27.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/1

1.1

Komitetas mano, kad būtų klaidinga atlikti automatišką revaliorizaciją pagal 12 ES valstybių narių infliacijos dydį nuo 1992 m., nes 1995 m. į Sąjungą įstojo trys naujos valstybės narės, 2004 m. gegužės 1 d. — dešimt naujų valstybių narių, o 2007 m. sausio 1 d. — dar dvi valstybės narės.

1.2

Komitetas mano, kad, siekiant suderinti 27 ES valstybių narių akcizo tarifus, turėtų būti apsvarstyta galimybė nustatyti maksimalius tarifus: tai būtų priemonė veiksmingai kovoti su kontrabanda ir sukčiavimu ir suvienodinti mokesčius, tokiu būdu siekiant sukurti tikrai veikiančią bendrąją rinką. Vartotojų, kurie neturėtų būti laikomi kontrabandininkais tik todėl, kad perka alkoholinius gėrimus ten, kur jie kainuoja pigiau, interesus apginti galima tik laipsniškai suderinant mokesčius.

1.3

Komitetas rekomenduoja, kad valstybėms narėms, išskyrus įprastus akcizo mokesčius ir PVM, būtų griežtai uždrausta vartojimui taikyti papildomus mokesčius, kurie, kaip nusprendė Europos Teisingumo Teismas (1), kartais neteisingai vadinami „Bendrijos mokesčiais“.

1.4

Komiteto nuomone, pasiūlyme nėra pakankamai pagrįstas Sutarties 93 straipsnio, kaip teisinio pagrindo, pasirinkimas, suteikiant Tarybai įgaliojimus vieningai patvirtinti priemones suderinti valstybių narių įstatymus mokesčių politikos srityje. Paliekant valstybėms narėms teisę savo nuožiūra nustatyti tarifus, kurie yra didesni negu minimalus dydis, šiuo pasiūlymu iš viso niekas nesuderinama.

1.5

Komitetas mano, kad Komisija daro klaidą, nesuteikdama pasiūlymui pakankamai svarbos ir šitaip pateisindama tai, kad nebuvo atliktas poveikio vertinimas ir nebuvo konsultuojamasi su suinteresuotais subjektais. Visi Komitete įvykusio klausymo dalyviai ne tik prieštaravo Komisijos pasiūlymui, bet ir ragino Komisiją ateityje atlikti išsamų poveikio įvertinimą.

1.6

Komitetas mano, kad pasiūlymo reikėtų atsisakyti ir ragina Komisiją būsimame darbe atnaujinti nuorodas į Direktyvoje 92/83 nustatytus Kombinuotosios nomenklatūros kodus ir persvarstyti klasifikavimo metodus.

2.1

Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 92/84/EEB dėl alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams taikomų akcizo tarifų suderinimo, nustato minimalius alkoholio ir įvairių alkoholinių gėrimų kategorijų akcizo tarifus. Pagal šios direktyvos 8 straipsnį, Komisija turi nuolat atlikti peržiūras ir parengti ataskaitą, ir, jei reikia, pasiūlymą dėl pakeitimų.

2.2

2004 m. gegužės 26 d. Komisija paskelbė ataskaitą, kurioje buvo pasakyta, kad norint užtikrinti gerai veikiančią vidaus rinką ir užkirsti kelią sukčiavimui ir kontrabandai, kuriuos skatina skirtingos valstybių narių mokesčių sistemos, būtina labiau suvienodinti minimalius valstybių narių akcizo tarifus. Po to kilusios diskusijos metu buvo parengta iniciatyva, kurią paskatino Tarybos raginimas „pateikti pasiūlymą dėl minimalių akcizo tarifų patikslinimo, siekiant išvengti minimalių Bendrijos tarifų tikrosios vertės sumažėjimo; pasiūlyti suteikti pereinamuosius laikotarpius ir leidžiančias nukrypti nuostatas toms valstybėms narėms, kurioms gali būti sunku padidinti savo tarifus“. Taryba taip pat pridūrė, kad „Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti į bendrą politinį šio ypatingo klausimo opumą“.

2.3

Todėl Komisija siūlo direktyvą iš dalies pakeisti taip:

2.4

Svarbiausias pasiūlymo tikslas, Tarybos pageidavimu, yra atkurti tikrąją tarifų vertę, buvusią 1992 m., kuri Komisijos nuomone, leistų „užtikrinti tinkamą vidaus rinkos be fiskalinių sienų veikimą“.

3.1

Nesant poveikio įvertinimo Komitetas nusprendė išklausyti gamintojų susivienijimų, vartotojų ir profesinių sąjungų nuomones. Klausymo metu visi dalyviai sakė, kad juos sugluminęs šis pasiūlymas dėl direktyvos. Kai kurios organizacijos taip pat nurodė, kad šis pasiūlymas tik padidintų nevienodų sąlygų taikymą alkoholiniams gėrimams, o tai būtų akivaizdžiai nenaudinga šių mokesčių mokėtojams. Kita vertus, gėrimų, kuriems akcizo tarifai netaikomi, gamintojai ragino nekeisti dabartinės struktūros, kuri, be kita ko, buvo apibrėžta Bendrosios žemės ūkio politikos sutartyse.

