24.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 484/1

(1)

šiandienos visuomenėje visi turi turėti daug įvairių įgūdžių, žinių ir kompetencijų, be kita ko, turėti pakankamus rašymo, skaičiavimo ir skaitmeninius įgūdžius, kad galėtų pasinaudoti visomis savo galimybėmis, būti aktyviais visuomenės nariais ir vykdyti savo socialines bei pilietines pareigas. Tokie įgūdžiai, žinios ir kompetencija taip pat yra labai svarbūs siekiant patekti į darbo rinką ir daryti karjeros pažangą, taip pat tolesnio mokymosi veikloje;

(2)

norint užimti laisvą darbo vietą vis dažniau reikia ir aukštesnio lygio, ir įvairesnių įgūdžių. Ateityje bus mažiau darbo vietų, kurioms pakanka elementarių įgūdžių. Net darbui, kuriam tradiciškai reikia tik žemos kvalifikacijos arba nereikia jokios kvalifikacijos, keliami vis aukštesni reikalavimai. Daugumoje darbo vietų reikės bent tam tikro lygio skaitmeninės kompetencijos ir vis daugiau paprasčiausio darbo vietų reikės tam tikrų pagrindinių ar bendrųjų įgūdžių (tokių kaip bendravimas, gebėjimas spręsti problemas, kolektyvinis darbas ir emocinis intelektas);

(3)

2015 m. Sąjungoje buvo 64 mln. gyventojų (tai sudaro daugiau nei ketvirtadalį 25–64 metų amžiaus gyventojų), baigusių tik pagrindinio ugdymo kvalifikaciją suteikiančio pirminio švietimo ir mokymo programą. Nors nėra priemonių tų asmenų pagrindinių įgūdžių lygiui įvertinti, iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Suaugusiųjų įgūdžių tyrimo (PIAAC) (jį atliekant vertintas rašymo, skaičiavimo įgūdžių ir gebėjimo spręsti problemas technologijų gausioje aplinkoje lygis) matyti, kad žemiausią kvalifikaciją turinčių 16–65 metų amžiaus suaugusiųjų skaičius 20 valstybių narių buvo panašus;

(4)

be to, iš EBPO Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) 2013 m. duomenų matyti, kad didelės dalies penkiolikmečių skaitymo (17,8 %), matematikos (22,1 %) ir gamtos mokslų (16,6 %) rezultatai prasti. Tie rezultatai yra daugiau nei 2020 m. strateginėje švietimo ir mokymo programoje (ET 2020) nustatytas 15 % kriterijus;

(5)

PIAAC rodo, kad geresnius rašymo, skaičiavimo įgūdžius ir gebėjimus spręsti problemas technologijų gausioje aplinkoje gebėjimus turintys suaugusieji yra sėkmingesni darbo rinkoje. Taip pat mažiau tikėtina, kad 20–25 % 16–65 m. amžiaus suaugę europiečiai, kurių gebėjimų lygis šiose srityse yra žemas, dalyvaus mokymuose arba visapusiškai dalyvaus skaitmeninėje ekonomikoje ir visuomenės gyvenime. Jiems kyla didesnė nedarbo rizika, jie dažniau patiria skurdą ir socialinę atskirtį, jiems kyla didesnė sveikatos sutrikimo rizika ir tikėtina jų gyvenimo trukmė yra trumpesnė, be to, labiau tikėtina, kad jų vaikų mokymosi rezultatai bus prastesni;

(6)

žemos kvalifikacijos asmenys, turintys didelių trūkumų pagrindinių įgūdžių srityje, gali sudaryti didelę bedarbių (ypač ilgą laiką nedirbančių) dalį ir didelę kitų pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus darbuotojų, ekonomiškai neaktyvių asmenų ir trečiųjų šalių piliečių dalį. Dėl tokių trūkumų jiems sunkiau patekti ar grįžti į darbo rinką;

(7)

teigiamų rezultatų duoda valstybių narių prevencinėmis, intervencinėmis ir kompensacinėmis priemonėmis grindžiama politika, kuria siekiama mažinti mokyklos ir mokymo kursų nebaigusių asmenų skaičių pagal 2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendaciją (1) ir 2015 m. lapkričio 23 d. Tarybos išvadas dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių; 2015 m. Sąjungos vidutinis mokyklos nebaigusių asmenų (18–24 m. amžiaus grupėje) skaičius buvo maždaug vienu procentiniu punktu mažesnis už strategijoje „Europa 2020“ nustatytą 10 % pagrindinį tikslą, tačiau valstybėse narėse tas skaičius labai skiriasi. Net jeigu pagrindinis tikslas būtų pasiektas, likę 10 % asmenų, sulaukę pilnametystės susidurtų su dideliais sunkumais norėdami susirasti ilgalaikį darbą. Be to, dar yra didelis skaičius žmonių (25 m. ir vyresnių) kurie nebaigė mokyklos, daugelis iš jų - trečiųjų šalių piliečiai ir kiti iš migrantų šeimų kilę ar palankių sąlygų neturintys asmenys;

(8)

žemos kvalifikacijos suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą programose tebėra keturis kartus mažesnis nei asmenų, įgijusių tretinį išsilavinimą. Galimybės mokytis visą gyvenimą įvairiose socialinėse ir ekonominėse grupėse tebėra nevienodos, o tam tikros darbingo amžiaus gyventojų grupės, visų pirma trečiųjų šalių piliečiai, turi mažiau tokių galimybių. Vienas svarbiausių būdų užtikrinant įgūdžių tobulinimo priemonių sėkmingumą yra skatinti platų ir įtraukų dalyvavimą. Labai svarbu stengtis pasiekti asmenis, kuriems reikia specialaus motyvavimo, paramos ir visą gyvenimą trunkančio orientavimo, ypač labiausiai nuo darbo rinkos arba švietimo ir mokymo programų nutolusius asmenis;

(9)

įgūdžių tobulinimo kryptys būtų orientuotos į žemo įgūdžių, žinių ir kompetencijų lygio suaugusiuosius, kurie neatitinka reikalavimų paramai gauti pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą (2), ir sudarytų lanksčių galimybių gerinti jų rašymo, skaičiavimo ir skaitmeninius įgūdžius bei daryti pažangą siekiant aukštesnių Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) lygių, kurie yra svarbūs darbo rinkai ir aktyviam dalyvavimui visuomenės gyvenime. Tai galima pasiekti švietimą ir mokymą užtikrinant atitinkamose mokymo aplinkose, kur kvalifikuoti mokytojai ir instruktoriai taiko į suaugusiuosius orientuotus mokymo metodus ir išnaudoja skaitmeninio mokymo galimybes;

(10)

valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinę teisę, aplinkybes ir turimus išteklius, gali įgūdžių tobulinimo kryptis orientuoti į savo nustatytas prioritetines tikslines grupes. Šios kryptys galėtų būti nustatomos atsižvelgiant į valstybių narių įdiegtas įgyvendinimo priemones ir remiantis atitinkamo asmens įsipareigojimu ir suinteresuotumu dalyvauti veikloje;

(11)

suaugusiųjų įgūdžių ir kompetencijų gerinimas svariai padeda siekti strategijos „Europa 2020“ strateginių tikslų, kaip atspindėta Europos semestro politikos cikle;

(12)

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatyta, kad visi turi teisę į mokslą ir kad profesinis ir tęstinis mokymas turi būti prieinamas visiems;

