Pranešėjai:

Milena ANGELOVA Rudolf KOLBE Ferre WYCKMANS

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2023 1 25
Reglamentavimo pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 2 dalis Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo
Priimta skyriuje	2023 10 3
Priimta plenarinėje sesijoje	2023 10 25
Plenarinė sesija Nr.	582
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	215 / 1 / 5

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Šiuolaikiška labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) (1) verslo atsakomybė yra suprantama kaip proaktyvus ir savanoriškas įmonės požiūris į ekonominį, socialinį bei aplinkosauginį tvarumą ir jos užmojis viršyti teisinius įsipareigojimus. Sėkmingai veikianti įmonė visus šiuos aspektus integruoja į savo strategiją ir kasdienę veiklą. Verslo atsakomybė – tai visų pirma pasaulėžiūra, kurią lemia pačios įmonės vertybės ir tikslai, kartu atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų ir visos visuomenės lūkesčius.

1.2.

Įvairūs atsakomybės aspektai yra neatsiejami, tačiau kiekvienas iš jų atlieka konkretų vaidmenį: ekonominė atsakomybė – tai geri ekonominės veiklos rezultatai, pagrįsti konkurencingumu ir pelningumu, taip pat sąžiningumas finansų ir mokesčių srityje. Socialinė atsakomybė apima atsakingus įmonės santykius su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant darbuotojus, vartotojus, vietos bendruomenes ir verslo partnerius. Svarbus vaidmuo šioje srityje tenka socialiniam dialogui ir bendravimui su išorės suinteresuotaisiais subjektais. Atsakomybė už aplinką apima tinkamą su klimato kaita, tarša, biologine įvairove ir gamtos ištekliais susijusių klausimų valdymą.

1.3.

Svarbiausius aspektus, į kuriuos turi atsižvelgti konkreti įmonė, lemia jos dydis, rūšis, sektorius, verslo modelis, padėtis vertės grandinėje, vieta ir rinkos. Nėra vieno universalaus sprendimo ir tai turi būti atspindėta arba MVĮ apibrėžtyje, arba atitinkamoje sistemoje. Laikui bėgant keičiasi ir verslo atsakomybės turinys, taip atspindint ir užtikrinant proaktyvų ir į ateitį orientuotą ilgalaikių skaitmeninių, žaliųjų ir demografinių pokyčių valdymą, taip pat poreikį būti atspariems netikėtoms krizėms.

1.4.

MVĮ reikia didelės paramos ir padrąsinimo, kad jos galėtų valdyti visą plačią verslo atsakomybę. Svarbus vaidmuo didinant sąmoningumą tenka visų formų verslo organizacijoms. Siekiant užtikrinti reikiamus įgūdžius ir kompetencijas, reikia skatinti ir sudaryti sąlygas kurti MVĮ mokymosi ir mokymo aljansus, taip pat stiprinti darbo rinkos institucijų, socialinių partnerių, profesinių organizacijų ir asociacijų, įvairių mokymo įstaigų ir pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) bendradarbiavimą. Taip pat turi būti lengvai prieinamos aukštos kokybės profesinės paramos paslaugos.

1.5.

EESRK ragina parengti ir pateikti paprastas ir praktiškas MVĮ skirtas priemones, pavyzdžiui, kontrolinius sąrašus, šablonus, skaičiuokles ir alternatyvaus scenarijaus analizę, kad jos stiprintų ir plėtotų savo veiklą ir praneštų apie savo įsipareigojimus ir įmonių atsakomybės srityje pasiektus rezultatus. EESRK taip pat ragina Europos Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir verslo paramos organizacijomis, nuolat didinti informuotumą apie atsakingos veiklos naudą ir tvarkyti bei atnaujinti MVĮ verslo atsakomybės gerosios praktikos rinkinį.

1.6.

EESRK manymu, labai svarbu užtikrinti, kad bendra politikos sistema būtų palanki MVĮ ir kad būtų išvengta sudėtingų reikalavimų (MVĮ vykdomų tiesiogiai arba per vertės grandines), dėl kurių ištekliai gali būti nukreipti nuo konkrečių vietos lygmens socialinės verslo atsakomybės priemonių ir lemti MVĮ verslo atsakomybės perkėlimą į išorės subjektams. Todėl reikia skirti deramą dėmesį, pavyzdžiui, ataskaitų teikimo reikalavimams. EESRK taip pat palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą iki metų pabaigos pradėti viešas konsultacijas dėl savanoriškai labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms taikomo nefinansinės informacijos teikimo standarto, siekiant jį priimti 2024 m., ir ragina, kad jis būtų aiškus ir paprastas, laikantis pagalbos MVĮ dokumentų rinkinyje įtvirtinto principo (2).

