ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 390

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

47 tomas
2004m. gruodžio 31d.


Turinys

 

I   Aktai, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

*

2004 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2239/2004/EB, iš dalies keičiantis Tarybos sprendimą 1999/784/EB dėl Bendrijos dalyvavimo Europos audiovizualinėje observatorijoje

1

 

*

2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2240/2004, iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 975/1999, nustatantį reikalavimus dėl vystymąsi remiančio bendradarbiavimo veiksmų programų, kurios padeda siekti bendrojo tikslo – plėtoti ir įtvirtinti demokratiją ir teisinę valstybę bei gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, įgyvendinimo

3

 

*

2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2241/2004/EB dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europasas)

6

 

*

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2242/2004 2004 m. gruodžio 22 d. iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 976/1999, nustatantį reikalavimus dėl Bendrijos veiksmų programų, kurios, išskyrus vystymąsi remiančio bendradarbiavimo veiksmų programas, pagal Bendrijos bendradarbiavimo politiką padeda siekti bendrojo tikslo – plėtoti ir įtvirtinti demokratiją ir teisinę valstybę bei gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves trečiosiose šalyse, įgyvendinimo

21

 

*

2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/108/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo, panaikinanti Direktyvą 89/336/EEB ( 1 )

24

 

*

2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB

38

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, kuriuos skelbti privaloma

31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 390/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 2239/2004/EB

2004 m. lapkričio 17 d.

iš dalies keičiantis Tarybos sprendimą 1999/784/EB dėl Bendrijos dalyvavimo Europos audiovizualinėje observatorijoje

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 157 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

Taryba Sprendimu 1999/784/EB (4) nusprendė, kad Bendrija turėtų tapti Europos audiovizualinės observatorijos (toliau – Observatorija) nare tam, kad paremtų pastarosios veiklą. Observatorija padeda stiprinti Bendrijos audiovizualinės pramonės konkurencingumą tobulindama informacijos šios srities subjektams, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, perdavimą ir teikdama aiškesnį padėties rinkoje vaizdą.

(2)

Multimedija ir naujosios technologijos audiovizualiniame sektoriuje užims vis svarbesnę vietą. Tinkamai sustiprinus Observatorijos gebėjimus sekti šias naujoves, ji ir toliau galėtų atlikti svarbų vaidmenį.

(3)

Nors laisvas asmenų, prekių ir paslaugų judėjimas įtvirtintas Sutartyje, audiovizualinėms prekėms ir paslaugoms laisvai judėti trukdo informacijos apie gausius nacionalinių norminių aktų skirtumus mokesčių ir darbo teisės srityse stoka. Observatorija galėtų nemažai padėti rinkdama ir teikdama sistemingą informaciją bei atlikdama ekspertizę mokesčių ir darbo teisės, autorių teisių ir vartotojų apsaugos teisinio reguliavimo srityse.

(4)

Atsižvelgiant į 2003 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Televizijos be sienų, kuria buvo raginama teikti metinę lyginamosios analizės ataskaitą dėl galimybių negalią turintiems žmonėms naudotis skaitmenine televizija suteikimo, Observatorijai turėtų būti pasiūlyta rinkti metinius duomenis apie neįgaliems žmonėms skirtų televizijos paslaugų, tokių kaip titravimas, garsiniai komentarai ir ženklų kalba, teikiamų Europos Sąjungos arba Europos Tarybos valstybėse narėse, lygį.

(5)

Bendrijos dalyvavimas Observatorijoje, remiant pastarosios veiklą, yra veiksmingas.

(6)

Šį dalyvavimą tikslinga tęsti tokiam laikotarpiui, koks yra reikalingas Observatorijai patvirtinti savo tolesnės veiklos, pradedant nuo 2006 m., gaires.

(7)

Todėl Sprendimas 1999/784/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

NUSPRENDĖ:

Vienintelis straipsnis

Sprendimo 1999/784/EB 5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Šis sprendimas taikomas iki septintųjų metų, einančių po jo priėmimo metų, paskutinio mėnesio paskutinės dienos.“

Priimta Briuselyje, 2004 m. lapkričio 17 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. NICOLAÏ


(1)  OL C 98, 2004 4 23, p. 34.

(2)  OL C 241, 2004 9 28, p. 15.

(3)  2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2004 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas.

(4)  OL L 307, 1999 12 2, p. 61.


31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 390/3


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2240/2004

2004 m. gruodžio 15 d.

iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 975/1999, nustatantį reikalavimus dėl vystymąsi remiančio bendradarbiavimo veiksmų programų, kurios padeda siekti bendrojo tikslo – plėtoti ir įtvirtinti demokratiją ir teisinę valstybę bei gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, įgyvendinimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 179 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (1),

kadangi:

(1)

Bendrijos veiksmai, kuriais siekiama skatinti žmogaus teises ir demokratinius principus, kaip išdėstyta 2001 m. gegužės 8 d. Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl „Europos Sąjungos vaidmens skatinant žmogaus teises ir demokratizaciją trečiosiose šalyse“, turi būti tęsiami po 2004 m. Reglamentas (EB) Nr. 975/1999 (2) pasirodė esąs tinkamas teisinis dokumentas Bendrijos techninės ir finansinės paramos, skirtos žmogaus teisėms ir demokratizacijos veiklai besivystančiose ir kitose trečiosiose šalyse siekiant bendrųjų tikslų šioje srityje, įgyvendinimui. Tačiau to reglamento galiojimo terminas baigiasi 2004 gruodžio 31 d. Todėl būtina pratęsti šį terminą.

(2)

Remiantis finansinės struktūros, nurodytos Reglamente (EB) Nr. 975/1999, ir orientacinių asignavimų žmogaus teisėms bei demokratizacijos veiklai iki 2006 m. santykiu, šiuo reglamentu nustatoma finansinė struktūra pratęstam programos trukmės laikotarpiui, kuri yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo (3) 33 punkte.

(3)

Įgyvendinant ES rinkimų stebėjimo misijas, Reglamento (EB) Nr. 975/1999 nuostatos dėl pagalbos įgyvendinimo procedūrų turėtų būti suderintos su 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (4) teisiniais reikalavimais.

(4)

Bendrijos finansinių interesų apsauga ir kova su sukčiavimu bei kitais pažeidimais yra neatskiriama Reglamento (EB) Nr. 975/1999 dalis. Visų pirma pagal tą reglamentą sudarytuose susitarimuose ir sutartyse Komisija turėtų būti įgaliota vykdyti priemones, numatytas 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (5).

(5)

Reglamentui (EB) Nr. 975/1999 įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti patvirtintos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (6).

(6)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 975/1999 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 975/1999 iš dalies keičiamas taip:

1)

2 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:

„h)

remti pastangas kurti demokratinių šalių grupes Jungtinių Tautų organuose, specializuotose agentūrose ir regioninėse organizacijose.“

2)

4 straipsnio 1 dalies pabaigoje pridedamas šis sakinys:

„ES rinkimų stebėjimo misijų ir amicus curiae proceso atveju fiziniai asmenys turi teisę į finansavimą pagal šį reglamentą.“

3)

5 straipsnio pirmasis sakinys pakeičiamas taip:

„Kad galėtų pretenduoti į Bendrijos pagalbą, 4 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje nurodyti partneriai privalo turėti pagrindinę būstinę trečiojoje šalyje, galinčioje pretenduoti į Bendrijos pagalbą pagal šį reglamentą, arba Bendrijos valstybėje narėje.“;

4)

7 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Bendrijos finansavimas pagal šį reglamentą vykdomas teikiant dotacijas arba sutartis. Vykdant 2 straipsnyje apibrėžtas veiksmų programas, ES rinkimų stebėjimo misijų dalyviai, kuriems mokama iš žmogaus teisių ir demokratizacijos asignavimų, yra samdomi Komisijos nustatyta tvarka.“;

5)

10 straipsnio pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Laikotarpiui nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. šio reglamento įgyvendinimui nustatoma 134 milijonų eurų finansinė struktūra.“;

6)

11 ir 12 straipsniai pakeičiami taip:

„11 straipsnis

1.   Komisija priima programų sudarymo ir Bendrijos veiklos nustatymo struktūrą.

Struktūra susideda visų pirma iš:

a)

daugiamečių orientacinių programų ir metinio šių programų atnaujinimo,

b)

metinių darbo programų.

Ypatingais atvejais gali būti patvirtintos specialios į metinę darbo programą neįtrauktos priemonės.

2.   Komisija parengia metinį pranešimą, nustatantį programų sudarymą ateinantiems metams pagal regionus ir pagal sektorius, ir pateikia įgyvendinimo pranešimą Europos Parlamentui.

Komisija atsako už bendrame daugiamečiame plane apibrėžtų metinių darbo programų valdymą ir suderinimą pagal šį reglamentą ir laikantis lankstumo reikalavimų. Priimtuose sprendimuose turi atsispindėti Europos Sąjungos prioritetai ir pagrindiniai klausimai, susiję su demokratijos stiprinimu, teisine valstybe bei pagarba žmogaus teisėms, ir šie sprendimai turi būti sąlygoti specifinio šių programų pobūdžio. Komisija išsamiai informuoja Europos Parlamentą apie šių procesų eigą.

3.   Komisija įgyvendina šiame reglamente apibrėžtas Bendrijos veiksmų programas vadovaudamasi galiojančiomis biudžetinėmis bei kitomis procedūromis, visų pirma nustatytomis 2002 m. birželio 25d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (7).

12 straipsnis

1.   11 straipsnio 1 dalyje minimi dokumentai priimami 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Tais atvejais, kai 11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų metinių darbo programų pakeitimai neviršija 20 % bendros joms skirtos sumos ar iš esmės nekeičia į jas įtrauktų projektų ar programų pobūdžio, tokius pakeitimus priima Komisija. Apie tai ji informuoja 13 straipsnio 1 dalyje minimą komitetą.

2.   Nepažeidžiant 14 straipsnio, sprendimai dėl projektų ir programų, neįtrauktų į metines darbo programas ir viršijančių 1 milijoną eurų, finansavimo priimami vadovaujantis 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.“;

7)

13 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB (1) 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra 30 dienų.“;

8)

15 straipsnio antrasis sakinys išbraukiamas;

9)

17 straipsnis pakeičiamas taip:

„17 straipsnis

Visuose susitarimuose ar sutartyse, sudarytuose pagal šį reglamentą, aiškiai numatomi Komisijos ir Audito Rūmų įgaliojimai tikrinti visų rangovų ir subrangovų, kurie gauna Bendrijos lėšų, dokumentus ir patalpas. Taikomas 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (8).“;

10)

20 straipsnio antrojoje pastraipoje data „2004 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2006 m. gruodžio 31 d.“.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre, 2004 m. gruodžio 15 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. NICOLAÏ


(1)  2004 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2004 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimas.

(2)  OL L 120, 1999 5 8, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(3)  OL C 172, 1999 6 18, p. 1. Susitarimas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2003/429/EB (OL L 147, 2003 6 14, p. 25).

(4)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(5)  OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(6)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(7)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(8)  OL L 292, 1996 11 15, p. 2.


31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 390/6


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 2241/2004/EB

2004 m. gruodžio 15 d.

dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europasas)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 149 ir 150 straipsnius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

1)

Didesnis kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumas palengvins mobilumą visoje Europoje siekiant visą gyvenimą trunkančio mokymosi tikslų, tuo prisidedant prie mokymo ir lavinimo kokybės gerinimo, ir palengvins mobilumą siekiant profesinių tikslų tarp šalių ir sektorių.

2)

2000 m. gruodžio 7–9 d. Europos Vadovų Tarybos Nicoje patvirtintame Mobilumo veiksmų plane (4) ir 2001 m. liepos 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje 2001/613/EB dėl studentų, besimokančių asmenų, savanorių, mokytojų ir instruktorių mobilumo (5) rekomenduojama siekiant kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumo apibendrinti dokumentų naudojimą, numatant sukurti europinę kvalifikacijų erdvę. Komisijos Įgūdžių ir mobilumo veiksmų plane buvo pareikalauta, kad siekiant palengvinti mobilumą sektoriuose ir tarp jų, būtų plėtojamos ir stiprinamos kvalifikacijų skaidrumą ir pakeičiamumą įtvirtinančios priemonės. 2002 m. kovo 15–16 d. Europos Vadovų Taryba Barselonoje taip pat pareikalavo tolimesnių veiksmų, kad būtų priimtos priemonės, užtikrinančios didesnį diplomų ir kvalifikacijų skaidrumą. 2002 m. birželio 3 d. Tarybos rezoliucijos dėl įgūdžių ir mobilumo (6) ir 2002 m. birželio 27 d. dėl visą gyvenimą trunkančio mokymosi (7) reikalauja didinti bendradarbiavimą siekiant inter alia esamų priemonių pagrindu sukurti pripažinimo ir skaidrumo sistemą.

3)

2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos rezoliucija dėl glaudesnio europinio bendradarbiavimo skatinimo profesinio mokymo ir lavinimo srityse (8) buvo pareikalauta imtis veiksmų siekiant didinti skaidrumą profesinio mokymo ir lavinimo srityse įgyvenant ir racionalizuojant informacines priemones bei tinklus, įskaitant esamų priemonių integravimą į vieną bendrą sistemą. Ši sistema turėtų būti dokumentų portfelis, turintis bendrą firminį pavadinimą ir bendrą logotipą, palaikomas atitinkamų informacinių sistemų ir skatinamas darniais paremiančiais veiksmais Europos bei nacionaliniu lygmeniu.

4)

Siekiant padėti Europos piliečiams geriau apibūdinti savo kvalifikacijas ir gebėjimus ieškant darbo ar norint būti priimtiems į mokymo sistemą, pastaraisiais metais Bendrijos ir tarptautiniu lygmeniu buvo parengta keletas priemonių. Šios priemonės – tai bendra europinė curriculum vitae (CV) forma, kuri buvo pasiūlyta 2002 m. kovo 11 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/236/EB (9), diplomo priedas, kurį rekomendavo Konvencija dėl aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo Europos regiono valstybėse, priimta 1997 m. balandžio 11 d. Lisabonoje, Europaso mokymas, nustatytas 1998 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendimu 1999/51/EB dėl Europos stažuočių, kurių metu vyksta darbinis mokymas, įskaitant gamybinę praktiką, skatinimo (10), Europos Sąjungos Tarybos parengtas pažymėjimo priedas ir Europos kalbų portfelis. Šios priemonės turi būti įtrauktos į bendrą sistemą.

5)

Nustačius įgyvendinimo struktūrą bei procedūras ir pradėjus jas įgyvendinti, bendra sistema turi būti atvira kitiems jos tikslą atitinkantiems dokumentams įtraukti ateityje. Visų pirma bendra sistema gali būti vėliau plečiama siekiant įtraukti dokumentą, skirtą užregistruoti jo turėtojo gebėjimus informacinės technologijos srityje.

6)

Geros kokybės informacijos teikimas ir orientavimas yra svarbus veiksnys siekiant didesnio kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumo. Veikiančios paslaugos ir tinklai jau atlieka naudingą vaidmenį, kuris galėtų tapti dar naudingesnis glaudžiau bendradarbiaujant, kad išaugtų Bendrijos veiklos pridedamoji vertė.

7)

Todėl būtina užtikrinti, kad pagal šį sprendimą įgyvendinami veiksmai ir kitos atitinkamos politikos sritys, priemonės ir veiksmai būtų darnūs ir papildytų vienas kitą. Pastarieji Bendrijos lygmeniu apima Europos profesinio mokymo plėtros centrą (Cedefop), įkurtą Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 337/75 (11), Europos mokymo fondą, įkurtą Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1360/90 (12), ir Europos užimtumo tarnybų tinklą (EURES), įkurtą Komisijos sprendimu 2003/8/EB, įgyvendinančiu Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvų darbo vietų užėmimo ir darbo prašymų (13). Taip pat tarptautiniu lygmeniu egzistuoja Europos Tarybos ir UNESCO įkurtas Nacionalinių išsilavinimo pripažinimo informacijos centrų Europos tinklas (ENIC).

8)

Todėl Sprendimu 1999/51/EB įvestą Europaso mokymo dokumentą turėtų pakeisti panašus platesnės apimties dokumentas, kuriame užregistruoti visi tarpvalstybinio mobilumo mokymosi tikslais visoje Europoje, neatsižvelgiant į siekiamą lygį ir objektą, laikotarpiai, tenkinantys atitinkamus kokybės kriterijus.

9)

Europasą turėtų įgyvendinti nacionalinės įstaigos, laikydamosi 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratom) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punkto ir 3 dalies (14).

10)

Dalyvavimas turėtų būti atviras stojančioms valstybėms, Bendrijai nepriklausančioms Europos ekonominės erdvės šalims ir stojimo į Europos Sąjungą šalims kandidatėms, vadovaujantis dokumentų, reglamentuojančių Bendrijos ir tų šalių santykius, atitinkamomis nuostatomis. Europos Sąjungoje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai taip pat turėtų galėti pasinaudoti šia sistema.

11)

Socialiniai partneriai atlieka svarbų vaidmenį, susijusį su šiuo sprendimu, ir turėtų būti įtraukiami į jo įgyvendinimą. Profesinio mokymo patariamasis komitetas, įsteigtas 1963 m. balandžio 2 d. Tarybos sprendimu 63/266/EEB, nustatančiu bendros profesinio mokymo politikos įgyvendinimo bendruosius principus (15), sudarytas iš socialinių partnerių ir valstybių narių nacionalinių institucijų atstovų, turėtų būti reguliariai informuojamas apie šio sprendimo įgyvendinimą. Europos bendrijos lygmens socialiniai partneriai ir kiti atitinkami tretieji asmenys, įskaitant mokymo ir lavinimo įstaigas, turės ypatingą vaidmenį, susijusį su skaidrumo iniciatyvomis, kurias atėjus laikui būtų galima įtraukti į Europaso sistemą.

12)

Kadangi šio sprendimo tikslo, ypač bendros Bendrijos sistemos, užtikrinčios kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą, sukūrimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi dėl jo apimties ir plataus masto to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti.

13)

Priemonės, būtinos šios direktyvos įgyvendinimui, turi būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (16).

14)

Tarybos sprendimas 1999/51/EB turi būti panaikinamas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Reguliavimo dalykas ir taikymo sritis

Šiuo sprendimu įvedama bendra Bendrijos sistema kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumui pasiekti sukūrus asmens suderintą dokumentų portfelį, kuris bus žinomas kaip Europasas, kuriuo piliečiai gali savanoriškai naudotis, kad geriau pateiktų ir pristatytų visoje Europoje savo kvalifikacijas bei gebėjimus. Europaso ar bet kurio kito Europaso dokumento naudojimas nenustato jokių kitų įsipareigojimų ar nesuteikia jokių kitų teisių, išskyrus tai, kas apibrėžta šiame sprendime.

2 straipsnis

Europaso dokumentai

Europaso dokumentai yra šie:

a)

Europaso curriculum vitae (toliau – Europaso CV), nurodytas 5 straipsnyje;

b)

6–9 straipsniuose nurodyti dokumentai;

c)

bet kurie kiti dokumentai, Komisijos patvirtinti kaip Europaso dokumentai, pagal I priede išdėstytus kriterijus bei 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką.

3 straipsnis

Socialiniai partneriai

Nepažeisdama 4 straipsnyje nurodytos tvarkos, Komisija konsultuojasi su socialiniais partneriais ir kitais Europos lygmens atitinkamais trečiaisiais asmenimis, įskaitant mokymo ir lavinimo įstaigas.

4 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Siekiant įvykdyti 2 straipsnio c punkte nurodytus uždavinius, priklausomai nuo dokumento pobūdžio, Komisijai talkina „Sokrates“ komitetas ir (arba) „Leonardo da Vinči“ komitetas, įkurti atitinkamai 2000 m. sausio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 253/2000/EB, nustatančiu antrąjį Bendrijos veiksmų švietimo srityje programos „Socrates“ etapą (17) ir 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimu 1999/382/EB (18), nustatančiu Bendrijos profesinio mokymo veiksmų programos „Leonardo da Vinči“ antrąjį etapą.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

5 straipsnis

Europaso CV

Europaso CV sudaro galimybę piliečiams aiškiu ir suprantamu būdu pateikti informaciją apie visas jų kvalifikacijas ir gebėjimus. Europaso CV yra toks, kaip nustatyta II priede.

6 straipsnis

Mobilumo Europasas

Mobilumo Europase registruojami mokymosi laikotarpiai, kai jo turėtojai mokėsi kitose nei savo šalyse. Mobilumo Europasas yra toks, kaip nustatyta III priede.

7 straipsnis

Europaso diplomo priedas

Europaso diplomo priedas teikia informaciją apie jų turėtojų mokymosi pasiekimus aukštojo mokslo lygiu. Europaso diplomo priedas yra toks, kaip nustatyta IV priede.

8 straipsnis

Europaso kalbų portfelis

Europaso kalbų portfelis teikia piliečiams galimybę informuoti apie savo kalbų mokėjimą. Europaso kalbų portfelis yra toks, kaip nustatyta V priede.

9 straipsnis

Europaso pažymėjimo priedas

Europaso pažymėjimo priede aprašoma profesinio mokymo pažymėjimą atitinkantys gebėjimai ir kvalifikacijos. Europaso pažymėjimo priedas yra toks, kaip nustatyta VI priede.

10 straipsnis

Europasas internete

Siekdamos įgyvendinti šį sprendimą, Komisija ir atitinkamos nacionalinės institucijos bendradarbiauja nustatant ir valdant Europaso informacinę sistemą internete, kuri apima Bendrijos lygmeniu ir nacionaliniu lygmeniu valdomus elementus. Informacinė sistema, palaikanti Europaso sistemą, yra tokia, kaip nustatyta VII priede.

11 straipsnis

Nacionaliniai Europaso centrai

1.   Kiekviena valstybė narė yra atsakinga už šio sprendimo įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu. Kiekviena valstybė narė šiam tikslui paskiria Nacionalinį Europaso centrą (NEC), kuris yra atsakingas už visą šiame sprendime minėtos veiklos koordinavimą nacionaliniu lygmeniu ir kuris pakeičia arba prireikus išplečia esančias įstaigas, šiuo metu vykdančias panašią veiklą.

Įsteigiamas NEC Europos tinklas. Jo veiklą koordinuoja Komisija.

2.   NEC:

a)

bendradarbiaudamas su atitinkamomis nacionalinėmis įstaigomis koordinuoja veiklą, susijusią su Europaso dokumentų prieinamumu arba išdavimu, arba prireikus vykdo šią veiklą;

b)

pagal 10 straipsnį nustato ir valdo nacionalinę informacinę sistemą;

c)

skatinti Europaso naudojimą, įskaitant paslaugų internetu panaudojimą;

d)

bendradarbiaudamas su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis užtikrina, kad piliečiams būtų prieinama pakankamai informacijos ir konsultavimo dėl Europaso ir jo dokumentų;

e)

palengvina informacijos ir konsultacijų apie mokymosi galimybes visoje Europoje, mokymo ir lavinimo sistemų struktūrą bei kitais su mobilumu mokymosi tikslais susijusiais klausimais teikimą, ypač glaudžiai koordinuojantis su atitinkamomis Bendrijos ir nacionalinėmis tarnybomis, ir prireikus sudaro galimybes piliečiams susipažinti su įvadinėmis gairėmis apie mobilumą;

f)

valdo nacionaliniu lygmeniu visai su šiuo sprendimu susijusiai veiklai skirtą Bendrijos finansinę paramą;

g)

dalyvauja Europos tinkle, kurį koordinuoja NEC-ai.

3.   NEC veikia kaip įgyvendinanti įstaiga nacionaliniu lygmeniu pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies c punktą ir 3 dalį.

12 straipsnis

Komisijos ir valstybių narių bendri uždaviniai

Komisija ir valstybės narės:

a)

užtikrina, kad Bendrijos ir nacionaliniu lygmeniu būtų teikiama pakankamai paskatinimo ir informacijos, inter alia piliečiams, mokymo ir lavinimo teikėjams, socialiniams partneriams ir įmonėms, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, remiančias ir, kiek reikia, integruojančias NEC-ų veiklą;

b)

užtikrina pakankamą atitinkamo lygio bendradarbiavimą su atitinkamomis tarnybomis, ypač su EURES tarnyba ir kitomis Bendrijos tarnybomis;

c)

imasi veiksmų, kad būtų sudarytos palankios sąlygos lygioms galimybėms, ypač didinant visų atitinkamų subjektų informuotumą;

d)

užtikrina, kad visi atitinkami suinteresuoti asmenys, įskaitant mokymo ir lavinimo institucijas bei socialinius partnerius, dalyvauja šio sprendimo įgyvendinime;

e)

užtikrina, kad atliekant visus šio sprendimo įgyvendinimo veiksmus būtų visiškai laikomasi atitinkamų Bendrijos bei nacionalinių nuostatų dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos.

