ISSN 1725-5120 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 255 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
48 tomas |
|
|
Aktai, priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties VI antraštine dalimi |
|
|
* |
|
|
Klaidų ištaisymas |
|
|
* |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
I Aktai, kuriuos skelbti privaloma
30.9.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 255/1 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1552/2005
2005 m. rugsėjo 7 d.
dėl su profesiniu mokymu įmonėse susijusios statistikos
(tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 285 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (1),
kadangi:
(1) |
2000 m. kovo 23 ir 24 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime Lisabonoje Europos Sąjunga nustatė strateginį tikslą – tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis paremta ekonomika pasaulyje, galinčia nuolatos ekonomiškai augti, kuriant daugiau ir geresnių darbo vietų bei siekiant didesnės socialinės sanglaudos. |
(2) |
Siekiant įgyvendinti įsipareigojimą tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis paremta ekonomika pasaulyje, piliečių užimtumas, prisitaikymo galimybės ir mobilumas yra nepaprastai svarbūs Sąjungai. |
(3) |
Visą gyvenimą trunkantis mokymasis yra svarbiausias faktorius ugdant ir skatinant kvalifikuotą, profesiniu požiūriu pasirengusią ir mokančią prisitaikyti darbo jėgą. |
(4) |
2003 m. gegužės 5 d. Tarybos išvadose dėl Europos švietimo ir profesinio mokymo vidurkio rodiklių (Gairės) (2) buvo patvirtinta ši gairė dėl visą gyvenimą trunkančio mokymosi: „Todėl iki 2010 m. dalyvavimo visą gyvenimą trunkančiame mokymesi Europos Sąjungos vidurkis turėtų būti mažiausiai 12,5 % suaugusių darbingo amžiaus gyventojų (amžiaus grupė nuo 25 iki 64 metų)“. |
(5) |
Lisabonos Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad visą gyvenimą trunkantis mokymasis yra pagrindinė Europos socialinio modelio sudedamoji dalis. |
(6) |
2003 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimu 2003/578/EB dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3) patvirtintoje naujoje Europos užimtumo strategijoje siekiama labiau prisidėti prie Lisabonos strategijos bei įgyvendinti nuoseklias ir visapusiškas visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijas. |
(7) |
Taikant šį reglamentą reikėtų atsižvelgti į „palankių sąlygų darbo rinkoje neturinčių žmonių“ sąvoką, pateiktą valstybių narių užimtumo politikos gairėse. |
(8) |
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti mokymui darbo vietoje ir darbo metu, kaip dviems esminiams visą gyvenimą trunkančio mokymosi aspektams. |
(9) |
Palyginama statistinė informacija Bendrijos lygiu, apie profesinį mokymą įmonėse, yra labai svarbi plėtojant visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijas bei stebint jų įgyvendinimo pažangą. |
(10) |
Konkrečios Bendrijos statistikos rengimas reglamentuojamas 1997 m. vasario 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos (4)nustatytomis taisyklėmis. |
(11) |
Konfidencialių statistinių duomenų perdavimas reglamentuojamas Reglamente (EB) Nr. 322/97 ir 1990 m. birželio 11 d. Tarybos reglamente (Euratomas, EEB) Nr. 1588/90 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai (5) nustatytomis taisyklėmis. |
(12) |
2002 m. gegužės 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 831/2002, įgyvendinantis, dėl teisės naudotis konfidencialiais duomenimis mokslo reikmėms, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos (6), nustatė teisės naudotis Bendrijos institucijai pateiktais konfidencialiais duomenimis suteikimo sąlygas. |
(13) |
Kadangi šio reglamento tikslo – sukurti bendrų statistikos standartų, leidžiančių parengti suderintus duomenis dėl profesinio mokymo įmonėse, – valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. |
(14) |
Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7). Šiose priemonėse turėtų būti atsižvelgiama į valstybėse narėse turimus pajėgumus rinkti ir apdoroti duomenis. |
(15) |
Pagal 1989 m. birželio 19 d. Tarybos sprendimo 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiančio Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (8), 3 straipsnį buvo pasikonsultuota su Statistikos programų komitetu, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Dalykas
Šis reglamentas sukuria Bendrijos statistikos apie profesinį mokymą įmonėse rengimo bendrą sistemą.
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šiame reglamente naudojami tokie sąvokų apibrėžimai:
1. |
„Įmonė“ – tai įmonė, kaip apibrėžta 1993 m. kovo 15 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 696/93 dėl statistinių vienetų gamybos sistemai stebėti ir analizuoti Bendrijoje (9). |
2. |
„NACE 1.1 red.“ – bendroji Europos Bendrijos ekonominės veiklos rūšių statistinė klasifikacija, kaip nustatyta 1990 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3037/90 dėl statistinio Europos Bendrijos ekonominės veiklos klasifikatoriaus (10). |
3 straipsnis
Rinktini duomenys
1. Valstybės narės renka informaciją, siekdamos parengti Bendrijos statistiką, skirtą analizuoti tęstinį profesinį mokymą įmonėse šiose srityse:
a) |
įmonių mokymo politika ir mokymo strategijos plėtojant jų darbo jėgos gebėjimus; |
b) |
tęstinio profesinio mokymo įmonėse valdymas, organizavimas ir formos; |
c) |
socialinių partnerių vaidmuo užtikrinant tęstinio profesinio mokymo darbo vietoje visus aspektus; |
d) |
galimybė dalyvauti tęstiniame profesiniame mokyme, jo aprėptis ir turinys, pirmiausia atsižvelgiant į ekonominę veiklą ir įmonės dydį; |
e) |
konkrečios įmonių tęstinio profesinio mokymo priemonės, siekiant pagerinti jų darbo jėgos IT įgūdžius; |
f) |
mažų ir vidutinių įmonių darbuotojų galimybės dalyvauti tęstiniame profesiniame mokyme ir įgyti naujų įgūdžių bei mažų ir vidutinių įmonių konkretūs mokymo poreikiai; |
g) |
viešųjų priemonių įtaka tęstiniam profesiniam mokymui įmonėse; |
h) |
visų darbuotojų lygios galimybės dalyvauti tęstiniame profesiniame mokyme įmonėse visų pirma lyčių lygybės ir tam tikrų amžiaus kategorijų požiūriu; |
i) |
konkrečios tęstinio profesinio mokymo priemonės, skirtos palankių sąlygų darbo rinkoje neturintiems žmonėms; |
j) |
tęstinio profesinio mokymo priemonės, susijusios su įvairiomis darbo sutarčių rūšimis; |
k) |
tęstinio profesinio mokymo išlaidos: finansavimo lygmenys ir ištekliai, paskatos dalyvauti tęstiniame profesiniame mokyme ir |
l) |
įmonėse taikomos tęstinio profesinio mokymo vertinimo ir stebėjimo procedūros. |
2. Valstybės narės renka šiuos specifinius duomenis apie pirminį profesinį mokymą įmonėse:
a) |
apie pirminio profesinio mokymo dalyvius ir |
b) |
apie visas išlaidas, susijusias su pirminiu profesiniu mokymu. |
4 straipsnis
Statistinių duomenų aprėptis
Profesinio mokymo įmonėse statistika aprėpia bent jau visas NACE 1.1 red. C–K ir O skirsniuose apibrėžtas ekonominės veiklos rūšis.
5 straipsnis
Statistiniai vienetai
1. Įmonė, vykdanti vieną iš 4 straipsnyje minėtų ekonominių veiklų ir turinti 10 ar daugiau darbuotojų, renkant duomenis laikoma statistiniu vienetu.
2. Atsižvelgdamos į specifinį nacionalinį įmonių dydžio pasiskirstymą ir politikos poreikių raidą, valstybės narės savo teritorijoje gali naudoti platesnį statistinio vieneto apibrėžimą. Komisija 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka taip pat gali nuspręsti naudoti platesnį apibrėžimą, jei tai gerokai padidintų tyrimų rezultatų atitinkamose valstybėse narėse reprezentatyvumą ir kokybę.
6 straipsnis
Duomenų šaltiniai
1. Valstybės narės gauna reikiamus duomenis atlikdamos tyrimą įmonėse arba kartu su tyrimu įmonėse naudodamos kitus šaltinius, taikydamos naštos respondentams mažinimo ir administravimo supaprastinimo principus.
2. Valstybės narės nustato būdus, kaip įmonės teikia duomenis.
3. Kai atliekamas tyrimas, įmonės raginamos per nustatytus terminus pateikti teisingus ir išsamius duomenis.
4. Siekiant papildyti renkamus duomenis galima naudotis kitais šaltiniais, įskaitant administracinius duomenis, jeigu šie šaltiniai yra tinkami svarbos ir savalaikiškumo požiūriu.
7 straipsnis
Tyrimo ypatumai
1. Šis tyrimas yra atrankinis.
2. Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad duomenys, kuriuos jos pateikia, atspindėtų statistinių vienetų gyventojų struktūrą. Tyrimas atliekamas tokiu būdu, kad rezultatus būtų galima suskirstyti Bendrijos lygiu bent į tokias kategorijas:
a) |
ekonominės veiklos rūšys pagal NACE 1.1 red. ir |
b) |
įmonių dydis. |
3. Imties ir tikslumo reikalavimai, šiuos reikalavimus atitinkantys imties dydžiai, NACE 1.1 red. ir dydžių kategorijų, į kurias galima suskirstyti rezultatus, išsamus aprašymas nustatomi 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
8 straipsnis
Tyrimo modelis
1. Siekiant sumažinti naštą respondentams, tyrimo modelis leidžia duomenų rinkimą pritaikyti:
a) |
įmonėms, kurios vykdo mokymą ir kurios jo nevykdo ir |
b) |
įvairioms profesinio mokymo formoms. |
2. Konkretūs renkami duomenys, susiję su įmonėmis, kurios vykdo profesinį mokymą ir kurios jo nevykdo bei su įvairiomis profesinio mokymo formomis, nustatomi 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
9 straipsnis
Kokybės kontrolė ir ataskaitos
1. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti jų pateikiamų duomenų kokybę.
2. Ne vėliau kaip per 21 mėnesį nuo kiekvieno 10 straipsnyje nurodyto ataskaitinio laikotarpio pabaigos valstybės narės pateikia Komisijai (Eurostatui) kokybės ataskaitą, kurioje pateikiama visa tuo tikslu prašoma informacija ir jai reikalingi duomenys siekiant įvertinti pateiktų duomenų kokybę. Ataskaitoje nurodomi galimi metodinių reikalavimų pažeidimai.
3. Komisija (Eurostatas) 2 dalyje minimų ataskaitų pagrindu įvertina pateiktų duomenų kokybę, ypatingą dėmesį skirdama valstybių narių duomenų palyginamumui.
4. Renkamų ir pateikiamų duomenų, skirtų Bendrijos statistikai apie profesinį mokymą įmonėse, kokybės reikalavimai, 2 dalyje nurodytų kokybės ataskaitų struktūra bei visos priemonės, būtinos duomenų kokybei įvertinti ar pagerinti, nustatomos 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
10 straipsnis
Ataskaitinis laikotarpis ir periodiškumas
1. Duomenų rinkimui skirtas ataskaitinis laikotarpis yra vieneri kalendoriniai metai.
2. 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija nustato pirmuosius ataskaitinius metus, kurių duomenys turi būti surinkti.
3. Valstybės narės renka duomenis kas penkeri metai.
11 straipsnis
Duomenų perdavimas
1. Valstybės narės ir Komisija pagal jų atitinkamas kompetencijos sritis sudaro sąlygas, kurios skatintų elektroninį duomenų rinkimą, elektroninį duomenų perdavimą ir automatizuotą jų tvarkymą.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai (Eurostatui) individualius duomenis apie įmones, laikydamosi galiojančių Bendrijos nuostatų dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo, kaip nustatyta Reglamentuose (EB) Nr. 322/97 ir (Euratomas, EEB) Nr. 1588/90. Valstybės narės užtikrina, kad pateikti duomenys neleistų tiesiogiai identifikuoti statistinių vienetų.
3. Valstybės narės duomenis pateikia elektroniniu būdu, laikydamosi tinkamo techninio formato ir keitimosi standarto, kurie nustatomi 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
4. Valstybės narės pateikia išsamius ir teisingus duomenis ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo kiekvienų ataskaitinių metų pabaigos.
12 straipsnis
Pranešimas apie įgyvendinimą
1. Iki 2010 m. spalio 20 d. ir pasikonsultavusi su Statistikos programų komitetu, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie šio reglamento įgyvendinimą. Šiame pranešime visų pirma:
a) |
įvertinama Bendrijos, valstybių narių ir statistinių duomenų naudotojų gauta nauda, palyginus su našta respondentams, ir |
b) |
nustatomos sritys, kurias atsižvelgiant į gautus rezultatus reikėtų tobulinti bei keisti. |
2. Po pranešimo Komisija gali pasiūlyti priemones šio reglamento įgyvendinimui pagerinti.
13 straipsnis
Įgyvendinimo priemonės
Priemonės, reikalingos įgyvendinti šį reglamentą, įskaitant priemones, padedančias atsižvelgti į ekonomikos bei technikos raidą duomenų rinkimo, perdavimo ir tvarkymo srityse, priimamos 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
14 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda Statistikos programų komitetas.
2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.
15 straipsnis
Finansavimas
1. Pirmiesiems ataskaitiniams metams, kuriems rengiami šiame reglamente numatyti statistiniai duomenys, Komisija suteikia valstybėms narėms finansinę paramą, kad padėtų padengti jų patirtas duomenų rinkimo, tvarkymo ir perdavimo išlaidas.
2. Finansinės paramos dydis nustatomas per atitinkamą metinę biudžeto sudarymo procedūrą. Biudžeto valdymo institucija nustato galimus skirti asignavimus.
3. Įgyvendindama šį reglamentą Komisija gali kreiptis į ekspertus ir techninės pagalbos organizacijas, kurių veikla gali būti finansuojama iš bendros šiam reglamentui numatytos finansinės struktūros. Komisija gali organizuoti ekspertų seminarus, kolokviumus ar kitokius susitikimus, galinčius padėti įgyvendinti šį reglamentą ir vykdyti atitinkamus informavimo, paskelbimo ir platinimo veiksmus.
16 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre, 2005 m. rugsėjo 7 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
J. BORRELL FONTELLES
Tarybos vardu
Pirmininkas
C. CLARKE
(1) 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2005 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimas.
(3) OL L 197, 2003 8 5, p. 13.
(4) OL L 52, 1997 2 22, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
(5) OL L 151, 1990 6 15, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
(6) OL L 133, 2002 5 18, p. 7.
(7) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(8) OL L 181, 1989 6 28, p. 47.
(9) OL L 76, 1993 3 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
(10) OL L 293, 1990 10 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
30.9.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 255/6 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1553/2005
2005 m. rugsėjo 7 d.
iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES-SPGS)
(tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 285 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (1),
kadangi:
(1) |
2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES-SPGS) (2) sukuria bendrą sistemingo Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas rinkimo programą, apimančią palyginamą ir savalaikę skerspjūvio bei išilginio pjūvio informaciją apie pajamas, skurdo bei socialinės atskirties lygį ir sudėtį nacionaliniu ir Europos Sąjungos mastais. |
(2) |
2004 m. gegužės 1 d. naujoms valstybėms narėms įstojus į Europos Sąjungą, Reglamento (EB) Nr. 1177/2003 II priedas turi būti išplėstas, kadangi jame nurodomi pagal ES-SPGS programą reikalaujami mažiausi efektyvieji imčių dydžiai kiekvienai valstybei narei. |
(3) |
Be to, paaiškėjo, kad daugumai naujųjų valstybių narių ir keletui esamų valstybių narių reikėtų skirti daugiau laiko jų sistemų pritaikymui prie suderintų metodų ir sąvokų, naudojamų Bendrijos statistinių duomenų kaupimui. |
(4) |
Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1177/2003, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 1177/2003 iš dalies keičiamas taip:
(1) |
4 straipsnio 2 dalis pakeičiama ir išdėstoma taip: 2. „Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, Čekija, Vokietija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Slovėnija, Slovakija ir Jungtinė Karalystė metinius skerspjūvio ir išilginio pjūvio duomenis gali pradėti rinkti 2005 metais. Šis leidimas suteikiamas tik tuo atveju, jei šios valstybės narės pateikia palyginamus 2004 metų duomenis bendriems Europos Sąjungos skerspjūvio rodikliams, kuriuos Taryba priėmė iki 2003 m. sausio 1 d. atviro koordinavimo metodo kontekste ir kuriuos galima išvesti remiantis ES-SPGS priemone.“ |
(2) |
13 straipsnyje pridedamos šios dalys: 4. „Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, Estijai suteikiamas Bendrijos finansinis indėlis su duomenų rinkimu susijusiems darbams keturiems duomenų rinkimo metams, pradedant 2005 m.. 5. 2007 m. finansavimas dar turės būti užtikrintas būsima Bendrijos programa.“ |
(3) |
II priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu. |
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre, 2005 m. rugsėjo 7 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
J. BORRELL FONTELLES
Tarybos vardu
Pirmininkas
C. CLARKE
(1) 2005 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2005 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas.
PRIEDAS
„II PRIEDAS
MAŽIAUSI EFEKTYVIEJI IMČIŲ DYDŽIAI
|
Namų ūkiai |
Apklaustini asmenys nuo 16 metų amžiaus |
||
Skerspjūvio |
Išilginio pjūvio |
Skerspjūvio |
Išilginio pjūvio |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
|
ES valstybės narės |
||||
Belgija |
4 750 |
3 500 |
8 750 |
6 500 |
Čekija |
4 750 |
3 500 |
10 000 |
7 500 |
Danija |
4 250 |
3 250 |
7 250 |
5 500 |
Vokietija |
8 250 |
6 000 |
14 500 |
10 500 |
Estija |
3 500 |
2 750 |
7 750 |
5 750 |
Graikija |
4 750 |
3 500 |
10 000 |
7 250 |
Ispanija |
6 500 |
5 000 |
16 000 |
12 250 |
Prancūzija |
7 250 |
5 500 |
13 500 |
10 250 |
Airija |
3 750 |
2 750 |
8 000 |
6 000 |
Italija |
7 250 |
5 500 |
15 500 |
11 750 |
Kipras |
3 250 |
2 500 |
7 500 |
5 500 |
Latvija |
3 750 |
2 750 |
7 650 |
5 600 |
Lietuva |
4 000 |
3 000 |
9 000 |
6 750 |
Liuksemburgas |
3 250 |
2 500 |
6 500 |
5 000 |
Vengrija |
4 750 |
3 500 |
10 250 |
7 750 |
Malta |
3 000 |
2 250 |
7 000 |
5 250 |
Nyderlandai |
5 000 |
3 750 |
8 750 |
6 500 |
Austrija |
4 500 |
3 250 |
8 750 |
6 250 |
Lenkija |
6 000 |
4 500 |
15 000 |
11 250 |
Portugalija |
4 500 |
3 250 |
10 500 |
7 500 |
Slovėnija |
3 750 |
2 750 |
9 000 |
6 750 |
Slovakija |
4 250 |
3 250 |
11 000 |
8 250 |
Suomija |
4 000 |
3 000 |
6 750 |
5 000 |
Švedija |
4 500 |
3 500 |
7 500 |
5 750 |
Jungtinė Karalystė |
7 500 |
5 750 |
13 750 |
10 500 |
ES valstybės narės iš viso |
121 000 |
90 750 |
250 150 |
186 850 |
Islandija |
2 250 |
1 700 |
3 750 |
2 800 |
Norvegija |
3 750 |
2 750 |
6 250 |
4 650 |
Iš viso su Islandija ir Norvegija |
127 000 |
95 200 |
260 150 |
194 300 |
Pastaba: Turimas omenyje efektyvusis imties dydis, kuris yra reikalaujamas dydis, jei tyrimas būtų paremtas paprastąja atsitiktine imčių atranka (imties plano efektas „skurdo rizikos lygio“ kintamojo atžvilgiu = 1,0). Faktiški imčių dydžiai turės būti padidinti, kad imties plano efektas viršytų 1,0 ir kad būtų kompensuojamas visų rūšių atsisakymas dalyvauti tyrime. Be to, imties dydis reiškia namų ūkių, apie kuriuos ir kurių narius surinkta visa arba beveik visa reikalinga informacija, skaičių.“ |
30.9.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 255/9 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1554/2005/EB
2005 m. rugsėjo 7 d.
iš dalies keičiantis Tarybos sprendimą 2001/51/EB, patvirtinantį programą, susijusią su Bendrijos pagrindų strategija dėl lyčių lygybės, bei Sprendimą Nr. 848/2004/EB, nustatantį Bendrijos veiksmų programą skatinti vyrų ir moterų lygybės srityje Europos lygmeniu aktyvioms organizacijoms
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 13 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (1),
kadangi:
(1) |
Sprendimu 2001/51/EB (2) Taryba patvirtino programą, susijusią su Bendrijos pagrindų strategija dėl lyčių lygybės siekiant pagerinti su lyčių lygybe susijusių klausimų supratimą, skatinti ir skleisti lyčių lygybę pabrėžiančias vertybes ir praktiką bei didinti veikiančių asmenų pajėgumus efektyviai skatinti lyčių lygybę. |
(2) |
Sprendimu Nr. 848/2004/EB (3) Europos Parlamentas ir Taryba nustatė Bendrijos veiksmų programą skatinti vyrų ir moterų lygybės srityje Europos lygmeniu aktyvioms organizacijoms, taip siekdami paremti tokių organizacijų, kurių vykdomos darbo programos arba specialios priemonės tarnauja Europos interesui vyrų ir moterų lygybės srityje arba kurios siekia tikslų, esančių šios Europos Sąjungos politikos srities dalimi, veiklą. |
(3) |
Abi programos baigiasi 2005 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į Sutarties 13 straipsnyje įtvirtintus tikslus, labai svarbu užtikrinti Bendrijos lyčių lygybės skatinimo politikos tęstinumą. |
(4) |
Būtina pratęsti programas vienerių metų pereinamajam laikotarpiui, kol bus patvirtinta daugiametė pagrindų programą dėl veiksmų užimtumo ir socialinių reikalų srityje finansavimo 2007–2013 m. laikotarpiu, įskaitant lyčių lygybės kryptį. |
(5) |
Sprendimas 2001/51/EB buvo grindžiamas Sutarties 13 straipsniu. Tačiau po Nicos sutartimi padarytų pakeitimų 13 straipsnio 2 dalyje numatomas specialus Bendrijos skatinamųjų priemonių, skirtų prisidėti prie kovos su diskriminacija, teisinis pagrindas. Todėl Sprendimo 2001/51/EB pakeitimą reikia grįsti 13 straipsnio 2 dalimi, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Sprendimas 2001/51/EB iš dalies keičiamas taip:
1) |
1 straipsnyje data „2005 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2006 m. gruodžio 31 d.“; |
2) |
11 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: 1. „Finansinės sumos programai įgyvendinti 2001–2006 m. dydis yra 61,5 milijonų EUR.“ |
2 straipsnis
Sprendimas Nr. 848/2004/EB iš dalies keičiamas taip:
1) |
1 straipsnio 3 dalyje data „2005 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2006 m. gruodžio 31 d.“; |
2) |
6 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: 1. „Finansinė struktūra programai įgyvendinti 2004–2006 m. yra 3,3 milijonų EUR.“ |
3 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
4 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Strasbūre, 2005 m. rugsėjo 7 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
J. BORRELL FONTELLES
Tarybos vardu
Pirmininkas
C. CLARKE
(1) 2005 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2005 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas.
(2) OL L 17, 2001 1 19, p. 22.
(3) OL L 157, 2004 4 30, p. 18. Ištaisytas sprendimas, OL L 195, 2004 6 2, p. 7.
30.9.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 255/11 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2005/35/EB
2005 m. rugsėjo 7 d.
dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
Bendrijos saugumo jūroje politikos tikslas – aukšto lygio saugumas ir aplinkos apsauga, ji grindžiama supratimu, jog visos krovinius jūra gabenančios šalys atsako už tai, kad būtų užtikrinta, jog Bendrijos vandenyse eksploatuojami laivai atitiktų taikomas taisykles ir standartus. |
(2) |
Esminiai standartai, taikomi teršiančių medžiagų išmetimui iš laivų, visose valstybėse narėse remiasi Marpol 73/78 konvencija; vis dėlto kasdien šių taisyklių nepaiso labai didelis Bendrijos vandenyse plaukiojančių laivų skaičius, nesiimant ištaisomųjų veiksmų. |
(3) |
Įvairiose valstybėse narėse Marpol 73/78 įgyvendinama skirtingai, todėl būtina suderinti jos įgyvendinimą Bendrijos lygiu; visų pirma valstybių narių praktikos, susijusios su sankcijų už teršiančių medžiagų išmetimą iš laivų taikymu, yra labai skirtingos. |
(4) |
Atgrasančio pobūdžio priemonės sudaro neatskiriamą Bendrijos saugumo jūroje politikos dalį, kadangi jos užtikrina ryšį tarp kiekvienos teršiančius krovinius jūra gabenančios šalies atsakomybės ir joms taikomų sankcijų; siekiant veiksmingos aplinkos apsaugos, būtinos veiksmingos, atgrasančios ir proporcingos sankcijos. |
(5) |
Todėl svarbu tinkamomis teisinėmis priemonėmis suderinti esamas teisines nuostatas, pirmiausia – tikslų atitinkamo pažeidimo sudėties apibrėžimą bei išimties atvejus ir sankcijas, atsakomybę bei jurisdikciją reglamentuojančias būtiniausias taisykles. |
(6) |
Prie šios direktyvos pridedamos išsamios taisyklės dėl baudžiamųjų nusižengimų ir sankcijų bei kitos nuostatos, numatytos 2005 m. liepos 12 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2005/667/TVR dėl baudžiamosios teisės sistemos stiprinimo įgyvendinant teisės aktus dėl kovos su tarša iš laivų (3). |
(7) |
Nei tarptautinė civilinės atsakomybės ir kompensavimo už taršą nafta sistema, nei tarptautinė su teršimu kitomis pavojingomis ar nuodingomis medžiagomis susijusi sistema neturi pakankamo atgrasančio poveikio, kuris atitinkamas pavojingus krovinius jūra gabenančias šalis priverstų atsisakyti standartų nesilaikymo praktikos; reikiamas atgrasantis poveikis gali būti pasiektas tik nustačius sankcijas, taikomas asmeniui, kuris sukelia jūrų taršą arba prie jos prisideda; sankcijos turėtų būti taikomos ne tik laivo savininkui ar kapitonui, bet ir krovinio savininkui, klasifikavimo bendrovei ar bet kuriam kitam susijusiam asmeniui. |
(8) |
Taršių medžiagų išmetimas iš laivų turėtų būti laikomas pažeidimu, jei tai padaroma tyčia, dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo. Šie pažeidimai pagal šią direktyvą papildantį Pamatinį sprendimą 2005/667/TVR ir susiklosčius jame numatytoms aplinkybėms laikomi baudžiamaisiais nusižengimais. |
(9) |
Sankcijos už teršiančių medžiagų išmetimą iš laivų nėra susijusios su atitinkamų šalių civiline atsakomybe ir todėl joms netaikomos jokios taisyklės, reglamentuojančios civilinės atsakomybės apribojimą ar atsiradimą, ir jos neriboja veiksmingo kompensavimo asmenims, nukentėjusiems nuo taršą sukėlusių avarijų. |
(10) |
Būtinas tolesnis veiksmingas valstybių narių bendradarbiavimas siekiant užtikrinti, kad būtų laiku nustatyti teršiančių medžiagų išmetimo iš laivų atvejai ir išaiškinti pažeidėjai. Dėl šios priežasties Europos jūrų saugumo agentūra, įsteigta 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 (4), atlieka labai svarbų darbą kartu su valstybėmis narėmis ieškodama techninių sprendimų ir teikdama techninę pagalbą, susijusią su šios Direktyvos įgyvendinimu, bei padėdama Komisijai atlikti visas jai patikėtas užduotis, padedančias veiksmingai įgyvendinti šią Direktyvą. |
(11) |
Siekiant veiksmingiau užkirsti kelią jūros taršai ir geriau su ja kovoti, turėtų būti kuriamos vykdomųjų institucijų, pvz., nacionalinių pakrančių apsaugos tarnybų, sinergijos. Todėl Komisija turėtų atlikti įgyvendinamumo tyrimą dėl Europos pakrančių apsaugos tarnybų veiklos taršos prevencijos ir kovos su ja srityje, kuriame būtų aiškiai pristatomos išlaidos ir nauda. Po šio tyrimo, jei tinkama, turėtų būti parengtas pasiūlymas dėl Europos pakrančių apsaugos. |
(12) |
Kai turima aiškių objektyvių įrodymų apie išmetimą, padariusį didelės žalos arba dėl kurio gali kilti didelės žalos pavojus, valstybės narės turėtų perduoti klausimą savo kompetentingoms institucijoms, siekdamos pradėti teisminį nagrinėjimą pagal 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 220 straipsnį. |
(13) |
Kartu su šia direktyva, 2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams (5), vykdymas yra pagrindinis visų kovos su tarša iš laivų priemonių instrumentas. |
(14) |
Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (6). |
(15) |
Kadangi šios direktyvos tikslų, tai yra tarptautinių standartų taršos iš laivų srityje įtraukimo į Bendrijos teisę ir sankcijų – baudžiamųjų ar administracinių – už jų pažeidimus įvedimo siekiant užtikrinti aukšto lygio saugumą ir aplinkos apsaugą jūrų transporto srityje, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi šių tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina šiems tikslams pasiekti. |
(16) |
Šioje direktyvoje visapusiškai gerbiama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija; asmeniui, įtariamam padarius pažeidimą, turi būti garantuojamas sąžiningas ir bešališkas bylos nagrinėjimas, o sankcijos turi būti proporcingos, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Tikslas
1. Šios direktyvos tikslas – į Bendrijos teisę įtraukti tarptautinius standartus taršos iš laivų srityje ir užtikrinti, kad už teršiančių medžiagų išmetimą atsakingiems asmenims būtų taikomos atitinkamos sankcijos, kaip numatyta 8 straipsnyje, siekiant pagerinti saugumą jūroje ir sustiprinti jūros aplinkos apsaugą nuo teršimo iš laivų.
2. Šioje direktyvoje nedraudžiama valstybėms narėms teršimui iš laivų taikyti griežtesnes priemones nepažeidžiant tarptautinės teisės.
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šioje direktyvoje:
1. |
„Marpol 73/78“ – tai 1973 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos ir jos 1978 m. naujausios redakcijos protokolas. |
2. |
„Teršiančios medžiagos“ – tai medžiagos, kurioms taikomas Marpol 73/78 I priedas (nafta) ir II priedas (nuodingos skystos urmu gabenamos medžiagos). |
3. |
„Išmetimas“ – tai bet koks pašalinimas iš laivo, kaip nurodyta Marpol 73/78 2 straipsnyje. |
4. |
„Laivas“ – tai bet kokio tipo jūrų laivas, neatsižvelgiant į jo vėliavą, plaukiojantis jūros aplinkoje, įskaitant laivus su povandeniniais sparnais, laivus su oro pagalve, laivus, galinčius veikti po vandeniu, ir plūdrius aparatus. |
3 straipsnis
Taikymo sritis
1. Ši direktyva pagal tarptautinę teisę taikoma teršiančių medžiagų išmetimui į:
a) |
bet kurios valstybės narės vidaus vandenis, įskaitant uostus, tiek, kiek taikomas Marpol režimas; |
b) |
bet kurios valstybės narės teritorinę jūrą; |
c) |
tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, laikantis tranzitinio plaukimo režimo, kaip nustatyta 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos III dalies 2 skyriuje tiek, kiek tokie sąsiauriai priklauso valstybės narės jurisdikcijai; |
d) |
bet kurios valstybės narės išskirtinę ekonominę ar lygiavertę zoną, nustatytą pagal tarptautinę teisę, ir |
e) |
atvirą jūrą. |
2. Ši direktyva taikoma teršiančių medžiagų išmetimui iš bet kurio laivo, neatsižvelgiant į jo vėliavą, išskyrus karo laivus, pagalbinius karo laivyno laivus arba kitus valstybei nuosavybės teise priklausančius ar jos eksploatuojamus ir tuo metu vien nekomercine valstybės veikla užsiimančius laivus.
4 straipsnis
Pažeidimai
Valstybės narės užtikrina, kad teršiančių medžiagų išmetimas iš laivų į bet kurią iš 3 straipsnio 1 dalyje paminėtų teritorijų būtų laikomas pažeidimu, jei tai padaroma tyčia, dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo. Šie pažeidimai pagal šią direktyvą papildantį Pamatinį sprendimą 2005/667/TVR ir susiklosčius jame numatytoms aplinkybėms laikomi baudžiamaisiais nusižengimais.
5 straipsnis
Išimtys
1. Teršiančių medžiagų išmetimas į bet kurią iš 3 straipsnio 1 dalyje paminėtų teritorijų nelaikomas pažeidimu, jei jis tenkina Marpol 73/78 I priedo 9, 10 taisyklėse, 11 taisyklės a arba c punktuose ar II priedo 5 taisyklės arba 6 taisyklės a arba c punktuose išdėstytas sąlygas.
2. Teršiančių medžiagų išmetimas į 3 straipsnio 1 dalies c, d ir e punktuose paminėtas teritorijas nelaikomas savininko, kapitono ar kapitono atsakomybe veikiančios įgulos padarytu pažeidimu, jei jis tenkina Marpol 73/78 I priedo 11 taisyklės b punkte arba II priedo 6 taisyklės b punkte išdėstytas sąlygas.
6 straipsnis
Valstybės narės uoste esantiems laivams taikomos vykdymo priemonės
1. Jei dėl neatitikimų ar informacijos kyla įtarimų, jog valstybės narės uoste ar pakrantės terminale savanoriškai esantis laivas užsiėmė ar užsiima teršiančių medžiagų išmetimu į bet kurią iš 3 straipsnio 1 dalyje paminėtų teritorijų, ta valstybė narė užtikrina, kad pagal jos nacionalinę teisę būtų atliktas atitinkamas patikrinimas atsižvelgiant į atitinkamas Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) priimtas rekomendacijas.
2. Jei atlikus 1 dalyje paminėtą patikrinimą atskleidžiami faktai, galintys parodyti pažeidimą, kaip apibrėžta 4 straipsnyje, apie tai informuojamos tos valstybės narės ir laivo vėliavos valstybės kompetentingos institucijos.
7 straipsnis
Pakrantės valstybių taikomos vykdymo priemonės tranzitu plaukiantiems laivams
1. Jei įtariamas teršiančių medžiagų išmetimas į 3 straipsnio 1 dalies b, c, d ar e punktuose paminėtas teritorijas, o tokiu išmetimu įtariamas laivas neįplaukia į valstybės narės, turinčios informacijos apie įtariamą išmetimą, uostą, taikomos šios priemonės:
a) |
jei kitas šio laivo įplaukimo uostas yra kitoje valstybėje narėje, atitinkamos valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja atlikdamos 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą patikrinimą ir priimdamos sprendimą dėl tokiems išmetimams taikomų atitinkamų priemonių; |
b) |
jei kitas šio laivo įplaukimo uostas yra Bendrijai nepriklausančios valstybės uostas, valstybė narė imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad kitas šio laivo įplaukimo uostas būtų informuotas apie įtariamą išmetimą, ir reikalauja, kad kito įplaukimo uosto valstybė imtųsi tokiems išmetimams taikomų atitinkamų priemonių. |
2. Kai turima aiškių objektyvių įrodymų, kad 3 straipsnio 1 dalies b arba d punktuose paminėtose teritorijose plaukiojantis laivas 3 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytoje teritorijoje padarė pažeidimą, susijusį su išmetimu, padariusiu didelės žalos arba dėl kurio gali kilti didelės žalos pavojus atitinkamos valstybės narės pakrantei ar jos susijusiems interesams, arba 3 straipsnio 1 dalies b arba d punktuose paminėtų teritorijų ištekliams, ta valstybė, laikydamasi 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos XII dalies 7 skyriaus ir, jei įrodymai tai pateisina, perduoda klausimą savo kompetentingoms institucijoms, siekdama pradėti teisminį nagrinėjimą, įskaitant laivo sulaikymą, pagal savo nacionalinę teisę.
3. Bet kuriuo atveju informuojamos laivo vėliavos valstybės institucijos.
8 straipsnis
Sankcijos
1. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad už pažeidimus pagal 4 straipsnį būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, kurios gali apimti baudžiamąsias ar administracines sankcijas.
2. Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad 1 dalyje nurodytos sankcijos būtų taikomos bet kuriam už pažeidimą pagal 4 straipsnį atsakingam asmeniui.
9 straipsnis
Tarptautinės teisės laikymasis
Valstybės narės šios direktyvos nuostatas taiko nei formaliai, nei faktiškai nediskriminuodamos užsienio laivų ir laikydamosi taikomos tarptautinės teisės, įskaitant 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos XII dalies 7 skyrių, ir nedelsdamos praneša laivo vėliavos valstybei bei kitoms atitinkamoms valstybėms apie priemones, kurių buvo imtasi pagal šią direktyvą.
10 straipsnis
Papildomos priemonės
1. Taikydamos šią direktyvą, valstybės narės ir Komisija bendradarbiauja, atitinkamais atvejais glaudžiai bendradarbiaudamos su Europos jūrų saugumo agentūra ir atsižvelgdamos į reagavimo į atsitiktinę arba tyčinę jūrų taršą veiksmų programą, nustatytą Sprendimu Nr. 2850/2000/EB (7) bei, jei tinkama, į Direktyvos 2000/59/EB įgyvendinimą, siekiant:
a) |
sukurti veiksmingam šios direktyvos įgyvendinimui būtinas informacijos sistemas; |
b) |
nustatyti bendrą praktiką ir gaires, pagrįstas tarptautiniu lygiu taikoma praktika ir gairėmis, pirmiausia skirtas:
|
2. Remiantis Reglamente (EB) Nr. 1406/2002 nustatytomis užduotimis, Europos jūrų saugumo agentūra:
a) |
dirba kartu su valstybėmis narėmis ieškodama techninių sprendimų ir teikdama su šios direktyvos įgyvendinimu susijusią techninę pagalbą atliekant veiksmus, pvz., ieškant teršiančių medžiagų išmetimo vietų, pasitelkus palydovines stebėjimo ir sekimo priemones; |
b) |
padeda Komisijai įgyvendinti šią direktyvą, tame tarpe, jei tinkama, lankydamasi valstybėse narėse, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1406/2002 3 straipsnyje. |
11 straipsnis
Įgyvendinamumo tyrimas
Komisija iki 2006 m. pabaigos Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia įgyvendinamumo tyrimą dėl Europos pakrančių apsaugos tarnybų veiklos taršos prevencijos ir kovos su ja srityje, kuriame būtų aiškiai pristatomos išlaidos ir nauda.
12 straipsnis
Ataskaitų pateikimas
Kas treji metai valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą apie tai, kaip kompetentingos institucijos taiko šią direktyvą. Remdamasi šiomis ataskaitomis, Komisija pateikia Bendrijos pranešimą Europos Parlamentui ir Tarybai. Šiame pranešime Komisija įvertina inter alia, ar pageidautina peržiūrėti arba išplėsti šios direktyvos taikymo sritį. Ji taip pat išdėsto valstybių narių teismų praktikos raidą ir apsvarsto galimybę sukurti viešą tokios teismų praktikos duomenų bazę.
13 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS), įsteigtas 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002 (8) 3 straipsniu.
2. Jei daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nurodytas laikotarpis yra trys mėnesiai.
14 straipsnis
Informacijos teikimas
Komisija reguliariai informuoja pagal 2000 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Nr. 2850/2000/EB 4 straipsnį įsteigtą komitetą apie siūlomas priemones ar kitą atitinkamą veiklą, susijusią su reagavimu į jūrų taršą.
15 straipsnis
Pakeitimų procedūra
Pagal Reglamento (EB) Nr. 2099/2002 5 straipsnį ir laikantis šios direktyvos 13 straipsnyje nustatytos tvarkos, COSS gali neįtraukti Marpol 73/78 pakeitimų į šios direktyvos taikymo sritį.
16 straipsnis
Įgyvendinimas
Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki. 2007 m. kovo 1 d., įgyvendina šią direktyvą, ir apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.
Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
17 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
18 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Strasbūre, 2005 m. rugsėjo 7 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
J. BORRELL FONTELLES
Tarybos vardu
Pirmininkas
C. CLARKE
(1) OL C 220, 2003 9 16, p. 72.
(2) 2004 m. sausio 13 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 92 E, 2004 4 16, p. 77), 2004 m. spalio 7 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 25 E, 2005 2 1, p. 29), 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2005 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas.
(3) Žr. šio OL 164 p.
(4) OL L 208, 2002 8 5, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 724/2004 (OL L 129, 2004 4 29, p. 1).
(5) OL L 332, 2000 12 28, p. 81. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/84/EB (OL L 324, 2002 11 29, p. 53).
(6) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(7) 2000 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2850/2000/EB, nustatantis Bendrijos bendradarbiavimo atsitiktinės arba tyčinės jūros taršos srityje pagrindus (OL L 332, 2000 12 28, p. 1). Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 787/2004/EB (OL L 138, 2004 4 30, p. 12).
(8) OL L 324, 2002 11 29, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 415/2004 (OL L 68, 2004 3 6, p. 10).
PRIEDAS
Informuoti skirta Marpol 73/78 taisyklių, susijusių su 2 straipsnio 2 punkte nurodytų naftos ir nuodingų skystų medžiagų išmetimu, santrauka
I dalis: Nafta (Marpol 73/78 I priedas)
Marpol 73/78 I priede „nafta“ – tai nafta bet kokiu pavidalu, įskaitant žaliavinę naftą, mazutą, naftos nuosėdas, atliekas ir perdirbtus produktus (išskyrus naftos chemijos produktus, kuriems taikomos Marpol 73/78 II priedo nuostatos), o „naftingas mišinys“ – tai bet kokį naftos kiekį turintis mišinys.
Atitinkamų Marpol 73/78 I priedo nuostatų ištraukos:
|
9 taisyklė: Naftos išmetimo kontrolė
|
|
10 taisyklė: Teršimo nafta iš laivų, jiems esant specialiose zonose, prevencijos metodai
|
|
11 taisyklė: Išimtys |
|
Šio priedo 9 ir 10 taisyklės netaikomos:
|
II dalis: Nuodingos skystos medžiagos (Marpol 73/78 II priedas)
Atitinkamų Marpol 73/78 II priedo nuostatų ištraukos:
|
3 taisyklė: Nuodingų skystų medžiagų klasifikavimas ir sąrašas
(Tolesnės medžiagų klasifikavimo gairės, įskaitant suklasifikuotų medžiagų sąrašą, pateikiamos 3 taisyklės 2–4 dalyse ir 4 taisyklėje bei Marpol 73/78 II priedo priedėliuose). |
|
5 taisyklė: Nuodingų skystų medžiagų išmetimas A, B ir C kategorijų medžiagos už specialių zonų ribų ir D kategorijos medžiagos visose zonose Atsižvelgiant į šio priedo 6 taisyklės (…) nuostatas:
A, B ir C kategorijų medžiagos specialiose zonose (kaip nurodyta Marpol 73/78 II priedo 1 taisyklėje, įskaitant Baltijos jūrą) Atsižvelgiant į šio priedo 6 taisyklės (…) nuostatas:
|
|
6 taisyklė: Išimtys |
|
Šio priedo 5 taisyklė netaikoma:
|
30.9.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 255/22 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2005/36/EB
2005 m. rugsėjo 7 d.
dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo
(tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 40 straipsnį, 47 straipsnio 1 dalį, 47 straipsnio 2 dalies pirmąjį bei trečiąjį sakinius ir 55 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą (1),
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),
kadangi:
(1) |
Pagal Sutarties 3 straipsnio 1 dalies c punktą vienas iš Bendrijos tikslų — panaikinti kliūtis tarp valstybių narių laisvam asmenų ir paslaugų judėjimui. Valstybių narių piliečiams tai visų pirma reiškia teisę dirbant savarankiškai arba pagal darbo sutartį užsiimti profesija ne toje valstybėje narėje, kurioje jie įgijo profesinę kvalifikaciją. Be to, Sutarties 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad turi būti priimtos direktyvos dėl abipusio diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimo. |
(2) |
Po 2000 m. kovo 23 ir 24 d. Europos Vadovų Tarybos posėdžio Lisabonoje Komisija patvirtino komunikatą dėl „Vidaus rinkos paslaugų strategijos“, kurio tikslas visų pirma yra toks, kad laisvas paslaugų teikimas Bendrijoje būtų toks pat paprastas kaip atskiroje valstybėje narėje. Po Komisijos komunikato „Naujos Europos darbo rinkos — atviros ir prieinamos visiems“2001 m. kovo 23 ir 24 d. Stokholmo Europos Vadovų Taryba patikėjo Komisijai pateikti 2002 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai konkrečius pasiūlymus dėl vienodesnės, skaidresnės ir lankstesnės kvalifikacijų pripažinimo sistemos. |
(3) |
Šia direktyva asmenims, įgijusiems savo profesinę kvalifikaciją valstybėje narėje, suteikiama garantija užsiimti ta pačia profesija ir dirbti pagal ją kitoje valstybėje narėje tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir tos šalies piliečiai neturėtų panaikinti atvykusio darbuotojo prievolės laikytis bet kokių nediskriminuojančių veiklos reikalavimų, kuriuos gali nustatyti pastaroji valstybė narė, jei tokie reikalavimai yra objektyviai pagrįsti ir proporcingi. |
(4) |
Siekiant palengvinti laisvą paslaugų teikimą turėtų būti nustatytos konkrečios taisyklės, skirtos išplėsti galimybes užsiimti profesine veikla pagal įgytą profesinį vardą. Tuo atveju, jei informacinės visuomenės paslaugos teikiamos nuotoliniu būdu, turėtų būti taikomos ir 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (4) nuostatos. |
(5) |
Atsižvelgiant į skirtingas sistemas, nustatytas, viena vertus, teikti laikinas ar vienkartines paslaugas per sieną ir, kita vertus, įsisteigus, turėtų būti išaiškinti šių dviejų sąvokų atskyrimo kriterijai, kai paslaugos teikėjas atvyksta į priimančiosios valstybės narės teritoriją. |
(6) |
Paslaugos teikimo palengvinimas turi būti užtikrintas griežtai laikantis visuomenės sveikatos apsaugos, saugos ir vartotojų apsaugos. Todėl turi būti numatytos konkrečios nuostatos reglamentuojamoms profesijoms, susijusioms su visuomenės sveikata ar sauga, kai jų paslaugos kitoje valstybėje narėje teikiamos laikinai ar vienkartinai. |
(7) |
Priimančios valstybės narės, kai tai būtina ir atitinka Bendrijos teisę, gali nustatyti deklaravimo reikalavimus. Šie reikalavimai neturėtų nepropocingai apsunkinti paslaugos teikėjų ir kliudyti naudotis paslaugų teikimo laisve ar daryti tokį naudojimąsi mažiau patraukliu. Tokių reikalavimų reikalingumas turėtų būti reguliariai persvarstomas atsižvelgiant į pažangą, padarytą nustatant administracinio bendradarbiavimo tarp valstybių narių Bendrijos sistemą. |
(8) |
Paslaugos teikėjui turėtų būti taikomos priimančiosios valstybės narės drausminės taisyklės, turinčios tiesioginį ir specifinį ryšį su profesine kvalifikacija, pvz., profesijos apibrėžimo, profesijos apimančios ar jai skirtos veiklos srities, profesinių vardų vartojimo ir rimto profesinio aplaidumo, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai susiję su vartotojų apsauga ir sauga. |
(9) |
Išlaikant įsisteigimo laisvės tikslais principus ir saugiklius, kuriais grindžiamos skirtingos galiojančios pripažinimo sistemos, šių sistemų taisyklės turėtų būti patobulintos atsižvelgiant į patirtį. Be to, susijusios direktyvos keletą kartų buvo iš dalies pakeistos, ir jų nuostatos turėtų būti pertvarkytos ir racionalizuotos standartizuojant taikytinus principus. Todėl būtina pakeisti Tarybos direktyvas 89/48/EEB (5) ir 92/51/EEB (6), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/42/EB (7) dėl bendrosios profesinės kvalifikacijos pripažinimo sistemos ir Tarybos direktyvas 77/452/EEB (8), 77/453/EEB (9), 78/686/EEB (10), 78/687/EEB (11), 78/1026/EEB (12), 78/1027/EEB (13), 80/154/EEB (14), 80/155/EEB (15), 85/384/EEB (16), 85/432/EEB (17), 85/433/EEB (18) ir 93/16/EEB (19) dėl bendrosios praktikos slaugytojų, gydytojų odontologų, veterinarijos gydytojų, akušerių, architektų, vaistininkų ir gydytojų, sujungiant jas į vieną tekstą. |
(10) |
Ši direktyva nesudaro kliūčių valstybėms narėms pagal savo taisykles pripažinti trečiųjų šalių piliečių už Europos Sąjungos ribų įgytą profesinę kvalifikaciją. Pripažįstant kvalifikaciją visais atvejais turėtų būti laikomasi būtinų rengimo reikalavimų atitinkamoms profesijoms. |
(11) |
Tais atvejais, kai profesijoms taikoma bendroji kvalifikacijos pripažinimo sistema, toliau — „bendroji sistema“, valstybės narės turėtų išlaikyti teisę nustatyti minimalų kvalifikacijos lygį, būtiną jų teritorijoje teikiamų paslaugų kokybei užtikrinti. Tačiau pagal Sutarties 10, 39 ir 43 straipsnius jos neturėtų reikalauti valstybės narės piliečio įgyti kvalifikaciją, kurią jos bendrai nustato tik nurodydamos diplomus, suteiktus pagal jų nacionalinę švietimo sistemą, jei atitinkamas asmuo jau įgijo visą ar dalį tos kvalifikacijos kitoje valstybėje narėje. Todėl turėtų būti nustatyta, kad bet kuri priimančioji valstybė narė, kurioje profesija reglamentuojama, turi atsižvelgti į kitoje valstybėje narėje įgytą kvalifikaciją ir įvertinti, ar ji atitinka jos reikalaujamąją. Tačiau bendroji pripažinimo sistema neužkerta kelio valstybei narei kiekvieno asmens, užsiimančio profesija jos teritorijoje, atžvilgiu kelti specialius reikalavimus, susijusius su profesinių taisyklių, pagrįstų bendru viešuoju interesu, taikymu. Tokios taisyklės ypač taikytinos, pvz., profesijos organizavimui, profesiniams standartams, įskaitant profesinės etikos normas, bei kontrolei ir atsakomybei. Galų gale šia direktyva taip pat neketinama kištis į teisėtą valstybių narių interesą užkirsti kelią jų piliečiams vengti su profesijomis susijusių nacionalinių teisės aktų taikymo. |
(12) |
Ši direktyva susijusi su vienoje valstybėje narėje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimu kitose valstybėse narėse. Tačiau ja nereglamentuojamas sprendimų dėl kvalifikacijos pripažinimo, priimtų pagal šią direktyvą kitose valstybėse narėse, pripažinimas valstybėse narėse. Todėl asmenys, įgiję profesinę kvalifikaciją, kuri yra pripažįstama pagal šią direktyvą, negali tokio pripažinimo naudoti siekdami įgyti savo valstybėje narėje teisių, skirtingų nei tos, kurios pripažįstamos įgijus kvalifikaciją toje valstybėje narėje, nebent jie pateikia įrodymų, kad priimančioje valstybėje narėje jie įgijo papildomą profesinę kvalifikaciją. |
(13) |
Siekiant apibrėžti pripažinimo bendrojoje sistemoje mechanizmą, būtina į skirtingus lygmenis suskirstyti įvairias nacionalines švietimo ir mokymo sistemas. Šie lygmenys, sukurti tik siekiant, kad veiktų bendroji sistema, neturi įtakos nacionalinėms švietimo ir apmokymo struktūroms arba valstybių narių kompetencijai šioje srityje. |
(14) |
Pripažinimo mechanizmas, sukurtas Direktyvomis 89/48/EEB ir 92/51/EEB, lieka nepakitęs. Dėl to diplomo, kuriuo patvirtinamas sėkmingas mažiausiai vienerių metų trukmės mokymų po vidurinės mokyklos baigimas, turėtojui leidžiama užsiimti reglamentuojama profesija valstybėje narėje, kurioje leidimas priklauso nuo diplomo, liudijančio sėkmingą aukštojo arba universitetinio išsilavinimo, kurio trukmė — ketveri metai, baigimą nepriklausomai nuo lygmens, kuriam reikalaujamas diplomas priklauso priimančioje valstybėje narėje. Priešingai, kai leidimas užsiimti reglamentuojama profesija priklauso nuo sėkmingo aukštojo arba universitetinio išsilavinimo, kurio trukmė — daugiau nei ketveri metai, baigimo, toks leidimas suteikiamas tik diplomo, įrodančio sėkmingą aukštojo arba universitetinio mokslo, kurio trukmė — mažiausiai treji metai, baigimą, turėtojams. |
(15) |
Nesant būtiniausių rengimo reikalavimų dėl galimybės užsiimti bendrosios sistemos reglamentuojama profesija suderinimo, priimančiosioms valstybėms narėms turėtų būti galima įvesti kompensavimo priemonę. Ši priemonė turėtų būti proporcinga ir, svarbiausia, atsižvelgti į pareiškėjo profesinę patirtį. Patirtis rodo, kad reikalavimas atvykusiajam pasirinkti tarp tinkamumo testo ar adaptacijos laikotarpio suteikia pakankamus saugiklius dėl pastarojo kvalifikacijos lygio, todėl bet koks nukrypimas nuo tokio pasirinkimo suteikimo kiekvienu atveju turėtų būti pagrįstas privalomu bendrų interesų reikalavimu. |
(16) |
Siekiant skatinti laisvą kvalifikuotų darbuotojų judėjimą ir kartu užtikrinti pakankamą kvalifikacijos lygį, įvairios profesinės asociacijos ir organizacijos arba valstybės narės turėtų turėti galimybę siūlyti bendrąsias platformas Europos lygiu. Tam tikromis aplinkybėmis, laikantis valstybių narių kompetencijos nuspręsti dėl kvalifikacijos, būtinos užsiimti profesija jų teritorijoje, taip pat dėl jų profesinio rengimo sistemų turinio bei organizavimo, ir laikantis Bendrijos teisės, ypač konkurencijos teisės, ši direktyva turi atsižvelgti į tas iniciatyvas, kartu skatinant labiau automatinį pripažinimą pagal bendrąją sistemą. Profesinės asociacijos, kurios turi galimybę pateikti bendrąsias platformas, turėtų būti atstovaujamos nacionaliniu ir Europos lygiu. Bendroji platforma — tai kriterijų rinkinys, kuris leidžia kompensuoti plačiausią esminių skirtumų gamą, nustatytą rengimo reikalavimams bent dviejuose trečdaliuose valstybių narių, įskaitant visas valstybes nares, kurios reglamentuoja tą profesiją. Šie kriterijai galėtų, pvz., apimti papildomo rengimo, adaptacijos laikotarpio atliekant prižiūrimą praktiką, tinkamumo testo ar nustatyto minimalaus profesinės patirties lygio arba jų derinių reikalavimus. |
(17) |
Siekiant atsižvelgti į visas situacijas, dėl kurių dar nėra nuostatų, susijusių su profesinės kvalifikacijos pripažinimu, bendroji sistema turėtų būti išplėsta apimant atvejus, kurių nereglamentuoja speciali sistema, kai nė viena iš šių sistemų neapima profesijos arba, nors tokia speciali sistema profesiją apima, pareiškėjas dėl kokios nors ypatingos ir išskirtinės priežasties neatitinka reikalavimų, būtinų ja pasinaudoti. |
(18) |
Reikia supaprastinti taisykles, leidžiančias užsiimti keletu pramonės, komercinės veiklos ir amatų rūšių valstybėse narėse, kuriose tos profesijos yra reglamentuojamos, jei ta veikla pakankamai ilgai ir neseniai buvo užsiimama kitoje valstybėje narėje, išlaikant toms veiklos rūšims automatinio pripažinimo sistemą, grindžiamą profesine patirtimi. |
(19) |
Gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų, gydytojų odontologų, veterinarijos gydytojų, akušerių, vaistininkų ir architektų judėjimo laisvė ir formalios kvalifikacijos įrodymų abipusis pripažinimas turėtų būti grindžiamas pagrindiniu automatinio formalios kvalifikacijos įrodymo pripažinimo principu, remiantis suderintais būtiniausiais rengimo reikalavimais. Be to, užsiimti valstybėse narės gydytojo, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio ir vaistininko profesija turėtų būti leidžiama tik turint atitinkamą kvalifikaciją, užtikrinančią, kad atitinkamas asmuo įgijo išsilavinimą, kuris atitinka nustatytus būtiniausius reikalavimus. Ši sistema turėtų būti papildyta keletu įgytų teisių, kuriomis kvalifikuoti specialistai gali naudotis tam tikromis sąlygomis. |
(20) |
Atsižvelgiant į medicinos gydytojų ir stomatologų kvalifikacijos sistemos ypatumus ir abipusio pripažinimo srityje galiojančius Bendrijos teisės aktus, automatinio pripažinimo principas turi būti toliau taikomas tokioms medicinos ir odontologijos specialybėms, kurios yra tokios pačios bent dvejoms valstybėms narėms ir yra pripažintos šios direktyvos priėmimo metu. Tuo tarpu siekiant supaprastinti sistemą automatinio pripažinimo principo taikymo plėtra naujoms medicinos specialybėms po šios direktyvos priėmimo turėtų apsiriboti tik tomis specialybėmis, kurios yra tokios pačios bent dviejuose penktadaliuose valstybių narių. Be to, ši direktyva netrukdo valstybėms narėms tarpusavyje nustatyti savaiminį tų pačių tam tikrų medicinos ir odontologijos specialybių, kurios nėra automatiškai pripažįstamos pagal šią direktyvą, pripažinimą pagal savo taisykles. |
(21) |
Pagrindinio rengimo gydytojo formalios kvalifikacijos automatinis pripažinimas neturėtų pažeisti valstybių narių kompetencijos susieti šią kvalifikaciją su profesine veikla arba ne. |
(22) |
Visos valstybės narės turėtų pripažinti gydytojo odontologo profesiją kaip savitą profesiją, kitokią nei medicininės praktikos gydytojo, besispecializuojančio ar nesispecializuojančio odontostomatologijos srityje. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad gydytojams odontologams suteikiamas išsilavinimas suteiktų jiems įgūdžių, būtinų dantų, burnos, žandikaulio ir susijusių audinių anomalijų ir ligų profilaktikai, diagnostikai ir gydymui. Gydytojo odontologo profesine praktika turėtų užsiimti tik turintieji gydytojo odontologo kvalifikaciją, nustatytą šioje direktyvoje. |
(23) |
Neatrodė pageidautina visose valstybėse narėse nustatyti standartizuotą akušerių rengimą. Verčiau pastarosioms reikėtų suteikti kuo daugiau laisvės organizuojant rengimą. |
(24) |
Siekiant supaprastinti šią direktyvą, turėtų būti vartojama sąvoka „vaistininkas“, kad būtų apribota nuostatų, susijusių su automatiniu kvalifikacijos pripažinimu, nepažeidžiant šią veiklą reglamentuojančių nacionalinių taisyklių ypatumų. |
(25) |
Turintieji vaistininko kvalifikaciją yra vaistų srities specialistai ir iš principo turėtų turėti galimybę užsiimti bent ribota šios srities veikla visose valstybėse narėse. Nustatant šį mažiausiąjį veiklos sričių ratą, ši direktyva neturėtų nei riboti veiklos rūšių, kuriomis vaistininkai gali užsiimti valstybėse narėse — ypač siejant su medicinine biologine analize, nei sudaryti šių specialistų monopolį, nes tai lieka vien tik valstybių narių nuožiūrai. Šios direktyvos nuostatos neuždraudžia valstybėms narėms įvesti papildomų rengimo reikalavimų, kad būtų leista užsiimti veikla, neįtraukta į suderintą mažiausiąjį veiklos sričių ratą. Tai reiškia, kad priimančiosios valstybės narės turėtų galėti nustatyti šiuos reikalavimus piliečiams, turintiems kvalifikaciją, kuriai taikomas automatinis pripažinimas pagal šios direktyvos nuostatas. |
(26) |
Ši direktyva nederina visų reikalavimų, susijusių su galimybe užsiimti farmacijos veikla ir jos vykdymu. Visų pirma vaistinių geografinis pasiskirstymas ir ruošiamų vaistų monopolis turėtų išlikti valstybių narių reguliuojamas dalykas. Ši direktyva nekeičia valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, draudžiančių įmonėms užsiimti tam tikra farmacine veikla arba nustatančių tam tikras užsiėmimo ta veikla sąlygas. |
(27) |
Architektūrinis projektavimas, pastatų kokybė, jų derinimas prie aplinkos, gamtos bei miesto landšafto paisymas ir pagarba valstybiniam bei privačiam paveldui yra viešojo intereso klausimas. Todėl abipusis kvalifikacijos pripažinimas turėtų būti grindžiamas kokybiniais ir kiekybiniais kriterijais, kurie užtikrina, kad pripažintos kvalifikacijos turėtojas geba suprasti ir interpretuoti asmenų, socialinių grupių ir institucijų poreikius dėl erdvės planavimo, statinių projektavimo, organizavimo bei realizavimo, architektūrinio palikimo išsaugojimo bei eksploatavimo ir natūralios gamtinės pusiausvyros apsaugos. |
(28) |
Nacionalinės taisyklės architektūros srityje, taip pat susijusios su galimybe užsiimti architektų profesine veikla ir jos vykdymu, labai skiriasi savo apimtimi. Daugelyje valstybių narių architektūros srities veikla de jure ar de facto užsiima asmenys, turintys vien tik architekto ar kartu ir kitokį profesinį vardą ir neturintys tokios veiklos monopolio, jei kitaip nenustatyta teisės normomis. Šia veikla arba kai kuriomis jos rūšimis taip pat gali užsiimti kiti specialistai, visų pirma inžinieriai, įgiję specialų statybinį ar statybos meno rengimą. Siekiant supaprastinti šią direktyvą, turėtų būti vartojama sąvoka „architektas“, kad būtų apribota nuostatų, susijusių su automatiniu architektūros srities kvalifikacijos pripažinimu, taikymo sritis, nepažeidžiant šią veiklą reglamentuojančių nacionalinių taisyklių ypatumų. |
(29) |
Kai nacionalinė arba Europinio lygio profesinė organizacija arba tam tikros srities asociacija pateikia pagrįstą paklausimą dėl specifinių nuostatų kvalifikacijos pripažinimui remiantis minimalių apmokymo reikalavimų koordinavimu, Komisija įvertina pasiūlymo dėl šios direktyvos pakeitimo priėmimo tinkamumą. |
(30) |
Siekiant užtikrinti profesinės kvalifikacijos pripažinimo sistemos veiksmingumą turėtų būti nustatyti vienodi jos įgyvendinimo formalumai ir tvarkos taisyklės, taip pat — tam tikri užsiėmimo profesine veikla elementai. |
(31) |
Kadangi bendradarbiavimas tarp valstybių narių ir tarp jų bei Komisijos greičiausiai padėtų įgyvendinti šią direktyvą ir laikytis iš jos kylančių įsipareigojimų, turėtų būti organizuotos bendradarbiavimo priemonės. |
(32) |
Profesinėms sąjungoms ir organizacijoms įvedus Europinio lygio profesinius pažymėjimus būtų palengvintas specialistų judėjimas ir pagreitintas pasikeitimas informacija tarp priimančiosios valstybės narės ir kilmės valstybės narės. Šie profesiniai pažymėjimai leistų stebėti specialistų, kurie apsistojo įvairiose valstybėse narėse, karjerą. Tokiuose pažymėjimuose, visapusiškai atsižvelgiant į duomenų apsaugos nuostatas, būtų pateikiama informacija apie specialisto profesinę kvalifikaciją (baigtas universitetas ar kita įstaiga, įgyta kvalifikacija, profesinė patirtis), teisinę įsisteigimo vietą, su jo profesija susijusias gautas nuobaudas ir duomenys apie atitinkamą kompetentingą įstaigą. |
(33) |
Kontaktinių institucijų, teikiančių informaciją valstybių narių piliečiams ir padedančių jiems, tinklo įsteigimas padėtų užtikrinti pripažinimo sistemos skaidrumą. Šios kontaktinės institucijos pateiktų kiekvienam to prašančiam piliečiui ir Komisijai visą su pripažinimo procedūra susijusią informaciją ir adresus. Valstybės narės atliktas vienos kontaktinės institucijos šiame tinkle paskyrimas neturi įtakos kompetencijos nacionaliniame lygmenyje organizavimui. Visų pirma jis netrukdo nacionaliniu lygmeniu paskirti kelias įstaigas, kai minėtame tinkle paskirta kontaktinė institucija būtų atsakingas už kitų įstaigų koordinavimą ir, jei reikalinga, piliečių informavimą apie atitinkamą kompetentingą įstaigą. |
(34) |
Įvairių pripažinimo sistemų, įdiegtų sektorių direktyvomis, ir bendrosios sistemos administravimas pasirodė esąs nepatogus ir sudėtingas. Todėl reikia supaprastinti administravimą ir šios direktyvos atnaujinimą atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą, ypač tuomet, kai būtiniausi rengimo reikalavimai suderinami savaiminiam kvalifikacijos pripažinimui nustatyti. Šiuo tikslu turi būti įsteigtas vienas bendras profesinės kvalifikacijos pripažinimo komitetas ir užtikrintas tinkamas profesinių organizacijų atstovų dalyvavimas taip pat ir Europos lygmeniu. |
(35) |
Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (20). |
(36) |
Valstybėms narėms rengiant periodines ataskaitas apie šios direktyvos įgyvendinimą, kuriose pateikiami statistiniai duomenys, bus įmanoma nustatyti sistemos poveikį profesinės kvalifikacijos pripažinimui. |
(37) |
Turėtų egzistuoti tinkama tvarka laikinosioms priemonėms patvirtinti, jei taikant bet kurią šios direktyvos nuostatą valstybėje narėje susiduriama su dideliais sunkumais. |
(38) |
Šios direktyvos nuostatos nepažeidžia valstybių narių teisių dėl savo nacionalinės socialinės apsaugos sistemos organizavimo ir veiklos, kuria turi būti užsiimama pagal tą sistemą, nustatymo. |
(39) |
Siekiant paspartinti technologinius pasikeitimus ir mokslo pažangą, daugeliui profesijų itin svarbus visą gyvenimą trunkantis mokymasis. Šia prasme valstybės narės savo nuožiūra patvirtina išsamias nuostatas, pagal kurias tinkamai nuolat mokydamiesi specialistai neatsiliks nuo technikos ir mokslo pažangos. |
(40) |
Kadangi šios direktyvos tikslų, būtent racionalizuoti, supaprastinti ir patobulinti profesinės kvalifikacijos pripažinimo taisykles, valstybės narės negali deramai pasiekti ir tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą ši direktyva neviršija būtinų priemonių nurodytiems tikslams pasiekti. |
(41) |
Šia Direktyva netrukdoma taikyti EB sutarties 39 straipsnio 4 dalies ir 45 straipsnio taikymas, ypač notarų atžvilgiu. |
(42) |
Įsisteigimu ir paslaugų teikimui ši direktyva taikoma nepažeidžiant specialių teisinių nuostatų dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo, esančių, pvz., transporto, draudimo tarpininkų ir įstatyminių auditorių sferose. Ši direktyva neturi poveikio 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas, (21) ir 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/5/EB, skirtos padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija, (22) veikimui. Teisininkų profesinės kvalifikacijos pripažinimą nedelstinam įsisteigimui pagal profesinį vardą priimančiojoje valstybėje narėje turėtų reglamentuoti ši direktyva. |
(43) |
Ši Direktyva taip pat taikoma laisvosioms profesijoms (jeigu jos reglamentuojamos), kuriomis, vadovaujantis šia Direktyva, asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomai užsiima, turėdami atitinkamą kvalifikaciją, asmenys, teikiantys intelektualaus pobūdžio abstrakčias paslaugas kliento ir visuomenės naudai. Užsiėmimui profesija valstybėse narėse pagal EB sutartį gali būti taikomi specifiniai teisiniai apribojimai, kurie remiasi nacionaliniais teisės aktais ir privalomomis nuostatomis, kurios šiame kontekste nustatomos nepriklausomai atitinkamas profesijas atstovaujančių subjektų, kuriomis saugomas ir vystomas profesionalumas bei paslaugų kokybė ir santykių su klientu konfidencialumas. |
(44) |
Ši direktyva nepažeidžia priemonių, būtinų užtikrinti aukštą sveikatos ir vartotojų apsaugos lygį, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
I ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Tikslas
Ši direktyva nustato taisykles, pagal kurias valstybė narė, suteikianti galimybę savo teritorijoje užsiimti reglamentuojama profesija atsižvelgiant į specifinės profesinės kvalifikacijos turėjimą (toliau — priimančioji valstybė narė), pripažįsta vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse (toliau — kilmės valstybė narė) įgytą profesinę kvalifikaciją, ir kurios leidžia turinčiajam minėtą kvalifikaciją užsiimti ta profesija.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Ši direktyva taikoma visiems valstybės narės piliečiams, įskaitant ir užsiimančius laisvomis profesijomis, pageidaujantiems savarankiškai arba pagal darbo sutartį užsiimti reglamentuojama profesija kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jie įgijo savo profesinę kvalifikaciją.
2. Kiekviena valstybė narė gali leisti savo teritorijoje pagal jos nustatytas taisykles užsiimti reglamentuojama profesija pagal 3 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės piliečiams, turintiems profesinės kvalifikacijos įrodymą, įgytą ne toje valstybėje narėje. III antraštinės dalies III skyriaus reglamentuojamų profesijų atstovams suteikiant pradinį pripažinimą laikomasi tame skyriuje nustatytų būtiniausių rengimo reikalavimų.
3. Jei tam tikrai reglamentuojamai profesijai atskira Bendrijos teisine priemone nustatytos kitos specialios nuostatos, tiesiogiai susijusios su profesinės kvalifikacijos pripažinimu, atitinkamos šios direktyvos nuostatos netaikomos.
3 straipsnis
Apibrėžimai
1. Šioje direktyvoje taikomi tokie sąvokų apibrėžimai:
a) |
„reglamentuojama profesija“ — tai profesinės veiklos rūšis arba profesinės veiklos rūšių grupė, kuria verčiantis (arba verčiantis vienu iš jos būdų) pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas tiesiogiai arba netiesiogiai reikalaujama specifinės profesinės kvalifikacijos turėjimo; visų pirma vertimosi būdu laikomas profesinio vardo, kurio naudojimas įstatymais ir kitais teisės aktais leidžiamas tik turintiesiems tam tikrą profesinę kvalifikaciją, naudojimas. Kai pirmasis sakinys netaikomas, reglamentuojama profesija laikoma profesija, nurodyta šio straipsnio 2 dalyje; |
b) |
„profesinė kvalifikacija“ — tai kvalifikacija, patvirtinta formalios kvalifikacijos įrodymu, 11 straipsnio a punkto i papunktyje nurodytu kompetenciją patvirtinančiu dokumentu ir/arba profesine patirtimi; |
c) |
„formalios kvalifikacijos įrodymas“ — tai diplomai, pažymėjimai ir kiti dokumentai, išduoti valstybės narės institucijos, paskirtos pagal tos valstybės narės įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, ir patvirtinantys sėkmingą profesinio rengimo, įgyto daugiausia Bendrijoje, baigimą. Kai pirmasis sakinys netaikomas, formalios kvalifikacijos įrodymu laikomas 3 dalyje nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas; |
d) |
„kompetentinga institucija“–- tai kiekviena institucija ar įstaiga, valstybės narės įgaliota išduoti arba priimti mokymų diplomus ir kitus dokumentus arba informaciją, taip pat gauti šioje direktyvoje numatytus prašymus ir priimti sprendimus; |
e) |
„reglamentuojamas rengimas“ — tai bet koks rengimas, specialiai skirtas siekiant užsiimti tam tikra profesija, ir susidedantis iš kurso ar kursų ir, jei taikytina, papildytas profesiniu rengimu arba stažavimusi ar profesine praktika. Profesinio rengimo, stažavimosi ar profesinės praktikos struktūra ir lygis nustatomi atitinkamos valstybės narės įstatymais ir kitais teisės aktais arba kontroliuojami ar tvirtinami tuo tikslu paskirtos institucijos; |
f) |
„profesinė patirtis“ — tai faktiškas ir teisėtas vertimasis atitinkama profesija valstybėje narėje; |
g) |
„adaptacijos laikotarpis“ — tai vertimasis reglamentuojama profesija priimančiojoje valstybėje narėje, prisiėmus atsakomybę kvalifikuotam tos profesijos atstovui, tokio prižiūrimos praktikos laikotarpio metu leidžiant papildomai mokytis. Toks prižiūrimos praktikos laikotarpis turi būti vertinamas. Išsamias taisykles dėl adaptacijos laikotarpio ir jo vertinimo, taip pat prižiūrimo atvykusiojo statuso nustato priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija. Prižiūrimą praktiką atliekančio asmens statusą priimančiojoje valstybėje narėje, ypač dėl teisės gyventi šalyje, įsipareigojimų, socialinių teisių ir lengvatų, pragyvenimo išlaidų ir atlyginimo, pagal taikytiną Bendrijos teisę nustato tos valstybės narės kompetentingos institucijos; |
h) |
„tinkamumo testas“ — tai pareiškėjo profesinių žinių patikrinimas, kurį atlieka priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos, norėdamos įvertinti pareiškėjo gebėjimą užsiimti reglamentuojama profesija toje valstybėje narėje. Tinkamumo testui atlikti kompetentingos institucijos parengia dalykų sąrašą, kuris sudaromas palyginant rengimo dalykus priimančioje valstybėje narėje su tais, kurie nėra nurodyti pareiškėjo turimame diplome ar kitame formalios kvalifikacijos įrodyme. Tinkamumo teste turi būti atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjas yra kvalifikuotas specialistas kilmės valstybėje narėje arba valstybėje narėje, iš kurios jis atvyko. Testas turi apimti dalykus, pasirenkamus iš sąrašo, kurių žinios būtinos norint užsiimti profesine veikla priimančiojoje valstybėje narėje. Testas gali apimti ir profesinių taisyklių, taikytinų atitinkamai veiklai priimančiojoje valstybėje narėje, žinojimą. Išsamų tinkamumo testo taikymą ir pareiškėjo, pageidaujančio pasirengti tinkamumo testui priimančiojoje valstybėje narėje, statusą joje nustato tos valstybės narės kompetentingos institucijos; |
i) |
„įmonės vadovas“ — tai bet kuris asmuo, kuris aptariamos profesinės veiklos įmonėje užima tokias pareigas:
|
2. Profesija, kurią praktikuoja I priede išvardytų asociacijų ar organizacijų nariai, laikoma reglamentuojama profesija.
Pirmoje pastraipoje nurodytų asociacijų ar organizacijų tikslas visų pirma yra skatinti ir išlaikyti aukštą atitinkamos profesinės srities standartą. Tuo tikslu jos yra specialia forma valstybių narių pripažintos ir suteikia formalios kvalifikacijos įrodymus savo nariams, užtikrina, kad jų nariai laikytųsi jų nustatytų profesinės veiklos taisyklių, ir suteikia jiems teisę naudotis profesiniu vardu ar skiriamuoju raštu arba naudotis tą formalią kvalifikaciją atitinkančiu statusu.
Visuomet, kai valstybė narė suteikia pirmojoje pastraipoje minimai asociacijai ar organizacijai pripažinimą, ji informuoja Komisiją, kuri paskelbia atitinkamą pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
3. Trečiosios šalies išduotas formalios kvalifikacijos įrodymas laikomas formalios kvalifikacijos įrodymu, jei jo turėtojas turi trejų metų atitinkamos profesijos patirtį valstybės narės, kuri pripažino tą formalios kvalifikacijos įrodymą pagal 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, teritorijoje ir tą patirtį pripažįsta ta valstybė narė.
4 straipsnis
Pripažinimo rezultatai
1. Priimančiajai valstybei narei pripažinus profesinę kvalifikaciją asmuo gali užsiimti toje valstybėje narėje ta pačia profesija, kuriai jis laikomas turinčiu kvalifikaciją kilmės valstybėje narėje, ir verstis ja priimančioje valstybėje narėje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos šalies piliečiai.
2. Taikant šią direktyvą, profesija, kuria pareiškėjas pageidauja užsiimti priimančiojoje valstybėje narėje, yra ta pati, kuriai jis laikomas turinčiu kvalifikaciją kilmės valstybėje narėje, jei apimama veikla yra panaši.
II ANTRAŠTINĖ DALIS
LAISVAS PASLAUGŲ TEIKIMAS
5 straipsnis
Laisvo paslaugų teikimo principas
1. Nepažeidžiant specialių Bendrijos teisės nuostatų ir šios direktyvos 6 bei 7 straipsnių, valstybės narės dėl jokių su profesine kvalifikacija susijusių priežasčių neriboja paslaugų teikimo laisvės kitoje valstybėje narėje:
a) |
jei paslaugos teikėjas yra teisėtai įsisteigęs valstybėje narėje (toliau — įsisteigimo valstybė narė), kad užsiimtų ten ta pačia profesija, ir |
b) |
kai paslaugos teikėjas keičia buvimo vietą — jei jis užsiėmė ta profesija įsisteigimo valstybėje narėje ne trumpiau kaip dvejus metus per pastaruosius dešimt metų iki paslaugų teikimo, kai profesija toje valstybėje narėje yra nereglamentuojama. Dvejų metų stažo reikalaujanti nuostata netaikoma tuomet, kai profesija arba jos rengimas yra reglamentuojami. |
2. Šios antraštinės dalies nuostatos taikomos tik tuomet, kai paslaugos teikėjas nuvyksta į priimančiosios valstybės narės teritoriją laikinai arba vienkartinai užsiimti 1 dalyje nurodyta profesija.
Paslaugų teikimo laikinumas ir vienkartinumas įvertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, visų pirma pagal jo trukmę, dažnumą, reguliarumą ir tęstinumą.
3. Jei paslaugos teikėjas keičia buvimo vietą, jam taikomos profesinio, įstatyminio ar administracinio pobūdžio profesinės taisyklės, kurios yra tiesiogiai susijusios su profesine kvalifikacija, pvz., profesijos apibrėžimas, naudojimasis profesiniais vardais ir rimtas profesinis aplaidumas, tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su vartotojų apsauga ir sauga, o taip pat drausminės nuostatos, taikytinos priimančiojoje valstybėje narėje specialistams, užsiimantiems toje valstybėje narėje ta pačia profesija.
6 straipsnis
Išimtys
Pagal 5 straipsnio 1 dalį priimančioji valstybė narė kitoje valstybėje narėje įsisteigusius paslaugų teikėjus atleidžia nuo reikalavimų, kuriuos ji taiko savo teritorijoje įsisteigusiems specialistams, susijusių su:
a) |
profesinės organizacijos ar institucijos suteikiamu leidimu, registracija ar naryste joje. Siekdamos palengvinti jų teritorijoje pagal 5 straipsnio 3 dalį galiojančių drausminių nuostatų taikymą valstybės narės gali numatyti automatinę laikinąją registraciją arba pro forma narystę tokioje profesinėje organizacijoje ar institucijoje, jei tokia registracija ar narystė niekaip neuždelsia ir neapsunkina paslaugų teikimo ir nesudaro jokių papildomų išlaidų paslaugos teikėjui. Kompetentinga institucija nusiunčia atitinkamai profesinei organizacijai ar institucijai deklaracijos ir, kai taikytina, 7 straipsnio 1 dalyje nurodyto pratęsimo kopiją ir, jei profesijos yra susijusios su visuomenės sveikata ir sauga, kaip nurodyta 7 straipsnio 4 dalyje, arba joms taikomas automatinis pripažinimas pagal III antraštinės dalies III skyrių, 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų kopijas, ir tai sudaro automatinę laikinąją registraciją ar pro forma narystę, |
b) |
registracija valstybinės socialinės apsaugos institucijoje atsiskaitymams su draudiku tvarkyti dėl veiklos draudžiamų asmenų naudai. |
Tačiau paslaugos teikėjas turi iš anksto arba skubiu atveju po to informuoti b punkte nurodytą instituciją apie paslaugas, kurias jis suteikė.
7 straipsnis
Išankstinė deklaracija, jei paslaugos teikėjas keičia buvimo vietą
1. Valstybės narės gali reikalauti, kad tuomet, kai paslaugos teikėjas pirmą kartą iš vienos valstybės narės persikelia į kitą paslaugoms teikti, jis turėtų iš anksto pateikti priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai raštišką deklaraciją su informacija apie bet kokį draudimą ar kitokias asmenines ar kolektyvines profesinės atsakomybės apsaugos priemones. Tokios deklaracijos atnaujinamos kartą per metus, jei paslaugos teikėjas per tuos metus ketina teikti laikinas arba vienkartines paslaugas toje valstybėje narėje. Paslaugos teikėjas gali pateikti deklaraciją bet kokia forma.
2. Be to, pradedant teikti paslaugas arba jei iš esmės pasikeičia dokumentais patvirtinta padėtis, valstybės narės gali reikalauti, kad kartu su deklaracija būtų pateikti tokie dokumentai:
a) |
paslaugos teikėjo pilietybės įrodymas; |
b) |
pažyma, patvirtinanti, kad jos turėtojas yra teisėtai įsisteigęs valstybėje narėje atitinkamai veiklai vykdyti ir leidimo suteikimo metu jam net laikinai nėra uždrausta vykdyti savo veiklos; |
c) |
profesinės kvalifikacijos įrodymai; |
d) |
5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais atvejais — bet kokios priemonės, įrodančios, kad paslaugos teikėjas užsiėmė atitinkama veikla ne trumpiau kaip dvejus metus per pastaruosius dešimt metų; |
e) |
saugumo srities profesijų atvejais, kai valstybės narės to reikalauja iš savo piliečių, — įrodymai dėl teistumo nebuvimo. |
3. Paslauga teikiama naudojantis įsisteigimo valstybės narės profesiniu vardu, jei toks profesinis vardas toje valstybėje narėje suteikiamas atitinkamai profesinei veiklai. Tas profesinis vardas nurodomas įsisteigimo valstybės narės oficialia kalba arba viena iš oficialių kalbų taip, kad būtų išvengta painiavos su priimančiosios valstybės narės profesiniu vardu. Jei įsisteigimo valstybėje narėje tokio profesinio vardo nėra, paslaugos teikėjas nurodo savo formalią kvalifikaciją tos valstybės narės oficialia kalba arba viena iš oficialių kalbų. Taikant išimtį, III antraštinės dalies III skyriuje nurodytais atvejais paslauga gali būti teikiama naudojantis priimančiosios valstybės narės profesiniu vardu.
4. Jei paslaugos teikiamos pirmą kartą, kai profesija susijusi su visuomenės sveikata ar sauga, ir nėra automatiškai pripažįstamos pagal III antraštinės dalies III skyrių, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali patikrinti paslaugos teikėjo profesinę kvalifikaciją iki pradedant teikti paslaugas. Toks išankstinis patikrinimas turi būti įmanomas tik tuomet, kai jo tikslas yra išvengti galimos didelės žalos paslaugos gavėjo sveikatai ar saugai dėl paslaugos teikėjo profesinės kvalifikacijos trūkumo ir kai jis neviršija to, kas šiuo tikslu yra būtina.
Kompetentinga institucija stengiasi informuoti paslaugos teikėją apie savo sprendimą netikrinti jo kvalifikacijos ar kitus tokio patikrinimo rezultatus ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo deklaracijos ir kartu pateikiamų dokumentų gavimo. Kai yra sunkumų, dėl kurių gali būti vėluojama, kompetentinga institucija per vieną mėnesį informuoja paslaugos teikėją apie vėlavimo priežastį ir sprendimo, kuris turi būti priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo visų dokumentų gavimo, priėmimo laiką.
Kai yra esminis skirtumas tarp paslaugos teikėjo profesinės kvalifikacijos ir priimančiojoje valstybėje narėje reikalaujamo rengimo, kuris gali būti žalingas visuomenės sveikatai ar saugai, priimančioji valstybė narė suteikia paslaugos teikėjui galimybę, visų pirma tinkamumo testu, įrodyti, kad jis įgijo trūkstamų žinių ar kompetencijos. Bet kuriuo atveju turi būti įmanoma teikti paslaugą per vieną mėnesį po sprendimo, priimto pagal pirmesnės pastraipos nuostatas.
Jei kompetentinga institucija nereaguoja per pirmesnėse pastraipose nustatytus terminus, paslauga gali būti teikiama.
Kai kvalifikacijos patikrinamos pagal šią dalį, paslauga teikiama naudojant priimančios valstybės narės profesinį vardą.
8 straipsnis
Administracinis bendradarbiavimas
1. Kiekvienos paslaugos teikimo atveju priimančios valstybės narės kompetentingos institucijos gali prašyti įsisteigimo valstybės narės kompetentingų institucijų suteikti bet kokią informaciją, susijusią su paslaugos teikėjo įsisteigimo teisėtumu ir veiklos tinkamumu, taip pat ir dėl kokių nors profesinio pobūdžio drausminių ar baudžiamųjų sankcijų nebuvimo. Įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos tokią informaciją pateikia pagal 56 straipsnio nuostatas.
2. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų pateikta visa informacija, būtina tinkamai išnagrinėti paslaugos gavėjo skundus prieš paslaugos teikėją. Paslaugos gavėjai informuojami apie skundo nagrinėjimo baigtį.
9 straipsnis
Paslaugos gavėjams suteiktina informacija
Tais atvejais, kai paslauga teikiama naudojantis įsisteigimo valstybės narės profesiniu vardu arba paslaugos teikėjo oficialia kvalifikacija, be kitų Bendrijos teisėje nustatytų informacijos reikalavimų, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gali reikalauti paslaugos teikėjo suteikti paslaugos gavėjui tokią informaciją ar jos dalį:
a) |
jei paslaugos teikėjas yra įregistruotas komerciniame registre ar panašiame viešame registre — registro, kuriame jis įregistruotas, pavadinimą, jo registracijos numerį arba lygiavertes tame registre nurodytas tapatumo nustatymo priemones; |
b) |
jei veiklai vykdyti įsisteigimo valstybėje narėje būtinas leidimas — kompetentingos priežiūros institucijos pavadinimą ir adresą; |
c) |
bet kokią profesinę asociaciją ar panašią instituciją, kurioje įregistruotas paslaugos teikėjas; |
d) |
profesinį vardą arba, jei tokio nėra, paslaugos teikėjo formalią kvalifikaciją ir valstybę narę, kurioje ji buvo suteikta; |
e) |
jei paslaugos teikėjas užsiima veikla, kuri apmokestinama PVM, — 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (23) 22 straipsnio 1 dalyje nurodytą PVM identifikavimo numerį; |
f) |
duomenis apie bet kokį draudimą ar kitokias asmenines ar kolektyvines profesinės atsakomybės apsaugos priemones. |
III ANTRAŠTINĖ DALIS
ĮSISTEIGIMO LAISVĖ
I SKYRIUS
Rengimo įrodymo pripažinimo bendroji sistema
10 straipsnis
Taikymo sritis
Šis skyrius taikomas visoms profesijoms, kurių nereglamentuoja šios antraštinės dalies II ir III skyriai, toliau nurodytais atvejais, kai pareiškėjas dėl specifinių ir išskirtinių priežasčių neatitinka tuose skyriuose nustatytų reikalavimų:
a) |
IV priede išvardytai veiklai, kai atvykusysis neatitinka 17, 18 ir 19 straipsnių reikalavimų; |
b) |
kai atvykę pagrindinį rengimą baigę gydytojai, gydytojai specialistai, bendrosios praktikos slaugytojai, gydytojai odontologai, veterinarijos gydytojai, akušeriai, vaistininkai ir architektai neatitinka 23, 27, 33, 37, 39, 43 ir 49 straipsniuose nurodytos veiksmingos ir teisėtos profesinės praktikos reikalavimų; |
c) |
kai atvykę architektai turi formalios kvalifikacijos įrodymą, nenurodytą V priedo 5.7 punkto sąraše; |
d) |
nepažeidžiant 21 straipsnio 1 dalies, 23 ir 27 straipsnio, gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojams, gydytojams odontologams, veterinarijos gydytojams, akušeriams, vaistininkams ir architektams, turintiems specialisto formalios kvalifikacijos įrodymą, kurie baigė rengimą, leidžiantį įgyti V priedo 5.1.1, 5.2.2, 5.3.2, 5.4.2, 5.5.2, 5.6.2 ir 5.7.1 punktų sąrašuose nurodytą profesinį vardą, ir vien tik atitinkamai specialybei pripažinti; |
e) |
kai atvykę bendrosios praktikos slaugytojai ir slaugytojai specialistai, turintys specialisto formalios kvalifikacijos įrodymą, kurie yra rengiami, kad įgytų V priedo 5.2.2 punkto sąraše nurodytą profesinį vardą, siekia pripažinimo kitoje valstybėje narėje, kur atitinkama profesine veikla užsiima slaugytojai specialistai, nebaigę bendrosios praktikos slaugytojo rengimo; |
f) |
kai atvykę slaugytojai specialistai, nebaigę bendrosios praktikos slaugytojo rengimo, siekia pripažinimo kitoje valstybėje narėje, kur atitinkama profesine veikla užsiima bendrosios praktikos slaugytojai, slaugytojai specialistai, nebaigę bendrosios praktikos slaugytojo rengimo, arba slaugytojai specialistai, turintys specialisto formalios kvalifikacijos įrodymą, kurie yra rengiami, kad įgytų V priedo 5.2.2 punkto sąraše nurodytą profesinį vardą; |
g) |
3 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantiems atvykusiesiems. |
11 straipsnis
Kvalifikacijos lygiai
13 straipsniui taikyti profesinės kvalifikacijos sugrupuojamos į šiuos toliau aprašomus lygius :
a) |
kompetenciją patvirtinantis dokumentas išduotas kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos, paskirtos remiantis tos valstybes narės įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis, atsižvelgiant:
|
b) |
pažymėjimas, patvirtinantis, kad sėkmingai pabaigtas toks vidurinis kursas:
|
c) |
diplomas, patvirtinantis, kad sėkmingai baigtas:
|
d) |
diplomas, patvirtinantis, kad sėkmingai baigtas povidurinis bent trejų metų, bet ne daugiau kaip ketverių metų, trukmės arba lygiavertės trukmės ne dieninių studijų atveju, kursas universitete, aukštojo mokslo institucijoje ar kitoje tokio paties lygio išsilavinimą teikiančioje institucijoje, taip pat ir profesinio rengimas, kuris gali būti privalomas papildomai prie povidurinio kurso; |
e) |
diplomas, patvirtinantis, kad jo turėtojas sėkmingai baigė bent ketverių metų, arba lygiavertės trukmės ne dieninių studijų atveju, kursą universitete, aukštojo mokslo institucijoje arba kitoje tokio paties lygio išsilavinimą teikiančioje institucijoje, ir jei reikia, profesinio pasirengimo kursą, kuris gali būti privalomas papildomai prie po vidurinio išsilavinimo įgijimo baigto kurso. |
12 straipsnis
Vienodas kvalifikacijų traktavimas
Bet koks formalios kvalifikacijos įrodymas ar jų rinkinys, išduotas valstybės narės kompetentingos institucijos, patvirtinantis sėkmingą rengimo Bendrijoje baigimą, kurį ta valstybė pripažįsta kaip lygiavertį ir suteikiantį turėtojui tas pačias teises dirbti pagal profesiją arba rengiantį dirbti pagal tą profesiją, laikomas formalios kvalifikacijos, kurios tipą reglamentuoja 11 straipsnis, įskaitant atitinkamą lygį, įrodymu.
Bet kokia profesinė kvalifikacija, kuri, nors ir neatitinka kilmės valstybėje narėje galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų reikalavimų dėl užsiėmimo profesija, tačiau suteikia turėtojui įgytas teises pagal šias nuostatas, taip pat laikoma tokios formalios kvalifikacijos įrodymu tokiomis pačiomis sąlygomis kaip išdėstyta pirmojoje pastraipoje. Ši nuostata taikoma ypač tuomet, kai kilmės valstybė narė padidina išsilavinimo, kuris yra būtinas norint pradėti užsiimti ir užsiiminėti profesija, lygį, ir jei asmuo, įgijęs išsilavinimą, kuris neatitinka naujų kvalifikacijos reikalavimų, naudojasi pagal nacionalinius įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus įgytomis teisėmis; šiuo atveju priimančioji valstybė narė, siekdama taikyti 13 straipsnį, įskaito ankstesnį formalųjį išsilavinimą kaip atitinkantį naująjį išsilavinimo lygį.
13 straipsnis
Pripažinimo reikalavimai
1. Jei užsiimti reglamentuojama profesija priimančiojoje valstybėje narėje leidžiama tik turint tam tikrą profesinę kvalifikaciją, tos valstybės narės kompetentinga institucija leidžia dirbti pagal tą profesiją tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos jos piliečiams, tiems pareiškėjams, kurie turi kompetenciją patvirtinantį dokumentą ar formalios kvalifikacijos įrodymą, kurio kita valstybė narė reikalauja norint užsiimti ta profesija jos teritorijoje.
Kompetenciją patvirtinantys dokumentai ar formalios kvalifikacijos įrodymai turi atitikti tokias sąlygas:
a) |
jie turi būti išduoti valstybės narės kompetentingos institucijos, paskirtos pagal tos valstybės narės įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas; |
b) |
jie turi patvirtinti, kad profesinės kvalifikacijos lygis yra bent lygiavertis lygiui, kuris yra ne daugiau kaip viena pakopa žemesnis už reikalaujamą priimančiosios valstybės narės, kaip aprašyta 11 straipsnyje. |
2. Galimybė dirbti pagal profesiją, kaip aprašyta 1 dalyje, taip pat suteikiama pareiškėjams, kurie per pastaruosius 10 metų dvejus metus visu etatu dirbo pagal toje dalyje nurodytą profesiją kitoje valstybėje narėje, kuri tos profesijos nereglamentuoja, jei tie pareiškėjai turi vieną ar daugiau kompetenciją patvirtinančių dokumentų arba formalią kvalifikaciją įrodančius dokumentus.
Kompetenciją patvirtinantys dokumentai ar formalios kvalifikacijos įrodymai turi atitikti tokias sąlygas:
a) |
jie turi būti išduoti valstybės narės kompetentingos institucijos, paskirtos pagal tos valstybės narės įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas; |
b) |
jie turi patvirtinti, kad profesinės kvalifikacijos lygis yra bent lygiavertis lygiui, kuris yra ne daugiau kaip pakopa žemesnis už reikalaujamą priimančiosios valstybės narės, kaip aprašyta 11 straipsnyje; |
c) |
jie turi patvirtinti, kad kvalifikacijos turėtojas buvo parengtas dirbti pagal atitinkamą profesiją. |
Pirmoje pastraipoje nurodyta dvejų metų profesinė patirtis gali būti nereikalaujama, jei pareiškėjo turimas formalios kvalifikacijos įrodymas patvirtina reglamentuojamą rengimą pagal 3 straipsnio 1 dalies e punktą kvalifikacijų lygiuose, aprašytuose 11 straipsnio b, c, d arba e punktuose. III priede išvardytos reglamentuojamo rengimo rūšys laikomos tokiu reglamentuojamu rengimu lygyje, aprašytame 11 straipsnio c punkte. III priedo sąrašas gali būti iš dalies keičiamas 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, kad būtų atsižvelgta į reglamentuojamą rengimą, kuris suteikia panašų profesinį standartą ir kuriuo mokomas asmuo rengiamas panašaus lygio pareigoms ir funkcijoms.
3. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies b punkto ir 2 dalies b punkto, priimančioji valstybė narė leidžia pradėti užsiimti ir užsiiminėti reglamentuojama profesija, jei dirbti pagal šią profesiją jos teritorijoje leidžiama tik turint kvalifikaciją, patvirtinančią sėkmingą aukštąjį ar universitetinį išsilavinimą, įgytą per ketverių metų trukmės kursą, ir kai pareiškėjas turi kvalifikaciją, nurodytą 11 straipsnio c punkte.
14 straipsnis
Kompensacinės priemonės
1. 13 straipsnis nedraudžia priimančiai valstybei narei reikalauti, kad pareiškėjas baigtų iki trejų metų trunkantį adaptacijos laikotarpį arba atliktų jo tinkamumo testą, jei:
a) |
rengimo, dėl kurio jis pateikia įrodymą pagal 13 straipsnio 1 arba 2 dalies nuostatas, trukmė yra bent vieneriais metais trumpesnė už reikalaujamą priimančiosios valstybės narės; |
b) |
jo įgytas rengimas apima iš esmės skirtingus dalykus nei tie, kuriems skirtas formalios kvalifikacijos įrodymas, kurio reikalauja priimančioji valstybė narė; |
c) |
reglamentuojama profesija priimančioje valstybėje narėje apima vieną ar daugiau reglamentuojamos profesinės veiklos rūšių, kurių nėra atitinkamoje profesijoje kilmės valstybėje narėje, kaip nustatyta 4 straipsnio 2 dalyje, ir šį skirtumą sudaro specifinis rengimas, kuris yra reikalaujamas priimančiojoje valstybėje narėje ir apima iš esmės skirtingus dalykus nei tie, kuriems skirtas kompetenciją patvirtinantis dokumentas ar formalios kvalifikacijos įrodymas. |
2. Jei priimančioji valstybė narė pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe, ji turi pasiūlyti pareiškėjui pasirinkti adaptacijos laikotarpį ar tinkamumo testą.
Jei valstybė narė mano, kad dėl tam tikros profesijos būtina nukrypti nuo pirmesnėje dalyje nurodyto reikalavimo suteikti pareiškėjui galimybę pasirinkti adaptacijos laikotarpį ar tinkamumo testą, ji iš anksto informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją ir pateikia pakankamą leidžiančios nukrypti nuostatos pagrindimą.
Jei, gavusi visų būtiną informaciją, Komisija mano, kad antroje pastraipoje nurodyta leidžianti nukrypti nuostata yra netinkama arba ji neatitinka Bendrijos teisės, ji per tris mėnesius paprašo atitinkamos valstybės narės atsisakyti taikyti numatomą priemonę. Jei per pirmiau minėtą terminą Komisija nieko nenusprendžia, leidžianti nukrypti nuostata gali būti taikoma.
3. Jei dirbant pagal profesiją reikia gerai žinoti nacionalinę teisę, ir dirbant pagal tą profesiją konsultavimas ir/arba pagalba nacionalinės teisės klausimais yra esminis ir pastovus tos profesinės veiklos ypatumas, priimančioji valstybė narė, nukrypdama nuo 2 dalyje nustatyto pareiškėjo teisės pasirinkti principo, gali numatyti adaptacijos laikotarpį arba tinkamumo testą.
Tai taip pat taikoma 10 straipsnio b ir c punktų atvejais, 10 straipsnio d punkto atveju dėl gydytojų ir gydytojų odontologų, 10 straipsnio f punkto atveju, — kai atvykusysis siekia pripažinimo kitoje valstybėje narėje, kurioje atitinkama profesine veikla užsiima bendrosios praktikos slaugytojai arba slaugytojai specialistai, turintys specialisto, rengiamo pagal kursą, po kurio suteikiami V priedo 5.2.2 punkte ir 10 straipsnio g punkte išvardyti profesiniai vardai, formalios kvalifikacijos įrodymą.
10 straipsnio a punkte nurodytais atvejais priimančioji valstybė narė gali reikalauti adaptacijos laikotarpio arba atlikti tinkamumo testą, jei atvykusysis užsiima profesine veikla savarankiškai arba kaip įmonės vadovas ir tam reikia žinoti ir taikyti specialias galiojančias nacionalines taisykles, o priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos iš savo šalies piliečių, kad jiems būtų leista užsiimti tokia veikla, reikalauja jas žinoti ir taikyti.
4. Taikant šio straipsnio 1 dalies b ir c punktus, „iš esmės skirtingi dalykai“ — tai dalykai, kuriuos būtina žinoti, norint užsiimti profesija, ir kurių atvykusiojo pabaigto rengimo trukmė ar turinys labai skiriasi nuo priimančiosios valstybės narės reikalaujamųjų.
5. Šio straipsnio 1 dalis taikoma tinkamai atsižvelgiant į proporcingumo principą. Svarbiausia, jei valstybė narė ketina reikalauti, kad pareiškėjas baigtų adaptacijos laikotarpį arba atliktų tinkamumo testą, ji iš pradžių turi įsitikinti, ar žinios, pareiškėjo įgytos per profesinę patirtį valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, gali visiškai arba iš dalies užpildyti 4 dalyje nurodytus esminius skirtumus.
15 straipsnis
Kompensacinių priemonių atsisakymas remiantis bendrosiomis platformomis
1. Šiame straipsnyje „bendrosios platformos“ — tai kriterijų rinkinys, tinkamas kompensuoti profesinių kvalifikacijų esminius skirtumus, nustatytus tarp įvairiose valstybėse narėse esančių tam tikros profesijos rengimo reikalavimų. Šie esminiai skirtumai nustatomi palyginant rengimo trukmę ir turinį bent dviejuose trečdaliuose valstybių narių, įskaitant visas valstybes nares, kurios reglamentuoja tą profesiją. Rengimo turinio skirtumai gali susidaryti dėl esminių skirtumų tarp profesinių veiklų sričių.
2. Šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtas bendrąsias platformas Komisijai gali teikti valstybės narės arba profesinės asociacijos arba organizacijos, atstovaujančios nacionaliniu ir Europos lygiu. Jei Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, susidaro nuomonę, kad bendrosios platformos projektas padeda abipusiam profesinių kvalifikacijų pripažinimui, ji gali priemonių projektą pateikti tvirtinti 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
3. Jei pareiškėjo profesinė kvalifikacija atitinka pagal šio straipsnio 2 dalį patvirtintoje priemonėje nustatytus kriterijus, priimančioji valstybė narė turėtų nutraukti kompensacinių priemonių pagal 14 straipsnį taikymą.
4. Šio straipsnio 1–3 dalys neturi poveikio valstybių narių kompetencijai nuspręsti dėl profesinės kvalifikacijos, kuri reikalinga norint užsiimti profesija jų teritorijoje, taip pat dėl jų profesinio rengimo sistemų turinio bei organizavimo.
5. Jei valstybė narė mano, kad pagal 2 dalį patvirtintoje priemonėje nustatyti kriterijai nebesuteikia pakankamų garantijų dėl profesinės kvalifikacijos, ji apie tai atitinkamai informuoja Komisiją, kuri, jei reikia, pateikia priemonės projektą 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
6. Komisija iki 2010 m. spalio 20 d., pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šio straipsnio veikimą ir, jei reikia, atitinkamus pasiūlymus dėl šio straipsnio pakeitimo.
II SKYRIUS
Profesinės patirties pripažinimas
16 straipsnis
Profesinės patirties reikalavimai
Jei valstybėje narėje leidžiama užsiimti viena iš IV priede išvardytų veiklos rūšių turint bendrųjų, komercinių ar profesinių žinių ir gebėjimų, ta valstybė narė pripažįsta ankstesnį užsiėmimą ta veikla kitoje valstybėje narėje kaip pakankamą tokių žinių ir gebėjimų įrodymą. Veikla turėjo būti užsiimama pagal 17, 18 ir 19 straipsnius.
17 straipsnis
IV priedo I sąraše išvardytos veiklos rūšys
1. IV priedo I sąraše išvardytomis veiklos rūšimis anksčiau turėjo būti užsiimama:
a) |
šešerius metus iš eilės dirbant savarankiškai ar įmonės vadovu, arba |
b) |
trejus metus iš eilės dirbant savarankiškai ar įmonės vadovu, jei asmuo įrodo, kad atitinkamai veiklai anksčiau jis baigė ne trumpesnį kaip trejų metų rengimą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės įstaigos įvertintą kaip visiškai galiojantį, arba |
c) |
ketverius metus iš eilės dirbant savarankiškai ar įmonės vadovu, jei asmuo gali įrodyti, kad atitinkamai veiklai anksčiau jis baigė ne trumpesnį kaip dvejų metų trukmės rengimą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės institucijos įvertintą kaip visiškai galiojantį, arba |
d) |
trejus metus iš eilės dirbant savarankiškai, jei asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis užsiėmė ta veikla pagal darbo sutartį ne trumpiau kaip penkerius metus, arba |
e) |
penkerius metus iš eilės vadovaujančiose pareigose, iš kurių bent trejus metus jis ėjo technines pareigas ir buvo atsakingas už bent vieną įmonės skyrių, jei asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis baigė ne trumpesnį kaip trejų metų trukmės profesinį rengimą atitinkamai veiklai, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės institucijos įvertintą kaip visiškai galiojantį. |
2. Šio straipsnio a ir d atvejais veikla neturėjo būti baigta užsiimti anksčiau kaip prieš 10 metų iki atitinkamas asmuo pateikia išsamų prašymą 56 straipsnyje nurodytai kompetentingai institucijai.
3. Šio straipsnio 1 dalies e punktas netaikomas ISIC nomenklatūros Ex 855 grupės veiklos rūšiai — kirpykloms.
18 straipsnis
IV priedo II sąraše išvardytos veiklos rūšys
1. IV priedo II sąraše išvardytomis veiklos rūšimis anksčiau turėjo būti užsiimama:
a) |
penkerius metus iš eilės dirbant savarankiškai ar įmonės vadovu, arba |
b) |
trejus metus iš eilės dirbant savarankiškai ar įmonės vadovu, jei asmuo įrodo, kad atitinkamai veiklai jis anksčiau baigė bent trejų metų profesinį rengimą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės įstaigos įvertintą kaip visiškai galiojantį, arba |
c) |
ketverius metus iš eilės dirbant savarankiškai arba įmonės vadovu, jei asmuo gali įrodyti, kad atitinkamai veiklai jis anksčiau baigė bent dvejų metų profesinį rengimą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės institucijos įvertintą kaip visiškai galiojantį, arba |
d) |
trejus metus iš eilės dirbant savarankiškai arba įmonės vadovu, jei asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis užsiėmė ta veikla pagal darbo sutartį ne trumpiau kaip penkerius metus, arba |
e) |
penkerius metus iš eilės pagal darbo sutartį, jei asmuo gali įrodyti, kad atitinkamai veiklai jis anksčiau baigė bent trejų metų profesinį rengimą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės institucijos įvertintą kaip visiškai galiojantį, arba |
f) |
šešerius metus iš eilės pagal darbo sutartį, jei asmuo gali įrodyti, kad atitinkamai veiklai jis anksčiau baigė bent dvejų metų profesinį rengimą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės institucijos įvertintą kaip visiškai galiojantį. |
2. a ir d atvejais veikla neturėjo būti baigta užsiimti anksčiau kaip prieš 10 metų iki atitinkamas asmuo pateikia išsamų prašymą 56 straipsnyje nurodytai kompetentingai institucijai.
19 straipsnis
IV priedo III sąraše išvardytos veiklos rūšys
1. IV priedo III sąraše išvardytomis veiklos rūšimis anksčiau turėjo būti užsiimama:
a) |
trejus metus iš eilės dirbant savarankiškai ar įmonės vadovu, arba |
b) |
dvejus metus iš eilės dirbant savarankiškai arba įmonės vadovu, jei asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis baigė profesinį rengimą atitinkamai veiklai, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės įstaigos įvertintą kaip visiškai galiojantį, arba |
c) |
dvejus metus iš eilės dirbant savarankiškai arba įmonės vadovu, jei asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis užsiėmė ta veikla pagal darbo sutartį bent trejus metus, arba |
d) |
trejus metus iš eilės dirbant pagal darbo sutartį, jei asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis baigė profesinį rengimą atitinkamai veiklai, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės organizacijos įvertintą kaip visiškai galiojantį. |
2. a ir c atvejais veikla neturėjo būti nustota užsiimti anksčiau kaip prieš 10 metų iki atitinkamas asmuo pateikė išsamų prašymą 56 straipsnyje nurodytai kompetentingai institucijai.
20 straipsnis
IV priedo veiklos rūšių sąrašų keitimas
Siekiant atnaujinti arba paaiškinti nomenklatūrą, IV priedo veiklos rūšių, kurioms taikomas profesinės patirties pripažinimas pagal 16 straipsnį, sąrašai gali būti iš dalies keičiami 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, jei dėl to nepasikeičia veiklos rūšys, susijusios su atskiromis kategorijomis.
III SKYRIUS
Pripažinimas remiantis būtiniausių rengimo reikalavimų derinimu
1 skirsnis
Bendrosios nuostatos
21 straipsnis
Automatinio pripažinimo principas
1. Kiekviena valstybė narė pripažįsta tokį gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymą, suteikiantį galimybę užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo ir gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, specializuoto gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, vaistininko ir architekto profesine veikla, kurios rūšys išvardytos atitinkamai V priedo 5.1.1, 5.1.2, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.6.2 ir 5.7.1 punktuose, kuris atitinka būtiniausius rengimo reikalavimus, nurodytus atitinkamai 24, 25, 31, 34, 35, 38, 44 ir 46 straipsniuose, ir, vertindama galimybę užsiimti profesine veikla, tokį įrodymą savo teritorijoje laiko tokiu pačiu kaip ir jos išduodamas formalios kvalifikacijos įrodymas.
