros programose gali būti numatyta valstybės pagalba, skirta padengti valstybių narių įnašus, papildančius Bendrijos paramą pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 88 straipsnį, priemonėms pagal to reglamento 25 ir 52 straipsnius ir veiksmams pagal to reglamento 28 ir 29 straipsniuose nurodytas priemones, arba pagal to reglamento 89 straipsnį – papildomas nacionalinis finansavimas pagal to reglamento 25, 27 ir 52 straipsnius nurodytoms priemonės ir veiksmams, remiantis to reglamento 28 ir 29 straipsniuose nurodytomis priemonėmis, kurioms netaikomas Sutarties 36 straipsnis, jeigu tik valstybės pagalba yra identifikuota pagal šio reglamento II priedo 9.B punktą.

3.   Išlaidos, patirtos įgyvendinant priemonę ar veiksmus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, gali būti remiamos, jeigu tokioms priemonėms suteikta pagalba nėra neteisėta, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (18) 1 straipsnio f punkte pagalbos teikimo metu.

Valdymo institucija ar bet kuri kita kompetentinga valstybės narės institucija užtikrina, kad tais atvejais, kai pagalbą numatoma teikti veiksmams pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones pagal esamas pagalbos schemas, nurodytais Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio b ir d dalyse, būtų vykdomi visi taikomi reikalavimai dėl pranešimo apie individualią pagalbą pagal to reglamento 1 straipsnio e dalį, ir kad tokie veiksmai būtų atrinkti tik po to, kai apie pagalbą pranešama ir ją patvirtina Komisija pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį.

3   skirsnis

Informavimas ir viešinimas

58 straipsnis

1.   Kaimo plėtros programoje turi būti numatytas informavimo veiksmų planas, kuriame nurodoma:

a)	tikslai ir tikslinės grupės;

b)	informavimo priemonių turinys bei strategija, nurodant priemones, kurių turi būti imtasi;

c)	jo preliminarus biudžetas;

d)	už jo įgyvendinimą atsakingi administraciniai departamentai ar įstaigos;

e)	kriterijai, pagal kuriuos vertinamos informavimo ir viešinimo priemonės atsižvelgiant į jų skaidrumą, informuotumo apie kaimo plėtros programas didinimą ir Bendrijos vaidmenį.

2.   Informavimo ir viešinimo tikslais išskirtos sumos gali būti įtrauktos į kaimo plėtros programos techninės pagalbos dalį.

3.   Išsamios informavimo ir viešinimo priemonės apibūdinamos VI priede.

59 straipsnis

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 77 straipsnį sudaryto Stebėsenos komiteto posėdžiuose pirmininkas atsiskaito už informavimo ir viešinimo priemonių įgyvendinimo pažangą bei Komiteto nariams pateikia tokių priemonių pavyzdžius.

4   skirsnis

Stebėsena ir vertinimas

60 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 82 straipsnyje nurodyta metų pažangos ataskaitos struktūra ir sudedamosios dalys apibūdinamos šio reglamento VII priede.

61 straipsnis

Tarpiniai ir ex-post vertinimai pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 86 straipsnio 4 ir 5 dalis Komisijai pateikiami ne vėliau kaip atitinkamai iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d.

Valstybėms narėms nepateikus tarpinių ar ex-post vertinimų ataskaitų iki šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytų datų, Komisija gali pritaikyti laikino tarpinių išmokų mokėjimo sustabdymo procedūrą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 27 straipsnio 3 dalyje, iki Komisija gaus tokias vertinimo ataskaitas.

62 straipsnis

1.   Bendrieji kaimo plėtros programoms taikomi pradiniai, pasiekimo, rezultatų ir poveikio rodikliai išvardyti šio reglamento VIII priede. Tas rodiklių sąrašas sudaro bendrąją stebėsenos ir vertinimo sistemą (BSVS), nustatytą Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 80 straipsnyje.

Prireikus tie rodikliai išskirstomi pagal paramos gavėjų amžių ir lytį, taip pat pagal tai, ar priemonės taikomos mažiau ūkininkauti palankiose vietovėse ar vietovėse, atitinkančiose reikalavimus pagal konvergencijos tikslą.

2.   Metų pažangos ataskaitoje apibūdinama pažanga įgyvendinant pasiekimo ir rezultatų rodiklius. Ataskaitoje pateikiami bendrieji ir papildomi rodikliai.

Kaimo plėtros programos tikslų siekimo pažangai įvertinti nustatomi orientaciniai pasiekimo, rezultatų ir poveikio rodikliai visam programos įgyvendinimo laikotarpiui, įskaitant papildomą nacionalinį finansavimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 89 straipsnį.

3.   Rekomendacijas dėl BSVS parengia Komisija suderinusi požiūrius su valstybėmis narėmis. Rekomendacijas sudaro bent jau šie elementai:

a)	stebėsenos reikalavimai;

b)	ex-ante, tarpinio ir ex-post vertinimo organizavimas bei kiekvienai kaimo plėtros priemonei bendri vertinimo klausimai;

c)	rekomendacijos dėl ataskaitų teikimo sistemos pažangai pagal rodiklius vertinti;

d)	informaciniai lapeliai pagal atskiras priemones, kuriuose apibūdinama intervencijos logika ir įvairūs rodikliai;

e)	informaciniai lapeliai, apibūdinantys pradinės padėties, pasiekimo, rezultatų ir poveikio rodiklius.

