—

panaikinti 2018 m. gruodžio 6 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-665/17,

—

priimti galutinį sprendimą dėl Reglamento (ES) 2017/1001 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir

—

nurodyti EUIPO ir bet kuriai įstojusiai į šį apeliacinį procesą šaliai padengti savo ir apeliantės bylinėjimosi išlaidas, patirtas šiame procese bei vykstant procesui Bendrajame Teisme, nagrinėjant bylą T-665/17.

1.

pažeidė Reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punktą ir

2.

nepagrindė savo išvados, kad įstojusios į bylą šalies ankstesnis prekių ženklas, kuriuo buvo remiamasi („ankstesnis ženklas“), turėjo sustiprėjusį skiriamąjį požymį, kiek tai susiję su „finansinėmis operacijomis, piniginėmis operacijomis, banko operacijomis“, ir (arba)

3.

iškraipė faktus, kiek tai susiję su ankstesnio ir ginčijamo prekių ženklo vertinimu ir kiek tai susiję su išvada dėl sustiprėjusio skiriamojo požymio.

1.

Bendrasis Teismas atsižvelgė į ankstesnio prekių ženklo reputaciją pirmajame etape vertindamas prekių ženklų panašumą ir vėliau atlikdamas visapusišką galimybės supainioti vertinimą, o tai nėra teisinga, nes reiškia nepriimtiną „dvigubą atsižvelgimą“.

2.

Bendrasis Teismas neteisingai vertino tiek ankstesnį, tiek ginčijamą prekių ženklą taip, lyg jie iš esmės būtų žodiniai prekių ženklai, todėl nepakankamai atsižvelgė į vaizdinį jų pobūdį ir tai neigiamai paveikė tiek vaizdinio, tiek fonetinio prekių ženklų panašumo vertinimą ir kiekvienam iš jų suteikiamos santykinės svarbos vertinimą.

3.

Bendrasis Teismas padarė keletą klaidų identifikuodamas 36 klasei priklausančias paslaugas, dėl kurių jis nusprendė, kad ankstesnis prekių ženklas, kiek tai susiję su tokiomis paslaugomis, turi reputaciją ir skiriamąjį požymį.

4.

Tiek dėl pirmiau minėtų klaidų, tiek dėl kitų svarbių veiksnių ignoravimo Bendrasis Teismas neatliko tinkamo visapusiško galimybės supainioti ankstesnį ir ginčijamą prekių ženklus vertinimo.

1.

visiškai panaikinti 2018 m. gruodžio 4 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimą byloje T-560/16;

2.

išnagrinėti ieškovo minėtoje byloje pateiktus reikalavimus, būtent:

panaikinti 2014 m. spalio 2 d. EUIPO (buvusi VRDT) sprendimą perkelti ieškovą iš Tarptautinio bendradarbiavimo ir teisės reikalų departamento į šios įstaigos Operacijų departamentą,

subsidiariai, panaikinus minėtą sprendimą grąžinti bylą Bendrajam Teismui;

3.

priteisti iš EUIPO visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas šiame procese ir nagrinėjant bylą Teisingumo Teisme.

1.

Pirmasis klausimas: ar Direktyvos 2008/118/EB (1) 1 straipsnio 2 dalis aiškintina taip, kad pagal ją draudžiama taikyti nominaliai tiesioginį mokestį, tokį, kaip IVPEE, ir prieštaraujama jo taikymui — mokestį, kuris, atsižvelgiant į jo tikrąjį pobūdį, yra netiesioginis konkretaus tikslo neturintis mokestis, skirtas išskirtinai jį surinkti, nors jo kvalifikavimas pagal nacionalinę teisę negali būti viršesnis už ES teisės, pagal kurią ji reglamentuojama vadovaujantis šios teisinės sistemos tikslais ir atsižvelgiant į objektyvias šio mokesčio ypatybes, aiškinimą?

2.

Antrasis klausimas: ar, nepaisant to, kad IVPEE kvalifikuojamas kaip aplinkosaugos mokestis, jo taikymo esminis tikslas yra jo surinkimas, tokia pat tvarka apmokestinant elektros energijos gamybos veiklą ir jos įdiegimo į elektros sistemą veiklą, nepaisant šios energijos stiprumo ir poveikio aplinkai, pažeidžiant Direktyvos 2009/28/EB (2) 1 straipsnį ir 3 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 3 dalies a punktą, siejamą su 2 straipsnio k punktu?

3.

Trečiasis klausimas: ar aiškintina, kad pagal laisvos konkurencijos ir skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją principus draudžiama taikyti IVPEE, nes jį taikant leidžiama vienodai apmokestinti neatsinaujinančių išteklių energiją ir pagaminamą iš atsinaujinančių išteklių, diskriminuojant pastaruosius ir pažeidžiant paramos sistemą, numatytą Direktyvos 2009/28/EB 2 straipsnio k punkte ir kituose atitinkamuose?

4.

Ketvirtasis klausimas: galiausiai, ar pagal minėtą laisvos konkurencijos principą ir Direktyvos 2009/72/EB (3) 32, 33 bei 34 straipsnius (VIII skyrius „Prieigos prie sistemos organizavimas“) draudžiama taikyti IVPEE, laikant, kad jo taikymas leidžia pozityviai diskriminuoti ne nacionalinius elektros energijos gamintojus Ispanijos gamintojų nenaudai, iškraipant vidaus elektros energijos rinką ir prieigą prie sistemos?

1.

Ar SESV 56 straipsnį ir 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (1), taip pat 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB vykdymo užtikrinimo (2) reikia aiškinti taip, kad jiems prieštarauja nacionalinė norma, kuria už formalių pareigų pažeidimus darbuotojų darbo kitoje valstybėje atveju, pavyzdžiui, už darbo užmokesčio dokumentų neturėjimą arba už nepateikiamą pranešimą Centrinei koordinavimo tarnybai, nustatomos labai didelės baudos, visų pirma didelės minimalios baudos, kurios už kiekvieną atitinkamą darbuotoją skiriamos kumuliatyviai?

2.

Jei į pirmąjį klausimą nebūtų atsakyta teigiamai:

Ar SESV 56 straipsnį ir direktyvas 96/71/EB ir 2014/67/ES reikia aiškinti taip, kad jiems prieštarauja kumuliacinių baudų be jokių absoliučių viršutinių ribų skyrimas už formalių pareigų pažeidimus darbuotojų darbo kitoje valstybėje atveju?

1.

Ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8 straipsnius ir 52 straipsnio 1 dalį, galimai siejant juos su Chartijos 47 straipsniu, reikia aiškinti taip, kad jais draudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriais, pagal keitimosi informacija gavus prašymą tvarką, nustatytą pirmiausia siekiant įgyvendinti 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyvą 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančią Direktyvą 77/799/EEB (1), informaciją turinčiam trečiajam asmeniui neleidžiama pateikti jokio skundo, įskaitant, be kita ko, skundą teismui, dėl sprendimo, kuriuo tos valstybės narės kompetentinga institucija jį įpareigoja pateikti informaciją siekiant patenkinti kitos valstybės narės prašymą keistis informacija?

2.

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Direktyvos 2011/16 1 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnį reikia aiškinti, prireikus atsižvelgiant į EBPO pavyzdinės sutarties dėl apmokestinimo 26 straipsnio aiškinimo kintamąjį pobūdį, taip, kad prašymas keistis informacija, kartu prašomos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimas įpareigoti pateikti informaciją, kuriuo patenkinamas šis prašymas, atitinka akivaizdaus numatomo reikalingumo trūkumo nebuvimo kriterijų, jeigu prašančioji valstybė narė nurodo atitinkamo mokesčių mokėtojo tapatybę, laikotarpį, dėl kurio prašančioje valstybėje narėje atliekamas tyrimas, ir nurodytą informaciją turinčio asmens tapatybę, kartu prašant nenurodytos, bet pagal kriterijus apibrėžtos informacijos, susijusios su sutartimis, sąskaitomis ir atitinkamais mokėjimais, pirma, atsižvelgiant į tai, kad tas sutartis sudarė nustatytas informacijos turėtojas, antra, į tų sutarčių taikymą atitinkamais mokestiniais metais, dėl kurių prašančios valstybės narės institucijos atlieka tyrimą ir, trečia, jų ryšį su atitinkamu nustatytu mokesčiu mokėtoju?

1.

Ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8 straipsnius ir 52 straipsnio 1 dalį, galimai siejant juos su Chartijos 47 straipsniu, reikia aiškinti taip, kad jais draudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriais, pagal keitimosi informacija gavus prašymą tvarką, nustatytą pirmiausia siekiant įgyvendinti 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyvą 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančią Direktyvą 77/799/EEB (1), mokesčių mokėtojui, dėl kurio prašančiojoje valstybėje narėje atliekamas tyrimas, ir atitinkamam trečiajam asmeniui neleidžiama pateikti jokio skundo, įskaitant, be kita ko, skundą teismui, dėl sprendimo, kuriuo tos valstybės narės kompetentinga institucija informaciją turintį asmenį įpareigoja pateikti informaciją siekiant patenkinti kitos valstybės narės prašymą keistis informacija?

2.

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Direktyvos 2011/16 1 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnį reikia aiškinti, prireikus atsižvelgiant į EBPO pavyzdinės sutarties dėl apmokestinimo 26 straipsnio aiškinimo kintamąjį pobūdį, taip, kad prašymas keistis informacija, kartu prašomos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimas įpareigoti pateikti informaciją, kuriuo patenkinamas šis prašymas, atitinka akivaizdaus numatomo reikalingumo trūkumo nebuvimo kriterijų, jeigu prašančioji valstybė narė nurodo atitinkamo mokesčių mokėtojo tapatybę, laikotarpį, dėl kurio prašančiojoje valstybėje narėje atliekamas tyrimas, ir nurodytą informaciją turinčio asmens tapatybę, kartu prašant nenurodytos, bet pagal kriterijus apibrėžtos informacijos, susijusios su banko sąskaitomis ir finansiniu turtu, pirma, atsižvelgiant į tai, kad tą informaciją turi nustatytas informacijos turėtojas, antra, į mokestinius metus, dėl kurių prašančiosios valstybės narės institucijos atlieka tyrimą ir, trečia, jų ryšį su atitinkamu nustatytu mokesčiu mokėtoju?