Tokius formalios kvalifikacijos įrodymus turi išduoti valstybių narių kompetentingos institucijos, o prireikus kartu turi būti išduodami ir atitinkamai V priedo 5.1.1, 5.1.2, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.6.2 ir 5.7.1 punktuose išvardyti pažymėjimai.
Pirmos ir antros pastraipų nuostatos neturi įtakos įgytoms teisėms, nurodytoms 23, 27, 33, 37, 39 ir 49 straipsniuose.
2. Kiekviena valstybė narė užsiėmimo bendrąja medicinos praktika pagal jos nacionalinę socialinės apsaugos sistemą tikslais pripažįsta V priedo 5.1.4 punkte nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą, kurį valstybių narių piliečiams išduoda kitos valstybės narės taikydamos 28 straipsnyje nustatytus būtiniausius rengimo reikalavimus.
Pirmesnės pastraipos nuostatos neturi įtakos įgytoms teisėms, nurodytoms 30 straipsnyje.
3. Kiekviena valstybė narė pripažįsta akušerio formalios kvalifikacijos įrodymą, kurį valstybių narių piliečiams išduoda kitos valstybės narės, išvardytos V priedo 5.5.2 punkte, ir kuris atitinka 40 straipsnyje nurodytus būtiniausius rengimo reikalavimus ir 41 straipsnyje numatytus kriterijus, ir, vertindama galimybę užsiimti profesine veikla, tokį įrodymą savo teritorijoje laiko tokiu pačiu kaip ir jos išduodamas formalios kvalifikacijos įrodymas. Ši nuostata neturi įtakos įgytoms teisėms, nurodytoms 23 ir 43 straipsniuose.
4. Valstybės narės nėra įpareigotos pripažinti V priedo 5.6.2 punkte nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą steigiant naujas visuomenei skirtas vaistines. Taikant šią dalį naujomis vaistinėmis taip pat laikomos vaistinės, kurios veikia trumpiau nei trejus metus.
5. Architekto formalios kvalifikacijos įrodymas, nurodytas V priedo 5.7.1 punkte, kuris automatiškai pripažįstamas pagal šio straipsnio 1 dalį, įrodo rengimo kurso pabaigimą, kuris prasidėjo ne anksčiau kaip tame priede nurodytais atskaitos akademiniais metais.
6. Kiekviena valstybė narė leidžia užsiimti gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų, gydytojų odontologų, veterinarijos gydytojų, akušerių ir vaistininkų profesine veikla, jei turimas atitinkamai V priedo 5.1.1, 5.1.2, 5.1.4, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.5.2 ir 5.6.2 punktuose nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas, patvirtinantis, kad atitinkamas asmuo savo rengimo metu ir, kai tai reikalinga, įgijo žinias ir įgūdžius, nurodytus 24 straipsnio 3 dalyje, 31 straipsnio 6 dalyje, 34 straipsnio 3 dalyje, 38 straipsnio 3 dalyje, 40 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnio 3 dalyje.
24 straipsnio 3 dalyje, 31 straipsnio 6 dalyje, 34 straipsnio 3 dalyje, 38 straipsnio 3 dalyje, 40 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos žinios ir įgūdžiai gali būti iš dalies keičiami 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga.
Tokios pataisos neturi sudaryti prielaidų jokiai valstybei narei keisti esamų teisės principų, susijusių su kvalifikacijų sistema ir priėmimo į rengimą reikalavimais fiziniams asmenims.
7. Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, kurias ji patvirtina dėl šio skyriaus reglamentuojamos srities formalios kvalifikacijos įrodymų išdavimo. Be to, kiek tai susiję su 8 skirsnyje nurodytos srities formalios kvalifikacijos įrodymu, šis pranešimas siunčiamas kitoms valstybėms narėms.
Komisija skelbia atitinkamą pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, nurodydama valstybių narių patvirtintus oficialią kvalifikaciją įrodančius profesinius vardus ir, kai reikia, formalios kvalifikacijos įrodymą išduodančią instituciją, su juo pateikiamą pažymėjimą ir atitinkamai V priedo5.1.1, 5.1.2, 5.1.4, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.5.2, 5.6.2 ir 5.7.1 punktuose nurodytą atitinkamą profesinį profesinį vardą.
22 straipsnis
Bendrosios rengimo nuostatos
Siejant su 24, 25, 28, 31, 34, 35, 38, 40, 44 ir 46 straipsniuose nurodytu rengimu:
a) |
valstybės narės gali leisti nenuoseklųjį rengimą pagal kompetentingų institucijų nustatytus reikalavimus; tos institucijos užtikrina, kad bendra tokio rengimo trukmė, lygis ir kokybė būtų ne prastesni už rengimo pagal dieninio mokymo programą; |
b) |
pagal kiekvienos valstybės narės nustatytą tvarką tęstinis rengimas turi užtikrinti, kad studijas pabaigę asmenys gebėtų neatsilikti nuo profesijos raidos ir užsiimtų saugia bei veiksminga praktika. |
23 straipsnis
Įgytos teisės
1. Nepažeidžiant specifinių atitinkamų profesijų įgytų teisių, tais atvejais, kai valstybių narių turimi formalios kvalifikacijos įrodymai, suteikiantys galimybę užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo ir gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, specializuoto gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio ir vaistininko profesine veikla, neatitinka visų 24, 25, 31, 34, 35, 38, 40 ir 44 straipsniuose nurodytų rengimo reikalavimų, kiekviena valstybė narė pripažįsta pakankamu tų valstybių narių išduotą formalios kvalifikacijos įrodymą, jei jis patvirtina, kad sėkmingai baigtas rengimo kursas, prasidėjęs iki V priedo 5.1.1, 5.1.2, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2 ir 5.6.2 punktuose nurodytų atskaitos datų, ir kartu pateikiamas pažymėjimas, nurodantis, kad turėtojas veiksmingai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerių metų laikotarpį iki pažymėjimo išdavimo.
2. Tokios pačios nuostatos taikomos formalios kvalifikacijos įrodymui, suteikiančiam galimybę užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo ir gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, specializuoto gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio ir vaistininko profesine veikla, gautam buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos teritorijoje, neatitinkančiam visų būtiniausių 24, 25, 31, 34, 35, 38, 40 ir 44 straipsniuose nurodytų rengimo reikalavimų, jei toks įrodymas patvirtina, kad sėkmingai baigtas rengimo kursas, prasidėjęs iki:
a) |
pagrindinio rengimo gydytojo, bendrosios praktikos slaugytojo, pagrindinio rengimo gydytojo odontologo, specializuoto gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio ir vaistininko — 1990 m. spalio 3 d. ir |
b) |
gydytojo specialisto — iki 1992 m. balandžio 3 d. |
Pirmoje pastraipoje nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas suteikia turėtojui teisę užsiimti profesine veikla visoje Vokietijos teritorijoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir V priedo 5.1.1, 5.1.2, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.5.2 ir 5.6.2 punktuose nurodytų kompetentingų Vokietijos institucijų išduotas formalios kvalifikacijos įrodymas.
3. Nepažeidžiant 37 straipsnio 1 dalies nuostatų, kiekviena valstybė narė pripažįsta formalios kvalifikacijos įrodymą, suteikiantį galimybę užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo ir gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, veterinarijos gydytojo, akušerio, vaistininko ir architekto profesine veikla, kurį turi valstybių narių piliečiai, išduotą buvusioje Čekoslovakijoje, arba kurių rengimas Čekijoje ir Slovakijoje prasidėjo iki 1993 m. sausio 1 d., kai bet kurios iš minėtų valstybių narių institucijos patvirtina, kad toks formalios kvalifikacijos įrodymas jų teritorijoje turi tokią pačią teisinę galią kaip ir jų išduodamas formalios kvalifikacijos įrodymas, o architektų atveju — kaip VI priedo 6 punkte toms valstybėms narėms nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas, dėl galimybės užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo, gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, veterinarijos gydytojo, akušerio, vaistininko profesine veikla, nurodyta 45 straipsnio 2 dalyje, ir architekto veikla, nurodyta 48 straipsnyje.
Kartu su tokiu kompetenciją patvirtinančiu dokumentu turi būti pateikiamas tų pačių institucijų išduotas pažymėjimas, nurodantis, kad tokie asmenys veiksmingai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla jų teritorijoje ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerių metų laikotarpį iki pažymėjimo išdavimo.
4. Kiekviena valstybė narė pripažįsta formalios kvalifikacijos įrodymą, suteikiantį galimybę užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo ir gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, specializuoto gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio, vaistininko ir architekto profesine veikla, kurį turi valstybių narių piliečiai, išduotą buvusioje Sovietų Sąjungoje, arba kurių rengimas prasidėjo:
a) |
Estijoje — iki 1991 m. rugpjūčio 20 d.; |
b) |
Latvijoje — iki 1991 m. rugpjūčio 21 d.; |
c) |
Lietuvoje — iki 1990 m. kovo 11 d., |
jei bet kurios iš trijų pirmiau minėtų valstybių narių institucijos patvirtina, kad toks įrodymas turi tokią pačią teisinę galią kaip ir jų įrodymas, o architektų atveju — kaip VI priedo 6 punkte toms valstybėms narėms nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas, dėl galimybės užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo, gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, specializuoto gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio, vaistininko profesine veikla, nurodyta 45 straipsnio 2 dalyje, ir architekto veikla, nurodyta 48 straipsnyje.
Kartu su tokiu kompetenciją patvirtinančiu dokumentu turi būti pateikiamas tų pačių institucijų išduotas pažymėjimas, nurodantis, kad tokie asmenys veiksmingai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla jų teritorijoje ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerių metų laikotarpį iki pažymėjimo išdavimo.
Buvusios Sovietų Sąjungos išduotų veterinarijos gydytojų formalios kvalifikacijos įrodymų atveju arba tuomet, kai rengimas Estijoje prasidėjo iki 1991 m. rugpjūčio 20 d., kartu su pirmesnėje pastraipoje nurodytu kompetenciją patvirtinančiu dokumentu turi būti pateikiamas Estijos institucijų išduotas pažymėjimas, nurodantis, kad tokie asmenys veiksmingai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla jos teritorijoje ne trumpiau kaip penkerius metus iš eilės per septynerių metų laikotarpį iki pažymėjimo išdavimo.
5. Kiekviena valstybė narė pripažįsta formalios kvalifikacijos įrodymą, suteikiantį galimybę užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo ir gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, specializuoto gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio, vaistininko ir architekto profesine veikla, kurį turi valstybių narių piliečiai, išduotą buvusioje Jugoslavijoje, arba kurių rengimas Slovėnijoje prasidėjo iki 1991 m. birželio 25 d., kai minėtos valstybės narės institucijos patvirtina, kad toks formalios kvalifikacijos įrodymas jų teritorijoje turi tokią pačią teisinę galią kaip ir jų išduodamas formalios kvalifikacijos įrodymas, o architektų atveju — kaip VI priedo 6 punkte toms valstybėms narėms nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas, dėl galimybės užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo, gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, specializuoto gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio, vaistininko profesine veikla, nurodyta 45 straipsnio 2 dalyje, ir architekto veikla, nurodyta 48 straipsnyje.
Kartu su tokiu kompetenciją patvirtinančiu dokumentu turi būti pateikiamas tų pačių institucijų išduotas pažymėjimas, nurodantis, kad tokie asmenys veiksmingai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla jų teritorijoje ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerių metų laikotarpį iki pažymėjimo išdavimo.
6. Kiekviena valstybė narė valstybės narės piliečiams, kurių gydytojo, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio ir vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymas neatitinka tai valstybei narei V priedo 5.1.1, 5.1.2, 5.1.3, 5.1.4, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.5.2 ir 5.6.2 punktuose nurodytų profesinių vardų, kaip pakankamą pripažįsta tų valstybių narių išduotą formalios kvalifikacijos įrodymą, su kuriuo pateikiamas kompetentingų institucijų išduotas pažymėjimas.
Pirmoje pastraipoje nurodytas pažymėjimas turi nurodyti, kad formalios kvalifikacijos įrodymas patvirtina sėkmingą rengimo kurso pabaigimą atitinkamai pagal šios direktyvos 24, 25, 28, 31, 34, 35, 38, 40 ir 44 straipsnius ir jį išdavusi valstybė narė traktuoja taip pat, kaip kvalifikaciją, kurios profesiniai vardai išvardyti V priedo 5.1.1., 5.1.2, 5.1.3, 5.1.4, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.5.2 ir 5.6.2 punktuose.
2 skirsnis
Medicinos gydytojai
24 straipsnis
Pagrindinis medicininis rengimas
1. Į pagrindinį medicininį rengimą turi būti leidžiama priimti tik turint diplomą ar pažymėjimą, suteikiantį galimybę pradėti atitinkamas studijas universitete.
2. Pagrindinį medicininį rengimą turi sudaryti iš viso ne trumpesnės kaip šešerių metų trukmės studijos arba 5 500 valandų teorinio ir praktinio rengimo, kurį vykdo arba prižiūri universitetas.
Asmenų, kurie pradėjo studijas iki 1972 m. sausio 1 d., pirmojoje pastraipoje nurodytą rengimą gali sudaryti šešių mėnesių universitetinio lygio praktinis rengimas pagal dieninio mokymo programą, prižiūrint kompetentingoms institucijoms.
3. Pagrindinis medicininis rengimas turi užtikrinti, kad asmuo įgytų tokių žinių ir įgūdžių:
a) |
pakankamai mokslų, kuriais grindžiama medicina, žinių ir gerai suprastų mokslinę metodiką, įskaitant biologinių funkcijų įvertinimo principus, moksliškai pagrįstų faktų įvertinimo ir duomenų analizės principus; |
b) |
pakankamai suprastų sveiko ir sergančio žmogaus sandarą, funkcijas ir elgseną, taip pat ir ryšius tarp asmens sveikatos būklės ir jo fizinės bei socialinės aplinkos; |
c) |
pakankamai žinių apie klinikinės medicinos disciplinas ir jų praktinį panaudojimą, būtų visapusiškai susipažinęs su psichikos ir somatinio pobūdžio ligomis, profilaktika, diagnostika bei gydymu ir žmonių reprodukcija; |
d) |
tinkamą klinikinę patirtį ligoninėse, esant tinkamai priežiūrai. |
25 straipsnis
Specializuotas medicininis rengimas
1. Į specializuotą medicininį rengimą turi būti leidžiama priimti tik baigus patvirtintas šešerių metų studijas, kaip 24 straipsnyje nurodytos rengimo programos dalį, kurių metu rengiamas asmuo įgyja reikiamų pagrindinių medicinos žinių.
2. Specializuotą medicininį rengimą turi sudaryti teorinis ir praktinis rengimas universitete arba medicinos mokomojoje ligoninėje arba, kai taikytina, sveikatos priežiūros įstaigoje, tuo tikslu patvirtintoje kompetentingų institucijų ar įstaigų.
Valstybės narės užtikrina, kad V priedo 5.1.3 punkte nurodytų specializuoto medicininio rengimo kursų trukmė būtų ne trumpesnė kaip nurodyta tame punkte. Rengimas turi būti prižiūrimas kompetentingų institucijų ar įstaigų. Jis turi apimti rengiamo gydytojo specialisto asmeninį dalyvavimą veikloje ir su tuo susijusią atsakomybę teikiant atitinkamas paslaugas.
3. Rengimas turi vykti pagal dieninio mokymo programą specializuotose įstaigose, kurias pripažįsta kompetentingos institucijos. Jis turi apimti dalyvavimą padalinio, kuriame vyksta rengimas, visų rūšių medicinos veiklose, įskaitant darbą pagal iškvietimą (budėjimą), taip, kad rengiamas specialistas kompetentingų institucijų nustatyta tvarka paskirtų visą savo teorinę veiklą praktiniam ir teoriniam rengimuisi visą darbo savaitę ir visus metus. Už tokį darbą turi būti atitinkamai atlyginama.
4. Valstybės narės išduoda specializuoto medicininio rengimo įrodymą tik tuomet, jei turimas V priedo 5.1.1 punkte nurodytas pagrindinio medicininio rengimo įrodymas.
5. V priedo 5.1.3 punkte nurodyti trumpiausieji rengimo laikotarpiai gali būti keičiami 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga.
26 straipsnis
Specializuoto medicininio rengimo tipai
21 straipsnyje nurodytas gydytojo specialisto formalios kvalifikacijos įrodymas — tai toks įrodymas, kurį suteikia V priedo 5.1.2 punkte nurodytos kompetentingos institucijos ar įstaigos po atitinkamo specializuoto rengimo pagal įvairiose valstybėse narėse taikomus profesinius vardus, nurodytus V priedo 5.1.3 punkte.
Dėl naujų medicinos specialybių, bendrų bent dviems penktadaliams valstybių narių, įtraukimo į V priedo 5.1.3 punktą gali būti nuspręsta 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, siekiant atnaujinti šią direktyvą atsižvelgiant į nacionalinių teisės aktų pakeitimus.
27 straipsnis
Gydytojams specialistams būdingos įgytos teisės
1. Priimančioji valstybė narė gali reikalauti gydytojų specialistų, kurių specializuotą nenuoseklų medicininį rengimą reglamentavo nuo 1975 m. birželio 20 d. galiojusios įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatos ir kurie savo specializuotą rengimą pradėjo ne vėliau kaip 1983 m. gruodžio 31 d., kad kartu su formalios kvalifikacijos įrodymu jie turėtų pažymėjimą, patvirtinantį, kad jie veiksmingai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla bent trejus metus iš eilės per penkerių metų laikotarpį iki to pažymėjimo išdavimo.
2. Kiekviena valstybė narė pripažįsta gydytojų specialistų kvalifikaciją, suteiktą Ispanijoje gydytojams, pabaigusiems specializuotą rengimą iki 1995 m. sausio 1 d., net jei tas rengimas neatitinka 25 straipsnyje numatytų būtiniausių reikalavimų, jei kvalifikacija patvirtinama kompetentingų Ispanijos institucijų išduotu pažymėjimu, patvirtinančiu, kad atitinkamas asmuo išlaikė specialios profesinės kompetencijos egzaminą, surengtą pagal išskirtines priemones dėl pripažinimo, nustatytas Karališkuoju dekretu 1497/99, siekiant nustatyti, ar atitinkamas asmuo turi žinių ir įgūdžių, sulyginamų su gydytojų, turinčių gydytojo specialisto kvalifikaciją, apibrėžtą Ispanijai V priedo 5.1.2 ir 5.1.3 punktuose.
3. Kiekviena valstybė narė, kuri panaikino savo įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, susijusias su gydytojo specialisto, nurodyto V priedo 5.1.2 ir 5.1.3 punktuose, formalios kvalifikacijos įrodymo suteikimu, ir kuri patvirtino priemones, susijusias su įgytomis teisėmis savo piliečiams, suteikia kitų valstybių narių piliečiams teisę pasinaudoti tomis priemonėmis, jei toks formalios kvalifikacijos įrodymas buvo išduotas iki datos, kurią priimančioji valstybė narė nustojo išdavinėti tokius atitinkamos specialybės įrodymus.
Šių nuostatų panaikinimo datos nustatytos V priedo 5.1.3 punkte.
28 straipsnis
Šeimos medicinos praktikos specialusis rengimas
1. Į šeimos medicinos praktikos specialųjį rengimą turi būti priimami tik asmenys, gavę diplomą, patvirtinantį, kad baigtos šešerių metų studijos, kaip 24 straipsnyje nurodytos rengimo programos dalis.
2. Šeimos medicinos praktikos specialusis rengimas, kurį baigus suteikiamas formalios kvalifikacijos įrodymas, išduotas iki 2006 m. sausio 1 d., turi trukti ne trumpiau kaip dvejus metus pagal dieninio mokymo programą. Jei formalios kvalifikacijos įrodymas išduotas po tos datos, rengimas turi trukti ne trumpiau kaip trejus metus pagal dieninio mokymo programą.
Kai 24 straipsnyje nurodytoje rengimo programoje yra praktinis rengimas, kuris vykdomas patvirtintoje ligoninėje, turinčioje atitinkamą medicinos įrangą ir teikiančioje šeimos medicinos paslaugas, arba kurioje vykdoma nustatyta šeimos medicinos praktikos dalis arba patvirtintame centre, kuriame gydytojai vykdo pirminę sveikatos priežiūrą, tokio praktinio rengimo trukmė, ne ilgesnė kaip vieneri metai, gali būti įtraukta į pirmoje pastraipoje nurodytą trukmę, kai rengimo pažymėjimai išduodami ne anksčiau kaip 2006 m. sausio 1 d.
Antroje pastraipoje numatyta galimybė turi būti suteikiama tik valstybėms narėms, kuriose šeimos medicinos praktikos specialusis rengimas truko dvejus metus nuo 2001 m. sausio 1 d.
3. Šeimos medicinos praktikos specialusis rengimas vyksta pagal dieninio mokymo programą, prižiūrint kompetentingoms institucijoms ar įstaigoms. Jis turi būti labiau praktinis nei teorinis.
Toks praktinis rengimas turi būti vykdomas ne trumpiau nei šešis mėnesius patvirtintoje ligoninėje, turinčioje atitinkamą medicinos įrangą bei teikiančią atitinkamas paslaugas ir ne trumpiau nei šešis mėnesius kaip patvirtintos šeimos medicinos praktikos dalis arba patvirtintame centre, kuriame gydytojai vykdo pirminę sveikatos priežiūrą.
Praktinis rengimas turi vykti kartu su kitomis sveikatos priežiūros institucijomis ar struktūromis, susijusiomis su šeimos medicina. Nepažeidžiant trumpiausių laikotarpių, nustatytų antroje pastraipoje, reikalavimo, ne ilgesnio kaip šešių mėnesių laikotarpio praktinis rengimas gali būti vykdomas ir kitose patvirtintose institucijose ar sveikatos priežiūros struktūrose, susijusiose su šeimos medicina.
Būtina, kad tokio rengimo metu rengiamasis asmeniškai dalyvautų gydytojų, su kuriais jis dirba, profesinėje veikloje ir dalintųsi su tuo susijusią atsakomybę.
4. Valstybės narės išduoda šeimos medicinos praktikos formalios kvalifikacijos įrodymą tik tuomet, jei turimas V priedo 5.1.1 punkte nurodytas pagrindinio medicininio rengimo formalios kvalifikacijos įrodymas.
5. Valstybės narės gali išduoti V priedo 5.1.4 punkte nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą gydytojui, kuris nebaigė šiame straipsnyje numatyto rengimo, tačiau pabaigė kitokį papildomą rengimą, kurį patvirtina valstybės narės kompetentingų institucijų išduotas formalios kvalifikacijos įrodymas. Tačiau jos negali suteikti formalios kvalifikacijos įrodymo, jei žinių lygis kokybiškai nelygiavertis žinioms, įgytoms per šiame straipsnyje numatytą rengimą.
Valstybės narės, inter alia, nustato, kiek pareiškėjo turimas papildomas rengimas ir jau įgyta profesinė patirtis gali pakeisti šiame straipsnyje numatytą rengimą.
Valstybės narės gali išduoti V priedo 5.1.4 punkte numatytą formalios kvalifikacijos įrodymą tik tuomet, jei pareiškėjas turi bent šešių mėnesių šeimos medicinos praktikos arba praktikos centre, kuriame gydytojai suteikia 3 dalyje nurodytų tipų pirminę sveikatos priežiūrą, patirtį.
29 straipsnis
Šeimos gydytojų profesinė veikla
Kiekviena valstybė narė pagal su įgytomis teisėmis susijusias nuostatas leidžia užsiimti šeimos gydytojo veikla pagal jos nacionalinę socialinės apsaugos sistemą tik tuomet, jei turimas V priedo 5.1.4 punkte nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas.
Valstybės narės gali netaikyti šio reikalavimo asmenims, kurie šiuo metu mokosi pagal specialaus šeimos medicinos rengimo programą.
30 straipsnis
Šeimos gydytojams būdingos įgytos teisės
1. Kiekviena valstybė narė nustato įgytas teises. Tačiau ji, kaip įgytą teisę, gali suteikti teisę užsiimti šeimos gydytojo veikla pagal jos nacionalinę socialinės apsaugos sistemą neturint V priedo 5.1.4 punkte nurodyto formalios kvalifikacijos įrodymo visiems gydytojams, kurie turi šią teisę nuo tame punkte nurodytos atskaitos datos pagal nuostatas, taikomas medicinos profesijai, leidžiančias užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo profesine veikla, kurie tuo metu buvo įsisteigę jos teritorijoje, pasinaudodami 21 arba 23 straipsnio nuostatomis.
Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos paprašius išduoda pažymėjimą, patvirtinantį turėtojo teisę užsiimti šeimos gydytojo veikla pagal jos nacionalinę socialinės apsaugos sistemą neturint V priedo 5.1.4 punkte nurodyto formalios kvalifikacijos įrodymo gydytojams, kurie naudojasi įgytomis teisėmis pagal pirmą pastraipą.
2. Kiekviena valstybė narė pripažįsta 1 dalies antroje pastraipoje nurodytus pažymėjimus, išduotus valstybių narių piliečiams kitų valstybių narių ir savo teritorijoje suteikia tokiems pažymėjimams tokią pačią galią kaip ir savo suteikiamiems formalios kvalifikacijos įrodymams, kurie leidžia užsiimti šeimos gydytojo veikla pagal jos nacionalinę socialinės apsaugos sistemą.
3 skirsnis
Bendrosios praktikos slaugytojai
31 straipsnis
Bendrosios praktikos slaugytojų rengimas
1. Pradėti bendrosios praktikos slaugytojų rengimą turi būti leidžiama priimti tik baigus bendrąjį 10 metų lavinimą, patvirtintą diplomu, pažymėjimu ar kitu valstybės narės kompetentingų institucijų išduodamu įrodymu arba pažymėjimu, patvirtinančiu sėkmingą lygiaverčio lygio egzaminų, skirtų įstoti į mokyklą, kurioje mokoma slaugos, išlaikymą.
2. Bendrosios praktikos slaugytojų rengimas suteikiamas pagal dieninio mokymosi programą ir turi apimti bent V priedo 5.2.1 punkte nurodytą programą.
V priedo 5.2.1 punkte nurodytas programos turinys gali būti iš dalies keičiamas 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siekiant jį suderinti su mokslo ir technikos pažanga.
Tokios pataisos neturi sudaryti prielaidų jokiai valstybei narei keisti esamų teisės principų, susijusių su kvalifikacijų sistema ir priėmimo į rengimą reikalavimais fiziniams asmenims.
3. Bendrosios praktikos slaugytojų rengimą turi sudaryti ne trumpesnės kaip trejų metų trukmės studijos arba 4 600 valandų teorinio ir klinikinio rengimo, kuomet teorinio rengimo trukmė turi sudaryti ne mažiau kaip trečdalį, o klinikinio rengimo — ne mažiau kaip pusę trumpiausios rengimo trukmės. Valstybės narės gali suteikti dalines išimtis asmenims, kurie dalį savo rengimo įgijo bent lygiaverčio lygio kursuose.
Valstybės narės užtikrina, kad slaugytojų rengimą vykdančios institucijos būtų atsakingos už teorinio ir klinikinio rengimo koordinavimą per visą studijų programos laiką.
4. Teorinis rengimas — tai slaugytojų rengimo dalis, kurių metu rengiami slaugytojai įgyja profesinių žinių, supratimo ir įgūdžių, būtinų organizuoti, atlikti ir vertinti bendrąją sveikatos priežiūrą. Rengimą vykdo slaugos dėstytojai ir kiti kompetentingi asmenys slaugos mokyklose ir kitose rengimo institucijos parinktose mokymo įstaigose.
5. Klinikinis rengimas — tai slaugytojų rengimo dalis, kurio metu rengiami slaugytojai kaip komandos nariai arba tiesiogiai sąveikaudami su sveikais arba sergančiais asmenimis ir/arba bendruomene, remdamiesi įgytomis žiniomis ir įgūdžiais, mokosi organizuoti, atlikti ir vertinti reikiamą visavertį slaugymą. Rengiami slaugytojai išmoksta ne tik kaip dirbti komandoje, bet ir kaip vadovauti jai ir organizuoti visą slaugymą, įskaitant sveikatos priežiūros mokymą asmenims ir mažoms grupėms sveikatos priežiūros institucijoje arba bendruomenėje.
Šis rengimas vyksta ligoninėse bei kitose sveikatos priežiūros institucijose ir bendruomenėje, atsakant už jį slaugos dėstytojams, bendradarbiaujant su kitais kvalifikuotais slaugytojais ir jiems padedant. Rengimo procese gali dalyvauti ir kitas kvalifikuotas personalas.
Rengiami slaugytojai dalyvauja atitinkamo padalinio veikloje, kuri atitinka jų rengimo kryptį, taip išmokdami prisiimti atsakomybę, susijusią su slaugos praktika.
6. Bendrosios praktikos slaugytojų rengimas turi užtikrinti, kad asmuo įgytų tokių žinių ir įgūdžių:
a) |
pakankamai mokslų, kuriais grindžiama bendroji slauga, žinių ir pakankamą supratimą apie sveiko ir sergančio žmogaus sandarą, fiziologines funkcijas ir elgseną, taip pat ir ryšį tarp asmens sveikatos būklės ir fizinės bei socialinės aplinkos; |
b) |
pakankamai žinių apie profesijos pobūdį bei etiką ir bendruosius sveikatos priežiūros bei slaugos principus; |
c) |
reikiamą klinikinę patirtį; tokia patirtis, kuri turėtų būti parenkama pagal jos mokomąją vertę, turėtų būti įgyjama prižiūrint kvalifikuotam slaugos personalui ir vietose, kuriose kvalifikuoto personalo skaičius ir įranga atitinka paciento slaugymo reikalavimus; |
d) |
gebėjimą dalyvauti praktiškai rengiant sveikatos priežiūros personalą ir darbo su tokiu personalu patirtį; |
e) |
darbo su kitais sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojais patirtį. |
32 straipsnis
Bendrosios praktikos slaugytojų profesinė veikla
Taikant šią direktyvą, bendrosios praktikos slaugytojų profesinė veikla — tai profesinė veikla, nurodyta V priedo 5.2.2 punkte.
33 straipsnis
Bendrosios praktikos slaugytojams būdingos įgytos teisės
1. Taikant bendrąsias įgytų teisių taisykles bendrosios praktikos slaugytojams, 23 straipsnyje nurodyta veikla turi apimti visišką atsakomybę už paciento slaugymo planavimą, organizavimą ir administravimą.
2. Lenkijos bendrosios praktikos slaugytojų kvalifikacijoms taikomos tik toliau nurodytos įgytų teisių nuostatos. Jei valstybių piliečių bendrosios praktikos slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymas buvo suteiktas arba rengimas prasidėjo Lenkijoje iki 2004 m. gegužės 1 d. ir jis neatitinka 31 straipsnyje nustatytų būtiniausių rengimo reikalavimų, valstybės narės kaip pakankamą įrodymą pripažįsta tokius bendrosios praktikos slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymus, jei kartu pateikiamas pažymėjimas, nurodantis, kad tie valstybės narės piliečiai veiksmingai ir teisėtai užsiėmė bendrosios praktikos slaugytojo veikla Lenkijoje toliau nurodytą laikotarpį:
a) |
licencijuoto slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymas (dyplom licencjata pielęgniarstwa) — ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerių metų laikotarpį iki pažymėjimo išdavimo; |
b) |
slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymas, patvirtinantis aukštesnįjį išsilavinimą, įgytą medicinos profesinėje mokykloje (dyplom pielęgniarki albo pielęgniarki dyplomowanej) — ne trumpiau kaip penkerius metus iš eilės per septynerių metų laikotarpį iki pažymėjimo išdavimo. |
Nurodyta veikla turi apimti visišką atsakomybę už paciento slaugymo planavimą, organizavimą ir administravimą.
3. Valstybės narės pripažįsta slaugos formalios kvalifikacijos įrodymą, išduotą Lenkijoje slaugytojams, kurie pabaigė rengimą iki 2004 m. gegužės 1 d., neatitinkantį 31 straipsnyje nustatytų būtiniausių rengimo reikalavimų, patvirtintą „bakalauro“ diplomu, gautu pagal specialią tobulinimo programą, nurodytą 2004 m. balandžio 20 d. Akte dėl Akto dėl slaugytojo ir akušerio profesijų ir kitų teisės aktų dalinio pakeitimo 11 straipsnyje (2004 m. gegužės 11 d. Lenkijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 92, 885 pozicija) ir 2004 m. gegužės 11 d. Sveikatos apsaugos ministro Reglamente dėl slaugytojų ir akušerių, turinčių vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimą (brandos egzaminai — matura) ir baigusių medicinos licėjų ir medicinos profesines mokyklas, kuriuose mokoma slaugytojo ir akušerio profesijų, išsamių studijų reikalavimų (2004 m. gegužės 13 d. Lenkijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 110, 1170 pozicija), siekiant patvirtinti, kad atitinkamo asmens žinių ir kompetencijos lygis yra panašus į slaugytojų, turinčių kvalifikaciją, kuri Lenkijai apibrėžta V priedo 5.2.2 punkte.
4 skirsnis
Gydytojai odontologai
34 straipsnis
Pagrindinis odontologinis rengimas
1. Į pagrindinį odontologinį rengimą leidžiama priimti tik turint diplomą ar pažymėjimą, suteikiantį galimybę pradėti atitinkamas studijas valstybės narės universitetuose ar jiems lygiavertėse aukštojo mokslo institucijose.
2. Pagrindinį odontologinį rengimą turi sudaryti iš viso ne trumpesnės kaip penkerių metų trukmės teorinės ir praktinės studijos, apimančios bent V priedo 5.3.1 punkte nurodytą programą, universitete arba aukštojo mokslo institucijoje, kurioje vykdomas rengimas, pripažintas kaip esantis lygiaverčio lygio, arba prižiūrint universitetui.
V priedo 5.3.1 punkte nurodytas programos turinys gali būti iš dalies keičiamas 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siekiant jį suderinti su mokslo ir technikos pažanga.
Tokios pataisos neturi sudaryti prielaidų jokiai valstybei narei keisti esamų teisės principų, susijusių su kvalifikacijų sistema ir priėmimo į rengimą reikalavimais fiziniams asmenims.
3. Pagrindinis odontologinis rengimas turi užtikrinti, kad asmuo įgytų tokių žinių ir įgūdžių:
a) |
pakankamai mokslų, kuriais grindžiama odontologija, žinių ir gerai suprastų mokslinę metodiką, įskaitant biologinių funkcijų įvertinimo, moksliškai pagrįstų faktų įvertinimo ir duomenų analizės principus; |
b) |
pakankamai suprastų sveiko ir sergančio žmogaus sandarą, fiziologiją ir elgseną, taip pat ir fizinės bei socialinės aplinkos įtaką asmens sveikatos būklei tiek, kiek šie veiksniai veikia odontologiją; |
c) |
pakankamai žinių apie dantų, burnos, žandikaulių ir susijusių audinių, tiek sveikų, tiek nesveikų, sandarą bei funkcijas ir jų ryšį su bendra paciento sveikatos būkle ir fizine bei socialine gerove; |
d) |
pakankamai klinikinių disciplinų ir metodikos žinių, leidžiančių gydytojui odontologui visapusiškai susipažinti su dantų, burnos, žandikaulių ir susijusių audinių anomalijomis, pakitimais ir ligomis, ir su profilaktine, diagnostine ir terapine odontologija; |
e) |
atitinkamą klinikinę patirtį esant tinkamai priežiūrai. |
Šis rengimas turi suteikti jam įgūdžių, būtinų atlikti visus veiksmus, įskaitant anomalijų ir ligų, susijusių su dantų, burnos, žandikaulių ir kitų audinių profilaktika, diagnostika ir gydymu.
35 straipsnis
Specializuotas odontologinis rengimas
1. Į specializuotą odontologinį rengimą turi būti leidžiama priimti tik baigus penkerių metų teorines ir praktines studijas pagal 34 straipsnyje nurodytą rengimo programą arba turint šios direktyvos 23 ir 37 straipsniuose nurodytus dokumentus.
2. Specializuotą odontologinį rengimą turi sudaryti teorinis ir praktinis rengimas universiteto centre, gydymo mokymo ir tyrimų centre arba, kai taikytina, sveikatos priežiūros įstaigoje, tuo tikslu patvirtintoje kompetentingų institucijų ar įstaigų.
Specializuoto odontologinio rengimo pagal dieninio mokymo programą kursų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip treji metai ir juos turi prižiūrėti kompetentingos institucijos ar įstaigos. Tai apima rengiamo gydytojo odontologo asmeninį dalyvavimą atitinkamos institucijos veikloje ir atsakomybę.
Minimalus rengimo laikotarpis, nurodytas antrojoje pastraipoje, gali būti keičiamas 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siekiant jį suderinti su mokslo ir technikos pažanga.
3. Valstybės narės išduoda specializuoto odontologinio rengimo įrodymą tik tuomet, jei turimas V priedo 5.3.2 punkte nurodytas pagrindinio odontologinio rengimo įrodymas.
36 straipsnis
Gydytojų odontologų profesinė veikla
1. Taikant šią direktyvą, gydytojų odontologų profesinė veikla — tai šio straipsnio 3 dalyje apibrėžta profesinė veikla, vykdoma pagal V priedo 5.3.2 punkte nurodytą profesinę kvalifikaciją.
2. Gydytojo odontologo profesija turi būti grindžiama 34 straipsnyje nurodytu odontologiniu rengimu ir tai yra savita profesija, skirtinga nuo kitų bendrojo pobūdžio ar specializuotų medicinos profesijų. Norint užsiimti gydytojo odontologo veikla, būtina turėti V priedo 5.3.2 punkte nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą. Tokio formalios kvalifikacijos įrodymo turėtojai traktuojami taip pat, kaip tie, kuriems taikomas 23 arba 37 straipsnis.
3. Valstybės narės užtikrina, kad gydytojai odontologai paprastai galėtų užsiimti dantų, burnos, žandikaulių ir gretimų audinių anomalijų ir ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo veikla, reikiamai atsižvelgus į normines nuostatas ir profesinės etikos taisykles V priedo 5.3.2 punkte nurodytomis atskaitos datomis.
37 straipsnis
Gydytojams odontologams būdingos įgytos teisės
1. Kiekviena valstybė narė, siejant su gydytojų odontologų profesine veikla pagal V priedo 5.3.2 punkte nurodytą kvalifikaciją, pripažįsta gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymą, išduotą Italijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Čekijoje ir Slovakijoje asmenims, kurie pradėjo savo medicininį rengimą ne vėliau kaip tam priede atitinkamai valstybei narei nurodytą atskaitos datą, jei turimas tos valstybės narės kompetentingų institucijų išduotas pažymėjimas.
Pažymėjimas turi patvirtinti, kad yra laikomasi tokių reikalavimų:
a) |
atitinkami asmenys veiksmingai, teisėtai ir iš esmės užsiėmė toje valstybėje 36 straipsnyje nurodyta veikla ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerių metų laikotarpį iki pažymėjimo išdavimo; |
b) |
tiems asmenims leista užsiimti minėta veikla tomis pačiomis sąlygomis kaip ir V priedo 5.3.2 punkte tai valstybei narei išvardytų formalios kvalifikacijos įrodymų turėtojams. |
Asmenims, kurie sėkmingai pabaigė bent tris studijų metus, kurie atitinkamos valstybės narės kompetentingų institucijų patvirtinti kaip lygiaverčiai 34 straipsnyje nurodytam rengimui, antros pastraipos a punkte nurodytas trejų metų praktinio darbo patirties reikalavimas netaikomas.
Kalbant apie Čekiją ir Slovakiją, buvusioje Čekoslovakijoje įgytos formalios kvalifikacijos įrodymas pripažįstamas taip pat kaip ir Čekijos bei Slovakijos formalios kvalifikacijos įrodymas ir tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios nustatytos pirmesnėse pastraipose.
2. Kiekviena valstybė narė pripažįsta gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymą, išduotą Italijoje asmenims, kurie pradėjo savo universitetinį medicinos rengimą po 1980 m. sausio 28 d. ir ne vėliau kaip 1984 m. gruodžio 31 d., jei kartu pateikiamas Italijos kompetentingų institucijų išduotas pažymėjimas.
Pažymėjimas turi patvirtinti, kad yra laikomasi tokių reikalavimų:
a) |
atitinkami asmenys išlaikė tinkamumo testą, organizuotą kompetentingų Italijos institucijų, siekiant nustatyti, ar tų asmenų žinių ir įgūdžių lygis atitinka turimą asmenų, turinčių V priedo 5.3.2 punkte Italijai nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą; |
b) |
jie veiksmingai, teisėtai ir iš esmės užsiėmė Italijoje 36 straipsnyje nurodyta veikla ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerių metų laikotarpį iki pažymėjimo išdavimo; |
c) |
jiems leista užsiimti 36 straipsnyje nurodyta veikla arba jei veiksmingai, teisėtai ir iš esmės užsiima ja tomis pačiomis sąlygomis kaip ir V priedo 5.3.2 punkte Italijai išvardytų formalios kvalifikacijos įrodymų turėtojams. |
Asmenims, kurie sėkmingai pabaigė bent trejus studijų metus, kurie atitinkamos valstybės narės kompetentingų institucijų patvirtinti kaip lygiaverčiai 34 straipsnyje nurodytam rengimui, antros pastraipos a punkte nurodytas trejų metų praktinio darbo patirties reikalavimas netaikomas.
Asmenys, kurie pradėjo savo universitetinį medicininį rengimą po 1984 m. gruodžio 31 d., traktuojami taip pat, kaip pirmiau nurodytieji, jei pirmiau minėtos trejų metų studijos prasidėjo iki 1994 m. gruodžio 31 d.
5 skirsnis
Veterinarijos gydytojai
38 straipsnis
Veterinarijos gydytojų rengimas
1. Veterinarijos gydytojų rengimą turi sudaryti iš viso ne trumpesnės kaip penkerių metų trukmės teorinės ir praktinės studijos pagal dieninio mokymo programą, apimančios bent V priedo 5.4.1 punkte nurodytą programą, universitete arba aukštojo mokslo institucijoje, kurioje vykdomas rengimas, pripažintas kaip esantis lygiaverčio lygio, arba prižiūrint universitetui.
V priedo 5.4.1 punkte nurodytas programos turinys gali būti iš dalies keičiamas 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siekiant jį suderinti su mokslo ir technikos pažanga.
Tokios pataisos neturi sudaryti prielaidų jokiai valstybei narei keisti esamų teisės principų, susijusių su kvalifikacijų sistema ir priėmimo į rengimą reikalavimais fiziniams asmenims.
2. Į veterinarijos gydytojų rengimą leidžiama priimti tik turint diplomą ar pažymėjimą, suteikiantį galimybę pradėti atitinkamas studijas valstybės narės universitete ar aukštojo mokslo institucijose, kurių lygis valstybės narės pripažintas kaip lygiavertis atitinkamoms studijoms.
3. Veterinarijos gydytojo rengimas turi užtikrinti, kad asmuo įgytų tokių žinių ir įgūdžių:
a) |
pakankamai mokslų, kuriais grindžiama veterinarijos gydytojo veikla, žinių; |
b) |
pakankamai žinių apie sveikų gyvūnų sandarą ir funkcijas, gyvulininkystę, reprodukciją ir higieną bendrai, taip pat ir apie jų šėrimą, įskaitant jų poreikius atitinkančio pašarų gamybos ir konservavimo technologiją; |
c) |
pakankamai žinių apie gyvūnų elgseną ir apsaugą; |
d) |
pakankamai žinių apie gyvūnų ligų priežastis, kilmę, eigą, poveikį, diagnostiką ir gydymą, nagrinėjant atskirai arba grupėmis, įskaitant specialias žinias apie ligas, kurios gali būti perduotos žmonėms; |
e) |
pakankamai profilaktinės medicinos žinių; |
f) |
pakankamai žinių apie higieną ir technologiją, taikomų gyvūninių maisto produktų ar žmonėms vartoti skirtų maisto produktų gamybai ir pateikimui į apyvartą; |
g) |
pakankamai žinių apie su pirmiau išvardytais dalykais susijusias įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas; |
h) |
tinkamą klinikinę ir kitą praktinę patirtį, taikant reikiamą priežiūrą. |
39 straipsnis
Veterinarijos gydytojams būdingos įgytos teisės
Nepažeidžiant 23 straipsnio 4 dalies, vertindamos valstybių narių piliečius, kurių veterinarijos gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymas buvo išduotas arba kurių rengimas prasidėjo Estijoje iki 2004 m. gegužės 1 d., valstybės narės pripažįsta tokį veterinarijos gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymą, jei kartu su juo pateikiamas pažymėjimas, patvirtinantis, kad tokie asmenys veiksmingai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla Estijoje ne trumpiau kaip penkerius metus iš eilės per septynerių metų laikotarpį iki pažymėjimo išdavimo.
6 skirsnis
Akušeriai
40 straipsnis
Akušerių rengimas
1. Akušerių rengimą turi sudaryti iš viso bent:
a) |
specialus akušerių rengimas pagal dieninio mokymo programą, kurį sudaro ne trumpesnės kaip trejų metų trukmės teorinės ir praktinės studijos (I būdas), apimantis bent V priedo 5.5.1 punkte nurodytą programą, arba |
b) |
18 mėnesių trukmės specialus akušerių rengimas pagal dieninio mokymo programą (II būdas), apimantis bent V priedo 5.5.1 punkte nurodytą programą, kuris nebuvo lygiavertis bendrosios praktikos slaugytojų rengimui. |
Valstybės narės užtikrina, kad akušerių rengimą vykdančios institucijos būtų atsakingos už teorinio ir klinikinio rengimo koordinavimą visą studijų programos laiką.
V priedo 5.5.1 punkte nurodytas programos turinys gali būti iš dalies keičiamas 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siekiant jį suderinti su mokslo ir technikos pažanga.
Tokios pataisos neturi sudaryti prielaidų jokiai valstybei narei keisti esamų teisės principų, susijusių su kvalifikacijų sistema ir priėmimo į rengimą reikalavimais fiziniams asmenims.
2. Į akušerio rengimą leidžiama priimti tik įvykdžius tokius reikalavimus:
a) |
I būdas — baigus bent pirmuosius dešimt metų vidurinio lavinimo kurso mokykloje, arba |
b) |
II būdas — turint bendrosios praktikos slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymą, nurodytą V priedo 5.2.2 punkte. |
3. Akušerio rengimas turi užtikrinti, kad asmuo įgytų tokių žinių ir įgūdžių:
a) |
pakankamai mokslų, kuriais grindžiama akušerio veikla, visų pirma akušerijos ir ginekologijos, žinių; |
b) |
pakankamai profesinės etikos ir teisės aktų žinių; |
c) |
pakankamai žinių apie akušerijos ir naujagimių biologines funkcijas, anatomiją ir psichologiją, taip pat žinių apie ryšius tarp asmens sveikatos būklės ir fizinės bei socialinės aplinkos ir jo elgsenos; |
d) |
pakankamą klinikinę patirtį, įgytą patvirtintose institucijose prižiūrint kvalifikuotam akušerijos personalui; |
e) |
pakankamą supratimą apie sveikatos priežiūros personalo rengimą ir darbo su juo patirtį. |
41 straipsnis
Akušerio formalios kvalifikacijos įrodymo pripažinimo tvarka
1. V priedo 5.5.2 punkte nurodytas akušerio formalios kvalifikacijos įrodymas automatiškai pripažįstamas pagal 21 straipsnį, jei jis atitinka tokius kriterijus:
a) |
baigtas ne trumpesnis kaip trejų metų trukmės akušerio rengimas pagal dieninio mokymo programą:
|
b) |
baigtas ne trumpesnis kaip dvejų metų arba 3 600 valandų trukmės akušerio rengimas pagal dieninio mokymo programą, kuris buvo pradėtas turint V priedo 5.2.2 punkte nurodytą bendrosios praktikos slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymą; |
c) |
baigtas ne trumpesnis kaip 18 mėnesių arba 3 000 valandų trukmės akušerio rengimas pagal dieninio mokymo programą, kuris buvo pradėtas turint V priedo 5.2.2 punkte nurodytą bendrosios praktikos slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymą, ir vienerių metų profesinę praktiką, kurią patvirtina pažymėjimas, išduotas vadovaujantis 2 dalies nuostatomis. |
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymėjimą išduoda kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos. Jis patvirtina, kad jo turėtojas, įgijęs formalią akušerio kvalifikaciją, atitinkamą laikotarpį tinkamai užsiėmė akušerio veikla tuo tikslu patvirtintoje ligoninėje ar sveikatos priežiūros įstaigoje.
42 straipsnis
Akušerio profesinė veikla
1. Šio skyriaus nuostatos taikomos akušerių veiklai, kiekvienos valstybės narės apibrėžtai nepažeidžiant 2 dalies ir vykdomai pagal V priedo 5.5.2 punkte nurodytus profesinius profesinius vardus.
2. Valstybės narės užtikrina, kad akušeriai galėtų užsiimti bent tokia veikla:
a) |
patikimos šeimos planavimo informacijos ir patarimų teikimu; |
b) |
nėštumo nustatymu ir normalaus nėštumo stebėjimu, atliekant būtinus normalaus nėštumo eigos stebėjimo tyrimus; |
c) |
nurodymu ar patarimu dėl tyrimų, būtinų kuo anksčiau diagnozuoti rizikingą nėštumą; |
d) |
pasirengimo motinystei bei tėvystei programų teikimu ir visapusišku rengimu gimdymui, įskaitant patarimus dėl higienos ir mitybos; |
e) |
rūpinimusi ir parama motinai gimdant ir vaisiaus būklės stebėjimu gimdoje reikiamomis klinikinėmis ir techninėmis priemonėmis; |
f) |
savaiminio gimdymo priėmimu, įskaitant reikiamą epiziotomiją, o skubiais atvejais — gimdymą sėdmenine pirmeiga; |
g) |
motinos ar kūdikio sveikatai grėsmingų požymių atpažinimu, dėl kurių būtina kreiptis į gydytoją, ir, jei reikia, pagalba pastarajam; reikiamų skubių priemonių ėmimusi nesant gydytojo, visų pirma placentos pašalinimu ranka, gimdos patikrinimu ranka; |
h) |
naujagimio ištyrimu ir priežiūra; iškilus poreikiui, imantis visos būtinos iniciatyvos, o jei riekia — nedelsiant imantis atgaivinimo; |
i) |
rūpinimusi ir motinos stebėjimu pogimdyviniu laikotarpiu, suteikiant motinai visus būtinus patarimus dėl kūdikio priežiūros, kad pastaroji galėtų užtikrinti geriausią naujagimio vystymąsi; |
j) |
gydytojų nurodyto gydymo vykdymu; |
k) |
būtinų raštiškų ataskaitų rengimu. |
43 straipsnis
Akušeriams būdingos įgytos teisės
1. Kiekviena valstybė narė valstybės narės piliečių, kurių akušerio formalios kvalifikacijos įrodymas atitinka visus 40 straipsnyje nustatytus būtiniausius rengimo reikalavimus, tačiau kuris pagal 41 straipsnį nepripažįstamas, jei kartu nepateikiamas 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas praktinio darbo patirties pažymėjimas, atveju kaip pakankamą pripažįsta formalios kvalifikacijos įrodymą, tų valstybių narių išduotą iki V priedo 5.5.2 punkte nurodytos atskaitos datos, pateikiamą kartu su pažymėjimu, nurodančiu, kad šie piliečiai veiksmingai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla ne trumpiau kaip dvejus metus iš eilės per penkerių metų laikotarpį iki pažymėjimo išdavimo.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi valstybių narių piliečiams, kurių akušerio formalios kvalifikacijos įrodymas patvirtina, kad baigtas rengimas, įgytas buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos teritorijoje ir atitinkantis visus 40 straipsnyje nustatytus rengimo reikalavimus, jei pagal 41 straipsnį formalios kvalifikacijos įrodymas nepripažįstamas, išskyrus atvejus, kai kartu pateikiamas 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas praktinio darbo patirties pažymėjimas, patvirtinantis, kad rengimo kursas buvo pradėtas iki 1990 m. spalio 3 d.
3. Lenkijos akušerio formalios kvalifikacijos įrodymui taikomos tik toliau nurodytos įgytų teisių nuostatos.
Jei valstybių piliečių akušerio formalios kvalifikacijos įrodymas buvo suteiktas arba rengimas prasidėjo Lenkijoje iki 2004 m. gegužės 1 d. ir jis neatitinka 40 straipsnyje nustatytų būtiniausių rengimo reikalavimų, valstybės narės kaip pakankamą įrodymą pripažįsta tokius akušerio formalios kvalifikacijos įrodymus, jei kartu pateikiamas pažymėjimas, nurodantis, kad tie valstybės narės piliečiai veiksmingai ir teisėtai užsiėmė akušerio veikla toliau nurodytą laikotarpį:
a) |
licencijuoto akušerio formalios kvalifikacijos įrodymas (dyplom licencjata położnictwa) — ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerių metų laikotarpį iki pažymėjimo išdavimo; |
b) |
akušerio formalios kvalifikacijos įrodymas, patvirtinantis aukštesnįjį išsilavinimą, įgytą medicinos profesinėje mokykloje (dyplom położnej), — ne trumpiau kaip penkerius metus iš eilės per septynerių metų laikotarpį iki pažymėjimo išdavimo. |
4. Valstybės narės pripažįsta akušerijos formalios kvalifikacijos įrodymą, išduotą Lenkijoje akušeriams, kurie pabaigė rengimą iki 2004 m. gegužės 1 d., neatitinkantį 40 straipsnyje nustatytų būtiniausių rengimo reikalavimų, patvirtintą „bakalauro“ diplomu, gautu pagal specialią tobulinimo programą, nurodytą 2004 m. balandžio 20 d. Akte dėl Akto dėl slaugytojo ir akušerio profesijų ir kitų teisės aktų dalinio pakeitimo 11 straipsnyje (2004 m. gegužės 11 d. Lenkijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 92, 885 pozicija) ir 2004 m. gegužės 11 d. Sveikatos apsaugos ministro Reglamente dėl slaugytojų ir akušerių, turinčių vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimą (brandos egzaminai — matura) ir baigusių medicinos licėjų ir medicinos profesines mokyklas, kuriuose mokoma slaugytojo ir akušerio profesijų, išsamių studijų reikalavimų (2004 m. gegužės 13 d. Lenkijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 110, 1170 pozicija), siekiant patvirtinti, kad atitinkamo asmens žinių ir kompetencijos lygis yra panašus į akušerių, turinčių kvalifikaciją, kuri Lenkijai apibrėžta V priedo 5.5.2 punkte.
7 skirsnis
Vaistininkas
44 straipsnis
Vaistininko rengimas
1. Į vaistininko rengimą turi būti leidžiama priimti tik turint diplomą ar pažymėjimą, suteikiantį galimybę pradėti atitinkamas studijas universitetuose ar aukštosiose mokyklose, kurių lygis pripažintas kaip lygiavertis.
2. Vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymas turi patvirtinti, kad baigtas bent penkerių metų trukmės rengimas, apimantis bent jau:
a) |
ketverių metų trukmės teorinį ir praktinį rengimą universitete ar aukštojoje mokykloje, kurios lygis pripažintas kaip lygiavertis, arba prižiūrint universitetui; |
b) |
šešių mėnesių praktika visuomenei skirtoje vaistinėje arba ligoninėje, prižiūrint tos ligoninės farmacijos skyriui. |
Toks rengimo ciklas turi apimti bent V priedo 5.6.1 punkte aprašytą programą. V priedo 5.6.1 punkte nurodytas programos turinys gali būti iš dalies keičiamas 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siekiant jį suderinti su mokslo ir technikos pažanga.
Tokios pataisos neturi sudaryti prielaidų jokiai valstybei narei keisti esamų teisės principų, susijusių su kvalifikacijų sistema ir priėmimo į rengimą reikalavimais fiziniams asmenims.
3. Vaistininko rengimas turi užtikrinti, kad asmuo įgytų tokių žinių ir įgūdžių:
a) |
pakankamai žinių apie vaistus ir jiems gaminti naudojamas medžiagas; |
b) |
pakankamai žinių apie vaistų technologiją ir vaistinių preparatų fizinius, cheminius, biologinius ir mikrobiologinius bandymus; |
c) |
pakankamai žinių apie metabolizmą ir vaistinių preparatų poveikį, toksiškų medžiagų poveikį ir gydymo produktų vartojimą; |
d) |
pakankamai žinių vertinti mokslinius duomenis apie vaistus, kad gebėtų suteikti reikiamą informaciją remdamasis savo žiniomis; |
e) |
pakankamai žinių apie teisinius ir kitus reikalavimus, susijusius su farmacine veikla. |
45 straipsnis
Vaistininko profesinė veikla
1. Taikant šią direktyvą, vaistininko veikla — tai tokia veikla, kuria užsiimti vienoje ar daugiau valstybių narių leidžiama tik turint profesinę kvalifikaciją ir turintiems V priedo 5.6.2 punkte išvardytų tipų formalios kvalifikacijos įrodymus.
2. Valstybės narės užtikrina, kad turintieji universiteto ar lygiaverčio lygio farmacijos formalios kvalifikacijos įrodymą, atitinkantį 44 straipsnio nuostatas, galėtų užsiimti bent toliau išvardyta veikla, prireikus taikant papildomos profesinės patirties reikalavimą:
a) |
vaistinių preparatų formos ruošimu; |
b) |
vaistinių preparatų gamyba ir tyrimais; |
c) |
vaistinių preparatų tyrimais vaistinių preparatų tyrimo laboratorijoje; |
d) |
vaistinių preparatų sandėliavimu, saugojimu ir platinimu didmena; |
e) |
vaistinių preparatų ruošimu, tyrimais, sandėliavimu ir tiekimu į visuomenei skirtas vaistines; |
f) |
vaistinių preparatų ruošimu, tyrimais, sandėliavimu ir platinimu ligoninėse; |
g) |
informacijos ir patarimų apie gydymo produktus teikimu. |
3. Jei valstybė narė leidžia užsiimti viena iš vaistininko veiklos rūšių tik kartu su V priedo 5.6.2 punkte nurodytų formalios kvalifikacijos įrodymu turint papildomą profesinę patirtį, ta valstybė narė pripažįsta kaip pakankamą kilmės valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą pažymėjimą, nurodantį, kad atitinkamas asmuo užsiėmė šia veikla kilmės valstybėje narėje panašų laikotarpį.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pripažinimas netaikomas dvejų metų profesinės patirties laikotarpiui, kurio Liuksemburgo Didžioji Hercogystė reikalauja suteikiant valstybinę visuomenės vaistinės koncesiją.
5. Jei 1985 m. rugsėjo 16 d. valstybė narė rengė konkurencinius egzaminus, skirtus iš 2 dalyje nurodytų įrodymų turėtojų atrinkti tuos, kuriems leidžiama tapti naujų vaistinių, dėl kurių įkūrimo buvo nuspręsta pagal nacionalinę geografinio paskirstymo sistemą, savininkais, ta valstybė narė, nukrypdama nuo šio straipsnio 1 dalies, gali toliau rengti tokius egzaminus ir reikalauti, kad juose dalyvautų valstybių narių piliečiai, turintys V priedo 5.6.2 punkte nurodytą vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymą arba kuriems taikomos 23 straipsnio nuostatos.
8 skirsnis
Architektas
46 straipsnis
Architekto rengimas
1. Architekto rengimą turi sudaryti iš viso ne trumpesnės kaip ketverių metų trukmės studijos pagal dieninio mokymo programą arba šešerių metų trukmės studijos, iš kurių ne trumpiau kaip trejus metus mokomasi pagal dieninio mokymo programą universitete arba lygiavertėje mokymo institucijoje. Pabaigus rengimą turi būti sėkmingai išlaikomi universitetinio lygio egzaminai.
Toks rengimas, kuris turi būti universitetinio lygio ir kurio pagrindinė sudėtinė dalis yra architektūra, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp teorinių ir praktinių architektūrinio rengimo aspektų ir užtikrinti, kad asmuo įgytų tokių žinių ir įgūdžių:
a) |
gebėjimą kurti architektūros projektus, kurie atitiktų tiek estetinius, tiek techninius reikalavimus; |
b) |
pakankamai žinių apie architektūros istoriją ir teorijas, susijusius menus, technologijas ir humanitarinius mokslus; |
c) |
žinių apie vaizduojamąjį meną ir jo įtaką architektūros projekto kokybei; |
d) |
pakankamai žinių apie miestų projektavimą, planavimą ir įgūdžius, reikalingus planavimo procese; |
e) |
supratimą apie santykį tarp žmonių bei pastatų ir tarp pastatų bei jų aplinkos ir apie poreikį susieti pastatus ir erdvę tarp jų su žmonių poreikiais ir masteliu; |
f) |
supratimą apie architekto profesiją ir architekto vaidmenį visuomenėje, ypač rengiant aprašus, kurie atsižvelgia į socialinius veiksnius; |
g) |
tyrimo ir projekto aprašų rengimo metodikos supratimą; |
h) |
supratimą apie konstrukcinį projektavimą, konstrukcines ir inžinerines problemas, susijusias su pastatų projektavimu; |
i) |
pakankamai žinių apie fizines problemas bei technologijas ir pastatų funkcijas, kad jų vidus būtų patogus ir jie būtų apsaugoti nuo atmosferos poveikio; |
j) |
būtinus projektavimo įgūdžius, kad galėtų patenkinti pastato naudotojo reikalavimus atsižvelgiant į kainos veiksnių ir statybos normų sudaromus apribojimus; |
k) |
pakankamai žinių apie projektų koncepcijų pavertimo pastatais ir planų integravimo į bendrą planavimą, organizacijas, normas ir tvarką. |
2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytų žinių ir įgūdžių sąrašas gali būti iš dalies keičiamas 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siekiant jį suderinti su mokslo ir technikos pažanga.
Tokios pataisos neturi sudaryti prielaidų jokiai valstybei narei keisti esamų teisės principų, susijusių su kvalifikacijų sistema ir priėmimo į rengimą reikalavimais fiziniams asmenims.
47 straipsnis
Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo architektų rengimo reikalavimų
1. Nukrypstant nuo 46 straipsnio, 21 straipsnio nuostatas atitinkančiu laikomas ir toks rengimas: 1985 m. rugpjūčio 5 d. jau buvęs rengimas, suteikiamas Vokietijos Federacinės Respublikos aukštosiose profesinio rengimo mokyklose („Fachhochschulen“) per trejų metų laikotarpį, atitinkantis 46 straipsnio reikalavimus ir suteikiantis teisę užsiimti 48 straipsnyje nurodyta veikla toje valstybėje narėje pagal „architekto“ profesiją, jei po rengimo buvo ketverių metų profesinės patirties Vokietijos Federacinėje Respublikoje laikotarpis, patvirtintas pažymėjimu, išduotų profesinės asociacijos, į kurios sąrašą įrašytas architektas, pageidaujantis pasinaudoti šios direktyvos nuostatomis.
Profesinė asociacija iš pradžių turi įsitikinti, kad atitinkamo architekto architektūros srities darbas įrodo gebėjimą naudotis visomis 46 straipsnio 1 dalyje išvardytomis žiniomis ir įgūdžiais. Tas pažymėjimas išduodamas ta pačia tvarka, kuri taikoma įrašant į profesinės asociacijos sąrašą.
2. Nukrypstant nuo 46 straipsnio, 21 straipsnio nuostatas atitinkančiu laikomas ir toks rengimas: rengimas pagal socialinio skatinimo schemas arba nenuoseklios studijos universitete, 46 straipsnio reikalavimus atitinkantis rengimas, patvirtintas architektūros egzaminu, kurį išlaikęs asmuo dirbo architektūros srityje ne trumpiau kaip septynerius metus prižiūrimas architekto ar architektų biuro. Egzaminas turi būti universiteto lygio ir lygiavertis 46 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytam galutiniam egzaminui.
48 straipsnis
Architekto profesinė veikla
1. Taikant šią direktyvą, architekto profesinė veikla — tai reguliariai vykdoma veikla pagal „architekto“ profesinį profesinį vardą.
2. Valstybės narės piliečiai, kuriems leista naudotis tuo profesiniu vardu pagal įstatymą, kuris suteikia valstybės narės kompetentingai institucijai teisę suteikti tą profesinį vardą valstybės narės piliečiams, kurie išsiskiria savo architektūros srities darbo kokybe, laikomi atitinkančiais reikalavimus, keliamus norint užsiimti architekto veikla pagal „architekto“ profesinį vardą. Atitinkamų asmenų veiklos architektūrinį pobūdį turi patvirtinti jų kilmės valstybės narės suteiktas atestatas.
49 straipsnis
Architektams būdingos įgytos teisės
1. Kiekviena valstybė narė pripažįsta VI priedo 6 punkte nurodytą formalios architekto kvalifikacijos įrodymą, suteiktą kitų valstybių narių ir patvirtinantį rengimo kursą, prasidėjusį ne vėliau kaip tame priede nurodytais atskaitos akademiniais metais, net jei jis neatitinka 46 straipsnyje nustatytų būtiniausių reikalavimų, ir, siedama su galimybe užsiimti architekto profesine veikla, suteikia tokiam formalios kvalifikacijos įrodymui tokią pačią galią kaip ir jos pačios išduodamam architekto formalios kvalifikacijos įrodymui.
Tokiomis aplinkybėmis, pripažįstami Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingų institucijų išduoti pažymėjimai, patvirtinantys, kad Vokietijos Demokratinės Respublikos kompetentingų institucijų ne anksčiau kaip 1945 m. gegužės 8 d. išduoti formalios kvalifikacijos įrodymai yra lygiaverčiai tame priede išvardytiems įrodymams.
2. Nepažeisdama šio straipsnio 1 dalies, kiekviena valstybė narė pripažįsta toliau nurodytus formalios kvalifikacijos įrodymus ir, siedama su galimybe užsiimti architekto profesine veikla, suteikia tokiam formalios kvalifikacijos įrodymui tokią pačią galią kaip ir jos pačios išduodamam formalios kvalifikacijos įrodymui: pažymėjimus, išduotus valstybių narių piliečiams valstybių narių, kurios pradėjo taikyti architektų veiklą reglamentuojančias taisykles nuo tokių datų:
a) |
Austrija, Suomija ir Švedija: 1995 m. sausio 1 d.; |
b) |
Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija: 2004 m. gegužės 1 d.; |
c) |
kitos valstybės narės: 1987 m. rugpjūčio 5 d. |
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pažymėjimai turi patvirtinti, kad jų turėtojui ne vėliau kaip atitinkamą datą leista naudotis architekto profesiniu vardu ir pagal tas taisykles jis veiksmingai užsiėmė atitinkama veikla ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerių metų laikotarpį iki pažymėjimo išdavimo.
IV SKYRIUS
Bendrosios nuostatos dėl įsisteigimo
50 straipsnis
Dokumentacija ir formalumai
1. Jei priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos sprendžia dėl prašymo leisti užsiimti reglamentuojama profesija pagal šią antraštinę dalį, tos institucijos gali reikalauti VII priede išvardytų dokumentų ir pažymėjimų.
VII priedo 1 punkto d, e ir f papunkčiuose nurodyti dokumentai jų pateikimo dieną turi būti ne senesni kaip trijų mėnesių.
Valstybės narės, institucijos ir kiti juridiniai asmenys garantuoja jų gaunamos informacijos konfidencialumą.
2. Jei yra pagrįstų abejonių, priimančioji valstybė narė gali reikalauti valstybės narės kompetentingų institucijų patvirtinti toje kitoje valstybėje narėje išduotų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų ir formalios kvalifikacijos įrodymų autentiškumą, o kai taikytina — ir patvirtinti, ar asmuo, siejant su šios antraštinės dalies III skyriuje nurodytomis profesijomis, atitinka būtiniausius rengimo reikalavimus, nustatytus atitinkamai 24, 25, 28, 31, 34, 35, 38, 40, 44 ir 46 straipsniuose.
3. Jei yra pagrįstų abejonių, kai 3 straipsnio 1 dalies c punkte apibrėžtas formalios kvalifikacijos įrodymas buvo išduotas valstybės narės kompetentingos institucijos ir susijęs su rengimu, visiškai ar iš dalies įgytu kitos valstybės narės teritorijoje teisėtai įsteigtoje institucijoje, priimančioji valstybė narė turi teisę pasiteirauti kvalifikacijos suteikimo kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos:
a) |
ar rengimą suteikusioje institucijoje rengimo kursas buvo oficialiai patvirtintas švietimo įstaigos, įsikūrusios kvalifikacijos suteikimo kilmės valstybėje narėje; |
b) |
ar išduotas formalios kvalifikacijos įrodymas yra tas pats, kuris būtų išduotas, jei visas kursas būtų vykęs kvalifikacijos suteikimo kilmės valstybėje narėje; |
c) |
ar formalios kvalifikacijos įrodymas suteikia tas pačias profesines teises kvalifikacijos suteikimo kilmės valstybės narės teritorijoje. |
4. Jei priimančioji valstybė narė reikalauja, kad, norėdami užsiimti reglamentuojama profesija, jos piliečiai duotų priesaiką ir kai tos priesaikos tekstas negali būti taikomas kitų valstybių narių piliečiams, priimančioji valstybė narė užtikrina, kad atitinkamiems asmenims galėtų būti taikomas atitinkamas lygiavertis tekstas.
51 straipsnis
Profesinės kvalifikacijos abipusio pripažinimo procedūra
1. Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija patvirtina paraiškos gavimą per vieną mėnesį nuo gavimo ir informuoja pareiškėją apie bet kokį trūkstamą dokumentą.
2. Prašymo leisti užsiimti reglamentuojama profesija nagrinėjimo procedūra turi būti užbaigta kuo greičiau ir bet kuriuo atveju priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi priimti tinkamai pagrįstą sprendimą per tris mėnesius nuo dienos, kurią buvo pateiktas visas pareiškėjo dokumentų rinkinys. Tačiau šios antraštinės dalies I ir II skyriuje nurodytais atvejais šis terminas gali būti pratęstas vienu mėnesiu.
3. Spendimą ar jo nepriėmimą per nustatytą terminą galima skųsti pagal nacionalinius įstatymus.
52 straipsnis
Profesinių vardų naudojimas
1. Jei priimančiojoje valstybėje narėje su viena iš atitinkamos profesijos veiklos rūšių susijusio profesinio vardo naudojimas yra reglamentuojamas, kitų valstybių narių piliečiai, kuriems leidžiama užsiimti reglamentuojama profesija pagal III antraštinę dalį, naudoja priimančiosios valstybės narės profesinį vardą, kuris atitinką tą profesiją toje valstybėje narėje, ir bet kokius susijusius inicialus.
2. Jei priimančiojoje valstybėje narėje profesiją reglamentuoja 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžta asociacija ar organizacija, valstybių narių piliečiams nesuteikiama teisė naudoti tos organizacijos ar asociacijos suteiktą profesinį vardą arba jo santrumpą, nebent jie pateikia įrodymą, kad jie yra tokios asociacijos ar organizacijos nariai.
Jei narystė asociacijoje ir organizacijoje suteikiama tik turint tam tikrą kvalifikaciją, ji gali taikyti šį reikalavimą profesinę kvalifikaciją turintiems kitų valstybių piliečiams tik pagal šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus.
IV ANTRAŠTINĖ DALIS
IŠSAMIOS UžSIĖMIMO PROFESIJA TAISYKLĖS
53 straipsnis
Kalbų mokėjimas
Asmenys, kurių profesinė kvalifikacija pripažinta, moka kalbas, būtinas užsiimti profesine veikla priimančiojoje valstybėje narėje.
54 straipsnis
Mokslinių vardų naudojimas
Nepažeisdama 7 ir 52 straipsnių, priimančioji valstybė narė užtikrina, kad suinteresuotiems asmenims būtų suteikta atitinkama teisė naudoti mokslinius vardus, jiems suteiktus kilmės valstybėje narėje, ir galbūt sutrumpinta forma, kilmės valstybės narės kalba. Priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad po profesinio vardo būtų nurodomas jį suteikusios institucijos ar egzaminavimo tarybos pavadinimas ir adresas. Kai kilmės valstybės narės mokslinis vardas priimančiojoje valstybėje narėje gali būti supainiotas su profesiniu vardu, kuriam reikia papildomo rengimo, kurio asmuo neturi, priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad asmuo naudotų kilmės valstybės narės mokslinį vardą atitinkama forma, kurią nustato priimančioji valstybė narė.
55 straipsnis
Sveikatos draudimo fondų suteikiamas patvirtinimas
Nepažeisdamos 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies b punkto, valstybės narės, kurios reikalauja, kad tam, jog asmenys, kurie įgijo profesinę kvalifikaciją jų teritorijoje, būtų patvirtinti sveikatos draudimo fondo, atliktų paruošiamąjį praktinį rengimą ir/arba per tam tikrą laikotarpį įgytų profesinės patirties, netaiko šio įpareigojimo asmenims, turintiems kitose valstybėse narėse įgytą gydytojo ir gydytojo odontologo formalios kvalifikacijos įrodymą.
V ANTRAŠTINĖ DALIS
ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS IR ATSAKOMYBĖ Už ĮGYVENDINIMĄ
56 straipsnis
Kompetentingos institucijos
1. Priimančiosios valstybės narės ir kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja ir teikia abipusę pagalbą, kad šią direktyvą būtų lengviau įgyvendinti. Jos užtikrina informacijos, kuria keičiasi, konfidencialumą.
2. Priimančiosios ir kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos keičiasi informacija apie drausminius veiksmus ar baudžiamąsias sankcijas, kurių imtasi, arba bet kokias kitas rimtas, savitas aplinkybes, kurios gali turėti pasekmių pagal šią direktyvą vykdomai veiklai, gerbdamos asmens duomenų apsaugos teisės aktus, numatytus 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (24) ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (25).
Kilmės valstybė narė išnagrinėja aplinkybių tikrumą ir jos institucijos nusprendžia dėl tyrimų, kuriuos reikia atlikti, pobūdžio bei apimties ir informuoja priimančiąją valstybę narę apie išvadas, kurias padaro remdamasi savo turima informacija.
3. Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip iki 2007 m. spalio 20 d. paskiria kompetentingas institucijas, suteikiančias ar priimančias formalios kvalifikacijos įrodymą ir kitus dokumentus ar informaciją, ir kompetentingas institucijas, priimančias šioje direktyvoje nurodytas prašymus ir sprendimus, ir nedelsdamos apie tai informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją.
4. Kiekviena valstybė narė paskiria 1 dalyje nurodytų institucijų veiklos koordinatorių ir apie tai informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją.
Koordinatoriaus pareigos yra:
a) |
skatinti vienodai taikyti šią direktyvą; |
b) |
rinkti visą informaciją, kuri reikalinga šiai direktyvai taikyti, pvz., apie galimybės užsiimti reglamentuojamomis profesijomis reikalavimus valstybėse narėse. |
Šios dalies b punkte nurodytoms pareigoms atlikti koordinatoriai gali prašyti pagalbos iš 57 straipsnyje nurodytų kontaktinių institucijų.
57 straipsnis
Kontaktinės institucijos
Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip iki 2007 m. spalio 20 d. paskiria kontaktinę instituciją, kurios pareigos yra:
a) |
teikti piliečiams ir kitų valstybių narių kontaktinėmis institucijomis būtiną informaciją apie šioje direktyvoje numatytos profesinės kvalifikacijos pripažinimą, pvz., informaciją apie nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius profesijas ir užsiėmimą jomis, įskaitant socialinius teisės aktus ir, kai taikytina, etikos taisykles; |
b) |
padėti piliečiams realizuoti pagal šią direktyvą jiems suteiktas teises, jei reikia, bendradarbiaujant su kitomis kontaktinėmis institucijomis ir priimančiosios valstybės narės kompetentingomis institucijomis. |
Komisijos reikalavimu kontaktinės institucijos informuoja Komisiją apie paklausimų, kuriuos jos nagrinėja pagal b punktą, rezultatus per du mėnesius nuo jų gavimo.
58 straipsnis
Profesinių kvalifikacijų pripažinimo komitetas
1. Komisijai padeda Profesinių kvalifikacijų pripažinimo komitetas (toliau — Komitetas), kurį sudaro valstybių narių atstovai ir kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.
2. Darant nuorodą į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnį.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis — du mėnesiai.
3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.
59 straipsnis
Konsultavimasis
Komisija užtikrina, kad būtų tinkamai konsultuojamasi su susijusių profesinių grupių ekspertais, ypač atsižvelgiant į 58 straipsnyje nurodyto komiteto veiklą, ir pateikia šiam komitetui motyvuotą ataskaitą apie minėtas konsultacijas.
VI ANTRAŠTINĖ DALIS
KITOS NUOSTATOS
60 straipsnis
Ataskaitos
1. Nuo 2007 m. spalio 20 d. kas dvejus metus valstybės narės siunčia Komisijai ataskaitą apie sistemos taikymą. Be bendrų pastebėjimų ataskaitoje turi būti pateikiama priimtų sprendimų statistinė suvestinė ir pagrindinių šios direktyvos taikymo problemų aprašas.
2. Nuo 2007 m. spalio 20 d. kas penkerius metus Komisija parengia ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą.
61 straipsnis
Leidžianti nukrypti nuostata
Jei valstybė narė susiduria su dideliais sunkumais taikant šios direktyvos nuostatas konkrečioje srityje, Komisija išnagrinėja šiuos sunkumus kartu su atitinkama valstybe nare.
Kai taikytina, Komisija 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priima sprendimą leisti atitinkamai valstybei narei ribotą laikotarpį nukrypti nuo atitinkamos nuostatos.
62 straipsnis
Panaikinimas
Direktyvos 77/452/EEB, 77/453/EEB, 78/686/EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 78/1027/EEB, 80/154/EEB, 80/155/EEB, 85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB, 89/48/EEB, 92/51/EEB, 93/16/EEB ir 1999/42/EB yra panaikinamos nuo 2007 m. spalio 20 d. Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą, o tomis direktyvomis remiantis priimtiems aktams panaikinimas neturi poveikio.
63 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
Valstybės narės įgyvendina įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip 2007 m. spalio 20 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos informuoja Komisiją.
Valstybės narės, tvirtindamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
64 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
65 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Strasbūre, 2005 m. rugsėjo 7 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
J. BORRELL FONTELLES
Tarybos vardu
Pirmininkas
C. CLARKE
(1) OL C 181 E, 2002 7 30, p. 183.
(2) OL C 61, 2003 3 14, p. 67.
(3) 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento pozicija (OL C 97 E, 2004 4 22, p. 230), 2004 m. gruodžio 21 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 58 E, 2005 3 8, p. 1) ir 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2005 m. birželio 6 d. Tarybos sprendimas.
(5) OL L 19, 1989 1 24, p. 16. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/19/EB (OL L 206, 2001 7 31, p. 1).
(6) OL L 209, 1992 7 24, p. 25. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2004/108/EB (OL L 32, 2004 2 5, p. 15).
(7) OL L 201, 1999 7 31, p. 77.
(8) OL L 176, 1977 7 15, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
(9) OL L 176, 1977 7 15, p. 8. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2001/19/EB.
(10) OL L 233, 1978 8 24, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
(11) OL L 233, 1978 8 24, p.10. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
(12) OL L 362, 1978 12 23, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2001/19/EB.
(13) OL L 362, 1978 12 23, p. 7. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2001/19/EB.
(14) OL L 33, 1980 2 11, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
(15) OL L 33, 1980 2 11, p. 8. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2001/19/EB.
(16) OL L 223, 1985 8 21, p. 15. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
(17) OL L 253, 1985 9 24, p. 34. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2001/19/EB.
(18) OL L 253, 1985 9 24, p. 37. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
(19) OL L 165, 1993 7 7, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
(20) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(21) OL L 78, 1977 3 26, p. 17. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
(22) OL L 77, 1998 3 14, p. 36. Direktyva su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
(23) OL L 145, 1977 6 13, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/66/EB (OL L 168, 2004 5 1, p. 35).
(24) OL L 281, 1995 11 23, p. 31. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
(25) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.
I PRIEDAS
3 straipsnio 2 dalies sąlygas atitinkančių profesinių asociacijų arba organizacijų sąrašas
AIRIJA (1)
1. |
Airijos privilegijuotų apskaitininkų institutas (2) |
2. |
Airijos atestuotų valstybės apskaitininkų institutas (2) |
3. |
Atestuotų apskaitininkų asociacija (2) |
4. |
Airijos inžinierių institucija |
5. |
Airijos planavimo institutas |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ
1. |
Anglijos ir Velso privilegijuotų apskaitininkų institutas |
2. |
Škotijos privilegijuotų apskaitininkų institutas |
3. |
Airijos privilegijuotų apskaitininkų institutas |
4. |
Atestuotų apskaitininkų privilegijuotoji asociacija |
5. |
Nuostolių nustatymo ekspertų privilegijuotasis institutas |
6. |
Vadybos apskaitininkų privilegijuotasis institutas |
7. |
Diplomuotų sekretorių ir administratorių institutas |
8. |
Privilegijuotasis draudimo institutas |
9. |
Aktuarijų institutas |
10. |
Aktuarijų fakultetas |
11. |
Privilegijuotasis bankininkų institutas |
12. |
Škotijos bankininkų institutas |
13. |
Karališkoji diplomuotų ekspertų institucija |
14. |
Karališkasis miestų planavimo institutas |
15. |
Privilegijuotoji fizioterapijos draugija |
16. |
Karališkoji chemijos draugija |
17. |
Britų psichologijos draugija |
18. |
Bibliotekų asociacija |
19. |
Diplomuotų miškininkų institutas |
20. |
Privilegijuotasis statybos institutas |
21. |
Inžinerijos taryba |
22. |
Energetikos institutas |
23. |
Statybinės inžinerijos institucija |
24. |
Inžinierių statybininkų institucija |
25. |
Kasybos inžinierių institucija |
26. |
Kasybos ir metalurgijos institucija |
27. |
Inžinierių elektrikų institucija |
28. |
Dujų inžinierių institucija |
29. |
Inžinierių mechanikų institucija |
30. |
Chemijos inžinierių institucija |
31. |
Gamybos inžinierių institucija |
32. |
Jūrų inžinierių institucija |
33. |
Karališkoji karinių laivų architektų institucija |
34. |
Karališkoji aeronautikos draugija |
35. |
Metalų institutas |
36. |
Privilegijuotoji pastatų tinklų inžinierių institucija |
37. |
Matavimų ir kontrolės institutas |
38. |
Britų kompiuterių draugija |
(1) Airijos piliečiai taip pat yra nariai tokių Jungtinės Karalystės asociacijų ir organizacijų:
|
Anglijos ir Velso privilegijuotų apskaitininkų instituto |
|
Škotijos privilegijuotų apskaitininkų instituto |
|
Aktuarijų instituto |
|
Aktuarijų fakulteto |
|
Vadybos apskaitininkų privilegijuotojo instituto |
|
Diplomuotų sekretorių ir administratorių instituto |
|
Karališkojo miestų planavimo instituto |
|
Karališkosios diplomuotų ekspertų institucijos |
|
Privilegijuotojo statybos instituto. |
(2) Tiktai sąskaitų audito veiklai.
II PRIEDAS
11 straipsnio c punkto ii papunktyje minėtos specialios struktūros kursų sąrašas
1. Paramedicinos ir vaikų priežiūros mokymo kursai
Kvalifikacija įgyta:
Vokietijoje:
— |
vaikų slaugytoja („Kinderkrankenschwester/Kinderkrankenpfleger“), |
— |
fizioterapeutas („Krankengymnast(in)/Physiotherapeut(in)“) (1), |
— |
darbo terapeutas/ergoterapeutas („Beschäftigungs- und Arbeitstherapeut/Ergotherapeut“), |
— |
logopedas („Logopäde/Logopädin“), |
— |
ortoptikas („Orthoptist(in)“), |
— |
valstybės pripažįstamas vaikų priežiūros darbuotojas („Staatlich anerkannte(r) Erzieher(in)“), |
— |
valstybės pripažįstamas pataisomojo mokymo specialistas („Staatlich anerkannte(r) Heilpädagoge (-in)“), |
— |
medicinos laboratorijos technikas („medizinisch-technische(r) Laboratoriums- Assistent(in)“), |
— |
medicinos rentgeno technikas („medizinisch-technische(r) Radiologie-Assistent(in)“), |
— |
medicinos funkcinės diagnostikos technikas („medizinisch-technische(r) Assistent(in) für Funktionsdiagnostik“), |
— |
veterinarijos specialistas („veterinärmedizinisch-technische(r) Assistent(in)“), |
— |
dietologas („Diätassistent (in)“), |
— |
farmacijos specialisto („Pharmazieingenieur“) kvalifikacija, įgyta iki 1994 m. kovo 31 d. buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje arba naujų Länder teritorijoje, |
— |
psichiatrijos slaugytoja („Psychiatrische(r) Krankenschwester/Krankenpfleger“), |
— |
kalbos terapeutas („Sprachtherapeut(in)“). |
Čekijos Respublikoje:
— |
sveikatos apsaugos padėjėjas („Zdravotnický asistent“), |
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų profesinio vidurinio ugdymo vidurinėje medicinos mokykloje, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu.
— |
mitybos padėjėjas („Nutriční asistent“), |
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų profesinio vidurinio ugdymo vidurinėje medicinos mokykloje, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu.
Italijoje:
— |
dantų technikas („odontotecnico“), |
— |
optikas („ottico“). |
Kipre:
— |
dantų technikas („οδοντοτεχνίτης“), |
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 14 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 6 metų pradinio ugdymo, 6 metų vidurinio ugdymo ir 2 metų aukštesniojo profesinio mokymo bei 1 metų profesinės praktikos.
— |
optikas („τεχνικός oπτικός“), |
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 14 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 6 metų pradinio ugdymo, 6 metų vidurinio ugdymo ir 2 metų aukštesniojo mokymo bei 1 metų profesinės praktikos.
Latvijoje:
— |
dantų gydytojo padėjėjas („zobārstniecības māsa“), |
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 10 metų bendrojo vidurinio ugdymo ir 2 metų profesinio mokymo medicinos mokykloje bei 3 metų profesinės praktikos, kurią baigus turi būti išlaikytas kvalifikacinis egzaminas specialybės pažymėjimui gauti.
— |
biomedicinos laborantas („biomedicīnas laborants“), |
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 10 metų bendrojo vidurinio ugdymo ir 2 metų profesinio mokymo medicinos mokykloje bei 2 metų profesinės praktikos, kurią baigus turi būti išlaikytas kvalifikacinis egzaminas specialybės pažymėjimui gauti.
— |
dantų technikas („zobu tehniķis“), |
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 10 metų bendrojo vidurinio ugdymo ir 2 metų profesinio mokymo medicinos mokykloje bei 2 metų profesinės praktikos, kurią baigus turi būti išlaikytas kvalifikacinis egzaminas specialybės pažymėjimui gauti.
— |
fizioterapeuto padėjėjas („fizioterapeita asistents“), |
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 10 metų bendrojo vidurinio ugdymo ir 3 metų profesinio mokymo medicinos mokykloje bei 2 metų profesinės praktikos, kurią baigus turi būti išlaikytas kvalifikacinis egzaminas specialybės pažymėjimui gauti.
Liuksemburge:
— |
medicinos rentgeno technikas („assistant(e) technique médical(e) en radiologie“), |
— |
medicinos laboratorijos technikas („assistant(e) technique médical(e) de laboratoire“), |
— |
psichiatrijos slaugytoja („infirmier/ière psychiatrique“), |
— |
medicinos chirurgo padėjėjas („assistant(e) technique médical(e) en chirurgie“), |
— |
vaikų slaugytoja („infirmier/ière puériculteur/trice“), |
— |
slaugytoja – anesteziologė („infirmier/ière anesthésiste“), |
— |
kvalifikuotas masažistas/masažistė („masseur/euse diplômé(e)“), |
— |
vaikų priežiūros darbuotojas („éducateur/trice“), |
Nyderlanduose:
— |
veterinarijos padėjėjas („dierenartsassistent“), |
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip trylika metų, susidedantį iš:
i) |
ne trumpesnio kaip trejų metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje, kurią baigiant reikia laikyti egzaminą, ir kai kuriais atvejais papildomai vienerių arba dvejų metų specializacijos kursų, kuriuos baigiant taip pat reikia laikyti egzaminą; arba |
ii) |
ne trumpesnio kaip dvejų su puse metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje, kurią baigiant reikia laikyti egzaminą, ir papildomai ne trumpesnės kaip šešių mėnesių darbo praktikos arba ne trumpesnės kaip šešių mėnesių stažuotės patvirtintoje įmonėje; arba |
iii) |
ne trumpesnio kaip dvejų metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje, kurią baigiant reikia laikyti egzaminą, ir papildomai ne trumpesnės kaip vienerių metų darbo praktikos arba ne trumpesnės kaip vienerių metų stažuotės patvirtintoje įmonėje; arba |
iv) |
veterinarijos padėjėjo („dierenartsassistent“) atveju – trejų metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje („MBO“-schema) arba pasirinktinai trejų metų pagal profesinio mokymo pagal dvigubos gamybinės praktikos programą („LLW“), abiem atvejais laikant baigiamąjį egzaminą, |
Austrijoje:
— |
specialus pagrindinis slaugytojų, kurios specializuojasi prižiūrėti vaikus ir jaunimą, mokymas („spezielle Grundausbildung in der Kinder- und Jugendlichenpflege“), |
— |
specialus pagrindinis psichiatrijos slaugytojų mokymas („spezielle Grundausbildung in der psychiatrischen Gesundheits- und Krankenpflege“), |
— |
kontaktinių lęšių optikas („Kontaktlinsenoptiker“), |
— |
pedikiūro specialistas („Fußpfleger“), |
— |
klausos pagalbinių priemonių technikas („Hörgeräteakustiker“), |
— |
nereceptinių vaistinių preparatų pardavėjas („Drogist“), |
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip keturiolikos metų, įskaitant ne trumpesnį kaip penkerių metų mokymo pagal struktūrinio mokymo programą, suskirstytą į ne trumpesnę kaip trejų metų gamybinę praktiką, į kurią įeina mokymas darbo vietoje ir mokymas profesinio mokymo įstaigoje, taip pat profesinę praktiką ir mokymą, baigiamą laikant profesijos egzaminą, suteikiantį teisę dirbti pagal įgytą specialybę ir mokyti mokinius,
— |
masažistas („Masseur“), |
kuris yra baigęs iš viso keturiolikos metų mokymo kursą, įskaitant penkerių metų mokymą pagal struktūrinio mokymo programą, sudarytą iš dvejų metų gamybinės praktikos, dvejų metų profesinės praktikos ir mokymo bei vienerių metų mokymo kurso, kuris baigiamas laikant profesijos egzaminą, suteikiantį teisę dirbti pagal įgytą specialybę ir mokyti mokinius,
— |
vaikų darželio darbuotojas („Kindergärtner/in“), |
— |
vaikų priežiūros darbuotojas („Erzieher“), |
kuris yra baigęs iš viso trylikos metų mokymo kursą, įskaitant penkerių metų profesinį mokymą specializuotoje profesinėje mokykloje, kurią baigiant laikomas egzaminas.
Slovakijoje:
— |
pagrindinės menų mokyklos šokių mokytojas („učiteľ v tanečnom odbore na základných umeleckých školách“), |
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 14,5 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo, 4 metų mokymo vidurinėje specialiojoje mokykloje ir 5 semestrų šokių pedagogikos kurso.
— |
specialiųjų mokymo įstaigų ir socialinių tarnybų pedagogas („vychovávatel' v špeciálnych výchovných zariadeniach a v zariadeniach sociálnych služieb“), |
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 14 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8/9 metų pagrindinio ugdymo, 4 metų studijų vidurinėje pedagogikos mokykloje ar kitoje vidurinėje mokykloje bei 2 metų papildomų pedagogikos studijų.
2. Amato meistro sektorius („Mester/Meister/Maître“), kuris atitinka mokymo ir lavinimo kursus, skirtus šios direktyvos II skyriaus III antraštinėje dalyje neapibūdintiems įgūdžiams
Kvalifikacija įgyta:
Danijoje:
— |
optikas („optometrist“), |
Šio kurso bendra trukmė yra 14 metų, įskaitant penkerius metus profesinio mokymo, suskirstyto į dvejų su puse metų teorinį mokymą profesinio ugdymo įstaigoje ir dvejų su puse metų praktinį mokymą darbo vietoje, po kurio laikomas pripažintas amato egzaminas, suteikiantis teisę vadintis „Mester“ vardu.
— |
ortopedijos technikas („ortopædimekaniker“), |
Šio kurso bendra trukmė yra 12,5 metų, įskaitant trejus su puse metų profesinio mokymo, suskirstyto į šešių mėnesių teorinį mokymą profesinio ugdymo įstaigoje ir trejų metų praktinį mokymą darbo vietoje, po kurio laikomas pripažintas amato egzaminas, suteikiantis teisę vadintis „Mester“ vardu.
— |
ortopedinių batų batsiuvys („ortopædiskomager“), |
Šio kurso bendra trukmė yra 13,5 metų, įskaitant ketverius su puse metų profesinio mokymo, suskirstyto į dvejų metų teorinį mokymą profesinio ugdymo įstaigoje ir dvejų su puse metų praktinį mokymą darbo vietoje, po kurio laikomas pripažintas amato egzaminas, suteikiantis teisę vadintis „Mester“ vardu.
Vokietijoje:
— |
optikas („Augenoptiker“), |
— |
dantų technikas („Zahntechniker“), |
— |
chirurginių tvarsčių gamintojas („Bandagist“), |
— |
klausos pagalbinių priemonių gamintojas („Hörgeräte-Akustiker“), |
— |
ortopedijos technikas („Orthopädiemechaniker“), |
— |
ortopedijos batų batsiuvys („Orthopädieschuhmacher“). |
Liuksemburge:
— |
optikas („opticien“), |
— |
dantų technikas („mécanicien dentaire“), |
— |
klausos pagalbinių priemonių gamintojas („audioprothésiste“), |
— |
ortopedijos technikas/chirurginių tvarsčių gamintojas („mécanicien orthopédiste/bandagiste“), |
— |
ortopedijos batų batsiuvys („orthopédiste-cordonnier“). |
Šių kursų bendra trukmė yra 14 metų, įskaitant mažiausiai penkerių metų mokymą pagal struktūrinio mokymo programą, mokantis dalimis darbo vietoje ir profesinio ugdymo įstaigoje, po to laikant egzaminą, norint savarankiškai imtis bet kokios kvalifikuotos veiklos arba atitinkamu atsakomybės lygiu dirbti įmonėje.
Austrijoje:
— |
chirurginių tvarsčių gamintojas („Bandagist“), |
— |
korsetų gamintojas („Miederwarenerzeuger“), |
— |
optikas („Optiker“), |
— |
ortopedijos batų batsiuvys („Orthopädieschuhmacher“), |
— |
ortopedijos technikas („Orthopädietechniker“), |
— |
dantų technikas („Zahntechniker“), |
— |
sodininkas („Gärtner“), |
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip keturiolikos metų, įskaitant mažiausiai penkerių metų mokymą pagal struktūrinio mokymo programą, suskirstytą į mažiausiai trejų metų gamybinę praktiką, į kurią įeina mokymas darbo vietoje ir mokymas profesinio ugdymo įstaigoje, taip pat ne trumpesnę kaip dvejų metų profesinę praktiką ir mokymą, baigiamą laikant meistro kvalifikacijos egzaminą, suteikiantį teisę dirbti pagal įgytą specialybę, mokyti mokinius ir vadintis „Meister“ vardu.
Žemės ūkio ir miškininkystės srities meistrų kvalifikacija, tai yra:
— |
žemės ūkio meistras („Meister in der Landwirtschaft“), |
— |
kaimo namų ūkio ekonomikos meistras („Meister in der ländlichenHauswirtschaft“), |
— |
sodininkystės meistras („Meister im Gartenbau“), |
— |
prekinės daržininkystės meistras („Meister im Feldgemüsebau“), |
— |
pomologijos ir vaisių perdirbimo meistras („Meister im Obstbau und in der Obstverwertung“), |
— |
vynuogininkystės ir vyno gamybos meistras („Meister im Weinbau und in der Kellerwirtschaft“), |
— |
pienininkystės meistras („Meister in der Molkerei- und Käsereiwirtschaft“), |
— |
žirgininkystės meistras („Meister in der Pferdewirtschaft“), |
— |
žuvininkystės meistras („Meister in der Fischereiwirtschaft“), |
— |
paukštininkystės meistras („Meister in der Geflügelwirtschaft“), |
— |
bitininkystės meistras („Meister in der Bienenwirtschaft“), |
— |
miškininkystės meistras („Meister in der Forstwirtschaft“), |
— |
miškų želdinimo ir tvarkymo meistras („Meister in der Forstgarten- und Forstpflegewirtschaft“), |
— |
žemės ūkio sandėliavimo meistras („Meister in der landwirtschaftlichen Lagerhaltung“), |
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip penkiolikos metų, įskaitant mažiausiai šešerių metų mokymą pagal struktūrinio mokymo programą, suskirstytą į mažiausiai trejų metų gamybinę praktiką, į kurią įeina mokymas verslo įmonėje ir mokymas profesinio ugdymo įstaigoje, taip pat trejų metų profesinę praktiką, baigiamą laikant profesijos meistro kvalifikacijos egzaminą, suteikiantį teisę mokyti mokinius ir vadintis „Meister“ vardu.
Lenkijoje:
— |
praktinio profesinio mokymo mokytojas („Nauczyciel praktycznej nauki zawodu“); |
kurio mokymo kursas susideda iš:
i) |
8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų profesinio vidurinio mokymo ar atitinkamo vidurinio ugdymo susijusioje srityje bei ne trumpesnių kaip 150 valandų pedagogikos kursų, darbo saugos ir higienos kursų ir 2 metų profesijos, kurios ketinama mokyti, profesinės praktikos, arba |
ii) |
8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų profesinio vidurinio mokymo, ir įgytas aukštesniosios pedagoginės technikos mokyklos baigimo diplomas, arba |
iii) |
8 metų pagrindinio ugdymo ir 2-3 metų pagrindinio profesinio vidurinio mokymo ir ne trumpesnės kaip 3 metų profesinės praktikos, patvirtintos tam tikros profesijos meistro laipsniu, bei bent 150 valandų pedagogikos kurso. |
Slovakijoje:
— |
profesinio mokymo meistras („majster odbornej výchovy“), |
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų profesinio mokymo (užbaigtas profesinio vidurinio mokymo ir (arba) atitinkamo (panašaus) profesinio mokymo arba amato kursas) ir ne trumpesnės kaip 3 metų profesinės praktikos asmens baigto mokslo arba įgyto amato srityje bei papildomų pedagoginių studijų pedagogikos fakultete arba technikos universitete arba baigto vidurinio ugdymo arba amato mokymo atitinkamuose (panašiuose) profesinio mokymo arba amato kursuose ir ne trumpesnės kaip 3 metų profesinės praktikos asmens baigto mokslo arba įgyto amato srityje bei papildomų pedagoginių studijų pedagogikos fakultete arba iki 2005 m. rugsėjo 1 d. specializuoto mokymo specialioje pedagogikos srityje, kurį profesinio mokymo meistrams teikia specialių mokyklų, kuriose nėra papildomų pedagoginių studijų, metodologijos centrai.
3. Jūreivystės sektorius
a) |
Jūrų transportas |
kvalifikacija įgyta:
Čekijoje:
— |
denio padėjėjas („palubní asistent“), |
— |
už budėjimą atsakingas pareigūnas („námořní poručík“), |
— |
vyresniojo kapitono padėjėjas („první palubní důstojník“), |
— |
kapitonas („kapitán“), |
— |
mechanikas padėjėjas („strojní asistent“), |
— |
budintysis mechanikas („strojní důstojník“), |
— |
antrasis mechanikas („druhý strojní důstojník“), |
— |
vyresnysis mechanikas („první strojní důstojník“), |
— |
elektrotechnikas („elektrotechnik“), |
— |
vyresnysis elektrikas („elektrodůstojník“). |
Danijoje:
— |
laivo kapitonas („skibsfører“), |
— |
pirmasis kapitono padėjėjas („overstyrmand“), |
— |
viršila vairininkas, denio karininkas („enestyrmand, vagthavende styrmand“), |
— |
denio karininkas („vagthavende styrmand“), |
— |
mechanikas („maskinchef“), |
— |
pirmasis mechanikas („l. maskinmester“), |
— |
pirmasis mechanikas/budintis mechanikas („l. maskinmester/vagthavende maskinmester“). |
Vokietijoje:
— |
didelio pakrantės laivo kapitonas („Kapitän AM“), |
— |
pakrantės laivo kapitonas („Kapitän AK“), |
— |
didelio pakrantės laivo denio karininkas („Nautischer Schiffsoffizier AMW“), |
— |
pakrantės laivo denio karininkas („Nautischer Schiffsoffizier AKW“), |
— |
C rango vyriausiasis mechanikas („Schiffsbetriebstechniker CT - Leiter von Maschinenanlagen“), |
— |
C rango laivo mašinistas („Schiffsmaschinist CMa -Leiter von Maschinenanlagen“), |
— |
C rango laivo mechanikas („Schiffsbetriebstechniker CTW“), |
— |
laivo mašinistas, C rango savarankiškas mechanikas („Schiffsmaschinist CMaW - Technischer Alleinoffizier“). |
Italijoje:
— |
denio karininkas („ufficiale di coperta“), |
— |
mechanikas („ufficiale di macchina“). |
Latvijoje:
— |
laivų elektromechanikas („Kuģu elektromehāniķis“), |
— |
šaldymo įrenginių operatorius („Kuģa saldēšanas iekārtu mašīnists“). |
Nyderlanduose:
— |
pirmasis kapitono padėjėjas (pakrantės laivas) (papildomai mokęsis) („stuurman kleine handelsvaart (met aanvulling)“), |
— |
kabotažinio laivo mechanikas (diplomuotas) („diploma motordrijver“), |
— |
VTS pareigūnas („VTS-functionaris“), |
kurie išėjo tokį mokymo kursą:
— |
Čekijoje:
|
— |
Danijoje po devynerių metų pradinio ugdymo lankomas pagrindinio mokymo kursas ir/arba atliekama 17-36 mėnesių tarnyba jūroje, po to papildomai:
|
— |
Vokietijoje bendra mokymo trukmė yra 14-18 metų, įskaitant trejų metų pagrindinio profesinio ugdymo kursą ir vienerių metų tarnybą jūroje. Po to papildomai vienerius arba dvejus metus mokomasi specializuotoje profesinio ugdymo įstaigoje, jei tikslinga, dvejus metus dirbama laivyboje, |
— |
Latvijoje:
|
— |
Italijoje bendra mokymo trukmė yra 13 metų, iš kurių mažiausiai penkerius metus mokomasi profesinio ugdymo įstaigoje, baigiamoje laikant egzaminą, ir, kur tikslinga, papildomai atliekant praktiką, |
— |
Nyderlanduose:
išsilavinimas pripažįstamas pagal JRAB konvenciją (Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, 1978 m.). |
b) |
Jūrų žvejyba: |
kvalifikacija įgyta:
Vokietijoje:
— |
gelminės žvejybos kapitonas („Kapitän BG/Fischerei“), |
— |
pakrantės žvejybos kapitonas („Kapitän BLK/Fischerei“), |
— |
gelminės žvejybos laivo denio karininkas („Nautischer Schiffsoffizier BGW/Fischerei“), |
— |
pakrantės žvejybos laivo denio karininkas („Nautischer Schiffsoffizier BK/Fischerei“); |
Nyderlanduose:
— |
pirmasis kapitono padėjėjas/mechanikas V („stuurman werktuigkundige V“), |
— |
mechanikas IV (žvejybos laivas) („werktuigkundige IV visvaart“), |
— |
pirmasis kapitono padėjėjas IV (žvejybos laivas) („stuurman IV visvaart“), |
— |
pirmasis kapitono padėjėjas/mechanikas VI („stuurman werktuigkundige VI“), |
kurie išėjo tokį mokymo kursą:
— |
Vokietijoje bendra mokymo trukmė yra 14-18 metų, įskaitant trejų metų pagrindinio profesinio ugdymo kursą ir vienerių metų tarnybą jūroje, po to papildomai mokomasi vienerius arba dvejus metus specializuotoje profesinio ugdymo įstaigoje ir, kur tikslinga, įgyjama dvejų metų darbo patirtis laivyboje, |
— |
Nyderlanduose skirtingos trukmės 13-15 metų kursas, iš jų mažiausiai dveji metai specializuotoje profesinėje mokykloje, po to papildomai atlieka dvylikos mėnesių darbo praktika, |
toks išsilavinimas pripažįstamas pagal Torremolinos konvenciją (1977 m. Tarptautinė konvencija dėl žvejybos laivų saugos).
4. Techninis sektorius
Kvalifikacija įgyta:
Čekijoje:
— |
kvalifikuotas technikas, kvalifikuotas statybininkas („autorizovaný technik, autorizovaný stavitel“), |
kuris yra baigęs ne trumpesnį kaip 9 metų profesinį mokymą, susidedantį iš 4 metų techninio vidurinio mokymo, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu (vidurinės technikos mokyklos egzaminu), ir 5 metų profesinės praktikos, kuri baigiama pasirinktos profesinės veiklos statybos srityje profesinės kvalifikacijos egzaminu (pagal Aktą Nr. 50/1976 Sb. (Statybos aktas) ir Aktą Nr. 360/1992 Sb.).
— |
geležinkelių transporto priemonės vairuotojas („fyzická osoba řídící drážní vozidlo“), |
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų vidurinio profesinio mokymo, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu ir valstybiniu transporto priemonių varomosios jėgos egzaminu.
— |
kelių priežiūros technikas („drážní revizní technik“) |
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų profesinio vidurinio mokymo vidurinėje mechanikos ar elektronikos mokykloje, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu.
— |
vairavimo instruktorius („učitel autoškoly“), |
asmuo ne jaunesnis kaip 24 metų amžiaus; kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 4 metų profesinio vidurinio mokymo, pagrindinį dėmesį skiriant eismui ir mašinų įrangai, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu.
— |
Valstybės technikas, atsakingas už motorinių transporto priemonių techninę apžiūrą („kontrolní technik STK“), |
asmuo ne jaunesnis kaip 21 metų amžiaus; kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 4 metų profesinio vidurinio mokymo, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu, bei ne trumpesnės kaip 2 metų techninės praktikos; suinteresuotas asmuo privalo turėti vairuotojo pažymėjimą ir asmens neteistumo pažymą bei privalo būti baigęs specialų ne trumpesnį kaip 120 valandų valstybės technikų mokymą bei sėkmingai išlaikęs egzaminą.
— |
automobilių dujų išmetimo kontrolės mechanikas („mechanik měření emisí“), |
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 4 metų profesinio vidurinio mokymo, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu; be to, pareiškėjas turi būti atlikęs ne trumpesnę kaip 3 metų techninę praktiką ir baigęs specialų 8 valandų trukmės automobilių dujų išmetimo kontrolės mechanikų mokymą bei sėkmingai išlaikęs egzaminą.
— |
I klasės kapitonas („kapitán I. třídy“), |
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 15 metų, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 3 metų profesinio mokymo, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu ir tinkamumo pažymėjimu patvirtinamu egzaminu. Baigus šį profesinį mokymą turi būti atliekama 4 metų profesinė praktika, kuri baigiama egzaminu.
— |
paminklų, kurie yra meno kūriniai, restauratorius („restaurátor památek, které jsou díly uměleckých řemesel“), |
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, jei restauravimo kursas apima visą vidurinį techninį mokymą, arba 10 ar 12 metų susijusio kurso studijas, ir yra įgijęs 5 metų profesinę patirtį, jei visas vidurinis techninis mokymas baigiamas „maturitní zkouška“ egzaminu, ar yra įgijęs 8 metų profesinę patirtį, jei vidurinis techninis mokymasis baigiamas baigiamuoju amato egzaminu.
— |
meno darbų, kurie nėra paminklai, bet yra laikomi muziejų ir galerijų kolekcijose, bei kitų kultūros vertybių restauratorius („restaurátor děl výtvarných umění, která nejsou památkami a jsou uložena ve sbírkách muzeí a galerií, a ostatních předmětů kulturní hodnoty“), |
kuris yra baigęs 12 metų trukmės mokymo kursą bei įgijęs 5 metų profesinę patirtį, jei restauravimo kursas apima visą vidurinį techninį mokymą, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu.
— |
atliekų tvarkytojas („odpadový hospodář“), |
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų vidurinio profesinio mokymo, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu, ir per pastaruosius 10 metų įgijęs bent 5 metų patirtį atliekų tvarkymo sektoriuje.
— |
sprogdinimų techninis vadovas („technický vedoucí odstřelů“), |
kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 4 metų profesinio vidurinio mokymo, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu,
ir:
įgiję 2 metų patirtį dirbdami požemyje sprogdintojais (požeminiai darbai) ar 1 metų patirtį dirbdami paviršiuje (paviršiaus darbai), įskaitant 6 mėnesių patirtį dirbant sprogdintojo padėjėju;
išėję 100 valandų teorinio ir praktinio mokymo kursą, kuris baigiamas atitinkamo rajono kasybos valdžios institucijos surengtu egzaminu;
įgiję 6 mėnesių ar ilgesnę profesinę didelių sprogdinimo darbų planavimo ir vykdymo patirtį;
išėję 32 valandų teorinio ir praktinio mokymo kursą, kuris baigiamas Čekijos kasybos valdžios institucijos surengtu egzaminu.
