23.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 171/1

(1)

Reglamentu (EB) Nr.1290/2005 buvo įkurtas Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kurie dalyvauja pasidalijamajame Bendrijos biudžeto išlaidų ir priskirtųjų įplaukų valdyme. Šiame reglamente yra nustatytos mokėjimo agentūroms patikėtų išlaidų ir įplaukų apskaitos tvarkymo ir deklaravimo bei tų išlaidų kompensavimo Komisijos lėšomis sąlygos ir bendrosios taisykles. Tos taisyklės ir sąlygos turi būti patikslintos, atskiriant abiems fondams taikomas bendras ir kiekvienam jų atskirai taikomas konkrečias taisykles.

(2)

Siekiant užtikrinti tinkamą Europos Bendrijų biudžeto fondams skiriamų lėšų administravimą, būtina, kad visos mokėjimų agentūros vestų specialią apskaitą vien tik EŽŪGF ir EŽŪFKP finansavimo lėšoms tvarkyti. Tam mokėjimo agentūrų vedamoje apskaitoje turi būti aiškiai atskirtos abiejų fondų išlaidos ir įplaukos, padarytos ar gautos atitinkamai pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 3 straipsnio 1 dalį ir 4 bei 34 straipsnius, ir sudaryta galimybė tas išlaidas ir įplaukas susieti su Bendrijos biudžete mokėjimo agentūroms skirtais finansiniais ištekliais.

(3)

Bendra žemės ūkio politika yra finansuojama eurais, o euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms suteikiama galimybė naudos gavėjams mokėti išmokas nacionaline valiuta. Siekiant konsoliduoti visas išlaidas ir įplaukas, reikia, kad mokėjimo agentūros galėtų pateikti išlaidų ir įplaukų duomenis eurais ir valiuta, kuria jos yra atliekamos ir gaunamos.

(4)

Siekiant tinkamai valdyti finansinius srautus, nes valstybės narės sukaupia finansinius išteklius Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 3 straipsnio 1 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti arba gauna avansinius mokėjimus to reglamento 4 straipsnyje nurodytoms išlaidoms, prieš tai kai Komisija juos padengia kompensuodama išlaidas, reikia numatyti, kad valstybės narės kauptų tokiam kompensavimui reikalingą informaciją ir Komisijai ją teiktų palaipsniui darydamos išlaidas ir gaudamos įplaukas arba teiktų periodiškai. Todėl reikia atsižvelgti į EŽŪGF ir EŽŪFKP būdingus valdymo aspektus ir organizuoti valstybių narių informacijos pateikimą Komisijai prie kiekvieno fondo valdymo pobūdžio pritaikytu dažnumu, nepažeidžiant valstybėms narėms keliamo reikalavimo Komisijai teikti surinktą informaciją išlaidų kaitai tinkamai prižiūrėti.

(5)

Bendruosiuose mokėjimo agentūrų įpareigojimuose dėl sąskaitų tvarkymo yra nurodyti išsamūs Bendrijos fondams valdyti ir kontroliuoti reikalingi duomenys, kurie kompensuojant išlaidas nėra būtini. Todėl reikia patikslinti, kokią informaciją ir duomenis apie EŽŪGF ir EŽŪKPF finansuotinas išlaidas Komisijai periodiškai teikti būtina.

(6)

Valstybių narių Komisijai teikiama informacija turi pastarajai sudaryti galimybę tiesiogiai ir kuo veiksmingiau panaudoti perduotą informaciją apie EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų tvarkymą bei susijusius mokėjimus. Tam reikia nustatyti, kad visa valstybių narių Komisijai perduodama informacija būtų teikiama elektroniniu arba skaitmeniniu būdu. Tačiau gali būti numatyta, kad duomenų perdavimas kitokiais būdais yra būtinas ir reikia nustatyti, kokiais atvejais toks reikalavimas būtų pagrįstas.

(7)

Reglamento (EB) Nr.1290/2005 8 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje yra numatyta, kad priemonių, susijusių su EŽŪGF ir EŽŪFKP finansuojamomis operacijomis, išlaidų deklaracijos, kurios laikomos mokėjimo paraiškomis, Komisijai turi būti pateikiamos kartu su reikalinga informacija. Siekiant sudaryti galimybę valstybėms narėms ir mokėjimo agentūroms parengti išlaidų deklaracijas pagal suderintą tvarką ir Komisijai atsižvelgti į mokėjimo paraiškas, reikia nustatyti kokiomis sąlygomis tos išlaidos gali būti įtraukiamos į atitinkamus EŽŪGF ir EŽŪFKP biudžetus, kokios taisyklės taikomos įtraukiant išlaidas ir įplaukas į apskaitą, ypač priskirtąsias įplaukas ir atliktinas korekcijas bei praktinį jų deklaravimą.

(8)

1978 m. rugpjūčio 2 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr.1883/78, išdėstančio bendrąsias taisykles dėl intervencijoms skirto Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus finansavimo (2), 4 straipsnyje numatyta, kad finansuotina intervencinės priemonės suma yra nustatoma pagal mokėjimo agentūrų rengiamas metines finansines atskaitomybes. Tame reglamente taip pat nustatytos tokioms atskaitomybėms taikomos taisyklės ir sąlygos. Reglamentu (EB) Nr. 1290/2005 panaikinus Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondą (EŽŪOGF) ir jį pakeitus EŽŪGF, tokių priemonių atveju reikia patikslinti tvarką, pagal kurią jų finansavimas iš EŽŪGF įtraukiamas į mėnesio išlaidų ir mokėjimų deklaracijų sistemą.

(9)

Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 15 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad nuo spalio 1 d. iki spalio 15 d. padarytos išlaidos priskiriamos spalio mėnesį padarytoms išlaidoms, o nuo spalio 16 d. iki spalio 31 d. padarytos išlaidos priskiriamos lapkričio mėnesį padarytoms išlaidoms. Tačiau saugojimo valstybės sandėliuose išlaidų atveju visos spalio mėnesį padarytos išlaidos priskiriamos N + 1 biudžetiniams metams. Todėl reikia nustatyti, kad rugsėjo mėnesį atliktų saugojimo valstybės sandėliuose operacijų išlaidos, finansuotos iš EŽŪGF, į apskaitą būtų įtraukiamose vėliau nei spalio 15 d.

(10)

Taikytini valiutos keitimo kursai turi būti nustatyti priklausomai nuo to, ar valiutos keitimo kurso data žemės ūkį reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta, ar ne. Siekiant, kad euro zonai nepriklausančios valstybės narės į apskaitą įrašydamos gautas įplaukas ir pagalbos gavėjams ne eurais išmokėtas sumas ir mokėjimo agentūros, rengdamos išlaidų deklaracijas, netaikytų skirtingų valiutos keitimo kursų, reikia nustatyti, kad atitinkamos valstybės narės su EŽŪGF susijusių išlaidų deklaracijoms taikytų tą patį valiutos keitimo kursą, kuris taikomas įskaitant įplaukas ir atliekant mokėjimus pagalbos gavėjams. Be to, siekiant supaprastinti išieškojimų pagal kelias operacijas administracinę tvarką, reikėtų nustatyti vienodą tokiems išieškojimams taikomą valiutų keitimo kursą. Tačiau tokia nuostata turėtų būti taikoma tik toms operacijoms, kurios buvo atliktos iki šio reglamento taikymo įsigaliojimo.

