Europos Sąjungos L 327/2006

24.11.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1717/2006,

2006 m. lapkričio 15 d.

nustatantis stabilumo priemonę

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 179 straipsnio 1 dalį ir 181a straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (1),

kadangi:

(1)

Bendrija yra pagrindinis ekonominės, finansinės, techninės, humanitarinės ir makroekonominės pagalbos teikėjas trečiosioms šalims. Stabilių sąlygų žmogaus socialinei ir ekonominei raidai užtikrinimas ir žmogaus teisių, demokratijos bei pagrindinių laisvių užtikrinimas vis dar yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos (toliau – ES) išorės veiksmų, kurių siekiant pasitelkiamos išorės pagalbos priemonės, tikslų. Taryba ir Taryboje susitikę valstybių narių vyriausybių atstovai savo 2004 m. lapkričio mėn. išvadose dėl ES išorinių veiksmų veiksmingumo teigė, kad „taika, saugumas ir stabilumas, žmogaus teisės, demokratija ir tinkamas valdymas yra esminiai tvarios ekonominės plėtros ir skurdo panaikinimo veiksniai“.

(2)

ES smurtinių konfliktų prevencijos programoje, kurią remia Europos Vadovų Taryba, pabrėžiama, kad „politinis įsipareigojimas užkirsti kelią konfliktams yra vienas iš pagrindinių ES išorės santykių tikslų“ ir kad Bendrijos bendradarbiavimo vystymosi labui priemonėmis galima prisidėti prie šio tikslo ir prie to, kad ES taptų pasaulinio masto veikėja.

(3)

Priemonės, kurių imtasi pagal šį reglamentą siekiant Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau – EB sutartis) 177 ir 181a straipsnių tikslų gali papildyti priemones, kurias ES priėmė siekdama Bendros užsienio ir saugumo politikos tikslų pagal V antraštinę dalį ir priemones, kurios buvo priimtos pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) VI antraštinę dalį, ir turėtų būti su jomis suderintos. Taryba ir Komisija turėtų bendradarbiauti siekdamos užtikrinti minėtąjį nuoseklumą pagal savo atitinkamas galias.

(4)

Europos bendrame sutarime dėl vystymosi, kurį 2005 m. lapkričio 22 d. priėmė Taryba, Taryboje susitikę valstybių narių vyriausybių atstovai, Europos Parlamentas ir Komisija, ir kuriam 2005 m. gruodžio 15–16 d. pritarė Europos Vadovų Taryba, pabrėžiama, kad Bendrija, atsižvelgdama į savo institucijų atitinkamos kompetencijos ribas, formuos išsamų prevencinį požiūrį dėl valstybių pažeidžiamumo, konfliktų, stichinių nelaimių ir kitų rūšių krizių – siekti šio tikslo turėtų padėti šis reglamentas.

(5)	Europos Vadovų Taryba 2003 m. gruodžio 12 d. patvirtino Europos saugumo strategiją.

(6)

2004 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos deklaracijoje dėl kovos su terorizmu pasiūlyta į išorės pagalbos programas įtraukti antiteroristinius tikslus. Be to, 2000 m. kovo 27 d. Tarybos priimtoje ES tūkstantmečio strategijoje dėl organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės kviečiama glaudžiau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis.

(7)	Padėčiai po krizės stabilizuoti reikia tvarių ir lanksčių tarptautinės bendruomenės įsipareigojimų, ypač pirmaisiais metais po krizės, pagal integruotas perėjimo strategijas.

(8)

Įgyvendinant pagalbos programas krizių ir politinio nestabilumo metu reikia ypatingų priemonių, kurios užtikrintų lankstumą priimant sprendimus ir skirstant lėšas, taip pat papildomų priemonių, kurios užtikrintų atitiktį dvišalei pagalbai ir mechanizmams paramos teikėjų lėšoms gauti, įskaitant valdžios institucijos funkcijų perdavimą per netiesioginį centralizuotą valdymą.

(9)	Po Komisijos komunikatų „Paramos, atstatymo ir vystymosi susiejimo įvertinimas“ Europos Parlamento rezoliucijose ir Tarybos išvadose pabrėžiamas poreikis užtikrinti veiksmingą pagal įvairias Bendrijos finansavimo priemones krizių aplinkybėmis finansuojamų veiksmų ryšį.

(10)

Siekiant veiksmingai ir laiku išspręsti pirmiau minėtus klausimus, reikia turėti specialių finansinių išteklių ir finansavimo priemonių, kurie prisidėtų prie humanitarinės pagalbos ir ilgalaikių bendradarbiavimo priemonių. Humanitarinė pagalba ir toliau turėtų būti teikiama pagal 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos (2).

(11)

Greta tų priemonių, dėl kurių buvo susitarta su šalimis partnerėmis vadovaujantis pagal Bendrijos išorės pagalbos priemones nustatyta politine bendradarbiavimo struktūra, Bendrija turi sugebėti teikti tokią pagalbą, kuri būtų skirta pasaulinėms ir tarptautinėms problemoms, galinčioms turėti destabilizuojantį poveikį, spręsti.

(12)	2001 m. „Bendrijos, kurią atstovauja Komisija, ir valstybių narių veiklos koordinavimo stiprinimo išorės pagalbos srityje gairėse“ pabrėžiamas poreikis sustiprinti ES išorės pagalbos derinimą.

(13)

Šiuo reglamentu 2007–2013 m. laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris yra pagrindinis biudžeto valdymo institucijos orientyras metinės biudžetinės procedūros metu, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (3) 37 punkte.

(14)	Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4).

(15)	Šio reglamento tikslas – aprėpti daugelio dabartinių su Bendrijos išorės pagalba susijusių reglamentų taikymo sritis ir juos pakeisti; todėl tie reglamentai turėtų būti panaikinti.

(16)

Kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti dėl to, kad šiame reglamente numatytose srityse reikalinga suderinta daugiašalė reakcija, ir todėl šių tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, dėl reglamente numatytų priemonių apimties ir poveikio pasauliniu mastu Bendrija gali patvirtinti priemones laikydamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

TIKSLAI IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Tikslai

1. Pagal šiame reglamente išdėstytas sąlygas Bendrija imasi bendradarbiavimo vystymosi labui priemonių ir finansinio, ekonominio ir techninio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis priemonių.

a)	krizės ar kylančios krizės metu stiprinti stabilumą veiksmingai reaguojant ir siekiant išsaugoti, sukurti ar atkurti sąlygas, būtinas tinkamam Bendrijos vystymosi ir bendradarbiavimo politikos įgyvendinimui;
b)	esant stabilioms Bendrijos bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo trečiosiose šalyse sąlygoms, padėti kurti pajėgumus siekiant pašalinti specifinę globalią ir tarpregioninę grėsmę, turinčią destabilizuojantį poveikį, ir užtikrinti pasirengimą situacijoms prieš krizes ir po jų.

3. Priemonės, kurių imamasi pagal šį reglamentą, gali papildyti pagal ES sutarties V ir VI antraštines dalis patvirtintas priemones, yra suderintos su jomis ir jų nepažeidžia.

2 straipsnis

Bendrijos pagalbos papildomumas

1. Bendrijos pagalba pagal šį reglamentą papildo pagalbą, kuri teikiama pagal susijusius Bendrijos išorinės pagalbos instrumentus. Ji teikiama tik tuomet, kai negalima tinkamai ir veiksmingai reaguoti taikant pirmiau minėtus instrumentus.

2. Komisija užtikrina, kad pagal šį reglamentą priimtos priemonės būtų suderintos su Bendrijos bendra strateginės politikos sistema, taikoma šaliai partnerei, o ypač 1 dalyje minėtų priemonių tikslais, taip pat su kitomis susijusiomis Bendrijos priemonėmis.

3. Kad sustiprintų Bendrijos bei nacionalinių pagalbos priemonių veiksmingumą ir suderinamumą, Komisija skatina glaudų jos pačios bei valstybių narių veiklos – tiek priimant sprendimus, tiek įvykių vietose – koordinavimą. Šiuo tikslu valstybės narės ir Komisija naudojasi informacijos mainų sistema.

3 straipsnis

Pagalba, kuri teikiama krizių arba kylančių krizių metu

1. Siekiant 1 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytų konkrečių tikslų, Bendrijos techninė ir finansinė pagalba gali būti teikiama reaguojant į neatidėliotinas situacijas, krizes arba kylančias krizes, situacijas, keliančias grėsmę demokratijai, teisei ir tvarkai, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugai, asmenų saugumui ir apsaugai, ar į situaciją, kuri gresia peraugti į ginkluotą konfliktą arba itin destabilizuoti trečiąją šalį arba atitinkamas šalis. Tokios priemonės gali apimti atvejus, kai Bendrija remiasi esminėmis tarptautinių susitarimų nuostatomis, siekiant iš dalies arba visiškai sustabdyti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis.

a)	paramą teikiant techninę ir logistinę pagalbą veiksmams, kurių imasi tarptautinės ir regioninės organizacijos, valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai skatindami pasitikėjimo stiprinimą, tarpininkavimą, dialogą ir susitaikymą;
b)	paramą laikinųjų administracijų, kurioms suteikti įgaliojimai pagal tarptautinę teisę, įkūrimui ir jų veiklai;
c)	paramą kuriant demokratines pliuralistines valstybės institucijas, įskaitant priemones, skirtas moterų vaidmeniui šiose institucijose didinti, veiksmingą civilinę administraciją ir susijusias teisines sistemas nacionaliniu ir vietos lygmenimis, nepriklausomą teisminę valdžią, tinkamą valdymą ir teisėtvarką, įskaitant nekarinį techninį bendradarbiavimą siekiant sustiprinti bendrą civilinę kontrolę, saugumo sistemos priežiūrą ir priemones, skirtas stiprinti teisėsaugos ir teisminių institucijų, dalyvaujančių kovoje su nelegalia prekyba žmonėmis, narkotikais, ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis, pajėgumus;
d)	paramą tarptautiniams baudžiamiesiems tribunolams ir ad hoc nacionaliniams baudžiamiesiems tribunolams, tiesos ir sutaikinimo komisijoms, skundų dėl žmogaus teisių pažeidimų teisinio sprendimo mechanizmams bei nuosavybės teisių, pripažintų pagal tarptautinius žmogaus teisių ir teisės viršenybės standartus, įtvirtinimui ir susijusių ginčų nagrinėjimui;
e)	paramą priemonėms, kurios būtinos, kad būtų atstatyta pagrindinė infrastruktūra, namai, valstybinių institucijų pastatai ir ekonominis turtas, taip pat atkurti pagrindiniai gamybos pajėgumai, kad būtų vėl vykdoma ekonominė veikla, kuriamos darbo vietos ir sudarytos minimalios sąlygos, būtinos tvariai socialinei plėtrai;
f)	paramą civilinėms priemonėms, susijusioms su buvusių kovotojų demobilizacija ir reintegracija į pilietinę visuomenę ir, jei reikia, jų repatriacija, taip pat priemonėms, skirtoms spręsti vaikų ir moterų kareivių problemą;
g)	paramą priemonėms, skirtoms ginkluotųjų pajėgų restruktūrizavimo socialinėms pasekmėms švelninti;
h)	paramą priemonėms, skirtoms spręsti klausimus, susijusius su socialiniu ir ekonominiu priešpėstinių minų, nesprogusių šovinių ir kenksmingų karo liekanų poveikiu civiliams gyventojams, atsižvelgiant į Bendrijos bendradarbiavimo politiką ir jos tikslus; pagal šį reglamentą finansuojama veikla apima supažindinimą su pavojumi, pagalbą aukoms, minų buvimo vietos nustatymą ir valymą bei atsargų naikinimą;
i)	paramą priemonėms, skirtoms spręsti klausimus, susijusius su neteisėto ginklų naudojimo ar galimybės juos naudoti poveikiu civiliams gyventojams, atsižvelgiant į Bendrijos bendradarbiavimo politiką ir jos tikslus; tokia parama apsiriboja tyrimų veikla, pagalba aukoms, visuomenės supažindinimu ir teisinės bei administracinės ekspertizės ir pažangios patirties kūrimu. Parama teikiama tik tiek, kiek tai būtina atkurti sąlygas socialiniam ir ekonominiam susijusių gyventojų vystymuisi krizės ar kylančios krizės metu, kaip nurodyta 1 dalyje. Ji neapima priemonių, skirtų kovai su ginklų platinimu;
j)	paramą priemonėms, skirtoms užtikrinti, kad būtų tinkamai patenkinti specialūs moterų ir vaikų poreikiai krizių ir konfliktinių situacijų metu, įskaitant jų apsaugą nuo seksualinio smurto;
k)	paramą ginkluotų konfliktų aukų reabilitacijai ir reintegracijai, įskaitant priemones, skirtas specialiems moterų ir vaikų poreikiams tenkinti;
l)	paramą priemonėms, kuriomis siekiama skatinti ir ginti pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, demokratijai ir teisinei valstybei, taip pat laikytis susijusių tarptautinės teisės dokumentų;
m)	paramą socialinėms ir ekonominėms priemonėms, skirtoms skatinti teisingas galimybes naudoti gamtos išteklius bei jų skaidrų valdymą krizių arba kylančių krizių metu;
n)	paramą socialinėms ir ekonominėms priemonėms, skirtoms spręsti klausimus, susijusius su netikėto gyventojų judėjimo sukeltais padariniais, įskaitant priemones, kuriomis siekiama patenkinti priimančiųjų bendruomenių poreikius krizių arba kylančių krizių metu;
o)	paramą priemonėms, skirtoms remti pilietinės visuomenės plėtrą ir organizavimą bei jos dalyvavimą politiniame procese, įskaitant priemones, kuriomis siekiama skatinti nepriklausomą pliuralistinę ir profesionalią žiniasklaidą;
p)	paramą priemonėms, kuriomis reaguojama į stichines arba žmonių sukeltas nelaimes ir grėsmę visuomenės sveikatai, jei nebūtų Bendrijos humanitarinės pagalbos, ar jei reikėtų ją papildyti.

—	patenka į bendrą taikymo sritį ir konkrečius tikslus, nustatytus 1 straipsnio 2 dalies a punkte,
—	galioja ribotą laikotarpį, kuris nustatytas 6 straipsnio 2 dalyje, ir
—	paprastai būtų tinkamos remiantis kitais Bendrijos dokumentais dėl išorinės pagalbos, bet kurios, vadovaujantis 2 straipsniu, turėtų būti numatytos šiame reglamente dėl poreikio greitai reaguoti į krizės ar kylančios krizės situaciją.

4 straipsnis

Bendradarbiavimas esant stabilioms bendradarbiavimo sąlygoms

Teisei ir tvarkai, asmenų apsaugai ir saugumui, svarbiai infrastruktūrai ir visuomenės sveikatai kylanti grėsmė

parama skiriama:

teisėsaugos, teisminių ir civilinių institucijų pajėgumams stiprinti kovojant su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, įskaitant prekybą žmonėmis, narkotikais ir šaunamaisiais ginklais, veiksmingai kontroliuojant nelegalią prekybą ir tranzitą.

Pirmenybė teikiama tarpregioniniam bendradarbiavimui įtraukiant trečiąsias šalis, kurios rodo aiškią politinę valią spręsti šias problemas. Šios srities priemonėmis ypatingai pabrėžiamas geras valdymas ir jos atitinka tarptautinės teisės, ypač žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės, normas.

Teikiant paramą su terorizmu kovojančioms valdžios institucijoms pirmenybė teikiama pagalbinėms priemonėms, susijusioms su kovą su terorizmu reglamentuojančių teisės aktų rengimu ir tobulinimu, finansų, muitų ir imigracijos teisės įgyvendinimu ir taikymu bei tarptautinių teisėsaugos procedūrų plėtojimu.

Teikiant paramą, susijusią su narkotikų problema, reikiamas dėmesys skiriamas tarptautiniam bendradarbiavimui, kuriuo siekiama skatinti naudotis pažangiausia patirtimi mažinant narkotikų paklausą, gamybą ir sukeliamą žalą;

priemonėms, kuriomis siekiama kovoti su tarptautinių pervežimų ir energetikos veiklos bei infrastruktūros, tarp jų keleivių ir krovinių pervežimo bei energijos tiekimo, saugumui kylančiais pavojais.

Šioje srityje patvirtintomis priemonėmis ypač daug dėmesio skiriama tarpregioniniam bendradarbiavimui ir tarptautinių standartų taikymui rizikos įsisąmoninimo, pažeidžiamumo analizės, pasiruošimo nenumatytiems įvykiams, įspėjimo apie pavojų bei padarinių valdymo srityse;

priemonėms, skirtoms tinkamai reaguoti į netikėtų didelių grėsmių visuomenės sveikatai pavojų, pvz., epidemijas, kurios gali turėti tarptautinį poveikį.

Ypatingas dėmesys skiriamas nenumatytų įvykių planavimui, vakcinų ir vaistų atsargoms, tarptautiniam bendradarbiavimui, ankstyvo įspėjimo apie pavojų ir parengties sistemoms;

Rizikos mažinimas ir pasirengimas turimų cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių medžiagų arba reagentų požiūriu

parama skiriama:

a)	civilinių mokslinių tyrimų kaip alternatyvos su gynyba susijusiems moksliniams tyrimams skatinimui ir anksčiau ginklų srityje dirbusių mokslininkų ir inžinierių perkvalifikavimui ir alternatyviam įdarbinimui;

b)	priemonėms, kuriomis siekiama sustiprinti saugumą civilinių įrenginių, kuriuose laikomos cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės medžiagos arba reagentai arba su jomis dirbama pagal civilinių mokslinių tyrimų programas;

Bendrijos bendradarbiavimo politikos ir jos tikslų kontekste – civilinės infrastruktūros kūrimui ir atitinkamų civilinių studijų, kurios suteikia žinių apie su ginklais susijusių įrenginių arba aikštelių išardymą, reorganizavimą ar perdarymą, kai paskelbiama, kad šios nebepriklauso gynybos programai, rengimui;

kompetentingų civilinės valdžios institucijų, dalyvaujančių plėtojant ir vykdant nelegalios prekybos cheminėmis, biologinėmis, radiologinėmis ir branduolinėmis medžiagomis arba reagentais (taip pat jų gamybos arba pristatymo įranga) veiksmingą kontrolę, įskaitant šiuolaikiškos logistinės vertinimo ir kontrolės įrangos diegimą, gebėjimų stiprinimui;

e)	teisinės sistemos ir institucinių gebėjimų siekiant sukurti ir vykdyti dvigubo panaudojimo prekių veiksmingą eksporto kontrolę plėtojimui, įskaitant regioninio bendradarbiavimo priemones;

f)	veiksmingų civilinių pasiruošimo nelaimėms, nenumatytų įvykių planavimo, reagavimo į krizinę padėtį ir išvalymo priemonių nustatymui galimų didelio masto ekologinių nelaimių atveju.

Taikant a, b, c ir d punktuose išdėstytas priemones ypatingas dėmesys skiriamas pagalbai tiems regionams arba šalims, kurios tebeturi tokių medžiagų atsargų ir dėl to kyla jų platinimo pavojus.

Pajėgumų prieš ir po krizės didinimas

Parama ilgalaikėms priemonėms, kuriomis siekiama didinti ir stiprinti tarptautinių, regioninių ir subregioninių organizacijų, valstybinių ir nevalstybinių subjektų pajėgumus, susijusius su jų veikla:

a)	skatinant ankstyvą perspėjimą, pasitikėjimo stiprinimą, tarpininkavimą ir sutaikymą ir sprendžiant didėjančią įtampą tarp įvairių bendruomenių;

b)	gerinant atstatymą po konflikto arba nelaimės.

Pagal šį punktą priemonės taip pat apima žinių perdavimą, keitimąsi informacija, rizikos ir (arba) pavojaus vertinimą, mokslinius tyrimus ir analizę, ankstyvo perspėjimo sistemas ir mokymą. Tam tikrais atvejais jos gali apimti finansinę ir techninę pagalbą įgyvendinant tas JT taikos stiprinimo komisijos rekomendacijas, kurios patenka į Bendrijos bendradarbiavimo politikos tikslų aprėptį.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮGYVENDINIMAS

5 straipsnis

Bendrieji įgyvendinimo pagrindai

a)	išimtines pagalbos priemones ir laikinas atsakomąsias programas;

b)	daugiašalius strateginius dokumentus, daugiametes preliminarias programas ir teminius strateginius dokumentus;

c)	metines veiksmų programas;

d)	specialias priemones.

6 straipsnis

Išimtinės pagalbos priemonės ir laikinos atsakomosios programos

1. 3 straipsnyje nurodyta Bendrijos parama teikiama pasitelkus išimtines pagalbos priemones ir laikinas atsakomąsias programas.

2. Komisija gali priimti išimtines pagalbos priemones reaguodama į 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas krizes esant išimtinėms ir nenumatytoms situacijoms, kaip nurodyta 3 straipsnio 3 dalyje, kai priemonių efektyvumas priklauso nuo greito ir lankstaus jų įgyvendinimo. Šių priemonių galiojimo trukmė gali būti 18 mėnesių. Atskirų priemonių galiojimą galima pratęsti dar 6 mėnesiams, jei yra iškyla objektyvių ir nenumatytų kliūčių jų įgyvendinimui, su sąlyga, kad nepadidėtų priemonės finansinė suma.

3. Jei išimtinės pagalbos priemonės išlaidos yra didesnės nei 20 000 000 EUR, tokia priemonė priimama 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

4. Komisija gali priimti laikinas atsakomąsias programas, siekiant sudaryti ar atkurti esmines sąlygas, būtinas veiksmingai įgyvendinti Bendrijos išorės bendradarbiavimo politiką. Laikinos atsakomosios programos remiasi išimtinėmis pagalbos priemonėmis. Jos priimamos 22 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

5. Komisija reguliariai informuoja Tarybą apie tai, kad Bendrija planuoja teikti pagalbą pagal 3 straipsnį. Prieš priimdama ar atnaujindama bet kurią išimtinę pagalbos priemonę, kurios išlaidos yra mažesnės nei 20 000 000 EUR, Komisija informuoja Tarybą apie tokių priemonių tikslus ir numatomas skirti sumas. Ji atsižvelgia į tokių priemonių planavimo ir vėlesnio įgyvendinimo metodą, kurio laikosi Taryba, kad būtų derinami ES išorės veiksmai. Komisija taip pat informuoja Tarybą, prieš ženkliai ir iš esmės keisdama jau patvirtintas išimtines pagalbos priemones.

6. Patvirtinus išimtines pagalbos priemones, Komisija kuo ankstesniu jų įgyvendinimo etapu ir bet kuriuo atveju per septynis mėnesius pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje apžvelgiama esama ir planuojama Bendrijos reakcija, įskaitant įnašus iš kitų Bendrijos finansavimo priemonių, esamų atskiros šalies ar daugiašalių strateginių dokumentų statusą, ir Bendrijos atsakomąjį vaidmenį platesniu tarptautiniu ir daugiašaliu mastu. Šioje ataskaitoje taip pat nurodoma, ar Komisija ketina toliau taikyti išimtines pagalbos priemones, jei taip – kiek laiko.

7 straipsnis

Daugiašaliai strateginiai dokumentai, daugiametės preliminarios programos ir teminiai strateginiai dokumentai

1. Daugiašaliai ir teminiai strateginiai dokumentai sudaro bendrąjį 4 straipsnyje numatytos paramos įgyvendinimo pagrindą.

2. Daugiašaliuose ir teminiuose strateginiuose dokumentuose pateikiama atitinkamoms šalims ar temoms skirta Bendrijos strategija, atsižvelgiant į atitinkamų šalių reikmes, Bendrijos prioritetus, tarptautinę padėtį ir pagrindinių partnerių veiksmus.

3. Daugiašaliai ir teminiai strateginiai dokumentai ir jų pakeitimai bei papildymai priimami 22 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. Iš pradžių jie taikomi ne ilgesniam kaip šio reglamento taikymo laikotarpiui ir persvarstomi šiam laikotarpiui įpusėjus.

4. Strateginiai dokumentai atitinka atskiros šalies ar daugiašalius strateginius dokumentus arba teminius strateginius dokumentus, priimtus pagal kitas Bendrijos išorės paramos priemones, ir jų nedubliuoja. Strateginiai dokumentai rengiami, jei įmanoma, palaikant dialogą su šalimis ir regionais partneriais, susijusiomis šalimis ir regionais, į dialogą įtraukiant pilietinę visuomenę, siekiant skatinti nacionalines vystymosi strategijas ir užtikrinti susijusios šalies, šalių ar regiono dalyvavimą. Be to, siekiant užtikrinti, kad Bendrijos bendradarbiavimo veikla papildytų valstybių narių ir kitų paramos teikėjų veiklą, rengiamos Komisijos, valstybių narių, o prireikus – ir kitų paramos teikėjų bendros konsultacijos. Prireikus gali būti kviečiami ir kiti paramos teikėjai.

5. Prie kiekvieno daugiašalio strateginio dokumento pridedama daugiametė preliminari programa, kurioje apibendrinamos prioritetinės sritys, atrinktos Bendrijos finansavimui teikti, konkretūs tikslai, laukiami rezultatai ir Bendrijos paramos teikimo tvarkaraštis bei bendras ir kiekvienai prioritetinei sričiai numatytas apytikris lėšų paskirstymas. Prireikus lėšų paskirstymas nurodomas pateikiant asignavimų ribas.

6. Daugiametėse preliminariose programose asignavimai pagal skaidrius kriterijus paskirstomi kiekvienai programai atsižvelgiant į atitinkamų šalių partnerių ir regionų partnerių reikmes bei pažangą ir sunkumus, su kuriais susidūrė šalys ir regionai, kuriuose kilo krizė ar konfliktas.

7. Daugiametės preliminarios programos ir jų pakeitimai bei papildymai priimami 22 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. Jos parengiamos, jei įmanoma, konsultuojantis su atitinkama šalimi partnere arba regionais partneriais.

8. Daugiametės preliminarios programos lėšų sumos gali būti didinamos arba mažinamos persvarstant ir iš dalies keičiant programą, atsižvelgiant į padėtį šalyje, pažangą ir reikmes, pagal 7 dalyje numatytą tvarką.

8 straipsnis

Metinės veiksmų programos

1. Metinėse veiksmų programose nustatomos priemonės, kurias reikia priimti pagal 7 straipsnyje nurodytų daugiašalių ir teminių strateginių dokumentų ir daugiamečių preliminarių programų nuostatas.

2. Metinėse veiksmų programose apibrėžiami siektini tikslai, intervencinės sritys, laukiami rezultatai, valdymo būdai ir bendra numatyto finansavimo suma. Jose trumpai aprašomos finansuotinos operacijos, nurodomos kiekvienai operacijai skirtos sumos ir preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis. Prireikus turėtų būti atsižvelgiama į anksčiau teikiant paramą sukauptą patirtį. Tikslai turi būti pamatuojami.

3. Metinės veiksmų programos ir jų pakeitimai bei papildymai priimami 22 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

9 straipsnis

Specialiosios priemonės

1. Nepaisant 7 ir 8 straipsnio nuostatų, atsiradus nenumatytam poreikiui arba susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms Komisija gali priimti 7 straipsnyje nurodytuose daugiašaliuose ir teminiuose strateginiuose dokumentuose ir 8 straipsnyje minimose daugiametėse preliminariose programose nenumatytas specialiąsias priemones.

2. Specialiosiose priemonėse nustatomi siekiami tikslai, veiklos sritys, laukiami rezultatai, valdymo būdai, taip pat bendra planuojamo finansavimo suma. Jose aprašomos finansuotinos operacijos, nurodomos kiekvienai operacijai skirtos sumos ir preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis.

3. Specialios priemonės, kurių išlaidos yra didesnės nei 5 000 000 EUR, priimamos laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

4. Komisija apie specialiąją priemonę, kurios išlaidos nėra didesnės nei 5 000 000 EUR, pagal 22 straipsnio 1 dalį įsteigtam komitetui praneša per vieną mėnesį nuo jos priėmimo.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

GAVĖJAI IR FINANSAVIMO BŪDAI

10 straipsnis

Subjektai, turintys teisę gauti finansavimą

šalys partnerės ir regionai partneriai, taip pat jų institucijos;

šalių partnerių decentralizuotos institucijos, pavyzdžiui, regionai, departamentai, provincijos ir savivaldybės;

šalių partnerių ir regionų partnerių bei Bendrijos įsteigtos bendros institucijos;

tarptautinės organizacijos, įskaitant regionines organizacijas, Jungtinių Tautų institucijas, tarnybas ir misijas, tarptautines finansų institucijas ir vystymosi bankus, tarptautinei jurisdikcijai priklausančias institucijas, tiek kiek jie prisideda prie šio reglamento tikslų;

Europos agentūros;

šie valstybių narių, šalių partnerių ir regionų partnerių ir bet kokių trečiųjų šalių subjektai ir institucijos, jei jie prisideda prie šio reglamento tikslų:

i)	valstybinės arba pusiau valstybinės įstaigos, vietos valdžios institucijos arba administracijos ir jų asociacijos;

ii)	bendrovės, įmonės ir kitos privačios organizacijos bei subjektai;

iii)	finansų institucijos, teikiančios, skatinančios ir finansuojančios privačias investicijas šalyse partnerėse ir regionuose partneriuose;

iv)	nevalstybiniai subjektai, nurodyti 2 dalyje;

v)	fiziniai asmenys.

2. Nevalstybiniai subjektai, kurie gali gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą, yra: nevyriausybinės organizacijos, vietos gyventojus atstovaujančios organizacijos, profesinės organizacijos, vietos iniciatyvų grupės, kooperatyvai, profesinės sąjungos, ekonominės ir socialinės veiklos vykdytojams atstovaujančios organizacijos, vietos organizacijos (įskaitant jų tinklus), veikiančios decentralizuoto regionų bendradarbiavimo ir integracijos srityje, vartotojų organizacijos, moterų ar jaunimo organizacijos, švietimo, kultūros, mokslinės organizacijos, tyrimus atliekančios organizacijos, universitetai, bažnyčios ir religinės draugijos ar bendruomenės, visuomenės informavimo priemonės ir visos kitos nevyriausybinės asociacijos bei privatūs ir viešieji fondai, kurie gali prisidėti prie vystymosi įgyvendinimo arba Sąjungos vidaus politikos krypčių tikslų įgyvendinimo už jos ribų.

3. Kiti 1 ir 2 dalyse nepaminėti organai arba veikėjai gali būti finansuojami, jei to reikia siekiant šio reglamento tikslų.

11 straipsnis

Priemonių rūšys

projektai ir programos;

biudžetinė parama konkrečiai šakai arba apskritai, jei šalies partnerės infrastruktūra viešiesiems fondams valdyti yra pakankamai skaidri, patikima ir veiksminga ir jei šalis partnerė pradėjo vykdyti tinkamą šakinę arba makroekonominę politiką, kurią patvirtino pagrindiniai jos donorai, įskaitant, kai taikytina, tarptautines finansų institucijas. Biudžetinė parama paprastai gali būti vienas iš daugelio instrumentų. Ji teikiama nustačius konkrečius tikslus ir susijusius lyginamuosius rodiklius. Biudžetinės paramos išmokėjimas turi priklausyti nuo pažangos, padarytos siekiant tikslų ir matuojamos poveikiu ir rezultatais;

išskirtiniais atvejais – šakinės ir bendrosios importo paramos programos, kurios gali būti:

i)	šakinės importo programos, skirtos importui natūra;

ii)	šakinės importo programos, nustatančios šakos importui finansuoti skiriamą užsienio valiutą; arba

iii)	bendrosios importo programos, nustatančios visam importui (kai importuojami įvairūs produktai) finansuoti skiriamą užsienio valiutą;

pagal 20 straipsnį finansų tarpininkams pervestos lėšos, skirtos paskoloms teikti (pavyzdžiui, investicijoms ir privataus sektoriaus plėtrai remti), rizikos kapitalui finansuoti (kaip subordinuotos arba sąlyginės paskolos) ar kitokiam nežymiam ir laikinam dalyvavimui įmonių kapitale taip, kad Bendrijos finansinė rizika apsiribotų šiais fondais;

priemonėms finansuoti skirtos dotacijos;

veiklos sąnaudoms padengti skirtos dotacijos;

valstybių narių ir šalių partnerių ar regionų partnerių valstybinių institucijų, nacionalinių viešųjų organizacijų arba privačių subjektų, kuriems buvo patikėta teikti viešąsias paslaugas, dvynių programų finansavimas;

įnašai į tarptautinius fondus, ypač tuos, kuriuos valdo tarptautinės arba regioninės organizacijos;

įnašai į šalių partnerių arba regionų partnerių įsteigtus nacionalinius fondus, skirtus bendram daugelio paramos teikėjų finansavimui pritraukti, arba į vieno arba kelių kitų paramos teikėjų įsteigtus fondus, skirtus veiksmams kartu įgyvendinti;

žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, reikalingi tam, kad šalys partnerės ir regionai partneriai galėtų veiksmingai administruoti ir prižiūrėti projektus ir programas.

2. Bendrijos finansavimas iš esmės negali būti naudojamas valstybių paramos gavėjų mokesčiams, rinkliavoms ar įmokoms sumokėti.

3. Veikla, kurią apima Reglamentas (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos, ir kuriai pagal jį gali būti teikiama finansinė parama, negali būti finansuojama pagal šį reglamentą.

12 straipsnis

Paramos priemonės

1. Bendrijos finansavimas gali būti skiriamas parengimo, vykdymo, priežiūros, audito ir vertinimo veiksmų, kurie būtini šiam reglamentui įgyvendinti ir jo tikslams pasiekti, išlaidoms finansuoti. Bendrija finansuoja taip pat ir išlaidas, kurios skirtos Komisijos delegacijų įdarbintiems administracijos pagalbiniams darbuotojams, kurie valdo pagal šį reglamentą finansuojamus projektus, išlaikyti.