2.   Įvadas

2.1.

Labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės sudaro didžiąją Europos verslo bendruomenės dalį, t. y. 99,8 % visų ne finansų įmonių ir jose sukurta du trečdaliai privataus sektoriaus darbo vietų 27 ES valstybėse narėse. Iš jų 80–90 % yra labai mažos įmonės (3). Todėl jos yra tikrasis ekonomikos perėjimo prie darnesnio vystymosi variklis ir pagrindinis šio proceso sėkmės veiksnys, jeigu bus motyvuojamos ir remiamos į savo veiklą įtraukti holistinį požiūrį į tvarų ir atsakingą verslą. Socialinės ekonomikos įmonių skatinimas yra papildomas elementas šiame kontekste.

2.2.

Šia nuomone savo iniciatyva, remiantis ankstesnėmis EESRK nuomonėmis (4), siekiama išnagrinėti ir aprašyti perspektyvios verslo atsakomybės labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse pagrindinius elementus, veiksnius ir gerąją praktiką, ypatingą dėmesį skiriant įmonėms, kurioms labiausiai reikia pagalbos ir paramos. Tikslas – nustatyti ir pasiūlyti, kaip geriausiai skatinti ir propaguoti atsakingą verslą ir verslumą, įskaitant priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse arba už jų ribų būtų reikiamos profesinės kompetencijos.

3.   Šiuolaikiškos verslo atsakomybės varomosios jėgos ir elementai

3.1.

Šiuolaikiška verslo atsakomybė grindžiama ekonominiais, socialiniais ir aplinkosaugos pagrindais, laikantis tvarumo principų. Įmonė ją proaktyviai įtraukia į savo verslo strategiją ir kasdienę veiklą. MVĮ pati priima sprendimą dėl savo užmojų lygio ir pati nusprendžia, pavyzdžiui, ar ji nori laikytis reikalavimų, ar siekia būti priešakyje. Taigi, verslo atsakomybę lemia verslininko arba įmonės vertybės ir tikslai, atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų ir visos visuomenės lūkesčius.

3.2.

Atsakomybė MVĮ taip pat teikia įvairios naudos. Tai geresnė reputacija, didesnis klientų pasitenkinimas ir darbdavio patrauklumas, taip pat galimybė dalyvauti tiekimo grandinėse ir gauti finansavimą. Atsakomybė taip pat yra susijusi su geresniu rizikos valdymu ir verslo tęstinumo užtikrinimu, o tai naudinga darbuotojams, bendruomenei ir visai visuomenei.

3.3.

Šiuolaikinė verslo atsakomybė yra ne tik nedaryti žalos, bet – ir tai svarbiausia – „daryti gera“ teikiant tvarias prekes ir paslaugas, kokybiškas darbo vietas, aplinkosaugos sprendimus ir prisidedant prie pajamų viešosioms paslaugoms teikti, kartu nepamirštant, kad artima MVĮ kaimynystė miestuose ir kaimuose didina socialinę sanglaudą.

3.4.

Kad galėtų atlikti savo svarbų vaidmenį ekonomikoje ir visuomenėje, MVĮ turi būti ekonomiškai stiprios ir tvarios. Geri ekonominės veiklos rezultatai, pagrįsti efektyvumu, pelningumu ir konkurencingumu, kartu su socialine atsakomybe ir atsakomybe už aplinką, yra būtini siekiant ilgalaikės įmonių sėkmės. Ekonominė atsakomybė taip pat reiškia principingumą sąžiningos konkurencijos ir gero valdymo požiūriu, užkertant kelią šešėlinei ekonomikai, kyšininkavimui ir mokesčių vengimui.

3.5.

