14.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/1

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas žino, kad didelių intelektinių gebėjimų turinčių vaikų ir jaunuolių klausimas yra palyginti gerai išnagrinėtas, kadangi jau keletą dešimtmečių atliekami tyrimai ir yra daug specialios mokslinės literatūros (1). Vis dėlto, atsižvelgdamas į šios temos svarbą, EESRK rekomenduoja Europos Komisijai ir valstybėms narėms remti papildomas studijas ir mokslinius tyrimus ir priimti tinkamas priemones, kurios leistų atsižvelgti apskritai į visų žmonių įvairovę, įskaitant programas, galinčias sutelkti didelių gebėjimų turinčių vaikų ir jaunuolių potencialą, kad būtų galima jį panaudoti pačiose įvairiausiose srityse. Šiais veiksmais, be kita ko, būtų sudarytos palankesnės sąlygos užimtumui ir padidintos įsidarbinimo galimybės Europos Sąjungoje, jie taip pat leistų ekonomikos krizės sąlygomis pasinaudoti specialistų žiniomis ir užkirsti kelią didelių gebėjimų turinčių asmenų išvykimui į kitus pasaulio regionus.

1.2

Komitetas siūlo skatinti didelių gebėjimų turinčių vaikų ir jaunuolių ugdymą ir jų potencialo stiprinimą įvairiais mokymo etapais ir formomis vengiant pernelyg ankstyvos specializacijos ir raginti švietimo įstaigas daugiau dėmesio skirti įvairovei, taip pat išnaudoti kolektyvinio mokymosi ir neformaliojo švietimo teikiamas galimybes.

1.3

Komitetas rekomenduoja skatinti švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą atsižvelgiant į tai, kad kiekvieno asmens intelektinis potencialas nėra statiškas ir įvairiais gyvenimo etapais vystosi skirtingai.

1.4

Komitetas rekomenduoja ateityje daugiau dėmesio skirti kiekvienoje valstybėje narėje taikomiems darbo su didelių intelektinių gebėjimų turinčiais studentais modeliams ir patirčiai, ypač jei tie modeliai naudingi visai visuomenei ir jos sanglaudai, padeda mažinti mokyklos nebaigusiųjų skaičių ir tobulinti švietimo sistemą, kaip numatyta strategijos „Europa 2020“ tiksluose.

1.5

Komitetas primena, kad būtina pačioje darbo vietoje surasti darbuotojus, visų pirma jaunus, kurie turi galimybių ir noro ugdyti savo intelektinius gebėjimus ir prisidėti prie inovacijų, ir suteikti jiems galimybę tęsti mokymąsi jų siekius ir interesus atitinkančiose srityse.

1.6

Komitetas siūlo labiau rūpintis intelektinių gebėjimų turinčių vaikų ir jaunuolių švietimu ir dėmesį skirti šiems aspektams:

1.7

Rūpinantis didelių gebėjimų turinčių vaikų ir jaunuolių švietimu dėmesys turi skiriamas ir jų emociniam ugdymui, kuris ypač svarbus paauglystės laikotarpiu, socialinių įgūdžių ugdymui, taip pat reikėtų palengvinti jų integraciją ir įtrauktį į visuomenę, integraciją į darbo rinką ir formuoti kolektyvinio darbo gebėjimus.

1.8

Reikia pasinaudoti moksleivių mainų ir viešnagių kitose šalyse mechanizmais ir procedūromis ir sudaryti sąlygas dalyvauti didelių gebėjimų turintiems, visų pirma nepalankioje padėtyje esantiems, moksleiviams.

1.9

Būtina išnaudoti ES valstybių narių keitimosi informacija ir gerąja patirtimi galimybes, visų pirma kai tai susiję su labai gabių moksleivių ir studentų atpažinimo metodais ir jiems reikalingos švietimo pagalbos suteikimu.

1.10

Reikia skatinti didelių gebėjimų turinčių vaikų ir jaunuolių verslumą siekiant sustiprinti atsakomybę ir solidarumą, naudingus visai visuomenei.

2.1

2010 m. Europos Komisijos patvirtintoje programoje „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ vienas iš trijų svarbiausių prioritetų nurodomas „pažangus augimas vystant žiniomis ir inovacijomis grindžiamą ūkį“. Vadovaujantis šiuo požiūriu, visų piliečių mokymas tampa pagrindine Europos Sąjungos ateities užtikrinimo priemone; tai, be kita ko, apima didelių gebėjimų turinčių asmenų atpažinimą ir jiems reikalingo švietimo sąlygas.

2.2

Dabartinėje Europos Sąjungos valstybių narių švietimo politikoje daug reikšmės teikiama moksleivių įvairovei. Tai suprantama kaip įsipareigojimas kiekvienam moksleiviui suteikti švietimo pagalbą, leidžiančią visapusiškai išnaudoti savo galimybes. Stengiantis padėti visiems moksleiviams, kuriems reikia specialios švietimo pagalbos, reikia padidinti šiuo metu skiriamus išteklius ir tiems, kurie pasižymi dideliais intelektiniais gebėjimais.

2.3

Išanalizavus dabartinę padėtį Europos Sąjungos šalyse, paaiškėjo, kad didelių intelektinių gebėjimų turintys moksleiviai nustatomi ir švietimo pagalba jiems užtikrinama labai įvairiai. Be to, išryškėja būtinybė tobulinti tokiems moksleiviams skirtą švietimo praktiką ir veiklą; šiam aspektui įtakos turi tai, kad trūksta specialiai parengtų mokytojų.

3.1.1

Tarptautinės studijos ir moksliniai tyrimai sutartinai rodo, kad didelių gebėjimų turinčių asmenų yra visose socialinėse grupėse (2). Šis principas taikytinas Europos Sąjungos valstybių narių gyventojams. Socialiniu, politiniu ir švietimo požiūriu didelių gebėjimų turinčių asmenų nustatymas ir jiems reikalingas dėmesys yra palyginti neseniai svarstoma tema, kuri artimiausiais metais, be abejonės, taps dar svarbesnė. Minėti tyrimai patvirtina, kad, norint pagerinti didelių gebėjimų turinčių moksleivių nustatymo ir jiems skirtos švietimo pagalbos metodus, reikia įtraukti visą visuomenę: politikus, mokytojus, mokslininkus ir tyrėjus, šeimas ir socialinius partnerius.

3.1.2

Specialioje mokslinėje literatūroje šia tema vartojami įvairūs su dideliais gebėjimais siejami terminai: ankstyva branda (aukštesni rezultatai nei tikėtina konkrečioje amžiaus grupėje), talentas (išskirtiniai gebėjimai labai konkrečiose srityse: matematikos, muzikos ir kt.) ir, galiausiai, gabumai arba dideli gebėjimai. Pastaroji sąvoka (gabumai arba dideli gebėjimai) šiuo metu apibrėžiama remiantis šiais požymiais:

Nors dideli gebėjimai mokyklinėje ir akademinėje veikloje paprastai siejami su gerais mokymosi rezultatais, palyginti dažnai pasitaiko atvejų, kai mokyklos nebaigia didelių gebėjimų turintys moksleiviai. Dideli gebėjimai turėtų būti suprantami ne kaip statinė būklė, o kaip potencialas, kuris turi būti nustatytas, pripažintas ir remiamas visuomenės, kad būtų plėtojamas, kitaip jis gali būti prarastas.

3.1.3

Mokslinėje literatūroje taip pat vieningai tvirtinama, kad dideli gebėjimai yra daugialypiai, kitaip tariant, yra platūs ir apimantys įvairias sritis, todėl negali būti vertinami vien tik pagal intelekto koeficientą; turi būti atsižvelgiama ir į kitus aspektus, pavyzdžiui, originalumą ir kūrybiškumą; dažnai juos lemia arba jiems įtakos turi šeima ir kultūriniai bei socialiniai veiksniai. Kartais, pavyzdžiui, kai kurių asmenų, sergančių autizmu arba turinčių kokį nors motorikos sutrikimą, atveju dideli gebėjimai gali egzistuoti kartu su negalia.

3.1.4

Didelių gebėjimų turinčių moksleivių ir asmenų yra visose visuomenės grupėse ir sluoksniuose nepriklausomai nuo lyties ar socialinės padėtis, tačiau praktiškai nustatant didelių gebėjimų asmenis paprastai išryškėja tam tikros tendencijos, į kurias turi būti atsižvelgta ir bandoma atitinkamai pakeisti:

3.1.5

Panašiai, kaip ir kitų moksleivių atveju, kai kalbame apie didelių gebėjimų turinčius moksleivius ir jaunuolius, turime atsižvelgti į tai, kad jie yra iš labai įvairių visuomenės grupių.

3.1.6

Galima sutikti moksleivių, kurie, nors turi didelių intelektinių gebėjimų, gali patirti sunkumų sėkmingai baigti mokyklą ir patenka į mokyklos nebaigusiųjų grupę dėl nepakankamos arba jokios specialios švietimo pagalbos arba nesugebėjimo prisitaikyti prie aplinkos. Taip pat dažnai sutinkama didelių gebėjimų turinčių moksleivių, kurie susiduria su atskirties problemomis ir yra išstumiami iš grupės, o tai taip pat prisideda prie veiksnių, dėl kurių nebaigiama mokykla. Tinkamas didelių gebėjimų moksleivių atpažinimas ir dėmesys yra veiksniai, kurie gali ir turi padėti sumažinti mokyklos nebaigusiųjų skaičių ir padidinti aukštąjį įsilavinimą įgijusių gyventojų procentinę dalį; tai yra vienas iš pagrindinių švietimo tikslų, įtvirtintų programoje „Europa 2020. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“.

3.2.1

Siekiant pagerinti švietimo pagalbą didelių gebėjimų moksleiviams ir studentams, būtinas dėmesys šiems aspektams: pradinis gebėjimų nustatymas, išsamus psichologinis, pedagoginis ir socialinis vertinimas, patvirtinantis arba paneigiantis didelius gebėjimus ir, galiausiai, pati švietimo pagalba, kuri gali būti teikiama tiek formaliojo, tiek neformaliojo švietimo priemonėmis.

3.2.2

Paprastai pripažįstama, kad didelis skaičius dideliais gebėjimais pasižyminčių asmenų išvengia nustatymo procedūrų. Nustatymas gali būti vykdomas baigiantis ikimokyklinio ugdymo etapui arba pradinio ugdymo pradžioje. Kaip ir bet kurio kito moksleivio, kuriam reikalinga speciali švietimo pagalba, atveju, taip ir ankstyvas didelių gebėjimų nustatymas suteikia daugiau galimybių imtis tinkamų priemonių, užtikrinti švietimo pagalbą ir padeda numatyti galimus nesėkmės ir mokyklos nebaigimo atvejus ateityje. Nors didelius gebėjimus galima nustatyti ir vėlesniais mokymosi ar gyvenimo etapais, daug reikšmės teikiama pradiniam nustatymui ir didelių gebėjimų galinčio turėti moksleivio psichopedagoginiam vertinimui.

3.2.3

Didelių gebėjimų pradinio nustatymo procedūrą galima inicijuoti tuomet, kai tėvai arba mokytojai pastebi, kad konkretus vaikas išsiskiria iš kitų savo amžiaus mergaičių ir berniukų arba kartais nepajėgia prisitaikyti. Šis pradinis nustatymas, kurį specialistai vėliau patvirtins arba paneigs, gali būti grindžiamas šiais rodikliais:

3.2.4

Ankstyvajame amžiuje (iki 4–5 metų) reikia būti labai atsargiems priskiriant moksleivį didelių gebėjimų turinčių asmenų kategorijai, kadangi dėl ankstyvos brandos arba mokymąsi itin skatinančios šeiminės aplinkos ši diagnozė gali būti pernelyg ankstyva, nestabili ir netiksli. Tokiais atvejais reikėtų atlikti pakartotinius įvertinimus siekiant nustatyti, ar dideli gebėjimai išryškėjo, ar, priešingai, priartėjo prie vidutinių parametrų.

3.2.5

Nepalankioje socialinėje aplinkoje didelius gebėjimus dažnai užgožia socialiniai ir ekonominiai sunkumai ir nepriteklius ar netgi menki pačių švietimo įstaigų lūkesčiai, todėl jie ne taip lengvai pastebimi. Svarbu tai turėti omenyje ir ypatingą dėmesį skirti nepalankias sąlygas turinčių vaikų ir jaunuolių vystymuisi ir raidai siekiant užtikrinti jiems reikiamą švietimo pagalbą, įskaitant didelių gebėjimų turinčių asmenų nustatymą.

3.2.6

Kai kurie su didelių gebėjimų turinčiais moksleiviais ir jaunuoliais susiję aspektai ir lūkesčiai, kurių reikėtų vengti, yra šie:

3.2.7

Kai tėvams ir mokytojams kyla įtarimas, kad vaikas ar jaunuolis gali turėti didelių gebėjimų, pradiniam nustatymui turi būti naudojamos specialios vertinimo priemonės, o psichopedagoginį vertinimą turi atlikti profesionalūs specialistai, kuriems gali talkinti švietimo įstaigos mokytojai. Šis vertinimas turi būti kuo įvairesnis ir išsamesnis, apimti įvairias sritis (mokyklos, socialinę, šeimos) ir įvairias informacijos rinkimo priemones, kad jas būtų galima taikyti bet kuriam moksleiviui neatsižvelgiant į tai, iš kokios šeimos ir socialinės aplinkos jis kilęs. Šis platus ir įvairiapusis vertinimas padeda parengti galutinę psichopedagoginę ataskaitą, kurioje bus patvirtinti arba paneigti dideli gebėjimai.

3.3.1

Kai patvirtinami dideli gebėjimai, tinkamas švietimo priemones vaikams ir jaunuoliams nustatyti gali padėti šie veiksniai ir aplinkybės:

3.3.2

Pagal skirtingus pedagoginius modelius ir švietimo sistemas vadovaujamasi skirtingu požiūriu į didelių gebėjimų turinčių moksleivių ugdymo poreikių patenkinimo būdą. Šioje srityje taikomas priemones būtų galima grupuoti pagal šias dvi tendencijas:

3.3.3

Šiuo metu įvairiose Europos Sąjungos švietimo sistemose dominuoja įtraukiojo švietimo modelis. Tai reiškia, kad stengiamasi visiems moksleiviams pradiniais mokymosi etapais suteikti bendrą ugdymą švietimo įstaigoje, kurioje dėmesys teikiamas įvairovei, vengiant per anksti suformuoti homogeniškas grupes. Šis požiūris dera su tuo, kad vėlesniais neprivalomais švietimo etapais arba baigiantis viduriniam mokslui ir rengiantis pradėti universitetinių studijų etapą, kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse plėtojama patirtis, kuria siekiama atskleisti konkrečius talentus, arba labiau homogeniškų grupių patirtis, skirta didelių gebėjimų turintiems ir (arba) aukštais mokslo rezultatais pasižymintiems moksleiviams. Dabartinės padėties analizė rodo, kad ateityje veikiausiai bus tendencija išlaikyti įtraukųjį švietimą pradiniais mokymosi etapais ir nutiesti kelią konkrečiai homogeniškų grupių patirčiai tolesniais arba neprivalomo švietimo etapais.

3.3.4

Švietimo įstaigos didelių gebėjimų turinčių moksleivių atžvilgiu gali taikyti toliau išvardytas konkrečias švietimo priemones. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, įprastos, yra taikytinos apskritai visiems moksleiviams:

3.3.5

Už mokyklų ribų didelių gebėjimų turintys moksleiviai gali dalyvauti suplanuotoje, tačiau mažiau už mokyklos veiklą reguliuojamoje veikloje, kuri suteikia galimybę užmegzti ryšius su kitų švietimo įstaigų didelių gebėjimų turinčiais moksleiviais. Tokio pobūdžio užklasinė veikla vykdoma gana plačiai ir yra labai įvairi. Ji galėtų būti remiama valstybių, valdžios institucijų ir Europos Sąjungos.

3.3.6

Tokio tipo švietimo pagalba, formalusis ir neformalusis švietimas nėra tarpusavyje nesuderinamos alternatyvos. Geresnė pagalba didelių gebėjimų turintiems moksleiviams turi apimti du aspektus: pagalbą pačioje švietimo įstaigoje ir mokykloje, panašiai kaip visų specialios švietimo pagalbos poreikių turinčių moksleivių atveju, ir papildomą, mokymo programoje nenumatytą pagalbą švietimo įstaigoje arba už jos ribų.

3.3.7

Šiuo metu didelis neišspręstas klausimas – iš esmės pagerinti didelių gebėjimų turinčių moksleivių švietimo pagalbą pačioje švietimo įstaigoje; tam reikia patobulinti mokytojų pradinį ir tęstinį mokymą apie didelių gebėjimų turinčių moksleivių atpažinimą ir jiems reikalingą švietimo pagalbą ir apskritai apie būtinybę atsižvelgti į moksleivių įvairovę.

3.3.8

Uždavinys išlaisvinti visų Europos Sąjungos jaunuolių, visų pirma talentingųjų, potencialą tenka ne tik švietimo sektoriui. Taip pat svarbu praktiškai įgyvendinti ekonominę ir socialinę politiką, kuri leistų šiems asmenims nuo pat ankstyvojo amžiaus pasiūlyti darbo vietas ir suteikti galimybes išnaudoti savo gebėjimus. Tokiu atveju Europai tenka svarbus uždavinys – užkirsti kelią ir sutrukdyti patiems talentingiausiems asmenims išvykti į kitus pasaulio kraštus siekiant pritaikyti savo gebėjimus.

4.1.1

Pastaraisiais metais įvairiais tyrimais buvo bandoma apžvelgti su dideliais intelektiniais gebėjimais susijusią padėtį visoje Europos Sąjungoje (4). Juose pateikiama tokia informacija:

4.2.1

Visose Europos Sąjungos valstybėse narėse yra privačių specialistų ir šeimų asociacijų, vykdančių užklasinę veiklą, kuria siekiama stiprinti talentingų moksleivių gebėjimus. Be to, kai kuriose iš jų atitinkamos švietimo įstaigos skatina tam tikrą veiklą arba bendradarbiauja ją vykdant.

4.2.2

Europos Sąjungai priklausančiose šalyse didelių gebėjimų turinčių moksleivių švietimo pagalba apima šiuos aspektus:

4.3.1

Nepaisant sunkios dabartinės ekonominės padėties, kuri turi įtakos ir švietimo sistemai, ir problemų, su kuriomis susiduria mokytojai savo kasdieniame darbe, būtina tobulinti mokytojų specializuotą mokymą šiuo klausimu teikiant tiek pradinį, tiek tęstinį mokymą.

4.3.2

Dauguma Europos Sąjungos šalių oficialiose būsimų mokytojų rengimo programose numatomas specialus mokymas, kaip elgtis su didelių gebėjimų turinčiais moksleiviais, arba kaip konkretus dalykas, arba kaip mokymo apie dėmesį moksleivių įvairovei dalis.

4.3.3

Kalbant apie valstybinių įstaigų teikiamą tęstinį mokytojų mokymą, tik pusė šalių tai numato savo tęstinio mokytojų mokymo programose. Tokį oficialų tęstinį mokymą siūlo ir kai kurios privačios įstaigos.

4.3.4

Taigi, Europos Sąjungoje šiuo klausimu susidariusios padėties analizė mums leidžia teigti, kad yra plačios galimybės pagerinti situaciją tokiose srityse kaip:

Mercé Martinez Torres ir Angel Guirado (leidėjai), Altas capacidades intelectuales. Pautas de actuación, orientación, intervención y evaluación en el período escolar, Barselona, leidykla Graó, 2012 m.

Juan CarlosTorrego (leidėjas), Alumnos con altas capacidades y aprendizaje cooperativo. Un modelo de respuesta educativa, Madridas, Fundación SM, 2012 m.

Stephen Pfeiffer, Current perspectives on the identification and assessment of gifted students, Journal of Psychoeducational assessment, 2011 m. B. Wallace ir G. Erikson, Diversity in Gifted Education. International perspectives on global issues, Niujorkas, Routledge, 2006 m.

R. J. Sternberg ir J. E. Davidson, Conceptions of giftedness, Cambridge University Press, 2005 m.

R. j. Sternberg (leidėjas), Definitions and conceptions of giftedness, Thousand Oaks, Corwin Press, 2004 m.

La atención a los alumnos con altas capacidades en la Unión Europea („Dėmesys didelių gebėjimų turintiems mokiniams Europos Sąjungoje“), leidinio De todo un poco Nr. 11, Madrido bendruomenės kasmet skelbiama didelių gebėjimų turinčių mokinių pedagoginio ugdymo programa (Programa de Enriquecimiento Educativo para Alumnos con Altas Capacidades de la Comunidad de Madrid), p. 21–29, Madridas, 2009 m.

Gifted Learners. A survey of educational policy and provision („Talentingi moksleiviai. Švietimo politikos ir nuostatų apžvalga“), Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra, 2009 m.

Eurydice (2006 m.), Specific Educations Measures to promote all Forms of Giftedness at School in Europe. („Visokio pobūdžio talentų skatinimo Europoje pedagoginės priemonės“, darbo dokumentas), Briuselis, Eurydice padalinys.

F. J. Monks, R. Pflüger, Gifted Education in 21 European Countries: Inventory and Perspective („Talentingų mokinių švietimas 21 Europos šalyje: esama padėtis ir perspektyvos“), Neimegeno universitetas, 2005 m.

14.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/8

1.1

Remia ir palaiko principą, kad strategija „Europa 2020. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (1) ir Moterų ir vyrų lygybės strategija (2) turi viena kitą papildyti. Tuo tikslu būtina vykdant strategiją „Europa 2020“ plėtojamos politikos tikslus, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą susieti su lyčių klausimu (angl. gender mainstreaming) ir numatyti konkrečias priemones.

1.2

Mano, kad ypač svarbu išspręsti problemą, kylančią dėl to, kad lyčių klausimas konkrečiai nenagrinėtas nė vienoje iš septynių pavyzdinių strategijos „Europa 2020“ iniciatyvų. Tuo tikslu lyčių klausimą būtina nuolat įtraukti į nacionalines reformų programas (NRP) ir į Europos semestrą, ypač turint omenyje tai, kad dėl Europos ekonominės padėties būtina veiksmingiau įgyvendinti politiką ir efektyviau naudoti išteklius pripažįstant neigiamą lyčių nelygybės poveikį ekonomikos augimui.

1.3

Pritaria konkrečioms šalims skirtoms rekomendacijoms, kuriose Komisija ragina valstybes nares persvarstyti NRP biudžetus, kad nustatant politines priemones būtų atsižvelgta į lyčių lygybės principą. Svarbu, kad ministerijų posėdžiuose, skirtuose peržiūrai ir stebėsenai, būtų užtikrintas šių rekomendacijų įgyvendinimas ir tęstinumas ir atkreiptas dėmesys į lygybės politikos srityje padarytą pažangą. Tam reikia nuosekliai panaudoti Europos fondus, visų pirma Europos socialinį fondą.

1.4

Būsimoje 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje rekomenduoja numatyti pažangai moterų teisių ir lyčių lygybės srityje užtikrinti skirtus konkrečius fondus. EESRK mano, kad finansavimas turi būti deramo dydžio ir aiškiai matomas, kadangi tai užtikrina jo panaudojimą ir skaidrumą siekiant paskatinti remti lygybės politiką, veiklą ir projektus visose ES kompetencijos srityse.

1.5

Laikosi nuomonės, kad atsižvelgiant į tai, kad konkreti padėtis šalyse, regionuose ir sektoriuose skiriasi, reikia taikyti priemones, kurios leistų pagerinti padėtį socialinėje srityje ir padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, įskaitant pagalbą įmonių steigimui. Jų kiekybinis ir kokybinis potencialas turi būti skatinamas tokiose skirtingose, strategijoje „Europa 2020“ apibrėžtose srityse kaip inovacijos, moksliniai tyrimai, švietimas ir profesinis mokymas, skaitmeninė visuomenė, klimatas ir ekologiška ekonomika, energija, judumas, konkurencingumas, užimtumas, kvalifikacijos įgijimas, socialinė atskirtis ir skurdas.

1.6

Pabrėžia kompromiso ir socialinių partnerių dalyvavimo svarbą Europos, nacionaliniame, teritoriniame ir sektorių lygmenyse ir visais skirtingų sričių politikos įgyvendinimo etapais siekiant užtikrinti reikiamą lyčių lygybės raidą visose Europos Sąjungos šalyse. Socialinis dialogas ir kolektyvinių derybų susitarimai yra pagrindinės priemonės norint nacionalines reformų programas papildyti lyčių klausimu. Europos socialinių partnerių lyčių lygybės srities veiksmų planas šiuo požiūriu yra svarbus pavyzdys, kuris turėtų atsispindėti strategijoje „Europa 2020“.

1.7

Pabrėžia, kad į lyčių klausimą svarbu atsižvelgti įgyvendinant visas septynias pavyzdines iniciatyvas. Tuo tikslu būtina susipažinti su konkrečia ir nevienoda vyrų ir moterų padėtimi šiose srityse: darbo rinka ir mokymasis visą gyvenimą, galimybės dalyvauti įvairių lygmenų švietime ir užimtume, skurdas ir atskirties pavojus, naujų skaitmeninio sektoriaus technologijų prieinamumas ir naudojimas, visų lygmenų dalyvavimas švietime, moksliniuose tyrimuose ir gamyboje, ypač naujuose sparčiai besivystančiuose sektoriuose. EESRK rekomenduoja skirti dėmesį skaitmeniniam moterų švietimui, kadangi jos yra pernelyg mažai atstovaujamos su informacinių technologijų kūrimu susijusiose profesijose. EESRK manymu, Komisija ir valstybės narės privalo naudoti esamus lyčių rodiklius ir nustatyti naujus rodiklius tose srityse, kur jų nėra.

1.8

Mano, kad turint omenyje daugumoje valstybių narių jaunimo nedarbo ir mokyklos nebaigimo klausimais susidariusią sudėtingą padėtį, nuo kurios jauni vyrai ir moterys nukenčia nevienodai, labai svarbu įgyvendinant jaunimo politiką daugiau dėmesio skirti lyčių klausimui.

1.9

Valstybes nares ragina atsižvelgti į konkrečias Komisijos rekomendacijas ir taikyti priemones dirbančių moterų skaičiui didinti ir jų užimtumo kokybei gerinti visose šalyse. Tam būtina sudaryti platesnes galimybes naudotis viešosiomis vaikų ir pagyvenusių asmenų priežiūros paslaugomis ir pagerinti jų kokybę, panaikinti darbo užmokesčio skirtumą, taikyti priemones, padedančias derinti šeiminį, asmeninį gyvenimą ir profesinę veiklą (sudaryti palankias sąlygas gauti vaiko priežiūros atostogas ir apmokamas atostogas).

1.10

Laikosi nuomonės, kad pagal strategiją „Europa 2020“ bendradarbiaujant su socialiniais partneriais turi būti skatinami ir remiami konkretūs ir veiksmingi susitarimai ir priemonės, kurie užtikrintų nėščių ir neseniai pagimdžiusių moterų sveikatą ir saugumą darbo vietoje. EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui taikyti priemones, užtikrinančias tinkamą nėštumo ir gimdymo atostogų trukmę, t. y. mažiausiai aštuoniolika savaičių (3).

1.11

Atsižvelgiant į šalį, regioną ir sektorių krizė turėjo skirtingo poveikio žmonių gyvenimui ir išryškino kai kurias bendro gyvenimo ir sveikatos problemas. Todėl Komitetas mano, kad ypatingą dėmesį reikia skirti priemonių, kurios padėtų sušvelninti neigiamą poveikį (stresą, smurtą, priekabiavimą darbe ir šeimoje (4)), įgyvendinimui. Šiuo požiūriu lemiamą reikšmę turi bendros pastangos skatinti lyčių lygybę, panaikinti struktūrinius skirtumus ir pakeisti su moterimis ir vyrais siejamus vaidmenis ir stereotipus.

1.12

Mano, kad prioritetu turi tapti aktyvesnis moterų dalyvavimas priimant sprendimus, ypač tokiuose sektoriuose ir įmonėse, kurie strategijoje „Europa 2020“ laikomi strateginiais ir perspektyviais. EESRK netrukus parengs nuomonę dėl už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakingos Komisijos narės pasiūlymo priimti įpareigojančias Europos Sąjungos lygmens priemones šiam dalyvavimui skatinti.

1.13

Su nerimu atkreipia dėmesį į socialinių paslaugų biudžeto ir pažeidžiamiausių ir socialinės atskirties bei skurdo pavojų patiriančių visuomenės grupių apsaugos biudžeto sumažinimą. Todėl priemonės, kurias numatoma įgyvendinti pagal strategiją „Europa 2020“, turėtų būti konkrečiai nukreiptos prieš moterų skurdo plitimą ir skirtos padėti moterims integruotis, kartu trumpalaikiu laikotarpiu taikant priemones, skatinančias įsitraukti į darbo rinką, o ilgalaikiu laikotarpiu – sudarant galimybes gauti bazinį mokymą ir įgyti naujų gebėjimų, naudoti naujas technologijas ir naujus darbo organizavimo būdus derinant profesinę veiklą ir šeiminį gyvenimą. EESRK laikosi nuomonės, kad praėjus 60 metų nuo ES integracijos projekto pradžios yra nepriimtina, kad moterų ir vyrų atlyginimų dempingas ir toliau būtų naudojamas kaip koregavimo kintamasis ir išplistų dirbančių moterų neužtikrintumas. Komitetas mano, kad valstybės narės privalo į jų NRP skubiai įtraukti priemones, kurios moterims užtikrintų stabilų darbą už deramą atlyginimą ir su teise į deramą pensiją.

1.14

Manome, kad norint pasiekti strategijoje „Europa 2020“ ir Moterų ir vyrų lygybės strategijoje užsibrėžtų tikslų, visų pirma reikia aiškiai informuoti suinteresuotuosius subjektus ir visą visuomenę, kad būtina įgyvendinti priemones tolesnei pažangai lyčių lygybės srityje užtikrinti. Tuo tikslu būtina, pirma, plėtoti platesnį ir glaudesnį visų Europos Sąjungos institucijų – Europos Parlamento, Komisijos ir Tarybos, Europos Centrinio Banko, taip pat EESRK ir Regionų komiteto – vidinį ir tarpusavio koordinavimą ir bendradarbiavimą ir, antra, į lygybės klausimą visais lygmenimis atsižvelgti nustatant šių institucijų skyrių, grupių ir komisijų sudėtį (5) ir vykdant kasdienę veiklą.

2.1

2010 m. priimtoje strategijoje „Europa 2020“ buvo nubrėžtos gairės, kaip užtikrinti Europos Sąjungos augimą sudėtingomis ekonominėmis aplinkybėmis, ir jose jau atsispindėjo šiuo metu Sąjungos patiriami finansiniai ir politiniai sunkumai. Strategijoje „Europa 2020“ numatytas tam tikras skaičius priemonių, leidžiančių valstybėms narėms veiksmingai ir darniai įveikti dėl krizės kylančias problemas ir kartu suteikti postūmį pažangesniam, tvaresniam ir labiau integraciniam augimo modeliui.