2. Parama gali būti teikiama ne pagal daugiametes preliminarias programas. Komisija patvirtina tokias paramos priemones 9 straipsnyje nustatyta tvarka.

13 straipsnis

Bendras finansavimas

inter alia,

a)	valstybėmis narėmis, ypač su jų valstybinėmis ir pusiau valstybinėmis institucijomis;

b)	kitomis šalimis paramos teikėjomis, ypač su jų valstybinėmis ir pusiau valstybinėmis institucijomis;

c)	tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis, ypač su tarptautinėmis ir regioninėmis finansų institucijomis;

d)	bendrovėmis, įmonėmis ir kitomis privačiomis organizacijomis ir subjektais, kitais 10 straipsnio 2 dalyje numatytais nevalstybiniais subjektais,;

e)	šalimis partnerėmis ir regionais partneriais bei kitomis institucijomis, kurios gali būti finansuojamos, kaip nurodyta 10 straipsnyje.

2. Kai bendras finansavimas yra lygiagretus, projektas arba programa padalinama į keletą aiškiai identifikuojamų mažesnių projektų, kurių kiekvieną finansuoja atskiri partneriai, tokiu būdu užtikrinant, kad visuomet būtų galima nustatyti bendro finansavimo paskirtį. Kai bendras finansavimas yra jungtinis, visos projekto arba programos išlaidos padalinamos partneriams užtikrinant, kad bendras finansavimas ir ištekliai būtų sudėti bendrai; tokiu atveju neįmanoma nustatyti pagal projektą arba programą atliekamos tam tikros veiklos finansavimo šaltinio.

3. Jungtinio bendro finansavimo atveju Komisija gali gauti ir valdyti lėšas šio straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų subjektų vardu jungtinėms priemonėms įgyvendinti. Tokiu atveju Komisija įgyvendins jungtines priemones tiesioginiu centralizuotu būdu arba netiesioginiu centralizuotu būdu, pavesdama tai daryti Bendrijos agentūroms arba Bendrijos įsteigtoms įstaigoms. Tokios lėšos valdomos kaip perleistos pajamos, vadovaujantis 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (5) 18 straipsniu.

14 straipsnis

Valdymo procedūros

1. Pagal šį reglamentą finansuojamos priemonės administruojamos, kontroliuojamos, įvertinamos ir pateikiamos ataskaitai vadovaujantis Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002.

2. Komisija gali nuspręsti pavesti Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytiems subjektams atlikti valdžios institucijos funkcijas, o ypač – biudžeto įgyvendinimo funkcijas, jei jie yra pripažinti tarptautiniu lygiu, taiko tarptautiniu lygiu pripažintas valdymo ir kontrolės sistemas bei jei juos prižiūri valdžios institucija.

3. Decentralizuoto valdymo atveju Komisija gali nuspręsti vadovautis tokiomis viešųjų pirkimų ar dotacijų suteikimo procedūromis, kokios yra nustatytos lėšas gaunančioje šalyje partnerėje arba regione partneryje.

15 straipsnis

Biudžetiniai įsipareigojimai

1. Biudžetiniai įsipareigojimai yra vykdomi remiantis Komisijos sprendimais, kuriuos ji priima vadovaudamasi 6, 8, 9 ir 12 straipsniais.

inter alia,

—	finansavimo susitarimus,

—	dotacijų sutartis,

—	viešųjų pirkimų sutartis,

—	darbo sutartis.

16 straipsnis

Bendrijos finansinių interesų apsauga

1. Į visus pagal šį reglamentą sudaromus susitarimus įtraukiamos nuostatos, užtikrinančios Bendrijos finansinių interesų apsaugą, ypač dėl sukčiavimo, korupcijos ir bet kokių kitų pažeidimų, kaip apibrėžta 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (6), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (7) ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (8).

2. 1 dalyje minimuose susitarimuose aiškiai numatoma teisė, kad Komisija ir Audito Rūmai pagal dokumentus arba vietoje, turi įgaliojimus atlikti visų rangovų ir subrangovų, kurie yra gavę Bendrijos lėšų, auditą. Juose taip pat aiškiai numatomas leidimas Komisijai atlikti patikrinimus ar inspektavimus vietoje pagal Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nuostatas.

3. Kiekvienoje sutartyje, pasirašytoje įgyvendinant pagalbos priemones, kaip numatyta 2 dalyje, užtikrinama Komisijos ir Audito Rūmų teisė sutarčių vykdymo metu ir joms pasibaigus.

17 straipsnis

Dalyvavimas ir kilmės taisyklės

1. Visi valstybių narių fiziniai ar juridiniai asmenys gali pasirašyti viešųjų pirkimų arba pagal šį reglamentą finansuojamas sutartis.

—	bet kokios šalies, kuriai yra taikoma Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (9),
—	bet kurios Europos ekonominės erdvės valstybės narės, kuri nėra ES narė, ir
—	bet kokios kitos trečiosios šalies arba teritorijos, jei buvo nustatytas abipusio priėjimo prie išorės pagalbos principas.

3. Jei priemonių imamasi bet kokioje trečiojoje šalyje, kuri laikoma mažiausiai išsivysčiusia šalimi pagal OECD nustatytus kriterijus, viešųjų pirkimų ir dotacijų sutartis gali pasirašyti bet kokie subjektai.

4. 6 straipsnyje nurodytų išimtinių pagalbos priemonių ir laikinų atsakomųjų programų atveju viešųjų pirkimų arba dotacijų sutartis pasirašyti gali visi asmenys.

5. Jei priemonės patvirtinamos vykdant 4 straipsnyje minimus tikslus, pasirašyti viešųjų pirkimų arba pagal šį reglamentą finansuojamas sutartis gali visi fiziniai ir juridiniai asmenys iš besivystančių ar pereinamojo laikotarpio šalių, kaip apibrėžta pagal OECD nustatytus kriterijus, taip pat iš bet kokių kitų šalių, numatytų strategijoje, bei jiems taikomos kilmės taisyklės.

6. Dalyvauti viešųjų pirkimų arba pagal šį reglamentą finansuojamose sutartyse gali ir tarptautinės organizacijos.

7. Šiame straipsnyje nurodytos pilietybės sąlygos netaikomos sutarčių pasirašymo procedūrų kontekste siūlomiems ekspertams.

8. Visų prekių ir medžiagų, kurios perkamos pagal sutartis, kurios finansuojamos pagal šį reglamentą, kilmės šalis turi būti Bendrija arba šalis, nurodyta šio straipsnio 2–5 dalyse.

9. Atskirais atvejais konkurse dalyvauti gali būti leista fiziniams ir juridiniams asmenims iš trečiųjų šalių arba teritorijų, kurios yra tradiciniais ekonominiais, prekybiniais arba geografiniais ryšiais susijusios su šalimi partnere. Be to, tinkamai pagrįstais atvejais Komisija gali leisti konkurse dalyvauti fiziniams ir juridiniams asmenims iš kitų šalių arba tiekti prekes ir medžiagas, kurių kilmės šalis yra kita šalis.

18 straipsnis

Išankstinis finansavimas

Už išankstinį finansavimą susidariusios palūkanos išskaičiuojamos iš galutinio mokėjimo.

19 straipsnis

Dotacijos

Fiziniai asmenys gali gauti dotacijas pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 114 straipsnį.

20 straipsnis

Europos investicijų bankui arba kitiems finansų tarpininkams pervestos lėšos

11 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas lėšas valdo finansų tarpininkai, Europos investicijų bankas (toliau – EIB) arba bet koks kitas bankas arba organizacija, turintys šioms lėšoms valdyti reikiamus pajėgumus. Atskirais atvejais Komisija patvirtina šio straipsnio įgyvendinimo nuostatas, susijusias su rizikos pasidalijimu, už vykdymą atsakingo tarpininko išlaidų atlyginimu, lėšų palūkanų naudojimu ir grąžinimu bei veiklos baigimu.

21 straipsnis

Vertinimas

Komisija atlieka reguliarų programų bei politikos rezultatų ir efektyvumo bei planavimo veiksmingumo rezultatų vertinimą, kad patikrintų, ar užsibrėžti tikslai buvo pasiekti, ir kad galėtų parengti rekomendacijas dėl būsimų operacijų gerinimo. Komisija perduoda 22 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui svarstyti svarbias įvertinimo ataskaitas. Į šiuos rezultatus atsižvelgiama sudarant programą ir paskirstant lėšas.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas.

2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje numatytas laikotarpis yra 30 dienų.

3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

4. EIB aktualiais klausimais komiteto posėdžiuose dalyvauja stebėtojas iš EIB.

23 straipsnis

Ataskaita

Komisija nagrinėja pažangą, padarytą įgyvendinant pagal šį reglamentą vykdomas priemones, ir pateikia Europos Parlamentui bei Tarybai paramos įgyvendinimo metinę ataskaitą. Ataskaita taip pat perduodama Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. Ataskaitoje pateikiama informacija apie per praėjusius metus finansuotas priemones, apie stebėsenos ir įvertinimo veiksmų rezultatus bei apie biudžetinius įsipareigojimus ir mokėjimus pagal šalį, regioną ir bendradarbiavimo sektorių.

24 straipsnis

Finansinis paketas

Finansinis paketas šio reglamento įgyvendinimui 2007–2013 m. yra 2 062 000 000 EUR. Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinės struktūros ribų.

2007–2013 m. laikotarpiu:

a)	ne daugiau kaip 7 procentiniai punktai orientacinio finansinio paketo skiriami priemonėms, numatytoms 4 straipsnio 1 punkte;

b)	ne daugiau kaip 15 procentinių punktų orientacinio finansinio paketo skiriami priemonėms, numatytoms 4 straipsnio 2 punkte;

c)	ne daugiau kaip 5 procentiniai punktai orientacinio finansinio paketo skiriami priemonėms, numatytoms 4 straipsnio 3 punkte.

25 straipsnis

Peržiūra

Iki 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje būtų šio reglamento pirmųjų trejų metų įgyvendinimo įvertinimas ir prie kurios, jei reikia, būtų pridėtas teisės akto pasiūlymas su būtinais reglamento pakeitimais.

26 straipsnis

Panaikinimas

—	2001 m. spalio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2130/2001 dėl pagalbos priemonių iškeldintiems Azijos ir Lotynų Amerikos besivystančių šalių žmonėms (10),

—	2001 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1725/2001 dėl veiksmų, nukreiptų prieš priešpėstinių minų naudojimą trečiosiose šalyse, išskyrus besivystančias šalis (11),

—	2001 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1724/2001 dėl veiksmų, nukreiptų prieš priešpėstines minas besivystančiose šalyse (12),

—	2001 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 381/2001, sukuriantis greitojo reagavimo mechanizmą (13),

—	2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1080/2000 dėl paramos Jungtinių Tautų laikinajai misijai Kosove (UNMIK) ir Aukštojo atstovo biurui Bosnijoje ir Hercegovinoje (OHR) (14), išskyrus to reglamento 1a straipsnį,

—	1997 m. spalio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2046/97 dėl Šiaurės ir Pietų bendradarbiavimo kampanijoje prieš narkotikus ir narkomaniją (15),

—	1996 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2258/96 dėl reabilitacijos ir atstatymo operacijų besivystančiose šalyse (16).

2. Panaikinti reglamentai toliau taikomi tiems teisės aktams ir įsipareigojimams, kurie susiję su biudžetiniais metais iki 2007 m.

27 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre, 2006 m. lapkričio 15 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

Tarybos vardu

Pirmininké

P. LEHTOMÄKI

(1) 2006 m. liepos 6 d. Europos Parlamento pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. lapkričio 7 d. Tarybos sprendimas.

(2) OL L 163, 1996 7 2, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(3) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(4) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(5) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(6) OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

(7) OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(8) OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

(9) 2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1085/2006, nustatantis Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) (OL L 210, 2006 7 31, p. 82).

(10) OL L 287, 2001 10 31, p. 3.

(11) OL L 234, 2001 9 1, p. 6.

(12) OL L 234, 2001 9 1, p. 1.

(13) OL L 57, 2001 2 27, p. 5.

(14) OL L 122, 2000 5 24, p. 27.

(15) OL L 287, 1997 10 21, p. 1.

(16) OL L 306, 1996 11 28, p. 1.

24.11.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/12

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1718/2006/EB

2006 m. lapkričio 15 d.

dėl Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 150 straipsnio 4 dalį ir 157 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

Europos audiovizualiniam sektoriui tenka itin svarbus vaidmuo Europos pilietiškumo kūrimosi procese, nes jis yra vienas pagrindinių Sąjungos bendrų ir visiems būdingų pagrindinių, socialinių ir kultūros vertybių perdavimo europiečiams, ypač jaunimui, instrumentų. Bendrijos parama siekiama suteikti Europos audiovizualiniam sektoriui galimybę remti kultūrų dialogą, didinti Europos kultūrų tarpusavio supratimą ir vystyti sektoriaus politinį, kultūrinį, socialinį ir ekonominį potencialą, sudarantį Europos pilietybės įgyvendinimo tikslo tikrą pridėtinę vertę. Tokios paramos tikslas yra sustiprinti sektoriaus konkurencingumą ir pirmiausia padidinti nenacionalinių Europos kūrinių rinkos dalį Europoje.

(2)	Taip pat yra būtina skatinti pilietinį aktyvumą ir labiau stengtis užtikrinti pagarbą žmogaus orumui, remti vyrų ir moterų lygybę ir kovoti prieš visas diskriminacijos ir atskirties formas, įskaitant rasizmą ir ksenofobiją.

(3)	Visi pagal šią programą patvirtinti veiksmai turėtų atitikti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 11 straipsnį dėl išraiškos laisvės ir žiniasklaidos pliuralizmo.

(4)	Minėtos chartijos 22 straipsnyje nurodoma, kad Sąjunga turi gerbti kultūrų ir kalbų įvairovę. Todėl būtina atkreipti dėmesį į konkrečius mažesnių valstybių narių ir tų, kurios apima daugiau nei vieną kalbinę zoną, poreikius.

(5)	Bendrijos parama audiovizualiniam sektoriui skiriama atsižvelgiant į Sutarties 151 straipsnį.

(6)

Bendrijos parama audiovizualiniam sektoriui taip pat atitinka 2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos iškeltą naująjį strateginį tikslą: skatinti mokymą, užimtumą, ekonomikos reformą ir socialinę sanglaudą žiniomis paremtoje ekonomikoje. Savo išvadose Europos Vadovų Taryba konstatavo, kad „su turiniu susijusios pramonės šakos panaudodamos ir apjungdamos Europos kultūrų įvairovę, sukuria pridėtinę vertę“. Toks požiūris buvo patvirtintas 2003 m. kovo 20–21 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos išvadose.

(7)	Bendrijos parama audiovizualiniam sektoriui grindžiama vertinga patirtimi, įgyta vykdant MEDIA I, MEDIA II, MEDIA Plus ir MEDIA – mokymas programas (4), nuo 1991 m. skatinusias Europos audiovizualinės pramonės vystymąsi, kas buvo aiškiai nustatyta vertinant tas programas.

(8)

Gauti rezultatai parodė, kad Bendrijos veiksmai turėtų būti orientuojami visų pirma į:

—	iki audiovizualinių produktų gamybos: Europos audiovizualinių kūrinių plėtojimo ir audiovizualinių įgūdžių įgijimo bei tobulinimo sritis, pastarąsias laikant sudėtine audiovizualinio ikigamybinio proceso dalimi,

—	po audiovizualinių produktų gamybos: platinimo, kino rodymo ir Europos audiovizualinių kūrinių rėmimo sritis,

—

skaitmeninimą, kuris turėtų būti lemiantis įnašas į audiovizualinio sektoriaus stiprinimą ir kuris turėtų tapti pagrindine MEDIA 2007 dalimi. Parama skaitmeninėms paslaugoms ir Europos katalogams yra viena iš programos prioritetinių sričių siekiant išspręsti Europos audiovizualinės rinkos susiskaidymą.

(9)	Media programa turėtų paskatinti kūrybinio proceso autorius (scenaristus ir režisierius) ir paraginti juos plėtoti ir diegti naujus kūrybos metodus, kurie padidintų Europos audiovizualinio sektoriaus novatoriškumą.

(10)	Atsižvelgiant į skirtingus taikymo būdus, naudotojus ir poreikius, yra daugiau nei viena kino rodymo technologijų skaitmeninimo platforma. MEDIA programos bandomieji projektai yra bandymai, parengiantys audiovizualiniam vystymuisi ateityje.

(11)

Parengiamasis veiksmas „Augimas ir Audiovizualinis sektorius: i2i Audiovizualinis sektorius“, papildantis MEDIA Plus ir MEDIA-mokymas programas yra naujas Bendrijos paramos audiovizualiniam sektoriui politikos įgyvendinimo etapas. Jis buvo konkrečiai parengtas tam, kad padėtų spręsti šio sektoriaus mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) problemą – ribotą galimybę gauti finansavimą. „Augimas ir audiovizualinis sektorius: i2i audiovizualinis sektorius“ veiksmo įvertinimas patvirtino, kad jis atitinka sektoriaus poreikius ir kad reikia ta pačia linkme tęsti Bendrijos veiksmus, tačiau juos reikia labiau priderinti prie konkrečių sektoriaus poreikių.

(12)

Europos audiovizualiniam sektoriui būdingas didelis augimo, naujovių ir dinamiškumo potencialas, rinkos susiskaidymas dėl kultūrų ir kalbų įvairovės ir atitinkamai didelis MVĮ bei labai mažų įmonių, kurios nuolat kenčia dėl kapitalo stokos, skaičius. Siekiant įgyvendinti Bendrijos paramą, reikėtų atsižvelgti į konkretų audiovizualinio sektoriaus pobūdį ir užtikrinti, kad su paramos dydžiu susijusios administracinės ir finansinės procedūros būtų kuo labiau supaprastintos ir suderintos su siekiamais tikslais ir sektoriaus praktika ir poreikiais.

(13)	Visoje ES viena pagrindinių kliūčių konkurencijai yra ta, kad beveik neegzistuoja bendrovių, besispecializuojančių audiovizualinio sektoriaus paskolų finansavimo srityje.

(14)

Komisija ir valstybės narės turėtų peržiūrėti savo paramą audiovizualiniam sektoriui, ypač parengiamojo veiksmo „Augimas ir audiovizualinis sektorius: i2i audiovizualinis sektorius“ rezultatus, siekdamos nustatyti – kaip parama ateityje gali supaprastinti specialistų pasiūlymų finansuoti paskolas MVĮ vystymąsi.

(15)	Valstybėse narėse jau sukurtas nacionalinius audiovizualinius projektus remiančias ir privatų kapitalą mobilizuojančias paskolų finansavimo sistemas reikėtų išnagrinėti siekiant nustatyti, ar šis kapitalas galėtų tapti prieinamas nenacionaliniams Europos projektams.

(16)

Didesnis su Europos audiovizualine rinka susijusios informacijos skaidrumas ir geresnis jos platinimas gali padidinti sektoriaus subjektų, ypač MVĮ, konkurencingumą. Tai galėtų sustiprinti privačių investuotojų pasitikėjimą padedant suprasti pramonės sektoriaus galimybes. Tai taip pat palengvina Bendrijos veiksmų vertinimą ir su jais susijusią tolesnę veiklą. Europos Sąjungos dalyvavimas Europos audiovizualinės observatorijos veikloje turėtų padėti pasiekti šiuos tikslus.

(17)

25 valstybių narių Bendrijoje bendradarbiavimas vis labiau tampa strategine priemone, skirta stiprinti Europos kino pramonės konkurencingumą. Todėl reikia didesnės paramos ES masto tinklų projektais visais MEDIA programos lygiais – mokymo, kūrimo, platinimo ir rėmimo. Tai pirmiausia taikytina bendradarbiavimui su atstovais iš valstybių narių, kurios įstojo į Europos Sąjungą po 2004 m. balandžio 30 d. Reikėtų pažymėti, kad bet kokia audiovizualinio sektoriaus atstovų bendradarbiavimo strategija turėtų atitikti Bendrijos konkurencijos teisę.

(18)	Norint išspręsti sektoriaus struktūrines problemas ir siekiant, kad Europos audiovizualinis sektorius atlaikytų globalizacijos iššūkius, kino pramonei būtina visuomenės parama Europos, nacionaliniu, regiono ir vietos lygiu.

(19)	Europos Sąjungos šalys kandidatės ir ELPA šalys, kurios yra EEE susitarimo šalys, gali dalyvauti Bendrijos programose pagal su šiomis valstybėmis pasirašytus susitarimus.

(20)	Bendradarbiavimas tarp MEDIA ir Eurimages turi būti sustiprintas, tačiau neturėtų būti pasiekta integracija finansinių ir administracinių klausimų srityje.

(21)

2003 m. birželio 19–20 d. Salonikų Europos Vadovų Taryba priėmė „Darbotvarkę Vakarų Balkanams: žengiant Europos integracijos keliu“, numatančią, kad Bendrijos programos turėtų būti prieinamos šalims, dalyvaujančioms stabilizacijos ir asociacijos procese, remiantis Bendrijos ir tų šalių pagrindų susitarimais.

(22)

Kitos Europos valstybės – Europos Tarybos konvencijos dėl televizijos be sienų šalys yra sudėtinė Europos audiovizualinės erdvės dalis ir todėl joms turėtų būti suteikta galimybė, jei jos to pageidauja ir atsižvelgiant į biudžeto galimybes ar jų audiovizualinės pramonės prioritetus, dalyvauti šioje programoje arba pasinaudoti siauresne bendradarbiavimo formule remiantis papildomais asignavimais ir specialia tvarka pagal susitarimuose tarp atitinkamų šalių nustatytas sąlygas.

(23)

Suderintų tarpusavio interesų pagrindu plėtojamas bendradarbiavimas su trečiosiomis ne Europos šalimis gali sukurti pridėtinės vertės Europos audiovizualinėje pramonėje dėl europinių kūrinių reklamos, patekimo į rinką, platinimo, skleidimo ir eksploatavimo tose šalyse. Toks bendradarbiavimas turėtų būti plėtojamas remiantis papildomais asignavimais ir specialiais susitarimais, dėl kurių susitaria atitinkamos šalys.

(24)	Reikėtų įgyvendinti atitinkamas priemones, kuriomis siekiama apsisaugoti nuo pažeidimų ir sukčiavimo, išieškoti lėšas, kurios buvo prarastos, netinkamai išmokėtos ar panaudotos.

(25)

Šiuo sprendimu visai programos trukmei nustatomas finansinis paketas, kuris yra pagrindinis orientyras, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto disciplinos ir patikimo finansų valdymo (5) 37 punkte, biudžeto valdymo institucijai metinės biudžeto sudarymo procedūros metu.

(26)	Šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (6).

(27)	Veiksmų stebėsenos ir vertinimo tvarka turėtų apimti išsamias metines ataskaitas, taip pat konkrečius, pamatuojamus, pasiekiamus, aktualius ir laike apribotus tikslus bei rodiklius.

(28)	Siekiant užtikrinti pereinamąjį procesą nuo MEDIA Plus ir MEDIA – mokymas programų prie šiuo sprendimu nustatytos programos, reikėtų numatyti pereinamojo laikotarpio priemones.

(29)

Kadangi šio sprendimo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi, dėl veiksmo masto bei poveikio, tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

NUSPRENDĖ:

I SKYRIUS

BENDRIEJI TIKSLAI IR BIUDŽETAS

1 straipsnis

Bendrieji programos tikslai ir prioritetai

1. Šiuo sprendimu laikotarpiui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m gruodžio 31 d. nustatoma Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programa (toliau – programa).

2. Audiovizualinis sektorius yra esminė kultūros vertybių perdavimo ir plėtojimo bei aukštos kvalifikacijos reikalaujančių, ateities poreikiams pritaikytų darbo vietų kūrimo priemonė. Sektoriaus kūrybiškumas teigiamai prisideda prie konkurencingumo ir didina jo kultūrinį patrauklumą visuomenei. Programa siekiama, sukuriant paveikų ir įvairų turinį kuriančią ir vertingu savo paveldu naudotis galinčią pramonę, ekonomiškai sustiprinti audiovizualinį sektorių, kad jis galėtų veiksmingiau įgyvendinti savo kultūrinius vaidmenis, bei padidinti nacionalinės paramos vertę.

Bendrieji programos tikslai yra šie:

a)	išsaugoti ir sustiprinti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę ir kinematografinį bei audiovizualinį paveldą, užtikrinti jų prieinamumą visuomenei ir skatinti kultūrų dialogą;

b)	be kitų būdų, naudojantis ir didesniu rinkos dalyvių bendradarbiavimu, padidinti Europos audiovizualinių kūrinių apyvartą ir jų auditoriją Europos Sąjungoje ir už jos ribų;

c)	stiprinti Europos audiovizualinio sektoriaus konkurencingumą atviros ir konkurencingos Europos rinkos, kurioje yra geros įdarbinimo galimybės, sąlygomis, to siekti ir skatinant ryšius tarp audiovizualinio sektoriaus specialistų.

a)	iki audiovizualinių produktų gamybos – audiovizualinės srities įgūdžių įgijimą bei tobulinimą ir Europos audiovizualinių kūrinių parengiamuosius darbus;
b)	po audiovizualinių produktų gamybos – Europos audiovizualinių kūrinių platinimą ir propagavimą;
c)	bandomuosius projektus siekiant užtikrinti, kad programa prisitaikytų prie rinkos pokyčių.

a)	skatinti kūrybingumą audiovizualiniame sektoriuje ir Europos kinematografinio bei audiovizualinio paveldo pažinimą bei skleidimą;
b)	stiprinti Europos audiovizualinio sektoriaus struktūrą, ypač MVĮ;
c)	Europos audiovizualinio sektoriaus rinkoje sumažinti atotrūkį tarp šalių, kurių audiovizualinės srities gamybos pajėgumai yra dideli, ir šalių, kurių audiovizualinės srities gamybos pajėgumai yra maži ir (arba) geografinė teritorija ar kalbinė erdvė yra ribota;
d)	sekti ir remti su skaitmeninimu susijusį rinkos vystymąsi, įskaitant patrauklių skaitmeninių Europos filmų katalogų skaitmeninėse platformose rėmimą.

2 straipsnis

Finansinis paketas

1. Šios programos įgyvendinimo finansinis paketas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytam laikotarpiui yra 754 950 000 EUR. Orientacinis šios sumos paskirstymas pagal sritis yra pateikiamas priedo II skyriaus 1.4 punkte.

2. Biudžeto valdymo institucija patvirtina metinius asignavimus neviršydama finansinės struktūros ribų.

II SKYRIUS

KONKRETŪS TIKSLAI LAIKOTARPIUI IKI AUDIOVIZUALINIŲ PRODUKTŲ GAMYBOS

3 straipsnis

Audiovizualinės srities įgūdžių įgijimas ir tobulinimas

Sustiprinti Europos audiovizualinės srities specialistų įgūdžius parengiamųjų darbų, gamybos, platinimo ir (arba) skleidimo ir propagavimo srityse, siekiant pagerinti Europos audiovizualinių kūrinių kokybę ir potencialą. Programa pirmiausia remiama šių sričių veikla:

a)	scenarijų rašymo metodai, siekiant pagerinti Europos audiovizualinių kūrinių kokybę ir jų apyvartos galimybes;

b)	audiovizualinių kūrinių gamybos, platinimo ir propagavimo ekonominis, finansinis ir komercinis valdymas, kad europinės strategijos būtų nustatomos jau parengiamųjų darbų etape;

skaitmeninių technologijų taikymas nuo pat pradžių Europos audiovizualinių programų gamyboje, postprodukcijoje, jas platinant, parduodant ir archyvuojant.

Taip pat turėtų būti imtasi priemonių siekiant užtikrinti specialistų ir instruktorių iš kitų šalių nei ta, kurioje vykdoma pagal 2 punkto a, b ir c papunkčius remiama mokymo veikla, dalyvavimą.

Stiprinti audiovizualinio sektoriaus mokymo veiklos europinę dimensiją šiais būdais:

remiant Europos mokymo srities specialistų jungimąsi į tinklus ir mobilumą, ypač:

—	Europos kino mokyklas,

—	mokymo institutus,

—	profesinio sektoriaus partnerius;

b)	rengiant instruktorius;

c)	remiant kino mokyklas;

d)	diegiant įstaigų, remiamų pagal 1 punkte nurodytą veiklą, koordinavimo ir propagavimo priemones.

3.	Skiriant specialias stipendijas sudaryti galimybę valstybių narių, kurios įstojo į Europos Sąjungą po 2004 m. balandžio 30 d., specialistams dalyvauti 1 punkte nurodytoje mokymo veikloje.

1, 2 ir 3 punktuose nurodytos priemonės įgyvendinamos laikantis priede pateikiamų nuostatų.

4 straipsnis

Parengiamieji darbai

a)	remti nepriklausomų prodiuserių bendrovių Europos ir tarptautinei rinkoms skirtų gamybos projektų parengiamuosius darbus;
b)	remti europinės produkcijos bendrovių ir projektų finansavimo planų rengimą, pirmiausia bendros gamybos finansavimo planus.

2. Komisija imasi priemonių užtikrinti, kad remiama profesinių įgūdžių gerinimo srities veikla ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla viena kitą papildytų.

3. 1 ir 2 dalyse nurodytos priemonės įgyvendinamos laikantis priede pateikiamų nuostatų.

III SKYRIUS

KONKRETŪS TIKSLAI LAIKOTARPIUI PO AUDIOVIZUALINIŲ PRODUKTŲ GAMYBOS

5 straipsnis

Platinimas ir skleidimas

a)	stiprinti Europos platinimo sektorių, skatinant platintojus investuoti į nenacionalinių Europos filmų bendrą gamybą, įsigijimą ir propagavimą bei kurti suderintas rinkodaros strategijas;

b)	gerinti nenacionalinių Europos filmų apyvartą Europos ir tarptautinėje rinkoje imantis priemonių skatinti eksportą, platinimą visose laikmenose ir įtraukimą į kino teatrų programas;

c)	remti nepriklausomų prodiuserių bendrovių pagamintų Europos audiovizualinių kūrinių tarpvalstybinį skleidimą skatinant transliuotojų ir nepriklausomų prodiuserių bei platintojų bendradarbiavimą;

d)	skatinti Europos audiovizualinių kūrinių skaitmeninimą ir konkurencingos skaitmeninių kūrinių rinkos kūrimą;

e)	skatinti kino teatrus pasinaudoti skaitmeninio platinimo teikiamomis galimybėmis.

a–e punktuose nurodytos priemonės įgyvendinamos laikantis priede pateikiamų nuostatų.

6 straipsnis

Propagavimas

a)	gerinti Europos audiovizualinių kūrinių apyvartą užtikrinant, kad Europos audiovizualinio sektoriaus dalyviai galėtų patekti į profesionalias Europos ir tarptautines rinkas;

b)	gerinti Europos ir tarptautinės visuomenės galimybes susipažinti su Europos audiovizualiniais kūriniais;

c)	skatinti nacionalinių organizacijų, propaguojančių filmus ir audiovizualines programas, bendrus veiksmus;

d)	skatinti Europos kinematografinio ir audiovizualinio paveldo propagavimą ir visuomenės galimybių naudotis juo Europos ir tarptautiniu lygiu gerinimą.

Priemonės, nurodytos a–d punktuose, įgyvendinamos laikantis priede pateikiamų nuostatų.

IV SKYRIUS

BANDOMIEJI PROJEKTAI

7 straipsnis

Bandomieji projektai

1. Siekiant užtikrinti programos prisitaikymą prie rinkos pokyčių, ypač daug dėmesio skiriant informacinių ir ryšių technologijų diegimui ir naudojimui, programa gali būti remiami bandomieji projektai.

2. Įgyvendindama 1 dalį, Komisija konsultuojasi su techninėmis patariamosiomis grupėmis, kurias sudaro Komisijos siūlymu valstybių narių paskirti ekspertai.

V SKYRIUS

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TVARKA IR FINANSINĖS NUOSTATOS

8 straipsnis

Nuostatos dėl trečiųjų šalių

a)	ELPA šalys, kurios yra EEE narės, remiantis EEE susitarimo nuostatomis;
b)	stojančios šalys, gaunančios pasirengimo stojimui į Europos Sąjungą strategijos teikiamą naudą, remiantis šių šalių dalyvavimo Bendrijos programose bendraisiais principais ir bendrosiomis sąlygomis bei tvarka, nustatytais atitinkamai pagrindų susitarime ir Asociacijos tarybų sprendimuose;
c)	Vakarų Balkanų šalys, remiantis pagrindų susitarimais, kurie bus sudaryti su šiomis valstybėmis dėl jų dalyvavimo Bendrijos programose, nustatyta tvarka.

2. Programoje gali dalyvauti ir kitos, ne tik 1 dalyje nurodytos valstybės, kurios yra Europos Tarybos konvencijos dėl televizijos be sienų šalys, jei gaunamas papildomas finansavimas tokiomis sąlygomis, dėl kurių turi susitarti suinteresuotos šalys.

3. Suteikiant Europos trečiosioms šalims, kurioms taikomos 1 ir 2 dalys, galimybę dalyvauti programoje gali būti reikalaujama iš anksto išnagrinėti jų nacionalinės teisės aktų suderinamumą su Bendrijos teisės aktais, įskaitant 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyvos 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (7), 6 straipsnio 5 dalį. Ši nuostata netaikoma 3 straipsnyje nurodytiems veiksmams.

4. Programa taip pat atvira bendradarbiavimui su kitomis trečiosiomis šalimis, sudariusiomis su Europos Sąjunga asociacijos arba bendradarbiavimo susitarimus, kuriuose yra audiovizualiniam sektoriui skirtų nuostatų, ir remiantis papildomais asignavimais bei specialiais susitarimais, dėl kurių turi būti susitarta. 1 dalyje nurodytos Vakarų Balkanų šalys, nepageidaujančios dalyvauti visoje programoje, gali bendradarbiauti pagal šią programą šioje dalyje numatytomis sąlygomis.

