Europos Sąjungos C 113/2010

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/2

2010 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Portugalijos Respubliką

(Byla C-38/06) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Atleidžiamas nuo muitų išimtinai karinės įrangos importas)

2010/C 113/02

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama G. Wilms ir M. Afonso

Atsakovė: Portugalijos Respublika, atstovaujama L. Inez Fernandes, Â. Seiça Neves, J. Gomes ir C. Guerra Santos

Atsakovės pusėje įstojusios į bylą šalys: Danijos Karalystė, atstovaujama J. Molde, Graikijos Respublika, atstovaujama E.-M. Mamouna ir M. K. Boskovits, Italijos Respublika, atstovaujama I. Bruni, ir avvocato dello Stato G. De Bellis,) Suomijos Respublika, atstovaujama A. Guimaraes-Purokoski)

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 1552/89, įgyvendinančio Sprendimą 88/376/EEB, Euratomas dėl nuosavų Bendrijų išteklių sistemos (OL L 155, p. 1) 2, 9, 10 ir 11 straipsnių ir po 2000 m. gegužės 31 d. laikotarpiu, 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas), įgyvendinančio Sprendimą 94/728/EB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 130, p. 1) pažeidimas — Karinės įrangos, naudojamos kariniais ir civiliniais tikslais, neapmokestinamas importas

Rezoliucinė dalis

Atsisakiusi apskaičiuoti ir perduoti Komisijai nuosavus išteklius už išimtinai karinės įrangos ir prekių importą nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. imtinai ir atsisakiusi sumokėti atitinkamus delspinigius, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 1552/89, įgyvendinančio Sprendimą 88/376/EEB (Euratomas) dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos, iš dalies pakeisto 1996 m. liepos 8 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1355/96, 2 ir 9–11 straipsnius laikotarpiu nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gegužės 30 d. imtinai, o nuo 2000 m. gegužės 31 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. — pagal tuos pačius 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinančio Sprendimą 94/728/EB (Euratomas) dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos, straipsnius.

2.	Portugalijos Respublika padengia bylinėjimosi išlaidas.

3.	Danijos Karalystė, Graikijos Respublika, Italijos Respublika ir Suomijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 74, 2006 3 25.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/3

2009 m. gruodžio 3 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką

(Byla C-424/07) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Elektroniniai ryšiai - Direktyva 2002/19/EB - Direktyva 2002/21/EB - Direktyva 2002/22/EB - Tinklai ir paslaugos - Nacionalinės teisės aktai - Naujos rinkos)

2010/C 113/03

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama G. Braun ir A. Nijenhuis

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama M. Lumma, profesoriaus C. Koenig, advokato S. Loetz

Dalykas

Valstybės narės įsipareigojimų neįvykdymas — 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (OL L 108, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 323) 8 straipsnio 4 dalies, 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL L 108, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 349) 6, 7 straipsnių, 8 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 3 dalies ir 16 straipsnio bei 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL L 108, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 367), 17 straipsnio 2 dalies pažeidimas — Naujų rinkų apibrėžimas, analizė ir reguliavimas — Nacionalinės teisės aktas, bendrai apibrėžiantis „naujas rinkas“ ir nustatantis jų reguliavimą, atliekamą nacionalinės reguliavimo institucijos, ir Bendrijos teisėje numatytos konsultacijų procedūros, kuria siekiama nustatyti šių rinkų apibrėžimo ir analizės priemones, taikymą ribojančias sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Priėmusi 2004 m. birželio 22 d. Telekomunikacijų įstatymo (Telekommunikationsgesetz) 9 a straipsnį Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) 8 straipsnio 4 dalį, 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) 6, 7 straipsnius, 8 straipsnio 1 ir 2 dalis, 15 straipsnio 3 dalį ir 16 straipsnį bei pagal 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva), 17 straipsnio 2 dalį.

2.	Priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 283, 2007 11 24.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/3

2010 m. kovo 9 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką

(Byla C-518/07) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 95/46/EB - Asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis ir laisvas tokių duomenų judėjimas - 28 straipsnio 1 dalis - Kompetentingos nacionalinės priežiūros institucijos - Nepriklausomumas - Administracinė šių institucijų kontrolė)

2010/C 113/04

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama C. Docksey, C. Ladenburger ir H. Krämer

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama M. Lumma ir J. Möller

Ieškovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, p. 31; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 355) 28 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos pažeidimas — Valstybių narių pareiga užtikrinti, kad valdžios institucijos, kurios privalo kontroliuoti, kaip vertinami asmens duomenys, vykdytų savo funkcijas visiškai nepriklausomai — Valdžios atliekamas Länder kontrolės institucijų, kurios kontroliuoja asmens duomenų vertinimą ne viešame sektoriuje, kontroliavimas

Rezoliucinė dalis

Taikydama priežiūros institucijų, kompetentingų prižiūrėti, kaip ne viešieji subjektai ir rinkos konkurencijoje dalyvaujančios viešosios teisės įmonės (öffentlich-rechtliche Wettbewerbsunternehmen) tvarko asmens duomenis įvairiose žemėse (Länder), valstybės kontrolę ir dėl to neteisingai perkeldama nuostatą, pagal kurią šios institucijos vykdo savo funkcijas „visiškai nepriklausomai“, Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 28 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

2.	Vokietijos Federacinė Respublika padengia Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 37, 2008 2 9.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/4

2010 m. kovo 2 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Janko Rottmann prieš Freistaat Bayern

(Byla C-135/08) (1)

(Sąjungos pilietybė - EB 17 straipsnis - Gimstant įgyta vienos valstybės narės pilietybė - Natūralizacijos būdu įgyta kitos valstybės narės pilietybė - Ankstesnės pilietybės praradimas dėl šios natūralizacijos - Natūralizacijos būdu įgytos pilietybės praradimas atgaline data dėl nesąžiningų veiksmų ją įgyjant - Asmens be pilietybės statusas, lemiantis Sąjungos piliečio statuso praradimą)

2010/C 113/05

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesverwaltungsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Janko Rottmann

Atsakovė: Freistaat Bayern

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bundesverwaltungsgericht — EB sutarties 17 straipsnio išaiškinimas — Vienos valstybės narės pilietybės įgijimas, dėl kurio galutinai prarandama pradinės valstybės narės pilietybė — Naujos pilietybės praradimas atgaline data dėl nesąžiningų veiksmų ją įgyjant — Suinteresuoto asmens tapimas apatridu, lemiantis Sąjungos pilietybės praradimą

Rezoliucinė dalis

Pagal Sąjungos teisę, ir visų pirma EB 17 straipsnį, valstybei narei nedraudžiama atimti iš Europos Sąjungos piliečio tokios valstybės narės natūralizacijos būdu suteiktos pilietybės, jeigu ji gauta apgaule, su sąlyga, kad toks sprendimas atimti pilietybę nepažeidžia proporcingumo principo.

(1) OL C 171, 2008 7 5.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/4

2010 m. kovo 2 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas bylose (Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) prašymai priimti prejudicinį sprendimą) Aydin Salahadin Abdulla (C-175/08), Kamil Hasan (C-176/08), Ahmed Adem, Hamrin Mosa Rashi (C-178/08), Dler Jamal (C-179/08) prieš Vokietijos Federacinę Respubliką

(Sujungtos bylos C-175/08, C-176/08, C-178/08 ir C-179/08) (1)

(Direktyva 2004/83/EB - Būtiniausi pabėgėlių statuso ar papildomos apsaugos statuso suteikimo standartai - „Pabėgėlio“ statusas - 2 straipsnio c punktas - Pabėgėlio statuso panaikinimas - 11 straipsnis - Aplinkybių pasikeitimas - 11 straipsnio 1 dalies e punktas - Pabėgėlis - Nepagrįsta persekiojimo baimė - Vertinimas - 11 straipsnio 2 dalis - Pabėgėlio statuso atšaukimas - Įrodymai - 14 straipsnio 2 dalis)

2010/C 113/06

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesverwaltungsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjai: Aydin Salahadin Abdulla (C-175/08), Kamil Hasan (C-176/08), Ahmed Adem, Hamrin Mosa Rashi (C-178/08), Dler Jamal (C-179/08)

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika

Dalykas

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą — Bundesverwaltungsgericht — 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (OL L 304, p. 12) 11 straipsnio 1 dalies e punkto išaiškinimas — Nacionalinės valdžios institucijos sprendimai, kuriais suinteresuotų asmenų pabėgėlio statusas panaikinamas remiantis vien tuo, kad nebėra pagrįstos jų persekiojimo baimės, neišnagrinėjus papildomų, su politine situacija jų kilmės valstybėse susijusių sąlygų — Irako piliečiai, kurių pabėgėlio statusas buvo panaikintas žlugus Sadamo Huseino režimui

Rezoliucinė dalis

2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 11 straipsnio 1 dalies e punktas turi būti aiškinamas taip:

—

asmuo netenka pabėgėlio statuso, kai, atsižvelgiant į atitinkamoje trečiojoje šalyje įvykusį svarbų ir nelaikino pobūdžio aplinkybių pasikeitimą, nebėra aplinkybių, kuriomis buvo grindžiama pabėgėlio persekiojimo baimė, kuria remiantis šis statusas buvo pripažintas, dėl vienos iš Direktyvos 2004/83 2 straipsnio c punkte nurodytų priežasčių, ir jis dėl kitų priežasčių neturi baimintis dėl „persekiojimo“ Direktyvos 2004/83 2 straipsnio c punkto prasme,

—

siekdamos įvertinti aplinkybių pasikeitimą, valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į individualią pabėgėlio situaciją, turi patikrinti, ar Direktyvos 2004/83 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas apsaugos teikėjas ar teikėjai ėmėsi pagrįstų priemonių užkirsti kelią persekiojimui, taigi, ar jie visų pirma turi veiksmingą teisinę sistemą persekiojimo veiksmams nustatyti, persekioti baudžiamąja tvarka ir nubausti už juos ir ar suinteresuotasis pilietis, panaikinus jo pabėgėlio statusą, galės gauti tokią apsaugą,

—	Direktyvos 2004/83 7 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais apsaugos teikėjais gali būti valstybę ar žymią valstybės teritoriją valdančios tarptautinės organizacijos, įskaitant tarptautinių karinių pajėgų buvimą šioje teritorijoje.

Tuo atveju, kai nebelieka aplinkybių, kuriomis remiantis buvo suteiktas pabėgėlio statusas, ir valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos patikrina, ar nėra kitų aplinkybių, pateisinančių suinteresuotojo asmens baimę būti persekiojamam arba dėl tos pačios priežasties kaip pirminė, arba dėl vienos iš kitų Direktyvos 2004/83 2 straipsnio c punkte nurodytų priežasčių, tikėtinumo kriterijus, taikomas įvertinti grėsmę, kylančią dėl šių kitų aplinkybių, yra tas pats, kuris taikomas pripažįstant pabėgėlio statusą.

Direktyvos 2004/83 4 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje pateikiamos nuorodos į ankstesnių persekiojimo veiksmų arba grasinimų persekioti apimtį kaip įrodymą, gali būti taikoma tuo atveju, kai kompetentingos valdžios institucijos ketina panaikinti pabėgėlio statusą pagal Direktyvos 2004/83 11 straipsnio 1 dalies e punktą, o suinteresuotasis asmuo, siekdamas pateisinti tolesnį pagrįstos persekiojimo baimės buvimą, nurodo kitas aplinkybes nei tos, dėl kurių jis buvo pripažintas pabėgėliu. Tačiau įprastai taip galės būti tik tuomet, kai persekiojimo priežastis yra kita nei ta, kuri buvo nustatyta pabėgėlio statuso suteikimo metu, ir ankstesni persekiojimo veiksmai arba grasinimai persekioti egzistuoja ir turi sąsają su šioje stadijoje nagrinėjama persekiojimo priežastimi.

(1) OL C 197, 2008 8 2.

OL C 180, 2009 8 1.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/6

2010 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Prancūzijos Respubliką

(Byla C-197/08) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 95/59/EB - Kiti nei apyvartos mokesčiai, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui - 9 straipsnio 1 dalis - Gamintojų ir importuotojų laisvė nustatyti minimalias savo produktų mažmenines pardavimo kainas - Nacionalinis reglamentavimas, pagal kurį nustatoma privaloma minimali mažmeninė cigarečių pardavimo kaina - Nacionalinis reglamentavimas, pagal kurį draudžiama parduoti tabako gaminius „už skatinančią pirkti kainą, kuri prieštarauja visuomenės sveikatos tikslams“ - „Nacionalinių teisės normų dėl kainų lygių kontrolės arba nustatytų kainų laikymosi“ sąvoka - Pateisinimas - Visuomenės sveikatos apsauga - Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvencija)

2010/C 113/07

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama W. Mölls ir R. Lyal

Atsakovė: Prancūzijos Respublika, atstovaujama G. de Bergues, S. Pilczer, J.-Ch. Gracia ir B. Beaupère-Manokha

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 95/59/EB dėl kitų nei apyvartos mokesčių, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui (OL L 291, 1995, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 283) 9 straipsnio 1 dalies pažeidimas — Mažiausių kainų nustatymas — Laisvo prekių judėjimo apribojimas — Visuomenės sveikatos apsauga — Pasaulinės sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvencijos (OL L 213, 2004, p. 8) reikšmė

Rezoliucinė dalis

Priėmusi ir palikusi galioti minimalių cigarečių, išleistų suvartoti Prancūzijoje, kainų sistemą ir draudimą parduoti tabako produktus „už skatinančią pirkti kainą, kuri prieštarauja visuomenės sveikatos tikslams“, Prancūzijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 95/59/EB dėl kitų nei apyvartos mokesčių, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui, iš dalies pakeistos 2002 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2002/10/EB, 9 straipsnio 1 dalį.

2.	Priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 183, 2008 7 19.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/6

2010 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Austrijos Respubliką

(Byla C-198/08) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 95/59/EB - Kiti nei apyvartos mokesčiai, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui - 9 straipsnio 1 dalis - Gamintojų ir importuotojų laisvė nustatyti minimalias savo produktų mažmeninės prekybos kainas - Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos nustatomos minimalios mažmeninės cigarečių ir susmulkinto tabako, skirto cigaretėms sukti, pardavimo kainos - Pateisinimas - Visuomenės sveikatos apsauga - Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvencija)

2010/C 113/08

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama W. Mölls ir R. Lyal

Atsakovė: Austrijos Respublika, atstovaujama E. Riedl, J. Bauer ir C. Pesendorfer

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 95/59/EB dėl kitų nei apyvartos mokesčių, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui (OL L 291, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 283), 9 straipsnio 1 dalies pažeidimas — Viešosios valdžios institucijų minimalių apdoroto tabako mažmeninių kainų nustatymas

Rezoliucinė dalis

Priėmusi ir palikusi galioti teisės normas, pagal kurias valstybė nustato minimalias mažmenines cigarečių ir susmulkinto tabako, skirto cigaretėms sukti, pardavimo kainas, Austrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 95/59/EB dėl kitų nei apyvartos mokesčių, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui, iš dalies pakeistos 2002 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2002/10/EB, 9 straipsnio 1 dalį.

2.	Priteisti iš Austrijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 197, 2008 8 2.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/7

2010 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Airiją

(Byla C-221/08) (1)

2010/C 113/09

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama R. Lyal ir W. Mölls

Atsakovė: Airija, atstovaujama D. O'Hagan, SC G. Hogan

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 95/59/EB dėl kitų nei apyvartos mokesčių, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui (OL L 291, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 283), 9 straipsnio 1 dalies pažeidimas — Nacionalinis įstatymas, nustatantis minimalias ir maksimalias mažmenines apdoroto tabako pardavimo kainas

Rezoliucinė dalis

Nustačiusi minimalias mažmenines cigarečių pardavimo kainas, Airija neįvykdė įsipareigojimų pagal 1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 95/59/EB dėl kitų nei apyvartos mokesčių, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui, iš dalies pakeistos 2002 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2002/10/EB, 9 straipsnio 1 dalį.

2.	Nepateikusi reikalingos informacijos, kad Europos Komisija galėtų vykdyti savo pareigą prižiūrėti, ar laikomasi Direktyvos 95/59, iš dalies pakeistos Direktyva 2002/10, Airija neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 10 straipsnį.

3.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

4.	Priteisti iš Airijos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 209, 2008 8 15.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/7

2010 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Prancūzijos Respubliką

(Byla C-241/08) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 92/43/EEB - 6 straipsnio 2 ir 3 dalys - Neteisingas perkėlimas - Specialios saugomos teritorijos - Reikšmingas projekto poveikis aplinkai - „Netrikdantis“ tam tikros veiklos pobūdis - Poveikio aplinkai vertinimas)

2010/C 113/10

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama D. Recchia ir J.-B. Laignelot

Atsakovė: Prancūzijos Respublika, atstovaujama G. de Bergues ir A.-L. During

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų nevykdymas — Neteisingas 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102) 6 straipsnio 2 ir 3 dalių perkėlimas į nacionalinę teisę

Rezoliucinė dalis

Pirma, bendrai numačiusi, kad žvejyba, akvakultūra, medžioklė ir kita su medžiokle susijusi veikla, kuria užsiimama laikantis galiojančiuose įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytų sąlygų ir juose nustatytose teritorijose, nėra trikdanti tokį poveikį sukelianti veikla, ir

—	antra, iš principo atleidusi Natura 2000 sutartyse numatytus darbus, projektus ir schemas nuo galimo poveikio teritorijai įvertinimo procedūros,

—	iš principo atleidusi programas ir darbų projektus, projektus ar schemas, kuriems taikoma pranešimų tvarka, nuo šios procedūros,

Prancūzijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 6 straipsnio 2 ir 3 dalis.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Prancūzijos Respublika padengia du trečdalius, o Europos Komisija — trečdalį bylinėjimosi išlaidų

(1) OL C 197, 2008 8 2.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/8

2010 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Italijos Respubliką

(Byla C-297/08) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Aplinka - Direktyva Nr. 2006/12/EB - 4 ir 5 straipsniai - Atliekų tvarkymas - Tvarkymo planas - Tolygus ir integruotas atliekų šalinimo įrenginių tinklas - Pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai - Force majeure - Viešosios tvarkos trikdymai - Organizuotas nusikalstamumas)

2010/C 113/11

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama C. Zadra, D. Recchia ir J.-B. Laignelot

Atsakovė: Italijos Respublika, atstovaujama G. Palmeri ir avvocato dello Stato G. Aiello,

Kitos proceso šalies pusėje įstojusi į bylą šalis: Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, atstovaujama S. Ossowski, padedamo baristerio K. Bacon

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (OL L.114, 2006, p. 9) 4 ir 5 straipsnių pažeidimas — Kampanijos regionas

Rezoliucinė dalis

Kampanijos regiono atžvilgiu nesiimdama visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad atliekos būtų panaudotos ar pašalintos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nepakenkiant aplinkai, būtent, nesudarydama integruoto ir tolygaus atliekų šalinimo įrenginių tinklo, Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2006/12/EB dėl atliekų 4 ir 5 straipsnius.

2.	Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 223, 2008 8 30.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/8

2010 m. kovo 9 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Tribunale Amministrativo Regionale della Sicilia (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Raffinerie Mediterranee SpA (ERG), Polimeri Europa SpA, Syndial SpA prieš Ministero dello Sviluppo Economico, Ministero della Salute, Ministero Ambiente e Tutela del Territorio e del Mare, Ministero delle Infrastrutture, Ministero dei Trasporti, Presidenza del Consiglio dei Ministri, Ministero dell’Interno, Regione Siciliana, Assessorato Regionale Territorio ed Ambiente (Sicilia), Assessorato Regionale Industria (Sicilia), Prefettura di Siracusa, Istituto Superiore di Sanità, Commissario Delegato per Emergenza Rifiuti e Tutela Acque (Sicilia), Vice Commissario Delegato per Emergenza Rifiuti e Tutela Acque (Sicilia), Agenzia Protezione Ambiente e Servizi Tecnici (APAT), Agenzia Regionale Protezione Ambiente (ARPA Sicilia), Istituto Centrale Ricerca Scientifica e Tecnologica Applicata al Mare, Subcommissario per la Bonifica dei Siti Contaminati, Provincia Regionale di Siracusa, Consorzio ASI Sicilia Orientale Zona Sud, Comune di Siracusa, Comune d’Augusta, Comune di Melilli, Comune di Priolo Gargallo, Azienda Unità Sanitaria Locale N8, Sviluppo Italia Aree Produttive SPA, Invitalia (Agenzia nazionale per l’attrazione degli investimenti e lo sviluppo d’impresa SpA), buvusią Sviluppo Italia SpA

(Byla C-378/08) (1)

(Principas „teršėjas moka“ - Direktyva 2004/35/EB - Atsakomybė už aplinkos apsaugą - Taikymas ratione temporis - Tarša, atsiradusi iki šiai direktyvai perkelti nustatytos datos ir besitęsianti po jos - Nacionalinės teisės aktai, su šia tarša susijusias žalos ištaisymo išlaidas priskiriantys daugeliui įmonių - Kaltės arba neatsargumo reikalavimas - Priežastinio ryšio reikalavimas - Viešojo darbų pirkimo sutartys)

2010/C 113/12

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale della Sicilia

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Raffinerie Mediterranee SpA (ERG), Polimeri Europa SpA, Syndial SpA

Atsakovės: Ministero dello Sviluppo Economico, Ministero della Salute, Ministero Ambiente e Tutela del Territorio e del Mare, Ministero delle Infrastrutture, Ministero dei Trasporti, Presidenza del Consiglio dei Ministri, Ministero dell’Interno, Regione Siciliana, Assessorato Regionale Territorio ed Ambiente (Sicilia), Assessorato Regionale Industria (Sicilia), Prefettura di Siracusa, Istituto Superiore di Sanità, Commissario Delegato per Emergenza Rifiuti e Tutela Acque (Sicilia), Vice Commissario Delegato per Emergenza Rifiuti e Tutela Acque (Sicilia), Agenzia Protezione Ambiente e Servizi Tecnici (APAT), Agenzia Regionale Protezione Ambiente (ARPA Sicilia), Istituto Centrale Ricerca Scientifica e Tecnologica Applicata al Mare, Subcommissario per la Bonifica dei Siti Contaminati, Provincia Regionale di Siracusa, Consorzio ASI Sicilia Orientale Zona Sud, Comune di Siracusa, Comune d’Augusta, Comune di Melilli, Comune di Priolo Gargallo, Azienda Unità Sanitaria Locale N8, Sviluppo Italia Aree Produttive SPA, Invitalia (Agenzia nazionale per l’attrazione degli investimenti e lo sviluppo d’impresa SpA), buvusi Sviluppo Italia SpA

Dalyvaujant: ENI Divisione Exploration and Production SpA, ENI SpA, Edison SpA

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunale Amministrativo Regionale per la Sicilia — 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL L 143, p. 56; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 8 t., p. 357) ir principo „teršėjas moka“ išaiškinimas — Nacionalinės teisės aktai, suteikiantys viešosios administracijos įstaigai teisę įpareigoti privačius verslininkus imtis žalos ištaisymo priemonių, neatlikus tyrimo, siekiant nustatyti už nagrinėjamą taršą atsakingą asmenį

Rezoliucinė dalis

Kai susidūrus su žala aplinkai netenkinamos sąlygos 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) taikyti ratione temporis ir (arba) ratione materiae, tokią situaciją reglamentuos nacionalinė teisė, laikantis Sutarties nuostatų ir nepažeidžiant kitų antrinės teisės aktų.

Direktyva 2004/35 nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais kompetentingai institucijai, besivadovaujančiai šia direktyva, leidžiama preziumuoti, kad yra priežastinis ryšys, įskaitant išplitusios taršos atvejus, tarp subjektų ir nustatytos žalos dėl to, kad jų įrenginiai yra netoli užterštos teritorijos. Tačiau remiantis principu „teršėjas moka“ norėdama preziumuoti tokį priežastinį ryšį ši institucija turi turėti patikimų duomenų savo prezumpcijai pagrįsti, kaip antai, kad šių subjektų įrenginiai yra netoli užterštos teritorijos ir kad sutampa rasti teršalai ir šio subjekto savo veikloje naudojamos medžiagos.

Direktyvos 2004/35 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 5 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad kompetentingai institucijai nusprendus taikyti žalos ištaisymo priemones subjektams, kurių veikla patenka į šios direktyvos III priedą, ji neprivalo nustatyti nei šių subjektų, dėl kurių veiklos padaryta žala aplinkai, kaltės, nei nerūpestingumo ar juo labiau tyčios. Tačiau ši institucija privalo pirmiausia nustatyti konstatuotos taršos šaltinį, kadangi šiuo klausimu ji turi didelę diskreciją pasirinkti, kokias procedūras ir būdus taikyti ir kiek laiko toks tyrimas truks. Kita vertus, ši institucija, remdamasi nacionalinėmis įrodinėjimo pareigos taisyklėmis, turi nustatyti priežastinį ryšį tarp subjektų, kuriems nustatytos žalos ištaisymo priemonės, veiklos ir šios taršos.

(1) OL C 301, 2008 11 22.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/10

2010 m. kovo 9 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Tribunale Amministrativo Regionale della Sicilia (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Raffinerie Mediterranee SpA (ERG) (C-379/08), Polimeri Europa SpA, Syndial SpA prieš Ministero dello Sviluppo Economico, Ministero della Salute, Ministero Ambiente e Tutela del Territorio e del Mare, Ministero delle Infrastrutture, Ministero dei Trasporti, Presidenza del Consiglio dei Ministri, Ministero dell’Interno, Regione Siciliana, Assessorato Regionale Territorio ed Ambiente (Sicilia), Assessorato Regionale Industria (Sicilia), Prefettura di Siracusa, Istituto Superiore di Sanità, Commissario Delegato per Emergenza Rifiuti e Tutela Acque (Sicilia), Vice Commissario Delegato per Emergenza Rifiuti e Tutela Acque (Sicilia), Agenzia Protezione Ambiente e Servizi Tecnici (APAT), Agenzia Regionale Protezione Ambiente (ARPA Sicilia), Istituto Centrale Ricerca Scientifica e Tecnologica Applicata al Mare, Subcommissario per la Bonifica dei Siti Contaminati, Provincia Regionale di Siracusa, Consorzio ASI Sicilia Orientale Zona Sud, Comune di Siracusa, Comune d’Augusta, Comune di Melilli, Comune di Priolo Gargallo, Azienda Unità Sanitaria Locale N8, Sviluppo Italia Aree Produttive SPA, Invitalia (Agenzia nazionale per l’attrazione degli investimenti e lo sviluppo d’impresa SpA), buvusi Sviluppo Italia SpA, ENI SpA (C-380/08) prieš Ministero Ambiente e Tutela del Territorio e del Mare, Ministero dello Sviluppo economico, Ministero della Salute, Regione siciliana, Istituto superiore di Sanità, Agenzia per la Protezione dell’Ambiente e per i Servizi tecnici, Commissario delegato per l’Emergenza rifiuti e la Tutela delle Acque

(Sujungtos bylos C-379/08 ir C-380/08) (1)

2010/C 113/13

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale della Sicilia

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Raffinerie Mediterranee SpA (ERG), Polimeri Europa SpA, Syndial SpA (C-379/08), ENI SpA (C-380/08)

Atsakovės: Ministero dello Sviluppo Economico, Ministero della Salute, Ministero Ambiente e Tutela del Territorio e del Mare, Ministero delle Infrastrutture, Ministero dei Trasporti, Presidenza del Consiglio dei Ministri, Ministero dell’Interno, Regione Siciliana, Assessorato Regionale Territorio ed Ambiente (Sicilia), Assessorato Regionale Industria (Sicilia), Prefettura di Siracusa, Istituto Superiore di Sanità, Commissario Delegato per Emergenza Rifiuti e Tutela Acque (Sicilia), Vice Commissario Delegato per Emergenza Rifiuti e Tutela Acque (Sicilia), Agenzia Protezione Ambiente e Servizi Tecnici (APAT), Agenzia Regionale Protezione Ambiente (ARPA Sicilia), Istituto Centrale Ricerca Scientifica e Tecnologica Applicata al Mare, Subcommissario per la Bonifica dei Siti Contaminati, Provincia Regionale di Siracusa, Consorzio ASI Sicilia Orientale Zona Sud, Comune di Siracusa, Comune d’Augusta, Comune di Melilli, Comune di Priolo Gargallo, Azienda Unità Sanitaria Locale N8, Sviluppo Italia Aree Produttive SPA, Invitalia (Agenzia nazionale per l'attrazione degli investimenti e lo sviluppo d’impresa SpA), buvusi Sviluppo Italia SpA

Dalyvaujant: ENI Divisione Exploration and Production SpA, ENI SpA, Edison SPA (C-379/08), Invitalia (Agenzia nazionale per l’attrazione degli investimenti e lo sviluppo d’impresa) SpA, buvusi Sviluppo Italia SpA (C-380/08)

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunale Amministrativo Regionale per la Sicilia — 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL L 143, p. 56; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 8 t., p. 357) 7 straipsnio ir II priedo išaiškinimas — Žalos ištaisymo priemonės — Darbai aplinkos terpėje — Nacionalinės teisės aktai, suteikiantys viešosios administracijos įstaigai teisę, neįvertinus specialių teritorijai būdingų sąlygų, nurodyti atlikti kitokius ir papildomus darbus, palyginti su tais, kurie pasirinkti pasibaigus specialioms preliminarioms diskusijoms, bei kurie buvo patvirtinti, parengti ir įgyvendinami — Nacionalinės svarbos Priolo teritorija

Rezoliucinė dalis

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) 7 straipsnis ir 11 straipsnio 4 dalis, skaitomi kartu su šios direktyvos II priedu, turi būti aiškinami taip, kad kompetentingai institucijai suteikiama teisė iš esmės pakeisti žalos aplinkai ištaisymo priemones, dėl kurių sprendimas priimtas pasibaigus rungimosi principu pagrįstai vertinimo procedūrai, bendradarbiaujant su susijusiais subjektais, ir kurios jau įgyvendintos arba pradėtos įgyvendinti. Tačiau siekdama priimti tokį sprendimą:

—	ši institucija turi išklausyti subjektus, kuriems nustatė tokias priemones, išskyrus atvejus, kai dėl kritinės aplinkos būklės kompetentinga institucija privalo imtis veiksmų nedelsdama,

—	ši institucija visais atvejais taip pat privalo raginti, be kita ko, asmenis, kurių žemės sklypuose turi būti įgyvendinamos šios priemonės, pateikti savo pastebėjimus ir į juos atsižvelgti, ir

—

ši institucija turi atsižvelgti į Direktyvos 2004/35 II priedo 1.3.1 punkte išvardytus kriterijus ir savo sprendime nurodyti priežastis, motyvuojančias jos pasirinkimą ir prireikus galinčias pateisinti, kodėl nebuvo atliktas detalus nagrinėjimas pagal šiuos kriterijus ar jo nebuvo galima atlikti dėl, pavyzdžiui, kritinės aplinkos būklės.

Tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėse bylose, Direktyva 2004/35 nedraudžiami tokie nacionalinės teisės aktai, kuriais kompetentingai institucijai leidžiama nustatyti sąlygą, jog tam, kad subjektai, kuriems taikomos žalos aplinkai ištaisymo priemonės, galėtų įgyvendinti savo teisę naudotis savo žemės sklypais, jie turėtų atlikti jos reikalaujamus darbus net ir tada, kai šiems sklypams tos priemonės netaikomos, nes jiems jau buvo pritaikytos ankstesnės valymo priemonės ar jie niekada nebuvo užteršti. Tačiau tokia priemonė turi būti pateisinama tikslu užkirsti kelią aplinkos būklės pablogėjimui tada, kai žalos aplinkai ištaisymo priemonės įgyvendintos, ar, taikant atsargumo principą, siekiant išvengti kitos žalos aplinkai atsiradimo ar pasikartojimo subjektams priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose palei visą jūros krantą, dėl kurio priimtos šios žalos ištaisymo priemonės.

(1) OL C 301, 2008 11 22.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/11

2010 m. kovo 11 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Tribunale Amministrativo Regionale del Lazio (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Attanasio Group Srl prieš Comune di Carbognano

(Byla C-384/08) (1)

(EB 43 ir EB 48 straipsniai - Regioniniai teisės aktai, kuriuose numatomas minimalus privalomas atstumas tarp degalų tiekimo keliuose įrenginių - Teisingumo Teismo kompetencija ir prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumas - Įsisteigimo laisvė - Apribojimas)

2010/C 113/14

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale del Lazio

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Attanasio Group Srl

Atsakovė: Comune di Carbognano

Dalyvaujant: Felgas Petroli Srl

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunale Amministrativo Regionale del Lazio — Nacionalinės teisės akto, kuriame numatytas reikalavimas laikytis minimalaus atstumo tarp degalų tiekimo keliuose įrenginių, atitiktis EB 43, 48, 49 ir 46 straipsniams ir Bendrijos konkurencijos rinkos ekonomikoje ir nediskriminavimo principams

Rezoliucinė dalis

EB 43 straipsnis kartu su EB 48 straipsniu turi būti aiškinami taip, kad tokios vidaus teisės aktų nuostatos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kuriose nustatyti privalomi minimalūs atstumai tarp degalų tiekimo keliuose įrenginių, sudaro EB sutartyje įtvirtintos įsisteigimo laisvės apribojimą. Tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, nepanašu, kad šis apribojimas gali būti pateisinamas kelių eismo saugumo, sveikatos ir aplinkos apsaugos bei vartotojams teikiamų paslaugų racionalizavimo tikslais, o tai privalo patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

(1) OL C 301, 2008 11 22.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/11

2010 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje Pilar Angé Serrano, Jean-Marie Bras, Adolfo Orcajo Teresa, Dominiek Decoutere, Armin Hau, Francisco Javier Solana Ramos prieš Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą

(Byla C-496/08 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Pareigūnai - Vidaus konkurso dėl perkėlimo į kitą kategoriją laimėjimas pagal ankstesniuosius nuostatus - Naujųjų nuostatų įsigaliojimas - Pereinamosios priskyrimo lygiui taisyklės - Prieštaravimas dėl teisėtumo - Įgytos teisės - Teisėti lūkesčiai - Vienodas požiūris - Gero administravimo principas ir rūpestingumo pareiga)

2010/C 113/15

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantai: Pilar Angé Serrano, Jean-Marie Bras, Adolfo Orcajo Teresa, Dominiek Decoutere, Armin Hau, Francisco Javier Solana Ramos, atstovaujami advokato E. Boigelot

Kitos proceso šalys: Europos Parlamentas, atstovaujamas L. G. Knudsen ir K. Zejdová bei Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama M. Bauer ir K. Zieleśkiewicz

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2008 m. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos teismo (trečiosios kolegijos) sprendimo Angé Serrano ir kt. prieš Parlamentą (T-47/05), kuriuo Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovių ieškinius dėl individualių priskyrimo lygiui sprendimų, priimtų pagal 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentą (EB, Euroatom) iš dalies keičiantį Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (OL L 124, p. 1, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 2 t., p. 130–247), panaikinimo, panaikinimo — Įsigaliojus naujiesiems nuostatams pagal ankstesniuosius nuostatus organizuoto vidaus konkurso laimėtojų priskyrimo lygiams panaikinimas — Suinteresuotumo pareikšti ieškinį išsaugojimas nepaisant, kad ginčijami sprendimai negalioja — Įgytų teisių išsaugojimo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai — Vienodo požiūrio principas

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti pagrindinį apeliacinį skundą.

2.	Atmesti priešpriešinį apeliacinį skundą.

3.	P. Angé Serrano, J. M. Bras, A. Orcajo Teresa, D. Decoutere, A. Hau ir F. J. Solana Ramos, Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas

(1) OL C 44, 2009 2 21.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/12

2010 m. kovo 11 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Naczelny Sąd Administracyjny (Lenkijos Respublika) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Telekomunikacja Polska S.A. w. Warszawie prieš Prezes Urzędu Komunikacji Elektronicznej

(Byla C-522/08) (1)

(Elektroniniai ryšiai - Telekomunikacijų paslaugos - Direktyva 2002/21/EB - Direktyva 2002/22/EB - Paslaugų teikimo sutarties sudarymo priklausomybė nuo sutarties dėl kitų paslaugų teikimo sudarymo - Draudimas - Plačiajuostis internetas)

2010/C 113/16

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Naczelny Sąd Administracyjny

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Telekomunikacja Polska S.A. w. Warszawie

Atsakovė: Prezes Urzędu Komunikacji Elektronicznej

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Naczelny Sąd Administracyjny — EB 95 straipsnio ir 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (OL L 108, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 323) tryliktosios konstatuojamosios dalies ir 5 bei 8 straipsnių, 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (OL L 108, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 337) nuostatų, 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL L 108, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 349) pirmosios bei dvidešimt aštuntosios konstatuojamųjų dalių ir 3, 7, 8, 14, 15, 16 bei 19 straipsnių ir 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL L 108, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 367) dvidešimt šeštosios konstatuojamosios dalies ir 16 bei 17 straipsnių išaiškinimas — Nacionalinės teisės aktai, draudžiantys visiems telekomunikacijos paslaugų teikėjams susieti paslaugų teikimo sutarties sudarymą su kitos paslaugos pirkimu — Sutarties dėl plačiajuostės prieigos prie interneto susiejimas su sutarties dėl telefonijos paslaugų sudarymu

Rezoliucinė dalis

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) ir 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva), aiškintinos kaip nedraudžiančios tokio nacionalinio reglamentavimo, kaip 2004 m. liepos 16 d. Telekomunikacijų įstatymo (Ustawa — Prawo telekomunikacyjne) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pagal kurį draudžiama numatyti, kad paslaugų teikimo sutarties sudarymas priklauso nuo to, ar galutinis paslaugų gavėjas sudaro sutartį dėl kitų paslaugų teikimo.

Tačiau 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB ir 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) aiškintina taip, kad ja draudžiamas toks nacionalinis reglamentavimas, kuriuo, išskyrus tam tikras išimtis ir neatsižvelgiant į specifines bylos aplinkybes, draudžiamas bet koks susietas pardavėjo pasiūlymas vartotojui.

(1) OL C 69, 2009 3 21.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/13

2010 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Raad van State (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Rhimou Chakroun prieš Minister van Buitenlandse Zaken

(Byla C-578/08) (1)

(Teisė į šeimos susijungimą - Direktyva 2003/86/EB - Sąvoka „naudojimasis socialinės paramos sistema“ - Sąvoka „šeimos susijungimas“ - Šeimos sukūrimas)

2010/C 113/17

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad van State

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Rhimou Chakroun

Atsakovas: Minister van Buitenlandse Zaken

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Raad van State — 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (OL L 251, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 224) 2 straipsnio d punkto ir 7 straipsnio 1 dalies c punkto aiškinimas — Sąvokos „prašyti socialinės sistemos paramos“ ir „šeimos susijungimas“.

Rezoliucinė dalis

2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą 7 straipsnio 1 dalies c punkto formuluotė „naudojimasis socialinės paramos sistema“ reiškia, kad ji neleidžia valstybei narei priimti tokių teisės aktų dėl šeimos susijungimo, pagal kuriuos neleidžiama susijungti globėjo, įrodžiusio, kad jis turi pastovių ir nuolatinių lėšų, kurių pakanka sau ir savo šeimos nariams išlaikyti, bet, nepaisant šių pajamų, vis tiek turinčio teisę kreiptis dėl specialios paramos padengti specialias ir individualiai įvertintas būtinas pragyvenimo išlaidas, dėl su pajamomis susijusio atleidimo nuo vietos valdžios institucijų nustatytų mokesčių ar dėl pajamų palaikymo priemonių, taikomų vykdant vietos politiką dėl minimalių pajamų („minimabeleid“), šeimai.

Direktyva 2003/86, ir visų pirma jos 2 straipsnio d punktas, turi būti aiškinama taip, kad ši nuostata draudžia nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos, taikant Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 1 dalies c punkte numatytą pajamų reikalavimą, daromas skirtumas pagal tai, ar šeimos santykiai atsirado prieš globėjui atvykstant į priimančios valstybės narės teritoriją, ar jam jau atvykus.

(1) OL C 55, 2009 3 7.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/13

2010 m. kovo 11 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Conseil d'État (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) likviduojama Centre d'exportation du livre français (CELF), Ministre de la Culture et de la Communication prieš Société internationale de diffusion et d’édition

(Byla C-1/09) (1)

(Valstybės pagalba - EB 88 straipsnio 3 dalis - Neteisėta pagalba, pripažinta suderinama su bendrąja rinka - Komisijos sprendimo panaikinimas - Nacionaliniai teismai - Prašymas susigrąžinti neteisėtai įgyvendintą pagalbą - Teismo proceso sustabdymas, kol Komisija priims naują sprendimą - Ypatingos aplinkybės, galinčios apriboti pareigą grąžinti pagalbą)

2010/C 113/18

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d'État

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: likviduojama Centre d'exportation du livre français (CELF), Ministre de la Culture et de la Communication

Atsakovė: Société internationale de diffusion et d'édition

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Conseil d'État (Prancūzija) — Valstybės pagalba — Eksporto pagalba knygų sektoriuje — Pareiga grąžinti neteisėtai pervestą pagalbą — Galimybė sustabdyti pagalbos grąžinimą, kol Komisija priims galutinį sprendimą dėl pagalbos suderinamumo su sutartimi — Pareigos susigrąžinti pagalbą apribojimo priimtinumas, pateisinamas ypatinga aplinkybe

Rezoliucinė dalis

Nacionalinis teismas, į kurį kreiptasi remiantis EB 88 straipsnio 3 dalimi su prašymu, kuriuo siekiama susigrąžinti neteisėtą valstybės pagalbą, negali atidėti sprendimo dėl šio prašymo priėmimo, kol Europos Bendrijų Komisija priims sprendimą dėl pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka, panaikinus ankstesnį teigiamą sprendimą.

Tai, kad Europos Bendrijų Komisija priėmė tris sprendimus, kuriais pagalba buvo pripažinta suderinama su bendrąja rinka, savaime negali būti laikoma ypatinga aplinkybe, kuri galėtų pateisinti gavėjo pareigos grąžinti šią pagalbą apribojimą, kai ji buvo įgyvendinta pažeidžiant EB 88 straipsnio 3 dalį.

(1) OL C 69, 2009 3 21.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/14

2010 m. kovo 11 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Oberlandesgericht Wien (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Wood Floor Solutions Andreas Domberger GmbH prieš Silva Trade, SA

(Byla C-19/09) (1)

(Jurisdikcija, teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimas ir vykdymas - Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 - Specialioji jurisdikcija - 5 straipsnio 1 punkto a papunktis ir b papunkčio antra įtrauka - Paslaugų teikimas - Prekybos agento sutartis - Sutarties vykdymas keliose valstybėse narėse)

2010/C 113/19

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberlandesgericht Wien

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Wood Floor Solutions Andreas Domberger GmbH

Atsakovė: Silva Trade, SA

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Oberlandesgericht Wien (Austrija) — 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42) 5 straipsnio 1 punkto a papunkčio ir b papunkčio antros įtraukos išaiškinimas — Specialioji jurisdikcija — Taikymo sritis — Ieškinys dėl kompensacijos už paslaugų teikimo sutarties nutraukimą — Paslaugos, remiantis sutartimi, teikiamos skirtingose valstybėse narėse

Rezoliucinė dalis

2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio antra įtrauka turi būti aiškinama taip, kad ši nuostata taikytina, kai paslaugos teikiamos keliose valstybėse narėse.

Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio antra įtrauka turi būti aiškinama taip, kad paslaugų teikimo keliose valstybėse narėse atveju jurisdikciją nagrinėti visus sutartimi pagrįstus ieškinius turi teismas, kurio jurisdikcijoje buvo teikiama pagrindinė paslauga. Komercinio atstovavimo sutarties atveju tai yra vieta, kur agentas teikė pagrindines paslaugas, kaip matyti iš sutarties nuostatų, o jei tokių nuostatų nėra, — iš realaus sutarties vykdymo, ir jei ieškomos vietos šiuo pagrindu nustatyti neįmanoma, ši vieta yra agento gyvenamoji vieta.

(1) OL C 82, 2009 04 04.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/14

2010 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Belgijos Karalystę

(Byla C-258/09) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Aplinka - Direktyva 2008/1/EB - Taršos prevencija ir mažinimas - Neperkėlimas per nustatytą terminą)

2010/C 113/20

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Alcover San Pedro ir A. Marghelis

Atsakovė: Belgijos Karalystė, atstovaujama T. Materne

Dalykas

Priemonių, būtinų įgyvendinti 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL L 24, p. 8) 5 straipsnio pirmąją pastraipą Valonijos regione, nesiėmimas arba nepranešimas apie jas per nustatytą terminą — Esami įrenginiai, kurių eksploatacija gali sukelti teršalų išmetimą į orą, vandenį ir žemę bei taršą.

Rezoliucinė dalis

Belgijos Karalystė, leidusi Valonijos regione eksploatuoti įrenginius, kurie neatitinka 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės 3, 7, 9, 10 ir 13 straipsnių, 14 straipsnio a ir b punktų bei 15 straipsnio 2 dalies reikalavimų, ir nepaisiusi šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje numatytos 2007 m. spalio 30 d. datos, neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

2.	Nurodyti Belgijos Karalystei padengti bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 220, 2009 9 12.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/15

2010 m. sausio 13 d.Fővárosi Bíróság pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Károly Nagy prieš Mezőgazdasági és Vidékfejlesztési Hivatal

(Byla C-21/10)

2010/C 113/23

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Fővárosi Bíróság

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Károly Nagy

Atsakovas: Mezőgazdasági és Vidékfejlesztési Hivatal

Prejudiciniai klausimai

Ar Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 (1) 22 straipsnis ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 817/2004 (2) [68] straipsnis gali būti aiškinami taip, jog pirmajame minėtame straipsnyje nurodytų specialių ganykloms skirtų agrarinės aplinkosaugos programų atveju į ENAR (Egységes Nyilvántartási és Azonosítási Rendszer, Bendra identifikavimo ir registracijos sistema) duomenų bazę įtrauktų duomenų kontrolė pagal Reglamento Nr. 817/2004 68 straipsnį turi būti taikoma ir mokėjimams už plotą, kuriems galioja galvijų tankumo reikalavimas?

2.	Ar abi pirma nurodytos nuostatos gali būti aiškinamos taip, jog kryžminiai tikrinimai pagal integruotą administravimo ir kontrolės sistemą turi būti atliekami taip pat tais atvejais, kai skiriant paramą taikomas galvijų tankumo reikalavimas, tačiau tai nėra išmoka už galvijus?

3.	Ar šios nuostatos gali būti aiškinamos taip, kad vertindama mokėjimus už plotą kompetentinga valdžios institucija gali arba privalo, nepriklausomai nuo ENAR, patikrinti, jog mokėjimo reikalavimai tikrai įvykdyti?

4.	Atsižvelgiant į nurodytų nuostatų aiškinimą: kokią priežiūros pareigą kompetentingoms valdžios institucijoms sukuria minėtose Bendrijos teisės nuostatose įtvirtintas kryžminio tikrinimo ir kontrolės reikalavimas? Ar priežiūra gali apimti vien ENAR duomenų bazėje esančių duomenų patikrinimą?

5.	Ar minėtos nuostatos nacionalinei valdžios institucijai sukuria pareigą informuoti apie reikalavimus paramai gauti (pvz., registracijos ENAR reikalavimą)? Jeigu taip, kokiu būdu ir kokia apimtimi?

(1) 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiantis bei panaikinantis tam tikrus reglamentus (OL L 160, p. 80; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 391).

(2) 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 817/2004, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (OL L 153, p. 30; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk. 46 t., p. 87).

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/16

2010 m. sausio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Danijos Karalystę

(Byla C-33/10)

2010/C 113/24

Proceso kalba: danų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Alcover San Pedro, H. Støvlbæk

Atsakovė: Danijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—

Konstatuoti, kad nepriėmusi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad visų leidimų atžvilgiu būtų atliktas peržiūrėjimas iki 2007 m. spalio 30 d., Danijos Karalystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (1) 5 straipsnio 1 dalį;

—	Priteisti iš Danijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagal Direktyvos 5 straipsnio 1 dalį valstybėms narėms nustatoma pareiga imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad ne vėliau kaip iki 2007 m. spalio 30 d. būtų įvykdyta esamų įrenginių leidimų išdavimo ir peržiūrėjimo procedūra. Terminas taikomas be išimčių ir pagal Direktyvą valstybės narės negali remtis jokia specialia aplinkybe, kad pateisintų šios pareigos nesilaikymą.

Nepakanka to, kad Danija priėmė priemones, pagal kurias visi klausimai, susiję su Direktyvos 5 straipsnio 1 dalimi būtų išspręsti iki 2009 m. pabaigos. Negalima atsižvelgti į terminus, kurie atsirado dėl 2007 m. sausio 1 d. savivaldos reformos, vertinant, ar Danija pažeidė savo įsipareigojimą pagal 5 straipsnio 1 dalį. Terminas, nustatytas užtikrinti, jog įrenginiai atitiktų reikalavimus, baigėsi 2007 m. spalio 30 d. ir apie tai buvo pranešta valstybėms narėms 2005 m. rugsėjo 22 dieną. Taigi Danija turėjo keletą metų priimti priemones, kurios atitiktų Direktyvą.

Danija neginčijo sąlygų leidimams neįgyvendinimo esančių leidimų atžvilgiu. Taigi ji neginčijo, kad didžioji dalis iš aštuonių Danijos įrenginių buvo eksploatuojami be leidimų pagal Direktyvos nuostatas, taigi Danija pažeidė Direktyvos 5 straipsnio 1 dalį.

(1) O L L 24, p. 8.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/17

2010 m. vasario 1 d.Agencja Wydawnicza Technopol sp. z o.o. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. lapkričio 19 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-298/06 Agencja Wydawnicza Technopol sp z o.o. prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla C-51/10 P)

2010/C 113/25

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Agencja Wydawnicza Technopol sp. z o.o., atstovaujama Rechtsanwälte A. von Mühlendahl, H. Hartwig

Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	Panaikinti 2009 m. lapkričio 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-298/2006;

—	Gražinti bylą Bendrajam Teismui;

—	Nurodyti VRDT padengti bylinėjimosi Teisingumo Teisme išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo (1) 7 straipsnio 1 dalies c punktą, nes nuspręsdamas, kad apeliantės ženklas negali būti registruojamas, taikė klaidingą teisinį kriterijų.

Toliau apeliantė tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies c punktą arba 76 straipsnį, arba abi šias nuostatas, nes tinkamai neatsižvelgė į VRDT praktiką dėl ženklų, kurie sudaryti iš skaičių arba kuriais apibūdinamos paraiškoje nurodytos prekės, registracijos.

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo

(OL L 11, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146).

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/17

2010 m. vasario 2 d.Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Franz Mücksch OHG prieš Heseno federalinę žemę, tretysis asmuo: Merck KG aA

(Byla C-53/10)

2010/C 113/26

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesverwaltungsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Franz Mücksch OHG

Atsakovė: Heseno federalinė žemė

Tretysis asmuo: Merck KG aA

Prejudiciniai klausimai

Ar 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvos 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (1), paskutinį kartą iš dalies pakeistos 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 (2), (toliau — Seveso II direktyva) 12 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad jame įtvirtintos valstybės narės pareigos, pirmiausia pareiga užtikrinti, kad formuojant savo žemėtvarkos politiką ir nustatant tos politikos įgyvendinimo tvarką būtų atsižvelgiama į būtinybę išlaikyti tinkamus atstumus tarp objektų, kuriems taikoma ši direktyva, ir viešojo naudojimo pastatų, yra taikomos planavimo subjektams, kurie turi nuspręsti dėl teritorijų naudojimo įvertinę pažeistus viešuosius ir privačiuosius interesus, arba taip pat statybos leidimus išduodančioms valdžios institucijoms, kurios turi priimti privalomą sprendimą dėl leidimo projektui jau užstatytame rajone?

Jei Seveso II direktyvos 12 straipsnio 1 dalis turėtų būti taikoma taip pat ir statybos leidimus išduodančioms valdžios institucijoms, kurios turi priimti privalomą sprendimą dėl leidimo projektui jau užstatytoje vietovėje: ar minėtos pareigos apima draudimą leisti statyti viešojo naudojimo pastatą, kuris — remiantis bendriesiems planams taikomais principais — neišlaiko tinkamo atstumo nuo esamos įmonės, jei nėra ar tik šiek tiek toliau nuo įmonės yra jau keletas panašių viešojo naudojimo pastatų, jei dėl naujo projekto veiklos vykdytojas neturi tikėtis papildomų reikalavimų avarijos pasekmėms apriboti ir jei laikomasi reikalavimų, susijusių su sveiko gyvenimo ir darbo sąlygomis?

3.	Jeigu į šį klausimą būtų atsakyta neigiamai: Ar teisės normoje, pagal kurią privaloma leisti statyti viešojo naudojimo pastatą pagal ankstesniame klausime minėtas sąlygas, pakankamai atsižvelgiama į būtinybę išlaikyti atstumą?

(1) OL L 10, 1997, p. 13; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 410

(2) OL L 311, 2008, p. 1

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/18

2010 m. vasario 2 d.Agencja Wydawniczą Technopol sp. z o.o. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. lapkričio 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo sujungtose bylose T-64/07–T-66/07 Agencja Wydawnicza Technopol prieš VRDT (350)

(Byla C-54/10 P)

2010/C 113/27

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Apeliantė: Agencja Wydawniczą Technopol sp. z o.o., atstovaujama D. Rzążewska

Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Apeliantės reikalavimai

—	panaikinti 2009 m. lapkričio 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą sujungtose bylose T-64/07–T-66/07;

—	grąžinti bylą nagrinėti Bendrajam Teismui;

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi Teisingumo Teisme išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė teigia, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė Prekių ženklų reglamento (1) 7 straipsnio 1 dalies c punktą, nes taikydamas klaidingus teisės nusprendė, kad apeliantės prekių ženklų negalima įregistruoti.

Be to, apeliantės teigimu, Pirmosios instancijos teismas pažeidė Prekių ženklų reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punktą, ar šio reglamento 76 straipsnį, ar abi šias nuostatas, tinkamai neatsižvelgęs į Tarnybos praktiką dėl žymenų, sudarytų iš skaitmenų ar žyminčių leidinio turinį, registravimo.

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146), pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (Kodifikuota redakcija) (OL L 78, 2009 3 24, p. 1)

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/18

2010 m. vasario 2 d.Agencja Wydawniczą Technopol sp. z o.o. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. lapkričio 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo sujungtose bylose T-200/07–T-202/07 Agencja Wydawnicza Technopol prieš VRDT (222)

(Byla C-55/10 P)

2010/C 113/28

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Apeliantė: Agencja Wydawniczą Technopol sp. z o.o., atstovaujama D. Rzążewska

Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Apeliantės reikalavimai

—	panaikinti 2009 m. lapkričio 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą sujungtose bylose T-200/07–T-202/07;

—	grąžinti bylą nagrinėti Bendrajam Teismui;

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi Teisingumo Teisme išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė teigia, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė Prekių ženklų reglamento (1) 7 straipsnio 1 dalies c punktą, nes taikydamas klaidingus teisės kriterijus nusprendė, kad apeliantės prekių ženklų negalima įregistruoti.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/19

2010 m. vasario 2 d.Agencja Wydawniczą Technopol sp. z o.o. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. lapkričio 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo sujungtose bylose T-425/07 ir T-426/07 Agencja Wydawnicza Technopol prieš VRDT (100)

(Byla C-56/10 P)

2010/C 113/29

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Apeliantė: Agencja Wydawniczą Technopol sp. z o.o., atstovaujama D. Rzążewska

Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Apeliantės reikalavimai

—	panaikinti 2009 m. lapkričio 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą sujungtose bylose T-425/07 ir T-426/07;

—	grąžinti bylą nagrinėti Bendrajam Teismui;

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi Teisingumo Teisme išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė teigia, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė Prekių ženklų reglamento (1) 38 straipsnio 2 dalį, nes taikė klaidingus teisės kriterijus spręsdamas dėl Apeliacinės tarybos kvietimo pateikti pareiškimą apie išimtinių teisių į skaitmenis 100 ir 300 atsisakymą pagrįstumo.

Apeliantė teigia, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė Prekių ženklų reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punktą, nes taikė klaidingus teisės kriterijus spręsdamas, kad elementai, dėl kurių prašoma pateikti pareiškimą apie teisių atsisakymą, yra apibūdinamojo pobūdžio.

Be to, apeliantės teigimu, Pirmosios instancijos teismas pažeidė Prekių ženklų reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punktą, 38 straipsnio 2 dalį, 76 straipsnį, ar visas šias nuostatas, tinkamai neatsižvelgęs į Tarnybos praktiką dėl žymenų, sudarytų iš skaitmenų ar žyminčių leidinio turinį, registravimo.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/20

2010 m. vasario 5 d.Cour d’appel de Bruxelles pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Scarlet Extended SA prieš Société belge des auteurs compositeurs et éditeurs

(Byla C-70/10)

2010/C 113/30

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour d'appel de Bruxelles

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Scarlet Extended SA

Atsakovė: Société belge des auteurs compositeurs et éditeurs (SABAM)

Prejudiciniai klausimai

Ar direktyvos 2001/29 (1) ir 2004/48 (2) kartu su direktyvomis 95/46 (3), 2000/31 (4) ir 2002/58 (5), aiškinant jas atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 ir 10 straipsnius, leidžia valstybėms narėms suteikti bylą iš esmės nagrinėjančiam nacionaliniam teismui teisę vien remiantis nuostata, numatančia, kad: „Jis [nacionalinis teismas] gali taikyti veiksmų uždraudimą ir tarpininkams, kurių paslaugomis trečiasis asmuo naudojasi pažeisdamas autorių teises ar gretutines teises“, įpareigoti interneto prieigos paslaugų teikėją (IPPT) bendrai ir prevencijos tikslais vien IPPT sąskaita ir be jokio ribojimo laike taikyti visiems savo klientams bet kokių elektroninių pranešimų, gaunamų ir siunčiamų naudojantis jo paslaugomis peer to peer programinės įrangos pagalba, filtravimo sistemą tikslu nustatyti jo tinkle siunčiamas elektronines rinkmenas su muzikos, kinematografijos ar audiovizualiniais kūriniais, teisės į kuriuos tariamai priklauso ieškovui, bei blokuoti jų perdavimą užklausos arba siuntimo stadijoje?

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, ar minėtomis direktyvomis nacionalinis teismas, nagrinėjantis prašymą dėl veiksmų uždraudimo taikymo tarpininkui, kurio paslaugomis trečiasis asmuo naudojasi pažeisdamas autorių teises, įpareigojamas taikyti proporcingumo principą, nuspręsdamas dėl prašomos taikyti priemonės veiksmingumo ir atgrasančio poveikio?

(1) 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230).

(2) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, p. 45; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 2 t., p. 32).

(3) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (95/46/EB) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, p. 31; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 tomas, p. 355).

(4) 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos Direktyva) (OL L 178, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 25 t., p. 399).

(5) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 514).

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/20

2010 m. vasario 8 d.Supreme Court of United Kingdom (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Office of Communications prieš The Information Commissioner

(Byla C-71/10)

2010/C 113/31

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Supreme Court of United Kingdom

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: Office of Communications

Kita proceso šalis: The Information Commissioner

Prejudicinis klausimas

Ar tuo atveju, kai viešosios valdžios institucija turi informacijos apie aplinką, kurios atskleidimas neigiamai paveiktų atskirus interesus, saugomus daugiau nei viena nuostata dėl išimčių (nagrinėjamoje byloje — visuomenės saugumo interesus, nurodytus Tarybos direktyvos 2003/4/EB 4 straipsnio 2 dalies b punkte, ir interesus, susijusius su intelektinės nuosavybės teisėmis, nurodytomis šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalies e punkte), tačiau kiekvieno išimties atvejo atžvilgiu, jeigu jie vertinami atskirai, neigiamas poveikis nebūtų toks, kad nusvertų visuomenės interesą atskleisti informaciją, pagal Tarybos direktyvą 2003/4/EB (1) šiuos atskirus interesus, nurodytus minėtose dviejose nuostatose dėl išimčių, toliau, lyginant juos su visuomenės interesu atskleisti informaciją, reikia vertinti bendrai?

(1) 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, p. 26; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 375)

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/21

2010 m. vasario 9 d.European Renewable Energies Federation ASBL (EREF) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. lapkričio 19 d. Pirmosios instancijos teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-94/07 European Renewable Energies Federation ASBL (EREF prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-74/10 P)

2010/C 113/32

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: European Renewable Energies Federation ASBL (EREF), atstovaujama Rechtsanwalt J. Kuhbier,

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	pripažinti 2009 m. lapkričio 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą EREF prieš Europos Bendrijų Komisiją byloje T-94/07 negaliojančiu;

—	grąžinti bylą nagrinėti ir priimti joje sprendimą Bendrojo Teismo šeštajai kolegijai;

—	nurodyti Europos Komisijai sumokėti bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė prašo Teisingumo Teismo pripažinti 2009 m. lapkričio 19 d. Pirmosios instancijos teismo nutartį byloje T-94/07 negaliojančia ir grąžinti bylą iš naujo svarstyti Bendrajam Teismui.

Apeliantė nesutinka su Pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos teisininkas dr. Fouquet negalėjo jai atstovauti Pirmosios instancijos teisme, ir todėl jos ieškinys buvo nepriimtinas.

Pirmosios instancijos teismas mano, kad, kadangi dr. Fouquet 2004 m. birželio 29 d. buvo paskirtas EREF direktore, ji nebegalėjo būti laikoma nepriklausoma trečiąja šalimi. Apeliantė nurodo, kad dr. Fouquet formaliai nebuvo paskirta EREF direktore: pagal Belgijos teisę tok paskyrimas turėtų būti oficialiai įregistruotas kompetentingose Belgijos institucijose. Dr. Fouquet EREF direktorės pareigas ėjo tik nominaliai ir jos visiškai arba tik labai ribotai buvo susijusios su atstovavimo įgaliojimais.

Apeliantė taip pat nurodo, kad net tariant, kad Dr. Fouquet paskyrimas direktore butų buvęs formalus, Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė teisininko kaip nepriklausomos trečiosios šalies vertinimo kriterijų. Ji pažymėjo, kad Pirmosios instancijos teismas neteisingai suprato EREF atstovės Teisingumo Teisme teisinę padėtį ir realią dr. Fouquet užduočių ir pareigų pasiskirstymą. Vadovaujantis Vokietijos teise, dėl dr. Fouquet užimamų EREF direktorės pareigų jai būtų leista atstovauti apeliantei Teisingumo Teisme.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/21

2010 m. vasario 9 d.European Renewable Energies Federation pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. lapkričio 19 d. Pirmosios instancijos teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-40/08 European Renewable Energies Federation ASBL (EREF) prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-75/10 P)

2010/C 113/33

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: European Renewable Energies Federation ASBL (EREF), atstovaujama Rechtsanwalt J. Kuhbier,

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	pripažinti 2009 m. lapkričio 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą EREF prieš Europos Bendrijų Komisiją byloje T-40/08 negaliojančiu;

—	grąžinti bylą nagrinėti ir priimti joje sprendimą Bendrojo Teismo šeštajai kolegijai;

—	nurodyti Europos Komisijai sumokėti bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas..

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė prašo Teisingumo Teismo pripažinti 2009 m. lapkričio 19 d. Pirmosios instancijos teismo nutartį byloje T-40/08 negaliojančia ir grąžinti bylą iš naujo svarstyti Bendrajam Teismui.

Apeliantė nesutinka su Pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos teisininkas dr. Fouquet negalėjo jai atstovauti Pirmosios instancijos teisme, ir todėl jos ieškinys buvo nepriimtinas.

Apeliantė taip pat nurodo, kad net tariant, kad dr. Fouquet paskyrimas direktore butų buvęs formalus, Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė teisininko kaip nepriklausomos trečiosios šalies vertinimo kriterijų. Ji pažymėjo, kad Pirmosios instancijos teismas neteisingai suprato EREF atstovės Teisingumo Teisme teisinę padėtį ir realią dr. Fouquet užduočių ir pareigų pasiskirstymą. Vadovaujantis Vokietijos teise, dėl dr. Fouquet užimamų EREF direktorės pareigų jai būtų leista atstovauti apeliantei Teisingumo Teisme.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/22

2010 m. vasario 8 d.Cour d’appel de Rouen (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Marc Berel, bendrovės Port Angot Développement atstovas, Hess, bendrovės Port Angot Développement bankroto administratorius, bendrovė Rijn Schelde Mondia France, Receveur principal des douanes de Rouen Port, Administration des douanes — Havre Port, bendrovė Port Angot Développement, SAS Manutention de produits chimiques et miniers (Maprochim) teisių perėmėja, Asia Pulp & Paper France prieš Administration des douanes de Rouen, Receveur principal des douanes du Havre, Administration des douanes du Havre

(Byla C-78/10)

2010/C 113/34

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour d'appel de Rouen

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Marc Berel, bendrovės Port Angot Développement atstovas, Hess, bendrovės Port Angot Développement bankroto administratorius, bendrovė Rijn Schelde Mondia France, Receveur principal des douanes de Rouen Port, Administration des douanes — Havre Port, bendrovė Port Angot Développement, SAS Manutention de produits chimiques et miniers (Maprochim) teisių perėmėja, Asia Pulp & Paper France

Atsakovai: Administration des douanes de Rouen, Receveur principal des douanes du Havre, Administration des douanes du Havre

Prejudicinis klausimas

Ar Bendrijos muitinės kodekso (1) 213, 233 ir 239 straipsniai prieštarauja tam, kad skolos muitinei solidarusis bendraskolis, dėl kurio nepriimtas sprendimas atsisakyti išieškoti minėtą skolą, pateikia už išieškojimą atsakingai administracijai Bendrijos muitinės kodekso 239 straipsniu grindžiamą sprendimą atsisakyti išieškoti, apie kurį ši pranešė kitam solidariajam bendraskoliui, kad jis būtų atleistas nuo skolos muitinei mokėjimo?

(1) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307)

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/23

2010 m. vasario 11 d.Bundesfinanzhof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Systeme Helmholz GmbH prieš Hauptzollamt Nürnberg

(Byla C-79/10)

2010/C 113/35

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesfinanzhof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Systeme Helmholz GmbH

Atsakovė: Hauptzollamt Nürnberg

Prejudiciniai klausimai

Ar 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (1), 14 straipsnio 1 dalies b punkto pirmas sakinys turi būti aiškinamas taip, kad mokesčių lengvatų netaikymas privatiems skrydžiams pramogų tikslu reiškia, jog nuo mokesčio už energetikos produktus, tiekiamus naudoti kaip orlaivių degalai, turi būti atleidžiamos tik oro linijų bendrovės, arba atleidimas nuo mokesčio taikomas visiems orlaivių naudojamiems degalams, jei orlaivis naudojamas komerciniais tikslais?

Ar 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą, 15 straipsnio 1 dalies j punktas turi būti aiškinamas taip, kad ši nuostata taikoma taip pat degalams, kuriuos orlaivis sunaudoja skrydžiui į orlaivių techninės priežiūros vietą ir atgal, ar kad galimybė taikyti mokesčių lengvatas taikoma tik įmonėms, kurių faktinė veikla yra orlaivių gamyba, tobulinimas, bandymas ir techninė priežiūra?

Ar 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą, 11 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad tais atvejais, kai ir privačiais, ir komerciniais tikslais naudojamas orlaivis yra naudojamas skrydžiams techninei priežiūrai atlikti ar mokomiesiems skrydžiams, pagal 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą, 14 straipsnio 1 dalies b punktą, turi būti taikomas su komerciniu naudojimu susijęs dalinis atleidimas nuo mokesčio už šiems skrydžiams sunaudotus degalus?

Jeigu į trečiąjį klausimą bus atsakyta neigiamai: ar dėl to, kad Direktyvos 2003/96/EB 11 straipsnio 3 dalis netaikoma 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą, 14 straipsnio 1 dalies b punkto atveju, galima daryti išvadą, jog naudojant orlaivį asmeniniais ir komerciniais tikslais neturi būti taikomas atleidimas nuo mokesčio už techninei priežiūrai atlikti skirtus skrydžius ar mokomuosius skrydžius?

Jeigu į trečiąjį klausimą bus atsakyta teigiamai arba jei iš kitos 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą, nuostatos bus padaryta atitinkama išvada: į kokius kriterijus ir laikotarpį reikia atsižvelgti nustatant kiekvieno tipo naudojimą 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą, 11 straipsnio 3 dalies prasme techninei priežiūrai atlikti skirtų skrydžių ir mokomųjų skrydžių atveju?

(1) OL L 283, p. 51.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/23

2010 m. vasario 11 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Airiją

(Byla C-82/10)

2010/C 113/36

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama N. Yerrell

Atsakovė: Airija

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad visa apimtimi netaikydama Europos Sąjungos draudimo teisės aktų visoms draudimo įmonėms nediskriminaciniu pagrindu, Airijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų ypač pagal 1973 m. liepos 24 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo, vėliau iš dalies pakeistos, 6, 8, 9, 13, 15, 16 ir 17 straipsnius ir Tarybos direktyvos 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo, iš dalies keičiančios Direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB, 22 ir 23 straipsnius.

—	Priteisti iš Airijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija mano, kad: 1) Voluntary Health Insurance Board (toliau — VHI) negalėjo tinkamai ir toliau tinkamai naudotis išimtimi pagal Direktyvos 73/239/EEB 4 straipsnį po to, kai pirmą kartą buvo pakeisti jos įgaliojimai įsigaliojus Voluntary Health Insurance (Amendment) Act 1996; 2) nuo šios datos VHI taikomi visi Europos Sąjungos draudimo teisės aktų reikalavimai, įskaitant susijusius su leidimu, finansine priežiūra, techninių nuostatų parengimu ir mokumo atsarga, įskaitant garantinį fondą.

VHI šiuo metu ir toliau vykdo savo operacijas neturėdama Irish Financial Regulator išduodamo leidimo ir neatitikdama, be kita ko, būtinų mokumo reikalavimų.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/24

2010 m. vasario 11 d.Juzgado de lo Mercantil de Pontevedra (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Aurora Sousa Rodríguez ir kt. prieš Air France S.A.

(Byla C-83/10)

2010/C 113/37

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de lo Mercantil de Pontevedra

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Aurora Sousa Rodríguez, Yago López Sousa, Rodrigo Puga Lueiro, Luis Rodríguez González, María del Mar Pato Barreiro, Manuel López Alonso, Yaiza Pato Rodríguez

Atsakovė: Air France S.A.

Prejudiciniai klausimai

Ar šio reglamento (1) 2 straipsnio l punkte apibrėžta „atšaukimo“ sąvoka turi būti aiškinama kaip reiškianti tik numatytu laiku neįvykdytą skrydį ar taip pat ji apima bet kurį atvejį, kai rezervuotas skrydis buvo pradėtas vykdyti, tačiau lėktuvas nepasiekė savo paskirties vietos, įskaitant ir priverstinį grįžimą į išvykimo oro uostą dėl techninių priežasčių?

Ar šio reglamento 12 straipsnyje esanti „papildomos kompensacijos“ sąvoka turi būti aiškinama taip, kad atšaukto skrydžio atveju nacionaliniam teismui leidžiama priteisti žalos, įskaitant neturtinę, atlyginimą dėl neįvykdytos vežimo oru sutarties pagal kriterijus, kuriuos įtvirtina nacionalinės teisės normos ir nacionalinių teismų praktika sutartinių prievolių neįvykdymo srityje, ar, atvirkščiai, ši kompensacija turi apimti tik keleivių patirtas tinkamai pagrįstas išlaidas, kurias vežėjas oru nepakankamai padengė atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 261/2004 8 ir 9 straipsnių reikalavimus, net jeigu šiomis nuostatomis nebuvo remtasi, ir galiausiai, ar šios dvi papildomos kompensacijos sąvokos tarpusavyje suderinamos?

(1) 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (Tekstas svarbus EEE) — Komisijos pareiškimas (OL L 46, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10)

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/24

2010 m. vasario 12 d.Arbeitsgericht Siegburg (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Hüseyin Balaban prieš Zelter GmbH

(Byla C-86/10)

2010/C 113/38

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Arbeitsgericht Siegburg

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Hüseyin Balaban

Atsakovė: Zelter GmbH

Prejudicinis klausimas

Ar 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB (1), nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 6 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia nacionalinės teisės nuostatą, pagal kurią atrenkant darbuotojus, kurie turi būti atleisti, dėl verslo pagrindų leidžiama formuoti amžiaus grupes siekiant užtikrinti tinkamai subalansuotą amžiaus struktūrą, o atranką tarp panašių darbuotojų daryti taip, kad darbuotojų, kurie turi būti atrenkami iš atitinkamos amžiaus grupės, ir visų panašių darbuotojų, kurie turi būti atleidžiami, skaičiaus santykis atitiktų atitinkamose amžiaus grupėse įdarbintų darbuotojų skaičiaus ir visų įmonės panašių darbuotojų skaičiaus santykį?

(1) 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79)

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/25

2010 m. vasario 17 d. pateiktas Rechtbank van eerste aanleg te Brussel (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje NV Q-Beef prieš Belgische Staat

(Byla C-89/10)

2010/C 113/39

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank van eerste aanleg te Brussel

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: NV Q-Beef

Atsakovė: Belgische Staat

Prejudiciniai klausimai

Ar Bendrijos teisė yra kliūtis nacionaliniam teismui penkerių metų senaties terminą, kuris vidaus teisės sistemoje yra numatytas reikalavimams valstybės atžvilgiu, taikyti reikalavimams dėl rinkliavų, kurios valstybei narei buvo sumokėtos pagal mišrią pagalbos ir rinkliavų sistemą, kuri buvo ne tik iš dalies neteisėta, bet ir iš dalies nesuderinama su Bendrijos teise, ir kurios buvo sumokėtos prieš įsigaliojant naujai pagalbos ir privalomų įmokų sistemai, kuri pakeičia pirmąją sistemą ir galutiniu Komisijos sprendimu buvo pripažinta suderinama su Bendrijos teise, išskyrus tiek, kiek šios įmokos atgaline data nustatomos prieš atitinkamo sprendimo priėmimą esančiam laikotarpiui, grąžinimo?

Ar Bendrijos teisė yra kliūtis valstybei narei remtis jai ypač palankiais nacionaliniais senaties terminais, palyginti su bendraisiais nacionalinės teisės aktais, ginantis privataus asmens prieš ją inicijuotoje byloje, siekiant apginti EB sutartyje įtvirtintas privataus asmens teises tokiu atveju kaip nurodytasis nacionalinio teismo, kai dėl šių ypač palankių nacionalinių senaties terminų reikalavimas grąžinti rinkliavas, sumokėtas pagal ne tik iš dalies neteisėtą, bet ir iš dalies nesuderinamą su Bendrijos teise mišrią pagalbos ir rinkliavų sistemą, tampa neįmanomu, nors tuometinis Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nesuderinamumą su Bendrijos teise pripažino tik pasibaigus šiems ypač palankiems senaties terminams, net jei neteisėtumas egzistavo jau prieš tai?

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/25

2010 m. vasario 16 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Ispanijos Karalystę

(Byla C-90/10)

2010/C 113/40

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama S. Pardo Quintillán ir D. Recchia

Atsakovė: Ispanijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

Pripažinti, kad

—	nenustačiusi apsaugos prioritetų specialiose saugomose teritorijose, atitinkančiose Makaronezijos biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijas, nustatytas Sprendime 2002/11/EB (1), kaip reikalaujama Direktyvos 92/43/EEB (2) 4 straipsnio 4 dalyje,

—

nepriėmusi ir nepritaikiusi tinkamų apsaugos priemonių, kaip antai apsaugos sistema buveinių blogėjimui ir rūšių reikšmingam trikdymui išvengti, užtikrinant specialių saugomų teritorijų, atitinkančių Sprendime 2002/11/EB paminėtas Ispanijos teritorijoje esančias teritorijas, apsaugą kaip reikalaujama Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse,

Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 92/43/EEB 4 straipsnio 4 dalį ir 6 straipsnio 1 ir 2 dalis.

—	Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija tvirtina, kad, kiek tai susiję su specialiomis saugomomis teritorijomis, atitinkančiomis Makaronezijos biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijas, nustatytas Sprendime 2002/11/EB, Ispanijos Karalystė neįvykdė:

—	pareigos nustatyti apsaugos prioritetus kaip reikalaujama direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje;

—	pareigos priimti ir pritaikyti tinkamas apsaugos priemones, kaip antai apsaugos sistema buveinių blogėjimui ir rūšių reikšmingam trikdymui išvengti, užtikrinant šių specialių saugomų teritorijų apsaugą, kaip reikalaujama direktyvos 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

(1) 2001 m. gruodžio 28 d. Komisijos sprendimas, patvirtinantis Bendrijos svarbos teritorijų Makaronezijos biogeografiniame regione sąrašą pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB (OL L 5, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 417).

(2) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102).

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/26

2010 m. vasario 17 d.Rechtbank Breda (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje VAV Autovermietung GmbH prieš Inspecteur van de Belastingdiens/Douane Zuid, kantoor Roosendaal

(Byla C-91/10)

2010/C 113/41

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank Breda

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: VAV Autovermietung GmbH

Atsakovas: Inspecteur van de Belastingdienst/Douane Zuid, kantoor Roosendaal

Prejudiciniai klausimai

Ar Bendrijos teisė, pirmiausia laisvo paslaugų judėjimo principas EB 49–55 straipsnių (dabar — Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56–62 straipsniai) prasme, draudžia nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos Nyderlanduose gyvenantis ar įsteigtas asmuo, kuris naudoja kitoje valstybėje narėje įregistruotą ir išsinuomotą transporto priemonę, pradėjęs naudoti šią transporto priemonę Nyderlandų keliuose, privalo sumokėti mokestį, kuris iš pradžių sumokamas visas, o vėliau, nustojus naudoti transporto priemonę Nyderlandų keliuose, per daug sumokėto mokesčio dalis grąžinama be palūkanų, ir šitaip mokėtinos ir sumokėtos mokesčio sumos skirtumas atitinka naudojimo Nyderlanduose trukmę?

Ar minėtus teisės aktus, jei jie turi būti laikomi laisvo paslaugų judėjimo principo apribojimu EB 49–55 straipsnių (dabar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56–62 straipsniai) prasme, pateisina vienodas visų Nyderlanduose esančių transporto priemonių vertinimas bei (su tuo susijęs ir iš to išplaukiantis) nacionalinių nuomotojų bei jų klientų piktnaudžiavimo ir (arba) atvirkštinės diskriminacijos išvengimas, nes visas mokestis iš anksto turi būti sumokėtas ir nacionalinės nuomos atveju?

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/27

2010 m. vasario 17 d.Media-Saturn-Holding GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. gruodžio 15 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimo byloje T-476/08 Media-Saturn-Holding GmbH prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla C-92/10 P)

2010/C 113/42

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Media-Saturn-Holding GmbH, atstovaujama advokatų C.-R. Haarmann ir E. Warnke

Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Reikalavimai

—	Panaikinti visą 2009 m. gruodžio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-476/08.

—	Panaikinti 2008 m. rugpjūčio 28 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą apeliacinėje procedūroje R 591/2008-4.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi apeliacinėje taryboje, Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Nagrinėjamu apeliaciniu skundu skundžiamas Bendrojo Teismo sprendimas, kuriuo šis atmetė apeliantės ieškinį dėl 2008 m. rugpjūčio 28 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo atmesti apeliantės reikalavimą įregistruoti vaizdinį prekių ženklą BEST BUY panaikinimo. Apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas teisiniu atžvilgiu klaidingai ir netinkamai išaiškino 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (toliau — Reglamentas dėl Bendrijos prekių ženklo) 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą prekių ženklų, neturinčių skiriamųjų požymių, absoliutų atmetimo pagrindą. Apeliacinio skundo pagrindas sudarytas iš trijų toliau nurodytų dalių.

Pirma, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas išvadą apie trūkstamus skiriamuosius požymius neteisėtai padarė remdamasis kito prekių ženklo nei iš tiesų prašomas įregistruoti vertinimu. Atlikdamas skiriamųjų požymių patikrinimą jis rėmėsi žymeniu, kuriame yra teisingai parašytas žodinis elementas BEST BUY ir kuris buvo kitos teisme nagrinėjamos bylos dalykas. Priešingai nei šiame kitame žymenyje, dėl akcentuojamos B raidės, kuri yra abiejų žodžių BEST ir BUY pradžioje, vietos apeliantės prašomo įregistruoti prekių ženklo atveju tariamas žodinis elementas BEST BUY susidarytų tik mintyse atlikus tarpinį veiksmą. Kadangi papildomo išsiskiriančio elemento, pasireiškiančio nukrypstančiu nuo normos ir netaisyklingu rašymo būdu, skiriamųjų požymių minimumui gali pakakti, tikrindamas skiriamuosius požymius Bendrasis Teismas negalėjo remtis ankstesniu sprendimu, susijusiu su žymeniu, neturinčiu būtent šio ypatumo.

Antra, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į principą, kad sudėtinio prekių ženklo skiriamųjų požymių buvimo patvirtinimas arba paneigimas turi priklausyti nuo viso prekių ženklo patikrinimo. Skundžiamame sprendime trūksta šio bendro požiūrio. Bendrasis Teismas patikrino atskirai kiekvieną elementą, ar jie vieni gali žymeniui suteikti skiriamųjų požymių, o tuomet, kai atskira sudėtinė dalis, Bendrojo Teismo nuomone, neturėjo skiriamųjų požymių, į tai automatiškai buvo atsakyta neigiamai. Viso prekių ženklo patikrinimas, kuris negali atmesti galimybės, kad elementų, kurie negali būti saugomi, visuma bendrai sudarys prekių ženklą, kuris gali būti saugomas, nebuvo atliktas.

Trečia, atlikdamas skiriamųjų požymių buvimo patikrinimą Bendrasis Teismas taikė per griežtą kriterijų. Jo manymu, tam, kad pripažinti Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą atmetimo pagrindą, pakanka vien suvokti prekių ženklą „pirmiausiai“ kaip reklaminį šūkį. Tačiau tai yra Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintų teisės principų, kuriuos plačiau yra išaiškinęs Teisingumo Teismas, nesilaikymas. Būtent dėl žodinio prekių ženklo giriamojo pobūdžio neatmetama galimybė, kad šis ženklas vartotojams gali nurodyti juo pažymėtų prekių ar paslaugų kilmę. Tokį prekių ženklą atitinkamos vartotojų grupės tuo pačiu metu gali suvokti ir kaip reklaminį šūkį, ir kaip komercinę kilmės nuorodą. Šiuo atveju Bendrasis Teismas privalėjo bent jau nurodyti pagrindus, kodėl taip nėra prašomo įregistruoti prekių ženklo atveju.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/28

2010 m. vasario 22 d.Supremo Tribunal Administrativo (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Strong Segurança SA prieš Município de Sintra, Securitas-Serviços e Tecnologia de Segurança

(Byla C-95/10)

2010/C 113/43

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Supremo Tribunal Administrativo

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Strong Segurança SA

Kitos proceso šalys: Município de Sintra, Securitas-Serviços e Tecnologia de Segurança

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB (1) 47 straipsnio 2 dalis nuo 2006 m. sausio 31 d. yra tiesiogiai taikoma vidaus teisės sistemoje, t. y. ji suteikia asmenims teisę, kuria jie gali remtis bylinėdamiesi su Portugalijos valdžios institucijomis?

2.	Jei taip, ar ta nuostata, nepaisant minėtos direktyvos 21 straipsnio, taikoma sutartims, kurių dalykas yra II priedo B dalyje išvardytos paslaugos?

(1) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132).

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/28

2010 m. vasario 22 d.Rechtbank van eerste aanleg te Brussel (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Frans Bosschaert prieš Belgische Staat, Slachthuizen Georges Goossens en Zonen NV ir Slachthuizen Goossens NV

(Byla C-96/10)

2010/C 113/44

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank van eerste aanleg te Brussel

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Frans Bosschaert

Atsakovės: Belgische Staat, NV Slachthuizen Georges Goossens en Zonen, NV Slachthuizen Goossens

Prejudiciniai klausimai

Ar tuo atveju, kai valstybė narė nustato rinkliavas privačiam asmeniui, kuris įpareigojamas šias rinkliavas perkelti kitiems privatiems asmenims, su kuriais jis užsiima prekybos veikla sektoriuje, kuriam valstybė narė yra numačiusi mišrią pagalbos ir rinkliavų sistemą, kuri, kaip paaiškėjo vėliau, yra ne tik iš dalies neteisėta, bet ir nesuderinama su Bendrijos teise, Bendrijos teisė draudžia tai, kad šiems privatiems asmenims pagal nacionalinės teisės aktus būtų taikomas trumpesnis senaties terminas prieš valstybę narę pateikiamiems reikalavimams grąžinti su Bendrijos teise nesuderinamas įmokas, o kitam privačiam tarpininkui pateikiamam reikalavimui grąžinti tokias pačias įmokas taikomas ilgesnis senaties terminas, taigi šis tarpininkas gali patekti į situaciją, kurioje senaties terminas nėra suėjęs reikalavimui jo atžvilgiu, tačiau yra suėjęs reikalavimui valstybės atžvilgiu, dėl to šiuo tarpininku gali naudotis kiti ūkio subjektai, ir jis tam tikrais atvejais turi pareikšti ieškinį prieš valstybę narę dėl garantijos, tačiau iš pastarosios negali reikalauti sugrąžinti įmokų, kurias jis pats tiesiogiai jai yra sumokėjęs?

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/29

2010 m. vasario 23 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę

(Byla C-100/10)

2010/C 113/46

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama G. Braun ir J. Sénéchal

Atsakovė: Liuksemburgo Didžioji Hercogystė

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepriėmusi įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičiančiai Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinančiai Tarybos direktyvą 84/253/EEB (1), įgyvendinti, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 53 straipsnį.

—	Priteisti iš Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas perkelti direktyvą 2006/43/EB baigėsi 2008 m. birželio 28 dieną. Tačiau šio ieškinio pareiškimo dieną atsakovė dar nebuvo ėmusis priemonių, būtinų šiai direktyvai perkelti ar, bet kuriuo atveju, apie jas nepranešė Komisijai.

(1) OL L 157, p. 87.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/30

2010 m. vasario 24 d.Judecătoria Focșani (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Frăsina Bejan prieš Tudorel Mușat

(Byla C-102/10)

2010/C 113/47

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Judecătoria Focșani

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Frăsina Bejan

Atsakovas: Tudorel Mușat

Prejudiciniai klausimai

Ar Įstatymo Nr. 136/1995 (1) 40’ straipsnis ir Comisia de Supraveghere a Asigurărilor (Draudimų priežiūros komisija) dekreto Nr. 3111/2004 (2) 1–6 straipsniai, o visų pirma 3 ir 6 straipsniai kartu su Įstatymo Nr. 136/1995 10 straipsnio 3 dalimi prieštarauja SESV 169 straipsniui (buvęs EB 153 straipsnis)?

Kai valstybės narės nacionalinėje teisėje numatyta, kad nukentėjęs asmuo neturi teisės į žalos atlyginimą pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį tokiais atvejais: įvykis sukeltas tyčia, įvykis sukeltas atliekant veiksmus, už kuriuos, kaip tyčinius nusikaltimus, numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal eismą valstybiniuose keliuose reglamentuojančius įstatymus, įvykis sukeltas nuo policijos bandžiusio pabėgti asmens, už padarytą žalą atsakingas asmuo vairavo transporto priemonę be draudėjo sutikimo, ar tokiu atveju šios nuostatos yra per daug ribojančios siekiant tikslo (socialinės apsaugos, t. y. užtikrinti, kad nukentėjusiajam asmeniui bus atlyginta žala už sunaikintą jo nuosavybei priklausantį turtą) ir viršija tai, kas būtina šiam tikslui pasiekti?

Jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar dėl nustatyto apribojimo nukentėjęs asmuo yra diskriminuojamas, palyginti su kitų ES valstybių narių piliečiais, kuriems nereikia atlyginti žalos tik 1983 m. gruodžio 30 d. Tarybos direktyvos 84/5/EEB (3), t. y. antroji direktyva dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, 2 straipsnio 1 dalies pirmoje–trečioje įtraukose numatytais atvejais?

Ar draudimo apsaugos netaikymas, numatytas nacionalinės teisės aktuose tokioje situacijoje, riboja įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti paslaugas, įtvirtintas atitinkamai SESV 49 straipsnyje (buvęs EB 43 straipsnis) ir SESV 56 straipsnyje (buvęs EB 49 straipsnis) kartu su 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/49/EEB (4) dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo (trečioji ne gyvybės draudimo direktyva)?

Kai ES valstybės narės nacionalinėje teisėje numatyta, kad eismo įvykyje nukentėjęs asmuo gali reikalauti iš jį sukėlusio asmens atlyginti išlaidas, susijusias su transporto priemonės remontu ar prireikus transporto priemonės pakeitimu, taip pat kitas galimai patirtas išlaidas, ar draudiko atleidimas nuo pareigos nedelsiant atlyginti žalą nukentėjusiajam asmeniui įvykus eismo įvykiui (iš karto po eismo įvykio), šitaip draudikui, vadovaujantis ginčų nagrinėjimo ir žalos sukėlėjo nustatymo tvarka, turint teisę pareikšti atgręžtinį reikalavimą, kad greitai ir veiksmingai būtų išnagrinėti prašymai atlyginti žalą ir, jei įmanoma, siekiant išvengti brangių teismo procesų, dėl kurių šalys negalėtų remtis savo teisėmis, net ir tada, kai galima taikyti Direktyvą 2003/8/EB (5) ir rekomendacijas R(81) 7 ir (93) 1, gali būti laikomas netiesėtas ir nesuderinamas su visų direktyvų dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo konstatuojamosiomis dalimis?

6.	Jeigu į penktąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar tai prieštarauja 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/14/EB (6), susijusios su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, 21 konstatuojamajai daliai?

Ar šioje byloje ieškovei nepripažinus teisės į žalos atlyginimą remiantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartimi, ji būtų diskriminuojama, palyginti su kitais asmenimis, kuriems žala galėtų būti atlyginta, net ir tada, kai nežinomas žalą padarę asmuo arba jis neapdraustas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sudarė tiek privalomąjį, tiek savanoriškąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, sumokėjusi gana didelę sumą, o jos turtas vis tiek nėra saugomas?

8.	Ar tik nacionalinis teismas yra kompetentingas nustatyti, ar tokia įstaiga, kaip draudimo bendrovė nagrinėjamoje byloje, atitinka kriterijus, pagal kuriuos galima remtis tiesioginio veikimo direktyvos nuostatomis, ir, jeigu atsakymas teigiamas, kokie yra taikytini kriterijai tokiu atveju?

Ar tai, kad Europos Sąjungos valstybė narė į nacionalinės teisės sistemą neperkėlė Direktyvos 2005/14/EB (nors jos perkėlimo terminas baigėsi dar 2007 m. birželio 11 d.), o visų pirma — jos 20–22 konstatuojamųjų dalių, gali ieškovei daryti žalą, pažeidžiant jos pagrindinę teisę, t. y. teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe, net jeigu šiuo metu Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB (7) panaikino pirmą–penktą direktyvas dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo (72/166/EEB, 84/5/EEB, 90/232/EEB, 2000/26/EB ir 2005/14/EB), atsižvelgiant į tai, kad visos nurodytos nuostatos perkeltos į naująją EB direktyvą, kuria labiau nei panaikintomis nuostatomis saugomos eismo įvykyje nukentėjusio asmens teisės?

10.

Ar nacionalinis teismas gali savo iniciatyva remtis Bendrijos teisės nuostatos pažeidimu ir niekine pripažinti sąlygą dėl draudimo apsaugos netaikymo tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo, t. y. vartotojas, nebuvo informuotas apie tokį netaikymą (nedraudiminiai įvykiai, pažeidžiant Direktyvos 2005/14/EB nuostatas), ir tada, kai draudimo bendrovė nustatė daugiau, nei numatyta Įstatyme Nr. 136/1995 dėl draudimo, draudimo netaikymo atvejų, net jei teisme teisės turėtojas nereikalavo pripažinti šios sąlygos niekine ir nors į nacionalinę teisę Direktyvos 93/13/EB (8) nuostatos perkeltos Įstatymu Nr. 193/2000 (9) — Monitorul Oficial al României (Rumunijos oficialusis leidinys) [Nr. 560, 2000 m. lapkričio 10 d.], I dalis (papildyta Įstatymu Nr. 363/2006 dėl nesąžiningų sąlygų pardavėjų ar paslaugų teikėjų ir vartotojų sudarytose sutartyse — Monitorul Oficial, Nr. 899, 2007 m. gruodžio 28 d.)?

(1) Įstatymas Nr. 136/1995 dėl draudimo ir perdraudimo Rumunijoje (Monitorul Oficial, Nr. 303, I dalis, 1995 m. gruodžio 30 d.).

(2) Monitorul Oficial, I dalis, 2004 m. gruodžio 23 d.

(3) 1983 m. gruodžio 30 d. Antroji Tarybos direktyva 84/5/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo (OL L 8, p. 17; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 3).

(4) 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo, iš dalies keičianti Direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (trečioji ne gyvybės draudimo direktyva) (OL L 228, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 346).

(5) 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/8/EB, numatanti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles (OL L 26, p. 41; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 90).

(6) 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 72/166/EEB, 84/5/EEB, 88/357/EEB ir 90/232/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/26/EB, susijusias su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (Tekstas svarbus EEE) (OL L 149, p. 14).

(7) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (Tekstas svarbus EEE) (OL L 263, p. 11).

(8) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288)

(9) Įstatymas Nr. 193/2000 dėl nesąžiningų sąlygų pardavėjų ar paslaugų teikėjų ir vartotojų sudarytose sutartyse (Monitorul Oficial, Nr. 560, 2000 m. lapkričio 10 d.), papildytas Įstatymu Nr. 363/2007 dėl kovos su nesąžininga pardavėjų ar paslaugų teikėjų praktika vartotojų atžvilgiu ir teisės aktų suderinimo su Europos teisės aktais vartotojų apsaugos srityje (Monitorul Oficial, Nr. 899, I dalis, 2007 m. gruodžio 28 d.).

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/31

2010 m. vasario 24 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Portugalijos Respubliką

(Byla C-103/10)

2010/C 113/48

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama P. Oliver ir P. Andrade

Atsakovė: Portugalijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepriimdama visų reikiamų įstatymų ir kitų teisės aktų 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2006/121/EB, iš dalies keičiančiai Tarybos direktyvą 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo, siekiant suderinti ją su Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančiu Europos cheminių medžiagų agentūrą (1), įgyvendinti arba bet kokiu atveju apie tai nepranešusi Komisijai, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal minėtos direktyvos 2 straipsnį.

—	Priteisti iš Portugalijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas perkelti direktyvą baigėsi 2008 m. birželio 1 dieną.

(1) OL L 396, p. 855.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/32

2010 m. kovo 1 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Europos Sąjungos Tarybą

(Byla C-111/10)

2010/C 113/50

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama V. Di Bucci, L. Flynn, B. Stromsky, A. Stobiecka-Kuik

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimą dėl Lietuvos Respublikos valdžios institucijų teikiamos valstybės pagalbos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimui 2010 m. sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu (1).

—	Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Taryba, priėmusi skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo Komisijos sprendimo, kurį sudaro Bendrijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gairių (toliau — 2007 m. Žemės ūkio gairės) 196 punkte pasiūlytos tinkamos priemonės ir besąlyginis Lietuvos pritarimas šioms priemonėms, įpareigojantis pastarąją ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 31 d. nutraukti esamą pagalbos schemą žemės ūkio paskirties žemei įsigyti. Prisidengusi išimtinėmis aplinkybėmis Taryba iš tiesų leido Lietuvai tęsti šią schemą iki 2007 m. Žemės ūkio gairių galiojimo pabaigos, t. y. 2013 m. gruodžio 31 d. Aplinkybės, kuriomis Taryba pagrindė šį sprendimą, akivaizdžiai nėra tokios išimtinės, kad pateisintų priimtą sprendimą, ir nurodytos neatsižvelgus į Komisijos sprendimą, priimtą dėl šios schemos.

Pagrįsdama ieškinį dėl panaikinimo Komisija nurodo keturis teisės pagrindus:

Pirma, ji mano, kad Taryba neturėjo kompetencijos veikti pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, nes pastarosios patvirtinta pagalba buvo esama pagalba, kurią Lietuva įsipareigojo pašalinti iki 2009 m. pabaigos, kai pritarė Komisijos pasiūlytoms tinkamoms priemonėms.

Antra, ji tvirtina, kad Taryba piktnaudžiavo įgaliojimais siekdama neutralizuoti jau nustatytą aplinkybę, kad pagalbos priemonės, kurias Lietuva galėjo taikyti iki 2009 m. pabaigos, bet ne ilgiau, gali būti taikomos iki 2013 m.

Trečia, skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant lojalaus bendradarbiavimo principą, kuris taikomas santykiams ir tarp valstybių narių, ir tarp institucijų. Priimdama skundžiamą sprendimą Taryba atleido Lietuvą nuo įsipareigojimo bendradarbiauti su Komisija pagal SEVS 108 straipsnio 1 dalį, kiek tai susiję su tinkamomis priemonėmis, kurioms ši valstybė narė pritarė, dėl esamos valstybės pagalbos žemės ūkio paskirties žemei įsigyti.

Galiausia Komisija nurodo, kad Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą nusprendusi buvus išimtinių aplinkybių, kurios pateisina skundžiamos priemonės priėmimą. Komisija tvirtina, kad net jeigu egzistavo išimtinės aplinkybės, skundžiamu sprendimu patvirtinta pagalba, kuri arba netinkama dėl šių išimtinių aplinkybių susidariusiai padėčiai spręsti, arba pažeidžia proporcingumo principą viršydamos tai, kas reikalinga šioms aplinkybėms pašalinti.

(1) OL L 338, p. 93.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/33

2010 m. kovo 1 d.Hof van Cassatie van België (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Procureur-Generaal bij het Hof van Beroep te Antwerpen prieš Zaza Retail BV (Phillippe ir Cécile Noelmans, veikiantys kaip Zaza Retail BV (Belgija) bankroto administratoriai), atsakovės pagal kasacinį skundą pusėje į bylą įstojusi šalis: Zaza Retail BV (Manon Cordewener, veikianti kaip Zaza Retail BV (Nyderlandai) bankroto administratorė)

(Byla C-112/10)

2010/C 113/51

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hof van Cassatie van Belgie

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: Procureur-Generaal bij het Hof van Beroep te Antwerpen

Kita kasacinio proceso šalia: Zaza Retail BV (Phillippe ir Cécile Noelmans, veikiantys kaip Zaza Retail BV (Belgija) bankroto administratoriai)

Į bylą įstojusi šalis: Zaza Retail BV (Manon Cordewener, veikianti kaip Zaza Retail BV (Nyderlandai) bankroto administratorė)

Prejudiciniai klausimai

Ar Bankroto reglamento (1) 3 straipsnio 4 dalies a punkte esanti frazė „sąlygos, nustatytos <…>“ apima ir sąlygas, susijusias su prašymui iškelti bankroto bylą būtinu asmens — kaip antai kitos valstybės narės prokuratūros — statusu ar interesu, ar turimos omenyje tik tokios bylos iškėlimui ir nagrinėjimui nustatytos esminės sąlygos?

Ar Bankroto reglamento 3 straipsnio 4 dalies b punkte vartojamą „kreditoriaus“ sąvoką galima aiškinti plačiai, kad nagrinėjamu atveju teisėtai prašyti iškelti teritorinę bankroto bylą pagal Bankroto reglamento 3 straipsnio 4 dalies b punktą galėtų taip pat nacionalinė institucija, kuri pagal savo valstybės narės vidaus teisę yra kompetentinga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir veikia dėl viešojo intereso bei kaip visų kreditorių atstovė?

Jei „kreditoriaus“ sąvoka apima ir nacionalinę instituciją, kompetentingą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, ar Bankroto reglamento 3 straipsnio 4 dalies b punkto taikymui būtina, kad ši nacionalinė institucija įrodytų veikianti kreditorių, kurių gyvenamoji, buveinės ar įprasto buvimo vieta yra šios institucijos valstybėje narėje, interesais?

(1) 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (OL L 160, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 1 t., p. 191).

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/33

2010 m. kovo 3 d.Cour de cassation du Grand-Duché de Luxembourg (Liuksemburgas) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje État du Grand-Duché de Luxembourg, Administration de l'enregistrement et des domaines prieš Pierre Feltgen (akcinės bendrovės Bacino Charter Company SA bankroto administratorius), Bacino Charter Company SA

(Byla C-116/10)

2010/C 113/52

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation du Grand-Duché de Luxembourg

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: État du Grand-Duché de Luxembourg, Administration de l'enregistrement et des domaines

Atsakovai: Pierre Feltgen (akcinės bendrovės Bacino Charter Company SA bankroto administratorius), Bacino Charter Company SA

Prejudicinis klausimas

Ar laivo savininko, kuris už atlygį suteikia teisę naudotis laivu su įgula fiziniams asmenims pramoginėms kelionėms atviroje jūroje, teikiamos paslaugos gali būti atleistos nuo mokesčio remiantis 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 15 straipsnio 5 dalimi– Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (1), jei šios paslaugos kartu laikomos laivo nuoma ir vežimo paslauga?

(1) OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/34

2010 m. kovo 3 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Europos Sąjungos Tarybą

(Byla C-117/10)

2010/C 113/53

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama V. Di Bucci, L. Flynn, K. Walkerová, A. Stobiecka-Kuik

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

—	panaikinti 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos sprendimą 2010/10/EB (1) dėl Lenkijos Respublikos valdžios institucijų teikiamos valstybės pagalbos žemės ūkio paskirties žemės pirkimui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.;

—	priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, panaikino Komisijos sprendimą, priimtą pasiūlius atitinkamas priemones, numatytas 2007 m. Žemės ūkio gairių 196 punkte, ir Lenkijai šį pasiūlymą besąlygiškai priėmus; Komisijos sprendimu Lenkija buvo įpareigota ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 31 d. panaikinti esamą pagalbos žemės ūkio paskirties žemei pirkti schemą. Remdamasi ypatingomis aplinkybėmis, Taryba leido Lenkijai palikti šią schemą galioti iki 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. dienos, kurią nustoja galioti 2007 m. Žemės ūkio gairės. Tarybos pateiktos aplinkybės, kuriomis ji pagrindė savo sprendimą, akivaizdžiai nėra ypatingos aplinkybės, kuriomis būtų galima pateisinti priimtą sprendimą, neatsižvelgiant į dėl šios schemos priimtą Komisijos sprendimą. Komisija ieškinį dėl panaikinimo grindžia keturiais pagrindais.

Pirma, Komisija mano, kad Taryba neturėjo kompetencijos veikti pagal EB 88 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą todėl, kad ji nebuvo priėmusi sprendimo dėl Lenkijos prašymo per trijų mėnesių terminą, nustatytą šios nuostatos ketvirtoje pastraipoje, ir todėl, kad bet kuriuo atveju pagalba, kurią ji patvirtino, buvo esama pagalba, kurią Lenkija įsipareigojo nutraukti iki 2009 m. pabaigos, priėmusi atitinkamas jai Komisijos pasiūlytas priemones.

b)	Antra, Taryba piktnaudžiavo įgaliojimais, siekdama neutralizuoti sprendimą, pagal kurį Lenkija galėjo laisvai taikyti pagalbos priemones tik iki 2009 m. pabaigos, ir leisdama šias priemones taikyti iki 2013 metų.

Trečia, ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant nuoširdaus bendradarbiavimo principą, kuris taikomas valstybėms narėms, o taip pat ir tarp institucijų. Savo sprendimu Taryba atleido Lenkiją nuo pareigos bendradarbiauti su Komisija šios valstybės narės patvirtintų atitinkamų priemonių, susijusių su esama pagalba pirkti žemės paskirties žemę, srityje, nors toks bendradarbiavimas numatytas EB 88 straipsnio 1 dalyje.

d)	Galiausiai Komisija tvirtina, kad Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nustatydama, kad yra ypatingų aplinkybių, kuriomis galima pateisinti priimtą priemonę.

(1) OL L 4, 2010 1 8, p. 89

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/35

2010 m. kovo 3 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Europos Sąjungos Tarybą

(Byla C-118/10)

2010/C 113/54

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama V. Di Bucci, L. Flynn, K. Walkerová, A. Stobiecka-Kuik

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimą 2009/991/ES dėl Latvijos Respublikos valdžios institucijų teikiamos valstybės pagalbos žemės ūkio paskirties žemės pirkimui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (1)

—	Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, panaikino Komisijos sprendimą, priimtą pasiūlius atitinkamas priemones, nurodytas 2007 m. žemės ūkio gairių 196 punkte, ir jas besąlygiškai priėmus Latvijai, kuriuo Latvija buvo įpareigota nutraukti esamą pagalbos schemą žemės ūkio paskirties žemės pirkimui vėliausiai iki 2009 m. gruodžio 31 dienos. Prisidengdama išskirtinėmis aplinkybėmis, Taryba faktiškai leido Latvijai minėtą schemą taikyti iki 2007 m. žemės ūkio gairių galiojimo termino pabaigos 2013 m. gruodžio 31 dieną. Akivaizdu, kad savo sprendimui pagrįsti Tarybos nurodytos aplinkybės nėra tokios išskirtinės aplinkybės, kurios pateisintų priimtą sprendimą, ir jose neatsižvelgiama į Komisijos sprendimą dėl minėtos schemos. Grįsdama savo ieškinį dėl panaikinimo, Komisija nurodo keturis pagrindus:

a)	Pirma, ji mano, kad Taryba nebuvo kompetentinga imtis veiksmų pagal SESV 108 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, nes pagalba, kurią ji patvirtino, buvo esama pagalba, kurią Latvija, priėmusi jai Komisijos pasiūlytas atitinkamas priemones, įsipareigojo panaikinti iki 2009 metų pabaigos.

b)	Antra, leidusi taikyti pagalbos priemones iki 2013 m., Taryba piktnaudžiavo savo įgaliojimais bandydama panaikinti sprendimą, pagal kurį Latvija galėjo savo nuožiūra taikyti tokias priemones vėliausiai iki 2009 m. pabaigos.

Vėliau, trečiajame pagrinde teigiama, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant sąžiningo bendradarbiavimo principą, taikomą valstybėms narėms ir taip pat tarp institucijų. Savo sprendimu Taryba atleido Latviją nuo pareigos bendradarbiauti su Komisija dėl atitinkamų priemonių, kurias minėta valstybė narė priėmė esamos pagalbos schemos žemės ūkio paskirties žemės pirkimui atžvilgiu, atsižvelgiant į SESV 108 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendradarbiavimą.

d)	Paskutiniuoju pagrindu Komisija tvirtina, kad Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą nuspręsdama, kad egzistavo išskirtinės aplinkybės, kurios pateisino patvirtintos priemonės priėmimą.

(1) OL L 339, 2009 12 22, p. 34.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/35

2010 m. kovo 8 d.Marknadsdomstolen (Švedija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Konsumentombudsmannen (KO) prieš Ving Sverige AB

(Byla C-122/10)

2010/C 113/55

Proceso kalba: švedų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Marknadsdomstolen

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: Konsumentombudsmannen (KO)

Atsakovė: Ving Sverige AB

Prejudiciniai klausimai

Ar 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (1) 2 straipsnio i punkte nurodytą reikalavimą „tuo suteikiantis vartotojui galimybę pirkti“ reikia aiškinti taip, kad kvietimas pirkti pateikiamas, kai informacija apie reklamuojamą produktą ir jo kainą yra prieinama taip, kad vartotojas galėtų priimti sprendimą pirkti, ar būtina, jog komerciniu pranešimu būtų taip pat suteikiama konkreti galimybė įsigyti produktą (pvz., užsakymo forma) arba kad būtų sudarytos sąlygos pasinaudoti tokia galimybe (pvz., reklama lauke prie parduotuvės)?

2.	Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta taip, jog privalo būti konkreti galimybė įsigyti produktą, ar laikytina, kad tokia galimybė laikytina atsiradusia, jei komerciniame pranešime nurodytas telefono numeris arba tinklavietė, kurioje galima užsisakyti produktą?

Ar Direktyvos 2005/29 2 straipsnio i punktą reikia aiškinti taip, kad reikalavimas nurodyti kainą įvykdytas, jei komerciniame pranešime nurodyta kaina „nuo“, t. y. mažiausia kaina, už kurią galima įsigyti reklamuojamą produktą ar reklamuojamos kategorijos produktus, tačiau tuo pačiu metu galima įsigyti ir kitų atmainų ar turinio reklamuojamą produktą ar reklamuojamos kategorijos produktus, kurių kaina nenurodyta?

4.	Ar Direktyvos 2005/29 2 straipsnio i punktą reikia aiškinti taip, kad reikalavimas nurodyti produkto savybes yra įvykdytas, jei pateikta žodinė arba vaizdinė nuoroda į produktą (2), t. y. produktas identifikuotas, bet išsamiau neapibūdintas?

5.	Jei į pirmesnį klausimą atsakoma teigiamai, ar tas pats galioja ir tuo atveju, kai siūlomos įvairios reklamuojamo produkto atmainos, tačiau komerciniame pranešime jos nurodomos tik bendrai?

Jei tai yra kvietimas pirkti, ar 7 straipsnio 4 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad pakanka, jog būtų nurodytos tik kai kurios pagrindinės produkto savybės, o prekybininkas papildomai nurodytų savo svetainę, su sąlyga, kad joje pateikta esminė informacija apie produkto pagrindines savybes, kainą ir kitas sąlygas, kaip reikalaujama 7 straipsnio 4 dalyje?

7.	Ar 7 straipsnio 4 dalies c punktą reikia aiškinti taip, kad pakanka nurodyti kainą „nuo“, kad reikalavimas nurodyti kainą būtų laikomas įvykdytu?

(1) OL L 149, p. 22.

(2) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos įgyvendinimo ir taikymo gairės“, 47 ir tolesni psl.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/37

2010 m. kovo 4 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Brosmann Footwear (HK) ir kt. prieš Tarybą

(Byla T-401/06) (1)

(Dempingas - Kinijos ir Vietnamo kilmės avalynės su odiniais batviršiais importas - Rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusas - Individualus režimas - Įmonių atranka - Bendrijos pramonės palaikomas skundas - Atitinkamo produkto apibrėžimas - Vienodas požiūris - Žala - Teisėti lūkesčiai - Pareiga motyvuoti)

2010/C 113/57

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Brosmann Footwear (HK) Ltd (Kowloon, Kinija); Seasonable Footwear (Zhongshan) Ltd (Zhongshan, Kinija); Lung Pao Footwear (Guangzhou) Ltd (Guangzhou, Kinija) ir Risen Footwear (HK) Co., Ltd (Kowloon, Kinija), atstovaujamos advokatų L. Ruessmann ir A. Willems

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama J.-P. Hix, padedamo advokato G. Berrisch

Dalykas

2006 m. spalio 5 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1472/2006, nustatančio galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo kilmės tam tikros avalynės su batviršiais iš odos importui, galutinį surinkimą (OL L 275, p. 1), panaikinimas iš dalies, kiek jis susijęs su ieškovėmis.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Nurodyti Brosmann Footwear (HK) Ltd, Seasonable Footwear (Zhongshan) Ltd, Lung Pao Footwear (Guangzhou) Ltd ir Risen Footwear (HK) Co., Ltd padengti savo bei Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Nurodyti Europos Komisijai ir Europos avalynės pramonės konfederacijai (CEC) padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 42, 2007 2 24.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/37

2010 m. kovo 4 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Zhejiang Aokang Shoes ir Wenzhou Taima Shoes prieš Tarybą

(Sujungtos bylos T-407/06 ir T-408/06) (1)

(Dempingas - Kinijos ir Vietnamo kilmės avalynės su odiniais batviršiais importas - Rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusas - Individualus režimas - Atranka - Teisė į gynybą - Vienodas požiūris - Žala - Teisėti lūkesčiai - Pareiga motyvuoti)

2010/C 113/58

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Zhejiang Aokang Shoes Co., Ltd (Yongjia, Kinija) (byla T-407/06); Wenzhou Taima Shoes Co., Ltd (Wenzhou, Kinija) (byla T-408/06), atstovaujamos solisitoriaus I. MacVay, QC R. Thompson ir baristerio K. Beal

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama J.-P. Hix, padedamo advokato G. Berrisch,

Atsakovės pusėje į bylą įstojusios šalys: Europos Komisija, atstovaujama H. van Vliet ir T. Scharf; Europos avalynės pramonės konfederacija (CEC) (Briuselis, Belgija), iš pradžių atstovaujama advokatų P. Vlaemminck, G. Zonnekeyn ir S. Verhulst, vėliau P. Vlaemminck ir A. Hubert; BA.LA. di Lanciotti Vittorio & C. Sas (Monte Urano, Italija) ir šešiolika priede išvardytų į bylą įstojusių šalių, atstovaujamų advokatų G. Celona, P Tabellini ir C. Cavaliere

Dalykas

2006 m. spalio 5 d. Tarybos reglamento Nr. 1472/2006, nustatančio galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo kilmės tam tikros avalynės su batviršiais iš odos importui, galutinį surinkimą (OL L 275, p. 1), panaikinimas iš dalies, kiek jis susijęs su ieškovėmis.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinius.

2.	Nurodyti Zhejiang Aokang Shoes Co., Ltd ir Wenzhou Taima Shoes Co., Ltd padengti savo bei Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Nurodyti Europos Komisijai, Europos avalynės pramonės konfederacijai (CEC), BA.LA. di Lanciotti Vittorio & C. Sas ir šešiolikai kitų priede išvardytų į bylą įstojusių šalių padengti kiekvienai savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 42, 2007 2 24.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/38

2010 m. kovo 4 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Sun Sang Kong Yuen Shoes Factory prieš Tarybą

(Byla T-409/06) (1)

(Dempingas - Kinijos ir Vietnamo kilmės avalynės su odiniais batviršiais importas - Rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusas - Atranka - Nebendradarbiavimas - Teisė į gynybą - Žala - Pareiga motyvuoti)

2010/C 113/59

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Sun Sang Kong Yuen Shoes Factory (Hui Yang), Corp. Ltd (Hui Yang City, Kinija) atstovaujama solisitoriaus I. MacVay, QC R. Thompson ir baristerio K. Beal,

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama J.-P. Hix, padedamo advokato G. Berrisch

Dalykas

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Nurodyti Sun Sang Kong Yuen Shoes Factory (Hui Yang) Corp. Ltd padengti savo ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Nurodyti Europos Komisijai, Europos avalynės pramonės konfederacijai (CEC), BA.LA. di Lanciotti Vittorio & C. Sas ir šešiolikai priede išvardytų į bylą įstojusių šalių padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 42, 2007 2 24.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/39

2010 m. kovo 4 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Foshan City Nanhai Golden Step Industrial prieš Tarybą

(Byla T-410/06) (1)

(Dempingas - Kinijos ir Vietnamo kilmės avalynės su odiniais batviršiais importas - Sudarytos normaliosios vertės apskaičiavimas - Eksporto kaina - Teisė į gynybą - Žala - Pareiga motyvuoti)

2010/C 113/60

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Foshan City Nanhai Golden Step Industrial Co., Ltd (Lishui, Kinija), atstovaujama solisitoriaus I. MacVay, QC R. Thompson ir baristerio K. Beal,

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama J.-P. Hix, padedamo advokato G. Berrisch

Dalykas

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Nurodyti Foshan City Nanhai Golden Step Industrial Co., Ltd padengti savo bei Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Nurodyti Europos Komisijai ir Europos avalynės pramonės konfederacijai (CEC) padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 42, 2007 2 24.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/39

2010 m. kovo 18 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Grupo Promer Mon Graphic prieš VRDT — PepsiCo (apskritimo formos reklaminio įtaiso pavaizdavimas)

(Byla T-9/07) (1)

(Bendrijos dizainas - Dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra - Įregistruotas Bendrijos dizainas, vaizduojantis apskritimo formos reklaminį įtaisą - Ankstesnis Bendrijos dizainas - Negaliojimo pagrindas - Prieštaravimas - Skirtingo bendro įspūdžio nebuvimas - Prieštaravimo sąvoka - Nagrinėjamas gaminys - Dizainerio laisvės mastas - Informuotas vartotojas - Reglamento (EB) Nr. 6/2002 10 straipsnis ir 25 straipsnio 1 dalies d punktas)

2010/C 113/61

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Grupo Promer Mon Graphic, SA (Sabadelis, Ispanija), atstovaujama advokato R. Almaraz Palmero

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama A. Folliard-Monguiral

Kita procedūros VRDT aeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: PepsiCo, Inc (Niujorkas), atstovaujama advokatų E. Armijo Chávarri ir A. Castán Pérez-Gómez

Dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2006 m. spalio 27 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) trečiosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1001/2005-3), susijusio su dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Grupo Promer Mon Graphic, SA ir PepsiCo, Inc.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2006 m. spalio 27 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) trečiosios apeliacinės tarybos sprendimą (byloje R 1001/2005-3).

2.	VRDT ir PepsiCo, Inc. padengia savo ir Grupo Promer Mon Graphic, SA bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procesą Bendrajame Teisme.

3.	VRDT ir PepsiCo padengia savo ir Grupo Promer Mon Graphic bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procedūrą Apeliacinėje taryboje.

(1) OL C 56, 2007 3 10.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/40

2010 m. kovo 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas bylojeMäurer + Wirtz prieš VRDT — Exportaciones Aceiteras Fedeoliva (tosca de FEDEOLIVA)

(Byla T-63/07) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo „tosca de FEDEOLIVA“ paraiška - Ankstesni Bendrijos ir nacionaliniai žodiniai prekių ženklai TOSCA - Santykiniai atmetimo pagrindai - Neatsižvelgimas į argumentą - Reglamento (EB) Nr. 40/94 74 straipsnio 1 dalis (dabar - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalis))

2010/C 113/62

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Mäurer + Wirtz GmbH & Co. KG (Štolbergas, Vokietija), atstovaujama advokato D. Eickemeier

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujama D. Botis

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis: Exportaciones Aceiteras Fedeoliva, AIE (Chaenas, Ispanija)

Dalykas

Ieškinys, dėl 2006 m. gruodžio 18 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 761/2006-2), susijusio su protesto procedūra tarp Mülhens GmbH & Co. KG ir Exportaciones Aceiteras Fedeoliva, AIE

Rezoliucinė dalis

Panaikinti tą 2006 m. gruodžio 18 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 761/2006-2) dalį, kurioje atmestas protestas, pateiktas remiantis 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 5 dalimi (dabar — 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 5 dalis).

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Mäurer + Wirtz GmbH & Co. KG ir Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 95, 2007 4 28.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/41

2010 m. kovo 4 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Weldebräu prieš VRDT — Kofola Holding (Butelio su sraigtiniu kakleliu forma)

(Byla T-24/08) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Erdvinio Bendrijos prekių ženklo paraiška - Butelio su sraigtiniu kakleliu forma - Ankstesnis erdvinis Bendrijos prekių ženklas, kuris yra butelio su sraigtiniu kakleliu formos - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybės supainioti nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas))

2010/C 113/64

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Weldebräu GmbH & Co. KG (Plankštatas, Vokietija), atstovaujama advokato W. Göpfert

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama P. Bullock

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Kofola Holding a.s. (Ostrava, Čekijos Respublika), atstovaujama advokatų S. Hejdová ir R. Charvát

Dalykas

Dėl ieškinio, pareikšto dėl 2007 m. lapkričio 15 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1096/2006-4), susijusio su protesto procedūra tarp Weldebräu GmbH & Co. KG ir Kofola Holding a.s.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Weldebräu GmbH & Co. KG bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 64, 2008 3 8.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/42

2010 m. kovo 18 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Forum 187 prieš Komisiją

(Byla T-189/08) (1)

(Ieškinys dėl panaikinimo - Valstybės pagalba - Pagalbos schema, skirta Belgijoje įsteigtiems koordinavimo centrams - Naujas Komisijos sprendimas, priimtas Teisingumo Teismui priėmus sprendimą dėl dalinio panaikinimo - Asociacija - Suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimas - Nepriimtinumas)

2010/C 113/66

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Forum 187 ASBL (Briuselis, Belgija), atstovaujama baristerių A. Sutton ir G. Forwood

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama N. Khan ir C. Urraca Caviedes

Dalykas

Prašymas panaikinti 2007 m. lapkričio 13 d. Komisijos sprendimą 2008/283/EB dėl valstybės pagalbos, kurią Belgija suteikė Belgijoje įsteigtiems koordinavimo centrams, iš dalies keičiantį Sprendimą 2003/757/EB (OL L 90, 2008, p. 7), tiek, kiek juo koordinavimo centrams, kuriems taikomas 2006 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimas Belgija ir Forum 187 prieš Komisiją (C-182/03 ir C-217/03, Rink. p. I-5479) nesuteikiami į ateitį taikytini protingi pereinamieji laikotarpiai.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.	Forum 187 ASBL padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 183, 2008 7 19.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/42

2010 m. kovo 4 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Mundipharma prieš VRDT — ALK-Abelló (AVANZALENE)

(Byla T-477/08) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Bendrijos prekių ženklo AVANZALENE paraiška - Ankstesnis žodinis Bendrijos prekių ženklas AVANZ - Galimybė supainioti - Žymenų panašumas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas))

2010/C 113/67

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Mundipharma AG (Bazelis, Šveicarija), atstovaujama advokato F. Nielsen

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama A. Folliard-Monguiral

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: ALK-Abelló A/S (Hiorsholmas, Danija), atstovaujama advokato S. Palomäki Arnesen

Dalykas

Dėl ieškinio, pareikšto dėl 2008 m. rugpjūčio 28 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1694/2007-4), susijusio su protesto procedūra tarp ALK-Abelló A/S ir Mundipharma AG.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Mundipharma AG bylinėjimosi išlaidas, išskyrus išlaidas, kurias patyrė ALK-Abelló A/S.

3.	ALK-Abelló A/S padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 6, 2009 1 10.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/43

2010 m. kovo 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Euro-Information prieš VRDT (EURO AUTOMATIC CASH)

(Byla T-15/09) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Žodinio Bendrijos prekių ženklo EURO AUTOMATIC CASH paraiška - Absoliutūs atmetimo pagrindai - Skiriamojo požymio nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas) - Apibūdinamasis pobūdis - Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas (dabar - Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas))

2010/C 113/69

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Européenne de traitement de l’information (Euro-Information) (Strasbūras, Prancūzija), atstovaujama advokato A. Grolée

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama A. Folliard-Monguiral

Dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2008 m. lapkričio 18 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 70/2006-4), susijusio su paraiška įregistruoti žodinį žymenį EURO AUTOMATIC CASH kaip Bendrijos prekių ženklą.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2008 m. lapkričio 18 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 70/2006-4).

2.	VRDT padengia keturias penktąsias Teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų.

3.	Européenne de traitement de l’information (Euro-Information) padengia vieną penktąją Teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų.

4.	VRDT padengia ieškovės būtinąsias išlaidas, kurias ji patyrė vykstant procedūrai VRDT apeliacinėje taryboje.

(1) OL C 69, 2009 3 21.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/46

2010 m. kovo 4 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Henkel prieš VRDT — JLO Holding (LIVE)

(Byla T-414/09) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Prašymas dėl teisių panaikinimo - Prašymo dėl teisių panaikinimo atsiėmimas - Nereikalingumas priimti sprendimą)

2010/C 113/75

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Henkel AG & Co. KGaA (Diuseldorfas, Vokietija), atstovaujama iš pradžių advokato C. Milbradt, vėliau advokatų C. Milbradt ir H. Van Volxem

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujama B. Schmidt

Kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: JLO Holding Company, LLC (Santa Monika, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokato A. Klett

Dalykas

Ieškinys dėl 2009 m. liepos 30 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 609/2008-1), susijusio su procedūra tarp Henkel AG & Co. KGaA ir JLO Holding Company, LLC dėl teisių panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

1.	Nėra reikalo priimti sprendimą.

2.	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 312, 2009 12 19.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/46

2010 m. kovo 15 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje GL2006 Europe prieš Komisiją ir OLAF

(Byla T-435/09 R)

(Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - Bendrijos tyrimų ir technologinės plėtros programos - Arbitražinė išlyga - Nurodymas grąžinti lėšas - Debeto aviza - Prašymas sustabdyti vykdymą - Finansinė žala - Išimtinių aplinkybių nebuvimas - Skubos nebuvimas)

2010/C 113/76

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: GL2006 Europe Ltd (Birmingamas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokatų M. Gardenal ir E. Belinguier-Raiz

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama S. Delaude ir N. Bambara, padedamų advokato R. Van der Hout

Dalykas

Prašymas sustabdyti 2009 m. liepos 10 d. Komisijos laiške pateikto sprendimo, kuriuo ši institucija nutraukė ieškovės dalyvavimą dviejuose Bendrijos projektuose, ir 2009 m. rugpjūčio 7 d. debeto avizų, kuriomis ji pareikalavo grąžinti sumas, sumokėtas pagal Bendrijos projektus, kuriuose dalyvavo ieškovė, vykdymą.

Rezoliucinė dalis

1.	Pripažinti, kad Europos Komisija yra vienintelė atsakovė.

2.	Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3.	Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/47

2009 m. rugpjūčio 14 d. pareikštas ieškinys byloje Al-Faqih ir MIRA prieš Tarybą ir Komisiją

(Byla T-322/09)

2010/C 113/77

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovai: Saad Al Faqih and Movement for Islamic Reform in Arabia (Londonas, Jungtinė Karalystė), atstovaujami baristerio J. Jones ir solisitoriaus A. Raja

Atsakovės: Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija

Ieškovų reikalavimai

—

Panaikinti visą Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002 (1), iš dalies pakeistą Komisijos reglamentais (EB) Nr. 14/2005 (2), (EB) Nr. 492/2007 (3) ir (EB) Nr. 1190/2005 (4) ar jo dalį ir (arba) panaikinti Komisijos reglamentus Nr. 14/2005, Nr. 492/2007 ir Nr. 1190/2005 tiek, kiek jie tiesiogiai ir konkrečiai susiję su ieškovais.

—	Priteisti iš Tarybos ir (arba) Komisijos ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovai, vadovaudamiesi EB 230 straipsniu, siekia, kad būtų panaikintas Tarybos reglamentas Nr. 881/2002, nustatantis tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu, su pakeitimais, padarytais 2005 m. sausio 5 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 14/2005, 2007 m. gegužės 3 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 492/2007 ir 2005 m. liepos 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1190/2005, ir (arba) kad būtų panaikinti Komisijos reglamentai (EB) Nr. 14/2005, (EB) Nr. 492/2007 ir (EB) Nr. 1190/2005, kiek jie susiję su ieškovais.

Ieškovai buvo įtraukti į Jungtinių Tautų Sankcijų komiteto konsoliduotą asmenų ir subjektų, tariamai susijusių su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu, sąrašą. Visos šių asmenų bei subjektų lėšos ir ekonominiai ištekliai turi būti įšaldyti. Atitinkamai Europos Komisija priėmė reglamentus (EB) Nr. 14/2005 ir (EB) Nr. 1190/2005, kuriais Tarybos reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priede pateiktą asmenų, grupių ir organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai Europos Sąjungoje turi būti įšaldyti, sąrašą papildė ieškovais. Dėl ieškovo S. Al-Faqih įtraukimo Komisijos reglamentu (EB) Nr. 492/2007 buvo padarytas pakeitimas.

Grįsdami savo ieškinį ieškovai remiasi toliau nurodytais pagrindais.

Ieškovai teigia, kad ginčijamais reglamentais įšaldžius jų lėšas buvo pažeistos jų pagrindinės teisės, būtent teisė būti išklausytiems ir teisė į veiksmingą teisminę kontrolę, nes Taryba ir (arba) Komisija jiems nenurodė jų įtraukimo į Tarybos reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priedą motyvų ir jie negavo įrodymų, kurie pateisintų ribojančių priemonių nustatymą. Taigi ieškovams nebuvo suteikta galimybė apginti save ir ginčyti sprendimų, kuriais buvo sudaromi sąrašai, Europos teisme.

Ieškovai taip pat teigia, kad buvo pažeista jų teisė į nuosavybę, nes neapibrėžtais tokios teisės apribojimais, kurie atsirado įšaldžius jų lėšas, neproporcingai ir netoleruotinai suvaržytos pagrindinės žmogaus teisės.

(1) 2002 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 881/2002, nustatantis tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu, ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 467/2001, uždraudžiantį tam tikrų prekių ir paslaugų eksportą į Afganistaną, sustiprinantį skrydžių uždraudimą ir pratęsiantį Afganistano Talibano lėšų ir kitų finansinių išteklių įšaldymą (OL L 139, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 18 sk., 1 t., p. 294).

(2) 2005 m. sausio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 14/2005, 42-ąjį kartą iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002, nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir organizacijoms, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Quaida tinklu ir Talibanu, ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 467/2001 (OL L 5, p. 10).

(3) 2007 m. gegužės 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 492/2007, 75-ąjį kartą iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002, nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu, ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 467/2001 (OL L 116, p. 5).

(4) 2005 m. liepos 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1190/2005, 48 kartą iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002, nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir organizacijoms, susijusiems su Osama bin Ladenu, Al-Quaida tinklu ir Talibanu, ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 467/2001 (OL L 193, p. 27).

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/48

2010 m. vasario 9 d. Giorgio Lebedef pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. lapkričio 30 d. Tarnautojų teismo nutarties byloje F-54/09 Lebedef prieš Komisiją

(Byla T-52/10 P')

2010/C 113/78

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantas: Giorgio Lebedef (Seningerbergas, Liuksemburgas), atstovaujamas advokato F. Frabetti

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apelianto reikalavimai

—

Panaikinti 2009 m. lapkričio 30 d. Tarnautojų teismo nutartį byloje F-54/09, Giorgio Lebedef, gyvenantis Neie Wee g. 4, L-1670, Seningerbergas, Liuksemburge, Europos Komisijos pareigūnas, padedamas ir atstovaujamas teismo advokato Frederic Frabetti, nurodęs adresą dokumentams įteikti Jean Bertels g. 5, L-1230, Liuksemburge, prieš Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą J. Currall ir G. Berscheid, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, atsakovę, dėl 2008 m. vasario 15 d., 2008 m. balandžio 1 d., 2008 m. balandžio 10 d., 2008 m. gegužės 20 d. ir 2008 m. liepos 14 d. sprendimų, susijusių su 39 dienų išskaičiavimu iš ieškovo 2008 metų atostogų;

—	patenkinti pirmojoje instancijoje ieškovo pareikštus reikalavimus;

—	nepatenkinus pirmojo reikalavimo, grąžinti bylą nagrinėti Tarnautojų teismui;

—	priimti sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti jas iš Komisijos.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti 2009 m. lapkričio 30 d. Tarnautojų teismo nutartį byloje F-54/09 Lebedef prieš Komisiją, kuria kaip akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas buvo atmestas apelianto ieškinys dėl keleto sprendimų, susijusių su 39 dienų išskaičiavimu iš jo 2008 metų atostogų, panaikinimo.

Pagrįsdamas apeliacinį skundą ieškovas nurodo devynis teisinius pagrindus:

—	pažeisti Pareigūnų tarnybos nuostatų II priedo 1 straipsnio šešta pastraipa ir Pagrindų susitarimo, reglamentuojančio Komisijos ir profesinių sąjungų bei darbuotojų draugijų santykius, 1 straipsnio 2 dalis;

—	klaidingai aiškinta ir taikyta „profesinių sąjungų veiklos laisvės“ sąvoka;

—	remtasi faktinėmis aplinkybėmis, kurių nebuvo 2008 m.;

—	pažeistas 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimas dėl nuostatų, susijusių su nebuvimu darbe dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo;

—	klaidingai aiškintos ir taikytos sąvokos „dalyvavimas personalo atstovavimo veikloje“, „delegavimas į profesinę sąjungą“ ir „komandiruotė profesinės sąjungos atstovavimo tikslais“;

—	Tarnautojų teismas iškreipė faktines aplinkybes ir ieškovo pateiktus teiginius bei jo išvados buvo iš esmės netikslios, kiek tai susiję su „neteisėtu nebuvimu“ registravimu SysPer2;

—	klaidingai aiškinti ieškovo teiginiai, Tarnautojų teismas padarė teisės klaidą, aiškindamas sąvoką „nebuvimas“, apibrėžtą Pareigūnų tarnybos nuostatų 57, 59 ir 60 straipsniuose;

—	Tarnautojų teismas padarė teisės klaidą, taikydamas Pareigūnų nuostatų 60 straipsnį ir

—	nepakankamai motyvuoti įvairūs pagrindiniai skundžiamos nutarties punktai.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/49

2010 m. vasario 11 d. pareikštas ieškinys byloje Phoenix-Reisen ir DRV prieš Komisiją

(Byla T-58/10)

2010/C 113/79

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovės: Phoenix-Reisen GmbH (Bona, Vokietija) ir Deutscher Reiseverband eV (DRV) (Berlynas, Vokietija), atstovaujamos Rechtsanwalt R. Gerharz

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovių reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. lapkričio 20 d. atsakovės sprendimą, apie kurį buvo pranešta 2009 m. gruodžio 11 d. raštu ir kuriuo ji atsisakė imtis priemonių prieš valstybės pagalbą, kurią Federalinė Vokietijos Respublika suteikė išmokų bankroto atveju forma.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovės ginčija 2009 m. lapkričio 19 d. Komisijos sprendimą K(2009) 8707, galutinis, susijusį su Valstybės pagalba NN 55/2009 — Vokietija, tariama valstybės pagalba išmokų bankroto atveju ir jų finansavimo forma. Šiame sprendime Komisija nusprendė, kad nagrinėjama priemonė nėra valstybės pagalba EB 87 straipsnio 1 dalies prasme.

Grįsdamos savo ieškinį, ieškovės teigia, kad bankrutuojančių įmonių subsidijavimo negalima pateisinti Direktyva 80/987/EEB (1), nes ji taikoma tik siekiant apsaugoti nemokių įmonių darbuotojus, o ne pačias įmones. Ieškovės mano, kad remiantis Federalinėje Vokietijos Respublikoje taikoma teisine praktika nemokios įmonės tiesiogiai pasipelno iš išmokų bankroto atveju. Be to, ieškovės tvirtina, kad pavyzdžiai kitose Bendrijos šalyse rodo, jog Direktyva 80/987/EEB gali būti įgyvendinta, neteisėtai nesuteikiant subsidijų konkurentams.

(1) 1980 m. spalio 20 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam, suderinimo (OL L 283, p. 23; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 217).

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/49

2010 m. vasario 10 d. Brigitte Zangerl-Posselt pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. lapkričio 30 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-83/07 Zangerl-Posselt prieš Komisiją

(Byla T-62/10 P)

2010/C 113/80

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Brigitte Zangerl-Posselt (Mercigas, Vokietija), atstovaujama advokato S. Paulmann

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	Panaikinti skundžiamą sprendimą.

—

Pačiam priimti sprendimą ir, kaip apeliantė prašė pirmojoje instancijoje, panaikinti 2007 m. liepos 25 d. konkurso EPSO/AST/27/06 komisijos sprendimą neleisti apeliantei laikyti šio konkurso praktinio egzamino ir egzamino žodžiu, kuris buvo patvirtintas 2007 m. gruodžio 13 d. Sprendimu, priimtu dėl jos skundo.

—	Nurodyti Komisijai padengti bylinėjimosi išlaidas abejose instancijose.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas pateiktas dėl 2009 m. lapkričio 30 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-83/07 Zangerl-Posselt prieš Komisiją, kuriuo buvo atmestas apeliantės ieškinys.

Apeliantė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad Tarnautojų teismas padarė teisės klaidą vertindamas leidimo dalyvauti viešame EPSO/AST/27/06 konkurse sąlygas. Šiuo atžvilgiu, be kita ko, ji teigia, kad Tarnautojų teismas, spręsdamas, ar apeliantė turi diplomą pranešimo apie aptariamą konkursą prasme, iš esmės rėmėsi Europos Sąjungos Pareigūnų nuostatų 5 straipsnio 3 dalies a punkto ii papunkčio versija prancūzų kalba.

Be to, apeliantės teigimu, argumentuose, kuriais Tarnautojų teismas paneigė apeliantės tvirtinimus, buvo teisės klaidų. Šiuo atžvilgiu ji, be kita ko, teigė, kad buvo pateikti teiginiai, kurių neteisėtumas buvo akivaizdus iš bylos medžiagos, o pateiktų įrodymų aiškumas buvo iškreiptas.

Toliau apeliantė tvirtina, kad remiantis nepakankamais ir neteisingais motyvais buvo nuspręsta, jog netiesioginė diskriminacija dėl amžiaus, kurią ji skundė ir buvo nustatyta, jog ji egzistavo, buvo pateisinama.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/50

2010 m. vasario 10 d. pareikštas ieškinys byloje Jurašinović prieš Tarybą

(Byla T-63/10)

2010/C 113/81

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Ivan Jurašinović (Anžė, Prancūzija), atstovaujamas advokato N. Amara-Lebret

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovo reikalavimai

—

Panaikinti 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimą, kuriuo ieškovui neleista susipažinti su šiais dokumentais:

—	Tarybos sprendimais dėl dokumentų perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui buvusiai Jugoslavijai, kurių šis teismas prašė bylojeGotovina,

—	visais laiškais, kuriais ES institucijos pasikeitė su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu buvusiai Jugoslavijai (ir jų priedais), ir ypač — su pradiniais šio teismo bei A. Gotovina ginančio advokato prašymais,

—	Nurodyti ES Tarybai (jos Generaliniams sekretoriatui) leisti susipažinti su prašomais dokumentais elektroniniu pavidalu.

—	Priteisti iš ES Tarybos sumokėti ieškovui 2 000 EUR ir mokesčius (iš viso 2392 EUR su mokesčiais) su procesu susijusias išlaidas bei ieškinio pareiškimo dieną ECB nustatyto dydžio palūkanas nuo šios sumos.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškiniu ieškovas prašo panaikinti 2009 m. gruodžio 7 d. Tarybos sprendimą neleisti jam susipažinti su tarybos sprendimais dėl dokumentų perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui buvusiai Jugoslavijai (toliau — TBTJ), kurių šis teismas prašė byloje Gotovina ir visais laiškais, kuriais Europos Sąjungos institucijos pasikeitė su TBTJ (ir jų priedais), ir ypač — su pradiniais šio teismo bei A. Gotovina ginančio advokato prašymais.

Pagrįsdamas ieškinį ieškovas nurodo šiuos pagrindus:

—	Taryba padarė teisės klaidą neleisdama susipažinti TBTJ procedūros reglamento 70B straipsnio pagrindu, nors šis aktas negalėjo būti taikomas.

—

Dėl šio atskleidimo nenukentėtų teismo proceso ir teisinės pagalbos apsauga Reglamento Nr. 1049/2001 (1) 4 straipsnio 2 dalies prasme, nes ši išimtis taikoma Europos Sąjungos ir valstybių narių, o ne Tarptautinio baudžiamojo teismo buvusiai Jugoslavijai, nepriklausančio Europos Sąjungos jurisdikcijai, teisminėms procedūroms.

—	Dėl šio atskleidimo nenukentėtų su tarptautiniais santykiais susijęs visuomenės interesas šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečios įtraukos prasme.

—

Atskleidimo reikalaujama viršesniu visuomenės interesu šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies prasme, nes ieškovas prašo atskleisti perduotus dokumentus tam, kad galėtų apginti savo teises byloje T-465/09. Šis prašymas teikiamas įgyvendinant teisę kreiptis į teismą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą Europos teisme. Be to, ginčas, su kuriuo susiję prašomi atskleisti dokumentai, baigėsi 1995 m.

(1) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331).

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/51

2010 m. vasario 15 d. pareikštas ieškinys byloje Zuckerfabrik Jülich prieš Komisiją

(Byla T-66/10)

2010/C 113/82

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Zuckerfabrik Jülich AG (Jülich, Vokietija), atstovaujama advokatų H.-J. Prieß ir B. Sachs

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

panaikinti 2009 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1193/2009, kuriuo ištaisomi reglamentai (EB) Nr. 1762/2003, (EB) Nr. 1775/2004, (EB) Nr. 1686/2005 ir (EB) Nr. 164/2007 ir nustatomos 2002–2003, 2003–2004, 2004–2005 ir 2005–2006 prekybos metais cukraus sektoriuje taikomos gamybos mokesčių sumos;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė ieškinį grindžia šešiais pagrindais.

Pirma, ieškovė tvirtina, kad pagal analogiją buvo pažeistas EB 233 straipsnis (SESV 266 straipsnis), nes Komisija netaikė 2008 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo sprendime Zuckerfabrik Jülich (C-5/06 ir C-23/06– C-36/06, Rink. p. I-3231) išdėstytų reikalavimų. Šiame sprendime Teisingumo Teismas paaiškino, kaip apskaičiuojant gamybos mokesčius, cukraus sektoriuje taikomus nuo 2002–2003 iki 2005–2006 prekybos metų, apibrėžti šiuos parametrus: „eksportuotinas perviršis“ ir „bendras eksporto įsipareigojimų, kurie turi būti įvykdyti, tonažas“. Ieškovė teigia, kad ginčijamame reglamente Komisija taip pat pakeitė ir trečiąjį parametrą „bendras grąžinamųjų išmokų kiekis“, nors byloje Zuckerfabrik Jülich skaičiavimuose jis nebuvo naudojamas.

Antra, ieškovė tvirtina, kad Komisija pažeidė Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 (1) 15 straipsnio 1 dalies d punktą, bei šio reglamento prasmę ir tikslą. Šiuo atžvilgiu ji pabrėžė, kad apskaičiuodama bendrą grąžinamųjų išmokų sumą Komisija įtraukė ir tas eksporto grąžinamąsias išmokas, dėl kurių nebuvo kreiptasi ir kurios nebuvo išmokėtos. Be to, dėl fiksuoto dydžio mėnesinio eksporto nustatymo šis skaičiavimas yra netikslus. Šiuo atžvilgiu ieškovė teigia, kad Teisingumo Teismas sprendime Zuckerfabrik Jülich draudžia nustatyti bendro nuostolio sumą, viršijančią su grąžinamosiomis išmokomis susijusias išlaidas.

Trečia, ieškovė tvirtina, kad pažeistas principas, kuriuo draudžiama nuostatas taikyti atgaline data, nes ginčijamu reglamentu Komisija atgaline data pakeitė bendrą grąžinamųjų išmokų sumą.

Ketvirta, ieškovė tvirtina, kad 2009 m. lapkričio 3 d. Komisija nebegalėjo priimti reglamento dėl gamybos mokesčių, cukraus sektoriuje taikomų nuo 2002–2003 iki 2005–2006 prekybos metų, nes Reglamentas Nr. 1260/2001, kurį Komisija nurodo kaip teisinį pagrindą, ginčijamo reglamento priėmimo dieną jau nebegaliojo, kito teisinio pagrindo pagal antrinę teisę nebuvo, o pagal atitinkamas EB sutarties nuostatas tokią kompetenciją turėjo ne Komisija, o Taryba.

Penkta, ieškovė tvirtina, jog buvo pažeista EB 37 straipsnio 2 dalis, nes pagal šią nuostatą reglamentui priimti reikėjo pasirinkti kitą procedūrą.

Galiausiai ieškovė tvirtina, kad Komisija neįvykdė pareigos motyvuoti pagal EB 253 straipsnį (SESV 296 straipsnio 2 dalis), nes ginčijamą reglamentą pagrindė tuo, kad įgyvendina Teisingumo Teismo sprendimą byloje Zuckerfabrik Jülich, nors, anot ieškovės, nesilaikė tame sprendime pateiktų reikalavimų.

(1) 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (OL L 178, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 33 t., p. 17).

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/52

2010 m. vasario 15 d. pareikštas ieškinys byloje Intermark prieš VRDT — Natex International (NATY’S)

(Byla T-72/10)

2010/C 113/83

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vengrų

Šalys

Ieškovė: Intermark Srl (Štėjus, Rumunija), atstovaujama advokato Á. M. László

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Natex International Trade SpA (Pjoltelas, Italija)

Ieškovės reikalavimai

—	Pakeisti atsakovės sprendimą ir atmesti visą paraišką įregistruoti visų prekių atžvilgiu;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: Natex International Trade SpA

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas NATY’S 29, 30 ir 32 klasių prekėms — paraiška Nr. 5810627

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: ieškovė

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: vaizdinis prekių ženklas „Naty“ 30 ir 35 klasių prekėms ir paslaugoms — Bendrijos prekių ženklas Nr. 4 149 456

Protestų skyriaus sprendimas: iš dalies patenkinti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes yra tikimybė supainioti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1).

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/52

2010 m. vasario 17 d. pareikštas ieškinys byloje Embraer ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-75/10)

2010/C 113/84

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Empresa Brasileira de Aeronáutica, SA (Embraer) (San Žoze dos Kamposas, Brazilija), Embraer Aviation Europe SAS (EAE) (Vilpentas, Prancūzija), Indústria Aeronáutica de Portugal SA (OGMA) (Alverka do Ribatežas, Portugalija), atstovaujamos solisitorių U. O’Dwyer ir A. Martin

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovių reikalavimai

—	Panaikinti ginčijamą sprendimą.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovės prašo panaikinti 2009 m. birželio 17 d. Komisijos sprendimą C(2009) 4541 galutinis, kuriuo Jungtinės Karalystės valdžios institucijų pagalba tyrimų ir taikomosios veiklos išlaidoms, susijusioms su orlaivio gaminio projektavimu ir gamyba, finansuoti, suteikta Bombardier (Short Brothers) [N 654/2008] (1), pripažįstama suderinama su bendrąja rinka. Komisijos sprendimas buvo priimtas atlikus preliminarų tyrimą pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį. Ieškovės yra pagalbos gavėjos konkurentės ir jos pateikė skundą, kuriame prieštarauja siūlomai pagalbai ir prašo Komisijos pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

Grįsdamos savo ieškinį dėl panaikinimo, ieškovės nurodo tokius pagrindus:

Pirma, jos teigia, kad Komisija susidūrė su dideliais sunkumais per preliminarų valstybės pagalbos atitikties bendrajai rinkai tyrimą ir todėl turėjo pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą. Jos taip pat nurodo, kad Komisijai nepradėjus oficialios tyrimo procedūros, iš ieškovių ir kitų susijusių šalių buvo atimta teisė būti išklausytoms Komisijai atliekant vertinimą. Ieškovės mano, kad tai procedūrinis Sutarties pažeidimas.

Didelius sunkumus, su kuriais susidūrė Komisija, visų pirma rodo:

—	preliminaraus tyrimo trukmė ir aplinkybės;

—	faktas, kad Komisija nenurodė 100-149 vietų orlaivių sparnų rinkos kaip atitinkamos produkto rinkos;

—	faktas, kad Komisija neišanalizavo valstybės pagalbos poveikio konkurencijai 100-149 vietų orlaivių sparnų rinkoje;

—	nepakankama ir neišsami Komisijos atlikta valstybės pagalbos poveikio konkurencijai pagamintų 100-149 vietų orlaivių rinkoje analizė.

Antra, ieškovės tvirtina, kad faktas, jog Komisija nurodė tikslinę orlaivių struktūrų rinką, tačiau nenurodė atitinkamos 100-149 vietų orlaivių sparnų rinkos, yra akivaizdi pagalbos atitikties bendrajai rinkai vertinimo klaida pagal 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

Trečia, jos tvirtina, kad faktas, jog Komisija neišanalizavo valstybės pagalbos poveikio atitinkamoje 100-149 vietų orlaivių sparnų rinkoje, yra akivaizdi pagalbos atitikties bendrajai rinkai vertinimo klaida pagal 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

Ketvirta, jos teigia, kad Komisijos nepakankama ir neišsami valstybės pagalbos poveikio konkurencijai pagamintų 100-149 vietų orlaivių rinkoje analizė yra akivaizdi pagalbos atitikties bendrajai rinkai vertinimo klaida pagal 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

(1) OL C 298, 2009, p. 2.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/53

2010 m. vasario 18 d. pareikštas ieškinys byloje Certmedica International prieš VRDT — Lehning Entreprise (L112)

(Byla T-77/10)

2010/C 113/85

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Certmedica International GmbH (Ašafenburgas, Vokietija), atstovaujama advokato P. Pfortner

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Lehning Entreprise SARL (Sainte Barbe, Prancūzija)

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2009 m. gruodžio 9 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 934/2009-2 (įteiktas 2009 m. gruodžio 21 d.) tiek, kiek juo Bendrijos prekių ženklo „L112“ (EU 002349728) registracija 5 klasės prekėms: „Farmacijos ir veterinarijos preparatai; geriami medicinos preparatai; maisto papildai medicinos reikmėms“ pripažinta negaliojančia;

nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti 2009 m. gruodžio 9 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 934/2009-2 (įteiktas 2009 m. gruodžio 21 d.) tiek, kiek juo Bendrijos prekių ženklo „L112“ (EU 002349728) registracija 5 klasės prekėms: „Geriami medicinos preparatai; maisto papildai medicinos reikmėms“ pripažinta negaliojančia;

nepatenkinus šių dviejų reikalavimų, panaikinti 2009 m. gruodžio 9 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 934/2009-2 (įteiktas 2009 m. gruodžio 21 d.) tiek, kiek juo Bendrijos prekių ženklo „L112“ (EU 002349728) registracija 5 klasės prekėms „Geriami medicinos preparatai“ pripažinta negaliojančia.

—

Atmesti Prancūzijos prekių ženklu „L.114“ (F 1 312 700) pagrįstą prašymą pripažinti Bendrijos prekių ženklo „L112“ (EU 002349728) registraciją negaliojančia ir įregistruoti Bendrijos prekių ženklą „L112“ šioms prekėms:

„5 klasė: farmacijos ir veterinarijos preparatai bei higienos preparatai; geriami medicinos preparatai; maisto papildai medicinos reikmėms, dietiniai maisto koncentratai, pagaminti iš vėžiagyvių (kaip chitozanas)

29 klasė: maisto koncentratai, pagaminti iš vėžiagyvių (kaip chitozanas)“

nepatenkinus šio reikalavimo, atmesti Prancūzijos prekių ženklu „L.114“ (F 1 312 700) pagrįstą prašymą pripažinti Bendrijos prekių ženklo „L112“ (EU 002349728) registraciją negaliojančia tiek, kiek juo prašyta pripažinti prekių ženklo „L112“ registraciją 5 klasės prekėms: „Geriami medicinos preparatai; maisto papildai medicinos reikmėms“ negaliojančia ir įregistruoti Bendrijos prekių ženklą „L112“ šioms prekėms:

„5 klasė: higienos preparatai; geriami medicinos preparatai; maisto papildai medicinos reikmėms, dietiniai maisto koncentratai, pagaminti iš vėžiagyvių (kaip chitozanas)

29 klasė: maisto koncentratai, pagaminti iš vėžiagyvių (kaip chitozanas)“

nepatenkinus šių dviejų reikalavimų, atmesti Prancūzijos prekių ženklu „L.114“ (F 1 312 700) pagrįstą prašymą pripažinti Bendrijos prekių ženklo „L112“ (EU 002349728) registraciją tiek, kiek juo prašyta panaikinti prekių ženklo „L112“ registraciją 5 klasės prekėms „Geriami medicinos preparatai“ negaliojančia ir įregistruoti Bendrijos prekių ženklą „L112“ šioms prekėms:

„5 klasė: higienos preparatai; geriami medicinos preparatai; maisto papildai medicinos reikmėms, dietiniai maisto koncentratai, pagaminti iš vėžiagyvių (kaip chitozanas)

29 klasė: maisto koncentratai, pagaminti iš vėžiagyvių (kaip chitozanas)“.

—

Priteisti iš šalies, prašančios pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia, visas bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovė patyrė prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia arba apeliacinėje procedūroje;

nepatenkinus šio reikalavimo, priteisti iš šalies, prašančios pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia, tik tas bylinėjimosi išlaidas, kurios susijusios su prekių ženklo „L112“ (EU 002349728) prekėms „farmacijos preparatai“ registracijos pripažinimu negaliojančia (20 %);

nepatenkinus šių dviejų reikalavimų, priteisti iš šalies, prašančios pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia, tik tas bylinėjimosi išlaidas, kurios susijusios su prekių ženklo „L112“ (EU 002349728) prekėms: „farmacijos preparatai, maisto papildai medicinos reikmėms“ registracijos pripažinimu negaliojančia (30 %).

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jo registraciją negaliojančia: žodinis Bendrijos prekių ženklas Nr. 2 349 728 5 ir 29 klasių prekėms

Bendrijos prekių ženklo savininkė: ieškovė

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia: Lehning Entreprise SARL

Prekių ženklas, kuriuo remiasi šalis, prašanti pripažinti registraciją negaliojančia: žodinis Prancūzijos prekių ženklas „L.114“ (prekių ženklas Nr. 1 312 700); prašymas pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia susijęs tik su tam tikromis 5 klasės prekėmis

Anuliavimo skyriaus sprendimas: patenkinti prašymą pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia ir iš dalies pripažinti nagrinėjamo Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia

Apeliacinės tarybos sprendimas: iš dalies patenkinti ieškovės apeliaciją

Ieškinio pagrindai:

—	procedūroje dėl registracijos pripažinimo negaliojančia šalis, prašanti pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia, nepateikė Prancūzijos prekių ženklo „L.114“ naudojimo įrodymų;

—	prekės nepanašios į klasifikuojamas 5 klasėje;

—	Apeliacinė tarnyba neteisingai vertino žymenų panašumą.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/55

2010 m. vasario 19 d. pareikštas ieškinys byloje Lehning Entreprise prieš VRDT — Certmedica International (L112)

(Byla T-78/10)

2010/C 113/86

Kalba, kuria surašytas ieškinys: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Lehning Entreprise (Sainte-Barbe, Prancūzija), atstovaujama advokato P. Demoly

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Certmedica International GmbH (Ašafenburgas, Vokietija)

Ieškovės reikalavimai

—

Atsižvelgiant į nagrinėjamų žymenų ir prekių panašumą, yra galimybė supainioti prekių ženklus „L.114“ ir „L112“, dėl kurių kilo ginčas, visoms jų registracijos paraiškose nurodytoms 5 klasės prekėms. Todėl priimtas sprendimas bus panaikintas tiek, kiek juo ieškovės prašymas panaikinti buvo atmestas dėl prekių „higienos preparatai“ ir „dietiniai maistiniai preparatai iš vėžiagyvių (pvz., chitozanas)“ ir paliktas galioti dėl likusios dalies.

—

Pagaliau atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtų itin neteisinga, jeigu ieškovė turėtų padengti kitas su bylinėjimusi susijusias išvadas, kurias ji turėjo patirti šiame akivaizdžiai nepagrįstame procese. Todėl ieškovė prašo priteisti iš bendrovės Certmedica International GmbH atlyginti jai išlaidas, kurias ji patyrė pradedant protesto procedūra.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas paskelbti jį negaliojančiu: žodinis prekių ženklas „L112“ 5 ir 29 klasių prekėms (Bendrijos prekių ženklas Nr. 2 349 728).

Bendrijos prekių ženklo savininkė: Certmedica International GmbH.

Šalis, prašanti paskelbti Bendrijos prekių ženklą negaliojančiu: ieškovė.

Prekių ženklas, kuriuo remiasi šalis, prašanti paskelbti prekių ženklą negaliojančiu: Prancūzijoje 5 klasės prekėms įregistruotas nacionalinis prekių ženklas „L.114“ (Nr. 1 312 700).

Anuliavimo skyriaus sprendimas: iš dalies patenkinti prašymą paskelbti atitinkamą prekių ženklą negaliojančiu 5 klasės prekėms.

Apeliacinės tarybos sprendimas: iš dalies patenkinti Certmedica International pateiktą apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 8, 52 ir 53 straipsnių pažeidimas, nes yra galimybė supainioti ginčijamus prekių ženklus, kiek tai susiję su prekėmis „higienos preparatai“ ir „dietiniai maistiniai preparatai iš vėžiagyvių (pvz., chitozanas)“.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/56

2010 m. vasario 22 d. pareikštas ieškinys byloje COLT Télécommunications France prieš Komisiją

(Byla T-79/10)

2010/C 113/87

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: COLT Télécommunications France SAS (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokato M. Debroux

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Vykdant Bendrojo teismo procedūros reglamento 49, 64 ir 65 straipsniuose numatytas proceso organizavimo priemones, įpareigoti Komisiją pateikti kai kuriuos dokumentus, nurodytus Komisijos galutiniame sprendime C(2009) 7426 (valstybės pagalba N 331/2008 — Prancūzija).

—	Panaikinti sprendimą, kiek jame pripažinta, jog „priemonės, apie kurias buvo pranešta, nereiškia pagalbos Sutarties 87 straipsnio 1 dalies prasme“.

—	Priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė prašo panaikinti 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimą C(2009) 7426 galutinis, kuriuo nustatoma, jog Prancūzijos valdžios institucijų vienai įmonių grupei suteikta 59 mln. eurų subsidija už viešąsias paslaugas, skirta įrengti ir eksploatuoti didelio pajėgumo elektroninių ryšių tinklą Aukštutinės Senos regione (projektas THD 92), nėra valstybės pagalba.

Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo vieną pagrindą, t. y. jog Komisija nepradėjo formalios tyrimo procedūros, numatytos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 108 straipsnio 2 dalyje. Šį pagrindą sudaro septynios dalys:

—	pirma, ypatingai ilga sprendimo priėmimo trukmė (15 mėnesių) rodo klausimo sudėtingumą ir buvusią būtybę pradėti formalią tyrimo procedūrą,

—	antra, ieškovės teigimu, atsižvelgdama į tai, jog tinklas buvo diegiamas dviem etapais, Komisija turėjo konstatuoti bent jau tai, jog pirmasis tinklo diegimo pelningose ir tankiai gyvenamose vietovėse etapas nereikalavo jokios valstybės subsidijos,

—	trečia, sprendime taikyta metodika, pagal kurią apibrėžiamos tariamos „nepelningos vietovės“, yra labai kritikuotina ir prieštarauja Prancūzijos elektroninių ryšių ir pašto reguliavimo tarnybos (ARCEP) išvadoms; dėl šios klaidingos ir prieštaringos metodikos turėjo būti pradėtas išsamesnis tyrimas,

—	ketvirta, daugybė konkuruojančių operatorių pateiktų motyvuotų prieštaravimų taip pat turėjo paskatinti Komisiją pradėti išsamesnį tyrimą,

—	penkta, ieškovės teigimu, Komisija neatliko net minimalios kontrolės tam, kad įsitikintų, jog Prancūzijos valdžios institucijos nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos sukurdamos tariamas bendros ekonominės svarbos paslaugas, ypač tuomet, kai nėra rinkos nepakankamumo,

—	šešta, nebuvo atlikta net minimalios kontrolės, susijusios Prancūzijos valdžios institucijų padaryta akivaizdžia vertinimo klaida kuriant bendros ekonominės svarbos paslaugas, nes numatyta valstybės parama nebuvo specifinio pobūdžio,

—	septinta, ieškovės teigimu, priimant sprendimą nebuvo atsižvelgta į realią kompensacijos už tariamas papildomas išlaidas, susijusias su nurodytais viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimais, permokėjimo riziką,

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/57

2010 m. vasario 16 d. pareikštas ieškinys byloje Bell & Ross prieš VRDT — Klockgrossisten i Norden (Laikrodžio atvaizdas)

(Byla T-80/10)

2010/C 113/88

Kalba, kuria surašytas ieškinys: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Bell & Ross BV (Zutermeras, Nyderlandai), atstovaujama advokato S. Guerlain

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Klockgrossisten i Norden AB (Uplands Vesbis, Švedija)

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2009 m. gruodžio 9 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) trečiosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1285/2008-3, kuris bendrovės BELL & ROSS BV atstovams įteiktas 2009 m. gruodžio 16 d., dėl to, kad:

—	pažeistos Tarybos reglamento Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 91 straipsnio nuostatos,

—	pažeistos Tarybos reglamento Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 63 ir 57 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatos,

—	pažeistos Tarybos reglamento Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 6 straipsnio nuostatos;

—	priteisti iš Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos dizainas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti negaliojančiu: Bendrijos dizainas Nr. 342 951(Laikrodžiai)

Bendrijos dizaino savininkas: ieškovė

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos dizainą negaliojančiu: Klockgrossisten i Norden AB

Anuliavimo skyriaus sprendimas: Bendrijos dizainą pripažinti negaliojančiu

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai:2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 6, 63, 57 ir 91 straipsnių pažeidimas.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/58

2010 m. vasario 22 d. pareikštas ieškinys byloje Regione Puglia prieš Komisiją

(Byla T-84/10)

2010/C 113/89

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovas: Apulijos regionas (Baris, Italija), atstovaujamas advokatų F. Brunelli, A. Aloia

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti ginčijamą sprendimą.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant fiksuoto dydžio bendrąsias išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu prašoma panaikinti 2009 m. gruodžio 22 d. Europos Komisijos sprendimą Nr. C(2009) 10350 dėl dalies Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) paramos, skirtos veiklos programai POR Apulija Tikslas 1 2000 — 2006, panaikinimo ir patvirtinti tik vieną nuostatą, įtvirtintą 4 straipsnyje.

Grįsdamas šį reikalavimą Apulijos regionas remiasi konkrečiais prieštaravimais, iš esmės susijusiais su Komisijos šiam regionui pateiktų kaltinimų teisingumu ir pagrįstumu bei su Komisijos naudotų 2007 m. ir 2009 m. atlikto audito rezultatų vertinimo metodų neteisėtumu ir klaidingumu.

Konkrečiau kalbant, Apulijos regionas tvirtina, kad sprendimas buvo priimtas nepaisant to, kad:

—	Komisijos patikrinimai, kuriais grindžiamas sprendimas, nebuvo atlikti tinkamai ir laiku;

—	visų patikrinimų rezultatai, susiję su kiekvienu prioritetu ir priemone, negali būti grindžiami ar paremti nagrinėtais bei pateiktais dokumentais ir bet kuriuo atveju jie buvo gauti neatlikus būtino teisės aktų atitinkamame sektoriuje vertinimo;

—	bet kuriuo atveju, kalbant apie naudotus metodus, atlikti vertinimai yra netinkami patvirtinti ir pagrįsti Komisijos išvadas, kurios, be to, paaiškėja yra nenuginčijamos, nes nepateikiami tinkami motyvai ir (arba) įrodymai.

Tačiau Komisija visiškai neatsižvelgė:

—	į įvairius Europos Audito Rūmų ir Italijos Respublikos finansų ir ūkio ministerijos atlikto audito rezultatus,

—	į detaliai ir laiku tam tikrais atvejais, atsakant į Komisijos kaltinimus ir jai pareikalavus, Apulijos regiono pateiktas pagrįstas pastabas bei prieštaravimus ir, be to,

—	į tai, kad Komisija, priimdama sprendimus ir darydama išvadas dar negavusi ir neišnagrinėjusi jos paprašytų Apulijos regiono paaiškinimų, pažeidė pareigą bendradarbiauti, kuri turi būti taikoma santykiuose tarp jos ir subjekto, kuriam skirtas finansavimas.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/58

2010 m. vasario 17 d. pareikštas ieškinys byloje British Sugar prieš Komisiją

(Byla T-86/10)

2010/C 113/90

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: British Sugar plc (Londonas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama QC K. Lasok, baristerio G. Facenna, solisitorių W. Robinson, P. Doris ir D. Das

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti ginčijamą priemonę;

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi ir kitas su šia byla susijusias išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė siekia, kad būtų panaikintas 2009 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1193/2009, kuriuo ištaisomi reglamentai (EB) Nr. 1762/2003, (EB) Nr. 1775/2004, (EB) Nr. 1686/2005 ir (EB) Nr. 164/2007 ir nustatomos 2002–2003, 2003–2004, 2004–2005 ir 2005–2006 prekybos metais cukraus sektoriuje taikomos gamybos mokesčių sumos (1).

Savo reikalavimams pagrįsti ieškovė nurodo šiuos teisinius pagrindus.

Pirma, ji teigia, kad Komisija nepriėmė priemonių, būtinų įvykdyti Teisingumo Teismo sprendimus bylose Jülich (2) ir SAFBA (3), kuriais buvo pripažinti negaliojančiais Komisijos reglamentai (EB) Nr. 1762/2003 (4), Nr. 1775/2004 (5) ir Nr. 1686/2005 (6). Ieškovė teigia, kad minėtose bylose priėmus šiuos sprendimus Komisija privalėjo, taigi ir turėjo teisę, imtis priemonių, kad būtų pašalintas šiuose sprendimuose konstatuotas neteisėtumas. Ši pareiga ir ši teisė apsiribojo priemonių, būtinų atitinkamiems asmenims (būtent ieškovei) užtikrinti, jog bus grąžintos sumos, kurias jie privalėjo neteisėtai sumokėti per aptariamus prekybos metus, priėmimu. Ieškovės teigimu, šios sumos buvo ir vis dar gali būti nustatomos taikant Teisingumo Teismo negaliojančiais pripažintuose reglamentuose naudojamą formulę, su sąlyga, kad bus ištaisyta Teisingumo Teismo konstatuota klaida. Todėl ieškovė teigia, kad Komisija, pažeisdama tokią pareigą ir viršydama tokią teisę, priėmė ginčijamą priemonę, kuriai būdinga tos pats esminis trūkumas, kaip tas, dėl kurio Teisingumo Teismas pripažino reglamentus (EB) Nr. 1762/2003, Nr. 1775/2004 ir Nr. 1686/2005 negaliojančiais.

Antra, ieškovė teigia, kad ginčijama priemone nustatytas cukraus mokesčių apskaičiavimo metodas prieštarauja Teisingumo Teismo išvadoms sprendime Jülich.

Trečia, ieškovė tvirtina, kad Komisija neturėjo teisės priimti ginčijamą priemonę pagal Reglamentą Nr. 1260/2001, nes, jos nuomone,

—	šis reglamentas buvo panaikintas ir nebegaliojo tuo momentu, kai buvo priimta ginčijama priemonė; ir

—

iš sprendimo Jülich matyti, kad Komisija neturėjo teisės nustatyti gamybos mokesčių ir nesilaikyti šio reglamento 15 straipsnio. Kadangi pagal sprendimus Jülich ir SAFBA ar Reglamentą Nr. 1260/2001 tokia teisė neegzistuoja, teisė nustatyti gamybos mokesčius priklauso Tarybai pagal dabartinį SESV 43 straipsnį. Iš to išplaukia, kad Komisija visiškai neturėjo teisės priimti ginčijamą priemonę.

(1) OL L 321, p. 1.

(2) 2008 m. gegužės 8 d. Sprendimas Zuckerfabrik Jülich (C-5/06 ir C-23/06–C-36/06, Rink. p. I-3231).

(3) 2008 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo Nutartis SAFBA (C-175/07–C-184/07, Rink. p. I-142).

(4) 2003 m. spalio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1762/2003, nustatantis 2002-2003 prekybos metams produkcijos mokesčių sumas cukraus sektoriuje (OL L 254, p. 4),

(5) 2004 m. spalio 14 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1775/2004, nustatantis 2003–2004 prekybos metams produkcijos mokesčių sumas cukraus sektoriui (OL L 316, p. 64),

(6) 2005 m. spalio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1686/2005, nustatantis 2004–2005 prekybos metams produkcijos mokesčių sumas ir papildomo mokesčio koeficientą cukraus sektoriuje (OL L 271, p. 12).

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/59

2010 m. vasario 15 d. pareikštas ieškinys byloje Inter IKEA Systems prieš VRDT — Meteor Controls (GLÄNSA)

(Byla T-88/10)

2010/C 113/91

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Inter IKEA Systems B.V. (Delftas, Nyderlandai), atstovaujama teisininko J. Gulliksson

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Meteor Controls International Limited (Kukstaunas, Airija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. gruodžio 1 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) antrosios apeliacinės tarybos (byla R 529/2009-2) sprendimą.

—	Priteisti iš VRDT šiame ir ankstesniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „GLÄNSA“ 11 klasės prekėms

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: žodinis prekių ženklas „GLANZ“ 6, 9 and 11 klasių prekėms ir paslaugoms

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti prekių ženklo paraišką

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes Apeliacinė taryba neteisingai įvertino ir palygino nagrinėjamus prekių ženklus, manydama, kad jie yra panašūs ir todėl yra galimybė juos supainioti.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/60

2010 m. vasario 19 d. pareikštas ieškinys byloje Ferriere Nord prieš Komisiją

(Byla T-90/10)

2010/C 113/92

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Ferriere Nord SpA (Osoppo, Italija), atstovaujama advokatų W. Viscardini, G. Donà

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

Pagrindinis reikalavimas , panaikinti remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsniu 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimą C(2009) 7492 galutinis, iš dalies pakeistą ir papildytą 2009 m. gruodžio 8 d. Sprendimu C(2009) 9912 galutinis, paskelbtu 2009 m. gruodžio 9 d., kuriuo Komisija, užbaigusi EAPB 65 straipsnio taikymo procedūrą (COMP/37.956 — Tondo per cemento armato, riadozione), nustatė ieškovei sumokėti 3 570 000 eurų baudą.

Nepatenkinus šio reikalavimo , iš dalies panaikinti sprendimą C(2009) 7492 galutinis, iš dalies pakeistą ir papildytą sprendimu C(2009) 9912 galutinis, ir sumažinti baudą.

Bet kuriuo atveju priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinys pateiktas dėl 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, iš dalies pakeisto ir papildyto 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimu, kuriuo Komisija remdamasi Reglamentu (EB) Nr. 1/2003 (1) nustatė EAPB 65 straipsnio pažeidimą.

Ieškinio teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai yra panašūs pateiktiesiems kituose ieškiniuose dėl to paties sprendimo.

Be kita ko, ieškovė nurodo šiuo pagrindus:

—	Komisija neturi kompetencijos nustatyti pažeidimą pasibaigus galioti EAPB;

—	nebuvo pateiktas naujas pranešimas dėl kaltinimų;

—	bylą nagrinėjantis pareigūnas neapklausė iš naujo;

—	galutinė bylą nagrinėjančio pareigūno ataskaita pateikta po to, kai buvo priimtas 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimas; (v) 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimas buvo priimtas be jame nurodytų priedų.

Subsidiariai ieškovė prašo iš dalies panaikinti minėtus sprendimus, remdamasi keliais pagrindais, be kita ko:

—	padaryta faktų vertinimo klaida (dėl jos dalyvavimo kartelyje trukmės, pateiktų kaltinimų, bazinės kainos, „papildomos“ kainos, gamybos ir (arba) pardavimų ribojimo);

—	bauda yra neproporcinga kartelio mastui ir trukmei;

—	nenustatytos švelninančios aplinkybės;

—	neteisingai taikyti „1996 m. liepos 18 d. Komisijos pranešime dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais“ nustatyti kriterijai.

(1) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205).

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/61

2010 m. vasario 19 d. pareikštas ieškinys byloje Lucchini prieš Komisiją

(Byla T-91/10)

2010/C 113/93

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Lucchini SpA (Milanas, Italija), atstovaujama advokato M. Delfino, advokato J.-P. Gunther, advokato E. Bigi

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Visų pirma, panaikinti Komisijos sprendimą byloje COMP/37.956 — Gelžbetonio armatūra, pakartotinis priėmimas — C(2009) 7492 galutinis, iš dalies pakeistą Sprendimu C(2009) 9912 galutinis.

—	Nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti 2009 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek ieškovei paskirta 14,35 milijonų EUR bauda solidariai su bendrove S.P. S.p.A..

—	Nepatenkinus pirmojo ir antrojo reikalavimų, sumažinti paskirtą baudą.

—	Bet kuriuo atveju, priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys pareikštas dėl 2009 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo, iš dalies pakeisto 2009 m. gruodžio 8 d. Sprendimu, kuriuo Komisija, remdamasi Reglamentu (EB) Nr. 1/2003, paskyrė baudą už EAPB 65 straipsnio pažeidimą (1).

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai tokie patys kaip ir tie, kurie pateikti kituose dėl minėto sprendimo pareikštuose ieškiniuose.

Visų pirma ieškovė pateikia tokius ieškinio pagrindus:

—	Sprendimo neišsamumas ir esminių procedūros reikalavimų pažeidimas, sprendimo neegzistavimas, nes apie sprendimą pranešta nepateikiant jo priedų, o be to jį priėmė ne visos sudėties kolegija; maža to, apie sprendimą pranešta pakartotinai, bet ir vėl neišsamiai, nepateikiant pagrindinio teksto.

—	Komisijos kompetencijos konstatuoti EAPB sutarties, kurios galiojimas pasibaigė, 65 straipsnio pažeidimą nebuvimas ir todėl klaidingas materialinio teisinio pagrindo pasirinkimas.

—

Teisės į gynybą pažeidimas bei teisės normų pažeidimas ir klaidingas taikymas, kiek Komisija nepradėjo administracinės procedūros ir nusprendė nagrinėti palankesnį šioje byloje taikomą įstatymą ieškovei nesuteikusi galimybės veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl pateiktų faktų ir aplinkybių tikrumo ir svarbos.

Papildomai ieškovė prašo panaikinti sprendimą dėl įrodymų nepakankamumo ir klaidingo materialinės teisės taikymo, nes Komisija įmonę Lucchini kaltina padarius pažeidimą per visą laikotarpį nuo 1989 m. gruodžio 6 d. iki 2000 m. birželio 27 d. dėl vienintelės bendrovės Lucchini/Siderpotenza. Ieškovė pabrėžia bendrovės Siderpotenza sprendimų priėmimo ir valdymo savarankiškumą bei aplinkybę, kad Komisija nesugebėjo pateikti įtikinančių įrodymų, kad bendrovė Lucchini žmogiškųjų ir materialinių išteklių atžvilgiu yra atsakinga už bendrovės Siderpotenza valdymą.

Galiausiai ieškovė pažymi, kad Komisija klaidingai taikė su baudų apskaičiavimu susijusias nuostatas, būtent — 1998 m. gaires.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/62

2010 m. vasario 17 d. pareikštas ieškinys byloje Ferreira Valsabbia ir Valsabbia Investimenti prieš Komisiją

(Byla T-92/10)

2010/C 113/94

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovės: Ferreira Valsabbia SpA (Odolo, Italija), Valsabbia Investimenti SpA (Odolo, Italia), atstovaujama advokatų D. Fosselard, S. Amoruso, L. Vitolo

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimą C(2009) 7492 galutinis byloje COMP/37 956 — Tondo per cemento armato, riadozione (toliau — sprendimas), iš dalies pakeistą ir papildytą 2009 m. gruodžio 8 d. Komisijos sprendimu C(2009) 9912 galutinis (toliau — papildantis sprendimas), kiek juo konstatuota, kad Ferriera Valsabbia SpA. ir Vasabbia Investimenti SpA. pažeidė EAPB 65 straipsnį ir nustatyta joms solidariai 10,25 milijonų eurų bauda.

—	Nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti sprendimo 2 straipsnį, kuriuo ieškovės paskirta bauda.

—	Nepatenkinus šio reikalavimo, sumažinti paskirtos baudos sumą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinio teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai yra analogiški parteiktiesiems kituose ieškiniuose dėl to paties sprendimo. Konkrečiai ieškovės tvirtina:

Komisija neturi kompetencijos nustatyti EAPB 65 straipsnio pažeidimą pasibaigus šios sutarties galiojimui ir bet kuriuo atveju Reglamento (EB) Nr. 1/2003 (1) 7 straipsnio 1 dalimi ir 23 straipsnio 2 dalimi remtis kaip teisiniu pagrindu.

Pažeistos ieškovių teisės į gynybą vykstant procedūrai Komisijoje.

Pažeista EAPB 65 straipsnio 1 dalis, nes sprendime aprašytų faktų nėra bendrame ir besitęsiančiame susitarime.

Pažeistos nustatytų baudų apskaičiavimo gairės bei vienodo požiūrio ir proporcingumo principai.

Šiuo klausimu jos iš esmės tvirtina, kad ieškovių priskyrimas pirmai įmonių grupei, kuriai nustatyta didžiausia bauda yra neteisėtas, nes, jų manymu, baudos nustatymo procedūroje Komisija klaidingai taikė jos specifinės įtakos rinkai kriterijų, tačiau netaikė vienodai bendro įmonės dydžio kriterijaus. Be to, baudos nustatymo procedūra buvo neteisingai vykdoma, kiek tai susiję su švelninančių aplinkybių vertinimu. Galiausiai dėl labai ilgos procedūros trukmės padaryta didelė žala teisei į teisingą procesą per protingą terminą.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/63

2010 m. vasario 17 d. pareikštas ieškinys byloje Bilbaína de Alquitranes ir kt. prieš ECHA

(Byla T-93/10)

2010/C 113/95

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Bilbaína de Alquitranes, SA (Luchana-Baracaldo, Ispanija), Cindu Chemicals BV (Eithornas, Nyderlandai), Deza a.s. (Valašske Meziržyčiai, Čekijos Respublika), Industrial Química del Nalón, SA (Ovjedas, Ispanija), Koppers Denmark A/S (Niborgas, Danija), Koppers UK Ltd (Skantorpas, Jungtinė Karalystė), Rütgers Germany GmbH (Kastropas-Raukselis, Vokietija), Rütgers Belgium NV (Zelzatė, Belgija) ir Rütgers Poland Sp. Z o.o. (Kendzežynas-Kozlė, Lenkija), atstovaujamos advokatų K. Van Maldegem ir R. Cana bei solisitoriaus P. Sellar

Atsakovė: Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA)

Ieškovių reikalavimai

—	Pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu.

—	Iš dalies panaikinti ginčijamą aktą, kiek jis susijęs su aukštos temperatūros akmens anglių degutu, CAS Nr. 65996-93-2.

—	Priteisti iš ECHA bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovės prašo iš dalies panaikinti Europos cheminių medžiagų agentūros (toliau — ECHA) sprendimą (ED/68/2009), kuriuo pripažinta, kad aukštos temperatūros akmens anglių degutas, CAS Nr. 65996-93-2, yra medžiaga, atitinkanti Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (1) (toliau — REACH reglamentas) 57 straipsnio d ir e punktuose nustatytus kriterijus, remiantis REACH reglamento 59 straipsniu.

Remiantis ginčijamu sprendimu, apie kurį ieškovės sužinojo iš ECHA pranešimo spaudai, aukštos temperatūros akmens anglių degutas buvo įrašytas į 15 naujų cheminių medžiagų, kurias siūloma pripažinti keliančiomis ypatingai didelį susirūpinimą, sąrašą.

Apibendrinant, ieškovės ginčija ne tai, kad aukštos temperatūros akmens anglių degutas pripažintas kancerogeniniu, bet tai, kad ši medžiaga pripažinta patvaria, bioakumuliacine ir toksiška bei labai patvaria ir labai bioakumuliacine pagal REACH reglamento XIII priede įtvirtintus kriterijus.

Be to, ieškovės teigia, kad aukštos temperatūros akmens anglių deguto įtraukimas į medžiagų, kurias siūloma pripažinti keliančiomis ypatingai didelį susirūpinimą, sąrašą galiausiai lemtų šios medžiagos įtraukimą į REACH reglamento XIV priedą, o tai ieškovėms turėtų keletą neigiamų teisinių pasekmių, tiesiogiai kylančių iš tokio pripažinimo.

Ieškovės teigia, kad ginčijamas aktas neteisėtas, nes jis pažeidžia taikytinas normas, kurios REACH reglamentu nustatomos medžiagų pripažinimui keliančiomis ypatingai didelį susirūpinimą ir jų pripažinimui patvariomis, bioakumuliacinėmis bei toksiškomis ir visų pirma labai patvariomis ir labai bioakumuliacinėmis. Todėl ginčijamas sprendimas yra pagrįstas vertinimo klaida ir teisės klaida, nes aukštos temperatūros akmens anglių deguto pripažinimas medžiaga, keliančia ypatingai didelį susirūpinimą, dėl to, kad jis yra patvarus, bioakumuliacinis ir toksiškas bei labai patvarus ir labai bioakumuliacinis yra grindžiamas tik jo sudedamųjų dalių ypatybėmis, o tam REACH reglamentas nesuteikia teisinio pagrindo.

Be to, ginčijamas aktas yra neteisėtas, nes juo pažeidžiamas vienodo požiūrio principas dėl to, kad be jokio objektyvaus pagrindo aptariama medžiaga diskriminuojama, palyginti su kitomis panašiomis medžiagomis.

Galiausiai ieškovės teigia, kad ginčijamu aktu pažeidžiamas proporcingumo principas, nes šis aktas nėra proporcingas, atsižvelgiant į priemones, kurias atsakovė gali pasirinkti, ir žalą, padarytą siekiamiems tikslams.

(1) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, p. 1)

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/64

2010 m. vasario 17 d. pareikštas ieškinys byloje Rütgers Germany ir kiti prieš ECHA

(Byla T-94/10)

2010/C 113/96

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Rütgers Germany GmbH (Kastropas-Raukselis, Vokietija), Rütgers Belgium NV (Zelzatė, Belgija), Deza, a.s. (Valašske Meziržyčiai, Čekijos Respublika), Industrial Química del Nalón, SA (Ovjedas, Ispanija), Bilbaína de Alquitranes, SA (Luchana-Baracaldo — Biskaja, Ispanija), atstovaujamos advokatų K. Van Maldegem, R. Cana ir solisitoriaus P. Sellar,

Atsakovė: Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA)

Ieškovų reikalavimai

—	Pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu.

—	Iš dalies panaikinti ginčijamą aktą, kiek jis susijęs su antraceno alyva.

—	Priteisti iš ECHA bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovės prašo iš dalies panaikinti Europos cheminių medžiagų agentūros (toliau — ECHA) sprendimą (ED/68/2009), kuriuo pripažinta, kad antraceno alyva (CAS Nr. 90640-80-5) yra medžiaga, atitinkanti Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (1) (toliau — REACH reglamentas) 57 straipsnio d ir e punktuose nustatytus kriterijus, remiantis REACH reglamento 59 straipsniu.

Remiantis ginčijamu sprendimu, apie kurį ieškovės sužinojo iš ECHA pranešimo spaudai, antraceno alyva buvo įrašyta į 14 cheminių medžiagų, kurias siūloma pripažinti keliančiomis ypatingai didelį susirūpinimą, sąrašą, kad vėliau galimai būtų įrašytos į REACH reglamento XIV priedą. Ginčijamame akte nurodyti motyvai, dėl kurių antraceno alyva buvo pripažinta keliančia ypatingai didelį susirūpinimą, yra tai, kad ši medžiaga kancerogeninė, o taip pat patvari, bioakumuliacinė ir toksiška bei labai patvari ir labai bioakumuliacinė, remiantis REACH reglamento XIII priede įtvirtintais kriterijais.

Ieškovės mano, kad ginčijamas aktas pažeidžia taikytinas normas, kurios REACH reglamentu nustatomos pripažinimui ypatingai didelį susirūpinimą keliančiomis medžiagomis, ir nurodo keturis pagrindus ieškiniui pagrįsti.

Pirma, jos teigia, kad sprendimas yra neteisėtas, nes jis buvo priimtas pažeidžiant esminius procedūrinius reikalavimus. Šiuo atžvilgiu ieškovės nurodo, kad medžiagoje, kuria grindžiamas ginčijamas aktas, nebuvo jokios informacijos apie alternatyvias medžiagas ir taip buvo pažeista REACH reglamento 59 straipsnio 3 dalis ir XV priedas. Paskui jos tvirtina, kad atsakovė iš esmės pakeitė pasiūlymą antraceno alyvą pripažinti ypatingai didelį susirūpinimą keliančia medžiaga, kai pridėjo 75 straipsnio a ir b punktus kaip tokio pripažinimo pagrindus, nors neturėjo kompetencijos to daryti ir taip pažeidė REACH reglamento 59 straipsnio 5 ir 7 dalis.

Antra, ieškovės teigia, kad ginčijamas aktas pažeidžia nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principą, nes nesant jokio objektyvaus pagrindo antraceno alyva diskriminuojama, palyginti su kitomis panašiomis medžiagomis.

Trečia, jos teigia, kad ECHA padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai pripažino, kad antraceno alyva yra patvari, bioakumuliacinė ir toksiška bei labai patvari ir labai bioakumuliacinė medžiaga remdamasi jos sudedamųjų dalių ypatybėmis, o tai neatitinka REACH reglamento normų.

Ketvirta, ieškovės teigia, kad ginčijamas aktas pažeidžia proporcingumo principą, nes yra neproporcingas, atsižvelgiant į priemones, kurias atsakovė gali pasirinkti, ir žalą, padarytą siekiamiems tikslams.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/65

2010 m. vasario 17 d. pareikštas ieškinys byloje Cindu Chemicals ir kiti prieš ECHA

(Byla T-95/10)

2010/C 113/97

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Cindu Chemicals BV (Eithornas, Nyderlandai), Deza, a.s. (Valašske Meziržyčiai, Čekijos Respublika), Koppers Denmark A/S (Niborgas, Danija), Koppers UK Ltd (Skantorpas, Jungtinė Karalystė), atstovaujamos advokatų K. Van Maldegem, R. Cana ir solisitoriaus P. Sellar,

Atsakovė: Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA)

Ieškovių reikalavimai

—	Pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu.

—	Iš dalies panaikinti ginčijamą aktą, kiek jis susijęs su antraceno alyva, kurioje mažai antraceno.

—	Priteisti iš ECHA bylinėjimosi išlaidas

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovės prašo iš dalies panaikinti Europos cheminių medžiagų agentūros (toliau — ECHA) sprendimą (ED/68/2009), kuriuo pripažinta, kad antraceno alyva, kurioje mažai antraceno (CAS Nr. 90640-82-7), yra medžiaga, atitinkanti Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (1) (toliau — REACH reglamentas) 57 straipsnio d ir e punktuose nustatytus kriterijus, remiantis REACH reglamento 59 straipsniu.

Remiantis ginčijamu sprendimu, apie kurį ieškovės sužinojo iš ECHA pranešimo spaudai, antraceno alyva, kurioje mažai antraceno, buvo įrašyta į 14 cheminių medžiagų, kurias siūloma pripažinti keliančiomis ypatingai didelį susirūpinimą, sąrašą, kad vėliau galimai būtų įrašytos į REACH reglamento XIV priedą. Ginčijamame akte nurodyti motyvai, dėl kurių antraceno alyva, kurioje mažai antraceno, buvo pripažinta keliančia ypatingai didelį susirūpinimą, yra tai, kad ši medžiaga kancerogeninė, mutageginė ir labai bioakumuliacinė, remiantis REACH reglamento XIII priede įtvirtintais kriterijais.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/66

2010 m. vasario 17 d. pareikštas ieškinys byloje Rütgers Germany ir kt. prieš ECHA

(Byla T-96/10)

2010/C 113/98

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Rütgers Germany GmbH (Kastropas-Raukselis, Vokietija), Rütgers Belgium NV (Zelzatė, Belgija), Deza, a.s. (Valašske Meziržyčiai, Čekijos Respublika), Koppers Denmark A/S (Niborgas, Danija), Koppers UK Ltd (Skantorpas, Jungtinė Karalystė), atstovaujamos advokatų K. Van Maldegem, R. Cana ir solisitoriaus P. Sellar

Atsakovė: Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA)

Ieškovių reikalavimai

—	Pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu;

—	Panaikinti iš dalies ginčijamą aktą tiek, kiek jis susijęs su antraceno alyva, antraceno pasta;

—	Priteisti iš ECHA bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė siekia, kad iš dalies būtų panaikintas Europos cheminių medžiagų agentūros (toliau — ECHA) sprendimas (ED/68/2009) pripažinti antraceno alyvą, antraceno pastą (CAS numeris 90640-81-6 (toliau– antraceno alyva (pasta) atitinkančia Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (1) (toliau –REACH) 57 straipsnio d ir e punktuose įtvirtintus kriterijus pagal REACH 59 straipsnį.

Ginčijamu sprendimu, apie kurį ieškovė sužinojo iš ECHA spaudos pranešimo, antraceno alyva (pasta) buvo įtraukta į Pasiūlytų didelį susirūpinimą keliančių medžiagų sąrašo 14 cheminių medžiagų sąrašą, kuris galiausiai bus įtrauktas į REACH XIV priedą. Ginčijamame sprendime nurodytos priežastys, dėl kurių antraceno alyva (pasta) nustatyta kaip didelį susirūpinimą keliančia medžiaga, yra tos, kad medžiaga yra kancerogeninė ir mutageninė, o taip pat patvari bei didelės bioakumuliacijos, atsižvelgiant į REACH XIII priede įtvirtintus kriterijus.

Ieškovė teigia, kad ginčijamas aktas pažeidžia taisykles, taikomas nustatymui kaip didelį susirūpinimą kelianti medžiaga pagal REACH ir nurodo keturis jos ieškinį pagrindžiančius teisinius pagrindus, kurie yra identiški nurodytiems byloje T-94/10, Rütgers Germany ir kt. prieš ECHA.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/66

2010 m. kovo 2 d. pareikštas ieškinys byloje Meica prieš VRDT — Tofutown.com (TOFUKING)

(Byla T-99/10)

2010/C 113/99

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Meica Ammerländische Fleischwarenfabrik Fritz Meinen GmbH & Co. KG (Ėdevechtas, Vokietija), atstovaujama advokato S. Russlies

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Tofutown.com GmbH (Wiesbaum/Vulkaneifel, Vokietija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2010 m. sausio 7 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos (byla R 63/2009-4) sprendimą;

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: Tofutown.com GmbH

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „TOFUKING“ 29, 30 ir 32 klasių prekėms — paraiška Nr. 5 027 016

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: ieškovė

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: Vokietijos žodinis prekių ženklas „King“ (registracijos Nr. 30 404 434), Bendrijų žodinis prekių ženklas „Curry King“ (registracijos Nr. 2 885 077) ir Vokietijos žodinis prekių ženklas „Curry King“ (registracijos Nr. 39 902 969), visi trys prekių ženklai 29 ir 30 klasių prekėms

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 40/94 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes yra tikimybė supainioti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas.

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146)

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/67

2010 m. kovo 3 d. pareikštas ieškinys byloje Nordzucker prieš Komisiją

(Byla T-100/10)

2010/C 113/100

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Nordzucker AG (Braunšveigas, Vokietija), atstovaujama advokato M. Niestedt

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1193/2009 (1).

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė ieškinį grindžia toliau pateikiamais pagrindais.

—	Komisija neturėjo kompetencijos priimti reglamento dėl gamybos mokesčių, taikomų nuo 2002–2003 iki 2005–2006 prekybos metų, nes šį reglamentą ji pagrindė teisiniu pagrindu, kuris jau nebegaliojo.

—	Komisija nesilaikė esminių procedūros reikalavimų, nes pasirinko netinkamą procedūrą ginčijamam reglamentui priimti, ir todėl neatsižvelgė į Tarybos ir Europos Parlamento teisę dalyvauti priimant šį aktą.

—	Komisija nepaisė 2008 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Zuckerfabrik Jülich ir kt. (C-5/06 ir C-23/06– C-36/06, Rink. p. I-3231), nes ginčijamame reglamente savavališkai pakeitė ir parametrą „bendras grąžinamųjų išmokų kiekis“, nors jis nebuvo nagrinėjamas Teisingumo Teismo sprendime.

—	Komisija pažeidė draudimą nuostatas taikyti atgaline data, nes atgaline data, t. y. Reglamentu Nr. 1193/2009, pakeitė bendrą grąžinamųjų išmokų sumą jau praėjusių prekybos metų atžvilgiu.

(1) 2009 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1193/2009, kuriuo ištaisomi reglamentai (EB) Nr. 1762/2003, (EB) Nr. 1775/2004, (EB) Nr. 1686/2005 ir (EB) Nr. 164/2007 ir nustatomos 2002–2003, 2003–2004, 2004–2005 ir 2005–2006 prekybos metais cukraus sektoriuje taikomos gamybos mokesčių sumos (OL L 321, p. 1).

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/68

2010 m. kovo 3 d. pareikštas ieškinys byloje Lenkija prieš Komisiją

(Byla T-101/10)

2010/C 113/101

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Lenkijos Respublika, atstovaujama M. Szpunar

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

panaikinti 2009 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1193/2009, kuriuo ištaisomi reglamentai (EB) Nr. 1762/2003, (EB) Nr. 1775/2004, (EB) Nr. 1686/2005 ir (EB) Nr. 164/2007 ir nustatomos 2002–2003, 2003–2004, 2004–2005 ir 2005–2006 prekybos metais cukraus sektoriuje taikomos gamybos mokesčių sumos (1) 3 straipsnį, kiek juo ištaisomas 2005 m. spalio 14 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1686/2005, nustatančio 2004–2005 prekybos metams produkcijos mokesčių sumas ir papildomo mokesčio koeficientą cukraus sektoriuje (2) 2 straipsnis;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė nurodo, kad ginčijama nuostata 2004–2005 prekybos metams buvo įvesta papildomo mokesčio koeficiento cukraus sektoriuje diferenciacija, nustačius 0,25466 koeficientą naujoms valstybėms narėms ir 0,14911 koeficientą penkiolikos narių Bendrijos valstybėms.

Dėl ginčijamos priemonės ieškovė pateikia tokius ieškinio pagrindus:

Pirmiausia ieškovė pateikia ieškinio pagrindą dėl Komisijos kompetencijos stokos ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 (3) 16 straipsnio, kuris įgaliojo Komisiją nustatyti vienintelį, visoje Bendrijoje vienodą koeficientą. Ieškovė pažymi, kad įvairios Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 nuostatų kalbinės versijos šiuo atžvilgiu visiškai sutampa ir yra aiškios. Be to, ieškovė tvirtina, kad bendro cukraus sektoriaus organizavimo principai negali pagrįsti nukrypimo nuo lingvistinio Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 nuostatų aiškinimo ir veikiau net neleidžia tokio nukrypimo. Ieškovės nuomone, vienodas koeficientas buvo esminis instrumentas siekiant įgyvendinti bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo principus.

Antra, ieškovė teigia, kad buvo pažeistas nedelsiamo ir visiško Bendrijos teisyno perėmimo naujosiose valstybėse narėse principas. Jos nuomone, ginčijama nuostata de facto yra pereinamojo laikotarpio nuostata, nepagrįsta 2003 m. Stojimo aktu bei jo pagrindu priimtais teisės aktais. Šiame kontekste ieškovė nurodo Stojimo akto 2 straipsnį, kuris sudaro pagrindą Lenkijos Respublikai perimti visas su naryste susijusias teises ir prisiimti visus įsipareigojimus, taigi ir teisę naudotis permokomis bei pareigą padengti nuostolius cukraus rinkoje, kurie atsirado ankstesniais ūkiniais metais.

Trečia, ieškovė skundžia nediskriminacijos principo pažeidimą. Ieškovės teigimu, vienintelis koeficientų diferenciacijos kriterijus yra valstybių narių stojimo į Europos Sąjungą data. Ji tvirtina, kad naujos valstybės narės stojimas savaime negali būti objektyvus kriterijus, kuris galėtų pateisinti įvestą diferenciaciją, nes stojimo pasekmės išsamiai reglamentuojamos Stojimo akte ir jo pagrindu priimtuose teisės aktuose.

Ketvirta, ieškovė teigia, kad buvo pažeistas solidarumo principas. Ieškovė teigia, kad gamintojų solidarumo principas yra pagrindinis bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo principas ir reiškia, kad šios rinkos finansavimo sąnaudas padengia visi gamintojai kartu ir finansinis neutralumas pasiekiamas ne atskirų valstybių narių, o, remiantis objektyviais kriterijais, visos Bendrijos lygmenyje. Atskirų valstybių narių koeficientų diferenciacija, ieškovės nuomone, reiškia savavališką, neproporcingą ir nesolidarų cukraus rinkos finansavimo išlaidų paskirstymą.

Penkta, ieškovė tvirtina, kad buvo pažeistas EB 253 straipsnis (dabar — SESV 296 straipsnio antra pastraipa), nes ginčijama nuostata nepakankamai motyvuota. Ieškovės nuomone, Komisija neįvardijo nei koeficientų diferenciaciją pagrindžiančių aplinkybių, nei tokia diferenciacija siekiamų tikslų.

(1) OL L 321, 2009 12 8, p. 1

(2) 2005 m. spalio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1686/2005, nustatantis 2004–2005 prekybos metams produkcijos mokesčių sumas ir papildomo mokesčio koeficientą cukraus sektoriuje (OL L 271, 2005 10 15, p. 12)

(3) 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (OL L 178, 2001 6 30, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 33 t., p. 17).

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/69

2010 m. kovo 3 d. pareikštas ieškinys byloje Südzucker ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-102/10)

2010/C 113/102

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovės: Südzucker AG Mannheim/Ochsenfurt (Manheimas, Vokietija), AGRANA Zucker GmbH (Viena, Austrija), Südzucker Polska S.A. (Vroclavas, Lenkija), Raffinerie Tirlemontoise SA (Briuselis, Belgija), Saint Louis Sucre SA (Paryžius, Prancūzija), atstovaujamos advokatų H.-J. Prieß ir B. Sachs

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovių reikalavimai

—

Panaikinti 2009 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1193/2009, kuriuo ištaisomi reglamentai (EB) Nr. 1762/2003, (EB) Nr. 1775/2004, (EB) Nr. 1686/2005 ir (EB) Nr. 164/2007 ir nustatomos 2002–2003, 2003–2004, 2004–2005 ir 2005–2006 prekybos metais cukraus sektoriuje taikomos gamybos mokesčių sumos.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos savo ieškinį, ieškovės nurodo kelis ieškinio pagrindus.

Pirmuoju pagrindu ieškovės teigia, kad buvo pažeistas EB 233 straipsnis (atitinkamai SESV 266 straipsnis), nes Komisija neatsižvelgė į 2008 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo sprendime Zuckerfabrik Jülich ir kt. (C-5/06 ir C-23/06–C-36/06, Rink. p. I-3231) išdėstytus nurodymus. Šiame sprendime Teisingumo Teismas nustatė, kaip reikia apibrėžti parametrus „eksportuotinas perteklius“ ir „visi eksporto įsipareigojimai“ apskaičiuojant gamybos mokesčius 2002/2003–2005/2006 prekybos metais cukraus sektoriuje. Ieškovės tvirtina, kad ginčijamame reglamente Komisija taip pat pakeitė trečiąjį parametrą — „bendrą grąžinamųjų išmokų sumą“, nors jos apskaičiavimas nebuvo bylos Zuckerfabrik Jülich dalykas.

Antruoju pagrindu ieškovės tvirtina, kad Komisija pažeidė Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 (1) 15 straipsnio 1 dalies d punktą bei šio reglamento prasmę ir tikslą. Šiuo atžvilgiu jos, be kita ko, nurodo, kad Komisija prie bendros grąžinamųjų išmokų sumos priskaičiavo eksporto grąžinamąsias išmokas, kurios nebuvo suteiktos ir sumokėtos. Be to, viso mėnesio eksporto kiekio susumavimas sukelia netikslumus skaičiavimuose. Šiuo atžvilgiu ieškovės tvirtina, kad byloje Zuckerfabrik Jülich Teisingumo Teismas uždraudė nustatyti bendrą nuostolį, kuris yra didesnis nei išlaidos grąžinamosioms išmokoms.

Trečia, ieškovės nurodo, kad Komisija pažeidė netaikymo atgal principą, nes ginčijamu reglamentu atgaline data pakeitė bendrą grąžinamųjų išmokų sumą.

Ketvirtuoju pagrindu ieškovės nurodo pareigos motyvuoti pagal EB 253 straipsnį (SESV 296 straipsnio 2 dalis) pažeidimą, nes ginčijamą reglamentą Komisija grindžia tuo, kad ji įgyvendina sprendimą byloje Zuckerfabrik Jülich, tačiau, ieškovių nuomone, neatsižvelgia į šiame sprendime išdėstytus nurodymus.

Galiausiai ieškinio dalyje „Kitos teisės klaidos“ ieškovės tvirtina, kad 2009 m. lapkričio 3 d. Komisija jau nebeturėjo įgaliojimų priimti reglamento dėl gamybos mokesčių 2002/2003–2005/2006 prekybos metais cukraus sektoriuje, nes Reglamentas Nr. 1260/2001, kurį Komisija nurodo kaip teisinį pagrindą, ginčijamo reglamento priėmimo momentu jau buvo panaikintas. Be to, ieškovės teigia, kad Komisija pažeidė EB 37 straipsnio 2 dalį, nes šios nuostatos pagrindu turėjo būti pasirinkta kita ginčijamo reglamento priėmimo procedūra.

(1) 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (OL L 178, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 33 t., p. 17)

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/70

2010 m. kovo 5 d. Europos Parlamento pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. gruodžio 18 d. Tarnautojų teismo pirmininko nutarties byloje F-92/09 R U prieš Parlamentą

(Byla T-103/10 P(R))

2010/C 113/103

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantas: Europos Parlamentas, atstovaujamas S. Seyr ir K. Zejdová

Kita proceso šalis: U

Apelianto reikalavimai

—	Panaikinti skundžiamą Tarnautojų teismo pirmininko nutartį.

—	Priimti galutinį sprendimą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetant jį kaip nepagrįstą.

—	Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų padengimo nagrinėjimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti 2009 m. gruodžio 18 d. Tarnautojų teismo pirmininko nutartį, priimtą byloje U prieš Parlamentą, F-92/09, kuria sustabdytas 2009 m. liepos 6 d. sprendimo atleisti iš darbo taikymas, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas.