2.2

Taip pat buvo sukurtas naujas ekonomikos valdymo procesas, kuris pavadintas „Europos semestru“ ir kuriuo siekiama, pirma, suvienodinti valstybių narių vykdomą biudžeto ir struktūrinės politikos vertinimą ir, antra, sudaryti sąlygas prižiūrėti, kaip įgyvendinama strategija.

2.3

Savo ruožtu Moterų ir vyrų lygybės strategijoje numatyta Komisijos veiklos lyčių lygybės srityje programa. Šis politinis pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į Moterų ir vyrų lygybės gaires 2006–2010 m. (6) ir iki šiol tai yra rimčiausias bandymas apibrėžti lyčių lygybės strateginius tikslus ir rodiklius.

2.4

Nuo 1996 m. ES dėjo dvejopas pastangas lyčių lygybės srityje: viena, taikė konkrečias priemones esamam moterų diskriminavimui panaikinti ir, antra, atsižvelgė į lyčių klausimą priimdama politinius sprendimus (angl. gender mainstreaming) (7).

2.5

EESRK palaiko nuostatą, kad tinkamas strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimas turi derėti su Moterų ir vyrų lygybės strategija norint veiksmingai įveikti krizės iššūkius, kadangi abi strategijos papildo viena kitą, ir todėl pritaria šia linkme nukreiptai EP nuomonei. 2011 m. kovo mėn. Tarybos priimtame Europos lyčių lygybės pakte (2011–2020 m.) (8) pabrėžiamas glaudus abiejų strategijų ryšys ir raginama derinti priemonių, padedančių įveikti krizę, taikymą.

3.1

Lyčių lygybės klausimas nė vienoje šio dokumento pavyzdinėje iniciatyvoje nebuvo konkrečiai nagrinėtas ir jis nėra paminėtas penkiuose kiekybiškai įvertinamuose tiksluose, išskyrus užimtumo lygį, – kalbant apie jį raginama siekti aktyvesnio moterų dalyvavimo darbo rinkoje. Tai visiškai nesuderinama su įžanginėje strategijos „Europa 2020“ dalyje išdėstytomis nuostatomis, kuriose tvirtinama, kad norint įveikti ekonomikos krizę lygybės užtikrinimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių kartu su ekonominiu, socialiniu ir teritoriniu solidarumu, aplinkos apsauga ir kultūrų įvairove.

3.2

Įvairios Europos Sąjungos institucijos, pilietinei visuomenei atstovaujančios organizacijos ir socialiniai partneriai ne kartą yra pabrėžę, kad lyčių lygybė turi tapti naujos veiklos strategijos prioritetu ir turi būti laikoma lemiamu konkurencingumo ir augimo veiksniu. Kaip teigia EP, dokumente reikėjo paminėti aktyvų moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir profesiniame mokyme ir numatyti programą, kurios tikslas būtų panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą.

3.3

Strategijos „Europa 2020“ tekstas nesulaukė vieningo pritarimo ir buvo kritikuojamas dėl įvairių priežasčių: pernelyg abstraktaus turinio, pernelyg sudėtingos struktūros ir pernelyg į ekonomiką orientuoto požiūrio deramai neatsižvelgiant į socialinius klausimus. Kalbant apie lyčių lygybę, ji yra akivaizdus žingsnis atgal palyginti su ankstesnėmis strategijomis užimtumo klausimu. Konkrečiai ir aiškiai nagrinėjamas vienintelis klausimas – moterų užimtumo lygis, bet visiškai užmirštami kokybiniai darbo aspektai ir skirtinga pradinė padėtis darbo rinkoje. Netgi nebeliko Lisabonos sutartyje buvusių kiekybinių su lytimis susietų tikslų.

3.4

EESRK laikosi nuomonės, kad nei strategijos „Europa 2020“, nei Moterų ir vyrų lygybės strategijos tikslų nepavyks įgyvendinti, jei nebus taikomos konkrečios priemonės moters padėčiai socialinėje ir darbo aplinkoje pagerinti. Kaip būtina sąlyga skirtingose strategijos „Europa 2020“ srityse turi būti remiamas jų kiekybinis ir kokybinis potencialas. Jei vykdant septynias pavyzdines iniciatyvas nebus imtasi konkrečių priemonių, nepavyks pažengti į priekį įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ prioritetus: be lygybės politikos neįmanoma užtikrinti pažangaus, tvaraus ir socialiniu požiūriu integracinio augimo.

3.5

Skirtingų valstybių narių reformų programose reikia pripažinti moters darbo pridėtinę vertę ekonomikai (kaip pavyzdį galima paminėti asmens priežiūros paslaugų profesionalizaciją) (9), ir konkrečias problemas, su kuriomis ji susiduria darbo rinkoje (galimybė visų amžiaus grupių atstovėms patekti į visus jos lygmenis, profesinė karjera, tęstinumas ir kt.), taip pat ir visuomenėje turint omenyje tuos socialinius aspektus, kurie laikomi esminiais Moterų ir vyrų lygybės strategijoje. Norint įveikti krizę ir išspręsti naujas problemas įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ reikia numatyti programas, planus ir konkrečias priemones, kurie sudarytų sąlygas pažangai lygybės srityje. Tai neįmanoma nežinant, kokį skirtingą poveikį gali turėti krizei įveikti taikomos priemonės atsižvelgiant į skirtingą pradinę padėtį.

3.6

EESRK reiškia susirūpinimą, kad nenumatyta konkrečių su lytimis susijusių priemonių ir specialių rodiklių. Tai trukdo vykdyti stebėseną ir vertinimą siekiant nustatyti, ar padaryta pažanga įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, ir rodo, kad Europos semestras neturi reikiamų priemonių nelygybei įveikti atsižvelgiant į nevienodą pradinę padėtį, kurią lemia nevienoda lyčių padėtis skirtingose šalyse, sektoriuose ir srityse.

3.7

Strategija „Europa 2020“ turi suteikti veiksmingas priemones, leidžiančias įvertinti moters vaidmenį užtikrinant augimą Sąjungoje ir jos socialiniu požiūriu sukuriamą pridėtinę vertę, kaip kad pabrėžiama EESRK nuomonėje (10), kurios nuostatos sutampa su pirmininkavusios Švedijos atlikto tyrimo teiginiais (11). Šiame tyrime be kitų aspektų pabrėžiama tai, kad lygybė darbo rinkoje leistų valstybių narių bendrąjį vidaus produktą (BVP) padidinti vidutiniškai 27 proc.

4.1

2010 m. priimtoje moterų ir vyrų lygybės strategijoje deklaruojamas jos glaudus ryšys su strategija „Europa 2020“ visų aspektų ir pavyzdinių iniciatyvų požiūriu, ypač kalbant apie reikiamų nacionalinių priemonių sukūrimą ir taikymą naudojantis technine pagalba, struktūriniais fondais ir pagrindinėmis finansavimo priemonėmis, pavyzdžiui, 7-ąja bendrąja mokslinių tyrimų programa. Laikydamasi užimtumo ir nacionalinės politikos vertinimo gairių Komisija aktyviai vykdys stebėseną, kad būtų sumažinti skirtumai ir sudarytos palankios sąlygos socialinei moterų įtraukčiai.

4.2

Strategijoje taip pat užsimenama apie vyrų vaidmenį skatinant lyčių lygybę ir nurodoma, kad jų dalyvavimas svarbus norint, kad reikiamai pasikeistų skirtingi moterų ir vyrų visuomenėje – tiek šeimoje, tiek profesinėje sferoje – atliekami vaidmenys.

4.3

Moterų ir vyrų lygybės strategijoje numatyti veiksmai penkiose prioritetinėse srityse, nustatytose Moterų chartijoje, taip pat yra skyrius, skirtas horizontaliesiems klausimams: a) vienoda ekonominė nepriklausomybė, b) vienodas užmokestis už vienodą arba vienodos vertės darbą, c) lyčių lygybė priimant sprendimus, d) orumas, neliečiamumas ir smurto dėl lyties panaikinimas, e) lyčių lygybė už Europos Sąjungos ribų, f) horizontalieji klausimai (lyčių vaidmenys, teisės aktai, lyčių lygybės valdymas ir priemonės).

4.4

EESRK pritaria Komisijos teiginiui, kad tokias ES priemones kaip bendroji rinka, finansinė parama ir išorės politikos priemonės reikia visapusiškai panaudoti problemoms įveikti ir strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti, bet mano, kad reikia stebėti, ar Moterų ir vyrų lygybės strategijos principų taikymas dera su pagrindinių strategijos „Europa 2020“ priemonių, visų pirma septynių pavyzdinių iniciatyvų ir gairių, taikymu, kadangi pastarosios bus įgyvendinamos ir ES, ir valstybių narių lygmeniu.

5.1.1

EESRK savo nuomonėje „Metinė augimo apžvalga“ (13) be kitų aspektų jau pabrėžė tai, kad kuriant darbo vietas daugiau dėmesio būtina skirti kokybės aspektui. Dabartinėmis aplinkybėmis, turint omenyje krizę, jos ekonomines ir socialines pasekmes, ES institucijos ir valstybės narės turi dėti pastangas, kad būtų užtikrintas tolesni veiksmai šia kryptimi.

5.1.2

EESRK laikosi nuomonės, kad norint šią iniciatyvą įgyvendinti būtina atsižvelgti į dabartinę moterų padėtį darbo rinkoje, kadangi, nors jos šiuo metu ir sudaro 44 proc. aktyvių Europos Sąjungos gyventojų, jų padėtis ir toliau daugeliu požiūrių išlieka skirtinga ir pažeidžiama: žemesnis užimtumo lygis, skirtingas darbo užmokestis; skirtinguose sektoriuose, atsižvelgiant į jų pobūdį, moterų gali būti labai daug arba beveik nebūti; mažai moterų dalyvauja naujų įmonių kūrime, jos dirba ne visą darbo dieną (moterys sudaro 75 proc. visų taip dirbančių); laikinos darbo sutartys; trūksta tinkamų mažamečių vaikų priežiūros struktūrų; profesinės karjeros sunkumai; mažai moterų užima su didesne atsakomybe susijusias tiek ekonominio, tiek politinio pobūdžio pareigas; nevienodos galimybės įgyti įvairias specialybes švietimo, profesinio mokymo ir universitetinių studijų srityse.

5.1.3

Užimtumo lygis nuo 51 proc. 1997 m. padidėjo iki 62 proc. 2011 m., didžiąją dalį jo sudaro darbo vietos sektoriuose, kuriuose vyrauja moterys ir kuriems biudžeto mažinimo priemonės turi daug poveikio. Europos Sąjungą ištikusi krizė, nors jos padariniai skirtingose šalyse nėra vienodi, taip pat turi neigiamo poveikio moters padėčiai ir trapiai pažangai vyrų ir moterų lygybės srityje. EESRK manymu, būtina taikyti reikiamas paramos priemones, kad pasibaigus krizei darbo sferoje nebūtų padidėjusi nelygybė.

5.1.4

Europos socialinis fondas turi konkrečiai planuoti, stebėti ir vertinti visas valstybėse narėse dedamas pastangas, kad užtikintų Moterų ir vyrų lygybės strategijos įgyvendinimo pažangą.

5.2.1

Ši iniciatyva iš esmės apima dvi sritis: užimtumą ir mokymą. Todėl jos turinys yra glaudžiai susijęs su pirmiau minėtos iniciatyvos turiniu: siekiama plėtoti judumą mokymosi tikslais, modernizuoti aukštąjį mokslą, pripažinti ir įteisinti formalųjį mokymąsi ir savišvietą ir užtikrinti veiksmingas ir tvarias investicijas į švietimą ir profesinį mokymą.

5.2.2

EESRK mano, kad jaunimo nedarbo lygis yra viena iš didžiausią susirūpinimą keliančių problemų Europoje. Šiuo metu jis siekia 20 proc. O jaunų moterų, ypač tų, kurių kvalifikacija žema, nedarbo lygis dar aukštesnis.

5.2.3

Motinystė ir tėvystė turi labai nevienodą poveikį darbo rinkoje. Moterų, turinčių jaunesnių nei 12 m. vaikų, dirba tik 64,7 proc., vyrų – 89,7 proc. Kuo didesnis vaikų skaičius, tuo iškalbingesnė ši statistika ir skirtumai. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų trūkumas ir neproporcingas namų ruošos darbų pasiskirstymas kelia problemų profesinę veiklą derinant su asmeniniu gyvenimu ir yra rimtos kliūtys moterų paaukštinimui darbe.

5.2.4

2002 m. Barselonos Europos Vadovų Tarybos susitikime nustatytus tikslus dėl galimybių pasinaudoti ikimokyklinio ugdymo įstaigomis įgyvendino nedaug valstybių ir šiuo metu, turint omenyje biudžetinių lėšų šiose viešosiose įstaigose mažinimą, kyla pavojus, kad padėtis pablogės.

5.2.5

Kita susirūpinimą kelianti statistika yra didėjantis jaunų moterų, kurios nestudijuoja, nedirba ir nedalyvauja jokiuose mokymuose, skaičius. Eurostatas nurodo, kad tokioje padėtyje yra atsidūrę 20 proc. moterų ir 13 proc. vyrų. Sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių yra vienas iš strategijos „Europa 2020“ tikslų, kuris įtvirtinamas šioje iniciatyvoje.

5.2.6

EESRK laikosi nuomonės, kad norint šią pavyzdinę iniciatyvą įgyvendinti būtina atsižvelgti į dabartinę jaunų moterų, kurios be jau minėtų aspektų yra pažeidžiamos ir kitais požiūriais: žemas bazinis išsilavinimas, mažiau kvalifikacijos kėlimo, kuris būtinas naujoje žinių visuomenėje, galimybių, nepakankamas gebėjimų pripažinimas ir profesinio orientavimo stoka, finansinės problemos, iškylančios steigiant naują įmonę arba imantis savarankiškos veiklos. Norint šias problemas įveikti reikia būtent jaunoms moterims skirtų priemonių.

5.3.1

Iniciatyvoje siūloma kurti ir įgyvendinti programas, kuriomis skatinamos socialinės inovacijos pažeidžiamiausių grupių atžvilgiu, visų pirma vargingoms bendruomenėms užtikrinant novatorišką švietimą, suteikiant joms mokymosi ir užimtumo galimybių, kovoti su diskriminacija (pavyzdžiui, neįgaliųjų atžvilgiu) ir kurti naują migrantų integracijos darbotvarkę, kuria būtų siekiama padėti migrantams iki galo išnaudoti savo galimybes. Taip pat siūloma įvertinti socialinės apsaugos ir pensijų sistemų tinkamumą ir tvarumą, nustatyti būdus, kaip gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. EESRK atsargiai vertina socialinių inovacijų koncepciją, kadangi bandymai šioje srityje dėl savo pobūdžio yra fragmentiški ir sunkiai perkeliami. Ji yra susijusi ir su teisėkūros subsidiarumo principu ir su tokia sociologine samprata kaip „lygiateisiškumas“. Vietos lygmens sprendimas reaguojant į nedidelės grupės pareikštus poreikius gali būti naudingas, bet jis negali atstoti didžiųjų kolektyvinės socialinės apsaugos sistemų užtikrinamos lygybės ir teisingumo (14).

5.3.2

Strategijoje „Europa 2020“ tvirtinama, kad valstybėms narėms reikia parengti ir įgyvendinti specialias priemones, skirtas konkrečių rizikos grupių problemoms spręsti ir iki galo išnaudoti socialinės apsaugos ir pensijų sistemas, kad būtų užtikrintos remiamos pajamos ir galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, siekiant užtikrinti socialinę sanglaudą. Moterys ypač nukenčia dėl didėjančio nedarbo ir neaktyvumo lygio, dėl ekonominio nesaugumo, žemo darbo užmokesčio, griežto taupymo ir biudžeto mažinimo priemonių taikymo socialinių išmokų ir paramos šeimai srityje. Visų pirma jos nukenčia kaip darbuotojos, kadangi joms tiesioginį poveikį daro darbo vietų mažinimas viešajame ir paslaugų sektoriuose, nes tai sektoriai, kuriuose moterys sudaro labai didelę darbuotojų dalį. Tačiau kartu jos nukenčia ir kaip pilietės bei vartotojos, jei atsižvelgsime į tai, kad visuotinės svarbos paslaugoms teikti skirto biudžeto mažinimas daro poveikį moterims, nes jos yra pagrindinės tų paslaugų vartotojos.

5.3.3

Europoje 70 proc. žemą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų yra moterys. Daugumoje valstybių narių su skurdu grumiasi 17 proc. moterų, o vyrų skursta 15 proc. ir šis skaičius taip pat kelia susirūpinimą. Skurdas ir socialinė atskirtis yra glaudžiai susiję su išstūmimu iš darbo rinkos. Todėl profesinės veiklos pertrūkiai ir darbas neturint garantijų, kurie dažnai pasitaiko moterų, ypač tų, kurių kvalifikacija žema, atveju, turi tiesioginį, taip pat ir vidutinės trukmės ir ilgalaikį neigiamą poveikį.

5.3.4

Dėl biudžeto mažinimo ir krizės ypač nukenčia vienišos mamos, našlės, neįgalios moterys, lytinio smurto aukos, pagyvenusios moterys, moterys imigrantės ir konkrečiomis priemonėmis neužtikrinus apsaugos ir paramos joms gresia didesnis socialinės atskirties pavojus.

5.4.1

Siekiama, kad būtų sudarytos galimybės naudotis informacinėmis technologijomis, ypač internetu, ir kad visi Europos Sąjungos piliečiai jomis naudotųsi, visų pirma įgyvendinant kompiuterinį raštingumą ugdančias ir prieinamumą gerinančias programas.

5.4.2

Tuo tikslu valstybės narės turės parengti sparčiojo interneto strategijas, viešąjį finansavimą, įskaitant struktūrinių fondų lėšas, sutelkti srityse, kuriose trūksta privačių investicijų, skatinti teikti šiuolaikiškas interneto paslaugas ir jomis naudotis (pavyzdžiui, e. valdžia, e. sveikata, pažangus namas, skaitmeniniai įgūdžiai, saugumas) (15).

5.4.3

EESRK reiškia susirūpinimą, kad nėra statistinių duomenų pagal lytį ir todėl neįmanoma žinoti, kokia moters padėtis su naujosiomis technologijomis susijusiuose profesiniuose sektoriuose ir koks šių technologijų naudojimo lygis. Būtų svarbu atlikti tinkamus tyrimus, kad būtų nustatyta moterų, taip pat ir kaip paslaugų vartotojų, padėtis siekiant strategijoje „Europa 2020“ siūlomus informavimo ir mokymo veiksmus nukreipti konkretesne linkme.

5.5.1

Vykdant iniciatyvą be kitų dalykų siekiama skatinti ir stiprinti švietimo, verslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų ryšius ir bus skatinamas verslumas. Valstybės narės privalės pertvarkyti nacionalines ir regionines MTTP sistemas, kad būtų suteiktas postūmis kompetencijai ir pažangiai specializacijai, nustatyti išlaidų žinioms prioritetus, stiprinti universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir įmonių bendradarbiavimą, užtikrinti pakankamą mokslo, matematikos ir inžinerijos absolventų skaičių, mokyklų mokymo programose dėmesį sutelkti į kūrybiškumo, novatoriškumo ir verslumo skatinimą.

5.5.2

Vykstant šiam procesui moterys gali ir turi atlikti aktyvų vaidmenį. 2010 m. moterys sudarė maždaug 60 proc. universitetų diplomantų, tačiau to neatspindi jų darbo rinkoje užimamos darbo vietos. Beje, šiuo metu moterys sukuria kas trečią įmonę, sudaro 13,7 proc. stambių biržoje kotiruojamų bendrovių valdybų narių ir tik 3 proc. jų eina pirmininkių pareigas.

5.5.3

Daugumoje šalių išlieka horizontali lyčių segregacija tam tikro pobūdžio studijose: mokslo, inžinerijos, matematikos, technologijų. Be to, šios studijos yra privilegijuota ekonominio pasaulio ir mokslo pasaulio vadovaujančių darbuotojų bendradarbiavimo sritis, ypač kalbant apie magistratūrą ir doktorantūrą, į kurias moterys turi mažiau galimybių patekti. Todėl EESRK mano, kad būtina taikyti priemones šioms kliūtims pašalinti.

5.5.4

Moterims vis dar nepakankamai atstovaujama priimant sprendimus mokslo pasaulyje, taip pat verslo ir paslaugų sektoriuose. Vos 18 proc. moterų eina atsakingiausias pareigas universitetuose. Sudarant užimtumo galimybes ir skiriant lėšas moksliniams tyrimams reikia užtikrinti moterų žengimą į priekį šioje srityje ir padidinti Europos visuomenės tvaraus vystymosi potencialą.

5.6.1

Iniciatyvoje siūloma priimti ir įgyvendinti peržiūrėtą Efektyvesnio energijos vartojimo veiksmų planą ir skatinti svarbią išteklių efektyvumo programą (teikiant paramą MVĮ ir namų ūkiams) pasitelkiant struktūrinius ar kitus fondus, kad būtų išnaudojamos naujos finansavimo galimybės taikant jau esamus sėkmingus naujoviškus investicijų schemų modelius; taip būtų skatinami vartojimo ir gamybos modelių pokyčiai.

5.6.2

Energija ir aplinkos apsauga nėra neutralios temos: energijos vartojimas, galimybė gauti geriamo vandens, perdirbimas, šilumos šaltiniai namų ūkiams šildyti ir maitinti, aplinkos tausojimas ir saugojimas yra tik kelios iš sričių, kuriose moterys atlieka lemiamą vaidmenį. Vartojimo įpročių nepavyks pakeisti, jei nebus numatytos specialios priemonės, grindžiamos konkrečiomis žiniomis apie esamą padėtį ir tikslingai pritaikytos skirtingoms visuomenės grupėms, visų pirma moterims.

5.6.3

Tai taip pat pripažinta Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos 2012 m. birželio mėn. išvadose, kuriose pabrėžtas svarbus moterų vaidmuo plėtojant tvarų vystymąsi. EESRK pritaria Tarybos išvadoms teigdamas, kad moterys gali turėti lemiamos įtakos priimant sprendimus, susijusius su aplinkos apsauga, visų pirma – įgyvendinant politiką klimato kaitos srityje. Tai suteikia moterims naujų galimybių, kadangi jos gali atlikti lemiamą vaidmenį ir pagerinti savo asmeninę ir profesinę padėtį dalyvaudamos plėtojant naująją ekologišką ekonomiką – vystymuisi ir darbo vietų kūrimui gyvybiškai svarbų sektorių.

5.6.4

Kalbant apie įmonių lygmenį, šiame sektoriuje vis dar susiduriama su vertikalia diskriminacija. Nors šiandien 33 proc. vadovų yra moterys, palyginti su 31 proc. 2001 m., dauguma vadovaujančias pareigas einančių moterų dirba paslaugų ir prekybos sektoriuose ir gerokai mažiau – apdirbamojoje pramonėje, statybos ir energetikos sektoriuose.

5.6.5

Yra atlikta labai nedaug mokslinių tyrimų ir sukaupta mažai duomenų norint susipažinti su konkrečia lyčių padėtimi ir nuspręsti, kokias priemones reikia taikyti siekiant padidinti šiame tvaraus vystymosi procese dalyvaujančių moterų procentinę dalį. EESRK mano, kad yra svarbu ne tik investuoti, bet kartu ir nubrėžti gaires, kurios leistų įveikti stereotipus, rasti sprendimus ir skatinti pozityviosios diskriminacijos veiksmus, kadangi tai yra besivystantis sektorius ir, jei pradiniame etape bus diskriminuojama, kyla pavojus, kad padidės socialiniai skirtumai ir socialinė atskirtis.

5.6.6

Vienas iš Moterų ir vyrų lygybės strategijos prioritetų – veikla ES išorės santykių srityje: viena, bendradarbiavimo su kaimyniniais regionais programos, Europos kaimynystės politika, visų pirma – Euromed regione, ir, antra, ES dalyvavimas pasaulio forumuose. Ypatingą dėmesį reikia skirti iš trečiųjų šalių imigruojančioms, Europos Sąjungoje migruojančioms ir iš kaimyninių šalių atvykstančioms moterims. Susirūpinimą kelia Rio+20 nesėkmė sprendžiant tvaraus vystymosi ir moterų teisių problemas. Jokios pažangos nepadaryta tokiais svarbiais klausimais kaip sveikatos sąsaja su lytinėmis ir reprodukcinėmis teisėmis, moterų teisė įsigyti žemes ir jas paveldėti, klimato kaita ir ekologiškos darbo vietos.

5.7.1

Šiai pavyzdinei iniciatyvai tenka labai svarbus vaidmuo užtikrinant su lytimi susijusių aspektų, įtrauktų į Moterų ir vyrų lygybės strategiją, įgyvendinimą: darbo užmokesčio skaidrumas, iniciatyvos vienodam darbo užmokesčiui garantuoti, priemonės, skatinančios moteris pasirinkti netradicines profesijas – tai keletas iš svarbiausių strategijoje siūlomų veiksmų, kurie yra tikslingi sąveikos su šia iniciatyva požiūriu.

5.7.2

Europoje vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas vidutiniškai siekia 17 proc. ir skirtingose valstybėse svyruoja nuo 5 proc. iki 31 proc. Tai lemia skirtingi tarpusavyje susiję veiksniai: darbas sektoriuose, kuriuose dauguma darbuotojų yra moterys, vertinamas pigiau, stipri profesinė segregacija, profesinės karjeros nutraukimas dėl įvairių priežasčių ir kt. Krizės sąlygomis padėtis tik blogėja.

5.7.3

Atskirais atvejais atotrūkis užimtumo lygio ir darbo užmokesčio srityje sumažėjo, bet, deja, ne todėl, kad būtų padidėjęs moterų užimtumas ir darbo užmokestis, o todėl, kad sumažėjo paklausa sektoriuose, kuriuose vyrauja darbuotojai vyrai (statybos, apdirbamoji pramonė, finansų sektorius), ir tai yra tiesioginė krizės pasekmė. EESRK primena, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatose kaip vienas iš Europos kūrimo tikslų nurodomas tikslas „skatinti kurti geresnes gyvenimo bei darbo sąlygas, kad palaikant jų gerėjimą būtų galima siekti jų suderinimo“ (16), ir ši nuostata taikytina visiems.

5.7.4

EESRK mano, kad būtina taikyti priemones, kurios suteiktų postūmį augimui šiuose sunkumų patiriančiuose sektoriuose, ir taip pat priemones profesinei segregacijai panaikinti. Visų pirma reikėtų didinti moterų aktyvumą mokslinių tyrimų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse. Kita vertus, reikia imtis priemonių, kad didesnio pripažinimo sulauktų sektoriai, kuriuose dažniausiai dirba moterys, pavyzdžiui, namų ūkio ruoša, sveikatos priežiūros ir globos paslaugos.

6.1

Europos politikos koordinavimo semestras yra nauja valstybių narių pasirinkta priemonė strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimui prižiūrėti. Europos lyčių lygybės pakte rekomenduojama nustatant ir įgyvendinant nacionalines reformų programas į jas įtraukti lygčių lygybės aspektą ir plėtoti lygybės politiką. Taip pat Komisija ir Taryba raginamos į lyčių aspektą atsižvelgti „Metinėje augimo apžvalgoje“, konkrečioms šalims skirtose išvadose ir rekomendacijose.

6.2

2012 m. balandžio mėn. dvylikai valstybių narių pateiktos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, susijusios su lyčių aspektu nacionaliniuose veiksmų planuose. EESRK pritaria Komisijos pasiūlytoms konkrečioms reformoms šiose srityse: didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, gerinti galimybes pasinaudoti vaikų darželių ir visą dieną dirbančių mokyklų teikiamomis paslaugomis ir tų paslaugų kokybę, pagyvenusių asmenų priežiūros paslaugas, taip pat kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugas.

6.3

Daugumos rekomendacijų tikslas – padidinti moterų užimtumo lygį, bet neatsižvelgiama į kliūtis, iškylančias moterims norint gauti darbo užmokesčio ir darbo sąlygų požiūriu kokybišką darbą ir šeimines pareigas pasidalyti su vyrais. Tik vienai šaliai, Austrijai, rekomenduota spręsti skirtingo darbo užmokesčio problemą, nors ši problema išlieka visose valstybėse narėse.

6.4

EESRK susirūpinimą kelia kai kurios iš rekomendacijų, kurios galėtų turėti priešingą poveikį lyčių lygybei: rekomendacijos dėl pensijų reformos, pasiūlymai persvarstyti darbo užmokesčio ir pensijų nustatymo mechanizmus, pensinio amžiaus padidinimas neatsižvelgiant į sveiko gyvenimo metus, pasiūlymas taikyti mokesčių paskatas papildomoms šeimos pajamoms.

14.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/15

1.1

Europos pilietinė visuomenė dar ne visiškai suvokia piratavimo jūroje problemos rimtumą. EESRK nori didinti pilietinės visuomenės jautrumą ir formuoti Europos viešąją nuomonę, kad būtų galima mobilizuoti valstybes nares ir ES institucijas konkretiems veiksmams piratavimui išnaikinti. 2011 m. Pasaulinė jūros diena buvo skirta kovai su piratavimu. Kadangi jo pobūdis yra daugialypis, būtinos holistinės, o ne pavienės ad hoc priemonės. Piratavimas nėra mums tolima problema, nuo kurios kenčia tik kažkur Indijos vandenyne puldinėjami laivai ir jūrininkai. Jis daro daugialypį neigiamą poveikį Europos vartotojams ir mokesčių mokėtojams ir tai nėra „simptomas, kuris netrukdo gyventi“.

EESRK pasisako už konkrečią ES institucijų ir valstybių narių politinę valią galutinai išspręsti piratavimo problemą.

1.2

ES gali pasinaudoti unikaliomis priemonėmis, pradedant prekyba ir vystomąja pagalba ir baigiant karinių pajėgų įvedimu, valstybės kūrimu ir pertvarka.

1.3

EESRK palankiai vertina JT Saugumo Tarybos ir ES sprendimus pratęsti EU/NAVFOR–ATALANTA operaciją iki 2014 m. gruodžio mėn., o operacijas išplėsti į rytus ir pietus Indijos vandenyne bei Somalio pakrantėje. Komitetas mano, jog EU/ NAVFOR turėtų būti suteiktas tvirtesnis mandatas su griežtesnėmis veiksmų pradžios taisyklėmis. EESRK ragina tvirtai laikytis įsipareigojimo dėl į šią operaciją siunčiamų ES valstybių narių laivų skaičiaus.

1.4

Labai svarbus neseniai atliktas Regioninio bendradarbiavimo susitarimo dėl kovos su piratavimu ir ginkluotais laivų apiplėšimais Azijoje (ReCAAP) susiejimas su Džibučio elgesio kodeksu ir ES dvišalių susitarimų dėl piratų baudžiamojo persekiojimo sudarymas su Kenija, Seišeliais, Mauricijumi ir kitomis šalimis.

1.5

EESRK teigiamai vertina Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) misiją stiprinti Regioninius jūrinius pajėgumus. „EUCAP NESTOR“ padės Somalio pusiasalio šalims sukurti kovos su piratavimu generalinį planą, parengti atitinkamus teisės aktus ir teiks paramą pakrančių apsaugai.