9 straipsnis

Finansinės nuostatos

1. Programos paramos gavėjai gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys.

Nepažeidžiant susitarimų ir konvencijų, kurių Susitariančioji Šalis yra Bendrija, nuosavybės teisę į programos paramą gaunančias įmones, tiesiogiai ar per kontrolinį jų akcijų paketą, turi turėti ir išlaikyti valstybės narės ir (arba) valstybių narių nacionaliniai subjektai.

2. Komisija, atsižvelgdama į tai, kas yra gavėjai, ir į veiksmų rūšis, gali nuspręsti, ar galima juos atleisti nuo profesinių įgūdžių ir kvalifikacijos, kurių reikia veiklai arba darbo programai sėkmingai įgyvendinti, patikrinimo. Komisija taip pat gali atsižvelgti į remiamos veiklos pobūdį, atitinkamo audiovizualinio sektoriaus tikslinės auditorijos konkrečias ypatybes ir programos tikslus.

3. Atsižvelgiant į veiksmo rūšį, finansinė pagalba gali būti teikiama kaip subsidijos ar stipendijos, arba bet kokia kita priemonė, kurią leidžia 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (8). Komisija taip pat gali skirti prizus už veiklą ar projektus, įgyvendintus vykdant programą. Atsižvelgiant į veiklos pobūdį, gali būti leidžiama taikyti vieneto sąnaudų skales arba finansuoti nustatyto dydžio suma, jei įnašai neviršija sumos, nurodytos Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 (9), nustatančio išsamias Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles, 181 straipsnyje.

4. Nustatydama su skiriamos subsidijos dydžiu susijusius administracinius ir finansinius reikalavimus, pavyzdžiui, tinkamumo kriterijus ir finansinį pajėgumą, Komisija laikosi proporcingumo principo.

5. Pagal programą skiriama finansinė pagalba negali būti didesnė nei 50 % galutinių remiamos veiklos išlaidų. Tačiau priede numatytais konkrečiais atvejais ši dalis gali siekti 75 %. Be to, ši pagalba skiriama užtikrinant paramos skyrimo procedūrų skaidrumą bei objektyvumą.

6. Atsižvelgiant į specifinį bendrai finansuojamos veiklos pobūdį ir remiantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 112 straipsnio 1 dalimi, su remiamos veiklos įgyvendinimu tiesiogiai susijusias išlaidas Komisija gali laikyti atitinkančiomis reikalavimus finansavimui gauti, net jei dalį jų gavėjas patyrė prieš prasidedant atrankos procedūrai.

7. Remiantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 113 straipsnio 1 dalimi kartu su Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 172 straipsniu, bendras finansavimas visas arba iš dalies gali būti teikiamas natūra, jei tokių įnašų vertė nėra didesnė nei faktiškai patirtos ir apskaitos dokumentais įrodytos sąnaudos arba nei atitinkamoje rinkoje paprastai priimtinos sąnaudos. Patalpos, kuriomis leidžiama naudotis mokymo arba propagavimo tikslais, gali būti laikomos tokių įnašų dalimi.

8. Grąžintos pagal programą ir pagal MEDIA (1991–2006 m.) programas skirtos sumos ir atrinktų projektų nepanaudotos lėšos naudojamos programos MEDIA 2007 reikmėms.

10 straipsnis

Šio sprendimo įgyvendinimas

1. Komisija yra atsakinga už programos įgyvendinimą pagal priede išdėstytas nuostatas.

a)	bendrųjų gairių visoms priede nurodytoms priemonėms;
b)	skelbiamų konkursų turinio, kriterijų nustatymo ir projektų atrankos tvarkos;
c)	klausimų, susijusių su metiniu vidiniu programos lėšų paskirstymu, įskaitant priemones, skirtas profesinių įgūdžių gerinimui, parengiamiesiems darbams, platinimui ir (arba) skleidimui ir propagavimui;
d)	veiklos stebėsenos ir vertinimo tvarkos;
e)	bet kokio pasiūlymo dėl Bendrijos lėšų, viršijančių 200 000 EUR sumą, skyrimo per metus vienam gavėjui mokymo ir propagavimo atveju, 200 000 EUR – parengiamųjų darbų atveju ir 300 000 EUR – platinimo atveju;
f)	7 straipsnyje numatytų bandomųjų projektų atrankos.

3. Šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės, susijusios su visais kitais klausimais, priimamos 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

11 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas.

2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

3. Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra du mėnesiai.

4. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

5. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

12 straipsnis

MEDIA Desks

1. Europinis MEDIA Desks tinklas veikia kaip įgyvendinanti įstaiga platinant informaciją, ypač susijusią su tarpvalstybiniais projektais, apie programą nacionaliniu lygiu, gerinant informuotumą apie ją ir skatinant naudojimąsi ja, laikantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies c punkto ir 3 dalies, kaip apibrėžta priedo II skyriaus 2.2 punkte.

2. Siekiant palengvinti specialistų keitimąsi informacija ir ryšius bei visuomenės informuotumą apie pagrindinius programos remiamus renginius, taip pat prizus ir apdovanojimus, skatinamas MEDIA Desks bendradarbiavimas naudojantis tinklais, pirmiausia kaimynystėje esančiais („proximity“) tinklais.

a)	turėti pakankamai darbuotojų, turinčių profesinių ir kalbinių įgūdžių, kurių reikia darbui tarptautinio bendradarbiavimo aplinkoje;
b)	turėti tinkamą infrastruktūrą, ypač kompiuterinę įrangą ir ryšių priemones;
c)	dirbti tokiomis administracinėmis sąlygomis, kurios leidžia tinkamai atlikti jų užduotis ir išvengti interesų konfliktų.

13 straipsnis

Suderinamumas ir papildomumas

1. Įgyvendindama programą Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina bendrą nuoseklumą ir suderinamumą su kitomis susijusiomis Bendrijos politikos kryptimis, programomis ir veiksmais, turinčiais įtakos mokymo ir audiovizualinei sritims.

2. Komisija taip pat užtikrina programos ir kitų Bendrijos programų švietimo, mokymo, mokslinių tyrimų ir informacinės visuomenės srityje koordinavimą.

3. Komisija užtikrina veiksmingus ryšius tarp šios programos ir kitų programų bei veiksmų mokymo ir audiovizualinėje srityse, kurios vykdomos Bendrijai bendradarbiaujant su šalimis, kurios nėra ES narės, ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, pirmiausia Europos Taryba (Eurimages ir Europos audiovizualinė observatorija, toliau – Observatorija).

14 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1. Komisija užtikrina, kad šiame sprendime nurodytiems veiksmams būtų taikomas išankstinis įvertinimas, stebėsena ir ex post įvertinimas. Įgyvendinant programą atsižvelgiama į stebėsenos ir vertinimo proceso rezultatus.

Komisija užtikrina reguliarų, išorinį ir nepriklausomą programos vertinimą. Tam, kad veiksmingai įvertintų programą, Komisija gali surinkti duomenis visai programos remiamai veiklai apžvelgti. Šiame įvertinime turėtų būti atsižvelgiama į 10 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytą Komiteto nustatytą stebėsenos ir vertinimo tvarką.

Šį stebėsenos procesą sudaro 2 dalies a ir c punktuose nurodytų pranešimų parengimas ir konkreti veikla.

2. Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Komisija teikia:

a)	ne vėliau kaip po trejų metų nuo programos veikimo pradžios – tarpinio vertinimo pranešimą apie pasiektus rezultatus ir šios programos įgyvendinimo kiekybinius bei kokybinius aspektus;

b)	ne vėliau kaip po ketverių metų nuo programos veikimo pradžios – Komunikatą dėl programos pratęsimo;

c)	pabaigus įgyvendinti programą ir iki 2015 m. gruodžio 31 d. – išsamų ex post įvertinimo pranešimą, apimantį programos įgyvendinimą ir rezultatus.

Komisija skelbia ir per Media Desks platina visus susijusius statistinius duomenis ir analizes.

3. Pagal 2 dalies a ir c punktus pateiktuose pranešimuose nurodoma programos pridėtinė vertė.

15 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Veikla, pradėta iki 2006 m. gruodžio 31 d. remiantis Tatybos sprendimu 2000/821/EB (10) ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 163/2001/EB (11), bus vykdoma iki pabaigos pagal šių sprendimų nuostatas.

Sprendimo 2000/821/EB 8 straipsnyje ir Sprendimo Nr. 163/2001/EB 6 straipsnyje numatytus komitetus pakeičia šio sprendimo 11 straipsnyje numatytas komitetas.

VI SKYRIUS

INFORMACIJA APIE EUROPOS AUDIOVIZUALINĮ SEKTORIŲ IR DALYVAVIMĄ EUROPOS AUDIOVIZUALINĖJE OBSERVATORIJOJE

16 straipsnis

Informacija apie Europos audiovizualinį sektorių

Europos Sąjunga prisideda didinant informacijos apie Europos audiovizualinį sektorių skaidrumą ir platinimą.

17 straipsnis

Dalyvavimas Europos audiovizualinėje observatorijoje

16 straipsnio įgyvendinimo tikslais Europos Sąjunga programos vykdymo laikotarpiu yra Observatorijos narė.

Europos Sąjungai santykiuose su Observatorija atstovauja Komisija.

18 straipsnis

Įnašas siekiant programos tikslų

stiprindama Europos audiovizualinio sektoriaus konkurencingumą ir vystymosi galimybes šiomis priemonėmis: didinant skirtingose šalyse surinktų duomenų palyginamumą ir taip skatinant rinkos skaidrumą, užtikrinant ūkio subjektams galimybę gauti finansinę bei teisinę informaciją ir statistinius duomenis, ypač susijusius su valstybėmis narėmis, kurios įstojo į Europos Sąjungą po 2004 m. balandžio 30 d.;

b)	sudarydama geresnes sąlygas programos stebėsenai ir palengvindama jos vertinimą.

19 straipsnis

Stebėsena ir įvertinimas

Europos Sąjungos dalyvavimo Observatorijos veikloje stebėsena ir įvertinimas atliekami vykdant programos stebėseną ir įvertinimą pagal 14 straipsnį.

VII SKYRIUS

ĮSIGALIOJIMAS

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Priimta Strasbūre, 2006 m. lapkričio 15 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

Tarybos vardu

Pirmininké

P. LEHTOMÄKI

(1) OL C 255, 2005 10 14, p. 39.

(2) OL C 164, 2005 7 5, p. 76.

(3) 2005 m. spalio 25 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2006 m. liepos 24 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 251 E, 2006 10 17, p. 1) ir 2006 m. spalio 25 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4) Programos, kurios buvo įtvirtintos atitinkamai:

—	1990 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendimu 90/685/EEB dėl veiksmų programos, skirtos skatinti Europos garso ir vaizdo įrašų pramonės vystymą, įgyvendinimo (MEDIA) (1991–1995 m.) (OL L 380, 1990 12 31, p. 37) (MEDIA I),

—

1995 m. liepos 10 d. Tarybos sprendimu 95/563/EB dėl programos, skirtos skatinti Europos garso ir vaizdo kūrinių kūrimą ir platinimą, įgyvendinimo (MEDIA II – kūrimas ir platinimas) (1996–2000 m.) (OL L 321, 1995 12 30, p. 25) ir 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 95/564/EB dėl Europos garso ir vaizdo įrašų programų pramonės specialistų mokymo programos įgyvendinimo (MEDIA II – mokymas) (OL L 321, 1995 12 30, p. 33) (MEDIA II),

—

2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimu 2000/821/EB dėl programos, skatinančios Europos garso ir vaizdo kūrinių kūrimą, platinimą bei skatinimą, įgyvendinimo (MEDIA Plus – kūrimas, platinimas ir reklama) (2001–2005 m.) (OL L 336, 2000 12 30, p. 82). Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 885/2004 (OL L 168, 2004 5 1, p. 1) (MEDIA Plus), ir

—

2001 m. sausio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 163/2001/EB dėl Europos garso ir vaizdo įrašų programų pramonės specialistų mokymo programos įgyvendinimo (MEDIA – mokymas) (2001–2005 m.) (OL L 26, 2001 1 27, p. 1). Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 885/2004 (MEDIA – mokymas).

(5) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(6) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EC (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(7) OL L 298, 1989 10 17, p. 23.

(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(9) OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

(10) OL L 13, 2001 1 17, p. 82.

(11) OL L 26, 2001 1 27, p. 1.

PRIEDAS

I SKYRIUS

VEIKLOS TIKSLAI IR ĮGYVENDINTINI VEIKSMAI

1. Audiovizualinės srities įgūdžių įgijimas ir tobulinimas

1.1. Sustiprinti Europos audiovizualinės srities specialistų profesinius įgūdžius parengiamųjų darbų, gamybos, platinimo ir (arba) skleidimo ir propagavimo srityse, siekiant pagerinti Europos audiovizualinių kūrinių kokybę ir potencialą

1.1.1. Scenarijų rašymo metodai

Veiklos tikslas:

—	Suteikti patyrusiems scenaristams galimybę patobulinti metodikos vystymo gebėjimus remiantis tradiciniais ir interaktyviais rašymo būdais.

Vykdytini veiksmai:

—	Remti mokymo modulių, susijusių, inter alia, su tikslinės auditorijos nustatymu, tarptautinei auditorijai skirtų scenarijų redagavimu ir rengimu, scenaristo, scenarijaus redaktoriaus, režisieriaus, prodiuserio ir platintojo santykiais, rengimą, įgyvendinimą ir atnaujinimą.

—	Remti nuotolinį mokymą ir skatinti mainus bei partnerystes, įtraukiant šalis ir regionus, kurių audiovizualinės srities gamybos pajėgumai yra nedideli ir (arba) jų geografinė teritorija ar kalbinė erdvė yra ribota.

1.1.2. Audiovizualinių kūrinių gamybos, platinimo ir propagavimo ekonominis, finansinis ir komercinis valdymas

Veiklos tikslas:

—	Vystyti specialistų gebėjimą suvokti ir į audiovizualinių programų parengiamųjų darbų, gamybos, rinkodaros, platinimo ir (arba) skleidimo ir propagavimo sritis įtraukti europinę dimensiją.

Vykdytini veiksmai:

—	Remti vadybos mokymo modulių rengimą, įgyvendinimą ir atnaujinimą, atsižvelgiant į europinę dimensiją.

—	Remti nuotolinį mokymą ir skatinti mainus bei partnerystes, įtraukiant šalis ir regionus, kurių audiovizualinės srities gamybos pajėgumai yra nedideli ir (arba) jų geografinė teritorija ar kalbinė erdvė yra ribota.

1.1.3. Skaitmeninių technologijų taikymas nuo pat pradžių Europos audiovizualinių programų gamyboje, postprodukcijoje, jas platinant, parduodant ir archyvuojant

Veiklos tikslas:

—	Vystyti specialistų gebėjimus naudoti skaitmenines technologijas, ypač gamybos, postprodukcijos, platinimo, pardavimo, archyvavimo ir daugialypės terpės srityse.

Vykdytini veiksmai:

—	Remti skaitmeninių audiovizualinių technologijų mokymo modulių rengimą, įgyvendinimą ir atnaujinimą.

—	Remti nuotolinį mokymą ir skatinti mainus bei partnerystes, įtraukiant šalis ir regionus, kurių audiovizualinės srities gamybos pajėgumai yra nedideli ir (arba) ribota geografinė teritorija ar kalbinė erdvė.

1.2. Stiprinti audiovizualinio sektoriaus mokymo veiklos europinę dimensiją

1.2.1. Parama Europos mokymo srities specialistų, ypač Europos kino mokyklų, mokymo institutų ir profesinio šio sektoriaus partnerių tinklo kūrimui bei mobilumui

Veiklos tikslas:

—	Skatinti mainus tarp esamų mokymo įstaigų ir (arba) vykdant mokymo veiklą bei bendradarbiavimą.

Vykdytini veiksmai:

—	Skatinti programos paramos gavėjus intensyviau koordinuoti savo mokymo veiklą, pirmiausia su tolesniu mokymu susijusią veiklą, siekiant vystyti europinį tinklą, kuriame galima gauti Bendrijos paramą, ypač bendradarbiavimui, į kurį įtraukiami rinkos dalyviai, įskaitant televizijos transliuotojus.

1.2.2. Instruktorių rengimas

Veiklos tikslas:

—	Užtikrinti instruktorių kompetenciją.

Vykdytinas veiksmas:

—	Padėti rengti instruktorius, ypač nuotolinio mokymo būdu.

1.2.3. Parama kino mokykloms

Veiklos tikslas:

—	Skatinti kinematografijos studentų mobilumą Europoje.

Vykdytini veiksmai:

—	Mobilumą skatinančios stipendijos, susietos su mokymo projektu.

—	Skatinti naujų talentų ir specialistų ugdymą įsteigiant „Apdovanojimą naujam talentui“.

1.2.4. Pagal 1.2.1. punktą remiamų įstaigų koordinavimo ir propagavimo priemonių diegimas

Veiklos tikslas:

—	Skatinti pagal programą remiamų projektų koordinavimą ir propagavimą.

Vykdytini veiksmai:

—	Padėti nustatyti pagal programą remiamos mokymo veiklos koordinavimo ir skatinimo veiksmus, kuriais siekiama konkrečių tikslų.

1.2.5. Skiriant specialias stipendijas sudaryti galimybę valstybių narių, kurios įstojo į Europos Sąjungą po 2004 m. balandžio 30 d., specialistams dalyvauti 1.1 punkte nustatytoje mokymo veikloje

Veiklos tikslas:

—	Palengvinti specialistų iš valstybių narių, kurios įstojo į Europos Sąjungą po 2004 m. balandžio 30 d., dalyvavimą pagal šią programą remiamuose projektuose.

Vykdytini veiksmai:

—	Padėti parengti stipendijų mechanizmą.

2. Parengiamieji darbai

2.1. Remti nepriklausomų prodiuserių bendrovių, ypač MVĮ, Europos ir tarptautinei rinkoms skirtų gamybos projektų parengiamuosius darbus

Veiklos tikslai:

—	Remti šių tipų europinių kūrinių parengiamuosius darbus: dramos, animacijos, dokumentikos ir daugialypės terpės.

—	Skatinti bendroves kurti kokybiškus kūrinius, kurie gali būti svarbūs tarptautiniu mastu.

—	Skatinti bendroves naudoti skaitmenines technologijas gamybos ir platinimo srityse nuo pat parengiamųjų darbų etapo.

—	Skatinti bendroves rengti tarptautinių peržiūrų, pardavimų ir platinimo strategijas nuo pat parengiamųjų darbų etapo.

—	Sudaryti sąlygas MVĮ gauti paramą parengiamiesiems darbams ir pritaikyti veiksmus prie jų poreikių.

—	Didinti suderinamumą su veiksmais, remiamais pagal MEDIA programą, siekiant pagerinti audiovizualinės srities specialistų įgūdžius.

Vykdytini veiksmai:

—	Remti audiovizualinių projektų arba projektų katalogų rengimą.

—	Remti Europos audiovizualinių kūrinių skaitmeninimą nuo pat parengiamųjų darbų etapo.

2.2. Remti Europos prodiuserių bendrovių ir projektų, įskaitant bendros gamybos projektus, finansavimo planų rengimą

Veiklos tikslai:

—	Skatinti prodiuserių bendroves rengti finansavimo planus šių tipų kūriniams: dramos, animacijos, dokumentikos ir daugialypės terpės.

—	Tęsiant parengiamuosius veiksmus „Augimas ir audiovizualinis sektorius: i2i audiovizualinis sektorius“, skatinti finansinių partnerių paiešką Europos lygiu siekiant valstybinių ir privačių investuotojų sinergijos ir platinimo strategijų kūrimą nuo pat parengiamųjų darbų etapo.

Vykdytini veiksmai:

—	Kompensuoti netiesiogines išlaidas, susijusias su MVĮ pateiktų gamybos ir bendros gamybos projektų privačiu finansavimu (pavyzdžiui, finansines, draudimo ar užbaigimo garantijos suteikimo išlaidas).

—	Padėti MVĮ, ypač nepriklausomoms prodiuserių bendrovėms, kreiptis į finansines paslaugas teikiančias bendroves, rengiančias audiovizualinių kūrinių, kurie galėtų būti platinami tarptautiniu lygiu, parengiamųjų darbų ir bendros gamybos investicijų planus.

—	Skatinti finansinius tarpininkus remti audiovizualinių kūrinių, kurie dėl savo svarbos gali būti platinami tarptautiniu lygiu, kūrimą ir bendrą gamybą.

—	Remti nacionalinių audiovizualinio sektoriaus agentūrų bendradarbiavimą.

3. Platinimas ir skleidimas

Horizontalusis veiklos tikslas:

—	Didinti platinamų Europos audiovizualinių kūrinių kultūrų ir kalbų įvairovę.

Vykdytini veiksmai:

—	Gamintojų, platintojų ir transliuotojų labui remti Europos audiovizualinių kūrinių dubliavimą ir subtitravimą jų platinimui ir skleidimui visais esamais kanalais, pirmiausia skaitmeniniais kanalais.

3.1. Stiprinti Europos platinimo sektorių skatinant platintojus investuoti į nenacionalinių Europos filmų bendrą gamybą, įsigijimą ir propagavimą bei kurti suderintas rinkodaros strategijas

1 veiklos tikslas:

—	Skatinti kinematografinių kūrinių platintojus investuoti į nenacionalinių Europos filmų bendrą gamybą, naudojimo teisių įsigijimą ir propagavimą.

Vykdytini veiksmai:

—	Diegti automatinės paramos Europos platintojams sistemą, proporcingą bilietų, parduotų į nenacionalinius Europos filmus programoje dalyvaujančiose valstybėse, skaičiui, neviršijant vienam filmui nustatytos ir kiekvienai šaliai pritaikytos sumos.

—

Tokiu būdu gautą paramą platintojai gali panaudoti tik investicijoms į:

—	nenacionalinių Europos filmų bendrą gamybą,

—	nenacionalinių Europos filmų naudojimo teisių įsigijimą,

—	nenacionalinių Europos filmų leidybą (kopijų darymą, dubliavimą ir subtitravimą), propagavimą ir reklamą.

2 veiklos tikslas:

—	Skatinti Europos platintojų bendradarbiavimą siekiant parengti bendras strategijas Europos rinkai.

Vykdytini veiksmai:

—	Diegti tikslinės paramos nenacionalinių Europos filmų platinimui sistemą, skirtą Europos platintojų grupėms, ir joms skirti tiesioginę paramą, jei tokia grupė suformuojama visam laikui.

3 veiklos tikslas:

—	Skatinti platintojų, prodiuserių ir pardavimo agentų bendradarbiavimą, siekiant sukurti tarptautines Europos filmų pardavimo strategijas jau nuo parengiamųjų darbų etapo.

Vykdytini veiksmai:

—	Sukurti paramos sistemą Europos kinematografijos kūrinių reklaminio rinkiniui sukurti (kurį sudarytų subtitruota kopija, tarptautinė garso – muzikos ir specialiųjų efektų – juosta ir reklaminė medžiaga).

4 veiklos tikslas:

—	Skatinti galimybių MVĮ naudotis nenacionalinių Europos kūrinių platinimui ir tarptautinei prekybai skirtu finansavimu, sudarymą.

Vykdytini veiksmai:

—	Kompensuoti netiesiogines išlaidas (pavyzdžiui, finansines ir draudimo), susijusias su platinimu ir (arba) tarptautiniu pardavimu: nenacionalinių Europos filmų katalogų įsigijimo, naujų rinkų šiems filmams paieškos, Europos platintojų nuolatinių grupių kūrimo.

3.2. Gerinti nenacionalinių Europos filmų apyvartą Europos ir tarptautinėje rinkoje imantis priemonių skatinti eksportą, platinimą visose laikmenose ir įtraukimą į kino teatrų programas

1 veiklos tikslas:

—	Skatinti kinematografinių kūrinių platintojus investuoti į tinkamą nenacionalinių Europos filmų leidimą ir propagavimą.

Vykdytini veiksmai:

—	Sukurti tikslinės paramos kinematografijos kūrinių platintojams sistemą, skirtą nenacionalinių Europos kino filmų propagavimui ir pardavimui. Filmų atrankos kriterijai gali apimti nuostatas dėl projektų skirstymo pagal jų kilmę ir biudžeto dydį.

—	Skirti specialią paramą filmams, kurie yra svarbūs Europos kultūrų ir kalbų įvairovės plėtrai.

—	Skirti pagalbą nenacionalinių Europos kūrinių katalogo išleidimui per nustatytą laikotarpį.

2 veiklos tikslas:

—	Skatinti nenacionalinių Europos filmų demonstravimą Europos rinkoje, ypač remiant kino teatrų tinklo koordinavimą.

Vykdytini veiksmai:

—

Skatinti kino teatrų savininkus ir eksploatuojančias įmones minimaliam nustatytam laikotarpiui į programas kino teatruose įtraukti didelę dalį premjerinių nenacionalinių Europos filmų. Kiekvienam kino teatrui parama bus skiriama atsižvelgiant į jų programas ir į nenacionalinius Europos filmus per nustatytą laikotarpį parduotų bilietų skaičių.

—	Prisidėti prie jaunųjų kino teatrų lankytojų švietimo ir informuotumo didinimo veiklos.

—	Remti Europos kino teatrų savininkų tinklo sukūrimą ir stiprinimą plėtojant bendrus tokio pobūdžio veiksmus.

3 veiklos tikslas:

—	Skatinti Europos filmų tarptautinius pardavimus ir eksportą, ypač nenacionalinių Europos filmų tarptautinius pardavimus ir eksportą Europoje.

Vykdytini veiksmai:

—

Sukurti Europos bendrovių (pardavimo agentų), tarptautiniu lygiu platinančių kino filmus, paramos sistemą, veikiančią atsižvelgiant į jų veiklos rinkoje rezultatus per tam tikrą laikotarpį. Ši parama turės būti investuojama į naujų nenacionalinių Europos filmų įsigijimą ir jų skatinimą Europos ir tarptautinėje rinkose.

3.3. Skatinti nepriklausomų prodiuserių bendrovių sukurtų Europos audiovizualinių kūrinių tarpvalstybinį skleidimą, skatinant transliuotojų ir nepriklausomų prodiuserių bei platintojų bendradarbiavimą

1 veiklos tikslas:

—	Skatinti nepriklausomų prodiuserių bendrovių sukurtų nenacionalinių Europos audiovizualinių kūrinių transliavimą.

Vykdytini veiksmai:

—

Skatinti nepriklausomus prodiuserius kurti darbus (dramos, dokumentikos ir animacijos) pasitelkiant bent tris transliuotojus iš kelių valstybių narių. Paramos gavėjų atrankos kriterijuose bus nuostatos dėl projektų skirstymo pagal jų biudžeto dydį. Skirti specialią paramą filmams, prisidedantiems prie Europos kultūrų ir kalbų įvairovės ir audiovizualinio paveldo išaukštinimo.

2 veiklos tikslas:

—	Padėti nepriklausomoms Europos prodiuserių bendrovėms gauti finansavimą.

Vykdytini veiksmai:

—

Kompensuoti netiesiogines išlaidas (pavyzdžiui, finansines, draudimo ar užbaigimo garantijos), susijusias su kūrinių (dramos, dokumentikos ir animacijos) gamyba, kurioje dalyvauja ne mažiau kaip trys transliuotojai iš kelių valstybių narių, priklausančių sritims, kuriose kalbama skirtingomis kalbomis.

3 veiklos tikslas:

—	Skatinti nepriklausomų prodiuserių sukurtų Europos televizijos programų tarptautinį platinimą. Tokių programų platinimui reikės nepriklausomo prodiuserio, kuris privalo gauti atitinkamą pardavimų pajamų dalį, sutikimo.

Vykdytini veiksmai:

—

Sukurti Europos bendrovių, besiverčiančių audiovizualinių kūrinių tarptautiniu platinimu (tarptautinių platintojų) paramos sistemą, veikiančią atsižvelgiant į jų veiklos rinkoje rezultatus per tam tikrą laikotarpį. Tokiu būdu gautą paramą tarptautiniai platintojai turės investuoti į naujų nenacionalinių Europos kūrinių įsigijimą ir jų propagavimą Europos ir tarptautinėje rinkose.

3.4. Skatinti Europos audiovizualinių kūrinių skaitmeninimą

1 veiklos tikslas:

—	Gerinti nenacionalinių Europos kūrinių platinimą skaitmeninėse laikmenose, skirtose asmeniniam naudojimui (DVD), pirmiausia skatinant leidėjus bendradarbiauti Europos mastu kuriant daugiakalbius pirmuosius originalus.

—	Skatinti skaitmeninių technologijų naudojimą Europos kūrinių leidyboje (gaminti skaitmeninius pirmuosius originalus („masters“), kuriuos galėtų naudoti visi Europos platintojai).

—	Skatinti leidėjus visų pirma investuoti į tinkamą nenacionalinių Europos audiovizualinių kūrinių propagavimą ir platinimą.

—	Remti Europos kūrinių kalbinę įvairovę (dubliavimą, subtitravimą ir daugiakalbių kūrinių gamybą).

Vykdytini veiksmai:

—

Sukurti leidėjų, leidžiančių Europos kinematografijos ir audiovizualinius kūrinius asmeniniam naudojimui skirtose laikmenose (pavyzdžiui, DVD, DVD-ROM) automatiškos paramos sistemą, veikiančią atsižvelgiant į jų veiklos rinkoje rezultatus per tam tikrą laikotarpį. Tokiu būdu gautą paramą leidėjai turės investuoti į nenacionalinių Europos kūrinių skaitmeninėse laikmenose leidybą ir platinimą.

—	Remti turinio skaitmeninimą platinimo tikslais.

2 veiklos tikslas:

—

Skatinti nenacionalinių Europos kūrinių tiekimą platinimui prijungtiniu būdu, naudojant pažangias platinimo paslaugas ir naująsias medijas (internetą, vaizdo paslaugą pagal užsakymą (video-on-demand), peržiūrą už mokestį (pay-per-view) bei kuriant prijungtiniu būdu teikiamų kūrinių apsaugos metodus kovai su piratavimu.

—	Skatinti Europos audiovizualinių programų pramonės prisitaikymą prie skaitmeninės technologijos naujovių, ypač prie pažangių platinimo prijungtiniu būdu paslaugų.

Vykdytini veiksmai:

—	Taikant kūrinių skaitmeninimo ir propagavimo bei reklaminės medžiagos kūrimo skaitmeninėse laikmenose priemones, raginti Europos bendroves (prijungtinių paslaugų teikėjus, specialiosios paskirties kanalus ir kt.) kurti Europos kūrinių skaitmeninius katalogus, skirtus naudoti naujosioms medijoms.

—	Skatinti skaitmeninių paslaugų, pristatančių Europos kinematografinių kūrinių katalogus, radimąsi.

3.5. Skatinti kino teatrus, kurių programose yra didelė dalis nenacionalinių Europos kūrinių, pasinaudoti skaitmeninio platinimo teikiamomis galimybėmis

Veiklos tikslai:

—	Skatinti kino teatrus investuoti į skaitmeninę įrangą, padedant kino teatrų savininkams gauti finansavimą.

Vykdytini veiksmai:

—	Kompensuoti netiesiogines išlaidas (pavyzdžiui, finansines ar draudimo), kurias kino teatrų savininkai ir eksploatuojančios įmonės patiria investuodami į skaitmeninę įrangą.

4. Propagavimas

4.1. Gerinti audiovizualinių kūrinių apyvartą užtikrinant, kad Europos audiovizualinio sektoriaus dalyviai galėtų patekti į profesionalias Europos ir tarptautines rinkas

1 veiklos tikslas:

—	Pagerinti sąlygas specialistams patekti į prekybos renginius ir specialistams skirtas audiovizualines rinkas Europoje ir už Europos ribų.

Vykdytini veiksmai:

—

Teikti techninę ir finansinę pagalbą veiklai, susijusiai su:

—	pagrindinėmis Europos ir tarptautinėmis kino filmų rinkomis,

—	pagrindinėmis Europos ir tarptautinėmis televizijos rinkomis,

—	specialiosios paskirties rinkomis, ypač animacinių filmų, dokumentinių filmų, daugialypės terpės ir naujųjų technologijų rinkomis.

2 veiklos tikslas ir vykdytinas veiksmas:

—	Skatinti ir remti Europos katalogų sudarymą ir specialistams skirtų Europos programų katalogų duomenų bazių kūrimą.

3 veiklos tikslas:

—	Skatinti paramą propagavimui nuo etapo iki gamybos arba nuo gamybos etapo.

Vykdytini veiksmai:

—	Remti Europos arba daugiausiai Europai skirtų kūrinių ir programų plėtojimui, finansavimui, bendrai gamybai ir platinimui skirtų forumų organizavimą.

—	Gamybos etape kurti ir pradėti vykdyti Europos kinematografijos ir audiovizualinių programų pardavimo ir pardavimų rėmimo kampanijas.

4.2. Gerinti Europos ir tarptautinės visuomenės galimybes susipažinti su Europos audiovizualiniais kūriniais

Veiklos tikslai ir vykdytini veiksmai:

—	Skatinti ir remti audiovizualinius festivalius, kurių didžiąją ar svarbią programų dalį sudarytų Europos kūriniai.

—	Teikti pirmenybę festivaliams, kurie padeda propaguoti kūrinius iš valstybių narių ar regionų, kurių audiovizualinės gamybos pajėgumai yra nedideli, taip pat jaunų Europos menininkų kūrinius, ir skatina kultūrų ir kalbų įvairovę bei jų dialogą, ir juos remti.

