Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai

(2022/C 64/01)

Paskutinis leidinys

OL C 51, 2022 1 31

Skelbti leidiniai

OL C 37, 2022 1 24

OL C 24, 2022 1 17

OL C 11, 2022 1 10

OL C 2, 2022 1 3

OL C 513, 2021 12 20

OL C 502, 2021 12 13

Šiuos tekstus galite rasti

EUR-Lex: http://eur-lex.europa.eu

2021 m. spalio 13 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) nutartis byloje (Tribunal da Relação de Coimbra (Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Liberty Seguros, Compañia de Seguros y Reaseguros, SA – Sucursal em Portugal, anksčiau – Liberty Seguros SA / DR

(Byla C-375/20) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis - Motorinių transporto priemonių valdytojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas - Direktyva 2009/103/EB - Draudimo sutartis, sudaryta remiantis melaginga informacija - Tarptautinis keleivių ir krovinių vežimas be leidimo - Draudimo sutarties negaliojimas - Galimybė remtis prieš trečiuosius nukentėjusiuosius ir įstaigą, atsakingą už nukentėjusiesiems padarytos žalos atlyginimą)

(2022/C 64/02)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal da Relação de Coimbra

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Liberty Seguros, Compañia de Seguros y Reaseguros, SA – Sucursal em Portugal, anksčiau – Liberty Seguros SA

Atsakovas: DR

Įstojusios į bylą šalys: Fundo de Garantia Automóvel, VS, FN, JT, Seguradoras Unidas SA

Rezoliucinė dalis

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo 3 straipsnio pirma pastraipa ir 13 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, dėl kurių būtų galima prieš trečiuosius asmenis, nukentėjusius per eismo įvykį, kuriame dalyvavo motorinės transporto priemonės, remtis motorinės transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties negaliojimu tuo pagrindu, kad draudėjas vykdė komercinę tarptautinio vežimo veiklą be leidimo, o draudėjas, sudarydamas šią sutartį, draudimo bendrovei nepateikė informacijos arba pateikė melagingą informaciją, net jei tretieji nukentėjusieji yra keleiviai, kurie negalėjo nežinoti apie leidimo nebuvimą.

---

(1)  OL C 348, 2020 10 19.

2021 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) nutartis byloje (Kúria (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) EuroChem Agro Hungary Kft. / Nemzeti Adó- és Vámhivatal Fellebbviteli Igazgatósága

(Byla C-583/20) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 53 straipsnio 2 dalis ir 99 straipsnis - Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema (PVM) - Direktyva 2006/112/EB - 273 straipsnis - Kova su sukčiavimu - Su prekių vežimu susijusi pareiga deklaruoti - Keliais gabenamų krovinių stebėjimo elektroninė sistema - Rizikingiems mokesčių mokėtojams taikoma baudų skyrimo tvarka - Proporcingumas)

(2022/C 64/03)

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Kúria

Šalys

Apeliantė: EuroChem Agro Hungary Kft.

Kita apeliacinio proceso šalis: Nemzeti Adó- és Vámhivatal Fellebbviteli Igazgatósága

Rezoliucinė dalis

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 273 straipsnis ir proporcingumo principas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias mokesčių mokėtojams, laikomiems „rizikingais mokesčių mokėtojais“, kaip jie suprantami pagal nacionalinę teisę, skiriama bauda už prekių siuntimo deklaracijų pažeidimus, kurios suma jokiu būdu negali būti mažesnė kaip 30 % nuo prekių 40 % vertės.

---

(1)  OL C 28, 2021 1 25.

2021 m. spalio 22 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) nutartis byloje (Tribunal Judicial da Comarca do Porto Este – Penafiel – Juízo Trabalho (Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) B / O, P, OP, G, N

(Byla C-691/20) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Europos Sąjungos teisė - Principai - SESV 18 straipsnis - Vienodas požiūris - Diskriminacija dėl pilietybės - Draudimas - SESV 49 straipsnis - Įsisteigimo laisvė - Grupės įmonių solidari atsakomybė už reikalavimus, kylančius iš vienos iš šių įmonių sudarytos darbo sutarties - Netaikymas bendrovėms, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, nustatytas atitinkamos valstybės narės teisės aktais)

(2022/C 64/04)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Judicial da Comarca do Porto Este – Penafiel – Juízo Trabalho

Šalys

Ieškovas: B

Atsakovės: O, P, OP, G, N

Rezoliucinė dalis

SESV 49 straipsnyje įtvirtintas nediskriminavimo principas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos bendrovė, įsteigta kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje įsteigta jos kontroliuojama bendrovė, negali būti laikoma solidariai atsakinga už pastarosios bendrovės skolas, kylančias iš darbo sutarties.

---

(1)  OL C 110, 2021 3 29.

2021 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) nutartis byloje (Curtea de Apel Cluj (Rumunija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) NSV, NM / BT

(Byla C-87/21) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis - Vartotojų apsauga - Direktyva 93/13/EEB - Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais - Taikymo sritis - 1 straipsnio 2 dalis - Sutarčių sąlygos, atspindinčios įstatymų ar kitų teisės aktų privalomąsias nuostatas - Paskolos užsienio valiuta sutartys - Su valiutos keitimo rizika susijusios sąlygos, kuriomis į sutartį perkelta papildoma nacionalinės teisės nuostata - Tariamas paskolą suteikiančiam bankui tenkančios pareigos informuoti pažeidimas - Sąžiningumo reikalavimas - Nacionalinio teismo pirmenybės tvarka atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į Direktyvos 93/13 1 straipsnio 2 dalį)

(2022/C 64/05)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Curtea de Apel Cluj

Šalys

Apeliantai: NSV, NM

Kita apeliacinio proceso šalis: BT

Rezoliucinė dalis

1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 1 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip: vartotojo ir verslininko sudarytoje paskolos užsienio valiuta sutartyje esanti sąlyga, kuria į tą sutartį įtraukta papildoma nacionalinės teisės nuostata, nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, net jei:

—	nacionalinis įstatymų leidėjas neįvertino šios nacionalinės teisės nuostatos, siekdamas užtikrinti vartotojo ir verslininko interesų pusiausvyrą konkrečiame su vartotojais sudarytų banko paskolos sutarčių kontekste;

—	šią sąlygą į atitinkamą sutartį verslininkas įtraukė neįvykdęs savo pareigos suteikti informaciją ir užtikrinti skaidrumą;

—	yra įrodymų, leidžiančių daryti prielaidą, kad minėtą sąlygą atitinkamas verslininkas įtraukė į sutartį nesąžiningai, nes jis negalėjo nežinoti, kad dėl tokios sąlygos taikymo gali atsirasti žymus minėtos sutarties šalių teisių ir pareigų disbalansas vartotojo nenaudai.

---

(1)  OL C 206, 2021 5 31.

2021 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) nutartis byloje (Raad van State (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Monument Vandekerckhove NV / Stad Gent

(Byla C-316/21) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis - Direktyva 2014/24/ES - Procedūros eiga - Dalyvių pasirinkimas ir sutarčių sudarymas - 63 straipsnis - Dalyvis, kuris remiasi kito subjekto pajėgumu, kad atitiktų perkančiosios organizacijos reikalavimus - Subjektas, kurio pajėgumu ketina remtis dalyvis, neatitinka dalyvio techniniam ir profesiniam pajėgumui keliamų sąlygų - Pareiga leisti šiam dalyviui pakeisti minėtą subjektą kitu - Proporcingumo principas)

(2022/C 64/06)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad van State

Šalys

Pareiškėja: Monument Vandekerckhove NV

Atsakovas: Stad Gent

dalyvaujant: Denys NV, Aelterman BVBA

Rezoliucinė dalis

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 63 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su vienodo požiūrio, nediskriminavimo ir proporcingumo principais, įtvirtintais šios direktyvos 18 straipsnio 1 dalyje, turi būti aiškinama taip, kad konstatavusi, jog subjektas, kurio pajėgumu ketina remtis ūkio subjektas, neatitinka atrankos kriterijų, perkančioji organizacija turi reikalauti šio ūkio subjekto pakeisti tą subjektą kitu, jei nenori būti pašalintas iš atitinkamos viešojo pirkimo procedūros.

---

(1)  OL C 320, 2021 8 9.

2021 m. kovo 25 d.RY pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. sausio 13 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-824/19, RY / Komisija

(Byla C-193/21 P)

(2022/C 64/07)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantas: RY, atstovaujamas advokato J.-N. Louis

Kita proceso šalis: Europos Komisija

2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) atmetė apeliacinį skundą kaip akivaizdžiai nepriimtiną.

2021 m. birželio 23 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. balandžio 14 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-579/19 The KaiKai Company Jaeger Wichmann GbR / Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba

(Byla C-382/21 P)

(2022/C 64/08)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama D. Hanf, D. Gája, E. Markakis, V. Ruzek

Kita proceso šalis: The KaiKai Company Jaeger Wichmann GbR

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	Panaikinti visą 2021 m. balandžio 14 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-579/19, The KaiKai Company Jaeger Wichmann / EUIPO (Gimnastikos ir sporto įranga bei reikmenys);

—	atmesti visą ieškovės pirmojoje instancijoje dėl ginčijamo trečiosios apeliacinės tarybos sprendimo byloje R 573/2019-3 pateiktą skundą;

—	nurodyti ieškovei pirmojoje instancijoje padengti apeliantės bylinėjimosi šioje instancijoje ir vykstant procesui Bendrajame Teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė (EUIPO) kaip apeliacinio skundo pagrindą nurodo Reglamento (EB) Nr. 6/2002 (1) 41 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir kelia Sąjungos teisės vienovei, darnai ir raidai svarbų klausimą, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo statuto 58a straipsnio 3 dalį.