13 straipsnis

Komisijos uždaviniai

1.   Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina bendrą šio sprendimo įgyvendinimo veiksmų darnumą su kitomis atitinkamomis Bendrijos politikos sritimis, priemonėmis ir veiksmais, ypač švietimo, profesinio mokymo, jaunimo reikalų, įdarbinimo, socialinio įtraukimo, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtojimo srityse.

2.   Komisija užtikrina Europos profesinio mokymo plėtros centro (Cedefop) ekspertų patirties panaudojimą įgyvendinant šį sprendimą pagal Reglamentą (EEB) Nr. 337/75. Tomis pačiomis sąlygomis ir susijusiose srityse Komisijai globojant nustatomi koordinavimo ryšiai su Europos mokymo fondu, kaip nustatyta Reglamente (EEB) Nr. 1360/90.

3.   Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą bei kitas atitinkamas institucijas, ypač Profesinio mokymo patariamąjį komitetą, apie šio sprendimo įgyvendinimą.

14 straipsnis

Dalyvaujančios šalys

1.   Dalyvavimas šiame sprendime minėtoje veikloje yra atviras stojančioms valstybėms ir Bendrijai nepriklausančioms Europos ekonominės erdvės šalims pagal EEE susitarime nustatytas sąlygas.

2.   Dalyvavimas taip pat yra atviras stojančioms į Europos Sąjungą šalims kandidatėms pagal jų atitinkamas Europos sutartis.

15 straipsnis

Vertinimas

2008 m. sausio 1 d. ir vėliau kas ketveri metai Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio sprendimo įgyvendinimo įvertinimo pranešimą, pagrįstą nepriklausomos įstaigos atliktu įvertinimu.

16 straipsnis

Finansinės nuostatos

Metinius asignavimus, neviršydama finansinės perspektyvos ribų, skiria biudžeto valdymo institucija. Su šiuo sprendimu susijusios išlaidos tvarkomos kaip nustatyta VIII priede.

17 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas 1999/51/EB panaikinamas.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja 2005 m. sausio 1 d.

19 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2004 m. gruodžio 15 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. NICOLAÏ


(1)  OL C 117, 2004 4 30, p. 12.

(2)  OL C 121, 2004 4 30, p. 10.

(3)  2004 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2004 m. spalio 21 d. Tarybos bendroji pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2004 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4)  OL C 371, 2000 12 23, p.4.

(5)  OL L 215, 2001 8 9, p. 30.

(6)  OL C 162, 2002 7 6, p. 1.

(7)  OL C 163, 2002 7 9, p. 1.

(8)  OL C 13, 2003 1 18, p. 2.

(9)  OL L 79, 2002 3 22, p. 66.

(10)  OL L 17, 1999 1 22, p. 45.

(11)  OL L 39, 1975 2 13, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1655/2003 (OL L 245, 2003 9 29, p. 41).

(12)  OL L 131, 1990 5 23, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1648/2003 (OL L 245, 2003 9 29, p. 22.)

(13)  OL L 5, 2003 1 10, p. 16.

(14)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(15)  OL 63, 1963 4 20, p. 1338.

(16)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(17)  OL L 28, 2002 2 3 p.1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 885/2004 (OL L 168, 2004 5 1, p.1).

(18)  OL L 146, 1999 6 11 p. 33. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 885/2004 .


I PRIEDAS

2 straipsnio c punkte minėtų naujų Europaso dokumentų įvedimo kriterijai

Visi nauji Europaso dokumentai turėtų atitikti šiuos kriterijus:

1.

Aktualumas: Europaso dokumentais ypač turėtų būti siekiama padidinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą;

2.

Europinė dimensija: nepažeidžiant jų savanoriško pobūdžio, visose valstybėse narėse turėtų būti sudaryta galimybė taikyti Europaso dokumentus;

3.

Lingvistinis pateikimas: Europaso dokumentai turėtų būti pateikiami bent visomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis;

4.

Techninis tinkamumas: Europaso dokumentai turėtų būti tinkami platinimui, atitinkamais atvejais – per išdavusią įstaigą, spausdintine ir elektronine forma.


II PRIEDAS

EUROPASO CURRICULUM VITAE (EUROPASO CV)

1.   Apibūdinimas

1.1.

Europaso CV rengiamas pagal bendrą europinę curriculum vitae (CV) formą, pasiūlytą Rekomendacija 2002/236/EB.

Tai yra piliečiams skirtas sistemingo, chronologiško ir lankstaus jų kvalifikacijų ir gebėjimų pateikimo modelis. Siekiant padėti piliečiams užpildyti Europaso CV pateikiami įvairių sričių konkretūs nurodymai ir taip pat parengtas gairių bei pavyzdžių rinkinys.

1.2.

Europaso CV apima skyrius, pateikiančius:

asmeninę informaciją, informaciją apie kalbos mokėjimą, darbo patirtį bei įgytą išsilavinimą ir mokslą,

asmens turimus papildomus gebėjimus, pabrėžiant techninius, organizacinius, meninius ir bendravimo įgūdžius,

papildomą informaciją, kurią galima pridėti prie Europaso CV viename arba daugiau priedų.

1.3.

Europaso CV yra asmeninis dokumentas, kurį sudaro pačių piliečių pareiškimai apie save.

1.4.

Šablonas yra gana išsamus, bet patys piliečiai savo nuožiūra gali pasirinkti, kuriuos laukelius užpildyti. Piliečiams, pildantiems elektroninę formą – perkeltą iš interneto ar internete – turėtų būti leidžiama panaikinti bet kurį laukelį, kurį jie pasirenka neužpildyti. Pavyzdžiui, asmeniui, nenurodančiam savo lyties arba neturinčiam minėtinų specialių techninių įgūdžių, turėtų būti leidžiama panaikinti tuos laukelius, kad kompiuterio ekrane arba spausdintinėje versijoje neatsirastų tuščių laukelių.

1.5.

Europaso CV yra šio Europaso pagrindas: nurodyto piliečio Europaso portfelį sudarys Europaso CV, kurį užpildys pats asmuo, ir vienas ar daugiau Europaso dokumentų, atsižvelgiant į konkrečius duomenis apie to piliečio mokymąsi ir darbą. Elektroninė Europaso CV forma turėtų sudaryti galimybes sukurti sąsajas tarp jos skirsnių ir atitinkamų Europaso dokumentų, pavyzdžiui, tarp lavinimo ir mokymo skirsnio ir diplomo priedo arba pažymėjimo priedo.

1.6.

Pagal šio sprendimo 12 straipsnio e punktą tvarkant Europaso CV, ypač jo elektroninę formą, kompetentingos institucijos turėtų imtis atitinkamų priemonių, siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi atitinkamų Bendrijos bei nacionalinių nuostatų dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos.

2.   Bendra Europaso CV struktūra

Toliau lentelėje nurodomas Europaso CV struktūros ir teksto modelis. Dėl spausdintinės ir elektroninės formų išdėstymo bei struktūros ir teksto pakeitimų susitars Komisija ir kompetentingos nacionalinės institucijos.

Tekstas kursyvu skirtas padėti užpildyti dokumentą.

Image


III PRIEDAS

MOBILUMO EUROPASAS

1.   Apibūdinimas

1.1.

Mobilumo Europasas skirtas, naudojant bendrą europinę formą, užregistruoti Europos mokslinę stažuotę, kaip apibrėžta 1.2 punkte.

Tai yra asmeninis dokumentas, kuriame užregistruota konkreti Europos mokslinė stažuotė, kurią baigė jo turėtojas. Tai padės jo turėtojui geriau perteikti informaciją apie besimokant įgytą patirtį, ypač gebėjimus.

1.2.

Europos mokslinė stažuotė yra laikotarpis, kurį tas asmuo – nesvarbu, kokio amžiaus, išsilavinimo ir profesinio statuso, praleido kitoje šalyje mokymosi tikslais ir kuris:

a)

arba vyksta pagal Bendrijos programą mokymo ir lavinimo srityje,

b)

arba atitinka visus šiuos kokybės kriterijus:

ši stažuotė vyksta kitoje šalyje pagal stažuotėje dalyvaujančio asmens kilmės šalyje pradėtą mokymosi iniciatyvą,

už mokymosi iniciatyvą atsakinga organizacija kilmės šalyje (siunčiančioji organizacija) sudaro su priimančiąja organizacija ir pateikia Nacionaliniam Europaso centrui (arba institucijai, įgaliotai tvarkyti Mobilumo Europaso klausimus kilmės šalyje) raštišką susitarimą dėl Europos mokslinės stažuotės turinio, tikslų ir trukmės, užtikrindama, kad atitinkamam asmeniui būtų suteiktas atitinkamas kalbinis parengimas, ir paskirdama priimančiojoje šalyje globėją, kuriam patikėta padėti, informuoti, patarti ir kontroliuoti atitinkamą asmenį,

kiekviena dalyvaujanti šalis turėtų būti Europos Sąjungos valstybė narė arba ELPA/EEE priklausanti šalis,

siunčiančioji ir priimančioji organizacija prireikus bendradarbiauja suteikiant atitinkamam asmeniui atitinkamą informaciją apie sveikatą ir saugą darbo vietoje, darbo teisę, lygybės priemones ir kitas su darbu susijusias nuostatas, taikomas priimančiojoje šalyje.

1.3.

Mobilumo Europasą užpildo mobilumo projekte dalyvaujančios siunčiančioji ir priimančioji organizacija ta kalba, dėl kurios jos ir atitinkamas asmuo susitaria.

Piliečiai, kuriems išduodamas Mobilumo Europasas, turi teisę prašyti vertimo pasirinkta antra kalba: arba siunčiančiosios, arba priimančiosios šalies kalba, arba trečia Europos kalba. Tuo atveju, jeigu pasirenkama trečia kalba, atsakomybė už vertimą paliekama siunčiančiajai organizacijai.

1.4.

Į Mobilumo Europasą įtraukta asmeninė informacija (žr. 2 punktą). Asmens, kuriam išduotas Mobilumo Europasas, pavardė yra vienintelė privaloma asmeninė informacija. Mobilumo Europasą pildančios organizacijos gali užpildyti kitus su asmenine informacija susijusius laukelius, jeigu atitinkamas asmuo sutinka.

Laukelis „Kvalifikacija“ taip pat nėra privalomas, pripažįstant faktą, kad ne visos lavinimo ir mokymo iniciatyvos suteikia formalią kvalifikaciją.

Visos priemonės Mobilumo Europasui užpildyti elektronine forma – arba parsisiųsdinta iš tinklo, arba tiesiogiai tinkle – turėtų leisti panaikinti bet kurį laukelį, kuris nebuvo užpildytas, kad kompiuterio ekrane arba spausdintinėje versijoje neatsirastų tušti laukeliai.

1.5.

Nacionalinio Europaso centro atsakomybė yra užtikrinti, kad:

Mobilumo Europaso dokumentai išduodami tik tam, kad būtų užregistruotos Europos mokslinės stažuotės,

visi Mobilumo Europaso dokumentai užpildomi elektronine forma,

visi Mobilumo Europaso dokumentai taip pat išduodami jų turėtojams ir spausdintine forma, naudojant specialiai, bendradarbiaujant su Komisija, sukurtą aplanką.

1.6.

Pagal šio sprendimo 12 straipsnio e punktą tvarkant Mobilumo Europasą, ypač jo elektroninę formą, kompetentingos institucijos turi imtis atitinkamų priemonių, siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi atitinkamų Bendrijos bei nacionalinių nuostatų dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos.

2.   Bendra Mobilumo Europaso forma

Toliau pateikiamoje lentelėje nurodoma Mobilumo Europaso struktūra ir tekstas. Dėl spausdintinės ir elektroninės formų išdėstymo bei struktūros ir teksto pakeitimų susitars Komisija ir kompetentingos nacionalinės institucijos.

Kiekvienas teksto punktas yra numeruojamas, kad būtų lengviau atlikti jo paiešką daugiakalbiame glosarijuje. Tekstas kursyvu skirtas padėti užpildyti dokumentą. Žvaigždute (*) pažymėti laukeliai nėra privalomi.

Image


IV PRIEDAS

EUROPASO DIPLOMO PRIEDAS

1.   Apibūdinimas

1.1.

Europaso diplomo priedas (DP) – tai prie aukštojo mokslo diplomo pridedamas dokumentas siekiant, kad tretiesiems asmenims – ypač asmenims kitose šalyse – būtų lengviau suprasti, ką reiškia diplomas jo turėtojo įgytų žinių ir gebėjimų atžvilgiu.

Šiuo tikslu DP apibūdinamas asmens, turinčio originalų diplomą, prie kurio pridedamas DP, išklausytų ir sėkmingai užbaigtų studijų pobūdis, lygmuo, kontekstas, turinys bei statusas. Todėl tai yra asmeninis dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie jo konkretų turėtoją.

1.2.

DP nepakeičia originalaus diplomo ir nesuteikia jokios teisės į kitų šalių akademinių institucijų oficialų originalaus diplomo pripažinimą. Kita vertus, jis padeda tinkamai įvertinti originalų diplomą, kad būtų lengviau gauti kompetentingų institucijų ar už priėmimą atsakingo aukštųjų mokyklų personalo pripažinimą.

1.3.

DP išleidžia kompetentingos nacionalinės institucijos pagal jungtinės Europos Komisijos, Europos Tarybos ir UNESCO darbo grupės parengtą, išbandytą ir patobulintą šabloną. DP šablonas yra parengtas Europos Sąjungos oficialiomis kalbomis. Tai lanksti, nepreskriptyvinė praktiniais tikslais parengta priemonė, kurią galima pritaikyti vietos poreikiams ir kuri yra reguliariai peržiūrima bei pataisoma.

1.4.

DP sudaro aštuoni skirsniai, kuriuose įvardijami kvalifikacijos turėtojas (1) bei pati kvalifikacija (2), pateikiama informacija apie kvalifikacijos lygmenį (3), turinį bei pasiektus rezultatus (4) irkvalifikacijos funkciją (5), paliekama vietos kitai informacijai (6), patvirtinamas priedas (7); galiausiai pateikiama informacija apie nacionalinę aukštojo mokslo sistemą (8). Informacija turi būti pateikiama visuose aštuoniuose skirsniuose. Kai nepateikiama jokia informacija, paaiškinime turi būti nurodyta kodėl. Institucijos turi taikyti tas pačias DP autentiškumo patvirtinimo procedūras kaip ir pačiam diplomui.

1.5.

Pagal šio sprendimo 12 straipsnio e punktą tvarkant DP, ypač jo elektroninę formą, reikia imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad yra visiškai laikomasi atitinkamų Bendrijos bei nacionalinių nuostatų dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos.

2.   Bendra DP struktūra

Toliau pateikiamoje lentelėje yra nurodytas bendras neprivalomas DP struktūros ir teksto modelis. Dėl spausdintinės ir elektroninės formos išdėstymo susitariama su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis.

Image


V PRIEDAS

EUROPASO KALBŲ PORTFELIS

1.   Apibūdinimas

1.1.

Europos Tarybos parengtas Europaso kalbų portfelis (KP) yra dokumentas, kuriame besimokantieji kalbų gali fiksuoti savo kalbų mokymosi bei kultūrinę patirtį ir gebėjimus.

1.2.

KP turi dvi funkcijas: pedagoginę ir informacinę.

Pirmoji funkcija skirta skatinti kalbų besimokančių asmenų motyvaciją tobulinti savo sugebėjimą bendrauti skirtingomis kalbomis ir siekti įgyti naujos mokymosi bei tarpkultūrinės patirties. Ja siekiama padėti besimokantiesiems kalbų apmąstyti savo mokymosi tikslus, planuoti mokymąsi bei mokytis savarankiškai.

Kalbant apie informacinę funkciją, KP tikslas yra išsamiai, informatyviai, skaidriai ir patikimai pagrįsti dokumentais jo turėtojo kalbos mokėjimą. Ši funkcija padeda besimokantiesiems fiksuoti vienos ar kelių užsienio kalbų mokėjimo lygį bei suteikia galimybę išsamiai informuoti kitus taip, kad šią informaciją būtų galima palyginti tarptautiniu mastu. Įvertinamas visoks kalbų mokėjimas, neatsižvelgiant į tai, ar kalbos buvo išmokta formaliojo švietimo sistemoje ar ne.

1.3.

KP sudaro:

kalbos pasas, kuriame esamą informaciją savininkas reguliariai atnaujina. Savininkas apibūdina savo kalbos įgūdžius pagal bendrus Europoje priimtus kriterijus,

išsami kalbos biografija, kurioje apibūdinama savininko patirtis kiekvienos kalbos atžvilgiu,

dosjė, suteikiantis galimybę kaupti pavyzdžius apie asmens veiklą, kuriais iliustruojami kalbos įgūdžiai.

Europaso kalbų portfelis yra besimokančiojo nuosavybė.

1.4.

Visų portfelių atžvilgiu yra sutarti bendri principai bei gairės. Europos Tarybos valstybės narės rengia įvairius modelius priklausomai nuo besimokančiųjų amžiaus bei nacionalinio konteksto. Kad modelius būtų galima žymėti Europos Tarybos logotipu, jie visi privalo atitikti sutartus principus ir turi būti patvirtinti Europos patvirtinamajame komitete. Toliau pateikiamas kalbų paso modelis – portfelio skirsnis, kurį reikia užpildyti pagal nustatytą struktūrą.

1.5.

Pagal šio sprendimo 12 straipsnio e punktą tvarkant KP, ypač jo elektroninę formą, reikia imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi atitinkamų Bendrijos bei nacionalinių nuostatų dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos.

2.   Bendra KP kalbų paso skirsnio struktūra

Toliau pateikiamoje lentelėje yra nurodytas bendras neprivalomas KP kalbų paso skirsnio struktūros ir teksto modelis. Dėl spausdintinės ir elektroninės formų išdėstymo susitariama su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis.

(Europaso logotipas)

KALBŲ PASAS

Kalbos įgūdžių trumpas apibūdinimas

Image

Kalbų mokymosi ir tarpkultūrinės patirties santrauka

Image

Image

Image


VI PRIEDAS

EUROPASO PAŽYMĖJIMO PRIEDAS

1.   Apibūdinimas

1.1.

Europaso pažymėjimo priedas (PP) – tai prie profesinio mokymo pažymėjimo pridedamas dokumentas siekiant, kad tretiesiems asmenims – ypač asmenims kitoje šalyje – būtų lengviau suprasti, ką reiškia diplomas jo turėtojo įgytų gebėjimų atžvilgiu.

Šiuo tikslu PP pateikiama informacija apie:

įgytus įgūdžius ir gebėjimus,

prieinamų profesijų sritį,

išduodančias ir akredituojančias įstaigas,

pažymėjimo lygmenį,

įvairius pažymėjimo gavimo būdus,

priėmimo reikalavimus ir sekančio išsilavinimo lygio prieinamumo galimybes.

1.2.

PP nepakeičia originalaus pažymėjimo ir nesuteikia jokios teisės į kitų šalių institucijų oficialų originalaus pažymėjimo pripažinimą. Kita vertus, jis padeda tinkamai įvertinti originalų pažymėjimą, kad būtų lengviau gauti kompetentingų institucijų pripažinimą.

1.3.

PP išleidžia kompetentingos institucijos nacionaliniu lygmeniu ir išduoda atitinkamą pažymėjimą turintiems piliečiams pagal nacionaliniu lygmeniu sutartas procedūras.

2.   Bendra PP struktūra

Toliau pateikiamoje lentelėje yra nurodytas bendras PP struktūros ir teksto modelis. Dėl spausdintinės ir elektroninės formų išdėstymo bei bet kokių struktūros ir teksto pakeitimų susitars Komisija ir kompetentingos nacionalinės institucijos.

Image


VII PRIEDAS

INFORMACINĖ SISTEMA

Komisija ir valstybės narės bendradarbiaus, siekdamos užtikrinti, kad individualiems piliečiams būtų leidžiama užpildyti internete savo Europaso CV bei bet kurį kitą Europaso dokumentą, kuris neturi būti išduotas įgaliotų įstaigų.

Visi įgaliotų įstaigų išduoti Europaso dokumentai pildomi elektronine forma ir yra prieinami jų turėtojams. Nors tam tikros alternatyvos dėl tinkamų technologinių priemonių turėtų būti pasirenkamos Komisijai bendradarbiaujant su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis ir atsižvelgiant į technikos pasiekimų lygį bei esamas nacionalines sistemas, reikėtų užtikrinti toliau išvardytas ypatybes.

1.   Dizaino principai

Atvira sistema. Europaso informacinė sistema turėtų būti parengta atsižvelgiant į raidos ateityje galimybę, ypač į tai, kad į Europaso sistemą bus įtraukiami kiti dokumentai, bei į jos integravimą su informacijos apie darbo vietas ir mokymosi galimybes paslaugomis.

Tarpusavio sąveika. Turėtų būti užtikrinta nacionaliniu lygmeniu įvairiose šalyse valdomų Europaso informacinės sistemos dalių tarpusavio sąveika bei jų sąveika su Bendrijos lygmeniu valdomomis dalimis.

2.   Dokumentų tvarkymas ir prieiga

2.1.

Visi įgaliotų institucijų išduoti Europaso dokumentai turėtų būti pildomi elektronine forma pagal išduodančių įstaigų ir Nacionalinio Europaso centro sutartas procedūras ir laikantis Europos lygmeniu sutartų procedūrų.

2.2.

Europaso CV ir bet kuris kitas Europaso dokumentas, kuris neturi būti išduotas įgaliotų įstaigų, taip pat turėtų būti prieinami elektronine forma.

2.3.

Piliečiai turės teisę:

užpildyti internete savo Europaso CV ir bet kurį kitą Europaso dokumentą, kuris neturi būti išduotas įgaliotų įstaigų,

sukurti, atnaujinti ir pašalinti sąsajas tarp savo Europaso CV ir kitų Europaso dokumentų,

prie savo Europaso dokumentų pridėti bet kuriuos kitus patvirtinamuosius dokumentus,

atsispausdinti visą ar dalį savo Europaso dokumento ir jo priedų, jei jų yra.

2.4.

Susipažinti su dokumentais, įskaitant asmeninę informaciją, leidžiama tik atitinkamam asmeniui pagal atitinkamas Bendrijos bei nacionalines nuostatas dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos.


VIII PRIEDAS

PRIEDAS DĖL FINANSAVIMO

1.

Išlaidos yra skirtos bendrai finansuoti įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu ir padengti tam tikras sąnaudas Bendrijos lygmeniu, susijusias su dokumentų koordinavimu, skatinimu juos naudoti ir jų išleidimu.

2.

Bendrijos finansinė parama nacionalinei įgyvendinimo veiklai teikiama per kasmetines dotacijas Nacionalinio Europaso centro veiklai.

Nacionaliniai Europaso centrai bus steigiami kaip juridiniai asmenys ir iš Bendrijos biudžeto negaus jokių kitų dotacijų veiklai.

2.1.

Dotacijos skiriamos patvirtinus su šio sprendimo 11 straipsnyje išvardyta veikla susijusią darbo programą ir pagal atitinkamas konkrečias sąlygas.

2.2.

Bendras finansavimas neturi viršyti 50 % bendrų atitinkamos veiklos sąnaudų.

2.3.

Komisija, įgyvendindama šį sprendimą, gali kreiptis pagalbos į ekspertus ir techninės pagalbos organizacijas, kurių veikla gali būti finansuojama iš bendros šiam sprendimui skirtos finansinės programos. Komisija gali organizuoti ekspertų seminarus, kolokviumus ar kitokius susitikimus, galinčius padėti įgyvendinti šį sprendimą, ir gali vykdyti deramus informavimo, skelbimo ir platinimo veiksmus.