(11)

Komisija atlieka mėnesio arba periodinius mokėjimus valstybėms narėms, remdamasi jų pateiktomis išlaidų deklaracijomis. Tačiau ji turi atsižvelgti į mokėjimo agentūros iš Bendrijos biudžeto gautas įplaukas. Todėl reikia nustatyti sąlygas, pagal kurias turi būti atlikta EŽŪGF ir EŽŪFKP išlaidų ir įplaukų tarpusavio užskaita.

(12)

Priėmusi sprendimą dėl mėnesio mokėjimų, Komisija valstybėms narėms skiria finansinius išteklius, reikalingus EŽŪGF ir EŽŪFKP finansuojamoms išlaidoms padengti, laikydamasi praktinių taisyklių ir sąlygų, kurios turi būti nustatytos, remiantis valstybių narių Komisijai pateikta informacija ir Komisijos įdiegtomis kompiuterinėmis sistemomis.

(13)

Jei biudžetinių metų pradžioje biudžetas dar nėra galutinai priimtas, pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr.1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (3) 13 straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą yra numatoma, kad mokėjimus galima atlikti kas mėnesį pagal kiekvieną skyrių, neviršijant vienos dvyliktosios dalies ankstesniais biudžetiniais metais visų numatytų atitinkamame skyriuje asignavimų. Siekiant teisingai paskirstyti esamus asignavimus valstybėms narėms, reikėtų numatyti, kad tokiu atveju mėnesio mokėjimai iš EŽŪGF ir periodiniai mokėjimai iš EŽŪFKP būtų atliekami, laikantis valstybių narių pateiktose išlaidų deklaracijose kiekvienam skyriui nustatyto procentinio dydžio, ir kad nesumokėtas atitinkamo mėnesio likutis būtų perskirstomas Komisijos sprendimais dėl vėlesnių mėnesio ar periodinių mokėjimų.

(14)

Kai, remiantis iš valstybių narių pagal EŽŪGF gautomis išlaidų deklaracijomis, iš anksto paskirtų įsipareigojamųjų asignavimų, kurie leidžiami pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr.1605/2002 150 straipsnio 3 dalį, bendra suma viršija pusę einamųjų biudžetinių metų asignavimų, Komisija šiuos asignavimus privalo sumažinti. Siekiant geresnio valdymo, toks sumažinimas turi būti proporcingai paskirstytas valstybėms narėms, remiantis jų pateiktomis išlaidų deklaracijomis. Siekiant teisingai paskirstyti esamus asignavimus valstybėms narėms, reikėtų numatyti, kad tokiu atveju mėnesio mokėjimai iš EŽŪGF būtų atliekami, laikantis valstybių narių pateiktose išlaidų deklaracijose kiekvienam skyriui nustatyto procentinio dydžio, ir kad nesumokėtas atitinkamo mėnesio likutis būtų perskirstomas Komisijos sprendimais dėl vėlesnių mėnesio mokėjimų.

(15)

Žemės ūkį reglamentuojančiuose Bendrijos teisės aktuose EŽŪGF atveju yra numatytos vėliausios pagalbos lėšų išmokėjimo gavėjams datos, kurių valstybės narės privalo laikytis. Mokėjimai, atlikti pasibaigus tiems terminams, kai mokėjimo vėlavimas yra nepateisinamas, privalo būti laikomi netinkamais ir todėl Komisija jų kompensuoti neturi. Tačiau siekiant, kad finansinės pasekmės būtų proporcingos nustatytam mokėjimo vėlavimui, reikia numatyti, kad Komisija mokėjimo mažinimą atliktų palaipsniui priklausomai nuo nustatyto vėlavimo trukmės. Be to, turi būti numatyta fiksuota vėlavimo trukmė, kad būtų įmanoma sumažinimo netaikyti, kai mokėjimus vėluojama atlikti dėl ginčo procedūros.

(16)

Vykdant Bendros žemės ūkio politikos reformą ir įvedus bendrosios išmokos schemą, norint tinkamai taikyti finansinės drausmės taisykles yra labai svarbu, kad valstybės narės laikytųsi mokėjimų terminų. Todėl reikia parengti specialias taisykles, leisiančias kiek įmanoma išvengti Bendrijų biudžete turimų metinių asignavimų viršijimo.

(17)

Taikydama Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 17 ir 27 straipsnius, Komisija mokėjimus valstybėms narėms gali sumažinti arba sustabdyti, jei valstybės narės nesilaiko nustatytų mokėjimo datų, nepateikia su išlaidomis susijusių duomenų arba minėtame reglamente nurodytos informacijos, reikalingos duomenų nuoseklumui patikrinti. Tokia pati nuostata taikoma ir EŽŪFKP atveju, jei valstybė narė nepateikia duomenų, reikalaujamų pagal 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 (4) dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai ir jo taikymo taisykles, įskaitant programos įvertinimo ataskaitą, praėjus pusei programos laiko. Todėl reikia nustatyti tokių sumažinimų arba sustabdymų vykdymo sąlygas atitinkamai EŽŪGF ir EŽŪFKP išlaidoms.

(18)

Reglamento (EB, Euratomas) Nr.1605/2002 180 straipsnyje nustatyta, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. neigiamos išlaidos bus pakeistos asignuotomis įplaukomis ir priskirtos, atsižvelgiant į jų kilmę, EŽŪGF arba EŽŪFKP asignavimams. Reglamento (EB) Nr.1290/2005 32 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad nustačius pažeidimo ar aplaidumo atvejus mokėjimo agentūrų susigrąžintos sumos į apskaitą įrašomos kaip priskirtosios įplaukos. Nustačius pažeidimus arba finansavimą sumažinus dėl aplinkos apsaugai taikomų sąlygų nesilaikymo, nustatytos sumos priskiriamos įplaukoms, susijusioms su pažeidimais ir aplaidumu, nurodytais Reglamento (EB) Nr.1290/2005 32 straipsnyje, ir turi būti tvarkomos kaip tokios rūšies įplaukos. Todėl atitinkamoms sumoms reikia nustatyti tokias pat kaip ir priskirtųjų įplaukų, gautų tiesiogiai dėl minėtame 32 straipsnyje nustatytų pažeidimų ar aplaidumo, apskaitos taisykles.