3.2

Klausymo dalyviai (2) taip pat sutarė, kad reikia atsižvelgti į socialinius ir sveikatos apsaugos aspektus, tačiau jie neturėtų lemti mokesčių politikos. Jie taip pat paragino remti „atsakingo alkoholio vartojimo“ kampaniją siekiant sumažinti piktnaudžiavimo grėsmę — tai reikalavimas, kuriam pritaria ir Komitetas. Taip pat buvo pabrėžta, kad šis Europos pramonės sektorius pirmauja pasaulyje ir sudaro toli gražu ne menkiausią Europos BVP dalį, taip pat turi didelę įtaką tiesioginiam ir netiesioginiam užimtumui.

3.3

Iš pirmo žvilgsnio direktyva atrodytų įprasta priemonė, tiesiog pakeičianti skaičius, atsižvelgiant į infliaciją nuo 1993 m. Tačiau ji skirta labai painiam ir opiam klausimui, kuris atskleidžia, jog valstybių narių politika ir interesai yra svarbesni už tikrą Bendrijos fiskalinę konvergenciją. Komitetas keletą kartų pareiškė norą siekti mokesčių politikos suderinimo, nes tai yra nepaprastai svarbu vartotojams, nes tik taip jie galės pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamais privalumais.

3.4

2006 m. lapkričio 7 d. ir 28 d. ECOFIN posėdžiuose, svarstant šį pasiūlymą kaip vieną darbotvarkės klausimų, vėl pradėtos nesibaigiančios valstybių narių diskusijos priminė 1992 m. padėtį, kai buvo nuspręsta priimti direktyvą, nustatančią tik minimalius tarifus ir nenumatančią galimybės surasti bendrus principus, kurie leistų suderinti ir suvienodinti akcizo tarifus.

3.5

Įsigilinus tampa aišku, kad valstybėse narės iš tiesų taiko labai skirtingus tarifus. 2004 m. gegužės 26 d. ataskaitoje buvo apžvelgtos priemonės, taikomos įvairių kategorijų produktams 25 valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse Rumunijoje ir Bulgarijoje, kurios 2007 m. sausio 1 d. tapo Europos Sąjungos narėmis (3). Skirtumas tarp didžiausių ir mažiausių tarifų sudarė net 1 100 proc.!

3.6

Pavyzdžiui, vyno tarifai svyravo nuo 0 iki 273 eurų; putojančio vyno — nuo 0 iki 546 eurų už hektolitrą (hl); alaus — nuo 0,748 už kiekvieną Plato laipsnį (4), t. y. nuo 1,87 iki 19,87 eurų už hektolitrą/alkoholio laipsnį; neputojančių ir putojančių tarpinių produktų — nuo 45 eurų iki 497 eurų už hektolitrą; gryno alkoholio — nuo 550 eurų iki 5 519 eurų už hektolitrą, kas atitinka nuo 220 eurų iki 2 210 eurų už hektolitrą 40o stiprumo alkoholiniams gėrimams.

3.7

Minimalių tarifų revaliorizavimas, kaip siūlo Komisija, leistų sumažinti įvairiose valstybėse narėse taikomų tarifų atotrūkį nuo 1 100 proc. iki maždaug 800-1 000 proc. Teiginys, kad ši priemonė užtikrins veikiančią vidaus rinką, atrodo mažų mažiausiai pernelyg drąsus. Komitetas mano, kad būtų tikslingiau siūlyti ne tik minimalų, bet ir maksimalų tarifą — priemonę, kuri leistų veiksmingiau kovoti su kontrabanda ir sukčiavimu.

3.8

Taip pat neįtikina ir primygtinis teiginys, kad atsižvelgiant į infliaciją koreguojant minimalius tarifus nedidės tikroji vertė. Komisija būtų pateikusi išsamesnės informacijos parengdama akcizo tarifų taikymo valstybėse narėse dinamišką modelį nuo 1985 m., t. y., nuo to laiko, kai baltojoje knygoje buvo pateiktas pasiūlymas dėl tarifų suderinimo. Iš tikrųjų būtent dėl šios priežasties kai kuriose valstybėse narėse, išskyrus vieną ar dvi išimtis, vos baigus galioti leidžiančioms nukrypti nuostatoms, padidėjo mokesčio tikroji vertė. Komitetas kritiškai vertina valstybių narių praktiką prie akcizo mokesčio pridėti papildomus mokesčius, kai kuriais atvejais vadinamus „Bendrijos mokesčiais“.

3.9

Kad tokia padėtis yra iš tiesų, patvirtina pačios Komisijos paskatinimu atliktas tyrimas (5), kuriame buvo aiškiai pasakyta, kad visos valstybės narės, išskyrus tris, kasmet arba kas keletą metų didino savo mokesčių vertę.

3.10

Tas pats tyrimas, kuriame vertinamas paklausos elastingumas kainų pokyčiams, parodė, kad koreguojant minimalius tarifus pagal infliaciją:

3.11

Būtų įdomu palyginti šio tyrimo, kuris buvo atliktas 15 valstybių narių ES, rezultatus su minimalių tarifų skirtumų poveikiu 27 valstybių narių ES.