31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 390/21


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2242/2004

2004 m. gruodžio 22 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 976/1999, nustatantį reikalavimus dėl Bendrijos veiksmų programų, kurios, išskyrus vystymąsi remiančio bendradarbiavimo veiksmų programas, pagal Bendrijos bendradarbiavimo politiką padeda siekti bendrojo tikslo – plėtoti ir įtvirtinti demokratiją ir teisinę valstybę bei gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves trečiosiose šalyse, įgyvendinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 181a straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

kadangi:

(1)

Bendrijos veiksmai, kuriais siekiama skatinti žmogaus teises ir demokratinius principus, kaip išdėstyta 2001 m. gegužės 8 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos Sąjungos vaidmens skatinant žmogaus teises ir demokratizaciją trečiosiose šalyse (1), bus tęsiami po 2004 m. 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 975/1999, nustatantis reikalavimus dėl vystymąsi remiančio bendradarbiavimo veiksmų programų, kurios padeda siekti bendrojo tikslo – plėtoti ir įtvirtinti demokratiją ir teisinę valstybę bei gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, įgyvendinimo (2), ir Reglamentas (EB) Nr. 976/1999 (3) pasirodė esantys tinkami teisiniai dokumentai Bendrijos techninės ir finansinės paramos, skirtos žmogaus teisėms ir demokratizacijos veiklai besivystančiose ir kitose trečiosiose šalyse siekiant bendrųjų tikslų šioje srityje, įgyvendinimui. Tačiau minėtų reglamentų galiojimo terminas baigiasi 2004 gruodžio 31 d. Todėl būtina pratęsti šį terminą.

(2)

Remiantis Reglamente (EB) Nr. 976/1999 nustatytu finansinės orientacinės sumos santykiu ir orientaciniais žmogaus teisėms ir demokratizacijai skirtais asignavimais iki 2006 m., programos pratęsimo laikotarpiui į šį reglamentą įtraukiama padidinta finansinė orientacinė suma, kaip apibrėžta 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo (4) 34 punkte, nedarant poveikio Sutartyje apibrėžtiems biudžeto valdymo institucijos įgaliojimams.

(3)

Įgyvendinant ES rinkimų stebėjimo misijas, Reglamento (EB) Nr. 976/1999 nuostatos dėl pagalbos įgyvendinimo procedūrų turėtų būti suderintos su 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (5) teisiniais reikalavimais.

(4)

Bendrijos finansinių interesų apsauga ir kova su sukčiavimu bei kitais pažeidimais yra neatskiriama Reglamento (EB) Nr. 976/1999 dalis. Visų pirma, pagal tą reglamentą sudarytuose susitarimuose ir sutartyse Komisija turėtų būti įgaliota vykdyti priemones, numatytas 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (6).

(5)

Reglamentui (EB) Nr. 976/1999 įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti patvirtintos, vadobaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7).

(6)

Reglamentas (EB) Nr. 976/1999 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 976/1999 iš dalies keičiamas taip:

1)

3 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:

„(h)

remti pastangas kurti demokratinių šalių grupes Jungtinių Tautų organuose, specializuotose agentūrose ir regioninėse organizacijose.“;

2)

5 straipsnio 1 dalies pabaigoje pridedamas šis sakinys:

„ES rinkimų stebėjimo misijų ir amicus curiae proceso atveju fiziniai asmenys gali pretenduoti į finansavimą pagal šį reglamentą.“;

3)

6 straipsnio pirmasis sakinys pakeičiamas taip:

„Kad galėtų pretenduoti į Bendrijos pagalbą, 5 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje nurodyti partneriai privalo turėti pagrindinę būstinę trečiojoje šalyje, galinčioje pretenduoti į Bendrijos pagalbą pagal šį reglamentą, arba Bendrijos valstybėje narėje.“;

4)

8 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Pagal šį reglamentą skiriant Bendrijos finansavimą teikiamos dotacijos arba sutartys. Vykdant 2 straipsnyje apibrėžtas veiksmų programas, ES rinkimų stebėjimo misijų nariai, kuriems mokama iš žmogaus teisių ir demokratizacijos asignavimų, samdomi Komisijos nustatyta tvarka.“;

5)

11 straipsnio pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Finansinė orientacinė suma, skiriama šio reglamento įgyvendinimui 2005–2006 metų laikotarpiu, yra 78 milijonai eurų.“;

6)

12 ir 13 straipsniai pakeičiami taip:

„12 straipsnis

1.   Komisija priima Bendrijos veiklos programų sudarymo ir nustatymo struktūrą.

Struktūra visų pirma susideda iš:

(a)

daugiamečių orientacinių programų ir metinio šių programų atnaujinimo,

(b)

metinių darbo programų.

Tam tikrais atvejais gali būti patvirtintos konkrečios į metinę darbo programą neįtrauktos priemonės.

2.   Komisija parengia metinį pranešimą, nustatantį programų sudarymą ateinantiems metams pagal regionus ir pagal sektorius, ir praneša apie įgyvendinimą Europos Parlamentui.

Komisija atsako už bendrame daugiamečiame plane apibrėžtų metinių darbo programų valdymą ir adaptavimą pagal šį reglamentą ir laikantis lankstumo reikalavimų. Priimtuose sprendimuose turi atsispindėti Europos Sąjungos prioritetai ir pagrindiniai klausimai, susiję su demokratijos stiprinimu, teisine valstybe bei pagarba žmogaus teisėms, ir šie sprendimai turi būti sąlygoti specifinio šių programų pobūdžio. Komisija išsamiai informuoja Europos Parlamentą apie šių procesų eigą.

3.   Komisija įgyvendina šiame reglamente apibrėžtas Bendrijos veiksmų programas vadovaudamasi galiojančiomis biudžetinėmis bei kitomis procedūromis, visų pirma nustatytomis Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002.

13 straipsnis

1.   12 straipsnio 1 dalyje minimi dokumentai priimami 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Tais atvejais, kai 12 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų metinių darbo programų pakeitimai neviršija 20 % bendros joms skirtos sumos ar iš esmės nekeičia į jas įtrauktų projektų ar programų pobūdžio, tuos pakeitimus priima Komisija. Apie tai ji informuoja 14 straipsnio 1 dalyje minimą komitetą.

2.   Nepažeidžiant 15 straipsnio, sprendimai dėl projektų ir programų, neįtrauktų į metines darbo programas ir viršijančių 1 milijoną eurų, finansavimo priimami 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“;

7)

14 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Tarybos sprendimo 1999/468/EB (8) 4 straipsnis ir 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra 30 dienų.“

8)

16 straipsnio antrasis sakinys išbraukiamas;

9)

18 straipsnis pakeičiamas taip:

„18 straipsnis

Visuose susitarimuose ar sutartyse, sudarytose pagal šį reglamentą, aiškiai numatomi Komisijos ir Audito Rūmų įgaliojimai tikrinti visų rangovų ir subrangovų, kurie gauna Bendrijos lėšų, dokumentus ir patalpas. Taikomas Reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (9).“;

10)

21 straipsnio antrojoje pastraipoje data „2004 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2006 m. gruodžio 31 d.“.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. gruodžio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. VEERMAN


(1)  Dar nepaskelbta OL.

(2)  OL L 120, 1999 5 8, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(3)  OL L 120, 1999 5 8, p. 8. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36).

(4)  OL C 172, 1999 6 18, p. 1. Tarpinstitucinis susitarimas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2003/429/EB (OL L 147, 2003 6 14, p. 25).

(5)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(6)  OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(7)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(8)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.;

(9)  OL L 292, 1996 11 15, p. 2.


31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 390/24


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2004/108/EB

2004 m. gruodžio 15 d.

dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo, panaikinanti Direktyvą 89/336/EEB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

1989 m. gegužės 3 d. Tarybos direktyva 89/336/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo (3) buvo peržiūrėta vadovaujantis su vidaus rinka susijusių teisės aktų supaprastinimo (SLIM) iniciatyva. SLIM procesas ir po to sekusios nuodugnios konsultacijos atskleidė poreikį užbaigti, sustiprinti ir išaiškinti Direktyvoje 89/336/EEB nustatytą sistemą.

(2)

Valstybės narės yra atsakingos už tai, kad būtų užtikrinta radijo ryšių, įskaitant radijo transliacijų priėmimą ir radijo mėgėjų veiklą, veikiančių laikantis Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) radijo ryšio reglamento, elektros tiekimo tinklų ir telekomunikacijų tinklų, taip pat prie jų prijungtų įrenginių, apsauga nuo elektromagnetinių trikdžių.

(3)

apsaugą nuo elektromagnetinių trikdžių užtikrinančios nacionalinės teisės aktų nuostatos turėtų būti suderintos, siekiant užtikrinti laisvą elektrinių ir elektroninių aparatų judėjimą, nemažinant pagrįstų apsaugos lygių valstybėse narėse.

(4)

Apsauga nuo elektromagnetinių trikdžių reikalauja, kad būtų nustatyti įpareigojimai įvairiems ūkio subjektams. Kad tokia apsauga būtų pasiekta, tie įsipareigojimai turėtų būti taikomi teisingai ir veiksmingai.

(5)

Elektromagnetinis įrenginių suderinamumas turėtų būti reglamentuojamas taip, kad būtų užtikrintas vidaus rinkos, tai yra, vidaus sienų neturinčios erdvės, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas, veikimas.

(6)

Įrenginiams, kuriems taikoma ši direktyva, turėtų priklausyti ir aparatai, ir stacionarūs įrengimai. Tačiau vieniems ir kitiems turėtų būti nustatytos atskiros nuostatos. Taip yra dėl to, kad aparatai laisvai juda Bendrijoje, o stacionarūs įrengimai, sumontuoti iš įvairių tipų aparatų ir, prireikus, kitų prietaisų, įrengiami nuolatiniam naudojimui iš anksto nustatytoje vietoje. Daugeliu atvejų tokių įrengimų sandara ir funkcija atitinka jų naudotojų konkrečius poreikius.

(7)

Ši direktyva neturėtų būti taikoma radijo ryšio įrenginiams ir telekomunikacijų galiniams įrenginiams, nes juos jau reglamentuoja 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (4). Elektromagnetinio suderinamumo reikalavimai abejose direktyvose pasiekia tą patį apsaugos lygį.

(8)

Ši direktyva neturėtų būti taikoma orlaiviams arba įrenginiams, kurie skirti įmontuoti orlaiviuose, nes jiems jau taikomos specialios Bendrijos arba tarptautinės taisyklės, reglamentuojančios elektromagnetinį suderinamumą.

(9)

Nėra būtinybės šia direktyva reglamentuoti įrenginių, kurie elektromagnetinio suderinamumo požiūriu iš esmės nėra žalingi.

(10)

Ši direktyva neturėtų būti taikoma įrenginių saugai, nes tai aptariama kituose atitinkamuose Bendrijos ar nacionalinės teisės aktuose.

(11)

Šia direktyva reglamentuojant aparatus, ji turėtų būti taikoma pagamintiems aparatams, kurie pirmą kartą yra prekyboje Bendrijos rinkoje. Kai kurie komponentai ar sudėtinės dalys turėtų tam tikromis sąlygomis būti laikomi aparatais, jeigu juos gali įsigyti galutinis vartotojas.

(12)

Ši direktyva paremta 1985 m. gegužės 7 d. Tarybos rezoliucijoje dėl naujo požiūrio į techninį suderinimą ir standartus (5) nustatytais principais. Laikantis šio požiūrio, įrenginių projektavimui ir gamybai taikomi esminiai elektromagnetinio suderinamumo reikalavimai. Techninę išraišką tiems reikalavimams suteikia darnieji Europos standartai, kuriuos turi priimti įvairios Europos standartizacijos įstaigos – Europos standartizacijos komitetas (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI). Šios direktyvos srityje CEN, CENELEC ir ETSI yra institucijos, pripažintos kompetentingomis priimti darniuosius standartus, kuriuos jos rengia laikydamosi jų bendradarbiavimo su Komisija bendrųjų gairių ir 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/34/EB, nustatančioje informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (6), nustatytos tvarkos.

(13)

Darniuosiuose standartuose atsispindi visuotinai pripažintas technikos pasiekimų lygis elektromagnetinio suderinamumo atžvilgiu Europos Sąjungoje. Todėl Bendrijos lygmeniu suderintų įrenginių elektromagnetinio suderinamumo standartų turėjimas yra svarbus vidaus rinkos veikimui; kai tik Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbiama nuoroda į tokį standartą, jo laikymosi atveju atitikimas reikiamiems esminiams reikalavimams turėtų būti preziumuojamas, nors tokį atitikimą turėtų būti leidžiama įrodinėti ir kitais būdais. Darniojo standarto laikymasis reiškia atitikimą jo nuostatoms, tą įrodant metodais, aprašytais arba nurodytais tame darniajame standarte.

(14)

Įrenginių, skirtų prijungti juos prie tinklų, gamintojai turėtų tokius įrenginius konstruoti taip, kad naudojant juos normaliomis darbo sąlygomis tinklai būtų apsaugoti nuo neleistino paslaugų pablogėjimo. Tinklų operatoriai turėtų konstruoti savo tinklus taip, kad įrenginių, kurie bus jungiami prie tinklų, gamintojams nebūtų užkrauta neproporcinga našta siekiant apsaugoti tinklus nuo neleistino paslaugų pablogėjimo. Rengdamos darniuosius standartus, Europos standartizacijos organizacijos turėtų tinkamai atsižvelgti į šį tikslą (taip pat įvertindamos ir kaupiamuosius atitinkamų tipų elektromagnetinių reiškinių padarinius).

(15)

Pateikti aparatus į rinką ar pradėti juos eksploatuoti turėtų būti galima tik atitinkamiems gamintojams nustačius, kad tokie aparatai yra suprojektuoti ir pagaminti laikantis šios direktyvos reikalavimų. Pateikti į rinką aparatai turi būti pažymėti atitiktį šiai direktyvai patvirtinančiu „CE“ ženklu. Nors gamintojai turėtų būti atsakingi už atitikties įvertinimą ir nėra jokio poreikio pasitelkti nepriklausomą atitikties įvertinimo įstaigą, tačiau gamintojai turėtų turėti galimybę laisvai naudotis tokios įstaigos paslaugomis.

(16)

Atitikties įvertinimo įpareigojimu turėtų būti reikalaujama, kad gamintojas atliktų aparato elektromagnetinio suderinamumo įvertinimą pagal atitinkamus reiškinius ir nustatytų, ar aparatas atitinka šios direktyvos apsaugos reikalavimus.

(17)

Kai aparatas gali būti skirtingų konfigūracijų, elektromagnetinio suderinamumo įvertinimu turėtų būti patvirtinama, kad tų konfigūracijų, kurios, kaip numato gamintojas, atspindi įprastinį naudojimą pagal paskirtį, aparatas atitinka apsaugos reikalavimus; tokiais atvejais turėtų pakakti atlikti įvertinimą remiantis konfigūracija, galinčia skleisti didžiausius trikdžius, ir konfigūracija, galinčia būti jautriausia trikdžiams.

(18)

Stacionarūs įrengimai, įskaitant didelius mechanizmus ir tinklus, gali sukelti elektromagnetinius trikdžius arba būti tokių trikdžių paveikti. Stacionarūs įrengimai ir aparatai gali turėti sąsają, ir stacionarių įrengimų skleidžiami elektromagnetiniai trikdžiai gali paveikti aparatus bei vice versa. Elektromagnetinio suderinamumo požiūriu nesvarbu, ar elektromagnetinius trikdžius skleidžia aparatai, ar stacionarūs įrengimai. Todėl stacionariems įrengimams ir aparatams turėtų būti taikomas darnus ir visapusiškas esminių reikalavimų režimas. Turėtų būti galima taikyti darniuosius standartus stacionariems įrengimams, kad būtų galima parodyti, jog jie atitinka esminius reikalavimus, kuriuos apima tokie standartai.

(19)

Stacionarių įrengimų, dėl jų specifinių charakteristikų, nereikia žymėti „CE“ ženklu arba parengti jų atitikties deklaraciją.

(20)

Netikslinga įvertinti aparatų, pateikiamų į rinką įmontuoti į tam tikrą stacionarų įrengimą, kurių įsigyti kitai paskirčiai negalima, atitiktį atskirai nuo stacionaraus įrengimo, į kurį jie turi būti įmontuoti. Todėl tokiems aparatams neturėtų būti taikoma atitikties įvertinimo procedūra, kuri įprastai taikoma aparatams. Tačiau neleistina, kad tokie aparatai pažeistų stacionaraus įrengimo, į kurį jie yra įmontuoti, atitiktį. Jei aparatas įmontuojamas į daugiau nei vieną identišką stacionarų įrengimą, tam, kad nebūtų taikoma atitikties įvertinimo procedūra, turėtų pakakti šių įrengimų elektromagnetinio suderinamumo charakteristikų identifikavimo.

(21)

Siekiant užtikrinti, kad gamintojai ir kitos susijusios šalys galėtų prisitaikyti prie naujos reguliavimo tvarkos, reikalingas pereinamasis laikotarpis.

(22)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t.y. užtikrinti vidaus rinkos veikimą reikalaujant, kad įrenginiai atitiktų pakankamą elektromagnetinio suderinamumo lygį, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi, dėl jo masto ir poveikio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(23)

Todėl Direktyva 89/336/EEB turėtų būti panaikinta,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Ši direktyva reglamentuoja įrenginių elektromagnetinį suderinamumą. Ja siekiama užtikrinti vidaus rinkos veikimą reikalaujant, kad įrenginiai atitiktų pakankamą elektromagnetinio suderinamumo lygį. Ši direktyva taikoma 2 straipsnyje apibrėžiamiems įrenginiams.

2.   Ši direktyva netaikoma:

(a)

įrenginiams, kuriuos apima Direktyva 1999/5/EB;

(b)

aviacijos produktams, dalims ir prietaisams, nurodytiems 2002 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1592/2002 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiančiame Europos aviacijos saugos agentūrą (7);

(c)

radijo mėgėjų naudojamiems radijo ryšio įrenginiams, kaip apibrėžta radijo ryšio reglamente, priimtame pagal ITU įstatus ir konvenciją (8), išskyrus atvejus, kai tokie įrenginiai yra prekyboje. Sudėtinių dalių, iš kurių radijo mėgėjai gali patys sumontuoti prietaisą, rinkiniai ir komerciniai įrenginiai, kuriuos radijo mėgėjai pritaikė savo reikmėms, nelaikomi prekyboje esančiais įrenginiais.

3.   Ši direktyva netaikoma įrenginiams, kurie dėl savo fizinių charakteristikų pobūdžio:

(a)

negali sukelti ar palaikyti elektromagnetinio spinduliavimo, viršijančio lygį, kuriam esant radijo ryšio ir telekomunikacijų įrenginiai bei kiti įrenginiai veikia pagal paskirtį; ir

(b)

veiks be nepriimtino pablogėjimo dėl elektromagnetinių trikdžių, paprastai atsirandančių įrenginius naudojant pagal paskirtį.

4.   Jei I priede nurodyti esminiai reikalavimai, taikomi 1 dalyje nurodytiems įrenginiams, yra visi arba dalis jų konkrečiau nustatyti kitose Bendrijos direktyvose, ši direktyva netaikoma arba nustojama taikyti tiems įrenginiams tokių reikalavimų atžvilgiu nuo tų direktyvų įgyvendinimo dienos.

5.   Ši direktyva neturi įtakos Bendrijos ar nacionalinės teisės aktų, reglamentuojančių įrenginių saugą, taikymui.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

1.   Šioje direktyvoje taikomos tokios sąvokos:

(a)

„įrenginiai“ – tai aparatai arba stacionarūs įrengimai;

(b)

„aparatas“ – tai pagamintas įtaisas ar įtaisų derinys, esantis prekyboje kaip atskiras funkcinis vienetas, skirtas galutiniam vartotojui ir galintis sukelti elektromagnetinius trikdžius, arba kurio veikimui tokie trikdžiai gali daryti poveikį;

(c)

„stacionarus įrengimas“ – tai tam tikras keleto tipų aparatų ir, tam tikrais atvejais, kitų prietaisų derinys, kuris sumontuojamas, įrengiamas ir skirtas nuolatos naudoti iš anksto nustatytoje vietoje;

(d)

„elektromagnetinis suderinamumas“ – tai įrenginio geba patenkinamai veikti savo elektromagnetinėje aplinkoje, nesukeliant neleistinų elektromagnetinių trikdžių kitiems tos aplinkos įrenginiams;

(e)

„elektromagnetinis trikdys“ – tai bet kuris elektromagnetinis reiškinys, galintis pabloginti įrenginio veikimą. Elektromagnetinis trikdys gali būti elektromagnetinis triukšmas, nepageidaujamas signalas arba pokytis pačioje sklidimo terpėje;

(f)

„atsparumas“ – tai įrenginio sugebėjimas veikti pagal paskirtį be pablogėjimo esant elektromagnetiniams trikdžiams;

(g)

„saugos tikslai“ – tai žmogaus gyvybės arba nuosavybės saugumo užtikrinimo tikslai;

(h)

„elektromagnetinė aplinka“ – tai konkrečioje vietoje pastebimi visi elektromagnetiniai reiškiniai.

2.   Šioje direktyvoje aparatu, kaip apibrėžta 1 dalies b punkte, laikomi:

(a)

„komponentai arba sudėtinės dalys“, skirti tam, kad juos į aparatą įmontuotų galutinis vartotojas, kurie gali sukelti elektromagnetinius trikdžius arba kurių veikimui tokie trikdžiai gali daryti poveikį;

(b)

„judrieji įrenginiai“, apibrėžiami kaip aparatų ir, tam tikrais atvejais, kitų prietaisų derinys, skirtas perkelti iš vietos į vietą ir veikti keliose skirtingose vietose.

3 straipsnis

Pateikimas į rinką ir (arba) pradėjimas eksploatuoti

Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad įrenginiai būtų pateikiami į rinką ir (arba) pradedami eksploatuoti tik tada, kai jie, tinkamai įrengti, prižiūrimi ir naudojami pagal paskirtį, atitinka šios direktyvos reikalavimus.

4 straipsnis

Laisvas įrenginių judėjimas

1.   Valstybės narės negali trukdyti pateikti į rinką ir (arba) pradėti eksploatuoti jų teritorijoje šią direktyvą atitinkančių įrenginių dėl priežasčių, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu.

2.   Šios direktyvos reikalavimai netrukdo bet kurioje valstybėje narėje taikyti šias specialias priemones, susijusias su įrenginių eksploatacijos pradžia ar naudojimu:

(a)

priemones, skirtas įveikti esamas ar numatomas elektromagnetinio suderinamumo problemas konkrečioje vietoje;

(b)

priemones, naudojamas saugos tikslams, kad būtų apsaugoti viešieji telekomunikacijų tinklai arba priėmimo ar perdavimo stotys, naudojamos saugos tikslams spektro atžvilgiu aiškiai apibrėžtose situacijose.

Nepažeisdamos Direktyvos 98/34/EB, valstybės narės praneša apie tas specialias priemones Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

Apie specialias priemones, kurioms buvo pritarta, Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3.   Valstybės narės nesudaro jokių kliūčių, kad neatitinkantys šios Direktyvos įrenginiai būtų eksponuojami ir (arba) demonstruojami prekių mugėse, parodose ar panašiuose renginiuose, jeigu matomas ženklas aiškiai parodo, kad tokie įrenginiai negali būti pateikiami į rinką ar pradėti eksploatuoti, kol jie neatitiks šios direktyvos. Demonstruoti juos galima tik tada, kai imamasi tinkamų priemonių išvengti elektromagnetinių trikdžių.

5 straipsnis

Esminiai reikalavimai

1 straipsnyje nurodyti įrenginiai turi atitikti I priede išdėstytus esminius reikalavimus.

6 straipsnis

Darnieji standartai

1.   „Darnusis standartas“ – tai techninė specifikacija, kurią pagal Direktyvos 98/34/EB nustatytą tvarką, skirtą europinio reikalavimo nustatymui, Komisijos pavedimu priėmė pripažinta Europos standartizacijos įstaiga. Atitiktis „darniajam standartui“ nėra privaloma.

2.   Jei įrenginys atitinka atitinkamus darniuosius standartus, kurių nuorodos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, valstybės narės gali preziumuoti jo atitiktį I priede nustatytiems esminiams reikalavimams, su kuriais tokie standartai susiję. Ši atitikties prezumpcija galioja tik darniojo(-iųjų) standarto(-ų) taikymo sričiai ir atitinkamiems esminiams reikalavimams, kuriuos apima toks (tokie) darnusis(-ieji) standartas(-ai).