(13)

vienas iš 2015 m. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų – užtikrinti, kad visas jaunimas ir didelė dalis suaugusiųjų (ir vyrų, ir moterų) iki 2030 m. būtų raštingi ir gebėtų skaičiuoti;

(14)

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (3) pateikti orientaciniai metmenys, kuriais remiami valstybių narių veiksmai, kuriais užtikrinama, kad iki pirminio švietimo ir mokymo pakopos pabaigos jauni žmonės būtų įgiję tokias bendrąsias kompetencijas, kurių pakaktų suaugusiųjų gyvenimui ir tolesniam mokymuisi bei darbui. Tais metmenimis taip pat remiami valstybių narių veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad suaugusieji galėtų plėtoti bei atnaujinti savo bendrąsias kompetencijas visą savo gyvenimą;

(15)

piliečiams skirta Europos skaitmeninės kompetencijos sistema yra bendra Europos atskaitos sistema, kuria remiantis nustatoma, kokio skaitmeninio išmanymo reikia šiandienos visuomenėje, joje taip pat apibrėžtos kompetencijos ir kompetencijų lygiai penkiose pagrindinėse srityse;

(16)

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (4) nustatyta bendra aštuonių lygmenų, nustatomų pagal mokymosi rezultatus, kvalifikacijų atskaitos sistema, kuri gali būti įgyvendinta įvairiais formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi būdais;

(17)

Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendroje ataskaitoje suaugusiųjų mokymosi srityje nustatyti, inter alia, šie prioritetiniai veiksmai: užtikrinti paslaugų, kuriomis siekiama gerinti rašymo, skaičiavimo ir skaitmeninius įgūdžius, teikimą ir užtikrinti pakankamai antro šanso galimybių, kad EKS 4 lygio kvalifikacijos neturintys asmenys galėtų įgyti pripažintą EKS kvalifikaciją. Toje bendroje ataskaitoje taip pat išdėstyti profesinio rengimo ir mokymo (PRM) srities vidutinės trukmės laikotarpio siektini rezultatai; įskaitant kvalifikacijų prieinamumo didinimą visiems asmenims, sukuriant lankstesnes, galimybių keisti studijų kryptį suteikiančias PRM sistemas, visų pirma pasiūlant veiksmingų bei integruotų orientavimo paslaugų ir užtikrinant neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimą;

(18)

2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacijoje dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (5) valstybės narės raginamos ne vėliau kaip 2018 m. parengti nacionalines neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimo priemones (nustatymo, dokumentavimo, vertinimo ir sertifikavimo). Tai apima ir galimybes rengti bedarbių ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, įgūdžių patikrinimą, kuriuo siekiama nustatyti jų žinias, įgūdžius ir kompetencijas;

(19)

2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacijoje dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo rekomenduojama, kad darbo netekusiems arba formaliojo švietimo programą užbaigusiems jaunuoliams iki 25 metų amžiaus per keturis mėnesius būtų pateiktas geras pasiūlymas dirbti, toliau mokytis, atlikti pameistrystę ar stažuotę. Rekomendacijoje valstybės narės raginamos mokyklos nebaigusiems ir žemą kvalifikaciją turintiems jaunuoliams pasiūlyti galimybių grįžti į švietimo ar mokymo sistemą ar antros galimybės mokytis programas, pagal kurias būtų sudarytos mokymosi sąlygos, atitinkančios jų konkrečius poreikius, ir suteikta galimybių įgyti trūkstamą kvalifikaciją;

(20)

2016 m. vasario 15 d. Tarybos rekomendacijoje dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką (6) rekomenduojama, kad ne vėliau nei jų nedarbo laikotarpis pasieks 18 mėnesių ribą, ilgalaikiams bedarbiams būtų pasiūlyta galimybė atlikti nuodugnų individualų jų vertinimą ir suteiktas orientavimas, taip pat kad jiems būtų pasiūlytas grįžimo į darbo rinką susitarimas, apimantis individualų pasiūlymą, ir pateikta nuoroda į vieno langelio principu veikiančią įstaigą;

(21)

2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendacijoje 2008/867/EB dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (7) valstybės narės raginamos daugiau ir geriau investuoti į žmogiškąjį kapitalą, įgyvendinant įtraukiojo švietimo ir mokymo politiką, įskaitant veiksmingas mokymosi visą gyvenimą strategijas, taip pat švietimo ir mokymo sistemas pritaikyti prie naujų kompetencijai keliamų reikalavimų bei atsižvelgiant į būtinybę turėti skaitmeninių įgūdžių;

(22)

2014 m. birželio 5–6 d. Tarybos išvadose dėl Sąjungoje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integracijos dar kartą patvirtinti 2004 m. priimti ES bendrieji pagrindiniai imigrantų integracijos politikos principai, iš kurių vienas yra toks – „būtina dėti pastangas švietimo srityje siekiant padėti imigrantams, visų pirma jų palikuonims, užsitikrinti didesnę sėkmę ir aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime“;

(23)

2008 m. lapkričio 21 d. Tarybos rezoliucijoje „Geresnis orientavimo visą gyvenimą integravimas į švietimo ir mokymosi visą gyvenimą strategijas“ (8) valstybės narės raginamos remiant piliečių karjeros kitimą kaip visą gyvenimą trunkantį procesą taikyti keturis pagrindinius principus: skatinti įgyti profesinio orientavimosi visą gyvenimą gebėjimus; sudaryti palankesnes sąlygas visiems piliečiams naudotis orientavimo paslaugomis; plėtoti orientavimo paslaugų kokybės užtikrinimą; ir skatinti įvairių nacionalinių, regioninių ir vietos suinteresuotųjų subjektų veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą;

(24)

nepaisant šių pastangų, žemos kvalifikacijos suaugusiųjų galimybių naudotis švietimo ir mokymo sistema ir dalyvavimo joje užtikrinimas tebėra iššūkis. Aktyvia darbo rinkos politika bedarbius siekiama kuo greičiau įdarbinti, tačiau ne visada siūloma lanksčių konkrečiam asmeniui pritaikytų įgūdžių tobulinimo galimybių. Įgyvendinant viešąją politiką, retai skiriama dėmesio jau dirbančių asmenų įgūdžių tobulinimui, todėl esama rizikos, kad jų įgūdžiai pasens ir jie neteks darbo, o didžiausią įgūdžių tobulinimo poreikį turi nuo darbo rinkos labiausiai nutolę asmenys, tačiau tokius asmenis sunkiausia pasiekti;

(25)

Taryba ir valstybių narių vyriausybių atstovai paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Naujos Europos įgūdžių darbotvarkės, kurioje būtų, inter alia, nagrinėjami gebėjimų ugdymo ir žinių įgijimo gerinimo būdai, ir būtų pripažinta, kad įgytas vidurinis arba lygiavertis išsilavinimas yra paprastai laikomas minimaliu reikalavimu, siekiant užtikrinti sėkmingą perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką ir įgyti galimybę toliau mokytis;

(26)

žinių bazė, kurios reikia politikos formuotojams ir specialistams, didėja, tačiau ji dar neišsami. Sąjungos institucijos, visų pirma Eurostatas, Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga (EACEA) ir Europos profesinio mokymo plėtros centras (Cedefop) galėtų toliau plėtoti atitinkamus mokslinius tyrimus, ekspertines žinias ir rengti analizes. Darbo, kuris atliekamas vykdant Europos bendradarbiavimą užimtumo, švietimo ir mokymo srityse, rezultatais galėtų būti toliau prisidedama prie žinių bazės plėtojimo ir tarpusavio mokymosi;