3.12

Komitetas svarsto, ar Komisija ir toliau turėtų tenkintis administratoriaus vaidmeniu sprendžiant šį itin opų klausimą, ar ji verčiau turėtų pateikti pasiūlymų, atskirais atvejais tardamasi su valstybėmis narėmis, kaip sumažinti didelius konkurencijos iškraipymus, kurių priežastis yra itin suskaidyta mokesčių sistema.

3.13

Rengdama pasiūlymą iš dalies pakeisti Direktyvą 92/84/EEB Komisija taip pat visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad 1992 m. 12 narių turinčioje Europos bendrijoje skirtumas tarp vienam gyventojui tenkančių pajamų nebuvo toks, kad galiojantys tarifai taptų varginančiais. 27 nares turinčioje Europoje Sąjungoje, kur atlyginimų ir pensijų dydžiai labai skiriasi, vienodi mokesčiai senose ir naujose valstybėse narėse būtų neteisinga priemonė, kurios poveikį pajus tik gaunantys mažesnes pajamas. Namų ūkių, kuriuos sudaro dirbantys asmenys ir pensininkai, kurių atlyginimai ir pensijos neviršija 100-150 eurų per mėnesį ir kurie jau patyrė nuo 50 iki 300 proc. padidėjusių alkoholio mokesčių tarifų poveikį, atveju tolesnis 31 proc. šuolis be abejonės neigiamai paveiks vartojimą. Visų pirma atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos gretas papildė 12 naujų narių, Komitetas nemano, kad būtų teisinga automatiškai koreguoti tarifus pagal infliacijos dydį, kuris 15 narių ES buvo fiksuojamas nuo 1992 m.

3.14

Išskyrus keletą labai retų išimčių, siūloma sistema prieštarauja visoms kovos su infliacija politikos priemonėms, priimtoms valstybėse narėse, kurios prieš kurį laiką panaikino pensijų ir atlyginimų indeksavimo pagal infliacijos dydį mechanizmus, kur tokie mechanizmai veikė. Komisija tinkamai nepaaiškino, kodėl toks mechanizmas turėtų būti išsaugotas tik mokesčių ir akcizų srityje.

3.15

Priešingai, Komitetas mano, kad galiojantis mokesčių režimas neatlieka savo paskirties ir mano, kad revaliorizacija pagal infliacijos dydį (12, 25 ar 27 narių ES?) būtų visiškai nereikalinga baudžianti priemonė, ypač gaunantiems mažiausias pajamas, kaip ir visi netiesioginiai mokesčiai, kurie mažina grynąsias mokesčių mokėtojų pajamas.

3.16

Kadangi saikingas vyno vartojimas yra kai kurių valstybių narių kultūrinio ir istorinio paveldo dalis, tai pasakytina ir apie kitų Europos tautų vartojamus alkoholinius gėrimus. Šį klausimą ir visus jo aspektus reikėtų svarstyti žvelgiant iš gerokai platesnės perspektyvos.

3.17

Komitetas gerbia kai kurių valstybių sprendimą taikyti griežtas mokestines priemones alkoholiui ir tabakui tikriausiai dėl pasitaikančio piktnaudžiavimo šiais produktais, ypač tarp jaunimo. Kai kurios valstybės narės tvirtai pareiškė savo mokesčių politika privalančios atsižvelgti į visuomenės sveikatą. Tačiau sprendimai, kuriuos jos pasirinko, neturėtų daryti įtakos kitų valstybių narių pasirinkimui ir motyvacijai.

3.18

Šiuo požiūriu Komitetas jau išdėstė savo poziciją išsamioje nuomonėje (7), kurioje pabrėžiama, kad: „veiksmingiausia kova su piktnaudžiavimu yra švietimo, informavimo ir mokymo programos, pirmiausia skirtos piktnaudžiaujantiesiems alkoholiu.“

3.19

Komiteto nuomone, suteikiant Tarybai įgaliojimus vieningu balsavimu priimti mokesčių režimų suderinimo priemones, įgyvendinant vidaus rinką arba tobulinant jos veikimą pagal 14 straipsnio taikymo sritį, nevykdomi Sutarties 93 straipsnio reikalavimai. Akivaizdu, kad minimalių tarifų didinimas neprisideda prie mokesčių suderinimo, o tik paprasčiausiai nustato minimalų lygį, kurį kiekviena valstybė narė gali didinti kiek ji pati nori. Tai, kad priėmus Direktyvą 92/84/EEB skirtumai tarp realių tarifų dar labiau padidėjo, rodo, kad taikant šią direktyvą mokesčių suderinimo nepavyks pasiekti.

4.1

Viena iš svarbiausių neigiamų didelio mokesčių skirtumo pasekmių yra ne tik neveiksminga vidaus rinka, bet ir ryškėjanti tendencija vengti mokėti mokesčius: iš dalies — sumokant juos valstybėje narėje, kuri nėra galutinė prekės vartojimo vieta, arba visiškai — įvežant prekes iš trečiųjų šalių, arba keičiant prekių paskirties vietą, kai jos gabenamos tranzitu per valstybę, kurioje jos nėra apmokestintos.