3.   Jeigu valstybė narė arba Komisija mano, kad darnusis standartas nevisiškai tenkina I priede nurodytus esminius reikalavimus, ji, nurodydama priežastis, perduoda šį klausimą svarstyti Nuolatiniam komitetui, įsteigtam Direktyva 98/34/EB (toliau – „Komitetas“). Komitetas nedelsdamas pareiškia savo nuomonę.

4.   Gavusi Komiteto nuomonę, Komisija priima vieną iš šių sprendimų dėl nuorodų į atitinkamą darnųjį standartą:

(a)

neskelbti;

(b)

skelbti su apribojimais;

(c)

išlaikyti nuorodą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(d)

panaikinti nuorodą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Apie savo sprendimą Komisija nedelsdama informuoja valstybes nares.

II SKYRIUS

APARATAI

7 straipsnis

Aparatų atitikties įvertinimo procedūra

Aparatų atitiktis esminiams reikalavimams, nurodytiems I priede, įrodoma naudojant II priede aprašytą procedūrą (vidinė gamybos kontrolė). Tačiau gamintojo ar jo įgaliotojo atstovo Bendrijoje nuožiūra gali būti laikomasi ir III priede aprašytos procedūros.

8 straipsnis

Žymėjimas „CE“ ženklu

1.   Aparatai, kurių atitiktis šios direktyvos nuostatoms buvo nustatyta pagal 7 straipsnyje nustatytą procedūrą, žymimi šią atitiktį patvirtinančiu „CE“ ženklu. Už žymėjimą „CE“ ženklu atsako gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas Bendrijoje. „CE“ ženklu žymima laikantis V priedo nuostatų.

2.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, draudžiančių žymėti aparatą, jo pakuotę ar naudojimo instrukcijas ženklais, kurie savo prasme ir (arba) grafinės formos panašumu į „CE“ ženklą gali suklaidinti trečiąsias šalis.

3.   Aparatas, jo pakuotė arba naudojimo instrukcija gali būti žymimi bet kokiu kitu ženklu, jei jis nekliudo matyti ir įskaityti „CE“ ženklą.

4.   Nepažeidžiant 10 straipsnio nuostatų, jei kompetentinga institucija nustato, kad „CE“ ženklu žymima neteisingai, gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas Bendrijoje pagal atitinkamos valstybės narės nustatytas sąlygas turi imtis priemonių užtikrinti, kad aparatas atitiktų žymėjimo „CE“ ženklu nuostatas.

9 straipsnis

Kiti ženklai ir informacija

1.   Kiekvienas aparatas identifikuojamas pagal tipą, partiją, serijos numerį ar bet kurią kitą informaciją, pagal kurią galima identifikuoti aparatą.

2.   Prie kiekvieno aparato pridedamas gamintojo pavadinimas bei adresas ir, jei gamintojas nėra įsisteigęs Bendrijoje, jo įgaliotojo atstovo arba asmens, įsisteigusio Bendrijoje, atsakingo už aparatų pateikimą į Bendrijos rinką, pavadinimas ir adresas.

3.   Gamintojas pateikia informaciją apie konkrečias atsargumo priemones, kurių reikia laikytis sumontuojant, įrengiant, prižiūrint ir naudojant aparatą, siekiant užtikrinti, kad, aparatą pradėjus eksploatuoti, jis atitiktų I priedo 1 punkte nustatytus apsaugos reikalavimus.

4.   Ant aparatų, kurių atitiktis apsaugos reikalavimams nėra užtikrinta gyvenamose vietovėse, apie šį jų naudojimo apribojimą turi būti aiškiai nurodyta, jei taikytina, ir ant pakuotės.

5.   Prie aparato pridedamoje instrukcijoje pateikiama informacija, reikalinga tinkamai naudotis aparatu pagal jo paskirtį.

10 straipsnis

Apsaugos priemonės

1.   Kai valstybė narė nustato, kad „CE“ ženklu pažymėtas aparatas neatitinka šios direktyvos reikalavimų, ji imasi visų reikiamų priemonių pašalinti aparatą iš rinkos, uždrausti jo pateikimą į rinką ar eksploataciją, arba apriboti laisvą jo judėjimą.

2.   Atitinkama valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie bet kokią tokią priemonę, nurodydama priežastis ir visų pirma patikslindama, ar neatitiktis yra susijusi su:

(a)

I priede nurodytų esminių reikalavimų nesilaikymu, kai aparatas neatitinka 6 straipsnyje nurodytų darniųjų standartų;

(b)

netinkamu 6 straipsnyje nurodytų darniųjų standartų taikymu;

(c)

6 straipsnyje nurodytų darniųjų standartų trūkumais.

3.   Komisija kuo greičiau konsultuojasi su suinteresuotomis šalimis, po to informuoja valstybes nares apie priemonės pagrįstumą.

4.   Kai 1 dalyje nurodyta priemonė yra reikalinga dėl trūkumų darniuosiuose standartuose, Komisija, pasikonsultavusi su šalimis, jei atitinkama valstybė narė ketina šią priemonę taikyti toliau, perduoda šį klausimą svarstyti Komitetui ir inicijuoja 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytą procedūrą.

5.   Kai neatitinkantis aparatas buvo įvertintas pagal III priede nurodytą atitikties įvertinimo procedūrą, atitinkama valstybė narė imasi tinkamų veiksmų prieš III priedo 3 punkte nurodyto pareiškimo autorių ir informuoja atitinkamai Komisiją bei kitas valstybes nares.

11 straipsnis

Sprendimai dėl aparatų pašalinimo iš rinkos, uždraudimo ar laisvo jų judėjimo apribojimo

1.   Sprendime pašalinti aparatą iš rinkos, uždrausti arba apriboti jo pateikimą į rinką ar eksploataciją, arba apriboti laisvą jo judėjimą, priimtame pagal šią direktyvą, nurodomos priežastys, kuriomis grindžiamas toks sprendimas. Tokie sprendimai nedelsiant pranešami atitinkamai šaliai, kuri tuo pačiu metu informuojama apie jos teisių gynimo priemones, kurias ji gali naudoti padėčiai ištaisyti pagal atitinkamos valstybės narės galiojančius nacionalinės teisės aktus, ir apie šioms priemonėms taikomus terminus.

2.   1 dalyje nurodyto sprendimo atveju gamintojas, jo įgaliotasis atstovas arba bet kuri kita suinteresuotoji šalis turi galimybę iš anksto pateikti savo nuomonę, išskyrus atvejus, kai tokia konsultacija nėra galima, nes priemonė turi būti skubiai priimta atsižvelgiant visų pirma į visuomenės interesų reikalavimus.

12 straipsnis

Notifikuotosios įstaigos

1.   Valstybės narės praneša Komisijai, kurias įstaigas jos paskyrė vykdyti III priede nurodytas užduotis. Valstybės narės, spręsdamos, kurias įstaigas paskirti, taiko VI priede nustatytus kriterijus.

Tokiame pranešime nurodoma, ar įstaigos paskiriamos vykdyti III priede nurodytas užduotis visiems aparatams, kuriems taikomos šios direktyvos nuostatos, ir (arba) I priede nurodytus esminius reikalavimus, ar jų paskyrimas apribojamas tam tikrais specialiais aspektais ir (arba) aparatų kategorijomis.

2.   Atitinkamuose darniuosiuose standartuose nustatytus įvertinimo kriterijus atitinkančios įstaigos yra laikomos atitinkančiomis VI priede nustatytus kriterijus, kuriuos tokie darnieji standartai apima. Komisija paskelbia šių standartų nuorodas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3.   Komisija paskelbia notifikuotųjų įstaigų sąrašą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Komisija užtikrina, kad šis sąrašas būtų periodiškai atnaujinamas.

4.   Jei valstybė narė nustato, kad notifikuotoji įstaiga nebeatitinka VI priede išvardytų kriterijų, ji atitinkamai praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Komisija pašalina nuorodą į tą įstaigą iš 3 dalyje paminėto sąrašo.

III SKYRIUS

STACIONARŪS ĮRENGIMAI

13 straipsnis

Stacionarūs įrengimai

1.   Aparatui, kuris pateikiamas į rinką ir gali būti įmontuotas į stacionarų įrengimą, taikomos visos atitinkamos šios direktyvos nuostatos, skirtos aparatams.

Tačiau 5, 7, 8 ir 9 straipsnių nuostatos nėra privalomos tuo atveju, kai aparatas yra skirtas įmontuoti į tam tikrą stacionarų įrengimą ir dėl to jo įsigyti prekyboje kitai paskirčiai negalima. Tokiais atvejais pridedamuose dokumentuose identifikuojami stacionarus įrengimas bei jo elektromagnetinio suderinamumo charakteristikos ir nurodomos atsargumo priemonės, kurių reikia laikytis įmontuojant aparatą į stacionarų įrengimą, kad nebūtų pažeista minėto įrengimo atitiktis. Be to, juose pateikiama 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija.

2.   Jei yra stacionaraus įrengimo neatitikties požymių, visų pirma, kai yra skundų dėl įrengimo sukeliamų trikdžių, atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos gali paprašyti pateikti stacionaraus įrengimo atitikties įrodymus ir, tam tikrais atvejais, inicijuoti įvertinimo procedūrą.

Nustačius neatitiktį, kompetentingos institucijos gali paskirti tinkamas priemones užtikrinti, kad stacionarus įrengimas atitiktų I priedo 1 punkte nustatytus apsaugos reikalavimus.

3.   Valstybės narės nustato reikalingas nuostatas dėl asmens ar asmenų, atsakingų, kad stacionarus įrengimas atitiktų atitinkamus esminius reikalavimus, tapatybės nustatymo.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 89/336/EEB panaikinama po 2007 m. liepos 20 d..

Nuorodos į Direktyvą 89/336/EEB aiškinamos kaip nuorodos į šią direktyvą ir skaitomos pagal VII priede pateiktą koreliacijos lentelę.

15 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Valstybės narės netrukdo pateikti į rinką ir (arba) pradėti eksploatuoti įrenginius, kurie atitinka Direktyvos 89/336/EEB nuostatas ir kurie pateikiami į rinką iki sueis 2009 m. liepos 20 d..

16 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip per 2007 m. sausio 20 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai. Šias nuostatas jos taiko suėjus 2007 liepos m. 20 d.. Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

18 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2004 m. gruodžio 15 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. NICOLAÏ


(1)  OL C 220, 2003 9 16, p. 13.

(2)  2004 m. kovo 9 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2004 m. lapkričio 29 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 139, 1989 5 23, p.19. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 93/68/EEB (OL L 220, 1993 8 30, p. 1).

(4)  OL L 91, 1999 4 7, p. 10. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(5)  OL C 136, 1985 6 4, p. 1.

(6)  OL L 204, 1998 7 21, p. 37. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(7)  OL L 240, 2002 9 7, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1701/2003 (OL L 243, 2003 9 27, p. 5).

(8)  Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatai ir konvencija, priimta Papildomojoje įgaliotųjų atstovų konferencijoje (Ženeva, 1992), su pakeitimais, padarytais Įgaliotųjų atstovų konferencijoje (Kiotas, 1994).


I PRIEDAS

5 STRAIPSNYJE NURODYTI ESMINIAI REIKALAVIMAI

1.   Apsaugos reikalavimai

Atsižvelgiant į technikos pasiekimų lygį, įrenginiai yra suprojektuojami ir pagaminami siekiant užtikrinti, kad:

(a)

skleidžiami elektromagnetiniai trikdžiai neviršytų lygio, leidžiančio radijo ir telekomunikacijų įrenginiams ar kitiems įrenginiams veikti pagal paskirtį;

(b)

jų atsparumo elektromagnetiniams trikdžiams, kurie gali atsirasti naudojant pagal paskirtį, lygis būtų pakankamas, kad jie galėtų veikti be neleistino pablogėjimo jų paskirties atžvilgiu.

2.   Specialūs reikalavimai stacionariems įrengimams

Sudedamųjų dalių įrengimas ir paskirtis

Siekiant įvykdyti 1 punkte nustatytus apsaugos reikalavimus, stacionarus įrengimas įrengiamas taikant tinkamas inžinerijos taisykles ir laikantis informacijos apie jo sudedamųjų dalių paskirtį. Šios tinkamos inžinerijos taisyklės turi būti patvirtintos raštu, ir šiuos dokumentus saugo asmuo (asmenys), atsakingas (-i) už jų pateikimą atitinkamoms nacionalinėms institucijoms kontrolės tikslais, tol, kol veikia stacionarus įrengimas.


II PRIEDAS

7 STRAIPSNYJE NURODYTA ATITIKTIES ĮVERTINIMO PROCEDŪRA

(vidinė gamybos kontrolė)

1.

Gamintojas, siekdamas įvykdyti I priedo 1 punkte nustatytus apsaugos reikalavimus, atlieka aparato elektromagnetinio suderinamumo įvertinimo procedūrą, paremtą atitinkamų reiškinių įvertinimu. Teisingas visų atitinkamų darniųjų standartų, kurių nuorodos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, taikymas prilyginamas elektromagnetinio suderinamumo įvertinimo atlikimui.

2.

Įvertinant elektromagnetinį suderinamumą atsižvelgiama į visas įprastines numatyto veikimo sąlygas. Tais atvejais, kai aparatas gali būti skirtingų konfigūracijų, elektromagnetinio suderinamumo įvertinimu patvirtinama, kad visos galimos aparato konfigūracijos, kurios, kaip nustato gamintojas, atspindi naudojimą pagal paskirtį, atitinka I priedo 1 punkte nustatytus apsaugos reikalavimus.

3.

Pagal IV priede nustatytas nuostatas gamintojas parengia techninius dokumentus, kuriuose pateikiami įrodymai, kad aparatas atitinka esminius šios direktyvos reikalavimus.

4.

Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas Bendrijoje techninius dokumentus, pateikiamus kompetentingoms institucijoms, saugo ne trumpiau kaip dešimt metų po to, kai buvo pagamintas paskutinis tokios rūšies aparatas.

5.

EB atitikties deklaracija, kurią išduoda gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas Bendrijoje, patvirtinama, kad aparatas atitinka visus atitinkamus esminius reikalavimus.

6.

Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas Bendrijoje saugo EB atitikties deklaraciją, kad ją galėtų patikrinti kompetentingos institucijos, ne mažiau kaip dešimt metų po to, kai buvo pagamintas paskutinis tokios rūšies aparatas.

7.

Jei gamintojas ir jo įgaliotasis atstovas nėra įsisteigę Bendrijoje, už įpareigojimą saugoti EB atitikties deklaraciją ir techninius dokumentus, pateikiamus kompetentingoms institucijoms, yra atsakingas asmuo, kuris pateikia aparatą į Bendrijos rinką.

8.

Gamintojas privalo imtis visų reikalingų priemonių siekiant užtikrinti, kad gaminiai būtų gaminami pagal jiems taikomus 3 punkte nurodytus techninius dokumentus ir direktyvos nuostatas.

9.

Techniniai dokumentai ir EB atitikties deklaracija parengiami pagal IV priedo nuostatas.


III PRIEDAS

7 STRAIPSNYJE NURODYTA ATITIKTIES ĮVERTINIMO PROCEDŪRA

1.

Šią procedūrą sudaro II priedo procedūra, kuri papildoma taip:

2.

Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas Bendrijoje pateikia 12 straipsnyje minėtai notifikuotajai įstaigai techninius dokumentus ir paprašo notifikuotosios įstaigos juos įvertinti. Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas Bendrijoje nurodo notifikuotajai įstaigai, kuriuos esminių reikalavimų aspektus notifikuotoji įstaiga turi įvertinti.

3.

Notifikuotoji įstaiga išnagrinėja techninius dokumentus ir įvertina, ar techniniuose dokumentuose yra pakankamai įrodymų, kad laikomasi direktyvos reikalavimų. Jeigu aparato atitiktis pasitvirtina, notifikuotoji įstaiga išduoda gamintojui ar jo įgaliotajam atstovui Bendrijoje patvirtinimą, kuriame patvirtinama aparato atitiktis. Šiame patvirtinime apsiribojama tais esminių reikalavimų aspektais, kuriuos įvertino notifikuotoji įstaiga.

4.

Gamintojas notifikuotosios įstaigos patvirtinimą prideda prie techninių dokumentų.


IV PRIEDAS

TECHNINIAI DOKUMENTAI IR EB ATITIKTIES DEKLARACIJA

1.   Techniniai dokumentai

Naudojantis techniniais dokumentais turi būti galima įvertinti, ar aparatas atitinka esminius reikalavimus. Jie apima aparato projektavimą ir gamybą, juos visų pirma sudaro:

bendras aparato aprašymas;

įrodymai, jei tokių yra, kad aparatas atitinka visus arba dalį taikomų darniųjų standartų;

jei gamintojas netaikė darniųjų standartų arba taikė tik jų dalį, priemonių, kurių buvo imtasi siekiant atitikti esminius direktyvos reikalavimus, įskaitant II priedo 1 punkte nustatytą elektromagnetinio suderinamumo įvertinimą, aprašymas ir paaiškinimas, projektinių skaičiavimų, atliktų patikrinimų rezultatai, bandymų ataskaitos ir t.t.

notifikuotosios įstaigos patvirtinimas, jei buvo atliekama III priede nurodyta procedūra.

2.   EB atitikties deklaracija

EB atitikties deklaracijoje turi būti pateikiama mažiausiai ši informacija:

nuoroda į šią direktyvą,

aparato, kuriam skiriama ši deklaracija, identifikavimas pagal 9 straipsnio 1 dalį,

gamintojo pavadinimas bei adresas ir, jei taikytina, jo įgaliotojo atstovo Bendrijoje pavadinimas ir adresas,

data pažymėta nuoroda į specifikacijas, kuriomis remiantis deklaruojama atitiktis, tuo užtikrinant, kad aparatas atitinka šios direktyvos nuostatas,

deklaracijos data,

asmens, turinčio įgaliojimus įpareigoti gamintoją ar jo įgaliotąjį atstovą, tapatybė ir parašas.


V PRIEDAS

8 STRAIPSNYJE NURODYTAS žYMĖJIMAS „CE“ ŽENKLU

„CE“ ženklas susideda iš raidžių „CE“, turinčių tokią formą:

Image

„CE“ ženklo aukštis turi būti ne mažesnis kaip 5 mm. Jei „CE“ ženklas mažinamas ar didinamas, turi būti išlaikomos pirmiau pateiktame suliniuotame brėžinyje pateiktos proporcijos.

„CE“ ženklu turi būti žymimas aparatas arba vieta, kurioje nurodyti jo duomenys. Jeigu dėl aparato savybių to atlikti ar užtikrinti negalima, ženklu turi būti žymima pakuotė, jei tokia yra, ir prie aparato pridedami lydintieji dokumentai.

Kai aparatui dėl kitų aspektų yra taikomos kitus aspektus reglamentuojančių direktyvų nuostatos, kurios taip pat reglamentuoja žymėjimą „CE“ ženklu, šis ženklas parodo, kad aparatas atitinka ir kitų direktyvų nuostatas.

Tačiau, kai viena ar daugiau šių direktyvų leidžią gamintojui pereinamuoju laikotarpiu pasirinkti, kurias iš priemonių taikyti, „CE“ ženklu nurodoma atitiktis tik gamintojo taikytoms direktyvoms. Tokiu atveju pagal direktyvas reikalaujamuose dokumentuose, pranešimuose ar instrukcijose, kurie pridedami prie tokio aparato, turi būti pateikti taikytų direktyvų nuorodų numeriai, paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.


VI PRIEDAS

NOTIFIKUOTINŲ ĮSTAIGŲ ĮVERTINIMO KRITERIJAI

1.

Įstaigos, apie kurias praneša valstybės narės, turi tenkinti šias minimalias sąlygas:

(a)

personalo, būtinų išteklių ir įrangos tinkamumas;

(b)

personalo techninė kompetencija ir profesinis sąžiningumas;

(c)

nepriklausomumas rengiant ataskaitas ir vykdant šia direktyva nustatytą patikros funkciją;

(d)

tarnautojų ir techninio personalo nepriklausomumas nuo visų suinteresuotųjų šalių, grupių arba asmenų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su šiais įrenginiais;

(e)

personalo profesinės paslapties išsaugojimas;

(f)

civilinės atsakomybės draudimas, jeigu tokio draudimo nesuteikia valstybė narė pagal nacionalinės teisės aktus.

2.

Valstybės narės kompetentingos institucijos periodiškai tikrina, kaip laikomasi 1 punkte nurodytų sąlygų.


VII PRIEDAS

KORELIACIJOS LENTELĖ

Direktyva 89/336/EEB

Ši direktyva

1 straipsnis, 1 punktas

2 straipsnis, 1 dalies a, b ir c punktai

1 straipsnis, 2 punktas

2 straipsnis, 1 dalies e punktas

1 straipsnis, 3 punktas

2 straipsnis, 1 dalies f punktas

1 straipsnis, 4 punktas

2 straipsnis, 1 dalies d punktas

1 straipsnis, 5 ir 6 punktai

-

2 straipsnis, 1 dalis

1 straipsnis, 1 dalis

2 straipsnis, 2 dalis

1 straipsnis, 4 dalis

2 straipsnis, 3 dalis

1 straipsnis, 2 dalis

3 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis ir I priedas

5 straipsnis

4 straipsnis, 1 dalis

6 straipsnis

4 straipsnis, 2 dalis

7 straipsnis, 1 dalies a punktas

6 straipsnis, 1 ir 2 dalys

7 straipsnis, 1 dalies b punktas

-

7 straipsnis, 2 dalis

-

7 straipsnis, 3 dalis

-

8 straipsnis, 1 dalis

6 straipsnis, 3 ir 4 dalys

8 straipsnis, 2 dalis

-

9 straipsnis, 1 dalis

10 straipsnis, 1 ir 2 dalys

9 straipsnis, 2 dalis

10 straipsnis, 3 ir 4 dalys

9 straipsnis, 3 dalis

10 straipsnis, 5 dalis

9 straipsnis, 4 dalis

10 straipsnis, 3 dalis

10 straipsnis, 1 dalies pirmoji pastraipa

7 straipsnis, II ir III priedai

10 straipsnis, 1 dalies antroji pastraipa

8 straipsnis

10 straipsnis, 2 dalis

7 straipsnis, II ir III priedai

10 straipsnis, 3 dalis

-

10 straipsnis, 4 dalis

-

10 straipsnis, 5 dalis

7 straipsnis, II ir III priedai

10 straipsnis, 6 dalis

12 straipsnis

11 straipsnis

14 straipsnis

12 straipsnis

16 straipsnis

13 straipsnis

18 straipsnis

I priedas, 1 punktas

IV priedas, 2 punktas

I priedas, 2 punktas

V priedas

II priedas

VI priedas

III priedas, paskutinė pastraipa

9 straipsnis, 5 dalis


31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 390/38


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2004/109/EB

2004 m. gruodžio 15 d.

dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

Atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 44 ir 95 straipsnius,

Atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

Atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

Atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę (2),

Laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

Kadangi:

(1)

Veiksmingos, skaidrios ir integruotos vertybinių popierių rinkos prisideda prie tikrai vieningos rinkos kūrimo Bendrijoje ir skatina ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą geriau paskirstydamos kapitalą ir mažindamos kainas. Tikslios, išsamios ir savalaikės informacijos apie vertybinių popierių emitentus atskleidimas sukuria nenutrūkstamą investuotojų pasitikėjimą ir leidžia, remiantis informacija, įvertinti jų verslo padėtį ir turtą. Taip stiprinama tiek investuotojų apsauga, tiek rinkos efektyvumas.

(2)

Šiuo tikslu vertybinių popierių emitentai investuotojams turėtų užtikrinti tinkamą skaidrumą reguliariai pateikdami informaciją. Tuo pačiu tikslu akcininkai arba fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys balsavimo teises arba finansines priemones, kurių pagrindu jie turi teisę įsigyti apyvartoje esančių akcijų su balsavimo teise, taip pat turėtų informuoti emitentus apie įsigytas akcijas arba apie kitus pasikeitimus, susijusius su kontroliniais akcijų paketais bendrovėse, kad emitentai galėtų tinkamai informuoti visuomenę.

(3)

1999 m. gegužės 11 d. Komisijos komunikatas, pavadintas „Finansų rinkos modelio įgyvendinimas: veiksmų planas“ nustato veiksmų, reikalingų siekiant užbaigti kurti vieningą finansinių paslaugų rinką, seką. 2000 m. kovo mėn. Lisabonos Europos Vadovų Taryba paragino šį veiksmų planą įgyvendinti iki 2005 m. Veiksmų plane pažymėtas poreikis parengti direktyvą, kuria būtų atnaujinti skaidrumo reikalavimai. Šis poreikis buvo patvirtintas 2002 m. kovo mėn. Barselonos Europos Vadovų Tarybos.