—	Skatinti ir remti jaunimui skirtų festivalių organizuojamas vaizdinio švietimo iniciatyvas, visų pirma glaudžiai bendradarbiaujant su mokyklomis ir kitomis institucijomis.

—

Skatinti ir remti specialistų, ypač kino teatrų savininkų, valstybinių ar komercinių televizijos kanalų, festivalių ir kultūros institucijų, iniciatyvas, kuriomis, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Komisija, siekiama organizuoti plačiajai visuomenei skirtas Europos kinematografinės ir audiovizualinės kūrybos propagavimo akcijas.

—	Skatinti ir remti tokius plačiai žiniasklaidos nušviečiamus renginius kaip apdovanojimų teikimas ir „Europos kino dienos“.

4.3. Skatinti nacionalinių organizacijų, propaguojančių filmus ir audiovizualines programas, bendrus veiksmus

Veiklos tikslas:

—	Skatinti europinių bendrų veiksmų ir projektų tinklų kūrimą ir koordinavimą.

Vykdytini veiksmai:

—	Remti europinių propagavimo platformų kūrimą.

—	Remti Europos grupių ir organizacijų vykdomą nacionalinį ir (arba) regioninį propagavimą Europos ir pasaulio rinkose.

—	Remti festivalių tinklų kūrimą, ypač keitimąsi programomis ir patirtimi.

—	Remti projektų, kuriais siekiama tų pačių, panašių ir (arba) vienas kitą papildančių tikslų, grupavimą.

—	Remti duomenų bazių ir katalogų tinklų kūrimą.

4.4. Skatinti Europos kinematografijos ir audiovizualinio paveldo propagavimą ir sudaryti galimybę juo naudotis

Veiklos tikslas ir vykdytinas veiksmas:

—	Skatinti ir remti Europos kinematografijos ir audiovizualinį paveldą propaguojančių renginių, ypač skirtų jaunimui, organizavimą.

5. Bandomieji projektai

Veiklos tikslas:

—	Užtikrinti programos prisitaikymą prie rinkos pokyčių, ypač susijusių su informacinių ir ryšių technologijų diegimu ir naudojimu.

Vykdytini veiksmai:

—	Remti bandomuosius projektus tose srityse, kurioms gali turėti įtakos naujųjų informacinių ir ryšių technologijų diegimas ir naudojimas.

—	Plačiai informuoti apie bandomųjų projektų rezultatus organizuojant konferencijas arba renginius prijungtiniu ir atjungtiniu būdais, siekiant paskatinti pažangios praktikos platinimą.

II SKYRIUS

ĮGYVENDINIMO TVARKA

1. Bendrijos parama

1.1. Bendrijos paramos dalis remiamų priemonių įgyvendinimo išlaidose

Finansinė parama pagal MEDIA programą negali būti didesnė kaip 50 % remiamos veiklos įgyvendinimo išlaidų, išskyrus toliau nurodytus atvejus.

a)	mokymo veiklos šalyse ar regionuose, kurių audiovizualinės gamybos pajėgumai yra nedideli ir (arba) ribota geografinė teritorija ar kalbinė erdvė;

b)	projektų, kurie yra vykdomi parengiamųjų darbų, platinimo ir (arba) skleidimo ir propagavimo srityse ir pabrėžia Europos kalbų ir kultūrų įvairovę;

c)	veiksmų, išvardytų šio priedo I skyriaus 3 punkte (platinimas ir skleidimas), kurie atitinka 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

Finansinė parama pagal MEDIA programą gali siekti iki 75 % remiamos veiklos įgyvendinimo išlaidų, jei mokymo veikla vykdoma valstybėse narėse, kurios įstojo į Europos Sąjungą po 2004 m. balandžio 30 d. Šiai nuostatai bus skiriama daugiausia dėmesio atliekant programos tarpinį vertinimą.

1.2. Bendrijos paramos skyrimo tvarka

Komisija užtikrina, kad programa galima naudotis ir ji įgyvendinama skaidriai.

Bendrijos parama skiriama kaip subsidijos arba stipendijos.

Mokymo srityje, jei tik įmanoma, tinkama turimų lėšų suma kasmet turi būti skiriama naujai veiklai.

1.3. Projektų atranka

—	šio sprendimo ir jo priedo nuostatas,

—	Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 nuostatas.

1.4. Išteklių paskirstymas

Turimos lėšos bus paskirstytos vadovaujantis šiomis gairėmis:

Įgūdžių įgijimas ir tobulinimas	apie 7 %
Parengiamieji darbai	ne mažiau 20 %
Platinimas	ne mažiau 55 %
Propagavimas	apie 9 %
Bandomieji projektai	apie 4 %
Horizontalieji klausimai	ne mažiau 5 %.

Šie procentiniai dydžiai yra orientaciniai ir jie 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti keičiami.

Siekiant užtikrinti bendrą programos veiksmingumą ir jos tikslų, kaip numatyta 1 straipsnyje, tinkamą įgyvendinimą, Bendrijos veiksmai turėtų būti nukreipti į veiksmų, vykdomų pagal ankstesnes 7 konstatuojamojoje dalyje nurodytas programas, plėtojimą.

Visi veiksmai peržiūrimi kasmet 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, tuo įgalinant Bendriją atsižvelgti į sektoriaus poreikius ir plėtrą.

Siekiant užtikrinti bendrą programos kultūrinių ir ekonominių tikslų įgyvendinimą, sprendimas dėl finansinio paketo metinio paskirstymo turėtų būti grindžiamas nuolatine pagal programą vykdomų veiksmų efektyvumo stebėsena.

2. Bendravimas

2.1. Komisija

Komisija gali organizuoti seminarus, simpoziumus ar susitikimus, kad padėtų įgyvendinti programą, ir gali imtis visų tinkamų informavimo, leidybos ir platinimo priemonių, ypač susijusių su programos stebėsena ir vertinimu. Tokia veikla gali būti finansuojama teikiant subsidijas ar rengiant konkursus arba gali būti organizuojama bei finansuojama tiesiogiai Komisijos.

2.2. MEDIA Desks ir MEDIA atstovybės

a)	informuoti audiovizualinio sektoriaus specialistus apie įvairias pagal Europos Sąjungos vykdomą politiką jiems skiriamas paramos rūšis;

b)	užtikrinti programos reklamavimą ir propagavimą;

c)	skatinti kuo didesnį specialistų dalyvavimą programos veikloje;

d)	padėti specialistams pateikti projektus konkursams;

e)	skatinti tarpvalstybinį specialistų, institucijų ir tinklų bendradarbiavimą;

f)	padėti Komisijai užtikrinti ryšius su įvairiomis valstybių narių paramos institucijomis siekiant, kad šios programos veikla papildytų nacionalines rėmimo priemones;

g)	sudaryti sąlygas suinteresuotoms šalims gauti duomenis apie nacionalines audiovizualines rinkas.

3. Informacija apie Europos audiovizualinę rinką ir dalyvavimą Observatorijoje bei galimas bendradarbiavimas su Europos Tarybos Eurimages paramos fondu

Programa yra išlaidų, būtinų Bendrijos audiovizualinės politikos priemonių stebėsenai, teisinis pagrindas.

Programoje numatyta tęsti Europos Sąjungos dalyvavimą Observatorijos veikloje. Tai pagerins sąlygas sektoriaus dalyviams gauti informaciją ir informacijos platinimą. Dalyvavimas taip pat padės didinti gamybos proceso skaidrumą. Programa taip pat galėtų sudaryti sąlygas Europos Sąjungai ištirti bendradarbiavimo (išskyrus su finansais ir administravimu susijusiose srityse) su Eurimages paramos fondu galimybes, siekiant remti Europos audiovizualinio sektoriaus konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

4. Valdymo uždaviniai

Iš programai skirtų lėšų gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina programos valdymui ir jos tikslų įgyvendinimui, ypač susijusios su tyrimais, susitikimais, informavimo ir leidybos veikla, išlaidos, susijusios su informacijos mainams skirtais informaciniais tinklais, bei visos kitos techninės ir administracinės pagalbos, kurios Komisijai gali prireikti valdant programą, išlaidos. Atitinkami atlyginimai gali būti mokami techninių konsultacinių grupių ekspertams, arba vertinimo ir atrankos procedūrų ekspertams.

Įgyvendindama programą Komisija užtikrins, kad būtų laikomasi 1 straipsnyje nustatytų tikslų ir prioritetų ir kad specialistų dalyvavimas programoje proporcingai atspindėtų Europos kultūrų įvairovę.

5. Patikrinimai ir auditas

Projektams, atrinktiems 9 straipsnyje nustatyta tvarka, taikoma atsitiktinio audito sistema.

Subsidijos gavėjas penkerius metus po paskutinės išmokos gavimo privalo saugoti ir prireikus pateikti Komisijai visus patirtas išlaidas patvirtinamuosius dokumentus. Gavėjai užtikrina, kad prireikus Komisijai būtų pateikti patvirtinamieji dokumentai, kuriuos saugo jų partneriai ar nariai.

Komisija tiesiogiai per savo personalą arba per bet kurią kitą pasirinktą kompetentingą išorės organizaciją, turi teisę atlikti subsidijos panaudojimo auditą. Toks auditas gali būti atliekamas visą sutarties galiojimo laiką bei penkerius metus nuo subsidijos likučio išmokėjimo dienos. Atsižvelgdama į audito rezultatus Komisija gali priimti sprendimą dėl lėšų išieškojimo.

Komisijos personalas ir kiti Komisijos įgalioti nepriklausomi asmenys turi teisę patekti į gavėjo patalpas bei gauti visą reikalingą informaciją, taip pat ir elektronine forma, jei tai būtina auditui tinkamai atlikti.

Audito Rūmai ir Europos kovos su sukčiavimu biuras (OLAF) turi tokias pat teises kaip ir Komisija, pirmiausia prieigos teisę.

Be to, siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų, Komisija turi teisę vykdyti su šia programa susijusią kontrolę ir patikrinimus vietoje, laikydamasi 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (1). Prireikus Europos kovos su sukčiavimu biuras (OLAF) atlieka tyrimus, kuriuos reglamentuoja 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (2).

(1) OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(2) OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

24.11.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/30

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1719/2006/EB

2006 m. lapkričio 15 d.

nustatantis 2007–2013 m. programą „Veiklus jaunimas“

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 149 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

Europos bendrijos steigimo sutartimi (toliau – Sutartis) yra įvedama Sąjungos pilietybė ir numatoma, kad Bendrijos veiklos švietimo, profesinio mokymo ir su jaunimu susijusiose srityse tikslas – pirmiausia skatinti jaunimo ir socialinės-pedagoginės pakraipos mokymo specialistų mainus bei kokybišką švietimą.

(2)	Europos Sąjungos sutartis yra grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, moterų ir vyrų lygybės bei nediskriminacijos principais. Jaunų žmonių aktyvaus pilietiškumo skatinimas turėtų prisidėti prie šių vertybių ugdymo.

(3)	2000 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1031/2000/EB buvo įsteigta Bendrijos veiksmų programa „Jaunimas“ (4). Vadovaujantis tos programos metu įgyta patirtimi, tikslinga tęsti bei stiprinti bendradarbiavimą ir Bendrijos veiksmus toje srityje.

(4)	2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 790/2004/EB buvo įsteigta Bendrijos veiklos programa, skatinant įstaigų veiklą jaunimo ugdymo srityje Europos mastu (5).

(5)

2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonoje vykusiame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos susitikime ES buvo iškeltas strateginis tikslas, kurio dalis – aktyvi užimtumo politika, daugiau dėmesio skirianti mokymuisi visą gyvenimą; šis tikslas buvo papildytas 2001 m. birželio 15–16 d. Geteborgo Europos Vadovų Tarybos susitikime priimta tvaraus vystymosi strategija.

(6)	Lakeno deklaracijoje, pridėtoje prie 2001 m. gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadų, teigiama, kad vienas pagrindinių uždavinių, kuriuos turi išspręsti ES – kaip priartinti piliečius, visų pirma jaunus žmones, prie Europos projekto ir Europos institucijų.

(7)

2001 m. lapkričio 21 d. Komisija priėmė Baltąją knygą „Naujas postūmis Europos jaunimui“, kurioje siūloma bendradarbiavimo sistema su jaunimu susijusioje srityje, skirta visų pirma stiprinti jaunų žmonių dalyvavimą, informavimą, savanorišką veiklą ir geresnį jaunų žmonių reikalų supratimą. Europos Parlamentas priėmė šiuos pasiūlymus savo 2002 m. gegužės 14 d. rezoliucija (6).

(8)

2002 m. birželio 27 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija (7) yra pirmiausia nustatomas atviras koordinavimo metodas, kurio prioritetinės sritys yra jaunų žmonių dalyvavimas, informavimas, savanoriška veikla ir geresnis jaunimo supratimas. Į tai reikėtų atsižvelgti įgyvendinant programą „Veiklus jaunimas“ (toliau – Programa).

(9)

Taryba savo 2003 m. gegužės 6 d. išvadose (8) pabrėžia, kad būtina išlaikyti ir vystyti būtent jauniems žmonėms skirtas esamas Bendrijos priemones, kadangi šios priemonės yra pagrindinis būdas stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą su jaunimu susijusioje srityje; be to, minėtų priemonių prioritetus ir tikslus reikėtų suderinti su Europos bendradarbiavimo sistema srityje, susijusioje su jaunimu.

(10)

2005 m. kovo 22–23 d. pavasario Europos Vadovų Taryba priėmė Europos jaunimo paktą kaip vieną iš priemonių, galinčių prisidėti prie Lisabonos augimo ir užimtumo tikslų įgyvendinimo. Pakte dėmesys skiriamas trims sritims: užimtumui, integracijai ir socialinei pažangai; švietimui, mokymui ir mobilumui; profesinės veiklos suderinimui su šeimyniniu gyvenimu.

(11)	Bendrijos veikla prisidedama prie aukštos kokybės švietimo ir mokymo; ja turi būti siekiama pašalinti nelygybės apraiškas ir skatinti moterų bei vyrų lygybę, vadovaujantis Sutarties 3 straipsnio 2 dalimi.

(12)	Reikėtų atsižvelgti į ypatingus neįgaliųjų poreikius.

(13)

Būtina skatinti aktyvų pilietiškumą ir, įgyvendinant veiklos kryptis, intensyviau kovoti su bet kokiomis atskirties ir diskriminacijos formomis, įskaitant dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, remiantis Sutarties 13 straipsnio 1 dalimi.

(14)	Šalys kandidatės ir ELPA šalys, kurios yra EEE susitarimo šalys, yra pripažįstamos galinčiomis dalyvauti Bendrijos programose pagal su šiomis šalimis sudarytus susitarimus.

(15)

2003 m. birželio 19–20 d. Salonikų Europos Vadovų Taryba priėmė „Salonikų darbotvarkę Vakarų Balkanams: Europos integracijos linkme“, kurioje numatyta, kad šalys, kurios dalyvauja stabilizacijos ir asociacijos procese, turėtų turėti galimybę dalyvauti Bendrijos programose remiantis pagrindų susitarimais, kuriuos pasirašys Bendrija ir šios šalys.

(16)	Reikėtų imtis priemonių, kad būtų sudaryta galimybė Šveicarijai dalyvauti Programoje.

(17)	1995 m. Europos ir Viduržemio jūros regiono konferencijoje priimtoje Barselonos deklaracijoje teigiama, kad vykdant jaunimo mainus būsimos kartos būtų paruošiamos glaudesniam Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerių bendradarbiavimui, laikantis žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių principų.

(18)

Taryba savo 2003 m. birželio 16 d. išvadose, remdamasi Komisijos komunikatu „Platesnė Europa – kaimynystė: naujas santykių su mūsų Rytų ir Pietų kaimynais pagrindas“, nustato Bendrijos veiklos kryptis – kultūrinio bendradarbiavimo, tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje su kaimyninėmis šalimis stiprinimą.

(19)

Dabartinės Jaunimo programos tarpinės vertinimo ataskaitos ir viešos konsultacijos apie Bendrijos veiklos ateitį švietimo, mokymo ir su jaunimu susijusiose srityse rodo, kad egzistuoja stiprus ir kai kuriais aspektais vis didėjantis poreikis tęsti bendradarbiavimą ir mobilumo veiklą su jaunimu susijusioje srityje Europos lygiu; jose taip pat pažymima, kad įgyvendinant tokią veiklą reikalingas paprastesnis, patogesnis ir lankstesnis požiūris.

(20)	Vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu, Programos įgyvendinimas gali būti supaprastintas naudojant finansavimą vienkartine išmoka, skirta teikti paramą Programos dalyviams arba nacionalinio lygio Bendrijos paramos struktūroms, įsteigtoms administruoti Programą.

(21)	Komisija ir valstybės narės bendradarbiaudamos turėtų nuolat stebėti ir vertinti Programą, kad ją – pirmiausia priemonių įgyvendinimo prioritetus – būtų galima tikslinti. Ši stebėsena ir vertinimas turėtų apimti aiškius ir svarbius tikslus bei rodiklius.

(22)

Programos teisinio pagrindo formuluotė turi būti pakankamai lanksti, kad būtų įmanoma tinkamai tikslinti veiksmus, siekiant patenkinti per 2007–2013 m. laikotarpį kintančius poreikius ir išvengti ankstesnių programų per daug išsamių nuostatų; todėl šiame sprendime sąmoningai apsiribojama bendrais veiksmų apibrėžimais bei jų esminėmis administracinėmis ir finansinėmis nuostatomis.

(23)	Reikėtų užtikrinti tinkamą Programos užbaigimą, visų pirma – jos valdymo daugiametės tvarkos tęsimą, pavyzdžiui, techninės ir administracinės pagalbos finansavimą. Nuo 2014 m. sausio 1 d. techninė ir administracinė pagalba prireikus užtikrins iki 2013 m. pabaigos nebaigtų veiksmų valdymą.

(24)

Būtina numatyti konkrečią 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (9) taikymo tvarką ir jo įgyvendinimo priemones bei nuo šių tekstų leidžiančias nukrypti nuostatas, kurių gali prireikti dėl naudos gavėjų ypatumų ir veiksmų pobūdžio.

(25)	Turėtų būti įgyvendintos atitinkamos priemonės, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams ir sukčiavimui bei išieškomos prarastos arba neteisingai sumokėtos ar panaudotos lėšos.

(26)

Šiame sprendime visam Programos laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris yra biudžeto valdymo institucijos svarbiausias orientacinis dydis kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (10) 37 punkte.

(27)

Kadangi šio sprendimo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, nes būtinos daugiašalės partnerystės, transnacionalinės mobilumo priemonės bei informacijos mainai Europos lygiu, ir kadangi, dėl siūlomų veiksmų ir priemonių transnacionalinio ir daugiašalio pobūdžio, tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(28)	Šiam sprendimui įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimamos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (11).

(29)	Remiantis Sprendimu Nr. 1031/2000/EB ir Sprendimu Nr. 790/2004/EB reikėtų priimti laikinąsias priemones veiksmams, pradėtiems iki 2006 m. gruodžio 31 d., stebėti,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Programos nustatymas

1. Šiuo sprendimu nustatoma Bendrijos veiksmų programa „VEIKLUS JAUNIMAS“, (toliau – programa), skirta plėtoti bendradarbiavimą su jaunimu susijusioje srityje Europos Sąjungoje.

2. Programa pradedama 2007 m. sausio 1 d. ir baigiama 2013 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Bendrieji programos tikslai

a)	skatinti aktyvų jaunų žmonių pilietiškumą apskritai, skiriant ypatingą dėmesį jų europiniam pilietiškumui;
b)	ugdyti jaunų žmonių solidarumą ir skatinti jų toleranciją, ypač siekiant sustiprinti socialinę sanglaudą ES;
c)	skatinti skirtingų šalių jaunų žmonių tarpusavio supratimą;
d)	prisidėti gerinant jaunimo veiklos paramos sistemų kokybę ir pilietinės visuomenės organizacijų su jaunimu susijusioje srityje gebėjimus;
e)	skatinti Europos bendradarbiavimą su jaunimu susijusioje srityje.

2. Bendrieji programos tikslai papildo kitose Bendrijos veiklos srityse siekiamus tikslus, pirmiausia mokymosi visą gyvenimą srityje, įskaitant profesinį mokymą ir neformalų bei neoficialų mokymąsi, taip pat kitose, pavyzdžiui, kultūros, sporto ir užimtumo srityse.

3. Bendrieji programos tikslai prisideda prie ES politikos sričių plėtojimo, ypač susijusių su kultūrų ir kalbų įvairovės Europoje pripažinimu, socialinės sanglaudos udymu ir kova su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, ir susijusių su tvariu vystymusi.

3 straipsnis

Konkretūs programos tikslai

Bendruoju tikslu – skatinti aktyvų jaunų žmonių pilietiškumą apskritai, skiriant ypatingą dėmesį jų europiniam pilietiškumui – siekiama:

a)	suteikti jauniems žmonėms ir jaunimo organizacijoms galimybę apskritai dalyvauti visuomenės, pirmiausia ES, vystymesi;

b)	ugdyti jaunų žmonių priklausymo ES jausmą;

c)	skatinti jaunų žmonių dalyvavimą Europos demokratiniame gyvenime;

d)	skatinti jaunų žmonių mobilumą Europoje;

e)	plėtoti tarpkultūrinį mokymąsi su jaunimu susijusioje srityje;

f)	propaguoti pagrindines ES vertybes tarp jaunų žmonių, pirmiausia pagarbą žmogaus orumui, lygybę, pagarbą žmogaus teisėms, toleranciją ir nediskriminaciją;

g)	skatinti iniciatyvumą, verslumą ir kūrybiškumą;

h)	sudaryti sąlygas Programoje dalyvauti mažiau galimybių turintiems jauniems žmonėms, įskaitant neįgalius jaunus žmones;

i)	užtikrinti, kad dalyvaujant Programoje būtų laikomasi vyrų ir moterų lygybės principo ir kad įgyvendinant veiksmus būtų skatinama lyčių lygybė;

j)	suteikti europinės pakraipos neformalaus ir neoficialaus mokymosi galimybes ir atverti su aktyviu pilietiškumu susijusias naujoviškas galimybes.

Bendruoju tikslu – ugdyti jaunų žmonių solidarumą ir skatinti jų toleranciją, ypač siekiant sustiprinti socialinę sanglaudą ES – siekiama:

a)	suteikti jauniems žmonėms galimybę parodyti jų asmeninį įsipareigojimą dalyvaujant savanoriškoje veikloje Europos ir tarptautiniu lygiu;

b)	įtraukti jaunus žmones į veiksmus, skatinančius ES piliečių solidarumą.

Bendruoju tikslu – skatinti skirtingų šalių jaunų žmonių tarpusavio supratimą – siekiama:

a)	plėtoti mainus ir vystyti jaunų europiečių ir kaimyninių šalių jaunų žmonių tarpkultūrinį dialogą;

b)	prisidėti prie šiose šalyse jauniems žmonėms paramą teikiančių struktūrų darbo kokybės gerinimo ir asmenų, dirbančių su jaunimu ir jaunimo organizacijomis susijusį darbą, vaidmens plėtojimo;

c)	su kitomis šalimis vystyti teminius bendradarbiavimo projektus įtraukiant jaunus žmones ir asmenis, dirbančius su jaunimu ir jaunimo organizacijomis susijusį darbą.

Bendruoju tikslu – prisidėti gerinant jauniems žmonėms paramą teikiančių struktūrų darbo kokybę ir pilietinės visuomenės organizacijų su jaunimu susijusioje srityje gebėjimus – siekiama:

a)	prisidėti prie atitinkamų organizacijų tinklo kūrimo;

b)	plėtoti asmenų, dirbančių su jaunimu bei jaunimo organizacijomis susijusį darbą mokymą ir bendradarbiavimą;

c)	skatinti inovacijas plėtojant jauniems žmonėms skirtą veiklą;

d)	prisidėti prie jaunų žmonių informavimo gerinimo, ypatingą dėmesį skiriant neįgalių jaunų žmonių galimybei ja naudotis;

e)	remti ilgalaikius jaunimo projektus bei regionų ir vietos institucijų iniciatyvas;

f)	sudaryti sąlygas pripažinti jaunų žmonių neformalų mokymąsi ir dalyvaujant programoje įgytus įgūdžius;

g)	keistis gera praktika.

Bendruoju tikslu – skatinti Europos bendradarbiavimą su jaunimu susijusioje srityje, deramai atsižvelgiant į vietos ir regioninius aspektus, – siekiama:

a)	skatinti keitimąsi gera praktika ir administracijų bei politiką formuojančių asmenų bendradarbiavimą visais lygiais;

b)	skatinti struktūrinį politiką formuojančių asmenų ir jaunų žmonių dialogą;

c)	gerinti jaunimo pažinimą ir supratimą;

d)	prisidėti prie bendradarbiavimo įvairioje nacionalinėje ir tarptautinėje jaunimo savanoriškoje veikloje.

4 straipsnis

Veiksmai

Jaunimas Europai

Šio veiksmo tikslas:

—	remti jaunų žmonių mainus siekiant padidinti jų mobilumą,

—	remti jaunimo iniciatyvas ir su dalyvavimu demokratiniame gyvenime susijusius projektus bei veiklą siekiant ugdyti jaunų žmonių pilietiškumą ir tarpusavio supratimą.

2.	Europos savanorių tarnyba Šio veiksmo tikslas – remti jaunų žmonių dalyvavimą įvairioje savanoriškoje veikloje ES ir už jos ribų.

Jaunimas pasaulyje

Šio veiksmo tikslas:

—	remti projektus su 5 straipsnio 2 dalyje minimomis šalimis partnerėmis, pirmiausia jaunų žmonių ir asmenų, dirbančių su jaunimu ir jaunimo organizacijomis susijusį darbą, mainus,

—	remti iniciatyvas, stiprinančias jaunų žmonių tarpusavio supratimą, jų solidarumo ir tolerancijos jausmą bei bendradarbiavimo plėtojimą su jaunimu susijusioje ir pilietinės visuomenės srityje šiose šalyse.

Jaunimo paramos sistemos

Šiuo veiksmu siekiama remti Europos lygiu su jaunimu susijusioje srityje veikiančias organizacijas, visų prima nevyriausybinių jaunimo organizacijų veiklą, jų tinklų kūrimą, konsultacijas projektus kuriantiems žmonėms, kokybę užtikrinat organizuojant asmenų, dirbančių su jaunimu ir jaunimo organizacijomis susijusį darbą, mainus, mokymą ir tinklo kūrimą, inovacijų ir kokybės gerinimo skatinimą, jaunų žmonių informavimą ir programai būtinų struktūrų bei veiklos kūrimą, kad būtų pasiekti šie tikslai, ir partnerystės su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis skatinimą.

Parama Europos bendradarbiavimui su jaunimu susijusioje srityje

Šio veiksmo tikslas yra:

—	organizuoti įvairių su jaunimu susijusios srities dalyvių, ypač pačių jaunų žmonių, su jaunimu ir jaunimo organizacijomis susijusį darbą dirbančių asmenų ir politiką formuojančių asmenų struktūrinį dialogą,

—	remti jaunimo seminarus socialiniais, kultūriniais ir politiniais klausimais, kuriais domisi jauni žmonės,

—	prisidėti prie politinio bendradarbiavimo su jaunimu susijusioje srityje plėtojimo,

—	palengvinti tinklų, būtinų geriau suprasti jaunimą, kūrimą.

5 straipsnis

Dalyvavimas programoje

a)	valstybės narės;
b)	ELPA valstybės, kurios yra EEE susitarimo šalys – pagal to susitarimo nuostatas;
c)	šalys kandidatės, kurios naudojasi pasirengimo narystei strategija, remiantis šių šalių dalyvavimo Bendrijos programose bendraisiais principais, sąlygomis ir priemonėmis, nustatytomis pagrindų susitarimuose, sudarytuose su šiomis šalimis dėl jų dalyvavimo Bendrijos programose;
d)	Vakarų Balkanų šalys pagal susitarimus, kurie bus sudaryti su šiomis šalimis remiantis pagrindų susitarimais, numatančiais jų dalyvavimą Bendrijos programose;
e)	Šveicarija, jeigu su šia šalimi bus sudarytas dvišalis susitarimas.

2. Vykdant priedo 2 ir 3 punktuose nurodytus veiksmus, bendradarbiaujama su trečiosiomis šalimis, kurios su Bendrija yra pasirašiusios susitarimus, susijusius su jaunimu (toliau – šalys partnerės).

Kai tinka, šis bendradarbiavimas grindžiamas papildomais asignavimais iš šalių partnerių, teiktinais tvarka, dėl kurios su šiomis šalimis bus sutarta.

6 straipsnis

Galimybė dalyvauti programoje

1. Programa siekiama paremti projektus, skirtus jauniems žmonėms, jaunų žmonių grupėms, su jaunimu ir jaunimo organizacijomis susijusį darbą dirbantiems asmenims, pelno nesiekiančioms organizacijoms ir asociacijoms bei tam tikrais pagrįstais atvejais kitiems su jaunimu susijusioje srityje dirbantiems partneriams.

2. Neribojant priede nustatytos veiksmų įgyvendinimo tvarkos, programa skirta jauniems žmonėms nuo 15 iki 28 metų, o kai kuriuose veiksmuose gali dalyvauti asmenys nuo 13 metų ar ne vyresni nei 30 metų.

3. Naudos gavėjai privalo teisėtai gyventi programoje dalyvaujančioje šalyje arba, atsižvelgiant į veiksmo pobūdį, šalyje partnerėje.

4. Visi jauni žmonės jų nediskriminuojant turi turėti galimybę dalyvauti programos veikloje laikantis priedo nuostatų. Komisija ir dalyvaujančios šalys užtikrina, kad būtų dedamos ypatingos pastangos padėti tiems jauniems žmonėms, kuriems dėl švietimo, socialinių, fizinių, psichologinių, ekonominių ar kultūrinių priežasčių arba dėl to, kad jie gyvena nuošaliose vietovėse, iškyla tam tikrų sunkumų dalyvauti programoje.

5. Dalyvaujančios šalys stengiasi imtis atitinkamų priemonių, kad programos dalyviai galėtų naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis pagal Bendrijos teisės aktų nuostatas. Kilmės šalis stengiasi imtis atitinkamų priemonių, kad Europos savanorių tarnybos dalyviai ir toliau būtų socialiai apsaugoti. Dalyvaujančios šalys, vadovaudamosi Sutartimi, taip pat stengiasi patvirtinti atitinkamas priemones siekdamos pašalinti teisines ir administracines kliūtis dalyvauti Programoje.

7 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

Programa taip pat suteikia galimybes bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, kompetentingomis su jaunimu susijusioje srityje, ypač su Europos Taryba.

8 straipsnis

Programos įgyvendinimas

1. Komisija užtikrina, kad veiksmai, kuriuos apima programa, būtų įgyvendinami pagal priedą.

2. Siekdamos programos tikslų ir norėdamos gauti didžiausią naudą iš programos veiksmų, Komisija ir dalyvaujančios šalys imasi atitinkamų priemonių struktūroms vystyti Europos, nacionaliniu, o prireikus regionų ar vietos lygiu.

3. Komisija ir dalyvaujančios šalys imasi atitinkamų priemonių, skirtų skatinti neformalaus ir neoficialaus jaunų žmonių mokymosi pripažinimą, pavyzdžiui, naudojant dokumentus arba pažymėjimus, atsižvelgiant į nacionalinę situaciją, pripažįstančius naudos gavėjų įgytą patirtį ir liudijančius tiesioginį jaunų žmonių ar su jaunimu ir jaunimo organizacijomis susijusį darbą dirbančių asmenų dalyvavimą veiksme pagal programą. Šį tikslą galima sustiprinti papildant kitus Bendrijos veiksmus, kaip numatyta 11 straipsnyje.

4. Komisija, bendradarbiaudama su dalyvaujančiomis šalimis, užtikrina tinkamą Bendrijų finansinių interesų apsaugą, taikydama veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias priemones, administracinius patikrinimus ir nuobaudas.

5. Komisija ir dalyvaujančios šalys užtikrina, kad apie programos remiamus veiksmus būtų tinkamai skelbiama.

imasi būtinų priemonių užtikrinti sklandų programos funkcionavimą nacionaliniu lygiu, įtraukdamos su įvairiais jaunimo reikalais susijusias šalis pagal nacionalinę praktiką;

įgyvendindamos programos veiksmus nacionaliniu lygiu įsteigia (paskiria) nacionalines agentūras ir stebi jų veiklą laikydamosi Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies c punkto ir šių kriterijų:

i)	institucija, įsteigta kaip nacionalinė agentūra ar ja paskirta, yra juridinis asmuo arba yra dalis organizacijos, kuri yra juridinis asmuo (ir yra reglamentuojama dalyvaujančios šalies teisės). Ministerija negali būti paskirta nacionaline agentūra;

ii)	institucija turi turėti pakankamai darbuotojų, turinčių atitinkamų sugebėjimų dirbti tarptautinėje bendradarbiavimo aplinkoje, tinkamą infrastruktūrą ir administracinę aplinką, sudarančią sąlygas išvengti interesų konflikto;

iii)	ji turi būti pasirengusi taikyti lėšų valdymo taisykles ir sutartines sąlygas, nustatytas Bendrijos lygiu;

iv)	ji turi turėti pakankamai finansinių garantijų (pageidautina – suteiktų valdžios institucijos) ir administracinių gebėjimų, atitinkančių Bendrijos lėšų, kuriuos ji turės valdyti, dydį;

prisiima atsakomybę už b punkte nurodytoms nacionalinėms agentūroms perduotų asignavimų, skirtų finansuoti projektus, patikimą valdymą. Visų pirma jos užtikrina, kad nacionalinės agentūros laikytųsi skaidrumo, vienodo požiūrio ir dvigubo finansavimo kitomis Bendrijos priemonėmis vengimo principų, ir įsipareigoja išieškoti susigrąžintinas lėšas iš naudos gavėjų;

imasi būtinų priemonių vykdyti b punkte nurodytų nacionalinių agentūrų finansų auditą ir stebėseną, visų pirma:

prieš nacionalinei agentūrai pradedant darbą, pateikia Komisijai būtinus patikinimus apie tinkamų procedūrų, stebėsenos sistemų, apskaitos sistemų ir konkurso laimėtojų nustatymo bei dotacijų skyrimo tvarkos egzistavimą, tinkamumą ir veikimą nacionalinėje agentūroje pagal patikimo finansų valdymo taisykles;

ii)	kiekvienų finansinių metų pabaigoje patikina Komisiją, kad nacionalinių agentūrų taikomos finansinės sistemos ir procedūros yra patikimos, ir kad jų apskaita yra tiksli;

iii)	prisiima atsakomybę už neišieškotas lėšas b punkte nurodytų nacionalinių agentūrų įvykdyto pažeidimo, aplaidumo arba sukčiavimo atveju; tokiu atveju Komisija siekia išieškoti lėšas iš nacionalinės agentūros.