—

Pripažinti, kad

—

priteisti iš Kipro Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Neįrengusi integruotos ir veikiančios nuotėkų surinkimo sistemos keturiose aglomeracijose, kurių gyventojų skaičius viršija 10 000, Kipro Respublika nesilaikė Direktyvoje 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo nustatyto galutinio termino, kuris baigėsi 2012 m. gruodžio 31 d. (pratęsus jį Aktu dėl Kipro Respublikos stojimo į Europos Sąjungą), kiek tai susiję su nuotėkų surinkimu (3 straipsnis) ir atitinkamai antriniu valymu (4 straipsnis), taip pat tokio valymo įrenginiais ir kontrole (10 ir 15 straipsniai).

2.

Neįrengusi integruotos ir veikiančios nuotėkų surinkimo sistemos 27 aglomeracijose, kurių gyventojų skaičius siekia nuo 2 000 iki 10 000, Kipro Respublika nesilaikė Direktyvoje 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo nustatyto galutinio termino, kuris baigėsi 2012 m. gruodžio 31 d. (pratęsus jį Aktu dėl Kipro Respublikos stojimo į Europos Sąjungą), kiek tai susiję su nuotėkų surinkimu (3 straipsnis) ir atitinkamai antriniu valymu (4 straipsnis), taip pat tokio valymo įrenginiais ir kontrole (10 ir 15 straipsniai).

1.

Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, ir veiksmingumo principą, bent jau atsižvelgiant į nacionalinės teisės sistemą, kurioje, siekiant užtikrinti teismų nepriklausomumą ir nešališkumą, konstituciškai yra įtvirtinta pagrindinė teisė į bylų paskirstymą teisėjams vadovaujantis iš anksto pagal bendrąsias taisykles nustatyta nekintama bylų paskirstymo tvarka, reikia aiškinti taip, kad teisės aktų leidėjas privalo užtikrinti, jog ši pagrindinių teisių garantija būtų veiksminga, o ne tik teorinė?

2.

Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, ir veiksmingumo principą, bent jau atsižvelgiant į nacionalinės teisės sistemą, kurioje, siekiant užtikrinti teismų nepriklausomumą ir nešališkumą, konstituciškai yra įtvirtinta pagrindinė teisė į bylų paskyrimą teisėjams vadovaujantis iš anksto pagal bendrąsias taisykles nustatyta nekintama bylų paskirstymo tvarka, reikia aiškinti taip, kad teisėjas, kuriam kyla abejonių l) dėl bylų paskirstymo teisme teisėtumo ir (arba) 2) dėl bylų paskirstymo tvarką teisme įgyvendinančio vidaus sprendimo, tiesiogiai susijusio su šio teisėjo veikla (visų pirma dėl sprendimo dėl bylų priskyrimo), teisėtumo, dėl šių abejonių turi galėti (visų pirma nepatirdamas finansinių išlaidų) kreiptis į kitą teismą, kuris turi visišką diskreciją peržiūrėti neteisėtu laikomo teisės akto teisėtumą?

Neigiamai atsakius į šį klausimą: ar yra kokių nors kitų reikalavimų, kuriuos turi garantuoti teisės aktų leidėjas ir kurie užtikrintų, kad teisėjas galėtų pasiekti, jog būtų teisėtai laikomasi jam taikomų įstatymo reikalavimų paisyti įstatyme (visų pirma teismo viduje) nustatytų bylų paskyrimo reikalavimų?

3.

Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, ir veiksmingumo principą, bent jau atsižvelgiant į nacionalinės teisės sistemą, kurioje, siekiant užtikrinti teismų nepriklausomumą ir nešališkumą, konstituciškai yra įtvirtinta pagrindinė teisė į bylų paskyrimą teisėjams vadovaujantis iš anksto pagal bendrąsias taisykles nustatyta nekintama bylų paskirstymo tvarka, reikia aiškinti taip, kad teismo proceso šalis, kuriai kyla abejonių l) dėl bylų paskirstymo teisme nuostatos, kuri jos teismo proceso baigčiai turi prejudicinę reikšmę, teisėtumo ir (arba) 2) dėl šios bylos paskyrimo konkrečiam teisėjui teisėtumo, dar prieš teismui priimant sprendimą turi galėti (nepatirdama pernelyg didelių finansinių išlaidų) dėl šių abejonių kreiptis į kitą teismą, kuris turi visišką diskreciją peržiūrėti neteisėtu laikomo teisės akto teisėtumą?

Neigiamai atsakius į šį klausimą: ar yra kokių nors kitų reikalavimų, kuriuos turi garantuoti teisės aktų leidėjas ir kurie užtikrintų, kad šalis, dar prieš teismui priimant sprendimą, galėtų pasiekti, jog būtų teisėtai laikomasi jos pagrindinės teisės į „pagal įstatymą įsteigtą teismą“?

4.

Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, ir veiksmingumo principą, bent jau atsižvelgiant į nacionalinės teisės sistemą, kurioje, siekiant užtikrinti teismų nepriklausomumą ir nešališkumą, konstituciškai yra įtvirtinta pagrindinė teisė į bylų paskyrimą teisėjams vadovaujantis iš anksto pagal bendrąsias taisykles nustatytu nekintama bylų paskirstymo tvarka, reikia aiškinti taip, kad bylų paskirstymas ir gaunamų bylų registravimas teisme turi būti tokie skaidrūs ir suprantami, kad teisėjas arba šalis galėtų nesunkiai patikrinti, ar konkreti byla tam tikram teisėjui ar teisėjų kolegijai buvo paskirta laikantis bylų paskirstymo teisme reikalavimų?

Neigiamai atsakius į šį klausimą: ar yra kokių nors kitų reikalavimų, kuriuos turi garantuoti teisės aktų leidėjas ir kurie užtikrintų, kad teisėjas arba šalis galėtų sužinoti, ar tam tikra byla buvo paskirta teisėtai?

5.

Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, ir veiksmingumo principą, bent jau atsižvelgiant į nacionalinės teisės sistemą, kurioje, siekiant užtikrinti teismų nepriklausomumą ir nešališkumą, konstituciškai yra įtvirtinta pagrindinė teisė į bylų paskyrimą teisėjams vadovaujantis iš anksto pagal bendrąsias taisykles nustatyta nekintama bylų paskirstymo tvarka, reikia aiškinti taip, kad teismo proceso šalys ir teisėjas turi nesunkiai galėti suprasti bylų paskirstymo reglamentavimo turinį ir kad teismo proceso šalys ir teisėjas tokiu būdu turi galėti patikrinti, ar byla tam tikram teisėjui ar teisėjų kolegijai buvo paskirta teisėtai?

Neigiamai atsakius į šį klausimą: ar yra kokių nors kitų reikalavimų, kuriuos turi garantuoti teisės aktų leidėjas ir kurie užtikrintų, kad teisėjas arba šalis galėtų sužinoti, ar tam tikra byla buvo paskirta teisėtai?

6.

Kokios pareigos imtis veiksmų, atsižvelgiant į jo Sąjungos teisėje įtvirtintą pareigą laikytis Sąjungos teisėje numatytų procesinių reikalavimų, tenka teisėjui, kuris (neteisminiu arba teismo vidaus) teisės aktu, kurio jis negali užginčyti, yra įpareigojamas atlikti Sąjungos teisę ir šalies teises pažeidžiantį veiksmą?

—

grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis išnagrinėtų atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo išvadas;

—

nuspręsti, kad ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 12 d. (ar iki kitos datos, iki kurios gali būti pratęstas SESV 50 straipsnyje nustatytas terminas)

—

nuspręsti, kad šalys turi teisę kreiptis į Bendrąjį Teismą dėl tolimesnių atitinkamų nurodymų;

—

priteisti iš Komisijos apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas.

—

pripažinti, kad Graikijos Respublika, nesiėmusi priemonių, būtinų įgyvendinti 2015 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimą Rollison/Graikija (C–149/14 (1)), neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 260 straipsnio 1 dalį;

—

įpareigoti Graikijos Respubliką sumokėti 23 753,25 EUR baudą už kiekvieną uždelstą dieną įgyvendinant sprendimą byloje C-149/14, pradedant skaičiuoti nuo datos, kai buvo priimtas šis sprendimas iki sprendimo byloje C–149/14 įgyvendinimo datos;

—

įpareigoti Graikijos Respubliką sumokėti 2 639,25 EUR vienkartinę sumą už kiekvieną dieną nuo sprendimo byloje C–149/14 paskelbimo dienos iki sprendimo šioje byloje paskelbimo dienos arba iki sprendimo byloje C–149/14 įvykdymo dienos, jeigu jis būtų įvykdytas anksčiau, ir įpareigoti sumokėti vienkartinę 1 310 000 EUR sumą, jei prieš tai nurodyta suma jos neviršija;

—

priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pagal SESV 260 straipsnio 1 dalį Graikijos Respublika privalo imtis būtinų priemonių, skirtų įgyvendinti Teisingumo Teismo sprendimą byloje C–149/14. Vis dėlto, Graikijos Respublika nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų įgyvendinta sprendimo rezoliucinė dalis. Konkrečiai kalbant Graikijos Respublika nesiėmė veiksmų programos, susijusios su pažeidžiamomis teritorijomis, kuriose yra paviršinių arba gruntinių vandenų, užterštų nitratais iš žemės ūkio šaltinių. Todėl Komisija nusprendė pareikšti ieškinį Teisingumo Teisme.

2.

Ieškiniu Komisija prašo Teisingumo Teismo įpareigoti Graikijos Respubliką sumokėti vienkartinę 2 639,25 EUR sumą už dieną ir 23 753,25 EUR baudą už kiekvieną dieną. Vienkartinės sumos ir baudos dydis buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir trukmę bei atgrasomąjį poveikį ir į valstybės narės mokumą.