(4)

Ši direktyva turėtų būti suderinta su uždaviniais ir pareigomis, kuriuos Sutartis ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutas kelia Europos centrinių bankų sistemai (ECBS) ir valstybių narių centriniams bankams; siekiant užtikrinti, kad bus siekiama pirminių Bendrijos teisės tikslų, šiuo požiūriu ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas valstybių narių centriniams bankams, kurių akcijomis šiuo metu leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

(5)

Didesnis nacionalinės teisės nuostatų dėl periodinės ir einamosios informacijos reikalavimų, keliamų vertybinių popierių emitentams, suderinimas turėtų padėti siekiant užtikrinti aukštą investuotojų apsaugos lygį visoje Bendrijoje. Tačiau ši direktyva neturi poveikio esamiems Bendrijos teisės aktams dėl investicinių vienetų, kuriuos išleido kolektyvinio investavimo subjektai, išskyrus uždaro tipo, bei dėl investicinių vienetų, įsigytų arba perleistų šiose įmonėse.

(6)

Akcijų arba skolos vertybinių popierių, kurių nominalioji vieneto vertė mažesnė nei 1 000 eurų, emitento priežiūrą šios direktyvos tikslais geriausiai galėtų vykdyti valstybė narė, kurioje emitentas turi savo registruotą buveinę. Šiuo požiūriu nepaprastai svarbu užtikrinti, kad būtų nuosekliai laikomasi 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą (4). Dėl to paties turi būti nustatytas tam tikras lankstumas, sudarantis sąlygas trečiųjų šalių emitentams ir Bendrijos bendrovėms, leidžiančioms kitus nei pirmiau paminėtus vertybinius popierius, pasirinkti buveinės valstybę narę.

(7)

Aukštas investuotojų apsaugos lygis visoje Bendrijoje padėtų panaikinti kliūtis, trukdančias vertybiniams popieriams patekti į reguliuojamas rinkas, esančias ar veikiančias valstybėje narėje. Valstybėms narėms, išskyrus buveinės valstybę narę, turėtų būti nebeleidžiama riboti vertybinių popierių įtraukimo į jų reguliuojamųjų rinkų sąrašą, nustatant griežtesnius reikalavimus dėl periodinės ir einamosios informacijos apie emitentus, kurių vertybiniai popieriai buvo įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą.

(8)

Kliūčių pašalinimas pagal šią direktyvą buveinės valstybės narės principo pagrindu neturėtų paveikti kitų, į šios direktyvos taikymo sritį neįeinančių sričių, tokių kaip akcininkų teisės dalyvauti emitento valdyme. Jis taip pat neturėtų paveikti buveinės valstybės narės teisės reikalauti, kad emitentas papildomai skelbtų dalį arba visą reglamentuojamą informaciją laikraščiuose.

(9)

2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (5) jau sudarė sąlygas suvienodinti finansinės atskaitomybės standartus visos Bendrijos lygiu emitentams, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir iš kurių reikalaujama parengti konsoliduotą atskaitomybę. Taigi be visoms bendrovėms taikomų bendrovių teisės direktyvų vertybinių popierių emitentams jau nustatytas specialus režimas. Pasirinktas požiūris šia direktyva pritaikomas metinei ir tarpinei finansinei atskaitomybei įtraukiant principą, reikalaujantį tikrai ir teisingai parodyti emitento turtą, įsipareigojimus, finansinę padėtį ir pelną bei nuostolius. Finansinės atskaitomybės santrauka, kaip pusmečio finansinės atskaitomybės dalis, taip pat yra pakankamas pagrindas parodyti tikrą ir teisingą vaizdą apie emitento finansinių metų pirmųjų šešių mėnesių veiklą.

(10)

Metinė finansinė atskaitomybė turėtų užtikrinti informaciją apie visus metus po to, kai emitento vertybiniais popieriais buvo leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Didesnė metinių finansinių atskaitomybių palyginimo galimybė padeda vertybinių popierių rinkų investuotojams tik tuo atveju, jeigu jie gali būti tikri, kad ši informacija bus paskelbta per tam tikrą laiką pasibaigus finansiniams metams. Tam tikromis sąlygomis buveinės valstybė narė gali leisti emitentams nerengti pagal šios direktyvos reikalaujamus standartus metinės finansinės atskaitomybės apie skolos vertybinius popierius, kuriais reguliuojamoje rinkoje buvo leista prekiauti iki 2005 m. sausio 1 d. ir kurie buvo išleisti trečiojoje šalyje įsteigtų emitentų.

(11)

Ši direktyva įveda išsamesnę pusmečio finansinę atskaitomybę emitentams, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Tai turėtų leisti investuotojams įvertinti emitento būklę, remiantis patikimesne informacija.

(12)

Buveinės valstybė narė gali numatyti išimtis skolos vertybinių popierių emitentams dėl pusmečio atskaitomybės, kai:

kredito institucijos veikia kaip maži skolos vertybinių popierių emitentai, arba

emitentai jau veikia šios direktyvos įsigaliojimo dieną ir leidžia išimtinai skolos vertybinius popierius, kuriuos besąlygiškai ir neatšaukiamai garantuoja buveinės valstybė narė arba viena iš jos regioninių ar vietos valdžios institucijų, arba

pereinamuoju dešimties metų laikotarpiu, tačiau tik tų skolos vertybinių popierių atžvilgiu, kuriais jau buvo leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje iki 2005 m. sausio 1 d. ir kuriuos gali pirkti tik profesionalūs investuotojai. Jeigu tokią išimtį suteikia buveinės valstybė narė, ji negali būti pratęsta jokiems skolos vertybiniams popieriams, kuriais bus leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje po šios datos.

(13)

Europos Parlamentas ir Taryba pritaria Komisijos 2003 m. gegužės 21 d. veiksmų plane „Bendrovių teisės modernizavimas ir bendrovių valdymo pagerinimas Europos Sąjungoje“ nurodytam jos įsipareigojimui artimiausiu metu svarstyti, kaip sustiprinti skaidrumą atlyginimų politikoje, bendrame sumokėtame atlyginime (įskaitant bet kokį galimą arba atidėtą kompensavimą) bei naudoje, suteikiamoje kiekvienam administracinių, valdymo arba priežiūros institucijų nariui, pagal tos naudos rūšį, taip pat Komisijos ketinimui artimiausiu metu pateikti rekomendacijas šiais klausimais.

(14)

Buveinės valstybė narė turėtų skatinti emitentus, kurių akcijomis buvo leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir kurių pagrindinė veikla susijusi su gavybos pramone, metinėje finansinėje atskaitomybėje atskleisti informaciją apie mokėjimus vyriausybėms. Pagal struktūrą, nustatytą įvairiuose tarptautiniuose finansiniuose forumuose, buveinės valstybė narė taip pat turi skatinti didinti tokių mokėjimų skaidrumą.

(15)

Direktyva taip pat nustatys pusmečio atskaitomybės privalomumą tik skolos vertybinių popierių emitentams reguliuojamose rinkose. Išimtys bus teikiamos tik didmeninėms rinkoms tuo atveju, kai žemiausia vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė negu 50 000 eurų, kaip nurodyta Direktyvoje 2003/71/EB. Kai skolos vertybiniai popieriai leidžiami kita valiuta, išimtys turėtų būti galimos tik tuomet, kai vieneto nominalioji vertė tokia valiuta jų išleidimo dieną lygi bent 50 000 eurų.

(16)

Kad informacija apie akcijų emitento veiklą per finansinius metus būtų pateikiama laiku ir kuo patikimesnė, reikia dažniau teikti tarpinę informaciją. Todėl turėtų būti įvestas reikalavimas skelbti tarpinį vadovybės pranešimą per pirmuosius šešis ir antrąjį tarpinį pranešimą per antruosius šešis finansinių metų mėnesius. Akcijų emitentai, kurie jau skelbia ketvirčio finansinę atskaitomybę, nebeturėtų privalėti skelbti tarpinių vadovybės pranešimų.

(17)

Atitinkamos poveikio priemonių taisyklės, nustatytos kiekvienos valstybės narės pagal jos nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, turėtų būti taikomos emitentams, jų administraciniams, valdymo ar priežiūros organams arba emitentų atsakingiems asmenims. Valstybės narės turėtų pasilikti laisvę nustatyti poveikio priemonių mastą.

(18)

Visuomenė turėtų būti informuojama apie kontrolinių akcijų paketų pasikeitimus emitentuose, kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, esančioje arba veikiančioje Bendrijos teritorijoje. Ši informacija turėtų padėti investuotojams įsigyti arba perleisti akcijas žinant apie visus balsavimo struktūros pasikeitimus; ji taip pat turėtų sustiprinti veiksmingą akcijų emitentų kontrolę ir bendrą rinkos skaidrumą svarbiuose kapitalo judėjimuose. Tam tikromis aplinkybėmis turėtų būti teikiama informacija apie įkeistas akcijas arba finansines priemones, kaip jos apibūdintos 13 straipsnyje.

(19)

9 straipsnis ir 10 straipsnio c punktas neturėtų būti taikomi akcijoms, kurios skiriamos ECBS narių arba nariams, vykdantiems savo, kaip monetarines funkcijas vykdančių valdžios institucijų, funkcijas su sąlyga, kad nebus naudojamasi šių akcijų balsavimo teise; „trumpo laikotarpio“ sąvoka 11 straipsnyje turėtų būti suprantama atsižvelgiant į kreditines operacijas, vykdomas pagal Sutarties ir Europos centrinio banko (ECB) teisės aktus, ypač ECB gaires dėl pinigų politikos priemonių bei procedūrų ir TARGET, taip pat į kreditines operacijas, kuriomis siekiama vykdyti lygiavertes funkcijas pagal nacionalines nuostatas.

(20)

Kad tam tikri rinkos dalyviai be reikalo nebūtų pernelyg apkrauti ir siekiant išsiaiškinti, kas iš tikrųjų daro įtaką emitentui, nereikia reikalauti pranešimo apie kontrolinį akcijų arba kitų finansinių priemonių, kaip jos apibūdintos 13 straipsnyje, paketą, jei jis suteikia teisę įsigyti akcijų rinkos formuotojo arba saugotojo atžvilgiu, arba apie akcijų ar finansinių priemonių, kurios įsigytos tik įskaitymo ir atsiskaitymo tikslais, paketą, neviršijant visoje Bendrijoje taikytinų limitų ir garantijų. Buveinės valstybei narei turi būti leidžiama numatyti tam tikrų išimčių, susijusių su akcijų paketais kredito institucijų ir investicinių įmonių prekybos knygose.

(21)

Kad būtų išsiaiškinta, kas iš tikrųjų yra kontrolinio akcijų paketo savininkas arba kitų finansinių priemonių didžiausias savininkas tame pačiame emitente visoje Bendrijoje, iš patronuojančių įmonių neturėtų būti reikalaujama sujungti savo akcijų paketus su kolektyvinių investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) arba investicinių įmonių valdomais paketais, su sąlyga, kad šie subjektai ar įmonės naudojasi balsavimo teise nepriklausomai nuo patronuojančių įmonių ir atitinka tam tikras tolesnes sąlygas.

(22)

Einamoji informacija vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, savininkams turi būti ir toliau grindžiama lygių galimybių principu. Tokios lygios galimybės taikomos tik tokią pačią padėtį užimantiems akcininkams ir todėl netaikomos balsavimo teisių, priskirtų tam tikrai akcijai, skaičiaus klausimui. Tuo pačiu skolos vertybinių popierių savininkai, užimantys pari passu padėtį, turėtų ir toliau naudotis lygiomis galimybėmis, net ir geriausios skolos vertybinių popierių atveju. Reikia palengvinti akcininkų ir (arba) vertybinių popierių savininkų informavimą bendruose susirinkimuose. Ypač svarbu, kad užsienyje esantys akcininkai ir skolos vertybinių popierių savininkai aktyviau įsitrauktų galėdami suteikti įgaliojimus veikti jų vardu. Dėl tų pačių priežasčių bendrame akcininkų ir (arba) skolos vertybinių popierių savininkų susirinkime turėtų būti nusprendžiama, ar turėtų būti naudojamos modernios informacijos ir ryšių technologijos. Tokiu atveju emitentai turėtų parengti priemones, kad būtų galima veiksmingai informuoti jų akcijų ir (arba) vertybinių popierių savininkus, kuriuos įmanoma identifikuoti.

(23)

Tam, kad būtų šalinamos kliūtys ir veiksmingai įgyvendinami nauji Bendrijos informavimo reikalavimai, reikalinga, kad buveinės valstybių narių kompetentingos institucijos vykdytų atitinkamą priežiūrą. Ši direktyva turėtų numatyti bent jau minimalias garantijas dėl tokios informacijos gavimo laiku galimybės. Dėl šios priežasties kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti bent viena pateikimo ir saugojimo sistema.

(24)

Emitento įpareigojimas išversti visą einamąją ir periodinę informaciją į visas atitinkamas kalbas visose valstybėse narėse, kuriose leidžiama prekiauti jo vertybiniais popieriais, neskatina vertybinių popierių rinkų integracijos ir atgraso nuo tarpvalstybinio leidimų prekiauti vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose suteikimo. Todėl emitentui tam tikrais atvejais turi būti suteikta teisė pateikti informaciją tarptautinių finansų sferoje įprasta kalba. Kadangi reikia labai daug pastangų pritraukti investuotojus iš kitų valstybių narių ir trečiųjų šalių, valstybės narės turėtų nebeužkirsti kelio akcininkams, asmenims, turintiems balsavimo teises, arba finansinių priemonių savininkams parengti reikalingus pranešimus emitentui tarptautinių finansų sferoje įprasta kalba.

(25)

Siekiant aktyviau skatinti Europos kapitalo rinkų integraciją, Bendrijos lygiu reikia geriau organizuoti investuotojų prieigą prie informacijos apie emitentus. Ne emitento buveinės valstybėje narėje esantys investuotojai, siekiantys gauti prieigą prie tokios informacijos, turėtų būti vertinami taip pat, kaip ir emitento buveinės valstybėje narėje esantys investuotojai. Tai galima pasiekti, jei buveinės valstybė narė, atsižvelgdama į reglamentuojamos informacijos tipą, greitai ir nediskriminuodama užtikrina minimalius Bendrijoje platinamos informacijos kokybės standartus. Be to, informacija, kuri buvo išplatinta, turėtų būti centralizuotai prieinama buveinės valstybėje narėje, kad būtų galima sukurti Europos tinklą mažmeniniams investuotojams prieinamomis kainomis ir kartu išvengta nereikalingo emitentų informacijos pateikimo reikalavimų dubliavimo. Emitentai turėtų turėti galimybę naudotis laisva konkurencija pasirinkdami žiniasklaidos priemones arba operatorius informacijai pagal šią direktyvą platinti.

(26)

Siekiant dar labiau supaprastinti investuotojų prieigą prie informacijos apie visų valstybių narių įmones, nacionalinėms priežiūros institucijoms turėtų būti palikta teisė, konsultuojantis su kitomis suinteresuotomis šalimis, ypač vertybinių popierių emitentais, investuotojais, rinkos dalyviais, reguliuojamų rinkų operatoriais ir finansinės informacijos tiekėjais, rengti rekomendacijas dėl elektroninių tinklų kūrimo.

(27)

Siekiant užtikrinti veiksmingą investuotojų apsaugą ir tinkamą reguliuojamų rinkų veiklą, taisyklės, susijusios su emitentų, kurių vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skelbiama informacija, turėtų būti taikomos ir emitentams, kurie valstybėje narėje neturi registruotos buveinės ir kurie nepatenka į Sutarties 48 straipsnio taikymo sritį. Taip pat turėtų būti užtikrinama, kad bet kuri papildoma informacija apie Bendrijos arba trečiųjų šalių emitentus, kurią reikalaujama atskleisti trečiojoje šalyje, bet nereikalaujama valstybėje narėje, būtų viešai prieinama Bendrijoje.

(28)

Kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti paskirta viena kompetentinga institucija, kuri prisiimtų galutinę atsakomybę dėl nuostatų, priimtų šios direktyvos pagrindu, laikymosi priežiūros, taip pat dėl tarptautinio bendradarbiavimo. Tokia institucija turėtų būti administracinio pobūdžio ir, kad nekiltų interesų konflikto, turėtų būti užtikrintas jos nepriklausomumas nuo ūkio subjektų. Tačiau valstybės narės gali paskirti kitą kompetentingą instituciją, kuri tirtų, ar informacija, nurodyta šioje direktyvoje, rengiama remiantis tinkamu atskaitomybės modeliu, ir imtųsi atitinkamų priemonių rastų pažeidimų atvejais; tokia institucija nebūtinai turi būti administracinio pobūdžio.

(29)

Dėl didėjančios tarpvalstybinės veiklos reikia pagerinti bendradarbiavimą tarp kompetentingų nacionalinių institucijų, įskaitant išsamų nuostatų rinkinį dėl keitimosi informacija ir atsargumo priemonių. Reguliavimo ir priežiūros užduočių organizavimas kiekvienoje valstybėje narėje neturėtų kliudyti efektyviam kompetentingų institucijų bendradarbiavimui.

(30)

2000 m. liepos 17 d. posėdžiavusi Taryba įsteigė Išminčių komitetą Europos vertybinių popierių rinkų reguliavimo klausimams nagrinėti. Savo galutinėje ataskaitoje šis komitetas pasiūlė įvesti naujas teisėkūros metodikas, pagrįstas keturių lygių, t. y., esminių principų, techninių įgyvendinimo priemonių, nacionalinių vertybinių popierių reguliuotojų bendradarbiavimo ir Bendrijos teisės stiprinimo, požiūriu. Ši direktyva turėtų apsiriboti bendrais „sisteminiais“ principais, o techninės nuostatos turėtų būti išdėstytos įgyvendinimo priemonėse, kurias Komisija patvirtins padedant Europos vertybinių popierių komitetui, įsteigtam Komisijos sprendimu 2001/528/EB (6).

(31)

Kad Bendrijos teisės aktų vertybinių popierių srityje leidybos reglamentavimo procesą padarytu efektyvesniu ir skaidresniu, 2001 m. kovo mėn. Stokholmo Europos Vadovų Tarybos priimta rezoliucija parėmė Išminčių komiteto galutinę ataskaitą ir pasiūlytą keturių lygių požiūrį.

(32)

Pagal tą rezoliuciją įgyvendinimo priemonės turėtų būti naudojamos dažniau, užtikrinant, kad kartu su besivystančia rinka ir priežiūra būtų atnaujinamos ir techninės nuostatos, o visoms įgyvendinimo taisyklių pakopoms turėtų būti nustatyti galutiniai terminai.

(33)

2002 m. vasario 5 d. Europos Parlamentas, remdamasis tą pačią dieną padarytu oficialiu Komisijos pirmininko pareiškimu ir 2001 m. spalio 2 d. vidaus rinkos komisaro laišku Parlamento ekonomikos ir pinigų komiteto primininkui dėl Europos Parlamento vaidmens šiame procese garantijų, savo rezoliucija dėl finansinių paslaugų teisės aktų įgyvendinimo taip pat parėmė Išminčių komiteto ataskaitą.

(34)

Nuo pirmojo įgyvendinimo priemonių projekto perdavimo Europos Parlamentui turėtų būti suteiktas trijų mėnesių laikotarpis, kurio metu jis išnagrinėtų priemones ir pateiktų savo nuomonę. Tačiau skubiais ir tinkamai pagrįstais atvejais tą laikotarpį galima sutrumpinti. Jeigu šio laikotarpio metu Europos Parlamentas priima rezoliuciją, Komisija turėtų iš naujo išnagrinėti priemonių projektą.

(35)

Siekiant atsižvelgti į naujus vertybinių popierių rinkos pokyčius, šioje direktyvoje išdėstytoms taisyklėms gali prireikti techninių įgyvendinimo priemonių. Komisija turi būti atitinkamai įgaliota priimti įgyvendinimo priemones, su sąlyga, kad jos nekeis esminių šios direktyvos dalių, ir kad Komisija veiks pagal joje išdėstytus principus, pasikonsultavusi su Europos vertybinių popierių komitetu.

(36)

Pasinaudodama pagal šią direktyvą jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais Komisija turėtų laikytis šių principų:

poreikio užtikrinti investuotojų pasitikėjimą finansinėmis rinkomis skatinant aukštus tų rinkų skaidrumo standartus;

poreikio suteikti investuotojams įvairias alternatyvias investicijų sritis ir jiems pritaikytą apsaugą bei informaciją;

poreikio garantuoti, kad nepriklausomos priežiūros institucijos nuosekliai užtikrintų taisyklių laikymąsi, ypač kovoje prieš ekonominius nusikaltimus;

poreikio užtikrinti didelį skaidrumą ir konsultavimąsi su visais rinkos dalyviais bei Europos Parlamentu ir Komisija;

poreikio skatinti naujoves finansinėse rinkose, kad pastarosios būtų dinamiškos ir efektyvios;

poreikio užtikrinti rinkos vientisumą, atidžiai stebint finansines naujoves ir į jas reaguojant;

kapitalo kainos sumažinimo ir galimybės juo naudotis padidinimo svarbos;

rinkos dalyvių (įskaitant mažus ir vidutinius verslus bei mažus investuotojus) kaštų ir naudos ilgalaikės pusiausvyros visose įgyvendinimo priemonėse;

poreikio skatinti Bendrijos finansinių rinkų tarptautinį konkurencingumą, neapribojant ypač reikalingo tarptautinio bendradarbiavimo išplėtimo;

poreikio pasiekti tam tikrą visų rinkos dalyvių veiklos lygį, nustatant taisykles visoje Bendrijoje kiekvienu atveju, kai tai būtina;

poreikio atsižvelgti į skirtumus vietos rinkose, jei jie nepagrįstai nepažeidžia bendrosios rinkos vientisumo;

poreikio užtikrinti darną su kitais šioje srityje taikomais Bendrijos aktais, nes informacijos neatitikimas ir skaidrumo stoka gali trukdyti rinkų veikimui ir kenkti vartotojams bei mažiems investuotojams.

(37)

Kad būtų užtikrintas šioje direktyvoje arba šios direktyvos įgyvendinimo priemonėse išdėstytų reikalavimų įgyvendinimas, reikia skubiai nustatyti šių reikalavimų ar priemonių pažeidimus ir prireikus imtis sankcijų. Tam priemonės ir sankcijos turi būti pakankamai atgrasančios, proporcingos ir nuosekliai taikomos. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingų nacionalinių institucijų sprendimus būtų galima apskųsti teismui.

(38)

Šia direktyva siekiama atnaujinti dabartinius skaidrumo reikalavimus vertybinių popierių emitentams ir investuotojams, įsigyjantiems arba perleidžiantiems kontrolinį akcijų paketą tų emitentų, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Ši direktyva pakeičia keletą reikalavimų, išdėstytų 2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (7). Kad skaidrumo reikalavimai būtų surinkti viename akte, ją būtina atitinkamai pakeisti. Tačiau toks pakeitimas neturėtų trukdyti valstybėms narėms nustatyti papildomų reikalavimų pagal Direktyvos 2001/34/EB 42 – 63 straipsnius, kurie lieka galioti.

(39)

Ši direktyva suderinta su 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (8).

(40)

Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

(41)

Kadangi šios direktyvos tikslai, t. y. atitinkamu skaidrumu visoje Bendrijoje užtikrinti investuotojų pasitikėjimą ir tokiu būdu užbaigti vidaus rinkos sukūrimą, dabartinių Bendrijos teisės aktų pagrindu valstybių narių negali būti deramai pasiekti, o gali būti geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali priimti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje numatytą subsidiarumo principą. Laikantis proporcingumo principo, nustatyto tame straipsnyje, ši direktyva nenumato daugiau negu būtina pasiekti jos tikslus.

(42)

Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9).

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Ši direktyva nustato reikalavimus, susijusius su periodinės ir einamosios informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais jau leista prekiauti valstybėje narėje esančioje ar veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, atskleidimu.

2.   Ši direktyva netaikoma investiciniams vienetams, kuriuos išleido kolektyvinio investavimo subjektai, kiti nei uždarojo tipo, bei investiciniams vienetams, kurie įsigyti arba kurie perleidžiami tokiuose kolektyvinio investavimo subjektuose.