1.6

EESRK reikalauja, kad ES valstybės narės ir ES narystės siekiančios valstybės arba valstybės, sudariusios su ES asociacijos sutartis, pagal 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (toliau – UNCLOS konvencija) 105 straipsnį užtikrintų teisinių veiksmų prieš piratavimą vykdymą ir piratų atviroje jūroje baudžiamąjį persekiojimą.

1.7

EESRK skatina laivybos bendroves taikyti Geriausią valdymo praktiką siekiant apsisaugoti nuo piratavimo (BMP-4). EESRK ragina valstybes nares, numatančias leisti naudotis kvalifikuota privačia ginkluota apsauga menkai apsaugotuose laivuose, laikytis atitinkamų Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) rekomendacijų ir numatyti griežtą teisinę sistemą, kurioje be kitų sąlygų būtų apibrėžta laivo kapitono atsakomybė, ypač tuo atveju, kai paleidžiama ugnis. Naudojimasis privačia ginkluota apsauga nėra vienintelis sprendimas ir neturėtų tapti norma, o tik papildyti Geriausią valdymo praktiką. Valstybės narės raginamos organizuoti karinį konvojų ir apsirūpinti JT globojamais sausumos kariniais daliniais (Laivų apsaugos padaliniai), kurie būtų laive jam plaukiant per didelės rizikos rajonus.

1.8

EESRK nepritaria išpirkos mokėjimo suvaržymams, kurie duotų priešingus rezultatus, o įkaitams iškiltų dar didesnis pavojus. Kol kas išpirkos lieka saugų jūrininkų, kurie naudojami kaip „gyvieji skydai“, sugrįžimą užtikrinančia priemone. EESRK smerkia jūrininkų egzekuciją ar kankinimą, kurio griebiasi piratai, norėdami išsireikalauti išpirkos sumokėjimo.

1.9

EESRK mano, jog sprendžiant piratavimo problemą, svarbiausia susekti susijusius finansinius srautus ir juos perimti. Jis pritaria, jog kovą reikia nukreipti į finansuotojus ir koordinuoti duomenų bazes, kad būtų galima geriau suprasti piratavimo verslo modelį. ES turėtų būti sudarytas su piratavimo pinigų plovimu susijusių finansinių institucijų juodasis sąrašas. Šiuo požiūriu reikėtų pagirti Europolo ir Eurojusto darbą.

1.10

EESRK ragina ES institucijas spręsti paaštrėjusią ginkluoto plėšikavimo jūroje (ARAS) ir naftos vagysčių problemą Vakarų Afrikoje bei Gvinėjos įlankoje. Kadangi ARAS modus operandi skiriasi nuo Somalio piratų, reikėtų remti specifines šiam regionui skirtas priemones. Kasdien per Indijos vandenyno rajonus, kur siaučia piratai, vežama trys milijonai barelių naftos ir 50 proc. visų pasaulinės prekybos konteinerių.

1.11

EESRK pabrėžia, jog būtina skubiai išlaisvinti 218 jūrininkų, kurie šiuo metu yra laikomi įkaitais, ir ragina rengti jūrininkams kovos su piratavimu profesinį mokymą, kad jie galėtų apsiginti, bei steigti jūrininkų, kurie buvo paimti įkaitais, sveikatos priežiūros klinikas. Trys tarptautinės konvencijos (2010 m. konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, 2004 m. Tarptautinis laivų ir uosto įrenginių apsaugos (ISPS) kodeksas, ir 2006 m. Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje) sudaro teisinį jūrininkų rengimo prieš pradedant plaukiojimą, treniruočių ir pratybų laive, repatriacijos, kompensavimo, ryšių su šeima palaikymo ir priežiūros po išlaisvinimo pagrindą. EESRK ragina ES sustiprinti šias konvencijas ir suformuluoti naujas, išsamias gaires, skirtas jūrininkams, kurie buvo piratavimo aukos ar gali jomis tapti, ir jų šeimoms. ES turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį keičiant šias tarptautines konvencijas, kad būtų atsižvelgta į priemones, taikomas laikomų įkaitais jūrininkų atžvilgiu.

1.12

2012 m. rugpjūčio mėn. surengti rinkimai buvo lemiamas įvykis žlugusios Somalio valstybės istorijoje. EESRK įsipareigoja ateityje bendradarbiauti vykdant ES veiksmus, skirtus padėti stiprinti šios šalies pilietinę visuomenę remiantis panašiais veiksmais kitose Afrikos šalyse.

1.13

EESRK prašo imtis koordinuotų veiksmų, kad dalis vystomosios pagalbos ar kitų išteklių būtų skiriama jaunimui skirtoms žvejo profesijos mokymo programoms, tvaraus žemės ūkio ir verslumo skatinimui. Jei Somalio jaunimas turėtų deramas gyvenimo sąlygas, piratavimas jiems būtų mažiau patrauklus.

2.1.1

Jau penkerius metus Adeno įlankoje, Somalio baseine, Arabų jūroje ir Indijos vandenyne piratų išpuolių prieš prekybinius laivus skaičius didėja, tačiau statistiniai duomenys gali sudaryti klaidingą nuomonę, jog piratavimo problema jau pažabota. Dėl tokios prielaidos būtų klaidingai nekreipiamas dėmesys į analogiškų piratavimo atvejų dažnėjimą Vakarų Afrikoje. Piratavimas, deja, yra pasaulinė problema, su kuria susiduriama Indonezijoje, Malakos ir Singapūro sąsiauriuose, Pietų Kinijos jūroje ir Pietų Amerikoje. 2012 m. rugsėjo 24 d. duomenimis, Somalyje registruota 50 incidentų, Gvinėjos įlankoje – 34 incidentai, Indonezijoje – 51 incidentas.

2.1.2

Užgrobtų laivų (vadinamųjų „bazinių laivų“, angl. motherships) naudojimas padidino piratų išpuolių sėkmingumą. Kadangi piratai nuolat keičia savo taktiką ir metodus, padedančius geriau identifikuoti taikinius ir pasirinkti įsibrovimo į laivus priemones, jų išpuoliai tapo agresyvesni, modernesni ir žiauresni, dėl kurių kartais pasitaiko jūreivių žūčių.

2.1.3

Piratavimas pirmiausia yra jūrinė problema, kuri perauga į humanitarinę, prekybos ir pasaulinės ekonomikos problemą, dėl kurios kenčia vartotojai visame pasaulyje. Jei pasaulio bendruomenė nesiims efektyviai spręsti piratavimo problemos arba jei jūrininkų sąjungos atsisakytų plaukti į pavojingus rajonus, nutrūktų prekių ir energijos tiekimo grandinė ir piratavimo kaina dar padidėtų. Kasmet per šiuos rajonus plaukia 18 000 laivų. Piratavimas Adeno įlankoje/Afrikos Kyšulyje kelia strateginį pavojų ES, kadangi šiuos rajonus kerta pagrindinis Europos–Azijos jūrų koridorius. Laivybos kompanijos, siekdamos išvengti Sueco kanalo, vis dažniau naudojasi Gerosios Vilties Kyšulio jūrų maršrutu. Piratavimas tapo labai pelningu nusikalstamu verslu ir patrauklia šio regiono jaunimui karjera. Jo kaina neproporcinga piratų skaičiui (Somalyje jų yra apie 1 500). Piratavimas trukdo pristatyti ES pagalbą maistu, kai jos itin reikia sausros aukoms Afrikoje. Indijos vandenyne dislokuotos jūrų pajėgos prilygsta „20 policijos automobilių, patruliuojančių visoje Europos teritorijoje.“

2.1.4

Piratavimo ir tarptautinės teisės bei tvarkos pažeidimų nebaudžiamumas (1982 m. UNCLOS konvencija) yra netoleruotini, ir ES turi parodyti stiprią politinę valią šią praktiką nutraukti. JT kontaktinė grupė piratavimo jūroje prie Somalio krantų klausimais paskatino parengti visuotinę strategiją, įskaitant prevencines ir atgrasomąsias priemones, geresnio jūrų bendradarbiavimo vykdant operacijas gaires, numatyti piratų baudžiamąjį persekiojimą ir jų finansinių išteklių susekimą.

2.1.5

ES, kuri kontroliuoja 40 proc. pasaulio laivybos, negali sau leisti nesuvaldomo piratavimo masto didėjimo. Kaip pareiškė už transportą atsakingas Komisijos narys Siim Kallas, „piratavimas kelia realią grėsmę ES transporto politikai. Be to, tai kelia pavojų ES užsienio prekybai, energijos tiekimui ir saugumui, jūrininkų gerovei ir humanitarinės pagalbos teikimui“.

2.2.1

2011 m. piratai nužudė 7 jūrininkus ir daugiau kaip 39 sužeidė. Per 2012 m. (rugsėjo 24 d. duomenimis) įvykdyti 225 išpuoliai ir užgrobti 24 laivai, 6 jūrininkai nužudyti, 448 paimti įkaitais. 2012 m. birželio 30 d. Somalio piratai užgrobė 11 laivų ir paėmė įkaitais 218 jūrininkų. Nuo 2007 m. per piratų išpuolius prie Somalio krantų nužudyti daugiau kaip 43 jūrininkai, 2 653 jūrininkai paimti įkaitais.

2.2.2

Tarptautinės laivų savininkų ir jūrininkų asociacijos (pavyzdžiui, Tarptautiniai laivybos rūmai [ICS], Europos bendrijos laivų savininkų asociacija [ECSA], Europos transporto darbuotojų federacija [ETF], Azijos laivų savininkų forumas [ASF], SOS „gelbėkite mūsų jūrininkus“ grupė, vienijanti 31 tarptautinę jūrų pramonės organizaciją), suvienijo pastangas, siekdamos didinti informuotumą apie piratavimo žmogiškąją ir ekonominę kainą per žiniasklaidą arba tiesiogiai kreipdamosi į aukščiausio lygio politikus ir pramonės atstovus. Azijos jūrininkų forumas (ASF) (2012 m. gegužės 24 d.) atskleidė, kad per pastaruosius 7 metus dėl piratų veiksmų žuvo 62 jūrininkai, 4 000 buvo laikomi įkaitais maždaug dviejuose šimtuose Somalio piratų užgrobtų laivų. Pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus (2007-2012 m.) sumažėjo piratų išpuolių Indijos vandenyne skaičius, tačiau nužudytų jūrininkų skaičius per paskutinius dvejus metus išaugo tris kartus (Sultonas Ahmed bin Sulayem, DP World bendrovės valdybos pirmininkas, 2012 m. birželio 30 d). Taigi, nusiraminti negalime.

2.2.3

Pažabojant piratavimą pirmiausia reikia užkirsti kelią nusikaltimams, o ne išpirkoms, kurios užtikrina šio nusikaltimo aukoms laisvę. Jūrininkų mirtys neturėtų būti laikomos „atsitiktinėmis karo su piratavimu aukomis“ (Nautilus International).

2.3.1

Verti dėmesio šie du pranešimai apie piratavimo ekonomiką:

2.3.2

pranešime „Ekonominė piratavimo jūroje kaina“ (2010 m. gruodis) analizuojamos tiesioginės sąnaudos: išpirkos, draudimo išmokos, maršruto keitimas aplink Gerosios Vilties Kyšulį, atgrasomiosios saugumo priemonės, ginkluota apsauga, trijų karinių misijų dislokavimas, teismo procesai, kovos su piratavimu organizacijų finansavimas, humanitarinės pagalbos kaina. Preliminariais duomenimis kasmet tai kainuoja 7-12 milijardų JAV dolerių. Be to, fondas „One Earth Foundation“ paskaičiavo, kad per 2009–2010 m. buvo išmokėta išpirkų už 830 mln. JAV dolerių, o atgrasomosioms priemonėms ir privačiai ginkluotai apsaugai kasmet išleidžiama nuo 360 mln. iki 2,5 mlrd. JAV dolerių.

2.3.3

pranešime „Piratavimo ekonomika“ (2011 m. gegužė) nagrinėjama piratavimo „vertės grandinė“, apimanti piratus, finansuotojus, finansininkus, ginklų tiekėjus. Jame parodyta, kad remiantis BVP, tenkančiu vienam gyventojui Somalyje, piratavimas yra kur kas labiau apsimokantis pasirinkimas (piratų pajamos gali 67-157 kartus viršyti vidutines somaliečio pajamas). Pabrėžiama būtinybė susekti neoficialią Hawala pinigų pervedimo sistemą ir nurodoma, kad metinė piratavimo kaina siekia nuo 4,9 iki 8,3 mlrd. JAV dolerių.

3.1.1

Europos Sąjunga ir Tarptautinė jūrų organizacija savo Bendroje Deklaracijoje dėl partnerystės kovojant su piratavimu ir ginkluotu plėšimu jūroje vakarinėje Indijos vandenyno dalyje (2012 m. gegužės 15 d., Londonas) pakartojo savo pasiryžimą didinti kovos su piratavimu ir ginkluotu plėšimu jūroje pajėgumus ir gerinti jūrų valdymą vakarinėje Indijos vandenyno dalyje. „Džibučio elgesio kodeksas“ tapo pagrindine priemone, sudarančia galimybę 18 Rytų Afrikos šalių bendrai spręsti problemą. Be to, ES trejus metus teikė finansinę paramą Pranešimų apie piratavimą centrui prie Tarptautinio jūrininkystės biuro (IMB), kurio veikla skirta sustabdyti piratavimą ir ginkluotus išpuolius prieš laivus.

3.1.2

Tarptautinė kontaktinė darbo grupė piratavimo klausimais tiria būdus, kaip pažaboti pasipelnytojus, kadangi 300-500 milijonų eurų išpirkos atitenka Somalio tinklo vadeivoms, kurie šiuos pinigus laiko, galimas dalykas, net ir ES bankuose. EESRK primygtinai reikalauja atsekti ir konfiskuoti tokias išpirkas, kad piratavimas nustotų būti patraukliu verslu.

3.1.3

Priėmus Somalio pusiasaliui skirtą strateginę programą, specialiojo atstovo paskyrimas ES veiksmams koordinuoti regione yra žingsnis teisinga linkme.

3.1.4

EESRK palankiai vertina Europos Parlamento rezoliuciją dėl piratavimo jūroje (2012 m. gegužės 10 d.), kurios tikslas – geriau koordinuoti ES institucijų veiksmus, kad būtų dedama daugiau pastangų stiprinti kovą su piratavimu ir atkurti Somalį kaip nepriklausomą valstybę.

3.1.5

Nuo 2008 m. priimtose nuomonėse EESRK reiškė susirūpinimą dėl prekybinių laivų užpuolimų plitimo ir gausėjančių ginkluotų plėšimų ir piratavimo jūroje atvejų, visų pirma pietryčių Azijoje ir Afrikoje (1). Komitetas ragino Komisiją skatinti nustatyti atitinkamą jurisdikciją ir priimti reikiamus teisės aktus, kad būtų galima kovoti su šiuo metu nebaudžiamais piratais, ir kategoriškai pasisakė prieš jūrininkų apginklavimą. EESRK paragino Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti jūrininkų rengimo klausimą kovos su piratavimu srityje.

3.1.6

2010 m. kovo 11 d. savo surengtoje konferencijoje „Su jūrininkyste susijusių profesijų patrauklumas“ EESRK nurodė piratavimą kaip vieną iš jūrininko profesijos nepatrauklumo priežasčių. Kita priežastis - kampanijų, skirtų jūrininko profesijos patrauklumui didinti, nepripažinimas.

3.2.1

Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ESCA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos savo bendroje deklaracijoje (2012 m. liepos 31 d.) reiškia susirūpinimą nesibaigiančiais išpuoliais nepaisant sėkmingų tarptautinių ir Europos pastangų. Piratavimo likvidavimas, jų manymu, turėtų būti prioritetinis Sektorinio socialinio dialogo komiteto, atsakingo už jūrų transportą (SSDC), darbotvarkės klausimas.

4.1

Piratavimo problema, kuri yra sudėtinga ir daugialypė, gali būti išspręsta tik holistinėmis, suderintomis priemonėmis krante ir jūroje. ES turi išskirtinę galimybę taikyti holistines priemones: ji aukštai vertinama regione diplomatijos, prekybos, transporto, kariniu ir humanitariniu požiūriais.

4.2

Jūrininkai ir toliau moka didelę kainą. Visos pastangos turėtų padėti išvengti pavojaus jūrininkų fiziniam, protiniam ir psichologiniam neliečiamumui. Tarptautiniai laivybos rūmai (ICS) sudarė gerosios praktikos rekomendacijas laivybos bendrovėms, siekiant padėti teikti paramą nukentėjusiems jūrininkams ir jų šeimoms.

4.3

Kadangi pagrindinės piratavimo priežastys reikalauja ilgalaikių sprendimų krante, pajėgumų stiprinimas Somalyje yra gyvybiškai svarbus nebaudžiamumui panaikinti ir teisinei valstybei atkurti. ES vėliavos valstybės turi prisiimti daugiau atsakomybės, kad būtų užtikrintas geresnis karinių jūrų pajėgų koordinavimas ir piratų baudžiamasis persekiojimas.

4.4

Kadangi 2007 m. piratavimas vėl atgijo, dabar būtina pademonstruoti politinę valią ir pasiekti, kad ši problema taptų pirmaeiliu ES politinės darbotvarkės klausimu ir būtų padidinti karinių jūrų pajėgų ir laivų ištekliai. Europos išorės veiksmų tarnyba (EEAS) ir Europos Komisija turėtų bendradarbiauti su Europos Vadovų Taryba siekiant nustatyti, kuriems sektoriams suteikti kovos su piratavimu ir gebėjimų stiprinimo Somalyje įgaliojimus. Pasaulio Bankas ir Interpolas gali padėti sekti išpirkų judėjimą.

4.5

Reikia atnaujinti ES valstybių narių kovai su piratavimu skirtus teisės aktus:

14.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/20

1.1

EESRK džiaugiasi jam suteikta galimybe parengti nuomonę dėl Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto siūlymo 2013 m. vykdyti bandomąjį Europos socialinio ženklo projektą. Tačiau nuo to laiko, kai buvo paprašyta parengti nuomonę, padėtis pasikeitė, kadangi Europos Parlamento Biudžeto komiteto 2012 m. spalio 4 d. dokumente šis bandomasis projektas neminimas.

1.2

Iš esmės EESRK pritaria, kad Europoje reikia stiprinti socialinę sritį ir pripažinti bei skatinti įmonių socialinę atsakomybę (ĮSA). Tačiau svarbu pabrėžti, kad jokiomis aplinkybėmis ĮSA negalima prilyginti socialinėms teisėms, garantuotoms teisės aktais ar tarptautiniais susitarimais, kuriuose pagrindinis vaidmuo tenka socialiniam dialogui.

1.3

Todėl pirmiausia reikia nuodugniau išsiaiškinti šio pasiūlymo pridėtinę vertę, įgyvendinimo grafiką bei pagrindinius klausimus, atsižvelgiant į politinius tikslus. Tie tikslai svarbūs, tačiau dabartinėmis aplinkybėmis juos būtų galima sėkmingiau įgyvendinti, jei, visų pirma, būtų griežtinami ir geriau įgyvendami esami socialinės srities teisės aktai.

1.4

EESRK norėtų pabrėžti ir tai, kad nors ši iniciatyva svarbi, ją gali būti pernelyg sudėtinga įgyvendinti šiuo metu, kai ES tebėra apimta krizės, lėmusios didelį nedarbą ir augantį bankrotų skaičių. ĮSA žymintis socialinis ženklas atspindi tik savanorišką įmonės socialinės veiklos dalį, o ji dėl skirtingos įstatyminės bazės valstybėse narėse skiriasi, nes Europos teisės aktais nustatomi tik būtiniausi standartai. Kol kas nereikėtų nustatyti įmonėms naujų įpareigojimų, kurie šiuo metu, užuot didinę sanglaudą, gali dar labiau padidinti atotrūkį tarp įvairių dydžių įmonių ir ES šalių.

1.5

Be to, siekiant išvengti painiavos, reikia atsižvelgti ir į kitas vykdomas iniciatyvas, pavyzdžiui, socialinio ženklinimo socialinio verslumo srityje (pagal Socialinio verslo iniciatyvą) iniciatyvą. Todėl EESRK rekomenduoja pirma sulaukti Komisijos planuojamos priemonės – socialinį ženklą turinčių socialinio verslo įmonių žemėlapio sudarymo – rezultatų ir iš jų pasimokyti. Svarstant šį pasiūlymą reikėtų atsižvelgti ir į kitas panašias iniciatyvas – naujus apdovanojimus už ĮSA, viešųjų pirkimų lengvatas už socialinius aspektus ir t. t.

1.6

EESRK mano, kad reikia geriau pagrįsti savanoriško socialinio ženklo patikimumą, legitimumą ir įgyvendinamumą. Norint užsitikrinti pasitikėjimą nauja europine ženklinimo sistema ir apie ją informuoti, reikia visa apimančios akreditavimo ir stebėsenos sistemos, tačiau pirma reikėtų palyginti jos diegimo sąnaudas ir naudą. Todėl Komitetas rekomenduoja prieš svarstant galimybę įvesti naują Europos socialinį ženklą surinkti išsamios informacijos apie skirtingose valstybėse narėse veikiančias ženklinimo sistemas, nustatyti geriausią praktiką ir pasimokyti iš nesėkmingų pavyzdžių. Visgi Komitetas rekomenduoja tobulinti ir plėsti esamas ženklinimo sistemas, kad jos apimtų ir socialinę atsakomybę (jei taip dar nėra).

1.7

Be to, užuot kūrus naują vartotojams ir įmonėms skirtą sistemą, reikėtų skleisti informaciją apie jau esamas sistemas ir apie jas taikančias įmones bei skatinti kitas įmones pasekti jų pavyzdžiu. Taip pat reikėtų svarstyti galimybę bent jau vidutinės trukmės laikotarpiu surengti Europos masto komunikacijos kampaniją, skirtą informuoti vartotojus ir visuomenę apie Europos ženklus.

1.8

Tačiau jei kada nors toks Europos socialinis ženklas ir būtų pradėtas taikyti, siekiant išvengti iškraipymų, jis neturėtų labai nukrypti nuo tarptautiniu mastu pripažintų standartų ir kartu turėtų išlaikyti tik Europai būdingą savybę: pagarbą socialinėms teisėms.

2.1

Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas pasiūlė 2013 m. vykdyti Europos socialinio ženklo taikymo bandomąjį projektą, tačiau spalio mėn. buvo priimtas Europos Parlamento Biudžeto komiteto dokumentas dėl 2013 m. bandomųjų projektų (1), kuriame šis pasiūlymas neminimas. Atsižvelgiant į naujai susidariusią padėtį, šioje nuomonėje visų pirma stengiamasi pateikti pastabų dėl pasiūlymo dėl bandomojo projekto.

2.2

Pasiūlymo motyvas – padėti kurti socialiai atsakingesnę Europą, kurioje būtų veiksmingiau užtikrinamas galiojančių minimalių socialinių ir darbo teisės normų vykdymas. Tikslas – įvedus progresinę pasiekimų vertinimo sistemą „Europos socialinis ženklas“, skatinti kurti darbo vietas, didinti jaunimo užimtumą ir kovoti su skurdu.

2.3

Europos Parlamento prašyme EESRK keliami šie konkretūs klausimai: a) koks būtų šio ženklo poveikis ir nauda įvairiose politikos srityse, b) kokios įmonės būtų savanoriškai suinteresuotos šiuo ženklu, c) kokie galimi progresinio ženklo įvedimo variantai, d) kokius kriterijus reikėtų tenkinti, ir e) kaip reikėtų skleisti apie tai informaciją.

2.4

Užimtumo komiteto siūlymu dalyvavimas socialinio ženklo sistemoje būtų grindžiamas savanoriškumo principu ir nemokamas. Ši sistema būtų skirta visoms ES įmonėms, tačiau pirmiausia MVĮ (2) ir LMĮ (3). Ja siekiama kurti socialiai atsakingesnę Europą, kurioje visose įmonėse būtų laikomasi aukštų socialinių standartų. Pasiūlymu taip pat siekiama suderinti esamas ženklinimo sistemas ir naudoti vertinimo skalę, pagal kurią būtų nustatomi galimi patobulinimai. Būtų parengtas sąrašas socialinių kriterijų, pagal kuriuos būtų vertinama kiekvienos įmonės vidinė socialinė atsakomybė ir suteikiamas atitinkamo lygmens socialinis ženklas.

3.1

EESRK nuomone, tai, kad Europoje stengiamasi stiprinti socialinę sritį ir socialines vertybes, yra svarbu, tačiau reikėtų apsvarstyti šio projekto pridėtinę vertę, įgyvendinimo grafiką ir dėmesio centrą ir atsižvelgti į kitas su tuo susijusiose srityse vykdomas iniciatyvas. Todėl EESRK norėtų išgirsti aiškesnių argumentų, kokia šios iniciatyvos pridėtinė vertė ir kas ją pajus, ir kaip ja bus prisidėta prie Bendrijos teisės.

3.2

Neseniai savo nuomonėje dėl įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) (4) Komitetas pažymėjo, kad ĮSA – tai tvaraus vystymosi prielaida. Toje pačioje nuomonėje Komitetas pabrėžė, kad reikia patikslinti tokias sąvokas kaip „socialinė atsakomybė“ (tik darbo vietoje) ir „visuomeninė atsakomybė“ (veikla už darbo vietos ribų).

3.3

Vertinant pagal šių sąvokų apibrėžtis, Užimtumo komiteto siūlomas socialinis ženklas, regis, siejasi su „socialine atsakomybe“; kadangi jis skirtas visoms ES įmonėms, reikia atsižvelgti į Komisijos šiuo metu vykdomą darbą dėl 2011 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategijos (5), kurioje jau aptarti panašūs klausimai.

3.4

Svarbu pažymėti, kaip EESRK jau anksčiau yra pabrėžęs, kad jokiomis aplinkybėmis ĮSA negalima prilyginti socialinėms teisėms, garantuotoms teisės aktais ar tarptautiniais susitarimais, už kuriuos visų pirma atsako valstybės ir vyriausybės. Be to, daugelis įmonių savo noru prisiima daugiau atsakomybės, todėl svarbu pabrėžti, kad tie, kurie prisiima daugiau socialinės atsakomybės negu nustatyta įstatymuose, turi būti pripažinti ir skatinami. EESRK mano, kad kiekviena įmonė turi rasti savo būdą prisiimti daugiau socialinės atsakomybės – ne tik tos, kuri numatyta teisės aktuose. ĮSA žymintis ženklas kelia pavojų, kad užuot visą dėmesį skyrus socialinėms inovacijoms bus stengiamasi įvykdyti sertifikavimo reikalavimus.

3.5

Socialinio ženklinimo idėja jau buvo iškelta Komisijai rengiant pasiūlymą dėl socialinių įmonių, prie kurio rengimo Komitetas aktyviai prisidėjo parengdamas keletą nuomonių (6). Apie socialinio verslumo ir socialinių įmonių socialinį ženklinimą užsimenama ir komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“ (7). Vėliau ši mintis pratęsta ir vienu pagrindinių veiksmų įvardyta Komisijos komunikate dėl socialinio verslo iniciatyvos (8), kuria siekiama gerinti galimybes socialinėms įmonėms vykdyti veiklą, konkuruoti ir augti tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios sudarytos kitoms įmonėms. Vienas iš siūlymų pagal šią iniciatyvą buvo sukurti viešą ženklų ir sertifikatų duomenų bazę, kad būtų galima suteikti daugiau informacijos suinteresuotiesiems subjektams ir palyginti įvairius ES taikomus socialinių įmonių ženklus. Artimiausioje ateityje Komisija dar ketina pradėti tyrimą apie socialines įmones – parengti žemėlapį, kuriame būtų nurodyta, kur ir kokie socialinių įmonių socialiniai ženklai taikomi, taip pat pateikiama informacija apie kitas specifines šio tipo įmonių savybes, taisykles ir modelius.

3.6

Todėl Komitetas mano, kad platesnė įmonių socialinio ženklinimo apibrėžtis turi būti rengiama tik po to, kai bus sudarytas šis, pagal socialinio verslo iniciatyvą numatytas žemėlapis, ir atskirai nuo šio darbo. EESRK nuomone, tik po to galima galvoti apie platesnę ženklinimo sistemą, nes sudarius esamų socialinių įmonių ženklinimo sistemų žemėlapį bus gauta vertingos informacijos, padėsiančios įvertinti platesnės sistemos sukūrimo galimybes ir naudą. Be to, prieš imantis naujų iniciatyvų reikėtų leisti subręsti kitoms su tuo susijusioms iniciatyvoms, tokioms kaip viešųjų pirkimų lengvatos už socialinius aspektus, nauji apdovanojimai už ĮSA ir sektorinės platformos socialinių įmonių ženklinimo srityje.

3.7

Komitetas norėtų parėžti, kad svarbu aiškiai atskirti Užimtumo komiteto pasiūlymą (susijusį su įmonių socialine atsakomybe) ir socialinio verslo iniciatyvą – jų tikslai skirtingi, todėl ir vertinami jie turi būti skirtingai. Todėl EESRK ragina Užimtumo komitetą apsvarstyti, ar jam nevertėtų savo pasiūlyme vartoti kitokią sąvoką, kad nekiltų dar didesnės painiavos dėl terminijos. Apie tai reikėtų pagalvoti dar ir dėl to, kad kai kurios pripažintos socialinės įmonės jau turi joms patvirtintą teisę naudoti šią sąvoką, t. y. „Social Enterprise Mark“, kaip socialinės įmonės ženklą (9).

4.1

Siūlomu socialinio ženklo bandomuoju projektu siekiama skatinti įmones būti labiau socialiai atsakingomis negu privaloma pagal įstatymus. Ši iniciatyva labai svarbi, tačiau abejojame, ar dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis Europos socialinis ženklas nesukels per daug sunkumų palyginti su jo pridėtine verte. Šio pasiūlymo strateginiai tikslai – skatinti darbo vietų kūrimą, didinti jaunimo užimtumą ir kovoti su skurdu. Visi šie tikslai labai svarbūs Europai, tačiau EESRK mano, kad savanoriškas socialinis ženklas per mažai su jais siejasi, kad būtų veiksmingas. Komiteto nuomone, šiuos tikslus būtų galima daug veiksmingiau įgyvendinti visų pirma tobulinant šią sritį reglamentuojančius teisės aktus ir užtikrinant geresnį jų vykdymą, taip pat atnaujinant ir sustiprinant atvirąjį koordinavimo metodą socialinėje srityje.

4.2

Be to, EESRK mano, kad svarbu pabrėžti, jog šioje srityje pasiūlymai turi prasidėti nuo prielaidos, kad ekonomikos augimas ir galimybės taikyti aukštesnius socialinius standartus yra neįmanomas be stiprių ir konkurencingų įmonių.