—

pripažinti, jog neužtikrinusi, kad pastatuose, kurių bendras naudingasis plotas yra didesnis nei 500 m2, kuriems pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (1) 12 straipsnio 1 dalį išduotas energinio naudingumo sertifikatas ir kuriuose dažnai lankosi visuomenė, būtų skelbiamas energinio naudingumo sertifikatas, Čekijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šios direktyvos 13 straipsnio 2 dalį;

—

priteisti iš Čekijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Direktyvos 2010/31/ES 13 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga pagal šios direktyvos 12 straipsnio 1 dalį išduotą energinio naudingumo sertifikatą skelbti pastatuose, kurių bendras naudingasis plotas yra didesnis nei 500 m2 ir kuriuose dažnai lankosi visuomenė.

2.

Tačiau Čekijos teisėje (Zákon č. 406/2000 Sb., o hospodaření energií (Įstatymas Nr. 406/2000 Sb., dėl energijos administravimo), su vėlesniais pakeitimais, 7a straipsnyje) yra numatyta pareiga skelbti energinio naudingumo sertifikatą arba pasą tokiuose pastatuose tik tada, kai juos naudoja valdžios institucija. Taigi, Čekijos teisėje nėra numatyta pareiga energinio naudingumo pasą skelbti tada, kai tuos pastatus naudoja kiti subjektai nei valdžios institucijos, tačiau juose dažnai lankosi visuomenė. Reikalinga teisės norma yra vis dar rengiama.

3.

Taigi, Čekijos Respublika neužtikrino, kad pastatuose, kurių bendras naudingasis plotas yra didesnis nei 500 m2, kuriems pagal Direktyvos 2010/31/ES 12 straipsnio 1 dalį išduotas energinio naudingumo sertifikatas ir kuriuose dažnai lankosi visuomenė, būtų skelbiamas energinio naudingumo sertifikatas ir taip neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šios direktyvos 13 straipsnio 2 dalį.

1.

Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 ir paskesni straipsniai turėtų būti taikomi nacionalinės teisės aktui (visuotinai privalomam savivaldybės potvarkiui), kuriuo draudžiama teikti tam tikrą paslaugą dalyje savivaldybės, vien dėl to, kad kai kurie paslaugos teikėjo, kuriam taikomas tas teisės aktas, klientai gali būti ar yra iš kitos ES valstybės narės?

Jei taip, ar siekiant taikyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 ir paskesnius straipsnius pakanka vien tvirtinimo apie galimą klientų iš kitos valstybės narės buvimą, ar vis dėlto paslaugos teikėjas privalo įrodyti, kad jis iš tikrųjų teikė paslaugas klientams iš kitų valstybių narių?

2.

Ar atsakant į pirmąjį klausimą turi reikšmės tai, kad:

—

panaikinti 2019 m. vasario 14 d. Bendrojo Teismo (septintoji išplėstinė kolegija) sprendimą Belgija ir Magnetrol International/Komisija, sujungtos bylos T-131/16 ir T-263/16, EU:T:2019:91, kiek jame konstatuota, kad 2016 m. sausio 11 d. Komisijos sprendime (ES) 2016/1699 (1) dėl valstybės pagalbos schemos, susijusios su pelno perviršio neapmokestinimu SA.37667 (2015/C) (ex 2015/NN), kurią įgyvendino Belgija, „pelno perviršio“ neapmokestinimo sistema klaidingai pripažinta schema, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2015/1589 (2) 1 straipsnio d punktą,

—

grąžinti bylą Bendrajam Teismui išnagrinėti dar neįvertintus reikalavimus ir

—

atidėti bylinėjimosi išlaidų pirmojoje ir apeliacinėje instancijose klausimą.

—

Pripažinti šį apeliacinį skundą priimtinu ir pagrįstu;

—

dėl šios priežasties panaikinti 2019 m. vasario 28 d. sprendimą (T-414/16).

—

panaikinti 2016 m. gegužės 27 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2016/850 (1) ir paskesnius jam įgyvendinti priimtus aktus, kiek tie aktai susiję su apeliante;

—

priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas šioje instancijoje.

—

Pripažinti šį apeliacinį skundą priimtinu ir pagrįstu;

—

dėl šios priežasties panaikinti 2019 m. vasario 28 d. sprendimą (T-415/16).

—

panaikinti 2016 m. gegužės 27 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2016/850 (1) ir paskesnius jam įgyvendinti priimtus aktus, kiek tie aktai susiję su apeliante;

—

priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas šioje instancijoje.

—

Pripažinti šį apeliacinį skundą priimtinu ir pagrįstu;

—

dėl šios priežasties panaikinti 2019 m. vasario 28 d. sprendimą (T-440/16).

—

panaikinti 2016 m. gegužės 27 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2016/850 (1) ir paskesnius jam įgyvendinti priimtus aktus, kiek tie aktai susiję su apeliante;

—

priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas šioje instancijoje.

—

pripažinti, kad Vokietijos Federacinė Respublika, sistemingai neprašydama papildomai pateikti prašyme grąžinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) trūkstamų duomenų ir tokiais atvejais iš karto atmesdama prašymus grąžinti PVM, kai tokie duomenys dar galėtų būti papildomai pateikti tik po rugsėjo 30 d. sueinančio naikinamojo termino, neįvykdė įsipareigojimų pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1) 170 ir 171 straipsnius ir 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyvos 2008/9/EB, nustatančios Direktyvoje 2006/112/EB numatyto pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę PVM grąžinančioje valstybėje narėje, o yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje, išsamias taisykles (2), 5 straipsnį,

—

priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas — pridėtinės vertės mokesčio neutralumo principo pažeidimas

Vokietijos Federacinė Respublika pažeidė Direktyvos 2006/112 170 ir 171 straipsniuose ir Direktyvos 2008/9 5 straipsnyje įtvirtintą pridėtinės vertės mokesčio neutralumo principą, pagal kurį tais atvejais, kai įsigyjamos prekės ir gaunamos paslaugos, apmokestinamojo asmens naudai turi būti atskaitytas už ankstesnius pirkimo sandorius sumokėtas pridėtinės vertės mokestis.

Pagal pridėtinės vertės mokesčio neutralumo principą reikalaujama patenkinti kiekvieną materialinius reikalavimus atitinkantį prašymą grąžinti PVM. Kilus abejonių dėl to, ar tenkinamos materialinės gražinimo sąlygos, tokie prašymai pagal Direktyvos 2008/9 5 straipsnį ir 21 straipsnio pirmos pastraipos pirmą sakinį gali būti atmesti, jeigu į PVM grąžinančios valstybės narės prašymus dėl papildomos informacijos pagal šios direktyvos 20 straipsnį nebuvo atsakyta.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas — teisės į pridėtinės vertės mokesčio grąžinimą praktinio veiksmingumo principo pažeidimas

Laikantis tokio Direktyvos 2008/9 20 straipsnio 1 dalies aiškinimo, kokiu vadovaujasi Vokietijos Federacinė Respublika, PVM grąžinančioje valstybėje narėje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui kliudoma veiksmingai pasinaudoti teise į pridėtinės vertės mokesčio grąžinimą. Tokia Vokietijos mokesčių administratorių administracinė praktika suvaržo minėtų apmokestinamųjų asmenų teises, kylančias iš Direktyvos 2006/112 170 ir 171 straipsnio ir Direktyvos 2008/9 5 straipsnio.

Siekiant kuo labiau paisyti neutralumo principo, direktyvų 2006/112 ir 2008/9 praktinis veiksmingumas reikalauja, kad būtų įgyvendinamos materialinės teisės į PVM grąžinimą. Reglamentavimo tvarka buvo siekta, kad tais atvejais, kai įsigyjamos prekės ir gaunamos paslaugos, būtų visiškai atskaitytas už ankstesnius pirkimo sandorius sumokėtas pridėtinės vertės mokestis, ir taip, be kita ko, ir tarptautinių sandorių atveju visiems apmokestinamiesiems asmenims būtų sukurtos kuo vienodesnės konkurencijos sąlygos. Tam reikia imtis visų direktyvoje numatytų ir tinkamų administracinių priemonių, kurios padėtų įgyvendinti teises į PVM grąžinimą.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas — teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas

Sistemingai neprašydama pagal Direktyvos 2008/9 20 straipsnio 1 dalį pateikti papildomos informacijos ir įrodomuosius dokumentus, Vokietijos Federacinė Respublika pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Gavęs prašymo grąžinti PVM gavimo patvirtinimą, kiekvienas apmokestinamasis asmuo turi teisę tikėtis, kad jo prašymas bus tvarkomas pagal tos direktyvos taisykles. Priešingu atveju pažeidžiami jo teisėti lūkesčiai, kad prašymas bus tvarkomas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos.

1.

Panaikinti 2016 m. sausio 26 d. Europos Parlamento sprendimą, kuriuo atmestas QH pagalbos prašymas, patvirtintą 2016 m. liepos 12 d. sprendimu, kuriuo atmestas skundas.

2.

Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.

Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

1.

Atmesti ieškinį.

2.

Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Atmesti ieškinį.

2.

Scor SE padengia savo, Europos Komisijos ir Caisse centrale de réassurance (CCR) patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su prašymu užtikrinti konfidencialumą.

3.

Prancūzijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su prašymu užtikrinti konfidencialumą.

1.

Atmesti ieškinį.

2.

Vokietijos Federacinė Respublika padengia savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Panaikinti bendrosios sveikatos draudimo sistemos Liuksemburgo išmokų biuro sprendimą, kuris matyti iš 2017 m. sausio 25 d. mokėjimo kvito Nr. 244 ir kuriuo Francis Wattiau buvo nurodyta sumokėti 843,01 EUR sumą, atitinkančią 15 % 2016 m. gegužės 30 d. sąskaitos faktūros už medicinines paslaugas sumos.

2.

Europos Parlamentas, be savo bylinėjimosi išlaidų, padengia F. Wattiau patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.

Association des seniors de la fonction publique européenne (SFPE) padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

1.

Panaikinti 2017 m. gruodžio 15 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 3111/2014-1).

2.

Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.

Priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

1.

Sujungti bylas T-152/18–T-155/18, kad būtų priimtas bendras sprendimas.

2.

Panaikinti 2017 m. gruodžio 20 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimus (bylos R 1319/2017-4, R 1321/2017-4, R 1322/2017-4 ir R 1323/2017-4).

3.