3.   Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 16 straipsnio 3 dalyje ir 18 straipsnio 2 – 4 dalyse paminėtų nuostatų vertybiniams popieriams, kuriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir kuriuos išleido jos arba jų regioninės arba vietos valdžios institucijos.

4.   Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 17 straipsnio savo nacionalinių centrinių bankų, veikiančių kaip akcijų emitentų, veiklai, jeigu leidimas prekiauti reguliuojamoje rinkoje buvo suteiktas iki 2005 m. sausio 20 d..

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

1.   Šioje direktyvoje taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

(a)

„vertybiniai popieriai“ – perleidžiami vertybiniai popieriai, kaip jie apibrėžti 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (10) 4 straipsnyje, išskyrus pinigų rinkos priemones, kaip jos apibrėžtos tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalies 19 punkte, kurių terminas trumpesnis negu 12 mėnesių ir kurioms gali būti taikomi nacionaliniai teisės aktai;

(b)

„skolos vertybiniai popieriai“ – obligacijos arba kitos vertybiniais popieriais paverstos perleidžiamos skolos, išskyrus vertybinius popierius, kurie yra lygiaverčiai akcijoms bendrovėse, arba kurie, jeigu konvertuojami arba jei pasinaudojama jų suteikiamomis teisėmis, suteikia teisę įsigyti akcijų arba toms akcijoms lygiaverčių vertybinių popierių;

(c)

„reguliuojama rinka“ – rinka, kaip ji apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte;

(d)

„emitentas“ – juridinis asmuo, kurio veiklą reglamentuoja privatinė ar viešoji teisė, įskaitant valstybę, ir kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, jeigu depozitoriumo pakvitavimų dėl akcijų atveju jų emitentas yra kartu ir akcijų, kurias šie pakvitavimai ženklina, emitentas;

(e)

„akcininkas“ – bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, kurio veiklą reglamentuoja privatinė ar viešoji teisė, ir kuris tiesiogiai arba netiesiogiai turi:

(i)

emitento akcijų, įsigytų savo vardu ir savo sąskaita;

(ii)

emitento akcijų, įsigytų savo vardu, bet kito fizinio arba juridinio asmens sąskaita;

(iii)

depozitoriumo pakvitavimų, kurių atveju depozitoriumo pakvitavimų savininkas laikomas jais žymimų akcijų savininku;

(f)

„kontroliuojama įmonė“ – įmonė:

(i)

kurioje fizinis arba juridinis asmuo turi balsavimo teisių daugumą; arba

(ii)

kurioje fizinis arba juridinis asmuo turi teisę paskirti arba atleisti daugumą administravimo, valdymo arba priežiūros organų narių ir tuo pat metu yra nurodytos įmonės akcininkas arba narys; arba

(iii)

kurioje fizinis arba juridinis asmuo yra akcininkas arba narys ir vienas kontroliuoja daugumą akcininkams arba nariams priklausančių balsavimo teisių atitinkamai pagal susitarimą su kitais tos įmonės akcininkais arba nariais; arba

(iv)

kurioje fizinis arba juridinis asmuo turi galimybę pasinaudoti arba naudojasi vyraujančia įtaka arba kontrole;

(g)

„kolektyvinio investavimo subjektai, kiti nei uždarojo tipo“ – investiciniai fondai ir investicinės bendrovės:

(i)

kurių tikslas yra kolektyvinio kapitalo, surenkamo iš visuomenės, investavimas, ir kurie veikia rizikos skaidymo principu, ir

(ii)

kurių investiciniai vienetai jų turėtojų prašymu gali būti atpirkti ar išpirkti, tiesiogiai arba netiesiogiai, už šių subjektų turtą;

(h)

„kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai“ – vertybiniai popieriai, kuriuos išleido kolektyvinio investavimo subjektas, pažymintys bendraturčių teises į tokio subjekto turtą;

(i)

„buveinės valstybė narė“ reiškia:

(i)

skolos vertybinių popierių, kurių nominalioji vertė už vienetą mažesnė negu 1000 eurų, emitento arba akcijų emitento atveju:

kai emitentas yra įsteigtas Bendrijoje – valstybę narę, kurioje yra registruota jo buveinė;

kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje šalyje – valstybę narę, kurioje pagal Direktyvos 2003/71/EB 10 straipsnį reikalaujama pateikti metinę informaciją kompetentingoms institucijoms;

„Buveinės valstybės narės“ apibrėžimas taikomas skolos vertybiniams popieriams, kurių valiuta yra ne eurai, su sąlyga, kad vieneto nominalioji vertė jo išleidimo dieną yra mažesnė negu 1000 eurų, nebent ji beveik lygi 1000 eurų;

(ii)

bet kurio į i papunktį neįtraukto emitento atveju - valstybę narę, emitento pasirinktą iš valstybės narės, kurioje yra įregistruota emitento buveinė, ir tų valstybių narių, kurių teritorijose esančiose reguliuojamose rinkose buvo leista prekiauti emitento vertybiniais popieriais. Emitentas kaip savo buveinės valstybe nare gali pasirinkti tik vieną valstybę narę. Toks pasirinkimas lieka galioti mažiausiai trejus metus, nebent emitento vertybiniais popieriais daugiau nebeleidžiama prekiauti jokioje reguliuojamoje rinkoje Bendrijoje;

(j)

„priimančioji valstybė narė“ - valstybė narė, kurioje leidžiama prekiauti vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje, jeigu ji nėra buveinės valstybė narė;

(k)

„reglamentuojama informacija“ - visa informacija, kurią emitentas arba bet kuris kitas asmuo, pateikęs prašymą suteikti leidimą prekiauti vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, yra paprašomas pateikti pagal šią direktyvą ir pagal 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (11) 6 straipsnį arba pagal valstybės narės įstatymus ar kitus teisės aktus, priimtus pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalį;

(l)

„elektroninės priemonės“ - elektroninė įranga, skirta duomenims apdoroti (įskaitant skaitmeninį glaudinimą), laikyti ir siųsti laidais, radijo bangomis, taip pat naudojant optines technologijas arba bet kurias kitas elektromagnetines priemones;

(m)

„valdymo įmonė“ - įmonė, kaip ji apibrėžta 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIAVPS) (12), 1a straipsnio 2 dalyje;

(n)

„rinkos formuotojas“ - asmuo, kuris nuolat dalyvauja finansų rinkose, norėdamas užsiimti prekybine veikla savo sąskaita pirkdamas ir parduodamas finansines priemones nuosavam kapitalui paties nustatytomis kainomis;

(o)

„kredito institucija“ - įmonė, kaip ji apibrėžta 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (13) 1 straipsnio 1 dalies a punkte;

(p)

„pakartotinai arba nuolat leidžiami vertybiniai popieriai“ - to paties emitento skolos vertybiniai popieriai, visuomet siūlomi prekyboje, arba bent dvi atskiros panašaus tipo ir (arba) klasės vertybinių popierių emisijos.

2.   1 dalies f punkto ii papunktyje numatyto „kontroliuojamos įmonės“ apibrėžimo tikslu į su balsavimu, paskyrimu ir atleidimu susijusias akcininko teises įtraukiamos teisės, turimos bet kurios kitos akcininko kontroliuojamos įmonės ir bet kurių fizinių arba juridinių asmenų, veikiančių nors ir savo vardu, bet akcininko arba bet kurios kitos akcininko kontroliuojamos įmonės sąskaita.

3.   Siekdama atsižvelgti į techninę pažangą finansų rinkose ir užtikrinti vieningą 1 dalies reikalavimų taikymą, Komisija dėl 1 dalyje išdėstytų apibrėžimų turi 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti įgyvendinimo priemones.

Komisija visų pirma turi:

(a)

1 dalies i ir ii punktų tikslais nustatyti procedūrines priemones, kurių pagrindu emitentas gali pasirinkti buveinės valstybę narę;

(b)

kai tai yra tinkama 1 dalies i ir ii punktuose numatyto buveinės valstybės narės pasirinkimo tikslais, po naujų Bendrijos teisės reikalavimų, susijusių su leidimų prekiauti reguliuojamoje rinkoje išdavimu, priėmimo pakoreguoti trejų metų emitento profesinės patirties laikotarpį;

(c)

1 dalies l punkto tikslais nustatyti pavyzdinį priemonių, kurios neturėtų būti laikomos elektroninėmis priemonėmis, sąrašą, kartu atsižvelgiant į 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką, (14) V priedą.

3 straipsnis

Integracija į vertybinių popierių rinką

1.   Buveinės valstybė narė emitentui gali taikyti griežtesnius reikalavimus nei nustatyta šioje direktyvoje.

Griežtesnius reikalavimus nei nustatyta šioje direktyvoje buveinės valstybė narė taip pat gali taikyti akcijų turėtojui, fiziniam arba juridiniam asmeniui, minimiems 10 ar 13 straipsniuose.

2.   Priimančioji valstybė narė negali:

(a)

dėl leidimo prekiauti vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje savo teritorijoje – nustatyti griežtesnių informacijos atskleidimo reikalavimų nei nustatyti šioje direktyvoje ar Direktyvos 2003/6/EB 6 straipsnyje;

(b)

dėl informacijos paskelbimo – akcininkui, fiziniam arba juridiniam asmeniui, minimiems 10 ar 13 straipsniuose, nustatyti griežtesnių reikalavimų nei nustatyti šioje direktyvoje.

II SKYRIUS

PERIODINĖ INFORMACIJA

4 straipsnis

Metinė finansinė atskaitomybė

1.   Ne vėliau kaip per keturis mėnesius pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, emitentas turi viešai paskelbti savo metinę finansinę atskaitomybę ir užtikrinti, kad ji būtų viešai prieinama dar mažiausiai penkerius metus.

2.   Metinę finansinę atskaitomybę sudaro:

(a)

audituota finansinė atskaitomybė;

(b)

vadovybės ataskaita; ir

(c)

pareiškimai, padaryti atsakingų emitento asmenų, kurių vardai ir funkcijos turi būti aiškiai nurodyti, apie tai, kad, jų žiniomis, finansinė atskaitomybė, parengta pagal taikomus apskaitos standartus, tikrai ir teisingai parodo emitento bei bendrą konsoliduotų įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolį, ir kad vadovybės ataskaitoje yra nurodyta teisinga verslo plėtros ir veiklos apžvalga bei emitento ir bendrai konsoliduotų įmonių būklė, kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais jie susiduria, aprašymu.

3.   Kai iš emitento reikalaujama parengti konsoliduotą atskaitomybę pagal 1983 m. birželio 13 d. Septintąją Tarybos direktyvą 83/349/EEB dėl konsoliduotos atskaitomybės (15), audituota finansinė atskaitomybė turi susidėti iš pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 sudarytos konsoliduotos atskaitomybės ir metinės patronuojančios įmonės atskaitomybės, sudarytos pagal valstybės narės, kurioje patronuojanti įmonė įregistruota kaip juridinis asmuo, nacionalinių teisės aktų reikalavimus.

Kai iš emitento nereikalaujama parengti konsoliduotos atskaitomybės, audituota finansinė atskaitomybė turi susidėti iš atskaitomybės, sudarytos pagal valstybės narės, kurioje įmonė įregistruota kaip juridinis asmuo, nacionalinių teisės aktų reikalavimus.

4.   Finansinės atskaitomybės auditas turi būti atliekamas pagal 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB dėl tam tikrų rūšių bendrovių metinių finansinių atskaitomybių (16) 51 ir 51a straipsnius ir, jeigu iš emitento reikalaujama parengti konsoliduotą atskaitomybę, – pagal Direktyvos 83/349/EEB 37 straipsnį.

Audito ataskaita, pasirašyta už finansinės atskaitomybės auditą atsakingo asmens arba asmenų, kartu su metine finansine atskaitomybe visa turi būti atskleista visuomenei.

5.   Vadovybės ataskaita turi būti sudaryta pagal Direktyvos 78/660/EEB 46 straipsnį ir, jeigu iš emitento reikalaujama parengti konsoliduotą atskaitomybę, – pagal Direktyvos 83/349/EEB 36 straipsnį.

6.   Siekdama atsižvelgti į techninę pažangą finansų rinkose ir užtikrinti vieningą 1 dalies reikalavimų taikymą, Komisija turi 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti įgyvendinimo priemones. Komisija visų pirma turi itin tiksliai nurodyti technines sąlygas, pagal kurias paskelbta metinė finansinė atskaitomybė, įskaitant audito ataskaitą, liktų viešai prieinama. Prireikus Komisija taip pat gali peržiūrėti 1 dalyje nurodytą penkerių metų laikotarpį.

5 straipsnis

Pusmečio finansinė atskaitomybė

1.   Akcijų arba skolos vertybinių popierių emitentas turi viešai paskelbti pusmečio finansinę atskaitomybę, apimančią pirmuosius šešis finansinių metų mėnesius, kuo greičiau pasibaigus šiam laikotarpiui, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo jo pabaigos. Emitentas turi užtikrinti, kad pusmečio finansinė atskaitomybė būtų viešai prieinama dar mažiausiai penkerius metus.

2.   Pusmečio finansinę atskaitomybę sudaro:

(a)

finansinės atskaitomybės santrauka;

(b)

tarpinė vadovybės ataskaita; ir

(c)

pareiškimai, padaryti atsakingų emitento asmenų, kurių vardai ir funkcijos turi būti aiškiai nurodyti, apie tai, kad, jų žiniomis, finansinės atskaitomybės santrauka, parengta pagal taikomus apskaitos standartus, tikrai ir teisingai parodo emitento bei bendrą pagal 3 dalį reikalaujamų konsoliduoti įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolį, ir kad vadovybės ataskaitoje yra nurodyta patikima verslo plėtros ir veiklos apžvalga, reikalaujama pagal 4 dalį.

3.   Kai iš emitento reikalaujama parengti konsoliduotą atskaitomybę, finansinės atskaitomybės santrauka turi būti parengta pagal tarptautinį apskaitos standartą, taikomą tarpinei finansinei atskaitomybei, patvirtintą Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 6 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kai iš emitento nereikalaujama parengti konsoliduotos atskaitomybės, į finansinės atskaitomybės santrauką gali būti įtraukta bent jau balanso santrauka, pelno (nuostolių) ataskaitos santrauka ir šių ataskaitų paaiškinamieji raštai. Rengdamas balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitų santraukas, emitentas turi vadovautis tais pačiais pripažinimo ir įvertinimo principais, kaip ir rengdamas metinę finansinę atskaitomybę.

4.   Tarpinė vadovybės ataskaita mažiausiai turi atspindėti bent jau svarbiausius įvykius, kurie įvyko per pirmuosius šešis finansinių metų mėnesius, ir jų poveikį finansinės atskaitomybės santraukai, kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų per ateinančius šešis finansinių metų mėnesius aprašymu. Akcijų emitentų tarpinėse vadovybės ataskaitose taip pat turi būti įtraukti ir didesni susijusių šalių sandoriai.

5.   Jeigu pusmečio finansinė atskaitomybė buvo audituota, turi būti pateikiama visa audito ataskaita. Ta pati nuostata taikoma ir dėl auditorių peržiūros ataskaitų. Jeigu pusmečio finansinė atskaitomybė nebuvo audituota arba auditorių peržiūrėta, emitentas turi tai pažymėti savo ataskaitoje.

6.   Siekdama atsižvelgti į techninę pažangą finansų rinkose ir užtikrinti vieningą šio straipsnio 1 – 5 dalių reikalavimų taikymą, Komisija turi 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti įgyvendinimo priemones.

Komisija visų pirma turi:

(a)

tiksliai nurodyti technines sąlygas, pagal kurias pusmečio finansinė atskaitomybė, įskaitant auditorių peržiūrų ataskaitas, liktų viešai prieinama;

(b)

paaiškinti auditorių peržiūrų pobūdį;

(c)

tiksliai apibrėžti minimalų balanso santraukos, pelno (nuostolių) ataskaitos santraukos, šių ataskaitų paaiškinamųjų raštų turinį, kai jos rengiamos ne pagal tarptautinius apskaitos standartus, patvirtintus Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 6 straipsnyje nustatyta tvarka.

Prireikus Komisija taip pat gali patikslinti 1 dalyje nurodytą penkerių metų laikotarpį.

6 straipsnis

Tarpiniai vadovybės pranešimai

1.   Nepažeidžiant Direktyvos 2003/6/EB 6 straipsnio, emitento, kurio akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vadovybė privalo viešai paskelbti pranešimą per pirmąjį finansinių metų šešių mėnesių laikotarpį, o kitą pranešimą - per antrąjį finansinių metų šešių mėnesių laikotarpį. Toks pranešimas turi būti paskelbiamas per laikotarpį, prasidedantį dešimt savaičių nuo atitinkamo šešių mėnesių laikotarpio pradžios ir pasibaigiantį likus šešioms savaitės iki atitinkamo šešių mėnesių laikotarpio pabaigos. Jame turi būti informacija, apimanti laikotarpį tarp atitinkamo šešių mėnesių laikotarpio pradžios ir pareiškimo paskelbimo datos. Tokiame pranešime pateikiama:

esminių įvykių ir sandorių, kurie įvyko per atitinkamą laikotarpį, bei jų poveikio emitento ir jo kontroliuojamų įmonių finansinei būklei paaiškinimas, ir

bendras emitento ir jo kontroliuojamų įmonių finansinės būklės ir veiklos atitinkamu laikotarpiu aprašymas.

2.   Iš emitentų, kurie vadovaudamiesi nacionaliniais įstatymais arba reguliuojamų rinkų taisyklėmis ar savo iniciatyva skelbia ketvirčio finansinę atskaitomybę pagal paminėtus įstatymus arba taisykles, nereikalaujama pateikti viešų vadovybės pranešimų, nurodytų 1 dalyje.

3.   Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl ketvirčio finansinės atskaitomybės ir emitentų vadovybės pranešimų skaidrumo, kurioje nagrinėjama, ar pateikiama informacija pasiekia tikslą sudaryti investuotojams galimybę atlikti informacija pagrįstą emitento finansinės būklės įvertinimą, ne vėliau kaip 2010 m. sausio 20 d.. Tokia ataskaita turi apimti poveikio įvertinimą srityse, dėl kurių Komisija nori pateikti šio straipsnio pataisas.

7 straipsnis

Atsakomybė ir poveikio priemonės

Valstybės narės turi užtikrinti, kad už pagal 4, 5, 6 ir 16 straipsnius sudaromą ir skelbiamą informaciją būtų atsakingas bent jau emitentas ar jo administraciniai, valdymo ar priežiūros organai, ir turi užtikrinti, kad jų įstatymai ir kiti teisės aktai dėl poveikio priemonių būtų taikomi emitentams, šiame straipsnyje paminėtiems organams arba atsakingiems emitento asmenims.

8 straipsnis

Išimtys

1.   4, 5 ir 6 straipsniai netaikomi šiems emitentams:

(a)

valstybei, regioninėms arba vietos valdžios institucijoms, tarptautinėms viešosioms organizacijoms, kurių bent vienas narys yra valstybė narė, ECB, valstybių narių nacionaliniams centriniams bankams, nepriklausomai nuo to, ar jie leidžia akcijas ar kitus vertybinius popierius; ir

(b)

išskirtinai skolos vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti valstybės narės reguliuojamoje rinkoje ir kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 eurų, arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta ne eurais, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu yra ne mažesnė kaip 50 000 eurų, emitentams.

2.   Buveinės valstybė narė gali pasirinkti netaikyti 5 straipsnio reikalavimų kredito institucijoms, kurių akcijomis neleista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir kurios pakartotinai arba nuolatos išleidžia išskirtinai skolos vertybinius popierius, su sąlyga, kad nominalioji viso kiekio vertė išlieka mažesnė negu 100 000 000 eurų ir kad jos neskelbė prospekto pagal Direktyvą 2003/71/EB.

3.   Buveinės valstybė narė gali pasirinkti netaikyti 5 straipsnio reikalavimų Direktyvos 2003/71/EB įsigaliojimo dieną jau esantiems emitentams, reguliuojamoje rinkoje leidžiantiems išskirtinai skolos vertybinius popierius, už kuriuos besąlygiškai ir neatšaukiamai garantuoja buveinės valstybė narė arba viena iš jos regioninių arba vietos valdžios institucijų.

III SKYRIUS

EINAMOJI INFORMACIJA

I DALIS

Informacija apie kontrolinius akcijų paketus

9 straipsnis

Pranešimas apie kontrolinio akcijų paketo įsigijimą arba jo perleidimą

1.   Buveinės valstybė narė turi užtikrinti, kad akcininkas, įsigijęs arba perleidęs emitento, kurio akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir kurioms suteikta balsavimo teisė, kontrolinį akcijų paketą, praneštų emitentui apie įsigytų arba perleistų balsavimo teisių santykinį kiekį, kai santykinis kiekis pasiekia, viršija arba nukrinta žemiau 5 %, 10 %, 15 %, 20 %, 25 %, 30 %, 50 % ir 75 % ribos.

Balsavimo teisės apskaičiuojamos atsižvelgiant į visas akcijas, kurioms suteikta balsavimo teisė, netgi jei naudojimasis šiomis teisėmis yra sustabdytas. Be to, ši informacija pateikiama atsižvelgiant į visas akcijas, kurioms suteikta balsavimo teisė, esančias toje pačioje klasėje.

2.   Buveinės valstybė narė turi užtikrinti, kad akcininkai praneštų emitentui apie turimų balsavimo teisių santykinį kiekį, kai tas kiekis pasiekia, viršija arba nukrinta žemiau 1 dalyje nurodytų ribų dėl įvykių, keičiančių balsavimo teisių klasifikaciją, ir remiantis informacija, atskleista pagal 15 straipsnio reikalavimus. Kai emitentas įregistruotas kaip trečiosios šalies juridinis asmuo, turi būti pranešama tokiais pačiais atvejais.

3.   Buveinės valstybė narė neprivalo taikyti:

(a)

30 % ribos, kai ji taiko vieno trečdalio ribą;

(b)

75 % ribos, kai ji taiko dviejų trečdalių ribą;

4.   Šis straipsnis netaikomas akcijoms, įsigytoms išskirtinai įskaitymo ir atsiskaitymo per įprastinį trumpą atsiskaitymų ciklą tikslais, taip pat saugotojams, laikantiems akcijas saugojimo tikslais, su sąlyga, kad tokio saugojimo atveju akcijoms suteikta balsavimo teise galima naudotis tik pagal rašytinius arba elektroninėmis priemonėmis pateiktus pavedimus.

5.   Šis straipsnis taip pat netaikomas rinkos formuotojui, veikiančiam rinkos formavimo tikslais, įsigyjant arba perleidžiant kontrolinį akcijų paketą, siekiantį arba viršijantį rinkos 5 % ribą, su sąlyga, kad:

(a)

jis yra valstybės narės įgaliotas pagal Direktyvą 2004/39/EB; ir

(b)

jis nedalyvauja susijusio emitento valdyme ir nedaro jokios įtakos emitentui dėl tokių akcijų pirkimo arba akcijų kainos garantavimo.

6.   Buveinės valstybės narės pagal 2 straipsnio 1 dalies i punktą gali numatyti, kad balsavimo teisės, laikomos kredito institucijos ar investicinės įmonės prekybos knygose, kaip nurodyta 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvos 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (17) 2 straipsnio 6 dalyje, šiame straipsnyje nurodytais tikslais nebūtų skaičiuojamos, su sąlyga, kad:

(a)

prekybos knygoje įregistruotos balsavimo teisės neviršys 5 %, ir

(b)

kredito institucija arba investicinė įmonė užtikrins, kad prekybos knygose įregistruotomis balsavimo teisėmis nebus naudojamasi ir niekaip kitaip nebus dalyvaujama emitento valdyme.

7.   Siekdama atsižvelgti į techninę pažangą finansų rinkose ir užtikrinti vieningą šio straipsnio 2, 4 ir 5 dalių reikalavimų taikymą, Komisija turi 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti įgyvendinimo priemones.

Komisija visų pirma privalo nustatyti ilgiausią 4 dalyje numatyto „trumpo atsiskaitymų ciklo“ trukmę, taip pat tinkamus kontrolės mechanizmus buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Be to, Komisija gali sudaryti 2 dalyje nurodytų įvykių sąrašus.