(19)

Išlaidos EŽŪFKP pagalbos kaimo plėtros priemonėms, kurias bendrai finansuoja Bendrijų biudžetas ir nacionaliniai biudžetai, yra nustatomos remiantis išsamiomis atskirų priemonių programomis. Todėl tas išlaidas būtina prižiūrėti ir jų apskaitą vesti taip, kad visas operacijas būtų galima susieti su programa ir priemone bei patikrinti, ar padarytos išlaidos atitinka skirtas lėšas. Atsižvelgiant į tai, reikia patikslinti duomenis, į kuriuos mokėjimo agentūros turi atsižvelgti ir numatyti, kad valstybės ir Bendrijos lėšų kilmė apskaitoje būtų nurodyta aiškiai, ir susieti su atliktais mokėjimais, o iš naudos gavėjų išieškotinos ir išieškotos sumos būtų įrašytos ir identifikuotos, jas susiejant su pirminėmis operacijomis.

(20)

Kai EŽŪFKP finansuojamų kaimo plėtros programų mokėjimo arba išieškojimo operacija atliekama ne eurais, o nacionaline valiuta, atitinkamas sumas reikia konvertuoti į eurus. Todėl reikia nustatyti vienodą valiutos keitimo kursą visoms tą mėnesį į apskaitą įtrauktoms operacijoms, kurie turi būti naudojami išlaidų deklaracijose.

(21)

Lėšų, kurios dar tais pačiais kalendoriniais metais turi būti išmokėtos iš EŽŪFKP, poreikio planavimas ir kitų kalendorinių metų finansavimo paraiškų įvertinimas Komisijai yra būtini administruojant biudžetą ir finansus. Kad Komisija galėtų vykdyti savo įsipareigojimus, atitinkama informacija jai turi būti pateikta iš anksto, bet ne rečiau nei du kartus per metus ir ne vėliau nei sausio 31 d. ir liepos 31 d.

(22)

Tam, kad Komisija galėtų patvirtinti kiekvienos kaimo plėtros programos finansavimo planą, numatyti jo galimus patobulinimus ir atlikti reikalingus patikrinimus, jai turi būti pateikti tam tikri duomenys. Tam reikia, kad visos mokėjimo agentūros į bendrą EŽŪFKP kompiuterinę sistemą įvestų reikalingą informaciją, kad Komisija galėtų nustatyti didžiausią iš EŽŪFKP finansuotiną sumą, jos metinį suskirstymą, suskirstymą pagal kryptis ir priemones bei kiekvienai krypčiai taikomą bendro finansavimo lygį. Taip pat reikia nustatyti, kokiu būdu bendros sumos įrašomos į bendrą kompiuterinę sistemą.

(23)

Komisija, taikydama Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 26 straipsnio 6 dalį, privalo nustatyti EŽŪFKP finansuojamų operacijų išlaidų deklaracijų rengimo dažnumą. Atsižvelgiant į EŽŪFKP apskaitai taikomų taisyklių ypatybes, išankstinio finansavimo naudojimą bei priemonių finansavimą pagal kalendorinius metus, reikia nustatyti, kad tos išlaidos būtų deklaruojamos prie šių specifinių sąlygų priderintu dažnumu.

(24)

Paprastai Komisija ir valstybės narės keičiasi informacija bei dokumentais ir valstybės narės Komisijai informaciją teikia elektroniniu arba skaitmeniniu būdu. Siekiant EŽŪGF ir EŽŪFKP atveju pagerinti informacijos mainus ir tai daryti reguliariai, reikia pritaikyti esamas arba įdiegti naujas kompiuterines sistemas. Reikia nustatyti, kad Komisija numatytų šiuos darbus ir apie tai per Žemės ūkio fondus informavusi valstybes nares juos įgyvendintų.

(25)

Dėl teisės aktų ir valdymo poreikių kaitos dažnai reikia pritaikyti šių kompiuterinių sistemų atliekamo informacijos apdorojimo sąlygas bei laikantis Reglamento Nr. 1290/2005 teiktinų dokumentų formą ir turinį. Valstybių narių teiktinų dokumentų formą taip pat reikėtų suvienodinti. Siekiant šių tikslų, supaprastinti procedūras ir sudaryti galimybes atitinkamas kompiuterines sistemas pradėti naudoti iš karto, reikėtų nustatyti dokumentų formos ir turinio pavyzdžius ir numatyti, kad Komisija tuos pavyzdžius pritaikytų ir atnaujintų, prieš tai informavusi Žemės ūkio fondų komitetą.

(26)

Išlaidų, finansuojamų iš EŽŪGF ir EŽŪFKP, administravimas ir teisėtumo kontrolė yra mokėjimo agentūrų kompetencijos sritis. Todėl už duomenų apie finansines operacijas perdavimą arba suvedimą į kompiuterines sistemas ir atnaujinamą turi būti atsakinga mokėjimo agentūra; tai atlikti gali ji pati arba įstaiga, kuriai tokios funkcijos yra patikėtos, arba prireikus, akredituotas koordinavimo organizacijų tarpininkas.

(27)

Kai kuriems Reglamente (EB) Nr.1290/2005 ir jo taikymo taisyklėse numatytiems dokumentams ar procedūroms yra reikalingas įgalioto asmens parašas arba sutikimas viename arba keliuose atitinkamos procedūros etapų. Įdiegtos kompiuterinės dokumentų teikimo sistemos tokiais atvejais turi sudaryti galimybę nedviprasmiškai identifikuoti kiekvieną asmenį ir suteikti pakankamas garantijas, kad dokumentų turinys nebus pakeistas, įskaitant atskirus procedūros etapus. Tas pats principas taip pat turi būti taikomas išlaidų deklaracijoms, metinėms atskaitomybėms ir patikinimo pareiškimams, nurodytiems Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 8 straipsnio 1 dalies c punkto i ir iii papunkčiuose, bei pagal šias procedūras elektroniniu būdu teikiamiems dokumentams.

(28)

Bendrijoje buvo nustatytos dokumentų teikimui elektroniniu ir skaitmeniniu būdu taikomos taisyklės, apibrėžiant dokumentų pateikimo tvarką, jų tinkamumo Komisijai, saugojimo, visapusiškumo ir tinkamumo panaudoti ateityje sąlygas. Kadangi pasidalijamasis Bendrijos biudžeto valdymas EŽŪGF ir EŽŪFKP atveju yra susijęs su Komisijos arba mokėjimo agentūrų parengtais bei gautais dokumentais bei su bendrai žemės ūkio politikai finansuoti įvestomis procedūromis, reikia nustatyti Bendrijos teisės aktų taikymą elektroniniam ir skaitmeniniam dokumentų, pateikiamų remiantis šiuo reglamentu, perdavimui ir nustatyti dokumentų elektroninėse ir skaitmeninėse laikmenose saugojimo terminus.

(29)

Kai kuriais atvejais informaciją pateikti elektroniniu būdu gali būti neįmanoma. Siekiant išspręsti dėl kompiuterinės sistemos gedimo arba ilgalaikio ryšio nebuvimo galinčias iškilti problemas, valstybėms narėms turi būti sudaryta galimybė pateikti dokumentus kitokia forma, kurios sąlygas reikia nustatyti.