Socialinė ir visuomeninė atsakomybė – tai įmonės santykiai su labai įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant darbuotojus, vartotojus, vietos bendruomenes ir verslo partnerius. Tai reiškia, kad palaikant ir propaguojant visus šiuos santykius laikomasi etiško elgesio ir gerbiamos žmogaus teisės, taip pat aktyviai rūpinamasi darbuotojų motyvacija, plėtojami ir kuriami ilgalaikiai santykiai su darbuotojais, nuolat per socialinį dialogą skatinant kylančios karjeros galimybes. Atliepti visus šiuos lūkesčius yra sudėtinga, nes suinteresuotieji subjektai yra labai skirtingi, skiriasi ir sąlygos, kuriomis įmonės veikia: tiek vietos aplinka, tiek aplinkybės už ES ribų. Taigi, atviras dialogas su išorės suinteresuotaisiais subjektais, papildantis socialinį dialogą, yra esminis šiuolaikiškos verslo atsakomybės bruožas ir abipusės atsakomybės turi laikytis visi dialoge ir bendradarbiavime dalyvaujantys suinteresuotieji subjektai.

3.6.

Atsakomybė už aplinką – tai tinkamas aplinkos apsaugos veiksmingumas, susijęs su klimato kaitos švelninimu ir aplinkos taršos mažinimu, biologinės įvairovės apsauga ir gamtos išteklių išsaugojimu. Atsakomybė už aplinką dažnai siejama su verslo veiklos efektyvumu ir sąnaudų valdymu, o vis dažniau ir su naujų verslo galimybių išnaudojimu.

3.7.

Ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių atsakomybės aspektų tarpusavio sąsajos išryškina, kaip svarbu juos visus integruoti, kad būtų užtikrintas visapusiškai atsakingas verslo elgesys. Tai vienintelis galimas būdas patenkinti įvairių suinteresuotųjų subjektų – tiek savininkų ir verslo partnerių, tiek darbuotojų bei jų organizacijų, vartotojų ir visos visuomenės – lūkesčius.

3.8.

Remiantis Europos Komisijos ataskaita (5), MVĮ daugiausiai dėmesio skiria su darbuotojais ir vartotojais susijusiems atsakomybės veiksmams. Didelė dalis jų taip pat taiko su aplinka susijusios atsakomybės praktiką.

3.9.

Pagrindiniai verslo atsakomybės elementai yra bendri visoms įmonėms, tačiau svarbiausius aspektus, į kuriuos turi atsižvelgti konkreti MVĮ, lemia jos specifinis pobūdis ir veiklos aplinka. Dydis, rūšis, sektorius, verslo modelis, padėtis vertės grandinėje, klientai ir rinkos, geografinė padėtis – visa tai turi įtakos praktinėms verslo atsakomybės formoms. Esama MVĮ apibrėžtis negali atspindėti šios įvairovės (6). Todėl kiekviena MVĮ, atsižvelgdama į suinteresuotųjų subjektų lūkesčius, turi pati įvertinti, ką atsakomybė jos veikloje reiškia praktiškai. Profesinės organizacijos ir prekybos rūmai atlieka svarbų vaidmenį padėdami nustatyti tai, kas svarbiausia, ir įgyvendinti reikiamas priemones.

3.10.

Kai kurios MVĮ savo paskirtį sieja konkrečiai su socialiniais ir aplinkosaugos aspektais ir gali būti ne pelno siekiančiomis įmonėmis. Šios socialinės ekonomikos įmonės dažnai kuria darbo vietas, kurios padeda jauniems, vyresnio amžiaus ir nepalankioje padėtyje esantiems asmenims integruotis į darbo rinką ir visuomenę. Be kita ko, jos gali sutelkti dėmesį į priežiūros paslaugas arba su žiedine ekonomika susijusias paslaugas (7).

3.11.

Laikui bėgant verslo atsakomybės turinys taip pat keičiasi, atspindėdamas geopolitinius, ekonominius, socialinius, technologinius ir aplinkosaugos pokyčius. Tai apima ir ilgalaikius pokyčius, ir staigius įvykius. Šie pokyčiai ne tik kelia iššūkių, bet ir sukuria naujų galimybių, todėl taip pat gali skatinti atsakomybę.

3.12.