4.3

Pasiūlyme taip pat numatoma kelių pakopų, progresinė „laipsniško vertinimo sistema“, pagal kurią vertinama, kaip įmonė tenkina įvairius socialinius kriterijus, pavyzdžiui, deramo užmokesčio, socialinio draudimo, sveikatos priežiūros, lyčių lygybės, vaiko priežiūros, nuotolinio darbo ir kt. Atsižvelgdamas į tai, kad ekonomikos krizė tebesitęsia, o kai kurios šalys patiria itin didelių sunkumų, Komitetas nuogąstauja, kad šiuo metu įvedus progresinę vertinimo sistemą, ji, užuot didinusi sanglaudą, gali dar labiau padidinti atotrūkį tarp įvairių dydžių įmonių ir ES šalių. Progresinė vertinimo sistema neatitiktų savo paskirties, nebent būtų parengta taip, kad tiktų ne tik didelėms daugiašalėms bendrovėms, bet pirmiausia MVĮ bei LMĮ.

4.4

Be to, ženklas naudingas tik tuomet, jei yra žinomas ir pripažintas. Ženklą turinčios MVĮ ir LMĮ ir jų pastangos turėtų būti komunikacijos kampanijų objektas. Tad tai, kas vertinama kaip socialinė pažanga, turi būti išsamiai aptariama laikantis subsidiarumo principo šioje srityje, taip pat paisant skirtingų tradicijų ir nacionalinių socialinio draudimo ir rūpybos sistemų modelių. Toks dialogas turi būti vedamas su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, vartotojų asociacijomis, tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu.

4.5

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms steigtis ir vykdyti veiklą, ES buvo įdiegta nemažai augimą skatinti skirtų supaprastinimo priemonių, kuriomis buvo siekiama užtikrinti, kad nemažėtų įmonių socialinė atsakomybė, darbuotojų socialinės teisės ir galimybės įmonėms augti ir konkuruoti. Nors dar daug ką reikia nuveikti teisių klausimu, EESRK abejoja, ar savanoriška sistema būtų efektyvi socialinės atsakomybės didinimo prasme. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nors ženklinimo sistema ir būtų nemokama, jai vis tiek reikės išteklių, kuriuos geriau būtų galima panaudoti įmonių veiklai, nes joms ir taip sunku krizės metu.

4.6

Norint didinti socialinę atsakomybę būtina įvertinti, keliais lygmenimis įmonė atsakinga už socialines teises, pavyzdžiui, dėl bendradarbiavimo su tiekėjais ne iš ES. Jei nebus aiškumo dėl šios atsakomybės, nebus galima užsitikrinti pasitikėjimo šiuo ženklu. Reikėtų įvertinti ir galimą poveikį prekybai ir importuotojams.

4.7

Dar vienas svarbus klausimas – bet kokio standartizuoto ženklo legitimumas. Patirtis rodo, kad paprastai tokios „iš viršaus į apačią nuleidžiamos“, gana įsakmios iniciatyvos daro nedaug poveikio vartotojų judėjimams ar kitiems suinteresuotiesiems subjektams, o tai būtina sąlyga norint, kad ženklas pasiteisintų. Geras šį teiginį pagrindžiantis ir sektinas pavyzdys – ženklas „Fairtrade“ (10), kurį savo iniciatyva įvedė patys vartotojai. Reikėtų nuodugniau paanalizuoti ir tas ženklinimo sistemas, kurios laikomos nepasiteisinusiomis (11).

4.8

Svarbu pagalvoti, kaip užsitikrinti pasitikėjimą naujuoju ženklu. Žiūrint vartotojų akimis, jau dabar sunku susigaudyti: esama nemažai įvairių ženklinimo sistemų, daugumą jų sunku suprasti ir neįmanoma spėti su visomis susipažinti. Ko gero būtų per drąsu įvesti dar vieną naują sistemą ir tikėtis, kad ji padės vartotojams priimti teisingus sprendimus renkantis produktą. Užuot įvedus naują socialinį ženklą vertėtų apsvarstyti galimybę išplėsti esamas ženklinimo sistemas, kad jos apimtų ir socialinę atsakomybę (jei taip nėra). Tas pats pasakytina apie ženklo naudą didinant investuotojų pasitikėjimą. Komisija, pavyzdžiui, pasinaudodama su socialinėmis investicijomis susijusiomis iniciatyvomis, parengs gaires, kaip tobulinti ataskaitas apie socialinėmis investicijomis pasiektus socialinius rezultatus; Komitetas šį ketinimą įvardijo kaip labai svarbų investicijoms į socialines įmones (12), ir šioje iniciatyvoje reikėtų į tai atsižvelgti.

4.9

Dėmesį reikėtų atkreipti ir į tai, kad sukurti šią sudėtingą Europos lygmens sistemą bus sunku, visų pirma socialiniu, techniniu ir praktiniu požiūriais. Jau esama įvairių sertifikavimo sistemų, pagal kurias teikiami įvairūs socialiniai ženklai; dauguma jų jau pasiteisino: atkreiptas įmonių dėmesys į socialinius aspektus ir įmonėse padidėjo jiems teikiama svarba (13). Rengdamas savo pasiūlymą Europos Parlamentas pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį į ISO 26000 (14), kuriame išvardyta dauguma EP pasiūlyme nurodytų kriterijų ir kurio daugelis įmonių jau laikosi. Esama nemažai ir kitų nusistovėjusių tarptautinių standartų (15). Todėl prieš įgyvendinant bandomąjį projektą reikėtų įvertinti, ar verta kurti dar vieną, naują ženklinimo sistemą, ar verčiau reikėtų didinti informuotumą ir skatinti įmones naudoti esamas sistemas ir jas stiprinti, pavyzdžiui, nustatyti rodiklius pažangai vertinti.

4.10

Kad būtų išvengta iškraipymų, Europos socialinis ženklas neturėtų labai nukrypti nuo tarptautiniu mastu pripažintų standartų ir kartu turėtų išlaikyti tik Europai būdingą savybę: pagarbą socialinėms teisėms.

4.11

Daugelio siūlomų socialinio ženklo kriterijų jau laikomasi vykdant socialinį dialogą, taip pat srityse, kuriose vyksta derybos ir sprendimus priima socialiniai partneriai, arba galiojančiuose nacionalinės teisės aktuose, o tai reiškia, kad nėra tikslinga šiuos kriterijus skirstyti pagal laipsnį. Komitetas pažymi, kad ir socialiniu dialogu buvo paskatinta geroji praktika ir parengtos gairės šioje srityje, kaip ir įmonių socialinė atsakomybė prisideda prie socialinio dialogo ir jį papildo.

4.12

Būtų sunku ir sudėtinga sudaryti visų tipų įmonėms, nacionalinei specifikai ir nacionalinėms aplinkybėms tinkančių socialinių kriterijų sąrašą. Šiuo metu be Bendrijos teisės aktų esama ir daugybės nacionalinių sistemų ir tradicijų, užtikrinančių daugelį šių teigiamų socialinių aspektų, pavyzdžiui, vaiko priežiūros sistemos, tėvystės atostogos, sveikatos priežiūra, minimalus darbo užmokestis ir kt. Todėl imantis šio bandomojo projekto ir vertinant siūlomo ženklo tikslingumą reikėtų pagalvoti apie subsidiarumo klausimą ir siūlomus kriterijus.

4.13

Norint užtikrinti pasitikėjimą šiuo ženklu, būtina ne tik skleisti informaciją įmonėms, investuotojams ir vartotojams, bet ir sukurti veiksmingą stebėsenos sistemą. Jei būtų apsiribojama tik ženklo suteikimu, būtų vertinama, kaip įmonė tenkina nustatytus kriterijus, tačiau tik tuo metu, kai ji pateikia prašymą. Jei nebus nepriklausomos struktūros, atsakingos už sertifikavimą, stebėseną ir ženklo galiojimą, bus neįmanoma užtikrinti norimo pasitikėjimo ar socialinės pažangos. Šiuo klausimu reikėtų įvertinti piktnaudžiavimo ir pažeidimų riziką ir numatyti ženklo atėmimo iš įmonės procedūrą. Tinkamai stebėsenos tvarkai parengti reikės išteklių ir biurokratinio darbo, todėl svarbu pasverti laukiamą pridėtinę socialinę naudą ir palyginti ją su biurokratijos ir sudėtingumo padidėjimu.

4.14

EESRK abejoja, ar protinga sukurti ženklinimo sistemą, kuri galiotų visiems Europos sektoriams ir visoms valstybėms narėms. Įmonių gebėjimas siekti siūlomų tikslų labai skiriasi, todėl neįmanoma parinkti tokios vertinimo struktūros, kuri būtų joms visoms teisinga. Todėl siūlome verčiau papildyti ĮSA koncepciją ir nustatyti, kad ženklas būtų suteikiamas už įvairią veiklą ir procesus, o ne pačiai įmonei.

4.15

Tad Komitetas norėtų pabrėžti, kad jei kada nors šioje srityje būtų vykdomas koks nors bandomasis projektas, į jo rengimą reikėtų įtraukti tikslinę ženklo grupę. Būtų naudinga atlikti tyrimą, kuriuo būtų išaiškinti pagrindiniai socialinio ženklo aspektai, pavyzdžiui, stebėsena, galiojimo laikas, ženklo atėmimas, vertinimo periodiškumas, pažangos vertinimo rodikliai ir kt. Prieš imantis bandomojo projekto reikėtų nustatyti, ar Europos socialinis ženklas būtų perspektyvus ir naudingas siekiant norimų rezultatų.

14.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/24

1.1

Komitetas primena, kad bendroji rinka yra vienas pagrindinių Europos integracijos variklių, galintis atnešti tiesiogiai juntamos naudos Europos suinteresuotiesiems subjektams ir skatinti tvarų Europos ekonomikos augimą. Todėl veikianti, į ateitį nukreipta bendroji rinka dabartinėmis ekonomikos krizės sąlygomis yra ne tik pageidautina, bet ir iš esmės būtina kuriant politinę ir ekonominę Europos Sąjungos ateitį.

1.2

Besitęsiančios ekonomikos krizės sąlygomis ir atsižvelgiant į finansinių rinkų nereguliavimo poveikį valstybių narių biudžetams, realiajai ekonomikai, skurdui ir užimtumui ES (1), optimistinis Komisijos tonas komunikate dėl bendrosios rinkos įgyvendinimo yra nederamas. EESRK manymu, Komisija per mažai dėmesio skyrė neplanuotam neigiamam šalutiniam bendrosios rinkos poveikiui. PES piliečiai gali neigiamai vertinti pernelyg atvirą ir demonstratyvų išankstinį sėkmės deklaravimą. Todėl užuot suteikus naują postūmį bendrajai rinkai, ji ir toliau gali būti nepakankamai vertinama. Komisijos požiūris turėtų būti realistiškesnis, o komunikavimo tonas nuosaikesnis.

1.3

Geresniam bendrosios rinkos veikimui pagal ankstesnes ir naujas gaires kelia pavojų milžiniškas nedarbo lygio padidėjimas iki 28 milijonų bedarbių, ypač palietęs ES jaunimą. Bankrutavo šimtai tūkstančių MVĮ, o 120 milijonų piliečių, t. y. 25 proc. ES gyventojų gresia skurdas ir atskirtis. Tai turėjo didžiulį poveikį paklausai ir vartojimui ES. Be pagrindinių veiksmų, ES ir valstybės narės turi dėti daugiau pastangų finansų, ekonomikos ir biudžetų krizei įveikti ir išlaisvinti bendrosios rinkos potencialą.

1.4

EESRK ragina Parlamentą, Komisiją ir Tarybą veikti greitai, tačiau nepakenkiant kokybei, jei norima užtikrinti, jog šie pasiūlymai dėl teisės aktų būtų priimti iki Parlamento ir Komisijos kadencijos pabaigos 2014 m. pavasarį. EESRK labai pageidautų, kad būtų skubiai įgyvendintos komunikate siūlomos bendrosios rinkos valdymo priemonės, užtikrinančios geresnį ES taisyklių įgyvendinimą apskritai.

2.1

Komisija apibrėžė antrąjį Bendrosios rinkos akto (toliau - BRA) etapą, nurodydama 12 naujų pagrindinių priemonių bendrosios rinkos veikimui pagerinti. EESRK palankiai vertina tai, kad su juo buvo konsultuojamasi dar viešai nepaskelbus komunikato ir kad Komisija atsižvelgė į kai kurias Komiteto rekomendacijas dėl II BRA. Tačiau apgailestauja, kad šiuo atveju nebuvo oficialių viešų konsultacijų, o neoficialios konsultacijos su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais buvo netolygios.

2.2

Nepaisant teigiamo bendrosios rinkos poveikio ekonomikos augimui ir naujų darbo vietų kūrimui nuo jos sukūrimo pradžios, iki šiol rinkos dalyviai, ar tai būtų verslininkai, darbuotojai, vartotojai ar piliečiai, negali pasinaudoti visomis jos teikiamomis galimybėmis. Komisija mini papildomus 2,77 mln. naujų darbo vietų, tačiau nieko nesako apie abejotiną dalies šių darbo vietų kokybę (2). Vienok žinome, kad nuo 2008 m. pavasario, kai ekonomikos krizės padariniai buvo jaučiami visoje Europoje, prarasta apie 10 mln. darbo vietų ir panašu, kad ši tendencija tęsiasi iki šiol (3).

2.3

Nors Komisija nurodo pagrindinius principus (geresnio reglamentavimo darbotvarkė, Europos nebuvimo kaina ir kt.), tačiau ne visada aišku, kurių veiksmų visose Europos institucijose reikėtų imtis pirmiausia. Pavyzdžiui, kalbant apie darbuotojų judumą, Komisija skelbia su EURES portalu susijusią iniciatyvą, tačiau kitos pagrindinės šios srities priemonės, pavyzdžiui, tarpvalstybinis profesinių kvalifikacijų pripažinimas arba Europos įgūdžių pasas, iki šiol laukia Tarybos sprendimo.

2.4

EESRK nuomone, Komisija per mažai dėmesio skyrė neplanuotam neigiamam šalutiniam bendrosios rinkos poveikiui. ES finansinių rinkų reguliavimas yra per silpnas gerai priežiūrai užtikrinti ir užkirsti kelią verslo praktikai, kurios tikslas - tenkinti trumpalaikius privilegijuotos investuotojų grupės interesus. Įmonių valdymo tobulinimui būtina skirti daugiau dėmesio. Pirmaeilė svarba turėtų būti teikiama skaidrumui ir atskaitomybei gerinti, jei norima užtikrinti, kad bendroji rinka skatintų plėtoti tokią teisinę terpę, kurioje būtų paisoma teisėtų visų investuotojų interesų.

2.5

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Komisija tvirtai įsitikinusi, jog šie naujieji 12 svertų paskatins augimą, užimtumo lygio kilimą ir didesnį pasitikėjimą bendrąja rinka. EESRK nuomone, bendrosios rinkos kūrimo istorija rodo, kad kai kurios praeityje įgyvendintos priemonės buvo labai veiksmingos trumpuoju laikotarpiu. Pernelyg atviras ir demonstratyvus išankstinis sėkmės deklaravimas ES piliečių gali būti vertinamas neigiamai, ypač jei nėra tvirtų poveikio vertinimu pagrįstų įrodymų. Todėl užuot suteikus naują postūmį bendrajai rinkai, ji ir toliau gali būti nepakankamai vertinama (4). Komisijos požiūris turėtų būti realistiškesnis, o komunikavimo tonas nuosaikesnis.

2.6

Kalbant apie žalos atlyginimą ir vykdymo užtikrinimą, BRA I ir II, deja, neakcentuojama pasitikėjimo vykdymo užtikrinimo teisių atžvilgiu svarba. EESRK ir toliau nekantraudamas laukia, kol bus galima pasinaudoti veiksmingu Europos vartotojų kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmu. Nors rinkų liberalizavimas ir konkurencijos didinimas yra pagrindiniai bendrosios rinkos politikos tikslai ir atlieka svarbų vaidmenį sudarant vartotojams laisvo pasirinkimo galimybę, jiems taip pat būtinas tvirtas, su prekių ir paslaugų pirkimu susijusių apsaugomųjų teisių pagrindas ir veiksmingas šių teisių įgyvendinimo užtikrinimas. Atsižvelgiant į tai, kad kelete studijų padaryta išvada, jog stringa kai kurių ES priemonių įgyvendinimas, o vykdymo užtikrinimas yra palyginti silpnas, EK turi pagalvoti apie naujas privalomas vykdymo užtikrinimo priemones, ypač tarpvalstybinių situacijų atvejais.

2.7

Gaila, kad iš 12 iniciatyvų tik viena priskiriama prie vartotojams skirtų priemonių, nepaisant to, kad keletas svertų daro didelį poveikį Europos vartotojų kasdieniam gyvenimui (5). Tikimės, jog tai neatspindi Komisijos bendro požiūrio į vartotojų politiką. Svarbu, kad požiūris būtų platus ir kad į vartotojus būtų žiūrima ne kaip į verslo politikos priedą, bet kaip į savarankiškus dalyvius, siekiant sukurti tokią bendrąją rinką, kuri būtų naudinga visiems (plg. M. Monti ir L.Grech pranešimus). EESRK sutinka su Komisijos nuomone, kad dar neišnaudotas visas bendrosios rinkos potencialas, nors jau buvo pateikta 50 pasiūlymų ir pirmųjų 12 svertų. Tačiau vartotojų atžvilgiu Komisija galėtų ir turėtų daugiau akcentuoti, jog vartotojams palankios iniciatyvos yra pirmaeilės svarbos, kaip EESRK jau yra nurodęs savo ankstesnėje nuomonėje (6).

2.8

EESRK taip pat stebina tai, jog šiame komunikate nepakankamai suvokiama socialinė partnerystės svarba. Nepavyks atkurti pasitikėjimo, jei socialiniai partneriai bus įtraukti tik į Užimtumo generalinio direktorato politikos sritį. Su socialiniais partneriais taip pat reikia konsultuotis ir Rinkos generalinio direktorato veiklos srityje.

2.9

Kaip EESRK nurodė savo ankstesnėse nuomonėse, bet kokius pasiūlymus dėl vartotojų tarpvalstybinių sandorių reikėtų rengti laipsniškai, pradedant tarptautinėmis įmonių tarpusavyje pasirašomomis pirkimo-pardavimo sutartimis (verslas verslui (B2B)), kurios būtų bandomosios. Kol bus priimtas koks nors pasiūlymas dėl įmonių sandorių su vartotojais (verslas vartotojui (B2C)), nereikėtų vykdyti jokių kitų neprivalomo pobūdžio iniciatyvų tarptautinių pirkimo-pardavimo sutarčių srityje.

3.1

Komisija jau pateikė 11 iš 12 pasiūlymų dėl teisės aktų dėl svarbiausių priemonių, ir EESRK dėl šių pasiūlymų jau yra priėmęs nuomones (7). EESRK ragina Parlamentą, Komisiją ir Tarybą veikti greitai, tačiau nepakenkiant kokybei, kad užtikrintų, jog šie pasiūlymai dėl teisės aktų būtų priimti iki Parlamento ir Komisijos kadencijos pabaigos 2014 m. pavasarį. Valstybės narės turėtų tinkamai įgyvendinti ir vykdyti priimtus teisės aktus, taip užtikrindamos vienodas veiklos sąlygas, o nepagrįstos ir diskriminuojančios kliūtys turi būti panaikintos, jei norima, kad bendroji rinka deramai veiktų.

3.2

M.Mončio II reglamento atšaukimas neišsprendžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais dėl darbuotojų komandiravimo sukurtų problemų. Būtina rasti išeitį iš dabartinės padėties, kadangi tai trukdo darbuotojams įgyvendinti visas savo teises. Komisija turėtų užtikrinti, kad ekonominės laisvės neapribotų pagrindinių socialinių teisių. Komisija turėtų svarstyti pasiūlymą prie ES steigimo sutarčių pridėti socialinės pažangos protokolą. Toks protokolas išaiškintų santykį tarp pagrindinių socialinių teisių ir ekonominių laisvių, patvirtindamas, kad bendroji rinka nėra savaiminis tikslas ir buvo kuriama, kaip priemonė visų ES gyventojų socialinei pažangai užtikrinti (veiksmingai įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės redakcijos 3.3 straipsnis). Taip pat būtų aišku, jog ekonominės laisvės ir konkurencijos taisyklės negali būti svarbesnės už pagrindines socialines teises ir socialinę pažangą ir negali būti aiškinama, kad jos suteikia įmonėms teisę išvengti valstybių narių socialinių ir darbo teisės įstatymų ir praktikos ar juos apeiti, ar jomis naudotis nesąžiningos atlyginimų ir darbo sąlygų konkurencijos tikslais.

3.3

EESRK nustatė nemažai priemonių, kurios nebuvo įtrauktos į I BRA ir kurios, jo nuomone, padėtų padidinti piliečių pasitikėjimą. Tarp tokių iki šiol neįtrauktų priemonių yra autorių teisių direktyvos peržiūra, autorių teisių mokesčiai, tinklo neutralumas, socialinės pažangos protokolas, mikroįmonės ir šeimos įmonės, priemonės naujų bendrovių steigimui ir esamų įmonių plėtimui paremti, pernelyg didelis įsiskolinimas, tarpbankiniai lėšų pervedimai, siekiant pagerinti Bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) veikimą.

4.9.1

ES rinkoje vis dar pasitaiko nesaugių vartojimo gaminių, įskaitant pažymėtus CE ženklu, kurie kelia neišvengiamą pavojų sveikatai ir saugai. Todėl EESRK džiaugiasi, kad Europos Komisija pasiūlys gaminių saugą reglamentuojančių dokumentų rinkinį, kurį sudarys bendrosios rinkos priežiūros priemonė, taikoma visiems ne maisto produktams, pasiūlymas dėl bendros gaminių saugos direktyvos ir daugiametis rinkos priežiūros pagrindų planas. BGSD peržiūra turėtų suteikti daugiau aiškumo, kaip įvairūs gaminių saugą reglamentuojantys ES teisės aktai dera tarpusavyje. Svarbiausia, turi būti didinama ir aiškiai nustatyta gamintojų atsakomybė. Visoje ES turi būti užtikrintas vienodas vykdymo užtikrinimo lygis ir veiksminga rinkos priežiūra.

4.9.2

Vaikams patrauklių gaminių saugos klausimas turi būti sprendžiamas atskirai ir turėtų išlikti draudimas gaminti maistą imituojančius produktus. ES politika privalo užtikrinti aukštesnį saugumo ir sveikatos lygį. Turėtų būti atkreiptas dėmesys į ES įmonių, kurios turi laikytis ES taisyklių, vykdomą nesąžiningą konkurenciją. Bendros gaminių saugos direktyvos peržiūra turėtų veiksmingai užkirsti kelią pavojingų gaminių patekimui į rinką, o tam reikia Europos masto rinkos priežiūros sistemos, įskaitant veiksmingas gaminių patikras prie ES išorės sienų.

4.10.1

Pasiūlymai taip pavadintoje dalyje pateikiami gana dirbtinai. EESRK pripažįsta, jog šiais krizės laikais yra svarbu kovoti su socialine atskirtimi ir skurdu. Atsižvelgiant į tai, socialinė įmonė akcentuojama kaip svarbus krizės įveikimo strategijos veiksnys. Gaila, kad socialinės ekonomikos vystymui ir augimui nėra numatytos pagrindinės priemonės. Siūloma 12 pagrindinė priemonė neišspręs plintančios socialinės atskirties ir skurdo Europoje problemos. Todėl EESRK norėtų rekomenduoti aiškią socialinėms įmonėms skirtą pagrindinę priemonę, pagrįstą EESRK iniciatyva pateikiamomis rekomendacijoms, kurios, Komiteto nuomone, padės geriau spręsti socialinės sanglaudos klausimą (13).

4.10.2

EESRK palankiai vertina pasiūlymą suteikti visiems ES piliečiams galimybę naudotis pagrindine mokėjimo sąskaita, užtikrinti skaidrius ir palyginamus sąskaitų tvarkymo mokesčius bei paprastesnę banko sąskaitų perkėlimo į kitą banką tvarką. EESRK tikisi, kad Komisija šį kartą pasiūlys privalomo pobūdžio teisės aktą, o ne savanoriško pobūdžio rekomendaciją, kokia buvo pateikta praeitų metų liepą ir labai kritikuojama. EESRK pažymi, kad skaidrumo ir mokėjimo sąskaitų tvarkymo mokesčių palyginamumo požiūriu buvo daug trūkumų arba apskritai nepavyko pasiekti nei skaidrumo, nei šių mokesčių vartotojams palyginamumo. Siūlomas ES teisės aktas turėtų užtikrinti, kad kiekvienas vartotojas turėtų teisę naudotis pagrindine mokėjimo sąskaita ir panaikinti kliūtis, trukdančias perkelti mokėjimo sąskaitas į kitą banką.

14.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/31

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) nuomone, sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE) yra prioritetinis uždavinys siekiant skatinti ekonomikos augimą ir ES ekonomikos, socialinį ir kultūrinį vystymąsi, mokslo pažangą ir valstybių narių, regionų ir visuomenių sanglaudą. Programoje „Horizontas 2020“ numatytas finansavimas turėtų padėti pasiekti šių tikslų.

1.2

EESRK yra pateikęs daug nuomonių (1), kuriose išreiškė savo požiūrį dėl EMTE, ir jau pradėjo išsamius debatus ir diskusiją šiuo klausimu su Komisija, Europos Parlamentu ir Taryba, todėl palankiai vertina komunikatą.

1.3

EESRK pritaria Komisijos teiginiui, kad ekonomikos augimas yra vienas svarbiausių EMTE prioritetų. Besitęsiant sudėtingai ekonomikos ir socialinei krizei, šis klausimas yra ypač svarbus Europos organizuotai pilietinei visuomenei.

1.4

EESRK mano, kad tyrėjų, mokslo žinių ir technologijų laisvas judėjimas turi tapti vidaus rinkos „penktąja laisve“.

1.5

EESRK nuomone, EMTE kūrimas yra nenutrūkstamas procesas ir baigti kurti šią erdvę 2014 m. yra pernelyg plataus užmojo tikslas, be to, daugelyje Europos šalių taikomos griežto taupymo priemonės, dėl kurių tenka riboti nacionalines investicijas moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

1.6

EESRK pritaria pasiūlymui Europos mokslinių tyrimų erdvę kurti plėtojant glaudesnę, gerosios praktikos mainais grindžiamą partnerystę, o ne teisėkūros priemonėmis, tačiau reiškia susirūpinimą, kad susitarimo memorandumai, pasirašyti su suinteresuotosiomis organizacijomis, yra neoficialūs ir savanoriški, o ne teisiškai privalomi.

1.7

EESRK prašo parodyti tvirtą politinę valią ir padėti užtikrinti veiksmingas ir konkurencingas nacionalines mokslinių tyrimų sistemas, kurias būtų galima sustiprinti atliekant tarpusavio vertinimą, kurio tikslas įvertinti mokslinius tyrimus vykdančių grupių kokybę, tyrimuose dalyvaujančias struktūras ir pasiektus rezultatus.

1.8

Komitetas mano, kad viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų prioritetas turėtų būti Europos piliečių gerovei ypač svarbios sritys ir kad viešosiomis lėšomis ir toliau turi būti finansuojami projektai, kurie stiprina tarpusavio bendradarbiavimą Europoje.

1.9

EESRK primygtinai prašo Komisijos ir valstybių narių priimti visas būtinas priemones, kurios leistų panaikinti EMTE kurti trukdančias kliūtis, visų pirma susijusias su Europos mokslo darbuotojų darbo rinkos nebuvimu, jų darbo sąlygomis, judumo galimybėmis ir socialine apsauga.

1.10

EESRK primena, kad būtina skubiai keisti tarpvalstybiniuose projektuose dalyvaujančių tyrėjų pensijų ir pensijų fondų sistemą ir sukurti papildomą Europos pensijų fondą ir jo lėšomis dengti ir (arba) kompensuoti nuostolius, kuriuos tyrėjai patiria persikeldami iš vienos šalies į kitą ir pereidami iš vienos socialinės apsaugos sistemos į kitą.

1.11

Komitetas perspėja, kad dėl Komisijos siūlomų naujų iniciatyvų neturėtų būti dedama mažiau ar atsisakoma pastangų mažinti EMTE dirbančių tyrėjų administracines sąnaudas.

1.12

EESRK primena Europos Komisijai ir valstybėms narėms, kad būtina imtis visų priemonių, kurios leidžia veiksmingai spręsti diskriminacijos, nelygių galimybių ir lyčių lygybės problemas, su kuriomis vis dar susiduriama akademinėse, mokslo ir mokslinių tyrimų bendruomenėse. Todėl labai palankiai vertina sprendimą užtikrinti, kad visuose įdarbinimo, mokslinių tyrimų programų sudarymo ir vertinimo, universitetų, mokslo ir mokslinių tyrimų institutų darbo programų sudarymo komitetuose dalyvautų bent 40 proc. moterų.

1.13

EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos pasiūlymą parengti e. infrastruktūros plėtros veiksmų planą, kuris padėtų vystyti e. mokslą, ir atkreipia dėmesį į savo nuomonę (2) dėl Komisijos komunikato (3) dėl prieigos prie mokslinių tyrimų rezultatų ir mokslinės informacijos, jų sklaidos ir išsaugojimo.

1.14

EESRK pritaria Europos tyrėjų ir mokslo bendruomenės kreipimuisi (4) į valstybių ir vyriausybių, ES institucijų vadovus, kuriuo perspėjama, kad Europa negali sau leisti prarasti geriausių, visų pirma jaunų, talentų, mokslininkų ir dėstytojų. Būtinas europinis finansavimas, kuris leistų padidinti nacionalinio finansavimo veiksmingumą ir naudą ir sustiprinti konkurencingumą Europos ir tarptautiniu lygmeniu. Todėl EESRK prašo nesumažinti šiais sričiai skirtų lėšų 2014–2020 m. biudžete.

1.15

EESRK mano, kad su EMTE susijusi pilietinė visuomenė turi visapusiškai ir aktyviai dalyvauti sudarant numatytus veiklos planus prioritetinėse srityse, mokslo ir tyrimų projektų rezultatų sklaidos ir perdavimo Forume ir komunikato poveikio galutiniame vertinime.

1.16

EESRK tikisi, kad atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas priežastis, Komitete gali būti sukurta grupė, kuri būtų Europos institucijų informacijos punktu visais būsimais EMTE sukūrimui svarbiais vertinimo, stebėsenos ir sprendimo priėmimo etapais.

2.1

EESRK ne vienoje nuomonėje išreiškė savo požiūrį į EMTE, kurį patvirtina ir toliau jo laikosi. Teigiamai vertina komunikatą, kuriuo siekiama glaudesnės partnerystės ir nurodoma, kad ES ir valstybės narės neatidėliodamos privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir juos išplėsti. Tačiau valstybių narių pasiekta pažanga skiriasi ir kai kuriais atvejais ir toliau yra lėta. Komunikato naujovė yra ta, kad praplečiama Komisijos ir valstybių narių partnerystė į ją įtraukiant EMTE suinteresuotųjų šalių organizacijas (5). EESRK pritaria, kad būtina siekti glaudesnės, didesnio masto ir veiksmingesnės partnerystės.

2.2

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad EMTE turi padėti siekti ekonomikos augimo, mokslo pažangos, regionų, šalių ir visuomenių sanglaudos. Tačiau kartu būtina atsižvelgti į būtinybę plėtoti vis labiau tarpusavyje susijusių mokslo ir rinkos, inovacijų ir įmonių, naujų darbo organizavimo metodų ir mokslo bendruomenės būtiną sąveiką.