7. Pagal 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką Komisija gali kiekvienam priede išdėstytam veiksmui parengti gaires, kurios sudarytų sąlygas programą tikslinti pagal pasikeitusius Europos bendradarbiavimo su jaunimu susijusioje srityje prioritetus.

9 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas.

2. Jei daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis – du mėnesiai.

3. Jei daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsnių nuostatos, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

4. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

10 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

a)	šios programos įgyvendinimo priemonėmis, įskaitant metinį darbo planą;
b)	bendra įvairių programos veiksmų pusiausvyra;
c)	finansavimo kriterijais (pvz., jauni gyventojai, BVP, geografinis atstumas tarp šalių), taikomais orientaciniam lėšų paskirstymui valstybėms narėms, siekiant užtikrinti decentralizuotą veiksmų valdymą;
d)	priedo 4.2 punkte nurodyto susitarimo, įskaitant metinio darbo plano ir Europos jaunimo forumo metinio pranešimo, įgyvendinimo stebėsena;
e)	programos vertinimo priemonėmis;
f)	suinteresuotų jaunų žmonių dalyvavimo patvirtinimo priemonėmis;
g)	8 straipsnio 7 dalyje minėtomis priemonėmis, skirtomis tikslinti programos veiksmus.

2. Šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės, susijusios su visais kitais dalykais, tvirtinamos 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

11 straipsnis

Kitų Bendrijos veiksmų papildomumas

1. Komisija užtikrina programos ir Bendrijos veiksmų kitose srityse papildomumą, ypač švietimo, profesinio mokymo, kultūros, pilietiškumo, sporto, kalbų, užimtumo, sveikatos, mokslinių tyrimų, verslumo, ES išorės veiksmų, socialinės įtraukties, lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija srityse.

2. Programos išteklius galima, kai įmanoma, bendrai naudoti su kitų Bendrijos priemonių ištekliais, siekiant įgyvendinti programos ir šių priemonių tikslus atitinkančius veiksmus.

3. Komisija ir valstybės narės akcentuoja programos veiksmus, kurie prisideda prie kitų Bendrijos veiksmų sričių, pavyzdžiui, švietimo, profesinio mokymo, kultūros ir sporto, kalbų, socialinės įtraukties, lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija, tikslų plėtojimo.

12 straipsnis

Nacionalinės politikos ir priemonių papildomumas

1. Dalyvaujančios šalys gali kreiptis į Komisiją dėl teisės suteikti Europos ženklą nacionaliniams, regioniniams ar vietiniams veiksmams, panašiems į numatytus 4 straipsnyje.

2. Dalyvaujanti šalis gali leisti naudos gavėjams naudoti nacionalines lėšas, kurios valdomos vadovaujantis programos taisyklėmis, ir šiuo tikslu naudoti decentralizuotas programos struktūras tol, kol ji užtikrina papildomą proporcingą šių struktūrų finansavimą.

13 straipsnis

Bendrosios finansinės nuostatos

1. Programos įgyvendinimo biudžetas 1 straipsnyje nurodytam laikotarpiui yra 885 000 000 EUR.

2. Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinės struktūros ribų.

14 straipsnis

Su naudos gavėjais susijusios finansinės nuostatos

1. Juridiniai ir fiziniai asmenys gali gauti programos dotacijas.

2. Komisija, atsižvelgdama į naudos gavėjų ypatumus ir veiksmų pobūdį, gali nuspręsti netikrinti jų profesinių gebėjimų ir kvalifikacijų, kurių reikia veiksmui ar darbo programai įgyvendinti. Komisija laikosi proporcingumo principo nustatydama reikalavimus, susijusius su finansinės paramos dydžiu, atsižvelgdama į gavėjų ypatumus, jų amžių, veiksmų pobūdį ir finansinės paramos dydį.

3. Atsižvelgiant į veiksmo pobūdį, finansinė parama gali būti teikiama subsidijų arba stipendijų forma. Komisija taip pat gali skirti apdovanojimus už pagal programą įgyvendintus veiksmus ar projektus. Atsižvelgiant į veiksmo pobūdį, gali būti leidžiama finansuoti nustatyto dydžio suma ir (arba) taikyti vieneto sąnaudų skales.

4. Dotacijų veiksmui atveju susitarimai turėtų būti pasirašomi per du mėnesius nuo dotacijų skyrimo.

5. Dotacijos veiklai, pagal Programą suteiktos Europos lygiu aktyvioms organizacijoms, kaip apibrėžta 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (12), 162 straipsnyje, automatiškai nemažinamos pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 113 straipsnio 2 dalį, jei jos yra pratęsiamos.

6. Remdamasi Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies c punktu, Komisija viešosios valdžios užduotis ir ypač biudžeto vykdymo užduotis gali patikėti šio sprendimo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytoms struktūroms.

7. Remiantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 38 straipsnio 1 dalimi, šio straipsnio 6 dalyje nurodyta galimybė taip pat taikoma visų dalyvaujančių šalių struktūroms.

15 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1. Komisija užtikrina, kad nuolat bus stebima, ar ši programa atitinka jos tikslus. Ši stebėsena apima 3 dalyje nurodytas ataskaitas ir konkrečią veiklą. Komisijos konsultacijos dėl šios stebėsenos turi apimti ir jaunus žmones.

2. Komisija užtikrina reguliarų, nepriklausomą ir išorinį programos vertinimą.

3. Dalyvaujančios šalys iki 2010 m. birželio 30 d. Komisijai pateikia programos įgyvendinimo ataskaitą ir iki 2015 m. birželio 30 d. – programos poveikio ataskaitą.

a)	iki 2011 m. kovo 31 d. – tarpinę vertinimo ataskaitą apie pasiektus rezultatus ir programos įgyvendinimo kiekybinius bei kokybinius aspektus;
b)	iki 2011 m. gruodžio 31 d. – komunikatą apie programos pratęsimą;
c)	iki 2016 m. kovo 31 d. – ex post vertinimo ataskaitą.

16 straipsnis

Laikina nuostata

Veiksmus, pradėtus iki 2006 m. gruodžio 31 d. pagal Sprendimą Nr. 1031/2000/EB ir Sprendimą Nr. 790/2004/EB, iki jų įgyvendinimo pabaigos toliau reglamentuoja minėti sprendimai.

Prireikus asignavimai gali būti įtraukiami į biudžetą po 2013 m., siekiant padengti techninės ir administracinės pagalbos išlaidas, reikalingas valdyti iki 2013 m. gruodžio 31 d. nebaigtus veiksmus. Sprendimo Nr. 1031/2000/EB 8 straipsnyje nurodytą komitetą pakeičia šio sprendimo 9 straipsnyje nurodytas komitetas.

Kaip numatyta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 18 straipsnyje, programai gali būti skiriami asignavimai, atitinkantys priskirtas pajamas, gaunamas susigrąžinant neteisingai išmokėtas sumas pagal Sprendimą Nr. 1031/2000/EB ir Sprendimą Nr. 790/2004/EB.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Priimta Strasbūre, 2006 m. lapkričio 15 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

Tarybos vardu

Pirmininké

P. LEHTOMÄKI

(1) OL C 234, 2005 9 22, p. 46.

(2) OL C 71, 2005 3 22, p. 34.

(3) Europos Parlamento nuomonė pareikšta 2005 m. spalio 25 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2006 m. liepos 24 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 251 E, 2006 10 17, p. 20) ir 2006 m. spalio 25 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4) OL L 117, 2000 5 18, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 885/2004 (OL L 168, 2004 5 1, p. 1).

(5) OL L 138, 2004 4 30, p. 24.

(6) OL C 180 E, 2003 7 31, p. 145.

(7) OL C 168, 2002 7 13, p. 2.

(8) OL C 115, 2003 5 15, p. 1.

(9) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(10) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(11) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(12) OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

PRIEDAS

Veiksmais, kuriais įgyvendinami bendrieji ir konkretūs programos tikslai, remiami mažos apimties projektai, skatinantys aktyvų jaunų žmonių dalyvavimą, tuo pat metu užtikrinant projektų europinį matomumą ir poveikį.

Nereikalaujama, kad programoje norintys dalyvauti jauni žmonės turėtų konkrečios patirties ar kvalifikaciją, išskyrus išimtinius atvejus.

Programa turėtų būti įgyvendinama naudojant patogiausias priemones.

Programa turėtų skatinti jaunų žmonių iniciatyvumą, verslumą ir kūrybingumą, sudaryti geresnes sąlygas joje dalyvauti mažiau galimybių turintiems jauniems žmonės, įskaitant neįgalius jaunus žmones, ir užtikrina, kad dalyvaujant programoje būtų laikomasi vyrų ir moterų lygybės principo, o įgyvendinat visus veiksmus būtų skatinama lyčių lygybė.

Veiksmuose dalyvauti galima tik tada, kai sudaromas tinkamas draudimas, siekiant užtikrinti jaunų žmonių apsaugą įgyvendinant programos veiklos kryptis.

VEIKSMAI

Veiksmai gali būti suskirstyti į šias priemones:

1 veiksmas. Jaunimas Europai

Šiuo veiksmu siekiama sustiprinti aktyvų jaunų žmonių pilietiškumą ir jų tarpusavio supratimą naudojant tokias priemones:

1.1. Jaunimo mainai

Jaunimo mainai suteikia galimybę vienai ar daugiau jaunų žmonių grupių, kurias priima kitos šalies grupė, kartu dalyvauti bendroje veiklos programoje. Paprastai jais gali naudotis jauni žmonės nuo 13 iki 25 metų.

Tarptautinėmis partnerystėmis tarp įvairių projekto dalyvių pagrįsta veikla, kurioje aktyviai dalyvauja jauni žmonės, yra skirta tam, kad leistų jiems atrasti ir suvokti įvairias socialines ir kultūrines realijas, mokytis vieniems iš kitų ir stiprinti jų kaip Europos piliečių savivoką. Daugiausia remiama daugiašalė grupių mobilumo veikla, įskaitant dvišalę tokio pobūdžio veiklą.

Dvišaliai grupių mainai yra ypač tinkami, kai pirmą kartą dalyvaujama tokioje Europos veikloje arba kai dalyviai yra nedidelės ar vietos grupės, neturinčios patirties Europos lygiu. Ypač sveikintini yra mažiau galimybių turinčių jaunų žmonių mainai, skatinant juos dalyvauti programoje.

Šia priemone taip pat remiamas pasirengimas veiklai ir tolesnė susijusi veikla siekiant, kad jauni žmonės aktyviau dalyvautų projektuose, ypač skirtuose padėti jauniems žmonėms kalbiniu ir kultūriniu lygiu.

1.2. Parama jaunų žmonių iniciatyvoms

Šia priemone remiami projektai, pagal kuriuos jauni žmonės aktyviai ir tiesiogiai dalyvauja savo pačių susikurtoje veikloje, kurioje atlieka pagrindinį vaidmenį, siekdami ugdyti savo iniciatyvumą, verslumą ir kūrybiškumą. Paprastai ši priemonė taikoma jauniems žmonėms nuo 18 iki 30 metų, tačiau kai kuriose iniciatyvose gali būti leista dalyvauti jauniems žmonėms nuo 15 metų amžiaus, jeigu užtikrinama tinkama priežiūra.

Šia priemone remiami vietos, regionų ar nacionaliniu lygiu parengti grupių projektai ir panašių projektų, vykdomų skirtingose šalyse, sujungimas, siekiant sustiprinti jų europinį pobūdį ir skatinti jaunus žmones bendradarbiauti bei keistis patirtimi.

Ypatingas dėmesys skiriamas mažiau galimybių turintiems jauniems žmonėms.

1.3. Dalyvaujamosios demokratijos projektai

Šia priemone remiamas jaunų žmonių dalyvavimas demokratiniame gyvenime. Šiais projektais ir veikla jauni žmonės skatinami aktyviai dalyvauti jų vietos, regiono, šalies bendruomenės gyvenime arba tarptautiniu lygiu.

Paprastai šioje priemonėje gali dalyvauti jauni žmonės nuo 13 iki 30 metų.

Šie projektai ar veikla yra grindžiami tarptautinėmis partnerystėmis, kurios leidžia Europos lygiu sutelkti vietos ar regionų lygio projektų ar veiklos sumanymus, patirtį ir gerą praktiką, siekiant pagerinti jaunų žmonių dalyvavimą įvairiais lygiais. Šią veiklą ir projektus gali sudaryti apklausos projektai, skirti išsiaiškinti jaunų žmonių poreikius ir pageidavimus, siekiant suformuoti naują požiūrį į jų aktyvų dalyvavimą demokratinėje Europoje.

2 veiksmas. Europos savanorių tarnyba

Savanorių tarnybos paskirtis – ugdyti jaunų žmonių solidarumą, skatinti aktyvų pilietiškumą ir tarpusavio supratimą šiomis priemonėmis.

Jaunasis savanoris dalyvauja pelno nesiekiančioje, neapmokamoje visuomenei naudingoje veikloje kitoje nei jo gyvenamoji šalis. Europos savanorių tarnyba neturi neigiamai paveikti galimo ar esamo apmokamo užimtumo ar būti suvokiama kaip jo pakaitalas.

Tarnyba trunka ne mažiau kaip du mėnesius ir gali tęstis iki dvylikos mėnesių. Tinkamai pagrįstais atvejais, pirmiausia siekiant palengvinti mažiau galimybių turinčių jaunų žmonių dalyvavimą, gali būti leidžiama trumpesnė tarnyba bei savanorių projektai, kurie suteikia galimybę dalyvauti jaunų žmonių grupėms.

Šia priemone taip pat remiami savanorių projektai, kurie suteikia jaunų žmonių grupėms galimybę kartu dalyvauti įvairių sričių veikloje, įskaitant, pavyzdžiui, kultūros, sporto, civilinės saugos, aplinkosaugos ir pagalbos besivystančioms šalims veiklos sritis, vietos, regioniniu, nacionaliniu, Europos ar tarptautiniu lygiu.

Išimtiniais atvejais, priklausomai nuo užduočių, kurias reikės atlikti ir situacijų, į kurias pateks savanoriai, tam tikrų projektų atvejais gali būti reikalinga atrinkti kandidatus, turinčius konkrečių įgūdžių.

Ši priemonė yra skirta jauniems žmonėms nuo 18 iki 30 metų, tačiau tam tikroje veikloje gali būti leidžiama dalyvauti jauniems žmonėms nuo 16 metų amžiaus, jei užtikrinama tinkama priežiūra.

Priemonė padengia visas ar dalį savanorio išlaidų, draudimo, pragyvenimo ir kelionės išlaidų bei prireikus papildomas išmokas jauniems žmonėms, turintiems mažiau galimybių.

Šia priemone taip pat remiama jaunųjų savanorių mokymo ir rengimo veikla, įvairių partnerių koordinavimo veikla, taip pat iniciatyvos, kuriomis siekiama kaupti jaunų žmonių patirtį, kurią jie įgijo atlikdami Europos savanorių tarnybą.

Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad būtų laikomasi atitinkamų kokybės standartų: savanoriškas darbas turi apimti neformaliojo švietimo dimensiją, kuri pasireiškia pedagogine veikla rengiant jaunus žmones asmeniniu, kultūrų sąveikos ir technikos lygiu, taip pat ir teikiant nuolatinę asmeninę paramą. Įvairių projekto dalyvių partnerystė ir kelio pavojams užkirtimas laikomi ypač svarbiais.

3 veiksmas. Jaunimas pasaulyje

Šio veiksmo tikslas – ugdyti tautų tarpusavio supratimą atvirumo dvasia ir taip pat prisidėti kuriant kokybiškas sistemas, kurios remtų jaunų žmonių veiklą atitinkamose šalyse. Šiame veiksme gali dalyvauti programos šalys partnerės.

3.1. Bendradarbiavimas su kaimyninėmis ES šalimis

Šia priemone remiami projektai su programos šalimis partnerėmis, kurių kiekviena laikoma kaimynine šalimi pagal ES Europos kaimynystės politikos ir pagal 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat su Rusijos Federacija ir Vakarų Balkanų šalimis tol, kol jos vykdo 5 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytus reikalavimus.

Šia priemone remiami daugiausia daugiašaliai jaunimo mainai, neišskiriant dvišalių, kurie suteikia galimybę jaunų žmonių grupėms iš dalyvaujančių šalių ir iš kaimyninių šalių susitikti ir kartu dalyvauti programos veikloje. Paprastai šia priemone gali naudotis jauni žmonės nuo 13 iki 25 metų. Šią tarptautinėmis partnerystėmis tarp įvairių projekto dalyvių pagrįstą veiklą sudaro išankstinis priežiūros personalo mokymas ir aktyvus jaunų žmonių dalyvavimas, suteikiant jiems galimybę atrasti ir suvokti įvairias socialines ir kultūros realijas. Gali būti finansuojama veikla, skirta skatinti jaunus žmones aktyviai dalyvauti projektuose, ypač skirtuose padėti jiems kalbiniu ir tarpkultūriniu lygiu.

Kol kaimyninėse šalyse bus sukurtos tinkamos nacionalinės valdymo struktūros, asmenų ar grupių iniciatyvos vietos, regionų ar nacionaliniu lygiu šiose šalyse gali būti remiamos tais atvejais, kai jos vykdomos kartu su programoje dalyvaujančių šalių panašiomis iniciatyvomis. Tai pačių jaunų žmonių sukurta veikla, kurią vykdant jie atlieka pagrindinį vaidmenį. Paprastai tai jaunų žmonių nuo 18 iki 30 metų veikla, tačiau kai kuriose iniciatyvose gali būti leista dalyvauti jauniems žmonėms nuo 16 metų, jeigu užtikrinama tinkama priežiūra.

Šia priemone remiama veikla, skirta sujungti į bendrą tinklą ir didinti su jaunimu susijusios srities NVO gebėjimus, pripažįstant galimą svarbų šių organizacijų vaidmenį vystant pilietinę visuomenę kaimyninėse šalyse. Ši priemonė apima asmenų, dirbančių su jaunimu ir jaunimo organizacijomis susijusį darbą, mokymą, taip pat keitimąsi patirtimi, kompetencija ir gera praktika. Šia priemone remiama veikla, kuri gali padėti sukurti ilgalaikius kokybiškus projektus bei partnerystes.

Šia priemone taip pat remiami projektai, skatinantys inovacijas ir kokybę, kuriais siekiama įdiegti, įgyvendinti ir skatinti novatorišką požiūrį su jaunimu susijusioje srityje. Finansinė parama gali būti suteikta jaunų žmonių ir asmenų, dirbančių su jaunimu ir jaunimo organizacijomis susijusį darbą, informavimo veiklai.

Šia priemone taip pat remiama veikla, skatinanti bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis su jaunimu susijusioje srityje, pavyzdžiui, skatinanti bendradarbiavimą ir keitimąsi sumanymais bei gera praktika su jaunimu susijusioje srityje, taip pat kitas priemones, skirtas propaguoti ir platinti atitinkamose šalyse remiamų su jaunimu susijusi srities projektų ir veiklos rezultatus.

3.2. Bendradarbiavimas su kitomis šalimis

Šia priemone remiama su bendradarbiavimu susijusi veikla su jaunimu susijusioje srityje, pirmiausia keitimasis gera praktika su kitomis šalimis partnerėmis.

Šia priemone skatinami asmenų, dirbančių su jaunimu ir jaunimo organizacijomis susijusį darbą, mainai bei mokymas, taip pat jaunimo organizacijų partnerysčių bei tinklų kūrimas.

Daugiašaliai ir dvišaliai šių šalių ir programoje dalyvaujančių šalių jaunų žmonių mainai gali būti įgyvendinami temų pagrindu.

Finansavimas suteikiamas veiklai, kuri parodoma kaip turinti galimą dauginamąjį poveikį.

Bendradarbiaujant su pramoninėmis šalimis, šia priemone finansuojami tik projektų naudos gavėjai iš Europos.

4 veiksmas. Jaunimo paramos sistemos

Šio veiksmo tikslas – gerinti jaunimo paramos struktūrų kokybę, stiprinti asmenų, dirbančių su jaunimu ir jaunimo organizacijomis susijusį darbą, vaidmenį, gerinti programos kokybę ir skatinti jaunų žmonių pilietinį dalyvavimą Europos lygiu, palaikant su jaunimu susijusioje srityje Europos lygiu veikiančias institucijas.

4.1. Parama su jaunimu susijusioje srityje Europos lygiu veikiančioms institucijoms

Šia priemone remiama su jaunimu susijusioje srityje Europos lygiu veikiančių NVO, siekiančių bendro Europos intereso tikslo, veikla. Jų veikla turi prisidėti siekiant, kad jauni žmonės aktyviai dalyvautų viešajame bei visuomenės gyvenime ir kad būtų sukurta ir įgyvendinta Europos bendradarbiavimo su jaunimu susijusioje srityje veikla plačiąja prasme.

—	turi būti teisėtai įsteigta mažiausiai prieš metus,

—	turi būti nesiekianti pelno,

—	turi būti įsteigta vienoje iš dalyvaujančių šalių, nurodytų 5 straipsnio 1 dalyje, arba vienoje iš atitinkamų Rytų Europos šalių (t. y. Baltarusijoje, Moldovoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainoje),

—	turi veikti Europos lygiu, atskirai ar kartu su kitomis asociacijoms, o jos struktūra ir veikla turi apimti mažiausiai aštuonias dalyvaujančias šalis; ji gali būti su jaunimu susijusioje srityje veikiančių institucijų Europos tinklas,

—	jos veikla turi atitikti principus, kuriais grindžiama Bendrijos veikla su jaunimu susijusioje srityje,

—	ji gali būti institucija, veikianti išimtinai jaunų žmonių labui, ar platesnį tikslą turinti institucija, kurios veiklos dalis skiriama jaunų žmonių labui,

—	ji turi įtraukti jaunus žmones į jų labui skirtos veiklos valdymą.

Naudos gavėjai atrenkami remiantis kvietimu teikti pasiūlymus. Su atrinktomis institucijomis gali būti sudaryti daugiamečiai partnerystės pagrindų susitarimai. Tačiau tokie pagrindų susitarimai nepanaikina galimybės kasmet skelbti kvietimus teikti pasiūlymus siekiant atrinkti papildomus naudos gavėjus.

—	atstovavimas jaunų žmonių požiūrių ir interesų įvairovei Europos lygiu,

—	jaunimo mainai ir savanorių tarnybos,

—	formalusis ir neformalusis mokymasis bei jaunimo veiklos programos,

—	tarpkultūrinio mokymosi ir supratimo skatinimas,

—	debatai Europos klausimais, taip pat dėl ES politikos ar jaunimo politikos,

—	informacijos apie Bendrijos veiksmus platinimas,

—	veiksmai, skatinantys jaunų žmonių dalyvavimą ir iniciatyvą.

Taikant šią priemonę ir apskaičiuojant dotaciją veiklai atsižvelgiama tik į tas išlaidas, kurios būtinos tinkamai vykdyti atrinktos institucijos įprastą veiklą, pirmiausia į personalo išlaidas, pridėtines išlaidas (nuoma, nekilnojamojo turto mokesčiai, įranga, raštinės reikmenys, telekomunikacijos, pašto išlaidos ir t. t.), vidaus posėdžių išlaidas ir publikavimo, informacijos bei platinimo išlaidas.

Dotacija institucijai suteikiama nepažeidžiant jos nepriklausomybės atrinkti savo narius ir autonomijos išsamiai apibrėžti savo veiklą.

Mažiausiai 20 % atitinkamų institucijų biudžeto turi padengti su Bendrija nesusiję šaltiniai.

4.2. Parama Europos jaunimo forumui

—	Forumas nepriklausomai atrenka savo narius, užtikrindamas kiek įmanoma platesnį įvairių rūšių jaunimo organizacijų atstovavimą,

—	Forumas išlieka autonomiškas išsamiai apibrėždamas savo konkrečią veiklą,

—	Forumo veikloje dalyvauja kiek įmanoma daugiau jaunimo organizacijų, kurios nėra jo narės, ir jaunų žmonių, kurie nepriklauso organizacijoms,

—	Forumas aktyviai prisideda prie jauniems žmonėms Europos lygiu aktualių politinių procesų, pirmiausia reaguodamas į Europos institucijų tarimąsi su pilietine visuomene ir aiškindamas savo nariams šių institucijų priimtą poziciją.

Forumo išlaidas, kurioms padengti skiriamos dotacijos, sudaro veiklos sąnaudos ir veiklos vykdymo išlaidos. Siekiant užtikrinti Forumo tęstinumą, Programos ištekliai skirstomi laikantis šios gairės: Forumui metams skiriama ne mažiau kaip 2 milijonai EUR.

Forumui dotacijos gali būti skiriamos jam pateikus tinkamą darbo planą ir biudžetą. Dotacijos gali būti skiriamos kiekvienais metais arba atnaujinamos remiantis partnerystės su Komisija pagrindų susitarimu.

Mažiausiai 20 % Forumo biudžeto turi padengti su Bendrija nesusiję šaltiniai.

—	atstovauti jaunimo organizacijoms ES,

—	koordinuoti savo narių poziciją ES atžvilgiu,

—	perduoti su jaunimu susijusią informaciją Europos institucijoms,

—	perduoti iš ES gautą informaciją nacionalinėms jaunimo taryboms ir nevyriausybinėms organizacijoms,

—	skatinti ir rengti jaunus žmones dalyvauti demokratiniame gyvenime,

—	prisidėti prie naujo ES lygiu sukurto bendradarbiavimo su jaunimu susijusioje srityje sistemos,

—	prisidėti plėtojant jaunimo politiką, darbą su jaunimu ir švietimo galimybes, taip pat perduodant su jaunimu susijusią informaciją ir kuriant jauniems žmonėms atstovaujančias struktūras visoje Europoje,

—	dalyvauti diskutuojant ir svarstant apie jaunimą Europoje ir kituose pasaulio regionuose bei apie Bendrijos veiksmus jaunų žmonių labui.

4.3. Asmenų, dirbančių su jaunimu ir jaunimo organizacijomis susijusį darbą, mokymas ir jų tinklo kūrimas

Šia priemone remiamas asmenų, dirbančių su jaunimu ir jaunimo organizacijomis susijusį darbą, pirmiausia projektų vadovų, jaunimo konsultantų ir šių projektų instruktorių, mokymas šioje srityje. Ja taip pat remiamas asmenų, dirbančių su jaunimu ir jaunimo organizacijomis susijusį darbą, keitimasis patirtimi, žiniomis ir gera praktika, taip pat veikla, kuri gali padėti sukurti ilgalaikius kokybiškus projektus, partnerystes bei tinklus. Tai gali apimti, pavyzdžiui, ir besimokančio asmens vykdomą darbo stebėjimą ir atkartojimą.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas veiklai, skatinančiai dalyvauti tuos jaunus žmones, kuriems sunkiausia dalyvauti Bendrijos veiksmuose.

4.4. Projektai inovacijoms ir kokybei skatinti

Šia priemone remiami projektai, kurių tikslas – pasiūlyti, įgyvendinti ir skatinti novatoriškus požiūrius su jaunimu susijusioje srityje. Šie novatoriški aspektai gali būti susiję su Europos bendradarbiavimo sistemos su jaunimu susijusioje srityje vystymąsi atitinkančiu turiniu ir tikslais, taip pat su skirtingos patirties ir išsilavinimo partnerių dalyvavimu ar informacijos platinimu.

4.5. Jaunų žmonių ir asmenų, dirbančių su jaunimu ir jaunimo organizacijomis susijusį darbą, informavimo veikla

Šia priemone remiama jauniems žmonėms skirta informacinė ir ryšių veikla siekiant palengvinti galimybę jiems gauti tinkamą informaciją ir naudotis ryšių paslaugomis, kad jie daugiau dalyvautų viešajame gyvenime ir galėtų lengviau pasireikšti kaip aktyvūs, atsakingi piliečiai. Šiuo tikslu remiama veikla Europos ir nacionaliniu lygiu, kuria palengvinama galimybė jauniems žmonėms gauti informaciją ir naudotis ryšių paslaugomis bei suteikiama jiems daugiau kokybiškos informacijos, taip pat kurios dėka jauni žmonės dalyvauja rengiant ir platinant informaciją.

Šia priemone, pavyzdžiui, prisidedama vystant Europos, nacionalinius, regionų ir vietos jaunimo portalus, skirtus suteikti konkrečią informaciją jauniems žmonėms visais, ypač jaunimo dažniausiai naudojamais, informacijos kanalais. Ja taip pat gali būti remiamos priemonės, kurios skatina jaunus žmones dalyvauti rengiant ir platinant suprantamą, patogią naudotis ir tikslingą informaciją ir patarimus, kad būtų pagerinta informacijos kokybė ir suteikta galimybė ja naudotis visiems jauniems žmonėms. Visuose leidiniuose turi būti gerbiama lygybė ir įvairovė.

4.6. Partnerystės

Ši priemonė skirta finansuoti partnerystes su regionų ir vietos institucijomis, siekiant per ilgesnį laikotarpį sukurti projektus, kuriuose derinamos įvairios programos priemonės. Finansavimas telkiamas projektams ir koordinavimo veiklai.

4.7. Parama programos struktūroms

Šia priemone finansuojamos 8 straipsnio 2 dalyje numatytos struktūros, pirmiausia nacionalinės agentūros. Šia priemone taip pat finansuojamos lygiavertės įstaigos, kurios visiškai laikydamosi Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies c punkto ir 3 dalies, veikia kaip įgyvendinimo nacionaliniu lygiu įstaigos, pavyzdžiui, nacionaliniai koordinatoriai, išteklių centrai, EURODESK tinklas, Europos ir Viduržemio jūros regiono jaunimo platforma ar Europos jaunųjų savanorių asociacijos.

4.8. Pridėtinės vertės suteikimas programai

Komisija gali organizuoti seminarus, kolokviumus ar susirinkimus programos įgyvendinimui palengvinti, imtis reikiamos informavimo, paskelbimo ir platinimo veiklos bei stebėti ir vertinti programą. Ši veikla gali būti finansuojama suteikiant dotacijas, gautas viešųjų pirkimų tvarka, arba gali būti organizuojama ir finansuojama tiesiogiai Komisijos.

5 veiksmas. Parama Europos bendradarbiavimui su jaunimu susijusioje srityje

Šio veiksmo tikslas – skatinti Europos bendradarbiavimą su jaunimu susijusioje politikos srityje.

5.1. Jaunų žmonių ir už jaunimo politiką atsakingų asmenų susitikimai

Šia priemone remiamas jaunų žmonių, asmenų, dirbančių su jaunimu ir jaunimo organizacijomis, bei už jaunimo politiką atsakingų asmenų bendradarbiavimas, seminarai ir struktūrinis dialogas. Šią veiklą sudaro pirmiausia bendradarbiavimo ir keitimosi sumanymais bei gera praktika su jaunimu susijusioje srityje skatinimas, ES pirmininkaujančių valstybių narių organizuojamos konferencijos ir kitos priemonės, skirtos pasinaudoti projektų ir Bendrijos veiklos su jaunimu susijusioje srityje rezultatais bei juos platinti.

Ši priemonė apima Europos jaunimo savaitę, kurios metu gali vykti renginiai valstybėse narėse ir Europos lygiu, susiję su Europos institucijų veikla, Europos lygiu sprendimus priimančių asmenų ir jaunų žmonių dialogą bei šios programos remiamų aukštos kokybės projektų pripažinimą.

Šia priemone visų pirma gali būti remiami taikant atvirąjį koordinavimo metodą įgyvendinami tikslai su jaunimu susijusioje ir Europos jaunimo pakto srityje, taip pat bendradarbiavimas nacionalinėje ir tarptautinėje jaunimo savanoriškoje veikloje.

5.2. Parama veiklai, kuria siekiama geresnio su jaunimu susijusios srities supratimo ir išmanymo

Šia priemone remiami konkretūs projektai, skirti nustatyti, kiek išmanoma apie su jaunimu susijusios srities prioritetus, kurie sukurti atviro koordinavimo metodu, taip pat projektus, skirtus tas žinias papildyti ir atnaujinti ar palengvinti galimybę jomis pasinaudoti.

Ši priemonė taip pat skirta studijų rezultatų analizės ir lyginimo metodikai vystyti bei jos kokybei užtikrinti.

Programa taip pat gali būti remiamas įvairių su jaunimu susijusios srities dalyvių jungimasis į tinklus.

5.3. Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis

Šiuo veiksmu gali būti remiamas ES bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis su jaunimu susijusioje srityje, pirmiausia su Europos Taryba ir Jungtinėmis Tautomis ar jų specializuotomis institucijomis.

INFORMACIJA

Siekiant pateikti geros praktikos ir pavyzdinių projektų pavyzdžius, turi būti sukurta duomenų bazė, kurioje būtų informacija apie esamas idėjas, susijusias su jaunimo veikla Europos lygiu.