Italijoje:
— |
statybos geodezininkas („geometra“), |
— |
matininkas („perito agrario“), |
kurie yra baigę 13 metų vidurinio techninio mokymo kursą, susidedantį iš aštuonerių metų privalomojo mokymo ir penkerių metų vidurinio lavinimo, įskaitant trejų metų profesines studijas, kurias baigiant laikomas technikos bakalauro egzaminas, po to papildomai:
i) |
statybos geodezininkai ne trumpiau kaip dvejus metus atlieka praktiką profesinėje įstaigoje arba atlieka penkerių metų darbo praktiką; |
ii) |
matininkai mažiausiai dvejus metus atlieka praktiką, |
kurią baigiant laikomas valstybinis egzaminas;
Latvijoje:
— |
garvežio mašinisto padėjėjas („vilces līdzekļa vadītāja (mašīnista) palīgs“), |
asmuo ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus, kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 4 metų profesinio mokymo; profesinis mokymas baigiamas specialiu darbdavio egzaminu; kompetentingos valdžios institucijos asmeniui 5 metams išduoda kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą.
Nyderlanduose:
— |
teismo antstolis („gerechtsdeurwaarder“), |
— |
dantų protezų gamintojas („tandprotheticus“), |
kurie yra išėję tokį ir profesinio mokymo kursą:
i) |
teismo antstolis („gerechtsdeurwaarder“) yra baigęs iš viso 19 metų mokymo kursą, kurį sudaro aštuoneri metai privalomojo mokymo ir aštuoneri metai vidurinio lavinimo, įskaitant ketverių metų techninį lavinimą, kurį baigiant laikomas valstybinis egzaminas, po to – treji metai teorinio ir praktinio profesinio mokymo; |
ii) |
dantų protezų gamintojas („tandprotheticus“) iš viso mokosi mažiausiai 15 metų dieniniame skyriuje ir trejus metus - vakariniame ar neakivaizdiniame skyriuje. Mokymo kursą sudaro aštuoneri metai pagrindinio ugdymo, ketveri metai bendrojo vidurinio lavinimo ir treji metai profesinio mokymo, teoriškai ir praktiškai mokantis dantų techniko specialybės. Po to trejus metus vakariniame ar neakivaizdiniame skyriuje mokomasi dantų protezų gamintojo darbo ir laikomas egzaminas. |
Austrijoje:
— |
miškininkas („Förster“), |
— |
techninis konsultantas („Technisches Büro“), |
— |
darbo nuomos specialistas („Überlassung von Arbeitskräften - Arbeitsleihe“), |
— |
įdarbinimo agentas („Arbeitsvermittlung“), |
— |
investicijų konsultantas („Vermögensberater“), |
— |
privatus tyrėjas („Berufsdetektiv“), |
— |
apsaugininkas („Bewachungsgewerbe“), |
— |
nekilnojamojo turto agentas („Immobilienmakler“), |
— |
nekilnojamojo turto vadybininkas („Immobilienverwalter“), |
— |
statybos projektų organizatorius („Bauträger, Bauorganisator, Baubetreuer“), |
— |
skolų inkasavimo institucijos darbuotojas („Inkassobüro/Inkassoinstitut“), |
kurie yra baigę ne trumpesnį kaip 15 metų mokymo ir lavinimo kursą, susidedantį iš aštuonerių metų privalomojo mokymo, penkerių metų vidurinio techninio arba prekybos lavinimo, baigiamo laikant techninio arba komercinio brandos lygio kvalifikacinį egzaminą, po to papildomai dvejų metų lavinimo darbo vietoje. Studijos baigiamos laikant profesinį egzaminą,
— |
draudimo konsultantas („Berater in Versicherungsangelegenheiten“), |
kuris yra baigęs 15 metų mokymo ir lavinimo kursą, įskaitant šešerių metų mokymą pagal struktūrinio mokymo programą, suskirstytą į trejų metų praktiką ir trejų metų profesinę praktiką bei mokymą baigiamą laikant egzaminą.
— |
statybos meistras/planavimas ir techniniai apskaičiavimai („Planender Baumeister“), |
— |
medienos statybos meistras/planavimas ir techniniai apskaičiavimai („Planender Zimmermeister“), |
kurie yra baigę ne trumpesnį kaip 18 metų mokymo ir lavinimo kursą, įskaitant ne trumpesnį kaip devynerių metų profesinio lavinimo kursą, suskirstytą į ketverių metų vidurinį techninį lavinimą ir penkerių metų profesinę praktiką ir mokymą, baigiamą laikant profesijos egzaminą, suteikiantį teisę dirbti pagal įgytą specialybę ir mokyti mokinius, jeigu šis mokymas susijęs su teise planuoti pastatus, atlikti techninius apskaičiavimus ir vadovauti statybos darbams („Maria Theresian privilegija“).
— |
prekybos buhalteris („Gewerblicher Buchhalter“) pagal 1994 m. Gewerbeordnung (1994 m. įstatymas dėl prekybos, amatų ir pramonės), |
— |
besiverčiantis privačia praktika buhalteris („Selbständiger Buchhalter“) pagal 1999 m. Bundesgesetz über die Wirtschaftstreuhandberufe (1999 m. įstatymas dėl valstybinio sektoriaus finansų apskaitos profesijų); |
Lenkijoje:
— |
diagnozuotojas, atliekantis motorinių transporto priemonių bendrąją techninę apžiūrą transporto priemonių kontrolės punkte („Diagnosta przeprowadzający badania techniczne w stacji kontroli pojazdów o podstawowym zakresie badań“), |
kuris yra baigęs mokymo kursą, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų vidurinio techninio mokymo transporto priemonių srityje, ir atlikęs 3 metų praktiką transporto priemonių apžiūros punkte ar garaže; praktikos metu išklausomas 51 valandos pagrindinis mokymo kursas apie transporto priemonių techninę apžiūrą ir išlaikomas kvalifikacinis egzaminas.
— |
diagnozuotojas, atliekantis motorinių transporto priemonių techninę apžiūrą rajono transporto priemonių kontrolės punkte („Diagnosta przeprowadzający badania techniczne pojazdu w okręgowej stacji kontroli pojazdów“), |
kuris yra baigęs mokymo kursą, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų vidurinio techninio mokymo transporto priemonių srityje, ir atlikęs 4 metų praktiką transporto priemonių apžiūros punkte ar garaže; praktikos metu išklausomas 51 valandos pagrindinis mokymo kursas apie transporto priemonių techninę apžiūrą ir išlaikomas kvalifikacinis egzaminas.
— |
diagnozuotojas, atliekantis motorinių transporto priemonių techninę apžiūrą transporto priemonių kontrolės punkte („Diagnosta wykonujący badania techniczne pojazdów w stacji kontroli pojazdów“), |
kuris yra baigęs mokymo kursą, susidedantį iš:
i) |
8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų vidurinio techninio mokymo motorinių transporto priemonių srityje, ir atlikęs patvirtintą 4 metų praktiką transporto priemonių apžiūros punkte ar garaže, ar |
ii) |
8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų vidurinio techninio mokymo nesispecializuojant motorinių transporto priemonių srityje, ir atlikęs patvirtintą 8 metų praktiką transporto priemonių apžiūros punkte ar garaže; praktikos metu išklausomas 113 valandų visas mokymo kursas, įskaitant pagrindinį ir specializuotą mokymą po kiekvieno etapo. |
Diagnozuotojų mokymo trukmė valandomis ir mokymo bendra apimtis atskirose srityse yra išsamiai reglamentuota 2002 m. lapkričio 28 d. Infrastruktūros ministro reglamente dėl išsamių reikalavimų, taikomų diagnozuotojams (2002 m. OL, Nr. 208–1769).
— |
traukinio dispečeris („dyżurny ruchu“), |
kuris yra baigęs mokymo kursą, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų vidurinio profesinio mokymo specializuojantis geležinkelių transporto srityje bei 45 dienų traukinių dispečerių rengimo kursų, ir yra išlaikęs kvalifikacinį egzaminą, ar susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų vidurinio profesinio mokymo specializuojantis geležinkelių transporto srityje bei 63 dienų traukinių dispečerių rengimo kursų, ir yra išlaikęs kvalifikacinį egzaminą.
5. Jungtinės Karalystės kursai, suteikiantys nacionalinę profesinę kvalifikaciją arba Škotijos profesinę kvalifikaciją:
įgyta kvalifikacija:
— |
registruoto veterinarijos slaugytojo, |
— |
šachtų inžinieriaus - elektriko, |
— |
kasyklų inžinieriaus - mechaniko, |
— |
dantų gydytojo, |
— |
dantų terapeuto, |
— |
optiko, |
— |
šachtų saugos inžinieriaus, |
— |
nemokumo specialisto, |
— |
licencijuoto teisininko, |
— |
pirmojo laivo kapitono padėjėjo - neapriboti krovininiai ir (arba) keleiviniai laivai, |
— |
antrojo laivo kapitono padėjėjo - neapriboti krovininiai ir (arba) keleiviniai laivai, |
— |
trečiojo laivo kapitono padėjėjo - neapriboti krovininiai ir (arba) keleiviniai laivai, |
— |
denio karininko - neapriboti krovininiai ir (arba) keleiviniai laivai, |
— |
mechaniko – neribotos prekybos zonos krovininiai ir (arba) keleiviniai laivai, |
— |
techniškai atestuoto kompetentingo atliekų tvarkymo specialisto, |
toliau gali būti tobulinama iki pripažintos nacionalinės profesinės kvalifikacijos (NVQs) arba Škotijoje pripažintos Škotijos profesinės kvalifikacijos, atitinkančios Jungtinės Karalystės nacionalinės profesinės kvalifikacijos struktūros 3 ir 4 lygius.
Šie lygiai apibūdinami taip:
— |
3 lygis: įvairių veiklos krypčių įvairiose srityse plataus masto kompetencija. Dauguma iš šių sričių yra sudėtingos ir nekasdienės. Priskiriama nemažai atsakomybės ir savarankiškumo, dažnai reikalinga kontrolė arba vadovavimas kitiems. |
— |
4 lygis: sudėtingo, techninio arba profesinio darbo veiklos krypčių įvairiose srityse plataus masto kompetencija. Gana didelis asmeninės atsakomybės laipsnis ir savarankiškumas. Dažnai reikia imtis atsakomybės už kitų darbą ir paskirstyti išteklius. |
(1) Nuo 1994 m. birželio 1 d. profesijos pavadinimas „Krankengymnast(in)“ buvo pakeistas į „Physiotherapeut(in)“. Tačiau šios profesijos atstovai, įgiję diplomus iki tos datos, jų pačių pageidavimu gali toliau vadintis ankstesniu pavadinimu „Krankengymnast(in)“.
III PRIEDAS
13 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje minimo reglamentuoto rengimo sąrašas
Jungtinėje Karalystėje:
po reglamentuotų kursų kvalifikaciją galima toliau tobulinti iki pripažintos nacionalinės profesinės kvalifikacijos (NVQs) arba Škotijoje pripažintos Škotijos profesinės kvalifikacijos, atitinkančios Jungtinės Karalystės nacionalinės profesinės kvalifikacijos struktūros 3 ir 4 lygius.
Šie lygiai apibūdinami taip:
— |
3 lygis: įvairių veiklos krypčių įvairiose srityse plataus masto kompetencija. Dauguma iš šių sričių yra sudėtingos ir nekasdienės. Priskiriama nemažai atsakomybės ir savarankiškumo, dažnai reikalinga kontrolė arba vadovavimas kitiems, |
— |
4 lygis: sudėtingo techninio arba profesinio darbo veiklos krypčių įvairiose srityse plataus masto kompetencija. Gan didelis asmeninės atsakomybės laipsnis ir savarankiškumas. Dažnai reikia imtis atsakomybės už kitų darbą ir paskirstyti išteklius. |
Vokietijoje:
tokie reglamentuojami kursai:
— |
Siekiant įgyti techninio padėjėjo („technische(r) Assistent(in)“), prekybos padėjėjo („kaufmännische(r) Assistent(in)“) profesijų, socialinių profesijų („soziale Berufe“) ir valstybės atestuoto kvėpavimo ir dikcijos instruktoriaus specialybes („staatlich geprüfte(r) Atem-, Sprech- und Stimmlehrer(in)“) reikia baigti ne trumpesnius kaip 13 metų reglamentuotus kursus, susidedančius iš vidurinio lavinimo kurso („mittlerer Bildungsabschluss“) ir:
|
— |
Siekiant įgyti valstybės atestuoto („staatlich geprüfte(r)“) techniko („Techniker(in)“), verslo ekonomisto („Betriebswirt(in)“), dizainerio („Gestalter(in)“) ir šeimos padėjėjo („Familienpfleger(in)“) specialybes, reikia baigti ne trumpesnius kaip 16 metų reglamentuotus kursus, su būtina sąlyga, kad buvo sėkmingai baigtas privalomasis mokymas arba toks pat lavinimo ar mokymo kursas (ne trumpesnis kaip devynerių metų) ir sėkmingai baigtas amatų mokyklos („Berufsschule“) kursas, ne trumpesnis kaip trejų metų ir susidedantis iš dvejų metų darbo patirties ir ne trumpesnio kaip dvejų metų trukmės mokymo ir lavinimo dieniniame skyriuje arba tokios pat trukmės mokymo ir lavinimo vakariniame ar neakivaizdiniame skyriuje. |
— |
Reglamentuoti kursai ir reglamentuotas kvalifikacijos kėlimas, neatsitraukiant nuo darbo, kursuose, ne trumpesniuose kaip 15 metų, su būtina sąlyga, kad apskritai buvo sėkmingai baigtas privalomasis mokymas (ne trumpesnis kaip devynerių metų) ir profesinis mokymas (paprastai trejų metų), paprastai susidedantis iš ne trumpesnės kaip dvejų metų darbo patirties (dažniausiai trejų metų) ir kvalifikacinio egzamino. Tai paprastai yra mokymo kursas, kuris sutampa su darbo patirtimi (ne trumpesnis kaip 1 000 valandų) arba lankomas dieniniame skyriuje (bent metus). |
Vokietijos valdžios institucijos išsiunčia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms šiame priede apibūdintų mokymo kursų sąrašą.
Nyderlanduose:
— |
Reglamentuoti mokymo kursai, ne trumpesni kaip 15 metų, su būtina sąlyga, kad buvo sėkmingai baigtas aštuonerių metų pagrindinio ugdymo kursas, be jo, dar ketveri metai vidutinio sunkumo bendrojo vidurinio mokymo („MAVO“), parengiamojo profesinio lavinimo („VBO“) arba aukštesnio lygio bendrojo vidurinio mokymo. Taip pat reikia baigti trejų arba ketverių metų kursą vidutinio sunkumo profesinio mokymo kolegijoje („MBO“) ir baigiant išlaikyti egzaminą. |
— |
Reglamentuoti mokymo kursai, ne trumpesni kaip 16 metų, su būtina sąlyga, kad buvo sėkmingai baigtas aštuonerių metų pagrindinio ugdymo kursas, be jo, dar ketveri metai bent parengiamojo profesinio lavinimo („VBO“) arba aukštesnio lygio bendrojo vidurinio mokymo. Taip pat reikia baigti bent ketverių metų profesinį mokymą praktikos sistemoje, tai yra bent vieną dieną kas savaitę išklausyti teorinį instruktažą kolegijoje, kitomis dienomis praktiškai mokytis praktinio mokymo centre arba firmoje, o baigiant išlaikyti vidurinio arba trečiojo lygmens egzaminą. |
Olandijos valdžios institucijos išsiunčia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms šiame priede apibūdintų mokymo kursų sąrašą.
Austrijoje:
— |
Kursai aukštesniosiose profesinėse mokyklose („Berufsbildende Höhere Schulen“) ir aukštesniojo žemės ūkio ir miškininkystės lavinimo įstaigose („Höhere Land- und Forstwirtschaftliche Lehranstalten“), įskaitant specialias grupes („einschließlich der Sonderformen“), kurių struktūrą ir lygį nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Šie kursai yra ne trumpesni kaip 13 metų, iš kurių penkeri metai yra profesinio mokymo, baigiamo laikant baigiamąjį egzaminą profesinę kompetenciją įrodančiam dokumentui gauti. |
— |
Kursai meistrų mokyklose („Meisterschulen“), meistrų klasėse („Meisterklassen“), pramonės meistrų mokyklose („Werkmeisterschulen“) arba statybos amatų mokyklose („Bauhandwerkerschulen“), kurių struktūrą ir lygį nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Šie kursai yra ne trumpesni kaip 13 metų, susidedantys iš devynerių metų privalomojo mokymo, ne trumpesnio kaip trejų metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje arba bent trejų metų mokymo firmoje ir kartu profesinio mokymo mokykloje („Berufsschule“). Baigiant abiejų rūšių mokymą, laikomas egzaminas, po to papildomai reikia sėkmingai baigti bent vienerių metų mokymo kursą meistrų mokykloje („Meisterschule“), meistrų klasėse („Meisterklassen“), pramonės meistrų mokykloje („Werkmeisterschule“) arba statybos amatų mokykloje („Bauhandwerkerschule“). Daugeliu atvejų kursai yra ne trumpesni kaip 15 metų. Mokymą sudaro darbo patirties laikotarpiai, kurie būna arba prieš mokymo kursus šiose įstaigose, arba kartu lankomi kursai vakariniame arba neakivaizdiniame skyriuje (ne trumpiau kaip 960 valandų). |
Austrijos valdžios institucijos išsiunčia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms šiame priede apibūdintų mokymo kursų sąrašą.
(1) Mažiausia trukmė gali būti sumažinta nuo trejų iki dvejų metų, jeigu asmuo yra pasirengęs stoti į universitetą („Abitur“), t.y. anksčiau lavinęsis ir mokęsis trylika metų, arba pasirengęs stoti į „Fachhochschule“ („Fachhochschulreife“), t. y. anksčiau lavinęsis ir mokęsis 12 metų.
IV PRIEDAS
Veikla, susijusi su 17, 18 ir 19 straipsniuose minėtomis profesinės patirties kategorijomis
I sąrašas
Pagrindinės grupės, apibūdintos Direktyva 64/427/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 69/77/EEC ir Direktyvomis 68/366/EEB bei 82/489/EEB
1 Direktyva 64/427/EEB
Pagrindinė grupė |
23 |
tekstilės pramonė |
232 |
tekstilės audinių gamyba ir apdirbimas vilnoniams audiniams austi skirtomis mašinomis |
|
233 |
tekstilės audinių gamyba ir apdirbimas medvilniniams audiniams austi skirtomis mašinomis |
|
234 |
tekstilės audinių gamyba ir apdirbimas šilkiniams audiniams austi skirtomis mašinomis |
|
235 |
tekstilės audinių gamyba ir apdirbimas lininiams audiniams ir audiniams iš kanapių austi skirtomis mašinomis |
|
236 |
kitų tekstilės pluoštų gamyba (džiutas, tvirti plaušai ir pan.), virvės |
|
237 |
megztų ir nertų gaminių gamyba |
|
238 |
tekstilės apdaila |
|
239 |
kitų tekstilės gaminių gamyba |
|
Pagrindinė grupė |
24 |
avalynės, drabužių ir patalynės gamyba |
241 |
mašininė avalynės gamyba (išskyrus gamybą iš gumos ir veltinio) |
|
242 |
rankų darbo avalynės gamyba ir taisymas |
|
243 |
drabužių (išskyrus kailinius) gamyba |
|
244 |
čiužinių ir patalynės gamyba |
|
245 |
odos ir kailių pramonė |
|
Pagrindinė grupė |
25 |
medienos ir kamščių pramonė, išskyrus baldų gamybą |
251 |
medienos pjovimas ir pramoninis paruošimas |
|
252 |
pusfabrikačių iš medienos gamyba |
|
253 |
medinių statybinių komponentų, įskaitant medžiagą grindims, serijinė gamyba |
|
254 |
medinių dėžių gamyba |
|
255 |
kitų medinių gaminių (išskyrus baldus) gamyba |
|
259 |
dirbinių iš šiaudelių, kamščiamedžio žievės, pintinių gaminių, karklo vytelių ir rotango gamyba; šepečių gaminimas |
|
Pagrindinė grupė |
26 |
260 medinių baldų gamyba |
Pagrindinė grupė |
27 |
popieriaus ir popieriaus dirbinių pramonė |
271 |
medienos, popieriaus ir kartono pramonė |
|
272 |
popieriaus ir kartono perdirbimas ir dirbinių iš medienos gamyba |
|
Pagrindinė grupė |
28 |
280 spausdinimas, leidyba ir giminingos pramonės šakos |
Pagrindinė grupė |
29 |
odos pramonė |
291 |
odų rauginimas ir odos galutinis apdorojimas |
|
92 |
odos dirbinių gamyba |
|
Ex pagrindinė grupė |
30 |
guminių ir plastmasinių dirbinių pramonė, gaminiai iš dirbtinio pluošto ir krakmolo |
301 |
gumos ir asbesto perdirbimas |
|
302 |
plastmasių perdirbimas |
|
303 |
dirbtinio pluošto gamyba |
|
Ex pagrindinė grupė |
31 |
chemijos pramonė |
311 |
cheminių medžiagų gamyba ir tolesnis tokių medžiagų perdirbimas |
|
312 |
cheminių produktų, skirtų daugiausia pramoniniams ir žemės ūkio tikslams (įskaitant augalinės arba gyvulinės kilmės taukų ir aliejų, patenkančių į ISIC klasifikacijos 312 grupę, gamybą), specializuota gamyba |
|
313 |
cheminių produktų, daugiausia skirtų namų ūkiui arba raštinei ((išskyrus vaistinių ir farmacijos produktų gamybą (ex ISIC klasifikacijos 319 grupė)) |
|
Pagrindinė grupė |
32 |
320 naftos pramonė |
Pagrindinė grupė |
33 |
nemetalinių mineralinių produktų pramonė |
331 |
gaminių iš statybinio molio gamyba |
|
332 |
stiklo ir stiklo dirbinių gamyba |
|
333 |
keraminių dirbinių, įskaitant ugniai atsparius gaminius, gamyba |
|
334 |
cemento, kalkių ir gipso gamyba |
|
335 |
statybinių medžiagų iš betono, cemento ir gipso gamyba |
|
339 |
akmens darbai ir kitų nemetalinių mineralinių dirbinių gamyba |
|
Pagrindinė grupė |
34 |
juodųjų ir ne juodųjų metalų gamyba ir pirminė transformacija |
341 |
geležies ir plieno gamyba (kaip nustatyta Europos anglies ir plieno bendrijos steigimo sutartyje, įskaitant bendras su plieno ir kokso darbais susijusias įmones) |
|
342 |
plieno vamzdžių gamyba |
|
343 |
vielos valcavimas, šaltasis valcavimas, šaltasis siaurų juostų valcavimas, šaltasis formavimas |
|
344 |
ne juodųjų metalų gamyba ir pirminė transformacija |
|
345 |
ne juodųjų metalų gamyba ir pirminė transformacija |
|
Pagrindinė grupė |
35 |
metalo dirbinių (išskyrus mašinas ir transporto įrengimus) gamyba |
351 |
kalimas, sunkusis štampavimas ir sunkusis presavimas |
|
352 |
antrinė transformacija ir paviršiaus apdirbimas |
|
353 |
metalinės struktūros |
|
354 |
boilerių gamyba, pramoninės tuščiavidurės įrangos gamyba |
|
355 |
instrumentų, įrankių ir gatavų metalo dirbinių gamyba (išskyrus elektrinius įrengimus) |
|
359 |
pagalbiniai mechaniniai mašinų statybos darbai |
|
Pagrindinė grupė |
36 |
kitų, ne elektrinių, mašinų gamyba |
361 |
žemės ūkio mašinų ir traktorių gamyba |
|
362 |
raštinės mašinų gamyba |
|
363 |
metalinių ir kitų mašininių įrengimų ir vidaus įrengimų ir prietaisų šiems ir kitiems jėgos įrengimams gamyba |
|
364 |
tekstilės pramonės mašinų ir jų priedų gamyba, siuvimo mašinų gamyba |
|
365 |
mašinų ir įrengimų maisto gamybos ir gėrimų pramonei, chemijos pramonei bei susijusioms pramonės šakoms gamyba |
|
366 |
mašinų ir įrengimų kasykloms, geležies ir plieno liejimo darbams bei statybos pramonei gamyba, mechaninio valdymo įrengimų gamyba |
|
367 |
perdavimo prietaisų gamyba |
|
368 |
mašinų, skirtų kitiems specifiniams pramoniniams tikslams, gamyba |
|
369 |
kitų, ne elektros, mašinų ir įrengimų gamyba |
|
Pagrindinė grupė |
37 |
elektros įrengimų pramonė |
371 |
elektros laidų ir kabelių gamyba |
|
372 |
elektros variklių, generatorių ir transformatorių, elektros srovės paskirstymo aparatūros ir kitų panašių įrengimų, skirtų elektros energijos tiekimui, gamyba |
|
373 |
elektros įrengimų, skirtų tiesioginiam komerciniam naudojimui, gamyba |
|
374 |
telekomunikacijos įrangos, skaitiklių, kitų matavimo prietaisų ir elektromedicininės įrangos gamyba |
|
375 |
elektroninės įrangos, radijo ir televizijos imtuvų audioaparatūros gamyba |
|
376 |
elektros prietaisų, skirtų naudojimui namų ūkyje, gamyba |
|
377 |
lempų ir apšvietimo įrengimų gamyba |
|
378 |
galvaninių baterijų ir akumuliatorių gamyba |
|
379 |
specialistų atliekamas elektros įrengimų taisymas, surinkimas ir instaliavimas |
|
Ex pagrindinė grupė |
38 |
transporto priemonių gamyba |
383 |
automobilių ir jų dalių gamyba |
|
384 |
automobilių, motociklų ir dviračių remontas |
|
385 |
motociklų, dviračių ir jų dalių gamyba |
|
389 |
niekur kitur nepriskirtų transporto įrengimų gamyba |
|
Pagrindinė grupė |
39 |
įvairiarūšės pramonės šakos |
391 |
tiksliųjų įrankių ir matavimo bei tikrinimo instrumentų gamyba |
|
392 |
medicinai skirtų chirurginių įrankių ir įrengimų bei ortopedinių prietaisų (išskyrus ortopedinę avalynę) gamyba |
|
393 |
fotografavimo ir optinių įrengimų gamyba |
|
394 |
rankinių ir kitų laikrodžių gamyba ir remontas |
|
395 |
juvelyriniai dirbiniai ir brangiųjų metalų gamyba |
|
396 |
muzikos instrumentų gamyba ir remontas |
|
397 |
žaidimų, žaislų, gaminių, skirtų sportui ir atletikai, gamyba |
|
399 |
kitos pramonės šakos |
|
Pagrindinė grupė |
40 |
statyba |
400 |
statyba (nespecializuota), demontavimas |
|
401 |
pastatų statyba (gyvenamųjų namų arba pan.) |
|
402 |
civilinė statyba; tiltų, kelių, geležinkelių ir pan. tiesimas |
|
403 |
instaliacijos darbai |
|
404 |
apdaila ir baigiamieji darbai |
2 Direktyva 68/366/EEB
Pagrindinė grupė |
20A |
200 gyvulinių ir augalinių riebalų bei aliejaus gamyba |
20B |
maisto produktų gamyba (išskyrus gėrimų gamybą) |
|
201 |
mėsos gamyba, paruošimas ir konservavimas |
|
202 |
pieno produktų gamyba |
|
203 |
vaisių ir daržovių perdirbimas ir konservavimas |
|
204 |
žuvies ir kitų jūros produktų perdirbimas ir konservavimas |
|
205 |
grūdų malimo produktų gamyba |
|
206 |
konditerijos kepinių, įskaitant džiūvėsėlius ir sausainius, gamyba |
|
207 |
cukraus gamyba |
|
208 |
kakavos, šokolado ir cukraus saldumynų gamyba |
|
209 |
kitų, niekur nepriskirtų, maisto produktų gamyba |
|
Pagrindinė grupė |
21 |
gėrimų gamyba |
211 |
etilo alkoholio gamyba iš fermentuotų medžiagų, mielių ir spirito |
|
212 |
vyno ir kitų nesalyklinių alkoholinių gėrimų gamyba |
|
213 |
alaus ir salyklo gamyba |
|
214 |
gaiviųjų ir angliarūgštės prisotintų gėrimų gamyba |
|
ex 30 |
guminių gaminių, plastikinių medžiagų, dirbtinio bei sintetinio plaušo ir krakmolo produktų gamyba |
|
304 |
krakmolo produktų gamyba |
3 Direktyva 82/489/EEB
Ex 855 |
kirpyklos (išskyrus pedikiūrininkų veiklą ir kosmetologų mokyklas) |
II sąrašas
Direktyvų 75/368/EEB, 75/369/EEB ir 82/470/EEB pagrindinės grupės
1 Direktyva 75/368/EEB (5 straipsnio 1 dalyje minėtos veiklos rūšys)
Ex 04 |
žuvininkystė |
|
043 |
vidaus vandenų žuvininkystė |
|
Ex 38 |
transporto įrangos gamyba |
|
381 |
laivų statyba ir remontas |
|
382 |
geležinkelio įrangos gamyba |
|
386 |
orlaivių (ir erdvėlaivių įrangos) gamyba |
|
Ex 71 |
su transportu susijusi veikla ir kita veikla, išskyrus transportą, skirstoma į šias grupes: |
|
Ex 711 |
miegamųjų vagonų ir vagonų-restoranų aptarnavimas; geležinkelio parko priežiūra remonto depuose; vagonų valymas |
|
Ex 712 |
miesto, priemiestinio ir tarpmiestinio keleivių transporto parko priežiūra |
|
Ex 713 |
kito keleivinio sausumos transporto (tokio kaip automobiliai, turistiniai tarpmiestiniai autobusai, automobiliai taksi) priežiūra |
|
Ex 714 |
pagalbinių transporto paslaugų sričių (tokių kaip keliai, tuneliai ir mokamo važiavimo tiltai, prekių sandėliai, automobilių stovėjimo aikštelės, autobusų ir tramvajų parkai) eksploatavimas ir priežiūra |
|
Ex 716 |
veiklos, susijusios su vidaus vandenų transportu (tokios kaip vandens kelių, uostų ir kitų vidaus vandenų transporto įrenginių eksploatavimas ir priežiūra; vilkimo ir locmano paslaugos, plūdurų įrengimas, laivų pakrovimas ir iškrovimas ir kitos panašios veiklos, tokios kaip laivų gelbėjimas, buksyravimas, ir elingų eksploatacija) |
|
73 |
ryšiai: pašto paslaugos ir telekomunikacijos |
|
Ex 85 |
asmeninės paslaugos |
|
854 |
skalbyklos ir skalbimo paslaugos, sausasis cheminis valymas ir dažymas |
|
Ex 856 |
fotografijos studijos: portretinė ir komercinė fotografija, išskyrus nuotraukas leidybai |
|
Ex 859 |
niekur kitur nepriskirtos individualios paslaugos (tik pastatų priežiūra ir valymas arba aprūpinimas laikina buveine) |
2 Direktyva 75/369/EEB (6 straipsnis: jeigu veiklos rūšis laikoma pramoninio arba smulkaus amato pobūdžio)
Šios kilnojamosios veiklos rūšys :
a) |
prekių pirkimas ir pardavimas:
|
b) |
veiklos rūšys, kurioms taikomos jau patvirtintos nacionalinės priemonės, aiškiai atmetančios vertimąsi tokiomis kilnojamosios veiklos rūšimis ar nemininčios jo. |
3 Direktyva 82/470/EEB (6 straipsnio 1 ir 3 dalys)
Veiklos rūšys, kurias konkrečiai sudaro:
— |
pavienių ar grupinių dalykų (transporto, maitinimo, apgyvendinimo, ekskursijų ir pan.) organizavimas, siūlymas parduoti ar pardavimas tiesiogiai ar pagal užsakymą kelionėje ar laikinai apsistojus, nepaisant kelionės motyvų (2 straipsnio B dalies a punktas), |
— |
tarpininkavimo veikla tarp įvairių transporto rūšių tiekėjų ir asmenų, persiunčiančių arba gaunančių prekes bei atliekančių įvairias kitas susijusias veiklos rūšis:
|
III sąrašas
Direktyvos 64/222/EEB, 68/364/EEB, 68/368/EEB, 75/368/EEB, 75/369/EEB, 70/523/EEB ir 82/470/EEB
1 Direktyva 64/222/EEB
1. |
Asmenų, turinčių savarankišką didmeninės prekybos verslą, išskyrus didmeninę prekybą vaistais ir vaistiniais preparatais, nuodingomis bei patogeninėmis medžiagomis ir anglimi, veikla (ex 611 grupė). |
2. |
Profesionali tarpininko, kuris yra vieno ar kelių asmenų įgaliotas ir jam pavesta derėtis ar sudaryti komercinius sandorius tų asmenų vardu, veikla. |
3. |
Profesionali tarpininko, kuris, neturėdamas nurodymo nuolat tai daryti, suveda asmenis, norinčius sudaryti abipusę tiesioginę sutartį, arba tvarko jų komercinius sandorius, arba padeda juos įgyvendinti, veikla. |
4. |
Profesionali tarpininko, kuris sudaro komercinius sandorius su kitais savo vardu, veikla. |
5. |
Profesionali tarpininko, kuris kitų vardu dalyvauja didmeninės prekybos aukcionuose, veikla. |
6. |
Profesionali tarpininko, užsiimančio išnešiojamąja prekyba, veikla. |
7. |
Profesionalią veiklą vykdančio vienoje ar keliose pramonės, prekybos ar smulkaus verslo įmonėse įdarbinto tarpininko paslaugų teikimas. |
2 Direktyva 68/364/EEB
Ex ISIC grupė 612:
mažmeninė prekyba
012 |
Žemės ūkio technikos nuoma |
640 |
Nekilnojamasis turtas, turto nuoma |
713 |
Automobilių, vežimų ir arklių nuoma |
718 |
Keleivinių ir krovininių vagonų nuoma |
839 |
Technikos nuoma komercinėms įmonėms |
841 |
Kino teatro bilietų pardavimas ir kino filmų nuoma |
842 |
Teatro bilietų pardavimas ir teatro įrangos nuoma |
843 |
Valčių, dviračių, įgūdžius formuojančių žaidimų-automatų, veikiančių su monetomis, nuoma |
853 |
Kambarių su baldais nuoma |
854 |
Išskalbtos patalynės nuoma |
859 |
Drabužių nuoma |
3 Direktyva 68/368/EEB
ISIC ex pagrindinė 85 grupė
1. |
Restoranai, kavinės, smuklės ir kitos vietos, kuriose geriama ir valgoma (ISIC 852 grupė). |
2. |
Viešbučiai, namai, kuriuose nuomojami kambariai, stovyklos ir kitos apgyvendinimo vietos (ISIC 853 grupė). |
4 Direktyva 75/368/EEB (7 straipsnis)
Ex 62 |
bankai ir kitos finansų institucijos |
||||||||||||||
Ex 620 |
patentų pirkimo ir licencijavimo bendrovės |
||||||||||||||
Ex 71 |
transportas |
||||||||||||||
Ex 713 |
keleivinis transportas, išskyrus vežimą automašinomis |
||||||||||||||
Ex 719 |
skystų angliavandenilių ir kitų skystų cheminių produktų gabenimas vamzdynais |
||||||||||||||
Ex 82 |
bendruomenei teikiamos paslaugos |
||||||||||||||
827 |
bibliotekos, muziejai, botanikos ir zoologijos sodai |
||||||||||||||
Ex 84 |
poilsio organizavimo paslaugos |
||||||||||||||
843 |
niekur nepriskirtos poilsio ir pasilinksminimo paslaugos:
|
||||||||||||||
Ex 85 |
asmeninės paslaugos |
||||||||||||||
Ex 851 |
namų ūkio paslaugos |
||||||||||||||
Ex 855 |
grožio salonai ir manikiūrininko paslaugos, išskyrus pedikiūrininkų ir profesionalių kosmetologų bei kirpėjų rengimo mokyklų paslaugas |
||||||||||||||
Ex 859 |
niekur kitur nepriskirtos individualios paslaugos, išskyrus sportą ir viduriniojo medicinos personalo masažuotojų ir kalnų vedlių paslaugas, skirstomos į šias grupes:
|
5 Direktyva 75/369/EEB (5 straipsnis)
Šios kilnojamosios veiklos rūšys:
a) |
prekių pirkimas ir pardavimas:
|
b) |
veiklos rūšys, kurioms taikomos jau patvirtintos nacionalinės priemonės, aiškiai atmetančios vertimąsi tokiomis kilnojamosios veiklos rūšimis ar nemininčios jo. |
6 Direktyva 70/523/EEB
Asmenų, turinčių savarankišką didmeninės prekybos anglimi verslą, ir tarpininkų prekybos anglimi versle veikla (ex 6112 grupė, ISIC nomenklatūra)
7 Direktyva 82/470/EEB (6 straipsnio 2 dalis)
(2 straipsnio A punkto c ir e papunkčiuose, B punkto b papunktyje ir C bei D punktuose išvardytos veiklos rūšys)
Šios veiklos rūšys ypač turi apimti:
— |
geležinkelio transporto arba vagonų, skirtų žmonėms arba prekėms pervežti, nuomojimą, |
— |
tarpininkavimo veiklą parduodant, perkant ar nuomojant laivus, |
— |
emigrantų pervežimo sutarčių sudarymą bei tvarkymą ir derybas dėl tokių sutarčių, |
— |
visų depozitoriaus vardu atiduotų saugoti daiktų ir prekių, tikrinamų arba netikrinamų muitinėje, saugomų specializuotuose arba bendros paskirties sandėliuose, baldų saugyklose, šaldyklose, pašarams skirtose vietose ir pan., atsiėmimą, |
— |
prekių čekių už saugomus daiktus arba prekes perdavimą jų depozitoriams, |
— |
laikinai saugomų naminių gyvulių, belaukiant jų pardavimo arba pakeliui į pardavimo vietą arba iš jos, aprūpinimą laikymo užtvarais, pašaru ir pardavimo žiedais, |
— |
motorinių transporto priemonių patikrinimą arba techninį įvertinimą, |
— |
prekių matavimą, svėrimą bei įvertinimą. |
V PRIEDAS
Pripažinimas remiantis minimalių mokymo sąlygų koordinavimu
V.I. MEDICINOS GYDYTOJAS
5.1.1. Oficialūs pagrindinių medicinos studijų kvalifikacijos įrodymo dokumentai
Šalis |
Oficialūs kvalifikacijos įrodymo dokumentai |
Kvalifikaciją suteikianti institucija |
Kvalifikacijos pažymėjimas |
Atskaitos data |
||||||||||
België/Belgique/ Belgien |
Diploma van arts/Diplôme de docteur en médecine |
|
|
1976 m. gruodžio 20 d. |
||||||||||
Česká republika |
Diplom o ukončení studia ve studijním programu všeobecné lékařství (doktor medicíny, MUDr.) |
Lékářská fakulta univerzity v České republice |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Danmark |
Bevis for bestået lægevidenskabelig embedseksamen |
Medicinsk universitetsfakultet |
|
1976 m. gruodžio 20 d. |
||||||||||
Deutschland |
|
Zuständige Behörden |
|
1976 m. gruodžio 20 d. |
||||||||||
Eesti |
Diplom arstiteaduse õppekava läbimise kohta |
Tartu Ülikool |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Ελλάς |
Πτυχίo Iατρικής |
|
|
1981 m. sausio 1 d. |
||||||||||
España |
Título de Licenciado en Medicina y Cirugía |
|
|
1986 m. sausio 1 d. |
||||||||||
France |
Diplôme d'Etat de docteur en médecine |
Universités |
|
1976 m. gruodžio 20 d. |
||||||||||
Ireland |
Primary qualification |
Competent examining body |
Certificate of experience |
1976 m. gruodžio 20 d. |
||||||||||
Italia |
Diploma di laurea in medicina e chirurgia |
Università |
Diploma di abilitazione all'esercizio della medicina e chirurgia |
1976 m. gruodžio 20 d. |
||||||||||
Κύπρος |
Πιστοποιητικό Εγγραφής Ιατρού |
Ιατρικό Συμβούλιο |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Latvija |
ārsta diploms |
Universitātes tipa augstskola |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Lietuva |
Aukštojo mokslo diplomas, nurodantis suteiktą gydytojo kvalifikaciją |
Universitetas |
Internatūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Luxembourg |
Diplôme d'Etat de docteur en médecine, chirurgie et accouchements, |
Jury d'examen d'Etat |
Certificat de stage |
1976 m. gruodžio 20 d. |
||||||||||
Magyarország |
Általános orvos oklevél (doctor medicinae univer- sae, röv.: dr. med. univ.) |
Egyetem |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Malta |
Lawrja ta' Tabib tal-Medi- ċina u l-Kirurġija |
Universita’ ta' Malta |
Ċertifikat ta' reġistrazzjoni maħruġ mill-Kunsill Mediku |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Nederland |
Getuigschrift van met goed gevolg afgelegd artsexamen |
Faculteit Geneeskunde |
|
1976 m. gruodžio 20 d. |
||||||||||
Österreich |
|
|
|
1994 m. sausio 1 d. |
||||||||||
|
|
|||||||||||||
Polska |
Dyplom ukończenia studiów wyższych na kierunku lekarskim z tytułem „lekarza“ |
|
Lekarski Egzamin Państwowy |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Portugal |
Carta de Curso de licenciatura em medicina |
Universidades |
Diploma comprovativo da conclusão do internato geral emitido pelo Ministério da Saúde |
1986 m. sausio 1 d. |
||||||||||
Slovenija |
Diploma, s katero se podeljuje strokovni naslov „doktor medicine/doktorica medicine“ |
Univerza |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Slovensko |
Vysokoškolský diplom o udelení akademického titulu „doktor medicíny“ („MUDr.“) |
Vysoká škola |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Suomi/ Finland |
Lääketieteen lisensiaatin tutkinto/Medicine licentiatexamen |
|
Todistus lääkärin perusterveydenhuollon lisäkoulutuksesta/Examenbevis om tilläggsutbildning för läkare inom primärvården |
1994 m. sausio 1 d. |
||||||||||
Sverige |
Läkarexamen |
Universitet |
Bevis om praktisk utbildning som utfärdas av Socialstyrelsen |
1994 m. sausio 1 d. |
||||||||||
United Kingdom |
Primary qualification |
Competent examining body |
Certificate of experience |
1976 m. gruodžio 20 d. |
5.1.2. Oficialūs specializuotų gydytojų kvalifikacijos įrodymo dokumentai
Šalis |
Oficialūs kvalifikacijos įrodymo dokumentai |
Kvalifikaciją suteikianti institucija |
Atskaitos data |
||||
België/Belgique/ Belgien |
Bijzondere beroepstitel van geneesheer-specialist/Titre professionnel particulier de médecin spécialiste |
Minister bevoegd voor Volksgezondheid/Ministre de la Santé publique |
1976 m. gruodžio 20 d. |
||||
Česká republika |
Diplom o specializaci |
Ministerstvo zdravotnictví |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||
Danmark |
Bevis for tilladelse til at betegne sig som speciallæge |
Sundhedsstyrelsen |
1976 m. gruodžio 20 d. |
||||
Deutschland |
Fachärztliche Anerkennung |
Landesärztekammer |
1976 m. gruodžio 20 d. |
||||
Eesti |
Residentuuri lõputunnistus eriarstiabi erialal |
Tartu Ülikool |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||
Ελλάς |
Τίτλoς Iατρικής Ειδικότητας |
|
1981 m. sausio 1 d. |
||||
|
|||||||
España |
Título de Especialista |
Ministerio de Educación y Cultura |
1986 m. sausio 1 d. |
||||
France |
|
|
1976 m. gruodžio 20 d. |
||||
|
|
||||||
|
|
||||||
|
|
||||||
Ireland |
Certificate of Specialist doctor |
Competent authority |
1976 m. gruodžio 20 d. |
||||
Italia |
Diploma di medico specialista |
Università |
1976 m. gruodžio 20 d. |
||||
Κύπρος |
Πιστοποιητικό Αναγνώρισης Ειδικότητας |
Ιατρικό Συμβούλιο |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||
Latvija |
„Sertifikāts“—kompetentu iestāžu izsniegts dokuments, kas apliecina, ka persona ir nokārtojusi sertifikācijas eksāmenu specialitātē |
Latvijas Ārstu biedrība Latvijas Ārstniecības personu profesionālo organizāciju savienība |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||
Lietuva |
Rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją |
Universitetas |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||
Luxembourg |
Certificat de médecin spécialiste |
Ministre de la Santé publique |
1976 m. gruodžio 20 d. |
||||
Magyarország |
Szakorvosi bizonyítvány |
Az Egészségügyi, Szociális és Családügyi Minisztérium illetékes testülete |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||
Malta |
Ċertifikat ta' Speċjalista Mediku |
Kumitat ta' Approvazzjoni dwar Speċjalisti |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||
Nederland |
Bewijs van inschrijving in een Specialistenregister |
|
1976 m. gruodžio 20 d. |
||||
Österreich |
Facharztdiplom |
Österreichische Ärztekammer |
1994 m. sausio 1 d. |
||||
Polska |
Dyplom uzyskania tytułu specjalisty |
Centrum Egzaminów Medycznych |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||
Portugal |
|
|
1986 m. sausio 1 d. |
||||
|
|
||||||
Slovenija |
Potrdilo o opravljenem specialističnem izpitu |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||
|
|||||||
Slovensko |
Diplom o špecializácii |
Slovenská zdravotnícka univerzita |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||
Suomi/ Finland |
Erikoislääkärin tutkinto/Specialläkarexamen |
|
1994 m. sausio 1 d. |
||||
|
|||||||
|
|||||||
|
|||||||
|
|||||||
Sverige |
Bevis om specialkompetens som läkare, utfärdat av Socialstyrelsen |
Socialstyrelsen |
1994 m. sausio 1 d. |
||||
United Kingdom |
Certificate of Completion of specialist training |
Competent authority |
1976 m. gruodžio 20 d. |
5.1.3. Specializuotų medicinos mokymo kursų pavadinimai
Šalis |
Anesteziologija Minimali mokymo kursų trukmė – 3 metai |
Bendroji chirurgija Minimali mokymo kursų trukmė – 5 metai |
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
Belgique/België/Belgien |
Anesthésie-réanimation/Anesthesie reanimatie |
Chirurgie/Heelkunde |
Česká republika |
Anesteziologie a resuscitace |
Chirurgie |
Danmark |
Anæstesiologi |
Kirurgi elsler kirurgiske sygdomme |
Deutschland |
Anästhesiologie |
(Allgemeine) Chirurgie |
Eesti |
Anestesioloogia |
Üldkirurgia |
Ελλάς |
Αvαισθησιoλoγία |
Χειρoυργική |
España |
Anestesiología y Reanimación |
Cirugía general y del aparato digestivo |
France |
Anesthésiologie-Réanimation chirurgicale |
Chirurgie générale |
Ireland |
Anaesthesia |
General surgery |
Italia |
Anestesia e rianimazione |
Chirurgia generale |
Κύπρος |
Αναισθησιολογία |
Γενική Χειρουργική |
Latvija |
Anestezioloģija un reanimatoloģija |
Ķirurģija |
Lietuva |
Anesteziologija reanimatologija |
Chirurgija |
Luxembourg |
Anesthésie-réanimation |
Chirurgie générale |
Magyarország |
Aneszteziológia és intenzív terápia |
Sebészet |
Malta |
Anesteżija u Kura Intensiva |
Kirurġija Ġenerali |
Nederland |
Anesthesiologie |
Heelkunde |
Österreich |
Anästhesiologie und Intensivmedizin |
Chirurgie |
Polska |
Anestezjologia i intensywna terapia |
Chirurgia ogólna |
Portugal |
Anestesiologia |
Cirurgia geral |
Slovenija |
Anesteziologija, reanimatologija in perioperativna intenzivna medicina |
Splošna kirurgija |
Slovensko |
Anestéziológia a intenzívna medicína |
Chirurgia |
Suomi/Finland |
Anestesiologia ja tehohoito/Anestesiologi och intensivvård |
Yleiskirurgia/Allmän kirurgi |
Sverige |
Anestesi och intensivvård |
Kirurgi |
United Kingdom |
Anaesthetics |
General surgery |
Šalis |
Neurochirurgija Minimali mokymo kursų trukmė - 5 metai |
Akušerija ir ginekologija Minimali mokymo kursų trukmė - 4 metai |
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
Belgique/België/ Belgien |
Neurochirurgie |
Gynécologie — obstétrique/Gynaecologie en verloskunde |
Česká republika |
Neurochirurgie |
Gynekologie a porodnictví |
Danmark |
Neurokirurgi eller kirurgiske nervesygdomme |
Gynækologi og obstetrik eller kvindesygdomme og fødselshjælp |
Deutschland |
Neurochirurgie |
Frauenheilkunde und Geburtshilfe |
Eesti |
Neurokirurgia |
Sünnitusabi ja günekoloogia |
Ελλάς |
Νευρoχειρoυργική |
Μαιευτική-Γυvαικoλoγία |
España |
Neurocirugía |
Obstetricia y ginecología |
France |
Neurochirurgie |
Gynécologie — obstétrique |
Ireland |
Neurosurgery |
Obstetrics and gynaecology |
Italia |
Neurochirurgia |
Ginecologia e ostetricia |
Κύπρος |
Νευροχειρουργική |
Μαιευτική — Γυναικολογία |
Latvija |
Neiroķirurģija |
Ginekoloģija un dzemdniecība |
Lietuva |
Neurochirurgija |
Akušerija ginekologija |
Luxembourg |
Neurochirurgie |
Gynécologie — obstétrique |
Magyarország |
Idegsebészet |
Szülészet-nőgyógyászat |
Malta |
Newrokirurġija |
Ostetriċja u Ġinekoloġija |
Nederland |
Neurochirurgie |
Verloskunde en gynaecologie |
Österreich |
Neurochirurgie |
Frauenheilkunde und Geburtshilfe |
Polska |
Neurochirurgia |
Położnictwo i ginekologia |
Portugal |
Neurocirurgia |
Ginecologia e obstetricia |
Slovenija |
Nevrokirurgija |
Ginekologija in porodništvo |
Slovensko |
Neurochirurgia |
Gynekológia a pôrodníctvo |
Suomi/Finland |
Neurokirurgia/Neurokirurgi |
Naistentaudit ja synnytykset/Kvinnosjukdomar och förlossningar |
Sverige |
Neurokirurgi |
Obstetrik och gynekologi |
United Kingdom |
Neurosurgery |
Obstetrics and gynaecology |
Šalis |
Vidaus ligos Minimali mokymo kursų trukmė - 5 metai |
Oftalmologija Minimali mokymo kursų trukmė - 3 metai |
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
Belgique/België/Belgien |
Médecine interne/Inwendige geneeskunde |
Ophtalmologie/Oftalmologie |
Česká republika |
Vnitřní lékařství |
Oftalmologie |
Danmark |
Intern medicin |
Oftalmologi eller øjensygdomme |
Deutschland |
Innere Medizin |
Augenheilkunde |
Eesti |
Sisehaigused |
Oftalmoloogia |
Ελλάς |
Παθoλoγία |
Οφθαλμoλoγία |
España |
Medicina interna |
Oftalmología |
France |
Médecine interne |
Ophtalmologie |
Ireland |
General medicine |
Ophthalmic surgery |
Italia |
Medicina interna |
Oftalmologia |
Κύπρος |
Παθoλoγία |
Οφθαλμολογία |
Latvija |
Internā medicīna |
Oftalmoloģija |
Lietuva |
Vidaus ligos |
Oftalmologija |
Luxembourg |
Médecine interne |
Ophtalmologie |
Magyarország |
Belgyógyászat |
Szemészet |
Malta |
Mediċina Interna |
Oftalmoloġija |
Nederland |
Interne geneeskunde |
Oogheelkunde |
Österreich |
Innere Medizin |
Augenheilkunde und Optometrie |
Polska |
Choroby wewnętrzne |
Okulistyka |
Portugal |
Medicina interna |
Oftalmologia |
Slovenija |
Interna medicina |
Oftalmologija |
Slovensko |
Vnútorné lekárstvo |
Oftalmológia |
Suomi/Finland |
Sisätaudit/Inre medicin |
Silmätaudit/Ögonsjukdomar |
Sverige |
Internmedicin |
Ögonsjukdomar (oftalmologi) |
United Kingdom |
General (internal) medicine |
Ophthalmology |
Šalis |
Otorinolaringologija Minimali mokymo kursų trukmė - 3 metai |
Vaikų ligos Minimali mokymo kursų trukmė- 4 metai |
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
Belgique/België/Belgien |
Oto-rhino-laryngologie/Otorhinolaryngologie |
Pédiatrie/Pediatrie |
Česká republika |
Otorinolaryngologie |
Dětské lékařství |
Danmark |
Oto-rhino-laryngologi eller øre-næse-halssygdomme |
Pædiatri eller sygdomme hos børn |
Deutschland |
Hals-Nasen-Ohrenheilkunde |
Kinder- und Jugendmedizin |
Eesti |
Otorinolarüngoloogia |
Pediaatria |
Ελλάς |
Ωτoριvoλαρυγγoλoγία |
Παιδιατρική |
España |
Otorrinolaringología |
Pediatría y sus áreas específicas |
France |
Oto-rhino-laryngologie |
Pédiatrie |
Ireland |
Otolaryngology |
Paediatrics |
Italia |
Otorinolaringoiatria |
Pédiatria |
Κύπρος |
Ωτορινολαρυγγολογία |
Παιδιατρική |
Latvija |
Otolaringoloģija |
Pediatrija |
Lietuva |
Otorinolaringologija |
Vaikų ligos |
Luxembourg |
Oto-rhino-laryngologie |
Pédiatrie |
Magyarország |
Fül-orr-gégegyógyászat |
Csecsemő- és gyermekgyógyászat |
Malta |
Otorinolaringoloġija |
Pedjatrija |
Nederland |
Keel-, neus- en oorheelkunde |
Kindergeneeskunde |
Österreich |
Hals-, Nasen- und Ohrenkrankheiten |
Kinder- und Jugendheilkunde |
Polska |
Otorynolaryngologia |
Pediatria |
Portugal |
Otorrinolaringologia |
Pediatria |
Slovenija |
Otorinolaringológija |
Pediatrija |
Slovensko |
Otorinolaryngológia |
Pediatria |
Suomi/Finland |
Korva-, nenä- ja kurkkutaudit/Öron-, näs- och halssjukdomar |
Lastentaudit/Barnsjukdomar |
Sverige |
Öron-, näs- och halssjukdomar (oto-rhino-laryngologi) |
Barn- och ungdomsmedicin |
United Kingdom |
Otolaryngology |
Paediatrics |
Šalis |
Pulmonologija Minimali mokymo kursų trukmė - 4 metai |
Urologija Minimali mokymo kursų trukmė - 5 metai |
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
Belgique/België/ Belgien |
Pneumologie |
Urologie |
Česká republika |
Tuberkulóza a respirační nemoci |
Urologie |
Danmark |
Medicinske lungesygdomme |
Urologi eller urinvejenes kirurgiske sygdomme |
Deutschland |
Pneumologie |
Urologie |
Eesti |
Pulmonoloogia |
Uroloogia |
Ελλάς |
Φυματιoλoγία- Πvευμovoλoγία |
Ουρoλoγία |
España |
Neumología |
Urología |
France |
Pneumologie |
Urologie |
Ireland |
Respiratory medicine |
Urology |
Italia |
Malattie dell'apparato respiratorio |
Urologia |
Κύπρος |
Πνευμονολογία — Φυματιολογία |
Ουρολογία |
Latvija |
Ftiziopneimonoloģija |
Uroloģija |
Lietuva |
Pulmonologija |
Urologija |
Luxembourg |
Pneumologie |
Urologie |
Magyarország |
Tüdőgyógyászat |
Urológia |
Malta |
Mediċina Respiratorja |
Uroloġija |
Nederland |
Longziekten en tuberculose |
Urologie |
Österreich |
Lungenkrankheiten |
Urologie |
Polska |
Choroby płuc |
Urologia |
Portugal |
Pneumologia |
Urologia |
Slovenija |
Pnevmologija |
Urologija |
Slovensko |
Pneumológia a ftizeológia |
Urológia |
Suomi/Finland |
Keuhkosairaudet ja allergologia/Lungsjukdomar och allergologi |
Urologia/Urologi |
Sverige |
Lungsjukdomar (pneumologi) |
Urologi |
United Kingdom |
Respiratory medicine |
Urology |
Šalis |
Ortopedija Minimali mokymo kursų trukmė - 5 metai |
Patologinė anatomija Minimali mokymo kursų trukmė: 4 metai |
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
Belgique/België/Belgien |
Chirurgie orthopédique/Orthopedische heelkunde |
Anatomie pathologique/Pathologische anatomie |
Česká republika |
Ortopedie |
Patologická anatomie |
Danmark |
Ortopædisk kirurgi |
Patologisk anatomi eller vævs- og celleundersøgelser |
Deutschland |
Orthopädie (und Unfallchirurgie) |
Pathologie |
Eesti |
Ortopeedia |
Patoloogia |
Ελλάς |
Ορθoπεδική |
Παθoλoγική Αvατoμική |
España |
Cirugía ortopédica y traumatología |
Anatomía patológica |
France |
Chirurgie orthopédique et traumatologie |
Anatomie et cytologie pathologiques |
Ireland |
Trauma and orthopaedic surgery |
Morbid anatomy and histopathology |
Italia |
Ortopedia e traumatologia |
Anatomia patologica |
Κύπρος |
Ορθοπεδική |
Παθολογοανατομία — Ιστολογία |
Latvija |
Traumatoloģija un ortopēdija |
Patoloģija |
Lietuva |
Ortopedija traumatologija |
Patologija |
Luxembourg |
Orthopédie |
Anatomie pathologique |
Magyarország |
Ortopédia |
Patológia |
Malta |
Kirurġija Ortopedika |
Istopatoloġija |
Nederland |
Orthopedie |
Pathologie |
Österreich |
Orthopädie und Orthopädische Chirurgie |
Pathologie |
Polska |
Ortopedia i traumatologia narządu ruchu |
Patomorfologia |
Portugal |