EUIPO ir Solgar Holdings, Inc. padengia savo ir po pusę Sona Nutrition Ltd, patirtų bylinėjimosi išlaidų.

1.

Atmesti ieškinį.

2.

Steeve Briois padengia savo ir Europos Parlamento patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Atmesti ieškinį.

2.

Priteisti iš Walter Mauritsch bylinėjimosi išlaidas.

1.

Atmesti ieškinį.

2.

Priteisti iš WP bylinėjimosi išlaidas.

1.

Panaikinti 2018 m. kovo 28 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) penktosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1326/2017-5).

2.

Priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

1.

Atmesti ieškinį.

2.

Priteisti iš Victor Lupu bylinėjimosi išlaidas.

1.

Nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio.

2.

Promeco NV padengia savo ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.

Aerts NV padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

1.

Nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio.

2.

Engel GmbH ir F. Engel K/S kiekviena padengia savo ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Nebėra pagrindo priimti sprendimą dėl ieškinio.

2.

Priteisti iš Dermatest Gesellschaft für allergologische Forschung u. Vertrieb von Körperpflegemitteln mbH bylinėjimosi išlaidas.

1.

Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.

Rumunija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Europos Komisijos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

1.

Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.

Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

—

panaikinti ginčijamą sprendimą ir palikti galioti prekių ženklo EUTM-013545181 registraciją visoms prekėms ir paslaugoms, kaip jis buvo įregistruotas 2016 m. gegužės 5 d.,

—

priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto netaikymas,

—

įrodymų, kad buvo pažeistas viešasis interesas, nebuvimas.

—

pripažinti, kad atsakovė nuo 2018 m. gruodžio 18 d., t. y. dienos, kai jai elektroniniu būdu buvo išsiųstas antrasis oficialus ieškovės prašymas imtis veiksmų, savo neveikimu pažeidė pareigą priimti byloje dėl valstybės pagalbos SA.48706 (RVV Rostocker Versorgungs- und Verkehrs-Holding GmbH ir Nordwasser GmbH) sprendimą užbaigti pirminio patikrinimo procedūrą, apie kurį turėjo būti pranešta ieškovei kaip skundo pateikėjai, konkrečiai kalbant, sprendimą pradėti arba atsisakyti pradėti oficialią tyrimo procedūrą,

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, ir

—

papildomai ir prireikus — priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas tuo atveju, jeigu jį pašalintų neveikimą pareiškus šį ieškinį.

—

panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ) (OL L 14, 2019, p. 1) dėl 2012 m. ir 2013 m.,

—

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ) ieškovei dėl 2012 m. ir 2013 m.,

—

nepatenkinus ir šio reikalavimo, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ), kiek jame nurodyta, kad bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 000 vartojimo valandų, reikia mokėti daugiau kaip 20 % paskelbtų tinklo mokesčių, bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 500 vartojimo valandų — daugiau kaip 15 % paskelbtų tinklo mokesčių, o bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 8 000 vartojimo valandų, — daugiau kaip 10 % paskelbtų tinklo mokesčių,

—

nepatenkinus ir šio reikalavimo, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ) ieškovei, kiek jame nurodyta, kad bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 000 vartojimo valandų, reikia mokėti daugiau kaip 20 % paskelbtų tinklo mokesčių, ir

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant advokato ir kelionės išlaidas.

1.

Klaidingai pripažinta, kad suteikta valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

Pateikiant pirmąjį ieškinio pagrindą tvirtinama, kad vertindama ginčijamą atleidimą nuo tinklo mokesčių atsakovė klaidingai nustatė, jog buvo panaudoti valstybiniai ištekliai.

Be to, vertinant „atrankumo“ sąlygą klaidingai ir neišsamiai apibrėžta referencinė sistema.

Taip pat teigiama, kad neišsamiai apibrėžusi referencinę sistemą atsakovė neįvykdė SESV 296 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos motyvuoti.

2.

Vienodo požiūrio principo pažeidimas

Pateikiant antrąjį ieškinio pagrindą tvirtinama, kad atsakovės sprendime prievolė mokėti priemoką nustatyta tik bazinės apkrovos vartotojams, kurie 2012 m. ir 2013 m. buvo visiškai atleisti nuo tinklo mokesčio. Vadinasi, tokie bazinės apkrovos vartotojai vertinami kitaip ir nepalankiau nei tie, kurie tuo pačiu laikotarpiu naudojosi nustatytu dydžiu sumažintais tinklo mokesčiais ir neturi prievolės mokėti priemoką.

Taip pat tvirtinama, kad, kiek tai susiję su skirtingu požiūriu, atsakovė neįvykdė SESV 296 straipsnio 2 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte numatytos pareigos motyvuoti. Skirtingas požiūris taip pat pažeidė diskriminacijos draudimo principą pagal Direktyvos 2009/72/EB (1) 32 straipsnio 1 dalį.

3.

Teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas

Pateikiant trečiąjį ieškinio pagrindą teigiama, kad dėl individualių aplinkybių ieškovė galėjo tikėtis, kad bus leista toliau naudotis jai nustatytais specialiais tinklo mokesčių tarifais.

—

panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ) (OL L 14, 2019, p. 1) dėl 2012 m. ir 2013 m.,

—

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ) ieškovei dėl 2012 m. ir 2013 m.,

—

nepatenkinus ir šio reikalavimo, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ), kiek jame nurodyta, kad bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 000 vartojimo valandų, reikia mokėti daugiau kaip 20 % paskelbtų tinklo mokesčių, bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 500 vartojimo valandų — daugiau kaip 15 % paskelbtų tinklo mokesčių, o bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 8 000 vartojimo valandų, — daugiau kaip 10 % paskelbtų tinklo mokesčių,

—

nepatenkinus ir šio reikalavimo, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ) ieškovei, kiek jame nurodyta, kad bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 000 vartojimo valandų, reikia mokėti daugiau kaip 20 % paskelbtų tinklo mokesčių, ir

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant advokato ir kelionės išlaidas.

1.

Klaidingai pripažinta, kad suteikta valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

Pateikiant pirmąjį ieškinio pagrindą tvirtinama, kad vertindama ginčijamą atleidimą nuo tinklo mokesčių atsakovė klaidingai nustatė, jog buvo panaudoti valstybiniai ištekliai.

Be to, vertinant „atrankumo“ sąlygą klaidingai ir neišsamiai apibrėžta referencinė sistema.

Taip pat teigiama, kad neišsamiai apibrėžusi referencinę sistemą atsakovė neįvykdė SESV 296 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos motyvuoti.

2.

Vienodo požiūrio principo pažeidimas

Pateikiant antrąjį ieškinio pagrindą tvirtinama, kad atsakovės sprendime prievolė mokėti priemoką nustatyta tik bazinės apkrovos vartotojams, kurie 2012 m. ir 2013 m. buvo visiškai atleisti nuo tinklo mokesčio. Vadinasi, tokie bazinės apkrovos vartotojai vertinami kitaip ir nepalankiau nei tie, kurie tuo pačiu laikotarpiu naudojosi nustatytu dydžiu sumažintais tinklo mokesčiais ir neturi prievolės mokėti priemoką.

Taip pat tvirtinama, kad, kiek tai susiję su skirtingu požiūriu, atsakovė neįvykdė SESV 296 straipsnio 2 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte numatytos pareigos motyvuoti. Skirtingas požiūris taip pat pažeidė diskriminacijos draudimo principą pagal Direktyvos 2009/72/EB (1) 32 straipsnio 1 dalį.

3.

Teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas

Pateikiant trečiąjį ieškinio pagrindą teigiama, kad dėl individualių aplinkybių ieškovė galėjo tikėtis, kad bus leista toliau naudotis jai nustatytais specialiais tinklo mokesčių tarifais.

—

panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ) (OL L 14, 2019, p. 1) dėl 2012 m. ir 2013 m.,

—

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ) ieškovei dėl 2012 m. ir 2013 m.,

—

nepatenkinus ir šio reikalavimo, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ), kiek jame nurodyta, kad bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 000 vartojimo valandų, reikia mokėti daugiau kaip 20 % paskelbtų tinklo mokesčių, bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 500 vartojimo valandų — daugiau kaip 15 % paskelbtų tinklo mokesčių, o bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 8 000 vartojimo valandų, — daugiau kaip 10 % paskelbtų tinklo mokesčių,

—

nepatenkinus ir šio reikalavimo, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ) ieškovei, kiek jame nurodyta, kad bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 000 vartojimo valandų, reikia mokėti daugiau kaip 20 % paskelbtų tinklo mokesčių, ir

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant advokato ir kelionės išlaidas.

1.

Klaidingai pripažinta, kad suteikta valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

Pateikiant pirmąjį ieškinio pagrindą tvirtinama, kad vertindama ginčijamą atleidimą nuo tinklo mokesčių atsakovė klaidingai nustatė, jog buvo panaudoti valstybiniai ištekliai.

Be to, vertinant „atrankumo“ sąlygą klaidingai ir neišsamiai apibrėžta referencinė sistema.

Taip pat teigiama, kad neišsamiai apibrėžusi referencinę sistemą atsakovė neįvykdė SESV 296 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos motyvuoti.

2.

Vienodo požiūrio principo pažeidimas

Pateikiant antrąjį ieškinio pagrindą tvirtinama, kad atsakovės sprendime prievolė mokėti priemoką nustatyta tik bazinės apkrovos vartotojams, kurie 2012 m. ir 2013 m. buvo visiškai atleisti nuo tinklo mokesčio. Vadinasi, tokie bazinės apkrovos vartotojai vertinami kitaip ir nepalankiau nei tie, kurie tuo pačiu laikotarpiu naudojosi nustatytu dydžiu sumažintais tinklo mokesčiais ir neturi prievolės mokėti priemoką.

Taip pat tvirtinama, kad, kiek tai susiję su skirtingu požiūriu, atsakovė neįvykdė SESV 296 straipsnio 2 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte numatytos pareigos motyvuoti. Skirtingas požiūris taip pat pažeidė diskriminacijos draudimo principą pagal Direktyvos 2009/72/EB (1) 32 straipsnio 1 dalį.

3.

Teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas

Pateikiant trečiąjį ieškinio pagrindą teigiama, kad dėl individualių aplinkybių ieškovė galėjo tikėtis, kad bus leista toliau naudotis jai nustatytais specialiais tinklo mokesčių tarifais.

—

panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ) (OL L 14, 2019, p. 1) dėl 2012 m. ir 2013 m.,

—

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ) ieškovei dėl 2012 m. ir 2013 m.,

—

nepatenkinus ir šio reikalavimo, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ), kiek jame nurodyta, kad bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 000 vartojimo valandų, reikia mokėti daugiau kaip 20 % paskelbtų tinklo mokesčių, bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 500 vartojimo valandų — daugiau kaip 15 % paskelbtų tinklo mokesčių, o bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 8 000 vartojimo valandų, — daugiau kaip 10 % paskelbtų tinklo mokesčių,

—

nepatenkinus ir šio reikalavimo, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ) ieškovei, kiek jame nurodyta, kad bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 000 vartojimo valandų, reikia mokėti daugiau kaip 20 % paskelbtų tinklo mokesčių, ir

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant advokato ir kelionės išlaidas.

1.

Klaidingai pripažinta, kad suteikta valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

Pateikiant pirmąjį ieškinio pagrindą tvirtinama, kad vertindama ginčijamą atleidimą nuo tinklo mokesčių atsakovė klaidingai nustatė, jog buvo panaudoti valstybiniai ištekliai.

Be to, vertinant „atrankumo“ sąlygą klaidingai ir neišsamiai apibrėžta referencinė sistema.

Taip pat teigiama, kad neišsamiai apibrėžusi referencinę sistemą atsakovė neįvykdė SESV 296 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos motyvuoti.

2.

Vienodo požiūrio principo pažeidimas

Pateikiant antrąjį ieškinio pagrindą tvirtinama, kad atsakovės sprendime prievolė mokėti priemoką nustatyta tik bazinės apkrovos vartotojams, kurie 2012 m. ir 2013 m. buvo visiškai atleisti nuo tinklo mokesčio. Vadinasi, tokie bazinės apkrovos vartotojai vertinami kitaip ir nepalankiau nei tie, kurie tuo pačiu laikotarpiu naudojosi nustatytu dydžiu sumažintais tinklo mokesčiais ir neturi prievolės mokėti priemoką.

Taip pat tvirtinama, kad, kiek tai susiję su skirtingu požiūriu, atsakovė neįvykdė SESV 296 straipsnio 2 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte numatytos pareigos motyvuoti. Skirtingas požiūris taip pat pažeidė diskriminacijos draudimo principą pagal Direktyvos 2009/72/EB (1) 32 straipsnio 1 dalį.

3.

Teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas

Pateikiant trečiąjį ieškinio pagrindą teigiama, kad dėl individualių aplinkybių ieškovė galėjo tikėtis, kad bus leista toliau naudotis jai nustatytais specialiais tinklo mokesčių tarifais.

—

panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ) (OL L 14, 2019, p. 1) dėl 2012 m. ir 2013 m.,

—

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ) ieškovei dėl 2012 m. ir 2013 m.,

—

nepatenkinus ir šio reikalavimo, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ), kiek jame nurodyta, kad bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 000 vartojimo valandų, reikia mokėti daugiau kaip 20 % paskelbtų tinklo mokesčių, bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 500 vartojimo valandų — daugiau kaip 15 % paskelbtų tinklo mokesčių, o bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 8 000 vartojimo valandų, — daugiau kaip 10 % paskelbtų tinklo mokesčių,

—

nepatenkinus ir šio reikalavimo, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ) ieškovei, kiek jame nurodyta, kad bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 000 vartojimo valandų, reikia mokėti daugiau kaip 20 % paskelbtų tinklo mokesčių, ir

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant advokato ir kelionės išlaidas.

1.

Klaidingai pripažinta, kad suteikta valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

Pateikiant pirmąjį ieškinio pagrindą tvirtinama, kad vertindama ginčijamą atleidimą nuo tinklo mokesčių atsakovė klaidingai nustatė, jog buvo panaudoti valstybiniai ištekliai.

Be to, vertinant „atrankumo“ sąlygą klaidingai ir neišsamiai apibrėžta referencinė sistema.

Taip pat teigiama, kad neišsamiai apibrėžusi referencinę sistemą atsakovė neįvykdė SESV 296 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos motyvuoti.

2.

Vienodo požiūrio principo pažeidimas

Pateikiant antrąjį ieškinio pagrindą tvirtinama, kad atsakovės sprendime prievolė mokėti priemoką nustatyta tik bazinės apkrovos vartotojams, kurie 2012 m. ir 2013 m. buvo visiškai atleisti nuo tinklo mokesčio. Vadinasi, tokie bazinės apkrovos vartotojai vertinami kitaip ir nepalankiau nei tie, kurie tuo pačiu laikotarpiu naudojosi nustatytu dydžiu sumažintais tinklo mokesčiais ir neturi prievolės mokėti priemoką.

Taip pat tvirtinama, kad, kiek tai susiję su skirtingu požiūriu, atsakovė neįvykdė SESV 296 straipsnio 2 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte numatytos pareigos motyvuoti. Skirtingas požiūris taip pat pažeidė diskriminacijos draudimo principą pagal Direktyvos 2009/72/EB (1) 32 straipsnio 1 dalį.

3.

Teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas

Pateikiant trečiąjį ieškinio pagrindą teigiama, kad dėl individualių aplinkybių ieškovė galėjo tikėtis, kad bus leista toliau naudotis jai nustatytais specialiais tinklo mokesčių tarifais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas klaidingu Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 150 straipsnio aiškinimu, kiek tai susiję su gamintojų, suinteresuotų pasiūlymu reguliuoti pasiūlą, kvalifikuotos daugumos nustatymu.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas klaidingu Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 150 straipsnio aiškinimu, kiek tai susiję su būtinumu nustatyti esmines rinkos disbalanso sąlygas, siekiant priimti laikinas pasiūlos reguliavimo priemones, ir būtinumu tai tinkamai motyvuoti.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas klaidingu Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 150 straipsnio aiškinimu, kiek tai susiję su diskriminacinių pasiūlos reguliavimo planų draudimu.

—

panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ) (OL L 14, 2019, p. 1) dėl 2012 m. ir 2013 m.,

—

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ) ieškovei dėl 2012 m. ir 2013 m. ir

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant advokato ir kelionės išlaidas.

1.

Klaidingai pripažinta, kad suteikta valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį

Pateikiant pirmąjį ieškinio pagrindą tvirtinama, kad vertindama ginčijamą atleidimą nuo tinklo mokesčių atsakovė klaidingai nustatė, jog buvo panaudoti valstybiniai ištekliai.

Be to, vertinant „atrankumo“ sąlygą klaidingai ir neišsamiai apibrėžta referencinė sistema.

Taip pat teigiama, kad neišsamiai apibrėžusi referencinę sistemą atsakovė neįvykdė SESV 296 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos motyvuoti.

2.

Teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas

Pateikiant antrąjį ieškinio pagrindą teigiama, kad dėl individualių aplinkybių ieškovė galėjo tikėtis, kad bus leista toliau naudotis jai nustatytais specialiais tinklo mokesčių tarifais.

—

panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ) (OL L 14, 2019, p. 1) dėl 2012 m. ir 2013 m.,

—

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ) ieškovei dėl 2012 m. ir 2013 m.,

—

nepatenkinus ir šio reikalavimo, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ), kiek jame nurodyta, kad bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 000 vartojimo valandų, reikia mokėti daugiau kaip 20 % paskelbtų tinklo mokesčių, bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 500 vartojimo valandų — daugiau kaip 15 % paskelbtų tinklo mokesčių, o bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 8 000 vartojimo valandų, — daugiau kaip 10 % paskelbtų tinklo mokesčių,

—

nepatenkinus ir šio reikalavimo, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ) ieškovei, kiek jame nurodyta, kad bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 000 vartojimo valandų, reikia mokėti daugiau kaip 20 % paskelbtų tinklo mokesčių, ir

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant advokato ir kelionės išlaidas.

1.

Klaidingai pripažinta, kad suteikta valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

Pateikiant pirmąjį ieškinio pagrindą tvirtinama, kad vertindama ginčijamą atleidimą nuo tinklo mokesčių atsakovė klaidingai nustatė, jog buvo panaudoti valstybiniai ištekliai.

Be to, vertinant „atrankumo“ sąlygą klaidingai ir neišsamiai apibrėžta referencinė sistema.

Taip pat teigiama, kad neišsamiai apibrėžusi referencinę sistemą atsakovė neįvykdė SESV 296 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos motyvuoti.

2.

Vienodo požiūrio principo pažeidimas

Pateikiant antrąjį ieškinio pagrindą tvirtinama, kad atsakovės sprendime prievolė mokėti priemoką nustatyta tik bazinės apkrovos vartotojams, kurie 2012 m. ir 2013 m. buvo visiškai atleisti nuo tinklo mokesčio. Vadinasi, tokie bazinės apkrovos vartotojai vertinami kitaip ir nepalankiau nei tie, kurie tuo pačiu laikotarpiu naudojosi nustatytu dydžiu sumažintais tinklo mokesčiais ir neturi prievolės mokėti priemoką.

Taip pat tvirtinama, kad, kiek tai susiję su skirtingu požiūriu, atsakovė neįvykdė SESV 296 straipsnio 2 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte numatytos pareigos motyvuoti. Skirtingas požiūris taip pat pažeidė diskriminacijos draudimo principą pagal Direktyvos 2009/72/EB (1) 32 straipsnio 1 dalį.

3.

Teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas

Pateikiant trečiąjį ieškinio pagrindą teigiama, kad dėl individualių aplinkybių ieškovė galėjo tikėtis, kad bus leista toliau naudotis jai nustatytais specialiais tinklo mokesčių tarifais.