Skundžiamu sprendimu pažeidžiama Reglamento Nr. 6/2002 41 straipsnio 1 dalis, nes, priešingai nei aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluota šioje nuostatoje, jame konstatuojama, kad šioje nuostatoje nereglamentuojamas (lacuna legis) atvejis, kai registruotojo Bendrijos dizaino prioritetas grindžiamas ankstesniu „patentu“. Taip nuspręsdamas Bendrasis Teismas neatsižvelgė į šioje nuostatoje išreikštą aiškų ir nedviprasmišką Sąjungos teisės aktų leidėjo pasirinkimą netaikyti patentų kaip reikalavimų pripažinti registruotųjų Bendrijos dizainų prioritetą pagrindo ir taikyti tokius reikalavimus tik ankstesniems dizainams ar naudingiesiems modeliams.

Skundžiamu sprendimu taip pat pažeidžiama Reglamento Nr. 6/2002 41 straipsnio 1 dalis, nes joje įtvirtinta aiški ir išsami tvarka pakeičiama tiesiogine nuoroda į Paryžiaus konvencijos (2) 4 straipsnį. Iš to neišvengiamai išplaukiantis pripažinimas, kad Paryžiaus konvencijos 4 straipsnyje nustatyta tvarka turi tiesioginį poveikį, prieštarauja suformuotai Teisingumo Teismo jurisprudencijai, pagal kurią nei Paryžiaus konvencija, nei TRIPS-sutartimi (3) nesiekiama sukurti teisių, kuriomis asmenys galėtų remtis Europos Sąjungos teismuose pagal Sąjungos teisę.

Galiausiai skundžiamu sprendimu pažeidžiama Reglamento Nr. 6/2002 41 straipsnio 1 dalis, nes joje įtvirtinta aiški ir išsami tvarka taip pat pakeičiama neteisingu Paryžiaus konvencijos 4 straipsnio aiškinimu. Paryžiaus konvencijoje nėra jokio teisinio pagrindo, leidžiančio patvirtinti Bendrojo Teismo išvadas, kad reikalavimas pripažinti registruotojo Bendrijos dizaino prioritetą gali būti grindžiamas patentu per dvylika mėnesių trunkantį reikalavimo pripažinti prioritetą laikotarpį.

Pagrindiniai tarptautinės teisės ir Sąjungos teisės santykio principai, kurių skundžiamame sprendime nepaisoma, visų pirma skirti Sąjungos teisinės sistemos institucinei pusiausvyrai ir autonomijai apsaugoti ir užima svarbią, Sąjungos teisinę sistemą formuojančią vietą. Skundžiamas sprendimas turi įtakos ne tik klausimui dėl reikalavimų pripažinti intelektinės nuosavybės teisių registravimo prioritetą, bet ir sukuria precedentą visoms reguliavimo sritims, kurios patenka į TRIPS sutarties taikymo sritį.

Apeliacinio skundo priimtinumas

2021 m. gruodžio 10 d. Teisingumo Teismo (prašymus priimti apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija) nutartimi apeliacinis skundas buvo pripažintas priimtinu.

---

(1)  2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142).

(2)  1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo su paskutiniais patikslinimais, padarytais 1967 m. liepos 14 d. Stokholme (Švedija) iš dalies pakeista 1979 m. rugsėjo 28 d. (Jungtinių Tautų sutarčių rinkinys, t. 828, Nr. 11851, p. 305; toliau – Paryžiaus konvencija).

(3)  Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (OL L 336, 1994, p. 214) (toliau – TRIPS sutartis).

2021 m. birželio 23 d.Asolo LTD ir WeMO Brands BV pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. balandžio 28 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-509/19 Asolo / EUIPO

(Byla C-387/21 P)

(2022/C 64/09)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantės: Asolo LTD ir WeMO Brands BV, atstovaujamos advokatų W. Pors ir N. Dorenbosch

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba

Teisingumo Teismas (prašymus priimti apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija) 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi nepriėmė apeliacinio skundo ir nutarė, kad Asolo LTD ir WeMO Brands BV turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

2021 m. rugpjūčio 2 d.Franz Schröder GmbH & Co. KG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 birželio 2 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-854/19, Franz Schröder / EUIPO

(Byla C-473/21 P)

(2022/C 64/10)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Franz Schröder GmbH & Co. KG, atstovaujama advokatų L. Pechan, N. Fangmann

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), RDS Design ApS

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (prašymus priimti apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija) 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi nepriėmė apeliacinio skundo ir nutarė, kad Franz Schröder GmbH & Co. KG turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

2021 m. rugpjūčio 2 d.Franz Schröder GmbH & Co. KG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 birželio 2 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-855/19, Franz Schröder / EUIPO

(Byla C-474/21 P)

(2022/C 64/11)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Franz Schröder GmbH & Co. KG, atstovaujama advokatų L. Pechan, N. Fangmann

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), RDS Design ApS

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (prašymus priimti apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija) 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi nepriėmė apeliacinio skundo ir nutarė, kad Franz Schröder GmbH & Co. KG turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

2021 m. rugpjūčio 2 d.Franz Schröder GmbH & Co. KG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 birželio 2 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-856/19 Franz Schröder / EUIPO

(Byla C-475/21 P)

(2022/C 64/12)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Franz Schröder GmbH & Co. KG, atstovaujama advokatų L. Pechan, N. Fangmann

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), RDS Design ApS

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (prašymus priimti apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija) 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi nepriėmė apeliacinio skundo ir nutarė, kad Franz Schröder GmbH & Co. KG turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

2021 m. rugpjūčio 24 d.Sąd Rejonowy dla Warszawy – Śródmieścia w Warszawie (Lenkija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje A.S. / Bank M. SA

(Byla C-520/21)

(2022/C 64/13)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sąd Rejonowy dla Warszawy – Śródmieścia w Warszawie

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: A.S.

Atsakovas: Bank M. SA

Prejudicinis klausimas

Ar 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (1) 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis, taip pat veiksmingumo, teisinio saugumo ir proporcingumo principai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos teismams draudžiama nacionalines nuostatas aiškinti taip, kad pripažinus, jog banko ir vartotojo sudaryta paskolos sutartis dėl joje esančių nesąžiningų sąlygų negalioja ex tunc, šalys, be vykdant šią sutartį sumokėtų pinigų grąžinimo (bankas – kredito kapitalo, vartotojas – įmokų, mokesčių, komisinių ir draudimo įmokų) ir teisės aktuose nustatytų delspinigių, skaičiuojamų nuo reikalavimo sumokėti pareiškimo momento, taip pat gali reikalauti kokių nors kitų mokėjimų, įskaitant gautinas sumas (konkrečiai – atlygį, žalos atlyginimą, išlaidų grąžinimą arba mokėjimo indeksavimą), nes:

1)	pinigus mokantis asmuo laikinai neteko galimybės naudotis savo pinigais ir todėl prarado galimybę juos investuoti ir iš to gauti pelno;

2)	pinigus mokantis asmuo patyrė paskolos sutarties aptarnavimo ir pinigų perdavimo kitai šaliai išlaidas;

3)	pinigų gavėjas gavo naudos, nes laikinai galėjo naudotis svetimais pinigais, taip pat galėjo juos investuoti ir taip gauti pelno;

4)	pinigų gavėjas turėjo galimybę laikinai neatlygintinai naudotis svetimais pinigais, o rinkos sąlygomis tai nebūtų įmanoma;

5)	ilgainiui pinigų perkamoji galia sumažėjo ir dėl to pinigus sumokėjęs asmuo patyrė realių nuostolių;

6)	laikinas pinigų suteikimas naudotis gali būti prilyginamas paslaugos, už kurią pinigus sumokėjęs asmuo negavo atlygio, suteikimui?

---

(1)  OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288.

2021 m. rugpjūčio 24 d.Innovative Cosmetic Concepts LLC pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. birželio 16 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-196/20 Chanel / EUIPO – Innovative Cosmetic Concepts (INCOCO)

(Byla C-523/21 P)

(2022/C 64/14)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Innovative Cosmetic Concepts LLC, atstovaujama avocats J. Oria Sousa-Montes, P. Revuelta Martos ir I. Temiño Ceniceros

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), Chanel

2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi Teisingumo Teismas (prašymus priimti apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija) nutarė nepriimti apeliacinio skundo.

2021 m. rugpjūčio 25 d.PL pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. birželio 16 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-586/19 PL / Komisija

(Byla C-537/21 P)

(2022/C 64/15)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantas: PL, atstovaujamas avocate N. de Montigny

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apelianto reikalavimai

—	Patenkinti apeliacinį skundą, panaikinti skundžiamą sprendimą;

—	grąžinti bylą nagrinėti Bendrajam Teismui;

—	priteisti iš kitos apeliacinio proceso šalies bylinėjimosi išlaidas, apelianto patirtas šioje ir pirmojoje instancijose.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės pateikia šiuos pagrindus ir argumentus:

1.

Dėl pirmojo ieškinio dėl panaikinimo pagrindo pirmos dalies: Bendrojo Teismo vartota sąvoka „informatorius“ nėra vartojama Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir turi šališką bei neigiamą prasmę. Teigdamas, kad turi būti ryšys tarp ginčijamo vertinimo ir informacijos OLAF pateikimo veiksmų, kuriuos atliko apeliantas, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir nesilaikė byloje T-689/16 suformuotų svarstymų. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į bylos medžiagą, pažeidė informatoriui suteikiamą apsaugą ir neteisėtai perkėlė įrodinėjimo bei kitas pareigas. Bendrasis Teismas taip pat padarė teisės klaidą ir priėmė sprendimą ultra petita, kai nusprendė, kad apeliantas neprašė generalinio sekretoriaus imtis apskųsto vertinimo ir neprašė ataskaitų komiteto susirinkti.

2.