(30)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 39 straipsnio 1 dalies d ir e punktus valstybė narė finansinius išteklius, kuriais ji disponuoja 2007 m. sausio 1 d. po to, kai savo noru pagal 2004 m. rugsėjo 22 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1655/2004, nustatančio perėjimo nuo Tarybos reglamento (EB) Nr. 1259/1999 4 straipsnyje nustatytos savanoriškos moduliavimo sistemos prie Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 (5) nustatytos privalomos moduliavimo sistemos, 1 straipsnį ar dėl sankcijų pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1259/1999 nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles (6) 3, 4 ir 5 straipsnius buvo sumažintos ar panaikintos išmokų sumos, turi panaudoti kaimo plėtros priemonėms finansuoti. Jeigu valstybės narės per tam tikrą laiką tų finansinių išteklių nepanaudoja, atitinkamos sumos grąžinamos į EŽŪGF biudžetą. Siekiant nustatyti šių priemonių taikymo sąlygas, reikia apibrėžti mokėjimo agentūrų atitinkamoms sumoms taikytiną apskaitos ir administravimo tvarką bei jų įtraukimą į Komisijos sprendimus dėl mokėjimo.

(31)

Taikant Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 39 straipsnio 1 dalies a punktą, pagrįstais atvejais ir laikydamasi minėtame straipsnyje numatytų sąlygų Komisija Europos Sąjungai iki 2004 m. gegužės 1 d. priklausiusioms valstybėms narėms gali leisti iki 2006 m. gruodžio 31 d. atlikti mokėjimus 2000–2006 m. kaimo plėtros programoms. Tam, kad būtų galima taikyti tokią nukrypti leidžiančią nuostatą, reikia valstybėms narėms nustatyti taikytiną tvarką ir terminus bei įgyvendinimo sąlygas.

(32)

Todėl reikia panaikinti 1996 m. vasario 16 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 296/96 dėl valstybių narių teiktinos informacijos ir mėnesinio Žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus lėšomis finansuojamų išlaidų užsakymo, bei panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 2776/88 (7) ir 2004 m. balandžio 26 d. Komisijos sprendimą C/2004/1723 (8), nustatantį valstybių narių perduodamų dokumentų, siekiant įtraukti EŽŪOGF Garantijų skyriaus finansuojamas išlaidas, formą.

(33)

Šiame reglamente nurodytos priemonės atitinka Žemės ūkio fondų komiteto nuomonę,

a)

ne vėliau kaip trečią savaitės darbo dieną pateikia informaciją apie visas nuo mėnesio pradžios iki prieš tai ėjusios savaitės pabaigos padarytas išlaidas ir gautas priskirtąsias įplaukas;

b)

tuo atveju, kai savaitė prasideda vieno mėnesio pabaigoje, o baigiasi kito mėnesio pradžioje, ne vėliau kaip trečią mėnesio darbo dieną, pateikia informaciją apie bendrą praėjusį mėnesį padarytų išlaidų ir gautų priskirtųjų įplaukų sumą.

a)

ne vėliau kaip trečią mėnesio darbo dieną pateikia informaciją apie bendrą praėjusį mėnesį padarytų išlaidų ir gautų priskirtųjų įplaukų sumą, naudodamos I priede pateikiamą pavyzdį, ir visą informaciją, kuria galima paaiškinti visus didesnius sąmatų, parengtų pagal šio straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktį, ir padarytų išlaidų arba gautų priskirtųjų įplaukų, skirtumus.

b)

ne vėliau kaip 10 mėnesio dieną pateikia Reglamento Nr.1290/2005 15 straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų deklaraciją, kurioje nurodoma bendra praėjusį mėnesį padarytų išlaidų ir gautų priskirtųjų įplaukų suma bei saugojimo valstybės sandėliuose išlaidos, naudodamos šio reglamento II priede pateikiamą pavyzdį. Tačiau apie spalio 1–15 d. laikotarpiu padarytas išlaidas ir gautas priskirtąsias įplaukas turi būti pranešama ne vėliau kaip to paties mėnesio 25 dieną.

Išlaidų deklaracijoje nurodomas išlaidų ir priskirtųjų įplaukų suskirstymas pagal Europos Bendrijų biudžeto nomenklatūros straipsnius, o žemės ūkio išlaidų audito ir priskirtųjų įplaukų skyrių atveju – dar ir suskirstymas pagal biudžeto punktus. Tačiau ypatingomis biudžeto patikrinimo sąlygomis Komisija gali pareikalauti smulkesnio suskirstymo;

c)

ne vėliau kaip 20 mėnesio dieną pateikia dokumentų rinkinį, skirtą praėjusį mėnesį mokėjimo agentūros padarytoms išlaidoms ir gautoms priskirtosioms įplaukoms įtraukti į Bendrijos biudžetą, išskyrus dokumentų rinkinį, skirtą spalio 1–15 d. laikotarpiu padarytoms išlaidoms ir gautoms priskirtosioms įplaukoms įtraukti, kurį pateikia ne vėliau kaip lapkričio 10 d.;

d)

ne vėliau kaip gegužės 20 d. ir lapkričio 10 d. papildant c punkte nurodytą dokumentų rinkinį pateikia pagal Reglamento (EB) Nr. 1259/1999 5 straipsnio 2 dalį ir pagal Reglamento (EB) Nr. 1655/2004 3 straipsnio 1 dalį neišmokėtas ir panaudotos sumas.

a)

(T104, esanti V priede) mokėjimo agentūros parengta ataskaita, kurioje pateikiami pagal Europos Bendrijų biudžeto nomenklatūrą išdėstyti duomenys, suskirstyti pagal išlaidų bei įplaukų rūšį, pagal išsamią valstybėms narėms pateiktą nomenklatūrą, nurodant:

b)

a punkte nurodytų duomenų suvestinė (IV priede pateikta T103) kiekvienai valstybei narei ir visoms jos mokėjimo agentūroms;

c)

ataskaita (III priede pateikta T101) apie galimą pagal 1 dalies b punkto deklaruotų išlaidų ir pagal šios dalies a punktą deklaruotų išlaidų skirtumą, prireikus, pateikiant šio skirtumo pagrindimą;

d)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 884/2006 (9) 10 straipsnyje 2 dalyje nurodytų saugojimo valstybės sandėliuose išlaidų ir įplaukų sąskaitos, pateikiamos lentelėse (Lentelės e.faudit) pagal minėto reglamento III priedą.

e)

lentelės (VI, VII, VII ir XI prieduose pateikiamos nuo T 106 iki T 109), papildančios a ir b punktuose nurodytas lenteles, skirtas gegužės 20 d. ir lapkričio 10 d. pranešimams, nurodytiems 1 dalies d punkte, kuriuose pateikiama sąskaitų padėtis balandžio mėnesio pabaigoje ir biudžetinių metų pabaigoje bei:

—

2 dalies e punkte minimose lentelėse valstybės narės duomenis įrašo ta pačia valiuta, kuri buvo naudojama lėšų neišmokėjimo metams,