4.2

Atsiradus elektroninei prekybai atsirado ir kita galimo su mokesčiais susijusio sukčiavimo sritis, mat elektroninių pardavimų neįmanoma kontroliuoti, o politikos priemonės, skirtos kovoti su sukčiavimu dėl alkoholio apmokestinimo nėra koordinuojamos; kai kuriose valstybėse narėse tai nėra laikoma didele problema, ir beveik be išimties visi šie sunkumai labiausiai rūpi didžiausius mokesčius taikantiems regionams.

4.3

Po plėtros Europos Sąjungos sienos priartėjo prie valstybių, kuriose mokesčiai yra gerokai mažesni už ES vidurkį, todėl proporcingai atsirado daugiau galimybių sukčiauti. Kai kuriose iš šalių, kurios šiuo metu turi bendrą sieną su ES, klesti korupcija, kuri kai kuriais atvejais apėmusi ir pačias muitinės institucijas. Būtina dar labiau stiprinti kovos su kontrabanda priemones, tačiau jei akcizo tarifai bus didinami taip, kaip tai numatyta pasiūlyme, tarptautinių kontrabandos tinklų pelnas dar labiau padidės.

4.4

Dar 1992 m. Sąjunga suprato kovos su sukčiavimu prekėmis, kurioms taikomi akcizo mokesčiai, problemą ir 1992 m. vasario 25 d. paskelbė Tarybos direktyvą dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės. Kadangi ši direktyva nedavė gerų rezultatų, 2004 m. ji buvo iš dalies pakeista 2004 m. lapkričio 16 d. Tarybos direktyva 2004/106/EB, iš dalies pakeitusia ir Direktyvą 77/799/EEB dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo, tam tikrų akcizo mokesčių ir draudimo įmokų apmokestinimo srityje.

4.5

Komitetas vienoje savo nuomonių šiuo klausimu teigė (8), kad siekiant veiksmingai kovoti su sukčiavimu „būtina modernizuoti, stiprinti, supaprastinti ir padaryti veiksmingesnę valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo ir informacijos mainų priemonę administruojant akcizo mokesčius“.

4.6

Toje pačioje nuomonėje pabrėžiama, kad „užtikrinti veiksmingą bendrosios rinkos veikimą ir šiuo atveju procedūras, kurios padėtų nustatyti sukčiavimo ir mokesčių vengimo atvejus ir su jais kovoti, trukdo noras apsaugoti nacionalinius valstybių narių interesus“. Be to, teigiama, kad „nėra abejonių, kad daugybė sukčiavimo atvejų yra tiesiogiai susiję su (kartais dideliais) įvairiose valstybėse narėse taikomų akcizo tarifų skirtumais“.

„Komitetas pasinaudoja galimybe ir nurodo vieningumo principo, pagal kurį šiuo metu priimama daugelis Bendrijos sprendimų dėl mokesčių įstatymų, trūkumus ir kartoja, kad mokesčius, kurie turi įtakos bendrosios rinkos veikimui arba iškraipo konkurenciją, keisti būtina kvalifikuotos daugumos principu“.

4.7

Komitetas daugelį metų pabrėžė, kad būtina laikytis šių pagrindinių principų:

4.8

Pavyzdžiui, 2004 m. vien keliautojai arba kontrabandininkai į Švediją įvežė maždaug 164 mln. litrų alaus, t. y. beveik tiek pat, t.y. 173 mln. litrų, kiek jo pardavė valstybės monopolis (Systembolaget), o patirti akcizo mokesčių ir PVM nuostoliai sudarė maždaug 190 mln. eurų. Nuo 2002 m., kai buvo atsisakyta specialaus režimo, ribojančio alkoholio įsigijimą užsienyje, šių pirkimų padidėjo 40 proc. Nustatyta, kad per pastaruosius dvejus metus kontrabanda išaugo dvigubai. Alaus, kurį keliautojai pirko Vokietijoje ir įvežė į Daniją, kiekis sudaro maždaug 95 mln. litrų ir kartu su 10 proc. kontrabandinių prekių tai yra maždaug 30 proc. viso šalyje suvartojamo alaus, kuris nebuvo apmokestintas Danijoje. 2005 m. keliautojai į Suomiją įvežė daugiau kaip 42 mln. litrų alkoholinių gėrimų, t. y. 10 proc. suvartojamo kiekio, todėl valstybė neteko daugiau kaip 50 mln. eurų biudžeto įplaukų. Į Austriją iš Vokietijos ir Čekijos buvo įvežta trisdešimt mln. litrų alkoholinių gėrimų, į Jungtinę Karalystę — daugiau kaip 100 mln. (neįskaitant didelio masto kontrabandos) (9).