Dėl pirmojo ieškinio dėl panaikinimo pagrindo antros dalies: Bendrasis Teismas neteisėtai nusprendė, kad Komisijos pateiktas priedas D.7 yra priimtinas ir patikimas. Bendrasis Teismas taip pat padarė teisės klaidą ir priėmė sprendimą ultra petita, kai nusprendė, kad apeliantas neginčijo F paskyrimo vertintoju per vertinimo procedūrą. Jis taip pat nesilaikė BĮN 3 straipsnio 3 dalies taisyklių. Neatsižvelgdamas į bylos medžiagą Bendrasis Teismas nusprendė, kad konfliktinė situacija nekilo ir kad ji nebuvo užginčyta. Bendrasis Teismas neteisingai nusprendė, kad apeliantas neįrodė, jog vertinimas galėjo būti kitoks nepranešęs apie informuotą pažeidimą.

3.

Dėl antrojo ieškinio dėl panaikinimo pagrindo antros dalies: Bendrasis Teismas neišnagrinėjo priedo D.7 priimtinumo ir patikimumo, nors juo rėmėsi. Bendrasis Teismas pažeidė informatoriui suteikiamą apsaugą ir nepatikrino subjektyvaus šališkumo, dėl kurio per vertinimo procedūrą galėjo būti padaryta pažeidimų. Bendrasis Teismas numatė galimas sprendimo dėl panaikinimo pasekmes ir priėmė sprendimą ultra petita. Jis pažeidė rungimosi principą. Bendrasis Teismas neteisingai taikė BĮN nuostatas dėl vertinimo.

4.

Dėl trečiojo ieškinio dėl panaikinimo pagrindo pirmos dalies atmetimo: Nusprendęs, kad vertinimo ataskaita parengta remiantis tikslia, patikima ir patikrinama informacija, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes ir šalių pateiktus dokumentus. Be to, jis nustatė neteisėto pagrindo priimtinumo sąlygą ir nesilaikė taisyklių dėl ilgo nebuvimo. Galiausiai jis iš esmės nenagrinėjo apelianto situacijos.

5.	Dėl trečiojo ieškinio dėl panaikinimo pagrindo antros dalies atmetimo: Bendrasis Teismas nesilaikė taisyklių dėl įrodymų tvarkymo ir pažeidė rungimosi principą bei teises į gynybą.

2021 m. rugsėjo 17 d.Sąd Okregowy Warszawa-Praga w Warszawie (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje FY / Profi Credit Polska S.A.

(Byla C-582/21)

(2022/C 64/16)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sąd Okregowy Warszawa-Praga w Warszawie

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: FY

Kita apeliacinio proceso šalis: Profi Credit Polska S.A.

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalis ir 19 straipsnio 1 dalis, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje įtvirtintą lygiavertiškumo principą, turi būti aiškinamos taip, kad pagal SESV 267 straipsnio pirmą pastraipą priimtas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas dėl Sąjungos teisės aiškinimo yra pagrindas atnaujinti civilinį procesą, užbaigtą anksčiau priimtu įsiteisėjusiu sprendimu, jeigu pagal nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai Kodeks postępowania cywilnego (Civilinio proceso kodeksas) 4011 straipsnį, leidžiama atnaujinti procesą, kai jau įsiteisėjęs teismo sprendimas buvo priimtas remiantis nuostata, kuri Trybunał Konstytucyjny sprendimu buvo pripažinta nesuderinama su aukštesnės galios teisės aktu?

2.

Ar pagal iš Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalies ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos kylantį Sąjungos teisę atitinkančio nacionalinės teisės aiškinimo principą reikalaujama, kad nacionalinės teisės nuostata, kaip antai Civilinio proceso kodekso 401 straipsnio 2 punktas, būtų aiškinama plečiamai, taip, kad joje apibrėžtas proceso atnaujinimo pagrindas apimtų už akių priimtą įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriame teismas, pažeisdamas įpareigojimus, kylančius iš ESTT sprendimo byloje Profi Credit (C-176/17), neišnagrinėjo vartotojo su paskolos davėju sudarytos sutarties sąlygų nesąžiningumo klausimo ir tik patikrino formalų vekselio galiojimą?

2021 m. rugsėjo 23 d.Abitron Germany GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. liepos 14 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-75/20 Abitron Germany GmbH / Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba

(Byla C-589/21 P)

(2022/C 64/17)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Abitron Germany GmbH, atstovaujama advokatų T. Dolde ir C. Zimmer

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, Hetronic International, Inc.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (prašymus priimti apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija) 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi nepriėmė apeliacinio skundo ir nutarė, kad apeliantė turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

2021 m. spalio 1 d.Cora pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. liepos 20 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-500/19 Coravin / EUIPO – Cora (CORAVIN)

(Byla C-619/21 P)

(2022/C 64/18)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Cora, atstovaujama avocate M. Georges-Picot

Kitos proceso šalys: Coravin, Inc., Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi Teisingumo Teismas (prašymus priimti apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija) nutarė nepriimti apeliacinio skundo.

2021 m. spalio 14 d.Juzgado de Primera Instancia e Instrucción no 2 de Granadilla de Abona (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje JF ir NS / Diamond Resorts Europe Limited (Sucursal en España), Diamond Resorts Spanish Sales S.L. ir Sunterra Tenerife Sales S.L.

(Byla C-632/21)

(2022/C 64/19)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de Primera Instancia e Instrucción no 2 de Granadilla de Abona

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: JF ir NS

Atsakovai: Diamond Resorts Europe Limited (Sucursal en España), Diamond Resorts Spanish Sales S.L. ir Sunterra Tenerife Sales S.L.

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar 1980 m. Romos konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (1) ir Reglamentas Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (2) turėtų būti taikomi sutartims, kurių abi šalys yra Jungtinės Karalystės piliečiai? Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas:

2.

Ar Reglamentą Nr. 593/2008 reikia aiškinti taip, kad jis taikomas sutartims, kurios buvo sudarytos prieš jam įsigaliojant, kaip numatyta šio reglamento 24 straipsnyje? Jei atsakymas į šį klausimą būtų neigiamas, ar sutartis dėl pakaitinio naudojimosi nekilnojamuoju turtu naudojant klubo taškus patenka į 1980 m. Romos konvencijos 4 straipsnio 3 dalies arba 5 straipsnio taikymo sritį, taip pat ir tuo atveju, kai vartotojas kaip taikytiną teisę pasirenka kitos nei jo įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisę? Jei atsakymas būtų toks, kad sutartis gali patekti į abiejų nuostatų taikymo sritį, kuri nuostata turėtų viršenybę?

3.

Neatsižvelgiant į atsakymus į antrąjį klausimą, ar sutartis dėl pakaitinio naudojimosi nekilnojamuoju turtu naudojant klubo taškus turėtų būti laikoma sutartimi, pagal kurią įgyjamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą arba asociacijos pobūdžio asmeninės teisės? — Jei laikoma, kad įgyjamos daiktinės teisės, kuri Reglamento Nr. 593/2008 nuostata – 4 straipsnio 1 dalies c punktas ar 6 straipsnio 1 dalis – turi taikymo viršenybę siekiant nustatyti taikytiną teisę, taip pat ir tuo atveju, kai vartotojas kaip taikytiną teisę pasirenka kitos nei jo įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisę? — Jei laikoma, kad įgyjamos asmeninės teisės, ar jos turėtų būti laikomos susijusiomis su nekilnojamojo turto nuoma, kaip numatyta 4 straipsnio 1 dalies c punkte, ar su paslaugų teikimu, kaip numatyta 4 straipsnio 1 dalies b punkte? Bet kuriuo atveju, ar 6 straipsnio 1 dalis turi taikymo viršenybę vartotojų ir (arba) naudotojų atžvilgiu, taip pat ir tuo atveju, kai vartotojas kaip taikytiną teisę pasirenka kitos nei jo įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisę?

4.

Ar visais pirma nurodytais atvejais galima laikyti, kad su 1980 m. Romos konvencijos ir Reglamento Nr. 593/2008 nuostatomis dėl taikytinos teisės suderinamos nacionalinės teisės akto nuostatos, kuriose numatyta, kad visoms sutartims, susijusioms su teisėmis naudotis vienu ar daugiau Ispanijos teritorijoje esančių nekilnojamojo turto objektų per apibrėžtą arba apibrėžiamą metų laikotarpį, taikomos šio įstatymo nuostatos, neatsižvelgiant į tokių sutarčių sudarymo vietą ir datą?

---

(1)  Konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateikta pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje (OL L 266, 1980, p. 1).

(2)  2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (OL L 177, 2008, p. 6).

2021 m. spalio 15 d.Finanzgericht Bremen (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje LB GmbH / Hauptzollamt D

(Byla C-635/21)

(2022/C 64/20)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Finanzgericht Bremen

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: LB GmbH

Atsakovė: Hauptzollamt D

Prejudicinis klausimas

Ar kombinuotoji nomenklatūra, pateikta 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (1) dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, iš dalies pakeisto 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1821 (2), kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, I priede, turi būti aiškinama taip, kad prekės, vadinamosios „air loungers“, kaip antai nagrinėjamos šioje byloje ir detaliau aprašytos nutartyje, turi būti klasifikuojamos 9401 8000 subpozicijoje?

---

(1)  OL L 256, 1987, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382.

(2)  OL L 294, 2016, p. 1.

2021 m. spalio 19 d.Tribunalul Cluj (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje SC Zes Zollner Electronic SRL / Direcţia Regională Vamală Cluj – Biroul Vamal de Frontieră Aeroport Cluj Napoca

(Byla C-640/21)

(2022/C 64/21)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunalul Cluj

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: SC Zes Zollner Electronic SRL

Atsakovė: Direcţia Regională Vamală Cluj – Biroul Vamal de Frontieră Aeroport Cluj Napoca

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar Reglamento Nr. 952/2013 (1) 173 ar 174 straipsniai taikytini tuo atveju, kai prekių gavėjas nustato didesnį prekių kiekį, nei nurodyta pirminėje muitinės deklaracijoje?