10 straipsnis

Kontrolinės balsavimo teisių dalies įsigijimas arba perleidimas

9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti pranešimo reikalavimai taip pat turi būti taikomi fiziniams ir juridiniams asmenims tiek, kiek jiems suteikta teisė įsigyti ir perleisti balsavimo teises arba naudotis balsavimo teise bet kuriuo atskiru arba iš karto keliais iš šių atvejų:

(a)

kai balsavimo teises turi trečioji šalis, su kuria tas asmuo arba įmonė sudarė sutartį, įpareigojančią juos kartu naudojant turimas balsavimo teises priimti nuoseklią bendrą atitinkamo emitento valdymo politiką;

(b)

kai balsavimo teises turi trečioji šalis, su tuo asmeniu arba įmone sudariusi sutartį dėl laikino balsavimo teisių balsavimo teisių perleidimo įvertinimui;

(c)

kai balsavimo teisės yra suteiktos akcijoms, įkeistoms tam asmeniui arba įmonei, su sąlyga, kad tas asmuo ar įmonė kontroliuoja balsavimo teises ir pareiškė savo ketinimus pasinaudoti jomis;

(d)

kai balsavimo teisės suteiktos akcijoms, kuriomis tas asmuo arba įmonė naudojasi iki gyvos galvos;

(e)

kai balsavimo teisės turimos arba gali būti panaudojamos pagal a – d punktus įmonės, kurią kontroliuoja tas asmuo arba įmonė;

(f)

kai balsavimo teisės yra suteiktos akcijoms, patikėtoms tam asmeniui arba įmonei, jei tas asmuo ar įmonė gali pasinaudoti jomis savo nuožiūra be konkrečių pavedimų iš akcininkų;

(g)

kai balsavimo teises trečioji šalis turi savo vardu ir to asmens ar įmonės sąskaita;

(h)

kai tas asmuo arba įmonė gali pasinaudoti balsavimo teisėmis kaip įgaliotas asmuo, jei tas asmuo ar įmonė gali pasinaudoti jomis savo nuožiūra be konkrečių pavedimų iš akcininkų.

11 straipsnis

1.   9 straipsnis ir 10 straipsnio c punktas netaikomi akcijoms, teikiamoms ECBS nariams arba narių, kurie vykdo savo, kaip monetarines funkcijas vykdančių valdžios institucijų, funkcijas, įskaitant akcijas, teikiamas ECBS nariams arba narių pagal įkeitimo ar atpirkimo arba kitus panašius likvidumo susitarimus pinigų politikos tikslais arba mokėjimų sistemoje.

2.   Lengvatos pirmiau nurodytiems sandoriams teikiamos, jei jie trunka trumpą laiką, su sąlyga, kad nebus pasinaudota šioms akcijoms suteiktomis balsavimo teisėmis.

12 straipsnis

Pranešimo ir informacijos apie kontrolinį akcijų paketą pateikimo tvarka

1.   Pagal 9 ir 10 straipsnius reikalaujamame pranešime turi būti pateikta ši informacija:

(a)

esama situacija dėl balsavimo teisių;

(b)

jei reikia, kontroliuojamų įmonių grandinė, per kurią veiksmingai valdomos balsavimo teisės;

(c)

ribos pasiekimo arba peržengimo data; ir

(d)

akcininko tapatybė, net jeigu tas akcininkas neturi teisės naudotis balsavimo teise pagal sąlygas, išdėstytas 10 straipsnyje, ir fizinių arba juridinių asmenų, kuriems suteikta teisė naudotis balsavimo teise akcininko naudai, tapatybė.

2.   Pranešimas emitentui turi būti pateiktas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per keturias prekybos dienas, iš kurių pirmoji turi būti diena po datos, kai akcininkas arba 10 straipsnyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo:

(a)

sužino apie įsigijimą ar perleidimą arba apie galimybę naudotis balsavimo teisėmis arba, atsižvelgiant į aplinkybes, turėjo apie tai sužinoti, nepaisant įsigijimo, perleidimo ar galimybės naudotis balsavimo teisėmis atsiradimo dienos; arba

(b)

yra informuojamas apie 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą įvykį.

3.   Įmonė atleidžiama nuo pagal 1 dalį reikalaujamo pranešimo pateikimo, jeigu pranešimą pateikė patronuojanti įmonė arba – jeigu patronuojanti įmonė pati yra kontroliuojamoji įmonė – jos pačios patronuojanti įmonė.

4.   Nereikalaujama, kad valdymo įmonės patronuojanti įmonė savo akcijas, turimas pagal 9 ir 10 straipsnius, sujungtų su valdymo įmonės akcijomis, valdomomis Direktyvoje 85/611/EEB nustatytomis sąlygomis, jeigu tokia valdymo įmonė naudojasi balsavimo teisėmis nepriklausomai nuo patronuojančios įmonės.

Tačiau 9 ir 10 straipsniai taikomi, kai patronuojanti įmonė arba kita patronuojančios įmonės kontroliuojama įmonė investavo į valdymo įmonės valdomas akcijas, ir valdymo įmonė neturi teisės savo nuožiūra naudotis tokioms akcijoms suteikiamomis balsavimo teisėmis, o gali naudotis jomis tik pagal tiesioginius ir netiesioginius patronuojančios arba kitos patronuojančios įmonės kontroliuojamos įmonės pavedimus.

5.   Nereikalaujama, kad investicinės įmonės patronuojanti įmonė, įgaliota pagal Direktyvą 2004/39/EB, savo turimas akcijas sujungtų, kaip nurodyta 9 ir 10 straipsniuose, su akcijomis, kurias ta investicinė įmonė valdo klientų atžvilgiu, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 9 punkte, su sąlyga, kad:

investicinė įmonė yra įgaliota teikti tokį vertybinių popierių portfelio valdymą pagal Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 4 punktą;

ji gali naudotis šioms akcijoms suteiktomis balsavimo teisėmis tik raštu arba elektroninėmis priemonėmis pateiktų pavedimų pagrindu, arba ji užtikrina, kad individualių portfelių valdymo paslaugos teikiamos nepriklausomai nuo jokių kitų paslaugų pagal sąlygas, lygiavertes toms, kurios nurodytos Direktyvoje 85/611/EEB, parengiant atitinkamus mechanizmus; ir

investicinė įmonė naudojasi savo balsavimo teisėmis nepriklausomai nuo patronuojančios įmonės.

Tačiau 9 ir 10 straipsniai taikomi, kai patronuojanti įmonė arba kita patronuojančios įmonės kontroliuojama įmonė investavo į investicinės įmonės valdomas akcijas, ir investicinė įmonė neturi teisės savo nuožiūra naudotis tokioms akcijoms suteiktomis balsavimo teisėmis, o gali naudotis jomis tik pagal tiesioginius ir netiesioginius patronuojančios arba kitos patronuojančios įmonės kontroliuojamos įmonės pavedimus.

6.   Gavęs pranešimą pagal 1 dalį, bet ne vėliau kaip per tris sekančias prekybos dienas, emitentas turi viešai paskelbti visą pranešime esančią informaciją.

7.   Buveinės valstybė narė gali atleisti emitentus nuo 6 dalies reikalavimo vykdymo, jei, gavus pranešimą, bet ne vėliau kaip per tris sekančias prekybos dienas pranešime esanti informacija pagal sąlygas, išdėstytas 21 straipsnyje, buvo paviešinta jos kompetentingos institucijos.

8.   Siekiant atsižvelgti į techninę pažangą finansų rinkose ir užtikrinti vieningą šio straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalių reikalavimų taikymą, Komisija turi 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti įgyvendinimo priemones, skirtas:

(a)

nustatyti standartinę formą, kuri būtų vieningai naudojama Bendrijoje pranešant emitentui reikalingą informaciją pagal 1 dalį arba pateikiant informaciją pagal 19 straipsnio 3 dalį;

(b)

nustatyti „prekybos dienų“ kalendorių visoms valstybėms narėms;

(c)

nustatyti, kuriais atvejais akcininkas arba 10 straipsnyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo, arba abu, pateikia reikalingą pranešimą emitentui;

(d)

išaiškinti aplinkybes, kuriomis akcininkas arba 10 straipsnyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo turėtų sužinoti apie įsigijimą arba perleidimą;

(e)

išaiškinti nepriklausomumo sąlygas, kurių turi laikytis valdymo įmonės ir jas patronuojančios įmonės arba investicinės įmonės ir jas patronuojančios įmonės, siekdamos pasinaudoti 4 ir 5 dalyse nurodytomis išimtimis.

13 straipsnis

1.   Pranešimo reikalavimai, išdėstyti 9 straipsnyje, taip pat taikomi fiziniam ar juridiniam asmeniui, tiesiogiai ar netiesiogiai laikančiam finansinių priemonių, kurios vien tik tokio savininko iniciatyva pagal formalų susitarimą suteikia teisę įsigyti jau išleistų emitento, kurio akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, akcijų, kurioms suteiktos balsavimo teisės.

2.   Siekdama atsižvelgti į techninę pažangą finansų rinkose ir užtikrinti vieningą šio straipsnio 1 dalies taikymą, Komisija turi 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti įgyvendinimo priemones. Visų pirma ji turi apibrėžti:

(a)

1 dalyje nurodytų finansinių priemonių tipus ir jų sujungimą;

(b)

1 dalyje nurodyto formalaus susitarimo pobūdį;

(c)

rengiamo pranešimo turinį, nustatant standartinę šiuo tikslu visoje Bendrijoje naudotiną formą;

(d)

pranešimo pateikimo laikotarpį;

(e)

kam pranešimas turi būti pateiktas.

14 straipsnis

1.   Kai akcijų emitentas, kurio akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, įsigyja arba perleidžia savo akcijas pats arba per asmenį, veikiantį savo vardu, bet emitento naudai, buveinės valstybė narė turi užtikrinti, kad emitentas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per keturias prekybos dienas nuo įsigijimo arba perleidimo, kai tas santykinis kiekis pasiekia, viršija arba nukrinta žemiau 5 % arba 10 % balsavimo teisių ribos, paviešintų savo turimų akcijų santykinį kiekį. Santykinis kiekis turi būti apskaičiuotas atsižvelgiant į bendrąjį akcijų, kurioms suteiktos balsavimo teisės, skaičių.

2.   Siekdama atsižvelgti į techninę pažangą finansų rinkose ir užtikrinti vieningą 1 dalies taikymą, Komisija turi 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka patvirtinti įgyvendinimo priemones.

15 straipsnis

Kad būtų galima apskaičiuoti 9 straipsnyje numatytas ribas, buveinės valstybė narė turi bent jau reikalauti, kad emitentas viešai atskleistų bendrą balsavimo teisių ir kapitalo skaičių kiekvieno kalendorinio mėnesio, per kurį tas bendras skaičiaus padidėjo arba sumažėjo, pabaigoje.

16 straipsnis

Papildoma informacija

1.   Akcijų emitentas, kurio akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, turi nedelsdamas paviešinti bet kokius pasikeitimus, susijusius su teisėmis, suteiktomis įvairioms akcijų klasėms, įskaitant pasikeitimus, susijusius su teisėmis, suteiktomis paties emitento išleistiems išvestiniams vertybiniams popieriams ir suteikiančiomis prieigą prie to emitento akcijų.

2.   Kitų vertybinių popierių, išskyrus akcijas, emitentas, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, turi nedelsdamas paviešinti bet kokius pasikeitimus, susijusius su vertybinių popierių, išskyrus akcijas, savininkų teisėmis, įskaitant pasikeitimus tokių vertybinių popierių terminuose ir sąlygose, kai jie gali netiesiogiai įtakoti šias teises, kas visų pirma atsitinka dėl paskolų terminų ir palūkanų normų pasikeitimų.

3.   Vertybinių popierių emitentas, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, turi nedelsdamas paviešinti naujas skolų emisijas ir ypač bet kokią su jomis susijusią garantiją arba užtikrinimą. Neprieštaraujant Direktyvai 2003/6/EB, ši dalis netaikoma tarptautinėms viešosioms organizacijoms, kurių nare yra bent viena valstybė narė.

II DALIS

Informacija vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, savininkams

17 straipsnis

Informacijos pateikimo reikalavimai emitentams, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje

1.   Akcijų, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, emitentas turi suteikti lygias galimybes visiems tos pačios padėties akcininkams.

2.   Emitentas turi užtikrinti, kad visos priemonės ir informacija, kurių reikia, kad akcininkai galėtų pasinaudoti savo teisėmis, būtų prieinamos buveinės valstybėje narėje ir kad būtų išlaikomas duomenų vientisumas. Akcininkams neturi būti užkertamas kelias pasinaudoti savo teisėmis per įgaliojimą pagal šalies, kurioje emitentas įregistruotas kaip juridinis asmuo, teisės aktus. Visų pirma emitentas privalo:

(a)

teikti informaciją apie susirinkimų vietą, laiką ir darbotvarkę, bendrą akcijų skaičių ir balsavimo teises bei akcininkų teises dalyvauti susirinkimuose;

(b)

kiekvienam asmeniui, turinčiam teisę balsuoti akcininkų susirinkime, kartu su pranešimu apie susirinkimą arba, jo prašymu, po susirinkimo paskelbimo sudaryti sąlygas gauti popierinę arba, kai taikoma, elektroninėmis priemonėmis perduodamą įgaliojimo formą;

(c)

paskirti savo atstovu finansų instituciją, per kurią akcininkai gali pasinaudoti savo finansinėmis teisėmis; arba

(d)

skelbti pranešimus arba platinti aplinkraščius dėl dividendų paskirstymo ir išmokėjimo ir naujų akcijų emisijos, įskaitant informaciją apie bet kuriuos susitarimus, susijusius su paskirstymu, pasirašymu, panaikinimu arba konvertavimu.

3.   Kad informacija būtų perduota akcininkams, buveinės valstybė narė turi leisti emitentams naudotis elektroninėmis priemonėmis, su sąlyga, kad toks sprendimas priimamas bendro susirinkimo metu ir atitinka bent jau toliau išvardintas sąlygas:

(a)

naudojimasis elektroninėmis priemonėmis jokiu būdu neturi priklausyti nuo akcininko arba, 10 straipsnio a – h punktuose paminėtais atvejais, nuo fizinių ir juridinių asmenų buveinės arba rezidencijos vietos;

(b)

turi būti parengtos identifikavimo priemonės, kad akcininkai arba fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems suteikta teisė naudotis arba vadovauti naudojantis balsavimo teisėmis, būtų veiksmingai informuojami;

(c)

akcininkai arba, 10 straipsnio a – e punktuose paminėtais atvejais, fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi teisę įsigyti, perleisti arba naudotis balsavimo teisėmis, turi būti raštu paprašomi duoti sutikimą naudoti elektronines priemones informacijai gauti ir, jeigu jie nepareiškia prieštaravimo per tam tikrą laikotarpį, turi būti laikoma, kad jie sutiko. Jiems turi būti suteikiama galimybė bet kuriuo metu ateityje prašyti, kad informacija būtų pateikta raštu, ir

(d)

bet kokį kaštų, susijusių su informacijos perdavimu elektroniniu būdu, paskirstymą emitentas turi nustatyti laikydamasis 1 dalyje numatyt lygių galimybių principo.

4.   Siekiant atsižvelgti į techninę pažangą finansų rinkose, informacijos bei ryšių technologijų pažangą ir užtikrinti vieningą 1, 2 ir 3 dalių taikymą, Komisija turi 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti įgyvendinimo priemones. Visų pirma ji turi apibrėžti finansinių institucijų, per kuriuos akcininkai gali pasinaudoti savo finansinėmis teisėmis, nurodytomis 2 dalies c punkte, tipus.

18 straipsnis

Informacijos pateikimo reikalavimai emitentams, kurių skolos vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje

1.   Skolos vertybinių popierių emitentas, kuriam leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, turi užtikrinti, kad visiems skolos vertybinių popierių savininkams, užimantiems pari passu padėtį, būtų sudaromos lygios galimybės visų teisių, suteiktų tiems skolos vertybiniams popieriams, atžvilgiu.

2.   Emitentas turi užtikrinti, kad visos priemonės ir būtina informacija, kurių reikia, kad skolos vertybinių popierių savininkai galėtų pasinaudoti savo teisėmis, būtų viešai prieinamos buveinės valstybėje narėje ir kad būtų išlaikomas duomenų vientisumas. Skolos vertybinių popierių savininkams neturi būti užkertamas kelias pasinaudoti savo teisėmis per įgaliojimą pagal šalies, kurioje emitentas įregistruotas kaip juridinis asmuo, teisės aktus. Visų pirma emitentas privalo:

(a)

paskelbti pranešimus arba išplatinti aplinkraščius dėl skolos vertybinių savininkų susirinkimų vietos, laiko ir darbotvarkės, palūkanų išmokėjimo, bet kokio konvertavimo, keitimo, pasirašymo arba panaikinimo teisių, skolos grąžinimo, taip pat šių savininkų teisės dalyvauti išvardintuose įvykiuose;

(b)

kiekvienam asmeniui, turinčiam teisę balsuoti skolos vertybinių popierių savininkų susirinkime, kartu su pranešimu apie susirinkimą arba, jo prašymu, po susirinkimo paskelbimo sudaryti sąlygas gauti popierinę arba, kai taikoma, elektroninėmis priemonėmis perduodamą įgaliojimo formą;

(c)

paskirti savo atstovu finansinę instituciją, per kurią skolos vertybinių popierių savininkai gali pasinaudoti savo finansinėmis teisėmis;

3.   Jeigu į susirinkimą kviečiami tik skolos vertybinių popierių, kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 eurų arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta ne eurais, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu yra nemažiau kaip 50 000 eurų, savininkai, emitentas gali susitikimo vieta pasirinkti bet kurią valstybę narę, su sąlyga, kad toje valstybėje narėje yra prieinamos visos priemonės ir reikalinga informacija, kuri tokiems akcininkams sudarytų galimybes pasinaudoti savo teisėmis.

4.   Kad informacija būtų perduota skolos vertybinių popierių savininkams, buveinės valstybė narė arba pagal 3 dalį emitento pasirinkta valstybė narė turi leisti emitentams naudotis elektroninėmis priemonėmis, su sąlyga, kad toks sprendimas priimamas bendro susirinkimo metu ir atitinka bent jau toliau išvardintas sąlygas:

(a)

naudojimasis elektroninėmis priemonėmis jokiu būdu neturi priklausyti nuo skolos vertybinių popierių savininko arba jo įgaliotinio buveinės arba rezidencijos vietos;

(b)

turi būti parengtos identifikavimo priemonės, kad skolos vertybinių popierių savininkai būtų veiksmingai informuojami;

(c)

skolos vertybinių popierių savininkai turi būti raštu paprašomi duoti sutikimą naudoti elektronines priemones informacijai gauti ir, jeigu jie nepareiškia prieštaravimo per tam tikrą laikotarpį, turi būti laikoma, kad jie sutiko. Jiems turi būti suteikiama galimybė bet kuriuo metu ateityje prašyti, kad informacija būtų pateikta raštu, ir

(d)

bet kokį kaštų, susijusių su informacijos perdavimu elektroniniu būdu, paskirstymą emitentas turi nustatyti laikydamasis 1 dalyje numatyto lygių galimybių principo.

5.   Siekiant atsižvelgti į techninę pažangą finansų rinkose, informacijos bei ryšių technologijų pažangą ir užtikrinti vieningą 1– 4 dalių reikalavimų taikymą, Komisija turi 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti įgyvendinimo priemones. Visų pirma ji turi apibrėžti finansų institucijų, per kurias vertybinių popierių savininkai gali pasinaudoti 2 dalies c punkte numatytomis finansinėmis teisėmis, tipus.

IV SKYRIUS

BENDRIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI

19 straipsnis

Buveinės valstybės narės kontrolė

1.   Kai tik emitentas arba bet kuris kitas asmuo, be emitento sutikimo pateikęs prašymą dėl leidimo prekiauti jo vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje, atskleidžia reglamentuojamą informaciją, jis turi tuo pat metu pateikti tą informaciją savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Minėta kompetentinga institucija gali nutarti paskelbti tokią pateiktą informaciją savo interneto puslapyje.

Pasiūlęs pataisyti savo įregistravimo arba įstatų dokumentus, emitentas turi perduoti pakeitimo projektą buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir reguliuojamai rinkai, kurioje buvo leista prekiauti jo vertybiniais popieriais. Pranešta turi būti nedelsiant, bet ne vėliau kaip bendro susirinkimo, kurio metu bus balsuojama arba informuojama apie pakeitimo projektą, sušaukimo dieną.

2.   Buveinės valstybė narė gali atleisti emitentą nuo 1 dalies reikalavimų vykdymo informacijos, pateikiamos pagal Direktyvos 2003/6/EB 6 straipsnį arba šios direktyvos 12 straipsnio 6 dalį, atžvilgiu.

3.   Pagal 9, 10, 12 ir 13 straipsnius emitentui pateikiama informacija tuo pačiu metu turi būti išsiunčiama buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.

4.   Siekiant užtikrinti vieningą 1, 2 ir 3 dalių reikalavimų taikymą, Komisija turi 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti įgyvendinimo priemones.

Komisija visų pirma turi nustatyti tvarką, pagal kurią emitentas, akcijų ar kitų finansinių priemonių savininkas arba asmuo ar įmonė, nurodyti 10 straipsnyje, turi pateikti informaciją buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai atitinkamai pagal 1 arba 3 dalies reikalavimus, kad:

(a)

sudarytų galimybę teikti informaciją elektroniniu būdu buveinės valstybėje narėje;

(b)

suderintų metinės finansinės atskaitomybės, apibrėžtos šios direktyvos 4 straipsnyje, pateikimą su metinės finansinės atskaitomybės, apibrėžtos Direktyvos 2003/71/EB 10 straipsnyje, pateikimu.

20 straipsnis

Kalbos

1.   Kai vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje tik buveinės valstybėje narėje, reglamentuojama informacija turi būti atskleista buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba.

2.   Kai vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje tiek buveinės valstybėje narėje, tiek vienoje arba keliose priimančiosiose valstybėse narėse, reglamentuojama informacija turi būti atskleista:

(a)

buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba; ir

(b)

priklausomai nuo emitento pasirinkimo, arba tų priimančių valstybių narių kompetentingoms institucijoms priimtina kalba, arba tarptautinių finansų sferoje įprasta kalba.

3.   Kai vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose priimančiosios valstybės, bet ne buveinės valstybėje narėje, reglamentuojama informacija turi būti, priklausomai nuo emitento pasirinkimo, atskleista arba tų priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms priimtina kalba, arba tarptautinių finansų sferoje įprasta kalba.

Be to, buveinės valstybė narė savo teisės aktuose, taisyklėse arba administracinėse nuostatose gali nurodyti, kad reglamentuojama informacija turi būti, priklausomai nuo emitento pasirinkimo, pateikiama arba jos kompetentingai institucijai priimtina kalba, arba tarptautinių finansų sferoje įprasta kalba.

4.   Kai vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje leidžiama prekiauti be emitento sutikimo, 1, 2 ir 3 dalių reikalavimų privaloma laikytis ne emitentui, bet asmeniui, kuris be emitento sutikimo pateikė prašymą šiam leidimui gauti.

5.   Valstybės narės turi leisti akcininkams ir fiziniams bei juridiniams asmenims, nurodytiems 9, 10 ir 13 straipsniuose, pateikti emitentui informaciją pagal šią direktyvą tik tarptautinių finansų sferoje įprasta kalba. Jeigu emitentas gauna tokį pranešimą, valstybės narės gali nereikalauti iš emitento imtis priemonių išversti informaciją į kompetentingoms institucijoms priimtiną kalbą.

6.   Nukrypstant nuo 1 – 4 dalių, kai vertybiniais popieriais, kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažiau kaip 50 000 eurų arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta ne eurais, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu yra ne mažiau kaip 50 000 eurų, yra leidžiama prekiauti vienos arba kelių valstybių narių reguliuojamoje rinkoje, reglamentuojama informacija turi būti viešai atskleista, priklausomai nuo emitento arba asmens, kuris be emitento sutikimo pateikė prašymą dėl leidimo, pasirinkimo, arba jos buveinės ir priimančių valstybių narių kompetentingoms institucijoms priimtina kalba, arba tarptautinių finansų sferoje įprasta kalba.

7.   Jeigu valstybės narės teismui arba tribunolui pateikiamas ieškinys dėl reglamentuojamos informacijos turinio, atsakomybė už tos informacijos vertimo teisminio nagrinėjimo tikslais išlaidų apmokėjimą turi būti nustatyta pagal tos valstybės narės teisės aktus.