5.1

2004 m. ataskaitoje Komisija nurodė kai kuriuos konkrečius klausimus, išryškėjusius per tam tikrą laikotarpį įgyvendinant Direktyvą 92/84/EEB, ypač pabrėžiant šiuos tris:

5.2

Dėl pirmojo klausimo: Komisija grindžia savo pasiūlymą panaikinti galimybę putojantiems ir neputojantiems vynams taikyti skirtingą tvarką teigdama, kad šiuo metu tapo mažiau aktualūs argumentai, kuriais remiantis buvo pasirinktas toks sprendimas, t. y. putojantys vynai buvo laikomi prabangos produktais (nors, priešingai, tokiais būtų galima laikyti kai kuriuos neputojančius vynus!).

5.3

Dėl antrojo klausimo: Direktyvos 92/83/EEB (dėl akcizų struktūrų suderinimo) 26 straipsnyje teigiama, kad šioje direktyvoje pateikiamos nuorodos į tuos Kombinuotosios nomenklatūros kodus, kurie galioja šios direktyvos priėmimo metu (t. y. 1992 m. spalio 19 d.). Tačiau Komisija siūlo naudotis kuo ankstesnės datos Kombinuotosios nomenklatūros kodais ir, ateityje priimant sprendimus dėl pakeitimo, vadovautis Direktyvos 92/12/EEB 24 straipsnio nuostatomis (pasitelkiant Akcizų komitetą, panašų į tą, kuris suformuotas energetikos produktams).

5.4

Dėl trečiojo klausimo: siekdama išspręsti daugelio šios srities subjektų minimą problemą, susijusią su nepakankamai tikslia direktyvos formuluote, kurioje nėra tiksliai nurodyta, koks distiliuoto alkoholio kiekis leistinas „kituose fermentuotuose gėrimuose“, Komisija siūlo, kad apmokestinimo akcizo mokesčiu srityje alkoholinių gėrimų apibrėžtis būtų mažiau priklausoma nuo Kombinuotosios nomenklatūros klasifikacijos.

5.5

Komitetas mano, kad pakeitimai, kurių prašo šios srities subjektai, siekdami supaprastinimo ir konkurencijos apsaugos, yra pagrįsti ir tikslingi. Jis pritaria pasiūlymams, kuriuos anksčiau pateikė Komisija, ir klausia, kodėl šie pakeitimai nebuvo priimti tuo tikslu pakeičiant Direktyvą 92/84/EEB.

5.6

Komitetas siūlo atšaukti šį pasiūlymą priimti direktyvą ir rekomenduoja priimti Komisijos siūlomus Direktyvos 92/83/EEB pakeitimus.

27.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/8

1.1

EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl penkerių metų (2008-2012 m.) statistikos programos ir pritaria, kad suderinti ir palyginami statistiniai duomenys yra reikalingi, kad plačioji visuomenė suprastų Europą, kad piliečiai galėtų dalyvauti diskusijose, o ekonominių operacijų vykdytojai — bendrojoje rinkoje.

1.2

EESRK pabrėžia būtinybę, atsižvelgiant į biudžeto galimybes, Eurostatą ir nacionalines statistikos institucijas aprūpinti pačiais tinkamiausiais žmogiškaisiais ir materialiaisiais ištekliais, be kurių jie negalėtų gerai atlikti vis sudėtingesnių su statistine informacija susijusių užduočių ir išryškinti Europos Sąjungos, tarptautinio masto dalyvio, svarbos.

1.3

Komitetas mano, kad būtina dar labiau pabrėžti su Europos piliečių gerove susijusius aspektus, ir šiuo tikslu siūlo išplėsti statistikos programą įtraukiant šias sritis:

1.4

Gali atrodyti, kad 2008-2012 m. statistikos programoje nepakankamai dėmesio skiriama statistinės informacijos gerinimui švietimo ir profesinio mokymo srityse turint omenyje jos svarbą įgyvendinant Lisabonos tikslus.

1.5

Reikėtų parengti ir socialinės ekonomikos statistinius duomenis atsižvelgiant į spartų jos vystimąsi Europos Sąjungoje.

1.6

Be to, kai kuriose srityse šiuo metu turima statistinė informacija yra nepakankama ir penkerių metų programoje joms turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys, visų pirma:

1.7

EESRK primena, kad pagal Sutartį „Bendrijos statistinė informacija (…) netampa pernelyg sunkia našta ūkio subjektams“ (1), o tai reiškia, kad:

1.8

Kalbant apie statistinius duomenis, susijusius su išorės prekyba, reikėtų ištaisyti pastebėtus netikslumus tarp skaičių, žyminčių vienos konkrečios šalies eksportą į kitą šalį, ir tų, kurie žymi antrosios šalies importą iš pirmosios. Kitaip tariant, skaičius, žymintis šalies A eksportą į šalį B, neatitinka to, kuris žymi šalies B importą iš šalies A.

1.9

Atsižvelgdamas į didelę Europos Sąjungos, kurią sudaro 27 valstybės narės, įvairovę, EESRK pabrėžia būtinybę pasistengti kuo geriau suderinti statistinę terminologiją.

1.10

EESRK nuomone, siekiant užtikrinti didesnį statistinių duomenų neutralumą ir kitų statistikos praktikos kodekse nustatytų principų (būtent statistinių duomenų konfidencialumo) laikymąsi, ypač svarbu kontroliuoti privačių agentūrų, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai veikia Europos statistikos sistemoje, veiklą.