Ortopedia |
Anatomia patologica |
Slovenija |
Ortopedska kirurgija |
Anatomska patologija in citopatologija |
Slovensko |
Ortopédia |
Patologická anatómia |
Suomi/Finland |
Ortopedia ja traumatologia/Ortopedi och traumatologi |
Patologia/Patologi |
Sverige |
Ortopedi |
Klinisk patologi |
United Kingdom |
Trauma and orthopaedic surgery |
Histopathology |
Šalis |
Neurologija Minimali mokymo kursų trukmė - 4 metai |
Psichiatrija Minimali mokymo kursų trukmė - 4 metai |
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
Belgique/België/Belgien |
Neurologie |
Psychiatrie de l'adulte/Volwassen psychiatrie |
Česká republika |
Neurologie |
Psychiatrie |
Danmark |
Neurologi eller medicinske nervesygdomme |
Psykiatri |
Deutschland |
Neurologie |
Psychiatrie und Psychotherapie |
Eesti |
Neuroloogia |
Psühhiaatria |
Ελλάς |
Νευρoλoγία |
Ψυχιατρική |
España |
Neurología |
Psiquiatría |
France |
Neurologie |
Psychiatrie |
Ireland |
Neurology |
Psychiatry |
Italia |
Neurologia |
Psichiatria |
Κύπρος |
Νευρολογία |
Ψυχιατρική |
Latvija |
Neiroloģija |
Psihiatrija |
Lietuva |
Neurologija |
Psichiatrija |
Luxembourg |
Neurologie |
Psychiatrie |
Magyarország |
Neurológia |
Pszichiátria |
Malta |
Newroloġija |
Psikjatrija |
Nederland |
Neurologie |
Psychiatrie |
Österreich |
Neurologie |
Psychiatrie |
Polska |
Neurologia |
Psychiatria |
Portugal |
Neurologia |
Psiquiatria |
Slovenija |
Nevrologija |
Psihiatrija |
Slovensko |
Neurológia |
Psychiatria |
Suomi/Finland |
Neurologia/Neurologi |
Psykiatria/Psykiatri |
Sverige |
Neurologi |
Psykiatri |
United Kingdom |
Neurology |
General psychiatry |
Šalis |
Radiologinė diagnostika Minimali mokymo kursų trukmė - 4 metai |
Radioterapija Minimali mokymo kursų trukmė - 4 metai |
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
Belgique/België/Belgien |
Radiodiagnostic/Röntgendiagnose |
Radiothérapie-oncologie/Radiotherapie-oncologie |
Česká republika |
Radiologie a zobrazovací metody |
Radiační onkologie |
Danmark |
Diagnostik radiologi eller røntgenundersøgelse |
Onkologi |
Deutschland |
(Diagnostische) Radiologie |
Strahlentherapie |
Eesti |
Radioloogia |
Onkoloogia |
Ελλάς |
Ακτιvoδιαγvωστική |
Ακτιvoθεραπευτική — Ογκολογία |
España |
Radiodiagnóstico |
Oncología radioterápica |
France |
Radiodiagnostic et imagerie médicale |
Oncologie radiothérapique |
Ireland |
Diagnostic radiology |
Radiation oncology |
Italia |
Radiodiagnostica |
Radioterapia |
Κύπρος |
Ακτινολογία |
Ακτινοθεραπευτική Ογκολογία |
Latvija |
Diagnostiskā radioloģija |
Terapeitiskā radioloģija |
Lietuva |
Radiologija |
Onkologija radioterapija |
Luxembourg |
Radiodiagnostic |
Radiothérapie |
Magyarország |
Radiológia |
Sugárterápia |
Malta |
Radjoloġija |
Onkoloġija u Radjoterapija |
Nederland |
Radiologie |
Radiotherapie |
Österreich |
Medizinische Radiologie-Diagnostik |
Strahlentherapie - Radioonkologie |
Polska |
Radiologia i diagnostyka obrazowa |
Radioterapia onkologiczna |
Portugal |
Radiodiagnóstico |
Radioterapia |
Slovenija |
Radiologija |
Radioterapija in onkologija |
Slovensko |
Rádiológia |
Radiačná onkológia |
Suomi/Finland |
Radiologia/Radiologi |
Syöpätaudit/Cancersjukdomar |
Sverige |
Medicinsk radiologi |
Tumörsjukdomar (allmän onkologi) |
United Kingdom |
Clinical radiology |
Clinical oncology |
Šalis |
Plastinė chirurgija Minimali mokymo kursų trukmė - 5 metai |
Klinikinė biologija Minimali mokymo kursų trukmė - 4 metai |
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
Belgique/België/Belgien |
Chirurgie plastique, reconstructrice et esthétique/Plastische, reconstructieve en esthetische heelkunde |
Biologie clinique/Klinische biologie |
Česká republika |
Plastická chirurgie |
|
Danmark |
Plastikkirurgi |
|
Deutschland |
Plastische (und Ästhetische) Chirurgie |
|
Eesti |
Plastika- ja rekonstruktiivkirurgia |
Laborimeditsiin |
Ελλάς |
Πλαστική Χειρoυργική |
Χειρουργική Θώρακος |
España |
Cirugía plástica, estética y reparadora |
Análisis clínicos |
France |
Chirurgie plastique, reconstructrice et esthétique |
Biologie médicale |
Ireland |
Plastic surgery |
|
Italia |
Chirurgia plastica e ricostruttiva |
Patologia clinica |
Κύπρος |
Πλαστική Χειρουργική |
|
Latvija |
Plastiskā ķirurģija |
|
Lietuva |
Plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija |
Laboratorinė medicina |
Luxembourg |
Chirurgie plastique |
Biologie clinique |
Magyarország |
Plasztikai (égési) sebészet |
Orvosi laboratóriumi diagnosztika |
Malta |
Kirurġija Plastika |
|
Nederland |
Plastische Chirurgie |
|
Österreich |
Plastische Chirurgie |
Medizinische Biologie |
Polska |
Chirurgia plastyczna |
Diagnostyka laboratoryjna |
Portugal |
Cirurgia plástica e reconstrutiva |
Patologia clínica |
Slovenija |
Plastična, rekonstrukcijska in estetska kirurgija |
|
Slovensko |
Plastická chirurgia |
Laboratórna medicína |
Suomi/Finland |
Plastiikkakirurgia/Plastikkirurgi |
|
Sverige |
Plastikkirurgi |
|
United Kingdom |
Plastic surgery |
|
Šalis |
Mikrobiologinė bakteriologija Minimali mokymo kursų trukmė - 4 metai |
Biochemija Minimali mokymo kursų trukmė - 4 metai |
||||
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|||||
Belgique/België/ Belgien |
|
|
||||
Česká republika |
Lékařská mikrobiologie |
Klinická biochemie |
||||
Danmark |
Klinisk mikrobiologi |
Klinisk biokemi |
||||
Deutschland |
Mikrobiologie (Virologie) und Infektionsepidemiologie |
Laboratoriumsmedizin |
||||
Eesti |
|
|
||||
Ελλάς |
|
|
||||
España |
Microbiología y parasitología |
Bioquímica clínica |
||||
France |
|
|
||||
Ireland |
Microbiology |
Chemical pathology |
||||
Italia |
Microbiologia e virologia |
Biochimica clinica |
||||
Κύπρος |
Μικροβιολογία |
|
||||
Latvija |
Mikrobioloģija |
|
||||
Lietuva |
|
|
||||
Luxembourg |
Microbiologie |
Chimie biologique |
||||
Magyarország |
Orvosi mikrobiológia |
|
||||
Malta |
Mikrobijoloġija |
Patoloġija Kimika |
||||
Nederland |
Medische microbiologie |
Klinische chemie |
||||
Österreich |
Hygiene und Mikrobiologie |
Medizinische und Chemische Labordiagnostik |
||||
Polska |
Mikrobiologia lekarska |
|
||||
Portugal |
|
|
||||
Slovenija |
Klinična mikrobiologija |
Medicinska biokemija |
||||
Slovensko |
Klinická mikrobiológia |
Klinická biochémia |
||||
Suomi/Finland |
Kliininen mikrobiologia/Klinisk mikrobiologi |
Kliininen kemia/Klinisk kemi |
||||
Sverige |
Klinisk bakteriologi |
Klinisk kemi |
||||
United Kingdom |
Medical microbiology and virology |
Chemical pathology |
Šalis |
Imunologija Minimali mokymo kursų trukmė - 4 metai |
Krūtinės chirurgija Minimali mokymo kursų trukmė - 5 metai |
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
Belgique/België/ Belgien |
|
Chirurgie thoracique/Heelkunde op de thorax (1) |
Česká republika |
Alergologie a klinická imunologie |
Kardiochirurgie |
Danmark |
Klinisk immunologi |
Thoraxkirurgi eller brysthulens kirurgiske sygdomme |
Deutschland |
|
Thoraxchirurgie |
Eesti |
|
Torakaalkirurgia |
Ελλάς |
|
Χειρουργική Θώρακος |
España |
Immunología |
Cirugía torácica |
France |
|
Chirurgie thoracique et cardiovasculaire |
Ireland |
Immunology (clinical and laboratory) |
Thoracic surgery |
Italia |
|
Chirurgia toracica; Cardiochirurgia |
Κύπρος |
Ανοσολογία |
Χειρουργική Θώρακος |
Latvija |
Imunoloģija |
Torakālā ķirurģija |
Lietuva |
|
Krūtinės chirurgija |
Luxembourg |
Immunologie |
Chirurgie thoracique |
Magyarország |
Allergológia és klinikai immunológia |
Mellkassebészet |
Malta |
Immunoloġija |
Kirurġija Kardjo-Toraċika |
Nederland |
|
Cardio-thoracale chirurgie |
Österreich |
Immunologie |
|
Polska |
Immunologia kliniczna |
Chirurgia klatki piersiowej |
Portugal |
|
Cirurgia cardiotorácica |
Slovenija |
|
Torakalna kirurgija |
Slovensko |
Klinická imunológia a alergológia |
Hrudníková chirurgia |
Suomi/Finland |
|
Sydän-ja rintaelinkirurgia/Hjärt- och thoraxkirurgi |
Sverige |
Klinisk immunologi |
Thoraxkirurgi |
United Kingdom |
Immunology |
Cardo-thoracic surgery |
Šalis |
Vaikų chirurgija Minimali mokymo kursų trukmė - 5 metai |
Kraujagyslių chirurgija Minimali mokymo kursų trukmė - 5 metai |
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
Belgique/België/ Belgien |
|
Chirurgie des vaisseaux/Bloedvatenheelkunde (2) |
Česká republika |
Dětská chirurgie |
Cévní chirurgie |
Danmark |
|
Karkirurgi eller kirurgiske blodkarsygdomme |
Deutschland |
Kinderchirurgie |
Gefäßchirurgie |
Eesti |
Lastekirurgia |
Kardiovaskulaarkirurgia |
Ελλάς |
Χειρoυργική Παίδωv |
Αγγειoχειρoυργική |
España |
Cirugía pediátrica |
Angiología y cirugía vascular |
France |
Chirurgie infantile |
Chirurgie vasculaire |
Ireland |
Paediatric surgery |
|
Italia |
Chirurgia pediatrica |
Chirurgia vascolare |
Κύπρος |
Χειρουργική Παίδων |
Χειρουργική Αγγείων |
Latvija |
Bērnu ķirurģija |
Asinsvadu ķirurģija |
Lietuva |
Vaikų chirurgija |
Kraujagyslių chirurgija |
Luxembourg |
Chirurgie pédiatrique |
Chirurgie vasculaire |
Magyarország |
Gyermeksebészet |
Érsebészet |
Malta |
Kirurgija Pedjatrika |
Kirurġija Vaskolari |
Nederland |
|
|
Österreich |
Kinderchirurgie |
|
Polska |
Chirurgia dziecięca |
Chirurgia naczyniowa |
Portugal |
Cirurgia pediátrica |
Cirurgia vascular |
Slovenija |
|
Kardiovaskularna kirurgija |
Slovensko |
Detská chirurgia |
Cievna chirurgia |
Suomi/Finland |
Lastenkirurgia/Barnkirurgi |
Verisuonikirurgia/Kärlkirurgi |
Sverige |
Barn- och ungdomskirurgi |
|
United Kingdom |
Paediatric surgery |
|
Šalis |
Kardiologija Minimali mokymo kursų trukmė - 4 metai |
Gastroenterologija Minimali mokymo kursų trukmė - 4 metai |
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
Belgique/België/ Belgien |
Cardiologie |
Gastro-entérologie/Gastroenterologie |
Česká republika |
Kardiologie |
Gastroenterologie |
Danmark |
Kardiologi |
Medicinsk gastroenterologi eller medicinske mavetarmsygdomme |
Deutschland |
Innere Medizin und Schwerpunkt Kardiologie |
Innere Medizin und Schwerpunkt Gastroenterologie |
Eesti |
Kardioloogia |
Gastroenteroloogia |
Ελλάς |
Καρδιoλoγία |
Γαστρεvτερoλoγία |
España |
Cardiología |
Aparato digestivo |
France |
Pathologie cardio-vasculaire |
Gastro-entérologie et hépatologie |
Ireland |
Cardiology |
Gastro-enterology |
Italia |
Cardiologia |
Gastroenterologia |
Κύπρος |
Καρδιολογία |
Γαστρεντερολογία |
Latvija |
Kardioloģija |
Gastroenteroloģija |
Lietuva |
Kardiologija |
Gastroenterologija |
Luxembourg |
Cardiologie et angiologie |
Gastro-enterologie |
Magyarország |
Kardiológia |
Gasztroenterológia |
Malta |
Kardjoloġija |
Gastroenteroloġija |
Nederland |
Cardiologie |
Leer van maag-darm-leverziekten |
Österreich |
|
|
Polska |
Kardiologia |
Gastrenterologia |
Portugal |
Cardiologia |
Gastrenterologia |
Slovenija |
|
Gastroenterologija |
Slovensko |
Kardiológia |
Gastroenterológia |
Suomi/Finland |
Kardiologia/Kardiologi |
Gastroenterologia/Gastroenterologi |
Sverige |
Kardiologi |
Medicinsk gastroenterologi och hepatologi |
United Kingdom |
Cardiology |
Gastro-enterology |
Šalis |
Reumatologija Minimali mokymo kursų trukmė - 4 metai |
Bendroji hematologija Minimali mokymo kursų trukmė - 3 metai |
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
Belgique/België/ Belgien |
Rhumathologie/reumatologie |
|
Česká republika |
Revmatologie |
Hematologie a transfúzní lékařství |
Danmark |
Reumatologi |
Hæmatologi eller blodsygdomme |
Deutschland |
Innere Medizin und Schwerpunkt Rheumatologie |
Innere Medizin und Schwerpunkt Hämatologie und Onkologie |
Eesti |
Reumatoloogia |
Hematoloogia |
Ελλάς |
Ρευματoλoγία |
Αιματoλoγία |
España |
Reumatología |
Hematología y hemoterapia |
France |
Rhumatologie |
|
Ireland |
Rheumatology |
Haematology (clinical and laboratory) |
Italia |
Reumatologia |
Ematologia |
Κύπρος |
Ρευματολογία |
Αιματολογία |
Latvija |
Reimatoloģija |
Hematoloģija |
Lietuva |
Reumatologija |
Hematologija |
Luxembourg |
Rhumatologie |
Hématologie |
Magyarország |
Reumatológia |
Haematológia |
Malta |
Rewmatoloġija |
Ematoloġija |
Nederland |
Reumatologie |
|
Österreich |
|
|
Polska |
Reumatologia |
Hematologia |
Portugal |
Reumatologia |
Imuno-hemoterapia |
Slovenija |
|
|
Slovensko |
Reumatológia |
Hematológia a transfúziológia |
Suomi/Finland |
Reumatologia/Reumatologi |
Kliininen hematologia/Klinisk hematologi |
Sverige |
Reumatologi |
Hematologi |
United Kingdom |
Rheumatology |
Haematology |
Šalis |
Endokrinologija Minimali mokymo kursų trukmė - 3 metai |
Fizioterapija Minimali mokymo kursų trukmė - 3 metai |
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
Belgique/België/Belgien |
|
Médecine physique et réadaptation/Fysische geneeskunde en revalidatie |
Česká republika |
Endokrinologie |
Rehabilitační a fyzikální medicína |
Danmark |
Medicinsk endokrinologi eller medicinske hormonsygdomme |
|
Deutschland |
Innere Medizin und Schwerpunkt Endokrinologie und Diabetologie |
Physikalische und Rehabilitative Medizin |
Eesti |
Endokrinoloogia |
Taastusravi ja füsiaatria |
Ελλάς |
Εvδoκριvoλoγία |
Φυσική Iατρική και Απoκατάσταση |
España |
Endocrinología y nutrición |
Medicina física y rehabilitación |
France |
Endocrinologie, maladies métaboliques |
Rééducation et réadaptation fonctionnelles |
Ireland |
Endocrinology and diabetes mellitus |
|
Italia |
Endocrinologia e malattie del ricambio |
Medicina fisica e riabilitazione |
Κύπρος |
Ενδοκρινολογία |
Φυσική Ιατρική και Αποκατάσταση |
Latvija |
Endokrinoloģija |
Rehabilitoloģija Fiziskā rehabilitācija Fizikālā medicīna |
Lietuva |
Endokrinologija |
Fizinė medicina ir reabilitacija |
Luxembourg |
Endocrinologie, maladies du métabolisme et de la nutrition |
Rééducation et réadaptation fonctionnelles |
Magyarország |
Endokrinológia |
Fizioterápia |
Malta |
Endokrinoloġija u Dijabete |
|
Nederland |
|
Revalidatiegeneeskunde |
Österreich |
|
Physikalische Medizin |
Polska |
Endokrynologia |
Rehabilitacja medyczna |
Portugal |
Endocrinologia |
Fisiatria ou Medicina física e de reabilitação |
Slovenija |
|
Fizikalna in rehabilitacijska medicina |
Slovensko |
Endokrinológia |
Fyziatria, balneológia a liečebná rehabilitácia |
Suomi/Finland |
Endokrinologia/Endokrinologi |
Fysiatria/Fysiatri |
Sverige |
Endokrina sjukdomar |
Rehabiliteringsmedicin |
United Kingdom |
Endocrinology and diabetes mellitus |
|
Šalis |
Neuropsichiatrija Minimali mokymo kursų trukmė - 5 metai |
Dermatovenereologija Minimali mokymo kursų trukmė - 3 metai |
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
Belgique/België/Belgien |
Neuropsychiatrie (3) |
Dermato-vénéréologie/Dermato-venerologie |
Česká republika |
|
Dermatovenerologie |
Danmark |
|
Dermato-venerologi eller hud- og kønssygdomme |
Deutschland |
Nervenheilkunde (Neurologie und Psychiatrie) |
Haut- und Geschlechtskrankheiten |
Eesti |
|
Dermatoveneroloogia |
Ελλάς |
Νευρoλoγία — Ψυχιατρική |
Δερματoλoγία — Αφρoδισιoλoγία |
España |
|
Dermatología médico-quirúrgica y venereología |
France |
Neuropsychiatrie (4) |
Dermatologie et vénéréologie |
Ireland |
|
|
Italia |
Neuropsichiatria (5) |
Dermatologia e venerologia |
Κύπρος |
Νευρολογία — Ψυχιατρική |
Δερματολογία — Αφροδισιολογία |
Latvija |
|
Dermatoloģija un veneroloģija |
Lietuva |
|
Dermatovenerologija |
Luxembourg |
Neuropsychiatrie (6) |
Dermato-vénéréologie |
Magyarország |
|
Bőrgyógyászat |
Malta |
|
Dermato-venerejoloġija |
Nederland |
Zenuw- en zielsziekten (7) |
Dermatologie en venerologie |
Österreich |
Neurologie und Psychiatrie |
Haut- und Geschlechtskrankheiten |
Polska |
|
Dermatologia i wenerologia |
Portugal |
|
Dermatovenereologia |
Slovenija |
|
Dermatovenerologija |
Slovensko |
Neuropsychiatria |
Dermatovenerológia |
Suomi/Finland |
|
Ihotaudit ja allergologia/Hudsjukdomar och allergologi |
Sverige |
|
Hud- och könssjukdomar |
United Kingdom |
|
|
Šalis |
Radiologija Minimali mokymo kursų trukmė - 4 metai |
Vaikų psichiatrija Minimali mokymo kursų trukmė - 4 metai |
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
Belgique/België/Belgien |
|
Psychiatrie infanto-juvénile/Kinder- en jeugdpsychiatrie |
Česká republika |
|
Dětská a dorostová psychiatrie |
Danmark |
|
Børne- og ungdomspsykiatri |
Deutschland |
Radiologie |
Kinder- und Jugendpsychiatrie und -psychotherapie |
Eesti |
|
|
Ελλάς |
Ακτιvoλoγία — Ραδιoλoγία |
Παιδoψυχιατρική |
España |
Electrorradiología |
|
France |
Electro-radiologie (8) |
Pédo-psychiatrie |
Ireland |
Radiology (9) |
Child and adolescent psychiatry |
Italia |
Radiologia |
Neuropsichiatria infantile |
Κύπρος |
|
Παιδοψυχιατρική |
Latvija |
|
Bērnu psihiatrija |
Lietuva |
|
Vaikų ir paauglių psichiatrija |
Luxembourg |
Électroradiologie (10) |
Psychiatrie infantile |
Magyarország |
Radiológia |
Gyermek-és ifjúságpszichiátria |
Malta |
|
|
Nederland |
Radiologie (11) |
|
Österreich |
Radiologie |
|
Polska |
|
Psychiatria dzieci i młodzieży |
Portugal |
Radiologia |
Pedopsiquiatria |
Slovenija |
|
Otroška in mladostniška psihiatrija |
Slovensko |
|
Detská psychiatria |
Suomi/Finland |
|
Lastenpsykiatria/Barnpsykiatri |
Sverige |
|
Barn- och ungdomspsykiatri |
United Kingdom |
|
Child and adolescent psychiatry |
Šalis |
Geriatrija Minimali mokymo kursų trukmė - 4 metai |
Inkstų ligos Minimali mokymo kursų trukmė - 4 metai |
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
Belgique/België/ Belgien |
|
|
Česká republika |
Geriatrie |
Nefrologie |
Danmark |
Geriatri eller alderdommens sygdomme |
Nefrologi eller medicinske nyresygdomme |
Deutschland |
|
Innere Medizin und Schwerpunkt Nephrologie |
Eesti |
|
Nefroloogia |
Ελλάς |
|
Νεφρoλoγία |
España |
Geriatría |
Nefrología |
France |
|
Néphrologie |
Ireland |
Geriatric medicine |
Nephrology |
Italia |
Geriatria |
Nefrologia |
Κύπρος |
Γηριατρική |
Νεφρολογία |
Latvija |
|
Nefroloģija |
Lietuva |
Geriatrija |
Nefrologija |
Luxembourg |
Gériatrie |
Néphrologie |
Magyarország |
Geriátria |
Nefrológia |
Malta |
Ġerjatrija |
Nefroloġija |
Nederland |
Klinische geriatrie |
|
Österreich |
|
|
Polska |
Geriatria |
Nefrologia |
Portugal |
|
Nefrologia |
Slovenija |
|
Nefrologija |
Slovensko |
Geriatria |
Nefrológia |
Suomi/Finland |
Geriatria/Geriatri |
Nefrologia/Nefrologi |
Sverige |
Geriatrik |
Medicinska njursjukdomar (nefrologi) |
United Kingdom |
Geriatrics |
Renal medicine |
Šalis |
Užkrečiamosios ligos Minimali mokymo kursų trukmė - 4 metai |
Socialinė medicina Minimali mokymo kursų trukmė - 4 metai |
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
Belgique/België/ Belgien |
|
|
Česká republika |
Infekční lékařství |
Hygiena a epidemiologie |
Danmark |
Infektionsmedicin |
Samfundsmedicin |
Deutschland |
|
Öffentliches Gesundheitswesen |
Eesti |
Infektsioonhaigused |
|
Ελλάς |
|
Κοινωνική Iατρική |
España |
|
Medicina preventiva y salud pública |
France |
|
Santé publique et médecine sociale |
Ireland |
Infectious diseases |
Public health medicine |
Italia |
Malattie infettive |
Igiene e medicina preventiva |
Κύπρος |
Λοιμώδη Νοσήματα |
Υγειονολογία/Κοινοτική Ιατρική |
Latvija |
Infektoloģija |
|
Lietuva |
Infektologija |
|
Luxembourg |
Maladies contagieuses |
Santé publique |
Magyarország |
Infektológia |
Megelőző orvostan és népegészségtan |
Malta |
Mard Infettiv |
Saħħa Pubblika |
Nederland |
|
Maatschappij en gezondheid |
Österreich |
|
Sozialmedizin |
Polska |
Choroby zakaźne |
Zdrowie publiczne, epidemiologia |
Portugal |
Infecciologia |
Saúde pública |
Slovenija |
Infektologija |
Javno zdravje |
Slovensko |
Infektológia |
Verejné zdravotníctvo |
Suomi/Finland |
Infektiosairaudet/Infektionssjukdomar |
Terveydenhuolto/Hälsovård |
Sverige |
Infektionssjukdomar |
Socialmedicin |
United Kingdom |
Infectious diseases |
Public health medicine |
Šalis |
Farmakologija Minimali mokymo kursų trukmė - 4 metai |
Darbo medicina Minimali mokymo kursų trukmė - 4 metai |
||||
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|||||
Belgique/België/Belgien |
|
Médecine du travail/Arbeidsgeneeskunde |
||||
Česká republika |
Klinická farmakologie |
Pracovní lékařství |
||||
Danmark |
Klinisk farmakologi |
Arbejdsmedicin |
||||
Deutschland |
Pharmakologie und Toxikologie |
Arbeitsmedizin |
||||
Eesti |
|
|
||||
Ελλάς |
|
Iατρική της Εργασίας |
||||
España |
Farmacología clínica |
Medicina del trabajo |
||||
France |
|
Médecine du travail |
||||
Ireland |
Clinical pharmacology and therapeutics |
Occupational medicine |
||||
Italia |
Farmacologia |
Medicina del lavoro |
||||
Κύπρος |
|
Ιατρική της Εργασίας |
||||
Latvija |
|
Arodslimības |
||||
Lietuva |
|
Darbo medicina |
||||
Luxembourg |
|
Médecine du travail |
||||
Magyarország |
Klinikai farmakológia |
Foglalkozás-orvostan (üzemorvostan) |
||||
Malta |
Farmakoloġija Klinika u t-Terapewtika |
Mediċina Okkupazzjonali |
||||
Nederland |
|
|
||||
Österreich |
Pharmakologie und Toxikologie |
Arbeits- und Betriebsmedizin |
||||
Polska |
Farmakologia kliniczna |
Medycyna pracy |
||||
Portugal |
|
Medicina do trabalho |
||||
Slovenija |
|
Medicina dela, prometa in športa |
||||
Slovensko |
Klinická farmakológia |
Pracovné lekárstvo |
||||
Suomi/Finland |
Kliininen farmakologia ja lääkehoito/Klinisk farmakologi och läkemedelsbehandling |
Työterveyshuolto/Företagshälsovård |
||||
Sverige |
Klinisk farmakologi |
Yrkes- och miljömedicin |
||||
United Kingdom |
Clinical pharmacology and therapeutics |
Occupational medicine |
Šalis |
Alergologija Minimali mokymo kursų trukmė - 3 metai |
Branduolinė medicina Minimali mokymo kursų trukmė - 4 metai |
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
Belgique/België/Belgien |
|
Médecine nucléaire/Nucleaire geneeskunde |
Česká republika |
Alergologie a klinická imunologie |
Nukleární medicína |
Danmark |
Medicinsk allergologi eller medicinske overfølsomhedssygdomme |
Klinisk fysiologi og nuklearmedicin |
Deutschland |
|
Nuklearmedizin |
Eesti |
|
|
Ελλάς |
Αλλεργιoλoγία |
Πυρηvική Iατρική |
España |
Alergología |
Medicina nuclear |
France |
|
Médecine nucléaire |
Ireland |
|
|
Italia |
Allergologia ed immunologia clinica |
Medicina nucleare |
Κύπρος |
Αλλεργιολογία |
Πυρηνική Ιατρική |
Latvija |
Alergoloģija |
|
Lietuva |
Alergologija ir klinikinė imunologija |
|
Luxembourg |
|
Médecine nucléaire |
Magyarország |
Allergológia és klinikai immunológia |
Nukleáris medicina (izotóp diagnosztika) |
Malta |
|
Mediċina Nukleari |
Nederland |
Allergologie en inwendige geneeskunde |
Nucleaire geneeskunde |
Österreich |
|
Nuklearmedizin |
Polska |
Alergologia |
Medycyna nuklearna |
Portugal |
Imuno-alergologia |
Medicina nuclear |
Slovenija |
|
Nuklearna medicina |
Slovensko |
Klinická imunológia a alergológia |
Nukleárna medicína |
Suomi/Finland |
|
Kliininen fysiologia ja isotooppilääketiede/Klinisk fysiologi och nukleärmedicin |
Sverige |
Allergisjukdomar |
Nukleärmedicin |
United Kingdom |
|
Nuclear medicine |
Šalis |
Veido ir žandikaulio chirurgija (pagrindinės medicinos studijos) Minimali mokymo kursų trukmė - 5 metai |
Pavadinimas |
|
Belgique/België/ Belgien |
|
Česká republika |
Maxilofaciální chirurgie |
Danmark |
|
Deutschland |
|
Eesti |
|
Ελλάς |
|
España |
Cirugía oral y maxilofacial |
France |
Chirurgie maxillo-faciale et stomatologie |
Ireland |
|
Italia |
Chirurgia maxillo-facciale |
Κύπρος |
|
Latvija |
Mutes, sejas un žokļu ķirurģija |
Lietuva |
Veido ir žandikaulių chirurgija |
Luxembourg |
Chirurgie maxillo-faciale |
Magyarország |
Szájsebészet |
Malta |
|
Nederland |
|
Österreich |
Mund- Kiefer- und Gesichtschirurgie |
Polska |
Chirurgia szczekowo-twarzowa |
Portugal |
Cirurgia maxilo-facial |
Slovenija |
Maxilofaciálna kirurgija |
Slovensko |
Maxilofaciálna chirurgia |
Suomi/Finland |
|
Sverige |
|
United Kingdom |
|
Šalis |
Biologinė hematologija Minimali mokymo kursų trukmė – 4 metai |
Pavadinimas |
|
Belgique/België/Belgien |
|
Česká republika |
|
Danmark |
Klinisk blodtypeserologi (12) |
Deutschland |
|
Eesti |
|
Ελλάς |
|
España |
|
France |
Hématologie |
Ireland |
|
Italia |
|
Κύπρος |
|
Latvija |
|
Lietuva |
|
Luxembourg |
Hématologie biologique |
Magyarország |
|
Malta |
|
Nederland |
|
Österreich |
|
Polska |
|
Portugal |
Hematologia clinica |
Slovenija |
|
Slovensko |
|
Suomi/Finland |
|
Sverige |
|
United Kingdom |
|
Šalis |
Stomatologija Minimali mokymo kursų trukmė – 3 metai |
Dermatologija Minimali mokymo kursų trukmė – 4 metai |
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
Belgique/België/Belgien |
|
|
Česká republika |
|
|
Danmark |
|
|
Deutschland |
|
|
Eesti |
|
|
Ελλάς |
|
|
España |
Estomatología |
|
France |
Stomatologie |
|
Ireland |
|
Dermatology |
Italia |
Odontostomatologia (13) |
|
Κύπρος |
|
|
Latvija |
|
|
Lietuva |
|
|
Luxembourg |
Stomatologie |
|
Magyarország |
|
|
Malta |
|
Dermatoloġija |
Nederland |
|
|
Österreich |
|
|
Polska |
|
|
Portugal |
Estomatologia |
|
Slovenija |
|
|
Slovensko |
|
|
Suomi/Finland |
|
|
Sverige |
|
|
United Kingdom |
|
Dermatology |
Šalis |
Venerologija Minimali mokymo kursų trukmė – 4 metai |
Tropinė medicina Minimali mokymo kursų trukmė – 4 metai |
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
Belgique/België/Belgien |
|
|
Česká republika |
|
|
Danmark |
|
|
Deutschland |
|
|
Eesti |
|
|
Ελλάς |
|
|
España |
|
|
France |
|
|
Ireland |
Genito-urinary medicine |
Tropical medicine |
Italia |
|
Medicina tropicale |
Κύπρος |
|
|
Latvija |
|
|
Lietuva |
|
|
Luxembourg |
|
|
Magyarország |
|
Trópusi betegségek |
Malta |
Mediċina Uro-ġenetali |
|
Nederland |
|
|
Österreich |
|
Spezifische Prophylaxe und Tropenhygiene |
Polska |
|
Medycyna transportu |
Portugal |
|
Medicina tropical |
Slovenija |
|
|
Slovensko |
|
Tropická medicína |
Suomi/Finland |
|
|
Sverige |
|
|
United Kingdom |
Genito-urinary medicine |
Tropical medicine |
Šalis |
Gastroenterologinė chirurgija Minimali mokymo kursų trukmė – 5 metai |
Skubioji medicina Minimali mokymo kursų trukmė – 5 metai |
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
Belgique/België/Belgien |
Chirurgie abdominale/Heelkunde op het abdomen (14) |
|
Česká republika |
|
Traumatologie Urgentní medicína |
Danmark |
Kirurgisk gastroenterologi eller kirurgiske mave-tarmsygdomme |
|
Deutschland |
Visceralchirurgie |
|
Eesti |
|
|
Ελλάς |
|
|
España |
Cirugía del aparato digestivo |
|
France |
Chirurgie viscérale et digestive |
|
Ireland |
|
Emergency medicine |
Italia |
Chirurgia dell'apparato digerente |
|
Κύπρος |
|
|
Latvija |
|
|
Lietuva |
Abdominalinė chirurgija |
|
Luxembourg |
Chirurgie gastro-entérologique |
|
Magyarország |
|
Traumatológia |
Malta |
|
Mediċina tal-Aċċidenti u l-Emerġenza |
Nederland |
|
|
Österreich |
|
|
Polska |
|
Medycyna ratunkowa |
Portugal |
|
|
Slovenija |
Abdominalna kirurgija |
|
Slovensko |
Gastroenterologická chirurgia |
Úrazová chirurgia Urgentná medicína |
Suomi/Finland |
Gastroenterologinen kirurgia/Gastroenterologisk kirurgi |
|
Sverige |
|
|
United Kingdom |
|
Accident and emergency medicine |
Šalis |
Klinikinė neurofiziologija Minimali mokymo kursų trukmė – 4 metai |
Dantų, burnos, veido ir žandikaulių chirurgija (pagrindinės medicinos ir stomatologijos studijos) (15) Minimali mokymo kursų trukmė – 4 metai |
Pavadinimas |
Pavadinimas |
|
Belgique/België/Belgien |
|
Stomatologie et chirurgie orale et maxillo-faciale/Stomatologie en mond-, kaak- en aangezichtschirurgie |
Česká republika |
|
|
Danmark |
Klinisk neurofysiologi |
|
Deutschland |
|
Mund-, Kiefer- und Gesichtschirurgie |
Eesti |
|
|
Ελλάς |
|
|
España |
Neurofisiología clínica |
|
France |
|
|
Ireland |
Clinical neurophysiology |
Oral and maxillo-facial surgery |
Italia |
|
|
Κύπρος |
|
Στοματο-Γναθο-Προσωποχειρουργική |
Latvija |
|
|
Lietuva |
|
|
Luxembourg |
|
Chirurgie dentaire, orale et maxillo-faciale |
Magyarország |
|
Arc-állcsont-szájsebészet |
Malta |
Newrofiżjoloġija Klinika |
Kirurġija tal-għadam tal-wiċċ |
Nederland |
|
|
Österreich |
|
|
Polska |
|
|
Portugal |
|
|
Slovenija |
|
|
Slovensko |
|
|
Suomi/Finland |
Kliininen neurofysiologia/Klinisk neurofysiologi |
Suu- ja leukakirurgia/Oral och maxillofacial kirurgi |
Sverige |
Klinisk neurofysiologi |
|
United Kingdom |
Clinical neurophysiology |
Oral and maxillo-facial surgery |
5.1.4. Oficialūs šeimos gydytojų kvalifikacijos įrodymo dokumentai
Šalis |
Oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Atskaitos data |
België/Belgique/Belgien |
Ministerieel erkenningsbesluit van huisarts/Arrêté ministériel d'agrément de médecin généraliste |
Huisarts/Médecin généraliste |
1994 m. gruodžio 31 d. |
Česká republika |
Diplom o specializaci „všeobecné lékařství“ |
Všeobecný lékař |
2004 m. gegužės 1 d. |
Danmark |
Tilladelse til at anvende betegnelsen alment praktiserende læge/Speciallægel i almen medicin |
Almen praktiserende læge/Speciallæge i almen medicin |
1994 m. gruodžio 31 d. |
Deutschland |
Zeugnis über die spezifische Ausbildung in der Allgemeinmedizin |
Facharzt/Fachärztin für Allgemeinmedizin |
1994 m. gruodžio 31 d. |
Eesti |
Diplom peremeditsiini erialal |
Perearst |
2004 m. gegužės 1 d. |
Ελλάς |
Tίτλος ιατρικής ειδικότητας γενικής ιατρικής |
Iατρός με ειδικότητα γενικής ιατρικής |
1994 m. gruodžio 31 d. |
España |
Título de especialista en medicina familiar y comunitaria |
Especialista en medicina familiar y comunitaria |
1994 m. gruodžio 31 d. |
France |
Diplôme d'Etat de docteur en médecine (avec document annexé attestant la formation spécifique en médecine générale) |
Médecin qualifié en médecine générale |
1994 m. gruodžio 31 d. |
Ireland |
Certificate of specific qualifications in general medical practice |
General medical practitioner |
1994 m. gruodžio 31 d. |
Italia |
Attestato di formazione specifica in medicina generale |
Medico di medicina generale |
1994 m. gruodžio 31 d. |
Κύπρος |
Τίτλος Ειδικότητας Γενικής Ιατρικής |
Ιατρός Γενικής Ιατρικής |
2004 m. gegužės 1 d. |
Latvija |
Ģimenes ārsta sertifikāts |
Ģimenes (vispārējās prakses) ārsts |
2004 m. gegužės 1 d. |
Lietuva |
Šeimos gydytojo rezidentūros pažymėjimas |
Šeimos medicinos gydytojas |
2004 m. gegužės 1 d. |
Luxembourg |
Diplôme de formation spécifique en medicine générale |
Médecin généraliste |
1994 m. gruodžio 31 d. |
Magyarország |
Háziorvostan szakorvosa bizonyítvány |
Háziorvostan szakorvosa |
2004 m. gegužės 1 d. |
Malta |
Tabib tal-familja |
Mediċina tal-familja |
2004 m. gegužės 1 d. |
Nederland |
Certificaat van inschrijving in het register van erkende huisartsen van de Koninklijke Nederlandsche Maatschappij tot bevordering der geneeskunst |
Huisarts |
1994 m. gruodžio 31 d. |
Österreich |
Arzt für Allgemeinmedizin |
Arzt für Allgemeinmedizin |
1994 m. gruodžio 31 d. |
Polska |
Diplôme: Dyplom uzyskania tytułu specjalisty w dziedzinie medycyny rodzinnej |
Specjalista w dziedzinie medycyny rodzinnej |
2004 m. gegužės 1 d. |
Portugal |
Diploma do internato complementar de clínica geral |
Assistente de clínica geral |
1994 m. gruodžio 31 d. |
Slovenija |
Potrdilo o opravljeni specializaciji iz družinske medicine |
Specialist družinske medicine/Specialistka družinske medicine |
2004 m. gegužės 1 d. |
Slovensko |
Diplom o špecializácii v odbore „všeobecné lekárstvo“ |
Všeobecný lekár |
2004 m. gegužės 1 d. |
Suomi/ Finland |
Todistus lääkärin perusterveydenhuollon lisäkoulutuksesta/Bevis om tilläggsutbildning av läkare i primärvård |
Yleislääkäri/Allmänläkare |
1994 m. gruodžio 31 d. |
Sverige |
Bevis om kompetens som allmänpraktiserande läkare (Europaläkare) utfärdat av Socialstyrelsen |
Allmänpraktiserande läkare (Europaläkare) |
1994 m. gruodžio 31 d. |
United Kingdom |
Certificate of prescribed/equivalent experience |
General medical practitioner |
1994 m. gruodžio 31 d. |
V.2. BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJAS
5.2.1. Bendrosios praktikos slaugytojų rengimo programa
Profesinis rengimas, už kurį suteikiamas oficialią kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, susideda iš dviejų dalių:
A. |
Teorinis ir techninis mokymas
|
B. |
Mokymas klinikose
|
Vienas ar daugiau šių dalykų gali būti įtraukta į kitas disciplinas arba mokoma kartu su jomis.
Teorinis mokymas turi būti pagrindinis ir taip derinamas su mokymu klinikose, kad būtų įgyjamos atitinkamos šiame priede minimos žinios ir įgūdžiai.
5.2.2. Bendrosios praktikos slaugytojų oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai
Šalis |
Oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai |
Dokumentą išduodanti institucija |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Atskaitos data |
||||||||||||||
België/Belgique/Belgien |
|
|
|
1979 m. birželio 29 d. |
||||||||||||||
Česká republika |
|
|
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||||||
|
|
|
||||||||||||||||
Danmark |
Eksamensbevis efter gennemført sygeplejerskeuddannelse |
Sygeplejeskole godkendt af Undervisningsministeriet |
Sygeplejerske |
1979 m. birželio 29 d. |
||||||||||||||
Deutschland |
Zeugnis über die staatliche Prüfung in der Krankenpflege |
Staatlicher Prüfungsausschuss |
Gesundheits- und Krankenpflegerin/Gesundheits- und Krankenpfleger |
1979 m. birželio 29 d. |
||||||||||||||
Eesti |
Diplom õe erialal |
|
õde |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||||||
Ελλάς |
|
|
Διπλωματούχος ή πτυχιούχος νοσοκόμος, νοσηλευτής ή νοσηλεύτρια |
1981 m. sausio 1 d. |
||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||
España |
Título de Diplomado universitario en Enfermería |
|
Enfermero/a diplomado/a |
1986 m. sausio 1 d. |
||||||||||||||
France |
|
Le ministère de la santé |
Infirmer(ère) |
1979 m. birželio 29 d. |
||||||||||||||
Ireland |
Certificate of Registered General Nurse |
An Bord Altranais (The Nursing Board) |
Registered General Nurse |
1979 m. birželio 29 d. |
||||||||||||||
Italia |
Diploma di infermiere professionale |
Scuole riconosciute dallo Stato |
Infermiere professionale |
1979 m. birželio 29 d. |
||||||||||||||
Κύπρος |
Δίπλωμα Γενικής Νοσηλευτικής |
Νοσηλευτική Σχολή |
Εγγεγραμμένος Νοσηλευτής |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||||||
Latvija |
|
|
Māsa |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||
Lietuva |
|
|
Bendrosios praktikos slaugytojas |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||
Luxembourg |
|
Ministère de l'éducation nationale, de la formation professionnelle et des sports |
Infirmier |
1979 m. birželio 29 d. |
||||||||||||||
Magyarország |
|
|
Ápoló |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||
Malta |
Lawrja jew diploma fl-istudji tal-infermerija |
Universita’ ta' Malta |
Infermier Registrat tal-Ewwel Livell |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||||||
Nederland |
|
|
Verpleegkundige |
1979 m. birželio 29 d. |
||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||
Österreich |
|
|
|
1994 m. sausio 1 d. |
||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||
Polska |
Dyplom ukończenia studiów wyższych na kierunku pielęgniarstwo z tytułem „magister pielęgniarstwa“ |
Instytucja prowadząca kształcenie na poziomie wyższym uznana przez właściwe władze (Higher educational institution recognised by the competent authorities) |
Pielegniarka |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||||||
Portugal |
|
|
Enfermeiro |
1986 m. sausio 1 d. |
||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||
Slovenija |
Diploma, s katero se podeljuje strokovni naslov „diplomirana medicinska sestra/diplomirani zdravstvenik“ |
|
Diplomirana medicinska sestra/Diplomirani zdravstvenik |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||||||
Slovensko |
|
|
Sestra |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||
Suomi/ Finland |
|
|
Sairaanhoitaja/Sjukskötare |
1994 m. sausio 1 d. |
||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||
Sverige |
Sjuksköterskeexamen |
Universitet eller högskola |
Sjuksköterska |
1994 m. sausio 1 d. |
||||||||||||||
United Kingdom |
Statement of Registration as a Registered General Nurse in part 1 or part 12 of the register kept by the United Kingdom Central Council for Nursing, Midwifery and Health Visiting |
Various |
|
1979 m. birželio 29 d. |
V.3. GYDYTOJAS ODONTOLOGAS
5.3.1. Gydytojo odontologo studijų programa
Į odontologijos studijų, po kurių įteikiamas oficialią kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, programą įtraukiami bent jau toliau išvardyti dalykai. Vienas ar daugiau šių dalykų gali būti įtraukta į kitas disciplinas arba mokoma kartu su jomis.
A. |
Pagrindiniai dalykai
|
B. |
Medicinos ir biologijos bei bendrosios medicinos dalykai
|
C. |
Tiesiogiai su odontologija susiję dalykai
|
5.3.2. Gydytojo odontologo oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai
Šalis |
Oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai |
Dokumentą išduodanti institucija |
Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Atskaitos data |
||||||||||||||||
België/Belgique/Belgien |
Diploma van tandarts/Diplôme licencié en science dentaire |
|
|
Licentiaat in de tandheelkunde/Licencié en science dentaire |
1980 m. sausio 28 d. |
||||||||||||||||
Česká republika |
Diplom o ukončení studia ve studijním programu zubní lékařství (doktor) |
Lékařská fakulta univerzity v České republice |
Vysvědčení o státní rigorózní zkoušce |
Zubní lékař |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||||||||
Danmark |
Bevis for tandlægeeksamen (odontologisk kandidateksamen) |
Tandlægehøjskolerne, Sundhedsvidenskabeligt universitetsfakultet |
Autorisation som tandlæge, udstedt af Sundhedsstyrelsen |
Tandlæge |
1980 m. sausio 28 d. |
||||||||||||||||
Deutschland |
Zeugnis über die Zahnärztliche Prüfung |
Zuständige Behörden |
|
Zahnarzt |
1980 m. sausio 28 d. |
||||||||||||||||
Eesti |
Diplom hambaarstiteaduse õppekava läbimise kohta |
Tartu Ülikool |
|
Hambaarst |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||||||||
Ελλάς |
Πτυχίo Οδovτιατρικής |
Παvεπιστήμιo |
|
Οδοντίατρος ή χειρούργος οδοντίατρος |
1981 m. sausio 1 d. |
||||||||||||||||
España |
Título de Licenciado en Odontología |
El rector de una universidad |
|
Licenciado en odontología |
1986 m. sausio 1 d. |
||||||||||||||||
France |
Diplôme d'Etat de docteur en chirurgie dentaire |
Universités |
|
Chirurgien-dentiste |
1980 m. sausio 28 d. |
||||||||||||||||
Ireland |
|
|
|
|
1980 m. sausio 28 d. |
||||||||||||||||
Italia |
Diploma di laurea in Odontoiatria e Protesi Dentaria |
Università |
Diploma di abilitazione all'esercizio della professione di odontoiatra |
Odontoiatra |
1980 m. sausio 28 d. |
||||||||||||||||
Κύπρος |
Πιστοποιητικό Εγγραφής Οδοντιάτρου |
Οδοντιατρικό Συμβούλιο |
|
Οδοντίατρος |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||||||||
Latvija |
Zobārsta diploms |
Universitātes tipa augstskola |
Rezidenta diploms par zobārsta pēcdiploma izglītības programmas pabeigšanu, ko izsniedz universitātes tipa augstskola un „Sertifikāts“ — kompetentas iestādes izsniegts dokuments, kas apliecina, ka persona ir nokārtojusi sertifikācijas eksāmenu zobārstniecībā |
Zobārsts |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||||||||
Lietuva |
Aukštojo mokslo diplomas, nurodantis suteiktą gydytojo odontologo kvalifikaciją |
Universitetas |
Internatūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo odontologo profesinę kvalifikaciją |
Gydytojas odontologas |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||||||||
Luxembourg |
Diplôme d'Etat de docteur en médecine dentaire |
Jury d'examen d'Etat |
|
Médecin-dentiste |
1980 m. sausio 28 d. |
||||||||||||||||
Magyarország |
Fogorvos oklevél (doctor medicinae dentariae, röv.: dr. med. dent.) |
Egyetem |
|
Fogorvos |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||||||||
Malta |
Lawrja fil- Kirurġija Dentali |
Universita’ ta Malta |
|
Kirurgu Dentali |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||||||||
Nederland |
Universitair getuigschrift van een met goed gevolg afgelegd tandartsexamen |
Faculteit Tandheelkunde |
|
Tandarts |
1980 m. sausio 28 d. |
||||||||||||||||
Österreich |
Bescheid über die Verleihung des akademischen Grades „Doktor der Zahnheilkunde“ |
Medizinische Fakultät der Universität |
|
Zahnarzt |
1994 m. sausio 1 d. |
||||||||||||||||
Polska |
Dyplom ukończenia studiów wyższych z tytułem „lekarz dentysta“ |
|
Lekarsko — Dentystyczny Egzamin Państwowy |
Lekarz dentysta |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||||||||
Portugal |
Carta de curso de licenciatura em medicina dentária |
|
|
Médico dentista |
1986 m. sausio 1 d. |
||||||||||||||||
Slovenija |
Diploma, s katero se podeljuje strokovni naslov „doktor dentalne medicine/doktorica dentalne medicine“ |
|
Potrdilo o opravljenem strokovnem izpitu za poklic zobozdravnik/zobozdravnica |
Doktor dentalne medicine/Doktorica dentalne medicine |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||||||||
Slovensko |
Vysokoškolský diplom o udelení akademického titulu „doktor zubného lekárstva“ („MDDr.“) |
|
|
Zubný lekár |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||||||||
Suomi/ Finland |
Hammaslääketieteen lisensiaatin tutkinto/Odontologie licentiatexamen |
|
Terveydenhuollon oikeusturvakeskuksen päätös käytännön palvelun hyväksymisestä/Beslut av Rättskyddscentralen för hälsovården om godkännande av praktisk tjänstgöring |
Hammaslääkäri/Tandläkare |
1994 m. sausio 1 d. |
||||||||||||||||
Sverige |
Tandläkarexamen |
|
Endast för examensbevis som erhållits före den 1 juli 1995, ett utbildningsbevis som utfärdats av Socialstyrelsen |
Tandläkare |
1994 m. sausio 1 d. |
||||||||||||||||
United Kingdom |
|
|
|
|
1980 m. sausio 28 d. |
5.3.3. Gydytojų adontologų specialistų oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai
Ortodontija |
|||||||||
Šalis |
Oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai |
Dokumentą išduodanti institucija |
Atskaitos data |
||||||
België/Belgique/Belgien |
Titre professionnel particulier de dentiste spécialiste en orthodontie/Bijzondere beroepstitel van tandarts specialist in de orthodontie |
Ministre de la Santé publique/Minister bevoegd voor Volksgezondheid |
2005 m. sausio 27 d. |
||||||
Danmark |
Bevis for tilladelse til at betegne sig som specialtandlæge i ortodonti |
Sundhedsstyrelsen |
1980 m. sausio 28 d. |
||||||
Deutschland |
Fachzahnärztliche Anerkennung für Kieferorthopädie; |
Landeszahnärztekammer |
1980 m. sausio 28 d. |
||||||
Eesti |
Residentuuri lõputunnistus ortodontia erialal |
Tartu Ülikool |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||
Ελλάς |
Τίτλoς Οδovτιατρικής ειδικότητας της Ορθoδovτικής |
|
1981 m. sausio 1 d. |
||||||
France |
Titre de spécialiste en orthodontie |
Conseil National de l'Ordre des chirurgiens dentistes |
1980 m. sausio 28 d. |
||||||
Ireland |
Certificate of specialist dentist in orthodontics |
Competent authority recognised for this purpose by the competent minister |
1980 m. sausio 28 d. |
||||||
Italia |
Diploma di specialista in Ortognatodonzia |
Università |
2005 m. gegužės 21 d. |
||||||
Κύπρος |
Πιστοποιητικό Αναγνώρισης του Ειδικού Οδοντιάτρου στην Ορθοδοντική |
Οδοντιατρικό Συμβούλιο |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||
Latvija |
„Sertifikāts“— kompetentas iestādes izsniegts dokuments, kas apliecina, ka persona ir nokārtojusi sertifikācijas eksāmenu ortodontijā |
Latvijas Ārstu biedrība |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||
Lietuva |
Rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo ortodonto profesinę kvalifikaciją |
Universitetas |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||
Magyarország |
Fogszabályozás szakorvosa bizonyítvány |
Az Egészségügyi, Szociális és Családügyi Minisztérium illetékes testülete |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||
Malta |
Ċertifikat ta' speċjalista dentali fl-Ortodonzja |
Kumitat ta' Approvazzjoni dwar Speċjalisti |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||
Nederland |
Bewijs van inschrijving als orthodontist in het Specialistenregister |
Specialisten Registratie Commissie (SRC) van de Nederlandse Maatschappij tot bevordering der Tandheelkunde |
1980 m. sausio 28 d. |
||||||
Polska |
Dyplom uzyskania tytułu specjalisty w dziedzinie ortodoncji |
Centrum Egzaminów Medycznych |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||
Slovenija |
Potrdilo o opravljenem specialističnem izpitu iz čeljustne in zobne ortopedije |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||
Suomi/Finland |
Erikoishammaslääkärin tutkinto, hampaiston oikomishoito/Specialtand-läkarexamen, tandreglering |
|
1994 m. sausio 1 d. |
||||||
Sverige |
Bevis om specialistkompetens i tandreglering |
Socialstyrelsen |
1994 m. sausio 1 d. |
||||||
United Kingdom |
Certificate of Completion of specialist training in orthodontics |
Competent authority recognised for this purpose |
1980 m. sausio 28 d. |
Burnos chirurgija |
|||||||||
Šalis |
Oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai |
Dokumentą išduodanti institucija |
Atskaitos data |
||||||
Danmark |
Bevis for tilladelse til at betegne sig som specialtandlæge i hospitalsodontologi |
Sundhedsstyrelsen |
1980 m. sausio 28 d. |
||||||
Deutschland |
Fachzahnärztliche Anerkennung für Oralchirurgie/Mundchirurgie |
Landeszahnärztekammer |
1980 m. sausio 28 d. |
||||||
Ελλάς |
Τίτλoς Οδovτιατρικής ειδικότητας της Γvαθoχειρoυργικής (up to 31 December 2002) |
|
2003 m. sausio 1 d. |
||||||
Ireland |
Certificate of specialist dentist in oral surgery |
Competent authority recognised for this purpose by the competent minister |
1980 m. sausio 28 d. |
||||||
Italia |
Diploma di specialista in Chirurgia Orale |
Università |
2005 m. gegužės 21 d. |
||||||
Κύπρος |
Πιστοποιητικό Αναγνώρισης του Ειδικού Οδοντιάτρου στην Στοματική Χειρουργική |
Οδοντιατρικό Συμβούλιο |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||
Lietuva |
Rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą burnos chirurgo profesinę kvalifikaciją |
Universitetas |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||
Magyarország |
Dento-alveoláris sebészet szakorvosa bizonyítvány |
Az Egészségügyi, Szociális és Családügyi Minisztérium illetékes testülete |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||
Malta |
Ċertifikat ta' speċjalista dentali fil-Kirurġija tal-ħalq |
Kumitat ta' Approvazzjoni dwar Speċjalisti |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||
Nederland |
Bewijs van inschrijving als kaakchirurg in het Specialistenregister |
Specialisten Registratie Commissie (SRC) van de Nederlandse Maatschappij tot bevordering der Tandheelkunde |
1980 m. sausio 28 d. |
||||||
Polska |
Dyplom uzyskania tytułu specjalisty w dziedzinie chirurgii stomatologicznej |
Centrum Egzaminów Medycznych |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||
Slovenija |
Potrdilo o opravljenem specialističnem izpitu iz oralne kirurgije |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||
Suomi/ Finland |
Erikoishammaslääkärin tutkinto, suu- ja leuka-kirurgia/Specialtandläkar-examen, oral och maxillofacial kirurgi |
|
1994 m. sausio 1 d. |
||||||
Sverige |
Bevis om specialist-kompetens i tandsystemets kirurgiska sjukdomar |
Socialstyrelsen |
1994 m. sausio 1 d. |
||||||
United Kingdom |
Certificate of completion of specialist training in oral surgery |
Competent authority recognised for this purpose |
1980 m. sausio 28 d. |
V.4. VETERINARIJOS GYDYTOJAS
5.4.1. Veterinarijos gydytojų studijų programa
Studijų, kurias baigus išduodamas veterinarijos gydytojo oficialią kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, programą sudaro bent jau toliau išvardyti dalykai.