—

Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 39 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytų išlaidų ir sumažinimų deklaracijų atveju valstybės narės naudoja nacionalines valiutas.

a)

išlaidos, kurios gali būti apmokamos prieš pradedant taikyti nuostatą, leidžiančią visą arba dalinį jų padengimą iš EŽŪGF, gali būti deklaruotos tik:

b)

priskirtosios įplaukos, kurias valstybė narė yra skolinga Komisijai, pateikiamos mėnesio, kurį baigiasi Bendrijos teisės aktuose nustatytas atitinkamų lėšų mokėjimo terminas, deklaracijoje.

c)

korekcijas, dėl kurių atlikdama sąskaitų patikrinimą ir patvirtinimą bei atitikties patikrinimą Komisija priėmė sprendimą, Komisija tiesiogiai įskaito arba išskaito į (nuo) mėnesio mokėjimų, nurodytų atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 885/2006 (10) 10 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 4 dalyje. Tačiau valstybės narės koregavimus atitinkančias sumas įtraukia į mėnesio, kurį koregavimai atliekami, deklaraciją.

a)

įsiskolintos sumos išmokėjimo naudos gavėjui dieną, jeigu įsiskolinimas mažesnis už kompensuojamas išlaidas;

b)

išlaidų kompensavimo dieną, jeigu tos išlaidos mažesnės arba lygios įsiskolinimui.

a)

rugsėjo mėnesį įvykdytų operacijų vertes ir sumas mokėjimo agentūros į apskaitą įrašo ne vėliau kaip spalio 15 d.

b)

bendros nuvertėjimo, nurodyto Reglamento (EB) Nr. 884/2006 4 straipsnio 1 dalies d punkte, sumos į apskaitą įrašomos jas numatančiuose sprendimuose nustatytą datą.

a)

jeigu terminams pasibaigus padarytos išlaidos sudaro 4 % ar mažiau visų laikantis terminų padarytų išlaidų, avansai nemažinami;

b)

viršijus 4 % ribą, visos tolimesnės pavėluotos išlaidos, yra sumažinamos taip:

a)

jei mokėjimams, atliktiems iki N+1 metų spalio 15 d. nebuvo išnaudota visa 1 dalies a punkte numatyta 4 % dalis, ir jei tos dalies likutis viršija 2 %, ta dalis sumažinama 2 %;

b)

bet kokiu atveju valstybės narės finansavimo reikalavimus atitinka tik mokėjimai, atlikti N+2 ir vėlesniais biudžetiniais metais, neviršijantys viršutinių nacionalinių ribų, numatytų Reglamento (EB) 1782/2003 VIII arba VIIIa prieduose arba metinės sumos, nustatytos laikantis minėto reglamento 143b straipsnio 3 dalies metams, pasibaigusiems prieš biudžetinius metus, kurių metu buvo atliktas mokėjimas, esant reikalui, padidinti sumomis, susijusiomis su išmokomis už pieno produktus ir papildomais mokėjimais, numatytais minėto reglamento 95 ir 96 straipsniuose ir papildoma pagalbos suma, nurodyta minėto reglamento 12 straipsnyje, sumažinti minėto reglamento 10 straipsnyje nurodytu procentiniu dydžiu ir patikslinti pagal minėto reglamento 11 straipsnį, atsižvelgiant į minėto reglamento 12a straipsnį ir Komisijos Reglamento (EB) Nr. 188/2005 (13) 4 straipsnyje nustatytas sumas.

c)

išnaudojus a punkte minėtas normas, šioje dalyje nurodytos išlaidos sumažinamos 100 %.

—

iki kovo 31 d. padarytas išlaidas,

—

iki liepos 31 d. padarytas išlaidas.

a)

į Bendrijos biudžetą mokėtinos sumos, gautos skyrus baudas ar sankcijas, laikantis atskirų žemės ūkio sektorių teisės aktuose numatytų taisyklių;

b)

taikant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 II dalies 1 skyriuje numatytas su sąlygomis susijusias taisykles sumažintos arba neskirtos sumos.

a)

valstybinio finansavimo ir už kiekvieną operaciją Bendrijos išmokėtos sumos;

b)

dėl nustatytų pažeidimų ar aplaidumo iš pagalbos gavėjų išieškotina suma;

c)

nustačius pirminę operaciją susigrąžintos sumos;

a)

išlaidų, padarytų nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d., ne vėliau nei balandžio 30 d.;

b)

išlaidų, padarytų nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d., ne vėliau nei liepos 31 d.;

c)

išlaidų, padarytų nuo liepos 1 d. iki spalio 15 d., ne vėliau nei lapkričio 10 d.;

d)

išlaidų, padarytų nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d., ne vėliau nei sausio 31 d.;

a)

su mokėjimo agentūrų mėnesio sąskaitomis ir metinėmis atskaitomybėmis, išlaidų ir įplaukų deklaracijomis susijusioms finansinėms operacijoms reikalingus duomenis ir šio reglamento 5, 11, 15 ir 17 straipsniuose, Reglamento (EB) Nr. 885/2006 6 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 884/2006 2, 10 ir 11 straipsniuose nurodytai informacijai ir dokumentams teikti reikalingus duomenis;

b)

naudotis bendros svarbos dokumentais, leidžiančiais prižiūrėti sąskaitas, ir susipažinti su mokėjimo agentūros Komisijai teiktina informacija ir dokumentais;

c)

naudotis Bendrijos teisės aktais ir Komisijos gairėmis dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo per Reglamento (EB) Nr.1290/2005 nustatyta tvarka akredituotas ir paskirtas įstaigas bei susipažinti su gairėmis dėl darnaus atitinkamų teisės aktų taikymo.

23.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 171/35

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 3 straipsnio 1 dalies b punkte minimų intervencinių priemonių, skirtų žemės ūkio rinkai reguliuoti, finansavimą užtikrina Bendrija, vadovaudamasi žemės ūkio sektoriaus teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Dėl intervencinių saugojimo valstybės sandėliuose priemonių Reglamento (EEB) Nr. 1883/78 4 straipsnyje numatyta, kad Bendrijos finansavimo suma nustatoma pagal mokėjimo tarnybų ar agentūrų sudarytas metines ataskaitas. Tame reglamente taip pat nustatytos toms ataskaitoms taikomos taisyklės ir sąlygos. Reglamentu (EB) Nr. 1290/2005 įsteigus Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF), kuris pakeitė Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyrių (EŽŪOGF), reikėtų nustatyti atitinkamas taikymo taisykles.