Skaitmeninė transformacija apima keletą atsakomybės ir galimybių aspektų. Dalijimasis duomenimis yra būtinas siekiant kurti inovacijas ir ekonominę pridėtinę vertę, o tam reikia ne tik verslo partnerių tarpusavio pasitikėjimo ir palankių ekosistemų, bet ir tinkamos duomenų ir asmenų privatumo apsaugos. Akivaizdu, kad nuolat reikia kelti tiek savininkų ir vadovų, tiek darbuotojų kvalifikaciją, kad jie galėtų pasinaudoti sparčios skaitmenizacijos teikiamomis galimybėmis. Dėl konkrečių mokymosi ir mokymo priemonių geriausia susitarti vykstant dvišaliam socialiniam dialogui. Be to, skaitmenizacija suteikia priemonių, leidžiančių įvertinti pažangą, padarytą įmonėje diegiant atsakomybės srities priemones.

3.13.

Kadangi labai svarbu kovoti su klimato kaita, energija tampa vis svarbesnės MVĮ atsakomybės srityje. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir iškastinio kuro pakeitimas prisideda ne tik prie žaliosios pertvarkos, bet ir prie energetinio saugumo ir įperkamumo. Tas pats pasakytina ir apie medžiagų naudojimo efektyvumą, pakartotinį naudojimą, perdirbimą ir visus žiedinės ekonomikos elementus. Iš visų gamtos išteklių vanduo vis labiau tampa ypatingos svarbos ištekliumi, todėl tvariam vandens naudojimui MVĮ turi skirti daug dėmesio. Nors skaitmenizacija yra svarbi žaliosios pertvarkos priemonė, jos poveikis aplinkai taip pat turi būti gerai valdomas.

3.14.

Demografiniai pokyčiai toliau formuoja verslo atsakomybę. Siekiant pritraukti ir išlaikyti įvairaus amžiaus ir kultūrų asmenis, įskaitant darbo migrantus, vis dažniau prireikia naujos darbo praktikos. Darbuotojų įvairovė yra naudinga verslui, tačiau dėl to taip pat kyla reikalavimų vadovybei, įskaitant naujus mokymo poreikius. Norint patenkinti poreikius, atsirandančius dėl skaitmenizacijos ir žalinimo, taip pat apskritai dėl naujų rūšių darbo vietų, būtina tinkamai ugdyti įgūdžius.

3.15.

Staigios krizės, ypač COVID-19 pandemija ir Rusijos invazija į Ukrainą, aiškiai rodo, kad atsparumas (gebėjimas susidoroti su precedento neturinčia rizika ir trikdžiais) tampa vis svarbesne verslo atsakomybės dalimi. Verslo tęstinumas išskirtinėmis aplinkybėmis yra labai vertingas teikiant prekes ir paslaugas bei išsaugant darbo vietas. Savo ruožtu tam reikia gero pasirengimo prisitaikyti prie skirtingų ir kintančių sąlygų, viešojo sektoriaus paramos ir bendradarbiavimo su suinteresuotaisiais subjektais. Kaip matyti kilus COVID krizei, socialinis dialogas įvairiais lygmenimis atlieka teigiamą vaidmenį nustatant praktines veiklos ir užimtumo išsaugojimo krizės metu sąlygas.

4.   Praktiška proaktyvi verslo atsakomybė

4.1.

Dėl įmonių pobūdžio ir veiklos aplinkos skirtumų verslo atsakomybės praktika vietos lygmeniu skiriasi. Tačiau konkretūs įvairių rūšių įmonių pavyzdžiai rodo, kad esama panašumų, iš kurių matyti vyraujantys verslo atsakomybės bruožai ir tendencijos.

4.2.

Sėkmingas verslo atsakomybės valdymas kiekvienoje įmonėje prasideda nuo tinkamo informuotumo ir žinių apie aktualias problemas ir tendencijas, kad įmonė galėtų nustatyti, kokią poziciją verslo atsakomybės požiūriu nori užimti pati įmonė. Pavyzdžiui, įmonė gali priimti strateginį sprendimą dėl to, ar ji nori siekti konkurencinio pranašumo, susijusio su verslo atsakomybe.

4.3.

Sėkmę lemia verslininko arba aukščiausios įmonės vadovybės įsipareigojimas, tačiau ne mažiau svarbu, kad visi darbuotojai visame savo darbe laikytųsi atsakomybės principo. Įmonės taip pat gali paskirti tam tikrus asmenis, kad šie vadovautų priemonių planavimui ir įgyvendinimui. Kalbant apie mažąsias ir labai mažas įmones, šią veiklą gali remti atitinkamos MVĮ organizacijos, sektorių rūmai, asociacijos ir pan.

4.4.

Nors atsakomybė yra bendros įmonės kultūros dalis, konkrečios pastangos yra integruotos į įvairią verslo veiklą, įskaitant prekių ir paslaugų gamybą ir prekybą, gamybos išteklių įsigijimą, produktų ir procesų kūrimą. Tam reikia įvairių funkcijų bendradarbiavimo.

4.5.

Svarbi verslo atsakomybės dalis yra susijusi su žmonių pritraukimu, motyvavimu ir išlaikymu, skiriant dėmesį tinkamiems įgūdžiams ir nuolatiniam jų tobulinimui, užtikrinant stabilias karjeros galimybes ir darbo sąlygas, taip pat dalyvaujant socialiniame dialoge įvairiais lygmenimis, atsižvelgiant į MVĮ dydį ir įvairovę bei nacionalinių sistemų ypatumus.

4.6.

Įmonės naudoja įvairias priemones, padedančias joms įgyvendinti savo atsakomybę, tarp kurių pareiškimas apie vertybes, verslo principai, praktinės gairės ir valdymo sistemos. Nors yra specialių priemonių, skirtų įvairiems atsakomybės aspektams, daugelis įmonių mano, kad praktiškiausia atsakomybę integruoti į bendras įmonės verslo gaires ir valdymo sistemas. Daugelis įmonių ne tik aprašo savo veiklą ir praktiką, bet ir nustato, ko tikisi iš savo verslo partnerių ar kitų bendradarbių. Profesinės organizacijos, profesinės sąjungos ir prekybos rūmai gali padėti MVĮ teikdami gaires ir tinkamas priemones.

4.7.

Dar vienas elementas praktiškai įgyvendinant verslo atsakomybę ir apskritai vykdant verslą yra tikslų ir uždavinių nustatymas. Tai suteikia pagrindą konkretiems veiksmams, kartu tinkamai organizuojant ir planuojant veiksmus. Siekiant pažangos, reikia nustatyti ir stebėti atitinkamus rodiklius.

4.8.

Be socialinio darbdavių ir profesinių sąjungų dialogo, įmonės sąveika su išorės suinteresuotaisiais subjektais yra pagrindinė priemonė, padedanti geriau suprasti įvairius lūkesčius. Kartu tai yra priemonė pristatyti suinteresuotiesiems subjektams įmonės tikslus, veiksmus ir rezultatus atsakomybės srityje. Įmonės suinteresuotuosius subjektus informuoja ir su jais bendrauja labai įvairiais būdais: susitinka tiesiogiai, skelbia informaciją socialiniuose tinkluose ir teikia oficialias ataskaitas.

5.   Kaip skatinti ir remti verslo atsakomybę

5.1.   Įmonių gebėjimų gerinimas

5.1.1.

MVĮ stengiantis valdyti visus verslo atsakomybės elementus kyla daug įvairių iššūkių. Daugeliui MVĮ trūksta kompetencijos, įgūdžių, darbuotojų bei išteklių ir jos mano, kad integruoti atsakomybę į savo darbo kultūrą ir informuoti apie įvairias jos formas yra sunku. Reikalavimai ir lūkesčiai dažnai suvokiami kaip pernelyg abstraktūs ir nutolę nuo praktinio gyvenimo. Be to, MVĮ sunku rinkti ir panaudoti duomenis apie atsakomybę.

5.1.2.

Būtent dėl to MVĮ reikia didelės paramos ir skatinimo, galinčių iš tikrųjų prisidėti prie jų pastangų. Užuot dar labiau reglamentavus, reikia didinti įmonių informuotumą, kompetenciją ir įgūdžius, o išorės subjektams – teikti rekomendacijas ir žinias. Tikslinės paramos reikia visoms MVĮ – tiek mažiausiai pažengusioms, tiek sekėjoms ir lyderėms.

5.1.3.

Visų formų verslo organizacijos, įskaitant darbdavių arba MVĮ organizacijas, prekybos rūmus ir aljansus, atlieka svarbų vaidmenį didinant sąmoningumą ir informuojant įmones apie verslo atsakomybės poreikį ir naudą. Be to, dėl labai įvairių aspektų, į kuriuos reikia atsižvelgti, reikia įvairių profesinių žinių, todėl svarbu užtikrinti, kad šios žinios būtų prieinamos tiek pačiose MVĮ, tiek daugeliu atvejų pasitelkiant išorės paramą.

5.1.4.

Kadangi MVĮ yra mažesnio dydžio, jos turi turėti galimybę kurti mokymosi ir mokymo aljansus, o šiuos turi skatinti ir palankias sąlygas jiems sudaryti darbo rinkos institucijos, socialiniai partneriai ir prekybos rūmai bei asociacijos. Siekiant apibrėžti praktiškai pritaikomą mokymosi turinį, taip pat reikia bendradarbiauti su universitetais ir kitomis mokymo įstaigomis.

5.1.5.

MVĮ turi turėti galimybę lengvai gauti tinkamas aukštos kokybės profesionalios paramos paslaugas, atsižvelgiant į tai, kad paslaugų teikėjai, patys esantys MVĮ, dažnai geriausiai supranta MVĮ klientų poreikius. Šias paslaugas galima remti pasitelkiant socialinių partnerių ir profesinių organizacijų bei asociacijų bendradarbiavimo programas.

5.1.6.

Šiuolaikiška verslo atsakomybė reikalauja lanksčiai pritaikyti tęstinio profesinio tobulėjimo priemones, skirtas ne tik pačioms MVĮ, bet ir laisvųjų profesijų paslaugoms, ir šios priemonės turi tapti neatsiejama įmonių rėmimo programų dalimi.

5.1.7.

Sektorių, regioniniai ir Europos fondai, konkrečiai skirti verslo vadovų ir darbuotojų švietimui ir mokymui, yra labai svarbūs skatinant iniciatyvų, kurios pernelyg dažnai skirtos didesnėms įmonėms, prieinamumą.

5.2.   Gairių, priemonių ir gerosios praktikos pavyzdžių teikimas

5.2.1.

Atsižvelgiant į tai, kad verslui vykdyti labai reikalingi MVĮ ištekliai, sudėtingos ir apsunkinančios formalios sistemos nėra tinkamas būdas padėti joms siekti pažangos verslo atsakomybės srityje. Paprastesnės ir lankstesnės priemonės, pavyzdžiui, kontroliniai sąrašai ir šablonai, labiau tinka mažesnėms įmonėms. Visa tai padės labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms laikytis teisės aktų reikalavimų, laikantis pagalbos MVĮ priemonių rinkinyje nustatyto įsipareigojimo (8).

5.2.2.

EESRK pripažįsta Komisijos paskelbtą kontrolinį sąrašą (9), kuriame pateikti patarimai įmonėms, kaip parengti atsakomybės strategiją, konkrečius veiksmus įvairiose atsakomybės srityse, paskirstyti išteklius, nustatyti tikslus ir stebėti pažangą, taip pat išvardytos esamos gairės, priemonės ir tinklai, skirti įmonėms padėti. Kitų gerosios praktikos pavyzdžių galima rasti, pavyzdžiui, gerosios praktikos platformoje „BipiZ“ (10), joje pateikta daugiau kaip 1 200 konkrečių pavyzdžių, susijusių su 600 įmonių.

5.2.3.

EESRK ragina, kad, siekiant padėti MVĮ pranešti suinteresuotiesiems subjektams apie savo atsakomybę, Europos Komisija pateiktų aiškią ir paprastą internetinę priemonę, įskaitant lengvai naudojamą išmetamo CO2 kiekio skaičiuoklę, kuri būtų taikoma MVĮ reikmėms. EESRK taip pat palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą iki metų pabaigos pradėti viešas konsultacijas dėl savanoriškai labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms taikomo nefinansinės informacijos teikimo standarto, siekiant jį priimti 2024 m., ir ragina, kad jis būtų aiškus ir paprastas ir atitiktų pagalbos MVĮ priemonių rinkinyje (11) įtvirtintą principą.

5.3.   Palankios politikos sistemos kūrimas

5.3.1.

Tam, kad labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės galėtų pasinaudoti galimybėmis, kurias teikia šiuolaikinė verslo atsakomybė, kai įmonė iniciatyviai ir savanoriškai užtikrina ekonominį, socialinį ir ekologinį tvarumą ir nusistato savo užmojo viršyti teisinius įsipareigojimus lygį, joms turi būti nustatyta paprasta, aiški ir nuspėjama teisės aktų sistema. Svarbu vengti pernelyg norminamojo pobūdžio ir sudėtingų reikalavimų, dėl kurių ištekliai nukreipiami nuo konkrečių, vietos lygmens verslo atsakomybės srities priemonių ir gali lemti MVĮ verslo atsakomybės perkėlimą išorės subjektams.

5.3.2.

Ypatingą dėmesį būtina skirti reikalavimams, kurie MVĮ daro netiesioginį poveikį. Kartais, nors kai kurie teisės aktų reikalavimai tiesiogiai netaikomi MVĮ, jie joms taikomi netiesiogiai per vertės grandines, per didelių klientų bendrovių, investuotojų ar finansuotojų reikalavimus. Todėl reikia skirti deramą dėmesį, pavyzdžiui, ataskaitų teikimo reikalavimams. Kai kurios reglamentavimo iniciatyvos savo ruožtu poveikį MVĮ daro per kitus netiesioginius mechanizmus, įskaitant poveikį energijos, medžiagų ir kitų išteklių kainoms.

5.3.3.

Netiesioginį ir dauginamąjį poveikį įvertinti sunkiau, todėl į jį dažnai tinkamai neatsižvelgiama, o konsultacijų procese MVĮ nuomonės gali būti nepaisoma. Tokiais atvejais MVĮ susiduria su netikrumu dėl naujų teisės aktų tikrųjų reikalavimų ir padarinių, o tai prieštarauja geresnio reglamentavimo principams. Be to, kai išsamūs reikalavimai apibrėžiami deleguotuosiuose aktuose arba standartuose, faktinis poveikis sužinomas tik labai vėlyvame etape. Dėl šios priežasties mažesnės įmonės atsiduria keblioje padėtyje, nes negali žinoti apie būsimus reikalavimus ar jiems pasiruošti, jau nekalbant apie galimybę jiems daryti tinkamą poveikį. Todėl labai svarbu įvertinti dabartinį reglamentavimo metodą ir užtikrinti, kad reglamentavimas atitiktų MVĮ tikrovę, susijusią su ištekliais ir padėtimi rinkoje. EESRK ragina valstybes nares teikti pagalbą, ypač labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, praktiškai, konkrečiai ir veiksmingai, struktūriškai bendradarbiaujant su atitinkamomis atstovaujančiomis organizacijomis.

---

(1)   OL C 486, 2022 12 21, p. 1, 1.1 punkte, apibrėžta, kad MVĮ yra „[l]abai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, nesvarbu, ar tai būtų tradicinės įmonės, šeimos įmonės, prekiautojai, socialinės ekonomikos įmonės, amatininkai ar laisvųjų profesijų atstovai“.

(2)  https://europa.eu/!qvJhxp

(3)  Europos Komisija, 2022 m. metinė ataskaita dėl Europos MVĮ 2021–2022 m. „MVĮ ir aplinkos tvarumas“, 2022 m. balandžio mėn.

(4)   OL C 486, 2022 12 21, p. 1; EESRK nuomonė Programos „Horizontas 2020“ ex-post vertinimas; OL C 194, 2022 5 12, p. 7, OL C 286, 2021 7 16, p. 8, OL C 429, 2020 12 11, p. 210, OL C 197, 2018 6 8, p. 1, OL C 288, 2017 8 31, p. 20, OL C 345, 2017 10 13, p. 15, OL C 13, 2016 1 15, p. 8, OL C 311, 2020 9 18, p. 63, OL C 81, 2018 3 2, p. 1, OL C 311, 2020 9 18, p. 36.

(5)   Uptake of Corporate Social Responsibility (CSR) by European SMEs and Start-ups: https://europa.eu/!pYbC8P.

(6)  Kaip nurodyta OL C 197, 2018 6 8, p. 1, 1.3 punkte, ir EESRK nuomonės MVĮ galimybės gauti finansavimą, 1.3 punkte.

(7)  Komisijos pasiūlymas dėl socialinės ekonomikos pagrindinių sąlygų sukūrimo.

(8)  https://europa.eu/!qvJhxp

(9)  https://europa.eu/!rbJwmH

(10)  https://www.bipiz.org/en/

(11)  https://europa.eu/!qvJhxp