(27)

darbdavių organizacijos, darbdaviai, profesinės sąjungos, pramonės, prekybos ir amatų rūmai, nacionaliniai subjektai, vykdantys veiklą švietimo ir mokymo planavimo, organizavimo ar skatinimo arba migrantų integracijos politikos srityse, užimtumo tarnybos, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai, tarpininkavimo ir sektorių organizacijos, pilietinės visuomenės organizacijos, vietos ir regioniniai ekonominės veiklos vykdytojai, bibliotekos, bendruomenės tarnybos ir patys besimokantys suaugusieji – yra vieni iš pagrindinių suinteresuotųjų subjektų, turinčių kartu dėti pastangas, reikalingas pasiekti, sudominti, orientuoti ir remti asmenis jiems tobulinantis pagal įgūdžių tobulinimo kryptis;

(28)

kadangi ši tikslinė grupė nevienalytė, o šios srities politikos priemonės nenuoseklios ir sudėtingos, dažnai trūksta sistemingo požiūrio į darbo jėgos įgūdžių tobulinimą, be to, dažnai trūksta socialinės ir ekonominės įgūdžių tobulinimo naudos suvokimo. Todėl reikėtų nuoseklių politinių pastangų, grindžiamų veiksmingu įvairių politikos sričių koordinavimu ir partnerystėmis;

(29)

kadangi švietimo ir mokymo sistemos bei darbo rinkos padėtis valstybėse narėse ir regionuose labai skiriasi, nėra vieno visiems tinkančio požiūrio į įsidarbinamumą. Šiame kontekste pažanga siekiant tam tikro lygio kvalifikacijos yra priemonė asmens įsidarbinamumui ir aktyviam dalyvavimui visuomenės gyvenime didinti, o ne savaiminis tikslas,

1.

pasiūlyti suaugusiesiems, kurių įgūdžių, žinių ir kompetencijų lygis yra žemas, pvz., baigusiems pirminio švietimo ir mokymo programą neįgyjant vidurinio arba lygiaverčio išsilavinimo kvalifikacijos, ir kurie neatitinka reikalavimų paramai pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą gauti, galimybę rinktis įgūdžių tobulinimo kryptis – tai suteiktų jiems galimybę, atsižvelgiant į jų individualius poreikius:

2.

atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, turimus išteklius ir esamas nacionalines strategijas, nustatyti įgūdžių tobulinimo krypčių įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu prioritetines tikslines grupes. Kartu atsižvelgti į lytį, įvairovę ir įvairius tikslinės gyventojų grupės pogrupius;

3.

prireikus įgūdžių tobulinimo krypčių struktūrą grįsti trimis etapais: įgūdžių vertinimo, mokymosi pagal specialiai pritaikytą, lanksčią ir kokybišką programą pasiūlymo pateikimo ir įgytų įgūdžių patvirtinimo bei pripažinimo. Palankesnės sąlygos šiems veiksmams galėtų būti sudarytos orientavimo ir paramos priemonėmis, kaip numatyta 12–14 dalyse, ir atitinkamais atvejais kuo efektyviau pasinaudojant skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis;

4.

suteikti prioritetinių tikslinių grupių, apibrėžtų pagal 2 dalį, suaugusiesiems galimybę būti įvertintiems, pavyzdžiui, atliekant įgūdžių patikrinimą, kad būtų nustatyti turimi įgūdžiai ir įgūdžių tobulinimo poreikiai;

5.

prireikus žemos kvalifikacijos suaugusiesiems taikyti patvirtinimo priemones, nustatytas pagal 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo, kad būtų nustatyti, užregistruoti dokumentuose, įvertinti ir (arba) sertifikuoti jų turimi įgūdžiai;

6.

laikantis 1 dalies pateikti pasiūlymą švietimo ir mokymo tikslu, atsižvelgiant į poreikius, nustatytus atliekant įgūdžių vertinimą. Migrantų iš trečiųjų šalių atveju į mokymosi pasiūlymą prireikus įtraukti galimybę mokytis kalbos ir pasirengti mokymui;

7.

jeigu tai atitinka nacionalines sistemas ir aplinkybes, numatyti platesnį mokymosi rezultatų vienetų, kuriuos galima užregistruoti dokumentuose, įvertinti ir patvirtinti, naudojimą siekiant registruoti besimokančiųjų pažangą įvairiais etapais;

8.

rengiant pasiūlymą pagal 1 dalį, kuo labiau atsižvelgti į vietos, regiono ir šalies darbo rinkos poreikius, o jį įgyvendinti glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma socialiniais partneriais ir vietos, regiono ir nacionaliniais ekonominės veiklos vykdytojais;

9.

vertinant ir sertifikuojant įgytas žinias, įgūdžius ir kompetencijas, įskaitant mokymąsi darbo vietoje, remtis esamomis patvirtinimo priemonėmis, nustatytomis pagal 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo, ir skatinti jų sertifikavimą, kad būtų suteikta kvalifikacija, atsižvelgiant į nacionalinę kvalifikacijų sandarą ir sistemas;

10.

atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus, aplinkybes ir turimus išteklius, įgūdžių tobulinimo krypčių įgyvendinimą grįsti 11–18 dalyse išdėstytais principais;

11.

užtikrinti veiksmingą koordinavimą siekiant įgyvendinti šią rekomendaciją ir prireikus remti atitinkamų viešųjų ir privačiųjų subjektų dalyvavimą švietimo ir mokymo, užimtumo, socialinės, kultūros politikos ir kitose atitinkamose politikos srityse, taip pat jų partnerysčių skatinimą, įskaitant tarpvalstybinį ir regioninį bendradarbiavimą;

12.

įgyvendinti motyvavimo ir informavimo priemones, kurios apima suvokimo apie įgūdžių tobulinimo naudą didinimą, informacijos apie esamas orientavimo, paramos priemones, įgūdžių tobulinimo galimybes ir atsakingas įstaigas skelbimą ir paskatų tiems, kurie mažiausiai motyvuoti pasinaudoti šiomis galimybėmis, teikimą;

13.

teikti orientavimo ir (arba) kuravimo paslaugas siekiant padėti besimokantiesiems užbaigti visus įgūdžių tobulinimo proceso etapus;

14.

apsvarstyti galimybę rengti ir įgyvendinti paramos priemones, kuriomis būtų tinkamai šalinamos kliūtys dalyvauti mokymuose pagal įgūdžių tobulinimo kryptis. Tai galėtų būti, inter alia, tiesioginė parama besimokantiesiems arba netiesioginė parama darbdaviams, tobulinantiems savo darbuotojų įgūdžius;

15.

remti darbuotojų, dalyvaujančių užtikrinant įgūdžių tobulinimo krypčių įgyvendinimą, visų pirma mokymo specialistų, pirminį rengimą ir nuolatinį profesinį tobulėjimą;

16.

kai įmanoma, per metus nuo šios rekomendacijos priėmimo ir ne vėliau kaip iki 2018 m. vidurio apibrėžti tinkamas šios rekomendacijos įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu priemones, remiantis atitinkamomis esamomis nacionalinėmis priemonėmis ir esamomis finansinėmis programomis;

17.

esamų nacionalinių programų kontekste įvertinti visas 16 dalyje nurodytas priemones ir jų poveikį tikslinės grupės pažangai siekiant įgyti rašymo, skaičiavimo ir skaitmeninius įgūdžius ir (arba) siekiant EKS 3 arba 4 lygio kvalifikacijos atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes;

18.

remiantis įvertinimo rezultatais, prireikus nacionaliniu lygmeniu koreguoti kvalifikacijos kėlimo krypčių struktūrą bei įgyvendinimą ir toliau plėtoti įrodymais grindžiamą politiką ir reformas.