2.3

EESRK mano, kad dabartinės pasaulinės krizės laikotarpiu būtina imtis konkretesnių ir ryžtingesnių priemonių siekiant panaikinti neigiamą poveikį, kurį daro nenuosekliai rengiama ir įgyvendinama nacionalinė mokslinių tyrimų politika, ir kuo aktyviau plėtoti šios politikos efektyvumą didinančią veiklą. Be to, šiomis priemonėmis turi būti siekiama stipresnės sveikos ir sąžiningos konkurencijos ir didesnės nacionalinių mokslinių tyrimų sistemų tarpvalstybinės sinergijos, didesnių tyrėjų karjeros ir judumo galimybių bei laisvo žinių judėjimo (6).

2.4

Prieš pateikiant komunikatą surengtos viešosios konsultacijos parodė, kad:

3.1

EESRK pritaria Komisijos tvirtinimui, jog reikia stiprinti nacionalines mokslinių tyrimų sistemas taikant gerąją praktiką ir palankiai vertina tai, kad lėšos būtų skirstomos pagal atvirus kvietimus teikti pasiūlymus, kuriuos vertintų nacionalinių, kitų valstybių narių ir trečiųjų šalių ekspertų grupės (tarpusavio vertinimas  (7)). Viešosios institucijos sprendimus dėl finansavimo turėtų priimti remdamosi mokslinius tyrimus vykdančių grupių ir organizacijų ir jų darbo rezultatų kokybišku vertinimu. Daugeliu atveju vertinant tyrėjus, mokslinių tyrimų grupes, pasiūlymus ir programas nesivadovaujama palyginamais standartais, nors projektai ir moksliniai tyrimai finansuojami ir įgyvendinami vienoda tvarka. EESRK mano, kad dėl šios priežasties sumažėja nauda, kas yra netoleruotina ypač šiuo metu, kai daugelyje valstybių narių drastiškai mažinamas mokslinių tyrimų biudžetas.

3.2

EESRK supranta, kad Europos mokslinių tyrimų sektorius yra vienas geriausių pasaulyje. Universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose atlikti moksliniai tyrimai padėjo Europos įmonėms tapti technologijų diegimo pradininkėmis ir užimti šioje srityje pirmaujančią poziciją. Todėl EESRK reiškia susirūpinimą dėl Komisijos poveikio vertinime pateiktos išvados, kad atotrūkis tarp Europos, JAV, Japonijos ir kitų išsivysčiusiose ekonomikos šalių tampa vis akivaizdesnis (8). Taigi, atrodytų, kad ES praranda pozicijas „žinių gamybos“ srityje ir pagal kai kuriuos rodiklius šalys pasaulinės inovacijų lyderės lenkia ES 27. EESRK mano, kad besitęsiant pasaulinei krizei ir dėl jos besikeičiant jėgų pasiskirstymui, EMTE turi sustiprinti Europos mokslo pirmaujančią poziciją. Mokslo kokybė ir aukštas kompetencijos lygis turi tapti svarbiausiais privalumais konkuruojant su kitais tarptautiniais šio sektoriaus dalyviais.

3.3

2002 m. ES priėmė sprendimą, kad visų valstybių narių investicijos į MTTP turi siekti 3 proc. Europos BVP (9). Nuolatinės nesėkmės siekiant šio tikslo ir jo įgyvendinimo nukėlimas iki 2020 m. verčia EESRK abejoti, ar jis apskritai bus pasiektas. EESRK pritaria, kad vienas EMTE prioritetų turi būti ekonomikos augimas, ypač šiuo sudėtingos ekonomikos ir socialinės krizės laikotarpiu, ir reiškia gilų susirūpinimą dėl griežtos taupymo politikos labai mažinamo mokslinių tyrimų biudžeto.

3.4

Vienas svarbiausių ir glaudžiai su EMTE kūrimu susijusių Europos aukštojo mokslo erdvės veiksnių – tai judumo skatinimas siekiant veiksmingai sustiprinti studentų, dėstytojų ir tyrėjų mokymą. Dėl biudžeto mažinimo daugeliui tyrėjų iškils sunkumų visapusiškai dalyvauti EMTE ir ja pasinaudoti. EESRK reiškia savo susirūpinimą dėl priimtų sprendimų (10).

3.5

EESRK pakartoja savo įsitikinimą, kad būtina tvirta politinė valia siekiant užtikrinti veiksmingas ir konkurencingas nacionalines mokslinių tyrimų sistemas, ir prašo ES ir valstybių narių ryžtingiau ir skubiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

3.6

Pastaruoju metu viešosiomis lėšomis finansuojami moksliniai tyrimai vykdomi kituose, o ne Europos piliečių gerovei strategiškai svarbiuose sektoriuose, nors jie iš tiesų turėtų atverti novatoriškų mokslinių tyrimų EMTE galimybes, visų pirma turint omenyje bendradarbiavimą Europos lygmeniu.

3.7

EESRK, be kita ko, primena, kad siekiant optimizuoti ir (arba) persvarstyti finansavimą nacionalinėms mokslinių tyrimų sistemoms paremti, reikėtų vengti kai kurių valstybių, besistengiančių mažinti biudžetą, pasirinkto klaidingo požiūrio, kad taikomieji ir fundamentalieji mokslai tarpusavyje nesusiję. Tai tampa didele kliūtimi pasinaudoti ištekliais ir finansavimo galimybėmis.

4.1

Europos Sąjungoje bendradarbiavimas Europos masto mokslinių tyrimų srityje sutelktas į keletą didelių iniciatyvų (11). Tačiau tik 0,8 proc. valstybės biudžeto asignavimų (12) moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skiriama bendroms valstybių narių programoms, įskaitant Komisijos bendrai finansuojamas ir remiamas programas, nors yra įrodyta, kad tarptautinis bendradarbiavimas gali padėti pagerinti MTTV veiklos lygį, pradėti šią veiklą vykdyti naujuose sektoriuose ir gauti viešojo ir privataus sektorių paramą bendriems projektams. Tai patvirtina, kad Europoje būtinas stiprus žinių tinklas.

4.2

Naujos mokslinių tyrimų finansavimo programos, pavyzdžiui, nuo 2012 m. Europos mokslinių tyrimų tarybos (CER) skiriamos sinergijos dotacijos, kuriomis remiamos nedidelės tarptautinės (ir paprastai tarpdalykinės) tyrėjų grupės, galėtų padėti įrodyti bendro darbo didesnę ir pridėtinę vertę, jei tokios grupės taikytų kūrybiškus valdymo metodus ir naujais būdais derintų papildomąsias žinias, įgūdžius ir išteklius.

4.3

Tačiau vis dar esama kliūčių ir sunkumų užsienio valstybių tyrėjamas patekti į Europai svarbius nacionalinius mokslinių tyrimų institutus ir programose nedalyvaujančių valstybių narių mokslininkams naudotis Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra. Abiem nurodytais atvejais pirmenybė teikiama šalies mokslininkams. EESRK mano, kad šios kliūtys trukdo sukurti EMTE.

4.4

EESRK mano, kad numatyti veiklos planai, kurie turėtų parodyti mokslinių tyrimų srityje vykdomo tarptautinio bendradarbiavimo silpnąsias ir stipriąsias puses, turėtų būti sudaromi remiantis ne tik valstybių narių pateikta informacija, bet ir užtikrinti, kad juos sudarant realiai ir veiksmingai dalyvaus su EMTE susijusi ir (arba) ja suinteresuota pilietinė visuomenė.

6.1

Nors per keletą pastarųjų metų beveik visuose sektoriuose gerokai išaugo moterų tyrėjų skaičius, vis dar yra palyginti nedaug tyrimo veiklą vykdančių moterų aukštesniuosiuose akademiniuose postuose, pavyzdžiui, moterų mokslinių tyrimų vadovių mokslo institutuose ir universitetuose (16). Yra pakankamai duomenų, rodančių, kad mišriose tyrėjų grupėse pasiekiama geresnių rezultatų, dalijamasi platesne patirtimi ir žiniomis, joms būdinga požiūrių įvairovė ir aukštesnis socialinis intelektas. Karjeros siekiančios moterys vis dar susiduria su didele vertikalia segregacija, taigi, „stiklo lubų“ reiškinys, kaip ir nevienodo požiūrio reiškinys darbo rinkoje, realiai egzistuoja (17).

6.2

Kaip ir kituose ekonomikos sektoriuose, akademinėje bendruomenėje ir mokslinių tyrimų institutuose išlieka vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai. Šį reiškinį, be kita ko, sustiprina ir tai, kad tariamai „neutraliame“ pareigybių aprašyme iš tiesų neskiriama dėmesio lyčių lygybei, taip pat, tebeegzistuoja nevienodo šeiminių užduočių pasiskirstymo problema, be to, moterys ir toliau patiria tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją (18). Tai rodo, kad moterų mokslininkių potencialas yra nepakankamai vertinamas ir išnaudojamas, mokslinių tyrimų sektoriuje moterų yra mažai ir priimant mokslinių tyrimų ir inovacijų sprendimus nesilaikoma lyčių pusiausvyros principo.

6.3

Ne visos valstybės narės vykdo lyčių aspekto integravimo į mokslinių tyrimų sritį politiką, dėl ko nukenčia tyrimų kokybė ir aktualumas. Moterų dalyvavimas lygiomis teisėmis užtikrintų didesnę talentų, darbuotojų ir sprendimų priėmimo procesų įvairovę ir būtų naudingas tyrimų kokybei. Be to, sumažėtų išlaidos ir klaidos, kurių pasitaiko dėl nepakankamo lyčių aspekto integravimo į mokslinių tyrimų sritį. Jei mokslinių tyrimų srityje lyčių aspektui nebus skiriama daugiau dėmesio, tai turės neigiamų padarinių ir bus sunku siekti EMTE užsibrėžtų tikslų. Aktyvesnis moterų dalyvavimas prisidėtų prie Europos socialinio ir ekonomikos augimo, taip pat padėtų siekti didesnės mokslinių tyrimų pažangos, veiksmingumo ir rezultatų.

6.4

EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti pastangas ir imtis ryžtingų veiksmų, kurie padėtų visiškai panaikinti akademinėje, mokslo ir mokslinių tyrimų bendruomenėje vis dar pastebimą moterų ir vyrų nelygybės reiškinį. Visų pirma reikėtų tesėti pažadą ir užtikrinti, kad visuose įdarbinimo, mokslinių tyrimų programų sudarymo ir (arba) vertinimo, universitetų, mokslo ir mokslinių tyrimų institutų darbo programų sudarymo komitetuose dalyvautų bent 40 proc. moterų. EESRK mano, kad universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose rengti, įgyvendinti ir vertinti lyčių lygybės veiksmų planus yra taip pat tinkama priemonė, tačiau visuose procesuose turėtų aktyviai ir visapusiškai dalyvauti moterys.

6.5

Be to, Komitetas prašo Komisijos užtikrinti, kad rekomendaciją kartu su gairėmis dėl institucinių pokyčių, kurie padėtų užtikrinti lyčių lygybę universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose, rengimo procese dalyvautų organizuota pilietinė visuomenė.

7.1

2008 m. balandžio mėn. Komisija paskelbė rekomendaciją (19) dėl intelektinės nuosavybės valdymo žinių perdavimo veikloje ir universitetų bei kitų viešųjų mokslinių tyrimų organizacijų praktikos kodekso (20). Vis dėlto mano, kad kodekso nepakanka rekomendacijoje nustatytiems tikslams pasiekti.

7.2

Prieiga prie mokslinės informacijos, įskaitant laisvą prieigą prie leidinių, yra pagrindinė sėkmingų mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimo, taigi ir Europos konkurencingumo, sąlyga. Tai apima mokslininkų, mokslinių tyrimų partnerysčių – ypač mokslinių tyrimų institutų ir įmonių – bei mokslininkų ir piliečių dalijimąsi žiniomis. EESRK teigiamai vertina atitinkamą Komisijos komunikatą (21) ir atkreipia dėmesį į savo šiuo klausimu parengtą konkrečią nuomonę (22).

7.3

EESRK pritaria ketinimui pasiūlyti e. infrastruktūros plėtros veiksmų planą, kuris padėtų vystyti e. mokslą užtikrinant atvirą prieigą prie mokslinių tyrimų priemonių ir išteklių.

7.4

EESRK ragina Europos Komisiją pakviesti su mokslu ir moksliniais tyrimais susijusią organizuotą pilietinę visuomenę dalyvauti numatytame sukurti valstybių narių forume, kuriame bus reguliariai keičiamasi informacija ir kuris padės skleisti ir perduoti mokslo programų ir projektų rezultatus.

14.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/37

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) mano, kad labai svarbu parengti integruotą Europos saugumo pramonės politiką, grindžiamą suderintu požiūriu į šiam sektoriui kylančius iššūkius ir bendra konkurencingo šio sektoriaus vystymosi strategija ir vizija vieningoje Europos rinkoje.

1.2

EESRK mano, kad siekiant sukurti saugumo pramonės (kurią sudaro tradicinė saugumo pramonė, į saugumą orientuota gynybos pramonė ir nauji dalyviai, t. y. daugiausia bendrovės, turimas civilines technologijas pritaikančios saugumo taikomosioms priemonėms, ir informacinių technologijų bendrovės) konkurencingo atgaivinimo sąlygas ir šiame sektoriuje atverti plačias ir perspektyvias galimybes darbo vietų kūrimui ir naudotojams, būtina užtikrinti:

1.3

EESRK pritaria veiksmų plane numatytoms iniciatyvoms, tačiau norėtų, kad jos būtų grindžiamos glaudesniu bendradarbiavimu ir koordinavimu ir dėmesys būtų sutelkiamas į produktų tipologiją bei remiamasi atitinkamais ir išsamiais statistiniais duomenimis ir atsižvelgiama į šio sektoriaus įmonių produktyvumą, užimtumo lygį ir jų dydį.

1.4

EESRK rekomenduoja užtikrinti koordinavimą, informacijos valdymo sistemų suderinimą ir bei sąveikumą.

1.5

EESRK tvirtai remia pasiūlymą sudaryti daugiau galimybių valdyti ir numatyti naujus konkurencingumo didinimo projektus ir gauti institucijų finansinių išteklių, įskaitant dalyvaujamojo prognozavimo metodą, taikomą ES lygmeniu.

1.6

Dėmesys visuomeniniam ir etiniam aspektui turi būti aiškus ir užtikrintas visais etapais, t. y. nuo projektavimo, standartizavimo iki technologijų įdiegimo. Kuriant naujas technologijas ir taisykles nuo pat pradžių turėtų būti siekiama apsaugoti pagrindines piliečių teises, visų pirma susijusias su privatumu ir asmens duomenų apsauga.

1.7

Būtina dėti pastangas ES lygmeniu ir koordinuoti valstybių narių priemones, kad būtų užtikrintas žmogiškųjų išteklių mokymas ir parama siekiant teikti profesionalias ir kokybiškas, pagarba asmeniui grindžiamas paslaugas naudojant pažangias technologijas visiškai sąveikioje sistemoje.

2.1

Saugumo pramonė yra strateginis sektorius, kuriame kuriamos glaudžiai tarpusavyje susijusios civilinės ir karinės taikomosios programos ir kuris yra puiki terpė susieti mokslinius tyrimus, technologines naujoves ir pažangias taikomąsias programas.

2.2

Dėl savo pobūdžio ši pramonė yra iš esmės grindžiama nuolat plačiai diegiamomis naujomis technologijomis. Šio sektoriaus produktai ir paslaugos yra labai įvairūs, jie greitai sensta ir reikalauja aukštų techninsų ir mokslinės veiklos rezultatų.

2.3

ES saugumo pramonės rinkos vertė gali siekti 36,5 mlrd. eurų. Joje yra apie 180 000 darbo vietų. Pasaulio mastu per pastaruosius dešimt metų šio sektoriaus rinka išaugo nuo 10 mlrd. eurų iki 100 mlrd. eurų 2011 m. Ši pramonė apima: aviacijos, laivybos ir apskritai transporto saugumo sektorių, sienų, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą; antiteroristinę žvalgybą (įskaitant informacijos ir ryšių bei kibernetinį saugumą), fizinę apsaugą, krizių valdymą ir apsaugos drabužius.

2.4

Be šių sektorių reikėtų paminėti su kosmosu susijusią saugumo pramonę ir daugybę jos taikomųjų programų.

2.5

Europoje kosmoso saugumo produktų rinką iš esmės sudaro didelės tarptautinės įmonės, kurios veikia Europos lygmeniu ir valstybių narių civilinėje ir prekybos srityse ir kurios 40 proc. sudaro komercinė rinka ir 60 proc. – institucinė rinka.

2.6

Nors rinkos tendencijos rodo nuolatinį augimą ir šis sektorius nenukentėjo nuo tarptautinės krizės sukelto ekonomikos sulėtėjimo, ES saugumo pramonei tenka susidurti su labai dideliu vidaus rinkos suskaidymu ir pramoninės bazės susilpnėjimu, kurį lėmė labai dideli nacionalinių reglamentavimo sistemų, taip pat techninių ir teisinių normų skirtumai, o pastangos mokslinių tyrimų ir viešųjų pirkimų srityje (nepaisant ES veiksmų šioje srityje, pvz., pagal Septintąją bendrąją programą) iki šiol iš esmės dedamos tik atskirose valstybėse narėse.

2.7

ES privalo užtikrinti visapusišką savo piliečių, įmonių ir visuomenės saugumą įvairiose srityse: civilinės saugos gaivalinių nelaimių atveju, maisto grandinės saugos, terorizmo prevencijos ir kovos su juo srityje, apsaugos nuo cheminio, biologinio, radiologinio, branduolinio ir sprogimo pavojaus.

2.8

Saugumo pramonės sektorius yra labai svarbus ateičiai ir ypač gerai atspindi iššūkius ir galimybes, kurie laukia Europos. Daugelis Europos įmonių yra pasiekusios aukštą technologijų lygį ir daugelis šio sektoriaus segmentų yra tarp pirmaujančių pasaulyje, tačiau dalies joms priklausančios rinkos gali atitekti svarbiausiems jų prekybos partneriams.

2.8.1

Reikia atitinkamų išsamių ir patikimų statistinių duomenų, kuriuose taip pat būtų atsižvelgta į šio sektoriaus įmonių produktyvumą, užimtumo lyg ir jų dydį.

2.9

Saugumo sektoriaus įmonių valdymas yra ypač sudėtingas dėl daugelio kintančių veiksnių:

2.10

EESRK mano, kad siekiant sudaryti sąlygas konkurencingam šio Europos sektoriaus pramonės atgaivinimui būtina Europos vidaus rinkoje užtikrinti:

2.11

Pasaulio lygmeniu Jungtinės Amerikos Valstijos yra didžiausias konkurentas. JAV galioja suderinta teisinė sistema, bendri standartai ir yra didelė viešoji paklausa federaliniu lygmeniu (2), taip pat sukurta tvirta vidaus rinka, kuriai tenka daugiau nei 42 proc. pasaulinės apyvartos ir kurioje veikia pažangios saugumo įrangos srityje pirmaujančios įmonės. Japonijoje ir Izraelyje yra pirmaujančių įmonių gaminančių tam tikrą pažangią įrangą, visų pirma informacinių technologijų ir ryšių sektoriuje, o Rusija ir Kinija yra labai pažengusios tradiciniuose fizinio saugumo sektoriuose.

2.12

Atsižvelgiant į šią pasaulinę padėtį, EESRK pabrėžia, kad būtina iniciatyvi ES saugumo sektoriaus pramonės politika, geriau atspindinti šio sektoriaus pajėgumų ir su INT susijusios techninės reglamentavimo sistemos pusiausvyrą ir visų pirma įvairių tipų produktus, paslaugas ir sistemas, kurios gali atitikti bendrus standartus, suderintas taisykles ir procedūras, susijusias su:

„jautrių“ produktų atveju reglamentavimo ir prieigos sąlygos vertinamos nagrinėjant kiekvieną atvejį atskirai ir dėl jų sudaromi susitarimai siekiant išlaikyti kokybės ir saugos lygį.

2.13

EESRK ne kartą pabrėžė, kad būtina nustatyti tinklų ir informacijos saugumo politiką, kadangi tai labai svarbu įgyvendinant Europos skaitmeninę darbotvarkę.

2.14

EESRK taip pat anksčiau pareiškė savo nuomonę dėl svarbiausių aviacijos (3), laivybos (4), sausumos transporto (5) saugumo, taip pat dėl Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie išorės sienų valdymo (6) ir pabrėžė agentūros Frontex vaidmenį ir būtinybę laikytis bendro požiūrio į sienų apsaugą ir kovą su neteisėta imigracija.

2.15

Aplinkos ir saugumo stebėjimo iš kosmoso klausimu Komitetas pabrėžė palydovų Sentinel, Europos Žemės stebėsenos programos ir palydovinės navigacijos sistemos Galileo svarbą (7).

2.16

Kelete tyrimų atkreiptas dėmesys į saugumo technologijų parodomųjų projektų svarbą sprendžiant cheminio, biologinio, radiologinio, branduolinio ir sprogstamojo pavojaus klausimą.

2.17

Septintoji bendroji programa (7BP) buvo pirmoji, kurioje numatyta specialių mokslinių tyrimų saugumo srities programa, kuriai skirtas 1,4 mlrd. eurų biudžetas. Ši programa skirta tik civilinių taikomųjų programų projektams ir technologijų plėtojimui bei žinioms, skirtoms užtikrinti ES piliečių apsaugą (8), jų privatumą ir pagrindines teises.

2.18

EESRK mano, kad reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas taikyti civilines ir karines mišriąsias technologijas ir atitinkamus standartus bendradarbiaujant su Europos gynybos agentūra ir ryžtingiau ir didesniais ištekliais paremti su saugumu susijusias sritis pasitelkiant naujos bendros mokslinių tyrimų ir inovacijų programos didelio poveikio technologijas (9) ir skatinant parodomuosius ir bandomuosius prototipinius projektus.

2.19

Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinėje iniciatyvoje „Integruota globalizacijos eros pramonės politika“, dėl kurios Komitetas jau pateikė savo nuomonę (10), saugumo pramonę Komisija laiko vienu iš esminių elementų

2.20

EESRK mano, kad svarbu pradėti įgyvendinti bendrą Europos strategiją, kurioje būtų laikomasi integruoto požiūrio į saugumo pramonę, kadangi saugumas yra viena pagrindinių šiandienos visuomenės problemų, taip pat augimo ir užimtumo pagrindas ir jam užtikrinti būtinos visų valstybių narių bendros pastangos ir vizija siekiant padidinti konkurencingumą.

3.1

Komunikate atkreipiamas dėmesys į strateginę ES saugumo pramonės svarbą ir nurodomi pagrindiniai veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti inovacinę ir konkurencingą Europos saugumo pramonę ir kuriuos įgyvendindama Komisija ketina vykdyti šį procesą.

3.2

Pasiūlytame veiksmų plane nurodomos šios pagrindinės veiklos kryptys:

3.3

Komisija ketina įsteigti stebėsenos grupę, kuri stebės pasiūlytų priemonių įgyvendinimo pažangą atsižvelgiant į terminų grafiką.

4.1

Komitetas mano, kad Europos Sąjungos piliečiams, įmonėms, dirbantiesiems, visai Europos visuomenei ir siekiant užtikrinti konkurencingą ir tvarią ekonomiką būtų labai svarbu ES lygmeniu nustatyti kompleksinį ir koordinuotą požiūrį siekiant įveikti saugumo ir su juo susijusios ES pramonės vystymui kylančius iššūkius ir šiuo tikslu parengti bendrą saugumo sistemų ES strategiją, kurioje didžiausias dėmesys būtų skiriamas asmeniui ir jo orumui ir taip vykdyti pagrindinius laisvės ir saugumo reikalavimus.

4.2

EESRK mano, kad būtina deramai įvertinti jau įsteigtų agentūrų pridėtinę vertę, tai visų pirma: Europos gynybos agentūra (EGA), Frontex (išorės sienos), Europolo (visuomenės saugumas), Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA, kibernetinis saugumas), Europos maisto saugos tarnyba (EFSA, maisto sauga), taip pat išankstinio perspėjimo sistemos, pavyzdžiui, RAPEX (skubaus keitimosi informacija apie pavojingus vartotojų sveikatai ir saugai gaminius), Helsinkio Europos cheminių medžiagų agentūra.

4.3

EESRK pritaria Komisijos teiginiui, kad reikia visiškai panaudoti daugelio šio sektoriaus Europos įmonių pažangias technologijas ir veiksmingai užtikrinti tikrai vieningą ir tvarią Europos vidaus rinką, kurioje būtų įveikta susiskaldymo problema, ir plėtoti sektorių, kuriame užimtumo požiūriu yra daug ir perspektyvių produktų ir paslaugų.

4.4

Vis dėlto EESRK mano, kad būtų tikslinga plačiau apibrėžti Europos veiksmų planą siekiant parengti tikrą, bendra vizija grindžiamą, Europos saugumo pramonės bendrą strategiją, kuri taptų Europos platforma, apimančia įvairius saugumo aspektus ir sudaranti galimybes suvienodintą koordinavimą užtikrinančiam valdymui.

4.5

Tokia kompleksiniu požiūriu grindžiama strategija galėtų įgauti virtualios platformos formą ir apimti etikos ir valdymo klausimus, tarpsektorinius ir sąveikos aspektus.

4.6

EESRK mano, kad būtina sumažinti politikos formuotojų ir pramonės tarpusavio supratimo trūkumą be kita ko aktyviau remiant tokias iniciatyvas kaip Europos saugumo kongresas (European Security Congress) ir nuolatinio dialogo platformą Saugumo politikos forumą (Security Policy Forum).

4.7

Siekiant panaikinti Europos vidaus rinkos susiskaldymą reikėtų:

4.8

Komitetas mano, kad reikia ne tik atsižvelgti į visuomeninį aspektą produktų, paslaugų ir sistemų kūrimo etape, bet ir sukurti mechanizmus, kurie sudarytų galimybes įtraukti socialinius partnerius ir organizuotą pilietinę visuomenę stebint, kaip plėtojant saugumo sektorių ir jame kuriant technologines ir gamybos taikomąsias programas atsižvelgiama į visuomeninį ir etinį aspektą.

4.8.1

Įgaliojimas parengti Europos gynybos agentūros reikalavimus atitinkančius techninius standartus turi būti vykdomas laikantis naujos standartizavimo politikos principų skaidriai paskelbiant metinę darbo programą, aktyviai dalyvaujant socialiniams partneriams ir organizuotos pilietinės visuomenės atstovams, parengiant specifikacijas, kuriomis vadovaujamasi viešuosiuose pirkimuose, kuriuose laikomasi atvirumo, konsensuso, skaidrumo, svarbumo, neutralumo ir kokybės principų (11).

4.8.2

EESR pritaria pasiūlymui dėl abipusio sertifikavimo sistemų pripažinimo, kadangi tai leidžia pasiekti vienodą akredituotų sertifikavimo įstaigų kompetencijos lygį, nustatyti griežtesnius atrankos kriterijus ir suderintas atrankos procedūras vertinant atitiktį (12).

4.9

Komitetas mano, kad svarbu teisėkūros priemonėmis pripažinti dvejopo naudojimo technologijas siekiant skatinti mišriąsias technologijas, kurios naudojamos tiek civilinėje, tiek karinėje srityse, tačiau dar ryžtingiau pritaria būtinybei finansiniu arba turinio požiūriu stiprinti programoje „Horizontas 2020“ numatytas didelio poveikio technologijas, ir būsimo Vidaus saugumo fondo veiksmams.

4.9.1

Intelektinės ir pramoninės nuosavybės klausimu nurodo, kad programoje „Horizontas 2020“ numatyti inovaciniai metodai yra tikrai svarbūs, tačiau reikia stiprinti INT apsaugą Pasaulio prekybos organizacijoje ir įgyvendinant dvišalius ir daugiašalius Europos asociacijos susitarimus ypatingą dėmesį skiriant sąlygoms dėl atsakomybės apribojimo ir galimybės dalyvauti tarptautiniuose viešuosiuose pirkimuose.

4.9.2

EESRK pritaria, kad naudinga visapusiškai pasinaudoti programoje „Horizontas 2020“ numatytos ikiprekybinių viešųjų pirkimų priemonės teikiamomis galimybėmis.

4.10

EESRK visiškai pritaria, kad būtina stiprinti visuomeninį ir etinį aspektą taisyklėse, kuriomis reguliuojamas saugumo technologijų pramonės sektorius.

5.1

Panaikinti rinkos susiskaldymą pagal produktų tipus. EESRK rekomenduoja nustatyti veiksmų prioritetus ne pagal sektorius, bet pagal produkto, galinčio geriausiai atitikti bendrosios rinkos reikalavimus, tipą nustatant suderintas taisykles ir procedūras atsižvelgiant į didelį tokių produktų rinkos potencialą ir jų poveikį daugeliui piliečių ir darbuotojų, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ plėtojimo skatinimui finansinių išteklių, mokslinių tyrimų arba organizaciniu požiūriu.

5.2

Moksliniai tyrimai ir inovacijos, INT ir viešieji pirkimai EESRK ragina programoje „Horizontas 2020“ numatyti didesnį ES finansavimą saugumo technologijoms kartu didelį dėmesį skiriant didelio poveikio technologijoms; aktyviau įgyvendinti bendrus su saugumu susijusius sąveikos projektus pagal ISA programą (13); šiam sektoriui daryti išimtis taikant valstybės pagalbos inovacijoms schemą; stebėti, ar veiksmingai taikoma direktyva 2004/18/EB ir 2009/81/EB, taip pat ikiprekybinių viešųjų pirkimų priemonės saugumo pramonės srityje; užtikrinti didesnį viešojo ir privačiojo sektorių ir civilinės ir karinės sričių bendradarbiavimą ir skatinti tarpvalstybinio bendrovių susijungimo ir grupavimosi strategijas; suderinti taisykles dėl trečiosios šalies atsakomybės apribojimo (TŠAA), tobulinti intelektinės nuosavybės teisių (INT) vidaus taisyklės.

5.3

Patekimas į tarptautines rinkas EESRK mano, kad būtina aktyviau įgyvendinti kompleksinius ir bendrus užsienio politikos veiksmus saugumo pramonės sektoriuose ir stiprinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą PPO ir įgyvendinant dvišalius ir daugiašalius Europos asociacijos susitarimus užtikrinant vienodas galimybes patekti į tarptautines rinkas ir dalyvauti viešuosiuose pirkimuose vadovaujantis abipusiškumo pagrindu, taip pat didinti ES veiksmų poveikį nustatant tarptautinius standartus ir įvedant kokybės ženklą (angl. Euro Security Label – Europos saugumo ženklas).

5.4

Visuomeninis ir etinis aspektas. Visomis saugumo sistemomis, produktais ir paslaugomis turi būti siekiama užtikrinti pagrindines piliečių laisves ir teises, visų pirma teise į privatų gyvenimą, taip pat turi būti skatinama ekonominė ir socialinė pažanga ir užtikrinama saugi prekyba bei žmonių gerovė ir saugumas. Technologijų plėtra turėtų padėti užtikrinti asmens duomenų ir privatumo apsaugą ir, pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių dialogą, suteikti priemones skaidriai ir atsakingai taikyti įstatymus, kuriuose didžiausias dėmesys turi būti skiriamas žmogaus apsaugai.