2.1

Tarybos reglamente (EB) Nr. 322/97 (2) numatyta parengti daugiametę Bendrijos statistikos programą (BSP) (3), kurioje būtų nustatyti veiksmų, numatytų ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, atlikimo būdai, pagrindinės sritys bei tikslai ir kuri būtų visų Bendrijos statistinių duomenų rengimo pagrindas. BSP yra įgyvendinama vykdant metines darbo programas, kuriose išsamiau išdėstyti kiekvienų metų darbo tikslai, ir priimant specialius teisės aktus svarbiems veiksmams vykdyti. Rengiama BSP vidurio laikotarpio pažangos ataskaita ir, pasibaigus programos galiojimo laikotarpiui, atliekamas oficialus vertinimas.

2.2

Šiuo pasiūlymu priimti sprendimą, kurio teisinis pagrindas yra EB sutarties 285 straipsnis, siekiama parengti išsamią oficialių Bendrijos statistinių duomenų strateginę programą, kuri apimtų produktų ir paslaugų rengimą bei tiekimą vartotojams, statistinių duomenų kokybės gerinimą ir tolesnę Europos statistikos sistemos (ESS) plėtrą (4).

2.3

Pagrindinis oficialiosios Bendrijos statistikos tikslas yra nuolat stiprinti Bendrijos politikos sričių plėtojimą, stebėseną ir vertinimą remiantis patikima, objektyvia, palyginama ir nuoseklia faktine informacija. Kai kuriose srityse Bendrijos institucijos statistinę informaciją tiesiogiai naudoja ir pagrindinėms politikos sritims valdyti.

2.4

2008-2012 m. Bendroje statistikos programoje (BSP) vadovaujamasi šiais pagrindiniais politikos prioritetais:

2.5

Rengdama šį pasiūlymą priimti sprendimą, Komisija konsultavosi su suinteresuotomis šalimis: ES valstybėmis narėmis, ELPA šalimis ir šalimis kandidatėmis bei ESS techninėmis darbo grupėmis. Europos statistinės informacijos ekonomikos ir socialinėje srityje patariamasis komitetas (CEIES) (5) ir Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komitetas (CSMFB) (6) taip pat pateikė nuomones dėl šio pasiūlymo.

2.6

Kalbant apie programoje minimą metodą ir galimybę pasirinkti, ar taikyti „ribotąjį“, ar „išsamųjį“ metodą, Komisija pritarė antrajam atsižvelgdama į tris faktorius: ESS gebėjimus ir veiksmingumą, valstybių narių, atsakingų už statistinių veiksmų įgyvendinimą, patiriamas išlaidas ir įmonėms bei namų ūkiams tenkančią naštą atsakinėjant į tyrimų klausimus.

3.1

Praeityje EESRK ne kartą turėjo progą pareikšti nuomonę dėl statistikos programų (7) ir įvairių Europos Sąjungos statistikos politikos aspektų. Apskritai, Komitetas visą laiką pabrėžė statistikos sistemos svarbą siekiant ekonominių socialinių ir politinių Sąjungos tikslų ir būtinybę remti ir kartu stiprinti Eurostatą, pagrindinį šios sistemos funkcionavimo elementą, ir nacionalines statistikos institucijas tose srityse, kurios priklauso valstybių narių kompetencijai.

3.2

EESRK dar kartą patvirtina savo kriterijus ir, kalbant apie šiuo metu nagrinėjamą sprendimą, dar kartą pabrėžia tris aspektus, kurie yra būtini siekiant sukurti kuo geresnę statistikos sistemą: ES kaip pasaulinio dalyvio vaidmuo, Lisabonos tikslų įgyvendinimas ir, galiausiai, plėtra, kadangi būtinybė koordinuoti 27 valstybių narių statistinius duomenis yra precedento istorijoje neturintis uždavinys. Trumpai tariant, Sąjungos sėkmė priklauso ir nuo jos statistikos sistemos veiksmingumo.

3.3

Kalbant apie išteklius, penkerių metų (2008-2012 m.) programoje numatytas 274,2 mln. eurų finansinis paketas, o tai yra 24,3 proc. daugiau palyginti su 2003-2007 m. programai numatytais veiklos ištekliais. Vis dėlto reikėtų atsižvelgti ir į kitus į šią sumą neįtrauktus aspektus (8). Jei būtų įskaičiuotos administracijos išlaidos ir valstybių narių ar kitų įstaigų bendras finansavimas, bendra įsipareigojimų asignavimų suma pasiektų 739,34 mln. eurų.

3.4

Statistikos valdymas. Remiantis statistikos praktikos kodeksu (9), nacionalinės ir Bendrijos statistikos institucijos įsipareigoja:

3.5

2008-2012 m. Bendrijos statistikos programa siekiama įgyvendinti 32 bendro pobūdžio tikslus (pateiktus pasiūlymo I priede) ir numatoma apie 90 konkrečių tikslų bei veiksmų (II priedas), apimančių bendrąją politiką ir 18 konkrečių dabartinės ES politikos sričių.