2.	Ar sąvoka „ne tos prekės, kurios iš pradžių buvo <…> nurodytos [deklaracijoje]“, kaip tai suprantama pagal [šio] reglamento 173 straipsnį, reiškia prekes, kurios skiriasi kiekybiniu, kokybiniu arba abiem požiūriais?

3.	Tuo atveju, kai nustatomas muitinės deklaracijoje nurodytų prekių perteklinio kiekio skirtumas, ar pagal [minėtą] reglamentą prekių gavėjas turi procedūrinę teisių gynimo priemonę, kuri suteikia galimybę ištaisyti klaidas netaikant administracinių ar baudžiamųjų sankcijų?

---

(1)  2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013, p. 1).

2021 m. spalio 28 d.Sąd Okręgowy w Warszawie (Lenkija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje LM / KP

(Byla C-654/21)

(2022/C 64/22)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sąd Okręgowy w Warszawie

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas ir priešpriešinis atsakovas: LM

Atsakovas ir priešpriešinis ieškovas: KP

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (1) 124 straipsnio d punktas, siejamas su 128 straipsnio 1 dalimi, turi būti suprantamas taip, kad šiose nuostatose vartojama sąvoka „priešieškinis dėl paskelbimo negaliojančiu“ gali reikšti reikalavimą paskelbti prekių ženklą negaliojančiu tik apimtimi, susijusia su ieškovo reikalavimu dėl teisių į ES prekių ženklą pažeidimo, ir tai leidžia nacionaliniam teismui nenagrinėti priešieškinio dėl paskelbimo negaliojančiu didesne apimtimi nei ta, kuri susijusi su ieškovo reikalavimu dėl pažeidimo?

2.

Ar 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 129 straipsnio 3 dalis turi būti suprantama taip, kad jos nuostata, kurioje kalbama apie „procesines teisės normas, kurios teismo buvimo vietos valstybėje narėje taikomos tokio pat pobūdžio byloms dėl nacionalinio prekių ženklo“, yra susijusi su nacionalinėmis procesinėmis teisės normomis, kurios būtų taikomos konkrečioje byloje dėl teisių į ES prekių ženklą pažeidimo (ir byloje pagal priešieškinį dėl paskelbimo negaliojančiu), ar bendrai yra susijusi su nacionalinėmis procesinėmis teisės normomis, nustatytomis valstybės narės teisės sistemoje, nes tai yra svarbu tuo atveju, kai konkrečios bylos dėl teisių į ES prekių ženklą pažeidimo iškėlimo dieną valstybės narės teisės sistemoje nebuvo nacionaliniams prekių ženklams taikomų procesinių teisės normų dėl priešieškinio dėl prekių ženklo paskelbimo negaliojančiu?

---

(1)  OL L 154, 2017, p. 1.

2021 m. lapkričio 5 d.Vrhovno sodišče Republike Slovenije (Slovėnija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje NEC PLUS ULTRA COSMETICS AG / Slovėnijos Respublika

(Byla C-664/21)

(2022/C 64/23)

Proceso kalba: slovėnų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Vrhovno sodišče Republike Slovenije

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: NEC PLUS ULTRA COSMETICS AG

Atsakovė: Slovėnijos Respublika

Prejudicinis klausimas

Ar PVM direktyvos (1) nuostatos, visų pirma jos 131 straipsnis ir 138 straipsnio 1 dalis, taip pat Sąjungos teisės principai, visų pirma mokesčių neutralumo, veiksmingumo ir proporcingumo principai, draudžia nacionalines nuostatas, pagal kurias draudžiama pateikti ir rinkti naujus įrodymus, kuriais siekiama įrodyti, kad PVM direktyvos 138 straipsnio 1 dalyje nustatyti esminiai reikalavimai buvo įvykdyti jau pirmosios instancijos administracinės procedūros metu, o konkrečiau – pateikti juos pastabose dėl mokestinio patikrinimo akto, parengto prieš priimant pranešimą apie mokėtiną mokestį?

---

(1)  2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1).

2021 m. lapkričio 9 d.Tribunal Judicial da Comarca do Porto – Juízo Central Cível da Póvoa de Varzim (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Gencoal S.A. / Conceito Norte – Consultadoria de Gestão, Lda., BT

(Byla C-669/21)

(2022/C 64/24)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Judicial da Comarca do Porto – Juízo Central Cível da Póvoa de Varzim

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Gencoal S.A.

Atsakovai: Conceito Norte – Consultadoria de Gestão, Lda., BT

Prejudicinis klausimas

Ar Real Decreto 1624/1992, de 29 de diciembre, por el que se aprueba el Reglamento español del IVA (1992 m. gruodžio 29 d. Karaliaus dekretas Nr. 1624/1992, kuriuo patvirtinamas Ispanijos PVM reglamentas) 31 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir 2008 m. vasario 12 d. Direktyvos 2008/9/EB (1) 15 straipsnio 1 dalimi, pirmuoju atveju numatant, kad verslininkų ar specialistų, neįsisteigusių teritorijoje, kurioje taikomas mokestis, bet įsisteigusių Bendrijoje [Europos Sąjungoje], prašymo grąžinti PVM pateikimo terminas prasideda kitą dieną po kiekvieno kalendorinio ketvirčio arba kalendorinių metų pabaigos ir baigiasi rugsėjo 30 d. po kalendorinių metų, per kuriuos buvo sumokėtos prašyme nurodytos įmokos, o antruoju, kad prašymas grąžinti PVM turi būti pateiktas įsisteigimo valstybei narei ne vėliau kaip iki kalendorinių metų, einančių po PVM grąžinimo laikotarpio, rugsėjo mėn. 30 d., pažeidžiamas fiskalinio neutralumo principas (tai turi pasekmių neutralumui konkurencijos srityje ir lygybės principui, kiek tai susiję su diskriminacijos draudimu), kuris numatytas bendroje PVM sistemoje, sukurtoje pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB (2), iš dalies pakeistos 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2008/8/EB (3), 4, 5 ir 7 konstatuojamąsias dalis bei 167, 170, 171 ir 178 straipsnius, taip pat pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pagrindinę teisę?

---

(1)  2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2008/9/EB, nustatanti Direktyvoje 2006/112/EB numatyto pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę PVM grąžinančioje valstybėje narėje, o yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje, išsamias taisykles (OL L 44, 2008, p. 23).

(2)  2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1).

(3)  2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2008/8/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 2006/112/EB nuostatas, susijusias su paslaugų teikimo vieta (OL L 44, 2008, p. 11).

2021 m. lapkričio 9 d.Finanzgericht Köln (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje BA / Finanzamt X

(Byla C-670/21)

(2022/C 64/25)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Finanzgericht Köln

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: BA

Atsakovė: Finanzamt X

Prejudicinis klausimas

Ar SESV 63 straipsnio 1 dalį, 64 ir 65 straipsnius reikia aiškinti taip, kad pagal juos draudžiami paveldimo turto mokesčio surinkimą reglamentuojantys valstybės narės teisės aktai, kuriuose paveldimo turto mokesčio apskaičiavimo tikslais nustatyta, kad apskaičiuojant paveldimo turto mokestį atsižvelgiama į visą privataus trečiojoje šalyje (šiuo atveju – Kanadoje) esančio ir gyvenamajai paskirčiai išnuomoto žemės sklypo su statiniais vertę, o šalies teritorijoje, Europos Sąjungos valstybėje narėje arba Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio ir gyvenamajai paskirčiai išnuomoto privataus nekilnojamojo turto atveju – tik į 90 procentų šio turto vertės?

2021 m. lapkričio 16 d.Amtsgericht Hagen (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje BL / Saturn Electro-Handelsgesellschaft mbH Hagen

(Byla C-687/21)

(2022/C 64/26)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Amtsgericht Hagen

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: BL

Atsakovė: Saturn Electro-Handelsgesellschaft mbH Hagen

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar žalos atlyginimą reglamentuojanti norma Europos Sąjungos bendrajame duomenų apsaugos reglamente (1) (BDAR 82 straipsnis) yra neveiksminga, nes teisinės pasekmės, taikytinos nematerialinės žalos kompensavimo atveju, nėra pakankamai apibrėžtos?

2.	Ar tam, kad būtų įgyjama teisė į kompensaciją, turi būti konstatuotas ne tik neteisėtas saugotinų duomenų atskleidimas teisės gauti šiuos duomenis neturinčiai trečiajai šaliai, bet ir nematerialinė žala, kurią privalo įrodyti ieškovas?

3.	Ar Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas yra pažeidžiamas vien tuo, kad veiklą vykdančios įmonės darbuotojai per klaidą perduoda ant popieriaus atspausdintus duomenų subjekto asmens duomenis (vardą, pavardę, adresą, profesiją, pajamas, darbdavį) – popierinį dokumentą – trečiajai šaliai?

4.

Ar įmonės darbuotojų netyčia atliktas atspausdintų duomenų, kurie šiaip įkeliami į automatinio duomenų apdorojimo sistemą, perdavimas teisės gauti šių duomenų neturinčiai trečiajai šaliai laikomas neteisėtu tolesniu duomenų tvarkymu netyčia perdavus (atskleidus) duomenis trečiajai šaliai (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 2 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalies f punktas, 6 straipsnio 1 dalis ir 24 straipsnis)?

5.

Ar nematerialinė žala, kaip tai suprantama pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 82 straipsnį, laikoma patirta jau tuo atveju, jei trečioji šalis, kuri gavo dokumentą su asmens duomenimis, nesusipažino su šiais duomenimis prieš grąžindama dokumentą su šia informacija, ar tam, kad nematerialinė žala, kaip tai suprantama pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 82 straipsnį, būtų laikoma patirta, pakanka asmens, kurio duomenys buvo neteisėtai perduoti, būgštavimų, nes kiekvienu neteisėto asmens duomenų atskleidimo atveju egzistuoja neatmestina tikimybė, jog duomenys vis dėlto galėtų būti išplatinti neapibrėžtam skaičiui asmenų ar netgi galėtų būti naudojami neteisėtai?