5.5

Kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių mokymo, paramos ir užimtumo aspektas: atitinka saugumo ir pažangių saugumo technologijų, kurios leidžia teikti aukštos kokybės profesionalias paslaugas visiškai sąveikioje sistemoje ir kurias naudojant gerbiamas asmuo ir saugomas jo orumas, taikymo reikalavimus.

14.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/43

1.1

Nuo sėkmės mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje priklauso Europos konkurencingumas tarptautinėje arenoje, kuris yra darbo vietų, socialinių paslaugų ir gerovės pagrindas. Programa „Horizontas 2020“ apima šiuo tikslu numatytas ir skubiai reikalingas ES paramos priemones. Vienas iš aspektų yra tarptautinis bendradarbiavimas su partneriais ES nepriklausančiose šalyse.

1.2

Tarptautinis bendradarbiavimas daro platų teigiamą poveikį bendradarbiaujančių partnerių pažangai susijusioje srityje ir gerina tautų savitarpio supratimą.

1.3

Jo sėkmė labiausiai priklauso nuo Europos mokslinių tyrimų erdvės patrauklumo ir atitinkamų Europos universitetų ir mokslo tiriamųjų institucijų, įmonių, įskaitant MVĮ, prestižo ir pajėgumų. Vienas iš pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų – Europoje sukurti tam reikalingas išankstines sąlygas.

1.4

Todėl atsižvelgiant į dabartinę finansų ir ekonomikos krizę reikia kuo skubiau vykdyti anticiklinę Europos paramos politiką ir naudojantis visomis finansinėmis ir struktūrinėmis priemonėmis stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir jos pagrindus, įskaitant tarptautinį matmenį, padaryti ją patrauklesnę ir apsaugoti nuo lėšų mažinimo. Negalima leisti, kad programos „Horizontas 2020“ biudžetas taptų žaisliuku siekiant kitų prieštaraujančių interesų.

1.5

Pagrindinis pamatinių susitarimų su valstybėmis partnerėmis tikslas – užtikrinti vienodas sąlygas su abipusėmis teisėmis ir pareigomis. Be to, Europos taisyklės neturi bendradarbiavimo partnerių riboti labiau, nei to būtinai reikia ginant Europos interesus. Kūrybiškumui pasireikšti reikia erdvės!

1.6

Remiantis subsidiarumo principu su projektais susijusius bendradarbiavimo susitarimus turi sudaryti tie suinteresuotieji subjektai, kurie patys dalyvauja tokiame bendradarbiavimo projekte arba kuriems kaip organizacijai už jį tenka atsakomybė.

1.7

Didelio masto mokslinių tyrimų infrastruktūra ir demonstraciniai projektai gali viršyti pavienės valstybės narės – gal net ir visos ES – pajėgumus ir panaudojimo galimybes, todėl gali prireikti tiesioginio Komisijos dalyvavimo.

1.8

Kad tarptautinio bendradarbiavimo projektai sulauktų sėkmės, visą įgyvendinimo laikotarpį reikia užtikrinti patikimumą, tęstinumą ir rezervus. Tam reikia imtis ypatingų apsaugos priemonių. Be to, reikia užtikrinti pakankamą specialistų judumą ir jį skatinti.

1.9

Bendradarbiavimas nėra savitikslis, jis sutelkia darbo jėgą ir turi būti pagrįstas pridėtine verte, kurios kiekvienu atveju tikimasi. Jis neturėtų tapti politiniu Komisijos įrankiu išorės politikoje.

1.10

Visada reikia siekti ES interesų ir stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę bei Europos inovacinius pajėgumus. Todėl Europos lėšomis remiamas bendradarbiavimas su partneriais iš dar besivystančių šalių, pirmiausia turėtų būti finansuojamas iš paramai vystymuisi numatyto biudžeto.

1.11

Tai, kad vis dar nėra intelektinę nuosavybę apsaugančio Europos Sąjungos patento, bendradarbiaujantiems partneriams iš Europos yra didelis ekonominis trūkumas. Komitetas ragina Parlamentą, Komisiją ir Tarybą paremti pastangas nustatyti bendro galiojimo Europos patentą ir tokiu būdu pagaliau pajudėti iš aklavietės. Europa taip pat turėtų nustatyti lengvatinį laikotarpį naujovėms.

1.12

Informacija apie strateginio požiūrio taikymą turi būti renkama ne naujomis priemonėmis, o naudojant, pavyzdžiui, Europos semestro duomenis.

2.1

Komunikate išdėstomos tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje priežastys, strateginiai tikslai ir keletas metodų. Tarptautinis bendradarbiavimas yra suprantamas kaip bendradarbiavimas su partneriais iš ES nepriklausančių šalių.

2.2

Įvardyti tikslai:

2.3

Naujo strateginio požiūrio į tarptautinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ypatybės:

3.1

Nuo sėkmės mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje priklauso Europos konkurencingumas tarptautinėje arenoje, kuris yra darbo vietų, socialinių paslaugų ir gerovės pagrindas. Programa „Horizontas 2020“ apima šiuo tikslu numatytas ir skubiai reikalingas Europos Komisijos paramos priemones. Tarptautinis bendradarbiavimas yra vienas iš programos „Horizontas 2020“ aspektų.

3.2

Tarptautinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje daro platų teigiamą poveikį bendradarbiaujančių partnerių pažangai susijusioje srityje ir gerina tautų savitarpio supratimą. Tai taikytina ne tik Europos mokslinių tyrimų erdvei, bet ir pasauliniu mastu, taigi ir šiame dokumente nagrinėjamai temai. Komitetas patvirtina savo ankstesnes rekomendacijas šiuo klausimu (1).

3.3

Todėl Komitetas palankiai vertina naują Komisijos komunikatą ir iš esmės remia jame išdėstytus tikslus ir argumentus.

3.4

Europos derybinė pozicija kuriant partnerystes ir tarptautinio bendradarbiavimo nauda ES labiausiai priklauso nuo Europos mokslinių tyrimų erdvės patrauklumo ir nuo susijusių Europos universitetų ir mokslo tiriamųjų institucijų prestižo ir pajėgumų, taip pat nuo įmonių, įskaitant MVĮ, inovacinių pajėgumų.

3.5

Vienas iš pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų – Europoje sukurti tam reikalingas išankstines sąlygas. Todėl atsižvelgiant į dabartinę finansų ir ekonomikos krizę reikia kuo skubiau vykdyti anticiklinę Europos paramos politiką, taigi šioje srityje nemažinti lėšų, ir naudojantis visomis finansinėmis ir struktūrinėmis priemonėmis stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę, jos pagrindus ir tarptautinį matmenį, ir padaryti ją patrauklesnę. Kaip tik dėl šios priežasties programos „Horizontas 2020“ biudžetas turi būti bent jau tokios apimties, kokią siūlo Komisija. Todėl Komitetas dar kartą ragina Europos Parlamentą ir Tarybą neleisti, kad šioje srityje būtų mažinamos lėšos ir šis biudžetas taptų žaisliuku siekiant prieštaraujančių interesų.

3.6

Moksliniai tyrimai ir inovacijos ne visose valstybėse narėse vienodai klesti. Komitetas pakartotinai ragina tas Europos mokslinių tyrimų erdvėje esančias valstybes nares, kuriose dar trūksta pažangių mokslo tiriamųjų institucijų ir inovacijų kalvių, šį trūkumą kuo greičiau pašalinti pasinaudojant struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšomis ir taikant sėkmingą paramos ir ekonomikos politiką sudaryti sąlygas atsirasti pakankamai dideliam skaičiui puikių tyrėjų ir novatoriškų verslininkų. Tik taip galima įgyvendinti tikslingą koncepciją „Teaming of Excellence“ (komandinis darbas siekiant pažangos) (2). Todėl Komitetas ragina visas valstybes nares (taip pat privatųjį sektorių, kiek jis su tuo susijęs) pagaliau įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus, kurie dabar įtraukti ir į strategiją „Europa 2020“, ir 3 proc. BNP panaudoti moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai.

3.7

Komisijos paskelbtas tikslas – programą „Horizontas 2020“ visiškai atverti „dalyviams iš trečiųjų šalių sudarant Europos tyrėjams sąlygas bendradarbiauti su šviesiausiais pasaulio protais“. Žinoma, ši galimybė egzistuoja (3) jau ne vieną dešimtmetį ir ja aktyviai naudojamasi. Todėl Komisija turėtų aiškiau išdėstyti pradinę padėtį. Ji turėtų paaiškinti, kokius naujus išteklius naudodama ji sieks papildomų laisvių ir kokie nauji dalykai bus leidžiami ir remiami.

3.8

Kaip svarbias priemones sėkmingam tarptautiniam bendradarbiavimui remti Komisija siūlo su galimomis valstybėmis partnerėmis sudaryti pamatinius susitarimus. Komiteto nuomone, pirmiausia tai yra taikytina ypač novatoriškoms, sėkmingoms ir pajėgioms pramonėms valstybėms. Pamatiniai susitarimai, kaip ir laisvosios prekybos susitarimas, pirmiausia turėtų užtikrinti vienodas sąlygas su abipusėmis teisėmis ir pareigomis. Be to, Europos taisyklės neturėtų galimų partnerių riboti labiau, nei to būtinai reikia ginant Europos interesus.

3.9

Pamatiniuose susitarimuose reikėtų vengti bet kokių nesvarbių pozicijų ir įtakos ir numatyti pakankamai lankstumo ir veiksmų laisvės, kad būtų galima sudaryti sutartis, kurios būtų optimaliai pritaikytos kiekvienam atskiram atvejui ir atitiktų jo pradinę padėtį. Kūrybiškumui pasireikšti reikia erdvės!

3.10

Ypač svarbu visą įgyvendinimo laikotarpį užtikrinti deramą patikimumą, tęstinumą ir rezervus. Tai yra sudėtinga užduotis ir jai atlikti reikia ypatingų apsaugos priemonių.

3.11

Remiantis subsidiarumo principu susijusius bendradarbiavimo susitarimus turi sudaryti tie suinteresuotieji subjektai, kurie patys dalyvauja tokiame bendradarbiavimo projekte arba kuriems kaip organizacijai už jį tenka atsakomybė.

3.12

Komisija turėtų tiesiogiai dalyvauti tik tokiais atvejais, kai vykdomi stambūs moksliniai ir techniniai projektai ir kai atskiros valstybės narės, pavienės įmonės ar mokslo tiriamosios institucijos potencialas yra nepakankamas, ir tokiais atvejais ji turi prisiimti atsakomybę. Komitetas primena (4), kad visų pirma didelio masto mokslinių tyrimų infrastruktūra ir demonstraciniai projektai gali viršyti pavienės valstybės narės – gal net ir visos ES – pajėgumus ir panaudojimo galimybes, todėl gali prireikti aktyvesnio Komisijos dalyvavimo.

3.13

Vis dėlto daugelis tarptautinio bendradarbiavimo formų atsiranda per asmeninius tyrėjų, tyrėjų grupių, įmonių, įskaitant MVĮ, ar mokslo tiriamųjų organizacijų ryšius, užsimezgančius tarptautinėse specialistų konferencijose arba mugėse, kurie ten pat ir puoselėjami. Šiuos saviorganizacijos procesus reikia suvokti, pripažinti, naudoti ir labiau remti. Komitetas apgailestauja, kad nepaisant jo ne kartą pateiktų rekomendacijų, Komisija į jas taip ir nesureagavo.

3.14

Kad projektai būtų sėkmingi, reikia užtikrinti pakankamą bendradarbiavimo projektuose dalyvaujančių specialistų judumą. Komisija turėtų šį aspektą išplėtoti, galbūt remdamasi judumui Europoje taikomomis taisyklėmis ir paramos modeliais.

3.15

Komitetas nuogąstauja (Komisijos komunikato 5 punktas), kad tarptautinis bendradarbiavimas gali tapti Komisijos politiniu savitiksliu ar įrankiu išorės politikos srityje. Vis dėlto bendradarbiavimas nėra savitikslis, nes jam reikia papildomų pastangų, kurios turi būti pagrįstos žinių ir gebėjimų didinimu ir plėtimu, taip pat inovacijų duodama nauda. Todėl bendradarbiavimo projektuose neturi būti dalyvių daugiau, nei gali sukurti pridėtinę vertę.

3.16

Tai yra svarbu ne tik dėl prioritetų skirstant lėšas, bet ir dėl administracinės naštos. Nors programai „Horizontas 2020“ Europoje įgyvendinti reikalingą laiką ir pastangas galima sumažinti paskelbtomis priemonėmis (5), tačiau vis tiek tai reikalauja daug mokslininkų ir tyrėjų darbo laiko. Jei tai papildysime bendradarbiavimu, kuriam taikomos galimai pernelyg formalios procedūros, gali kilti pavojus vėl padidinti biurokratinę naštą.

3.17

Be to, abejonių kelia ir programos „Horizontas 2020“ išteklių, kurie vis dar pernelyg maži, naudojimas. Kiek šių lėšų nuteka į ES nepriklausančias trečiąsias šalis, tiek jų automatiškai atimama iš Europos mokslinių tyrimų erdvės. Bet kokiu atveju reikia kruopščiai apsvarstyti prioritetus, atsižvelgiant taip pat į tai, kad ES valstybėms narėms reikia įveikti didelį atsilikimą. Todėl bendradarbiavimas, kurio svarbiausias tikslas – teikti paramą vystymuisi, pirmiausia turėtų būti remiamas iš paramai vystymuisi numatyto biudžeto.

3.18

Komisijos komunikate nagrinėjamas ir intelektinės nuosavybės klausimas, kuriuo grindžiamas „europinis“ požiūris. Kai tai yra fundamentiniai tyrimai, pirmiausia svarbu pripažinti naujo atradimo arba išvadų pirmumą laiko atžvilgiu. Tačiau ir pereinamuoju laikotarpiu iki taikymo taip pat kyla klausimas dėl galimybės užpatentuoti galimą išradimą.

3.19

Tai – jau ne vieną dešimtmetį pūliuojanti Europos žaizda. Europos Sąjungos patentas nesukurtas iki šiol! Visoms ES įmonėms, ypač MVĮ, tai kainuoja keletą kartų daugiau nei bendradarbiavimo partneriams iš kitų šalių (pavyzdžiui, JAV) arba jos netgi turi atsisakyti patento, taigi ir praranda patento apsaugą. Komitetas ragina Parlamentą, Komisiją ir Tarybą (6) paremti pastangas nustatyti bendro galiojimo Europos patentą, kurių netrukus bus imtasi, ir pagaliau pajudėti iš aklavietės. Komitetas palankiai vertina su tuo susijusius Europos Parlamento sprendimus (7). Europa taip pat turėtų nustatyti lengvatinį laikotarpį naujovėms  (8).

3.19.1

Be to, reikėtų dar kartą aptarti ir peržiūrėti intelektinei nuosavybei taikomas taisykles, kai yra vykdomos tarptautinės jungtinės technologijų iniciatyvos.

4.1

Remiantis Komisijos pasiūlymu, šalių, automatiškai gaunančių teisę į finansavimą, sąrašas bus ribotas: dabartinis atrankos kriterijus, pagrįstas vien BNP vienam gyventojui, bus papildytas bendru BVP pagrįstu kriterijumi, ir nustatytą ribą viršijančios šalys finansavimo gauti negalės.

4.1.1

Komiteto nuomone, tam reikėtų didesnio diferencijavimo. Svarbiausias kriterijus dalyvauti ES remiamame bendradarbiavime su atrinktais ES nepriklausančių valstybių atstovais, turėtų būti konkretus Europos organizacijų, įmonių ir MVĮ, mokslininkų ir tyrėjų interesas arba poreikis gauti su tuo susijusios papildomos praktinės patirties. Pirmiausia reikia remti Europos mokslinių tyrimų erdvę. Net jei projektui bus reikalingas puikus ekspertas iš šalies, kurios BVP yra aukštesnis, jį turėtų būti galima remti tais atvejais, kai nėra kitos galimybės panaudoti jo gebėjimų ir žinių Europos labui. Svarbiausia – atsižvelgti į ES interesus.

4.2

Komisijos nuomone, norint taikyti strateginį požiūrį, reikia kaupti objektyvią informaciją. Komitetas palankiai vertina Komisijos atstovo žodinį pareiškimą, kad dėl komunikate siūlomų statistinių tyrimų ir duomenų rinkimo nekils jokios papildomos administracinės naštos: šiuo tikslu Komisija planuoja naudotis esamais šaltiniais. Siekiant išvengti papildomos naštos verslininkams ir tyrėjams, Komitetas rekomenduoja naudotis, pavyzdžiui, Europos semestro (9) duomenimis.

14.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/48

1.1

Prieiga prie mokslinės informacijos yra pagrindinė sėkmingų mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimo, taigi ir Europos konkurencingumo, sąlyga. Taip užtikrinamas mokslininkų, mokslinių tyrimų partnerysčių – ypač mokslinių tyrimų ir įmonių partnerysčių – bei mokslininkų ir piliečių dalijimasis žiniomis.

1.2

Atsižvelgdamas į toliau pateikiamus teiginius, Komitetas remia Komisijos suformuluotus tikslus ir pasiūlymus ir mano, kad pasitelkiant internetą jais galima palengvinti mokslinį darbą ir padidinti jo našumą.

1.3

Siekiant sėkmingai įgyvendinti šiuos tikslus, būtina ir toliau užtikrinti mokslininkų ir jų organizacijų autorystę ir intelektualinę nuosavybę, išsaugoti mokslo ir mokslininkų laisvę ir apsaugoti mokslininkus nuo jų našumą mažinančio papildomo darbo arba papildomos administracinės naštos.

1.4

Su šiuolaikinėmis techninėmis galimybėmis suderinta laisva prieiga (internetu) prie mokslinių leidinių praplečia arba papildo bibliotekų darbą. Tai labai naudinga, plačiai taikoma praktika ir ji turėtų būti toliau tęsiama ir galutinai išplėtota. Reikia siekti užtikrinti visišką Europos ir ne Europos šalių praktikos suderinimą šioje srityje.

1.5

Mokslinės informacijos išsaugojimas (mokslinių tyrimų duomenų saugojimas) potencialiam panaudojimui ateityje yra būtinas ir tai yra neatsiejamas geros mokslinės praktikos elementas. Komitetas palankiai vertina Komisijos ketinimą ir ateityje remti šiems tikslams pasiekti reikalingą infrastruktūrą. Tais atvejais, kai susitarimuose dėl projektų turi būti išsamiau aptariamas duomenų saugojimas, reikėtų kiekvienu konkrečiu atveju kartu su atitinkamais mokslininkais išspręsti techninio pobūdžio klausimus dėl apimties, formato, išsamumo ir aprašymo (pasitelkiant metaduomenis).

1.6

Tai susiję su laisvos (t. y. bendros, visuotinės, nemokamos, nekontroliuojamos ir besąlygiškos) interneto prieigos prie saugojamų mokslinių tyrimų duomenų klausimu. Šis klausimas turi daugelį aspektų, jis susijęs su ligšioline mokslo kultūra ir turi būti nagrinėjamas labai diferencijuotai ir apdairiai. Įmanoma, kad laisva išorinė prieiga prie tam tikrų sričių mokslinių tyrimų duomenų galėtų būti naudinga ir nekelti pavojaus, tačiau daugelio kitų mokslinių tyrimų sričių atveju tam kliudo įtikinamos priežastys. Todėl bendro pobūdžio principo šiuo atveju taikyti negalima.

1.7

Todėl pasirinktais atvejais galimi sprendimai turėtų palaipsniui būti grindžiami įprastais savanoriškais savarankiškai organizuojamais duomenų keitimosi procesais (pavyzdžiui, CERN, internetas) ir bendradarbiaujant su mokslinių tyrimų procese dalyvaujančiais mokslininkais empirikai išbandyti bandomajame projekte. Tačiau su tuo susijęs administracinis darbas neturėtų žlugdyti ką tik pradėtų supaprastinimo pastangų ir nustatyti naujas taisykles arba papildomas procedūras.

1.8

Nepaisant to, laisva prieiga prie prasmingai atrinktų duomenų, kuriais remiantis rengiami laisvai prieinami moksliniai straipsniai, galėtų būti naudinga – ypač visiško Europos ir ne Europos šalių praktikos suderinimo šioje srityje atveju, – jei su tuo susijusi papildoma našta pasirodytų priimtina ir pagrįsta.

1.9

Visos šios priemonės dažnai susijusios su didelėmis papildomomis sąnaudomis, kurias patiria mokslininkai ir jų organizacijos. Sudarant ir paskirstant biudžetą į tai reikėtų visiškai atsižvelgti.

2.1

Šis komunikatas skirtas Komisijos veiksmams, kurių ji ketina imtis prieigai prie mokslinės informacijos gerinti ir viešųjų investicijų į mokslinius tyrimus naudai didinti.

2.2

Planuojamų veiksmų tikslai yra šie:

2.3

Dėl prieigos prie mokslinių leidinių šiuo metu su dviem mokslinių leidinių leidyklomis svarstomos dvi galimybės:

2.4

Be to, pateikiamas tvarkaraštis, kaip galima laipsniškai įgyvendinti šiuos tikslus programos „Horizontas 2020“ metu.

i.

atliekant mokslinius tyrimus gauti duomenys, pagrįsti vadinamaisiais neapdorotais duomenimis, iš pradžių yra tikslinami ir patikrinami, kad nebūtų klaidingų matavimų, vidiniame nuomonės formavimo proceso metu užtikrinamas jų nuoseklumas, įvertinama jų reikšmė ir, prireikus, jie palyginami arba sujungiami su kitais matavimo duomenimis, prieš įtraukiant juos į patvirtintą, patikimą duomenų rinkinį ir paskelbiant; ir kad

ii.

tuo užsiimantys mokslininkai pirmieji paskelbia šiuos duomenis, paaiškina rezultatus ir daro išvadas.

a)

mokslinių diskusijų kokybės gerinimas, nes paskelbtų mokslinių tyrimų rezultatų supratimui ir išsamiam įvertinimui reikalinga prieiga prie analizuotų duomenų ir jų analizei naudotų įrankių;

b)

duomenų naudojimas, siekiant padidinti duomenų rinkimui skirtų viešųjų lėšų grąžą.

—

konfidencialumą naujovių kūrimo srityje, ypač kartu su pramone (MVĮ), su patentais susijusius aspektus;

—

pacientų duomenų konfidencialumą vykdant medicininius tyrimus;

—

(mokslininkų ir mokslininkų organizacijų) duomenų autorystės užtikrinimą;

—

su duomenų paieška ir aiškinimu susijusius nesusipratimus, įskaitant jų pasekmes;

—

galimus teisinio pobūdžio technologijų perdavimo apribojimus, susijusius su ekspertų atliekama kontrole;

—

visiško ES ir trečiųjų šalių praktikos suderinimo užtikrinimą;

—

personalo ir įrangos sąnaudas, kurių prireiktų siekiant iš, daugeliu atvejų, milžiniško kiekio neapdorotų duomenų atrinkti konkrečius duomenis ir padaryti juos suprantamais asmenims iš šalies.

i.

labai sudėtingų eksperimentų, pavyzdžiui, branduolių sintezės energijos mokslinių tyrimų greitintuvų arba tyrimo laboratorijų atvejais, ir

ii.

visais bendradarbiavimo su pramoniniais moksliniais tyrimais, įskaitant MVĮ, atvejais.

4.4.1

Numačius laisvą prieigą prie mokslinių leidinių, kiekvienas mokslinių turimų biudžetas turės ne tik padengti naujų mokslinių rezultatų kūrimo išlaidas, bet ir finansuoti visuotinę prieigą prie šių rezultatų.

4.4.2

Tas pat pasakytina ir apie padidėjusio duomenų saugojimo išlaidas ir su tuo susijusias darbuotojų ir infrastruktūros sąnaudas (be kita ko, tai yra sąlyga 4.4.3 punktui).

4.4.3

Be to, akivaizdu, kad tai taikoma ir papildomoms išlaidoms, kurios kils (prireikus) kuriant viešą prieigą prie visų arba atrinktų mokslinių tyrimų duomenų.

14.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/54

1.1

Šis pasiūlymas parengtas siekiant ištaisyti nustatytus konkrečius dabartinių ES teisės aktų trūkumus, susijusius su verslo subjektų tarpusavio prekybos acto rūgšties anhidridu ES stebėsena ir kontrole; ši plataus vartojimo cheminė medžiaga daugeliu atvejų naudojama teisėtoms ir svarbioms reikmėms, tačiau ji gali būti naudojama ir kaip narkotinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) neteisėtai gaminant heroiną iš morfino – paprastai tai daroma Afganistane. EESRK pripažįsta, kad reikia iš dalies keisti šį reglamentą, ir tvirtai remia pasiūlymą.

1.2

EESRK taip pat remia pasiūlymą sukurti patvirtintų ūkio subjektų ir galutinių naudotojų Europos duomenų bazę ir modernizuoti valstybių narių ataskaitų apie konfiskuotus į oficialų sąrašą įtrauktų ir neįtrauktų narkotinių medžiagų pirmtakus (prekursorius) ir sulaikytas neteisėtas jų siuntas rinkimą.

1.3

Išplėtus šiuo metu galiojančio teisės akto registracijos reikalavimų taikymą – pradėjus juos taikyti ne tik „ūkio subjektams“, bet ir „naudotojams“, reikės sukurti naujas arba peržiūrėti esamas apibrėžtis; nustatyta nedidelių problemų ir pateikiama rekomendacijų. Galutiniai naudotojai turi būti visapusiškai informuojami apie registracijos tikslus ir naudą. Kompetentingoms valdžios institucijoms turėtų būti suteiktos tokios pačios teisės patekti į galutinių naudotojų verslo patalpas, kokias jos turi ūkio subjektų patalpų atžvilgiu.

1.4

EESRK pripažįsta, kad nauji pasiūlymai bus veiksmingi tik jeigu apie juos bus tinkamai informuojama ir jie nesudarys jokių nereikalingų papildomų finansinių išlaidų visiems su tuo susijusiems subjektams. Todėl Komitetas tvirtai remia pasiūlymą labai mažoms įmonėms netaikyti registracijos mokesčio.

1.5

Galiausiai EESRK pažymi, kad susijusios šalys Europoje visiškai laikosi atitinkamų 1988 m. Jungtinių Tautų konvencijos, visų pirma jos 12 straipsnio, reikalavimų dėl bendradarbiavimo siekiant pageidaujamų tikslų. Todėl buvo sėkmingai bendradarbiaujama su kitais subjektais Europoje ir už jos ribų kovojant su nusikalstamumu, užtikrinant piliečių sveikatos apsaugą, sudarant sąlygas tęsti teisėtą prekybą ir apsaugant atitinkamų organizacijų ir verslo subjektų reputaciją. Vyko įvairūs procesai, atsirado tarpusavio pagarba ir pasitikėjimas, patobulėjo suinteresuotosioms šalims siunčiamos informacijos stilius ir turinys – visa tai nusipelno būti pripažinti pavyzdžiu, kaip turi būti vykdomas reguliavimas ir užtikrinama atitiktis ES ar bet kuriuo kitu lygmeniu. Tikimasi, kad rengiami pasiūlymai dėl psichotropinių medžiagų ir naujai sukuriamų sintetinių narkotikų (angl. designer drugs) kontrolės ES ir nacionaliniu lygmeniu vykdant tvirtą, koncentruotą ir įrodymais paremtą visuomenės sveikatos politiką, visų pirma prevencijos srityje, bus grindžiami šiuo pavyzdžiu. EESRK tikisi atėjus laikui prisidėti prie tų pasiūlymų rengimo.

2.1

Narkotinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai) yra visame pasaulyje įvairiausioms teisėtoms ir svarbioms reikmėms gaminamos, parduodamos, perkamos ir naudojamos cheminės medžiagos, kurios gali būti panaudotos ir neteisėtai narkotikų, tokių kaip kokainas, heroinas, ekstazis ar metamfetaminas, gamybai. Jau seniai pripažinta, kad būtina kontroliuoti šių cheminių medžiagų prekybą, nes jų fizinės savybės leidžia juos naudoti kaip ekstrahentus aktyviosioms medžiagoms iš augalų išskirti arba kaip cheminius agentus, kuriais keičiamas gaunamų narkotinių medžiagų pobūdis ir poveikis.

2.2

Pagrindas imtis veiksmų tarptautiniu lygmeniu buvo padėtas priėmus 1988 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta. Jos 12 straipsnyje pabrėžiama, jog siekiant pageidaujamų rezultatų būtinas reguliavimą vykdančių valdžios institucijų ir verslo subjektų bendradarbiavimas.

2.3

Europos Sąjungos (ES) lygmeniu tiek ES kovos su narkotikais strategijoje (2005–2012 m.), tiek ES kovos su narkotikais veiksmų plane (2009–2012 m.) neteisėto narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) naudojimo mažinimas užima svarbią vietą. Vidaus prekyba šiuo metu teisiškai reglamentuojama Reglamentu (EB) Nr. 273/2004, kurio taikymą prižiūri ENTR GD (Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas), o išorės prekyba – Tarybos reglamentu (EB) Nr. 111/2005, kurio taikymą prižiūri TAXUD GD (Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas). Komisijos reglamente Nr. 1277/2005/EB, iš dalies pakeistame reglamentais Nr. 297/2009/EB ir Nr. 225/2011/ES, nustatytos išsamios įgyvendinimo taisyklės, kurių turi laikytis kompetentingos valdžios institucijos ir ekonominės veiklos vykdytojai.

2.4

Pagal šiuos reglamentus valstybės narės nustato tam tikrų į oficialų sąrašą įtrauktų (t. y. privalomai stebimų ir kontroliuojamų) ir neįtrauktų (savanoriškai stebimų) medžiagų, kurių siuntos buvo sulaikytos (prieš pristatant siuntą) arba jos buvo konfiskuotos (siuntos gabenimo metu arba ją pristačius), kiekį ir apie tai praneša. Šis kiekis tada gali būti palygintas su visame pasaulyje sulaikytų ar konfiskuotų tokių medžiagų kiekiu. Netikėtas pranešamo kiekio padidėjimas ar sulaikymo ir konfiskavimo dažnumo ir geografinio pasiskirstymo pasikeitimas gali būti paaiškinamas geresne stebėsena, tačiau gali taip pat perspėti apie tai, jog neteisėta veikla sutelkiama į konkrečią rinką, galbūt dėl to, jog pastebėta tikrų ar tariamų spragų vietos kontrolės sistemoje.

2.5

Suvestiniais 2008 m duomenimis per 2007 m. buvo pranešta apie septynis kartus didesnius vieno konkretaus narkotinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – acto rūgšties anhidrido, kuris naudojamas iš morfino (išgaunamo iš opiumo) gaminti heroiną – kiekius. ES konfiskuota 241 tona šios medžiagos – tai sudaro daugiau kaip 75 proc. visame pasaulyje kofiskuoto kiekio. JT Tarptautinė narkotinių medžiagų kontrolės valdyba (INCB) ne kartą tai kritikavo. Komisijos ataskaitoje (COM(2009) 709) dėl atitinkamų teisės aktų stebėsenos ir kontrolės įgyvendinimo ir veikimo buvo konstatuota, kad, nors apskritai rezultatai patenkinami, vis dėlto esama spragų, ir pateikta rekomendacijų, visų pirma dėl acto rūgšties anhidrido prekybos ES stebėsenos ir kontrolės.