3.5.1

Programoje apibrėžti šiose pagrindinėse srityse numatyti veiksmai:

4.1

Atsižvelgiant į aukštus siekius, iškeltus 2008-2012 m. programoje, kurioje numatytas glaudus Eurostato ir 27 valstybių narių statistikos institucijų veiklos koordinavimas, reikėtų pabrėžti būtinybę pagrindinį dėmesį skirti statistinių duomenų rengimui ir kuo veiksmingiau panaudoti turimus ribotus išteklius.

4.2

Šio pasiūlymo priimti sprendimą 4 straipsnyje kalbama apie prioritetų statistikos srityje nustatymą atsižvelgiant į būtinybę kuo veiksmingiau panaudoti ribotus išteklius. Tačiau šiame straipsnyje nenurodoma nei kokiais kriterijais vadovautis, nei kokių priemonių imtis nustatant šiuos prioritetus. Be to, pasirodo, sudėtinga juos apibrėžti, kai tuo pat metu rekomenduojama stiprinti esamas arba kurti naujas veiklos sritis.

4.3

EESRK pritaria teiginiui, kad „greitas interneto pajėgumo ir naudojimo vystymasis ateityje taps svarbiausia statistinių duomenų platinimo priemone. Todėl žymiai išsiplės potencialių vartotojų tinklas ir bus sukurtos naujos platinimo galimybės“ (10). Siekiant šio tikslo ir atsižvelgiant į tai, kad Eurostato interneto tinklalapis prisideda prie Europos Sąjungos įvaizdžio, duomenys turėtų būti pateikiami ir skaitomi kuo paprasčiau ir patraukliau, kiek tik leidžia šiuolaikinės technologijos.

4.4

EESRK pritaria būtinybei stiprinti Eurostato ir nacionalinių statistikos institucijų bendradarbiavimą (11). Vis dėlto Komitetas pastebi, kad šiame pasiūlyme priimti sprendimą nenurodomos jokios konkrečios šio bendradarbiavimo stiprinimo priemonės.

4.5

Europos statistikos duomenų taikymo sritis ir prioritetai. EESRK pabrėžia, kad, sprendžiant pagal šios nuomonės 3.5.1 punkte numatytų veiksmų sąrašą, statistikos sistema yra labiausiai orientuota į ekonominius aspektus ir teikia nepakankamai informacijos apie socialinius aspektus, kurie turi tiesioginės įtakos Europos Sąjungos piliečių gyvenimui. EESRK taip pat atkreipia dėmesį, kad socialinė politika labiau negu kitos sritys susijusios su švietimu, profesiniu mokymu ir jaunimu.

27.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/11

1.1

Institucijoms, ūkio subjektams ir socialinės veiklos vykdytojams nepaprastai svarbi yra galimybė gauti patikimus ir kokybiškus statistinius duomenis, kad būtų galima stebėti ir vertinti konkrečių įstatyminių priemonių veiksmingumą ir priimti sprendimus ateityje.

1.2

Norint apsispręsti, kuri politikos kryptis būtų geriausia, būtina turėti kiek įmanoma tiksliau ir nuodugniau esamą padėtį atspindinčią informaciją.

1.3

Tai ypač pasakytina apie Europos užimtumo statistinius duomenis, kurie naudojami analizuojant, kaip valstybėms narėms sekasi siekti Lisabonos tikslų.

1.4

Norint suprasti padėtį Europos Sąjungos darbo rinkoje nepaprastai svarbu žinoti, kuriuose sektoriuose ir regionuose yra laisvų darbo vietų. Laisvos darbo vietos yra atitinkamo ūkio sektoriaus struktūrinio kitimo rodiklis, kuriuo galima pasinaudoti nustatant, kuriuose Europos regionuose trūksta darbo jėgos, arba, kitu atveju, kur sparčiai auga ekonomika ir didėja užimtumas.

1.5

Laisvos darbo vietos yra įtrauktos į pagrindinių Europos ekonominių rodiklių (PEER) rinkinį. Jos yra rodiklis, kuris, jeigu yra operatyviai pateikiamas, gali būti naudingas Europos centriniam bankui (ECB) ir Europos Komisijai įvertinti ūkio tendencijų poveikį atskiriems sektoriams ir pinigų politikos sprendimus.

1.6

Vienas svarbiausių dar 2005 m. kovo mėn. vykusioje Europos Vadovų Taryboje atnaujintos Lisabonos strategijos uždavinių yra sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų. Įgyvendinant šį uždavinį neišvengiamai sustiprėjo geresnių statistinių duomenų apie darbo jėgos paklausą poreikis.

1.7

Norint laikytis Integruotų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių 2005-2008 m. ir Bendrosios ekonomikos ir užimtumo politikos gairių, įgyvendinant Europos užimtumo strategiją, reikalingi visos Europos Sąjungos suvestiniai struktūriniai duomenys apie laisvas darbo vietas pagal ūkio sektorių, kad būtų galima analizuoti darbo jėgos paklausos lygį ir struktūrą.

1.8

Turėdamos patikimus ir dažnai atnaujinamus statistinius duomenis atskiros valstybės narės galės įvertinti padėtį darbo rinkoje ir priimti net ir konkrečiam regionui pritaikytus užimtumo politikos sprendimus.