5   skirsnis

keitimasis informacija ir dokumentais elektroninėmis priemonėmis

63 straipsnis

1.   Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, sukuria informacinę sistemą (toliau – sistema), kuri leistų Komisijai saugiai keistis bendrų interesų duomenimis su kiekviena valstybe nare. Tokie duomenys teikiami tiek apie administracinius ir veiklos, tiek apie finansinius aspektus; apie pastaruosius – pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 883/2006 (19) 18 straipsnį.

Komisija sukuria ir atnaujina sistemą suderinusi požiūrį su valstybėmis narėmis.

2.   Administraciniam ir veiklos valdymui vykdyti sistema perduodami bendrų interesų dokumentai, leidžiantys atlikti stebėseną, ypač: nacionaliniai strategijos planai ir jų atnaujinimai, suvestinės ataskaitos, programos ir jų pakeitimai, Komisijos sprendimai, metų pažangos ataskaitos, įskaitant priemonių kodifikavimą pagal II priedo 7 punkto lentelę, bei stebėsenos ir vertinimo rodikliai pagal VIII priedą.

3.   Valdymo institucija ir Komisija įveda į sistemą ir atnaujina nurodyto formato dokumentus, už kuriuos jos yra atsakingos.

4.   Sistema turi būti prieinama valstybėms narėms ir Komisijai arba tiesiogiai, arba per automatinio sinchronizavimo ir duomenų įvedimo sąsają su nacionalinės ir regioninėmis kompiuterinėmis sistemomis.

Valstybės narės centralizuotai siunčia Komisijai prašymus suteikti prieigos teises naudotis sistema.

5.   Duomenys, kuriais keičiamasi, pasirašomi elektroninėmis priemonėmis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/93/EB (20) 5 straipsnį. Valstybės narės ir Komisija pripažįsta tokioje sistemoje naudojamų elektroninių parašų galiojimą bei jų, kaip įrodymų, leistinumą teismo procese.

6.   Laikoma, kad dokumentai perduodami Komisijai tą dieną, kai valstybės narės, įtraukusios dokumentus į sistemą, juos nusiunčia.

Laikoma, kad dokumentas buvo išsiųstas Komisijai, nuo to momento, kai tik valstybė narė sistemoje jo nebegali pakeisti ar pašalinti.

7.   Bendrųjų sistemos elementų kūrimo ir atnaujinimo išlaidos finansuojamos iš Bendrijos biudžeto pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 66 straipsnio 1 dalį.

Visos išlaidos, susijusios, pirma, su nacionalinės ir vietos sistemų sąsaja, antra, su sistema, ir visos nacionalinių ar vietos sistemų pritaikymo išlaidos gali būti remiamos pagal to reglamento 66 straipsnio 2 dalį.

8.   Force major ar išimtinių aplinkybių atveju, o ypač sistemai sugedus ar ilgam laikui nutrūkus ryšiui, valstybės narės Komisijai gali perduoti popierinius dokumentus. Tai galima padaryti tik iš anksto oficialiai susitarus su Komisija.

Kai tik force major ar išimtinės aplinkybės, dėl kurių negalima naudotis sistema, išnyksta, valstybės narės atitinkamus dokumentus įtraukia į sistemą. Tokiu atveju dokumentų pateikimo data bus laikoma popierinių dokumentų išsiuntimo diena.

V   SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

64 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 817/2004 panaikinamas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Jis ir toliau taikomas priemonėms, priimtoms iki 2007 m. sausio 1 d. pagal Reglamentą (EB) Nr. 1257/1999.

Reglamento (EB) Nr. 817/2004 11 straipsnis ir jo II priedo 9.3.V.A.1, 9.3.V.B.1, 2 ir 3 punktai bei antra 9.3.V.B. punkto įtrauka ir toliau taikomi iki 2009 m. gruodžio 31 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 94 straipsnio trečią pastraipą.

65 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas Bendrijos paramai programavimo laikotarpiu, kuris prasideda nuo 2007 m. sausio 1 d.

---

(1)  OL L 277, 2005 10 21, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1463/2006 (OL L 277, 2006 10 9, p. 1).

(2)  http://www.mcpfe.org/mcpfe/resolutions/lisbon/resolution_l2a2.pdf

(3)  OL L 328, 2000 12 23, p. 2. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2060/2004 (OL L 357, 2004 12 2, p. 3).

(4)  OL L 160, 1999 6 26, p. 80. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1698/2005.

(5)  OL L 153, 2004 4 30, p. 30. Reglamentas su paskutiniais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1360/2005 (OL L 214, 2005 8 19, p. 55).

(6)  OL L 270, 2003 10 21, p. 1.

(7)  OL L 198, 1991 7 22, p. 1.

(8)  OL L 93, 2006 3 31, p. 1.

(9)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

(10)  OL L 179, 1999 7 14, p. 1.

(11)  OL L 103, 1979 4 25, p. 1.

(12)  OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

(13)  OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

(14)  OL L 209, 2005 8 11, p. 1.

(15)  OL C 244, 2004 10 1, p. 2.

(16)  OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

(17)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 74.

(18)  OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

(19)  OL L 171, 2006 6 23, p. 1.

(20)  OL L 13, 2000 1 19, p. 12.

---

---

---

---

---

---

---

---

---