2.6

Šio proceso metu Komisija ir visos kitos suinteresuotos šalys pripažino, kad acto rūgšties anhidridas atlieka svarbų vaidmenį kaip alkilinimo agentas, naudojamas sintetinant daug įvairių dengtųjų medžiagų, plėvelių, plastikų, vaistų (pvz., aspiriną) ir kitas vartojimo prekes. Didžiąją dalį viso pasaulyje pagaminto šios medžiagos kiekio (šiuo metu tai sudaro apie 1 milijoną tonų per metus)sunaudoja gamintojai savo tikslais; mažesnė dalis – mažiau nei trečdalis viso kiekio – parduodama tretiesiems asmenims – galutiniams naudotojams. Paskaičiuota, kad neteisėtam naudojimui, daugiausia Afganistane, reikalingas kiekis sudaro 380–570 tonų per metus. Afganistane pagaminama apie 380 tonų heroino, iš kurių 70 tonų pateikiama narkotikų vartotojams Europoje. Vidutinė gatvėje paduodamų narkotikų kaina Europoje yra 40 eurų už gramą, tad metinė neteisėtos prekybos apyvarta sudaro maždaug 3 mlrd. eurų. Gamybai reikalingo acto rūgšties anhidrido rinkos vertė yra menka palyginti su šiais skaičiais – ir palyginti su teisėtos prekybos apyvarta ar su dėl tokio neteisėto naudojimo prarastos asmeninės ar įmonės reputacijos kaina. Chemijos pramonės pasaulinė Atsakingos priežiūros programa padeda užtikrinti, kad pirmą kartą į šią rinką įžengiantys teisėti ūkio subjektai įsisąmonintų šiuos aspektus.

2.7

Taip pat pripažįstama, kad net jeigu Europoje mėginimams šias medžiagas panaudoti neteisėtiems tikslams bus sėkmingai užkirstas kelias, jos bus neteisėtai naudojamos kitose pasaulio vietose. Pirmiau paminėta finansinė nauda narkotinių medžiagų gamintojams yra pernelyg didelis masalas. Tačiau kontrolė ir toliau lieka visiškai pasiteisinęs veikimo būdas ir sektinas pavyzdys kitiems. Jeigu pramonės sektoriai, kuriuos šie procesai veikia, matys, kad kontrolė yra ekonomiškai naudinga, jie visokeriopai ją rems, kad galėtų tęsti teisėtą prekybą ES.

2.8

Atsižvelgdama į susiklosčiusią padėtį, Komisija išnagrinėjo keletą alternatyvių požiūrių, kurie išdėstyti poveikio vertinimo ataskaitoje, ir pasikonsultavo su sektorių, kuriuos šie procesai veikia, atstovaujamaisiais organais – visų pirma gamintojams („ūkio subjektams“) ir kai kuriems dideliems galutiniams naudotojams atstovaujančia Europos chemijos pramonės taryba (CEFIC) ir platintojams bei mažiems galutiniams naudotojams atstovaujančia Europos cheminių medžiagų platintojų asociacija (FECC), taip pat su valstybių narių atstovais, kuriems teks įgyvendinti šiuos pasiūlymus. Bendru sutarimu nuspręsta, kad pirmenybė teiktina dabartiniam pasiūlymui.

3.1

Pagal Komisijos pasiūlymą dabartiniai registracijos reikalavimai imami taikyti ir ES acto rūgšties anhidrido gamintojams, platintojams ir ūkio subjektams, parduodantiems šią medžiagą pramoniniams galutiniams naudotojams, t.y. bendrovėms, perkančioms acto rūgšties anhidridą savo reikmėms ar gamybiniams procesams ES viduje.

3.2

Tuo siekiama dar labiau apriboti neteisėtą acto rūgšties anhidrido naudojimą ar bandymus neteisėtai jį naudoti ES, siekiant mažinti neteisėtą naudojimą už ES ribų ir sustiprinti ES teisėtai veikiančių verslo subjektų teisinį saugumą.

3.3

Todėl pagal Reglamentą (EB) Nr. 273/2004 į oficialų sąrašą įtrauktų medžiagų 2 kategorija dalijama į dvi dalis: 2a kategoriją, kuriai priskiriamas acto rūgšties anhidridas, ir 2b kategoriją, kuriai priskiriamos likusios keturios plataus vartojimo cheminės medžiagos, kurioms šis pasikeitimas neturi įtakos. 1 kategorijos – mažesniais kiekiais gaminamos specialiosios cheminės medžiagos, kurių kontrolė net griežtesnė, nes jos yra labiausiai jautrūs „pagrindiniai“ narkotinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai), ir 3 kategorijos – daugiafunkcinės žaliavinės cheminės medžiagos – apibrėžtys nesikeičia.

3.4

Pasiūlymu taip pat siekiama sukurti Europos narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) duomenų bazę, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis informacijos apie konfiskuotus narkotinių medžiagų pirmtakus (prekursorius) ir sulaikytas jų siuntas rinkimas ir tvarkomas teisėtai narkotinių medžiagų pirmtakus (prekursorius) gaminančių, jais prekiaujančių ar juos naudojančių ES licencijuotų ar registruotų ūkio subjektų ir naudotojų sąrašas.

3.5

Pasiūlyme taip pat patikslinamos kelios esamos apibrėžtys, numatoma labai mažoms įmonėms netaikyti registracijos mokesčio, atsižvelgiant į Lisabonos sutartyje įtvirtintas naujas taisykles iš dalies pakeičiamos nuostatos dėl komitologijos procedūrų ir panaikinamas reikalavimas taikyti oficialią priėmimo procedūrą rengiant gaires. Pasiūlymu taip pat patikslinamos valstybių narių teisės imtis papildomų priemonių informacijai gauti ir prireikus patekti į ūkio subjektų verslo patalpas siekiant gauti įrodymų apie įtartinus sandorius dėl į oficialų sąrašą neįtrauktų medžiagų.

3.6

Pasiūlymo teisinis pagrindas yra SESV 114 straipsnis; jis, bent dabartiniu savo pavidalu, attitinka ES subsidiarumo ir proporcingumo reikalavimus.

3.7

Reglamentas įsigaliotų dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos ir būtų privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Reglamente numatomas ne ilgesnis negu 18 mėnesių pereinamasis laikotarpis, kad kompetentingos valdžios institucijos galėtų parengti reikalingas priemones ir kad kai kurie galutiniai naudotojai įsiregistruotų pirmą kartą. Sugriežtinti visų naudotojų registracijos procesai ir numatyta, kad naudotojas gali būti neregistruojamas, jei kompetentingoms valdžios institucijoms pateikta informacija bus laikoma nepakankama.

3.8

Drauge su pasiūlymu parengtas aiškinamasis memorandumas ir Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (poveikio vertinimas). Taip pat pateikiama poveikio vertinimo ataskaitos santrauka. Atitinkamuose ENTR GD ir TAXUD GD tinklalapiuose trumpai apibendrinama informacija apie rengiamus Bendrijos teisės aktus dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) stebėsenos ir kontrolės ES ir už jos ribų (trečiųjų šalių atžvilgiu) ir nurodomi visi susiję dokumentai suinteresuotieji subjektai ir suinteresuotosios organizacijos.

3.9

Tuose tinklalapiuose pateikiamos valstybių narių pateiktais 2006–2010 m. duomenimis paremtos Komisijos ataskaitos apie konfiskuotus narkotinių medžiagų pirmtakus (prekursorius) ir sulaikytas neteisėtas jų siuntas, kuriomis motyvuojami dabartiniai pasiūlymai. 2012 m. spalio 16 d. Tarybos darbo grupės dėl muitų sąjungos posėdyje ENTR DG padarytame pranešime buvo pateikta papildomos informacijos. Atskirai buvo pateiktas „Gairių ūkio subjektams“ egzempliorius; jas paskelbė kartu ENTR GD ir TAXUD GD, kad nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos platintų jas tik patikimoms bendrovėms, vykdančioms ilgalaikius teisėtus sandorius, susijusius su į oficialų sąrašą įtrauktomis ir neįtrauktomis medžiagomis.

3.10

Žvilgsnį iš išorės ir bendresnį požiūrį iliustruoja kitos ataskaitos, pavyzdžiui, INCB 2011 m. parengta „Ataskaita dėl prekursorių ir kitų cheminių medžiagų, kurios dažnai naudojamos neteisėtai gaminant narkotines ir psichotropines medžiagas“ ir JAV valstybės departamento 2012 m. parengta „Tarptautinės narkotikų kontrolės strategijos ataskaita dėl cheminių medžiagų kontrolės“. Pavyzdžiui, pripažinta, kad Afganistane nėra teisėtos acto rūgšties anhidrido paklausos, todėl bet koks jos importas yra neteisėtas. Koalicijos pajėgos pranešė, kad 2011 m. konfiskavo apie 20 tonų šios medžiagos, nors jos buvo įvežta daug daugiau. Teigiama, kad pagrindiniai neteisėti šaltiniai įsikūrę Kinijoje, Pietų Korėjoje, Europoje, Vidurinės Azijos valstybėse ir Indijoje. Akivaizdu, kad darbo liko dar nemažai, tad itin svarbu užtikrinti glaudų tarptautinį bendradarbiavimą ir išlaikyti sunkiai įgytą tarpusavio pasitikėjimą.

4.1

2003 m. vasario 26 d. EESRK priėmė savo nuomonę dėl COM(2002) 494 final (1), kurioje visiškai parėmė Komisijos pasiūlymus dėl siūlomos narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės. Į ją buvo tinkamai atsižvelgta galutinėje teksto redakcijoje, 2004 m. vasario mėn. Reglamente (EB) 273/2004 (2).

4.2

Be to, EESRK tvirtai remia pastangas mažinti narkotikų vartojimą ES ir už jos ribų – jis tuo klausimu aiškiai pasisakė savo 2012 m. gegužės mėn. nuomonėje dėl Komisijos komunikato „Ryžtingesnė Europos kova su narkotikais“ (3). Buvo pabrėžta, kad reikia išlaikyti pusiausvyrą ir spręsti tiek pasiūlos, tiek paklausos problemas. Pasiūlos mažinimą, kurios rezultatai gali būti laikini, reikia remti tvirtais, tikslingais ir efektyviais veiksmais visuomenės sveikatos politikoje, visų pirma prevencijos srityje, ES ir nacionaliniu lygmeniu (SESV 168 str. 1 dalis). Labai svarbu bus užtikrinti valstybių narių bendradarbiavimą ir pasikeitimą geriausios praktikos pavyzdžiais. Politika turi būti grindžiama duomenimis ir patirtimi, o ne atvirkščiai.

4.3

Todėl EESRK tvirtai remia dabartinį pasiūlymą griežtinti verslo subjektų prekybos acto rūgšties anhidridu ES stebėseną ir kontrolę ir įgyvendinti tolesnes plataus masto narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) stebėsenos ir kontrolės priemones, visų pirma licenciją ar registracijos pažymėjimą turinčių ūkio subjektų ir galutinių naudotojų Europos registrą ir valstybių narių teikiamos informacijos apie konfiskuotus į oficialų sąrašą įtrauktų ir neįtrauktų narkotinių medžiagų pirmtakus (prekursorius) ir sulaikytas jų neteisėtas siuntas, visų pirma apie už ES ribų gaminamas narkotines ir psichotropines medžiagas, registrą. Ypač didelis dėmesys skirtinas nedidelio acto rūgšties anhidrido kiekio neteisėto naudojimo heroinui gaminti atvejams.

4.4

EESRK taip pat teigiamai vertina tai, kad Komisija ir visos susijusios šalys, įgyvendindamos galiojančius teisės aktus ir vykdydamos po to sekusias peržiūras ir konsultacijas, užtikrino glaudų ir pastovų bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, reguliuojančiomis valdžios institucijomis, teisėsaugos organais, gamintojais, vežėjais ir galutiniais naudotojais, kaip reikalaujama 1988 m. JT konvencijos 12 straipsnyje. Tai leido parengti tikslingus, gerai pagrįstus, gerai dokumentuotus ir ekonomiškai veiksmingus pasiūlymus, kuriuos aiškiai remia visi susiję subjektai ir kurie dėl to tikriausiai bus visapusiškai įgyvendinti.

4.5

Šis bendradarbiavimas jau leido labai sumažinti ES sulaikytų ar konfiskuotų narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kiekį – galima tikėtis, jog tai reiškia, kad ES nebelaikoma lengvai pasiekiamu taikiniu. Yra duomenų, kad labai veiksminga yra neprivaloma į oficialų sąrašą neįtrauktų medžiagų stebėsena. Labai svarbu lanksčiai kovoti su šia išradinga, gyvybinga ir labai didelį pelną nešančia nusikalstamo forma. Bent jau šioje srityje visų mūsų tikslas yra bendras. Tai visiškai pripažįsta visi susiję subjektai; toks susitelkimas galėtų būti ekonomiškai veiksmingos teisėkūros pavyzdžiu kitoms ES teisėkūros sritims ir darytų didesnį poveikį verslo subjektams, darbuotojams ir vartotojams.

4.6

Šie teisės aktai yra veiksmingi ir todėl, kad gamintojams, platintojams ir galutiniams naudotojams jau taikomi teisės aktai dėl panašios kontrolės radioaktyviųjų medžiagų, biologinių veiksnių, dvejopo naudojimo cheminių medžiagų, išankstinio sutikimo reikalaujančio eksporto ir pan. srityse ir sukaupta patirties juos įgyvendinant. Netrukus bus pradėti taikyti teisės aktai dėl sprogstamųjų medžiagų pirmtakų (prekursorių). Tačiau tokiu atveju būtina, kad bendras šių reikalavimų modelis išliktų toks pats, o į registruotinų ar licencijuotinų medžiagų sąrašą būtų įtrauktos tik būtiniausios medžiagos. Taigi tikėtina, kad dabartinis pasiūlymas sudarys sąlygas veiksmingam darbui, bent jau siekiant jo gana griežtai apibrėžto tikslo dar labiau sumažinti neteisėtą acto rūgšties anhidrido naudojimą vykstant legaliai prekybai ES; kitų, ne tokių koncentruotų ar sunkiau įgyvendinamų, alternatyvų tikriausiai nebūtų galima įgyvendinti.

4.7

EESRK taip pat pritaria Komisijai, kad šis pasiūlymas nedaro poveikio darbo sąlygoms šios pramonės srities įmonėse ar apskritai vartotojų teisėms, nebet tiek, kiek jie individualiai prisidėtų mažindami heroino ir susijusių produktų pasiūlą Europoje ar už jos ribų. Gaila, tačiau tokio mažinimo mastą bus sunku įvertinti. Tačiau šiam pasiūlymui neaktuali tokia sąnaudų ir naudos pusiausvyra, todėl jis turėtų būti kuo skubiausiai įgyvendintas toks, koks yra dabar.

4.8

Galiausiai EESRK tikisi prisidėti prie tolesnių ES iniciatyvų šioje srityje ir ragina Komisiją kuo greičiau pateikti naujų pasiūlymų, ypač dėl psichotropinių medžiagų ir grynai sintetinių narkotikų, kurie dabar palaipsniui išstumia tradicinius narkotikus, tokius kaip heroinas, ir apskritai plečia savo rinką.

5.1

EESRK pažymi, kad „ūkio subjekto“ ir „naudotojo“ apibrėžtys iš dalies sutampa (nes visi susiję „ūkio subjektai“ tam tikru momentu „turi į oficialų sąrašą įtrauktą medžiagą“). Visiškai aišku, kad būtina šias sąvokas atskirti, todėl reikėtų 2 straipsnio naujame h punkte po žodžių „juridinis asmuo“ įterpti „kuris nėra ūkio subjektas, tačiau“.

5.2

Taip pat svarbu nustatyti, kad nurodomi konkrečiai ES įsisteigę ir veikiantys naudotojai. Pardavimams ir (arba) pristatymams už ES ribų taikomi kiti teisės aktai. Siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą turėtų taip pat būti aiškiai nurodyta valstybėms narėms, kur reikia registruoti ūkio subjektą ir naudotoją – pavyzdžiui, ten, kur ūkio subjektas ar naudotojas yra įsisteigęs ar ten kur produktas (acto rūgšties anhidridas) pateikiamas rinkai.

5.3

Reikalavimas galutiniams naudotojams pirmą kartą registruotis gali kurį laiką trikdyti teisėtą prekybą. Tam, kad būtų galima kiek įmanoma išvengti trukdžių, ūkio subjektai ir platintojai turėtų 18 mėnesių pereinamuoju laikotarpiu vykdyti aktyvią informavimo kampaniją, pageidautina, paremtą valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų parengtomis aiškiomis ir tinkamai suformuluotomis gairėmis. Dabartinės „Gairės ūkio subjektams“ yra puikus tokio informavimo pavyzdys. Registravimo metu turi būti išaiškintas tokios registracijos tikslas ir nauda, kad galutiniai naudotojai, taip pat ūkio subjektai suprastų, kokios yra neteisėto naudojimo galimybės ir rizika, ir galėtų geriau prisidėti prie pavojaus sumažinimo. Kompetentingos valdžios institucijos turėtų turėti tokias pačias teises patekti tiek į galutinių naudotojų verslo patalpas, tiek į ūkio subjektų verslo patalpas.

5.4

EESRK remia Komisijos pasiūlymą netaikyti labai mažoms įmonėms registracijos mokesčio, nes labai svarbu ne tik tai, kad būtų tęsiama teisėta prekyba (labai mažų įmonių ir jų darbuotojų labui), bet ir tai, kad kontrolė būtų pripažinta reikalinga ir būtų įgyvendinama kaip galima platesniu mastu. Kadangi neteisėtam naudojimui reikalingas nedidelis kiekis medžiagos, gali būti, kad mažesniems naudotojams labiausiai gręsia pavojus gauti pasiūlymų, nuo kurių jie negalėtų atsisakyti. Todėl labai svarbu informuoti (spausdintine ir elektronine forma, visomis atitinkamomis vietos kalbomis) apie teisės aktų laikymosi reikšmę.

5.5

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad pranešimo ir kitokios informacijos apie į oficialų sąrašą neįtrauktas medžiagas reikalavimas yra neprivalomas, nes sakoma, jog valstybės narės ne „turi“, o „gali“ laikytis pasiūlytos tvarkos. Akivaizdu, kad tai ne pats geriausias vidaus rinkai apsaugos būdas, ir galbūt dar reikėtų į jau sudarytą narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) sąrašą įtraukti daugiau medžiagų. Taigi visi suinteresuotieji subjektai turėtų atidžiai stebėti padėtį.

5.6

Galiausiai EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl Europos duomenų bazės sukūrimo ir tvirtai ragina žengti pirmyn, tačiau su sąlyga, jog ji turi turėti pakankamai išteklių, kad visos suinteresuotosios šalys galėtų ilgesnį laikotarpį ją atnaujinti ir ja naudotis, taip pat ji turėtų ne tik kaupti duomenis (ar dalinius duomenis), bet ir duoti rezultatų. Be to, bus svarbi surinktų duomenų kokybė ir kiekybė. Labai svarbu, kad ją nuolatos remtų valstybių narių teisėsaugos organai.

5.7

Aišku, galimybę ja naudotis turėtų tik tie subjektai, kurie yra tvirtai ir nuolat įsipareigoję vykdyti teisėtą prekybą; tikėtina, kad tai bus tie, kurie patys yra įtraukti į šią bazę. Tam, kad būtų apsaugota vidaus rinka ir kiek galima sumažinti kaštai, turėtų būti kur tik galima suderinti informacijos teikimo reikalavimai, kurių turi laikytis ūkio subjektai, platintojai, prekiautojai ir galutiniai naudotojai, taip pat valstybės narės. Tačiau tai neturėtų prieštarauti pagrindiniam pasiūlymo tikslui – nustatyti ir apriboti narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėtą naudojimą ir galų gale sulaikyti tuos, kurie už tai atsakingi.

14.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/59

1.1

Komiteto manymu, nuotolinė kompiuterija (toliau – „debesų“ kompiuterija) – tai augimo ir konkurencingumo galimybė Europai, tad šia nuomone EESRK norėtų pasiūlyti kitokią viziją, kuri papildytų komunikate pateiktą Komisijos viziją. Komitetas labai rekomenduoja Komisijai atidžiai išnagrinėti šį pasiūlymą ir atitinkamai pakoreguoti „debesų“ kompiuterijos strategiją.

1.2

Komitetas pritaria Komisijos požiūriui, kad būtina plėtoti naudojimąsi „debesų“ kompiuterija Europoje, kad ekonomika taptų lankstesnė, veiksmingesnė ir novatoriškesnė. Todėl pritaria trims Komisijos siūlomiems veiksmams:

1.3

„Debesų“ kompiuterijos naudojimas didina būtinybę saugoti piliečius, jų duomenis ir privatumą. Todėl Komitetas ragina Komisiją ir toliau eiti šiuo keliu, visų pirma stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir reguliavimo sistemą siekiant:

Komitetas taip pat primena, kad šios duomenų apsaugos pastangos bus maksimaliai veiksmingos Europos teritorijoje „debesų“ kompiuterijos paslaugų teikėjų saugomiems duomenims.

1.4

Lygiagrečiai ir papildant galimybes naudotis „debesų“ kompiuterija bei remiantis sėkmingu „debesų“ kompiuterijos naudojimu JAV, Komitetas rekomenduoja Komisijai stengtis sudaryti palankesnes sąlygas skaitmeninės energijos gamybai Europoje, kitaip sakant, Europos „debesų“ kompiuterijos infrastruktūros paslaugų (IaaS: nuotolinės kompiuterijos paslauga (angl. Infrastructure as a Service) teikėjų atsiradimui ir stiprinimui.

Šiam tikslui pasiekti yra kelios galimybės:

Pagrindinis tikslas – pasinaudoti palankiomis sąlygomis (griežta duomenų apsauga Europoje, naudotojų būgštavimai dėl pernelyg nutolusių teikėjų, rimtų saugumo garantijų poreikis ir t.t.) „debesų“ kompiuterijos paslaugų teikėjų atsiradimui Europoje, neatsižvelgiant į tai, ar jie būtų vietiniai, nacionaliniai (atskirų valstybių „debesų“ kompiuterija, angl. Cloud Souverain) ar tarpvalstybiniai paslaugų teikėjai (kelete valstybių narių veikiantys konsorciumai).

1.5

Su IT paslaugų „nutolinimu“ susijęs restruktūrizavimas (naikinamos darbo vietos, įmonių perkėlimai, virtualizacija ir naudotojų nutolimas nuo IT specialistų) turi daug neigiamų aspektų, į kuriuos būtina atsižvelgti. Tačiau apie šį socialinį poveikį Komisijos komunikate nekalbama.

Atvirkščiai, Komisija remiasi atlikto tyrimo prognozėmis ir skelbia, kad „debesų“ kompiuterija turėtų padėti sukurti 2,5 mln. darbo vietų. Komitetui įdomu, ar šiuos skaičius įmanoma pasiekti, ar jie nenutolę nuo IT sektoriaus realybės.

1.6

Kurdama Europos „debesų“ kompiuterijos partnerystę, Komisija, remdamasi JAV ar Naujosios Zelandijos pavyzdžiais, kartu turėtų kuo greičiau pradėti rengti dokumentą „Cloud First Policy“, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos nuotolinės kompiuterijos naudojimui Europos ir valstybių narių valdžios institucijose. Svarbiausia – panaikinti kultūrinius barjerus ar asmeninius nuogąstavimus, ir, žinoma, pasinaudoti didesniu paslaugų lankstumu bei daug mažesnėmis „debesų“ kompiuterijos paslaugų sąnaudomis.

Suprantama, Komitetas ragina Komisiją Cloud First Policy dokumente numatyti apsaugos priemonių naudojantis „debesų“ kompiuterija valstybės institucijose ir kai kuriuose svarbiuose privačiuose sektoriuose, kad būtų galima kontroliuoti ir net užkirsti kelią duomenų patekimui į rizikingų nacionalinių teisės aktų reguliuojamų paslaugų teikėjų rankas; pavyzdžiui, Patriot Act yra taikomas Šiaurės Amerikos paslaugų teikėjams, net jeigu jie įsisteigę Europoje.

1.7

„Debesų“ kompiuterijos paslaugų naudotojams (atskiriems asmenims ar įmonėms) didžiausią nerimą kelia klausimas, kaip spręsti konfliktus su už šalies ribų esančiu paslaugų teikėju.

Komitetas, remdamasis e. prekybos, kuri kaip ir „debesų“ kompiuterija, yra globalizuota ir tarptautinė, pavyzdžiu (parengęs nuomonių šia tema (1)), Komisijai siūlo numatyti elektroninį ginčų sprendimą (Ginčų elektroninis sprendimas (angl. ODR, Online Dispute Resolution) kaip galimybę tarpininkavimo būdu spręsti daugelį konfliktų, visų pirma tuos konfliktus, į kuriuos įsitraukia kelios jurisdikcijos. Šis tarpininkavimas, kuris turi būti nešališkas ir nepriklausomas, galėtų būti patikėtas kokiai nors esamai ar naujai Europos agentūrai. Jai būtų pavesta tarpininkauti ir vesti derybas tarp „debesų“ kompiuterijos paslaugų teikėjų ir naudotojų. Be to, ši tarpininkavimo veikla padėtų nustatyti pagrindines konfliktų priežastis, besikartojančias problemas, praktikos ar taisyklių keitimo poreikius.

1.8

Nors įvairiais pranešimais (per konferencijas, spaudoje ir kt.) Komisijos atstovai patvirtino savo valią remti komunikatą, jame nepateikiama konkrečių priemonių ir skaičių, kaip gerinti potencialių „debesų“ kompiuterijos paslaugų naudotojų informuotumą ir mokymą.

Todėl Komitetas tikisi, kad Komisija papildys komunikatą iniciatyvomis, pirmiausia skirtomis mažiausiai apie „debesų“ kompiuteriją žinantiems naudotojams. Visų pirma tai:

1.9

Komitetas siūlo Komisijai į komunikatą įtraukti „debesų“ kompiuterijoje besispecializuojančių serverių parkų suvartojamos energijos standartų parengimą.

1.10

Kalbant apie veiksmus, kurių Komisija planuoja imtis, Komitetas siūlo sudaryti tikslią darbotvarkę ir suplanuoti bei aiškiai nurodyti kiekvieno numatomo veiksmo datą ir parengti jo įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

2.1

„Debesų“ kompiuteriją galima apibūdinti įžanginiu komunikato sakiniu:

„Nuotolinę kompiuteriją (vadinamąją debesų kompiuteriją) supaprastintai galima suvokti kaip duomenų saugojimą, apdorojimą ir naudojimą toli esančiuose internetu pasiekiamuose kompiuteriuose [tiksliai nežinant, kur jie yra]“.

2012 m. Komitetas parengė nuomonę išskirtinai „debesų“ kompiuterijos tema (2). Nacionalinio standartų ir technologijos instituto, Europos Parlamento ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno darbai taip pat yra labai įdomūs.

Komisija paskelbė du dokumentus (tačiau pateikė prašymą Komitetui parengti nuomonę tik dėl pirmojo dokumento):

2.2

Komisija siūlo tris „strateginius veiksmus“„debesų“ kompiuterijos naudojimui Europoje skatinti:

3.1

Komitetas siūlo naują „debesų“ kompiuterijos viziją, grindžiamą „skaitmeninės energijos“ sąvoka, vis plačiau naudojama kalbant apie IT pajėgumus (informacijos saugojimas, apdorojimas, perdavimas), kuriems sąlygas sudaro „debesų“ kompiuterija.

Skaitmenine energija vartotojai gali naudotis neturėdami išmanyti apie jos gamybos būdus, duomenų centrą, jo lokalizaciją, naudojamas technologijas ir kt. Taip atsiranda nauja rinkos segmentacija: prie paslaugų naudotojų ir teikėjų dabar prisideda skaitmeninės energijos gamintojai, galintys investuoti didžiules lėšas (milijardus dolerių) „debesų“ kompiuterijos centrams kurti.

3.2

Skaitmeninė energija, kaip ir kitos energijos formos (iškastinis kuras, elektros energija ir kt.), tampa ekonominiu ir strateginiu iššūkiu.

Skaitmeninėje darbotvarkėje numatyto augimo ir darbo vietų kūrimo pagrindas visų pirma yra šios energijos valdymas (gamyba ar skirstymas). Be to, būtina imtis aktyvaus vaidmens skaitmeninės energijos gamybos srityje norint Europai ir jos valstybėms narėms užtikrinti (bent jau dalinę) strateginę nepriklausomybę ir apsirūpinimo energija savarankiškumą.

3.3

Taigi, „debesų“ kompiuterijos vystymui Europoje reikia užtikrinti visos skaitmeninės energijos vertės grandinės valdymą (naudojimą, paslaugas ir gamybą), kaip pateikiama šioje lentelėje:

Pastaraisiais dešimtmečiais buvo galima įvertinti valstybių narių ar net Europos regiono priklausomybės nuo įvairių energijos šaltinių (naftos, dujų, elektros ir kt.) mastą. Jeigu ateityje piliečių, įmonių ir Europos valstybės institucijų informaciją talpins, valdys ir kontroliuos ne Europos „debesų“ kompiuterijos veiklos vykdytojai, pagrįstai kils klausimas dėl šios priklausomybės padarinių šiose srityse:

3.4

Europa jau dabar yra labai priklausoma nuo ne Europos tiekėjų tiekiamos įrangos, programinės įrangos ir kompiuterinių tinklų. Pagrindiniai socialiniai tinklai sukurti JAV. Populiariausias interneto paieškos sistemas kontroliuoja JAV arba Kinijoje įsisteigusios įmonės. IT plėtojimas vis dažniau užsakomųjų paslaugų forma vyksta Indijoje ar kitose šalyse, kuriose pigi darbo jėga.

Šiuo metu skaitmeninės energijos gamybą pasaulio mastu beveik visiškai kontroliuoja vienas gamintojų oligopolis. Remiantis kai kuriais tyrimais, didžiausias Europoje šios srities veiklos vykdytojas yra OVH („On Vous Héberge“ akronimas (www.ovh.com), nors ir nėra toks garsus ir galingas pasaulinėje rinkoje. Keleto iniciatyvų ėmėsi šie telekomunikacijų veiklos vykdytojai: T-Systems, Telefonica Digital, Cloud Sigma, Numergy/SFR arba Cloudwatt/Orange, nors ir negali konkuruoti su rinkos lyderiais Amazon, Microsoft ir Google.

3.5

Šiandien, net jeigu valstybių narių norminiai aktai yra šiek tiek skirtingi, jie vis dėlto panašūs į Europos dokumentus, standartus ir direktyvas, todėl vartotojai nuogąstauja (kartais pagrįstai), kad jų informacija gali būti perkelta už Europos ribų ir kad ginčo atveju jie gali susidurti su teisminio pobūdžio sunkumais ir trikdžiais.