(2)

Intervencinės saugojimo valstybiniuose sandėliuose priemonės gali būti finansuojamos tik tada, jei su jomis susijusias išlaidas padarė valstybių narių paskirtos akredituotos mokėjimo agentūros, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 10 straipsnyje. Tačiau susijusių užduočių, ypač intervencinių priemonių valdymo ar kontrolės (išskyrus pagalbai skirtų sumų mokėjimą), vykdymas gali būti deleguojamas, kaip numatyta minėto reglamento 6 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje. Šias užduotis taip pat turi galėti atlikti kelių mokėjimo agentūrų tarpininkai. Todėl reikėtų numatyti, kad tam tikrų saugojimo valstybės sandėliuose priemonių valdymą mokėjimo agentūros savo atsakomybe patikėtų trečiosioms valstybinėms ar privačioms struktūroms. Todėl reikėtų patikslinti mokėjimo agentūrų atsakomybės dydį šioje srityje, patikslinti jų įsipareigojimus ir apibrėžti, kokiomis sąlygomis bei kokia tvarka konkrečių saugojimo valstybės sandėliuose priemonių valdymą galima patikėti trečiosioms valstybinėms ar privačioms struktūroms. Antruoju atveju taip pat reikėtų užtikrinti, kad atitinkami ūkio subjektai būtinai veiktų pagal sutartis, sudaromas remiantis šiame reglamente nustatomais įsipareigojimais ir bendraisiais principais.

(3)

Išlaidos, susijusios su saugojimo valstybės sandėliuose intervencinėmis priemonėmis, gali būti įvairaus pobūdžio. Todėl atsižvelgiant į kiekvieną operacijų kategoriją reikėtų patikslinti, kokias išlaidas Bendrija gali finansuoti ir ypač kokiomis sąlygomis šios išlaidos gali būti padengiamos, nustatant tinkamumo finansavimui gauti sąlygas ir išlaidų apskaičiavimo taisykles. Visų pirma reikėtų patikslinti, kada šios išlaidos turi būti vertinamos pagal mokėjimo agentūrų nustatytus elementus ar Komisijos apibrėžtas standartines sumas.

(4)

Kad euro zonai nepriklausančios valstybės narės galėtų vienodomis sąlygomis konsoliduoti savo išlaidas bei sąnaudas nacionaline valiuta ir eurais, būtina nustatyti taisykles, pagal kurias su saugojimu valstybiniuose sandėliuose susijusios operacijos būtų įtraukiamos į sąskaitas, ir taikytiną valiutų keitimo kursą.

(5)

Siekiant apibrėžti su saugojimo valstybės sandėliuose išlaidomis susijusio Bendrijos finansavimo dydį, atsižvelgiant į labai įvairų atitinkamų priemonių pobūdį ir į patiriamų išlaidų skirtingumą, reikėtų nustatyti bendrąjį pagrindą remiantis mokėjimo agentūrų ataskaitomis kuriose įvairūs pajamų bei išlaidų punktai buvo atitinkamai kredituoti bei debetuoti.

(6)

Pagal 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 883/2005 (3) nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl mokėjimo agentūrų sąskaitų tvarkymo, išlaidų ir pajamų deklaravimo ir išlaidų kompensavimo pagal EŽŪGF ir EŽŪFKP taikymo taisykles 6 straipsnį, mokėjimo agentūros, norinčios, kad būtų padengtos jų saugojimo valstybės sandėliuose išlaidos, į savo išlaidų deklaracijas privalo įtraukti visas vertes ir sumas, įtrauktas į apskaitą kitą mėnesį po mėnesio, kada buvo atliktos saugojimo valstybės sandėliuose operacijos. Siekiant užtikrinti sėkmingą šios procedūros eigą, reikėtų nustatyti sąlygas, pagal kurias Komisijai perduodama išlaidoms ir sąnaudoms apskaičiuoti reikalinga informacija.

(7)

Intervencinių valstybinių atsargų apskaita turi būti tokia, kad ja remiantis būtų galima nustatyti Bendrijos finansavimo dydį ir sužinoti, kokia yra pagal intervencinį režimą laikomų produktų būklė. Todėl tuo tikslu reikėtų numatyti, kad mokėjimo agentūros atskirai vykdytų laikomų produktų apskaitą ir finansines sąskaitas, įtraukdamos į jas duomenis, reikalingus atsargų stebėsenai ir saugojimo valstybės sandėliuose intervencinių priemonių išlaidų bei pajamų finansavimo valdymui užtikrinti.

(8)

Mokėjimo agentūros savo apskaitoje privalo pateikti su kiekiais, vertėmis ir tam tikrais vidurkiais susijusius elementus. Tačiau, priklausomai nuo tam tikrų aplinkybių, į tam tikras operacijas arba išlaidas gali būti neatsižvelgiama arba į jas turi būti atsižvelgiama taikant specifines sąlygas. Siekiant išvengti skirtingo taikymo ir užtikrinti Bendrijos finansinių interesų apsaugą, reikėtų patikslinti šiuos atvejus, aplinkybes bei apskaitos tvarką.

(9)

Įvairių su saugojimu valstybiniuose sandėliuose intervencinėmis priemonėmis susijusių išlaidų bei pajamų elementų apskaitos data priklauso nuo operacijų pobūdžio ir gali būti nustatyta galiojančiais žemės ūkio sektoriaus teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, reikėtų nustatyti bendrąją taisyklę, pagal kurią minėtų elementų apskaitos data būtų laikoma esminės operacijos, atliktos dėl intervencinės priemonės, data, taip pat apibrėžti ypatingus atvejus, į kuriuos derėtų atsižvelgti.

(10)

Būdamos atsakingos, mokėjimo agentūros turi reguliariai bei periodiškai kontroliuoti pagal intervencinį režimą saugomus produktus. Siekiant užtikrinti, kad visos mokėjimo agentūros vienodai vykdytų šį įsipareigojimą, reikėtų numatyti patikrinimų ir inventorizacijų periodiškumą ir bendruosius principus.

(11)

Su saugojimu valstybiniuose sandėliuose susijusių operacijų vertinimas taip pat priklauso nuo šių operacijų pobūdžio ir gali būti apibrėžiamas galiojančiais žemės ūkio sektorių teisės aktais. Todėl reikėtų nustatyti bendrąją taisyklę, pagal kurią pirkimo ir pardavimo vertė būtų lygi mokėjimų sumai arba už esmines operacijas gautoms ar gautinoms sumoms, taip pat specialias taisykles ar ypatingus atvejus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti.

(12)

Todėl reikėtų nustatyti su saugojimo valstybės sandėliuose intervencinėmis priemonėmis susijusių dokumentų, kuriuos privaloma perduoti Komisijai, formą bei turinį ir valstybių narių vykdomo šių dokumentų perdavimo arba saugojimo sąlygas bei tvarką. Siekiant nuoseklumo su taisyklėmis, nustatytomis kitose srityse, susijusiose su bendrosios žemės ūkio politikos finansavimu, šiame reglamente numatomas informacijos perdavimas ir keitimasis ja turi būti vykdomas pagal reglamento (EB) Nr. 883/2006 18 straipsnyje nurodytas sąlygas ir tvarką.