—

panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. atsakovės sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN), kurią Vokietija taikė bazinės apkrovos vartotojams pagal Stromnetzentgeltverordnung (Potvarkis dėl elektros tinklo mokesčių, toliau — StromNEV) 19 straipsnį (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ) (OL L 14, 2019, p. 1) ir

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

—

panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. atsakovės sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN), kurią Vokietija taikė bazinės apkrovos vartotojams pagal Stromnetzentgeltverordnung (Potvarkis dėl elektros tinklo mokesčių, toliau — StromNEV) 19 straipsnį (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ) (OL L 14, 2019, p. 1) ir

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

—

panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ) (OL L 14, 2019, p. 1) dėl 2012 m. ir 2013 m.,

—

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ) ieškovei dėl 2012 m. ir 2013 m.,

—

nepatenkinus ir šio reikalavimo, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ), kiek jame nurodyta, kad bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 000 vartojimo valandų, reikia mokėti daugiau kaip 20 % paskelbtų tinklo mokesčių, bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 500 vartojimo valandų — daugiau kaip 15 % paskelbtų tinklo mokesčių, o bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 8 000 vartojimo valandų, — daugiau kaip 10 % paskelbtų tinklo mokesčių,

—

nepatenkinus ir šio reikalavimo, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ) ieškovei, kiek jame nurodyta, kad bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 000 vartojimo valandų, reikia mokėti daugiau kaip 20 % paskelbtų tinklo mokesčių, ir

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant advokato ir kelionės išlaidas.

1.

Klaidingai pripažinta, kad suteikta valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

Pateikiant pirmąjį ieškinio pagrindą tvirtinama, kad vertindama ginčijamą atleidimą nuo tinklo mokesčių atsakovė klaidingai nustatė, jog buvo panaudoti valstybiniai ištekliai.

Be to, vertinant „atrankumo“ sąlygą klaidingai ir neišsamiai apibrėžta referencinė sistema.

Taip pat teigiama, kad neišsamiai apibrėžusi referencinę sistemą atsakovė neįvykdė SESV 296 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos motyvuoti.

2.

Vienodo požiūrio principo pažeidimas

Pateikiant antrąjį ieškinio pagrindą tvirtinama, kad atsakovės sprendime prievolė mokėti priemoką nustatyta tik bazinės apkrovos vartotojams, kurie 2012 m. ir 2013 m. buvo visiškai atleisti nuo tinklo mokesčio. Vadinasi, tokie bazinės apkrovos vartotojai vertinami kitaip ir nepalankiau nei tie, kurie tuo pačiu laikotarpiu naudojosi nustatytu dydžiu sumažintais tinklo mokesčiais ir neturi prievolės mokėti priemoką.

Taip pat tvirtinama, kad, kiek tai susiję su skirtingu požiūriu, atsakovė neįvykdė SESV 296 straipsnio 2 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte numatytos pareigos motyvuoti. Skirtingas požiūris taip pat pažeidė diskriminacijos draudimo principą pagal Direktyvos 2009/72/EB (1) 32 straipsnio 1 dalį.

3.

Teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas

Pateikiant trečiąjį ieškinio pagrindą teigiama, kad dėl individualių aplinkybių ieškovė galėjo tikėtis, kad bus leista toliau naudotis jai nustatytais specialiais tinklo mokesčių tarifais.

—

panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. Europos Komisijos sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/c) (ex 2012/NN), kurią Vokietija taikė bazinės apkrovos vartotojams pagal Stromnetzentgeltverordnung (Potvarkis dėl elektros tinklo mokesčių) 19 straipsnį (pranešta dokumentu Nr. C(2018) ) (OL L 14, 2019, p. 1) ir

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

—

panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procesą Bendrajame Teisme ir per procedūrą Apeliacinėje taryboje, įskaitant būtinąsias ieškovės išlaidas, patirtas per procesą Bendrajame Teisme ir per procedūrą Apeliacinėje taryboje.

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas,

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkto ir 7 straipsnio 2 dalies pažeidimas.

—

panaikinti 2019 m. sausio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/67 (1) ir

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Europos Sąjungos gamintojų sąvokos susiaurinimas priskiriant gamintojus, kurie gamina panašius ar tiesiogiai konkuruojančius produktus, pagamintus naudojant žaliavas (žaliavinius ryžius) Europos Sąjungoje, pažeidžia 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 978/2012 (2) 22 straipsnio 1 dalį ir 23 straipsnį. Be to, atsakovės požiūris pažeidžia Reglamento Nr. 978/2012 22 straipsnio 2 dalį.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad atsakovė, remdamasi neteisingais ar netiksliais duomenimis, nesusijusiais su panašiais produktais, tinkamai neįvertino „rimtų sunkumų“, taip pažeisdama Reglamento Nr. 978/2012 23 straipsnį. Dėl to tapo neįmanoma tinkamai įvertinti, ar buvo laikomasi Reglamento Nr. 978/2012 22 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, susijusių su panašiais produktais, kaip nurodyta Reglamento Nr. 978/2012 22 straipsnio 2 dalyje.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad atsakovė atliko Kambodžos importo ir Europos Sąjungos kainų palyginimą pažeisdama Reglamento Nr. 978/2012 22 straipsnio 1 dalį ir 23 straipsnį.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad atsakovės priežastinio ryšio analizė pažeidžia Reglamento Nr. 978/2012 22 straipsnio 1 dalį, nes rimti sunkumai, su kuriais susidūrė Europos Sąjungos pramonė, nėra pakankama Kambodžos importo masto ir kainų tiesioginė pasekmė. Tai, kad Reglamente Nr. 2019/67 remiamasi kumuliatyvine analize, pažeidžia Reglamento Nr. 978/2012 22 straipsnio 1 dalį

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad atsakovė neatskleidė esminių faktų ar svarstymų, ar detalių, siedama šiuos esminius faktus ar svarstymus su 2013 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1083/2013 (3) 17 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalių, Reglamento Nr. 978/2012 38 straipsnio ir ieškovės teisė į gynybą pažeidimais.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad sudaryta byla yra neišsami ir joje trūksta svarbios informacijos. Tai yra Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1083/2013 14 straipsnio, Reglamento Nr. 978/2012 38 straipsnio ir ieškovės teisės į gynybą pažeidimas.

—

panaikinti 2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento sprendimą P8_TA-PROV(2019)0137 dėl prašymo atšaukti ieškovės imunitetą (2018/2267(IMM)), kuriuo atšaukiamas ieškovės imunitetas,

—

priteisti iš Europos Parlamento visas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų (OL C 83, 2010, p. 266) 9 straipsnio, Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių (OL L 44, 2005, p. 1) 5 straipsnio 1 ir 5 dalių ir komunikatų nariams Nr. 11/2003 ir Nr. 11/2016 pažeidimu.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas piktnaudžiavimu procedūra, ypač komunikato nariams Nr. 11/2016 43 straipsnio pažeidimu, nes pateiktų ieškinių tikslas — pakenkti ieškovės politinei veiklai, o tai būtų fumus persecutionis atvejis.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas bendrųjų Sąjungos teisės principų ne bis in idem ir una via electa pažeidimu, piktnaudžiavimu procedūra ir piktnaudžiavimu įgaliojimais.

—

panaikinti 2019 m. vasario 5 d. Europos Komisijos sprendimą byloje M.8900 — Wieland/Aurubis Rolled Products/Schwermetall;

—

priteisti iš Europos Komisijos ieškovės šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžių vertinimo klaidų ginčijamą sprendimą grįsdama netinkama vadinamojo „aukšto lygio produktų“ segmento koncepcija užuot jį grindusi atitinkama vario rulonų rinka, kaip ją apibrėžė Komisija.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija nepateikė nei vadinamojo „aukšto lygio produktų“ segmento apibrėžties, nei aiškios jo atskirties, kuriais ji — nepagrįstai — grindė savo vertinimą. Komisijos pozicija yra akivaizdžiai neteisinga ir hipotetinė.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžių vertinimo klaidų, prieštaraudama savo pačios išvadoms, padarytoms sprendime dėl leidimo, priimtame byloje M.8909 — KME/MKM.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija taikė precedento neturinčią ir nepagrįstą žalos sui generis teoriją, netinkamai susiedama horizontalų ir nehorizontalų poveikį ir painiodama aiškius ir griežtus nurodymus, pateiktus gairėse dėl susijungimų.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžių klaidų konkurencijos požiūriu vertindama tariamą susirūpinimą, susijusį su horizontalumu, nes visiškai neištyrė akivaizdžių aplinkybių tam, kad įrodytų konkurencinę padėtį atitinkamoje rinkoje.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisijos vertinimas dėl pirkėjų galimybių pakeisti yra akivaizdžiai neteisingas.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija nurodo kainų padidėjimą dėl sandorio, nepateikusi jokių to įrodymų.

8.

Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžių klaidų vertindama perėjimą nuo bendros kontrolės prie išimtinės Schwermetall kontrolės. Konkrečiai tariant, Komisija nesiėmė reikiamų tyrimo priemonių.

9.

Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžių klaidų vertindama ieškovės pasiūlytus įsipareigojimus.

10.

Dešimtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad tai, kaip Komisija vykdė konkurencijos gynimo priemonių procedūrą ir rinkos tyrimą, neatitiko taikytinos procedūros reikalavimų.

11.

Vienuoliktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė esminius procedūros reikalavimus ir taikytiną procedūrą. Ji atsisakė dėl pirmų dviejų įsipareigojimų atlikti rinkos tyrimą ir šį tyrimą pradėjo pernelyg vėlyvame procedūros etape.

—

panaikinti 2019 m. vasario 12 d. Tarybos laiške ieškovui pateiktą sprendimą neleisti susipažinti su dokumentu ST 13593 2018 INIT (2018 m. spalio 25 d. Tarybos teisės tarnybos teisinė nuomonė) pagal Reglamento Nr. 1049/2001 (1) 4 straipsnio 2 ir 3 dalis,

—

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, įpareigoti Tarybą leisti iš dalies susipažinti su dokumentu ST 13593 2018 INIT pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalį ir

—

priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant į bylą įstojusių šalių patirtas išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad padaryta teisės klaida ir neteisingai taikyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antra įtrauka.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad padaryta teisės klaida ir neteisingai taikyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas, pateiktas subsidiariai, grindžiamas tuo, kad jei išimtys, kuriomis remiamasi, taikytinos dokumentui, su kuriuo prašoma leisti susipažinti, Taryba pažeidė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalį, nes akivaizdžiai neįvykdė pareigos užtikrinti (realią ir reikalaujamą) galimybę susipažinti su prašomo dokumento dalimis, kaip nurodyta minėtoje 4 straipsnio 6 dalyje, kai neleido susipažinti su visa teisine analize.

