ISSN 1725-521X

doi:10.3000/1725521X.C_2009.090.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 90
European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

52 tomas
2009m. balandžio 18d.

Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Teisingumo Teismas

2009/C 090/01

Paskutinis Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys OL C 82, 2009 4 4

1

 

V   Skelbimai

 

TEISINĖS PROCEDŪROS

 

Teisingumo Teismas

2009/C 090/02

Byla C-228/06: 2009 m. vasario 19 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Oberverwaltungsgerichtsgericht Berlin-Brandenburg (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Mehmet Soysal, Ibrahim Savatli prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas — Laisvė teikti paslaugas — Pareiga turėti vizą norint įvažiuoti į valstybės narės teritoriją)

2

2009/C 090/03

Byla C-308/07 P: 2009 m. vasario 19 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Koldo Gorostiaga Atxalandabaso prieš Europos Parlamentą (Apeliacinis skundas — Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklės — Neteisėtai išmokėtų sumų išieškojimas įskaitymu — Pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas — Teisė į nešališką teismą — Res judicata galia — Gero administravimo principas)

2

2009/C 090/04

Byla C-321/07: 2009 m. vasario 19 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas (Landgericht Mannheim (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) baudžiamojoje byloje prieš Karl Schwarz (Direktyva 91/439/EEB — Skirtingų valstybių narių vairuotojo pažymėjimų turėjimas — Iki valstybės įstojimo į Europos Sąjungą išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimas — Gyvenamosios vietos valstybės išduoto antrojo vairuotojo pažymėjimo atėmimas — Anksčiau už antrąjį vairuotojo pažymėjimą išduoto ir dėl jo turėtojo netinkamumo vėliau atimto vairuotojo pažymėjimo pripažinimas — Kartu su vairuotojo pažymėjimo atėmimu pritaikyto laikinojo draudimo prašyti naujo pažymėjimo laikotarpio pabaiga)

3

2009/C 090/05

Byla C-376/07: 2009 m. vasario 19 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Staatssecretaris van Financiën prieš Kamino International Logistics BV (Bendrasis muitų tarifas — Kombinuotoji nomenklatūra — Tarifinė klasifikacija — Monitoriai su skystųjų kristalų ekranais (LCD), turintys SUB-D, DVI-D, USB, S-video ir kompozicinę vaizdo jungtis — 8471 pozicija — 8528 pozicija — Reglamentas (EB) Nr. 754/2004)

3

2009/C 090/06

Byla C-465/07: 2009 m. vasario 17 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Raad van State (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) M. Elgafaji, N. Elgafaji prieš Staatssecretaris van Justitie (Direktyva 2004/83/EB — Priskyrimo pabėgėlių ar asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, statusui būtiniausi standartai — Asmuo, kuriam gali būti suteikta papildoma apsauga — 2 straipsnio e punktas — Realus pavojus patirti smurtą — 15 straipsnio c punktas — Rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui dėl aklo smurto ginkluoto konflikto metu — Įrodymas)

4

2009/C 090/07

Byla C-552/07: 2009 m. vasario 17 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Conseil d'État (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Commune de Sausheim prieš Pierre Azelvandre (Direktyva 2001/18/EB — Genetiškai modifikuotų organizmų apgalvotas išleidimas į aplinką — Išleidimo į aplinką vieta — Konfidencialumas)

5

2009/C 090/08

Byla C-1/08: 2009 m. vasario 19 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Corte suprema di cassazione (Italija)prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Athesia Druck Srl prieš Ministero delle Finanze, Agenzia delle Entrate (Šeštoji PVM direktyva — 9 straipsnio 2 dalies e punktas — 9 straipsnio 3 dalies b punktas — Tryliktoji PVM direktyva — 2 straipsnis — Paslaugos teikimo vieta — Reklamos paslaugos — PVM gražinimas — Atstovas mokesčių klausimais)

5

2009/C 090/09

Byla C-151/08: 2008 m. lapkričio 27 d. Teisingumo Teismo nutartis byloje (Tribunal Superior de Justicia de Cataluña (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) – N.N. Renta SA prieš Tribunal Económico-Administrativo Regional de Cataluña (TEARC), Generalidad de Cataluña (Procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalis — Šeštoji PMV direktyva — 33 straipsnio 1 dalis — Sąvoka apyvartos mokesčiai — Turto perleidimo ir dokumentais įformintų teisinių sandorių mokestis)

6

2009/C 090/10

Byla C-542/08: 2008 m. gruodžio 4 d. Verwaltungsgerichtshofs (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Friedrich G. Barth prieš Bundesministerium für Wissenschaft und Forschung

7

2009/C 090/11

Byla C-16/09: 2009 m. sausio 15 d. Bundesfinanzhof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Gudrun Schwemmer prieš Agentur für Arbeit Villingen-Schwenningen – Familienkasse

7

2009/C 090/12

Byla C-23/09 P: 2009 m. sausio 19 d. ecoblue AG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. lapkričio 12 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-281/07 ecoblue AG prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

8

2009/C 090/13

Byla C-26/09: 2009 m. sausio 19 d. Court of Appeal (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje The Motor Insurers' Bureau prieš Helphire (UK) Limited, Angel Assitance Limited

8

2009/C 090/14

Byla C-33/09: 2009 m. sausio 26 d. Gerechtshof Amsterdam (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Oracle Nederland BV prieš Inspecteur der Belastingdienst Utrecht-Gooi/ kantoor Utrecht

9

2009/C 090/15

Byla C-34/09: 2009 m. sausio 26 d. Tribunal du travail de Bruxelles (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Gerardo Ruiz Zambrano prieš Office national de l'emploi (ONEM)

10

2009/C 090/16

Byla C-39/09: 2009 m. sausio 30 d. Société des plantations de Mbanga SA (SPM) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. lapkričio 13 d. Pirmosios instancijos teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-128/05 SPM prieš Tarybą ir Komisiją

11

2009/C 090/17

Byla C-40/09: 2009 m. sausio 29 d. VAT and Duties Tribunal, Mančesteris (Jungtinė Karalystė), pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Astra Zeneca UK Limited prieš Her Majesty's Revenue and Customs

11

2009/C 090/18

Byla C-46/09: 2009 m. sausio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Estijos Respubliką

12

2009/C 090/19

Byla C-52/09: 2009 m. vasario 6 d. Tingsrätt Stockholm (Švedija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Konkurrensverket prieš TeliaSonera Sverige AB

12

2009/C 090/20

Byla C-53/09: 2009 m. vasario 6 d. House of Lords (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs prieš Loyalty Management UK Limited

13

2009/C 090/21

Byla C-55/09: 2009 m. vasario 9 d. House of Lords (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs prieš Baxi Group Limited

14

2009/C 090/22

Byla C-56/09: 2009 m. vasario 9 d. Commissione tributaria provinciale di Roma (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Emiliano Zanotti prieš Agenzia delle Entrate

15

2009/C 090/23

Byla C-60/09: 2009 m. vasario 11 d. Tribunale Amministrativo Regionale della Campania (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Lucio Rubano prieš Regione Campania, Comune di Cusano Mutri

15

2009/C 090/24

Byla C-62/09: 2009 m. vasario 13 d. High Court of Justice (England & Wales), Queen's Bench Division (Administrative Court) (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Association of the British Pharmaceutical Industry prieš Medicines and Healthcare Products Regulatory Agency

15

2009/C 090/25

Byla C-64/09: 2009 m. vasario 13 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Prancūzijos Respubliką

16

2009/C 090/26

Byla C-65/09: 2009 m. vasario 16 d. Bundesgerichtshof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Gebr. Weber GmbH prieš Jürgen Wittmer

17

2009/C 090/27

Byla C-66/09: 2009 m. vasario 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuvos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Kirin Amgen, Inc. prieš Lietuvos Respublikos valstybinį patentų biurą

17

2009/C 090/28

Byla C-67/09 P: 2009 m. vasario 17 d. Nuova Agricast Srl ir Cofra srl pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. gruodžio 2 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) sprendimo byloje T-362/05 Nuova Agricast Srl ir Cofra prieš Komisiją

17

2009/C 090/29

Byla C-80/09 P: 2009 m. vasario 23 d. patentų teisės advokatų Volker Mergel, Klaus Kampfenkel, Burkart Bill ir Andreas Herden pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. gruodžio 16 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) sprendimo byloje T-335/07 Volker Mergel ir kt. prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

19

2009/C 090/30

Byla C-84/09: 2009 m. vasario 26 d. Regeringsrätten (Švedija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje X prieš Skatteverket

19

2009/C 090/31

Byla C-87/09: 2009 m. kovo 2 d. Amtsgericht Schorndorf (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ingrid Putz prieš Medianess Electronics GmbH

20

2009/C 090/32

Byla C-90/09 P: 2009 m. kovo 3 d. General Química, S.A., Repsol Química, S.A., Repsol YPF, S.A. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. gruodžio 18 d. Pirmosios instancijos teismo (šeštoji kolegija) sprendimo T-85/06 byloje General Química ir kt. prieš Europos Bendrijų Komisiją

20

 

Pirmosios instancijos teismas

2009/C 090/33

Sujungtos bylos T-265/04, T-292/04 ir T-504/04: 2009 m. kovo 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Tirrenia di Navigazione ir kt. prieš Komisiją (Valstybės pagalba — Jūrų transportas — Italijos institucijų išmokėtos subsidijos regioninėms kompanijoms — Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama iš dalies suderinama ir iš dalies nesuderinama su bendrąja rinka — Ieškinys dėl panaikinimo — Priimtinumas — Suinteresuotumas pareikšti ieškinį — Nauja ar egzistuojanti pagalba — Pareiga motyvuoti — Reglamento Nr. 3577/92 (EEB) 4 straipsnio 3 dalies)

22

2009/C 090/34

Byla T-68/05: 2009 m. kovo 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Aker Warnow Werft ir Kvaerner prieš Komisiją (Valstybės pagalba — Laivų statyba — Buvusi Vokietijos Demokratinė Respublika — Pagalba, išmokėta su laivų statybos sutartimis susijusiems nuostoliams padengti — Su konkurencingumu susijusi pagalba — Permokos nebuvimas)

22

2009/C 090/35

Byla T-121/05: 2009 m. kovo 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Borax Europe prieš Komisiją (Galimybė susipažinti su dokumentais — Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 — Dokumentai ir garso įrašai — Atsisakymas leisti susipažinti — Individo privačiu gyvenimu ir integralumu grindžiama išimtis — Sprendimų priėmimo proceso apsauga grindžiama išimtis)

23

2009/C 090/36

Byla T-166/05: 2009 m. kovo 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Borax Europe prieš Komisiją (Galimybė susipažinti su dokumentais — Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 — Dokumentai ir garso įrašai — Atsisakymas leisti susipažinti — Individo privačiu gyvenimu ir integralumu grindžiama išimtis — Sprendimų priėmimo proceso apsauga grindžiama išimtis)

23

2009/C 090/37

Byla T-424/05: 2009 m. kovo 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Italija prieš Komisiją (Valstybės pagalba — Italijos valdžios institucijų nustatyta pagalbos schema taikoma tam tikriems kolektyvinio investavimo į kilnojamuosius daiktus subjektams, kurių specializacija mažo ir vidutinio kapitalo bendrovių akcijų turėjimas — Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka — Pareiga motyvuoti — Priemonės atrankinis pobūdis — Poveikis prekybai tarp valstybių narių ir konkurencijos iškraipymas — EB 87 straipsnio 3 dalies c punktas)

24

2009/C 090/38

Byla T-445/05: 2009 m. kovo 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Associazione italiana del risparmio gestito ir Finesco Asset Management prieš Komisiją (Valstybės pagalba — Pagalbos schema, kurią Italijos valdžios institucijos taiko kai kuriems kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektams, kurių specializacija yra mažos ir vidutinės kapitalizacijos bendrovių akcijos — Sprendimas, kuriuo valstybės pagalba pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka — Ieškinys dėl panaikinimo — Tiesioginis ir konkretus poveikis — Priimtinumas — Pareiga motyvuoti — Priemonės atrankinis pobūdis — Pareiga susigrąžinti pagalbą)

24

2009/C 090/39

Byla T-249/06: 2009 m. kovo 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Interpipe Niko Tube ir Interpipe NTRP prieš Tarybą (Dempingas — Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno importas — Normaliosios vertės apskaičiavimas — Bendrijos pramonės bendradarbiavimas — Koregavimas — Funkcijos, panašios į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas — Vienas ekonominis vienetas — Akivaizdi vertinimo klaida — Įsipareigojimo pasiūlymas — Teisė į gynybą — Pareiga motyvuoti)

25

2009/C 090/40

Byla T-168/07: 2009 m. kovo 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Professional Tennis Registry prieš VRDT – Registro Profesional de Tenis (PTR PROFESSIONAL TENNIS REGISTRY) (Bendrijos prekių ženklas — Protesto procedūra — Prašymas įregistruoti erdvinį Bendrijos prekių ženklą PTR PROFESSIONAL TENNIS REGISTRY — Ankstesnis nacionalinis ir Bendrijos prekių ženklas RPT Registro Profesional de Tenis, S.L. ir ankstesnis nacionalinis erdvinis prekių ženklas RPT European Registry of Professional Tennis — Santykinis atmetimo pagrindas — Rizikos supainioti nebuvimas — Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

25

2009/C 090/41

Byla T-8/08: 2009 m. kovo 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Piccoli prieš VRDT (Kriauklės forma) (Bendrijos prekių ženklas — Erdvinio Bendrijos prekių ženklo paraiška — Kriauklės forma — Absoliutus atmetimo pagrindas — Skiriamojo požymio nebuvimas — Reglamento (EB) 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas — Dėl naudojimo įgyto skiriamojo požymio nebuvimas — Reglamento (EB) 40/94 7 straipsnio 3 dalis)

26

2009/C 090/42

Byla T-346/06: 2009 m. vasario 18 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje IMS prieš Komisiją (Ieškinys dėl panaikinimo ir žalos atlyginimo — Direktyva 98/37/EB — CE ženklu žymimi mechanizmai — Pavojus žmonių saugumui — Draudžianti nacionalinė priemonė — Komisijos nuomone, kuria priemonė pripažįstama pateisinama — Ieškinys dėl panaikinimo — Skundžiamo akto panaikinimas — Nereikalingumas priimti sprendimą — Ieškinys dėl žalos atlyginimo — Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas — Nepriimtinumas)

26

2009/C 090/43

Byla T-306/08 P: 2009 m. sausio 15 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje Braun-Neumann prieš Parlamentą (Apeliacinis skundas — Viešoji tarnyba — Pensijos — Maitintojo netekimo išmoka — 50 % dydžio išmoka dėl antrojo gyvo sutuoktinio buvimo — Asmens nenaudai priimtas aktas — Pavėluotai pateiktas skundas)

27

2009/C 090/44

Byla T-46/09: 2008 m. gruodžio 8 d. pareikštas ieškinys byloje Graikijos Respublika prieš Europos Bendrijų Komisiją

27

2009/C 090/45

Byla T-49/09: 2009 m. sausio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją

29

2009/C 090/46

Byla T-50/09: 2009 m. vasario 3 d. pareikštas ieškinys byloje Ifemy's prieš VRDT – Dada & Co Kids Srl

29

2009/C 090/47

Byla T-53/09: 2009 m. vasario 11 d. pareikštas ieškinys byloje Cafea prieš VRDT (Christian (BEST FARM))

30

2009/C 090/48

Byla T-54/09: 2009 m. vasario 11 d. pareikštas ieškinys byloje XXXLutz Marken prieš VRDT – Natura Selection (Linea Natur hat immer Stil)

30

2009/C 090/49

Byla T-56/09: 2009 m. vasario 13 d. pareikštas ieškinys byloje Saint-Gobain Glass France ir kt. prieš Komisiją

31

2009/C 090/50

Byla T-68/09: 2009 m. vasario 18 d. pareikštas ieškinys byloje Soliver prieš Komisiją

32

2009/C 090/51

Byla T-69/09: 2009 m. vasario 20 d. pareikštas ieškinys byloje Provincie Groningen ir Provincie Drenthe prieš Komisiją

33

2009/C 090/52

Byla T-70/09: 2009 m. vasario 19 d. pareikštas ieškinys byloje Nyderlandai prieš Komisiją

34

2009/C 090/53

Byla T-77/09: 2009 m. vasario 17 d. pareikštas ieškinys byloje hofherr communikation prieš VRDT (NATURE WATCH)

34

2009/C 090/54

Byla T-83/09: 2009 m. vasario 20 d. pareikštas ieškinys byloje David Chalk prieš VRDT – Reformed Spirits Company Holdings (CRAIC)

35

2009/C 090/55

Byla T-84/09: 2009 m. vasario 19 d. pareikštas ieškinys byloje Italija prieš Komisiją

36

2009/C 090/56

Byla T-85/09: 2009 m. vasario 26 d. pareikštas ieškinys byloje Kadi prieš Komisiją

37

2009/C 090/57

Byla T-96/09: 2009 m. kovo 10 d. pareikštas ieškinys byloje UCAPT prieš Tarybą

37

2009/C 090/58

Byla T-533/93: 2009 m. kovo 3 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje Bouma ir kt. prieš Tarybą ir Komisiją

38

2009/C 090/59

Byla T-157/07: 2009 m. kovo 3 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje People's Mojahedin Organization of Iran prieš Tarybą

38

2009/C 090/60

Byla T-165/07: 2009 m. kovo 6 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje Red Bull prieš VRDT – Grupo Osborne (TORO)

38

2009/C 090/61

Byla T-320/07: 2009 m. kovo 5 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje Jones ir kt. prieš Komisiją

38

2009/C 090/62

Byla T-36/08: 2009 m. kovo 4 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje Furukawa Electric North America prieš VRDT (SLIM LINE)

39

2009/C 090/63

Byla T-236/08: 2009 m. vasario 24 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje HPA prieš Komisiją

39

 

Tarnautojų teismas

2009/C 090/64

Byla F-11/09: 2009 m. vasario 8 d. pareikštas ieškinys byloje Marcuccio prieš Komisiją

40

2009/C 090/65

Byla F-13/09: 2009 m. vasario 19 d. pareikštas ieškinys byloje Peláez Jimeno prieš Parlamentą

40

2009/C 090/66

Byla F-14/09: 2009 m. vasario 20 d. pareikštas ieškinys byloje Almeida Campos ir kt. prieš Tarybą

40

2009/C 090/67

Byla F-16/09: 2009 m. vasario 24 d. pareikštas ieškinys byloje De Britto Patricio-Dias prieš Europos Bendrijų Komisiją

41

LT

 

IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Teisingumo Teismas

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/1

(Tekstas svarbus EEE)

2009/C 90/01

Paskutinis Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys

OL C 82, 2009 4 4

Skelbti leidiniai:

OL C 69, 2009 3 21

OL C 55, 2009 3 7

OL C 44, 2009 2 21

OL C 32, 2009 2 7

OL C 19, 2009 1 24

OL C 6, 2009 1 10

Šiuos tekstus galite rasti adresu:

EUR-Lex: http://eur-lex.europa.eu

V Skelbimai

TEISINĖS PROCEDŪROS

Teisingumo Teismas

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/2

2009 m. vasario 19 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Oberverwaltungsgerichtsgericht Berlin-Brandenburg (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Mehmet Soysal, Ibrahim Savatli prieš Vokietijos Federacinę Respubliką

(Byla C-228/06) (1)

(EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas - Laisvė teikti paslaugas - Pareiga turėti vizą norint įvažiuoti į valstybės narės teritoriją)

2009/C 90/02

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberverwaltungsgerichtsgericht Berlin-Brandenburg

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Mehmet Soysal, Ibrahim Savatli

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika

Dalyvaujant: Bundesagentur für Arbeit

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Oberverwaltungsgericht Berlin-Brandenburg (Vokietija) – 1970 m. lapkričio 23 d. Papildomo protokolo prie susitarimo, įsteigiančio Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociaciją (OL L 293, p. 4), 41 straipsnio 1 dalies išaiškinimas – 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 81, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 65), 1 straipsnio galiojimas – Nauji laisvo paslaugų judėjimo apribojimai – Turkijos piliečio, dirbančio sunkvežimio vairuotoju Turkijos transporto įmonėje, pareiga turėti vizą, kad galėtų įvažiuoti į valstybės narės teritoriją, nors tokios pareigos nebuvo papildomo protokolo įsigaliojimo metu

Rezoliucinė dalis

Papildomo protokolo, 1970 m. lapkričio 23 d. pasirašyto Briuselyje ir Bendrijos vardu sudaryto, aprobuoto bei patvirtinto 1972 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2760/72, 41 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama kaip draudžianti po šio protokolo įsigaliojimo įvesti reikalavimą turėti vizą kaip sąlygą, kad Turkijos piliečiai, kaip antai pareiškėjai pagrindinėje byloje, galėtų įvažiuoti į valstybės narės teritoriją turėdami tikslą šioje valstybėje narėje teikti paslaugas Turkijoje įsteigtos įmonės vardu, nes protokolo įsigaliojimo metu tokios vizos nebuvo reikalaujama.

(1)  OL C 190, 2006 8 12.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/2

2009 m. vasario 19 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Koldo Gorostiaga Atxalandabaso prieš Europos Parlamentą

(Byla C-308/07 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklės - Neteisėtai išmokėtų sumų išieškojimas įskaitymu - Pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas - Teisė į nešališką teismą - Res judicata galia - Gero administravimo principas)

2009/C 90/03

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantas: Koldo Gorostiaga Atxalandabaso, atstovaujamas advokato D. Rouget

Kita proceso šalis: Europos Parlamentas, atstovaujamas H. Krück, C. Karamarcos ir D. Moore

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2007 m. balandžio 24 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) nutarties Gorostiaga Atxalandabaso prieš Parlamentą (T-132/06), kuria Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstą ieškovo ieškinį, kuriuo buvo siekiama, kad būtų panaikintas 2006 m. kovo 22 d. Europos Parlamento generalinio sekretoriaus sprendimas, priimtas vykdant 2005 m. gruodžio 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą Gorostiaga Atxalandabaso prieš Parlamentą (T-146/04) – Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 111 straipsnio ir nešališkumo principo aiškinimas – Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir kitų išmokų mokėjimo nuostatų 27 straipsnio aiškinimas.

Rezoliucinė dalis

1.

Atmesti apeliacinį skundą.

2.

Priteisti iš K. Gorostiaga Atxalandabaso bylinėjimosi išlaidas.

(1)  OL C 211, 2007 9 8.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/3

2009 m. vasario 19 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas (Landgericht Mannheim (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) baudžiamojoje byloje prieš Karl Schwarz

(Byla C-321/07) (1)

(Direktyva 91/439/EEB - Skirtingų valstybių narių vairuotojo pažymėjimų turėjimas - Iki valstybės įstojimo į Europos Sąjungą išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimas - Gyvenamosios vietos valstybės išduoto antrojo vairuotojo pažymėjimo atėmimas - Anksčiau už antrąjį vairuotojo pažymėjimą išduoto ir dėl jo turėtojo netinkamumo vėliau atimto vairuotojo pažymėjimo pripažinimas - Kartu su vairuotojo pažymėjimo atėmimu pritaikyto laikinojo draudimo prašyti naujo pažymėjimo laikotarpio pabaiga)

2009/C 90/04

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landgericht Mannheim

Šalis pagrindinėje baudžiamojoje byloje

Karl Schwarz

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Landgericht Mannheim – 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvos 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų (OL L 237, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 317) 7 straipsnio 5 dalies ir 8 straipsnio 2 bei 4 dalių išaiškinimas – Kelių vairuotojo pažymėjimų turėtojas – Valstybėje narėje iki jos įstojimo į ES išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimas – Gyvenamosios vietos valstybės narės atsisakymas pripažinti savo teritorijoje, pasibaigus laikino draudimo gauti vairuotojo pažymėjimą terminui, kitoje valstybėje narėje iki įstojimo į ES prieš pasibaigiant laikino draudimo gauti vairuotojo pažymėjimą terminui išduotą vairuotojo pažymėjimą

Rezoliucinė dalis

1.

1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvos 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų su pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003, 7 straipsnio 5 dalis turi būti aiškinama kaip nedraudžianti valstybės narės piliečiui tuo pačiu metu turėti du galiojančius vairuotojo pažymėjimus, kurių vienas būtų Bendrijos pažymėjimas, o kitas – kitos valstybės narės išduotas vairuotojo pažymėjimas, jei abu jie buvo išduoti prieš šiai valstybei įstojant į Europos Sąjungą.

2.

Direktyvos 91/439 su pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 1882/2003, 1 straipsnis ir 8 straipsnio 2 bei 4 dalys nedraudžia valstybei narei atsisakyti pripažinti teisę vairuoti, kurią suteikia vairuotojo pažymėjimas, kitos valstybės narės išduotas iki jos įstojimo į Europos Sąjungą, jei jis išduotas anksčiau nei pirmosios valstybės narės išduotas ir joje dėl turėtojo netinkamumo vairuoti atimtas pažymėjimas. Tai, kad šis atsisakymas įvyko praėjus kartu su atėmimu pritaikytam draudimo prašyti naujo vairuotojo pažymėjimo laikotarpiui, šiuo atžvilgiu nėra svarbu.

(1)  OL C 283, 2007 11 24.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/3

2009 m. vasario 19 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Staatssecretaris van Financiën prieš Kamino International Logistics BV

(Byla C-376/07) (1)

(Bendrasis muitų tarifas - Kombinuotoji nomenklatūra - Tarifinė klasifikacija - Monitoriai su skystųjų kristalų ekranais (LCD), turintys SUB-D, DVI-D, USB, S-video ir kompozicinę vaizdo jungtis - 8471 pozicija - 8528 pozicija - Reglamentas (EB) Nr. 754/2004)

2009/C 90/05

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Staatssecretaris van Financiën

Atsakovė: Kamino International Logistics BV

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Hoge Raad der Nederlanden – 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1789/2003, iš dalies keičiančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (OL L 281, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 14 t., p. 3), I priedo aiškinimas – Spalvoto vaizdo monitorius, galintis atkurti automatinės duomenų apdorojimo mašinos ir kitų šaltinių perduodamus signalus – Klasifikacija KN 8471 pozicijoje – 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 754/2004 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo kombinuotoje nomenklatūroje (OL L 118, p. 32; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 16 t., p. 93) taikymas ir galiojimas

Rezoliucinė dalis

1.

Pagrindinėje byloje nagrinėjami monitoriai nepašalinami iš klasifikavimo 8471 60 90 subpozicijoje kaip įtaisai, kurie „daugiausia“ naudojami automatinėje duomenų apdorojimo sistemoje 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priede pateikiamos Kombinuotosios nomenklatūros su pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, 84 skyriaus 5 pastabos B punkto a papunkčio prasme, vien dėl to, kad jie gali atkurti signalus tiek iš automatinės duomenų apdorojimo mašinos, tiek iš kitų šaltinių.

2.

Siekdamos nustatyti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjami monitoriai yra įtaisai, daugiausia naudojami automatinėse duomenų apdorojimo sistemose, nacionalinės valdžios institucijos, įskaitant teismus, turi remtis Tarptautinės suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konvencijos, sudarytos 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje, ir 1986 m. birželio 24 d. jos pakeitimo protokolo 8471 pozicijoje, būtent D punkto 1–5 papunkčiuose, esančiuose dalyje, skirtoje automatinių duomenų apdorojimo mašinų vaizdavimo įtaisams, nurodytais požymiais.

3.

2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 754/2004 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotoje nomenklatūroje nėra taikomas klasifikuojant pagrindinėje byloje nagrinėjamus monitorius.

(1)  OL C 269, 2007 11 10.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/4

2009 m. vasario 17 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Raad van State (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) M. Elgafaji, N. Elgafaji prieš Staatssecretaris van Justitie

(Byla C-465/07) (1)

(Direktyva 2004/83/EB - Priskyrimo pabėgėlių ar asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, statusui būtiniausi standartai - Asmuo, kuriam gali būti suteikta papildoma apsauga - 2 straipsnio e punktas - Realus pavojus patirti smurtą - 15 straipsnio c punktas - Rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui dėl aklo smurto ginkluoto konflikto metu - Įrodymas)

2009/C 90/06

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad van State

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: M. Elgafaji, N. Elgafaji

Atsakovė: Staatssecretaris van Justitie

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Nederlandse Raad van State – 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 2 straipsnio e punkto ir 15 straipsnio c punkto išaiškinimas – Priskyrimo pabėgėlių statusui būtiniausi standartai – Apsaugos lygis, prilygstantis nustatytajam Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnyje, arba priešingu atveju taikytini rimtos ir asmeninės grėsmės dėl aklo smurto nustatymo kriterijai

Rezoliucinė dalis

2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 15 straipsnio c punktas, skaitomas kartu su šios direktyvos 2 straipsnio e punktu, turi būti aiškinamas taip:

—

sprendžiant, ar papildomos apsaugos prašytojo asmeniui ar jo gyvybei iš tikrųjų yra pavojus patirti rimtą asmeninę grėsmę, neturi būti reikalaujama, kad jis pateiktų įrodymus, jog pavojus jam kyla dėl konkrečiai su jo situacija susijusių priežasčių,

—

tokia grėsmė gali būti išimtinai pripažinta įrodyta, kai, dėl papildomos apsaugos prašymo sprendžiančios kompetentingos nacionalinės institucijos arba valstybės narės teismų, į kuriuos kreiptasi dėl sprendimo atmesti tokį prašymą, vertinimu, vykstantį ginkluotą konfliktą apibūdinantis aklo smurto laipsnis pasiekia tokį didelį mastą, kad galima pagrįstai manyti, jog, jei civilis būtų grąžintas į atitinkamą šalį arba tam tikrais atvejais į atitinkamą regioną, vien dėl buvimo jų teritorijoje jam iškiltų realus pavojus patirti minėtą grėsmę.

(1)  OL C 8, 2008 1 12.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/5

2009 m. vasario 17 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Conseil d'État (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Commune de Sausheim prieš Pierre Azelvandre

(Byla C-552/07) (1)

(Direktyva 2001/18/EB - Genetiškai modifikuotų organizmų apgalvotas išleidimas į aplinką - Išleidimo į aplinką vieta - Konfidencialumas)

2009/C 90/07

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d'État

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Commune de Sausheim

Atsakovas: Pierre Azelvandre

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Conseil d’Etat (Prancūzija) – 1990 m. balandžio 23 d. Tarybos direktyvos 90/220/EEB dėl apgalvoto genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką (OL L 117, p. 15) 19 straipsnio ir 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką (OL L 41, p. 26; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 375) 4 straipsnio išaiškinimas – Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) „išleidimo vietos“ sąvoka – Ar išleidimas atliekamas tik kadastre įrašytame konkrečiame žemės sklype, ar didesnėje geografinėje teritorijoje (komunoje, kantone, departamente)? – Pirmuoju atveju, ar galima atsisakyti pateikti nagrinėjamo žemės sklypo kadastro duomenis remiantis viešosios tvarkos apsaugos ir asmenų bei turto saugumo sumetimais?

Rezoliucinė dalis

1.

„Išleidimo į aplinką vieta“2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/220/EEB 25 straipsnio 4 dalies pirmos įtraukos prasme nustatoma atsižvelgiant į visą informaciją, susijusią su minėto išleidimo vieta, pranešėjo nurodyta valstybės narės, kurios teritorijoje bus atliktas šis išleidimas taikant tos pačios direktyvos 6–8, 13, 17, 20 arba 23 straipsniuose numatytas procedūras, kompetentingoms valdžios institucijoms.

2.

Išlyga, susijusi su viešosios tvarkos ir kitų įstatymo saugomų paslapčių apsauga, negali drausti perduoti informaciją, numatytą Direktyvos 2001/18 25 straipsnio 4 dalyje.

(1)  OL C 37, 2008 2 9.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/5

2009 m. vasario 19 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Corte suprema di cassazione (Italija)prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Athesia Druck Srl prieš Ministero delle Finanze, Agenzia delle Entrate

(Byla C-1/08) (1)

(Šeštoji PVM direktyva - 9 straipsnio 2 dalies e punktas - 9 straipsnio 3 dalies b punktas - Tryliktoji PVM direktyva - 2 straipsnis - Paslaugos teikimo vieta - Reklamos paslaugos - PVM gražinimas - Atstovas mokesčių klausimais)

2009/C 90/08

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Corte suprema di cassazione

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Athesia Druck Srl

Atsakovės: Ministero delle Finanze, Agenzia delle Entrate

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Corte suprema di cassazione (Italija) – 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23) 9 straipsnio 2 dalies e punkto išaiškinimas – Reklamos paslaugos – Paslaugų tiekimo vietos nustatymas – Paslaugos, suteiktos Bendrijos teritorijoje buveinę turinčios įmonės trečiojoje valstybėje įsteigtai įmonei, turinčiai mokesčių atstovą valstybės narės teritorijoje

Rezoliucinė dalis

Reklamos paslaugų teikimo atveju, kai klientas yra įsisteigęs ne Europos Bendrijos teritorijoje, paslaugų teikimo vieta iš esmės pagal 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas, iš dalies pakeistos 1984 m. liepos 31 d. Dešimtąja Tarybos direktyva 84/386/EEB, 9 straipsnio 2 dalies e punktą nustatoma pagal kliento buveinės vietą. Tačiau valstybės narės, nukrypstant nuo minėto principo, gali pasinaudoti iš dalies pakeistos Šeštosios direktyvos 77/388 9 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta teise ir nustatyti aptariamos paslaugos suteikimo vietą atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

Kai pasinaudojama iš dalies pakeistos Šeštosios direktyvos 77/388 9 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta teise, reklamos paslauga, kurią suteikia Europos bendrijoje įsisteigęs teikėjas trečiojoje valstybėje įsisteigusiam galutiniam ar tarpiniam klientui, laikoma suteikta Europos bendrijoje su sąlyga, kad ji panaudojama ar ja pasinaudojama pagal iš dalies pakeistos Šeštosios direktyvos 77/388 9 straipsnio 3 dalies b punktą atitinkamos valstybės narės teritorijoje. Taip yra reklamos paslaugų teikimo atveju, kai teikiamas reklaminis pranešimas platinamas iš atitinkamos valstybės narės.

Iš dalies pakeistos Šeštosios direktyvos 77/388 9 straipsnio 3 dalies b punktas negali numatyti reklamos paslaugų, kurias teikia ne Europos bendrijos teritorijoje įsisteigęs paslaugos teikėjas savo klientams, apmokestinimo, net jei šis paslaugų teikėjas veikia kaip ankstesnių paslaugų tarpinis klientas, nes tokioms paslaugoms teikti netaikomas šios direktyvos 9 straipsnio 2 dalies e punktas ir, bendrai kalbant, šios direktyvos visas 9 straipsnis, kurio nuostatos aiškiai nurodo šios direktyvos 9 straipsnio 3 dalies b punktą.

Paslaugų teikimo iš dalies pakeistos Šeštosios direktyvos 77/388 9 straipsnio 3 dalies b punkto prasme apmokestinamasis pobūdis nekliudo apmokestinamojo asmens teisei susigrąžinti PVM, jei jis atitinka 1986 m. lapkričio 17 d. Tryliktosios Tarybos direktyvos 86/560/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo – pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę Bendrijos teritorijoje, 2 straipsnyje nustatytas sąlygas.

Atstovo mokesčių klausimais paskyrimas savaime neturi įtakos apmokestinant atstovaujamojo asmens gautas ar suteiktas paslaugas.

(1)  OL C 64, 2008 3 8.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/6

2008 m. lapkričio 27 d. Teisingumo Teismo nutartis byloje (Tribunal Superior de Justicia de Cataluña (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) – N.N. Renta SA prieš Tribunal Económico-Administrativo Regional de Cataluña (TEARC), Generalidad de Cataluña

(Byla C-151/08) (1)

(Procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalis - Šeštoji PMV direktyva - 33 straipsnio 1 dalis - Sąvoka „apyvartos mokesčiai“ - Turto perleidimo ir dokumentais įformintų teisinių sandorių mokestis)

2009/C 90/09

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Superior de Justicia de Cataluña

Šalys

Ieškovė: N.N. Renta SA

Atsakovė: Tribunal Económico-Administrativo Regional de Cataluña (TEARC), Generalidad de Cataluña

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Tribunal Superior de Justicia de Cataluña –Direktyvos 77/388/EEB 33 straipsnio aiškinimas: 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23) – Sąvoka „apyvartos mokesčiai“ – Nacionalinis turto perleidimo ir dokumentais įformintų teisinių sandorių mokestis

Rezoliucinė dalis

1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas, su pakeitimais, padarytais 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 91/680/EEB, 33 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji nedraudžia turto perleidimo ir dokumentais įformintų teisinių sandorių kintančio ar proporcingo dydžio mokesčio, taikomo už įmonės, kuri verčiasi nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu ar pirkimu vėlesniam rekonstravimui arba nuomai, vykdomo pirkimo-pardavimo įforminimą.

(1)  OL C 158, 2008 6 21.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/7

2008 m. gruodžio 4 d. Verwaltungsgerichtshofs (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Friedrich G. Barth prieš Bundesministerium für Wissenschaft und Forschung

(Byla C-542/08)

2009/C 90/10

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Friedrich G. Barth

Atsakovė: Bundesministerium für Wissenschaft und Forschung

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar nuostatos, įtvirtinančios trejų metų senaties terminą ieškiniui pareikšti tokiais atvejais, kaip antai nagrinėjamas šioje pagrindinėje byloje, kai atsižvelgiant į vidaus teisės aktus, prieštaraujančius Bendrijos teisei, dar prieš priimant 2003 m. rugsėjo 30 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimą Köbler (C-224/01), darbuotojo migranto prašymas išmokėti specialų priedą už darbo stažą buvo atmestas, taikymas reiškia darbuotojų migrantų netiesioginę diskriminaciją EB 39 straipsnio ir Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 (1) 7 straipsnio 1 dalies prasme arba šiomis nuostatomis užtikrinamo laisvo darbuotojų judėjimo apribojimą?

2.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar pagal EB 39 straipsnį ir Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 7 straipsnio 1 dalį tokiu atveju, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, draudžiama taikyti tokią senaties nuostatą darbuotojų migrantų prašymams išmokėti specialų priedą už darbo stažą, kurie prieš paskelbiant 2003 m. rugsėjo 30 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimą Köbler (C-224/01) buvo atmesti pagal vidaus teisės aktus, prieštaraujančius Bendrijos teisei?

3.

Ar tokiais atvejais, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kiek tai susiję su ieškiniais, pareikštais siekiant, kad būtų pripažinta teisė į priedą už darbo stažą, kuri, remiantis aiškiai suformuluotais vidaus teisės aktais, anksčiau – pažeidžiant Bendrijos teisę – buvo atmesta, veiksmingumo principas draudžia taikyti nuostatą, numatančią trejų metų senatį ieškiniui pareikšti?

(1)  OL L 257, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 15.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/7

2009 m. sausio 15 d. Bundesfinanzhof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Gudrun Schwemmer prieš Agentur für Arbeit Villingen-Schwenningen – Familienkasse

(Byla C-16/09)

2009/C 90/11

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesfinanzhof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Gudrun Schwemmer

Atsakovė: Agentur für Arbeit Villingen-Schwenningen – Familienkasse

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (1), 76 straipsnio 2 dalis yra taikytina mutatis mutandis1972 m. kovo 21 d. Tarybos Reglamento Nr. 574/72, nustatančio Reglamento Nr. 1408/71 įgyvendinimo tvarką (2), 10 straipsnio a punktui tais atvejais, kai vienas teisę gauti išmokas šeimai turinčių tėvų nepaduoda prašymo dėl valstybėje, kurioje jis dirba, jam priklausančių išmokų šeimai mokėjimo?

2.

Jei Reglamento Nr. 1408/71 76 straipsnio 2 dalis yra taikoma mutatis mutandis: vadovaudamasi kokiais vertinimo kriterijais, už išmokų šeimai mokėjimą atsakinga valstybės, kurioje gyvenama, institucija gali taikyti Reglamento Nr. 574/72 10 straipsnio a punktą taip, tartum išmokos būtų suteiktos valstybėje, kurioje dirbama? Ar diskrecija preziumuoti išmokų šeimai gavimą valstybėje, kurioje dirbama, gali būti apribota, kai toje valstybėje teisę gauti išmokas šeimai turintis asmuo sąmoningai neprašo jam priklausančių išmokų, kad pakenktų asmeniui, valstybėje, kurioje pastarasis gyvena, turinčiam teisę gauti išmoką vaikams?

(1)  OL L 149, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 35.

(2)  OL L 74, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 83.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/8

2009 m. sausio 19 d. ecoblue AG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. lapkričio 12 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-281/07 ecoblue AG prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla C-23/09 P)

2009/C 90/12

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: ecoblue AG, atstovaujama advokatų C. Osterrieth ir T. Schmitz

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ir Banco Bilbao Vizcaya Argentaria, SA

Apeliantės reikalavimai

—

Panaikinti 2008 m. lapkričio 12 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-281/07;

—

panaikinti 2007 m. balandžio 25 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 0844/2006-1) dėl paraiškos įregistruoti Bendrijos prekių ženklą „Ecoblue“ (paraiškos Nr. 002871598),

—

priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punktą, nes prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, neturi minimalaus panašumo laipsnio, kad būtų galima nustatyti galimybę juos supainioti.

Ji teigia, kad Pirmosios instancijos teismas klaidingai nusprendė, jog ankstesnio prekių ženklo, kuriuo paremtas protestas, skiriamasis požymis yra esminis reikalavimas vertinant galimybę supainioti. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo šio ginčo apsekto, o tik palygino du prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, vizualiai, fonetiškai ir konceptualiai, tarsi ankstesniojo prekių ženklo skiriamasis požymis būtų buvęs tik vidutiniškai ryškus.

Apeliantė taip pat teigia, kad Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė taisyklę, jog vartotojai paprastai daugiau dėmesio skiria pirmajai žodžių daliai. Kadangi abu žodiniai elementai – „Eco“ ir „blue“ – yra vienodai aprašomojo pobūdžio, vartotojas automatiškai daugiau dėmesio skiria pirmajam žodžiui „Eco“, taip pripažindamas abiejų prekių ženklų skiriamąjį požymį.

Be to, apeliantė nurodo, kad Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą nesuteikdamas esminės reikšmės nagrinėjamų prekių ženklų konceptualiam skirtumui.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/8

2009 m. sausio 19 d. Court of Appeal (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje The Motor Insurers' Bureau prieš Helphire (UK) Limited, Angel Assitance Limited

(Byla C-26/09)

2009/C 90/13

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Court of Appeal

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: The Motor Insurers' Bureau

Atsakovės: Helphire (UK) Limited, Angel Assitance Limited

Prejudiciniai klausimai

1)

klausimas

a)

Ar tuo atveju, kai valstybės narės nacionalinėje teisėje numatyta, kad išlaidos, kurias patyrė kelių eismo įvykio auka nuomodama pakaitinę mašiną, turi būti išieškomos iš atsakingo už įvykį asmens, Direktyvos (1) 1 straipsnio 4 dalis atleidžia MIB nuo pareigos atlyginti tokias išlaidas kai nuostolių atlyginimas galiausiai būtų išmokėtas draudikui, išdavusiam draudimo po įvykio polisą, apimantį nuomos išlaidas tuo atveju, kai jų negalima išieškoti iš atsakingo už įvykį asmens?

b)

Jei į 1a klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar galima riboti MIB nuostolių atlyginimą draudimo įmokos dydžiu, prireikus, mokėtinu draudikams, kurie padengė nuomos išlaidas?

2)

klausimas

Jei atsakymas į 1a klausimą būtų neigiamas:

Ar nacionalinis teismas Susitarimą dėl neapsidraudusių vairuotojų privalo aiškinti taip, kad Direktyva būtų vykdoma remiantis Teisingumo Teismo 1990 m. lapkričio 13 d. Sprendime (C-106/89, Rink. p. I-4135) nustatytais principais? Kitaip tariant, ar „nacionalinės teisės nuostatų visuma“, į kurią daroma nuoroda 2004 m. spalio 5 d. sprendimo Pfeiffer ir kt. (C-397/01–C-403/01, Rink. p. I-8835), 120 punkto trečioje įtraukoje, apima susitarimus, kaip antai Susitarimą dėl neapsidraudusių vairuotojų?

3)

klausimas

Jei atsakymas į 1a klausimą būtų neigiamas:

Ar Direktyvos 1 straipsnio 4 dalis turi tiesioginį poveikį?

4)

klausimas

Jei atsakymas į 3 klausimą būtų teigiamas:

a)

Siekiant nustatyti, ar įstaiga, tokia kaip MIB, yra viena iš tų, prieš kurią galima remtis Direktyvos nuostatomis, kurios gali turėti tiesioginį poveikį:

i)

ar Teisingumo Teismo 1990 m. liepos 12 d. Sprendime Foster ir kt. (C-188/89, Rink. p. I-3313) nustatyti kriterijai yra kriterijai, kuriais remiantis turi būti atliktas toks vertinimas?

ii)

Jei vertinimas turėtų būti atliktas remiantis kai kuriais (bet ne visais) iš šių kriterijų ir (arba) papildomais kriterijais, remiantis kuriais kriterijais toks vertinimas turi būti atliktas?

b)

Ar tik nacionalinis teismas privalo nustatyti, ar įstaiga atitinka taikytinus kriterijus?

c)

Ar MIB pobūdžio įstaiga atitinka kriterijus, leidžiančius prieš ją pasinaudoti tiesioginį poveikį turinčiomis Direktyvos nuostatomis?

(1)  1983 m. gruodžio 30 d. Antroji Tarybos direktyva 84/5/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo (OL L 8, p. 17; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t, p. 3).

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/9

2009 m. sausio 26 d. Gerechtshof Amsterdam (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Oracle Nederland BV prieš Inspecteur der Belastingdienst Utrecht-Gooi/ kantoor Utrecht

(Byla C-33/09)

2009/C 90/14

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Gerechtshof Amsterdam

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantai: Oracle Nederland BV ir Inspecteur der Belastingdienst Utrecht-Gooi/ kantoor Utrecht

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Antrosios direktyvos (1) 11 straipsnio 4 dalį ir Šeštosios direktyvos (2) 17 straipsnio 6 dalį reikia aiškinti taip, kad valstybė narė, norėjusi pasinaudoti šiuose straipsniuose įtvirtinta galimybe apriboti (ir toliau apriboti) pirkimo mokesčio atskaitos išlaidoms, kurios apibūdinamos kaip:

—

„išlaidos maisto ir gėrimų tiekimui verslininko darbuotojams“;

—

„išlaidos verslo dovanoms ar kitoms dovanoms asmenims, kai tuo atveju, jei minėtas apyvartos mokestis jiems yra ar būtų apskaičiuotas, jis visas ar didelė jo dalis nebūtų atskaitoma“;

—

„išlaidos verslininko darbuotojams <...> apgyvendinimui“;

—

„išlaidos verslininko darbuotojams <...> sporto ir pramogų tikslais“

įvykdo sąlygą, reikalaujančią pakankamai apibrėžti prekių ir paslaugų rūšį?

2.

Jei į pirmąjį klausimą dėl minėtų išlaidų rūšių būtų atsakyta teigiamai: ar pagal Šeštosios direktyvos 6 straipsnio 2 dalį ir 17 straipsnio 2 ir 6 dalis leistina tokia nacionalinė nuostata, kokia nagrinėjama šioje byloje, kuri buvo priimta iki įsigaliojant direktyvai ir pagal kurią apmokestinamasis asmuo negali visiškai atskaityti įsigyjant tam tikras prekes ir paslaugas sumokėto apyvartos mokesčio, nes už jas buvo įskaičiuotas atlygis, kuriam taikomas apyvartos mokestis, t. y. jį galima atskaityti tik iki už šį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą mokėtino mokesčio sumos?

3.

Jei kalbant apie „maisto ir gėrimų tiekimą“ yra įvykdyta sąlyga, reikalaujanti pakankamai apibrėžti prekių ir paslaugų rūšis: ar Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 6 dalis draudžia pakeisti egzistuojantį atskaitos apribojimą, jei galima numanyti, kad šis pakeitimas susiaurintų šio apribojimo taikymo sritį, ir tuo pačiu vis dėlto negalima atmesti galimybės, kad atskiru atveju konkrečiais metais dėl bendro pakeistos tvarkos pobūdžio šio atskaitos apribojimo taikymo sritis bus išplėsta?

(1)  1967 m. balandžio 11 d. Antroji Tarybos direktyva 67/228/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais derinimo – Bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos struktūra ir taikymo procedūra (OL L 71, p. 1303;).

(2)  1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1. 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23).

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/10

2009 m. sausio 26 d. Tribunal du travail de Bruxelles (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Gerardo Ruiz Zambrano prieš Office national de l'emploi (ONEM)

(Byla C-34/09)

2009/C 90/15

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal du travail de Bruxelles

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Gerardo Ruiz Zambrano

Atsakovė: Office national de l'emploi (ONEM)

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Europos Bendrijos steigimo sutarties 12, 17 ir 18 straipsniai, vienas iš jų ar visi, skaitomi atskirai ar kartu, suteikia Sąjungos piliečiui teisę apsigyventi valstybės narės, kurios pilietis jis yra, teritorijoje, neatsižvelgiant į tai, ar jis prieš tai pasinaudojo teise judėti valstybių narių teritorijoje?

2.

Ar Europos Bendrijos steigimo sutarties 12, 17 ir 18 straipsniai, kartu su Pagrindinių teisių chartijos (priimta Nicos Europos Tarybos 2000 m. gruodžio 7 d., šiuo metu galiojanti redakcija paskelbta OL C 301, 2007) 21, 24 ir 34 straipsnių nuostatomis, turi būti aiškinami taip, kad teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, kuri nediskriminuojant dėl pilietybės pripažįstama visiems Sąjungos piliečiams, reiškia, kad tuo atveju, kai šis pilietis yra nepilnametis vaikas, išlaikomas giminaičio pagal tiesiąją aukštutinę giminystės liniją, trečiosios valstybės piliečio, jo teisė apsigyventi valstybės narės, kurioje jis gyvena ir kurios pilietybę jis turi, teritorijoje turi būti užtikrinama neatsižvelgiant į tai, ar jis ar jo teisėtas atstovas prieš tai pasinaudojo teise judėti, suteikiant šiai teisei apsigyventi veiksmingumą, kurio reikalingumą pripažino Bendrijos teismo praktika (2004 m. spalio 19 d. Sprendimas Chen prieš Jungtinę Karalystę, C-200/02), suteikdama giminaičiui pagal tiesiąją aukštutinę giminystės liniją trečiosios valstybės piliečiui, kuris išlaiko minėtą vaiką, turi pakankamai lėšų bei yra apsidraudęs sveikatos draudimu, išvestinę teisę apsigyventi, kuria naudotųsi tas pats trečiosios valstybės pilietis, jei jo išlaikomas nepilnametis vaikas būtų Sąjungos pilietis, neturintis valstybės narės, kurioje gyvena, pilietybės?

3.

Ar Europos Bendrijos steigimo sutarties 12, 17 ir 18 straipsniai kartu su Pagrindinių teisių chartijos 21, 24 ir 34 straipsnių nuostatomis turi būti aiškinami taip, kad nepilnamečio vaiko, valstybės narės piliečio, teisė apsigyventi valstybės, kurioje jis gyvena, teritorijoje, turi lemti, kad nuo pareigos gauti darbo leidimą turi būti atleistas giminaitis pagal tiesiąją aukštutinę giminystės liniją, trečiosios valstybės pilietis, kuris išlaiko šį nepilnametį vaiką ir kuris, jei nebūtų darbo leidimo reikalavimo valstybės narės, kurioje jis gyvena, vidaus teisėje, dirbdamas apmokamą darbą, dėl kurio yra mokamos šios valstybės socialinio draudimo įmokos, įvykdo pakankamų pajamų ir sveikatos draudimo turėjimo sąlygą, kad šio vaiko teisei apsigyventi būtų suteiktas veiksmingumas, kurį Bendrijos teismų praktika (2004 m. spalio 19 d. Sprendimas Chen prieš Jungtinę Karalystę, C-200/02) pripažino nepilnamečiam vaikui Europos piliečiui, turinčiam kitos valstybės narės, nei jis gyvena išlaikomas giminaičio pagal tiesiąją aukštutinę giminystės liniją, trečiosios valstybės piliečio, pilietybę?

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/11

2009 m. sausio 30 d. Société des plantations de Mbanga SA (SPM) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. lapkričio 13 d. Pirmosios instancijos teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-128/05 SPM prieš Tarybą ir Komisiją

(Byla C-39/09)

2009/C 90/16

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Société des plantations de Mbanga SA (SPM), atstovaujama advokato A. Farache

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos Taryba, Europos Bendrijų Komisija

Apeliantės reikalavimai

—

Visų pirma:

—

panaikinti iš dalies Pirmosios instancijos teismo sprendimą;

—

priteisti iš Komisijos atlyginti žalą ir bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose išlaidas.

—

Nepatenkinus pagrindinio reikalavimo:

—

grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą dėl atlygintinos žalos dydžio.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė iš esmė nurodo du pagrindus.

Pirmajame pagrinde ji tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą, nes nusprendė, kad Bendrijos bananų importo sistema nebuvo akivaizdžiai ir sunkiai pažeistas veiksmingos konkurencijos išsaugojimo principas, kuris apeliantės teigimu, yra teisės norma, pagal kurią privatiems asmenims suteikiamos teisės.

Šiuo atžvilgiu apeliantė nurodo, kad, pirma, Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į konkurencijos tikslus, kiek jis savo sprendimą grindė išimtinai bendrais tikslais, kurių siekiama organizuojant bendrą bananų rinką. Antra, apeliantė tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas klaidingai išaiškino Bendrijos teisės aktų ir bananų rinkoje egzistuojančios antikonkurencinės praktikos ryšį, nes jis atsisakė pripažinti, jog pagal Bendrijos teisės nuostatas leidžiama, išdavus importo pažymėjimus, suteikti ekonominių pranašumų tam tikriems privilegijuotiems (rinkoje veikiantiems) ūkio subjektams, kurių padėtis yra sustiprinta galiojančių normų pagrindu.

Antrajame pagrinde apeliantė nurodo, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė bendruosius teisės principus, visų pirma gero administravimo principą, nes nusprendė, kad šis principas nėra teisės norma, pagal kurią privatiems asmenims suteikiamos teisės. Tačiau šis principas, kuris teismų praktikoje buvo daug kartų patvirtintas, šiuo atveju įpareigojo Komisiją atsižvelgti į ypatingas rinkos sąlygas ir gamintojų, negalinčių įgyti (rinkoje veikiančių) ūkio subjektų statuso priėmus Bendrijos teisės aktą.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/11

2009 m. sausio 29 d. VAT and Duties Tribunal, Mančesteris (Jungtinė Karalystė), pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Astra Zeneca UK Limited prieš Her Majesty's Revenue and Customs

(Byla C-40/09)

2009/C 90/17

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

VAT and Duties Tribunal, Mančesteris

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Astra Zeneca UK Limited

Atsakovai: Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar šios bylos aplinkybėmis, kai darbuotojas pagal savo darbo sutarties sąlygas turi teisę pasirinkti dalį atlyginimo atsiimti nominalios vertės kuponais, Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB (1) 2 straipsnio 1 dalį (dabar – Pagrindinės PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punktas) reikia aiškinti taip, kad darbdavio atliktas kupono perdavimas darbuotojui yra paslaugų teikimas už atlygį?

2.

Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą yra neigiamas, ar 6 straipsnio 2 dalies b punktą (dabar – 26 straipsnio 1 dalies b punktas) reikia aiškinti taip, kad jis reikalauja darbdavio pagal darbo sutartį atliktą kupono perdavimą darbuotojui laikyti paslaugų tiekimu tuo atveju, jei kuponas skirtas darbuotojo privatiems poreikiams?

3.

Jeigu kupono perdavimas nėra nei paslaugų teikimas už atlygį 2 straipsnio 1 dalies prasme, nei turi būti laikomas paslaugų teikimu pagal 6 straipsnio 2 dalies b punktą, ar 17 straipsnio 2 dalį (dabar – 168 straipsnis) reikia aiškinti taip, kad ji leidžia darbdaviui susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį, kurį jis sumokėjo pirkdamas ir perduodamas kuponą darbuotojui pagal darbo sutartį, tuo atveju, jei kuponas skirtas darbuotojo privatiems poreikiams?

(1)  1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23).

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/12

2009 m. sausio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Estijos Respubliką

(Byla C-46/09)

2009/C 90/18

Proceso kalba: estų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama E. Randvere ir K. Simonsson

Atsakovė: Estijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

konstatuoti, kad tinkamai į savo nacionalinę teisę neperkėlusi 2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/59/EB (1) dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams nuostatų, Estijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2000/59/EB 11 straipsnį,

—

priteisti iš Estijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Iš Direktyvos 2000/59 11 straipsnio 2 dalies a punkto matyti, kad Estijos Respublika privalo nustatyti kitų nei žvejybos ir pramoginių laivų, kuriais pagal išduotą leidimą gali plaukti ne daugiau kaip 12 keleivių, ir kuriuos reikia patikrinti, atrankos kriterijus.

Direktyvos 2000/59 11 straipsnio 2 dalies c punkte numatyta, kad jeigu atitinkama institucija yra nepatenkinta patikrinimo rezultatais, ji užtikrina, jog laivas iš uosto neišplauks tol, kol neatiduos laive susidariusių atliekų ir krovinio likučių į uosto priėmimo įrenginius pagal 7 ir 10 straipsnius.

Estijos Respublika pranešė apie savo ketinimą papildyti Estijos teisės aktus, kad būtų tinkamai perkeltos šios direktyvos nuostatos. Komisija neturi informacijos apie tokių pakeitimų priėmimą.

(1)  OL L 332, p. 81.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/12

2009 m. vasario 6 d. Tingsrätt Stockholm (Švedija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Konkurrensverket prieš TeliaSonera Sverige AB

(Byla C-52/09)

2009/C 90/19

Proceso kalba: švedų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tingsrätt Stockholm

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Konkurencijos tarnyba (Konkurrensverket)

Į bylą įstojusi šalis: Tele2 Sverige Aktiebolag

Atsakovė: TeliaSonera Sverige AB

Prejudiciniai klausimai

1.

Kokiomis sąlygomis pažeidžiamas EB 82 straipsnis dėl skirtumo tarp didmeninei prekybai skirtų ADSL paslaugų kainos, kurią dominuojančią padėtį užimanti vertikaliai integruota įmonė taiko konkurentams didmeninės prekybos rinkoje ir kainos, kurią ta pati įmonė taiko galutinių vartotojų rinkoje?

2.

Ar siekiant atsakyti į 1 klausimą reikia atsižvelgti tik į dominuojančią padėtį užimančios įmonės kainas, taikomas galutiniams vartotojams ar taip pat į konkurentų kainas, taikomas galutinių vartotojų rinkoje?

3.

Ar atsakymui į 1 klausimą turi įtakos tai, kad dominuojančią padėtį užimanti įmonė teisės aktais neįpareigojama teikti paslaugas didmeninės prekybos rinkoje, tačiau ji tai daro savo iniciatyva?

4.

Ar tam, kad 1 klausime apibūdinta praktika būtų laikoma piktnaudžiavimu ji turi turėti konkurenciją ribojantį poveikį ir, jei taip, kaip šį poveikį nustatyti?

5.

Ar atsakymui į 1 klausimą turi įtakos dominuojančią padėtį užimančios įmonės galia rinkoje?

6.

Ar tam, kad 1 klausime apibūdinta praktika būtų laikoma piktnaudžiavimu reikia, kad šią veiklą vykdanti įmonė užimtų dominuojančią padėtį tiek didmeninės prekybos rinkoje, tiek galutinių vartotojų rinkoje?

7.

Ar tam, kad 1 klausime apibūdinta praktika būtų laikoma piktnaudžiavimu dominuojančią padėtį užimančios įmonės didmeninės prekybos rinkoje tiekiama prekė ar teikiama paslauga turi būti būtina konkurentams?

8.

Ar atsakymui į 1 klausimą turi įtakos tai, ar paslaugos teikiamos naujam vartotojui?

9.

Ar tam, kad 1 klausime apibūdinta praktika būtų laikoma piktnaudžiavimu reikia, kad dominuojančią padėtį užimanti įmonė turėtų galimybę kompensuoti patirtus nuostolius?

10.

Ar atsakymui į 1 klausimą turi įtakos tai, ar rinkai yra būdingi technologiniai pokyčiai, reikalaujantys didelių investicijų, pavyzdžiui, dėl pagrįstų įsisteigimo išlaidų ir galimo poreikio įsisteigimo laikotarpiu vykdyti nuostolingus pardavimus?

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/13

2009 m. vasario 6 d. House of Lords (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs prieš Loyalty Management UK Limited

(Byla C-53/09)

2009/C 90/20

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

House of Lords

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs

Atsakovė: Loyalty Management UK Limited

Prejudiciniai klausimai

Kai apmokestinamasis asmuo (toliau – organizatorius) užsiima verslu – įgyvendina pirkėjų lojalumo skatinimo programą (toliau – programa), pagal kurią sudaro įvairias sutartis:

i)

su įvairiomis įmonėmis, vadinamomis „rėmėjais“, pagal kurias rėmėjai įsipareigoja iš jų prekes ar paslaugas perkantiems pirkėjams (toliau – rinkėjai) skirti „taškus“, o rėmėjai – atsiskaityti su organizatoriumi;

ii)

su rinkėjais, pagal kurias jiems iš rėmėjų perkant prekes ir (ar) paslaugas jiems skiriami taškai, kuriuos galima iškeisti į prekes ir (ar) paslaugas, ir

iii)

su įvairiomis įmonėmis (vadinamomis tiekėjais), pagal kurias tiekėjai, be kita ko, įsipareigoja rinkėjams tiekti prekes ir teikti paslaugas už žemesnę nei įprastai mokamą kainą arba nemokamai, kai rinkėjas grąžina taškus, o organizatorius įsipareigoja už tai sumokėti „paslaugos mokestį“, apskaičiuojamą pagal per atitinkamą laikotarpį pas tam tikrą tiekėją iškeistų taškų skaičių.

1.

Kaip reikia aiškinti 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB (1) 14, 24 ir 73 straipsnius (buvę 1977 m. gegužės 19 d. Tarybos direktyvos 77/388/EEB (2) 5, 6 straipsniai ir 11 straipsnio A dalies 1 punkto a papunktis), kai organizatorius atlieka mokėjimus tiekėjams?

2.

Ar šias nuostatas reikia aiškinti taip, kad tokie organizatoriaus mokėjimai tiekėjams turi būti laikomi:

a)

atlygiu tik už tiekėjų organizatoriui teikiamas paslaugas ar

b)

atlygiu tik už tiekėjų rinkėjams tiekiamas prekes ir (ar) teikiamas paslaugas, ar

c)

atlygiu iš dalies už tiekėjų organizatoriui teikiamas paslaugas ir iš dalies už tiekėjų rinkėjams tiekiamas prekes ir (ar) teikiamas paslaugas?

3.

Jei atsakymas į 2 klausimo c punktą būtų, kad paslaugos mokestis yra atlygis už du tiekėjų tiekimus – vieną organizatoriui, o kitą rinkėjams, kokie kriterijai egzistuoja Bendrijos teisėje nustatant, kaip tokį paslaugos mokestį paskirstyti šiems dviem tiekimams?

(1)  2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1).

(2)  1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23).

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/14

2009 m. vasario 9 d. House of Lords (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs prieš Baxi Group Limited

(Byla C-55/09)

2009/C 90/21

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

House of Lords

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs

Atsakovė: Baxi Group Limited

Prejudiciniai klausimai

Tuomet, kai

A

apmokestinamasis asmuo įgyvendina verslo skatinimo programą, vykdomą reklamos ir rinkodaros bendrovės, pagal kurią apmokestinamojo asmens pirkėjams už iš jo perkamas prekes yra skiriami „taškai“;

B

reklamos ir rinkodaros bendrovėje pirkėjai nemokėdami pinigų iškeičia taškus į premijines prekes;

C

apmokestinamasis asmuo susitarė su ta kita bendrove, kad jai mokės rekomenduojamą mažmeninę kainą už premijines prekes.

1.

Kaip reikia aiškinti PVM direktyvos (1) 14, 24, 73 ir 168 straipsnius (buvę Šeštosios direktyvos (2) 5 ir 6 straipsniai, 11 straipsnio A dalies 1 punkto a papunktis ir 17 straipsnio 2 dalis), kai apmokestinamasis asmuo atlieka mokėjimus kitai bendrovei?

2.

Ar šias nuostatas reikia aiškinti taip, kad apmokestinamojo asmens mokėjimai kitai bendrovei turi būti laikomi:

a)

tik atlygiu už kitos bendrovės apmokestinamajam asmeniui suteiktas paslaugas;

b)

tik trečiosios šalies atlygiu už kitos bendrovės pirkėjams patiektas prekes;

c)

atlygiu iš dalies už kitos bendrovės apmokestinamajam asmeniui suteiktas paslaugas ir iš dalies už kitos bendrovės pirkėjams patiektas prekes;

d)

atlygiu už reklamos ir rinkodaros paslaugas bei kitos bendrovės apmokestinamajam asmeniui patiektas premijines prekes?

3.

Jei atsakymas į 2 klausimą būtų, kad tokie mokėjimai yra laikytini iš dalies atlygiu už kitos bendrovės apmokestinamajam asmeniui suteiktas paslaugas ir iš dalies apmokestinamojo asmens kitai bendrovei mokamu trečiosios šalies atlygiu už tos kitos bendrovės pirkėjams patiektas prekes, kokie kriterijai egzistuoja Bendrijos teisėje nustatant, kaip tokį mokėjimą paskirstyti šiems dviem tiekimams?

(1)  2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1).

(2)  1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23).

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/15

2009 m. vasario 9 d. Commissione tributaria provinciale di Roma (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Emiliano Zanotti prieš Agenzia delle Entrate

(Byla C-56/09)

2009/C 90/22

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Commissione tributaria provinciale di Roma

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Emiliano Zanotti

Atsakovė: Agenzia delle Entrate

Prejudicinis klausimas

Ar bendrieji Sutarties ir Europos teisės principai, susiję su veiksminga ir visiška teismine apsauga bei vienodu požiūriu ir judėjimo laisve, draudžia taikyti 1986 m. gruodžio 22 d. Respublikos Prezidento dekreto Nr. 917, konsoliduotos nuostatų pajamų mokesčio srityje versijos, 15 straipsnio e punktą ir 2000 m. gegužės 12 d. Finansų ministerijos aplinkraščio Nr. 95 1.5.1 punktą, ir ar su Bendrijos teise suderinamas iš jų atsirandantis ribojimas pripažinti atskaičiuotinomis minėtose nuostatose nurodytas išlaidas?

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/15

2009 m. vasario 11 d. Tribunale Amministrativo Regionale della Campania (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Lucio Rubano prieš Regione Campania, Comune di Cusano Mutri

(Byla C-60/09)

2009/C 90/23

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale della Campania

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Lucio Rubano

Atsakovai: Regione Campania, Comune di Cusano Mutri

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar su Europos Sąjungos sutarties 152 ir 153 straipsniais suderinama tai, kad komunose, turinčiose iki 4 000 gyventojų, yra tik viena vaistinė?

2.

Ar su Europos Sąjungos sutarties 152 ir 153 straipsniais suderinama tai, kad komunose, kuriose yra virš 4 000 gyventojų, antros vaistinės atidarymui keliami tokie reikalavimai, kaip antai gyventojų skaičiaus viršijimas mažiausiai 50 %, mažiausiai 3 000 metrų atstumas iki jau esančių vaistinių, ypatingo vaistinių paslaugų poreikio, atsižvelgiant į topografines sąlygas ir kelių būklę, buvimas, kuris vertinamas pasitelkiant sveikatos priežiūros subjektus (vietos sveikatos priežiūros įstaigas) arba vietos profesines bendrijas, arba valdžios institucijas, atsakingas už vaistinių paslaugų tiekimo organizavimą ir kontrolę?

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/15

2009 m. vasario 13 d. High Court of Justice (England & Wales), Queen's Bench Division (Administrative Court) (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Association of the British Pharmaceutical Industry prieš Medicines and Healthcare Products Regulatory Agency

(Byla C-62/09)

2009/C 90/24

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

High Court of Justice (England & Wales), Queen's Bench Division (Administrative Court)

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Association of the British Pharmaceutical Industry

Atsakovė: Medicines and Healthcare Products Regulatory Agency

Prejudicinis klausimas

Ar Direktyvos 2001/83/EB (1) 94 straipsnio 1 dalis draudžia viešajai institucijai, esančiai nacionalinės viešosios sveikatos priežiūros tarnybos dalimi, bandant sumažinti savo bendrąsias išlaidas vaistams patvirtinti schemą, pagal kurią siūlomas finansinis skatinimas gydytojų kabinetams (kurie savo ruožtu gali suteikti finansinę naudą vaistus skiriantiems gydytojams) už tai, kad šie skirtų konkretų nurodytą vaistą, įrašytą į vaistų skyrimo skatinimo schemą, kuris arba:

a)

skiriasi nuo vaisto, kurį anksčiau gydytojas buvo skyręs pacientui; arba

b)

skiriasi nuo vaisto, kuris priešingu atveju galėjo būti skirtas pacientui, jei nebūtų vaistų skyrimo skatinimo schemos,

kai toks kitas skiriamas vaistas priklauso tai pačiai vaistų, naudojamų konkrečiam paciento susirgimui gydyti, terapinei klasei?

(1)  2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, p. 67; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 69).

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/16

2009 m. vasario 13 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Prancūzijos Respubliką

(Byla C-64/09)

2009/C 90/25

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama P. Oliver ir J.-B. Laignelot

Atsakovė: Prancūzijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepriėmusi 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (1) 2 straipsnio 13 punktui, 4 straipsnio 2 dalies a punktui, 5 straipsnio 3 ir 4 dalims, 6 straipsnio 3 daliai, 7 straipsnio 1 daliai ir 8 straipsnio 3 daliai teisingai ir visiškai įgyvendinti būtinų įstatymų ir kitų teisės aktų, Prancūzijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

—

Priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama savo ieškinį Komisija nurodo septynis pagrindus, susijusius su neteisingu Direktyvos 2000/53/EB tam tikrų nuostatų perkėlimu į Prancūzijos teisę.

Visų pirma ieškovė tvirtina, kad 2 straipsnio 13 punkte esantis apibrėžimas, susijęs su „informacija apie (eksploatuoti netinkamų transporto priemonių) išmontavimą“, perkeltas nepakankamai aiškiai ir tiksliai, nes atitinkamos nacionalinės nuostatos taikymo sritis aiškiai siauresnė nei direktyvos taikymo sritis ir joje visiškai neatsispindi Bendrijos teisės aktų leidėjo nurodytas tikslas šias transporto priemones apdoroti tinkamai ir aplinkai saugiu būdu.

Ieškovės teigimu, dėl to, kad 4 straipsnio 2 dalies a punktas buvo perkeltas pavėluotai, 18 mėnesių rinkoje buvo transporto priemonės, medžiagos ir dalys, išskyrus išimtinius atvejus, kuriose yra švino, gyvsidabrio, kadmio ir šešiavalenčio chromo, nes atitinkamos nacionalinės teisės nuostatos buvo taikytos tik transporto priemonėms, priimamoms pagal rūšis, nuo 2004 m. gruodžio 31 dienos, nors direktyvos 4 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta 2003 m. liepos 1 diena.

Taip pat ieškovė tvirtina, kad 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta procedūra, susijusi su eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimo išdavimu, nebuvo teisingai perkelta į Prancūzijos teisę ir dėl to galėjo būti suklaidinti visų pirma kitų valstybių narių kilmės transporto priemonių savininkai. Konkrečiai šiuo atžvilgiu Komisija kaltina tuo, kad sunaikinimo pažymėjimas išduodamas ne transporto priemonės perdavimo momentu, o tik ją fiziškai sunaikinus ir kad minėtas pažymėjimas išduodamas ne eksploatuoti netinkamos transporto priemonės turėtojui, o departamento, kuriame transporto priemonė įregistruota, prefektui.

Ketvirta, Komisija nurodo 5 straipsnio 4 dalies perkėlimą, kuris prieštarauja minėtos nuostatos prasmei, nes jis leidžia tam tikroms patvirtintoms įmonėms, t. y. patvirtintiems naikintojams, atsisakyti priimti eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir minėtiems naikintojams nenumato kompensavimo sistemos.

Taip pat perkeliant 6 straipsnio 3 dalį neatsižvelgta į „išrinkimo“ sąvoką, kuri apibūdina eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo pirmąjį etapą, t. y. lengvai išmontuojamų dalių išėmimą prieš atliekant veiksmus, kuriais siekiama išvengti aplinkos taršos.

Be to, ieškovė kritikuoja 7 straipsnio 1 dalies perkėlimą, nes Prancūzijos valdžios institucijos skatina perdirbti transporto priemonių dalis „visada, kai tai leidžia techninės ir ekonominės sąlygos“, o direktyva nustato griežtesnę pareigą perdirbti – „kai tai nekenkia aplinkai“.

Galiausiai Komisija pabrėžia, kad 8 straipsnio 3 dalis valstybes nares įpareigoja imtis konkrečių priemonių, kad transporto priemonių gamintojai ar dalių gamintojai informaciją apie kiekvienos į rinką pateiktos naujos transporto priemonės rūšies išmontavimą pateiktų vadovuose arba elektroniniais ryšiais.

(1)  OL L 269, p. 34; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 5 t., p. 224.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/17

2009 m. vasario 16 d. Bundesgerichtshof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Gebr. Weber GmbH prieš Jürgen Wittmer

(Byla C-65/09)

2009/C 90/26

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Gebr. Weber GmbH

Atsakovas: Jürgen Wittmer

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB (1) dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų 3 straipsnio 3 dalies pirmąją ir antrąją pastraipas reikia aiškinti taip, kad jos draudžia nacionalinio įstatymo nuostatą, pagal kurią sutarties neatitinkančių prekių pristatymo atveju pardavėjas gali atsisakyti taikyti pirkėjo reikalaujamą teisių gynimo priemonę taip pat ir tuomet, kai dėl jos jis patirtų nepagrįstų (visiškai neproporcingų) išlaidų, palyginti su verte, kurią prekės turėtų, jeigu nebūtų neatitikimo, ir neatitikimo reikšmingumu?

2.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar minėtos direktyvos 3 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies trečiosios pastraipos nuostatas reikia aiškinti taip, kad pardavėjas, užtikrinęs vartojimo prekės atitiktį sutarčiai, pakeisdamas ją kita, turi prisiimti išlaidas, susijusias su sutarties neatitinkančios prekės išmontavimu iš objekto, kuriame vartotojas ją įmontavo laikydamasis jos pobūdžio ir naudojimo paskirties?

(1)  OL L 171, 1999 7 7, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 15 sk., 4 t., p. 223.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/17

2009 m. vasario 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuvos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Kirin Amgen, Inc. prieš Lietuvos Respublikos valstybinį patentų biurą

(Byla C-66/09)

2009/C 90/27

Proceso kalba: lietuvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Kirin Amgen, Inc.

Atsakovas: Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Reglamento Nr.1768/92 (1) 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta šio reglamento įsigaliojimo diena Lietuvos Respublikai turi būti suprantama kaip jos įstojimo į Europos Sąjungą diena?

2.

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, tai koks yra Reglamento Nr. 1768/92 19 straipsnio ir 7 straipsnio santykis, skaičiuojant šešių mėnesių terminą, ir kurį iš šių straipsnių reikia taikyti byloje?

3.

Ar leidimas pateikti produktą Europos Bendrijos rinkai įsigaliojo besąlygiškai Lietuvos Respublikoje nuo jos įstojimo į Europos Sąjungą dienos?

4.

Jei atsakymas į trečiąjį klausimą būtų teigiamas, tai ar leidimo pateikti produktą į rinką įsigaliojimas prilyginamas jo išdavimui Reglamento Nr. 1768/92 3 straipsnio b punkto prasme?

(1)  1992 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1768/92 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo (OL L 182, p. 1; Specialusis leidimas lietuvių kalba, skyrius 13, tomas 11, p. 200)

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/17

2009 m. vasario 17 d. Nuova Agricast Srl ir Cofra srl pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. gruodžio 2 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) sprendimo byloje T-362/05 Nuova Agricast Srl ir Cofra prieš Komisiją

(Byla C-67/09 P)

2009/C 90/28

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantės: Nuova Agricast Srl ir Cofra srl, atstovaujamos advokato M. A. Calabrese

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija

Apeliančių pagrindiniai reikalavimai

—

panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek jame nurodoma, kad 2000 m. gegužės 29 d. laiškas nebuvo melagingas, ir todėl atmesti Komisijos priešieškinį dėl esmės,

—

dėl 2006 m. kovo 2 d. laikinosiose organizavimo priemonės nurodytų klausimų konstatuoti ir pripažinti, kad imdamasi ieškinyje pirmojoje instancijoje nurodytų neteisėtų veiksmų Komisija šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidė Bendrijos teisę ir padarė turtinės žalos ieškovėms,

—

grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad šis priimtų sprendimą dėl klausimų, kurių neapima 2006 m. kovo 2 laikinosios organizavimo priemonės,

—

o dėl bylinėjimosi išlaidų:

i.

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas,

ii.

arba atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimą,

arba, jei būtų nuspręsta, kad byla neišsprendžiama iš esmės,

Papildomi apeliančių reikalavimai

—

panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek jame nurodoma, kad 2000 m. gegužės 29 d. laiškas nebuvo melagingas, ir todėl atmesti Komisijos priešieškinį dėl esmės,

—

grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo,

—

atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas dėl neteisėtumo pagrįstas Pirmosios instancijos teismo padaryta teisės klaida dėl Komisijos sprendimo leisti pagalbos schemą, kuri prieštarauja teisinio saugumo teisėtų lūkesčių apsaugos ir diskriminavimo tarp įmonių, dalyvaujančių toje pačioje pagalbos schemoje, draudimo principams, taip pat EB 87 straipsnio ir Bendrijos teismų praktikos, kurioje nurodoma, kad EB 88 straipsnyje numatyta procedūra jokiu būdu negali būti Bendrijos teisės normų ir principų pažeidimo instrumentu, ir kurioje nustatoma, kad Komisija negali leisti schemų, kurios pažeidžia kitas Bendrijos teisės normas ir principus, pažeidimu.

Ieškovės tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas 1997 m. Sprendimą aiškindamas taip, kaip jis tai padarė skundžiamo sprendimo 81 punkte, visą pagalbos schemą, kurią buvo leista įgyvendinti minėtu sprendimu, išaiškino taip, kad ji tapo nesuderinama su teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir diskriminavimo draudimo principais, nes toks išaiškinimas, nors pagal šią schemą įmonėms, kurios paraišką pirmą kartą pateikė pagal 1999 m. pranešimą apie viešuosius pirkimus, suteikė konkrečias garantijas kad jos prireikus galės pakeisti paraišką pagal vėlesnius pranešimus, tokį pakeitimą padarė logiškai neįmanomu, nes po 1999 m. gruodžio 31 d. tokių pranešimų apie pirkimus, net skirtų tik paraiškų pakeitimams, negalėjo būti. Todėl ieškovės mano, kad schema, jei ją taip reikėtų aiškinti, pažeidė ne tik teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, bei ir diskriminavimo draudimo principą, nes tik įmonėms, kurios pirmą kartą dalyvavo 1999 m. antrojoje viešųjų pirkimų procedūroje, nebuvo leista daryti to, ką galėjo daryti ankstesniuose pirkimuose dalyvavusios įmonės.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas dėl neteisėtumo pagrįstas Pirmosios instancijos teismo padaryta teisės klaida dėl to, kad jis nepatikrino, ar jo pateiktas 1997 m. Sprendimo leisti pagalbos schemą išaiškinimas galėjo būti pakeistas kitu, minėtų teisės principų nepažeidžiančiu išaiškinimu. Tokiu būdu Pirmosios instancijos teismas pažeidė teismų praktiką, kurioje nustatyta šio teismo pareiga patikrinti tokio pakeitimo galimybę.

Ieškovės tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas bendrai ir abstrakčiai aiškindamas 1997 m. Sprendimu leistą schemą nepatikrino, ar jo pateiktas 1997 m. Sprendimo leisti pagalbos schemą aiškinimas buvo pakeičiamas kitu, minėtų teisės principų nepažeidžiančiu išaiškinimu, todėl jis padarė teisės klaidą, nes pažeidė teismų praktiką, pagal kurią, jeigu Bendrijos antrinės teisės tekstas gali būti aiškinamas įvairiai, reikia pasirinkti tą aiškinimą, pagal kurį nuostatos atitiktų EB sutartį, o ne tą, kuris leistų konstatuoti jų neatitikimą minėtai sutarčiai.

Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas dėl neteisėtumo: ieškovės mano, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, tiek, kiek jame (50 ir 51 punktai) nurodoma, kad 2000 m. gegužės 29 d. laiškas nebuvo melagingas, nes yra padaryta šio laiško aiškinimo klaida bei faktinių aplinkybių iškraipymas, o taip pat reikia atmesti Komisijos priešieškinį dėl esmės, kuriuo siekiama, kad iš apeliacinių skundų tekstų būtų išbrauktas tvirtinimas, jog Komisija rašydama 2000 m. gegužės 29 d. laišką padarė ideologinę klaidą, leisdama suprasti, kad per 2000 m. gegužės 16 d. susitikimą Italijos valdžios institucijos nenurodė, kad egzistuoja įmonės priklausančios trečiojoje viešųjų pirkimų procedūroje dalyvavusių kategorijai.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/19

2009 m. vasario 23 d. patentų teisės advokatų Volker Mergel, Klaus Kampfenkel, Burkart Bill ir Andreas Herden pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. gruodžio 16 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) sprendimo byloje T-335/07 Volker Mergel ir kt. prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla C-80/09 P)

2009/C 90/29

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantai: Volker Mergel, Klaus Kampfenkel, Burkart Bill ir Andreas Herden, atstovaujami advokato G. P. Friderichs

Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Apeliantų reikalavimai

—

Panaikinti 2008 m. gruodžio 16 d. Pirmosios instancijos teismo antrosios kolegijos sprendimą (Bylos Nr. T-335/07–33), apeliantams įteiktą faksu 2008 m. gruodžio 18 dieną.

—

Panaikinti 2007 m. birželio 25 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (apeliacinė byla R 0299/2007-4).

—

Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ginčas kilo dėl to, ar terminą „Patentconsult“ galima registruoti kaip prekių ženklą 35, 41 ir 42 klasių paslaugoms. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „Patentconsult“ – tai informacija, kuri tiesiogiai ir konkrečiai apibūdina nurodytas paslaugas.

Apeliantai apeliacinį skundą grindžia neteisingu Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų aiškinimu ir taikymu.

Pirmuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantai priekaištauja dėl to, kad teismas nagrinėjamą prekių ženklą neteisingai laikė naujadaru, kuris iš esmės nesiskiria nuo vien tik jo apibūdinamųjų elementų visumos. Teismas nurodyto prekių ženklo skiriamųjų požymių nebuvimą grindžia tuo, kad prekių ženklo „Patentconsult“ struktūra yra tokia kaip panašių pavadinimų „patent consulting“ arba „patent consultacy“. Tačiau toks vertinimas yra neteisingas, nes „Patentconsult“ struktūra yra ne įprasta, konkrečiai, gramatine prasme, bet nuo jos nukrypsta, ir todėl šis terminas yra neįprastas naujadaras, kuris iš esmės skiriasi vien tik nuo elementų „patent“ ir „consult“ sumos.

Antruoju apeliacinio skundo pagrindu teigiama, kad teismas neteisingai priskyrė prekių ženklui „Patentconsult“ tik apibūdinamąjį pobūdį. Buvo remtasi tuo, kad nustatant apibūdinamąjį pobūdį nėra svarbu, ar registruojant šių paslaugų atžvilgiu gali būti naudojami kiti terminai. Tačiau apeliantai remiasi tuo, jog turi būti vartojamas kitas nei „Patentconsult“ terminas tam, kad būtų patenkintas reikalavimas palikti jį visiems prieinamu. Gramatiškai neteisingas terminas „Patentconsult“ tam netinka.

Galiausiai trečiuoju apeliacinio skundo pagrindu priekaištaujama, kad teismas neteisingai pripažino netaikytinais kitos proceso šalies anksčiau priimtą sprendimą dėl prekių ženklo „Netmeeting“ ir Teisingumo Teismo byloje C-383/99 P priimtą sprendimą dėl prekių ženklo „Baby-dry“. Pagal pastarąjį sprendimą aiškus formuluotės skyrimasis nuo išraiškos būdo, kuris būdingas įprastai suinteresuotosios visuomenės vartosenai, gali patvirtinti būtiną skiriamąjį požymį. Į šią Teisingumo Teismo praktiką turi būti atsižvelgiama, siekiant užtikrinti Bendrijos teismų sprendimų tęstinumą ir patikimumą.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/19

2009 m. vasario 26 d. Regeringsrätten (Švedija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje X prieš Skatteverket

(Byla C-84/09)

2009/C 90/30

Proceso kalba: švedų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Regeringsrätten

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: X

Atsakovas: Skatteverket

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Tarybos direktyvos (2006/112/EB) dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1) 138 ir 20 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jie reiškia, jog gabenimas iš kilmės valstybės teritorijos turi prasidėti per tam tikrą laikotarpį, kad pardavimas būtų neapmokestinamas ir tai būtų įsigijimas Bendrijos viduje?

2.

Panašiai, ar šiuos straipsnius reikia aiškinti taip, kad jie reiškia, jog gabenimas turi pasibaigti paskirties valstybėje per tam tikrą laikotarpį, kad pardavimas būtų neapmokestinamas ir tai būtų įsigijimas Bendrijos viduje?

3.

Ar atsakymai į 1 ir 2 klausimus pasikeistų, jeigu tai, kas įsigyjama, būtų nauja transporto priemonė, o prekę įsigyjantis asmuo būtų privatus asmuo, galiausiai ketinantis naudoti transporto priemonę konkrečioje valstybėje narėje?

4.

Kiek tai susiję su įsigijimu Bendrijos viduje, kada turi būti atliekamas vertinimas, ar transporto priemonė yra nauja remiantis Tarybos direktyvos (2006/112/EB) dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 2 straipsnio 2 dalies b punktu?

(1)  2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1)

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/20

2009 m. kovo 2 d. Amtsgericht Schorndorf (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ingrid Putz prieš Medianess Electronics GmbH

(Byla C-87/09)

2009/C 90/31

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Amtsgericht Schorndorf

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Ingrid Putz

Atsakovė: Medianess Electronics GmbH

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB (1) dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų 3 straipsnio 2 dalį ir 3 dalies trečiąją pastraipą reikia aiškinti taip, kad joms prieštarauja nacionalinio įstatymo nuostata, nurodanti, kad pardavėjas, užtikrindamas vartojimo prekės atitiktį sutarčiai, pakeisdamas ją kita, neturi prisiimti išlaidų, susijusių su pakeitimui pristatytos prekės įmontavimu į objektą, kuriame vartotojas įmontavo sutarties neatitinkančią prekę, laikydamasis jos pobūdžio ir naudojimo paskirties, jei iš pat pradžių sutartyje nebuvo sutarta dėl įmontavimo?

2.

Ar pirmiau nurodytos direktyvos 3 straipsnio 2 dalį ir 3 dalies trečiąją pastraipą reikia aiškinti taip, kad pardavėjas, užtikrindamas vartojimo prekės atitiktį sutarčiai, pakeisdamas ją kita, turi prisiimti išlaidas, susijusias su sutarties neatitinkančios prekės išmontavimu iš objekto, kuriame vartotojas ją įmontavo, laikydamasis jos pobūdžio ir naudojimo paskirties?

(1)  1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (OL L 171, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 4 t., p. 223).

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/20

2009 m. kovo 3 d. General Química, S.A., Repsol Química, S.A., Repsol YPF, S.A. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. gruodžio 18 d. Pirmosios instancijos teismo (šeštoji kolegija) sprendimo T-85/06 byloje General Química ir kt. prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-90/09 P)

2009/C 90/32

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantės: General Química, S.A., Repsol Química, S.A., Repsol YPF, S.A., atstovaujamos advokatų J. M. Jiménez-Laiglesia Oñate ir J. Jiménez-Laiglesia Oñate

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija

Apeliančių reikalavimai

—

Panaikinti 2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimą byloje T-85/06 tiek, kiek juo atmetamas panaikinimo pagrindas, grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida ir motyvavimo stoka pripažįstant apeliančių solidarią atsakomybę.

—

Panaikinti (Komisijos) sprendimo 1 straipsnio g bei h punktus ir 2 straipsnio d punktą tiek, kiek jie nukreipti prieš Repsol YPF ir Repsol Química kaip bendrai ir solidariai už General Química padarytą EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimą atsakingas įmones, ir papildomai panaikinti šį sprendimą tiek, kiek jis nukreiptas prieš Repsol YPF, kiekvienu atveju atitinkamai sumažinant sankciją.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliaciniame skunde remiamasi tuo, kad atmestas sprendimo pripažinti Repsol Química ir Repsol YPF atsakingomis už General Química, S.A veiksmus panaikinimo pagrindas. Sprendime Pirmosios instancijos teismas klaidingai taikė atsakomybės priskyrimo kriterijų, kuris nesusijęs su bylos faktais ar aplinkybėmis ir su General Química padarytu pažeidimu. Priskirdamas patronuojančiai bendrovei atsakomybę už dukterinę bendrovę ir nuspręsdamas, kad, remiantis tuo, jog paprastai patronuojanti bendrovė gali ar turi teisę daryti lemiamą įtaką dukterinei bendrovei, egzistuoja vienas ūkio subjektas, Pirmosios instancijos teismas padarė klaidą. Taip pat jis nepaaiškina, kaip įrodymai, kuriais jis remiasi, atskleidžia, kad yra daroma lemiama įtaka; be to, jis neatsižvelgia arba iškraipo bylos medžiagoje pateiktus įrodymus. Taip pat šis teismas klaidingai taiko teismo praktikoje nustatytą prezumpciją tais atvejais, kai patronuojanti įmonė turi visą kapitalą, ir perkelia įrodinėjimo pareigą, nors, be kita ko, neįvardija įrodymų, kuriuos reikia pateikti tam, kad būtų paneigta prezumpcija. Sprendimu Komisijai suteikiama neribota laisvė vertinti ir nagrinėti šiai prezumpcijai paneigti pateiktus įrodymus. Todėl šios prezumpcijos praktiškai neįmanoma paneigti. Nepaisant to, kad Repsol YPF atsakomybė nėra aiškiai nustatyta ir kelia klausimų, grupę valdančiai patronuojančiai bendrovei automatiškai taikydamas prezumpciją dėl paprastos galimybės daryti lemiamą įtaką, Pirmosios instancijos teismas taip pat daro klaidą. Atsakomybė priskiriama bendrovių grupei, o ne ekonominiu vienetu esančiai įmonei; be to, šios atsakomybės negalima paneigti.

Pirmosios instancijos teismas

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/22

2009 m. kovo 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Tirrenia di Navigazione ir kt. prieš Komisiją

(Sujungtos bylos T-265/04, T-292/04 ir T-504/04) (1)

(Valstybės pagalba - Jūrų transportas - Italijos institucijų išmokėtos subsidijos regioninėms kompanijoms - Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama iš dalies suderinama ir iš dalies nesuderinama su bendrąja rinka - Ieškinys dėl panaikinimo - Priimtinumas - Suinteresuotumas pareikšti ieškinį - Nauja ar egzistuojanti pagalba - Pareiga motyvuoti - Reglamento Nr. 3577/92 (EEB) 4 straipsnio 3 dalies)

2009/C 90/33

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė byloje T-265/04: Tirrenia di Navigazione SpA, anksčiau Tirrenia di Navigazione SpA ir Adriatica di Navigazione SpA (Neapolis, Italija), atstovaujama iš pradžių advokatų G. Roberti, A. Franchi ir G. Belletti, vėliau advokatų G. Roberti ir G. Belletti

Ieškovės byloje T-292/04: Caremar SpA (Neapolis, Italija), Toremar SpA (Livornas, Italija) Siremar SpA (Palermas, Italija) ir Saremar SpA (Kaljaris, Italija) atstovaujamos iš pradžių advokatų G. Roberti, A. Franchi ir G. Belletti, vėliau advokatų G. Roberti ir G. Belletti

Ieškovė byloje T-504/04: Navigazione Libera del Golfo SpA (Neapolis, Italija), atstovaujama advokatų S. Ravenna ir A. Abate

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama V. Di Bucci ir E. Righini

Atsakovės pusėje į bylą įstojusios šalys: Caremar SpA, atstovaujama iš pradžių advokatų G. Roberti, A. Franchi ir G. Belletti, vėliau advokatų G. Roberti ir G. Belletti, bei Italijos Respublika, atstovaujama M. Fiorilli

Dalykas

Prašymai iš dalies panaikinti 2004 m. kovo 16 d. Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos, kurią Italija išmokėjo laivybos kompanijoms Adriatica, Caremar, Siremar, Saremar ir Toremar (Tirrenia grupė) (OL L 53, 2005, p. 29)

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.

Bylose T-265/04 ir T-292/04 panaikinti 2004 m. kovo 16 d. Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos, kurią Italija išmokėjo laivybos kompanijoms Adriatica, Caremar, Siremar, Saremar ir Toremar (Tirrenia grupė)

2.

Byloje T-504/04 ieškinys neteko prasmės.

3.

Byloje T-265/04 Komisija padengia savo ir Tirrenia di Navigazione SpA bylinėjimosi išlaidas.

4.

Byloje T-292/04 Komisija padengia savo, o taip pat Caremar SpA, Siremar SpA, Saremar SpA ir Toremar SpA bylinėjimosi išlaidas.

5.

Byloje T-504/04 Komisija padengia savo ir Navigazione Libera del Golfo SpA bylinėjimosi išlaidas.

6.

Byloje T-504/04 Italijos Respublika ir Caremar padengia kiekviena savo bylinėjimosi išlaidas.

(1)  OL C 239, 2004 9 25.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/22

2009 m. kovo 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Aker Warnow Werft ir Kvaerner prieš Komisiją

(Byla T-68/05) (1)

(Valstybės pagalba - Laivų statyba - Buvusi Vokietijos Demokratinė Respublika - Pagalba, išmokėta su laivų statybos sutartimis susijusiems nuostoliams padengti - Su konkurencingumu susijusi pagalba - Permokos nebuvimas)

2009/C 90/34

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Aker Warnow Werft GmbH (Rostokas, Vokietija) ir Kvaerner ASA (Oslas, Norvegija), iš pradžių atstovaujamos advokato M. Schütte ir solisitorės B. Immenkamp, vėliau – M. Schütte

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama V. Kreuschitz ir L. Flynn

Dalykas

Prašymas panaikinti 2004 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimą 2005/374/EB dėl Vokietijos įgyvendinamų valstybės pagalbos Kvaerner Warnow Werft priemonių (OL L 120, 2005, p. 21).

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.

Panaikinti 2004 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimą 2005/374/EB dėl Vokietijos įgyvendinamų valstybės pagalbos Kvaerner Warnow Werft priemonių.

2.

Komisija padengia savo ir Aker Warnow Werft GmbH bei Kvaerner ASA patirtas bylinėjimosi išlaidas.

(1)  OL C 106, 2005 4 30.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/23

2009 m. kovo 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Borax Europe prieš Komisiją

(Byla T-121/05) (1)

(Galimybė susipažinti su dokumentais - Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 - Dokumentai ir garso įrašai - Atsisakymas leisti susipažinti - Individo privačiu gyvenimu ir integralumu grindžiama išimtis - Sprendimų priėmimo proceso apsauga grindžiama išimtis)

2009/C 90/35

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Borax Europe Ltd (Gilfordas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokatų D. Vandermeersch ir K. Nordlander

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama P. Costa de Oliveira ir I. Chatzigiannis

Dalykas

Prašymas panaikinti 2005 m. sausio 17 d. Komisijos generalinio sekretoriaus sprendimą nesuteikti galimybės susipažinti su kai kuriais dokumentais ir garso įrašais trisdešimtą kartą derinant su technikos pažanga 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (OL 196, 1967, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 1 t., p. 27)

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.

2005 m. sausio 17 d. Komisijos generalinio sekretoriaus sprendimas nesuteikti galimybės susipažinti su kai kuriais dokumentais ir garso įrašais trisdešimtą kartą derinant su technikos pažanga 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo.

2.

Komisija padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1)  OL C 143, 2005 6 11.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/23

2009 m. kovo 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Borax Europe prieš Komisiją

(Byla T-166/05) (1)

(Galimybė susipažinti su dokumentais - Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 - Dokumentai ir garso įrašai - Atsisakymas leisti susipažinti - Individo privačiu gyvenimu ir integralumu grindžiama išimtis - Sprendimų priėmimo proceso apsauga grindžiama išimtis)

2009/C 90/36

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Borax Europe Ltd (Gilfordas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokatų D. Vandermeersch ir K. Nordlander

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama P. Costa de Oliveira ir I. Chatzigiannis

Dalykas

Prašymas panaikinti 2005 m. vasario 21 d. Komisijos generalinio sekretoriaus sprendimą nesuteikti galimybės susipažinti su kai kuriais dokumentais ir garso įrašais trisdešimtą kartą derinant su technikos pažanga 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (OL 196, 1967, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 1 t., p. 27)

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.

2005 m. vasario 21 d. Komisijos generalinio sekretoriaus sprendimas nesuteikti galimybės susipažinti su kai kuriais dokumentais ir garso įrašais trisdešimtą kartą derinant su technikos pažanga 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo.

2.

Komisija padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1)  OL C 155, 2005 6 25.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/24

2009 m. kovo 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Italija prieš Komisiją

(Byla T-424/05) (1)

(Valstybės pagalba - Italijos valdžios institucijų nustatyta pagalbos schema taikoma tam tikriems kolektyvinio investavimo į kilnojamuosius daiktus subjektams, kurių specializacija mažo ir vidutinio kapitalo bendrovių akcijų turėjimas - Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka - Pareiga motyvuoti - Priemonės atrankinis pobūdis - Poveikis prekybai tarp valstybių narių ir konkurencijos iškraipymas - EB 87 straipsnio 3 dalies c punktas)

2009/C 90/37

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama avvocato dello Stato P. Gentili

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama V. Di Bucci ir E. Righini

Dalykas

2005 m. rugsėjo 6 d. Komisijos sprendimo 2006/638/EB dėl pagalbos schemos, kurią Italija taiko kai kuriems kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektams, kurių specializacija yra mažos ir vidutinės kapitalizacijos įmonių, įtrauktų į oficialųjį prekybos sąrašą reguliuojamose rinkose, akcijos, panaikinimas (OL L 268, 2006, p. 1).

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.

Atmesti ieškinį.

2.

Italijos Respublika padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1)  OL C 22, 2006 1 28.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/24

2009 m. kovo 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Associazione italiana del risparmio gestito ir Finesco Asset Management prieš Komisiją

(Byla T-445/05) (1)

(Valstybės pagalba - Pagalbos schema, kurią Italijos valdžios institucijos taiko kai kuriems kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektams, kurių specializacija yra mažos ir vidutinės kapitalizacijos bendrovių akcijos - Sprendimas, kuriuo valstybės pagalba pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka - Ieškinys dėl panaikinimo - Tiesioginis ir konkretus poveikis - Priimtinumas - Pareiga motyvuoti - Priemonės atrankinis pobūdis - Pareiga susigrąžinti pagalbą)

2009/C 90/38

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovės: Associazione italiana del risparmio gestito (Roma, Italija) ir Finesco Asset Management SpA (Roma, Italija), atstovaujamos advokatų G. Escalar, G. Cipolia ir V. Giordano

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama V. Di Bucci ir E. Righini

Dalykas

2005 m. rugsėjo 6 d. Komisijos sprendimo 2006/638/EB dėl pagalbos schemos, kurią Italija taiko kai kuriems kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektams, kurių specializacija yra mažos ir vidutinės kapitalizacijos įmonių, įtrauktų į oficialųjį prekybos sąrašą reguliuojamose rinkose, akcijos (OL L 268, 2006, p. 1), panaikinimas

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.

Atmesti ieškinį.

2.

Priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

(1)  OL C 48, 2006 2 25.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/25

2009 m. kovo 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Interpipe Niko Tube ir Interpipe NTRP prieš Tarybą

(Byla T-249/06) (1)

(Dempingas - Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno importas - Normaliosios vertės apskaičiavimas - Bendrijos pramonės bendradarbiavimas - Koregavimas - Funkcijos, panašios į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas - Vienas ekonominis vienetas - Akivaizdi vertinimo klaida - Įsipareigojimo pasiūlymas - Teisė į gynybą - Pareiga motyvuoti)

2009/C 90/39

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Interpipe Nikopolsky Seamless Tubes Plant Niko Tube ZAT (Interpipe Niko Tube ZAT), buvusi Nikopolsky Seamless Tubes Plant „Niko Tube“ ZAT, (Nikopolis Ukraina), Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant VAT (Interpipe NTRP VAT), buvusi Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant VAT (Dniepropetrovskas, Ukraina)atstovaujamos iš pradžių advokatų H. G. Kamann ir P. Vander Schueren, vėliau advokato P. Vander Schueren

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama J. P. Hix padedamo advokato G. Berrisch

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama iš pradžių H. van Vliet ir T. Scharf, vėliau H. van Vliet ir K. Talabér-Ricz

Dalykas

Prašymas panaikinti 2006 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 954/2006, nustatantį galutinį antidempingo muitą Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno importui, panaikinantį Tarybos reglamentus (EB) Nr. 2320/97 ir (EB) Nr. 348/2000, baigiantį antidempingo muitų, taikomų, inter alia, Rusijos ir Rumunijos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruoto plieno importui, tarpinę ir priemonių galiojimo termino peržiūras ir baigiantį antidempingo muitų, taikomų, inter alia, Rusijos, Rumunijos, Kroatijos ir Ukrainos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruoto plieno importui, tarpines peržiūras (OL L 175, p. 4).

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.

2006 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 954/2006, nustatančio galutinį antidempingo muitą Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno importui, panaikinančio reglamentus (EB) Nr. 2320/97 ir (EB) Nr. 348/2000, baigiančio antidempingo muitų, taikomų, inter alia, Rusijos ir Rumunijos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruoto plieno importui, tarpinę ir priemonių galiojimo termino peržiūras ir baigiančio antidempingo muitų, taikomų, inter alia, Rusijos, Rumunijos, Kroatijos ir Ukrainos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruoto plieno importui, tarpines peržiūras 1 straipsnis panaikinamas tiek, kiek Interpipe Nikopolsky Seamless Tubes Plant Niko Tube ZAT (Interpipe Niko Tube ZAT) ir Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant VAT(Interpipe NTRP VAT) gaminamiems produktams nustatytas antidempingo muitas eksportui į Bendriją viršija antidempingo muitą, kuris butų nustatytas, jei eksporto kainos nebūtų koreguotos atsižvelgiant į komisinius, kai pardavimai buvo vykdomi tarpininkaujant susijusiam prekybininkui Sepco SA.

2.

Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.

Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir ketvirtadalį ieškovių nurodytų išlaidų, o pastarosios padengia tris ketvirtadalius savo bylinėjimosi išlaidų. Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1)  OL C 261, 2006 10 28.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/25

2009 m. kovo 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Professional Tennis Registry prieš VRDT – Registro Profesional de Tenis (PTR PROFESSIONAL TENNIS REGISTRY)

(Byla T-168/07) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Prašymas įregistruoti erdvinį Bendrijos prekių ženklą PTR PROFESSIONAL TENNIS REGISTRY - Ankstesnis nacionalinis ir Bendrijos prekių ženklas RPT Registro Profesional de Tenis, S.L. ir ankstesnis nacionalinis erdvinis prekių ženklas RPT European Registry of Professional Tennis - Santykinis atmetimo pagrindas - Rizikos supainioti nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

2009/C 90/40

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Professional Tennis Registry, Inc. (Hilton Hed Ailandas, Pietų Karolina, Jungtinės Valstijos), atstovaujama baristerių M. Vanhegan ir B. Brandreth

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama D. Botis

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Pirmosios instancijos teisme: Registro Profesional de Tenis, SL (Madridas, Ispanija), atstovaujama advokato M. Zarobe

Dalykas

Ieškinys pareikštas dėl 2007 m. vasario 28 d. VRDT Pirmosios apeliacinės tarybos pataisyto sprendimo (byla R 1050/2005-1), susijusio su protesto procedūra tarp Registro Profesional de Tenis, SL ir Professional Tennis Registry, Inc.

Rezoliucinė dalis

1.

Panaikinti 2007 m. vasario 28 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) Pirmosios apeliacinės tarybos pataisytą sprendimą (byla R 1050/2005-1).

2.

VRDT padengia savo ir Professional Tennis Registry, Inc. bylinėjimosi išlaidas.

3.

Registro Profesional de Tenis, SL padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1)  OL C 170, 2007 07 21.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/26

2009 m. kovo 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Piccoli prieš VRDT (Kriauklės forma)

(Byla T-8/08) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Erdvinio Bendrijos prekių ženklo paraiška - Kriauklės forma - Absoliutus atmetimo pagrindas - Skiriamojo požymio nebuvimas - Reglamento (EB) 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas - Dėl naudojimo įgyto skiriamojo požymio nebuvimas - Reglamento (EB) 40/94 7 straipsnio 3 dalis)

2009/C 90/41

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: G. M. Piccoli Srl (Alcano Lombardas, Italija), atstovaujama advokatų S. Giudici ir S. Caselli

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama L. Rampini

Dalykas

Ieškinys dėl 2007 m. rugsėjo 28 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 530/2007 1) dėl erdvinio žymens, kurį sudaro kriauklės forma, įregistravimo kaip Bendrijos prekių ženklo, panaikinimo

Rezoliucinė dalis

1.

Atmesti ieškinį.

2.

Priteisti iš G. M. Piccoli Srl bylinėjimosi išlaidas.

(1)  OL C 64, 2008 3 8.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/26

2009 m. vasario 18 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje IMS prieš Komisiją

(Byla T-346/06) (1)

(Ieškinys dėl panaikinimo ir žalos atlyginimo - Direktyva 98/37/EB - „CE“ ženklu žymimi mechanizmai - Pavojus žmonių saugumui - Draudžianti nacionalinė priemonė - Komisijos nuomone, kuria priemonė pripažįstama pateisinama - Ieškinys dėl panaikinimo - Skundžiamo akto panaikinimas - Nereikalingumas priimti sprendimą - Ieškinys dėl žalos atlyginimo - Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas - Nepriimtinumas)

2009/C 90/42

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Industria Masetto Schio Srl (IMS) (Skijus, Italija), atstovaujama advokatų F. Colonna ir T. Romolotti

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama C. Zadra ir D. Lawunmi

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Prancūzijos Respublika, atstovaujama G. de Bergues

Dalykas

2006 m. rugsėjo 6 d. Komisijos nuomonės C(2006)3914 dėl Prancūzijos valdžios institucijų nustatytos draudimo priemonės tam tikriems mechaniniams presams, pažymėtiems IMS prekių ženklu, panaikinimas ir ieškinys dėl žalos, kurią ieškovė tariamai patyrė priėmus šį aktą, atlyginimo

Rezoliucinė dalis

1.

Nereikia priimti sprendimo dėl prašymo panaikinti.

2.

Atmesti likusią ieškinio dalį kaip nepriimtiną.

3.

Komisija padengia išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra. Komisija ir Industria Masetto Schio (IMS) padengia po pusę likusių bylinėjimosi išlaidų.

4.

Prancūzijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1)  OL C 20, 2007 1 27.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/27

2009 m. sausio 15 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje Braun-Neumann prieš Parlamentą

(Byla T-306/08 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Viešoji tarnyba - Pensijos - Maitintojo netekimo išmoka - 50 % dydžio išmoka dėl antrojo gyvo sutuoktinio buvimo - Asmens nenaudai priimtas aktas - Pavėluotai pateiktas skundas)

2009/C 90/43

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantas: Kurt-Wolfgang Braun-Neumann (Loras prie Maino, Vokietija), atstovaujamas advokato P. Ames

Kita proceso šalis: Europos Parlamentas, atstovaujamas K Zejdová ir S. Seyr

Dalykas

Apeliacinis skundas, pateiktas dėl 2008 m. gegužės 23 d. Tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) nutarties Braun-Neumann prieš Parlamentą (F-79/07, dar nepaskelbta Rinkinyje), kuriuo prašoma panaikinti šią nutartį.

Rezoliucinė dalis

1.

Atmesti apeliacinį skundą.

2.

Kiekviena šalis padengia savo šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

(1)  OL C 247, 2008 9 27.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/27

2008 m. gruodžio 8 d. pareikštas ieškinys byloje Graikijos Respublika prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla T-46/09)

2009/C 90/44

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Graikijos Respublika, atstovaujama valstybės atstovų B. Kontolaimos, I. Chalkias ir S. Charitaki ir Valstybės teisės tarnybos procesinio atstovo S. Papaioannou

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti arba pakeisti ginčijamą sprendimą remiantis tuo, kas konkrečiai išdėstyta ieškinyje;

—

Priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys pateiktas dėl 2008 m. gruodžio 8 d. Komisijos sprendimo C (2008) 7820 galutinis dėl Bendrijos atsisakymo Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšomis finansuoti kai kurias valstybių narių patirtas išlaidas, apie kurį ieškovei buvo pranešta 2008 m. gruodžio 9 d. Sprendimu Nr. SG-Greffe (2008) D 207864.

Savo argumentus ieškovė grindžia dvylika panaikinimo pagrindų.

Konkrečiai, citrusinių vaisių sektoriaus atžvilgiu ir pagrįsdama pirmąjį panaikinimo pagrindą ieškovė nurodo, kad, kalbant apie pasiūlytą pataisos sumą, Komisija klaidingai aiškino ir taikė Komisijos dokumentus AGRI VI 5330/97, AGRI 61495/2002/REV I ir AGRI /60637/2006 (finansinių pasekmių apskaičiavimas tikrinant ir tvirtinant EŽŪOGF sąskaitas – gairės – pasikartojantys trūkumai – pasikartojimas), nes pagalbos citrusinių vaisių sektoriuje sistemai nebūdingas pagrindinių patikrinimų nebuvimas ir pasikartojantys trūkumai, kai antruoju panaikinimo pagrindu ji nurodo, jog Komisija klaidingai įvertino faktines aplinkybes ir nustatė neproporcingą finansinę pataisą, nes administracinis ir apskaitos patikrinimai buvo atlikti; kalbant apie mokėjimą grynaisiais pinigais, į jis susijęs tik su vienu atveju.

Pagalbos už medvilnę sektoriaus atžvilgiu ir pagrįsdama trečiąjį panaikinimo pagrindą ieškovė pateikia penkis konkretesnius argumentus: a) jos nuomone, pataisa yra nepagrįsta ir neproporcinga, nes nebuvo atsižvelgta į sistemos pagerinimą bei pagalbos už medvilnę sistemos pavėluotą pakeitimą 2001 metais; b) pataisa kiekvienais metais turėtų skirtis, nes patikrinimo sistemos situacija dviem laikotarpiais skyrėsi; c) pagalbos už medvilnę sistemos suderinamumą užtikrino integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS); d) aplinkosauginės priemonės buvo patikrintos laiku; e) plotų (5 %) patikrinimai vietoje buvo įgyvendinti laiku ir veiksmingai.

Priemokų už galvijų mėsą atžvilgiu ir pagrįsdama ketvirtąjį panaikinimo pagrindą ieškovė tvirtina, kad ginčijamas sprendimas turi trūkumų, nes jis buvo priimtas pasibaigus laikotarpiui, per kurį patikrinimo procedūra turėjo būti baigta, ir jis turi būti panaikintas, nes buvo priimtas institucijos, kuri ratione temporis neturėjo įgaliojimų, ir (arba) buvo priimtas Komisijai piktnaudžiaujant teise, ir (arba) pažeidžia valstybių narių teisinį saugumą.

Penktuoju panaikinimo pagrindu Graikijos Respublika papildomai nurodo, kad Komisijos sprendimas turi būti panaikintas, nes jis taikomas, kalbant apie pataisų nustatymą, laikotarpiui iki laiško dėl taikaus ginčo sprendimo išsiuntimo ir, nesant tokio laiško, iki laiško, kuriame pateikiamos pastabos, išsiuntimo.

Šeštuoju pagrindu, ypač kiek tai susiję su pataisų nustatymo motyvais, Graikijos Respublika nurodo, jog buvo klaidingai aiškinamas ir taikomas Reglamento (EB) Nr. 1258/1999 (1) 7 straipsnis ir gairės, klaidingai įvertintos faktinės aplinkybės ir įrodymai ir, taip nesant, padaryta faktinė klaida ir nepateikti motyvai.

Pagalbos alyvuogių aliejaus gamybai sektoriaus atžvilgiu ir pagrindžiant septintąjį panaikinimo pagrindą tvirtinama, kad ginčijamas sprendimas turi trūkumų, nes jis buvo priimtas pasibaigus laikotarpiui, per kurį patikrinimo procedūra turėjo būti baigta, ir jis turi būti panaikintas, nes buvo priimtas institucijos, kuri ratione temporis neturėjo įgaliojimų, ir (arba) buvo priimtas Komisijai piktnaudžiaujant teise, ir (arba) pažeidžia valstybių narių teisinį saugumą.

Aštuntuoju panaikinimo pagrindu papildomai tvirtinama, kad ginčijamas sprendimas taikomas, kalbant apie pataisų nustatymą, laikotarpiui iki laiško dėl taikaus ginčo sprendimo išsiuntimo ir, nesant tokio laiško, iki laiško, kuriame pateikiamos pastabos, išsiuntimo.

Devintuoju panaikinimo pagrindu, ypač kiek tai susiję su pataisų nustatymo motyvais, ieškovė nurodo, kad ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas dėl to, kad buvo neteisingai aiškinami Reglamentas (EB) Nr. 1258/1999 ir Reglamentas (EB) Nr. 1663/95 (2), gairės VI/5330/97 ir AGRI/61495/2002 bei specifinės nagrinėjamos sistemos nuostatos, t. y. Reglamento (EEB) Nr. 2261/84 (3) 16 straipsnis, Reglamento (EB) Nr. 2366/98 (4) 27 ir 28 straipsniai, Reglamento (EB) Nr. 1638/98 (5) 2 ir 2 a straipsniai, buvo padaryta faktinė klaida, klaidingai įvertintos faktinės aplinkybės, nepateikti motyvai ir pažeistas proporcingumo principas.

Kalbant apie finansinių pataisų dėl pavėluotų mokėjimų termino praleidimą, dešimtuoju pagrindu ieškovė nurodo, kad turi būti panaikinta ginčijamo sprendimo dalis, susijusi su patikrinimu FA/2005/70, nes ja pažeidžiamos sąskaitų patikrinimo procedūros taisyklės ir Reglamentas (EB) Nr. 817/2004 (6), nepateikiami motyvai ir pažeidžiamas proporcingumo principas.

Vienuoliktuoju pagrindu ieškovė tvirtina, kad turi būti panaikintas ir Komisijos sprendimo skyrius, susijęs su apskaitos patikrinimu FA/2006/108, nes buvo pažeistos patikrinimo procedūros taisyklės, klaidingai taikytas Reglamentas (EB) Nr. 296/96 (7), klaidingai įvertintos faktinės aplinkybės, o dvyliktuoju panaikinimo pagrindu nurodoma, kad ginčijamo sprendimo skyrius, susijęs su patikrinimu FA/2006/137, yra nepakankamai motyvuotas.

(1)  1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 160, p. 103).

(2)  1995 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1663/95, nustatantis išsamias taisykles dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 729/70 apibrėžtos EŽŪOGF garantijų skyriaus sąskaitų apmokėjimo tvarkos taikymo (OL L 158, p. 6).

(3)  1984 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2261/84 nustatantis bendrąsias pagalbos alyvuogių aliejaus gamybai ir pagalbos alyvuogių aliejaus gamintojų organizacijoms suteikimo taisykles (OL L 208, p. 3).

(4)  1998 m. spalio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2366/98 nustatantis išsamias pagalbos sistemos alyvuogių aliejaus gamybai taikymo taisykles 1998–1999, 1999–2000 ir 2000–2001 prekybos metams (OL L 293, p. 50).

(5)  1998 m. liepos 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1638/98 iš dalies keičiantis Reglamentą Nr. 136/66/EEB dėl bendro aliejų ir riebalų rinkos organizavimo (OL L 210, p. 32).

(6)  2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 817/2004 nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (OL L 5, p. 31).

(7)  1996 m. vasario 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 296/96 dėl valstybių narių teiktinos informacijos ir mėnesinio Žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus lėšomis finansuojamų išlaidų užsakymo, bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2776/88 (OL L 39, p. 5).

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/29

2009 m. sausio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją

(Byla T-49/09)

2009/C 90/45

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE (Atėnai, Graikija), atstovaujama advokatų N. Korogiannakis ir P. Katsimani

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti Komisijos sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, pateiktą atsiliepiant į kvietimą dalyvauti konkurse REGIO-A4-2008-01 „Regioninės politikos generalinio direktorato informacinių sistemų priežiūra ir tobulinimas“ (1), apie kurį ieškovei buvo pranešta 2008 m. lapkričio 21 d. laišku, bei visus kitus susijusius dokumentus, tarp jų ir sprendimą sudaryti sutartį su konkurso laimėtoju.

—

Nurodyti Komijai atlyginti ieškovei 4 520 845,05 EUR žalą, patirtą dėl dalyvavimo šioje konkurso procedūroje.

—

Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas pareiškiant šį ieškinį, net jei jis būtų atmestas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovė siekia panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės pasiūlymas, pateiktas atsiliepiant į kvietimą dalyvauti konkurse REGIO-A4-2008-01 „Regioninės politikos generalinio direktorato informacinių sistemų priežiūra ir tobulinimas“, ir sudaryta sutartis su konkurso laimėtoju. Be to, ieškovė prašo atlyginti dėl dalyvavimo viešojo pirkimo procedūroje tariamai patirtą žalą.

Pagrįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo keturis pagrindus.

Pirma, ji teigia, kad a posteriori nustačiusi kriterijus, kurie buvo nežinomi konkurso dalyviams, ir panaudojusi diskriminacinę vertinimo formulę, Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą.

Antra, ieškovė tvirtina, kad vertinimo komitetas nepakankamai motyvavo savo sprendimą.

Trečia, ieškovė teigia, kad sukūrusi papildomą vertinimo komitetą, Komisija nesilaikė esminių procedūrinių reikalavimų.

Ketvirta, ieškovė tvirtina, kad atsakovė padarė rimtų ir akivaizdžių vertinimo klaidų bei piktnaudžiavo įgaliojimais, nes jos vertinimą grindė nepagrįstais argumentais ir prielaidomis.

(1)  OL 2008/S 117-155067.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/29

2009 m. vasario 3 d. pareikštas ieškinys byloje Ifemy's prieš VRDT – Dada & Co Kids Srl

(Byla T-50/09)

2009/C 90/46

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Ifemy's Holding GmbH (Miunchenas, Vokietija), atstovaujama H. H. Augustinowski

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Dada & Co Kids Srl (Pratas, Italija)

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2008 m. lapkričio 27 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 911/2008-4 ir

—

priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: erdvinis prekių ženklas „Dada & Co. Kids“ 25 klasės prekėms

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: ieškovė

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: Vokietijos žodinis prekių ženklas „DADA“ 25 klasės prekėms (registracijos Nr. 30 114 449)

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Vienodo požiūrio, sąžiningos konkurencijos ir teisės viešpatavimo principų, įtvirtintų EB 2 ir 3 straipsniuose, Tarybos reglamento 40/04 43 straipsnio ir 80 straipsnio 1 dalyje bei Komisijos reglamento Nr. 2868/95 (1) 50 taisyklės 2 dalyje ir 80 taisyklės 2 dalyje, nes Apeliacinė taryba nepanaikino Protestų skyriaus sprendimo, kuriame buvo klaidingai įvardinta ieškovė ir, be to, Apeliacinė taryba klaidingai nustatė, kad ieškovei buvo suteikta visos galimybės pateikti Protestų skyriui atitinkamus įrodymus.

(1)  1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2868/95, skirtas įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL 1995 L 303, p. 1, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 tomas, p. 189)

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/30

2009 m. vasario 11 d. pareikštas ieškinys byloje Cafea prieš VRDT (Christian (BEST FARM))

(Byla T-53/09)

2009/C 90/47

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Cafea GmbH (Hamburgas, Vokietija), atstovaujama advokatų C. Schumann ir M. Hartmann

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Dieter Christian (Frankfurtas, Vokietija)

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2008 m. lapkričio 27 d. pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą apeliacinėje byloje R 420/2008-1.

—

Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

—

Priteisti iš paraišką pateikusio asmens bylinėjimosi protesto ir apeliacinėje procedūrose išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: Dieter Christian.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas BEST FARM 29, 30, 31 ir 32 klasių prekėms (paraiška Nr. 3 089 281).

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: ieškovė ankstesniu pavadinimu KORD Beteiligungsgesellschaft mbH & Co. KG.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: žodinis Vokietijos prekių ženklas BESTFORM 1, 29, 30, 32, 33 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms (Nr. 30 056 334).

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 40/94 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes yra galimybė supainioti ar bent susieti minimus prekių ženklus.

(1)  1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146).

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/30

2009 m. vasario 11 d. pareikštas ieškinys byloje XXXLutz Marken prieš VRDT – Natura Selection (Linea Natur hat immer Stil)

(Byla T-54/09)

2009/C 90/48

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: XXXLutz Marken GmbH (Velsas, Austrija), atstovaujama advokato H. Pannen

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Natura Selection SL (Barselona, Ispanija)

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2008 m. lapkričio 28 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1787/2007-2.

—

Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas „LineaNatura Natur hat immer Stil“ 8, 14, 16, 20, 21, 24, 25 ir 27 klasių prekėms (paraiška Nr. 4 626 693).

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: Natura Selection S. L.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: vaizdinis prekių ženklas „natura selection“ (Bendrijos prekių ženklas Nr. 2 016 384) 3, 14, 16, 20, 25, 35, 38, 39 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms bei kiti Bendrijos ir Ispanijos prekių ženklai, kuriuose yra žodis „natura“, 3, 14, 16, 20, 21, 24, 25, 27, 28, 35, 39 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms.

Protestų skyriaus sprendimas: patenkinti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 40/94 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes nėra galimybės supainioti minimus prekių ženklus.

(1)  1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146).

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/31

2009 m. vasario 13 d. pareikštas ieškinys byloje Saint-Gobain Glass France ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-56/09)

2009/C 90/49

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovės: Saint-Gobain Glass France SA (Kurbevua, Prancūzija), Saint-Gobain Sekurit Deutschland GmbH & Co. KG (Achenas, Vokietija), Saint-Gobain Sekurit France SAS (Turotas, Prancūzija), atstovaujamos advokatų V. van de Walle de Ghelcke, B. Meyring, M. Guillaumond ir E. Venot

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovių reikalavimai  (1)

—

Panaikinti pakeistą 2008 m. lapkričio 12 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimo C(2008) 6815 galutinis dėl procedūros pagal EB sutarties 81 straipsnį byloje COMP/39.125 – Automobilių stiklai versiją, priimtą 2009 m. vasario 11 d. sprendimu C(2009) 863 galutinis, ieškovėms praneštu 2009 m. vasario 13 ir 16 d., bei panaikinti motyvus, kuriais pagrįsta rezoliucinė dalis, tiek, kiek pakeista šio sprendimo versija, skirta ieškovėms, arba panaikinti šio sprendimo 2 straipsnį.

—

Nepatenkinus pirmiau nurodyto reikalavimo, sumažinti ieškovėms skirtą baudą, numatytą pakeistoje sprendimo versijoje, priimtoje 2009 m. vasario 11 d. sprendimu C (2009) 863 galutinis, ieškovėms praneštu 2009 m. vasario 13 ir 16 d., iki adekvačios sumos.

—

Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovės prašo iš dalies panaikinti 2008 m. lapkričio 12 d. Komisijos sprendimą C(2008) 6815 galutinis byloje COMP/39.125 – Automobilių stiklai, kuriuo Komisija konstatavo, kad kai kurios įmonės, tarp kurių ir ieškovės, pasidalydamos automobilių stiklų tiekimo sutartis ir derindamos kainų politiką bei tiekimo strategiją Europos automobilių stiklų rinkoje, pažeidė EB 81 straipsnio 1 dalį ir Susitarimo dėl Europos ekonominės erdvės 53 straipsnio 1 dalį.

Ieškovės grindžia savo ieškinį aštuoniais pagrindais:

—

teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą bei teisės į nekaltumo prezumpciją pažeidimu, nes baudą skyrė administracinė institucija, ir nagrinėjanti pažeidimą, ir taikanti sankcijas, bei Reglamento Nr. 1/2003 (2) neteisėtumu, nes jame nenumatoma teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą;

—

ieškovių teisės būti išklausytoms pažeidimu, nes Komisija, apskaičiuodama baudą pagal 2006 metų Baudų gaires (3), nesivadovavo rungtyniškumo principu;

—

EB 253 straipsnio pažeidimu, nes ginčijamas sprendimas nepakankamai teisiškai motyvuotas, kadangi Komisija konkrečiai nepaaiškino, kokių pardavimų pagrindu buvo skaičiuojama su pažeidimu susijusi apyvarta;

—

Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies ir baudų asmeniškumo principo pažeidimu bei įgaliojimų viršijimu, nes maksimali 10 % riba turėjo būti taikoma tik ieškovių apyvartai, neatsižvelgiant į Saint-Gobain kompanijos apyvartą;

—

baudų netaikymo atgal principo pažeidimu, nes Komisija taikė 2006 m. Baudų gaires atgaline tvarka, dėl ko baudos žymiai ir nenumatytai padidėjo, nes ginčijamas sprendimas priimtas remiantis šiomis gairėmis, nepaisant fakto, kad jos buvo priimtos pasibaigus pažeidimui;

—

proporcingumo principo pažeidimu skiriant pernelyg didelę, neproporcingą ir prevencijos tikslu nepateisinamą baudą;

—

Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio pažeidimu ir nepakankamu motyvavimu, nes Komisija neturėjo teisės remtis dviem pasikartojančiais atvejais, kurie ginčijamame sprendime laikomi reikšmingais, kadangi ieškovės nėra nė vieno iš šių dviejų sprendimų adresatės;

—

teisės ir vertinimo klaida, taikant Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą ir 3 dalį, nes Komisija, apskaičiuodama baudą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovės neginčijo faktų buvimo.

(1)  Pakeisti po ieškinio pateikimo, patikslinus ginčijamą Komisijos sprendimą.

(2)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205).

(3)  Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairės (OL C 210, 2006; p. 2).

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/32

2009 m. vasario 18 d. pareikštas ieškinys byloje Soliver prieš Komisiją

(Byla T-68/09)

2009/C 90/50

Proceso kalba: olandų

Šalys

Ieškovė: Soliver NV (Ruselarė, Belgija), atstovaujama advokatų H. Gilliams ir J. Bocken

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė reikalauja:

—

Panaikinti 2008 m. lapkričio 12 d. Komisijos sprendimo byloje COMP/39.125 – Automobilių stiklai 1 straipsnį, kuriame konstatuota, jog ieškovė dalyvavo šiame straipsnyje nurodytame, nuo 2001 m. lapkričio 19 d. iki 2003 m. kovo 11 d. vykdytame pažeidime.

—

Panaikinti 2008 m. lapkričio 12 d. Komisijos sprendimo byloje COMP/39.125 – Automobilių stiklai 2 straipsnį, kuriuo ieškovei skiriama 4 396 000 eurų bauda.

—

Nepatenkinus pirmiau nurodytų reikalavimų, sumažinti ieškovei paskirtą baudą.

—

Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmiausia ieškovė ieškinį grindžia EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimu, pareigos motyvuoti pažeidimu bei akivaizdžia faktinių aplinkybių vertinimo klaida. Ginčijamame sprendime nepagrįstai remiamasi tuo, kad ieškovė nuo 2001 m. lapkričio 19 d. iki 2003 m. kovo 11 d. dalyvavo ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje nurodytame pažeidime.

Antra, ieškovė teigia, kad Komisijos pasirinktas apyvartos apskaičiavimo būdas nepagrįstas, nesuderinamas su gairėmis, nepaliekantis ieškovei tinkamos galimybės gintis, pažeidžia nekaltumo prezumpciją ir lygybės principą.

Trečia, ieškovė nurodo lygybės principo, proporcingumo principo, gairių ir pareigos motyvuoti pažeidimą. Jos teigimu, apskaičiuodama bazinį baudos dydį, Komisija rėmėsi per didele apyvartos procentine dalimi.

Ketvirta, ieškovė tvirtina, kad pažeisti proporcingumo, lygybės principai bei padaryta akivaizdi faktinių aplinkybių vertinimo klaida, nes Komisija ieškovės apyvartą, padaugino iš metų, per kuriuos pastaroji tariamai dalyvavo sprendimo 1 straipsnyje nurodytame pažeidime, skaičiaus.

Penkta, pažeistas negaliojimo atgal principas. Komisija taiko 2006 m. gaires (1) tariamam pažeidimui, pasibaigusiam iki jų priėmimo.

Šešta, ieškovė nurodo proporcingumo ir lygybės principų pažeidimą bei akivaizdžią faktinių aplinkybių vertinimo klaidą, nes Komisija bazinį ieškovei paskirtos baudos dydį padidino suma, kurią sudaro 16 % ieškovės apyvartos.

Septinta, ieškovės teigimu, pažeistas EB 81 straipsnis ir gairės, nes Komisija, skirdama ieškovei baudą, neatsižvelgė į kelias lengvinančias aplinkybes.

(1)  Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairės (Tekstas svarbus EEE) (OL C 210, 2006, p. 2).

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/33

2009 m. vasario 20 d. pareikštas ieškinys byloje Provincie Groningen ir Provincie Drenthe prieš Komisiją

(Byla T-69/09)

2009/C 90/51

Proceso kalba: olandų

Šalys

Ieškovės: Provincie Groningen (Groningenas, Nyderlandai) ir Provincie Drenthe (Asenas, Nyderlandai), atstovaujamos advokatų C. Dekker ir E. Belhadj

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovių reikalavimai

Ieškovės reikalauja:

—

iš dalies panaikinti 2008 m. gruodžio 11 d. Komisijos sprendimą C (2008) 8355, kuriuo sumažinama Europos regioninės plėtros fondo finansinė parama, skirta pagal Bendrąjį programavimo dokumentą į tikslą Nr. 2 patenkančiam Groningeno-Drentės regionui – Nr. 97.07.13.003 – atsižvelgiant į 1997 m. gegužės 26 d. Komisijos sprendimą C (1997) 1362, nes pirmiau minėtu sprendimu parama sumažinama iš viso 1 139 346,24 EUR, nustatomas 8 441 804 NLG bendras neremtinų išlaidų dydis, nustatoma ekstrapoliuota 5,76 % pataisa bei 1 160 456 NLG pataisa dėl nepaskelbimo apie viešuosius pirkimus, kurių vertė neviršija direktyvose dėl viešųjų pirkimų paskelbimo numatytų ribų;

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmiausia ieškovės ieškinį grindžia Reglamento Nr. 4253/88 (1) 24 straipsnio pažeidimu, nes Komisija už nustatytus pažeidimus pritaikė ekstrapoliuotą 5,76 % pataisą, o už specifinių projekto ir programavimo nuostatų nesilaikymą – vienodo dydžio 2 % pataisą, nors šios pataisos negali būti grindžiamos minėtu straipsniu.

Antra, ieškovės teigia, jog buvo pažeisti EB 28 ir EB 49 straipsniai, nes Komisija neatsižvelgė į tai, kad viešųjų pirkimų sutartys, kurių vertė neviršija Direktyvose 93/37/EEB (2), 93/38/EEB (3) ir 92/50/EEB (4) dėl viešųjų pirkimų numatytų ribų, turėtų būti sudaromos pagal laisvo prekių ir paslaugų judėjimo nuostatas tik tada, jei yra tarptautinis elementas.

Trečia, ieškovės teigia, jog buvo pažeisti teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principai, nes Komisija konstatavo, kad viešųjų pirkimų sutartys, kurių vertė neviršija direktyvose dėl viešųjų pirkimų numatytų ribų, gali būti sudaromos tik pagal laisvo prekių ir paslaugų judėjimo nuostatas, nors tai nebuvo aišku įgyvendinant Bendrąjį programavimo dokumentą į 2 tikslą patenkančiam Groningeno-Drentės regionui.

Ketvirta, ieškovės nurodo, kad pažeista EB sutartis, tiksliau – jos 211 straipsnis, nes Komisija dėl nacionalinių projekto įgyvendinimo nuostatų nesilaikymo sumažino paramą 2 %, nors tą daryti neturėjo teisės.

Penkta, ieškovės tvirtina, kad pažeisti Reglamentai Nr. 4253/88 ir Nr. 2064/97 (5), nes jos, priešingai nei teigia Komisija, įvykdė savo įsipareigojimus, susijusius su administravimo ir kontrolės sistema.

Šešta, ieškovės teigia, jog pažeistas teisėtų lūkesčių principas, nes Komisija suteikė ieškovėms pagrįstų lūkesčių, kad esanti administravimo ir kontrolės sistema bei kitos priežiūros formos bus pakankamos įsipareigojimams įvykdyti.

Septinta, ieškovės nurodo, jog pažeistas Reglamentas Nr. 4253/88, nes Komisija laikosi klaidingos nuomonės, kad projektas „Noord-Zuidroute“ nebuvo baigtas laiku bei buvo užfiksuota administravimo ir kontrolės sistemos klaidų, dėl ko Komisija sumažino paramą 2 %.

Aštunta, ieškovės tvirtina, jog pažeista Direktyva 93/36/EEB (6), nes Komisija laikosi klaidingos nuomonės, kad vykdant projektą „Waterfabriek Noorder Dierenpark Emmen“ buvo sudarytos membranų ir procesų valdymo sistemos tiekimo sutartys, kurios, priešingai nei reikalauja Direktyvos 93/36/EEB nuostatos, buvo paskirtos be konkurso, nors Direktyva 93/36/EEB šiuo atveju tai leidžia.

Devinta, ieškovės teigia, jog pažeistos Direktyvos 92/50/EEB ir 93/36/EEB, nes Komisija laikosi klaidingos nuomonės, kad vykdant projektą „Waterfabriek Noorder Dierenpark Emmen“ buvo pasirašyta projekto administravimo ir bendro administravimo sutartis, kuri, priešingai nei reikalauja Direktyvos 92/50/EEB nuostatos, buvo paskirta be konkurso, nors ši sutartis traktuojama kaip darbų vykdymo dalis Direktyvos 93/37/EEB prasme ir dėl to neprivaloma organizuoti atskirą pirkimų procedūrą.

Dešimta, ieškovės teigia, jog pažeista Direktyva 93/38/EEB, nes Komisija laikosi klaidingos nuomonės, kad vykdant projektą „Centraal Station Groningen“ sutartis dėl patalpų nuomos laikinam apgyvendinimui buvo paskirta prieštaraujant Direktyvos 93/38/EEB nuostatoms, nors šis laikinas apgyvendinimas traktuojamas kaip „darbai“ Direktyvos 93/38/EEB prasme.

Vienuolikta, ieškovės tvirtina, jog pažeistas Reglamentas 4253/88, nes Komisija laikosi klaidingos nuomonės, kad finansinė parama technologijų centrui „Noord-Niederland“ nesuderinama su Bendruoju programavimo dokumentu.

Galiausiai ieškovės teigia, kad pažeista EB sutartis ir Reglamentas Nr. 4253/88, nes Komisija, nustatydama bendrą klaidų lygį, nepagrįstai atsižvelgė į išvadas dėl „Verbouwplan Martinihal Groningen“.

(1)  1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4253/88, nustatantis Reglamento (EEB) Nr. 2052/88 įgyvendinimo nuostatas dėl įvairių struktūrinių fondų veiklos koordinavimo tarpusavyje ir su Europos investicijų banko operacijomis bei kitais esamais finansiniais instrumentais (OL L 374, p. 1).

(2)  1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/37/EEB dėl viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 199, p. 54; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 2 t., p. 163).

(3)  1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/38/EEB dėl subjektų, vykdančių savo veiklą vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL L 199, p. 84; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 2 t., p. 194).

(4)  1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 209, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 322).

(5)  1997 m. spalio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2064/97, nustatantis išsamią Tarybos reglamento (EBB) Nr. 4253/88 įgyvendinimo tvarką dėl valstybių narių taikomos finansų kontrolės struktūrinių fondų bendrai finansuojamai veiklai (OL L 290, p. 1).

(6)  1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/36/EEB dėl viešojo prekių pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 199, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 2 t., p. 110).

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/34

2009 m. vasario 19 d. pareikštas ieškinys byloje Nyderlandai prieš Komisiją

(Byla T-70/09)

2009/C 90/52

Proceso kalba: olandų

Šalys

Ieškovė: Nyderlandų Karalystė, atstovaujama C. Wissels ir M. Noort

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė reikalauja:

—

iš dalies panaikinti 2008 m. gruodžio 11 d. Komisijos sprendimą C (2008) 8355, kuriuo sumažinama Europos regioninės plėtros fondo finansinė parama, skirta pagal Bendrąjį programavimo dokumentą į tikslą Nr. 2 patenkančiam Groningeno-Drentės regionui – Nr. 97.07.13.003 – atsižvelgiant į 1997 m. gegužės 26 d. Komisijos sprendimą C (1997) 1362, nes pirmiau minėtu sprendimu parama sumažinama iš viso 1 139 346,24 EUR ir nustatomas 8 441 804 NLG bendras neremtinų išlaidų dydis;

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmiausia Nyderlandai ieškinį grindžia teisinio saugumo principo pažeidimu, nes valstybei narei, remiantis Teisingumo Teismo praktika, buvo nustatyti įsipareigojimai, nepaisant to, kad ši praktika buvo suformuota jau po šių įsipareigojimų nustatymo, todėl šie įsipareigojimai tuo metu valstybei narei nebuvo aiškūs, tikslūs ir numatomi.

Be to, Nyderlandai teigia, jog buvo pažeista pareiga motyvuoti, nes nebuvo patikslinta, kuo pasireiškia aptariamo projekto, kuris buvo paskirtas be konkurso ir kurio vertė neviršijo ribų, nustatytų direktyvose dėl viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo, tarpvalstybinis interesas.

Galiausiai Nyderlandai teigia, kad buvo pažeistas EB 211 straipsnis, nes Komisija sumažino paramą 2 % dėl to, jog valstybė tariamai nesilaikė nacionalinių projekto įgyvendinimo nuostatų, nors Komisija įgaliojimus tam turi tik tiek, kiek tai susiję su Bendrijos nuostatų laikymusi.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/34

2009 m. vasario 17 d. pareikštas ieškinys byloje hofherr communikation prieš VRDT (NATURE WATCH)

(Byla T-77/09)

2009/C 90/53

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: hofherr communikation GmbH (Insbrukas, Austrija), atstovaujama advokato S. Warbek

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2008 m. gruodžio 4 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1410/2008-1 ir leisti registruoti prašomą prekių ženklą bei

—

priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „NATURE WATCH“ 9, 39, 41 ir 43 klasės prekėms ir paslaugoms – tarptautinės registracijos Nr. WOO 957 541

Eksperto sprendimas: atsisakyti registruoti prašomą prekių ženklą Bendrijos prekių ženklu

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto ir 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas tiek, kiek Apeliacinė taryba padarė klaidingą išvadą, kad prašomas registruoti prekių ženklas yra apibūdinamasis ir todėl, kad prašomas prekių ženklas neturi skiriamųjų požymių.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/35

2009 m. vasario 20 d. pareikštas ieškinys byloje David Chalk prieš VRDT – Reformed Spirits Company Holdings (CRAIC)

(Byla T-83/09)

2009/C 90/54

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovas: David Chalk (Kenterberis, Jungtinė Karalystė), atstovaujamas solisitorių C. Balme, W. James ir M. Gilbert ir baristerio S. Malynicz

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Reformed Spirits Company Holdings Ltd (Sent Heljeris, Džersis)

Ieškovo reikalavimai

—

Panaikinti 2008 m. lapkričio 13 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1888/2007-2.

—

Išbraukti iš VRDT registro kitą procedūros Apeliacinėje taryboje šalį ir įregistruoti Bendrijos prekių ženklo Nr. 2 245 306 savininku ieškovą, kuriam 2006 m. sausio 21 d.Arthur Crack Limited perdavė šį ženklą.

Nepatenkinus šio reikalavimo, grąžinti VRDT apeliacinei tarybai bylą nagrinėti pagal Pirmosios instancijos teismo išvadas.

—

Priteisti iš VRDT ir iš kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalies, jei ši įstos į bylą, bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą teisme ir Apeliacinėje taryboje.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, kurio perdavimo įrašą prašoma panaikinti: žodinis prekių ženklas „CRAIC“ 25, 32 ir 33 klasių prekėms.

Bendrijos prekių ženklo savininkas: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis.

Šalis, prašanti panaikinti įrašą apie ženklo perdavimą: ieškovas.

Eksperto sprendimas: atmesti prašymą panaikinti sprendimą dėl ženklo perdavimo registravimo.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai:

Pirma, Tarybos reglamento Nr. 40/94 16 straipsnio 1 dalies pažeidimas, nes Apeliacinė taryba, priimdama sprendimą dėl Bendrijos prekės ženklo perdavimo, neatsižvelgė į valstybių narių (šiuo atveju Jungtinės Karalystės) nacionalinę teisę ir jos netaikė.

Antra, Komisijos reglamento Nr. 2868/95 (1) 31 taisyklės pažeidimas, nes Apeliacinė taryba neapsvarstė jai pateiktų dokumentų galiojimo ir reikšmės bylai, nors ji tai turėjo padaryti tam atvejui, jeigu vėliau būtų ginčijama jų teisinė galia.

Trečia, Tarybos reglamento Nr. 40/94 77a straipsnio pažeidimas, nes Apeliacinė taryba, neatsižvelgdama į papildomai pateiktus faktus ir įrodymus, neišnagrinėjo ankstesnių VRDT sprendimų.

Ketvirta, Tarybos Reglamento Nr. 40/94 23 straipsnio pažeidimas, nes Apeliacinė taryba neteisingai atmetė ieškovo prašymą įregistruoti Bendrijos prekių ženklo Nr. 2 245 306 perleidimą.

Galiausiai, Apeliacinė taryba neteisingai atsisakė panaikinti sprendimą, kuriuo VRDT kitą procedūros Apeliacinėje taryboje šalį įregistravo kaip Bendrijos prekių ženklo Nr. 2 245 306 savininką, ir nusprendė, kad Tarybos reglamentas Nr. 40/94 ir Komisijos reglamentas Nr. 2868/95 nesuteikia teisės VRDT įregistruoti ieškovo Bendrijos prekių ženklo Nr. 2 245 306 savininku.

(1)  1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas, skirtas įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 303, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189).

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/36

2009 m. vasario 19 d. pareikštas ieškinys byloje Italija prieš Komisiją

(Byla T-84/09)

2009/C 90/55

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama avvocato dello Stato L. Ventrella

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2008 m. gruodžio 8 d. Sprendimą C (2008) 7820, apie kurį pranešta 2008 m. gruodžio 9 d., dėl Bendrijos atsisakymo Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus lėšomis finansuoti kai kurias valstybių narių patirtas išlaidas, kiek juo atsisakoma finansuoti tam tikras Italijos patirtas išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Italijos vyriausybė kreipėsi į Europos Bendrijų pirmosios instancijos teismą dėl 2008 m. gruodžio 8 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimo C (2008) 7820 dėl Bendrijos atsisakymo Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus lėšomis finansuoti kai kurias valstybių narių patirtas išlaidas.

Labiausiai Komisija atsisakė EŽŪOGF Garantijų skyriaus lėšomis finansuoti įvairias Italijos išlaidų, patirtų 2003–2007 m., kategorijas.

Konkrečiai šis ieškinys susijęs su trimis ginčijamo sprendimo aspektais:

1)

juo buvo padarytos tam tikros fiksuotos ir kruopščios finansinės pataisos dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų skatinimo vidaus rinkoje (EB 94/2002) ir trečiosiose šalyse (EB 2879/2000) priemonių 2004-2007 finansiniams metams, susijusios su 4 678 229,78 EUR suma;

2)

juo buvo padarytos fiksuotos finansinės pataisos dėl pagalbos alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių gamybai 2003-2006 finansiniams metams, susijusios su 105 536 076,42 EUR suma;

3)

juo buvo padarytos finansinės pataisos dėl pavėluotų mokėjimų ir finansavimo ribų viršijimo, susijusios su 12 020 178 EUR suma 2005 finansiniais metais ir 44 567 569,37 EUR suma 2006 finansiniais metais.

Pirmojo aspekto atžvilgiu ieškinyje tvirtinama, kad Komisija pažeidė esminius proceso reikalavimus (EB 253 straipsnis), nes nesilaikė inter partes procedūros, neatliko išankstinio tyrimo ir nepateikė motyvų, be to, pažeidė proporcingumo principą ir iškraipė faktus.

Be kita ko, šiuo atveju, kadangi nebuvo ginčijamas visiškas kontrolės nepakankamumas arba absoliutus kontrolės neefektyvumas, Komisijos taikyta 10 % finansinė pataisa yra visiškai neproporcinga ir nepateisinama, todėl ginčijamas sprendimas, taip pat ir šiuo atžvilgiu, yra akivaizdžiai neteisėtas.

Antrojo aspekto atžvilgiu, Komisija taikė fiksuotas finansines pataisas (10 % ir 5 %), susijusias su 105 536 076,42 EUR suma 2001-2002 ir 2002 2003 finansiniais metais.

Ieškinyje tvirtinama, kad šiuo atžvilgiu sprendimas buvo priimtas pažeidžiant esminius proceso reikalavimus (EB 253 straipsnis), nes nebuvo pateikti motyvai ir pažeistas proporcingumo principas bei Reglamento Nr. 2366/98 (pirminė reglamento redakcija ir reglamento, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1780/03, redakcija) 26 ir 28 straipsniai. Italijos vyriausybė mano, be kita ko, kad Komisija neatsižvelgė, ir nenurodė tai pagrindžiančių motyvų, į laikas nuo laiko Italijos valdžios institucijų pateiktus paaiškinimus, ypač susijusius su Italijos baudžiamosios sistemos bendru apibūdinimu ir visišku alyvuogių auginimo geografinės informacinės sistemos (GIS) įgyvendinimu. Bet kuriuo atveju Komisijos taikyta fiksuota baudos suma yra nepateisinama ir akivaizdžiai neproporcinga ta prasme, kad, kaip nurodo Italijos vyriausybė, net jeigu būtų įrodytas visiškas Bendrijos teisės normų nesilaikymas, rizika neviršytų 22 504 075,39 EUR.

Kalbant apie trečiąjį aspektą, Komisija, pateikdama netinkamus, nepakankamus ir abstrakčius motyvus, laikėsi nuomonės, kad per procesą ir Ginčų sprendimo institucijoje Italijos pateikti paaiškinimai yra nepriimtini, „nes 4 % rezervo, kuris yra galimas pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 296/96 4 straipsnio 2 dalį (Komisijos reglamento (EB) Nr. 883/2006 9 straipsnis) turėtų pakakti apskundimo procedūrų, prieštaringų bylų ir papildomos kontrolės nustatymo atžvilgiu“. Todėl Italijos vyriausybė tvirtina, kad 4 % riba neturi būti suprantama kaip absoliuti: atsižvelgiant į tai, kad jos tikslas yra apsaugoti Bendrijos finansus nuo sukčiavimo, ji bet kada gali būti viršijama – kaip šiuo atveju – jei yra priežasčių manyti, kad egzistuoja su daugiau nei 4 % susijusi sukčiavimo rizika. Atrodo, kad tai yra vienintelis šios taisyklės aiškinimas, kuris logiškai išplaukia iš jos esmės.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/37

2009 m. vasario 26 d. pareikštas ieškinys byloje Kadi prieš Komisiją

(Byla T-85/09)

2009/C 90/56

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Yassin Abdullah Kadi, atstovaujamas QC D. Anderson, baristerio M. Lester, solisitoriaus G. Martin

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

panaikinti Reglamentą Nr. 1190/2008 tiek, kiek jis susijęs su ieškovu,

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šioje byloje ieškovas prašo iš dalies panaikinti 2008 m. lapkričio 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1190/2008, 101-ąjį kartą iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002 nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu (1), tiek, kiek jis įtrauktas į fizinių ir juridinių asmenų, grupių ir organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldomi, sąrašą vadovaujantis šiuo reglamentu. Reglamentas Nr. 881/2002 buvo panaikintas Teisingumo Teismo sprendimu sujungtose bylose C-402/05 ir C-415/05, Kadi ir Al Barakaat International Foundation prieš Tarybą ir Komisiją  (2).

Pagrįsdamas savo prašymą ieškovas pateikia keturis pagrindus.

Pirma, ieškovas nurodo tai, kad ginčijamas reglamentas nėra pakankamai teisiškai pagrįstas, nes juo iš dalies pakeičiamas Reglamentas Nr. 881/2002, nesant Jungtinių Tautų sprendimo, kuris, ieškovo manymu, yra šio reglamento pakeitimo sąlyga.

Antra, ieškovas tvirtina, kad ginčijamas reglamentas pažeidžia jo teisę į gynybą, jo teisę būti išklausytu bei jo teisę į veiksmingą teisminę gynybą ir neatlygina šių teisių pažeidimų, kuriuos pripažino Teisingumo Teismas sujungtose bylose C-402/05 ir C-415/05. Be to, jis tvirtina, kad ginčijamas reglamentas nenumato įrodymų, kuriais pagrįstas sprendimas įšaldyti jo lėšas, perdavimo ieškovui procedūros arba procedūros, suteikiančios jam galimybę pateikti reikšmingas pastabas dėl šių įrodymų.

Trečia, ieškovas mano, kad Komisija nepateikė privalomųjų priežasčių pateisinančių jo lėšų įšaldymą, pažeisdama savo pareigą pagal EB 253 straipsnį.

Ketvirta, ieškovas mano, kad Komisija neįvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių nuspręsdama, ar priimti ginčijamą sprendimą ir todėl padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

Penkta, ieškovas tvirtina, kad ginčijamas reglamentas yra nepagrįstas ir neproporcingas jo nuosavybės teisės apribojimas, kuris nėra pateisintas jokiu įtikinamu įrodymu.

(1)  OL L 322, p. 25.

(2)  Dar nepaskelbtas Rinkinyje.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/37

2009 m. kovo 10 d. pareikštas ieškinys byloje UCAPT prieš Tarybą

(Byla T-96/09)

2009/C 90/57

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Union de Coopératives Agricoles des Producteur de Tabac de France (UCAPT) (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokatų B. Peignot ir D. Garreau

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 73/2009, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantį Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003.

—

Priteisti iš Tarybos 10 000 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovė prašo panaikinti Tarybos reglamentą Nr. 73/2009 (1) dėl bendrųjų tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką, kurio 135 straipsnis numato, kad nuo 2011 m. tiesioginė parama tabako augintojams bus sumažinta 50 %, palyginti su vidutine 2000, 2001 ir 2002 m. skirta parama. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 (2) 143e straipsnis jau numatė tokį sumažinimą.

Grįsdama ieškinį, ieškovė nurodo keturis ieškinio pagrindus, susijusius su:

—

procesinių normų pažeidimu, nes prieš priimant ginčijamą reglamentą nebuvo įvertintas pagalbos schemos reformos poveikis tabako sektoriui;

—

su tuo susijusiu piktnaudžiavimu įgaliojimais;

—

proporcingumo principo pažeidimu, nes tiesioginės paramos sumažinimas 50 % yra netinkamas pasiekti dviems paramos tabakui schemos tikslams, t. y. sulyginti kainas su pasaulinės rinkos kainomis ir skatinti kaimo plėtros programų numatytas tabaką auginančių regionų perorientavimo priemones;

—

EB 33 straipsnio pažeidimu tiek, kiek ginčijamu reglamentu neatsižvelgta į bendra žemės ūkio politika siekiamus tikslus, būtent užtikrinti žemdirbiams tinkamą pragyvenimo lygį ir stabilizuoti rinkas.

(1)  2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 30, p. 16).

(2)  2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL L 270, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 40 t., p. 269).

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/38

2009 m. kovo 3 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje Bouma ir kt. prieš Tarybą ir Komisiją

(Byla T-533/93) (1)

2009/C 90/58

Proceso kalba: olandų

Aštuntosios kolegijos pirmininkas nutartimi nurodė išbraukti bylą iš registro.

(1)  OL C 334, 1993 12 9.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/38

2009 m. kovo 3 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje People's Mojahedin Organization of Iran prieš Tarybą

(Byla T-157/07) (1)

2009/C 90/59

Proceso kalba: anglų

Septintosios kolegijos pirmininkas nutartimi nurodė išbraukti bylą iš registro.

(1)  OL C 140, 2007 6 23.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/38

2009 m. kovo 6 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje Red Bull prieš VRDT – Grupo Osborne (TORO)

(Byla T-165/07) (1)

2009/C 90/60

Proceso kalba: anglų

Septintosios kolegijos pirmininkas nutartimi nurodė išbraukti bylą iš registro.

(1)  OL C 155, 2007 7 7.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/38

2009 m. kovo 5 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje Jones ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-320/07) (1)

2009/C 90/61

Proceso kalba: anglų

Šeštosios kolegijos pirmininkas nutartimi nurodė išbraukti bylą iš registro.

(1)  OL C 247, 2007 10 20.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/39

2009 m. kovo 4 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje Furukawa Electric North America prieš VRDT (SLIM LINE)

(Byla T-36/08) (1)

2009/C 90/62

Proceso kalba: vokiečių

Trečiosios kolegijos pirmininkas nutartimi nurodė išbraukti bylą iš registro.

(1)  OL C 79, 2008 3 29.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/39

2009 m. vasario 24 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje HPA prieš Komisiją

(Byla T-236/08) (1)

2009/C 90/63

Proceso kalba: olandų

Aštuntosios kolegijos pirmininkas nutartimi nurodė išbraukti bylą iš registro.

(1)  OL C 223, 2008 8 30.

Tarnautojų teismas

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/40

2009 m. vasario 8 d. pareikštas ieškinys byloje Marcuccio prieš Komisiją

(Byla F-11/09)

2009/C 90/64

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovas: Luigi Marcuccio (Trikazė, Italija), atstovaujamas advokato G. Cipressa

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Sprendimo, kuriuo atsakovė atmetė ieškovo prašymą 100 % atlyginti tam tikras patirtas medicinines išlaidas, panaikinimas.

Ieškovo reikalavimai

—

Panaikinti 2007 m. gruodžio 27 d. Sprendimą, kuriuo atmetami abu ieškovo prašymai atlyginti patirtas medicinines išlaidas;

—

prireikus, panaikinti 2008 m. spalio 16 d. pranešimą;

—

priteisti iš Europos Komisijos ieškovo naudai 356,18 EUR sumą, skirtą 100 % atlyginti medicinines išlaidas, arba mažesnę sumą, kurią Teismas pripažintų adekvačia ir teisinga, bei 10 % metinių palūkanų nuo nurodytos sumos, skaičiuotinų nuo pirmos penkto mėnesio dienos, einančios po tos dienos, kurią grįžo abu ieškovo prašymai, taikant metinį kapitalizavimą, arba taikant tokią palūkanų normą kartu su kapitalizavimu, kurią Teismas pripažintų tinkama;

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/40

2009 m. vasario 19 d. pareikštas ieškinys byloje Peláez Jimeno prieš Parlamentą

(Byla F-13/09)

2009/C 90/65

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Josefina Peláez Jimeno (Relegem – Asė, Belgija), atstovaujama advokato M. Casado García-Hirschfeld

Atsakovas: Europos Parlamentas

Ginčo dalykas bei aprašymas

Paskyrimų tarnybos sprendimo skirti ieškovę pareigūne bandomajam laikotarpiui priskiriant ją žemesniam lygiui ir pakopai nei tie, kuriems ji buvo priskirta eidama laikinojo tarnautojo pareigas, panaikinimas.

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2008 m. vasario 8 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą dėl skyrimo, kuriuo ieškovei buvo skirta nauja AST kategorija ir ji priskirta 1 lygio 5 pakopai kaip pareigūnė bandomajam laikotarpiui ir kuris buvo patvirtintas 2008 m. lapkričio 12 d. Europos Parlamento generalinio sekretoriaus sprendimu atmesti skundą.

—

Priteisti iš Europos Parlamento bylinėjimosi išlaidas.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/40

2009 m. vasario 20 d. pareikštas ieškinys byloje Almeida Campos ir kt. prieš Tarybą

(Byla F-14/09)

2009/C 90/66

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovai: Ana Maria Almeida Campos (Briuselis, Belgija) ir kiti, atstovaujami advokatų S. Orlandi, A. Coolen, J.-N. Louis, E. Marchal

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ginčo dalykas bei aprašymas

Paskyrimų tarnybos sprendimų nepaaukštinti ieškovų pareigų per 2008 m. pareigų paaukštinimo procedūrą priskiriant į AD 12 lygį ir tiek, kiek reikia, vykdant šią procedūrą priimtų sprendimų paaukštinti pareigūnų, kurių pavardės įrašytos į 2008 m. balandžio 21 d. pranešime personalui Nr. 72/08 paskelbtą pareigūnų, kurių pareigos paaukštinamos, sąrašą, pareigas priskiriant į šį lygį, panaikinimas.

Ieškovų reikalavimai

—

Panaikinti Paskyrimų tarnybos sprendimus nepaaukštinti ieškovų pareigų per 2008 m. pareigų paaukštinimo procedūrą (2008 m. sesija) priskiriant į AD 12 lygį ir tiek, kiek reikia, vykdant šią procedūrą priimtus sprendimus paaukštinti pareigūnų, kurių pavardės įrašytos į 2008 m. balandžio 21 d. pranešime personalui Nr. 72/08 paskelbtą pareigūnų, kurių pareigos paaukštinamos, sąrašą, pareigas priskiriant į šį lygį.

—

Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/41

2009 m. vasario 24 d. pareikštas ieškinys byloje De Britto Patricio-Dias prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla F-16/09)

2009/C 90/67

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Jorge de Britto Patricio-Dias (Briuselis, Belgija), atstovaujamas advokato L. Massaux

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Sprendimo atmesti ieškovo skundą dėl sprendimo, susijusio su jo vertinimu už 2007 m., panaikinimas.

Ieškovo reikalavimai

—

Panaikinti 2008 m. lapkričio 21 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą ir, tiek, kiek reikia, tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitą už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 dienos.

—

Priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.