(13)

Pagal šį reglamentą įgyvendinamos priemonės pakeičia 1988 m. vasario 12 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 411/88 dėl intervencinių supirkimo, saugojimo ir realizavimo priemonių finansinių sąnaudų apskaičiavimo metodikos ir taikytinos palūkanų normos (4), 1989 m. birželio 12 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1643/89, nustatančio standartinio dydžio sumas, skiriamas esminių su viešuoju žemės ūkio produktų saugojimu susijusių operacijų finansavimui (5), 1989 m. rugsėjo 8 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2734/89 dėl veiksnių, į kuriuos turi būti atsižvelgta pagal Reglamento (EEB) Nr. 822/87 37 straipsnio 2 dalį nustatant EŽŪOGF Garantijų skyriaus finansuojamas išlaidas (6), 1990 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3492/90, nustatančio veiksnius, į kuriuos reikia atsižvelgti Žemės ūkio garantijų ir orientavimo fondo Garantijų skyriaus finansuojamų viešojo saugojimo formos intervencinių priemonių metų ataskaitose (7), 1990 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3597/90 dėl intervencinių priemonių, taikomų intervencinėms agentūroms superkant, sandėliuojant ir parduodant žemės ūkio produktus, apskaitos taisyklių (8), 1991 m. sausio 22 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 147/91, apibrėžiančio ir nustatančio viešajame intervenciniame saugojime esančių žemės ūkio produktų leistinus kiekio nuostolius (9), ir 1996 m. lapkričio 8 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2148/96, nustatančio viešųjų intervencinių žemės ūkio produktų atsargų įvertinimo ir kontrolės taisykles (10), nuostatas.

(14)

Todėl Reglamentus (EEB) Nr. 411/88, (EEB) Nr. 1643/89, (EEB) Nr. 2734/89, (EEB) Nr. 3492/90, (EEB) Nr. 3597/90, (EB) Nr. 147/91 ir (EB) Nr. 2148/96 reikėtų panaikinti.

(15)

Šiame reglamente nurodytos priemonės atitinka Žemės ūkio fondų komiteto nuomonę,

a)

patikėti konkrečių saugojimo valstybiniuose sandėliuose priemonių valdymą fiziniams arba juridiniams asmenims, užtikrinantiems intervencinių žemės ūkio produktų saugojimą (toliau – saugotojai). Šiuo atveju privalomas valdymas pagal saugojimo sutartis sudaromas remiantis II priede apibrėžtais įsipareigojimais ir bendraisiais principais.

b)

įgalioti fizinius arba juridinius asmenis atlikti tam tikrus specifinius uždavinius, numatytus sektorių teisės aktuose.

a)

vykdyti kiekvieno produkto, skirto saugojimo valstybiniuose sandėliuose intervencinei priemonei, apskaitą ir teikti finansinę atskaitomybę, atsižvelgiant į operacijas, atliekamas laikotarpiu nuo atitinkamų metų spalio 1 d. iki kitų metų rugsėjo 30 d. (toliau – ataskaitiniai metai),

b)

nuolat atnaujinti saugotojų, su kuriais sudaromos saugojimo viešuosiuose sandėliuose sutartys, sąrašą. Šiame sąraše turi būti pateikiamos nuorodos, pagal kurias galima tiksliai nustatyti saugojimo vietas, sandėlių dydžius, angarų, šaldytuvų arba siloso duobių numerius, planus ir schemas,

c)

pateikti Komisijai tipines saugojimo valstybiniuose sandėliuose sutartis, taisykles, nustatytas produktų perdavimui, laikymui bei išvežimui iš saugotojų sandėlių, ir saugotojų atsakomybę reguliuojančias taisykles;

d)

centralizuotai vykdyti elektroninę saugomų produktų apskaitą ir joje pateikti duomenis apie visas saugojimo sandėlius, produktus, šių produktų kiekius ir savybes, taip pat tikslią kiekvieno produkto masę (prireikus neto ir bruto) bei tūrį;

e)

atlikti visas su intervencinių produktų saugojimu, laikymu, vežimu ir perkėlimu susijusias operacijas pagal Bendrijos ir nacionalinės teisės aktus, nepažeisdamos pirkėjų, kitų mokėjimo agentūrų, kurios atlieka intervenciją arba tam įgaliotųjų asmenų atsakomybės;

f)

ištisus metus vykdyti patikrinimus intervencinių produktų saugojimo vietose. Šie patikrinimai vykdomi nereguliariais intervalais ir be ispėjimo. Tačiau jei nerizikuojama pakenkti kontrolės tikslui, apie numatomą atlikti patikrinimą vietoje galima griežtai laikantis nustatyto minimalaus laikotarpio pranešti iš anksto. Pranešama ne anksčiau kaip prieš 24 valandas, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus;

g)

atlikti metinę inventorizaciją 8 straipsnyje numatytomis sąlygomis.

a)

tinkamą Bendrijos intervencinėms priemonėms skirtų produktų saugojimą. Bent kartą per metus jos įsitikina, kad saugomų produktų kokybė yra gera,

b)

intervencinių atsargų saugumą.

a)

apie atvejus, kai pratęsus produkto saugojimo laiką gali kilti pavojus jo kokybei,

b)

apie produkto kiekio nuostolius arba dėl stichinių nelaimių pablogėjusią jo kokybę.

a)

dėl a punkte numatytų situacijų – laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1784/2003 (12) 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros arba, atskirais atvejais, kitų bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentų atitinkamuose straipsniuose numatytų procedūrų;

b)

dėl b punkte numatytų situacijų – laikantis Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.

a)

Komisijai paprašius, 7 dalyje išvardytus dokumentus bei informaciją ir papildomas nacionalines administracines nuostatas, priimtas dėl intervencinių priemonių taikymo ir valdymo;

b)

su saugojimu valstybiniuose sandėliuose susijusią informaciją pagal šio reglamento III priede pateikiamus pavyzdžius tokiais laiko intervalais, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 883/2206 4 straipsnio 1 dalyje.

a)

finansines išlaidas, valstybių narių patirtas perkant produktus, pagal IV priede nustatytas apskaičiavimo taisykles;

b)

V priede minimas išlaidas esminėms operacijoms, patirtas perkant, parduodant arba kitaip perleidžiant produktus (atvežant, laikant ir išvežant produktus, skirtus saugojimui valstybiniuose sandėliuose), remiantis Bendrijos vienodomis standartinėmis sumomis, apskaičiuojamomis pagal VI priede nustatytas taisykles;

c)

išlaidas esminėms operacijoms, kurios nebūtinai yra susijusios su produktų pirkimu, pardavimu arba kitokiu perleidimu, vadovaujantis standartinio ar nestandartinio dydžio sumomis pagal Komisijos patvirtintas žemės ūkio sektorių teisės aktų nuostatas dėl šių produktų ir VII priedu;

d)

saugomų produktų nuvertėjimo sumas pagal VIII priede nustatytas apskaičiavimo taisykles;

e)

skirtumus (pelną ir nuostolius) tarp produktų apskaitinės vertės ir realizavimo vertės arba dėl kitų veiksnių atsiradusius skirtumus.