—

panaikinti 2018 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento sprendimą nutraukti ieškovo sutartį;

—

prireikus panaikinti 2019 m. sausio 4 d. Europos Parlamento sprendimą atmesti ieškovo 2018 m. rugpjūčio 16 d. skundą (įteiktas 2019 m. sausio 9 d.)

—

priteisti iš atsakovo neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovo kaltės, atlyginimą, kurio dydis įvertintas 50 000 EUR;

—

priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas pareigos motyvuoti pažeidimu ir procedūrinių teisės normų, taikomų nutraukiant aptariamą sutartį, pažeidimu.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a ir 24 straipsnių pažeidimu ir su juo susijusiu teisės į nešališką ir teisingą bylos nagrinėjimą paržeidimu, rūpestingumo pareigos pažeidimu ir akivaizdžia vertinimo klaida.

—

pripažinti negaliojančiais ieškovui 2019 m. sausio 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/85 (1) 1 straipsnį ir 2019 m. sausio 21 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimo (BUSP) 2019/87 (2) 1 straipsnį;

—

panaikinti Tarybos įgyvendinimo reglamentą 2019/85 ir Tarybos įgyvendinimo sprendimą 2019/87, kiek jie susiję su ieškovu;

—

pripažinti, kad ieškovo pavardė turi būti išbraukta iš Tarybos įgyvendinimo reglamento 2019/85 priedo (šio priedo įrašas Nr. 266) ir Tarybos įgyvendinimo sprendimo 2019/87 priedo (šio priedo įrašas Nr. 266) ir

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad atsakovė nepateikė pakankamų ar pagrįstų įrodymų dėl ieškovo įtraukimo į sąrašą.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ieškovo įtraukimas į sąrašą pagrįstas akivaizdžia faktų vertinimo klaida, nes atsakovė nepateikė įrodymų dėl nurodytų faktų, kurie patvirtintų ar galėtų tinkamai patvirtinti pritaikytų priemonių pagrįstumą, arba remdamasi šiais faktais padarė nepagrįstas išvadas.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ieškovo įtraukimu į sąrašą pažeidžiama ieškovo teisė į gynybą.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ieškovo įtraukimu į sąrašą pažeidžiama ieškovo teisė į nuosavybę, laisvė užsiimti profesine veikla ir proporcingumo principas.

—

panaikinti 2019 m. vasario 12 d. Komisijos sprendimą Nr. Ares(2019)856949 uždrausti IMAGINA MEDIA AUDIOVISUAL SL dalyvauti viešųjų pirkimų ir dotacijų skyrimo procedūrose, kurios reglamentuojamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 2018/1046 (1), kiek juo Imagina/dpa Consortium uždrausta dalyvauti procedūrose arba atmesti jo pasiūlymai,

—

panaikinti 2019 m. balandžio 9 d. Komisijos sprendimą Nr. Ares(2019)2494476, kiek turėtų būti pripažinta, kad šiuo sprendimu Consortium uždrausta dalyvauti konkurse Nr. PO/2018-05/A4 ar atmesti jo pasiūlymai,

—

panaikinti aktus, kuriais Komisija nusprendė sudaryti sutartis arba leido kitam subjektui nei Imagina/dpa Consortium vykdyti dabartinių ES bylų, susijusių su I, III ir IV dalimis, nurodytomis pranešime apie konkursą, audiovizualinį nušvietimą,

—

nurodyti Komisijai atlyginti Consortium žalą, kurią Komisija padarė neleisdama Consortium vykdyti sutarčių dėl I, III ir VI dalių,

—

priteisti iš Komisijos ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai nepripažino, jog uždraudimas Imagina Media Audiovisual SL (vienai iš Consortium narių) dalyvauti procedūrose neturi poveikio Consortium vykdomai sutarčiai, susijusiai su konkurso I, III ir IV dalimis. Taip pat uždraudimas Imagina Media Audiovisual SL dalyvauti procedūrose neturi poveikio sprendimams, kuriais Komisija sudarė šias sutartis su Consortium.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai netinkamai taikė konkurso dokumentus. Dėl šios priežasties Komisija nereikalavo, kad Consortium pakeistų Imagina Media Audiovisual SL kitu subjektu, kuris taptų Consortium narys, kaip buvo reikalaujama konkurso dokumentuose.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai netinkamai taikė Reglamento 2018/1046 136 straipsnio 9 dalį. Dėl šios priežasties leidimus išduodantis Komisijos pareigūnas nereikalavo, kad Consortium pakeistų Imagina Media Audiovisual SL kitu subjektu, kuris taptų Consortium narys, kaip buvo reikalaujama Reglamente 2018/1046.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė Consortium teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir gero administravimo principą. Komisija savo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. Ares(2019) 856949 dėl uždraudimo Imagina Media Audiovisual SL dalyvauti procedūrose ar savo 2019 m. balandžio 9 d. raštą Nr. Ares(2019) 2494476 neteisėtai panaudojo siekdama uždrausti Consortium dalyvauti konkurse Nr. PO/2018-05/A4.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė Consortium teisę į veiksmingą teisinę gynybą, savo pareigą pateikti motyvus ir gero administravimo principą. Komisija padarė procedūrinių klaidų ir sutartis dėl Konkurso Nr. PO/2018-05/A4 I, III ir IV dalių neteisėtai sudarė ne su Consortium, bet su kitu konkurso dalyviu.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija savo neteisėtais veiksmais padarė žalos Consortium, todėl Consortium negali vykdyti sutarčių dėl konkurso Nr. PO/2018-05/A4 I, III ir IV dalių.

—

panaikinti Komisijos sprendimą Nr. Ares (2019)856949, kuriuo Komisija nustatė, kad ieškovė du metus negalės dalyvauti konkurso procedūrose ir įtraukė ieškovę į ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje duomenų bazę (1),

—

nurodyti Komisijai atlyginti ieškovei žalą, padarytą ginčijamu sprendimu,

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą, kai neatliko savo nagrinėjimo ar analizės, o rėmėsi tik US Department of Justice išvadomis jų neperžiūrėdama ir jas neteisingai aiškindama. Dėl to Komisija padarė faktų vertinimo klaidą ir pažeidė rūpestingumo pareigą.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija neteisėtai uždraudė ieškovei dalyvauti procedūroje ir taip pažeidė Reglamento 2018/1046 136 straipsnio 1 dalies c punktą ir ieškovės teisę į gynybą, kai aiškiai nenurodė, kas sudaro sunkų profesinį nusižengimą. Be to, Komisija suklydo, kai nusprendė, kad ieškovė taip pat pašalinama iš vykdomų konkursų, nes tai neišplaukia iš ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies, ieškovei dėl veiksmų, susijusių su žiniasklaidos ir marketingo teisėmis sporte, uždrausdama dalyvauti konkurse dėl dabartinių ES bylų audiovizualinio nušvietimo, nes tai yra skirtingos rinkos, kurios nedaro poveikio viena kitai, todėl ieškovės patikimumas vykdant Europos Sąjungos sutartis gali būti įrodytas, ir kai nusprendė, kad ieškovei turi būti uždrausta dalyvauti procedūroje, nes ji neturėjo pakankamai įrodymų ginčijamam sprendimui priimti, o US Department of Justice ir ieškovės susitarime dėl nepersekiojimo nenurodyta, kad ieškovė ar jos vykdomasis direktorius yra kalti.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą, kai nusprendė, jog draudimas dalyvauti procedūroje yra proporcingas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2018/1046 136 straipsnio 3 dalį, ir taip neatsižvelgė į poveikio finansiniams interesams ir Sąjungos įvaizdžiui nebuvimą bei nuo šių veiksmų praėjusį laiko tarpą.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė klaidą, kai nusprendė, jog teisių gynimo priemonės, kurių ėmėsi ieškovė, yra laikinos ir nepakankamos, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 2018/1046 136 straipsnio 6 dalies a punktą, siejamą su jo 136 dalies 7 dalimi.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė pagrindinį vienodo požiūrio principą, kai traktavo ieškovę kitaip nei į kitus konkurso dalyvius, kurie buvo sudarę su US Department of Justice susitarimus dėl nepersekiojimo.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija ieškovei padarė žalos, kai neteisėtai nusprendė, jog ieškovei reikia uždrausti dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose, kurios reglamentuojamos Reglamente Nr. 2018/1046.

—

panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procesą Bendrajame Teisme ir per procedūrą EUIPO apeliacinėje taryboje, įskaitant būtinąsias ieškovės išlaidas, patirtas per procesą Bendrajame Teisme ir per procedūrą EUIPO apeliacinėje taryboje.

—

Atsisakiusi suteikti apsaugą minėtam prekių ženklui, Apeliacinė taryba pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktus bei 2 dalį.