Vienas ar keli šie dalykai gali būti dėstomi kaip kitų kursų dalis arba kartu su kitais kursais.
A. |
Pagrindiniai dalykai
|
B. |
Specifiniai dalykai
|
Praktinis mokymasis gali vykti tam tikrą mokymosi laikotarpį, jei tai dieninės studijos, kurias tiesiogiai kontroliuoja kompetentinga institucija, ir jų trukmė neviršija šešių mėnesių per visą penkerių metų studijų laikotarpį.
Teorinio ir praktinio mokymosi paskirstymas įvairių dalykų grupėse gretinamas ir derinamas taip, kad būtų tinkamu būdų įgyjamos žinios ir patirtis, kurios padėtų veterinarijos gydytojams atitinkamai vykdyti visas savo pareigas.
5.4.2. Veterinarijos gydytojų oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai
Šalis |
Oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai |
Dokumentą išduodanti institucija |
Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais |
Atskaitos data |
||||||||||
België/Belgique/Belgien |
Diploma van dierenarts/Diplôme de docteur en médecine vétérinaire |
|
|
1980 m. gruodžio 21 d. |
||||||||||
Česká republika |
|
Veterinární fakulta univerzity v České republice |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Danmark |
Bevis for bestået kandidateksamen i veterinærvidenskab |
Kongelige Veterinær- og Landbohøjskole |
|
1980 m. gruodžio 21 d. |
||||||||||
Deutschland |
Zeugnis über das Ergebnis des Dritten Abscnitts der Tierärztlichen Prüfung und das Gesamtergebnis der Tierärztlichen Prüfung |
Der Vorsitzende des Prüfungsausschusses für die Tierärztliche Prüfung einer Universität oder Hochschule |
|
1980 m. gruodžio 21 d. |
||||||||||
Eesti |
Diplom: täitnud veterinaarmeditsiini õppekava |
Eesti Põllumajandusülikool |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Ελλάς |
Πτυχίo Κτηvιατρικής |
Πανεπιστήμιο Θεσσαλονίκης και Θεσσαλίας |
|
1981 m. sausio 1 d. |
||||||||||
España |
Título de Licenciado en Veterinaria |
|
|
1986 m. sausio 1 d. |
||||||||||
France |
Diplôme d'Etat de docteur vétérinaire |
|
|
1980 m. gruodžio 21 d. |
||||||||||
Ireland |
|
|
|
1980 m. gruodžio 21 d. |
||||||||||
Italia |
Diploma di laurea in medicina veterinaria |
Università |
Diploma di abilitazione all'esercizio della medicina veterinaria |
1985 m. sausio 1 d. |
||||||||||
Κύπρος |
Πιστοποιητικό Εγγραφής Kτηνιάτρου |
Κτηνιατρικό Συμβούλιο |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Latvija |
Veterinārārsta diploms |
Latvijas Lauksaimniecības Universitāte |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Lietuva |
Aukštojo mokslo diplomas (veterinarijos gydytojo (DVM)) |
Lietuvos Veterinarijos Akademija |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Luxembourg |
Diplôme d'Etat de docteur en médecine vétérinaire |
Jury d'examen d'Etat |
|
1980 m. gruodžio 21 d. |
||||||||||
Magyarország |
Állatorvos doktor oklevél — dr. med. vet. |
Szent István Egyetem Állatorvos-tudományi Kar |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Malta |
Liċenzja ta' Kirurgu Veterinarju |
Kunsill tal-Kirurġi Veterinarji |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Nederland |
Getuigschrift van met goed gevolg afgelegd diergeneeskundig/veeartse-nijkundig examen |
|
|
1980 m. gruodžio 21 d. |
||||||||||
Österreich |
|
Universität |
|
1994 m. sausio 1 d. |
||||||||||
Polska |
Dyplom lekarza weterynarii |
|
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Portugal |
Carta de curso de licenciatura em medicina veterinária |
Universidade |
|
1986 m. sausio 1 d. |
||||||||||
Slovenija |
Diploma, s katero se podeljuje strokovni naslov „doktor veterinarske medicine/doktorica veterinarske medicine“ |
Univerza |
Spričevalo o opravljenem državnem izpitu s področja veterinarstva |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Slovensko |
Vysokoškolský diplom o udelení akademického titulu „doktor veterinárskej medicíny“ („MVDr.“) |
Univerzita veterinárskeho lekárstva |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Suomi/ Finland |
Eläinlääketieteen lisensiaatin tutkinto/Veterinärmedicine licentiatexamen |
Helsingin yliopisto/Helsingfors universitet |
|
1994 m. sausio 1 d. |
||||||||||
Sverige |
Veterinärexamen |
Sveriges Lantbruksuniversitet |
|
1994 m. sausio 1 d. |
||||||||||
United Kingdom |
|
|
|
1980 m. gruodžio 21 d. |
||||||||||
|
|
|||||||||||||
|
|
|||||||||||||
|
|
|||||||||||||
|
|
|||||||||||||
|
|
V.5. AKUŠERĖ
5.5.1. Akušerių mokymo programa (I ir II mokymo tipai)
Mokymo programą akušerio oficialią kvalifikaciją patvirtinančiam dokumentui gauti sudaro šios dvi dalys:
A. |
Teorinis ir techninis mokymas
|
B. |
Praktinis ir klinikinis mokymas Turi būti mokoma, vykdant atitinkamą priežiūrą:
Teorinis ir praktinis mokymasis (mokymo programos A dalis) paskirstomas ir derinamas su klinikiniu mokymu (tos pačios programos B dalis) taip, kad būtų tinkamu būdu įgyjamos šiame priede išvardytos žinios ir patirtis. Klinikinis instruktažas atliekamas, vadovaujantis kvalifikacijos kėlimo kursų neatsitraukiant nuo darbo forma, ligoninių skyriuose ar kitose kompetentingų institucijų patvirtintose sveikatos apsaugos tarnybose. Dalį tokio mokymo sudaro studenčių akušerių dalyvavimas skyrių veikloje, jeigu tokia veikla susijusi su jų mokymu. Jos mokomos su akušerių veikla susijusių pareigų. |
5.5.2. Akušerių oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai
Šalis |
Oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai |
Dokumentą išduodanti institucija |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Atskaitos data |
||||||||||
België/Belgique/Belgien |
Diploma van vroedvrouw/Diplôme d'accoucheuse |
|
Vroedvrouw/Accoucheuse |
1983 m. sausio 23 d. |
||||||||||
Česká republika |
|
|
Porodní asistentka/porodní asistent |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
|
|
|||||||||||||
Danmark |
Bevis for bestået jordemodereksamen |
Danmarks jordemoderskole |
Jordemoder |
1983 m. sausio 23 d. |
||||||||||
Deutschland |
Zeugnis über die staatliche Prüfung für Hebammen und Entbindungspfleger |
Staatlicher Prüfungsausschuss |
|
1983 m. sausio 23 d. |
||||||||||
Eesti |
Diplom ämmaemanda erialal |
|
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Ελλάς |
|
|
|
1983 m. sausio 23 d. |
||||||||||
|
|
|||||||||||||
|
|
|||||||||||||
España |
|
Ministerio de Educación y Cultura |
|
1986 m. sausio 1 d. |
||||||||||
France |
Diplôme de sage-femme |
L'Etat |
Sage-femme |
1983 m. sausio 23 d. |
||||||||||
Ireland |
Certificate in Midwifery |
An Board Altranais |
Midwife |
1983 m. sausio 23 d. |
||||||||||
Italia |
Diploma d'ostetrica |
Scuole riconosciute dallo Stato |
Ostetrica |
1983 m. sausio 23 d. |
||||||||||
Κύπρος |
Δίπλωμα στο μεταβασικό πρόγραμμα Μαιευτικής |
Νοσηλευτική Σχολή |
Εγγεγραμμένη Μαία |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Latvija |
Diploms par vecmātes kvalifikācijas iegūšanu |
Māsu skolas |
Vecmāte |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Lietuva |
|
|
Akušeris |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
|
|
|||||||||||||
|
|
|||||||||||||
Luxembourg |
Diplôme de sage-femme |
Ministère de l'éducation nationale, de la formation professionnelle et des sports |
Sage-femme |
1983 m. sausio 23 d. |
||||||||||
Magyarország |
Szülésznő bizonyítvány |
Iskola/főiskola |
Szülésznő |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Malta |
Lawrja jew diploma fl- Istudji tal-Qwiebel |
Universita’ ta' Malta |
Qabla |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Nederland |
Diploma van verloskundige |
Door het Ministerie van Volksgezondheid, Welzijn en Sport erkende opleidings-instellingen |
Verloskundige |
1983 m. sausio 23 d. |
||||||||||
Österreich |
Hebammen-Diplom |
|
Hebamme |
1994 m. sausio 1 d. |
||||||||||
Polska |
Dyplom ukończenia studiów wyższych na kierunku położnictwo z tytułem „magister położnictwa“ |
Instytucja prowadząca kształcenie na poziomie wyższym uznana przez właściwe władze (Higher educational institution recognized by the competent authorities) |
Położna |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Portugal |
|
|
Enfermeiro especialista em enfermagem de saúde materna e obstétrica |
1986 m. sausio 1 d. |
||||||||||
|
|
|||||||||||||
|
|
|||||||||||||
Slovenija |
Diploma, s katero se podeljuje strokovni naslov „diplomirana babica/diplomirani babičar“ |
|
diplomirana babica/diplomirani babičar |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Slovensko |
|
|
Pôrodná asistentka |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||||||
Suomi/ Finland |
|
|
Kätilö/Barnmorska |
1994 m. sausio 1 d. |
||||||||||
|
|
|||||||||||||
Sverige |
Barnmorskeexamen |
Universitet eller högskola |
Barnmorska |
1994 m. sausio 1 d. |
||||||||||
United Kingdom |
Statement of registration as a Midwife on part 10 of the register kept by the United Kingdom Central Council for Nursing, Midwifery and Health visiting |
Various |
Midwife |
1983 m. sausio 23 d. |
V.6. VAISTININKAS
5.6.1. Vaistininkų studijų planas
— |
Augalų ir gyvūnų biologija |
— |
Fizika |
— |
Bendroji ir neorganinė chemija |
— |
Organinė chemija |
— |
Analitinė chemija |
— |
Farmacinė chemija, įskaitant vaistinių preparatų analizę |
— |
Bendroji ir taikomoji biochemija (medicininė) |
— |
Anatomija ir fiziologija; medicinos terminologija |
— |
Mikrobiologija |
— |
Farmakologija ir farmakoterapija |
— |
Vaistų technologija |
— |
Toksikologija |
— |
Farmakognozija |
— |
Įstatymai ir, jei reikia, profesinė etika |
Kiekvieno dėstomojo dalyko teorinio ir praktinio mokymo santykis yra toks, kad būtų skiriama pakankamai dėmesio teorijai, siekiant išlaikyti universitetinio mokymo lygį.
5.6.2. Vaistininkų oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai
Šalis |
Oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai |
Dokumentą išduodanti institucija |
Pažymėjimas, išduotas kartu su diplomu |
Atskaitos data |
||||||
België/Belgique/Belgien |
Diploma van apotheker/Diplôme de pharmacien |
|
|
1987 m. spalio 1 d. |
||||||
Česká republika |
Diplom o ukončení studia ve studijním programu farmacie (magistr, Mgr.) |
Farmaceutická fakulta univerzity v České republice |
Vysvědčení o státní závěrečné zkoušce |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||
Danmark |
Bevis for bestået farmaceutisk kandidateksamen |
Danmarks Farmaceutiske Højskole |
|
1987 m. spalio 1 d. |
||||||
Deutschland |
Zeugnis über die Staatliche Pharmazeutische Prüfung |
Zuständige Behörden |
|
1987 m. spalio 1 d. |
||||||
Eesti |
Diplom proviisori õppekava läbimisest |
Tartu Ülikool |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||
Ελλάς |
Άδεια άσκησης φαρμακευτικού επαγγέλματος |
Νομαρχιακή Αυτοδιοίκηση |
|
1987 m. spalio 1 d. |
||||||
España |
Título de Licenciado en Farmacia |
|
|
1987 m. spalio 1 d. |
||||||
France |
|
Universités |
|
1987 m. spalio 1 d. |
||||||
Ireland |
Certificate of Registered Pharmaceutical Chemist |
|
|
1987 m. spalio 1 d. |
||||||
Italia |
Diploma o certificato di abilitazione all'esercizio della professione di farmacista ottenuto in seguito ad un esame di Stato |
Università |
|
1993 m. lapkričio 1 d. |
||||||
Κύπρος |
Πιστοποιητικό Εγγραφής Φαρμακοποιού |
Συμβούλιο Φαρμακευτικής |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||
Latvija |
Farmaceita diploms |
Universitātes tipa augstskola |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||
Lietuva |
Aukštojo mokslo diplomas, nurodantis suteiktą vaistininko profesinę kvalifikaciją |
Universitetas |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||
Luxembourg |
Diplôme d'Etat de pharmacien |
Jury d'examen d'Etat + visa du ministre de l'éducation nationale |
|
1987 m. spalio 1 d. |
||||||
Magyarország |
Okleveles gyógyszerész oklevél (magister pharmaciae, röv: mag. Pharm) |
EG Egyetem |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||
Malta |
Lawrja fil-farmaċija |
Universita’ ta' Malta |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||
Nederland |
Getuigschrift van met goed gevolg afgelegd apothekersexamen |
Faculteit Farmacie |
|
1987 m. spalio 1 d. |
||||||
Österreich |
Staatliches Apothekerdiplom |
Bundesministerium für Arbeit, Gesundheit und Soziales |
|
1994 m. spalio 1 d. |
||||||
Polska |
Dyplom ukończenia studiów wyższych na kierunku farmacja z tytułem magistra |
|
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||
Portugal |
Carta de curso de licenciatura em Ciências Farmacêuticas |
Universidades |
|
1987 m. spalio 1 d. |
||||||
Slovenija |
Diploma, s katero se podeljuje strokovni naziv „magister farmacije/magistra farmacije“ |
Univerza |
Potrdilo o opravljenem strokovnem izpitu za poklic magister farmacije/magistra farmacije |
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||
Slovensko |
Vysokoškolský diplom o udelení akademického titulu „magister farmácie“ („Mgr.“) |
Vysoká škola |
|
2004 m. gegužės 1 d. |
||||||
Suomi/ Finland |
Proviisorin tutkinto/Provisorexamen |
|
|
1994 m. spalio 1 d. |
||||||
Sverige |
Apotekarexamen |
Uppsala universitet |
|
1994 m. spalio 1 d. |
||||||
United Kingdom |
Certificate of Registered Pharmaceutical Chemist |
|
|
1987 m. spalio 1 d. |
V.7. ARCHITEKTAS
5.7.1. Laikantis 46 straipsniu pripažinti architektų oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai
Šalis |
Oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai |
Dokumentą išduodanti institucija |
Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais |
Referenciniai akademiniai metai |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
België/ Belgique/ Belgien |
|
|
|
1988-1989 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Danmark |
Arkitekt cand. arch. |
|
|
1988-1989 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Deutschland |
Diplom-Ingenieur, Diplom-Ingenieur Univ. |
|
|
1988-1989 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Diplom-Ingenieur, Diplom-Ingenieur FH |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Eλλάς |
Δίπλωμα αρχιτέκτονα — μηχανικού |
|
Βεβαίωση που χορηγεί το Τεχνικό Επιμελητήριο Ελλάδας (ΤΕΕ) και η οποία επιτρέπει την άσκηση δραστηριοτήτων στον τομέα της αρχιτεκτονικής |
1988-1989 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
España |
Título oficial de arquitecto |
Rectores de las universidades enumeradas a continuación:
|
|
1988-1989 m. 1999-2000 m. 1999-2000 m. 1997-1998 m. 1998-1999 m. 1999-2000 m. 1998-1999 m. 1999-2000 m. 1994-1995 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
France |
|
|
|
1988-1989 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Ireland |
|
|
|
1988-1989 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Italia |
|
|
Diploma di abilitazione all'esercizo indipendente della professione che viene rilasciato dal ministero della Pubblica istruzione dopo che il candidato ha sostenuto con esito positivo l'esame di Stato davanti ad una commissione competente |
1988-1989 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
Diploma di abilitazione all'esercizo indipendente della professione che viene rilasciato dal ministero della Pubblica istruzione dopo che il candidato ha sostenuto con esito positivo l'esame di Stato davanti ad una commissione competente |
1998-1999 m. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
Diploma di abilitazione all'esercizo indipendente della professione che viene rilasciato dal ministero della Pubblica istruzione dopo che il candidato ha sostenuto con esito positivo l'esame di Stato davanti ad una commissione competente |
2003-2004 m. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
Diploma di abilitazione all'esercizo indipendente della professione che viene rilasciato dal ministero della Pubblica istruzione dopo che il candidato ha sostenuto con esito positivo l'esame di Stato davanti ad una commissione competente Diploma di abilitazione all'esercizo indipendente della professione che viene rilasciato dal ministero della Pubblica istruzione dopo che il candidato ha sostenuto con esito positivo l'esame di Stato davanti ad una commissione competente Diploma di abilitazione all'esercizo indipendente della professione che viene rilasciato dal ministero della Pubblica istruzione dopo che il candidato ha sostenuto con esito positivo l'esame di Stato davanti ad una commissione competente Diploma di abilitazione all'esercizo indipendente della professione che viene rilasciato dal ministero della Pubblica istruzione dopo che il candidato ha sostenuto con esito positivo l'esame di Stato davanti ad una commissione competente |
1998-1999 m. 1999-2000 m. 2003-2004 m. 2004-2005 m. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Nederland |
|
|
Verklaring van de Stichting Bureau Architectenregister die bevestigt dat de opleiding voldoet aan de normen van artikel 46. |
1988-1989 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Österreich |
|
|
|
1998-1999 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Portugal |
Carta de curso de licenciatura em Arquitectura Para os cursos iniciados a partir do ano académico de 1991/92 |
|
|
1988-1989 m. 1991-1992 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Suomi/Finland |
Arkkitehdin tutkinto/Arkitektexamen |
|
|
1998-1999 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Sverige |
Arkitektexamen |
Chalmers Tekniska Högskola AB Kungliga Tekniska Högskolan Lunds Universitet |
|
1998-1999 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
United Kingdom |
|
|
Certificate of architectural education, issued by the Architects Registration Board. The diploma and degree courses in architecture of the universities, schools and colleges of art should have met the requisite threshold standards as laid down in Article 46 of this Directive and in Criteria for validation published by the Validation Panel of the Royal Institute of British Architects and the Architects Registration Board. EU nationals who possess the Royal Institute of British Architects Part I and Part II certificates, which are recognised by ARB as the competent authority, are eligible. Also EU nationals who do not possess the ARB-recognised Part I and Part II certificates will be eligible for the Certificate of Architectural Education if they can satisfy the Board that their standard and length of education has met the requisite threshold standards of Article 46 of this Directive and of the Criteria for validation. |
1988-1989 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
(1) 1983 m. sausio 1 d.
(2) 1983 m. sausio 1 d.
(3) 1987 m. rugpjūčio 1 d., išskyrus asmenis, baigusius mokymo kursus iki tos datos
(4) 1971 m. gruodžio 31 d.;
(5) 1999 m. spalio 31 d.
(6) Baigus mokymus, prasidėjusius po 1982 m. kovo 5 d., kvalifikacijos įrodymo dokumentai nebeįteikiami
(7) 1984 m. liepos 9 d.
(8) 1971 m. gruodžio 3 d.
(9) 1993 m. spalio 31 d.
(10) Baigus mokymus, prasidėjusius po 1982 m. kovo 5 d., kvalifikacijos įrodymo dokumentai nebeįteikiami
(11) 1984 m. liepos 8 d.
(12) 1983 m. sausio 1 d., išskyrus, jei asmenys pradėjo mokytis prieš šią datą ir baigė iki 1988 m. pabaigos
(13) 1994 m. gruodžio 31 d
(14) 1983 m. sausio 1 d.
(15) Studijoms, po kurių įgyjama dantų, burnos, veido ir žandikaulių chirurgo kvalifikacija (pagrindinis medicinos ir stomatologijos kursas) numatoma sąlyga, kad yra baigtos ir pripažintos pagrindinės medicinos studijos (24 straipsnis) ir pagrindinės stomatologijos studijos (34 straipsnis).
(16) Diese Diplome sind je nach Dauer der durch sie abgeschlossenen Ausbildung gemäß Artikel 47 Absatz 1 anzuerkennen
VI PRIEDAS
Įgytos teisės, taikomos pripažįstamoms profesijoms pagal minimalių mokymo sąlygų koordinavimą
6. Architektų, kurie naudojasi pagal 49 straipsnio 1 dalį įgytomis teisėmis, oficialią kvalifikaciją patvirtinantys įrodymai
ŠALIS |
Oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai |
Referenciniai akademiniai metai |
||||||||||||||||||||||||||||||
België/Belgique/Belgien |
|
1987-1988 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||
Česká republika |
|
2006-2007 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||
Danmark |
|
1987-1988 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||
Deutschland |
|
1987-1988 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||
Eesti |
|
2006-2007 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||
Eλλάς |
|
1987-1988 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||
España |
oficiali architekto kvalifikacija (título oficial de arquitecto), kurią suteikė Švietimo ir mokslo ministerija arba universitetai |
1987-1988 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||
France |
|
1987-1988 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||
Ireland |
|
1987-1988 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||
Italia |
|
1987-1988 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||
Κύπρος |
|
2006-2007 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||
Latvija |
|
2006-2007 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||
Lietuva |
Visi šie diplomai pateikiami kartu su atestacinės komisijos išduodamu pažymėjimu, suteikiančiu teisę užsiimti veikla architektūros srityje (atestuotas architektas) |
2006-2007 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||
Magyarország |
|
2006-2007 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||
Malta |
|
2006-2007 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||
Nederland |
|
1987-1988 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||
Österreich |
|
1997-1998 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||
Polska |
Diplomai, kuriuos suteikė šie architektūros fakultetai:
Prie visų šių diplomų pridedamas narystės pažymėjimas, išduodamas atitinkamo regiono architektų rūmų Lenkijoje, kuris suteikia teisę Lenkijoje užsiimti veikla architektūros srityje |
2006-2007 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||
Portugal |
|
1987-1988 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||
Slovenija |
|
2006-2007 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||
Slovensko |
Prie visų pridedamas:
|
2006-2007 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||
Suomi/Finland |
|
1997-1998 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||
Sverige |
|
1997-1998 m. |
||||||||||||||||||||||||||||||
United Kingdom |
|
1987-1988 m. |
VII PRIEDAS
Dokumentai ir pažymėjimai, kurie gali būti reikalingi laikantis 50 straipsnio 1 dalies
1. Dokumentai
a) |
Konkretaus asmens tautybės įrodymas. |
b) |
Konkretaus asmens profesinę kompetenciją arba oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, suteikiančių teisę verstis konkrečia profesija, ir, kai taikoma, asmens profesinę patirtį patvirtinančių dokumentų kopijos. Priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gali paprašyti pareiškėją pateikti reikalingą informaciją apie jo mokymą, siekdama nustatyti, ar yra potencialių esminių skirtumų lyginant su tos valstybės mokymu, kaip nustatyta 14 straipsnyje. Jeigu pareiškėjas negali pateikti tokios informacijos, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos kreipiasi į kilmės valstybės narės kontaktinę instituciją, kompetentingą instituciją ar kitą atitinkamą instituciją. |
c) |
16 straipsnyje minėtais atvejais pažymėjimas apie veiklos pobūdį ir trukmę, kurį išdavė kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios užsienio pilietis atvyko, kompetentinga institucija ar įstaiga. |
d) |
Jeigu priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija iš reglamentuojama profesija norinčių verstis asmenų reikalauja dokumentų, patvirtinančių, kad tie asmenys turi geras rekomendacijas ar yra geros reputacijos, nėra bankrutavę, jeigu priimančioji valstybė narė laikinai sustabdo arba uždraudžia tokių asmenų profesinę veiklą dėl sunkaus profesinio nusižengimo ar kriminalinio nusikaltimo, ta valstybė narė, kaip pakankamą įrodymą, priima kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios atvyksta užsienio pilietis, kompetentingų institucijų išduotus dokumentus dėl ta profesija jos teritorijoje norinčių verstis valstybių narių piliečių, patvirtinančius, kad pastarieji atitinka reikalavimus. Tos institucijos privalo patiekti reikiamus dokumentus per du mėnesius. Jeigu kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios atvyksta užsienio pilietis, kompetentingos institucijo neišduoda pirmojoje pastraipoje minėtų dokumentų, tokie dokumentai pakeičiami pareiškimu prisiekiant, arba valstybėse, kuriose netaikoma nuostata dėl pareiškimo prisiekiant – oficialiu pareiškimu, kurį pateikia konkretus asmuo kompetentintai teisminei arba administracinei institucijai arba tam tikrais atvejais – kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios atvyksta asmuo, notarui arba kvalifikuotai profesinei institucijai; tokia institucija arba notaras išduoda pažymėjimą, patvirtinantį pareiškimo prisiekiant arba oficialaus pareiškimo autentiškumą. |
e) |
Jeigu priimančioji valstybė narė iš savo pačios piliečių, norinčių verstis reglamentuojama profesija, reikalauja pareiškėjo fizinę ar psichinę sveikatą patvirtinančio dokumento, ta valstybė narė, kaip pakankamą to patvirtinimą, priima kilmės valstybėje narėje reikalaujamą dokumentą. Jeigu kilmės valstybė narė neišduoda tokio dokumento, priimančioji valstybė priima tos valstybės kompetentingos institucijos išduotą pažymėjimą. Tokiu atveju kilmės valstybė narė privalo išduoti reikalaujamą dokumentą per du mėnesius. |
f) |
Jeigu priimančioji valstybė narė iš savo pačios piliečių, norinčių verstis reglamentuojama profesija, reikalauja:
ta valstybė narė, kaip pakankamą patvirtinimą, priima su tuo susijusius dokumentus, kuriuos išdavė kitos valstybės narės bankai ir draudimo įmonės. |
2. Pažymėjimai
Siekdamos palengvinti šios direktyvos III antraštinės dalies III skyriaus taikymą, valstybės narės gali numatyti, kad be oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, mokymo reikalavimus atitinkantis asmuo privalo pateikti pažymėjimą iš jo kilmės valstybės narės kompetentingų insitucijų, patvirtinantį, kad šiems oficialią kvalifikaciją patvirtinantiems dokumentams taikyta ši direktyva.
30.9.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 255/143 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2005/39/EB
2005 m. rugsėjo 7 d.
iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 74/408/EEB dėl motorinių transporto priemonių sėdynių, jų įtvirtinimo įtaisų ir atramų galvai
(tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
Tyrimai parodė, kad saugos diržų ir keleivių apsaugos sistemų naudojimas gali padėti iš esmės sumažinti mirties atvejų skaičių ir sužalojimo sunkumą įvykus avarijai, net ir apsivertus transporto priemonei. Jų įrengimas visų kategorijų transporto priemonėse bus tikrai svarbus žingsnis į priekį didinant kelių eismo saugumą ir taip išsaugant gyvybes. |
(2) |
Saugos diržų įrengimas visose transporto priemonėse gali būti labai naudingas visuomenei. |
(3) |
1986 m. vasario 18 d. rezoliucijoje dėl bendrų priemonių sumažinti kelių eismo įvykių skaičių, priimtoje vykdant Bendrijos kelių eismo saugumo programą (3), Europos Parlamentas pabrėžė, jog reikia nustatyti reikalavimą, kad segėti saugos diržus privalo visi keleiviai, įskaitant vaikus, išskyrus visuomeninėse transporto priemonėse. Todėl privalomai įrengiant saugos diržus ir (arba) keleivio apsaugos sistemas turi būti atsižvelgiama į skirtumą tarp visuomeninių autobusų ir kitų transporto priemonių. |
(4) |
Laikantis 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvos 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo (4), Bendrijos tipo patvirtinimo sistema buvo įgyvendinta tik visoms naujoms M1 kategorijos transporto priemonėms nuo 1998 m. sausio 1 d. Todėl tik M1 kategorijos transporto priemonėse, kurių tipas buvo patvirtintas po šios datos, turi būti įrengtos sėdynės, jų įtvirtinimo įtaisai ir atramos galvai, atitinkančios Direktyvos 74/408/EEB (5) nuostatas. |
(5) |
Kol Bendrijos tipo patvirtinimo sistema bus pradėta taikyti visų kategorijų transporto priemonėms, kelių eismo saugumui užtikrinti kitose nei M1 kategorijos transporto priemonėse turėtų būti reikalaujama įrengti sėdynes ir sėdynių įtvirtinimo įtaisus, suderinamus su saugos diržų įtvirtinimo įtaisais. |
(6) |
Direktyvoje 74/408/EEB jau numatytos visos techninės ir administracinės nuostatos, leidžiančios kitų nei M1 kategorijos transporto priemonių tipo patvirtinimą. Todėl valstybėms narėms nereikia įvesti papildomų nuostatų. |
(7) |
Nuo 1996 m. birželio 17 d. Komisijos direktyvos 96/37/EB, derinančios su technikos pažanga Tarybos direktyvą 74/408/EEB (6), įsigaliojimo kelios valstybės narės jau nustatė, kad joje išdėstytos nuostatos yra privalomos ir tam tikroms kitoms nei M1 kategorijos transporto priemonėms. Todėl gamintojai ir jų tiekėjai sukūrė atitinkamas technologijas. |
(8) |
Tyrimai parodė, kad įrengus saugos diržus į šonus atsuktose sėdynėse jose sėdintiems keleiviams neįmanoma užtikrinti tokio paties saugos lygio, kaip į priekį atsuktose sėdynėse. Saugumo sumetimais būtina uždrausti tokias sėdynes tam tikrų kategorijų transporto priemonėse. |
(9) |
Nuostatos, kuriomis M3 kategorijos tam tikros klasės transporto priemonėse leidžiama naudoti į šonus atsuktas sėdynes su dviejuose taškuose įtvirtintais saugos diržais, taikomos laikinai, kol įsigalios Bendrijos teisės aktai, kuriais iš naujo išdėstoma Direktyva 70/156/EEB, o Bendrijos tipo patvirtinimai išplečiami visų transporto priemonių, įskaitant M3 kategorijos, atžvilgiu. |
(10) |
Direktyva 74/408/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista. |
(11) |
Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. gerinti kelių eismo saugumą nustatant privalomą saugos diržų įrengimą tam tikrų kategorijų transporto priemonėse, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir todėl to tikslo dėl veiksmų masto geriau siekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyvos 74/408/EEB pakeitimai
Direktyva 74/408/EEB iš dalies keičiama taip:
1. |
1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
2. |
Įterpiamas toks straipsnis: „3a straipsnis 1. Draudžiama įrengti į šonus atsuktas sėdynes M1, N1, M2 (III arba B klasės) ir M3 (III arba B klasės) kategorijų transporto priemonėse. 2. 1 dalis netaikoma greitosios medicininės pagalbos automobiliams arba transporto priemonėms, išvardintoms Direktyvos 70/156/EEB 8 straipsnio 1 dalies pirmojoje įtraukoje. 3. 1 dalis netaikoma M3 kategorijos transporto priemonėms (III arba B klasės), kurių techniškai leidžiama maksimali darbinė masė yra didesnė kaip dešimt tonų ir kuriose į šonus atsuktos sėdynės yra sugrupuotos transporto priemonės gale ir sudaro integruotą iki dešimties vietų turintį saloną. Tokioms į šonus atsuktoms sėdynėms būtina įrengti bent atramas galvai ir dviejuose taškuose tvirtinamus saugos diržus su įtempimo ribotuvu, kurių tipas patvirtintas pagal Tarybos direktyvą 77/541/EEB (8). Šių sėdynių saugos diržų tvirtinimo elementai turi atitikti Tarybos direktyvą 76/115/EEB (9). Ši išimtis taikoma penkerius metus nuo 2005 m. spalio 20 d. Sukaupus patikimų statistikos apie avarijas duomenų ir toliau tobulinant atramų sistemas, išimties taikymo laiką galima pratęsti. |
3. |
II priedas iš dalies keičiamas taip:
|
4. |
III priedo 2.5 punktas pakeičiamas taip:
Atsižvelgiant į sėdynės atsukimą, sėdynė apibrėžiama taip:
|
5. |
IV priedas iš dalies keičiamas taip:
|
2 straipsnis
Įgyvendinimas
1. Jei sėdynės, jų įtvirtinimo įtaisai ir atramos galvai atitinka šioje direktyvoje išdėstytus reikalavimus, nuo 2006 m. balandžio 20 d. valstybės narės:
a) |
neatsisako tam tikram transporto priemonių tipui suteikti EB tipo patvirtinimą arba nacionalinį tipo patvirtinimą; |
b) |
nedraudžia registruoti, parduoti arba pradėti eksploatuoti naujų transporto priemonių. |
2. Jei sėdynės, jų įtvirtinimo įtaisai ir atramos galvai neatitinka šioje direktyvoje išdėstytų reikalavimų, nuo 2006 m. spalio 20 d. valstybės narės naujo tipo transporto priemonėms:
a) |
nebesuteikia EB tipo patvirtinimo; |
b) |
atsisako suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą. |
3. Jei sėdynės, jų įtvirtinimo įtaisai ir atramos galvai neatitinka šioje direktyvoje išdėstytų reikalavimų, nuo 2007 m. spalio 20 d. valstybės narės:
a) |
Direktyvos 70/156/EEB 7 straipsnio 1 dalies atžvilgiu naujų transporto priemonių atitikties liudijimus laiko nebegaliojančiais; |
b) |
atsisako duoti sutikimą registruoti, parduoti ir pradėti eksploatuoti naujas transporto priemones, išskyrus atvejus, kai taikomos Direktyvos 70/156/EEB 8 straipsnio 2 dalies nuostatos. |
3 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus šios direktyvos įgyvendinimui iki 2006 m. balandžio 20 d. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.
2. Jos taiko šias priemones nuo 2006 m. balandžio 21 d.
3. Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
4. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
4 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
5 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Strasbūre, 2005 m. rugsėjo 7 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
J. BORRELL FONTELLES
Tarybos vardu
Pirmininkas
C. CLARKE
(2) 2003 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 91 E, 2004 4 15, p. 487), 2005 m sausio 24 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 111 E, 2005 5 11, p. 33), 2005 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2005 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas.
(3) OL C 68, 1986 3 24, p. 35.
(4) OL L 42, 1970 2 23, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/104/EB (OL L 337, 2004 11 13, p. 13).
(5) OL L 221, 1974 8 12, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
(6) OL L 186, 1996 7 25, p. 28.
(7) OL L 42, 2002 2 13, p. 1.“
(8) OL L 220, 1977 8 29, p. 95. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
(9) OL L 24, 1976 1 30, p. 6. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 96/38/EB (OL L 187, 1996 7 26, p. 95).“
30.9.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 255/146 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2005/40/EB
2005 m. rugsėjo 7 d.
iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 77/541/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržus ir keleivio apsaugos sistemas, suderinimo
(tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
Tyrimai parodė, kad saugos diržų ir keleivio apsaugos sistemų naudojimas gali padėti iš esmės sumažinti mirties atvejų skaičių ir sužalojimo sunkumą įvykus avarijai, net ir apsivertus transporto priemonei. Jų įrengimas visų kategorijų transporto priemonėse bus tikrai svarbus žingsnis į priekį didinant kelių eismo saugumą ir taip išsaugant gyvybes. |
(2) |
Saugos diržų įrengimas visose transporto priemonėse gali būti labai naudingas visuomenei. |
(3) |
1986 m. vasario 18 d. rezoliucijoje dėl bendrų priemonių sumažinti kelių eismo įvykių skaičių, priimtoje vykdant Bendrijos kelių eismo saugumo programą (3), Europos Parlamentas pabrėžė, jog reikia nustatyti reikalavimą, kad segėti saugos diržus privalo visi keleiviai, įskaitant vaikus, išskyrus visuomeninėse transporto priemonėse. Todėl privalomai įrengiant saugos diržus ir (arba) keleivio apsaugos sistemas turi būti atsižvelgiama į skirtumą tarp visuomeninių autobusų ir kitų transporto priemonių. |
(4) |
Laikantis 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvos 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo (4), Bendrijos tipo patvirtinimo sistema buvo įgyvendinta tik visoms naujoms M1 kategorijos transporto priemonėms nuo 1998 m. sausio 1 d. Todėl tik šiose transporto priemonėse turi būti įrengti saugos diržai ir (arba) keleivio apsaugos sistemos, atitinkančios Direktyvos 77/541/EEB (5) nuostatas. |
(5) |
Kol Bendrijos tipo patvirtinimo sistema bus pradėta taikyti visų kategorijų transporto priemonėms, kelių eismo saugumui užtikrinti kitose nei M1 kategorijos transporto priemonėse turėtų būti reikalaujama įrengti saugos diržus ir (arba) keleivio apsaugos sistemas. |
(6) |
Direktyvoje 77/541/EEB jau numatytos visos techninės ir administracinės nuostatos, leidžiančios kitų nei M1 kategorijos transporto priemonių tipo patvirtinimą. Todėl valstybėms narėms nereikia įvesti papildomų nuostatų. |
(7) |
Nuo 1996 m. birželio 17 d. Komisijos direktyvos 96/36/EB, derinančios su technikos pažanga Tarybos direktyvą 77/541/EEB dėl motorinių transporto priemonių saugos diržų ir keleivio apsaugos sistemų (6), įsigaliojimo kelios valstybės narės jau nustatė, kad joje išdėstytos nuostatos yra privalomos ir tam tikroms kitoms nei M1 kategorijos transporto priemonėms. Todėl gamintojai ir jų tiekėjai sukūrė atitinkamas technologijas. |
(8) |
2001 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/85/EB dėl specialiųjų nuostatų dėl transporto priemonių, naudojamų keleiviams vežti ir be vairuotojo vietos turinčių daugiau kaip aštuonias sėdynes (7), numatyta sudaryti sąlygas sunkiai judantiems asmenims, tokiems kaip neįgalūs asmenys, lengviau įlipti į transporto priemones, naudojamas keleiviams vežti ir turinčias daugiau kaip aštuonias sėdynes. Reikia sudaryti galimybes valstybėms narėms leisti įrengti saugos diržus ir (arba) keleivio apsaugos sistemas, kurie neatitinka Direktyvos 77/541/EEB techninių specifikacijų, tačiau tokiose transporto priemonėse yra specialiai suprojektuoti tų asmenų saugumo tikslais. |
(9) |
Direktyva 77/541/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista. |
(10) |
Kadangi siūlomos direktyvos tikslo, t. y. gerinti kelių eismo saugumą įvedant reikalavimą privalomai įrengti saugos diržus tam tikrų kategorijų transporto priemonėse, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir todėl to tikslo dėl veiksmų masto geriau siekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyvos 77/541/EEB pakeitimai
Direktyva 77/541/EEB iš dalies keičiama taip:
1) |
Įterpiamas 2a straipsnis: „2a straipsnis 1. Pagal nacionalinę teisę valstybės narės gali leisti įrengti kitus nei numatyta šioje direktyvoje saugos diržus ar keleivio apsaugos sistemas, jeigu jie yra skirti neįgaliems asmenims. 2. Valstybės narės taip pat gali netaikyti šios direktyvos nuostatų keleivio apsaugos sistemoms, suprojektuotoms taip, kad jos atitiktų 2001 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/85/EB dėl specialiųjų nuostatų dėl transporto priemonių, naudojamų keleiviams vežti ir be vairuotojo vietos turinčių daugiau kaip aštuonias sėdynes (8), VII priedo nuostatas. 3. Šios direktyvos I priedo 3.2.1. punkto reikalavimai netaikomi saugos diržams ir keleivio apsaugos sistemoms, kurioms taikomos 1 ir 2 dalys. |
2) |
9 straipsnis papildomas šia pastraipa: „M2 ir M3 kategorijų transporto priemonės yra skirstomos į klases kaip apibrėžta Direktyvos 2001/85/EB I priedo 2 skirsnyje.“; |
3) |
I priedas iš dalies keičiamas taip:
|
2 straipsnis
Neįgaliems asmenims numatytos priemonės
Ne vėliau kaip 2008 m. balandžio 20 d. Komisija, remdamasi esamais tarptautiniais standartais ir nacionalinės teisės reikalavimais, išnagrinėja konkrečias reikalavimų saugos diržams, skirtiems neįgaliems asmenims, suderinimo procedūras, kad būtų užtikrintas saugos lygis, kuris atitiktų šia direktyva nustatytą lygį. Prireikus Komisija pateikia priemonių projektą. Šios direktyvos pakeitimai priimami pagal Direktyvos 70/156/EEB 13 straipsnį.
3 straipsnis
Įgyvendinimas
1. Jei saugos diržų ir (arba) keleivio apsaugos sistemų įrengimas atitinka Direktyvoje 77/541/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, išdėstytus reikalavimus, nuo 2006 m. balandžio 20 d. valstybės narės:
a) |
neatsisako tam tikram transporto priemonių tipui suteikti EB tipo patvirtinimą arba nacionalinio tipo patvirtinimą; |
b) |
nedraudžia registruoti, parduoti arba pradėti eksploatuoti naujų transporto priemonių. |
2. Jei saugos diržų ir (arba) keleivio apsaugos sistemų įrengimas neatitinka Direktyvoje 77/541/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, išdėstytų reikalavimų, nuo 2006 m. spalio 20 mėn. valstybės narės naujo tipo transporto priemonėms:
a) |
nebesuteikia EB tipo patvirtinimo; |
b) |
atsisako suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą. |
3. Jei saugos diržų ir (arba) keleivio apsaugos sistemų įrengimas neatitinka Direktyvoje 77/541/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, išdėstytų reikalavimų, nuo 2007 m. spalio 20 d. valstybės narės:
a) |
Direktyvos 70/156/EEB 7 straipsnio 1 dalies atžvilgiu naujų transporto priemonių atitikties liudijimus laiko nebegaliojančiais; |
b) |
atsisako duoti sutikimą registruoti, parduoti ar pradėti eksploatuoti naujas transporto priemones, išskyrus atvejus, kai taikomos Direktyvos 70/156/EEB 8 straipsnio 2 dalies nuostatos. |
4 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus šios direktyvos įgyvendinimui, iki 2006 m. balandžio 20 d. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.
2. Jos taiko šias nuostatas nuo 2006 m. balandžio 21 d.
3. Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
4. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
5 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
6 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Strasbūre, 2005 m. rugsėjo 7 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
J. BORRELL FONTELLES
Tarybos vardu
Pirmininkas
C. CLARKE
(1) OL C 80, 2004 3 30, p. 10.
(2) 2003 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 91 E, 2004 4 15, p. 491), 2005 m sausio 24 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 111 E, 2005 5 11, p. 28), 2005 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(3) OL C 68, 1986 3 24, p. 35.
(4) OL L 42, 1970 2 23, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/78/EB (OL L 153, 2004 4 30, p. 103).
(5) OL L 220, 1977 8 29, p. 95. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
(6) OL L 178, 1996 7 17, p. 15.
(8) OL L 42, 2002 2 13, p. 1“;
30.9.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 255/149 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2005/41/EB
2005 m. rugsėjo 7 d.
iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 76/115/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržų tvirtinimą, suderinimo
(tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
Tyrimai parodė, kad saugos diržų ir keleivio apsaugos sistemų naudojimas gali padėti iš esmės sumažinti mirties atvejų skaičių ir sužalojimo sunkumą įvykus avarijai, net ir apsivertus transporto priemonei. Jų įrengimas visų kategorijų transporto priemonėse bus tikrai svarbus žingsnis į priekį didinant kelių eismo saugumą ir taip išsaugant gyvybes. |
(2) |
Saugos diržų įrengimas visose transporto priemonėse gali būti labai naudingas visuomenei. |
(3) |
1986 m. vasario 18 d. rezoliucijoje dėl bendrų priemonių sumažinti kelių eismo įvykių skaičių, priimtoje vykdant Bendrijos kelių eismo saugumo programą (3), Europos Parlamentas pabrėžė, jog reikia nustatyti reikalavimą, kad segėti saugos diržus privalo visi keleiviai, įskaitant vaikus, išskyrus visuomeninėse transporto priemonėse. Todėl privalomai įrengiant saugos diržus ir (arba) keleivio apsaugos sistemas turi būti atsižvelgiama į skirtumą tarp visuomeninių autobusų ir kitų transporto priemonių. |
(4) |
Laikantis 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvos 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo (4), Bendrijos tipo patvirtinimo sistema buvo įgyvendinta tik visoms naujoms M1 kategorijos transporto priemonėms nuo 1998 m. sausio 1 d. Todėl tik šiose transporto priemonėse turi būti įrengti saugos diržams skirti įtvirtinimo įtaisai ir (arba) keleivio apsaugos sistemos, atitinkančios Direktyvos 76/115/EEB (5) nuostatas. |
(5) |
Kol Bendrijos tipo patvirtinimo sistema bus pradėta taikyti visų kategorijų transporto priemonėms, kelių eismo saugumui užtikrinti kitose nei M1 kategorijos transporto priemonėse turėtų būti reikalaujama įrengti saugos diržams skirtus įtvirtinimo įtaisus ir (arba) keleivio apsaugos sistemas. |
(6) |
Direktyvoje 76/115/EEB jau numatytos visos techninės ir administracinės nuostatos, leidžiančios kitų nei M1 kategorijos transporto priemonių tipo patvirtinimą. Todėl valstybėms narėms nereikia įvesti papildomų nuostatų. |
(7) |
Nuo 1996 m. birželio 17 d. Komisijos direktyvos 96/38/EB, derinančios su technikos pažanga Tarybos direktyvą 76/115/EEB dėl motorinių transporto priemonių saugos diržų tvirtinimo, įsigaliojimo kelios valstybės narės jau nustatė, kad joje išdėstytos nuostatos yra privalomos ir tam tikroms kitoms nei M1 kategorijos transporto priemonėms. Todėl gamintojai ir jų tiekėjai sukūrė atitinkamas technologijas. |
(8) |
Direktyva 76/115/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista. |
(9) |
Kadangi siūlomos direktyvos tikslo, t. y. gerinti kelių eismo saugumą įvedant reikalavimą privalomai įrengti saugos diržus tam tikrų kategorijų transporto priemonėse, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir todėl to tikslo dėl veiksmų masto geriau siekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti. |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyvos 76/115/EEB pakeitimai
Direktyva 76/115/EEB iš dalies keičiama taip:
1. |
2 straipsnis papildomas šia pastraipa: „M2 ir M3 kategorijų transporto priemonės yra skirstomos į klases kaip apibrėžta 2001 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/85/EB dėl specialiųjų nuostatų dėl transporto priemonių, naudojamų keleiviams vežti ir be vairuotojo vietos turinčių daugiau kaip aštuonias sėdynes, I priedo 2 skirsnyje (6). |
2. |
I priedas iš dalies keičiamas taip:
|
2 straipsnis
Neįgaliems asmenims numatytos priemonės
Ne vėliau kaip 2008 m. balandžio 20 d. Komisija, remdamasi esamais tarptautiniais standartais ir nacionalinės teisės reikalavimais, išnagrinėja konkrečias reikalavimų, keliamų tik kartu su neįgalaus asmens diržu skirtiems naudoti įtvirtinimo įtaisams ar bet kurioms kitoms Direktyvos 77/541/EEB 2a straipsnyje paminėtoms keleivio apsaugos sistemoms, suderinimo procedūras, kad būtų užtikrintas saugos lygis, kuris atitiktų šia Direktyva nustatytą lygį. Prireikus Komisija pateikia priemonių projektą. Šios direktyvos pakeitimai priimami pagal Direktyvos 70/156/EEB 13 straipsnį.
3 straipsnis
Įgyvendinimas
1. Jei saugos diržų įtvirtinimo įtaisai atitinka Direktyvoje 76/115/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, išdėstytus reikalavimus, nuo 2006 m. balandžio 20 d. valstybės narės:
a) |
neatsisako tam tikram transporto priemonių tipui suteikti EB tipo patvirtinimą arba nacionalinį tipo patvirtinimą; |
b) |
nedraudžia registruoti, parduoti ar pradėti eksploatuoti naujas transporto priemones. |
2. Jei saugos diržų įtvirtinimo įtaisai neatitinka Direktyvoje 76/115/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, išdėstytų reikalavimų, nuo 2006 m. spalio 20 d. valstybės narės naujo tipo transporto priemonėms:
a) |
nebesuteikia EB tipo patvirtinimo; |
b) |
atsisako suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą. |
3. Jei saugos diržų įtvirtinimo įtaisai neatitinka Direktyvoje 76/115/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, išdėstytų reikalavimų, nuo 2007 m. spalio 20 d. valstybės narės:
a) |
Direktyvos 70/156/EEB 7 straipsnio 1 dalies atžvilgiu naujų transporto priemonių atitikties liudijimus laiko nebegaliojančiais; |
b) |
atsisako registruoti, leisti parduoti ar leisti pradėti eksploatuoti naujas transporto priemones, išskyrus atvejus, kai taikomos Direktyvos 70/156/EEB 8 straipsnio 2 dalies nuostatos. |
4 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus šios direktyvos įgyvendinimui, iki 2006 m. balandžio 20 d. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.
2. Jos taiko šias nuostatas nuo 2006 m. balandžio 21 d.
3. Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
4. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
5 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
6 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Strasbūre, 2005 m. rugsėjo 7 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
J. BORRELL FONTELLES
Tarybos vardu
Pirmininkas
C. CLARKE
(2) 2003 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 91 E, 2004 4 15, p. 496), 2005 m sausio 24 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 111 E, 2005 5 11, p. 23), 2005 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(3) OL C 68, 1986 3 24, p. 35.
(4) OL L 42, 1970 2 23, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/78/EB (OL L 153, 2004 4 30, p. 103).