Komisija turi parengti vadovą, kuriame turėtų būti paaiškinami programos tikslai, taisyklės ir procedūros, visų pirma teisiniu požiūriu paaiškinamos teisės ir pareigos priimant dotaciją.

PROGRAMOS VALDYMAS

Minimalūs asignavimai

Laikantis 13 straipsnio, minimali suma, skiriama veiksmams, atsižvelgiant į tame straipsnyje nustatytą finansinį paketą, yra:

1 veiksmas: Jaunimas Europai 30 %

2 veiksmas: Europos savanorių tarnyba 23 %

3 veiksmas: Jaunimas pasaulyje 6 %

4 veiksmas: Jaunimo paramos sistemos 15 %

5 veiksmas: Parama Europos bendradarbiavimui su jaunimu susijusioje srityje 4 %

Iš programos biudžeto taip pat gali būti padengtos išlaidos, susijusios su parengiamąja bei tolesne susijusia veikla, su stebėsenos, audito ir vertinimo veikla, kuri tiesiogiai būtina programai valdyti ir jos tikslams pasiekti, pirmiausia su studijomis, susitikimais, informavimu ir paskelbimu, taip pat išlaidos, susijusios su IT tinklais, skirtais keistis informacija, bei kitos su administracine ir technine parama susijusios išlaidos, dėl kurių reikalingumo programos valdymui Komisija gali priimti sprendimą.

PATIKRINIMAI IR AUDITAS

Šio sprendimo 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka atrinktiems projektams buvo sukurta patikrinimų vietoje sistema.

Dotacijų gavėjai penkerius metus nuo paskutinio mokėjimo dienos turi saugoti, kad galėtų pateikti Komisijai, visus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Dotacijų gavėjai turi užtikrinti, kad prireikus Komisijai būtų pateikti visi jų partnerių ar narių saugomi patvirtinantys dokumentai.

Komisija gali atlikti dotacijos panaudojimo auditą tiesiogiai, t. y. pasinaudodama savo darbuotojais, arba bet kuria kita savo pasirinkta nesusijusia kompetentinga institucija. Tokie auditai gali būti vykdomi visą sutarties galiojimo laikotarpį bei per penkerių metų laikotarpį nuo dotacijos likučio išmokėjimo datos. Tam tikrais atvejais, remdamasi audito išvadomis, Komisija gali siekti išieškoti sumokėtas lėšas.

Komisijos darbuotojams ir nepriklausomiems Komisijos įgaliotiems asmenims turi būti suteikta galimybė patekti į dotacijos gavėjo patalpas bei naudotis visa auditui atlikti reikalinga, įskaitant elektroninės formos, informacija.

Audito Rūmai bei Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) naudojasi tomis pačiomis teisėmis, ypač teise patekti į patalpas ir naudotis informacija, kaip ir Komisija.

Komisijos sprendimuose, priimtuose pagal 10 straipsnį, sutartyse su nacionalinėmis agentūromis, susitarimuose su programoje dalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis ir susijusiose sutartyse bei susitarimuose turi būti visų pirma numatyta, kad Komisija arba jos įgaliotas atstovas, OLAF ir Audito Rūmai galėtų atlikti patikrinimus ir finansų auditą, prireikus ir vietoje. Gali būti tikrinamos nacionalinės agentūros arba, prireikus, dotacijos gavėjai.

Remdamasi 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (1), Komisija taip pat gali atlikti patikrinimus vietoje.

Šiame sprendime numatytiems Bendrijos veiksmams taikoma „pažeidimo“ sąvoka, nurodyta 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (2) 1 straipsnio 2 dalyje, reiškia bet kokį Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimą ar bet kokį sutartinio įsipareigojimo neįvykdymą, susijusį su susitariančiosios šalies veiksmu ar neveikimu, dėl kurio Europos Sąjungos bendrajam biudžetui ar Bendrijų valdomiems biudžetams padaroma ar galėtų būti padaryta žala darant nepagrįstas išlaidas.

(1) OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(2) OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

24.11.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/45

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1720/2006/EB

2006 m. lapkričio 15 d.

nustatantis veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 149 straipsnio 4 dalį bei 150 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)	Tarybos sprendimu 1999/382/EB (4) buvo patvirtintas Bendrijos profesinio mokymo veiksmų „Leonardo da Vinci“ programos antrasis etapas.

(2)	Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 253/2000/EB (5) buvo patvirtintas Bendrijos veiksmų programos švietimo srityje „Socrates“ antrasis etapas.

(3)	Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2318/2003/EB (6) buvo patvirtinta daugiametė veiksmingos informacijos ir komunikacijos technologijų (IKT) integracijos į Europos švietimo ir mokymo sistemas programa (e-mokymosi programa).

(4)	Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 791/2004/EB (7) buvo patvirtinta Bendrijos veiklos programa, skirta skatinti institucijų, Europos mastu veikiančių švietimo ir mokymo srityje, veiklą ir remti konkrečius veiksmus šioje srityje.

(5)	Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2241/2004/EB (8) buvo patvirtinta bendra sistema siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europass).

(6)	Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2317/2003/EB (9) buvo patvirtinta aukštojo mokslo kokybės stiprinimo ir tarpkultūrinio supratimo skatinimo bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis programa („Erasmus Mundus“) (2004–2008 m.).

(7)	Bolonijos deklaracija, kurią 1999 m. birželio 19 d. pasirašė 29 Europos šalių švietimo ministrai, įsteigė tarpvyriausybinį procesą, kurio tikslas – iki 2010 m. sukurti „Europos aukštojo mokslo erdvę“, kuriai reikalinga parama Bendrijos lygiu.

(8)

Lisabonos Europos Vadovų Tarybos susitikimas 2000 m. kovo 23–24 d. iškėlė strateginį tikslą, kad Europos Sąjunga taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis pagrįsta ekonomika pasaulyje, pasižyminčia tvariu ekonomikos augimu, sukuriančia daugiau ir geresnių darbo vietų bei stiprinančia socialinę sanglaudą, ir pakvietė Švietimo tarybą apsvarstyti konkrečius švietimo sistemų ateities tikslus, sutelkiant dėmesį į bendras problemas ir prioritetus, tuo pačiu atsižvelgiant į nacionalinę įvairovę.

(9)	Pažangi žinių visuomenė yra didesnio augimo ir aukštesnio užimtumo lygio pagrindas. Švietimas ir mokymas yra pagrindiniai Europos Sąjungos prioritetai siekiant Lisabonos tikslų.

(10)	2001 m. vasario 12 d. Taryba patvirtino ataskaitą dėl konkrečių švietimo ir mokymo sistemų ateities tikslų. Vėliau, 2002 m. birželio 14 d., ji patvirtino išsamią darbo programą dėl šių tikslų tęstinumo, kuriai reikalinga parama Bendrijos lygiu.

(11)	Geteborgo Europos Vadovų Tarybos susitikime 2001 m. birželio 15–16 d. buvo sutarta dėl tvaraus vystymosi strategijos ir Lisabonos užimtumo, ekonominių reformų ir socialinės sanglaudos procesas papildytas aplinkosaugos dimensija.

(12)

Barselonos Europos Vadovų Tarybos susitikime 2002 m. kovo 15–16 d. buvo iškeltas tikslas, kad iki 2010 m. Europos Sąjungos švietimo ir mokymo sistemos taptų pasauliniu kokybės standartu ir buvo paraginta imtis veiksmų siekiant tobulinti pagrindinių įgūdžių įvaldymą, visų pirma mokant mažiausiai dviejų užsienio kalbų nuo labai jauno amžiaus.

(13)	Komisijos komunikatas ir 2002 m. birželio 27 d. Tarybos rezoliucija (10) dėl mokymosi visą gyvenimą patvirtina, kad mokymasis visą gyvenimą turėtų būti stiprinamas šiai sričiai skirtose Bendrijos programose plėtojamais veiksmais ir politikos kryptimis.

(14)

2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos rezoliucija (11) patvirtino glaudesnio europinio bendradarbiavimo profesinio švietimo ir mokymo srityse procesą, kuriam reikalinga parama Bendrijos lygiu. Pagal Kopenhagos deklaraciją, dėl kurios 2002 m. lapkričio 30 d. susitarė 31 Europos šalies švietimo ministrai, į šį procesą buvo įtraukti socialiniai partneriai ir šalys kandidatės.

(15)	Komisijos komunikate dėl veiksmų plano įgūdžiams ir mobilumui buvo pažymėta, kad reikia toliau tęsti veiksmus Europos lygiu, kad būtų pagerintas švietimo ir mokymo kvalifikacijų pripažinimas.

(16)	Komisijos komunikate dėl veiksmų plano, skatinančio kalbų mokymąsi ir kalbinę įvairovę, buvo nustatyti veiksmai, kurių 2004–2006 m. laikotarpiu turi būti imtasi europiniu lygiu, ir reikalaujama juos plėtoti.

(17)	Kalbų mokymo ir mokymosi bei kalbų įvairovės skatinimui turi būti skiriama pirmenybė vykdant Bendrijos veiksmus švietimo ir mokymo srityje. Kalbų mokymas ir mokymasis ypač svarbus kaimyninėms valstybėms narėms.

(18)

Esamų „Socrates“ ir „Leonardo da Vinci“ programų tarpinės vertinimo ataskaitos ir viešos konsultacijos dėl Bendrijos veiklos švietimo ir mokymo srityje ateities atskleidė didelį ir tam tikrais atžvilgiais augantį poreikį tęsti bendradarbiavimą ir mobilumą šiose srityse europiniu lygiu. Ataskaitose buvo pabrėžta, kaip svarbu plėtoti glaudesnius Bendrijos programų ir politikos plėtros kūrimo švietimo ir mokymo srityje saitus, išreikštas pageidavimas Bendrijos veiksmus planuoti taip, kad jie būtų geriau pritaikyti mokymosi visą gyvenimą paradigmai, ir primygtinai pareikalauta paprastesnio, palankesnio vartotojui bei lankstesnio požiūrio į tokių veiksmų įgyvendinimą.

(19)	Atsižvelgiant į patikimo finansų valdymo principą, programos įgyvendinimą galima supaprastinti taikant vienkartinės išmokos sistemą. Ją galima taikyti programos dalyviams suteiktai paramai ar Bendrijos paramai struktūroms, sukurtoms nacionaliniu lygiu programai administruoti.

(20)

Daug pranašumų teiktų Bendrijos paramos tarptautiniam bendradarbiavimui ir mobilumui švietimo ir mokymo srityse integravimas į bendrą programą, kuri sudarytų palankias sąlygas didesnėms skirtingų veiklos sričių sinergijoms, teiktų didesnius pajėgumus remiant mokymosi visą gyvenimą plėtrą ir sudarytų sąlygas nuoseklesniems, paprastesniems bei veiksmingesniems administravimo būdams. Bendra programa taip pat skatintų geresnį įvairių švietimo ir mokymo lygių bendradarbiavimą.

(21)	Todėl turėtų būti parengta Mokymosi visą gyvenimą programa, kuri pasitelkdama mokymąsi visą gyvenimą prisidėtų plėtojant Europos Sąjungą, kaip pažangią žinių visuomenę, pasižyminčią darniu ekonomikos augimu, kuriančią daugiau ir geresnių darbo vietų ir stiprinančią socialinę sanglaudą.

(22)

Atsižvelgiant į mokyklų, aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo sektorių ypatumus ir dėl jų kylantį poreikį Bendrijos veiksmus pagrįsti jiems pritaikytais tikslais, veiksmų formomis ir organizacine struktūra, Mokymosi visą gyvenimą programoje dera išsaugoti atskiras programas, skirtas kiekvienam iš šių keturių sektorių, tuo pačiu maksimaliai didinant jų darną ir bendrumą.

(23)

Komisija savo komunikate „Kuriant mūsų bendrą ateitį. Išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007–2013 m.“ iškėlė keletą kiekybiškai apibrėžtų tikslų, kuriuos turės pasiekti nauja Bendrijos švietimo ir mokymo programų karta, kurioms reikia žymiai daugiau mobilumo ir partnerystės veiksmų.

(24)

Atsižvelgiant į įrodytą naudingą tarptautinio mobilumo poveikį asmenims ir švietimo bei mokymo sistemoms, platų nepatenkinto mobilumo poreikio mastą visuose sektoriuose ir šio poreikio svarbą siekiant Lisabonos tikslo, keturiose sektorių paprogramėse būtina iš esmės padidinti paramos tarptautiniam mobilumui mastą.

(25)	Siekiant kuo tinkamiau padengti užsienyje studijuojančių studentų realias papildomas išlaidas, standartinė studentų mobilumo stipendija turėtų būti vidutiniškai 200 EUR per mėnesį realia išraiška programos trukmės laikotarpiu.

(26)

Reikėtų labiau atsižvelgti į atskirų moksleivių mobilumo poreikius vidurinio mokslo lygiu ir atskirų suaugusiųjų besimokančiųjų mobilumo poreikius, į kuriuos iki šiol nebuvo atsižvelgta Bendrijos programose, įtraukiant naujo tipo mobilumo veiksmus į „Comenius“ ir „Grundtvig“ programas. Taip pat galima būtų labiau išnaudoti atskirų mokytojų mobilumo teikiamas galimybes vystant ilgalaikį kaimyninių regionų mokyklų bendradarbiavimą.

(27)

Mažosios ir vidutinės įmonės atlieka svarbų vaidmenį Europos ekonomikoje. Tačiau iki šiol tokių įmonių dalyvavimas „Leonardo da Vinci“ programoje buvo ribotas. Reikėtų imtis veiksmų siekiant padidinti Bendrijos veiksmų patrauklumą tokioms įmonėms, visų pirma užtikrinant, kad pameistriams būtų suteikta daugiau mobilumo galimybių. Reikėtų susitarti, kad toks mobilumas būtų pripažįstamas panašiai kaip „Erasmus“ programoje.

(28)	Atsižvelgiant į ypatingus sunkumus, kylančius asmenų, keliaujančių dėl profesinių priežasčių, ir mobilių darbuotojų vaikams Europoje, reikėtų visiškai išnaudoti „Comenius“ programos teikiamas galimybes, remiant tarptautinius veiksmus, atitinkančius jų poreikius.

(29)	Didesnis mobilumas Europoje turėtų būti siejamas su vis didesniais standartais.

(30)

Siekiant atsižvelgti į padidėjusį poreikį remti europinio lygio veiksmus, skirtus šiems politikos tikslams siekti, teikti priemones, remiančias tarpsektorinę veiklą kalbų ir IKT srityse bei stiprinti programos rezultatų sklaidą ir naudojimą, keturias sektorių paprogrames dera papildyti skersine programa.

(31)

Siekiant atsižvelgti į augantį žinių apie Europos integracijos procesą ir jo raidą bei dialogo šiais klausimais poreikį, svarbu ugdyti šios srities mokymo, mokslinių tyrimų ir svarstymų kompetenciją remiant aukštojo mokslo institucijas, besispecializuojančias Europos integracijos proceso studijose, Europos asociacijas švietimo ir mokymo srityse bei „Jean Monnet“ programą.

(32)

Šį sprendimą reikia formuluoti pakankamai lanksčiai, kad būtų galima daryti reikiamus pataisymus Mokymosi visą gyvenimą programos veiksmuose, atsižvelgiant į besikeičiančius poreikius 2007–2013 metų laikotarpiu bei išvengiant pernelyg išsamių „Socrates“ ir „Leonardo da Vinci“ ankstesnių etapų nuostatų.

(33)	Visuose savo veiksmuose Bendrija turėtų siekti šalinti nelygybes ir skatinti lygybę tarp vyrų ir moterų, kaip numatyta Sutarties 3 straipsnio 2 dalyje.

(34)

Laikantis Sutarties 151 straipsnio, Bendrija savo veiksmuose pagal kitas Sutarties nuostatas turi atsižvelgti į kultūrinius aspektus, ypač siekdama gerbti ir puoselėti savo kultūrų įvairovę. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti kultūros, švietimo ir mokymo sinergijai. Taip pat turėtų būti skatinamas tarpkultūrinis dialogas.

(35)	Būtina skatinti aktyvų pilietiškumą, pagarbą žmogaus teisėms ir demokratijai ir intensyviau kovoti su visomis atskirties formomis, įskaitant rasizmą ir ksenofobiją.

(36)

Įgyvendinant visas programos dalis reikia didinti nepalankioje padėtyje esančių grupių prieigos galimybes, taip pat aktyviai spręsti klausimus, susijusius su specialiais neįgaliųjų asmenų mokymosi poreikiais, skiriant, be kitų priemonių, didesnes stipendijas, atspindinčias neįgaliųjų dalyvių papildomas išlaidas bei remiant ženklų kalbos ir Brailio rašto mokymąsi bei naudojimą.

(37)	Reikėtų atkreipti dėmesį į Europos švietimo per sportą metų (2004 m.) pasiekimus ir tais metais pabrėžtą potencialią švietimo įstaigų ir sporto organizacijų bendradarbiavimo naudą švietimo srityje.

(38)	Narystės Europos Sąjungoje siekiančios valstybės ir ELPA šalys, kurios yra EEE narės, gali dalyvauti Bendrijos programose laikydamosi susitarimų, kuriuos pasirašys Bendrija ir šios šalys.

(39)

2003 m. birželio 19 ir 20 d. Tesalonikų Europos Vadovų Taryba patvirtino 2003 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas dėl Vakarų Balkanų, įskaitant ir priedą „Salonikų darbotvarkė Vakarų Balkanams: žengiant Europos integracijos link“, kuriose numatoma, kad Bendrijos programose gali dalyvauti stabilizacijos ir asociacijos proceso šalys, remdamosi pagrindų susitarimais, kuriuos pasirašys Bendrija ir šios šalys.

(40)	Bendrija ir Šveicarijos Konfederacija paskelbė savo ketinimą vesti derybas dėl susitarimų sudarymo bendro intereso srityse, pavyzdžiui, Bendrijos švietimo, mokymo ir jaunimo programose.

(41)

Mokymosi visą gyvenimą programa turėtų būti reguliariai stebima ir vertinama bendradarbiaujant Komisijai ir valstybėms narėms, kad būtų galima daryti pataisymus, ypač dėl priemonių įgyvendinimo prioritetų. Į vertinimą turėtų būti įtrauktas išorinis vertinimas, atliekamas nepriklausomų, nešališkų institucijų.

(42)	Europos Parlamentas savo 2002 m. vasario 28 d. rezoliucijoje dėl „Socrates“ programos įgyvendinimo (12) atkreipė dėmesį į neproporcingai sudėtingas administracines procedūras pareiškėjams dėl stipendijų antrajame programos etape.

(43)

2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (13) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles (14), kurie saugo Bendrijos finansinius interesus, turi būti taikomi atsižvelgiant į paprastumo ir nuoseklumo principus pasirenkant biudžetines priemones, sumažinant atvejų, kai Komisija išlaiko tiesioginę atsakomybę už jų įgyvendinimą ir valdymą, skaičių ir atsižvelgiant į reikiamą proporcingumą tarp išteklių kiekio ir su jų naudojimu susijusia administracine našta.

(44)	Siekiant sėkmingai įgyvendinti programą administravimo srityje būtina radikaliai supaprastinti paraiškų teikimo tvarką. Administraciniai ir apskaitos reikalavimai turėtų būti proporcingi stipendijos dydžiui.

(45)	Reikėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams bei sukčiavimui ir imtis būtinų veiksmų, kad būtų galima susigrąžinti prarastas, neteisėtai išmokėtas ar netinkamai panaudotas lėšas.

(46)

Tikslinga užtikrinti, kad Mokymosi visą gyvenimą programa būtų tinkamai užbaigta, visų pirma užtikrinant daugiamečių jos valdymo priemonių, pavyzdžiui, techninės ir administracinės pagalbos finansavimo, tęstinumą. Nuo 2014 m. sausio 1 d. technine ir administracine pagalba prireikus būtų užtikrinta, kad būtų toliau vykdomi iki 2013 m. pabaigos neužbaigti valdymo veiksmai, įskaitant stebėsenos ir audito veiksmus.

(47)

Kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti šio sprendimo tikslo, susijusio su europinio bendradarbiavimo indėliu į kokybišką švietimą ir mokymą – kadangi daugiašalę partnerystę, tarptautinį mobilumą ir pasikeitimą informacija reikia vykdyti Bendrijos mastu – todėl jį dėl būtinų veiksmų ir priemonių pobūdžio galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija, vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu, gali tvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(48)

Šis sprendimas visam programos trukmės laikotarpiui nustato finansinį paketą, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto institucijai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (15) 37 punkte.

(49)	Šio sprendimo įgyvendinimui reikalingos priemonės turėtų būti patvirtintos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (16),

NUSPRENDĖ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

Mokymosi visą gyvenimą programa

1 straipsnis

Mokymosi visą gyvenimą programos įsteigimas

1. Šiuo sprendimu įsteigiama Bendrijos veiksmų programa mokymosi visą gyvenimą srityje (toliau – Mokymosi visą gyvenimą programa).

2. Bendras Mokymosi visą gyvenimą programos tikslas yra pasitelkiant mokymąsi visą gyvenimą prisidėti prie Bendrijos, kaip pažangios žinių visuomenės, pasižyminčios darniu ekonomikos augimu, kuriančios daugiau ir geresnių darbo vietų bei stiprinančios socialinę sanglaudą, vystymosi užtikrinant ateities kartoms gerą aplinkos apsaugą. Visų pirma ji siekia puoselėti švietimo ir mokymo sistemų Bendrijoje tarpusavio pasikeitimą patirtimi, bendradarbiavimą ir mobilumą, kad jos taptų pasauliniu kokybės standartu.

a)	prisidėti prie kokybiško mokymosi visą gyvenimą plėtros ir skatinti didelį efektyvumą, naujoves bei europinę dimensiją šios srities sistemose ir praktikose;
b)	remti Europos mokymosi visą gyvenimą erdvės sukūrimą;
c)	padėti gerinti mokymosi visą gyvenimą kokybę, patrauklumą ir galimybių mokytis visą gyvenimą prieinamumą valstybėse narėse;
d)	padidinti mokymosi visą gyvenimą indėlį į socialinę sanglaudą, aktyvų pilietiškumą, tarpkultūrinį dialogą, lyčių lygybę ir asmens savęs realizavimą;
e)	padėti skatinti kūrybiškumą, konkurencingumą, užimtumą ir verslumo dvasios augimą;
f)	prisidėti prie gausesnio visų amžiaus grupių žmonių, įskaitant turinčius ypatingų reikmių bei esančius nepalankioje padėtyje, dalyvavimo mokymesi visą gyvenimą, nepriklausomai nuo jų socialinio ar ekonominio statuso;
g)	skatinti kalbų mokymąsi ir kalbinę įvairovę;
h)	remti naujoviškų IKT pagrįstų mokymosi visą gyvenimą turinio, paslaugų, pedagogikos ir praktikų plėtojimą;
i)	stiprinti mokymosi visą gyvenimą vaidmenį ugdant Europos pilietiškumo jausmą, paremtą žmogaus teisių ir demokratijos supratimu ir pagarba jiems, ir skatinti pagarbą bei toleranciją kitų tautų ir kultūrų atžvilgiu;
j)	skatinti bendradarbiavimą užtikrinant kokybę visuose Europos švietimo ir mokymo sektoriuose;
k)	skatinti optimalų rezultatų, naujoviškų produktų ir procesų panaudojimą ir keistis gera praktika Mokymosi visą gyvenimą programos srityse siekiant pagerinti švietimo ir mokymo kokybę.

4. Pagal priede nustatytas administracines nuostatas Mokymosi visą gyvenimą programa remia ir papildo veiksmus, kurių imasi valstybės narės, visapusiškai atsižvelgiant į jų atsakomybę už švietimo ir mokymo sistemų turinį bei jų kultūrų ir kalbų įvairovę.

5. Kaip nustatyta 3 straipsnyje, Mokymosi visą gyvenimą programos tikslų siekiama įgyvendinant keturias sektorių programas, vieną skersinę programą ir „Jean Monnet“ programą (toliau visos kartu – paprogramės).

6. Šis sprendimas įgyvendinamas nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Tačiau parengiamosios priemonės, tarp jų ir Komisijos sprendimai pagal 9 straipsnį, gali būti įgyvendinami nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

1.	ikimokyklinis – organizuota švietimo veikla iki privalomo pradinio mokymo;

2.	mokinys – asmuo, įtrauktas į besimokančiųjų mokykloje sąrašą;

3.	mokykla – institucija, teikianti bendrąjį (ikimokyklinį, pradinį arba vidurinį), profesinį ir techninį mokymą ir, išimtiniu atveju, taikant priemones skirtas skatinti kalbų mokymąsi, – nemokyklinė institucija, teikianti gamybine praktika pagrįstą mokymą;

4.	mokytojai/dėstytojai ir (arba) mokymo personalas – asmenys, kurie pagal savo tarnybines pareigas yra tiesiogiai įtraukti į valstybių narių švietimo procesą;

5.	profesijos mokytojai – asmenys, kurie pagal savo tarnybines pareigas yra tiesiogiai įtraukti į valstybių narių profesinio švietimo ir mokymo procesą;

6.	studentas – aukštojo mokslo institucijoje registruotas, nepriklausomai nuo pasirinktos studijų srities asmuo, siekiantis baigti aukštojo mokslo studijas, kad gautų pripažįstamą laipsnį arba kitą pripažįstamą aukštojo mokslo kvalifikaciją, iki daktaro laipsnio imtinai;

7.	stažuotojas – mokymo institucijoje, profesinio mokymo organizacijoje ar darbo vietoje profesinį mokymą gaunantis asmuo;

8.	suaugęs besimokantysis – suaugusiųjų švietime dalyvaujantis besimokantysis asmuo;

9.	žmonės darbo rinkoje – darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys ar galintys dirbti žmonės;

10.

aukštojo mokslo institucija – tai:

a)	aukštojo mokslo institucija pagal nacionalinės teisės aktus ar praktiką, teikianti pripažįstamus laipsnius arba kitas pripažįstamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, nesvarbu, kaip tokios institucijos būtų vadinamos valstybėse narėse;

b)	bet kuri institucija, pagal nacionalinės teisės aktus arba praktiką teikianti aukštojo mokslo profesinį švietimą ar mokymą;

11.

jungtinis magistras – aukštojo mokslo magistro studijos, kurios:

a)	apima mažiausiai tris aukštojo mokslo institucijas trijose skirtingose valstybėse narėse;

b)	įgyvendina studijų programą, apimančią studijas bent dviejose iš tų trijų institucijų;

c)	yra įdiegusios institucijose-partnerėse baigtų studijų pripažinimo mechanizmus, pagrįstus arba suderintus su europine kreditų perkėlimo sistema;

d)	baigiasi dalyvaujančiųjų institucijų suteikiamais jungtiniais, dvigubais arba keliagubais laipsniais, pripažintais arba akredituotais valstybių narių;

12.

profesinis mokymas – bet kokio pobūdžio pirminis profesinis švietimas ar mokymas, įskaitant techninį ir profesinį mokymą ir pameistrystę, kuris padeda siekti valstybės narės, kurioje jis įgyjamas, kompetentingų institucijų pripažįstamos profesinės kvalifikacijos, taip pat bet koks tęstinis profesinis švietimas ar mokymas, kuriame darbuotojas dalyvauja savo darbinės veiklos Bendrijoje metu;

13.	suaugusiųjų švietimas – bet koks formalaus, neformalaus arba savaiminio pobūdžio neprofesinis suaugusiųjų mokymasis;

14.	mokomasis vizitas – trumpalaikis vizitas, skirtas studijuoti tam tikrą mokymosi visą gyvenimą aspektą kitoje valstybėje narėje;

15.

mobilumas – tam tikro laikotarpio praleidimas kitoje valstybėje narėje siekiant studijuoti, įgyti darbo patirties, užsiimti kita mokymosi ar mokymo veikla arba susijusia administracine veikla, paremtas atitinkamais priimančios šalies kalbos arba darbo kalbos parengiamaisiais ar žinių atnaujinimo kursais;

16.

stažuotė – tam tikro laikotarpio praleidimas kitoje valstybėje narėje esančioje įmonėje ar organizacijoje, paremtas atitinkamais priimančios šalies kalbos ar darbo kalbos parengiamaisiais ar žinių atnaujinimo kursais, siekiant padėti asmenims prisitaikyti prie bendros Bendrijos darbo rinkos reikalavimų, įgyti konkrečių įgūdžių ir įgyjant darbo patirties patobulinti atitinkamos šalies ekonominės ir socialinės kultūros supratimą;

17.	vienašalis – įtraukiantis vieną instituciją;

18.	dvišalis – įtraukiantis partnerius iš dviejų valstybių narių;

19.	daugiašalis – įtraukiantis partnerius iš mažiausiai trijų valstybių narių. Narius iš trijų ar daugiau valstybių narių turinčias asociacijas ar kitas institucijas Komisija gali laikyti daugiašalėmis;

20.	partnerystė – dvišalis arba daugiašalis skirtingų valstybių narių institucijų arba organizacijų grupės susitarimas vykdyti bendrą veiklą mokymosi visą gyvenimą srityje;

21.	tinklas – formali arba neformali institucijų, veikiančių konkrečioje mokymosi visą gyvenimą srityje, disciplinoje arba sektoriuje, grupė;

22.	projektas – formalių arba neformalių organizacijų ar institucijų bendrai vykdoma bendradarbiavimo veikla, kuria siekiama apibrėžto tikslo;

23.	projekto koordinatorius – organizacija arba institucija, atsakinga už daugiašalės grupės projekto įgyvendinimą;

24.	projekto partneriai – organizacijos arba institucijos, sudarančios daugiašalę grupę, išskyrus koordinatorių;

25.	įmonė – bet kuri ekonominėje veikloje dalyvaujanti viešojo arba privataus sektoriaus įmonė, nepriklausomai nuo jos dydžio, teisinio statuso ar ekonominio sektoriaus, kuriame ji veikia, įskaitant socialinę ekonomiką;

26.	socialiniai partneriai – darbdavių ir darbuotojų organizacijos pagal nacionalinius teisės aktus ir (arba) praktiką, o Bendrijos lygiu – darbdavių ir darbuotojų organizacijos, dalyvaujančios socialiniame dialoge Bendrijos lygiu;

27.	profesinis orientavimas ir konsultavimas – veikla, pavyzdžiui, informavimas, vertinimas, profesinis informavimas ir konsultavimas, padedanti besimokantiesiems, profesijos mokytojams ir kitam personalui priimti sprendimus, susijusius su švietimo ir mokymo programomis arba užimtumo galimybėmis;

28.	rezultatų sklaida ir naudojimas – veikla, užtikrinanti, kad Mokymosi visą gyvenimą programos ir jos pirmtakių rezultatai yra tinkamai pripažįstami, pristatomi ir įgyvendinami plačiu mastu;

29.

mokymasis visą gyvenimą – bet koks bendrasis švietimas, profesinis švietimas ir mokymas, neformalus ir savaiminis mokymasis, kuris tęsiamas visą gyvenimą, ir kurio dėka asmeninėje, pilietinėje, socialinėje ir (arba) su užimtumu susijusioje plotmėje tobulinamos žinios, įgūdžiai ir kompetencija. Jis apima profesinio konsultavimo ir orientavimo paslaugų teikimą.

3 straipsnis

Paprogramės

a)	„Comenius“ programa, skirta visų dalyvaujančiųjų ikimokykliniame ir mokykliniame ugdyme iki vidurinio ugdymo pabaigos mokymo bei mokymosi poreikiams ir tokį išsilavinimą teikiančioms institucijoms ir organizacijoms;
b)	„Erasmus“ programa, skirta visų dalyvaujančiųjų formaliame aukštajame moksle ir aukštojo mokslo lygio profesiniame švietime ir mokyme mokymo bei mokymosi poreikiams, nesvarbu, kokia jų studijų trukmė ar kvalifikacija, įskaitant doktorantūros studijas, ir tokį švietimą ir mokymą teikiančioms arba sąlygas jam sudarančioms institucijoms ir organizacijoms;
c)	„Leonardo da Vinci“ programa, skirta visų dalyvaujančiųjų profesiniame švietime ir mokyme, išskyrus aukštojo mokslo profesinį mokymą, mokymo ir mokymosi poreikiams ir tokį švietimą ir mokymą teikiančioms arba sąlygas jam sudarančioms institucijoms bei organizacijoms;
d)	„Grundtvig“ programa, skirta dalyvaujančiųjų bet kokios formos suaugusiųjų švietime mokymo ir mokymosi poreikiams ir tokį švietimą teikiančioms ir sąlygas jam sudarančioms institucijoms bei organizacijoms.

a)	bendradarbiavimas vykdant mokymosi visą gyvenimą politiką ir naujovių diegimas;
b)	kalbų mokymosi skatinimas;
c)	naujoviškų IKT pagrįstų mokymosi visą gyvenimą turinio, paslaugų, pedagogikos ir praktikų plėtojimas;
d)	pagal programą ir ankstesnes susijusias programas remiamų veiksmų rezultatų sklaida ir naudojimas bei keitimasis gera praktika.

a)	„Jean Monnet“ veiksmai;

b)	dotacijos veiklai, remiančios konkrečias institucijas, užsiimančias su Europos integracija susijusiais klausimais;

c)	dotacijos veiklai, skirtos paremti kitas Europos institucijas ir asociacijas švietimo ir mokymo srityse.