19.

padedant Profesinio mokymo patariamajam komitetui, kartu su atitinkamomis Europos koordinavimo įstaigoms ir atsižvelgiant į kitus užimtumo, švietimo ir mokymo politikos procesus, stebėti, kaip įgyvendinama ši rekomendacija, ypač pasitelkiant mainus, tokius kaip tarpusavio mokymasis;

20.

skatinti dabartinių atitinkamų kompetencijų įgijimo sistemų, pavyzdžiui, piliečiams skirtos Europos skaitmeninės kompetencijos sistemos, ir vertinimo priemonių naudojimą;

21.

valstybėms narėms sudaryti palankesnes tarpusavio mokymosi sąlygas, o Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninėje platformoje (EPALE) teikti pagrindinius išteklius ir informaciją;

22.

remti ir bendradarbiaujant su Sąjungos įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, EBPO arba UNESCO, vykdyti atitinkamus suaugusiųjų mokymosi ir įgūdžių vertinimo mokslinius tyrimus ir analizę (pvz., PIAAC);

23.

prireikus ir nedarant poveikio deryboms dėl kitos daugiametės finansinės programos ir laikantis nustatytų 2014–2020 m. laikotarpio prioritetų, siekiant įgyvendinti šią rekomendaciją, pritarti naudojimuisi dabartinėmis ir būsimomis Europos finansavimo programomis įgūdžių ugdymo srityje, atsižvelgiant į jų teisinį pagrindą, visų pirma Europos struktūriniais bei investicijų fondais ir „Erasmus+“;

24.

ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., laikantis esamos ataskaitų teikimo tvarkos, įvertinti valstybių narių apibrėžtas įgyvendinimo priemones;

25.

bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais, stebėti ir vertinti veiksmus, kurių imamasi įgyvendinant šią rekomendaciją, ir per penkerius metus nuo rekomendacijos priėmimo dienos pranešti Tarybai apie pažangą, padarytą siekiant didinti žemos kvalifikacijos suaugusiųjų rašymo, skaičiavimo ir skaitmeninių įgūdžių lygį, įgytą patirtį ir būsimą poveikį.

24.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 484/7

1.

Suteikti naują postūmį darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir investicijoms, visų pirma dvigubai padidinant Europos strateginių investicijų fondo (ESIF 2.0) mastą ir stiprinant šį fondą, modernizuojant prekybos apsaugos priemones, gerinant atliekų tvarkymą pagal žiedinės ekonomikos principą, kaip pastangų stiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą dalį užbaigiant kurti tokią bankų sąjungą, kad būtų užtikrinama rizikos pasidalijimo ir jos mažinimo pusiausvyra, taip pat kuriant saugesnes ir skaidresnes pakeitimo vertybiniais popieriais rinkas ir tobulinant vertybinių popierių prospektus, kad būtų įgyvendinta kapitalo rinkų sąjunga.

2.

Spręsti Europos Sąjungos socialinės dimensijos klausimus, visų pirma stiprinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą, užtikrinant geresnį socialinio draudimo koordinavimą, pasitelkiant Europos prieinamumo aktą ir įsteigiant Europos solidarumo korpusą.

3.

Geriau užtikrinti mūsų piliečių saugumą, visų pirma pasirūpinant geresne mūsų išorės sienų apsauga, šiuo tikslu taikant atvykimo ir išvykimo sistemą, pažangiai valdomų sienų sistemą ir Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą (ETIAS), griežtinant šaunamųjų ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolę, tobulinant terorizmo kriminalizavimo priemones ir stiprinant kovą su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu, taip pat keičiantis informacija apie trečiųjų šalių piliečius per Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą (ECRIS).

4.

Reformuoti ir plėtoti savo migracijos politiką laikantis atsakomybės ir solidarumo principų, visų pirma atliekant Bendros Europos prieglobsčio sistemos (įskaitant Dublino mechanizmą) reformą, pasitelkiant teisėtos migracijos dokumentų rinkinį ir išorės investicijų planą, kad didinant investicijas ir skatinant darbo vietų kūrimą šalyse partnerėse būtų šalinamos pagrindinės migracijos priežastys.

5.

Laikytis įsipareigojimo įgyvendinti integruotą bendrąją skaitmeninę rinką, visų pirma atliekant ES telekomunikacijų ir autorių teisių reformą, naudojant Sąjungoje 700 MHz dažnių juostą, užkertant kelią nepagrįstam geografiniam blokavimui, atliekant Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos peržiūrą ir užbaigiant darbus, susijusius su mūsų bendrų duomenų apsaugos taisyklių modernizavimu;

6.

Siekti tikslo įgyvendinti plataus užmojo energetikos sąjungą ir perspektyvią klimato kaitos politiką, visų pirma įgyvendinant 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, vykdant tolesnę veiklą, susijusią su Paryžiaus susitarimu, ir įgyvendinant dokumentų rinkinį „Pažangi ir švari energija visiems europiečiams“.

—

laikytis įsipareigojimo puoselėti bendras Europos vertybes, užtikrinti teisinės valstybės principą ir pagrindines teises, įskaitant mūsų bendrą pasiryžimą kovoti su diskriminacija ir ksenofobija;

—

kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir jų vengimu, taip pat užtikrinti patikimą ir teisingą apmokestinimo sistemą;

—

taikyti laisvo darbuotojų judėjimo principą, visų pirma užtikrinti sąžiningą elgesį su jais, tinkamo lygio socialinę apsaugą ir socialines teises;

—

stiprinti Europos vaidmenį apsaugant ir ginant mūsų interesus už Europos ribų ir prisidėti prie stabilumo, saugumo ir taikos.

24.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 484/9

24.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 484/17

24.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 484/18

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32016M7930. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

24.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 484/19

(1)

pagal Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių (2) (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 69 straipsnio 1 dalį Biuras kasmet gali indeksuoti kompensuojamų kelionės išlaidų, dienpinigių ir bendrųjų išlaidų sumas iki didžiausios sumos, lygios Eurostato paskelbto ankstesnių metų spalio mėnesio Europos Sąjungos metiniam infliacijos lygiui;

(2)

2016 m. lapkričio 17 d. Eurostatas paskelbė, kad infliacijos lygis laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. siekė 0,5 % Naujos sumos, patikslintos atsižvelgiant į tą infliacijos lygį, turėtų būti taikomos nuo 2017 m. sausio 1 d., o Įgyvendinimo taisyklės turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos;

(3)

pagal Įgyvendinimo taisyklių 69 straipsnio 2 dalį didžiausia Parlamento nario išlaidoms asmeninio personalo paslaugoms padengti skiriama suma, nurodyta tų taisyklių 33 straipsnio 4 dalyje, jei reikia, kasmet indeksuojama remiantis duomenimis, nustatomais taikant Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų, nustatytų Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (3), 65 straipsnį;

(4)

pagal tai Komisija nustatė, kad 2016 m. koregavimo indeksas yra 3,3 % Todėl nuo 2016 m. liepos 1 d. didžiausia mėnesinė suma, skiriama Parlamento nario išlaidoms padėjėjo paslaugoms padengti, turėtų būti 24 164 EUR;

1)

15 straipsnio c punktas pakeičiamas taip:

2)

20 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

3)

22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

24 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Kai oficiali veikla vykdoma Sąjungos teritorijoje, Parlamento nariams skiriama vienkartinė 307 EUR išmoka.“;

5)

26 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   25 straipsnyje numatytos mėnesinės išmokos dydis – 4 342 EUR.“;

6)

33 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Didžiausia mėnesio suma, skiriama 34 straipsnyje nurodyto viso personalo išlaidoms padengti, – 24 164 EUR.“

24.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 484/21

24.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 484/22

1.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad sprendimo projekto adresatams turėtų būti skirta bauda.