a)

produktų kiekiai, nustatomi produktus priskiriant saugojimui ir iš jo išbraukiant, įskaitant fizinį vežimą ar be jo;

b)

kiekiai, naudojami pagal Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3730/87 (14) nustatytą nemokamo tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims režimą ir įtraukiami į apskaitą pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3149/92 (15) 5 straipsnio nuostatas, išskiriant kiekius, perkeliamus į kitą valstybę narę;

c)

mėginiams imti naudojami kiekiai, išskiriant pirkėjų paimtus mėginius;

d)

kiekiai, kurių nebeįmanoma supakuoti po apžiūros, atliktos vykdant metinę inventorizaciją arba kontrolę perėmus produktus intervenciniam saugojimui ir kurie parduodami abipusio susitarimo pagrindu;

e)

trūkstami kiekiai dėl nustatytų arba nenustatytų priežasčių, įskaitant kiekius, atitinkančius leistinus nuokrypius;

f)

pablogėjusios kokybės produktų kiekiai,

g)

kiekių perviršiai,

h)

trūkstami leistinus nuokrypius viršijantys kiekiai,

i)

atvežti saugoti kiekiai, įvertinti kaip neatitinkantys nustatytų sąlygų, todėl nepriimti saugoti;

j)

produktų grynieji kiekiai, kurie saugomi sandėliuose kiekvieno mėnesio arba ataskaitinių metų pabaigoje, ir kurie perkeliami į kito mėnesio arba kitų ataskaitinių metų apskaitą.

a)

Šio straipsnio 1 dalies a punkte minėtų kiekių vertė, atskiriant pirkto ir parduoto kiekio vertes;

b)

kiekio, naudojamo ar į kurį atsižvelgiama pagal nemokamo tiekimo režimą, numatytą šio straipsnio 1 dalies b punkte, apskaitinė vertė;

c)

4 straipsnio 1 dalies a punkte minėtos finansinės išlaidos,

d)

su 4 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose minėtomis esminėmis operacijomis susijusios išlaidos,

e)

dėl 4 straipsnio 1 dalies d punkte minėto nuvertėjimo susidariusios sumos,

f)

iš pardavėjų, pirkėjų ir saugotojų surinktos arba susigrąžintos sumos, išskyrus 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas sumas;

g)

suma, atsiradusi po abipusio susitarimo pagrindu atliktų pardavimų po atliktos metinės inventorizacijos arba po perėmus produktus intervenciniam saugojimui atliktos kontrolės;

h)

patirti nuostoliai ir gautas pelnas išvežus produktus, atsižvelgiant į šios dalies e punkte minėtą nuvertėjimą,

i)

kiti debito ir kredito elementai, visų pirma atitinkantys kiekį, nurodytą šio straipsnio 1 dalies c–g punktuose;

j)

vidutinė apskaitinė vertė (atitinkamai už produkto toną arba hektolitrą).

a)

kai nustatoma, kad sumažėjo produktų kiekis arba pablogėjo jų kokybė, laikantis X ir XII prieduose pateiktų taisyklių, šių produktų išvežimo išlaidos į apskaitą įtraukiamos tik tada, kai yra susijusios su tikrais parduotais ir iš saugojimo vietos išvežtais kiekiais;

b)

laikoma, kad kiekiai, prarasti pervežimo iš vienos valstybės narės į kitą metu, nėra patekę į saugojimo vietą paskirties valstybėje narėje, todėl standartinės įvežimo išlaidos jiems netaikomos;

c)

kai produktas yra vežamas ar perkeliamas, šiuo tikslu nustatytos standartinės įvežimo ir išvežimo išlaidos įrašomos į sąskaitas, jei pagal Bendrijos taisykles jos nėra laikomos vežimo išlaidų sudėtine dalimi;

d)

jei Bendrijos teisės aktuose nėra numatyta specialių nuostatų, į EŽŪGF sąskaitas neįtraukiamos sumos iš pablogėjusios kokybės produktų pardavimo ir kitos galimos sumos, gautos vykdant šią veiklą;

e)

susidarę kiekių perviršiai į apskaitą įtraukiami su minuso ženklu prie trūkstamų sandėliuose laikomų ir pervežamų atsargų kiekių,. Šie kiekiai priskaičiuojami prie kiekių, viršijančių leistiną nuokrypį;

f)

mėginiai, paimti ne pirkėjų, įtraukiami į apskaitą pagal XII priedo 2.a punkto nuostatas.

a)

data, kai įsigalioja Komisijos reglamento (EB) Nr. 1262/2001 (16) 9 straipsnio 2 dalyje numatyta saugojimo sutartis baltojo ir žaliavinio cukraus kiekiams, perimamiems pagal saugojimo sutartį, siūlytojo ir mokėjimo agentūros sudarytą prieš perkeliant atsargas;

b)

sumų gavimo diena – pagal 5 straipsnio 2 dalies f ir g punktus gautoms ir išieškotoms sumoms,

c)

su esminėmis operacijomis susijusių išlaidų tikrojo apmokėjimo data – kai šioms išlaidoms netaikomos standartinės sumos.

a)

data, kai pagal reglamentą dėl atitinkamo produkto bendro žemės ūkio rinkos organizavimo mokėjimo agentūra perima produktus savo atsakomybėn – kiekiams, kurie priskiriami saugojimui valstybiniuose sandėliuose nekeičiant jų saugojimo vietos,

b)

faktų konstatavimo data – trūkstamiems arba pablogėjusios kokybės ir pertekliniams kiekiams,

c)

saugomų produktų tikrojo išvežimo diena – kai abipusio susitarimo pagrindu parduodami atsargose likę produktai, kurių nebeįmanoma supakuoti po apžiūros, atliktos vykdant metinę inventorizaciją arba kontrolę perėmus produktus intervenciniam saugojimui,

d)

ataskaitinių metų pabaiga – galimiems leistiną nuokrypį viršijantiems nuostoliams.

a)

IX priede – distiliacijos produktams (įvairiam alkoholiui),

b)

X priede – trūkstamiems kiekiams,

c)

XII priede – pablogėjusios kokybės arba sunaikintiems produktams,

d)

XIII priede – saugoti atvežtiems produktams, kuriuos buvo atsisakyta įtraukti į atsargas.

a)

naujausias prieš prasidedant 2007 ataskaitiniams metams Europos centrinio banko nustatytas keitimo kursas į nacionalinę valiutą paversti:

b)

naujausias prieš 2007 ataskaitinių metų kiekvieno ketvirčio pirmąją dieną, pradedant 2006 m. spalio 1 d., Europos centrinio banko nustatytas keitimo kursas į nacionalinę valiutą paversti:

c)

naujausias prieš prasidedant 2008 ataskaitiniams metams Europos centrinio banko nustatytas keitimo kursas į eurus paversti produktų grynojo kiekio, kuris bus perkeliamas iš 2007 ataskaitinių metų į 2008 ataskaitinius metus, vertę, atimant antrąjį nuvertėjimą 2007 ataskaitinių metų pabaigoje.