4 straipsnis

Galimybė naudotis Mokymosi visą gyvenimą programa

a)	mokiniams, studentams, stažuotojams ir suaugusiems besimokantiesiems;

b)	mokytojams, profesijos mokytojams ir kitiems personalo nariams, susijusiems su bet kuriuo mokymosi visą gyvenimą aspektu;

c)	žmonėms darbo rinkoje;

d)	institucijoms arba organizacijoms, sudarančioms galimybes mokytis pagal Mokymosi visą gyvenimą programą arba jos paprogrames;

e)	asmenims ir institucijoms, atsakingoms už sistemas ir politikos kryptis, susijusias su visais mokymosi visą gyvenimą aspektais vietos, regiono ir nacionaliniu lygiu;

f)	bet kurio lygio įmonėms, socialiniams partneriams ir jų organizacijoms, tarp jų ir prekybos organizacijoms bei prekybos ir pramonės rūmams;

g)	įstaigoms, teikiančioms profesinio orientavimo, konsultavimo ir informavimo paslaugas, susijusias su visais mokymosi visą gyvenimą aspektais;

h)	asociacijoms, dirbančioms mokymosi visą gyvenimą srityje, įskaitant studentų, stažuotojų, mokinių, mokytojų ir suaugusių besimokančiųjų asociacijas;

i)	mokslinių tyrimų centrams ir įstaigoms, dirbančioms mokymosi visą gyvenimą srityje;

j)	ne pelno organizacijoms, savanoriškoms institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms (NVO).

5 straipsnis

Bendrijos veiksmai

a)	visą gyvenimą besimokančių asmenų mobilumas;
b)	dvišalės ir daugiašalės partnerystės;
c)	daugiašaliai projektai, ypač skirti švietimo ir mokymo sistemų kokybės didinimui pasinaudojant tarptautinių naujovių perdavimu;
d)	vienašaliai ir nacionaliniai projektai;
e)	daugiašaliai projektai ir tinklai;
f)	mokymosi visą gyvenimą politikos krypčių ir sistemų stebėjimas ir analizė, metodinės medžiagos, įskaitant apklausas, statistinius duomenis, analizes ir rodiklius, rengimas ir reguliarus tobulinimas, veiksmai, skirti remti kvalifikacijų ir ankstesnio mokymosi skaidrumą ir pripažinimą, ir veiksmai, skirti remti bendradarbiavimą užtikrinant kokybę;
g)	dotacijos veiklai, skirtos padengti institucijų ir asociacijų, veikiančių Mokymosi visą gyvenimą programos srityje, tam tikras veiklos ir administracines išlaidas;
h)	kitos iniciatyvos, skirtos skatinti Mokymosi visą gyvenimą programos tikslus (papildomos priemonės).

2. Bendrijos parama gali būti skiriama parengiamiesiems vizitams, susijusiems su šiame straipsnyje nustatytais veiksmais.

3. Komisija gali rengti seminarus, kolokviumus ar susitikimus, kurie galėtų sudaryti palankias sąlygas Mokymosi visą gyvenimą programos įgyvendinimui, imtis atitinkamų informavimo, leidybos ir sklaidos veiksmų bei veiksmų, skirtų didinti informuotumą apie programą, ir vykdyti programos stebėseną ir vertinimą.

4. Šiame straipsnyje nurodytus veiksmus Komisija gali vykdyti tiesiogiai arba skelbdama kvietimus teikti paraiškas projektams arba kvietimus dalyvauti konkursuose.

6 straipsnis

Komisijos ir valstybių narių užduotys

1. Komisija užtikrina Mokymosi visą gyvenimą programoje numatytų Bendrijos veiksmų veiksmingą ir efektyvų įgyvendinimą.

vadovaudamosi nacionaline praktika arba teisės aktais, imasi reikiamų veiksmų, kad nacionaliniu lygiu būtų užtikrintas efektyvus Mokymosi visą gyvenimą programos vykdymas, įtraukiant visas šalis, susijusias su bet kuriuo mokymosi visą gyvenimą aspektu;

pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies c punkto ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 38 straipsnio nuostatas įsteigia arba paskiria ir prižiūri tinkamą struktūrą, skirtą suderintam Mokymosi visą gyvenimą programos veiksmų įgyvendinimo valdymui, įskaitant biudžeto valdymą, nacionaliniu lygiu (nacionalines agentūras), vadovaujantis šiais kriterijais:

i)	įsteigta arba paskirta nacionalinė agentūra turi būti juridinis asmuo arba juridinio asmens dalis ir jos veiklą turi reglamentuoti atitinkamos valstybės narės teisės aktai. Ministerija negali būti paskirta nacionaline agentūra;

ii)	kiekviena nacionalinė agentūra privalo turėti atitinkamą skaičių darbuotojų savo užduotims atlikti, kurie pasižymėtų profesiniais ir kalbiniais sugebėjimais, reikalingais dirbant tarptautinio bendradarbiavimo aplinkoje švietimo ir mokymo srityje;

iii)	ji privalo turėti tinkamą infrastruktūrą, ypač informatikos ir komunikacijos srityje;

iv)	ji privalo veikti administracinėje aplinkoje, leidžiančioje jai gerai atlikti savo užduotis ir išvengti interesų konfliktų;

v)	ji turi turėti galimybę taikyti Bendrijos lygiu nustatytas finansų valdymo taisykles ir sutartines sąlygas;

vi)	ji privalo turėti reikiamas finansines garantijas, suteiktas, pageidautina, valdžios institucijos, o jos valdymo gebėjimai privalo atitikti Bendrijos lėšų, kurias ji bus įpareigota valdyti, dydį;

prisiima atsakomybę už b punkte minėtų nacionalinių agentūrų tinkamą joms perduotų asignavimų, skirtų projektams remti, valdymą, visų pirma už tai, kad nacionalinės agentūros laikytųsi skaidrumo, vienodo požiūrio principų, taip pat vengtų dvigubo finansavimo iš kitų Bendrijos fondų bei laikytųsi prievolės stebėti projektus ir susigrąžinti bet kokias paramos gavėjų grąžintinas lėšas;

imasi reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamas b punkte minėtų nacionalinių agentūrų auditas ir finansinė priežiūra, pirmiausia:

prieš nacionalinei agentūrai pradedant dirbti, pateikia Komisijai reikiamas garantijas dėl jos egzistavimo, tinkamos ir teisingos jos vykdomos veiklos, kuria laikomasi gero finansų valdymo ir taikytinų procedūrų taisyklių, kontrolės sistemų, apskaitos sistemų, viešųjų pirkimų ir dotacijų suteikimo tvarkos;

ii)	kiekvienais metais pateikia Komisijai garantijų deklaraciją dėl nacionalinių agentūrų finansinių sistemų ir procedūrų patikimumo ir jų sąskaitų sąžiningumo;

pažeidimų, aplaidumo arba sukčiavimo, priskiriamo pagal b punktą įsteigtai arba paskirtai nacionalinei agentūrai, atveju, ir kai dėl šio atvejo Komisijai pateikus ieškinį nacionalinei agentūrai ši negrąžina visų lėšų, atsako už negrąžintas lėšas;

Komisijos prašymu nustato mokymą teikiančias institucijas ar organizacijas arba tokių institucijų ar organizacijų tipus, kurios būtų laikomos tinkamomis dalyvauti Mokymosi visą gyvenimą programoje atitinkamose teritorijose;

stengiasi patvirtinti visas reikiamas priemones, kad būtų pašalintos teisinės ir administracinės kliūtys tinkamam Mokymosi visą gyvenimą programos funkcionavimui;

imasi veiksmų, kad nacionaliniu lygiu būtų užtikrintos potencialios sinergijos su kitomis Bendrijos programomis, finansinėmis priemonėmis ir kitomis susijusiomis atitinkamoje valstybėje narėje įgyvendinamomis programomis.

a)	perėjimą nuo veiksmų, kurie buvo vykdomi pagal ankstesnes švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą sričių programas, prie veiksmų, kurie bus įgyvendinami pagal Mokymosi visą gyvenimą programą;
b)	tinkamą Bendrijų finansinių interesų apsaugą, visų pirma įdiegdama veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias priemones, administracinius patikrinimus ir nuobaudas;
c)	platų informacijos apie veiksmus, remiamus pagal Mokymosi visą gyvenimą programą, skleidimą, viešumą ir tų veiksmų tęstinumą;
d)	turimų duomenų, reikalingų programos rezultatams ir poveikiui vertinti bei 15 straipsnyje nurodytoms veikloms stebėti ir įvertinti, rinkimą, analizę ir apdorojimą;
e)	ankstesnės kartos švietimo ir mokymo programų bei Mokymosi visą gyvenimą programos rezultatų sklaidą.

7 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas

a)	EEE narėmis esančios ELPA šalys EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;
b)	šalys kandidatės, kurios naudojasi pasirengimo narystei strategija, pagal bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytus su šiomis šalimis sudarytuose pagrindų susitarimuose, reglamentuojančiuose jų dalyvavimą Bendrijos programose;
c)	Vakarų Balkanų šalys, laikantis nuostatų, kurios su šiomis šalimis bus apibrėžtos nustačius pagrindų susitarimus, numatančius jų dalyvavimą Bendrijos programose;
d)	Šveicarijos Konfederacija, remiantis dvišaliu susitarimu, kuris bus sudarytas su šia šalimi.

2. „Jean Monnet“ programos 1 pagrindinėje veikloje, nurodytoje 3 straipsnio 3 dalies a punkte, taip pat gali dalyvauti bet kurios kitos trečiosios šalies aukštojo mokslo institucijos.

3. Mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančios trečiosios šalys prisiima visus įsipareigojimus ir vykdo visas užduotis, kurie šiame sprendime nustatyti valstybėms narėms.

8 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

Pagal Mokymosi visą gyvenimą programą ir pagal 9 straipsnį Komisija gali bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, ypač Europos Taryba, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO).

II SKYRIUS

Mokymosi visą gyvenimą programos įgyvendinimas

9 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

a)	metiniu veiklos planu, kuriame nurodyti prioritetai;
b)	metiniais asignavimais ir lėšų paskirstymu paprogramėms ir pačiose paprogramėse;
c)	bendrosiomis paprogramių įgyvendinimo gairėmis (įskaitant sprendimus, susijusius su veiksmų pobūdžiu, trukme ir finansavimo lygiu), atrankos kriterijais ir tvarka;
d)	Komisijos pasiūlymais dėl paraiškų dėl 33 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytų daugiašalių projektų ir tinklų atrankos;
e)	Komisijos pasiūlymais dėl paraiškų dėl 5 straipsnio 1 dalies e punkte išvardytų veiksmų, kuriems netaikomas šios dalies d punktas ir dėl 5 straipsnio 1 dalies f, g bei h punktuose išvardytų veiksmų, kuriems siūloma Bendrijos parama viršija 1 milijoną EUR, atrankos;
f)	Komisijos, valstybių narių ir nacionalinių agentūrų atitinkamų vaidmenų ir pareigų, susijusių su priede pateikiama „Nacionalinės agentūros procedūra“, apibrėžimu;
g)	lėšų paskirstymu tarp valstybių narių veiksmams, kurie bus valdomi pagal priede nustatytą „Nacionalinių agentūrų procedūrą“;
h)	Mokymosi visą gyvenimą programos vidinio nuoseklumo užtikrinimo priemonėmis;
i)	Mokymosi visą gyvenimą programos ir paprogramių stebėsenos ir vertinimo bei rezultatų sklaidos ir perdavimo priemonėmis;

2. Visiems klausimams, išskyrus tuos, kurie apibrėžti 1 dalyje, įgyvendinti reikalingos priemonės priimamos laikantis 10 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

10 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas (toliau – Komitetas).

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas yra du mėnesiai.

3. Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

4. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

5. Valstybėms narėms negali atstovauti asmenys, kurie dirba 6 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytose nacionalinėse agentūrose arba kurie yra atsakingi už jų veiklą.

11 straipsnis

Socialiniai partneriai

1. Kai konsultuojamasi su Komitetu bet kuriuo klausimu, susijusiu su šio sprendimo taikymu dėl profesinio švietimo ir mokymo, Komiteto darbe kaip stebėtojai gali dalyvauti socialinių partnerių atstovai, kuriuos, remdamasi Europos socialinių partnerių pasiūlymais, paskyrė Komisija.

Tokių stebėtojų skaičius atitinka valstybių narių atstovų skaičių.

2. Tokie stebėtojai turi teisę reikalauti, kad jų pozicija būtų įrašyta į Komiteto posėdžio protokolus.

12 straipsnis

Horizontaliosios politikos kryptys

a)	skatindama suvokti kultūrų ir kalbų įvairovės bei daugiakultūriškumo Europoje svarbą, taip pat poreikio kovoti su rasizmu, išankstiniu neigiamu nusistatymu ir ksenofobija svarbą;

b)	numatydama tam tikras priemones specialiųjų poreikių turintiems besimokantiesiems, visų pirma padėdama skatinti jų integraciją į bendrąjį švietimą ir mokymą;

c)	skatindama vyrų ir moterų lygybę ir prisidėdama prie kovos su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

13 straipsnis

Nuoseklumas ir papildomumas su kitomis politikos kryptimis

1. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina bendrą nuoseklumą ir papildomumą su darbo programa „Švietimas ir mokymas 2010“ ir kitomis susijusiomis Bendrijos politikos kryptimis, priemonėmis ir veiksmais, visų pirma kultūros, žiniasklaidos, jaunimo, mokslinių tyrimų ir plėtros, užimtumo, kvalifikacijų pripažinimo, įmonių, aplinkosaugos, IKT srityse bei su Bendrijos statistikos programa.

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina veiksmingą sąryšį tarp Mokymosi visą gyvenimą programos bei švietimo ir mokymo srities programų ir veiksmų, kurie vykdomi remiantis Bendrijos pasirengimo narystei priemonėmis, bei kitą bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis.

2. Komisija reguliariai informuoja Komitetą apie kitas susijusias Bendrijos iniciatyvas mokymosi visą gyvenimą srityje, įskaitant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

3. Įgyvendindamos veiksmus pagal Mokymosi visą gyvenimą programą, Komisija ir valstybės narės atsižvelgia į prioritetus, nurodytus jungtinėse užimtumo gairėse, kurias Taryba priėmė įgyvendindama Lisabonos partnerystę augimui ir darbo vietų kūrimui.

4. Bendradarbiaudama su Europos socialiniais partneriais Komisija stengiasi plėtoti tinkamą Mokymosi visą gyvenimą programos ir socialinio dialogo koordinavimą Bendrijos lygiu, taip pat ir skirtingų ekonomikos sektorių lygiu.

5. Įgyvendindama Mokymosi visą gyvenimą programą, Komisija atitinkamai užtikrina Europos profesinio mokymo plėtros centro (Cedefop) pagalbą su jo kompetencija susijusiose srityse, laikantis Tarybos reglamente (EEB) Nr. 337/75 (17) nustatytos tvarkos. Prireikus Komisija pagal savo įgaliojimus gali užtikrinti ir Europos mokymo fondo paramą su jo kompetencija susijusiose srityse, laikantis Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1360/90 (18) nustatytos tvarkos.

6. Komisija reguliariai informuoja Profesinio mokymo patariamąjį komitetą apie atitinkamą pažangą profesinio švietimo ir mokymo srityje.

III SKYRIUS

Finansinės nuostatos. Vertinimas

14 straipsnis

Finansavimas

1. Orientacinis finansinis paketas, skirtas šio sprendimo įgyvendinimui 7 metų laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d., yra 6 970 000 000 EUR. Pagal šį paketą „Comenius“, „Erasmus“, „Leonardo da Vinci“ ir „Grundtvig“ programoms skiriamos sumos nėra mažesnės, nei nurodyta priedo B.11 punkte. Komisija gali koreguoti šių asignavimų sumas pagal 10 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

2. Ne daugiau kaip 1 % Mokymosi visą gyvenimą programos asignavimų gali būti naudojama remti partnerių iš trečiųjų šalių, kurie pagal 7 straipsnio nuostatas nedalyvauja Mokymosi visą gyvenimą programoje, dalyvavimą partnerystės susitarimų, projektų ir tinklo veikloje, organizuojamoje pagal Mokymosi visą gyvenimą programą.

3. Metinį lėšų paskirstymą tvirtina biudžeto institucija neviršydama finansinės struktūros galimybių.

15 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, reguliariai stebi ir vertina, ar Mokymosi visą gyvenimą programa atitinka savo tikslus.

2. Komisija rengia reguliarius nepriklausomus išorės ekspertų vykdomus Mokymosi visą gyvenimą programos įvertinimus ir reguliariai skelbia stebėsenos statistinius duomenis.

3. Įgyvendinant programą reikia atsižvelgti į Mokymosi visą gyvenimą programos ir ankstesnės kartos švietimo ir mokymo programų stebėsenos ir įvertinimų rezultatus.

4. Valstybės narės atitinkamai iki 2010 m. birželio 30 d. ir 2015 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai Mokymosi visą gyvenimą programos įgyvendinimo ir poveikio ataskaitas.

a)	Mokymosi visą gyvenimą programos įgyvendinimo kokybinių bei kiekybinių aspektų tarpinę vertinimo ataskaitą, kurioje taip pat būtų pateikta iki 2011 m. kovo 31 d. pasiektų rezultatų analizė;
b)	iki 2011 m. gruodžio 31 d. komunikatą apie Mokymosi visą gyvenimą programos pratęsimą;
c)	iki 2016 m. kovo 31 d.ex post įvertinimo ataskaitą.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

PAPROGRAMĖS

I SKYRIUS

„Comenius“ programa

16 straipsnis

Galimybė dalyvauti „Comenius“ programoje

a)	mokiniams mokykliniame ugdyme iki vidurinio ugdymo pabaigos;

b)	mokykloms pagal valstybių narių apibrėžimą;

c)	tose mokyklose dirbantiems mokytojams ir kitiems personalo nariams;

d)	asociacijoms, ne pelno organizacijoms, NVO ir mokykliniame ugdyme dirbančiųjų atstovams;

e)	asmenims ir institucijoms, atsakingoms už švietimo organizavimą ir vykdymą vietos, regionų ir nacionaliniu lygiu;

f)	mokslinių tyrimų centrams ir institucijoms, dirbantiems mokymosi visą gyvenimą srityje;

g)	aukštojo mokslo institucijoms;

h)	institucijoms, teikiančioms profesinio orientavimo, konsultavimo ir informavimo paslaugas, susijusias su bet kuriuo mokymosi visą gyvenimą aspektu.

17 straipsnis

„Comenius“ programos tikslai

a)	plėsti jaunų žmonių ir mokymo personalo žinias apie Europos kultūrų bei kalbų įvairovę ir jos vertės supratimą;

b)	padėti jauniems žmonėms įgyti pagrindinius gyvenimo įgūdžius ir kompetencijas, būtinus jų asmeniniam tobulėjimui, užimtumui ateityje ir aktyviam Europos pilietiškumui.

a)	gerinti mokinių ir mokymo personalo mobilumo kokybę ir didinti jo mastą įvairiose valstybėse narėse;

b)	gerinti skirtingų valstybių narių mokyklų partnerystės susitarimų kokybę ir didinti jų skaičių, kad programos laikotarpiu į bendrą ugdomąją veiklą būtų įtraukta bent 3 milijonai mokinių;

c)	skatinti naujųjų užsienio kalbų mokymąsi;

d)	remti naujoviškų, IKT pagrįstų mokymosi visą gyvenimą turinio, paslaugų, pedagogikos ir praktikos plėtojimą;

e)	stiprinti mokytojų rengimo kokybę ir jo europinę dimensiją;

f)	remti pedagogikos metodų ir mokyklos valdymo tobulinimą.

18 straipsnis

„Comenius“ programos veiksmai

5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas asmenų mobilumas. Rengiant arba remiant tokio mobilumo organizavimą, priimamos būtinos parengiamosios priemonės ir pasirūpinama, kad mobiliems asmenims būtų suteikta atitinkama priežiūra, užtikrinamas konsultavimas ir parama.

Toks mobilumas gali apimti:

i)	mokinių ir darbuotojų mainus;

ii)	mokinių mobilumą tarp mokyklų ir mokymo personalo stažuotes mokyklose ar įmonėse;

iii)	mokytojų ir kitų mokymo personalo narių dalyvavimą mokymo kursuose;

iv)	mobilumo, partnerystės, projektų ar tinklų veiklos mokomuosius vizitus ir parengiamąsias keliones;

v)	mokytojų ir būsimųjų mokytojų darbą asistentais.

5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų partnerystės susitarimų rengimas; juose dalyvauja:

i)	mokyklos, siekiant plėtoti bendrus mokinių ir jų mokytojų mokymosi projektus (toliau – „Comenius“ mokyklų partnerystės susitarimai);

ii)	organizacijos, atsakingos už bet kurį mokyklinio ugdymo aspektą, siekiant skatinti tarpregioninį bendradarbiavimą, įskaitant pasienio regionų bendradarbiavimą (toliau – „Comenius-Regio“ partnerystės susitarimai);

5 straipsnio 1 dalies e punkte minėti daugiašaliai bendradarbiavimo projektai. Jie gali apimti projektus, skirtus:

i)	rengti, skatinti ir platinti švietimo geriausią praktiką, įskaitant naujus mokymo metodus ir medžiagas;

ii)	rengti informavimo arba konsultavimo sistemas ir keistis patirtimi apie jas, visų pirma sistemas, pritaikytas besimokantiesiems, mokytojams ir kitiems personalo nariams, susijusiems su „Comenius“ programa;

iii)	naujų mokytojų rengimo kursų arba kursų turinio rengimui, skatinimui ir sklaidai;

5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai tinklai. Jie gali apimti tinklus, skirtus:

i)	plėtoti disciplinos arba mokomojo dalyko srities, kurioje jie veikia, švietimą jų pačių arba švietimo platesne prasme naudai;

ii)	susijusiai gerai praktikai ir naujovėms įgyti bei skleisti;

iii)	teikti su turiniu susijusią paramą kitų parengtiems projektams ir partnerystėms;

iv)	skatinti poreikių tyrimų plėtrą ir praktinį jų taikymą mokykliniame ugdyme;

e)	kitos iniciatyvos, kuriomis siekiama skatinti „Comenius“ programos tikslus, nurodytus 5 straipsnio 1 dalies h punkte („Papildomos priemonės“).

2. Straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų veiklos detalės apibrėžiamos pagal 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

19 straipsnis

„Comenius“ programai skiriamos lėšos

Ne mažiau kaip 80 % „Comenius“ programos lėšų skiriama 18 straipsnio 1 dalies a punkte minėtam mobilumui remti ir 18 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems „Comenius“ partnerystės susitarimams.

II SKYRIUS

„Erasmus“ programa

20 straipsnis

Galimybė dalyvauti „Erasmus“ programoje

a)	studentams ir stažuotojams, kurie dalyvauja visų formų aukštojo mokslo procese ir mokymesi;

b)	aukštojo mokslo institucijoms pagal valstybių narių apibrėžimą;

c)	tų institucijų dėstytojams, profesijos mokytojams ir kitiems personalo darbuotojams;

d)	asociacijoms ir aukštojo mokslo srityje dirbančiųjų ir besimokančiųjų atstovams, įskaitant atitinkamas studentų, universitetų ir dėstytojų/profesijos mokytojų asociacijas;

e)	įmonėms, socialiniams partneriams ir kitiems profesinės veiklos atstovams;

f)	viešoms ir privačioms įstaigoms, įskaitant ne pelno organizacijas ir NVO, atsakingoms už švietimo ir mokymo organizavimą bei teikimą vietos, regiono ir nacionaliniu lygiu;

g)	mokslinių tyrimų centrams ir institucijoms, dirbančioms mokymosi visą gyvenimą srityje;

h)	institucijoms, teikiančioms profesinio orientavimo, konsultavimo ir informavimo paslaugas, susijusias su bet kuriuo mokymosi visą gyvenimą aspektu.

21 straipsnis

„Erasmus“ programos tikslai

a)	remti Europos aukštojo mokslo erdvės sukūrimą;

b)	didinti aukštojo mokslo ir aukštesniojo profesinio švietimo indėlį į inovacijų procesą.

a)	gerinti studentų ir mokymo personalo mobilumo visoje Europoje kokybę ir didinti jo mastą, kad iki 2012 m. būtų pasiektas mažiausiai 3 milijonų asmenų dalyvavimas studentų mobilumo sistemoje pagal „Erasmus“ ir prieš ją buvusias programas;

b)	gerinti Europos aukštojo mokslo įstaigų daugiašalio bendradarbiavimo kokybę ir didinti jo mastą;

c)	padidinti Europoje įgyjamų aukštojo mokslo ir aukštesniojo profesinio švietimo kvalifikacijų skaidrumo ir jų suderinamumo laipsnį;

d)	gerinti aukštojo mokslo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimo kokybę ir didinti jo mastą;

e)	sudaryti sąlygas aukštojo mokslo lygio švietimo ir mokymo naujoviškų praktikų plėtojimui ir jų perdavimui, įskaitant vienos dalyvaujančios šalies praktikų perdavimą kitoms dalyvaujančioms šalims;

f)	remti naujoviškų, IKT pagrįstų mokymosi visą gyvenimą turinio, paslaugų, pedagogikos ir praktikos plėtojimą.

22 straipsnis

„Erasmus“ programos veiksmai

5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas asmenų mobilumas. Toks mobilumas gali apimti:

i)	studentų mobilumą studijų arba mokymosi valstybių narių aukštojo mokslo institucijose tikslais, taip pat stažuotes įmonėse, mokymo centruose, mokslinių tyrimų centruose ar kitose organizacijose;

ii)	aukštojo mokslo institucijų dėstytojų mobilumą mokymo arba mokymosi institucijoje partnerėje užsienyje tikslais;

iii)	aukštojo mokslo institucijų kitų personalo narių ir įmonių personalo mobilumą mokymosi ar mokymo tikslais;

iv)	intensyvias „Erasmus“ programas, rengiamas daugiašaliu pagrindu.

Taip pat gali būti remiami siunčiančiųjų ir priimančiųjų aukštojo mokslo institucijų arba įmonių veiksmai, kuriais užtikrinamas kokybiškos visų mobilumo etapų priemonės, įskaitant kalbos parengiamuosius ir žinių atnaujinimo kursus.

b)	5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai projektai, kuriuose, inter alia, yra dėmesys sutelkiamas į naujoves ir eksperimentavimą bei pasikeitimą gera praktika srityse, minimose nurodant konkrečius ir veiklos tikslus;

5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai tinklai, tvarkomi aukštojo mokslo institucijų konsorciumų ir atstovaujantys disciplinai ar tarpdisciplininei sričiai (toliau – „Erasmus“ teminiai tinklai), kuriais siekiama plėtoti naujas mokymosi koncepcijas ir gebėjimus. Kitų viešųjų institucijų, įmonių arba asociacijų atstovai taip pat gali būti tokių tinklų dalyviai;

d)	5 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytos kitos iniciatyvos, kuriomis skatinama siekti „Erasmus“ programos tikslų (papildomos priemonės).

aukštojo mokslo institucijų studentai, studijuojantys ne žemesniame nei antrame kurse, kurie tam tikrą laikotarpį studijuoja kitoje valstybėje narėje pagal „Erasmus“ programos mobilumo veiksmą, neatsižvelgiant į tai, ar pagal tą programą jiems buvo suteikta finansinė parama. Tokie studijų laikotarpiai visiškai pripažįstami pagal siunčiančiosios ir priimančiosios institucijų susitarimus. Priimančiosios institucijos iš tokių studentų neima mokesčių už mokslą;

b)	studentai, dalyvaujantys jungtinėse magistrų studijų programose ir dalyvaujantys mobilumo programoje;

c)	aukštojo mokslo institucijų studentai, atliekantys stažuotę.

3. Straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų veiklos detalės apibrėžiamos pagal 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

23 straipsnis

„Erasmus“ programai skiriamos lėšos

Ne mažiau kaip 80 % „Erasmus“ programos lėšų skiriama 22 straipsnio 1 dalies a punkte minėtam mobilumui remti.

III SKYRIUS

„Leonardo da Vinci“ programa

24 straipsnis

Galimybė dalyvauti „Leonardo da Vinci“ programoje

a)	asmenims, dalyvaujantiems visų formų profesiniame švietime ir mokyme, išskyrus aukštąjį mokslą;

b)	žmonėms darbo rinkoje;

c)	institucijoms ir organizacijoms, teikiančioms galimybes mokytis srityse, kurias apima „Leonardo da Vinci“ programa;

d)	tų institucijų ar organizacijų dėstytojams, profesijos mokytojams ir kitam personalui;

e)	asociacijoms ir dirbančiųjų ir besimokančiųjų profesinio švietimo ir mokymo srityje atstovams, įskaitant stažuotojų, tėvų ir dėstytojų asociacijas;

f)	įmonėms, socialiniams partneriams ir kitiems profesinės veiklos atstovams, įskaitant prekybos rūmus ir kitas prekybos organizacijas;

g)	institucijoms, teikiančioms profesinio orientavimo, konsultavimo ir informavimo paslaugas, susijusias su visais mokymosi visą gyvenimą aspektais;

h)	asmenims ir institucijoms, atsakingoms už visus profesinio švietimo ir mokymo aspektus vietos, regiono ir nacionaliniu lygiu;

i)	mokslinių tyrimų centrams ir įstaigoms, dirbančioms mokymosi visą gyvenimą srityje;

j)	aukštojo mokslo institucijoms;

k)	ne pelno organizacijoms, savanoriškoms institucijoms, NVO.

25 straipsnis

„Leonardo da Vinci“ programos tikslai

a)	remti dalyvaujančiuosius profesiniame mokyme ir tolesnėje profesinio mokymo veikloje, jiems įsisavinant žinias ir jas naudojant, įgyjant įgūdžius ir kvalifikacijas, kuriais skatinamas asmeninis tobulėjimas, didinamos užimtumo ir dalyvavimo Europos darbo rinkoje galimybės;

b)	remti profesinio švietimo ir mokymo sistemų, institucijų ir praktikos kokybės gerinimą ir naujoves;

c)	didinti profesinio švietimo ir mokymo bei mobilumo patrauklumą darbdaviams ir asmenims, taip pat sudaryti geresnes dirbančių stažuotojų mobilumo sąlygas;

a)	gerinti pirminiame bei tęstiniame profesiniame švietime ir mokyme dalyvaujančių žmonių mobilumo Europos mastu kokybę ir padidinti jo mastą, kad iki Mokymosi visą gyvenimą programos pabaigos stažuočių įmonėse skaičius pasiektų mažiausiai 80 000 per metus;

b)	pagerinti Europos įstaigų ar organizacijų, teikiančių galimybes mokytis, įmonių, socialinių partnerių ir kitų susijusių institucijų bendradarbiavimo kokybę ir padidinti jo mastą;

c)	sudaryti sąlygas naujoviškų praktikų vystymui ir jų perdavimui profesinio švietimo ir mokymo, išskyrus aukštąjį mokslą, srityje, įskaitant vienos dalyvaujančios šalies praktikų perdavimą kitoms dalyvaujančioms šalims;

d)	pagerinti kvalifikacijų ir gebėjimų, įskaitant įgytuosius neformaliu ir savaiminiu mokymusi, skaidrumą bei pripažinimą;

e)	skatinti moderniųjų užsienio kalbų mokymąsi;

f)	remti naujoviškų, IKT pagrįstų mokymosi visą gyvenimą turinio, paslaugų, pedagogikos ir praktikos plėtojimą.

26 straipsnis

„Leonardo da Vinci“ programos veiksmai

5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas asmenų mobilumas. Rengiant arba remiant tokio mobilumo organizavimą, patvirtinamos būtinos parengiamosios priemonės, įskaitant kalbinį parengimą, ir rūpinamasi, kad mobiliems asmenims būtų suteikta atitinkama priežiūra ir parama. Toks mobilumas gali apimti:

i)	stažuotes kitos valstybės įmonėse arba mokymo institucijose;

ii)	profesijos mokytojų ir profesinio orientavimo konsultantų bei asmenų, kurie įmonėse atsakingi už mokymo įstaigas ir mokymo planavimą bei profesinį orientavimą, stažuotes ir mainus, skirtus tolesniam profesiniam tobulėjimui;

b)	5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos partnerystės, kurios sutelkia dėmesį į dalyvaujančias organizacijas bendrai dominančias temas;

c)	5 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti daugiašaliai projektai, ypač skirti tobulinti mokymo sistemoms didžiausią dėmesį skiriant naujovių perkėlimui, įskaitant skirtingomis sąlygomis sukurtų naujoviškų produktų ir procesų kalbinį, kultūrinį ir teisinį pritaikymą nacionaliniams poreikiams;

d)	5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai projektai, skirti tobulinti mokymo sistemoms didžiausią dėmesį skiriant naujovių ir geros praktikos plėtojimui;

e)	ekspertų ir organizacijų, dirbančių konkrečiais su profesiniu švietimu ir mokymu susijusiais klausimais, teminiai tinklai, nurodyti 5 straipsnio 1 dalies e punkte;

f)	5 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytos kitos iniciatyvos, kuriomis skatinama siekti „Leonardo da Vinci“ programos tikslų (papildomos priemonės).

2. Tokių veiksmų veiklos detalės apibrėžiamos pagal 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

27 straipsnis

„Leonardo da Vinci“ programai skiriamos lėšos

Ne mažiau kaip 60 % „Leonardo da Vinci“ programos biudžeto skiriama 26 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytam mobilumui ir parterystės susitarimams remti.

IV SKYRIUS

„Grundtvig“ programa

28 straipsnis

Galimybė dalyvauti „Grundtvig“ programoje

a)	besimokantiems pagal suaugusiųjų švietimo programas;

b)	institucijoms ar organizacijoms, teikiančioms galimybes mokytis pagal suaugusiųjų švietimo programas;

c)	tų institucijų ar organizacijų dėstytojams ir kitiems personalo nariams;

d)	įstaigoms, susijusioms su pirminiu arba tęstiniu suaugusiųjų švietimo srities darbuotojų mokymu;

e)	asociacijoms ir dirbančiųjų ir besimokančiųjų suaugusiųjų švietimo srityje atstovams, įskaitant besimokančiųjų ir dėstytojų asociacijas;

f)	institucijoms, teikiančioms profesinio orientavimo, konsultavimo ir informavimo paslaugas, susijusias su visais mokymosi visą gyvenimą aspektais;

g)	asmenims ir institucijoms, atsakingiems už sistemas ir politikos kryptis, susijusias su visais suaugusiųjų švietimo aspektais, vietos, regiono ir nacionaliniu lygiu;

h)	mokslinių tyrimų centrams ir įstaigoms, dirbantiems mokymosi visą gyvenimą srityje;

įmonėms;

j)	ne pelno organizacijoms, savanoriškoms institucijoms, NVO;

k)	aukštojo mokslo institucijoms.