2.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai dėl bazinio baudų dydžio.

3.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai dėl nustatytos pažeidimo trukmės, siekiant apskaičiuoti baudas.

4.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai dėl specialaus bazinio baudų dydžio padidinimo, siekiant užtikrinti pakankamą atgrasomąjį poveikį.

5.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad šioje byloje taikytinų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

6.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių taikymo.

Narių mažuma nesutinka.

7.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai dėl sumažintų baudų dydžių pagal 2006 m. Pranešimą dėl baudos neskyrimo arba sumažinimo.

8.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai dėl galutinio baudų dydžio.

9.

Patariamasis komitetas rekomenduoja paskelbti jo nuomonę Oficialiajame leidinyje.

24.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 484/23

(1)

Sprendimo projektas susijęs su karteliu, kuriame dalyvavo tam tikri pasaulinio masto optinių diskasukių tiekėjai. Pagal sprendimo projektą šie tiekėjai derino savo veiksmus dėl dviejų asmeninių kompiuterių gamintojų – „Dell Inc.“ (toliau – „Dell“) ir „Hewlett Packard“ (toliau – HP) – organizuotų viešųjų optinių diskasukių pirkimų.

(2)

Sprendimo projekte nustatyta, kad kartelyje dalyvavo šios įmonės arba bendrosios įmonės: „Philips“ (2), „Lite-On“ (3), „Philips-Lite-On“ (4), „Hitachi-LG“ (5), „Toshiba-Samsung“ (6), „Sony“ (7), „Sony Optiarc“ (8) ir „Quanta Storage Inc.“

(3)

Byla pradėta remiantis įmonių „Philips“, „Lite-On“ ir „Philips & Lite-On“ bendrai pateiktu prašymu neskirti baudos. Vėliau Komisija gavo įmonės „Hitachi-LG“ prašymą atleisti nuo baudos arba ją sumažinti. Kitos susijusios šalys prašymų atleisti nuo baudos arba ją sumažinti nepateikė.

(4)

Komisija patikrinimų neatliko. 2009 m. birželio mėn. Komisija kelioms optinių diskasukių sektoriuje veikiančioms įmonėms pateikė tikslinius prašymus pateikti informacijos.

(5)

2012 m. liepos 18 d. Komisija priėmė prieštaravimo pareiškimą. Apie tai buvo pranešta tam tikriems įmonių, kurioms skirtas sprendimo projektas, subjektams, taip pat dar vienai įmonei.

(6)

2014 m. vasario 18 d. Komisija priėmė du papildomus prieštaravimo pareiškimus (toliau – 2014 m. vasario mėn. papildomi prieštaravimo pareiškimai): vienas skirtas įmonėms „Koninklijke Philips N.V.“, „Lite-On IT Corporation“ ir „Philips & Lite-On Digital Solutions Corporation“, kitas – kitai įmonei. 2014 m. vasario mėn. papildomų prieštaravimo pareiškimų tikslas – patikslinti, iš dalies pakeisti ir papildyti prieštaravimo pareiškime pateiktus prieštaravimus tų papildomų prieštaravimo pareiškimų adresatų atžvilgiu dėl jų atsakomybės už įtariamą pažeidimą.

(7)

2015 m. birželio 1 d. Komisija priėmė dar vieną papildomą prieštaravimo pareiškimą (toliau – 2015 m. birželio mėn. papildomas prieštaravimo pareiškimas) (9). Vienintelis pastarojo tikslas – papildyti prieštaravimo pareiškimą ir 2014 m. vasario mėn. papildomus prieštaravimo pareiškimus, tuos pačius prieštaravimus pareiškiant kitų juridinių asmenų, kurių patronuojančiosios įmonės (arba jų pirmtakės) jau buvo prieštaravimo pareiškimo adresatės, atžvilgiu. 2015 m. birželio mėn. papildomas prieštaravimo pareiškimas taip pat buvo skirtas šių papildomų juridinių asmenų patronuojančiosioms įmonėms. Kitiems prieštaravimo pareiškimo adresatams 2015 m. birželio mėn. papildomas prieštaravimo pareiškimas netaikomas, nes juo nebuvo keičiami ar išplečiami prieštaravimo pareiškime jų atžvilgiu pareikšti prieštaravimai.

(8)

Savo raštiškuose atsakymuose į prieštaravimo pareiškimą dvi susijusios šalys kritikavo bendrąsias nuorodas į prieštaravimo pareiškimo priedą, kuriame pateiktoje lentelėje buvo nurodyti konkretūs įtariamų slaptų ryšių atvejai. Peržiūrėjau prieštaravimo pareiškimą ir minėtą priedą. Kitaip negu tvirtina tos šalys, tas priedas prieštaravimo pareiškimo adresatams suteikė galimybę nustatyti konkrečius įvykius ir prieš juos surinktus įrodymus bei jais remiantis numanyti, kokias išvadas Komisija numačiusi padaryti dėl kiekvieno priede nurodyto ryšio. Šį vertinimą patvirtina tai, kad susijusios šalys galėjo pateikti gynybos argumentus dėl visų prieštaravimo pareiškime išdėstytų įtarimų. Išskyrus adresatų sąrašą, prieštaravimo pareiškimas ir 2015 m. birželio mėn. papildomas prieštaravimo pareiškimas iš esmės yra vienodi, taip pat atsižvelgiant į minėtą priedą, ir tai leidžia panašiai vertinti ir 2015 m. birželio mėn. papildomą prieštaravimo pareiškimą.

(9)

Konkurencijos generalinis direktoratas (toliau – Konkurencijos GD) keliems prieštaravimo pareiškimo adresatams pratęsė nustatytą pradinį 8 savaičių terminą raštu pateikti atsakymą į prieštaravimo pareiškimą. Gavau motyvuotus kitų dviejų prieštaravimo pareiškimo adresatų prašymus pratęsti šį terminą, nes anksčiau Konkurencijos GD šių prašymų nepatenkino. Terminus pratęsiau vieną savaitę ir vieną darbo dieną.

(10)

2014 m. vasario mėn. papildomų prieštaravimo pareiškimų adresatai pateikė atsakymus per rašytiniams pareiškimams pateikti nustatytą terminą (keturias savaites nuo gavimo dienos).

(11)

Atsakymams į 2015 m. birželio mėn. papildomą prieštaravimo pareiškimą pateikti Konkurencijos GD nustatė beveik penkių savaičių terminą nuo to papildomo prieštaravimo pareiškimo gavimo dienos. Visi adresatai pateikė atsakymus per tą terminą.