21 straipsnis

Prieiga prie reglamentuojamos informacijos

1.   Buveinės valstybė narė turi užtikrinti, kad emitentas arba asmuo, kuris pateikė prašymą dėl leidimo prekiauti reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, pateiktų reglamentuojamą informaciją taip, kad nediskriminuojančiai užtikrintų greitą prieigą prie šios informacijos pagal 2 dalyje nustatytą mechanizmą. Emitentas arba asmuo, kuris pateikė prašymą dėl leidimo prekiauti reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, negali reikalauti iš investuotojų už suteiktą informaciją jokio mokesčio. Buveinės valstybė narė turi reikalauti, kad emitentas naudotų žiniasklaidos priemones, leidžiančias pagrįstai tikėtis, kad ši informacija bus veiksmingai paskleista Bendrijoje. Buveinės valstybė narė negali įpareigoti naudoti tik tas žiniasklaidos priemones, kurių operatoriai įsikūrę jos teritorijoje.

2.   Buveinės valstybė narė turi užtikrinti, kad bus bent vienas oficialiai nustatytas mechanizmas, skirtas centralizuotai saugoti reglamentuojamą informaciją. Šie mechanizmai turi atitikti minimalius saugos, informacijos šaltinio tikrumo, laiko įrašymo bei galutiniams vartotojams patogios prieigos kokybės standartus ir turi būti suderinami su pateikimo tvarka, numatyta 19 straipsnio 1 dalyje.

3.   Kai vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti tik vienos priimančiosios valstybės narės reguliuojamoje rinkoje ir neleidžiama buveinės valstybėje narėje, priimančioji valstybė narė turi užtikrinti, kad reglamentuojama informacija būtų atskleista pagal 1 dalies reikalavimus.

4.   Siekiant atsižvelgti į techninę, informacijos bei ryšių technologijų pažangą finansų rinkose ir užtikrinti vieningą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių reikalavimų taikymą, Komisija turi 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti įgyvendinimo priemones.

Visų pirma Komisija turi nustatyti:

(a)

minimalius reglamentuojamos informacijos skelbimo standartus, kaip nurodyta 1 dalyje;

(b)

minimalius centralizuoto saugojimo mechanizmo standartus, kaip nurodyta 2 dalyje.

Komisija taip pat gali nustatyti ir atnaujinti žiniasklaidos priemonių, skirtų viešai skelbti informaciją, sąrašą.

22 straipsnis

Rekomendacijos

1.   Siekdamos dar labiau palengvinti viešą prieigą prie informacijos, kuri turi būti atskleista pagal Direktyvą 2003/6/EB, Direktyvą 2003/71/EB ir šią direktyvą, valstybių narių kompetentingos institucijos turi parengti atitinkamas rekomendacijas.

Šių rekomendacijų tikslas yra sukurti:

(a)

elektroninį tinklą nacionaliniu lygiu tarp nacionalinių vertybinių popierių reguliuotojų, reguliuojamų rinkų operatorių ir nacionalinių įmonių registrų, patenkančių į 1968 m. kovo 9 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 68/151/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones visoje Bendrijoje, reikalauja iš Sutarties 48 (18) straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, koordinavimo (19) veikimo sritį; ir

(b)

vieningą visų valstybių narių elektroninį tinklą arba elektroninių tinklų pagrindą.

2.   Komisija iki 2006 m. gruodžio 31 d. turi peržiūrėti rezultatus, pasiektus pagal 1 dalies reikalavimus, ir gali 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti įgyvendinimo priemones, padedančias lengviau laikytis 19 ir 21 straipsnių.

23 straipsnis

Trečiosios šalys

1.   Kai registruota emitento buveinė yra trečiojoje šalyje, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali atleisti emitentą nuo 4 – 7 straipsnių, 12 straipsnio 6 dalies, 14, 15 ir 16 – 18 straipsnių reikalavimų laikymosi, su sąlyga, kad tos trečiosios šalies teisės aktuose nustatyti lygiaverčiai reikalavimai arba emitentas laikosi trečiosios šalies teisės aktų reikalavimų, kuriuos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija laiko lygiaverčiais.

Tačiau informacija, patenkanti į trečioje šalyje nustatytus reikalavimus, turi būti pateikta pagal 19 straipsnį ir atskleista pagal 20 ir 21 straipsnius.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, emitentas, kurio registruota buveinė yra trečiojoje šalyje, turi būti atleidžiamas nuo finansinės atskaitomybės rengimo pagal 4 arba 5 straipsnių reikalavimus iki finansinių metų, prasidėsiančių 2007 m. sausio 1 d., su sąlyga, kad toks emitentas parengs savo finansinę atskaitomybę pagal pripažintus tarptautinius standartus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 9 straipsnyje.

3.   Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija privalo užtikrinti, kad trečiojoje šalyje pateikta informacija, kuri gali būti svarbi Bendrijos visuomenei, būtų atskleidžiama pagal 20 ir 21 straipsnių reikalavimus net ir tuomet, jeigu tokia informacija nėra reglamentuojama informacija pagal 2 straipsnio 1 dalies k punkto prasmę.

4.   Siekiant užtikrinti vieningą 1 dalies taikymą, Komisija turi 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti įgyvendinimo priemones

(i)

nustatydama mechanizmą, kuriuo užtikrinamas pagal šią direktyvą reikalaujamos informacijos, įskaitant finansines ataskaitas ir informaciją, kurios reikalaujama pagal trečiosios šalies įstatymus ir kitus teisės aktus, lygiavertiškumas,

(ii)

nustatydama, kad dėl jos nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų arba dėl praktikos ir procedūrų, pagrįstų tarptautinių organizacijų nustatytų tarptautinių standartų reikalavimais, trečioji šalis, kurioje emitentas yra įregistruotas, užtikrina šioje direktyvoje nustatytų informacijos reikalavimų lygiavertiškumą.

Komisija turi 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka priimti reikiamus sprendimus dėl apskaitos standartų, kurių laikosi trečiosios šalies emitentai pagal sąlygas, nustatytas 30 straipsnio 3 dalyje, lygiavertiškumo ne vėliau kaip penktaisiais metais nuo 31 straipsnyje nurodytos datos. Jeigu Komisija nusprendžia, kad trečiosios šalies apskaitos standartai nėra lygiaverčiai, ji gali leisti atitinkamiems emitentams pereinamuoju laikotarpiu toliau laikytis tokių apskaitos standartų.

5.   Siekiant užtikrinti vieningą 2 dalies taikymą, Komisija gali 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti įgyvendinimo priemones, nustatančias trečiosios šalies atskleistos informacijos, kuri yra svarbi Bendrijos visuomenei, tipą.

6.   Įmonės, kurių registruotos buveinės yra trečiosiose šalyse, kurios reikalautų leidimo pagal Direktyvos 85/611/EEB 5 straipsnio 1 dalį, arba, portfelio valdymo pagal Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 4 punktą atžvilgiu, jei jų registruotos buveinės arba tik investicinių įmonių atveju – jų pagrindinė buveinė būtų buvusi Bendrijos teritorijoje, atleidžiamos nuo akcijų sujungimo su jas patronuojančios įmonės akcijomis pagal 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse išdėstytus reikalavimus, su sąlyga, kad jos laikosi tokių pačių nepriklausomumo sąlygų kaip ir valdymo įmonės arba investicinės įmonės.

7.   Siekdama atsižvelgti į techninę pažangą finansų rinkose ir užtikrinti vieningą šio straipsnio 6 dalies taikymą, Komisija turi 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti įgyvendinimo priemones, nurodydama, kad trečioji šalis nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis turi užtikrinti nepriklausomumo reikalavimų lygiavertiškumą numatytiems šioje direktyvoje ir jos įgyvendinimo priemonėse.

V SKYRIUS

KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS

24 straipsnis

Kompetentingos institucijos ir jų įgaliojimai

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria centrinę valdžios instituciją, Direktyvos 2003/71/EB 21 straipsnio 1 dalyje nurodytą kaip centrinę kompetentingą administracinės valdžios instituciją, kuri atsakinga už šios direktyvos įsipareigojimų vykdymą ir užtikrina pagal šią direktyvą priimtų nuostatų taikymą. Valstybės narės atitinkamai informuoja Komisiją.

Tačiau 4 straipsnio h punkto taikymui užtikrinti, valstybės narės gali paskirti kompetentingą instituciją, kitą nei pirmojoje pastraipoje nurodyta centrinė kompetentinga institucija.

2.   Valstybės narės gali leisti savo centrinei kompetentingai institucijai deleguoti užduotis. Išskyrus 4 dalies h punkte nurodytas užduotis, bet kuris užduočių, susijusių su įsipareigojimais pagal šią direktyvą ir jos įgyvendinimo priemones, delegavimas turi būti persvarstytas po penkerių metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo ir baigtis po aštuonerių metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo. Bet kuris užduočių delegavimas turi būti atliktas konkrečiai nurodant perduodamas užduotis ir sąlygas, pagal kurias jos turi būti vykdomos.

Į šias sąlygas turi būti įtraukta nuostata, reikalaujanti, kad minėto subjekto veikla būtų organizuojama taip, kad būtų išvengta interesų konflikto, o informacija, gauta vykdant deleguotas užduotis, nebūtų naudojama nesąžiningais tikslais arba užkirstų kelią konkurencijai. Bet kuriuo atveju galutinė atsakomybė už šios direktyvos nuostatų ir įgyvendinimo priemonių laikymosi priežiūrą priklauso kompetentingai institucijai, paskirtai pagal 1 dalies reikalavimus.

3.   Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie bet kuriuos susitarimus, priimtus atsižvelgiant į deleguotas užduotis, įskaitant tikslias sąlygas, skirtas reglamentuoti užduočių delegavimą.

4.   Kiekvienai kompetentingai institucijai suteikiami įgaliojimai, kuriais užtikrinamas jos funkcijų atlikimas. Ji įgaliojama bent jau:

(a)

reikalauti, kad auditoriai, emitentai, akcininkų ar kitų finansinių priemonių savininkai arba asmenys ar įmonės, nurodyti 10 ir 13 straipsniuose, bei jų veiklą kontroliuojantys ar jų kontroliuojami asmenys pateiktų informaciją ir dokumentus;

(b)

reikalauti, kad emitentas viešai atskleistų pagal a punktą reikalaujamą informaciją tokiomis priemonėmis ir terminais, kokius valdžios institucijos laiko reikalingais. Ji gali skelbti tokią informaciją savo iniciatyva tuo atveju, kai emitentai, juos kontroliuojantys arba jų kontroliuojami asmenys nepaiso šio reikalavimo, ir išklausiusi emitento;

(c)

reikalauti, kad emitentų, akcininkų ar kitų finansinių priemonių savininkų arba 10 ir 13 straipsnyje nurodytų asmenų vadovybė praneštų informaciją, kurią privalu pateikti pagal šią direktyvą arba nacionalinius teisės aktus, priimtus pagal šią direktyvą, ir, jeigu būtina, pateiktų tolesnę informaciją ir dokumentus;

(d)

sustabdyti arba pareikalauti, kad atitinkama reguliuojama rinka sustabdytų prekybą vertybiniais popieriais ne daugiau kaip dešimčiai dienų vienam kartui, jeigu ji turi pakankamą pagrindą įtarti, kad emitentas pažeidė šios direktyvos arba nacionalinių teisės aktų, priimtų pagal šią direktyvą, nuostatas;

(e)

uždrausti prekybą reguliuojamoje rinkoje, jeigu paaiškėja, kad buvo pažeistos šios direktyvos arba nacionalinių teisės aktų, priimtų pagal šią direktyvą, nuostatos, arba jeigu yra pakankamo pagrindo įtarti, kad buvo pažeistos šios direktyvos nuostatos;

(f)

stebėti, kad emitentas laiku atskleistų informaciją, kad būtų visiems užtikrinta veiksminga ir vienoda vieša prieiga prie jos visose valstybėse narėse, kuriose prekiaujama vertybiniais popieriais, ir imtis atitinkamų veiksmų, jei taip nėra;

(g)

viešai paskelbti faktą, jeigu emitentas, akcijų ar kitų finansinių priemonių savininkas arba asmuo, nurodytas 10 ir 13 straipsnyje, nesilaiko įsipareigojimų;

(h)

tikrinti, ar šioje direktyvoje nurodyta informacija sudaryta pagal atitinkamą ataskaitų modelį, ir imtis atitinkamų priemonių, jeigu randama pažeidimų; ir

(i)

atlikti vietos apžiūras jo teritorijoje pagal nacionalinės teisės nuostatas, siekdama patikrinti, ar laikomasi šios direktyvos arba jos įgyvendinimo priemonių nuostatų. Kai būtina pagal nacionalinę teisę, kompetentinga institucija arba institucijos gali pasinaudoti savo įgaliojimais kreiptis į atitinkamą teisminę instituciją ir (arba) bendradarbiauti su kitomis institucijomis.

5.   Šio straipsnio 1 – 4 dalys nepažeidžia valstybės narės galimybių sudaryti atskirus teisinius arba administracinius susitarimus dėl užjūrio Europos teritorijų, už kurių išorinius ryšius ta valstybė narė yra atsakinga.

6.   Auditorių bet kurių faktų arba sprendimų atskleidimas kompetentingoms institucijoms pagal 4 dalies a punkte nurodytus prašymus, nėra jokių informacijos atskleidimo apribojimų, nustatytų sutartimis arba įstatymais ar kitais teisės aktais, pažeidimas ir neužtraukia auditoriams jokios atsakomybės.

25 straipsnis

Profesinė paslaptis ir valstybių narių bendradarbiavimas

1.   Įsipareigojimas išlaikyti profesinę paslaptį taikomas visiems asmenims, kurie dirba arba dirbo kompetentingose institucijose, ir subjektuose, kuriems kompetentingos institucijos delegavo tam tikras užduotis. Informacija, sudaranti profesinę paslaptį, negali būti atskleista jokiam kitam asmeniui arba valdžios institucijai, išskyrus atvejus, numatytus valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

2.   Valstybės narės kompetentingos institucijos bendradarbiauja viena su kita, kai tik būtina, atlikdamos savo pareigas ir naudodamosi joms suteiktais įgaliojimais, nesvarbu, ar nustatytais šioje direktyvoje ar nacionaliniuose teisės aktuose, priimtuose pagal šią direktyvą. Kompetentingos institucijos teikia pagalbą kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

3.   Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netrukdo kompetentingoms institucijoms keistis konfidencialia informacija. Taigi informacijai, kuria keičiamasi, taikomi profesinės paslapties laikymosi įsipareigojimai, kurių turi laikytis ją gaunantys kompetentingose institucijose dirbantys arba anksčiau dirbę asmenys.

4.   Valstybės narės gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, kuriuose numatytas apsikeitimas informacija su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis arba įstaigomis, kurios atitinkamų savo šalies įstatymų įgaliotos vykdyti užduotis, kurios šia direktyva priskirtos kompetentingoms institucijoms pagal 24 straipsnį. Pasikeičiant tokia informacija suteikiamos profesinės paslapties išlaikymo garantijos, kurios turi būti bent jau lygiavertės kitoms šiame straipsnyje nurodomoms garantijoms. Toks apsikeitimas informacija numatomas, kai minėtos valdžios institucijos ir įstaigos atlieka priežiūros funkciją. Kai informacijos šaltinis yra kita valstybė narė, informacija negali būti atskleista be kompetentingos institucijos, kuri ją atskleidė, aiškaus sutikimo ir atitinkamais atvejais gali būti atskleista tik tais tikslais, dėl kurių šios institucijos davė savo sutikimą.

26 straipsnis

Atsargumo priemonės

1.   Kai priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija išsiaiškina, kad emitentas, akcininkas ar kitų finansinių priemonių savininkas arba asmenys ar subjektai, nurodyti 10 straipsnyje, nesilaikė arba pažeidė savo įsipareigojimus, ji turi apie tai pranešti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.

2.   Jeigu, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba jeigu šios priemonės pasirodė esančios neadekvačios, emitentas arba vertybinių popierių savininkas ir toliau pažeidinėja atitinkamas teisines ar administracines nuostatas, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, prieš tai informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, pagal 3 straipsnio 2 dalį imasi visų tinkamų priemonių, kad apsaugotų investuotojus. Apie tokias priemones Komisija turi būti informuojama kuo anksčiau.

VI SKYRIUS

ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

27 straipsnis

Komitetų procedūra

1.   Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas, įsteigtas pagal Sprendimo 2001/528/EB 1 straipsnį.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas, su sąlyga, kad įgyvendinimo priemonės, priimtos pagal šią procedūrą, nepakeičia esminių šios direktyvos nuostatų.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

4.   Nepažeidžiant 2009 m. sausio 20 d. jau priimtų įgyvendinimo priemonių, šios direktyvos nuostatų, susijusių su techninių taisyklių ir sprendimų priėmimu 2 dalyje nurodyta tvarka, taikymas sustabdomas. Komisijai pasiūlius, Europos Parlamentas ir Taryba gali atnaujinti atitinkamas nuostatas Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka ir dėl tos pačios priežasties peržiūrėti jas dar prieš pasibaigiant ketverių metų laikotarpiui.

28 straipsnis

Sankcijos

1.   Nepažeisdamos valstybių narių teisės nustatyti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės užtikrina jų suderinamumą su jų nacionaline teise, kad galima būtų imtis bent atitinkamų administracinių priemonių arba civilinės ir (arba) administracinės teisės sankcijų, taikomų atsakingiems asmenims, kai buvo nesilaikoma pagal šią direktyvą priimtų nuostatų. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad tokios priemonės būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

2.   Valstybės narės numato, kad kompetentingos institucijos galėtų viešai atskleisti visas priemones, kurių ėmėsi, arba sankcijas, kurias taikė, už nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimą, išskyrus atvejus, kai toks atskleidimas galėtų kelti rimtą grėsmę finansinėms rinkoms arba suinteresuotoms šalims padarytų neproporcingų nuostolių.

29 straipsnis

Apeliacijos teisė

Valstybės narės užtikrina, kad sprendimai, priimti pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus pagal šią direktyvą, galėtų būti skundžiami teismuose.

VII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1.   Nukrypdama nuo šios direktyvos 5 straipsnio 3 dalies, finansiniais metais, prasidėsiančiais 2006 m. sausio 1 d. arba po šios datos, buveinės valstybė narė gali atleisti Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 9 straipsnyje nurodytus emitentus nuo finansinės atskaitomybės atskleidimo pagal tą reglamentą.

2.   Nepaisant 12 straipsnio 2 dalies, akcininkas vėliausiai per du mėnesius nuo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytos dienos praneša emitentui apie tą dieną buvusį balsavimo teisių ir turimo kapitalo santykį pagal 9, 10 ir 13 straipsnius, nebent jis jau anksčiau pateikė pranešimą su lygiaverčiais duomenimis.

Nepaisant 12 straipsnio 6 dalies, emitentas savo ruožtu atskleidžia informaciją, gautą tokiais pranešimais, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos.

3.   Kai emitentas įsteigtas trečiojoje šalyje, buveinės valstybė narė gali atleisti tokį emitentą nuo finansinės atskaitomybės sudarymo pagal 4 straipsnio 3 dalį ir nuo valdybos ataskaitos sudarymo pagal 4 straipsnio 5 dalį tik dėl skolos vertybinių popierių, kuriais reguliuojamoje rinkoje Bendrijoje jau leista prekiauti iki 2005 m. sausio 1 d., kai

(a)

buveinės valstybės narės kompetentinga institucija pripažįsta, kad trečiųjų šalių emitentų parengta metinė finansinė atskaitomybė tikrai ir teisingai parodo emitento turtą bei įsipareigojimus, finansinę padėtį ir rezultatus;

(b)

trečioji šalis, kurioje įsteigtas emitentas, nenustatė privalomo tarptautinių apskaitos standartų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 2 straipsnyje, laikymosi; ir

(c)

Komisija nepriėmė jokio sprendimo pagal 23 straipsnio 4 dalies ii punktą nustatydama, ar pirmiau minėti apskaitos standartai yra lygiaverčiai

apskaitos standartams, nustatytiems trečiosios šalies, kurioje emitentas įsteigtas, įstatymuose ir kituose teisės aktuose, arba

trečiosios šalies apskaitos standartams, kurių laikytis pasirinko emitentas.

4.   Buveinės valstybė narė gali emitentus atleisti nuo pusmečio finansinės atskaitomybės teikimo pagal 5 straipsnį dešimčiai metų nuo 2005 m. sausio 1 d. tik dėl tų skolos vertybinių popierių, kuriais Bendrijos reguliuojamoje rinkoje leista prekiauti iki 2005 m. sausio 1 d., su sąlyga, kad buveinės valstybė narė nusprendė leisti tokiems emitentams pasinaudoti Direktyvos 2001/34/EB 27 straipsnio nuostatomis leidimo prekiauti tais skolos vertybiniais popieriais metu.

31 straipsnis

Perkėlimas

1.   Valstybės narės patvirtina priemones, būtinas šios direktyvos įgyvendinimui per 2007 m. sausio 20 d.. Jos apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, patvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Kai valstybės narės priima priemones pagal 3 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 2 ir 3 dalis, 9 straipsnio 6 dalį ar 30 straipsnį, jos nedelsdamos perduoda šias priemones Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

32 straipsnis

Pakeitimai

Nuo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos Direktyva 2001/34/EB iš dalies keičiama taip:

(1)

1 straipsnio g ir h punktai išbraukiami;

(2)

4 straipsnis išbraukiamas;

(3)

6 straipsnio 2 dalis išbraukiama;

(4)

8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Valstybės narės gali leisti įtraukti vertybinių popierių emitentus į oficialius sąrašus, nustatydamos papildomus įpareigojimus, jei šie papildomi įpareigojimai taikomi bendrai visiems emitentams arba atskiroms emitentų klasėms“;

(5)

65 – 97 straipsniai išbraukiami;

(6)

102 ir 103 straipsniai išbraukiami;

(7)

107 straipsnio 3 dalies antra pastraipa išbraukiama;

(8)

108 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

(a)

a punkte žodžiai „dėl informacijos, kurią reguliariai turi skelbti bendrovės, kurių akcijos yra įtrauktos į biržos oficialųjį prekybos sąrašą“ išbraukiami;

(b)

b punktas išbraukiamas;

(c)

c punkto iii papunktis išbraukiamas;

(d)

d punktas išbraukiamas.

Nuorodos į panaikintas nuostatas laikomos nuorodomis į šios direktyvos nuostatas.

33 straipsnis

Peržiūra

Komisija privalo iki 2009 m. birželio 30 d. pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai apie šios direktyvos veikimą, taip pat apie galimybę atsisakyti išimčių, taikomų esantiems skolos vertybiniams popieriams po 10 metų laikotarpio, kaip nurodyta 30 straipsnio 4 dalyje, ir jos galimą poveikį Europos finansinėms rinkoms.

34 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

35 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2004 m. gruodžio 15 d.

Europos Parlament vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. NICOLAÏ


(1)  OL C 80, 2004 3 30, p. 128.

(2)  OL C 242, 2003 10 9, p. 6.

(3)  2004 m. kovo 30 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2004 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimas.

(4)  OL L 345, 2003 12 31, p. 64.

(5)  OL L 243, 2002 9 11, p. 1.

(6)  OL L 191, 2001 7 13, p. 45. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/8/EB (OL L 3, 2004 1 7, p. 33).

(7)  OL L 184, 2001 7 6, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/71/EB.

(8)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(9)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(10)  OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

(11)  OL L 96, 2003 4 12, p. 16.

(12)  OL L 375, 1985 12 31, p. 3. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/39/EB.

(13)  OL L 126, 2000 5 26, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/69/EB (OL L 125, 2004 4 28, p. 44).

(14)  OL L 204, 1998 7 21, p. 37. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(15)  OL L 193, 1983 7 18, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/51/EB (OL L 178, 2003 7 17, p. 16).

(16)  OL L 222, 1978 8 14, p. 11. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/51/EB.

(17)  OL L 141, 1993 6 11, p.1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/39/EB.

(18)  Redakcinė pastaba: Pavadinimas buvo patikslintas, siekiant atsižvelgti į Europos bendrijos steigimo sutarties straipsnių pernumeravimą pagal Amsterdamo sutarties 12 straipsnį; pirminė nuoroda buvo į Sutarties 58 straipsnį.

(19)  OL L 65, 1968 3 14, p. 8. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/58/EB (OL L 221, 2003 9 4, p. 13).