6.

Kiek rimtu turi būti laikomas pažeidimas, jei netyčinio perdavimo trečiajai šaliai gali būti išvengta geriau kontroliuojant įmonėje dirbančius pagalbinius darbuotojus ir (arba) geriau užtikrinant duomenų saugumą, pavyzdžiui, atskirai tvarkant prekių išdavimo ir sutarčių (visų pirma – finansavimo) dokumentus, pateikiant atskirą išdavimo kvitą arba perduodant dokumentus prekes išduodantiems darbuotojams įmonės viduje – neįtraukiant kliento, kuriam buvo perduoti atspausdinti dokumentai, įskaitant leidimą atsiimti (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 32 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalis bei 4 straipsnio 7 punktas)?

7.	Ar nematerialinės žalos kompensacija turi būti suprantama kaip baudos pripažinimas, kaip yra sutartinės baudos atveju?

---

(1)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016, p. 1).

2021 m. lapkričio 16 d.Østre Landsret (Danija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje X / Udlændinge- og Integrationsministeriet

(Byla C-689/21)

(2022/C 64/27)

Proceso kalba: danų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Østre Landsret

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: X

Atsakovė: Udlændinge- og Integrationsministeriet

Prejudicinis klausimas

1)

Ar pagal SESV 20 straipsnį, siejamą su [Chartijos] 7 straipsniu, draudžiamas toks valstybės narės teisės teisinis reglamentavimas, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal kurį, remiantis įstatymu, sulaukę 22 metų amžiaus valstybės narės pilietybę iš esmės praranda už šios valstybės narės ribų gimę asmenys, niekada negyvenę šioje valstybėje narėje ir joje taip pat negyvenę tokiomis aplinkybėmis, kurios rodytų glaudų ryšį su šia valstybe nare, todėl asmenys, kurie neturi ir kitos valstybės narės pilietybės, praranda Sąjungos piliečio statusą ir su juo siejamas teises, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamame teisiniame reglamentavime nustatyta, kad: a) glaudus ryšys su valstybe nare preziumuojamas pirmiausia tada, kai valstybėje narėje bendrai pragyventa vienus metus; b) jeigu prašymas dėl pilietybės išsaugojimo pateikiamas iki asmeniui sukaks 22 metai, gali būti suteiktas leidimas išsaugoti valstybės narės pilietybę ne tokiomis griežtomis sąlygomis, todėl kompetentingos institucijos turi išnagrinėti pilietybės netekimo pasekmes, ir c) atitinkamam asmeniui sulaukus 22 metų amžiaus, prarasta pilietybė gali būti grąžinta tik natūralizacijos būdu, kuriai keliami tam tikri reikalavimai, įskaitant reikalavimą nepertraukiamai gyventi valstybėje narėje ilgesnį laiką, tačiau gyvenimo valstybėje narėje laikotarpis gali būti kažkiek sutrumpintas buvusiems šios valstybės narės piliečiams?

2021 m. lapkričio 18 d.Cour de cassation (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Cafpi SA, Aviva assurances SA / Enedis SA

(Byla C-691/21)

(2022/C 64/28)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorės: Cafpi SA, Aviva assurances SA

Kita kasacinio proceso šalis: Enedis SA

Prejudicinis klausimas

Ar 1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvos 85/374/EEB (1) dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo 2 straipsnį ir 3 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad elektros energijos paskirstymo sistemos operatorius gali būti laikomas „gamintoju“, kai jis pakeičia tiekėjo elektros energijos įtampos lygį, siekdamas paskirstyti ją galutiniam vartotojui?

---

(1)  OL L 210, 1985, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 257.

2021 m. lapkričio 19 d.Laboratoire Pareva pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-337/18 ir T-347/18 Laboratoire Pareva ir Biotech3D / Komisija

(Byla C-702/21 P)

(2022/C 64/29)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Laboratoire Pareva, atstovaujama advocaten P. Sellar, K. Van Maldegem ir avocats M. Grunchard, S. Englebert, M. Ombredane

Kitos proceso šalys: Biotech3D Ltd & Co. KG, Europos Komisija, Prancūzijos Respublika, Europos cheminių medžiagų agentūra

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	nurodyti taikyti Procedūros reglamento 64 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą tyrimo priemonę ir pateikti Bendrajame Teisme vykusio žodinio bylos nagrinėjimo stenogramą,

—	panaikinti skundžiamą sprendimą,

—	panaikinti ginčijamus aktus ir priteisti apeliantei bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje apeliacinėje byloje ir per procedūrą Bendrajame Teisme arba priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje apeliacinėje byloje, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Bendrajam Teismui.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1.

Bendrasis Teismas savo iniciatyva neiškėlė nepakankamo motyvavimo klausimo. Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes neatliko pareigos savo iniciatyva iškelti pagrindą dėl pareigos motyvuoti ginčijamus aktus ir įvertinti šį teisinį aspektą. Bendrasis Teismas nusprendė, kad „lemiamas veiksnys vertinant nepriimtiną Pareva PHMB riziką žmonių sveikatai yra teratogeniškumas, o ne ūmus toksiškumas (įkvėpus)“ (133 punktas), nepaisant to, kad ginčijamų aktų motyvuose šis veiksnys nėra nurodytas. Remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, Bendrasis Teismas turėjo įvertinti ir nustatyti, ar ginčijamuose aktuose nėra padarytas pažeidimas dėl to, kad atsakovė tinkamai nemotyvavo teratogeniškumo veiksnio, kaip reikalaujama SESV 296 straipsnyje.

2.

Bendrasis Teismas iškraipė akivaizdžius faktus. Bendrasis Teismas iškraipė akivaizdžius faktus, nes manė, kad nagrinėjama medžiaga yra teratogeniška ir kad apeliantė neginčijo, jog teratogeniškumas yra lemiamas žmonių sveikatos veiksnys priimant ginčijamus aktus. Ši išvada akivaizdžiai iškraipė Bendrajame Teisme užfiksuotus faktus ir per posėdį padarytus pareiškimus, o tai savo ruožtu lėmė Bendrojo Teismo atlikto ginčijamų aktų teisėtumo vertinimo iškraipymą.

2021 m. lapkričio 23 d.Győri Ítélőtábla (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje MJ / AxFina Hungary Zrt.

(Byla C-705/21)

(2022/C 64/30)

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Győri Ítélőtábla

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė ir apeliantė: MJ

Atsakovė: AxFina Hungary Zrt.

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar pagal Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (1) 6 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį draudžiamas toks nacionalinės teisės aiškinimas, kad teisinės negaliojimo dėl nesąžiningos sąlygos su vartotoju sudarytoje sutartyje pasekmės, kai nesąžininga sąlyga yra susijusi su pagrindiniu teikiamos paslaugos dalyku ir dėl to sutartis (paskolos) negalėtų išlikti be nesąžininga laikomos sąlygos, yra šios: nacionalinis teismas, pripažinęs visą sutartį negaliojančia (t. y. kad visa sutartis negali išlikti ir sukelti vartotojui teisinių pasekmių): a) pripažįsta sutartį galiojančia, pakeisdamas suteiktos paskolos, kuri yra pagrindinis sutarties dalykas, sąskaitos valiutą į Vengrijos forintą, forintais pakeisdamas tą sąskaitos valiuta išreikštą sumą, kurią vartotojas faktiškai gavo iš paskolos davėjo; taip nustatytai pagrindinei sumai taikomas palūkanas apskaičiuoja (pakeičia) kitaip, nei jos buvo apskaičiuotos negaliojančia pripažintoje sutartyje, kad „pradinė“ palūkanų norma sudarant sutartį būtų lygi sutarties sudarymo momentu galiojusios Budapešto tarpbankinės paskolos palūkanų normos, kaip orientacinio indekso (BUBOR), vertei forintais, pridėjus pirminėje sutartyje (išreikštoje užsienio valiuta) nustatytos palūkanų normos skirtumą; b) pripažįsta sutartį galiojančia, nustatydamas didžiausią užsienio valiutos keitimo į Vengrijos forintą kurso ribą, t. y. sumažindamas valiutos keitimo kurso riziką, kuri faktiškai teko vartotojui ir kuri kilo dėl nesąžiningos sutarties sąlygos, iki tokio lygio, kurį teismas laiko pagrįstu, ir kurią vartotojas būtų galėjęs numatyti sutarties sudarymo momentu, o sutartyje nustatytą palūkanų normą palikdamas nepakeistą iki perskaičiavimo į forintus dienos, kaip imperatyviai reikalaujama vėliau priimtame įstatyme?

2.

Ar, siekiant atsakyti į 1 punkte suformuluotą klausimą, yra svarbu, jog galiojimo pripažinimas pagal Vengrijos teisę: a) vyktų esant tokiai faktinei situacijai, kai tarp šalių vis dar egzistuoja sutartis, t. y. kai sutarties tolesniu galiojimu siekiama sudaryti sąlygas šalių teisiniams santykiams išlikti ir ateityje, ištaisant nesąžiningomis laikomas sąlygas atgaline data (kartu perskaičiuojant, pakeitus sąlygas, iki tos dienos gautą paskolą), ir taip pat apsaugoti vartotoją nuo ypač žalingų pasekmių, kurias reikštų pareiga visą sumą grąžinti nedelsiant; b) arba vyktų esant tokiai faktinei situacijai, kai tarp šalių jau nebėra sutarties, kuri nagrinėtina byloje dėl nesąžiningos sutarties sąlygos, nes sutartis yra pasibaigusi arba todėl, kad kreditorius jau anksčiau ją nutraukė dėl įmokų nemokėjimo ar dėl to, jog sumokėtą sumą laikė nepakankama, arba bet kuriuo atveju todėl, kad faktinė situacija yra tokia, jog nė viena iš šalių nelaiko sutarties galiojančia, arba jos negaliojimas nebegali būti ginčijamas dėl teismo sprendimo, t. y. kai sutarties galiojimo pripažinimas atgaline data yra skirtas ne palikti galioti sutartį vadovaujantis vartotojo interesais, o leisti įvykdyti abipuses prievoles ir nutraukti teisinius santykius ištaisant nesąžininga laikoma sąlygą ar sąlygas?