Be to, didžiausią nerimą vartotojams kelia JAV „Patriot Act“. Šis aktas, atsiradęs kaip kovos su terorizmu išraiška (po išpuolio prieš Niujorko Pasaulio prekybos centrą), suteikia teisę JAV vyriausybei arba federaliniams teisėjams gauti bet kokią informaciją; informacijos savininkas gali būti amerikietis ir ne tik, ir vienintelė sąlyga, kuri yra keliama, kad informaciją saugotų ir kontroliuotų Amerikos įmonė; įskaitant duomenis, kurie yra saugomi Europos teritorijoje esančiame centre. O svarbiausia, kad tokios informacijos savininko negalima informuoti, kad informacijos saugotojas atskleidė saugomus duomenis.

3.6

Remiantis komunikatu, ekonominiu požiūriu šis sektorius per aštuonerius ateinančius metus Europoje turėtų leisti sukurti 2,5 mln. naujų darbo vietų ir Europos Sąjungos BVP kasmet padidinti 160 milijardų eurų (apytiksliai 1 proc.).

Komitetas abejoja, ar tikrai reikia skaičiais išreikštų tikslų. Iš tikrųjų, vietos lygmeniu atlikus išsamią „debesų“ kompiuterijos analizę, paaiškėjo, kad:

Taigi komunikate apie pirmiau minėtą socialinį poveikį neužsimenama ir į jį neatsižvelgiama; kaip, beje, neužsimenama ir apie kompiuterinių paslaugų (joms tampant nuotolinėms) restruktūrizavimą, darbo vietų mažinimą, veiklos perkėlimą, naudotojų ir kompiuterijos specialistų virtualizavimą ir atitolinimą.

3.7

Vien tik pats faktas, kad naudojamasi debesų kompiuterija, reiškia, kad kompiuterine įranga bus galima sutaupyti energijos. Lygiagrečiai didieji „debesų“ kompiuterijos paslaugų teikėjai (saugojimo sistemos ir susijusios paslaugos) turi serverių parkus, kuriuose daugumoje serverių yra įtaisyti procesoriai, suvartojantys apie po 100 W per valandą, ir šį kiekį artimiausiu laiku ar vidutinės trukmės laikotarpiu būtų galima sumažinti dešimtadaliu. Esama mikroprocesorių gamintojų, kurie siūlo pigius procesorius, išskiriančius mažiau šilumos (didelė problema patalpų, kuriose įrengta įranga, oro kondicionavimas) ir suvartojančius mažiau energijos.

4.1

Komisiją labiausiai domina viešasis „debesis“. Ji neskiria dėmesio viešojo „debesies“ rinkai. Tačiau toks požiūris laikomas patikimu ir kartais yra reikalingas svarbiai informacijai prieš pereinant prie „visiškai viešo debesies“.

Reikia atkreipti dėmesį, kad „viešasis debesis“ – tai „viešai prieinamas „debesis“ “, o ne viešosioms institucijoms skirtas „debesis“.

4.2

Vienoje įžanginėje pastraipoje užsimenama, kad naudojant „debesų“ kompiuterijos technologiją gali kilti papildoma rizika, o tai nebūtinai yra tiesa; dėl „debesų“ kompiuterijos iš tikrųjų kyla naujų rizikos rūšių, tačiau taip pat išnyksta kai kurios kitos.

4.3

Kai kurias anglų kalbos sąvokas (pavyzdžiui, „cloud-friendly“ arba „cloud-active“) sunku išversti į kitas kalbas; kai kuriais atvejais komunikatas išverstas labai nutolstant nuo originalo.

Pavyzdžiui, 3.1 ir 3.2 punktuose sąvokos „cloud-friendly“ ir „cloud-active“ verčiamos vienodai, nors atspindi skirtingus tikslus.

5.1

Komisijos pasiūlymuose populiarinti „debesų“ kompiuteriją numatoma:

Visi šie pasiūlymai yra konkretūs, realistiški ir reikalingi; taigi Komitetas visiškai jiems pritaria. Tačiau Komitetas pažymi, kad pirmi du pasiūlymai yra susiję su problemomis, kurios Europai neaktualios. Komitetas iš Komisijos tikėtųsi, kad komunikatu būtų mėginama visų pirma išspręsti Europai būdingas problemas.

5.2

Komitetas ir toliau palaiko svarbiausius Skaitmeninės darbotvarkės tikslus, pavyzdžiui:

5.3

Kai dėl „debesų“ kompiuterijos propagavimo, komunikato 3.1 punkte kaip siektinas tikslas du kartus vartojama sąvoka anglų kalba „cloud-friendly“. O už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Komisijos narė ne kartą savo kalbose, kuriose ji pasisakė už „debesų“ kompiuteriją, yra pabrėžusi tikslą Europoje aktyviai skatinti „debesų“ kompiuterijos plėtrą (anglų kalba vartojama sąvoka „cloud-active“).

Europos Komisijos Pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes Davose (2011 m. sausio 27 d.) yra pareiškusi: „Norėčiau, kad Europa būtų ne tik palanki „debesų“ kompiuterijai (angl. cloud-friendly), bet ir aktyviai imtųsi veiksmų šioje srityje (angl. cloud-active)“, o komunikatą savo tinklaraštyje oficialiai anonsavo straipsnyje „Kad Europa aktyviai skatintų „debesų“ kompiuteriją“ (2012 m. rugsėjo 27 d.). Taigi savo kalbose ji pasisako už tai, kad reikėtų siekti kur kas daugiau nei tik „debesų“ kompiuterijai palankios (angl. cloud-friendly) aplinkos.

Todėl Komitetui kelia nuostaba tai, kad Komisijos Pirmininko pavaduotojos teisėtai ginami tikslai smarkiai skiriasi nuo komunikate realiai siūlomų veiksmų. Be to, Komitetas primena, kad ankstesnėje nuomonėje (5) jis ragino Komisiją būti ambicingesne ir užuot siūlius Europoje aktyviai skatinti „debesų“ kompiuteriją (t. y, būti cloud-active), padaryti ją produktyvia (angl. cloud-productive ).

5.4

Komunikate nesiūloma sukurti Europos masto veiklos vykdytojo – „Europos debesų kompiuterijos milžinės“ skaitmeninei energijai gaminti. Turėdamas omenyje, kokia užduotis tenka Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generaliniam direktoratui (DG Connect) ir kaip sunku sukurti tokę „milžinę“, Komitetas šią poziciją supranta ir jai pritaria. Be to, šiai pozicijai vieningai pritaria ir įvairūs šio sektoriaus subjektai, su kuriais Komitetui yra tekę bendrauti (telekomunikacijų srities veiklos vykdytojai, programinės įrangos gamintojai, sistemų integravimo bendrovės ir kt.).

Vis dėlto Europoje reikėtų surasti aukso vidurį tarp nerealistiškos Europos masto „milžinės“ ir tarp pasaulinių ir ne Europos subjektų rinkodaros, komercinių ir finansinių jėgų veikiamų ir į rinkos nišas įspraustų labai mažų Europos mikro „debesų“ kompiuterijos subjektų!

Komitetas siūlo kurti ir stiprinti didžiuosius Europos veiklos vykdytojus, atsakingus už „debesų“ kompiuterijos megacentrus – būsimą Europos skaitmeninę pramonę! Šie veiklos vykdytojai gali būti vietiniai, nacionaliniai (atskirų valstybių „debesų“ kompiuterijos veiklos vykdytojai) arba tarpvalstybiniai (keleto valstybių narių konsorciumai).

5.5

Komitetas taip pat pažymi, kad Europos debesų kompiuterijos veiklos vykdytojai, nors ir nėra tokio dydžio, kad būtų rinkos lyderiais, konkurenciniu požiūriu turi keletą privalumų:

Tačiau Europos veiklos vykdytojams atsirasti palankios sąlygos yra neamžinos. Todėl Komisija būtinai turi skubiai imtis veiksmų, kad šiuo kol kas dar palankiu laikotarpiu galėtų steigtis Europos veiklos vykdytojai.

5.6

Komunikato 2 skirsnyje Komisija teigia: „[…] mažai tikėtina, kad diegiant ją pavienių valstybių pastangomis bus pasiektas optimalus sąnaudų efektyvumas.“ Komitetas ragina Komisiją persvarstyti savo poziciją atskirų valstybių narių „debesų“ kompiuterijos veiklos vykdytojams.

Pirmiausia, niekur komunikate nei poveikio analizėje šis teiginys nepagrindžiamas nė menkiausiu faktu, o tai gana keista, nes teiginys labai kategoriškas.

Antra, komunikate nesiūlant jokių alternatyvių sprendimo būdų atskirų valstybių narių ar vietos „debesų“ kompiuterijos modelio kritika yra per griežta ir gali sukelti pavojų atsirasti bet kokiems patikimiems sprendimams, kaip būtų galima teikti patikimas, tvarias ir konkurencingas „debesų“ kompiuterijos paslaugas, galinčias konkuruoti su kitų geografinių teritorijų milžinėmis (Indija, Kinija arba JAV).

5.7

Komisijos siūloma taktika (per Europos „debesų“ kompiuterijos partnerystę) yra pernelyg orientuota į viešųjų paslaugų sektorių norint „skatinti viešojo sektoriaus pirmavimą“ (plg. 3.5 punktą).

Komitetas palaiko ir remia Komisijos poziciją, kad viešųjų paslaugų sektorius atlieka svarbų vaidmenį Europos socialiniuose ir ekonominiuose modeliuose. Todėl joms tenka vaidmuo ir plėtojant „debesų“ kompiuteriją.

Nepaisant to, Komitetas sunkiai įsivaizduoja, kaip dabartiniu visuotinio taupymo laikotarpiu Europos viešosios paslaugos galėtų skatinti debesų kompiuterijos inovacijas. Be to, EESRK primena, kad ryškiausių rezultatų Europoje pasiekta privačiame sektoriuje (pavyzdžiui, judrusis ryšys, lustinės kortelės) arba valstybės remiamame privačiame sektoriuje (pavyzdžiui, „Airbus“, „Arianespace“ ir kt.).

Komitetas rekomenduoja Komisijai aiškiau suformuluoti, kokio „pirmavimo skatinimo“ ji tikisi iš šios partnerystės.

5.8

Komisijos siūlomus veiksmus galima apibūdinti kaip „iš viršaus į apačią“ modelį; kitaip tariant, sudaryti geresnes sąlygas vartojimui, kad galėtų atsirasti paslaugos ir galbūt būtų pradėta gaminti skaitmeninė energija.

Komitetas tokiai laipsniškai, paklausos diktuojamai sekai pritartų, jeigu nebūtų dominuojančių veiklos vykdytojų arba jeigu tarp Europos ir ne Europos veiklos vykdytojų būtų pusiausvyra. Deja, tokių sąlygų jau nėra ir pagrindiniai „debesų“ kompiuterijos veiklos vykdytojai yra ne iš Europos ir yra užėmę oligopolinę poziciją. Jeigu „debesų“ kompiuterijos paslaugomis bus naudojamasi vis dažniau, tai gali duoti priešingus rezultatus ir dar labiau sustiprinti rinkos lyderių pozicijas.

Komitetas neprieštarauja tam, kad šios paslaugos būtų plėtojamos, tačiau reikalauja, kad Komisija numatytų saugiklius, kad jos veiksmai būtų naudingi Europos veiklos vykdytojams ir leistų jiems atsirasti nepaisant veiklos vykdytojų iš už Europos ribų dominavimo.

5.9

Lygiagrečiai ir kartu su anksčiau minėtu „iš viršaus į apačią“ modeliu, Komitetas norėtų paskatinti Komisiją pasiūlyti konkrečius veiksmus, kurių aiškiai būtų galima imtis laikantis „iš apačios į viršų“ principo. Kitaip tariant, reikėtų skatinti, kad „debesų“ kompiuterijos gamintojai steigtųsi regionų, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu mastu, o vėliau sudaryti palankias sąlygas plėsti „debesų“ kompiuterijos paslaugas ir naudojimą.

Tai, kad stipri ir galinga Europos pramonės produkcija gali sukelti grandininę reakciją aukštesniuose lygiuose (paslaugos ir vartojimas), jau įrodė kiti sektoriai – automobilių ir judriojo ryšio. Šiems sektoriams taikytas paskatas būtų galima taikyti ir skaitmeninės energijos gamybai.

Kitas pavyzdys, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį, yra JAV. Šioje šalyje „debesų“ kompiuterijos paslaugos iš karto pradėtos plėtoti „iš apačios“, o rezultatai mums žinomi!

Taigi Komitetas, remdamasis šiuo sėkmingo didelio masto „debesų“ kompiuterijos paslaugų plėtojimo pavyzdžiu, siūlo Komisijai pasisemti iš jo įkvėpimo ir panašią sėkmės istoriją sukurti ir Europoje.

5.10

Komisijoje, kaip ir kitos Europos institucijose, masiškai naudojamasi informacinėmis technologijomis. Tačiau ligšioliniai sprendimai tik labai retai buvo grindžiami „debesų“ kompiuterija. Palyginimui galima pasakyti, kad JAV priėmė aktą „Cloud First Act“, pagal kurį valdžios institucijos, kurioms jis taikomas, pirmiausia turi rinktis „debesų“ kompiuteriją.

Remdamasis šiuo sėkmės pavyzdžiu, Komitetas siūlo, kad Komisija pati sau ir kitoms institucijoms pradėtų taikyti analogišką pirmenybės „debesų“ kompiuterijos paslaugoms teikimo politiką (angl. „ Cloud First policy “), kuri leistų plėtoti Europos „debesų“ kompiuterijos ekosistemą ir smarkiai sumažinti veiklos biudžetą.

5.11

Anksčiau Komisija yra parengusi ir įgyvendinusi veiksmus vietos lygmeniu; kaip pavyzdį galima paminėti plačiajuostį ryšį ir informacinių technologijų modernizavimą. Konkretūs pavyzdžiai:

Kadangi šios programos turėjo pasisekimą, Komitetas ragina Komisiją parengti panašios, išskirtinai „debesų“ kompiuterijai skirtos programos planą ir numatyti jai biudžetą.

EESRK siūlo laipsniškai, bet kuo greičiau į „debesų“ kompiuterijos aplinką įkelti institucines ir saugias duomenų bazes. Tai leistų piliečiams lengviau valdyti jiems svarbius duomenis (pagal Europos arba nacionalinę teisę) ir kartu didinti pasitikėjimą „debesų“ kompiuterija.

5.12

Komisija „debesų“ kompiuterijos paslaugoms plėtoti siūlo nemažai veiksmų. Komunikate nepateikiamas tikslus ir griežtas šių veiksmų įgyvendinimo grafikas.

Komitetas ragina Komisiją kuo skubiau viešai paskelbti šį grafiką. Nuotolinės kompiuterijos technologijos sparčiai tobulėja; todėl labai svarbu, kad visi veiklos vykdytojai savo strategijas kuo skubiau suderintų su Komisijos veiksmais.

14.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/66

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) nuomone, ES tikslai, susiję su atnaujinta ES ir Ramiojo vandenyno valstybių vystymosi partneryste, yra aukšti ir plataus užmojo, tačiau jų įgyvendinimo priemonės, kurios daugiausia susijusios su aplinkos apsauga ir biologinės įvairovės išsaugojimu regione, yra nepakankamai aiškios. Pritaria, kad būtina apjungti pastangas su kitomis organizacijomis kovojant su klimato kaita, kuri turi įtakos visoms nacionalinės ir daugiašalės vystymosi politikos sritims ir kurios padariniai juntami socialiniame ir ekonominiame gyvenime. Klimato kaitos poveikio problemų sprendimas turi būti visapusiškai trauktas į Ramiojo vandenyno regiono aplinkos politiką, kad būtų galima užtikrinti veiksmų ir veikimo būdų nuoseklumą.

1.2

EESRK, be kita ko, mano, kad siekiant šio tikslo būtina suderinti tvaraus vystymosi priemones ir veiksmus susijusiose šalyse ir tokiu būdu užtikrinti kuo didesnę paramos naudą, taip pat siekti visų veiksmų sinergijos skatinant aktyvų vietos suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir sudarant vidutinės ir ilgalaikės trukmės programas.

1.3

EESRK nuomone, labai svarbu, kad Komisijos komunikate pripažinta visiško teisių užtikrinimo ir stabilios demokratijos lemiama reikšmė šalies ekonominiam vystymuisi. Tačiau apgailestauja, kad apie padėtį Fidžyje, kur tebevyrauja diktatoriškas režimas ir piliečiams toliau neužtikrinamos jų pagrindinės teisės, dokumente tik užsiminta, nors šiuo klausimu Europa turėtų pareikšti ryžtingesnę ir labiau suderintą poziciją.

1.4

Reikėtų taip pat pasinaudoti proga ir atnaujinant vystymosi partnerystę apibrėžti principus ir sąlygas, kurių ES turėtų laikytis jos paramą gaunančių šalių atžvilgiu, visų pirma siekti, kad būtų visiškai įgyvendinamos Kotonu susitarimo nuostatos. Be to, visose regiono šalyse turi būti veiksmingai įtvirtinama demokratija, t. y. visiems užtikrinamos pagrindinės ir darbo teisės bei teisė dalyvauti demokratiniame šalies gyvenime.

1.5

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas dramatiškai ir susirūpinimą keliančiai moterų, negalinčių naudotis pagrindinėmis savo teisėmis, padėčiai visose regiono šalyse. Moterų teisėms ir apsaugai turėtų tekti svarbus vaidmuo svarstant bet kokius klausimus, susijusius su ES ir Ramiojo vandenyno šalių santykiais. EESRK ir jo partneriams nerimą kelia aukštas smurto dėl lyties lygis ir tai, jog mažai moterų dalyvauja sprendimų priėmimo procesuose ir užima aukščiausias pareigas. Į šias problemas reikėtų labiau atsižvelgti Komisijos dokumentuose ir imantis veiksmų ateityje.

1.6

EESRK nuomone, labai svarbu ir toliau skatinti socialinių partnerių ir apskritai pilietinės visuomenės vystymą šio regiono ir kitose su ES susitarimus pasirašiusiuose šalyse. Todėl būtina pasiūlyti ir taikyti šį tikslą praktiškai įgyvendinti padedančias priemones. EESRK supranta, kad regione esama sunkumų dėl geografinės padėties, kurie taip pat trukdo plėtoti struktūruotus dvišalius santykius, ir mano, kad būtų ypač naudinga sukurti kiekvienos šalies ir, jei įmanoma, viso regiono teritorinį tinklą ir jungtinį komitetą. Šios dalyvavimo priemonės turėtų sudaryti geresnes galimybes socialiniams partneriams ir pilietinei visuomenei aktyviau dalyvauti visuose susitarimų rengimo, įgyvendinimo ir stebėsenos etapuose. Dalyvavimas turėtų tapti vienas svarbiausių principų. Reikėtų skatinti iniciatyvą sukurti visateisę Ramiojo vandenyno regiono ekonomikos ir socialinių reikalų tarybą, kadangi ši struktūra taip pat galėtų padėti plėtoti socialinį ir pilietinį dialogą ir stiprinti visų vietos suinteresuotųjų subjektų gebėjimus šiam tikslui numatant specialų finansavimą.

1.7

EESRK mano, kad svarbiausia yra koordinuoti įvairius ES veiksmus, visų pirma Europos Komisijos generalinių direktoratų, kurių veikla susijusi su programomis, ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) pagalbą, taip pat PPO veiklą šiame regione. Koordinavimas yra labai svarbus, nes atitinkamų šalių administracinis aparatas yra nedidelis. Tokia kryptis sudarytų sąlygas EIVT imtis ryžtingų veiksmų, viliantis, kad geriau koordinuojami ES valstybių narių veiksmai leis ES sustiprinti užsienio politiką.

1.8

Europos Komisijos komunikate dedelis dėmesys skiriamas klimatui. Tačiau Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant klimato kaitos problemą labai svarbus ekonomikos vystymasis. EESRK mano, kad siekiant integracinio, tvaraus, visapusiško ir regiono vystymąsi skatinančio augimo, labai svarbu užtikrinti vystymosi politikos ir aplinko apsaugos priemonių nuoseklumą ir derinimą su kituose sektoriuose, pavyzdžiui, prekybos, žuvininkystės, žemės ūkio, aprūpinimo maistu, mokslinių tyrimų ir žmogaus teisių ir demokratijos srityse įgyvendinamais veiksmais. Kriterijai paramai skirti turi būti pagrįsti aiškiais ir išankstiniais rodikliais, kuriais taip pat reikėtų vadovautis ir vykdant tolesnę programų stebėseną, be to, turi būti koordinuojami įvairių paramos teikėjų veiksmai.

1.9

EESRK pritaria pasiūlymui siekiant užtikrinti kuo didesnes integracijos galimybes regione atskirti AKR valstybėms ir užjūrio šalims skirtus veiksmus atsižvelgiant į skirtingą šalių institucinę padėtį ir vystymosi raidą. Be to, reikėtų atsižvelgti į tai, kad užjūrio šalių teritorijos yra labiau pažengusios palyginti su kitomis šalimis, jau gauna Europos plėtros fondo paramą ir yra finansuojamos pagal dvišalės paramos programas. Šie veiksmai turėtų būti koordinuojami su kitoms regiono šalims skirtomis programomis. Užjūrio šalys ir teritorijos taip pat galėtų tapti pavyzdiniu regionu, kuriame sėkmingai propaguojamos pagrindinės teisės ir vertybės ir įgyvendinami ES integracinio augimo politikos geriausios praktikos pavyzdžiai.

1.10

Kalbant apie prekybos susitarimus, nepaisant dabartinių sunkumų turėtų būti sudaromi viso regiono, o ne dvišaliai susitarimai, juo labiau turint omenyje, kad šiame regione ekonominių subjektų vykdoma ekonominė veikla, išskyrus žuvininkystės sektorių, prekybos požiūriu yra mažos apimties.

1.11

Be to, EESRK mano, kad ES Sąjunga turėtų atidžiai stebėti atsakingo Jungtinių Tautų Organizacijos komiteto vedamas derybas dėl jūrų teisės, susijusios su ŽEMYNINIU ŠELFU, visų pirma su šioje nuomonėje nagrinėjama geografine zona.

2.1

ES yra sudariusi įvairius partnerystės susitarimus su Ramiojo vandenyno regiono šalimis. Atnaujinamoje ES ir Ramiojo vandenyno valstybių vystymosi partnerystėje dalyvauja 15 nepriklausomų salų valstybių (1), 4 užjūrio šalys ir teritorijos (UŠT) (2), Ramiojo vandenyno salų forumas, taip pat Australija ir Naujoji Zelandija, kurios yra pagrindinės forumo narės ir bendramintės partnerės. Po 2006 m. strategijos ES siekiamas tikslas – sustiprinti savo vaidmenį regione, pirma, todėl, kad ji yra antroji paramos teikėja po Australijos, antra, ES nori prisidėti prie ekonominio ir socialinio regiono vystymosi, kartu pripažįsta būtinybę užtikrinti visas teises ir stiprinti demokratines institucijas.

2.2

Remdamasi Kotonu susitarimu (ES ir AKR), ES šiuo komunikatu siekia sutelkti veiksmus į Ramiojo vandenyno regioną, visų pirma siekti kai kurių svarbiausių tikslų, numatytų „Pokyčių darbotvarkėje“ (3):

ES, kurios pirmaujantį vaidmenį kovojant su klimato kaita ir jos padariniais pripažįsta vietos partneriai ir veikėjai, norėtų atsakingai stiprinti savo veiksmus regione.

2.3

Dauguma Ramiojo vandenyno salų šalių ir teritorijų pagal gyventojų skaičių yra maži regionai, tačiau dideli pagal užimamą plotą ir įvairovę, jiems iškyla daug problemų dėl ypatingos geografinės padėties, kuri lemia šio regiono trapumą ir pažeidžiamumą, tačiau jį vienija bendra ir unikalios vertės jūrų ekosistema, kuriai turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys ir apsauga.

2.4

Tai nėra lengvai įgyvendinamas tikslas ne tik dėl komunikate nurodytų priežasčių, bet ir dėl suvaržymų, neišvengiamų dėl ekonomikos krizės taip pat ir Sąjungos užsienio politikoje, ir galinčių turėti įtakos būsimam Kotonu susitarimui po 2020 m. Dėl Ramiojo vandenyno valstybių geografinės padėties šis regionas yra geostrategiškai svarbus ES, kadangi ribojasi su tokiomis valstybėmis kaip Kinija ir Japonija. Todėl būtų neginčijamai abipusiai naudinga sustiprinti UŠT dalyvavimą ir pasinaudoti jų galimybėmis skleidžiant ES politiką, įgyvendinant programas ir propaguojant teisinę kultūrą.

3.1

Didelis dėmesys skiriamas klimato kaitos poveikiui ir jo rimtiems padariniams visame regione, visų pirma ekosistemos stabilumui kylančiai grėsmei, dėl kurios ji gali ilgainiui visai sunykti, taip pat pavojui, kad vis labiau triks regiono šalių tvaraus vystymosi pusiausvyra turint omenyje ne tik ekonomiką ir biudžetą, bet ir politinę ir socialinę padėtį, kas savo ruožtu galėtų paskatinti didinamąjį poveikį ir sutrukdyti siekti JT tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT).

3.2

Pabrėžiama, kad įvairūs tarptautiniai dvišalės ir daugiašalės paramos teikėjai turi derinti savo veiksmus, kadangi šiuo metu dėl pagalbos susiskaidymo ji yra nepakankamai veiksminga. Taip pat būtina išnaudoti turimų finansinių priemonių galimybes ir didinti paramos poveikį.

3.3

Komisijos komunikate nurodoma, kad būtina derinti veiksmus su tarptautinėmis institucijomis, visų pirma su Jungtinėmis Tautomis sprendžiant klimato kaitos poveikio klausimus.

3.4

Atkreipiamas dėmesys į regioninį bendradarbiavimą ir būtinybę lygiagrečiai regiono vystymosi strategijoms papildomai plėtoti (arba kurti) regioninių organizacijų remiamas sektorių programas ir vystymosi planus siekiant skatinti kompleksinį požiūrį į paramą ir jos valdymą.

3.5

Komunikate pabrėžiama, kad sudarant paramos programas ir siekiant bendros atsakomybės už jų įgyvendinimą, svarbu palaikyti dialogą su instituciniais partneriais.

3.6

Komunikate taip pat iškeliamas klausimas dėl pagalbos veiksmingumo stiprinimo ir pabrėžiama, kad būtina kartu su paramą gaunančiomis šalimis sukurti bendrus paramos stebėsenos, valdymo ir įgyvendinimo mechanizmus. Šioje srityje reikėtų pateikti daugiau konkrečios informacijos.

3.7

Komisija nagrinėja dvišalių ir daugiašalių parmos teikėjų pagalbos teikimo būdus ir įsipareigoja pagalbos teikimo sąlygas derinti atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais susiduria Ramiojo vandenyno salų šalių ir teritorijų mažos administracinės įstaigos. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad paramą gaunančios šalys sunkiai integruoja gautas lėšas į nacionalines vystymosi programas, todėl būtina imtis veiksmų nacionalinių institucijų atitinkamiems gebėjimams stiprinti.

3.8

Komisija reiškia susirūpinimą dėl pagrindinių teisių pažeidinėjimo Fidžyje ir ketina atidžiai stebėti padėtį, tačiau konkrečiai nenurodo, kad pagrindinių teisių laikymasis bus viena iš sąlygų paramai skirti.

4.1

Apskritai, Komisijos komunikate aiškiai nenurodyta, kaip ES ketina nustatyti ir stiprinti pagalbos veiksmus, leidžiančius siekti ne tik trumpalaikių tikslų, kurie labai svarbūs, tačiau nepakankami, jei norime ateityje užtikrinti regiono tvarumą. Tai specifinis ir didelis regionas, kurį sudaro daug mažų ar labai mažų valstybių, jei vertinsime pagal gyventojų skaičių, tačiau geografiniu požiūriu jos užima didelį plotą. Šios šalys skirtingai suvokia ir vertina būtinybę taikyti ilgalaikio tvaraus vystymosi padedančias siekti priemones, skiriasi jų požiūris į taisykles, kurių reikia laikytis šalyse ir teritoriniuose ir tarptautiniuose vandenyse, kurie ribojasi su kitomis valstybėmis.

4.2

EESRK mano, kad būtina ilgalaikė ir kompleksiška strategija, už kurią bendrai atsakytų visi regione veikiantys subjektai: tarptautinės institucijos, kitos šalys ir vietos lygmens subjektai. Komisijos pasiūlyme dėl partnerystės turi būti atsižvelgta į derybas dėl naujojo ES biudžeto peržiūros, į naujus Tūkstantmečio tikslų po 2015 m. prioritetus ir į derybų dėl naujo Kotonu susitarimo procesą.

4.3

Reikėtų, kad nurodytuose tiksluose būtų daugiau dėmesio skiriama kompleksiniam Ramiojo vandenyno regiono vystymui, vystymosi politikai ir kitiems veiklos sektoriams. Pavyzdžiui, komunikate žemės ūkio ir aprūpinimo maistu klausimai minimi tik klimato kaitos poveikio regione kontekste. Kaimo vietovių gyvastis priklauso nuo žemės ūkio. Nors šio regiono žemės ūkio sektoriuje vyrauja natūrinis ūkininkavimas (eksporto požiūriu svarbi tik cukranendrių cukraus ir palmių aliejaus gamyba), esama gamtinių išteklių valdymo, tvaraus dirvožemio naudojimo ir tvaraus ūkininkavimo problemų. Reikia pažymėti, kad dėl 2006 m. įvykdytos Europos cukraus politikos reformos kai kurios su reforma susijusios šalys prarado savo preferencinį statusą ir atitinkamai neteko darbo vietų.

4.4

Komunikate pagrindinis dėmesys skiriamas klimato kaitos keliamai grėsmei, t. y. klausimui, kuris turi lemiamos reikšmės kai kurių šalių ir ekosistemų (vandens lygio kilimas, miškų nykimas, sūraus vandens skverbimasis į požeminius telkinius, kylanti vandens temperatūra ir pan.) išlikimui. Tuo remdamasi Komisija siūlo didžiąją dalį lėšų skirti būtent klimato kaitos problemoms spręsti, nors reikėtų veikiau kurti kompleksiškas ir bendras tvaraus vystymosi ir augimo programas, kuriose būtų numatyti konkretūs paramą gaunančių šalių įsipareigojimai. Būtų taip pat naudingas privačiojo sektoriaus, visų pirma MVĮ, dalyvavimas.

4.5

EESRK mano, kad būtina laikytis strateginio ir kompleksinio požiūrio teikiant pagalbą ir komunikatas yra pirmas žingsnis šia linkme. Reikėtų stiprinti Komisijos generalinių direktoratų – Vystymosi ir bendradarbiavimo, Jūrų reikalų ir žuvininkystės, Prekybos, Sveikatos ir vartotojų reikalų, Mokslinių tyrimų ir inovacijų – ir EIVT bendradarbiavimą. Nors jau pasiekta nemaža pažanga, jų veikla turėtų būti dar geriau koordinuojama (4) ir užtikrinamas dar didesnis ES įvairių sričių politikos nuoseklumas.