(12)

Gavę prieštaravimo pareiškimą, prieštaravimo pareiškimo adresatai pasinaudojo galimybe susipažinti su tomis Komisijos bylos dalimis, kurios prieinamos tik Komisijos patalpose. Likusią bylos, su kuria galima susipažinti, dalį Konkurencijos GD tiems adresatams pateikė elektroninėje duomenų saugojimo laikmenoje.

(13)

Konkurencijos GD išnagrinėjo keletą prašymų leisti papildomai susipažinti su byla.

(14)

Prie 2014 m. vasario mėn. papildomų prieštaravimo pareiškimų pridėtame rašte Konkurencijos GD paaiškino, kad įrodymus, kuriais remtasi prieš atitinkamus šių papildomų prieštaravimo pareiškimų adresatus, pateikė tie adresatai arba tie įrodymai jiems buvo prieinami suteikus galimybę susipažinti su byla po to, kai buvo priimtas prieštaravimo pareiškimas. Todėl Konkurencijos GD nemanė, kad, priėmus 2014 m. vasario mėn. papildomus prieštaravimo pareiškimus, reikia suteikti galimybę dar kartą susipažinti su byla.

(15)

2015 m. birželio mėn. papildomo prieštaravimo pareiškimo adresatai pasinaudojo savo teise susipažinti su Komisijos byla.

(16)

2015 m. kovo 13 d. Konkurencijos GD nusiuntė susijusioms šalims raštą kartu su papildomais dokumentais, gautais iš „Dell“ ir HP. 2015 m. birželio 3 d. faktų pranešimu Konkurencijos GD šias šalis informavo apie tai, kaip Komisija numato panaudoti šiuos dokumentus šioje byloje.

(17)

Rašytiniams pareiškimams pateikti atsižvelgiant į tą faktų pranešimą Konkurencijos GD nustatė dviejų savaičių terminą nuo to pranešimo gavimo el. paštu. Visos susijusios šalys, išskyrus vieną, atsakymus pateikė per šį terminą. Konkurencijos GD likusiai šaliai atsakymo faktiškai terminą pratęsė vieną savaitę.

(18)

2012 m. spalio 31 d. gavau motyvuotą įmonės „Dell“ prašymą būti išklausytai kaip suinteresuotajam trečiajam asmeniui pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 (10) 27 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 773/2004 (11) 13 straipsnį. Remdamasis Sprendimo 2011/695/ES 5 straipsnio 2 dalimi, nusprendžiau, kad įmonė „Dell“ įrodė pakankamą suinteresuotumą pagal šias nuostatas. Todėl leidau įmonei „Dell“ dalyvauti kaip suinteresuotajam trečiajam asmeniui.

(19)

Remdamasis Reglamento (EB) Nr. 773/2004 13 straipsnio 1 dalimi, Konkurencijos GD raštu informavo įmonę „Dell“ apie procedūros pobūdį ir nagrinėjamą klausimą, o vėliau įmonė „Dell“ raštu pateikė savo nuomonę.

(20)

Žodinis bylos nagrinėjimas truko pusantros dienos 2012 m. lapkričio 29–30 d. Dalyvavo visos įmonės, kurioms buvo skirtas prieštaravimo pareiškimas, išskyrus vieną. Uždarų posėdžių nebuvo.

(21)

Įmonės „Dell“ prašymą leisti dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime atmečiau. Taikydamas Sprendimo 2011/695/ES 6 straipsnį, nemaniau, kad to reikia (12). Pirma, įmonės „Dell“ dalyvavimas, labai tikėtina, pareiškėjus, siekiančius atleidimo nuo baudų arba baudų sumažinimo, būtų atbaidęs nuo visapusiško ir aktyvaus dalyvavimo žodiniame bylos nagrinėjime. Antra, apskritai kalbant, leidimas potencialiam ieškovui, galinčiam reikalauti žalos atlyginimo, dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime galėjo turėti neigiamą poveikį Komisijos atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo programai. Trečia, dalyvaujant įmonei „Dell“, Komisija ir prieštaravimo pareiškimo adresatai nebūtų galėję taip atvirai keistis informacija, ir tai būtų galėję pakenkti susijusių šalių galimybei veiksmingai gintis. Ketvirta, nemaniau, kad per žodinį bylos nagrinėjimą įmonė „Dell“, nuo kurios buvo nuslėptas įtariamas slaptas susitarimas, būtų galėjusi reikšmingai padėti išsiaiškinti faktines bylos aplinkybes (13). Penkta, įmonei „Dell“ nebuvo suteikta galimybė susipažinti su prieštaravimo pareiškimu ar tyrimo byla, tuo tarpu buvo galima manyti, kad per bylos nagrinėjimą daugiausia bus diskutuojama dėl prieštaravimo pareiškimo aiškinimo ir toje byloje surinktų įrodymų. Galiausiai, net jeigu tai ir nebuvo lemiama mano sprendimo priežastis, reikėjo atsižvelgti į tai, kad vėlyvame pasirengimo žodiniam bylos nagrinėjimui etape trečiųjų asmenų, kaip antai įmonės „Dell“, pateikti prašymai būtų galėję sutrikdyti žodinio bylos nagrinėjimo organizavimo procesą (14).

(22)

Per žodinį bylos nagrinėjimą Konkurencijos GD uždavė klausimą bendrajai įmonei dėl pranešime apie susijungimą (CO forma), kurį pateikė jos patronuojančiosios įmonės pagal tuo metu, kai buvo įsteigta ši bendroji įmonė, galiojusias ES susijungimų kontrolės taisykles, padaryto pareiškimo. Įspėjau atitinkamą šalį, kad, mano nuomone, šis klausimas prilygsta procedūros pažeidimui ir kad ta šalis gali į jį neatsakyti. Pagal ES susijungimų kontrolės taisykles Komisija negali naudoti informacijos, gautos vykdant susijungimų kontrolės procedūras atskirose (kartelių) bylose (15). Atitinkama šalis nusprendė atsakyti į klausimą, todėl padariau išvadą, kad veiksmingam naudojimuisi teise į gynybą nebuvo pakenkta.

(23)

Savo raštiškuose atsakymuose į 2014 m. vasario mėn. papildomus prieštaravimo pareiškimus ir į 2015 m. birželio mėn. papildomą prieštaravimo pareiškimą susiję adresatai neprašė leisti paaiškinti savo argumentų žodiniame bylos nagrinėjime (16).

(24)

Išklausiusi susijusias šalis, Komisija nutraukė bylą vienos įmonės atžvilgiu. Dėl dviejų įmonių ir bendrosios įmonės sprendimu nepritariama prieštaravimo pareiškime, 2014 m. vasario mėn. papildomuose prieštaravimo pareiškimuose ir 2015 m. birželio mėn. papildomame prieštaravimo pareiškime (toliau kartu – prieštaravimo pareiškimai) išdėstytiems prieštaravimams tiek, kiek tie prieštaravimai susiję su veiksmais, susijusiais su vienu iš dviejų aptariamų optinių diskasukių klientų.

(25)

Kitaip negu prieštaravimo pareiškimuose, sprendimo projekte nurodytų adresatų atžvilgiu netaikoma jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

(26)

Sprendimo projekte nurodoma, kad to sprendimo adresatai dalyvavo kartelyje, trukusiame nuo 2004 m. birželio 23 d. iki 2008 m. lapkričio 25 d. Šis bendras laikotarpis yra trumpesnis negu nurodytas prieštaravimo pareiškimuose. Visi laikotarpiai, už kuriuos atskiri sprendimo projekte nurodyti adresatai laikomi atsakingais, yra trumpesni nei atitinkami laikotarpiai, nustatyti prieštaravimo pareiškimuose. Atsakingais laikomų subjektų atsakomybės laikotarpiai sutrumpinti mažiausiai maždaug septyniais mėnesiais, o daugiausia – kiek daugiau nei ketveriais metais ir aštuoniais mėnesiais.