29 straipsnis

„Grundtvig“ programos tikslai

a)	reaguoti į senėjančios Europos visuomenės reikmes švietimo srityje;

b)	padėti suaugusiesiems rasti būdus tobulinti savo žinias ir gebėjimus;

a)	pagerinti suaugusiųjų švietime dalyvaujančių asmenų mobilumo Europos mastu kokybę ir galimybes juo pasinaudoti ir padidinti jo mastą, kad iki 2013 m. tokių mobilių asmenų skaičius būtų mažiausiai 7 000 per metus;

b)	pagerinti Europos organizacijų, susijusių su suaugusiųjų švietimu, bendradarbiavimo kokybę ir padidinti jo mastą;

c)	padėti žmonėms iš pažeidžiamų socialinių grupių ir visuomenės paraštėse atsidūrusių sluoksnių, visų pirma tiems vyresnio amžiaus žmonėms, kurie baigė lankyti švietimo įstaigas neįgiję pagrindinių kvalifikacijų, siekiant jiems suteikti alternatyvias galimybes pasinaudoti suaugusiųjų švietimu;

d)	sudaryti sąlygas suaugusiųjų švietimo naujoviškų praktikų plėtojimui ir jų perdavimui, įskaitant vienos dalyvaujančios šalies praktikų perdavimą kitoms dalyvaujančioms šalims;

e)	remti naujoviškų, IKT pagrįstų mokymosi visą gyvenimą turinio, paslaugų, pedagogikos ir praktikos plėtojimą;

f)	gerinti pedagogikos metodus ir suaugusiųjų švietimo organizacijų valdymą.

30 straipsnis

„Grundtvig“ programos veiksmai

5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas asmenų mobilumas. Rengiant arba remiant tokio mobilumo organizavimą, patvirtinamos būtinos parengiamosios priemonės ir rūpinamasi, kad mobiliems asmenims būtų suteikta atitinkama priežiūra ir parama. Toks mobilumas gali apimti formalaus ir neformalaus suaugusiųjų švietimo dalyvių vizitus, darbą asistentais ir mainus, įskaitant suaugusiųjų švietimo darbuotojų mokymąsi ir profesinį tobulėjimą, visų pirma dalyvaujant partnerystėse ir projektuose;

b)	5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos partnerystės, vadinamosios „Grundtvig mokymosi partnerystės“, kurios dėmesį sutelkia į dalyvaujančias organizacijas bendrai dominančias temas;

c)	5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai projektai, kuriais siekiama tobulinti suaugusiųjų švietimo sistemas plėtojant ir perduodant naujoves bei gerą praktiką;

5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti ekspertų ir organizacijų teminiai tinklai, vadinamieji „Grundtvig tinklai“, visų pirma dirbantys:

i)	plėtojant suaugusiųjų švietimą su jais susijusiuose disciplinoje, dalyke ar valdymo aspekte;

ii)	nustatant, tobulinant ir platinant atitinkamą gerą praktiką ir naujoves;

iii)	teikiant su turiniu susijusią paramą kitų parengtiems projektams ir partnerystėms bei sudarant sąlygas tokių projektų bei partnerysčių tarpusavio sąveikai;

iv)	skatinant tolesnius poreikių tyrimus ir kokybės užtikrinimą suaugusiųjų švietimo srityje.

e)	5 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytos kitos iniciatyvos, kuriomis skatinama siekti „Grundtvig“ programos tikslų (papildomos priemonės).

2. Tokių veiksmų veiklos detalės apibrėžiamos pagal 10 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką.

31 straipsnis

„Grundvig“ programai skiriamos lėšos

Ne mažiau kaip 55 % „Grundtvig“ programos numatyto biudžeto skiriama 30 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytam mobilumui ir partnerystėms remti.

V SKYRIUS

Skersinė programa

32 straipsnis

Skersinės programos tikslai

a)	skatinti europinį bendradarbiavimą dvi ar daugiau sektorinių paprogramių apimančiose srityse;
b)	skatinti valstybių narių švietimo ir mokymo sistemų kokybę ir skaidrumą;

a)	remti politikos plėtojimą ir bendradarbiavimą Europos lygiu mokymosi visą gyvenimą srityje, visų pirma atsižvelgiant į Lisabonos procesą ir darbo programą „Švietimas ir mokymas 2010“, taip pat į Bolonijos ir Kopenhagos bei vėlesnius procesus;
b)	užtikrinti, kad būtų pateikta pakankamai palyginamų duomenų, statistikos duomenų ir tyrimų, kuriais būtų remiamasi plėtojant mokymosi visą gyvenimą politiką, taip pat stebėti pažangą, padarytą siekiant mokymosi visą gyvenimą tikslų, ir nustatyti sritis, kurioms reikia skirti ypatingą dėmesį;
c)	skatinti kalbų mokymąsi ir remti valstybių narių kalbinę įvairovę;
d)	remti naujoviškų, IKT pagrįstų mokymosi visą gyvenimą turinio, paslaugų, pedagogikos ir praktikos plėtojimą;
e)	užtikrinti, kad Mokymosi visą gyvenimą programos rezultatai būtų tinkamai pripažįstami, pristatomi ir įgyvendinami plačiu mastu.

33 straipsnis

Skersinės programos veiksmai

5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas asmenų mobilumas, įskaitant nacionalinės, regiono ar vietos valdžios institucijų paskirtų ekspertų ir pareigūnų, švietimo ir mokymo įstaigų, profesinio orientavimo tarnybų ir darbo stažo akreditavimo tarnybų direktorių bei socialinių partnerių vizitus studijų tikslais;

5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai projektai, skirti politikos pasiūlymams Bendrijos lygiu ir naujovėms mokymosi visą gyvenimą srityje rengti ir išbandyti;

ekspertų ir (arba) organizacijų, kurios kartu dirba politikos klausimais, daugiašaliai tinklai, nurodyti 5 straipsnio 1 dalies e punkte. Tokie tinklai gali apimti:

teminius tinklus, nagrinėjantys klausimus, susijusius su mokymosi visą gyvenimą turiniu ar su mokymosi visą gyvenimą metodika ir politikos kryptimis. Tokie tinklai gali stebėti, nustatyti ir tirti gerą praktiką bei naujoves ir jomis keistis, taip pat teikti pasiūlymus dėl geresnio ir platesnio tokios praktikos panaudojimo valstybėse narėse;

ii)	forumus mokymosi visą gyvenimą strateginiais klausimais;

5 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytų politikos krypčių ir sistemų mokymosi visą gyvenimą srityje stebėjimas ir analizė, kurie gali apimti:

i)	tyrimus ir lyginamuosius mokslinius tyrimus;

ii)	rodiklių ir statistinių tyrimų rengimą, įskaitant paramą darbui mokymosi visą gyvenimą srityje bendradarbiaujant su Eurostatu;

iii)	parama Eurydice tinklo veiklai ir Komisijos įsteigto Eurydice Europos padalinio finansavimas;

5 straipsnio 1 dalies f punkte nurodyto veiksmo, remiančio kvalifikacijų ir gebėjimų, įskaitant įgytuosius neformaliu ir savaiminiu mokymusi, skaidrumą bei pripažinimą, profesinį informavimą ir orientavimą dėl mobilumo mokymosi tikslais bei bendradarbiavimą užtikrinant kokybę, kuris gali apimti:

i)	sąlygas mobilumui ir pripažinimui sudarančių organizacijų, pavyzdžiui, Europos profesinio orientavimo informacijos (Euroguidance) ir nacionalinių išsilavinimo pripažinimo informacinių centrų (NARIC), tinklus;

ii)	paramą tarptautinėms tinklavietės paslaugoms, pvz., Ploteus;

iii)	veiklą pagal Europass iniciatyvą, laikantis Sprendimo Nr. 2241/2004/EB;

5 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytos kitos iniciatyvos (papildomos priemonės), įskaitant mokymosi kartu veiklą, kuriomis skatinama siekti 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos pagrindinės veiklos tikslų.

5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai projektai, kurie skirti, inter alia:

i)	kurti naujas kalbų mokymosi priemones, įskaitant kursus internetu bei kalbos įgūdžių patikrinimo priemones;

ii)	kurti priemones ir kursus, skirtus mokyti kalbos mokytojus, profesijos mokytojus ir kitus personalo narius;

5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai tinklai kalbų mokymosi ir kalbinės įvairovės srityje;

5 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytos kitos iniciatyvos pagal Mokymosi visą gyvenimą programos tikslus, įskaitant veiklą, kuri pasitelkdama žiniasklaidą ir (arba) rinkodarą bei viešumo ir informavimo kampanijas daro kalbos mokymąsi patrauklesnį besimokantiesiems, taip pat konferencijas, tyrimus ir statistinių rodiklių vystymą kalbų mokymosi ir kalbinės įvairovės srityje.

a)	5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai projektai, skirti atitinkamai naujoviškiems metodams, turiniui, paslaugoms ir aplinkai rengti bei platinti;
b)	5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai tinklai, kuriais siekiama dalytis ir keistis žiniomis, patirtimi ir gera praktika;
c)	5 straipsnio 1 dalies f punkte nurodyti kiti veiksmai, skirti mokymosi visą gyvenimą politikos ir praktikos tobulinimui, kurie gali apimti vertinimo, stebėjimo, palyginamosios analizės, kokybės gerinimo, technologijos ir pedagogikos tendencijų tyrimo mechanizmus.

5 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyti vienašaliai ir nacionaliniai projektai;

5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai projektai, kuriais siekiama, inter alia:

i)	remti naujoviškų produktų ir procesų diegimą ir naudojimą;

ii)	skatinti tos pačios srities projektų bendradarbiavimą;

iii)	rengti sklaidos metodų gerą praktiką;

5 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytas metodinės medžiagos rengimas, kurį gali sudaryti atitinkamų statistinių duomenų rinkimas ir tyrimai platinimo, rezultatų panaudojimo bei keitimosi gera praktika srityse.

VI SKYRIUS

„Jean Monnet“ programa

34 straipsnis

Galimybė dalyvauti „Jean Monnet“ programoje

a)	visų aukštojo mokslo institucijų Bendrijoje ir už jos ribų studentams ir mokslo darbuotojams, studijuojantiems ir tyrinėjantiems Europos integracijos sritį;

b)	savo šalyse pripažintoms aukštojo mokslo institucijoms Bendrijoje ir už jos ribų;

c)	šių institucijų dėstytojams ir kitiems personalo nariams;

d)	asociacijoms ir dirbančiųjų ir besimokančiųjų švietimo ir mokymo srityje atstovams Bendrijoje ir už jos ribų;

e)	valstybinėms ir privačioms įstaigoms, atsakingoms už švietimo ir mokymo organizavimą bei švietimo ir mokymo paslaugų teikimą vietos, regiono ir nacionaliniu lygiu;

f)	mokslinių tyrimų centrams ir institucijoms, dirbančioms Europos integracijos srityje, Bendrijoje ir už jos ribų.

35 straipsnis

„Jean Monnet“ programos tikslai

a)	skatinti mokymą, mokslinius tyrimus ir svarstymus Europos integracijos studijų srityje;

b)	remti atitinkamas institucijas ir asociacijas, kurios pagrindinį dėmesį skiria klausimams, susijusiems su Europos integracija bei europine perspektyva švietimo ir mokymo srityje.

a)	aukštojo mokslo institucijose Bendrijoje ir už jos ribų skatinti kompetenciją mokymo, mokslinių tyrimų ir svarstymų, susijusių su Europos integracijos studijomis, srityje;

b)	gerinti mokslininkų ir apskritai Europos piliečių žinias ir sąmoningumą su Europos integracija susijusiais klausimais;

c)	remti svarbiausias Europos institucijas, sprendžiančias su Europos integracija susijusius klausimus;

d)	remti aukštos kokybės Europos institucijų ir asociacijų, veikiančių švietimo ir mokymo srityse, egzistavimą.

36 straipsnis

„Jean Monnet“ programos veiksmai

5 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyti vienašaliai ir nacionaliniai projektai, kurie gali apimti:

i)	Jean Monnet katedras, kompetencijos centrus ir mokymo modulius;

ii)	profesorių, kitų aukštojo mokslo dėstytojų ir mokslo darbuotojų, kurie specializuojasi Europos integracijos srityje, asociacijas;

iii)	paramą jauniems mokslo darbuotojams, kurie specializuojasi Europos integracijos studijose;

iv)	su Bendrija susijusią informavimo ir mokslinių tyrimų veiklą, kurios tikslas – skatinti diskusijas, svarstymus ir žinias apie Europos integracijos procesą;

5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai projektai ir tinklai, kuriuose gali būti numatyta parama kuriant daugiašales mokslinių tyrimų grupes Europos integracijos srityje.

a)	Europos kolegija (Briugės ir Natolin studentų miesteliai);
b)	Europos universitetinis institutas, Florencija;
c)	Europos viešojo administravimo institutas, Mastrichtas;
d)	Europos teisės akademija, Tryras;
e)	Europos specialiųjų poreikių ugdymo plėtros agentūra, Midelfartas;
f)	Tarptautinis Europos mokymo centras (CIFE), Nica.

3. Pagal 3 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytą pagrindinę veiklą, 5 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytos dotacijos veiklai gali būti suteikiamos siekiant bendrai finansuoti švietimo ir mokymo srityse veikiančių Europos institucijų arba asociacijų tam tikras veiklos ir administracines išlaidas.

4. Pagal partnerystės pagrindų susitarimą su Komisija dotacijos gali būti suteikiamos kasmet arba jas atnaujinant.

37 straipsnis

„Jean Monnet“ programai skiriamos lėšos

Ne mažiau kaip 16 % „Jean Monnet“ programos biudžeto skiriama 3 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytai pagrindinei veiklai remti, ne mažiau kaip 65 % – 3 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytai pagrindinei veiklai remti, ir ne mažiau kaip 19 % – 3 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytai pagrindinei veiklai remti.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

38 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

1. Veiksmai, kurie, remiantis Sprendimu 1999/382/EB, Sprendimu Nr. 253/2000/EB, Sprendimu Nr. 2318/2003/EB, Sprendimu Nr. 791/2004/EB arba Sprendimu Nr. 2241/2004/EB, buvo pradėti 2006 m. gruodžio 31 d. arba anksčiau, atliekami laikantis tų sprendimų nuostatų, išskyrus tai, kad pagal tuos sprendimus įsteigtus komitetus pakeičia pagal šio sprendimo 10 straipsnį įsteigtas komitetas.

2. Kaip numatyta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 18 straipsnyje, Mokymosi visą gyvenimą programai gali būti perduodami asignavimai, atitinkantys asignuotas įplaukas iš grąžinamų nepagrįstai išmokėtų sumų pagal Sprendimą 1999/382/EB, Sprendimą 253/2000/EB, Sprendimą 2318/2003/EB, Sprendimą 791/2004/EB arba Sprendimą 2241/2004/EB.

39 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Strasbūre, 2006 m. lapkričio 15 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

Tarybos vardu

Pirmininké

P. LEHTOMÄKI

(1) OL C 221, 2005 9 8, p. 134.

(2) OL C 164, 2005 7 5, p. 59.

(3) 2005 m. spalio 25 d. pareikšta Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta OL), 2006 m. liepos 24 d. pareikšta Tarybos bendroji pozicija (OL C 251 E, 2006 10 17, p. 37), 2006 m. spalio 25 d. pareikšta Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta OL).

(4) OL L 146, 1999 6 11, p. 33. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 885/2004 (OL L 168, 2004 5 1, p. 1).

(5) OL L 28, 2000 2 3, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 885/2004.

(6) OL L 345, 2003 12 31, p. 9.

(7) OL L 138, 2004 4 30, p. 31.

(8) OL L 390, 2004 12 31, p. 6.

(9) OL L 345, 2003 12 31, p. 1.

(10) OL C 163, 2002 7 9, p. 1.

(11) OL C 13, 2003 1 18, p. 2.

(12) OL C 293 E, 2002 11 28, p. 103.

(13) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(14) OL L 357, 2002 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1248/2006 (OL L 227, 2006 8 19, p. 3).

(15) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(16) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(17) OL L 39, 1975 2 13.

(18) OL L 131, 1990 5 23, p. 1.

PRIEDAS

ADMINISTRACINĖS IR FINANSINĖS NUOSTATOS

A. Administracinės nuostatos

Pasiūlymų teikimo ir veiksmų atrankos procedūros pagal Mokymosi visą gyvenimą programą yra tokios:

1. Nacionalinės agentūros procedūra

1.1

1 procedūra

Toliau išvardyti veiksmai, dėl kurių atitinkamos nacionalinės agentūros priima atrankos sprendimus, administruojami pagal „nacionalinės agentūros 1 procedūrą“:

a)	5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas asmenų mobilumas, susijęs su mokymusi visą gyvenimą;

b)	5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos dvišalės ir daugiašalės partnerystės;

c)	5 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyti vienašaliai ir nacionaliniai projektai, jeigu jie finansuojami pagal 33 straipsnio 4 dalies a punktą.

Dėl šių veiksmų pateikti finansinės paramos prašymai pateikiami atitinkamoms nacionalinėms agentūroms, kurias pagal 6 straipsnio 2 dalies b punktą paskyrė valstybės narės. Nacionalinės agentūros vykdo atranką ir skirsto finansinę paramą pareiškėjams, atrinktiems pagal bendrąsias gaires, nustatytinas pagal 9 straipsnio 1 dalies c punktą. Nacionalinės agentūros paskirsto dotacijas atitinkamoje valstybėje narėje esantiems paramos gavėjams. Kiekvienas dvišalės arba daugiašalės partnerystės narys finansavimą gauna tiesiogiai iš savo nacionalinės agentūros.

1.2

2 procedūra

Toliau nurodytas veiksmas, dėl kurio atrankos sprendimus priima Komisija, tačiau vertinimo ir sutarčių sudarymo procedūras vykdo atitinkamos nacionalinės agentūros, administruojamas pagal „nacionalinės agentūros 2 procedūrą“:

—	5 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti daugiašaliai projektai.

Dėl šio veiksmo pateikiami finansinės paramos prašymai perduodami nacionalinei agentūrai, kurią pagal 6 straipsnio 2 dalies b punktą paskyrė valstybė narė, kurioje yra projekto koordinatorius. Valstybės narės, kurioje yra projekto koordinatorius, nacionalinė agentūra įvertina paraiškas ir pateikia Komisijai galutinį paraiškų, kurias ji siūlo finansuoti, sąrašą. Komisija priima sprendimą dėl pasiūlyto galutinio sąrašo; vadovaudamasi šiuo sprendimu nacionalinė agentūra skiria atitinkamą finansinę paramą pareiškėjams, atrinktiems remiantis bendrosiomis gairėmis, nustatytinomis pagal 9 straipsnio 1 dalies c punktą.

Prieš pateikdama Komisijai galutinį sąrašą, šalies, kurioje koordinuojamas projektas, nacionalinė agentūra palaiko ryšį su visų kitų projekto partnerių šalių nacionalinėmis agentūromis. Nacionalinės agentūros paskirsto dotacijas savo valstybėje narėje esantiems atrinktiems projektų koordinatoriams, kurie atsakingi už lėšų paskirstymą projektuose dalyvaujantiems partneriams.

2. Komisijos procedūra

a)	5 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyti vienašaliai ir nacionaliniai projektai, išskyrus tuos, kurie finansuojami pagal 33 straipsnio 4 dalies a punktą;

b)	5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai projektai ir tinklai;

politikos krypčių ir sistemų mokymosi visą gyvenimą srityje stebėjimas ir analizė, metodinės medžiagos, įskaitant tyrimus, statistiką, analizes ir rodiklius, rengimas bei veiksmai, skirti remti kvalifikacijų ir ankstesnio mokymosi skaidrumą ir pripažinimą, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalies f punkte;

d)	5 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytos veiklos dotacijos;

e)	5 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytos kitos iniciatyvos, skirtos Mokymosi visą gyvenimą programos tikslams propaguoti (papildomos priemonės).

Dėl šių veiksmų pateikti finansinės paramos prašymai pateikiami Komisijai, kuri atlieka atranką ir skirsto finansinę paramą pareiškėjams, atrinktiems pagal bendrąsias gaires, nustatytinas pagal 9 straipsnio 1 dalies c punktą.

B. Finansinės nuostatos

Komisija užtikrina, kad finansiniai ir administraciniai reikalavimai, taikomi pagal Mokymosi visą gyvenimą programą teikiamų dotacijų gavėjams, būtų proporcingi dotacijos dydžiui. Visų pirma Komisija užtikrina, kad asmenų mobilumui ir partnerystėms taikomos finansinės taisyklės ir paraiškoms bei ataskaitoms taikomi reikalavimai išliktų priimtini ir pakankamai paprasti, kad neapribotų mažiau privilegijuotų asmenų ir su jais dirbančių institucijų ar organizacijų dalyvavimo galimybių.

—	susitariančiosios šalys,

—	sutarties trukmė, atitinkanti išlaidų atitikimo reikalavimams laikotarpį,

—	didžiausia suteikto finansavimo suma,

—	numatomų veiksmų trumpas apibūdinimas,

—	reikalavimai, keliami ataskaitų teikimui ir galimybei naudotis auditu.

Be to, tokie kriterijai suteiks galimybę nacionalinėms agentūroms numatyti galimą paramos gavėjų bendrą finansavimą įnašais natūra. Tokius įnašus turėtų būti galima patikrinti faktiškai, bet finansinis jų įvertinimas nėra būtinas.

1. Veiksmai, administruojami pagal nacionalinės agentūros procedūrą

1.1

Bendrijos fondai, numatyti teikti finansinę paramą dėl veiksmų, kurie pagal šio priedo A skirsnio 1.1 punktą bus administruojami pagal nacionalinės agentūros procedūrą, turi būti paskirstyti valstybėms narėms remiantis formulėmis, kurias pagal 10 straipsnio 2 dalį nustato Komisija ir į kurias gali būti įtraukti tokie elementai:

a)	kiekvienai valstybei narei skiriama minimali suma, nustatytina remiantis biudžeto lėšomis, turimomis atitinkamiems veiksmams finansuoti;

likutis bus paskirstytas įvairioms valstybėms narėms remiantis:

kiekvienos valstybės narės:

—	mokinių ir mokytojų bendru skaičiumi mokykliniame ugdyme, kai dalyvaujama mokyklų partnerystėje ir vykdomi mobilumo veiksmai pagal „Comenius“ programą, nustatyti 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose;

—	aukštojo mokslo studentų ir (arba) absolventų bendru skaičiumi, kai yra vykdomi su studentų mobilumu ir intensyviomis programomis susiję veiksmai pagal „Erasmus“ programą, nustatyti 22 straipsnio 1 dalies a punkto i ir iv papunkčiuose;

—	dėstytojų bendru skaičiumi aukštojo mokslo institucijose, kai vykdomi su dėstytojų mobilumu ir kitų personalo narių mobilumu susiję veiksmai pagal „Erasmus“ programą, nustatyti 22 straipsnio 1 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose;

—	bendru gyventojų skaičiumi ir 15–35 metų amžiaus gyventojų dalimi, kai vykdomi su mobilumu, partnerystėmis ir daugiašaliais projektais susiję veiksmai pagal „Leonardo da Vinci“ programą, nustatyti 26 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose;

—	suaugusiųjų bendru skaičiumi, kai vykdomi su mobilumu ir partneryste susiję veiksmai pagal „Grundtvig“ programą, remiantis 30 straipsnio 1 dalies a ir b punktais;

ii)	valstybių narių pragyvenimo išlaidų skirtumu;

iii)	atstumu tarp kiekvienos valstybės narės sostinių;

iv)	atitinkamo veiksmo paklausos ir (arba) susidomėjimo juo lygiu kiekvienoje valstybėje narėje.

1.2	Šios formulės turėtų būti kuo neutralesnės valstybių narių įvairių švietimo ir mokymo sistemų atžvilgiu.

1.3	Tokiu būdu paskirstytas Bendrijos lėšas administruoja 6 straipsnio 2 dalies b punkte numatytos nacionalinės agentūros.

1.4

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, imasi reikiamų priemonių, kad paskatintų subalansuotą dalyvavimą Bendrijos, nacionaliniu ir prireikus regiono lygiu bei prireikus įvairiose studijų srityse. Šioms priemonėms skirta dalis neviršija 5 % metinių asignavimų, skirtų kiekvieno atitinkamo veiksmo finansavimui.

2. Paramos gavėjų paskyrimas

Vadovaujantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 168 straipsniu, šio sprendimo 36 straipsnio 2 dalyje išvardytos institucijos yra skiriamos dotacijų gavėjomis pagal Mokymosi visą gyvenimą programą.

NARIC tinklo, Eurydice tinklo, Euroguidance tinklo nacionaliniai padaliniai, e. porinių veiksmų rėmimo nacionalinės tarnybos ir nacionaliniai Europass centrai veikia kaip priemonės programai įgyvendinti nacionaliniu lygiu, laikantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies c punkto ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 38 straipsnio nuostatų.

3. Paramos gavėjų kategorijos

Pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 114 straipsnio 1 dalį dotacijos gali būti skiriamos juridiniams asmenims arba fiziniams asmenims. Jei dotacijos skiriamos fiziniams asmenims, jos gali būti teikiamos kaip stipendijos.

4. Nustatyto dydžio dotacijos, vieneto sąnaudų skalės ir premijos

Nustatyto dydžio dotacijos ir (arba) vieneto sąnaudų skalės, numatytos Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 181 straipsnio 1 dalyje, gali būti naudojamos 5 straipsnyje nurodytų veiksmų atvejais.

Nustatyto dydžio dotacijos suma negali būti didesnė kaip 25 000 EUR vienai dotacijai. Gali būti skiriamos kelios nustatyto dydžio dotacijos, kurių bendra suma neturi viršyti 100 000 EUR, ir (arba) jas galima taikyti kartu su vieneto sąnaudų skalėmis.

Komisija gali numatyti premijas, teikiamas už pagal Mokymosi visą gyvenimą programą vykdomą veiklą.

5. Viešieji pirkimai

Jei įgyvendinant pagal šią Mokymosi visą gyvenimą programą remiamus veiksmu paramos gavėjas turi naudotis viešųjų pirkimų procedūromis, taikomos Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 129 straipsnyje nustatytos mažos vertės sutarčių sudarymo procedūros.

6. Partnerystės susitarimai

Jeigu veiksmai pagal šią Mokymosi visą gyvenimą programą remiami teikiant dotacijas pagal partnerystės pagrindų susitarimus pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 163 straipsnį, tokie partnerystės susitarimai gali būti atrenkami ir finansuojami ketverių metų laikotarpiui, taikant nesudėtingą pratęsimo tvarką.

7. Viešosios institucijos arba organizacijos, teikiančios galimybes mokytis

Visos valstybių narių nurodytos mokyklos ir aukštojo mokslo įstaigos bei visos galimybes mokytis teikiančios institucijos arba organizacijos, kurių metinės pajamos iš valstybinių šaltinių dvejus pastaruosius metus sudarė daugiau negu 50 % metinių pajamų, arba kuriuos kontroliuoja valstybinės įstaigos ar jų atstovai, Komisijos laikomi turinčiomis finansinius, profesinius ir administracinius pajėgumus bei finansinį stabilumą, reikalingus projektams pagal šią Mokymosi visą gyvenimą programą vykdyti; jos neprivalo pateikti kitų tai įrodančių dokumentų. Pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 173 straipsnio 4 dalį tokioms institucijoms ar organizacijoms galima netaikyti audito reikalavimų.

8. Institucijos, siekiančios Europos bendro intereso tikslo

Jei pagal šią Mokymosi visą gyvenimą programą suteikiamos dotacijos veiklai institucijoms, kurios, kaip apibrėžta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 162 straipsnyje, siekia Europos bendro intereso tikslo, pakartotinai teikiant šias dotacijas, remiantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 113 straipsnio 2 dalimi, netaikomas laipsniško mažinimo principas.

9. Pareiškėjų profesinė kompetencija ir kvalifikacijos

Remdamasi Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 176 straipsnio 2 dalimi, Komisija gali nuspręsti, kad tam tikros paramos gavėjų kategorijos turėtų reikalingą profesinę kompetenciją ir kvalifikacijas, reikalingas siūlomiems veiksmams arba darbo programai užbaigti.

10. Partnerių iš trečiųjų šalių dalyvavimas

Komisijos arba atitinkamos nacionalinės agentūros nuožiūra partneriai iš trečiųjų šalių gali dalyvauti daugiašaliuose projektuose, tinkluose arba partnerystėse pagal 14 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. Sprendimas, ar remti tokius partnerius, grindžiamas tuo, kokią pridėtinę vertę Europos lygiu jų dalyvavimas atitinkamame projekte, tinkle arba partnerystėje galėtų suteikti.

11. Minimalūs asignavimai

„Comenius“ 13 %

„Erasmus“ 40 %

„Leonardo da Vinci“ 25 %

„Grundtvig“ 4 %

12. Nacionalinės agentūros

Bendrijos finansinė pagalba teikiama nacionalinių agentūrų, kurias pagal 6 straipsnio 2 dalies b punktą įsteigė arba paskyrė valstybės narės, veiklai remti.

Pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 38 straipsnio 1 dalį trečiosiose šalyse, dalyvaujančiose Mokymosi visą gyvenimą programoje pagal šio sprendimo 7 straipsnio 1 dalį, nacionalinės agentūros funkciją gali atlikti viešąsias paslaugas teikiančios viešojo sektoriaus institucijos arba privatinės teisės subjektai, kurių veiklą reglamentuoja atitinkamos šalies teisė.

Atsižvelgiant į proporcingumo principą, sertifikavimo ir atskaitomybės reikalavimai neviršija tinkamo minimalaus būtino lygio.

13. Techninė parama

Finansinis Mokymosi visą gyvenimą programos paketas taip pat gali padengti išlaidas, susijusias su parengiamaisiais veiksmais, stebėsena, kontrole, auditu ir vertinimu, tiesiogiai reikalingais programai įgyvendinti ir jos tikslams pasiekti. Tai visų pirma gali apimti studijas, susitikimus, informavimo veiklą, leidinius, išlaidas informatikos tinklams, skirtiems keistis informacija, ir kitas išlaidas techninei ir administracinei pagalbai, kuria Komisijai gali tekti pasinaudoti įgyvendinant programą, apmokėti.

14. Nuostatos dėl kovos su sukčiavimu

Komisijos pagal 9 straipsnį priimtuose sprendimuose, su jais susijusiose sutartyse ir susitarimuose, taip pat susitarimuose su dalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis visų pirma numatoma Komisijos (arba jos įgalioto atstovo), įskaitant Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF), vykdoma priežiūra ir finansų kontrolė, ir Audito Rūmų atliekamas auditas, jei būtina – vietoje. Tokie patikrinimai gali būti atliekami nacionalinėse agentūrose, taip pat prireikus patikrinami dotacijų gavėjai.

Dotacijos veiklai gavėjas sudaro galimybę Komisijai mažiausiai penkerius metus nuo paskutinio mokėjimo susipažinti su visais patvirtinančiais dokumentais, įskaitant patikrintą finansinę ataskaitą, susijusią su išlaidomis, patirtomis tais metais, kuriais buvo skirta dotacija. Dotacijos gavėjas užtikrina, kad, kai taikytina, Komisija galėtų susipažinti su patvirtinančiais dokumentais, kuriuos turi partneriai arba nariai.

Komisija gali atlikti subsidijos panaudojimo auditą, daromą arba tiesiogiai jos pačios darbuotojų, arba savo nuožiūra bet kurios kitos kompetentingos išorinės institucijos. Tokie auditai gali būti atliekami visą susitarimo galiojimo laikotarpį ir penkerius metus nuo likučio apmokėjimo dienos. Prireikus Komisija, remdamasi audito rezultatais, gali nuspręsti susigrąžinti lėšas.

Komisijos darbuotojai ir Komisijos įgalioti asmenys turi teisę prireikus patekti į paramos gavėjo patalpas bei gauti visą auditui atlikti reikalingą informaciją, taip pat ir elektronine forma.

Audito Rūmai ir OLAF naudojasi tomis pačiomis teisėmis, pirmiausia teise patekti į patalpas ir naudotis informacija, kaip ir Komisija.

Be to, remdamasi 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų, Komisija pagal šią Mokymosi visą gyvenimą programą gali atlikti patikrinimus ir inspektavimus vietoje (1).

Pagal šį sprendimą finansuojamų Bendrijos veiksmų atžvilgiu 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (2) 1 straipsnio 2 dalyje vartojama pažeidimo sąvoka apima bet kurį Bendrijos teisės nuostatos pažeidimą ar sutartinio įsipareigojimo nesilaikymą, susijusį su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų išlaidų buvo padaryta arba galėjo būti padaryta žala Europos Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams.

(1) OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(2) OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 327

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	49 tomas 2006m. lapkričio 24d.

Turinys		I Aktai, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
	*	2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1717/2006 nustatantis stabilumo priemonę	1
	*	2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1718/2006/EB dėl Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo	12
	*	2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1719/2006/EB, nustatantis 2007–2013 m. programą Veiklus jaunimas	30
	*	2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1720/2006/EB, nustatantis veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje	45