—

panaikinti 2018 m. birželio 15 d. EIVT Sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos (STSĮT) sprendimą, kuriame nuspręsta, kad ieškovė neatitinka visų įdarbinimo sąlygų, numatytų KTĮS 82 straipsnyje, ir negali būti įdarbinta EIVT sutartininke pagal 3b straipsnį,

—

panaikinti 2019 m. sausio 14 d. EIVT STSĮT sprendimą atmesti ieškovės 2018 m. rugsėjo 14 d. pateiktą skundą,

—

priteisti iš EIVT 36 992,52 EUR išmoką, atitinkančią metinį užmokestį pagal AC FG II sutartį, kaip numatyta atlyginimų skalėje, galiojančioje nuo 2017 m. lapkričio 1 d.; ši suma vykstant procesui gali būti patikslinta,

—

nurodyti EIVT apskaičiuoti dėl jos neįdarbinimo negautas pajamas, susijusias su teise į pensiją,

—

priteisti iš EIVT 15 000 EUR sumą kaip neturtinės žalos, kurią ieškovė patyrė dėl jos orumo įžeidimo ir žalos jos profesinei reputacijai, atlyginimą,

—

priteisti iš EIVT 15 000 EUR sumą kaip neturtinės žalos, kurią ieškovė patyrė dėl žalos jos sveikatai ir vidinei pusiausvyrai, atlyginimą,

—

priteisti iš EIVT 15 000 EUR sumą kaip neturtinės žalos, kurią ieškovė patyrė dėl to, kad EIVT pažeidė Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo, atlyginimą,

—

priteisti iš EIVT 10 000 EUR sumą kaip neturtinės žalos, kurią ieškovė patyrė dėl medicininės paslapties ir ieškovės medicinos byloje esančių asmens duomenų konfidencialumo pažeidimo, atlyginimą,

—

priteisti iš EIVT 15 000 EUR sumą kaip neturtinės žalos, kurią ieškovė patyrė dėl šmeižimo ir (arba) jos garbės ir orumo įžeidimo, atlyginimą,

—

priteisti iš EIVT bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 33 straipsnio antros pastraipos ir Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 82 ir 83 straipsnių pažeidimu, proporcingumo ir rungimosi principų pažeidimu, teisės į gerą administravimą ir rūpestingumo pareigos pažeidimu, nediskriminavimo principo ir teisės į nešališką ir teisingą vertinimą ir bet kokio psichologinio priekabiavimo draudimo pažeidimu.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 26 t., p. 102) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio pažeidimu.

—

panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtąsias nagrinėjant bylą EUIPO anuliavimo skyriuje ir Antrojoje apeliacinėje taryboje.

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 53 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas.

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 94 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

—

panaikinti 2019 m. vasario 14 d. ECB sprendimą atlikti PNB Banka AS ir jos grupės bendrovių patalpų patikrinimą vietoje,

—

priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad sprendimo atlikti patikrinimą vietoje priėmimo dieną ECB nebuvo priežiūros institucija, turinti kompetenciją dėl PNB Banka.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas nebuvo „būtinas“, kaip tai suprantama pagal Bendro priežiūros mechanizmo reglamento (1) 12 straipsnį.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ECB netinkamai įgyvendino savo diskreciją pagal Bendro priežiūros mechanizmo reglamento 12 straipsnio 1 dalį.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ECB pažeidė proporcingumo principą.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ECB pažeidė ieškovų teisę būti išklausytam.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ECB pažeidė pareigą rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti ir įvertinti visus svarbius individualios bylos aspektus.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ECB pažeidė pareigą tinkamai pagrįsti savo sprendimą.

8.

Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ECB pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principus.

9.

Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ECB pažeidė vienodo požiūrio principą ir diskriminavo ieškovus.

10.

Dešimtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ECB pažeidė Bendro priežiūros mechanizmo reglamento 19 straipsnį bei 75 konstatuojamąją dalį ir piktnaudžiavo įgaliojimais (détournement de pouvoir).

—

panaikinti Paskyrimų tarnybos ginčijamą sprendimą, kurio turinys išdėstytas 2018 m. rugsėjo 20 d. Administravimo skyriaus vadovo elektroniniame laiške, ir netiesioginį Paskyrimų tarnybos sprendimą atmesti ieškovo skundą. Todėl EASO turi imtis priemonių, kurių reikia įgyvendinti Bendrojo Teismo sprendimą atgaline data remiantis SESV 266 straipsniu;

—

priteisti iš atsakovo visas ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

1.

Ieškinio pirmasis pagrindas grindžiamas teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu.

2.

Ieškinio antrasis pagrindas grindžiamas motyvų stoka ir todėl esminio procedūrinio reikalavimo, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, pažeidimu.

3.

Ieškinio trečiasis pagrindas grindžiamas nepakankamu ginčijamo sprendimo motyvavimu, o tai yra materialinė klaida.

4.

Ieškinio ketvirtasis pagrindas grindžiamas teisės klaida tiek, kiek sprendimu nebuvo atsižvelgta į tarnybos interesus ir į administracijos pareigą rūpintis jos darbuotojų gerbūviu.

—

pripažinti, kad ginčijamame sprendime netinkamai taikytas 2017 m. lapkričio 23 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje T-140/15,

—

pakeisti ginčijamą sprendimą, panaikinti 2013 m. rugsėjo 23 d. BAVT sprendimą NN010 ir patenkinti 2012 m. rugpjūčio 28 d. ieškovės skundą, kuriuo užginčytas Bendrijos augalų veislės teisinės apsaugos Nr. EU 15118 galiojimas,

—

pripažinti Bendrijos augalų veislės teisinę apsaugą Nr. EU 15118 negaliojančia ab initio,

—

nurodyti atsakovei padengti ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnį, įskaitant išlaidas, patirtas bet kurios įstojusios į bylą šalies.

—

teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimas,

—

pareigų nevykdymas ir atsisakymas vykdyti teisingumą.

—

panaikinti Komisijos sprendimą atmesti ieškovės skundą (Byla SA.53105 — Tariama pagalba Eurobank Ergasias parduodant Piraeus Bank Bulgaria) bent jau tiek, kiek tai susiję su restruktūrizavimo įsipareigojimų pažeidimais byloje SA.43364 ir SA.43363;

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisijos sprendimas pažeidžia esminius procedūrinius reikalavimus ir

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija neteisingai nusprendė, jog i) byloje SA.43364 dėl valstybės pagalbos, kurią gavo Piraeus Bank, prisiimti įsipareigojimai ir ii) byloje SA.43363 dėl valstybės pagalbos, kurią gavo Eurobank Ergasias, prisiimti įsipareigojimai yra netaikomi ratione temporis, nes Piraeus Bank Bulgaria pardavimas įvyks po 2018 m. gruodžio 31 d.

—

panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

nurodyti atsakovei padengti jos pačios ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas,

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 59 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

—

panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

nurodyti atsakovei padengti jos pačios ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas,

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 59 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

—

konstatuoti ir pripažinti, kad ieškovė neprivalo mokėti Europos Komisijai sumų, kurių pastaroji reikalauja 2019 m. vasario 22 d. gautoje debeto avizoje Nr. 3241902288 ir 2019 m. balandžio 29 d. gautame rašte Ref. Ares(2019)2858540 siekdama susigrąžinti paramą su palūkanomis dėl to, kad Studio Galli Ingegneria tariamai neįvykdė įsipareigojimų pagal susitarimą dėl dotacijos Nr. 619120, susijusį su projektu MARSOL;

—

konstatuoti ir pripažinti, kad nebuvo padaryti Komisijos nurodyti pažeidimai;

—

konstatuoti ir pripažinti, kad 2018 m. gruodžio 19 d. išankstinis informacinis pranešimas, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) patikrinimo ataskaita, 2019 m. vasario 22 d. debeto aviza, 2019 m. balandžio 2 d. priminimas ir galutinis 2019 m. balandžio 29 d. raštas Ref. Ares (2019) 2858540, kuriame iš naujo nustatoma reikalaujama suma ir atmetami vėlesni SGI prašymai, yra neteisėti, negaliojantys ir bet kuriuo atveju nepagrįsti;

—

konstatuoti ir pripažinti, kad neegzistuoja Komisijos nurodyta įsiskolinimas;

—

konstatuoti ir pripažinti ieškovės teisę į paramą, Komisijos realiai suteiktą projektui MARSOL pagal susitarimą dėl dotacijos Nr. 619120;

—

nepatenkinus pirmesnių reikalavimų, konstatuoti ir pripažinti, kad Komisijos reikalaujama susigrąžinti suma negali viršyti 100 044,99 EUR;

—

nepatenkinus pirmesnių reikalavimų, nurodyti Komisijai dėl nepagrįsto praturtėjimo padengti išlaidas, kurias SGI patyrė įgyvendindama projektą MARSOL.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo pažeistas sąžiningo sutarčių vykdymo principas, kad per etapą po tyrimo užbaigimo buvo pažeistos teisės į gynybą, kad buvo pažeista teisė į veiksmingą teisminę teisių gynimo priemonę pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau — Chartija) 47 straipsnį, kad buvo pažeistas gero administravimo principas pagal Chartijos 41 straipsnį, kad buvo pažeista teisė susipažinti su dokumentais pagal Chartijos 42 straipsnį, kad buvo pažeistas susitarimo dėl dotacijos II.22 straipsnis ir Belgijos civilinio kodekso straipsnis.

2.

Antrasis pagrindas susijęs su tuo, kad nebuvo padarytas nurodytas pažeidimas, kad neegzistuoja Europos Komisijos nurodytas įsiskolinimas, kad OLAF tyrimo ataskaita ir todėl Komisijos išankstinis informacinis pranešimas ir raštai apie įsiskolinimą yra neteisėti ir nepagrįsti, kad buvo pažeisti 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 883/2013 numatyti nekaltumo prezumpcijos, įrodinėjimo pareigos ir lygybės principai, ir kad buvo padaryta įrodymų vertinimo klaida bei pažeistas Belgijos civilinio kodekso straipsnis.

3.

Trečiasis pagrindas susijęs su proporcingumo principo, lygybės principo ir sąžiningo sutarčių vykdymo principo bei susitarimo dėl dotacijos II.22 straipsnio pažeidimu.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, kuris nurodytas kaip papildomas, susijęs su teise į nuostolių atlyginimą dėl nepagrįsto Europos Komisijos praturtėjimo.

—

remiantis SESV 263 straipsniu panaikinti 2019 m. kovo 4 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2019/354, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 64, 2019, p. 7) ir 2019 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/352, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 08/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 64, 2019, p. 1), kiek jie susiję su ieškovu;

—

remiantis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsniu taikyti tam tikras proceso organizavimo priemones, būtent:

—

remiantis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalimi priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

—

panaikinti 2019 m. vasario 22 d. Apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1782/2018-2;

—

panaikinti 2018 m. liepos 10 d. Protestų skyriaus sprendimą (protestas B 2 598 285);

—

įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą Nr. 14 180 038, kuriuo paremtas protestas, visoms prašyme nurodytoms prekėms;

—

priteisti iš atsakovės padengti savo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

—

panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

—

pripažinti, kad Oleksandr Viktorovych Klymenko ieškinys yra priimtinas;

—

panaikinti 2019 m. kovo 4 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimą 2019/354, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje;