—

remiantis SESV 263 straipsniu panaikinti 2023 m. gegužės 2 d. Sprendimą Nr. SRB/ES/2023/23 dėl 2023 m. ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą apskaičiavimo, kiek jis susijęs su ieškovais;

—

remiantis SESV 277 straipsniu pripažinti netaikytinomis toliau nurodytas BPM reglamento (1), įgyvendinimo reglamento (2) ir deleguotojo reglamento (3) nuostatas:

—

BPM reglamento 69 straipsnio 1 dalį, 69 straipsnio 2 dalį, 70 straipsnio 1 dalį ir 70 straipsnio 2 dalies a ir b punktus;

—

deleguotojo reglamento 4 straipsnio 2 dalį, 5, 6, 7 ir 20 straipsnius bei I priedą;

—

įgyvendinimo reglamento 4 straipsnį;

—

priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Ieškinio pirmasis pagrindas grindžiamas vienodo požiūrio principo pažeidimu, nes ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą (toliau – BPF) apskaičiavimo tvarka BPM mechanizmo reglamente ir deleguotajame reglamente nustatyta neatsižvelgiant nei į tikrąjį įstaigų dydį, nei į realią riziką ir dėl to jos vertinamos taip pat, kaip ir kitos įstaigos, nors ir turinčios skirtingų savybių.

2.

Ieškinio antrasis pagrindas grindžiamas proporcingumo principo pažeidimu, nes BPM reglamente ir deleguotajame reglamente nustatytas ex ante įnašų mechanizmas paremtas vertinimu, dėl kurio didelės prancūzų įstaigos dirbtinai priskiriamos prie didesnės rizikos įstaigų ir joms nustatomi neproporcingai didesni įnašai atsižvelgiant į šių įstaigų keliamą realią riziką.

3.

Ieškinio trečiasis pagrindas grindžiamas teisinio saugumo principo pažeidimu, nes BPM reglamente, deleguotajame reglamente ir įgyvendinimo reglamente įtvirtinta ex ante įnašų apskaičiavimo tvarka neleidžia bankų įstaigoms pakankamai tiksliai iš anksto nustatyti ir patikrinti įnašo, kuris joms bus nustatytas, sumą.

4.

Ieškinio ketvirtasis pagrindas grindžiamas gero administravimo principo, apimančio pareigą motyvuoti, pažeidimu, nes ginčijamame sprendime nebuvo tinkamai atsižvelgta į visus rizikos rodiklius. Be to, ši BPV suteikta galimybė atsižvelgti į šiuos kriterijus arba ne remiantis deleguotojo reglamento 20 straipsniu yra neteisėta.

5.

Ieškinio penktasis pagrindas grindžiamas teisės klaida, kiek tai susiję su rizikos tikslinimo veiksnio nustatymu. Ieškovei nurodo teisės klaidą, nes BPV, remdamasi klaidingu kelių BPM reglamento nuostatų aiškinimu, nustatė metinį tikslinį lygį, kuris viršija BPM reglamento 70 straipsnyje nustatytą 12,5 % galutinio tikslinio lygio ribą. Bet kuriuo atveju ieškovai mano, kad šios nuostatos iš esmės yra ydingos.

6.

Ieškinio šeštasis pagrindas grindžiamas teisės klaida, kiek tai susiję su neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų (toliau – NMĮ) naudojimo ribojimu. Ieškovai nurodo teisės klaidą, nes BPV rėmėsi klaidingu nuostatų, reglamentuojančių NMĮ naudojimą, aiškinimu; BPV, pirma, nustatė neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų naudojimo viršutinę ribą, kuri yra žemesnė, nei 30 % ex ante įnašų suma, nors tai daryti neturėjo kompetencijos ir, antra, numatė galimybę kaip garantiją priimti tik grynuosius pinigus, todėl šios nuostatos neteko veiksmingumo.

7.

Ieškinio septintasis pagrindas grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida. Ieškovai šiuo klausimu teigia, kad BPV nurodoma procikliškumo ir likvidumo rizika, kuria remiantis ribojama galimybė naudoti NMĮ, yra nepagrįsta, atsižvelgiant, be kita ko, į pačių NMĮ savybes ir jų naudojimo aplinkybes.

8.

Ieškinio aštuntasis pagrindas grindžiamas pareigos motyvuoti pažeidimu. Ieškovai teigia, kad ginčijamame sprendime nenurodyta pakankamai aiški ir išsami informacija, kodėl būtina, pirma, nustatyti 22,5 % naudojimosi NMĮ ribą ir, antra, ir kaip garantiją priimti tik grynuosius pinigus.