3.

Tuo atveju, jei Teisingumo Teismas į 1 punkto a arba b papunkčiuose suformuluotą klausimą atsakytų teigiamai, taip pat atsižvelgiant į 2 punkte nurodytus aspektus, ar pagal atitinkamas minėtos direktyvos nuostatas, esant 2 punkto a papunktyje aprašytai faktinei situacijai, draudžiama palikti galioti sutartį, ją pakeičiant, iki įstatyme dėl konvertavimo į forintus numatyto pakeitimo dienos taikant nacionalines teisės nuostatas, pagal kurias: — jei nenumatyta kitaip (kaip šiuo atveju), piniginės skolos turi būti grąžinamos teisėta prievolės vykdymo vietos mokėjimo priemone; — sutartiniuose santykiuose apskaičiuojamos palūkanos, jei teisės nuostatos nenumato kitaip; — taikoma palūkanų norma yra lygi centrinio banko nustatytai bazinei normai, jei teisės nuostatos nenumato kitaip.

---

(1)  OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288.

2021 m. lapkričio 24 d.Cour de cassation (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Recamier SA / BR

(Byla C-707/21)

(2022/C 64/31)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Recamier SA

Kita kasacinio proceso šalis: BR

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (vadinamojo Reglamento „Briuselis I“) (1) 33 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad savarankiška res judicata galios apibrėžtis apima visas jos sąlygas ir pasekmes, ar tam tikrai jos daliai gali būti taikoma tik bylą nagrinėjančio teismo šalies teisė ir (arba) sprendimą priėmusio teismo teisė?

2.	Pirmuoju atveju, ar dviejų valstybių narių teismams pateikti prašymai, atsižvelgiant į savarankišką res judicata galios apibrėžtį, turi būti laikomi pateiktais tuo pačiu pagrindu, kai ieškovas nurodo tapačias faktines aplinkybes, tačiau remiasi skirtingais teisiniais pagrindais?

3.	Ar du prašymai, kurių vienas grindžiamas sutartine atsakomybe, o kitas – deliktine atsakomybe, tačiau jie abu pareikšti dėl tų pačių teisinių santykių, kaip antai dėl administratoriaus įgaliojimų vykdymo, turi būti laikomi pateiktais tuo pačiu pagrindu?

4.

Antruoju atveju, ar pagal Reglamento (EB) Nr. 44/2001 33 straipsnio 1 dalį, kurią taikant buvo nuspręsta, kad teismo sprendimas turi būti taikomas ta pačia apimtimi ir sukelti tuos pačius padarinius, kaip ir valstybėje narėje, kurioje jis buvo priimtas, turi būti remiamasi kilmės valstybės narės teise, ar, kiek tai susiję su atitinkamomis procesinėmis pasekmėmis, pagal ją leidžiama taikyti teismo, į kurį kreipiamasi, teisę?

---

(1)  OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42.

2021 m. lapkričio 25 d.Conseil d'État (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje XXX / Belgija, atstovaujama Secrétaire d'État à l'Asile et la Migration

(Byla C-711/21)

(2022/C 64/32)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d'État

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: XXX

Kita kasacinio proceso šalis: Belgija, atstovaujama Secrétaire d'État à l'Asile et la Migration

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4, 7 ir 47 straipsniai bei 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB (1) dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 5 straipsnis, 6 straipsnio 6 dalis ir 13 straipsnis, aiškinami atsižvelgiant į 2018 m. birželio 19 d. Sprendimą Gnandi (C-181/16), turi būti aiškinami taip, kad teismas, nagrinėjantis skundą dėl sprendimo grąžinti, priimto po sprendimo atsisakyti suteikti tarptautinę apsaugą, vertindamas sprendimo grąžinti teisėtumą gali atsižvelgti tik į tokias pasikeitusias aplinkybes, kurios gali turėti reikšmingos įtakos vertinant situaciją pagal minėtą 5 straipsnį ir susiklostė prieš Užsieniečių ginčų tarybai užbaigiant tarptautinės apsaugos procedūrą?

2.

Ar 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 5 straipsnyje nurodytos aplinkybės turi būti susiklosčiusios tada, kai užsienietis teisėtai gyveno šalyje arba turėjo leidimą joje likti?

---

(1)  OL L 348, 2008, p. 98.

2021 m. lapkričio 25 d.Conseil d'État (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje XXX / Belgija, atstovaujama Secrétaire d'État à l'Asile et la Migration

(Byla C-712/21)

(2022/C 64/33)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d'État

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: XXX

Kita kasacinio proceso šalis: Belgija, atstovaujama Secrétaire d'État à l'Asile et la Migration

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 47 straipsniai bei 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB (1) dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 5 straipsnis, 6 straipsnio 6 dalis ir 13 straipsnis, aiškinami atsižvelgiant į 2018 m. birželio 19 d. Sprendimą Gnandi (C-181/16), turi būti aiškinami taip, kad teismas, nagrinėjantis skundą dėl sprendimo grąžinti, priimto po sprendimo atsisakyti suteikti tarptautinę apsaugą, vertindamas sprendimo grąžinti teisėtumą gali atsižvelgti tik į tokias pasikeitusias aplinkybes, kurios gali turėti reikšmingos įtakos vertinant situaciją pagal minėtą 5 straipsnį ir susiklostė prieš Užsieniečių ginčų tarybai užbaigiant tarptautinės apsaugos procedūrą?

2.

Ar 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 5 straipsnyje nurodytos aplinkybės turi būti susiklosčiusios tada, kai užsienietis teisėtai gyveno šalyje arba turėjo leidimą joje likti?

---

(1)  OL L 348, 2008, p. 98.

2021 m. lapkričio 25 d. Frédéric Jouvin pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. balandžio 26 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimtos nutarties bylose T-472/20 ir T-472/20 AJ II Jouvin / Komisija

(Byla C-719/21 P)

(2022/C 64/34)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantas: Frédéric Jouvin, atstovaujamas avocat L. Bôle-Richard

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apelianto reikalavimai

Apeliantas Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti 2021 m. balandžio 26 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį bylose T-472/20 ir T-472/20 AJ II, Jouvin / Komisija, kiek ja ieškinys atmestas kaip akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas,

—	patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus ir perduoti bylą Komisijai,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas apeliacinį skundą apeliantas remiasi trimis pagrindais.

Pirmasis pagrindas grindžiamas akivaizdžiai klaidingu Bendrajam Teismui pateiktų faktinių aplinkybių kvalifikavimu, Bendrojo Teismo klaida konstatuojant įrodymų turinį ir teisės klaida dėl reikalaujamo įrodymų lygmens. Anot apelianto, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai teisiškai klaidingai kvalifikavo jo vertinimui pateiktas faktines aplinkybes. Bendrasis Teismas nusprendė, kad didelis pažeidimų skaičius nepaneigia Komisijos išvados, kad nėra slapto įmonių, su kuriomis susijęs apelianto skundas, susitarimo įrodymų. Didelio eksponentinio pažeidimų skaičiaus konstatavimu nesiekiama įrodyti slapto susitarimo egzistavimo, bet tai yra šio susitarimo pasekmė.

Apeliantas pateikė šio susitarimo įrodymų, nes įrodė, kad su įmonėmis, dalyvavusiomis standartizavimo darbuose, prieš tai buvo susisiekta siekiant suteikti licencijas dėl jo patentų. Nepavykus deryboms, visos įmonės, su kuriomis buvo susisiekta, dalyvavo standartizavimo darbuose ISO ir nė viena jų neįvykdė pareigos deklaruoti žinias apie bet kokį patentą, kuris galėtų būti susijęs su rengiama norma. Šios aplinkybės reiškia, kad buvo pažeistas slaptas susitarimas, dėl ko eksponentiniu būdu padidėjo patento pažeidimai.

Apeliantas taip pat remiasi pagrindu, siejamu su teisės klaida, kiek tai susiję su įrodymų lygiu, kurio reikalavo Komisija, o paskui Bendrasis Teismas savo nutartyje, siekiant įrodyti slapto atitinkamų įmonių susitarimo buvimą.

Antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į jam nurodytas faktines aplinkybes. Anot apelianto, Bendrasis Teismas nusprendė, kad apelianto argumentai dėl rinkų pasidalijimo nebuvo pateikti per administracinę procedūrą. Vis dėlto apeliantas buvo iškėlęs šį argumentą per administracinę procedūrą 2018 m. gegužės 15 d. rašte Komisijai, t. y. daugiau kaip prieš du metus iki galutinio Komisijos sprendimo, kuriuo atmestas apelianto skundas. Todėl Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nekonstatavo realaus jam pateiktų įrodymų turinio.

Galiausiai, trečiasis pagrindas yra grindžiamas teisės klaida, kurią Bendrasis Teismas padarė konstatuodamas įrodymų turinį. Bendrasis Teismas manė, kad apeliantas jo iš esmės prašo konstatuoti konkurencijos taisyklių pažeidimą. Vis dėlto apeliantas teigia, kad Komisija, vertindama per administracinę procedūrą pateiktų įrodymų tikrąją vertę, galėjo konstatuoti tik slaptą įmonių, su kuriomis susijęs skundas, susitarimą ir atitinkamai konkurencijos taisyklių pažeidimą.