(27)

Be to, remiantis Komisijos pranešimo dėl bylų, susijusių su SESV 101 ir 102 straipsniais, nagrinėjimo geriausios patirties (17) 85 punktu, prieštaravimo pareiškimais susijusioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl numatomo baudų nustatymo metodo. Atsižvelgiant į Komisijos gautas pastabas šiuo klausimu, sprendimo projekte taikomas modifikuotas pardavimo vertės, į kurią atsižvelgiant apskaičiuojamos baudos, nustatymo metodas.

(28)

Vadovaudamasis Sprendimo 2011/695/ES 16 straipsniu, išnagrinėjau, ar sprendimo projektas yra susijęs tik su tais prieštaravimais, dėl kurių šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę. Darau išvadą, kad taip ir yra.

(29)

Apskritai, darau išvadą, kad šioje byloje buvo užtikrinta galimybė veiksmingai naudotis procesinėmis teisėmis.

24.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 484/27

(1)

2015 m. spalio 21 d. Komisija priėmė sprendimą dėl Sutarties 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimo optinių diskasukių sektoriuje. Sprendimo adresatai derino savo veiksmus optinių diskasukių, skirtų dviejų kompiuterių gamintojų – „Dell, Inc.“ (toliau – „Dell“) ir „Hewlett Packard“ (toliau – HP) – gaminamiems nešiojamiesiems kompiuteriams ir staliniams kompiuteriams, viešųjų pirkimų konkursuose.

(2)

Įmonėms „Koninklijke Philips Electronics N.V.“, „Lite-On IT Corporation“ ir „Philips & Lite-On Digital Solutions Corporation“ pateikus bendrą prašymą neskirti baudos pagal 2006 m. Pranešimo dėl baudos neskyrimo arba sumažinimo sąlygas, Komisija tame sektoriuje veikiančioms įmonėms 2009 m. birželio 29 d. pateikė tikslinius prašymus pateikti informacijos ir vėliau gavo įmonės „Hitachi-LG Data Storage, Inc.“ prašymą atleisti nuo baudos arba ją sumažinti.

(3)

2012 m. liepos 18 d. Komisija priėmė prieštaravimo pareiškimą šioje byloje. Visi prieštaravimo pareiškimo adresatai raštu pateikė savo nuomones dėl jiems pareikštų prieštaravimų ir jiems buvo sudaryta galimybė pasinaudoti teise būti išklausytiems dalyvaujant 2012 m. lapkričio 29–30 d. vykusiame žodiniame bylos nagrinėjime.

(4)

2014 m. vasario 18 d. Komisija, siekdama papildyti, iš dalies pakeisti ir (arba) patikslinti prieštaravimus tam tikrų prieštaravimo pareiškimo adresatų atžvilgiu dėl jų atsakomybės už tariamą pažeidimą, priėmė du papildomus prieštaravimo pareiškimus (toliau – 2014 m. vasario 18 d. papildomi prieštaravimo pareiškimai).

(5)

2015 m. birželio 1 d. Komisija priėmė dar vieną papildomą prieštaravimo pareiškimą (toliau – 2015 m. birželio 1 d. papildomas prieštaravimo pareiškimas). Vienintelis 2015 m. birželio 1 d. papildomo prieštaravimo pareiškimo tikslas – papildyti prieštaravimo pareiškimą ir 2014 m. vasario 18 d. papildomus prieštaravimo pareiškimus, pradiniame prieštaravimo pareiškime išdėstytus prieštaravimus pareiškiant kitų juridinių asmenų, susijusių su įmonių grupėmis, kurios buvo prieštaravimo pareiškimo adresatai, atžvilgiu.

(6)

2014 m. vasario 18 d. ir 2015 m. birželio 1 d. papildomų prieštaravimo pareiškimų adresatai raštu pateikė Komisijai savo nuomones, tačiau žodinio bylos nagrinėjimo neprašė.

(7)

2015 m. birželio 3 d. Komisija visoms šalims pateikė faktų pranešimą. Faktų pranešimo adresatai raštu pateikė Komisijai savo nuomones.

(8)

2015 m. spalio 5 ir 15 d. Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominavimo patariamasis komitetas pateikė palankią nuomonę.

(9)

Pažeidimas susijęs su slaptais susitarimais dėl 2004–2008 m. laikotarpiu įmonių „Dell“ ir HP organizuotų viešųjų pirkimų konkursų. Atliekant tyrimą buvo atskleistas lygiagrečių dvišalių ryšių tinklas siekiant manipuliuoti pasiūlymais, konkurencijai būdingą neapibrėžtumą pakeičiant slaptu susitarimu. Šalys informavo viena kitą apie savo ketinimus dėl eiliškumo ir (arba) kainų viešųjų pirkimų konkursuose, keitėsi kita neskelbtina komercine su viešaisiais pirkimais susijusia informacija.

(10)

Toliau nurodytos įmonės nurodytais laikotarpiais dalyvavo antikonkurenciniame kartelyje optinių diskasukių sektoriuje, todėl pažeidė Sutarties 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį:

(11)

Sprendime taikomos 2006 m. Baudų apskaičiavimo gairės (2).

(12)

Siekiant geriau atsižvelgti į faktinį kartelio poveikį, bazinis skirtų baudų dydis apskaičiuotas remiantis metinės pardavimo vertės pakaitiniu rodikliu (pagrįstu tikrąja įmonių optinių diskasukių pardavimo EEE per atitinkamą jų dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpį verte).

(13)

Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir į jo geografinį mastą, nustatytas kintamosios baudos sumos procentinis dydis ir papildoma suma („prisijungimo mokestis“) yra 16 % pardavimo vertės už pažeidimą.

(14)

Kintamoji suma padauginama iš įmonės dalyvavimo darant pažeidimą metų (arba metų dalių) skaičiaus, siekiant visiškai atsižvelgti į kiekvienos įmonės dalyvavimo darant pažeidimą trukmę. Komisija atsižvelgia į faktinę šalių dalyvavimo darant pažeidimą trukmę, nustatytą (suapvalinus) mėnesių tikslumu ir proporcingai.

(15)

Kadangi su įmone „Dell“ susiję ryšiai prasidėjo anksčiau nei su įmone HP susiję ryšiai, pardavimo vertė apskaičiuojama atskirai kiekvienam klientui ir taikomi du skirtingi trukmės daugikliai.

(16)

Įmonių „Philips“, „Sony“ ir „Optiarc“ atveju pardavimo vertė apskaičiuota tik remiantis pardavimu įmonei „Dell“, nes nenustatyta, kad šios trys įmonės būtų dalyvavusios su įmone HP susijusiuose antikonkurenciniuose veiksmuose.

(17)

Komisija šioje byloje neatsižvelgė į jokias atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

(18)

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė taikoma įmonėms „Philips“, „Sony“ ir „Optiarc“ atsižvelgiant į tai, kad joms nebuvo žinoma apie vieno tęstinio pažeidimo dalį, susijusią su įmone HP, ir į jų atsakomybę už tą dalį.