Apeliantas savo skundą grindžia trimis pagrindais:

—	motyvavimo stoka, nes skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai daugeliu aspektų neleidžia suprasti priežasčių, kuriomis pateisinamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėjusio teisėjo sprendimas;

—

Europos Parlamento teisės į gynybą neužtikrinimu, nes nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių peržengtos elementaraus vertinimo ribos pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalį, pagal kurį prašymuose imtis laikinųjų apsaugos priemonių, be kita ko, turi būti nurodomos aplinkybės, dėl kurių reikia skubaus sprendimo, ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie patvirtinantys prašomų laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumą. Atsižvelgiant į bylos esmines detales, visų pirma pateikiant nuomonę dėl patobulinimo procedūros vykdymo detalių, nutartimi pažeista Parlamento teisė į gynybą, atimant iš jo galimybę pateikti poziciją ir gintis dėl šių aspektų;

—	įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių nesilaikymu, nes vertinant skubos sąlygą nebuvo atsižvelgta į visus svarbius duomenis, kurie galėjo turėti įtakos apelianto finansinei situacijai, ir tai pažeidė bylos šalių lygybės teismui principą.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/70

2010 m. kovo 1 d. pareikštas ieškinys byloje BASF prieš Komisiją

(Byla T-105/10)

2010/C 113/104

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: BASF SE (Liudvigshafenas prie Reino, Vokietija), atstovaujama advokatų F. Montag, J. Blockx ir T. Wilson

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti ginčijamą sprendimą.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė prašo panaikinti 2009 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimą C(2009) 10568 byloje Nr. COMP/M.5355 — BASF prieš Ciba, kuriuo atmetamas 2009 m. lapkričio 6 d. pasiūlymas patvirtinti Roquette Frères Divestment Business SDA įgijėja ir kuriuo atmetamas prašymas iš dalies pakeisti įsipareigojimus, pagal kuriuos 2009 m. kovo 12 d. Sprendimu C(2009) 1961 Komisija pripažino, kad sandoris, pagal kurį ieškovė įgyja viso CIBA Holding AG (Ciba) kontrolę, yra suderinamas su bendrąja rinka.

Ieškinį dėl panaikinimo ieškovė grindžia toliau nurodytais teisės pagrindais.

Pirma, ji tvirtina, kad atmesdama siūlomą įgijėją atsakovė pažeidė Reglamento Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 2 dalį, sprendimo, kuriuo patvirtinama, kad BASF įgijo Ciba, 418 ir 419 punktus, prie šio sprendimo pridėtų įsipareigojimų 4 straipsnio a ir b punktus, 13, 14 bei 34 straipsnius ir B priedą, o taip pat pranešimo dėl gynimo priemonių 31, 48, 73 ir 102 punktus (2).

Ieškovė tvirtina, kad atsakovė atmetė siūlomą įgijėją remdamasi klaidingais faktais ir padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kiek tai susiję su Roquette Frères stimulu išlaikyti ir vystyti Divestment Business. Taip pat ieškovė tvirtina, kad atsakovė rėmėsi klaidingais faktais ir padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kiek tai susiję su ieškovės prašymu iš dalies pakeisti įsipareigojimus pagal išlygą, kuria leidžiama šiuos įsipareigojimus peržiūrėti.

Antra, ieškovė teigia, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiamas proporcingumo principas, nes, jos manymu, norint pasiekti įsipareigojimais keliamą tikslą — išvengti dominuojančios padėties sukūrimo ar sustiprinimo, nebuvo būtina atmesti jos pasiūlymą.

Trečia, ieškovė teigia, kad atsakovė pažeidė gero administravimo principą ir SESV 296 straipsnį, nes prieš priimdama ginčijamą sprendimą ji neišklausė ieškovės ir nenurodė priežasčių, dėl kurių buvo priimtas ginčijamas sprendimas.

(1) 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (OL 2004, L 24, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 40).

(2) 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 802/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL 2004, L 133, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 88).

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/71

2010 m. kovo 4 d. pareikštas ieškinys byloje Ispanija prieš Komisiją

(Byla T-106/10)

2010/C 113/105

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama M. Muñoz Pérez

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimą C(2009) 10136 galutinis, kuriuo numatyta taikyti finansinius koregavimus EŽŪOGF Orientavimo skyriaus dalies paramai, suteiktai Bendrijos veiksmų programai CCI 2000 ES.06.0.PC.003 (Ispanija Leader+Aragon), ir

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagal ginčijamą sprendimą Komisija taikė 2 % prašomų lėšų grynuosius finansinius koregavimus iki 2008 m. birželio 4 d. Ispanijos valdžios institucijų deklaruotoms išlaidoms, o tai reiškia EŽŪOGF Orientavimo skyriaus dalies paramos sumažinimą 652 674,70 EUR minėtos programos išlaidoms, kuri iš pradžių buvo suteikta vadovaujantis 2001 m. liepos 31 d. Komisijos sprendimu C(2001) 2067.

Ispanijos Karalystės nuomone, sprendimo panaikinimą paremia du pagrindai:

Pirmasis pagrindas grindžiamas pažeidimu, padarytu neteisingu Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 (1) 39 straipsnio taikymu, nes tariami pažeidimai, dėl kurių Komisija taikė finansinius koregavimus, iš tikrųjų nėra Reglamento (EB) Nr. 438/2001 (2) 4 straipsnio pažeidimas, nes pagal šią taisyklę numatyta pareiga, kad su patikrinimais vietoje susijusiuose dokumentuose būtų nurodomas atliktas darbas nereiškia, kad tarp šių dokumentų būtinai turi būti atliktų patikrinimų sąrašas, kai apie juos galima lengvai sužinoti.

Antrasis pagrindas grindžiamas proporcingumo principo, įtvirtinto tame pačiame Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 39 straipsnio 3 dalyje ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir rodiklių, kuriuos gali taikyti Komisijos tarnybos priimdamos sprendimus dėl Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 39 straipsnio 3 dalyje numatytų finansinių koregavimų (3) pažeidimu. Visų pirma, ji taikė 2 % išlaidų koregavimą, nors pagal Ispanijos valdžios institucijų Komisijai pateiktą informaciją matyti, kad fondams kylanti rizika buvo žymiai mažesnė už šį procentą. Be to, ji nustatė ilgesnį laikotarpį, kuriam taikomi koregavimai: taip buvo įtrauktos ne tik nustatytu laikotarpiu (iki 2004 m. gruodžio 17 d.) Komisijos audituotos deklaruotos išlaidos, bet ir išlaidos, patirtos iki dvišalio susitikimo (2008 m. birželio 4 d.).

(1) 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/1999 nustatantis bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (OL L 161, 1999 6 26, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 14 sk., 1 t., p. 31)

(2) 2001 m. kovo 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 438/2001 nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų paramos valdymo ir kontrolės sistemų (OL L 63, 2001 3 3, p. 21)

(3) 2001 m. kovo 2 d. dokumentas C(2001) 476.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/72

2010 m. kovo 3 d. pareikštas ieškinys byloje Portugalija prieš Komisiją

(Byla T-111/10)

2010/C 113/106

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Portugalijos Respublika, atstovaujama L. Inez Fernandes ir advokatų N. Mimoso Ruiz ir P. Moura Pinheiro

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

2010 kovo 3 d. Portugalijos Respublika, remdamasi SESV 263 straipsniu, pareiškė ieškinį Europos Komisijai dėl 2009 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimo C(2009) 10624, kuriuo sumažinama Europos regioninės plėtros fondo suteikta parama darbų programai „Ekonominės struktūros modernizavimas“ CCI: 1994 PT 16 1 PO 004 (ex FEDER ref. 94.12.09.004) ta dalimi, kuri susijusi su Uždaro turistinio nekilnojamojo turto investicinio fondo (FIIT) finansavimu, panaikinimo.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Nekilnojamojo turto investicijų fondas, kurį sukūrė valdžios institucijos Europos Komisijai patvirtinus Bendrijos paramos sistemą (BPS II) struktūrinių fondų teikiamai paramai su pirmuoju tikslu susijusiems regionams laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d., yra pritaikytas prie Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) misijos tęsimo.

Reglamentu (EEB) Nr. 2083/93 iš dalies pakeistame Reglamente (EEB) Nr. 4254/88 dėl Reglamento (EEB) Nr. 2052/88 dėl ERPF veiklos srities taikymo nuostatų (1) nustatyta, kad šis fondas dalyvauja regionų vidaus potencialo plėtroje taikydamas priemones, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos mažosioms ir vidutinėms įmonėms pasinaudoti kapitalo rinka. Taip pat kaip ir garantijų suteikimas arba akcijų įsigijimas (veikla, kuri kaip pavyzdys paminėta Reglamente (EEB) Nr. 2083/93), nekilnojamojo turto investicijų fondas yra finansavimo mechanizmas, skirtas skatinti ir plėsti mažųjų ir vidutinių įmonių veiklą.

FIIT paskirtis yra finansuoti mažąsias ir vidutines įmones, veikiančias Portugalijoje turizmo srityje ir paprastai turinčias daug nekilnojamojo turto, tačiau kurios patiria sunkumų siekdamos pasinaudoti rinkoje esančiais finansavimo šaltiniais.

Aptariamu laikotarpiu FIIT veiklos esmė buvo remti turistinės pasiūlos Portugalijoje plėtrą ir modernizavimą perkant turizmui skirtus pastatus, o po to juos nuomojant mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

FIIT veikla griežtai atitinka Komisijos sprendimą C(94) 464, kuriuo pagal Bendrijos paramos sistemą II patvirtinama darbų programa „ekonominės struktūros modernizavimas“ ir 4-a paprogramė „turizmas ir kultūrinis paveldas“. Tame sprendime numatyta įsteigti turizmo investicinį fondą, kurio prioritetinės veiklos sritys būtų, be kita ko, viešbučių finansinis sanavimas, modernizavimas ir jų dydžio modifikavimas.

Europos Komisija nesilaikė teisės į gynybą, nes tik skundžiamame sprendime ji iškėlė klausimą dėl tariamo FIIT remiamų mažųjų ir vidutinių įmonių finansavimo rinkos silpnumo įrodymų nebuvimo ir sukritikavo nacionalines valdžios institucijas, kad jos tariamai netinkamai išanalizavo tų įmonių ekonominį gyvybingumą ir tik refinansavo jų pasyvą.

Skundžiamu sprendimu buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas nusprendžiant, kad FIIT projektas neatitinka reikalavimų pagal ERPF kofinansavimą, nes įgyvendindama programą Europos Komisija veikė taip, kad Portugalijos valdžios institucijų atstovams sukėlė tvirtą ir teisėtą įsitikinimą, kad FIIT finansavimo klausimas nebus persvarstomas, tuo labiau kad Bendrijos teisinis pagrindas, kuris tuo momentu buvo visiškai neaiškus dėl jo nepriimtinumo, neleido nustatyti akivaizdžios vertinimo klaidos, susijusios su šios finansinės priemonės teisėtumu.

(1) 1993 m. liepos 20 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2083/93, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 4254/88, nustatantį Reglamento (EEB) Nr. 2052/88 dėl Europos regioninės plėtros fondo taikymo nuostatas (OL L 193, 1993 7 31, p. 34)

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/73

2010 m. kovo 1 d. pareikštas ieškinys byloje Prionics prieš Komisiją ir EMST

(Byla T-112/10)

2010/C 113/107

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Prionics AG, atstovaujama advokatų H. Janssen ir M. Franz

Atsakovės: Europos Komisija ir Europos maisto saugos tarnyba (EMST)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti EMST ir Komisijos „Scientific Opinion on Analytical sensitivity of approved TSE rapid tests“ tiek, kiek joje šiuo metu nerekomenduojama naudoti du ieškovės parengtus testus Prionicsâ-Check LIA ir Prionicsâ-Check PrioSTRIP atliekant GSE stebėseną.

—	priteisti iš Komisijos ir EMST bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė ginčija 2009 m. gruodžio 10 d. EMST mokslinę nuomonę dėl patvirtintų USE greitųjų testų analitinio jautrumo (toliau — EMST nuomonė). Šioje nuomonėje rekomenduojama, be kita ko, atlikus tinkamus bandymus iš naujo įvertinti dviejų ieškovės GSE naudojamų testų sistemų (Prionics®-Check LIA ir Prionics®-Check PrioSTRIP) analitinį jautrumą.

Ieškovė savo ieškinį grindžia keturiais pagrindais.

Pirmuoju ieškinio pagrindu ieškovė teigia, kad buvo pažeistas gero administravimo principas, nes atsakovės EMST nuomonėje esančią rekomendaciją grindė klaidingu faktinių aplinkybių vertinimu ir prieštaringais duomenimis.

Antruoju ieškinio pagrindu tvirtinama, kad buvo pažeistas principas, jog vykstant procedūrai, per kurią gali būti priimama suinteresuotajai šaliai nepalanki priemonė, turi būti užtikrinta teisė būti išklausytam. Be to, šiuo atžvilgiu nurodoma, kad buvo pažeisti bendrieji vienodo požiūrio ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai, nes EMST, nesilaikydama savo pačios paskelbtų administracinių nuostatų, prieš paskelbdama EMST nuomonę, neužtikrino ieškovei teisės būti išklausytai.

Trečia, nurodoma, kad buvo pažeisti bendrieji vienodo požiūrio ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai, nes EMST, nesilaikydama savo pačios paskelbtų administracinių nuostatų, neinformavo apie galimybę šios nuomonės atžvilgiu imtis teisės gynimo priemonių.

Galiausiai ieškovė tvirtina, kad buvo pažeista pagrindinė teisė laisvai užsiimti profesine veikla ir pagrindinė teisė į komercinės veiklos laisvę, nes EMST nuomonė buvo paskelbta neįvertinus ieškovei galinčių kilti neigiamų pasekmių.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/74

2010 m. kovo 8 d. pareikštas ieškinys byloje Ispanija prieš Komisiją

(Byla T-113/10)

2010/C 113/108

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama J. Rodríguez Cárcamo

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	panaikinti 2009 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimą C(2009) 10678, kuriuo sumažinama Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) parama, iš pradžių suteikta veiksmų programai „Baskija“ pagal 2 tikslą (1997–1999 m.), Ispanijoje taikant 1998 m. vasario 5 d. ERPF sprendimą C(1998) Nr. 97.11.09.007,

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ginčas kilo dėl 1998 m. vasario 5 d. sprendimo C(1998) 121, kuriuo Komisija suteikė paramą iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo (ESF) veiksmų programai Baskijos regionui pagal Bendrijos teisės aktus dėl paramos struktūrinėms intervencijoms Ispanijos regionuose pagal tikslą Nr. 2 1997–1999 m. laikotarpiu. Ši parama sudarė 291 862 367 EUR iš ERPF.

Šioje byloje ginčijamame sprendime teigiama, kad vykdant minėtą veiksmų programą 24 iš 37 tikrintų projektų buvo padaryti pažeidimai, susiję viso su 4 844 712 820 Ispanijos pesetų (ESP) ir apima 27 794 540,77 EUR dydžio finansinę korekciją.

Grįsdama savo ieškinį ieškovė remiasi šiais pagrindais:

—

buvo pažeistas 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4253/88 (1) 24 straipsnis, nes ginčijamame sprendime buvo naudojamas ekstrapoliacijos metodas, nors šiame straipsnyje nenumatyta galimybė nustatytus pažeidimus, padarytus atliekant konkrečius veiksmus, ekstrapoliuoti visiems veiksmams, vykdomiems pagal iš ERPF fondo finansuojamas veiksmų programas. Ginčijamame sprendime Komisijos taikoma korekcija neturi teisinio pagrindo, nes 1997 m. spalio 15 d. Komisijos vidaus gairės dėl grynųjų finansinių korekcijų taikant Reglamento (EEB) Nr. 4253/88 24 straipsnį negali sukelti teisinių pasekmių valstybėms narėms, kaip tai matyti iš 2000 m. balandžio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ispanija prieš Komisiją (2), o minėtas 24 straipsnis apima tik sumažinimą paramos, kurią išnagrinėjus buvo nustatytas pažeidimas, principas, kuris buvo pažeistas taikant korekcijas ekstrapoliacijos būdu;

—

subsidiariai, pažeistas Reglamento (EEB) Nr. 4253/88 24 straipsnis, taikomas kartu su dabar galiojančia ESS 4 straipsnio 3 dalimi (lojalaus bendradarbiavimo principas), nes korekcija buvo taikoma ekstrapoliacijos būdu, nenustačius administravimo, kontrolės ar audito sistemose, susijusiose su iš dalies pakeistomis sutartimis, trūkumų, atsižvelgiant į tai, kad administravimo subjektai taikė Ispanijos teisės aktus, kurių Teisingumo Teismas nepripažino prieštaraujančiais Sąjungos teisei. Ispanijos Karalystė mano, kad tai, jog administravimo institucijos laikosi nacionalinės teisės, net jeigu dėl šio laikymosi Komisija gali konstatuoti, jog yra konkrečių Sąjungos teisės procedūrinių ar kitų pažeidimų, negali pagrįsti ekstrapoliacijos taikymo dėl administravimo sistemos neveiksmingumo, jei Teisingumo Teismas šių institucijų taikomo teisės akto nepripažino prieštaraujančiu Sąjungos teisei, o Komisija nepareiškė ieškinio valstybei narei pagal SESV 258 straipsnį;

—

subsidiariai, pažeistas Reglamento (EEB) Nr. 4253/88 24 straipsnis dėl to, kad taikant finansinę korekciją ekstrapoliacijos būdu naudojamas pavyzdys buvo nepakankamai reprezentatyvus. Siekdama taikyti ekstrapoliaciją Komisija pavyzdį sudarė iš labai nedidelio projektų skaičiaus (37 iš 3 348), atsižvelgusi ne į visus veiksmų programos klausimus, įtraukdama išlaidas, kurių iš pradžių Ispanijos valdžios institucijos neįskaitė, remdamasi deklaruotomis išlaidomis, o ne suteikta pagalba, ir naudodama informacinę programą, kurios pačios patikimumas yra mažesnio nei 85 % lygio. Todėl Ispanijos Karalystė mano, kad pavyzdys neatitinka reprezentatyvumo sąlygų, kurias reikia įvykdyti siekiant pagrįsti ekstrapoliacijos taikymą;

—

galiausiai Ispanijos Karalystė mano, kad nuo pranešimo Ispanijos valdžios institucijoms apie esamus pažeidimus (kuris buvo įvykdytas 2005 m. rugpjūčio mėn., kalbant apie daugiausiai 1998 ir 1999 m. padarytus pažeidimus) turi būti pradedamas skaičiuoti jų keturių metų senaties terminas, numatytas Reglamento Nr. 2988/95 (3) 3 straipsnyje.

(1) 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4253/88, nustatantis nuostatas dėl Reglamento (EEB) Nr. 2052/88, koordinuojančio įvairių struktūrinių fondų veiklą tarpusavyje, taip pat su Europos investicijų banko operacijomis ir kitais esamais finansiniais instrumentais, įgyvendinimo (OL L 374, p. 1).

(2) C-443/97, Rink. p. I-2415.

(3) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, p. 1, 2004 m. specialus leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 340).

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/75

2010 m. kovo 4 d. pareikštas ieškinys byloje Jungtinė Karalystė prieš Komisiją

(Byla T-115/10)

2010/C 113/109

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, atstovaujama S. Ossowski, padedamo QC D. Wyatt ir baristerio M. Wood

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2009 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimą, kuriuo pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB („buveinių“ direktyva) (1) patvirtinamas trečiasis atnaujintas Viduržemio jūros biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijų sąrašas (2), ta dalimi, kuria juo į sąrašą įtraukiama Bendrijos svarbos teritorija „Estrecho Oriental“, identifikuota kodu ES6120032.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovė ginčija Komisijos sprendimo 2010/45/ES (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 10406) dalies, kuria juo į sąrašą įtraukiama Bendrijos svarbos teritorija „Estrecho Oriental“, teisėtumą ir prašo panaikinti šį įtraukimą.

Grįsdama savo reikalavimus ieškovė pateikia toliau nurodytus ieškinio pagrindus.

Pirma, ieškovė mano, kad ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant Direktyvą 92/43/EEB, nes Ispanijos Bendrijos svarbos teritorijos „Estrecho Oriental“ įtraukimas į sąrašą nesuderinamas su šią direktyva dėl to, kad:

—	didelė šios teritorijos dalis yra Didžiosios Britanijos Gibraltaro teritoriniuose vandenyse, kurią veiksmingai kontroliuoja Jungtinė Karalystė, o ne Ispanija, ir

—	ji visiškai sutampa su Jungtinės Karalystės Bendrijos svarbos teritorija „Southern Water of Gibraltar“.

Antra, ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant teisinio saugumo principą, nes Bendrijos svarbos teritoriją „Estrecho Oriental“ įtraukiant į sąrašą siekiama Ispanijai nustatyti pareigas pagal Direktyvą 92/43/EEB zonos, kurią apima egzistuojanti Bendrijos svarbos teritorija, dėl kurios Gibraltaro vyriausybei jau taikomos tapačios pareigos pagal minėtą direktyvą, atžvilgiu. Dėl to ribojami arba neigiami Gibraltaro vyriausybės valdžios įgaliojimai, siekiant įgyvendinti direktyvą Bendrijos svarbos teritorijoje „Southern Waters of Gibraltar“ ir taikyti Gibraltaro teisę Didžiosios Britanijos Gibraltaro teritorijos teritoriniuose vandenyse, o tai Gibraltaro vyriausybei ir Europos Sąjungos piliečiams sukuria teisinį nesaugumą.

Trečia, ieškovė mano, kad ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant proporcingumo principą, nes Ispanijos Bendrijos svarbos teritoriją „Estrecho Oriental“ į sąrašą įtraukus taip, kad įtraukiama visa Jungtinės Karalystės Bendrijos svarbos teritorija „Southern Waters of Gibraltar“ ir kitos zonos, kurios patenka į Didžiosios Britanijos Gibraltaro teritorijos teritorinius vandenis, toks įtraukimas nėra nei tinkamas, nei būtinas aplinkos tikslams, kurių siekiama pagal Direktyvą 92/43/EEB, pasiekti.

Galiausiai ieškovė teigia, kad ginčijamas Bendrijos svarbos teritorijos „Estrecho Oriental“ įtraukimas į sąrašą turi būti panaikintas visa apimtimi, nes panaikinant jo dalį būtų keičiama esmė ir lemtų tai, kad įtraukimą keistų Bendrasis Teismas ir reikėtų, kad iš naujo būtų apskaičiuotas centrinis Bendrijos svarbos teritorijos taškas ir jos plotas bei aplinkos požiūriu įvertinta galimybė likusią teritorijos dalį kvalifikuoti kaip Bendrijos svarbos teritoriją.

(1) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 1992, L 206, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102).

(2) OL 2010, L 30, p. 322.

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/76

2010 m. kovo 5 d. pareikštas ieškinys byloje Acron prieš Tarybą

(Byla T-118/10)

2010/C 113/110

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Acron OAO, atstovaujama advokato B. Evtimov

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. gruodžio 18 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1251/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1911/2006 (1), ta dalimi, kuria jis turi įtakos ieškovei;

—	Priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo vienintelį pagrindą, kurį sudaro trys dalys.

Ieškovė tvirtina, kad Sąjungos institucijos pažeidė Pagrindinio reglamento 1 ir 2 straipsnius, Pagrindinio reglamento (2) 11 straipsnio 9 dalį, skaitomą kartu su jo 2 straipsniu, ir padarė kelias akivaizdžias vertinimo klaidas, dėl kurių šios institucijos ieškovei nustatė dirbtinai didelę apskaičiuotąją normaliąją vertę ir todėl nepagrįstai konstatavo esant dempingą.

Pirma, ieškovė ginčija dujų kainų koregavimo loginį pagrindą. Konkrečiai ji teigia, kad institucijos padarė teisės klaidą ir pažeidė Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 5 dalis, nes neatsižvelgė į didžiąją dalį gamybos kaštų kilmės šalyje ir (arba) de facto taikė ne rinkos ekonomikos metodiką, kad nustatytų didžiąją dalį ieškovės normaliosios vertės.

Antra, ieškovė ginčija dujų kainų koregavimo metodą. Ji tvirtina, kad nusprendusi koreguoti dujų kainas Komisija pažeidė Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antrą sakinį ir (arba) padarė akivaizdžią vertinimo klaidą bei nepakankamai motyvavo savo poziciją, nes dujų kainas koregavo pagal Rusijos dujų kainą Vaidhauze (Vokietija), neatsižvelgė į Rusijos dujų, tiekiamų per Vaidhauzą, srityje sudarytą kartelį dėl rinkų pasidalijimo, kuriam taikytos sankcijos, ir neišskaičiavo 30 % Rusijos taikomo Rusijos dujų eksporto muito bei pakoregavo kainą taip, kad būtų atspindėtos paskirstymo vietoje sąnaudos.

Trečia, ieškovė ginčija apskaičiuojant normaliąją vertę taikytą pelno dydį. Ji teigia, kad ginčijamo sprendimo konstatuojamosiose dalyse institucijų nustatytas pelno dydis, kuris pridėtas prie gamybos sąnaudų, kad būtų apskaičiuota ieškovės normalioji vertė, pažeidžia Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį bei 6 dalies c punktą ir yra akivaizdžiai neprotingas, o jį nustatant padaryta akivaizdi vertinimo klaida. Be to, taip nustatytas pelno dydis labai skiriasi nuo pradiniame tyrime, remiantis kuriuo nustatytas ginčijamas muitas, taikyto pelno ir naudotų normaliosios vertės apskaičiavimo metodikų, o tai pažeidžia Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį.

(1) 2009 m. gruodžio 18 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1251/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1911/2006, nustatantį galutinį antidempingo muitą importuojamiems, inter alia, Rusijos kilmės karbamido ir amonio nitrato tirpalams (OL L 338, p. 5).

(2) 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45).

1.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/77

2010 m. kovo 5 d. pareikštas ieškinys byloje Nyderlandai prieš Komisiją

(Byla T-119/10)

2010/C 113/111

Proceso kalba: olandų

Šalys

Ieškovė: Nyderlandų Karalystė, atstovaujama C. Wissels, Y. de Vries ir J. Langer

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2009 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimą C(2009) 1072 sumažinti Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), remiantis 1997 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimu C(97) 3742 ERPF Nr. 970010008 dėl Bendrijos iniciatyvos programos IC Interreg II/C „Reino-Maso potvyniai“ Belgijos Karalystėje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Prancūzijos Respublikoje, Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje ir Nyderlandų Karalystėje, suteiktą finansinę paramą.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė savo ieškinį grindžia šiais pagrindais:

—	Reglamento Nr. 4253/88 (1) 24 straipsnio 2 dalies pažeidimu, ekstrapoliacijos būdu nustačius finansines korekcijas, nors šioje nuostatoje nesuteikiama tam pagrindo;

—	Reglamento Nr. 4253/88 24 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimu, nustačius fiksuotas finansines korekcijas, nors šios nuostatos nesuteikia tam pagrindo;

—	teisinio saugumo principo pažeidimu dėl to, kad remiantis teismo praktika valstybei narei nustatomos pareigos, nors ši praktika yra iš laikotarpio po pareigų, kurios tuo metu valstybėms narėms nebuvo aiškios, tikslios ir galinčios būti numatomos, nustatymo;

—	proporcingumo principo pažeidimu, nesilaikant bendrųjų skaidrumo, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų nustačius 25 % finansinę korekciją su sandoriais susijusių deklaruotų sąnaudų atžvilgiu;

—	proporcingumo principo pažeidimu, nustačius 100 % finansinę korekciją su sandoriais, kurie viršija direktyvose 93/37/EEB (2), 93/36/EEB (3) ar 92/50/EEB (4) nustatytas ribines vertes ir kurie sudaryti be konkurso, susijusių deklaruotų sąnaudų atžvilgiu;

—	motyvavimo pareigos pažeidimu, nepaaiškinus, kaip buvo nustatytas fiksuotų finansinių korekcijų dydis;

—	motyvavimo pareigos pažeidimu, konkrečių projektų atžvilgiu pateikus nepakankamus finansavimo sumažinimo motyvus.

(1) 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4253/88, kuriuo nustatomos nuostatos dėl Reglamento (EEB) Nr. 2052/88 įgyvendinimo, susijusios, pirma, su įvairių struktūrinių fondų veiklos koordinavimu ir, antra, su šių fondų bei Europos investicinio banko veiklos ir kitų esamų finansinių instrumentų koordinavimu (OL L 374, p. 1).

(2) 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/37/EEB dėl viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 199, p. 54; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 2 t., p. 163).

(3) 1993 m. birželio 14 d. Tarybos Direktyva 93/36/EEB dėl viešojo prekių pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 199, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 2 t., p. 110).

(4) 1992 m. birželio 18 d. Tarybos Direktyva 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 209, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 322).

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2010.113.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 113

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	53 tomas 2010m. gegužės 1d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Teisingumo Teismas
2010/C 113/01	Paskutinis Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys OL C 100, 2010 4 17	1