Dėl apelianto diskriminacijos konstatavimo apeliantas savo ieškinyje tik išdėsto argumentus, kurie jau buvo pateikti per administracinę procedūrą, ir nurodo, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai neatsižvelgė į apelianto nurodytas faktines aplinkybes. Tvirtindamas, kad apeliantas nepateikė jokio argumento dėl akivaizdžiai ginčijamo sprendimo, Bendrasis Teismas pažeidė pareigą motyvuoti, nors visais apelianto argumentais buvo siekiama įrodyti Komisijos padarytą akivaizdžią vertinimo klaidą.

Dėl slapto susitarimo apibūdinimo apeliantas Komisiją taip pat kaltina padarius akivaizdžią vertinimo klaidą. Apeliantas niekada neprašė Bendrojo Teismo tiesiogiai konstatuoti konkurencijos taisyklių pažeidimo, veikiau jis prašė konstatuoti, kad atlikdama jai pateiktų faktinių aplinkybių analizę Komisija neabejotinai turėjo konstatuoti konkurencijos taisyklių pažeidimą ir jos pačios rekomendacijų aiškų pažeidimą.

2021 m. lapkričio 30 d.Županijski sud u Puli-Pola (Kroatija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš GR, HS, IT, INTER CONSULTING d.o.o. u likvidaciji

(Byla C-726/21)

(2022/C 64/35)

Proceso kalba: kroatų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Županijski sud u Puli-Pola

Šalys pagrindinėje baudžiamojoje byloje

GR, HS, IT, INTER CONSULTING d.o.o. u likvidaciji

Prejudicinis klausimas

Ar vertinant ne bis in idem principo pažeidimą galima lyginti tik 2015 m. rugsėjo 28 d.Županijsko državno odvjetništvo u Puli (Pulos apygardos prokuratūra) kaltinamojo akto <…> rezoliucinėje dalyje nurodytas faktines aplinkybes su esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis 2015 m. sausio 9 d. Klagenfurto prokuratūros kaltinamojo akto <…> rezoliucinėje dalyje ir 2016 m. lapkričio 3 d. Klagenfurto apygardos teismo sprendimo <…>, kurį Austrijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti 2019 m. kovo 4 d. sprendimu <…>, rezoliucinėje dalyje, ar Županijsko državno odvjetništvo u Puli (Pulos apygardos prokuratūra) kaltinamojo akto <…> rezoliucinėje dalyje nurodytas faktines aplinkybes taip pat galima lyginti su 2016 m. lapkričio 3 d. Klagenfurto apygardos teismo sprendimo <…>, palikto galioti Austrijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo sprendimu <…>, motyvuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo Klagenfurto prokuratūros kelių asmenų (konkrečiai – GR ir HS) atžvilgiu vykdyto ikiteisminio tyrimo <…> dalykas ir vėliau 2015 m. sausio 9 d. Klagenfurto prokuratūros kaltinamajame akte <…> buvo praleistos (ir nenurodytos jo rezoliucinėje dalyje)?

2021 m. lapkričio 30 d.Coopérative des artisans pêcheurs associés (CAPA), Jean Derosière, Fabien Hagneré ir kt. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo (devintoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-777/19 CAPA ir kt. / Komisija

(Byla C-742/21 P)

(2022/C 64/36)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantai: Coopérative des artisans pêcheurs associés (CAPA), Jean Derosière, Fabien Hagneré ir kt., atstovaujami advokato M. Le Berre

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Aukštutinės Prancūzijos regiono jūrų žvejybos ir žuvininkystės regioninis komitetas, Regioninis žuvų rinkos organizavimo fondas (From Nord), Gamintojų organizacija CME Manche-Mer du Nord (OP CME Manche-Mer du Nord), Prancūzijos Respublika, Ailes Marines SAS, Éoliennes Offshore des Hautes Falaises, Éoliennes Offshore du Calvados, Parc du Banc de Guérande, Éoliennes en Mer Dieppe Le Tréport, Éoliennes en Mer Îles d'Yeu et de Noirmoutier, Herviou & Associés SARL

Apeliantų reikalavimai

Apeliantai Teisingumo Teismo prašo:

—	pripažinti šį apeliacinį skundą priimtinu ir pagrįstu;

—	panaikinti 2021 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-777/19, CAPA ir kt. / Europos Komisija;

—	pripažinti priimtinu Bendrajame Teisme pareikštą ieškinį;

—	grąžinti bylą nagrinėti Bendrajam Teismui;

—	priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdami apeliacinį skundą apeliantai remiasi šešiais pagrindais.

Pirmasis pagrindas grindžiamas veiksmingos teisminės kontrolės trūkumu. Apeliantų teigimu, Bendrasis Teismas neįgyvendino visos savo jurisdikcijos, nes neišnagrinėjo, ar egzistavo konkretus ginčijamos pagalbos poveikis apeliantams.

Antrasis pagrindas grindžiamas netiksliomis išvadomis ir įrodymų iškraipymu. Pasak apeliantų, Bendrasis Teismas padarė netikslias išvadas dėl tam tikrų apeliantų pateiktų įrodymų ir iškraipė tam tikrus kitus įrodymus, kuriuos taip pat pateikė apeliantai, be kita ko, dėl ginčijamos pagalbos poveikio apeliantų veiklai.

Trečiasis pagrindas grindžiamas faktų kvalifikavimo klaidomis. Apeliantų teigimu, skundžiamame sprendime yra faktų kvalifikavimo klaidų, nes buvo atskirti tam tikri ginčijamos pagalbos padariniai ir manyta, kad kai kurie iš šių padarinių buvo atsieti nuo ginčijamos pagalbos.

Ketvirtas pagrindas grindžiamas klaidingu SESV 108 straipsnio 2 dalies ir Reglamento (ES) 2015/1589 (1) 1 straipsnio h punkto taikymu. Apeliantų teigimu, skundžiamame sprendime klaidingai taikoma suinteresuotosios šalies sąvoka, kaip ji suprantama pagal minėtas nuostatas, tiek konkurencinių santykių tarp apeliantų ir ginčijamos pagalbos gavėjų egzistavimo požiūriu, tiek konkretaus ginčijamos pagalbos poveikio apeliantams požiūriu.

Penktasis pagrindas grindžiamas klaidingu SESV 39 straipsnio taikymu. Pasak apeliantų, skundžiamame sprendime SESV 39 straipsnis klaidingai taikomas sprendžiant klausimą, ar apeliantai turi suinteresuotosios šalies statusą.

Galiausiai šeštasis pagrindas grindžiamas motyvavimo stoka, nes skundžiamame sprendime neįvykdyta pareiga motyvuoti, be kita ko, nenurodžius pateisinimų dėl to, kad apeliantams nebuvo suteiktas suinteresuotosios šalies statusas, ir dėl išvados, kad nebuvo ryšio tarp ginčijamos pagalbos ir pagalbos gavėjų vėjo jėgainių projektų poveikio, o nagrinėjant apeliantų, kaip suinteresuotosios šalies, statusą nebuvo atsižvelgta į žvejybos veiklos „savitumą“, kaip tai suprantama pagal SESV 39 straipsnį.

---

(1)  2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015, p. 9).

2021 m. gruodžio 9 d.Nichicon Corporation pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. rugsėjo 29 d. Bendrojo Teismo (devintoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-342/18, Nichicon Corporation / Komisija

(Byla C-757/21 P)

(2022/C 64/37)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Nichicon Corporation, atstovaujama A. Ablasser-Neuhuber, F. Neumayr, G. Fussenegger, H. Kühnert

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamą sprendimą ir 2018 m. kovo 21 d. Komisijos sprendimą C(2018) 1768 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (AT.40136 – Kondensatoriai), kiek jis susijęs su apeliante,

—

nepatenkinus šio prašymo, panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek juo Bendrasis Teismas atmetė — pirmąjį pagrindą dėl materialinių faktinių aplinkybių klaidų, susijusių su „1998 m. gruodžio 18 d.“, „2005 m. balandžio–gegužės mėn.“, 2009 m. vasario mėn.“, „2009 m. liepos mėn.“, „2010 m. kovo 9 d.“ ir „2010 m. gegužės 31 d.“ susitikimais, siekiant pripažinti, kad apeliantė dalyvavo darant Sąjungos konkurencijos teisės normų pažeidimą, — antrojo pagrindo antrą dalį dėl apeliantės atsakomybės už kitų nagrinėjamų įmonių dvišalius ir trišalius kontaktus nebuvimo, — antrojo pagrindo trečią dalį dėl nedalyvavimo darant vieną ir tęstinį pažeidimą iki 2003 m. lapkričio 7 d., — ketvirtąjį pagrindą dėl akivaizdžių vertinimo klaidų nustatant baudos dydį, ir, dėl tos priežasties, iš dalies panaikinti skundžiamą sprendimą bei proporcingai sumažinti apeliantei skirtą 72 901 000 eurų dydžio baudą,

—	nepatenkinus ir šio reikalavimo, grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo ir

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė iš esmės remiasi keturiais pagrindais.

Pirmasis pagrindas: esminio procedūros reikalavimo pažeidimas, nes skundžiamas sprendimas neautentifikuotas

Skundžiamas sprendimas nepasirašytas atsakingų teisėjų ranka. Todėl jis nėra tinkamai autentifikuotas. Parašų nebuvimas turi būti vertinamas kaip esminio procedūros reikalavimo pažeidimas. Todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.

Antrasis pagrindas: klaidos tikrinant Komisijos nustatytas faktines aplinkybes

Bendrojo Teismo atliktoje apeliantės pirmojoje instancijoje pateiktų pagrindų analizėje buvo iškraipyti įrodymai, padaryta teisės klaidų ir ji nepakankamai argumentuota.