(19)

Šiuo atveju įmonei „Sony“ taikomas 1,2 atgrasomasis daugiklis.

(20)

Galutiniai individualūs baudų dydžiai nesiekia 10 % visų įmonių, kurioms skirtas sprendimas (išskyrus TSST), pasaulinės apyvartos.

(21)

„Philips“, „Lite-On“ ir PLDS buvo pirmosios įmonės, pagal 2006 m. Pranešimo dėl baudos neskyrimo arba sumažinimo 8 punkto a papunkčio sąlygas pateikusios informacijos ir įrodymų. Visoms trims įmonėms skirtina bauda sumažinta 100 %.

(22)

Įmonei HLDS skirtina bauda sumažinta 50 % už pažeidimą ir dar papildomai sumažinta taikant Pranešimo dėl baudos neskyrimo arba sumažinimo 26 punkto paskutinę pastraipą, nes įmonės HLDS pateikta informacija padėjo Komisijai nustatyti faktus, dėl kurių pratęsta pažeidimo trukmė.

(23)

Už vieną tęstinį pažeidimą, susijusį su optiniais diskasukiais, skiriamos šios baudos:

24.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 484/30

1.

Enontekiö

2.

Helsinki-Hernesaari (tik sraigtasparnių eismas)

3.

Helsinki-Malmi

4.

Helsinki-Vantaa

5.

Ivalo

6.

Joensuu

7.

Jyväskylä

8.

Kajaani

9.

Kemi-Tornio

10.

Kittilä

11.

Kokkola-Pietarsaari

12.

Kuopio

13.

Kuusamo

14.

Lappeenranta

15.

Maarianhamina

16.

Mikkeli

17.

Oulu

18.

Pori

19.

Rovaniemi

20.

Savonlinna

21.

Seinäjoki

22.

Tampere-Pirkkala

23.

Turku

24.

Vaasa

1.

Eckerö

2.

Eurajoki

3.

Färjsundet

4.

Förby

5.

Hamina

6.

Hanko (taip pat pramoginiams laivams)

7.

Haukipudas

8.

Helsinki

9.

Inkoo

10.

Kalajoki

11.

Kaskinen

12.

Kemi

13.

Kemiö

14.

Kirkkonummi

15.

Kokkola

16.

Kotka

17.

Kristiinankaupunki

18.

Lappeenranta

19.

Loviisa

20.

Långnäs

21.

Maarianhamina (taip pat pramoginiams laivams)

22.

Merikarvia

23.

Naantali

24.

Nuijamaa (taip pat pramoginiams laivams)

25.

Oulu

26.

Parainen

27.

Pernaja

28.

Pietarsaari

29.

Pohja

30.

Pori

31.

Porvoo

32.

Raahe

33.

Rauma

34.

Salo

35.

Sipoo

36.

Taalintehdas

37.

Tammisaari

38.

Tornio

39.

Turku

40.

Uusikaupunki

41.

Vaasa

1.

Alandai

2.

Haapasaari

3.

Hanko

4.

Helsinki

5.

Nuijamaa uostas

6.

Santio

1.

Alandai

2.

Hanko

3.

Helsinki

OL C 316, 2007 12 28, p. 1.

OL C 134, 2008 5 31, p. 16.

OL C 177, 2008 7 12, p. 9.

OL C 200, 2008 8 6, p. 10.

OL C 331, 2008 12 31, p. 13.

OL C 3, 2009 1 8, p. 10.

OL C 37, 2009 2 14, p. 10.

OL C 64, 2009 3 19, p. 20.

OL C 99, 2009 4 30, p. 7.

OL C 229, 2009 9 23, p. 28.

OL C 263, 2009 11 5, p. 22.

OL C 298, 2009 12 8, p. 17.

OL C 74, 2010 3 24, p. 13.

OL C 326, 2010 12 3, p. 17.

OL C 355, 2010 12 29, p. 34.

OL C 22, 2011 1 22, p. 22.

OL C 37, 2011 2 5, p. 12.

OL C 149, 2011 5 20, p. 8.

OL C 190, 2011 6 30, p. 17.

OL C 203, 2011 7 9, p. 14.

OL C 210, 2011 7 16, p. 30.

OL C 271, 2011 9 14, p. 18.

OL C 356, 2011 12 6, p. 12.

OL C 111, 2012 4 18, p. 3.

OL C 183, 2012 6 23, p. 7.

OL C 313, 2012 10 17, p. 11.

OL C 394, 2012 12 20, p. 22.

OL C 51, 2013 2 22, p. 9.

OL C 167, 2013 6 13, p. 9.

OL C 242, 2013 8 23, p. 2.

OL C 275, 2013 9 24, p. 7.

OL C 314, 2013 10 29, p. 5.

OL C 324, 2013 11 9, p. 6.

OL C 57, 2014 2 28, p. 4.

OL C 167, 2014 6 4, p. 9.

OL C 244, 2014 7 26, p. 22.

OL C 332, 2014 9 24, p. 12.

OL C 420, 2014 11 22, p. 9.

OL C 72, 2015 2 28, p. 17.

OL C 126, 2015 4 18, p. 10.

OL C 229, 2015 7 14, p. 5.

OL C 341, 2015 10 16, p. 19.

OL C 84, 2016 3 4, p. 2.

OL C 236, 2016 6 30, p. 6.

OL C 278, 2016 7 30, p. 47.

OL C 331, 2016 9 9, p. 2.

OL C 401, 2016 10 29, p. 4.

24.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 484/34

—

Austrijoje

Bundesministerium für Finanzen

—

Belgijoje

Algemene Administratie van de Douane en Accijnzen

—

Bulgarijoje

Агенция „Митници“

—

Kroatijoje

Ministarsvo financija, Carinska uprava, Sektor za trošarine i posebne poreze

—

Kipre

Τμήμα Τελωνείων

—

Čekijos Respublikoje

Generální ředitelství cel

—

Danijoje

SKAT

—

Estijoje

Maksu- ja Tolliamet

—

Prancūzijoje

Direction Générale des Douanes et Droits Indirects

—

Suomijoje

Tulli

—

Vokietijoje

Generalzolldirektion

—

Graikijoje

Γενική Διεύθυνση Τελωνείων & ΕΦΚ

—

Vengrijoje

Nemzeti Adó- és Vámhivatal, Központi Irányítás, Jövedéki Főosztály

—

Airijoje

The Revenue Commissioners

—

Italijoje

Ministero dell’Economia e delle Finanze – Dipartimento delle Finanze

—

Latvijoje

Valsts ieņēmumu dienests

—

Lietuvoje

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

—

Liuksemburge

Administration des Douanes et Accises - Division Taxud

—

Maltoje

Customs Department

—

Lenkijoje

Ministerstwo Finansów, Departament Podatku Akcyzowego

—

Portugalijoje

AT-Autoridade Tributária e Aduaneira

—

Rumunijoje

Agenţia Naţională de Administrare Fiscală, Direcţia Generală a Vămilor

—

Slovakijoje

Finančné riaditeľstvo Slovenskej Republiky, Odbor spotrebných daní

—

Slovėnijoje

Ministrstvo za finance

—

Ispanijoje

El Secretario de Estado de Hacienda. Ministerio de Hacienda y Función Pública

—

Švedijoje

Skatteverket

—

Nyderlanduose

Douane Informatie Centrum

—

Jungtinėje Karalystėje

HM Revenue & Customs

24.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 484/36