(5) OL L 24, 1976 1 30, p. 6. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 96/38/EB (OL L 187, 1996 7 26, p. 95).
(6) OL L 42, 2002 2 13, p. 1.“
(7) OL L 220, 1977 8 29, p. 95. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.“
30.9.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 255/152 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2005/44/EB
2005 m. rugsėjo 7 d.
dėl suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) Bendrijos vidaus vandens keliuose
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
Naudojant informacines ir ryšių technologijas vidaus vandens keliuose galima gerokai padidinti vidaus vandens transporto saugumą ir efektyvumą. |
(2) |
Kai kurių valstybių narių įvairiuose vandens keliuose jau taikomos informacijos paslaugos nacionaliniu lygmeniu. Siekiant užtikrinti suderintą, sąveikią ir atvirą navigacinės pagalbos ir informacijos sistemą Bendrijos vidaus vandens kelių tinkle, turėtų būti nustatyti bendri reikalavimai ir techninės specifikacijos. |
(3) |
Dėl saugumo priežasčių ir siekiant suderinamumo visos Europos mastu, šie reikalavimai ir techninės specifikacijos turėtų remtis atitinkamų tarptautinių organizacijų, pvz., Tarptautinės navigacijos asociacijos (PIANC), Centrinės Reino navigacijos komisijos (CCNR) ir Jungtinių Tautų ekonomikos komisijos Europai (UNECE) šioje srityje atliktu darbu. |
(4) |
Upių informacijos paslaugos (UIP) turėtų būti kuriamos suderinamų sistemų pagrindu, grindžiamų atvirais ir viešais standartais, kurie be diskriminacijos prieinami visiems sistemų tiekėjams ir vartotojams. |
(5) |
Nacionaliniuose laivybai tinkančiuose vidaus vandens keliuose, kurie nesusiję su kitos valstybės narės navigaciniu tinklu, šie reikalavimai ir techninės specifikacijos nėra privalomi. Tačiau tuose vidaus vandens keliuose rekomenduojama įgyvendinti šioje direktyvoje apibrėžtas UIP ir užtikrinti esamų sistemų sąveiką su ja. |
(6) |
UIP turėtų būti plėtojamos, remiantis tokiais tikslais: vidaus navigacijos saugos, efektyvumo ir ekologiškumo; kurie būtų įgyvendinami vykdant transporto ir eismo valdymą, aplinkos ir infrastruktūros apsaugą bei taikant konkrečias taisykles. |
(7) |
Su UIP susiję reikalavimai turėtų būti taikomi bent jau toms informacijos paslaugoms, kurias teiks valstybės narės. |
(8) |
Techninės specifikacijos turėtų būti rengiamos tokioms sistemoms, kaip, pavyzdžiui, elektroniniai navigaciniai žemėlapiai, elektroniniai pranešimai iš laivų, įskaitant bendrąją Europos laivų numerių sistemą, pranešimai kapitonams ir laivų padėties nustatymas bei jų sekimas. UIP komitetas turėtų užtikrinti UIP naudojimuisi būtinos įrangos techninį suderinamumą. |
(9) |
Bendradarbiaudamos su Bendrija, valstybės narės yra atsakingos skatinti naudotojus laikytis procedūros ir įrangos reikalavimų, atsižvelgiant į tai, ar vidaus navigacijos sektoriaus įmonė yra maža ar vidutinė. |
(10) |
Įvedus UIP, reikės tvarkyti asmens duomenis. Jie turėtų būti tvarkomi pagal Bendrijos taisykles, išdėstytas, inter alia,1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (3) ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (4). Dėl UIP įvedimo rinkos dalyviams ekonomiškai svarbūs duomenys neturėtų būti tvarkomi nekontroliuojamai. |
(11) |
Teikiant UIP, kurioms reikalinga tiksliai nustatyti buvimo vietą, reikėtų rekomenduoti naudoti palydovines vietos nustatymo technologijas. Kai įmanoma, pagal galiojančius šios srities sprendimus, šios technologijos turėtų būti kuo labiau suderinamos su kitomis panašiomis sistemomis ir į jas integruotos. |
(12) |
Kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti šios direktyvos tikslo, būtent sukurti suderintas UIP Bendrijoje, ir todėl šį tikslą galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali priimti priemones vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Laikantis tame straipsnyje nustatyto proporcingumo principo, šia direktyva nenumatoma nieko, kas nėra būtina tam tikslui pasiekti. |
(13) |
Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5). |
(14) |
Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisės aktų leidybos (6) 34 dalį valstybės narės skatinamos savo ir Bendrijos naudai parengti lenteles, kiek galima geriau iliustruojančias šios direktyvos ir įgyvendinimo priemonių ryšį, ir jas paskelbti, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Objektas
1. Šia direktyva nustatoma suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) įdiegimo ir naudojimo Bendrijoje sistema, siekiant remti vidaus vandenų transportą ir tokiu būdu padidinti jo saugą, efektyvumą ir ekologiškumą bei palengvinti jo sąveiką su kitomis transporto rūšimis.
2. Šia direktyva nustatomas pagrindas rengti ir toliau tobulinti techninius reikalavimus, specifikacijas ir sąlygas, užtikrinančias suderintas, sąveikias ir atviras UIP Bendrijos vidaus vandens keliuose. Šiuos techninius reikalavimus, specifikacijas ir sąlygas rengia ir tobulina Komisija, kuriai padeda 11 straipsnyje nurodytas komitetas. Komisija deramai atsižvelgia į atitinkamų tarptautinių organizacijų, pvz., PIANC, CCNR ir UNECE, parengtas priemones. Užtikrinamas tęstinumas su kitų transporto rūšių eismo valdymo paslaugomis, ypač jūrų eismo valdymo ir informacijos paslaugomis.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Ši direktyva taikoma UIP įgyvendinimui ir funkcionavimui visuose valstybių narių vidaus vandens IV ir aukštesnės klasės keliuose, kurie IV arba aukštesnės klasės vandens keliu susisiekia su IV arba aukštesnės klasės vandens keliu kitoje valstybėje narėje, įskaitant tokių vandens kelių uostus, nurodytus 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1346/2001/EB, iš dalies keičiančiame Sprendimą Nr. 1692/96/EB jūrų uostų, vidaus uostų, intermodalių terminalų bei III priedo projekto Nr. 8 atžvilgiu (7). Šios direktyvos tikslams taikoma 1992 m. lapkričio 12 d. JT/EKE Rezoliucijoje Nr. 30 pateikta Europos vidaus vandens kelių klasifikacija.
2. Valstybės narės gali taikyti šią direktyvą 1 dalyje nenurodytiems vidaus vandens keliams ir vidaus uostams.
3 straipsnis
Sąvokos
Šioje direktyvoje vartojamos tokios sąvokos:
a) |
Upių informacijos paslaugos (UIP) – tai suderintos informacijos paslaugos, skirtos palengvinti eismo ir transporto valdymą vidaus navigacijos srityje, kai tik techniškai įmanoma, įskaitant ir sąsajas su kitomis transporto rūšimis. UIP yra nesusijusios su komercine veikla tarp vienos ar kelių įmonių, tačiau sąsajos su komercine veikla yra galimos. UIP apima tokias paslaugas kaip informavimą apie farvaterius, eismą, eismo valdymą, pagalbos nelaimės atveju teikimą, transporto valdytojų informavimą, statistiką ir muitinės paslaugas bei vandens kelių rinkliavą ir uostų mokesčius; |
b) |
Informacija apie farvaterius – tai geografinė, hidrologinė ir administracinė informacija apie vandens kelius (farvaterius). Informacija apie farvaterius perduodama viena kryptimi: iš kranto į laivą arba iš kranto į biurą; |
c) |
Taktinė informacija apie eismą – tai informacija, kurios reikia priimant skubius navigacinius sprendimus, susijusius su esama eismo situacija ir supančia geografine vietove; |
d) |
Strateginė informacija apie eismą – tai informacija, įtakojanti vidutinės trukmės ir ilgalaikius UIP naudotojų sprendimus; |
e) |
UIP taikymas – tai upių transporto informacijos paslaugų teikimas, naudojant specializuotas sistemas; |
f) |
UIP centras – vieta, kurioje operatoriai administruoja paslaugas; |
g) |
UIP naudotojai – tai įvairios naudotojų grupės, įskaitant laivų kapitonus, UIP operatorius, šliuzų ir (arba) tiltų operatorius, vandens kelių institucijas, uostų ir terminalų operatorius, avarinių tarnybų nelaimių centrų operatorius, laivyno valdytojus, krovinių siuntėjus ir fraktavimo agentus; |
h) |
Suderinamumas reiškia, kad paslaugos, duomenų turinys, keitimosi duomenimis formos ir dažniai yra suderinti taip, kad UIP naudotojai galėtų naudotis tomis pačiomis paslaugomis ir informacija Europos mastu. |
4 straipsnis
UIP kūrimas
1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių įgyvendinti UIP vidaus vandens keliuose, kurie patenka į 2 straipsnio taikymo sritį.
2. Valstybės narės plėtoja UIP taip, kad UIP taikymas būtų efektyvus, kad jį galima būtų toliau plėsti ir kad jis būtų sąveikus, siekiant užtikrinti jo ryšį su kitais UIP taikymo būdais ir, jei įmanoma, su kitų transporto rūšių sistemomis. UIP taikymas taip pat užtikrina sąsajas su transporto valdymo sistemomis ir komercine veikla.
3. Kad įdiegtų UIP, valstybės narės:
a) |
teikia UIP naudotojams visus būtinus duomenis apie navigaciją ir kelionių planavimą vidaus vandens keliuose. Šie duomenys teikiami bent jau prieinama elektronine forma; |
b) |
užtikrina, kad UIP naudotojai be a punkte minimų duomenų navigacijos tikslais galėtų naudotis elektroniniais navigaciniais žemėlapiais, kuriuose būtų nurodyti visi Va ir aukštesnės klasės pagal Europos vidaus vandens kelių klasifikatorių jų vidaus vandens keliai; |
c) |
sudaro sąlygas, kad kompetentingos institucijos iš laivų gautų elektroninius pranešimus su reikiama informacija, jei nacionaliniuose arba tarptautiniuose aktuose nustatytas privalomas pranešimų siuntimas iš laivų. Tarpvalstybiniame transporte ši informacija perduodama kaimyninės valstybės kompetentingoms institucijoms. Bet kokia tokio pobūdžio informacija perduodama prieš atvykstant laivams prie sienos; |
d) |
užtikrina, kad pranešimai kapitonams, įskaitant informaciją apie vandens lygį (arba didžiausią leistiną grimzlę) ir ledą jų vidaus vandens keliuose, būtų teikiami standartizuotų, koduotų ir parsisiųsdinamų pranešimų būdu. Standartiniame pranešime pateikiama būtiniausia informacija saugiai navigacijai užtikrinti. Pranešimai kapitonams teikiami bent jau prieinama elektronine forma. |
Šioje dalyje nurodyti įsipareigojimai vykdomi laikantis I ir II prieduose apibrėžtų specifikacijų.
4. Kompetentingos valstybių narių institucijos steigia UIP centrus, atsižvelgdamos į regiono poreikius.
5. Naudojant automatines identifikavimo sistemas (AIS), taikomas Bazelyje 2000 m. balandžio 6 d. pagal Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (TTS) radijo ryšio nuostatas sudarytas regioninis susitarimas dėl radiotelefonų paslaugų vidaus vandens keliuose.
6. Valstybės narės, jeigu tinkama, bendradarbiaudamos su Bendrija, skatina jų vidaus vandens keliuose plaukiojančių laivų kapitonus, valdytojus, agentus arba savininkus ir tuose laivuose esančių krovinių siuntėjus arba savininkus visapusiškai naudotis paslaugomis, teikiamomis pagal šią direktyvą.
7. Komisija imasi reikiamų priemonių UIP tarpusavio sąveikai, patikimumui ir saugumui patikrinti.
5 straipsnis
Techninės gairės ir specifikacijos
1. Siekdama padėti teikti UIP ir užtikrinti šių paslaugų sąveiką, kaip reikalaujama 4 straipsnio 2 dalyje, Komisija pagal šio straipsnio 2 dalį apibrėžia technines gaires dėl paslaugų planavimo, įgyvendinimo ir naudojimo (UIP gaires), o taip pat technines specifikacijas ypač šiose srityse:
a) |
vidaus navigacijos elektroninių žemėlapių rodymo ir informacijos sistema (vidaus ECDIS); |
b) |
elektroniniai pranešimai iš laivų; |
c) |
pranešimai kapitonams; |
d) |
laivo buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemos; |
e) |
įrangos, būtinos naudotis UIP, suderinamumas. |
Šiose gairėse ir specifikacijose remiamasi II priede išdėstytais techniniais principais bei atsižvelgiama į atitinkamų tarptautinių organizacijų šioje srityje atliktą darbą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje minimas technines gaires ir specifikacijas Komisija parengia ir, jei reikia, keičia 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Jas rengiant laikomasi tokio grafiko:
a) |
UIP gaires – iki 2006 m. birželio mėn 20. |
b) |
technines specifikacijas, susijusias su vidaus ECDIS, elektroniniais pranešimais iš laivų ir pranešimais kapitonams – iki 2006 m. spalio mėn 20. |
c) |
technines specifikacijas, susijusias su laivų buvimo vietos nustatymu ir sekimu – iki 2006 m. gruodžio mėn 20. |
3. UIP gairės ir specifikacijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
6 straipsnis
Palydovinis buvimo vietos nustatymas
Teikiant UIP, kurioms reikalinga tiksliai nustatyti buvimo vietą, rekomenduojama naudoti palydovines vietos nustatymo technologijas.
7 straipsnis
UIP įrangos tipų patvirtinimas
1. Jei tai būtina navigacijos saugumui užtikrinti ir to reikalauja atitinkamos techninės specifikacijos, prieš pradedant teikti paslaugas vidaus vandens keliuose, UIP terminalo ir tinklo įrangos bei programos patvirtinamos dėl atitikties toms specifikacijoms.
2. Valstybės narės praneša Komisijai apie nacionalinius organus, atsakingus už tipų patvirtinimą; Komisija šią informaciją perduoda kitoms valstybėms narėms.
3. Visos valstybės narės pripažįsta kitų valstybių narių kompetentingų nacionalinių organų, nurodytų 2 dalyje, išduotus tipų patvirtinimus.
8 straipsnis
Kompetentingos institucijos
Valstybės narės skiria kompetentingas institucijas, atsakingas už UIP taikymą ir tarptautinį keitimąsi duomenimis. Apie šias institucijas pranešama Komisijai.
9 straipsnis
Taisyklės dėl privatumo, saugumo ir pakartotinio informacijos naudojimo
1. Valstybės narės užtikrina, kad asmens duomenys, reikalingi naudojantis UIP, būtų tvarkomi laikantis Bendrijos taisyklių, saugančių asmenų laisves ir pagrindines teises, įskaitant Direktyvas 95/46/EB ir 2002/58/EB.
2. Valstybės narės įgyvendina ir taiko saugumo priemones, kad apsaugotų UIP pranešimus ir įrašus nuo nederamų veiksmų arba netinkamo naudojimo, įskaitant neleistiną naudojimąsi jais, pakeitimą ir praradimą.
3. Taikoma 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (8).
10 straipsnis
Keitimo procedūra
I ir II priedai gali būti iš dalies keičiami, atsižvelgiant į šios direktyvos taikymo patirtį, ir pritaikomi prie techninės pažangos, remiantis 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
11 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 91/672/EEB dėl vidaus vandenų keliais krovinius ir keleivius vežančių laivų kapitonams išduotų nacionalinių pažymėjimų abipusio pripažinimo (9) 7 straipsnį.
2. Jeigu daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
3. Jeigu daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
4. Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.
5. Komisija reguliariai konsultuojasi su sektoriaus atstovais.
12 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės, turinčios vidaus vandens kelius, patenkančius į 2 straipsnio taikymo sritį, priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2007 m. spalio 20 d. įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai informuoja Komisiją.
Valstybės narės, patvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Ne vėliau kaip praėjus 30 mėnesių nuo 5 straipsnyje nurodytų atitinkamų techninių gairių ir specifikacijų įsigaliojimo, valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad įvykdytų 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Techninės gairės ir specifikacijos įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
3. Gavusi valstybės narės prašymą, Komisija 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali pratęsti šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, skirtą įvykdyti vieną ar daugiau 4 straipsnio reikalavimų dėl vidaus vandens kelių, kurie patenka į 2 straipsnio taikymo sritį, bet kurių eismo intensyvumas nedidelis, arba dėl vidaus vandens kelių, kuriems įvykdymo išlaidos būtų neproporcingos naudai. Šis terminas gali būti pratęstas paprastu Komisijos sprendimu; pratęsimas gali būti atnaujintas. Pagrindime, kurį valstybė narė turi pateikti kartu su prašymu, nurodomas eismo intensyvumas ir ekonominės sąlygos atitinkamame vandens kelyje. Iki Komisijos sprendimo priėmimo, pratęsimo prašanti valstybė narė gali toliau vykdyti savo veiksmus taip, lyg prašymas būtų patenkintas.
4. Valstybės narės perduoda Komisijai direktyvos reglamentuojamoje srityje priimto nacionalinio įstatymo pagrindinių nuostatų tekstą.
5. Kai būtina, valstybės narės padeda viena kitai įgyvendinti šią direktyvą.
6. Komisija stebi UIP įdiegimą Bendrijoje ir iki 2008 m. spalio 20 d. pateikia pranešimą Europos Parlamentui ir Tarybai.
13 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
14 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms, kuriose yra vidaus vandens kelių, patenkančių į 2 straipsnio taikymo sritį.
Priimta Strasbūre, 2005 m. rugsėjo 7 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
L. BORRELL FONTELLES
tarybos vardu
Pirmininkas
C. CLARKE
(1) OL C 157, 2005 6 28, p. 56.
(2) 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2005 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimas.
(3) OL L 281, 1995 11 23, p. 31. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
(4) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.
(5) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(6) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.
(8) OL L 345, 2003 12 31, p. 90.
(9) OL L 373, 1991 12 31, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
I PRIEDAS
BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI DUOMENIMS
Kaip nurodyta 4 straipsnio 3 dalies a punkte, visų pirma teikiami šie duomenys:
— |
vandens kelio kryptis, nurodant kilometrus, |
— |
laivams arba konvojams taikomi apribojimai dėl ilgio, pločio, grimzlės ir aukščio virš vandens, |
— |
ribojančių struktūrų, ypač šliuzų ir tiltų, darbo laikas, |
— |
uostų ir krovinių perkrovimo vietos, |
— |
navigacijai reikalingi duomenys apie vandens lygius. |
II PRIEDAS
UIP GAIRIŲ IR TECHNINIŲ SPECIFIKACIJŲ PRINCIPAI
1. UIP gairės
5 straipsnyje nurodytos UIP gairės atitinka šiuos principus:
a) |
paslaugų ir susijusių sistemų planavimo, įgyvendinimo ir eksploatavimo techninių reikalavimų nurodymo; |
b) |
UIP struktūros ir organizacijos ir |
c) |
rekomendacijų laivams dalyvauti UIP, dėl individualių paslaugų ir dėl nuoseklios UIP plėtros. |
2. Vidaus ECDIS
Elektroninei žemėlapių rodymo ir informacijos sistemai (vidaus ECDIS) pagal 5 straipsnį parengtos techninės specifikacijos turi atitikti šiuos principus:
a) |
suderinamumo su jūrų ECDIS, kad vidaus vandenimis plaukiojantys laivai turėtų geresnes eismo sąlygas estuarijų mišraus eismo zonose ir kad būtų sudarytos geresnės jūrų ir upių eismo sąlygos; |
b) |
būtiniausių reikalavimų apibrėžimo vidaus ECDIS įrangai, taip pat būtiniausios informacijos, kuri turi būti pateikta elektroniniuose navigaciniuose žemėlapiuose, siekiant užtikrinti saugią navigaciją ir ypač kad
|
c) |
į elektroninį navigacinį žemėlapį būtų įtraukta informacija apie farvaterio gylį ir parodytas iš anksto nustatytas arba faktinis vandens lygis, |
d) |
į elektroninį navigacinį žemėlapį būtų įtraukta ir pateikta papildoma vidaus ECDIS informacija (pavyzdžiui, apie kitas šalis nei kompetentingos institucijos), neįtakojant saugiai navigacijai užtikrinti būtinos informacijos, |
e) |
elektroninių navigacinių žemėlapių prieinamumas UIP naudotojams, |
f) |
elektroniniuose navigaciniuose žemėlapiuose pateiktų duomenų prieinamumas visiems įrangos gamintojams, kai tinkama, už priimtino dydžio mokestį išlaidoms padengti. |
3. Elektroniniai pranešimai iš laivų
Techninės specifikacijos, susijusios su vidaus navigacijoje taikomais elektroniniais pranešimais iš laivų, kaip nustatyta 5 straipsnyje, turi atitikti šiuos principus:
a) |
palankių sąlygų sudarymo valstybių narių kompetentingoms institucijoms, vidaus, taip pat jūrų navigacijos ir daugiamodalinio transporto dalyviams, jei jie susiję su vidaus navigacija, keistis elektroniniais duomenimis; |
b) |
laivų su institucijomis, institucijų su laivais ir institucijų tarpusavyje keitimosi standartiniais pranešimais apie reisą, siekiant suderinamumo su jūrų navigacija; |
c) |
naudojimosi tarptautiniu mastu pripažintais kodų sąrašais ir klasifikacijomis, jas atnaujinant, atsiradus papildomiems vidaus navigacijos poreikiams; |
d) |
naudojimosi vieninga Europos laivų identifikavimo numerių sistema. |
4. Pranešimai kapitonams
5 straipsnyje nustatytos techninės specifikacijos, susijusios su pranešimais kapitonams, ypač informacija apie farvaterius, eismą ir jo valdymą, taip pat reiso planavimą, turi atitikti šiuos principus:
a) |
naudojimosi standartine duomenų struktūra, paremta iš anksto parengtais tekstiniais moduliais ir kiek įmanoma užkoduota, kad svarbiausią informaciją galima būtų automatiškai išversti į kitas kalbas ir palengvinti pranešimų kapitonams integravimą į reisų planavimo sistemas; |
b) |
standartinės duomenų struktūros suderinamumo su vidaus ECDIS duomenų struktūra, kad pranešimai kapitonams būtų lengviau integruoti į vidaus ECDIS. |
5. Laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemos
5 straipsnyje nustatytos techninės specifikacijos, susijusios su laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemomis, turi atitikti šiuos principus:
a) |
reikalavimų sistemoms ir standartiniams pranešimams bei tvarkos, leidžiančios teikti juos automatiškai, nustatymo; |
b) |
sistemų, atitinkančių taktinės informacijos apie eismą reikalavimus ir strateginės informacijos apie eismą reikalavimus, atskyrimo pagal buvimo vietos nustatymo tikslumą ir pagal reikalaujamą atnaujinimo lygį; |
c) |
atitinkamų techninių sistemų laivų buvimo vietos nustatymui ir jų sekimui, pavyzdžiui, vidaus vandens kelių AIS (Vidaus vandens kelių automatinė identifikavimo sistema), aprašymo; |
d) |
duomenų formatų suderinamumo su jūrų AIS sistema. |
30.9.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 255/160 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2005/45/EB
2005 m. rugsėjo 7 d.
dėl valstybių narių išduotų jūrininkų atestatų abipusio pripažinimo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/25/EB
(tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
Taryba savo 2003 m. birželio 5 d. išvadose dėl Bendrijos laivybos įvaizdžio gerinimo ir jaunų žmonių sudominimo jūrininko profesija pabrėžė būtinybę skatinti jūrininkų profesinį mobilumą Europos Sąjungoje, ypatingą dėmesį skiriant jūrininkų kompetencijos atestatų pripažinimo procedūroms, tuo pat metu užtikrinant griežtą 1978 m. Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) Konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (JRAB konvencija) su laikas nuo laiko padarytais pakeitimais laikymąsi. |
(2) |
Jūrų transportas yra intensyviai ir greitai besivystantis sektorius, pasižymintis ypač tarptautiniu pobūdžiu. Atitinkamai, atsižvelgiant į vis didėjantį Bendrijos jūrininkų trūkumą, balansą tarp personalo pasiūlos ir paklausos galima veiksmingiau išlaikyti Bendrijos lygmeniu, negu nacionaliniu. Todėl būtina, kad bendra transporto politika jūrų transporto srityje būtų išplėsta, siekiant palengvinti jūrininkų laisvą judėjimą Bendrijoje. |
(3) |
Jūrininkų atestatų srityje Bendrija nustatė minimalius jūrininkų išsilavinimo, rengimo ir atestavimo reikalavimus 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/25/EB dėl minimalaus jūrininkų parengimo (3). Minėtoji direktyva integruoja į Bendrijos teisę tarptautinius rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvus, nustatytus JRAB konvencijoje. |
(4) |
Direktyva 2001/25/EB numato, kad jūrininkai privalo turėti kompetencijos atestatus, išduotus ir patvirtintus valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos laikantis minėtos direktyvos bei suteikiančius teisėtam jo turėtojui teisę eiti tarnybą laive ir vykdyti funkcijas pagal jame nurodytą atsakomybės lygį. |
(5) |
Pagal Direktyvą 2001/25/EB abipusiam jūrininkų, kurie yra arba nėra valstybių narių piliečiai, atestatų pripažinimui taikomos Direktyvų 89/48/EEB (4) ir 92/51/EEB (5), nustatančių atitinkamai pirmąją ir antrąją aukštojo mokslo diplomų, išduotų po bent trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo sistemas, nuostatos. Minėtos direktyvos nenumato automatiško formalių jūrininkų kvalifikacijų pripažinimo, kadangi jūrininkams gali būti taikomos kompensacinės priemonės. |
(6) |
Kiekviena valstybė narė turėtų pripažinti bet kurį atestatą ar kitokį formalios kvalifikacijos įrodymą, išduotą kitos valstybės narės laikantis Direktyvos 2001/25/EB. Taigi, kiekviena valstybė narė turėtų leisti jūrininkui, įgijusiam tos direktyvos reikalavimus atitinkantį kompetencijos atestatą kitoje valstybėje narėje, imtis ar verstis jūrininko profesija, kuriai jis turi kvalifikaciją, netaikydama jokių išankstinių reikalavimų, išskyrus tuos, kurie taikomi jos piliečiams. |
(7) |
Kadangi šia direktyva siekiama palengvinti atestatų abipusį pripažinimą, ja nereglamentuojamos sąlygos, susijusios su galimybe įsidarbinti. |
(8) |
JRAB konvencija nustato kalbos reikalavimus jūrininkams. Šie reikalavimai turėtų būti įtraukti į Bendrijos teisę siekiant užtikrinti veiksmingą bendravimą laivuose ir palengvinti laisvą jūrininkų judėjimą Bendrijoje. |
(9) |
Neteisėtai gautų jūrininkų kompetencijos atestatų plitimas dabartiniu metu kelia rimtą grėsmę saugumui jūroje bei jūrinės aplinkos apsaugai. Daugeliu atvejų neteisėtų atestatų turėtojai neatitinka minimalių JRAB konvencijos reikalavimų. Tokie jūrininkai gali būti lengvai įtraukti į nelaimingus atsitikimus jūroje. |
(10) |
Todėl valstybės narės turėtų patvirtinti ir įgyvendinti konkrečias priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią kompetencijos atestatų klastojimui bei už jį bausti, ir dėti pastangas Tarptautinėje jūrų organizacijoje (TJO), kad būtų pasiekti griežti ir įvykdomi susitarimai dėl kovos su šia veikla pasauliniu mastu. Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS) yra tinkamas forumas keistis šios srities informacija, patirtimi ir geriausia praktika. |
(11) |
Reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 (6) buvo įsteigta Europos jūrų saugumo agentūra (toliau – Agentūra), siekiant užtikrinti aukštą, tolygų ir veiksmingą jūrų saugos ir teršimo iš laivų prevencijos lygį. Viena iš Agentūrai pavestų užduočių yra padėti Komisijai, kai ši vykdo Bendrijos teisės aktų, taikomų laivų įgulos rengimui, atestavimui ir budėjimui, jai pavestas užduotis. |
(12) |
Todėl Agentūra turėtų padėti Komisijai, kai ši tikrina, ar valstybės narės laikosi šioje direktyvoje bei Direktyvoje 2001/25/EB nustatytų reikalavimų. |
(13) |
Abipusiam jūrininkų, nesvarbu ar jie yra ar nėra valstybių narių piliečiai, atestatų pripažinimui tarp valstybių narių Direktyvos 89/48/EEB ir 92/51/EEB nebeturėtų būti taikomos; tai turėtų reglamentuoti ši direktyva. |
(14) |
Todėl Direktyva 2001/25/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista. |
(15) |
Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. valstybių narių išduotų jūrininkų atestatų abipusio pripažinimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl to jo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. |
(16) |
Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisės aktų leidybos (7) 34 punktą valstybės narės yra skatinamos savo ir Bendrijos naudai parengti lenteles, kuriomis kiek galima geriau būtų parodytas šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių ryšys, ir paskelbti tas lenteles viešai, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Taikymo sritis
Ši direktyva taikoma jūrininkams, kurie:
a) |
yra valstybės narės piliečiai; |
b) |
nėra valstybės narės piliečiai, bet turi valstybės narės išduotą atestatą. |
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šioje direktyvoje vartojamos šios sąvokos:
a) |
„jūrininkas“ – tai laikantis bent tų reikalavimų, kurie nustatyti Direktyvos 2001/25/EB I priede, apmokytas ir valstybės narės atestuotas asmuo; |
b) |
„atestatas“ – tai galiojantis dokumentas, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/25/EB 4 straipsnyje; |
c) |
„tinkamas atestatas“ – tai atestatas, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/25/EB 1 straipsnio 27 punkte; |
d) |
„patvirtinimas“ – tai galiojantis dokumentas, išduotas valstybės narės kompetentingos institucijos pagal Direktyvos 2001/25/EB 5 straipsnio 2 ir 6 dalis; |
e) |
„pripažinimas“ – tai priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos atliktas kitos valstybės narės išduoto atestato ar tinkamo atestato priėmimas; |
f) |
„priimančioji valstybė narė“ – tai valstybė narė, kurioje jūrininkas siekia jo tinkamo (-ų) atestato (-ų) ar kito (-ų) atestato (-ų) pripažinimo; |
g) |
„JRAB konvencija“ – tai 1978 m. Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų su laikas nuo laiko padarytais pakeitimais; |
h) |
„JRAB kodeksas“ – tai Jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo kodeksas, priimtas 1995 m. JRAB šalių konferencijoje 2 rezoliucija, su laikas nuo laiko padarytais pakeitimais; |
i) |
„Agentūra“ – tai Europos jūrų saugumo agentūra, įsteigta Reglamentu (EB) Nr. 1406/2002. |
3 straipsnis
Atestatų pripažinimas
1. Kiekviena valstybė narė pripažįsta tinkamus atestatus ar kitus atestatus, išduotus kitos valstybės narės laikantis reikalavimų, nustatytų Direktyva 2001/25/EB.
2. Tinkamų atestatų pripažinimas apribojamas atestate nustatytomis pareigomis, funkcijomis bei juose nurodytais kompetencijos lygiais, ir toks pripažinimas paliudijamas patvirtinimu.
3. Valstybės narės užtikrina teisę apskųsti atsisakymą patvirtinti galiojantį atestatą arba jokio atsakymo nebuvimą pagal nacionalinę teisę ir procedūras.
4. Nepaisant 2 dalies, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gali nustatyti papildomus apribojimus dėl pareigų, funkcijų ir kompetencijos lygių, susijusius su pakrančių reisais, kaip numatyta Direktyvos 2001/25/EB 7 straipsnyje, arba apribojimus dėl alternatyvių atestatų, išduotų pagal Direktyvos 2001/25/EB I priedo VII/1 taisyklę.
5. Priimančioji valstybė narė užtikrina, kad jūrininkai, pateikę pripažinti atestatus, kuriuos turėdami jie gali vykdyti vadovavimo lygio funkcijas, tinkamai išmanytų su funkcijomis, kurias jiems leidžiama vykdyti, susijusią tos valstybės narės jūrų teisę.
4 straipsnis
Direktyvos 2001/25/EB pakeitimai
Direktyva 2001/25/EB iš dalies keičiama taip:
1. |
4 straipsnis pakeičiamas taip: „4 straipsnis Atestatas Atestatas yra galiojantis dokumentas, kad ir kaip jis vadintųsi, išduotas pačios valstybės narės kompetentingos institucijos arba jos leidimu, laikantis 5 straipsnio ir I priede nustatytų reikalavimų.“ |
2. |
Įterpiamas šis straipsnis: „7a straipsnis Sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos prevencija 1. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užkirsti kelią sukčiavimui ar kitai neteisėtai veiklai, susijusiai su atestavimo procesu ar jų kompetentingų institucijų išduotais ir patvirtintais atestatais, bei įgyvendina jas, taip pat nustato sankcijas, kurios turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. 2. Valstybės narės paskiria nacionalines institucijas, turinčias kompetenciją nustatyti sukčiavimą ar kitą neteisėtą veiklą ir kovoti su ja bei keistis informacija apie jūrininkų atestavimą su kitų valstybių narių ir trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis. Valstybės narės apie tokių kompetentingų nacionalinių institucijų duomenis nedelsdamos informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją. Valstybės narės apie tokių kompetentingų nacionalinių institucijų duomenis taip pat nedelsdamos informuoja trečiąsias šalis, su kuriomis jos pasirašė įsipareigojimus pagal JRAB konvencijos I/10 taisyklės 1.2 dalį. 3. Priimančiosios valstybės narės prašymu kitos valstybės narės kompetentingos institucijos pateikia jūrininkų atestatų, atitinkamų patvirtinimų ar bet kokių kitų minėtoje kitoje valstybėje narėje išduotų mokymą patvirtinančių dokumentų autentiškumo raštišką patvirtinimą ar paneigimą.“ |
3. |
Nuo 2007 m. spalio 20 d. 18 straipsnio 1 ir 2 dalys išbraukiamos. |
4. |
Įterpiami šie straipsniai: „21a straipsnis Reguliari reikalavimų laikymosi stebėsena Nepažeidžiant Komisijos įgaliojimų pagal Sutarties 226 straipsnį, Komisija, kuriai padeda Reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 (8) įsteigta Europos jūrų saugumo agentūra, reguliariai, ir ne rečiau kaip kas penkeri metai tikrina, ar valstybės narės laikosi šioje direktyvoje nustatytų minimalių reikalavimų. 21b straipsnis Pranešimas apie reikalavimų laikymąsi Ne vėliau kaip 2010 m. spalio 20 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia įvertinimo pranešimą, parengtą remiantis pagal 21a straipsnį gauta informacija. Šiame pranešime Komisija analizuoja, kaip valstybės narės laikosi šios direktyvos, ir, jei reikia, pateikia pasiūlymus dėl papildomų priemonių. |
5. |
Į I priedo I skyrių įterpiamas šis punktas: „1a. Valstybės narės užtikrina, kad jūrininkai turi pakankamas kalbų žinias, kaip apibrėžta JRAB kodekso A-II/1, A-III/1, A-IV/2 ir A-II/4 poskyriuose, kad jie galėtų atlikti savo konkrečias pareigas laive su priimančiosios valstybės narės vėliava.“ |
5 straipsnis
Perkėlimas
1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2007 m. spalio 20 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai informuoja Komisiją.
Valstybės narės, tvirtindamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės nuostatų tekstus.
6 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
7 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Strasbūre, 2005 m. rugsėjo 7 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
J. BORRELL FONTELLES
Tarybos vardu
Pirmininkas
C. CLARKE
(1) OL C 157, 2005 6 28, p. 53.
(2) 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2005 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimas.
(3) OL L 136, 2001 5 18, p. 17. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2005/23/EB (OL L 62, 2005 3 9, p. 14).
(4) 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo diplomų, išduotų po bent trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo sistemos (OL L 19, 1989 1 24, p. 16). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/19/EB (OL L 206, 2001 7 31, p. 1).
(5) 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/51/EEB dėl antrosios bendros profesinio mokymo ir lavinimo pripažinimo sistemos, papildanti Direktyvą 89/48/EEB (OL L 209, 1992 7 24, p. 25). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2004/108/EB (OL L 32, 2004 2 5, p. 15).
(6) 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 208, 2002 8 5, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 724/2004 (OL L 129, 2004 4 29, p. 1).
(7) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.
(8) 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 208, 2002 8 5, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 724/2004 (OL L 129, 2004 4 29, p. 1).“
Aktai, priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties VI antraštine dalimi
30.9.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 255/164 |
TARYBOS PAMATINIS SPRENDIMAS 2005/667/TVR
2005 m. liepos 12 d.
dėl baudžiamosios teisės sistemos stiprinimo, įgyvendinant teršimui iš laivų taikomą teisę
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 31 straipsnio 1 dalies e punktą ir 34 straipsnio 2 dalies b punktą,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),
kadangi:
(1) |
Tarybos ir Komisijos veiksmų plane, kaip geriausiai įgyvendinti Amsterdamo sutarties nuostatas dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės (2) ir 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Tamperės Europos Vadovų Tarybos išvadose, ypač 48 punkte, raginama teikti pasiūlymus dėl teisės aktų, skirtų kovai su nusikaltimais aplinkai, pirmiausia dėl bendrų sankcijų ir palyginamų procedūrinių garantijų. |
(2) |
Kova su tyčiniu teršimu iš laivų ar teršimu iš laivų dėl didelio neatsargumo yra vienas iš Europos Sąjungos prioritetų. 2002 m. gruodžio 12 ir 13 d. Kopenhagos Europos Vadovų Tarybos išvadų 32–34 punktuose ir 2002 m. gruodžio 19 d. TVR tarybos pareiškime po tanklaivio „Prestige“ avarijos pirmiausia pareiškiamas Sąjungos pasiryžimas imtis visų būtinų priemonių siekiant išvengti tokios žalos dar kartą. |
(3) |
Todėl, kaip konstatavo Komisija komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai dėl saugumo jūroje gerinimo reaguojant į tanklaivio „Prestige“ avariją, valstybių narių teisės aktai turėtų būti suderinti. |
(4) |
2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/35/EB dėl teršimo iš laivų ir dėl sankcijų už pažeidimus įvedimo (3) bei šio pamatinio sprendimo, kuriuo Direktyva 2005/35/EB yra papildoma išsamiomis baudžiamosiose bylose taikomomis taisyklėmis, tikslas – imtis šių teisės aktų derinimo. |
(5) |
Šis Europos Sąjungos sutarties 34 straipsniu grindžiamas pamatinis sprendimas yra tinkamas instrumentas siekiant valstybėms narėms nustatyti pareigą numatyti baudžiamąsias sankcijas. |
(6) |
Atsižvelgiant į srities specifiškumą, turėtų būti nustatytos bendros juridiniams asmenims taikomos sankcijos. |
(7) |
1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, kurią pasirašė visos valstybės narės ir kurios šalimi yra Europos bendrija, yra ypač svarbi bendradarbiaujant. |
(8) |
Siekiant užtikrinti greitą informacijos perdavimą iš vienos valstybės narės į kitą, turėtų būti organizuojamas kuo geresnis bendradarbiavimas. Turi būti paskirti ir nustatyti informaciniai punktai. |
(9) |
Kadangi valstybės narės veikdamos atskirai negali tinkamai pasiekti siūlomų pamatinio sprendimo tikslų, ir kadangi dėl tarpvalstybinio žalos, kurią gali sukelti atitinkamas elgesys, pobūdžio Sąjungos lygiu juos galima pasiekti geriau, pagal subsidiarumo principą, nustatytą Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal proporcingumo principą šis pamatinis sprendimas neviršija to, kas būtina tiems tikslams pasiekti. |
(10) |
Šiame pamatiniame sprendime gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje pripažintų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje atspindėtų principų. |
(11) |
Šiuo pamatiniu sprendimu nenumatoma aiški pareiga pagal tranzitinį plaukimo režimą tarptautinei laivybai naudojamų sąsiaurių pakrančių valstybėms narėms, kaip nurodyta 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos III dalies 2 skyriuje, nustatyti savo jurisdikciją tokiuose sąsiauriuose padarytų teisės pažeidimų atžvilgiu. Jurisdikcija šių teisės pažeidimų atžvilgiu turėtų būti nustatoma vadovaujantis tarptautine teise ir pirmiausia 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 34 straipsniu. |
(12) |
Priemonių, kurių valstybės narės imasi įgyvendindamos šį pamatinį sprendimą, praktinį taikymą turėtų stebėti Komisija, kuri per penkerius metus nuo šio pamatinio sprendimo įgyvendinimo dienos pateikia Tarybai pranešimą. Šiame pranešime gali būti įrašyti atitinkami pasiūlymai, |
PRIĖMĖ ŠĮ PAMATINĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šiame pamatiniame sprendime taikomi sąvokų apibrėžimai, pateikti Direktyvos 2005/35/EB 2 straipsnyje.
2 straipsnis
Nusikalstamos veikos
1. Atsižvelgdama į šio pamatinio sprendimo 4 straipsnio 2 dalį, kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad pažeidimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/35/EB 4 ir 5 straipsniuose, būtų laikomas nusikalstama veika.
2. 1 dalis netaikoma įgulos nariams, kai pažeidimai padaromi tarptautinei laivybai naudojamuose sąsiauriuose, išskirtinėse ekonominėse zonose ir atviroje jūroje, jei yra patenkinamos MARPOL konvencijos 73/78 I priedo 11 taisyklės b punkte arba II priedo 6 taisyklės b punkte nurodytos sąlygos.
3 straipsnis
Bendrininkavimas ir kurstymas
Kiekviena valstybė narė pagal savo nacionalinę teisę imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už bendrininkavimą ir kurstymą padaryti 2 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką būtų baudžiama.
4 straipsnis
Sankcijos
1. Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad už 2 ir 3 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas būtų baudžiama veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis sankcijomis, kurios – bent bylose dėl sunkių nusikalstamų veikų – apima laisvės atėmimo bausmes, kurių maksimalus terminas yra mažiausiai nuo vienerių iki trejų metų.
2. Bylose dėl nedidelių pažeidimų, kai dėl padarytos veikos vandens kokybė nepablogėja, valstybė narė gali numatyti kitokios rūšies sankcijas nei numatyta 1 dalyje.
3. 1 dalyje numatytos baudžiamosios sankcijos gali būti taikomos kartu su kitomis sankcijomis arba priemonėmis, ypač baudomis, arba fizinio asmens teisės užsiimti veikla, kuriai būtinas oficialus leidimas ar patvirtinimas, arba teisės steigti, valdyti bendrovę ar fondą ar jiems vadovauti, atėmimu, jeigu faktai, kuriais remiantis asmuo buvo nuteistas, rodo, jog egzistuoja akivaizdi rizika, kad gali būti vėl užsiimta tokio paties pobūdžio nusikalstama veika.
4. Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad už 2 straipsnyje nurodytą tyčia padarytą nusikalstamą veiką būtų baudžiama laisvės atėmimo bausme, kurios maksimalus terminas yra mažiausiai nuo penkerių iki dešimties metų, jeigu dėl padarytos veikos atsirado žymi ir didelės apimties žala vandens kokybei, gyvūnų ar augalų rūšims ar jų dalims, mirė asmenys ar buvo sunkiai sutrikdyta jų sveikata.
5. Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad už 2 straipsnyje nurodytą tyčia padarytą nusikalstamą veiką būtų baudžiama laisvės atėmimo bausme, kurios maksimalus terminas yra nuo dvejų iki penkerių metų, kai:
a) |
dėl padarytos veikos buvo padaryta žymi ir didelės apimties žala vandens kokybei, gyvūnų ar augalų rūšims ar jų dalims arba |
b) |
veika buvo padaryta nusikalstamo susivienijimo, kaip apibrėžta 1998 m. gruodžio 21 d. Tarybos bendruosiuose veiksmuose 98/733/TVR, prilyginančiuose dalyvavimą nusikalstamame susivienijime Europos Sąjungos valstybėse narėse baudžiamajam nusikaltimui (4), neatsižvelgiant į tuose bendruosiuose veiksmuose nurodytą sankcijos dydį. |
6. Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad už 2 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, padarytą dėl didelio neatsargumo, būtų baudžiama laisvės atėmimo bausme, kurios maksimalus terminas yra mažiausiai nuo dvejų iki penkerių metų, jeigu dėl padarytos veikos atsirado žymi ir didelės apimties žala vandens kokybei, gyvūnų ar augalų rūšims ar jų dalims, mirė asmenys ar buvo sunkiai sutrikdyta jų sveikata.
7. Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad už 2 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, padarytą dėl didelio neatsargumo, būtų baudžiama laisvės atėmimo bausme, kurios maksimalus terminas yra mažiausiai nuo vienerių iki trejų metų, jeigu dėl padarytos veikos atsirado žymi ir didelės apimties žala vandens kokybei, gyvūnų ar augalų rūšims ar jų dalims.
8. Baudžiant laisvės atėmimo bausme, šis straipsnis taikomas nepažeidžiant tarptautinės teisės, ir ypač 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 230 straipsnio.
5 straipsnis
Juridinių asmenų atsakomybė
1. Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn už 2 ir 3 straipsniuose nurodytas veikas, kurias jų naudai padarė asmenys, veikę individualiai arba kaip juridinio asmens organo nariai, kurie užima tame juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas, remiantis tuo, kad jie:
a) |
turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba |
b) |
turi teisę juridinio asmens vardu priimti sprendimus, arba |
c) |
turi teisę vykdyti juridinio asmens kontrolę. |
2. Be šio straipsnio 1 dalyje jau numatytų atvejų, valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad juridinis asmuo galėtų būti traukiamas atsakomybėn tuo atveju, kai 2 straipsnyje nurodytą veiką to juridinio asmens naudai dėl 1 dalyje nurodyto asmens atliekamos priežiūros ar kontrolės nepakankamumo padarė jam pavaldus asmuo.
3. Juridinių asmenų atsakomybė pagal 1 ir 2 dalis neužkerta kelio baudžiamojon atsakomybėn traukti fizinius asmenis, kurie yra 2 ir 3 straipsniuose nurodytų veikų vykdytojai, kurstytojai ar bendrininkai.
6 straipsnis
Juridiniams asmenims taikomos sankcijos
1. Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad pagal 5 straipsnio 1 dalį patrauktas atsakomybėn juridinis asmuo būtų baudžiamas veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis sankcijomis. Sankcijos:
a) |
apima baudžiamojo ar ne baudžiamojo pobūdžio baudas, bent bylose, kai juridinis asmuo yra patrauktas atsakomybėn už 2 straipsnyje nurodytas veikas, kurių:
|
b) |
visose bylose gali apimti kitokias, nei baudos, sankcijas, pavyzdžiui:
|
2. Įgyvendinant 1 dalies a punktą ir nepažeidžiant 1 dalies pirmojo sakinio valstybės narės, dar neįsivedusios euro, taiko tokį euro ir jų valiutos keitimo kursą, koks paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje2005 m. liepos 12 d.
3. Valstybė narė gali įgyvendinti 1 dalies a punktą taikydama sistemą, pagal kurią bauda yra proporcinga juridinio asmens apyvartai, veiką padarius gautai ar numatytai gauti finansinei naudai arba kuriai kitai vertei, nurodančiai juridinio asmens finansinę situaciją, jeigu tokia sistema leidžia taikyti maksimalias baudas, kurios yra bent lygiavertės 1 dalies a punkte nustatytų maksimalių baudų minimumui.
4. Pagal 3 dalį pamatinį sprendimą įgyvendinsianti valstybė narė praneša Tarybos generaliniam sekretoriatui ir Komisijai, kad ji ketina tai daryti.
5. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad pagal 5 straipsnio 2 dalį patrauktas atsakomybėn juridinis asmuo būtų baudžiamas veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis sankcijomis ar priemonėmis.
7 straipsnis
Jurisdikcija
1. Tiek, kiek leidžia tarptautinė teisė, kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų savo jurisdikcijai nustatyti 2 ir 3 straipsniuose nurodytų veikų atžvilgiu, kai šios veikos padaromos:
a) |
jos teritorijoje arba iš dalies jos teritorijoje; |
b) |
jos išskirtinėje ekonominėje arba ją atitinkančioje zonoje, nustatytoje pagal tarptautinę teisę; |
c) |
su jos vėliava plaukiojančiame laive; |
d) |
vieno iš jos piliečių, jeigu už tą veiką baudžiama pagal tos šalies, kur ji buvo padaryta, baudžiamąją teisę, arba jeigu vieta, kur ji buvo padaryta, nepriklauso niekieno teritorinei jurisdikcijai; |
e) |
juridinio asmens, kurio buveinė registruota jos teritorijoje, naudai; |
f) |
ne jos teritorijoje, bet sukėlė ar gali sukelti jos teritorijos ar jos ekonominės zonos taršą, ir laivas savo noru yra valstybės narės uoste arba atviroje jūroje esančiame terminale; |
g) |
atviroje jūroje ir laivas savo noru yra valstybės narės uoste arba atviroje jūroje esančiame terminale. |
2. Valstybė narė gali nuspręsti, kad ji netaikys arba taikys tik konkrečiais atvejais ar aplinkybėmis jurisdikcijos taisykles, nustatytas:
a) |
1 dalies d punkte; |
b) |
1 dalies e punkte. |
3. Valstybės narės informuoja Tarybos Generalinį sekretoriatą, jei jos nusprendžia taikyti 2 dalį, prireikus nurodydamos konkrečius atvejus ar aplinkybes, kurioms esant tas sprendimas taikomas.
4. Kai veika priklauso daugiau nei vienos valstybės narės jurisdikcijai, atitinkamos valstybės narės stengiasi tinkamai koordinuoti savo veiksmus, pirmiausia susijusius su patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlygomis ir savitarpio pagalbos išsamia tvarka.
5. Atsižvelgiama į šiuos priskyrimo kriterijus:
a) |
kurios valstybės narės teritorijoje, išskirtinėje ekonominėje ar ją atitinkančioje zonoje buvo padaryta veika; |
b) |
kurios valstybės narės teritorijoje, išskirtinėje ekonominėje ar ją atitinkančioje zonoje juntami veikos padariniai; |
c) |
kurios valstybės narės teritoriją, išskirtinę ekonominę ar ją atitinkančią zoną kerta laivas, iš kurio buvo padaryta veika; |
d) |
kurios valstybės narės pilietis ar gyventojas yra veikos vykdytojas; |
e) |
kurios valstybės narės teritorijoje yra registruota juridinio asmens, kurio naudai buvo padaryta veika, buveinė; |
f) |
su kurios valstybės vėliava plaukioja laivas, iš kurio buvo padaryta veika. |
6. Taikant šį straipsnį teritorija apima sritį, nurodytą Direktyvos 2005/35/EB 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose.
8 straipsnis
Informacijos pranešimas
1. Kai valstybė narė informuojama apie veikos, kuriai taikomas 2 straipsnis, padarymą arba apie pavojų, kad bus padaryta veika, kuri sukelia ar gali neišvengiamai sukelti taršą, ji nedelsdama informuoja valstybes nares, kurioms gali grėsti ši žala, ir Komisiją.
2. Kai valstybė narė informuojama apie veikos, kuriai taikomas 2 straipsnis, padarymą arba apie pavojų, kad bus padaryta veika, kuri gali priklausyti tam tikros valstybės narės jurisdikcijai, ji nedelsdama informuoja tą kitą valstybę narę.
3. Valstybės narės neatidėliodamos praneša valstybei, su kurios vėliava plaukioja laivas, ar bet kuriai kitai atitinkamai valstybei apie priemones, kurių imamasi pagal šį pamatinį sprendimą, ypač pagal 7 straipsnį.
9 straipsnis
Informacinių punktų paskyrimas
1. Kiekviena valstybė narė paskiria egzistuojančius informacinius punktus arba prireikus sukuria naujus informacinius punktus pirmiausia keitimosi informacija tikslais, kaip nurodyta 8 straipsnyje.
2. Kiekviena valstybė narė informuoja Komisiją apie tai, kuri jos tarnyba ar kurios jos tarnybos atlieka informacinio punkto funkciją pagal 1 dalį. Komisija praneša kitoms valstybėms narėms apie šiuos informacinius punktus.
10 straipsnis
Teritorinio taikymo sritis
Šio pamatinio sprendimo teritorinio taikymo sritis yra tokia pati kaip Direktyvos 2005/35/EB.
11 straipsnis
Įgyvendinimas
1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad šio pamatinio sprendimo nuostatos būtų įgyvendintos iki 2007 m. sausio 12 d.
2. Iki 2007 m. sausio 12 d. valstybės narės Tarybos generaliniam sekretoriatui ir Komisijai perduoda nuostatų, perkeliančių į jų nacionalinę teisę joms pagal šį pamatinį sprendimą taikomas pareigas, tekstą. Remdamasi šia informacija ir Komisijos rašytiniu pranešimu, Taryba ne vėliau kaip 2009 m. sausio 12 d. įvertina, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi veiksmų, būtinų šiam pamatiniam sprendimui įgyvendinti.
3. Iki 2012 m. sausio 12 d. Komisija, remdamasi valstybių narių suteikta informacija apie šį pamatinį sprendimą įgyvendinančių nuostatų praktinį taikymą, pateikia Tarybai pranešimą ir tokius pasiūlymus, kokius mano esant tinkamais, prireikus – įskaitant pasiūlymus, kad valstybės narės dėl veikos, padarytos jų teritorinėje jūroje arba jų išskirtinėje ekonominėje ar ją atitinkančioje zonoje, turi nelaikyti laivo, plaukiančio su kitos valstybės narės vėliava, užsienio laivu kaip apibrėžta 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 230 straipsnyje.
12 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis pamatinis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Priimta Briuselyje, 2005 m. liepos 12 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
G. BROWN
(1) 2004 m. sausio 13 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 92, 2004 4 16, p. 19).
(3) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 11.
(4) OL L 351, 1998 12 29, p. 1.
Klaidų ištaisymas
30.9.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 255/168 |
Klaidų ištaisymo protokolas: Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl oro vežėjų PNR duomenų tvarkymo ir perdavimo Jungtinių Valstijų vidaus saugumo departamento Muitinių ir sienos apsaugos biurui klaidų ištaisymas
( OL L 183, 2004 5 20, p. 84 )
Šis klaidų ištaisymas buvo padarytas diplomatine nota, kuri buvo pasirašyta 2005 m. rugpjūčio 4 d. Briuselyje, Tarybai esant depozitaru.
84 puslapyje, penktoje konstatuojamojoje dalyje:
vietoje:
„ATSIŽVELGDAMOS į pagal Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnio 6 dalį 2004 m. gegužės 17 d. priimtą Komisijos sprendimą C (2004) 1799, pagal kurį laikoma, kad …“
skaityti:
„ATSIŽVELGDAMOS į pagal Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnio 6 dalį 2004 m. gegužės 14 d. priimtą Komisijos sprendimą 2004/535/EB, pagal kurį laikoma, kad …“.