Trečiasis pagrindas: teisės klaidos tikrinant Komisijos teiginius dėl vieno ir tęstinio pažeidimo egzistavimo ir dėl apeliantės atsakomybės už dalyvavimą darant tą pažeidimą

Pirma, Bendrasis Teismas rėmėsi nepakankamais motyvais ir padarė tesės klaidą atmesdamas pagrindą, kad Komisija nenustatė apeliantės atsakomybės už kitų suinteresuotųjų įmonių dvišalius ir trišalius susitikimus laikydamasi reikiamų teisinių kriterijų. Antra, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą atmesdamas apeliantės pagrindą, kad Komisija neįrodė tęstinio pažeidimo.

Ketvirtasis pagrindas: akivaizdžios vertinimo klaidos nustatant baudos dydį

Pirma, Bendrasis Teismas daro klaidą kaip pagrindą imdamas pardavimų, už kuriuos sąskaitos faktūros išrašytos EEE, vertę, užuot rėmęsis į EEE išsiųstų pardavimų verte. Be to, nustatydamas 16 % dauginimo koeficientą, Bendrasis Teismas taiko nepakankamą teisinį kriterijų ir neatsižvelgia į individualias apeliantės aplinkybes. Antra, Bendrasis Teismas nepakankamai atsižvelgė į faktines aplinkybes, todėl apeliantei skirtos baudos absoliutus dydis yra neproporcingas. Taip Bendrasis Teismas pažeidžia, be kita ko, proporcingumo ir vienodo požiūrio principus, nes tinkamai neatsižvelgia į ribotą apeliantės dalyvavimą. Be to, Bendrasis Teismas daro teisės klaidą atsisakydamas kaip lengvinančias aplinkybes pripažinti apeliantės nerūpestingumą ir konkurencinį elgesį.

2021 m. gruodžio 10 d.Nippon Chemi-Con Corporation pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. rugsėjo 29 d. Bendrojo Teismo (devintoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-363/18, Nippon Chemi-Con Corporation / Komisija

(Byla C-759/21 P)

(2022/C 64/38)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Nippon Chemi-Con Corporation, atstovaujama advokatų H.-J. Niemeyer, M. Röhrig, P. Neideck, I.-L. Stoicescu

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamą sprendimą ir 2018 m. kovo 21 d. Komisijos sprendimą dėl procedūros pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (AT.40136 – Kondensatoriai) (1), kiek jis susijęs su apeliante,

—	subsidiariai panaikinti skundžiamą sprendimą, kiek juo patvirtinama apeliantei skirta bauda, ir panaikinti 2018 m. kovo 21 d. Europos Komisijos sprendimo 2 straipsnio j punktą,

—	taip pat subsidiariai, atsižvelgiant į apeliacinio skundo pagrindus, kurie bus pripažinti pagrįstais, sumažinti apeliantei skirtos baudos dydį ir

—	priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi šešiais pagrindais.

1.   Pirmasis pagrindas: tai, kad teisėjai nepasirašė Bendrojo Teismo sprendimo

Nesant trijų teisėjų parašų, visas sprendimas yra negaliojantis, kaip nurodyta Bendrojo Teismo procedūros reglamento 118 straipsnyje ir Teisingumo Teismo statuto 37 straipsnyje.

2.   Antrasis pagrindas: SESV 101 straipsnio pažeidimas (skundžiamo sprendimo 143–307 punktai)

Bendrasis Teismas klaidingai taikė SESV 101 straipsnį, kai patvirtino Europos Komisijos konstatuotą pažeidimą. Bendrasis Teismas tinkamai neįvertino tariamo pažeidimo svarbos EEE. Jis netinkamai taikė įrodinėjimo doktriną ir perkėlė pareigą įrodyti apeliantės nenaudai ir taip pažeidė nekaltumo prezumpciją.

3.   Trečiasis pagrindas: vienas ir tęstinis pažeidimas (skundžiamo sprendimo 308–400 punktai)

Bendrasis Teismas klaidingai taikė SESV 101 straipsnį, kai konstatavo, kad padarytas vienas ir tęstinis pažeidimas, apimantis visus elektrolitinius kondensatorius nuo 1998 m. birželio 26 d. iki 2012 m. balandžio 23 d. Bendrasis Teismas taikė klaidingą teisinį kriterijų siekdamas nustatyti, ar buvo bendras planas, kuris yra vieno ir tęstinio pažeidimo sudėtinė dalis. Be to, net jeigu būtų pritarta teisiniam kriterijui, remiantis Bendrojo Teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis negalima daryti prielaidos, kad padarytas tęstinis, t. y. nepertraukiamas, pažeidimas.

4.   Ketvirtasis pagrindas: pažeidimas dėl tikslo (skundžiamo sprendimo 401–429 punktai)

Bendrasis Teismas klaidingai taikė SESV 101 straipsnį, kai patvirtino Europos Komisijos požiūrį, pagal kurį visas pažeidimas turi būti laikomas pažeidimu dėl tikslo. Bendrasis Teismas nepakankamai motyvavo savo išvadą ir taikė klaidingą teisinį kriterijų vertindamas informaciją, kuria buvo keičiamasi.

5.   Penktasis pagrindas: jurisdikcija (skundžiamo sprendimo 71–83 punktai)

Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai patvirtino, kad Europos Komisija pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 ir 56 straipsnius turi teritorinę jurisdikciją skirti sankcijas už visą pažeidimą.

Nustatydamas jurisdikciją Bendrasis Teismas turėjo taikyti reikšmingumo ribą, o ne tik remtis „paprastu [elektrolitinių kondensatorių] pardavimu Europos Sąjungoje“, ir bet kuriuo atveju nepakankamai motyvavo savo išvadą.

6.   Šeštasis pagrindas: baudos apskaičiavimas (skundžiamo sprendimo 430–526 punktai)

Bendrasis Teismas klaidingai taikė proporcingumo principą ir pažeidė tam tikrus procedūrinius reikalavimus, būtent pareigas nurodyti motyvus, išsamiai įvertinti įrodymus ir išsamiai išnagrinėti faktines aplinkybes, kai vertino apeliantės Europos Komisijai pateiktus įrodymus.

---

(1)  Komisijos sprendimas C(2018) 1768 final.

2021 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartis byloje (Sofiyski rayonen sad (Bulgarija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) „BOSOLAR“ EOOD / „CHEZ ELEKTRO BULGARIA“ AD, dalyvaujant „NATSIONALNA ELEKTRICHESKA KOMPANIA“ EAD

(Byla C-366/19) (1)

(2022/C 64/39)

Proceso kalba: bulgarų

Teisingumo Teismo pirmininkas nutartimi nurodė išbraukti bylą iš registro.

---

(1)  OL C 255, 2019 7 29.

2021 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartis byloje (Tribunal Constitucional (Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Autoridade Tributária e Aduaneira / VectorImpacto – Automóveis Unipessoal Lda

(Byla C-136/21) (1)

(2022/C 64/40)

Proceso kalba: portugalų

Teisingumo Teismo pirmininkas nutartimi nurodė išbraukti bylą iš registro.

---

(1)  OL C 189, 2021 5 17.

2021 m. lapkričio 26 d. pareikštas ieškinys byloje EMS Electro Medical Systems / EUIPO (AIRFLOW)

(Byla T-751/21)

(2022/C 64/41)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: EMS Electro Medical Systems GmbH (Miunchenas, Vokietija), atstovaujama advokatų K. Scheib and C. Schulte

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: Europos Sąjungoje galiojanti žodinio prekių ženklo AIRFLOW tarptautinė registracija – Registracijos paraiška Nr. 1 533 193

Ginčijamas sprendimas: 2021 m. rugsėjo 29 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 546/2021-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	nurodyti EUIPO padengti savo ir EMS Electro Medical Systems GmbH patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkto ir 7 straipsnio 2 dalies neteisingas aiškinimas,

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto ir 7 straipsnio 2 dalies neteisingas aiškinimas,

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 75 straipsnio 1 dalies pažeidimas,

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 76 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

2021 m. gruodžio 8 d. pareikštas ieškinys byloje C&C IP UK / EUIPO – Tipico Group (t)

(Byla T-762/21)

(2022/C 64/42)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: C&C IP UK Ltd (Bristolis, Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokatų A. von Mühlendahl ir H. Hartwig

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Tipico Group ltd. (St. Julian's, Malta)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, paraišką pateikęs asmuo: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo „t“ paraiška – Registracijos paraiška Nr. 17 915 463

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2021 m. rugsėjo 3 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2326/2020-2

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	atmesti Tipico Group Ltd. apeliaciją dėl 2020 m. spalio 19 d. EUIPO protestų skyriaus sprendimo byloje B 3 080 138,

—	priteisti iš EUIPO ir Tipico Group Ltd., jei ši įstotų į bylą, atlyginti bylnėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir 5 dalies pažeidimas,

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2021 m. gruodžio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Daw / EUIPO – Sapa Building Systems (alpina)

(Byla T-766/21)

(2022/C 64/43)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Daw SE (Aukštutinis Ramštatas, Vokietija), atstovaujama advokato A. Haberl

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Sapa Building Systems SpA (Naviglio, Italija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, paraišką pateikęs asmuo: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo „alpina“ paraiška – Registracijos paraiška Nr. 15 123 342

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2021 m. rugsėjo 23 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2198/2020-2

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš Sapa Building Systems SpA bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 33 straipsnio 2 dalies pažeidimas.

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2021 m. gruodžio 14 d. pareikštas ieškinys byloje Gameageventures / EUIPO (GAME TOURNAMENTS)

(Byla T-776/21)

(2022/C 64/44)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Gameageventures LLP (Folkstonas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokato S. Santos Rodríguez

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo GAME TOURNAMENTS paraiška – Registracijos paraiška Nr. 18 207 605

Ginčijamas sprendimas: 2021 m. spalio 5 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 211/2021-5

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtąsias per EUIPO vykusią procedūrą.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Pareigos motyvuoti ir teisės būti išklausytam pažeidimas.

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas.

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 3 dalies pažeidimas.

—	Vienodo požiūrio ir gero administravimo principų pažeidimas.