2.1

Nacionaliniai statistiniai duomenys apie laisvas ir užimtas darbo vietas yra renkami nuo 2003 m. pagal džentelmenišką susitarimą. Nors šis susitarimas garantavo valstybių narių lankstumą ir savarankiškumą, jis ne visiškai atitiko statistinių duomenų vartotojų poreikius.

2.2

Šiuo metu keturios valstybės narės dar nenusiuntė duomenų Eurostatui, o pateiktus duomenis ne visada galima tinkamai palyginti. Ketvirčio duomenys visai neatitinka ECB ir Komisijos poreikių dėl duomenų aprėpties, aktualumo ir derinimo.

2.3

Todėl pateikdama pasiūlymą dėl reglamento komunikatu (COM(2007) 76 galutinis), parengtu Užimtumo komiteto iniciatyva, Komisija tikisi, kad bus priimtas reglamentas, kuris leis rinkti aktualius ir palyginamus statistinius duomenis apie laisvas darbo vietas.

2.4

Rengiant pasiūlymą, taip pat konsultuojantis ir su ekspertais bei Statistikos programų komitetu (SPK), buvo įvertintos įvairios galimybės. Galiausiai pasiūlyme dėl reglamento nuspręsta, kad artimiausiu metu metinių struktūrinių statistinių duomenų klausimas ir toliau bus sprendžiamas vadovaujantis džentelmeniško susitarimo principu.

2.5

Todėl pasiūlyme daugiausiai kalbama apie ketvirčio statistinių duomenų apie laisvas darbo vietas rinkimo įgyvendinimo priemones. Remiantis su šiuo reglamentu susijusia patirtimi, bus įvertinta galimybė ateityje parengti naują reglamentą, skirtą metinių statistinių duomenų poreikiui.

2.6

Statistinių duomenų išsamumo lygį pagal ekonominės veiklos rūšis nustatyti galima taikant šiuo metu galiojančią bendrą Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikavimo sistemą (NACE).

2.7

Kiek įmanoma laikantis nustatytų kokybinių standartų valstybės narės gali laisvai naudoti administracinius duomenis arba riboti ūkio sektorių, kuriems renkami duomenys, įvairovę, taip sumažinant naštą įmonėms. (5 straipsnis).

2.8

Komisija (8 straipsnis) siūlo numatyti ekonominio pagrįstumo tyrimus, kuriuos atliktų valstybės narės, kurioms sunku pateikti duomenis apie:

2.9

Per pirminį etapą (pirmuosius trejus metus) valstybės narės gali gauti finansinę paramą iš ES. Finansavimas bus vykdomas per Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programą — PROGRESS (1) (9 straipsnis). Todėl kol bus įgyvendinamas džentelmeniško susitarimo etapas, taip pat galima racionalizuoti ir gerinti statistinių duomenų rinkimą.

3.1

EESRK pabrėžia, kaip svarbu, kad turimi Europos užimtumo statistiniai duomenys būtų kiek įmanoma nuoseklesni ir patikimesi. Todėl EESRK vertina ir palaiko Komisijos pastangas parengti teisinį pagrindą, kad ES lygmeniu būtų galima gauti naujus, palyginamus ir aktualius statistinius duomenis.

3.2

Siekiant Lisabonos strategijos ekonominių, o ypač užimtumo, tikslų, visi statistinių duomenų vartotojai bei ūkio subjektai, socialinės veiklos vykdytojai ir institucijos ES ir nacionaliniu lygiu privalo turėti galimybę gauti patikimą ir veiksmingą statistinę paramą.

3.3

EESRK taip pat pritaria, jog teisingai buvo pasirinkta teisinė priemonė, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, nes pasiūlymo tikslas, kaip ir didžiosios statistinės veiklos dalies atveju, turi būti išsamiai ir vienodai įgyvendinamas visoje Europos Sąjungoje.

3.4

Sprendimą pasiūlyme dėl reglamento numatyti tik ketvirčio statistinių duomenų rinkimą ir toliau taikyti džentelmenišką susitarimą metiniams struktūriniams duomenims neabejotinai paskatino gerai pagrįstas noras pamažu pereiti nuo neformalaus susitarimo prie ES reglamento dėl statistinių duomenų rinkimo. Pereinamojo laikotarpio metu turi būti atidžiai stebimi rezultatai, ir EESRK tikisi, kad artimiausiu metu pavyks parengti išsamų ir patikimą pagrindą metinių ir ketvirtinių statistinių duomenų apie ES darbo rinkos galimybes rinkimui.

EESRK apgailestauja, kad kol kas nėra poveikio įvertinimo, tačiau tikisi, kad Komisija jį parengs prieš priimant antrinį įgyvendinimo reglamentą, nes iš principo padidės išlaidos ir našta Europos bendrovėms, bet nebus kompensuojamas kitos tyrimų veiklos sumažinimas.

3.5

Vis dėlto EESRK mano, kad stengiantis supaprastinti statistinių duomenų rinkimą ir mažinti sąnaudas, buvo priimtas ne visai aiškus sprendimas, kad statistinių duomenų rinkimas būtų pasirinkamas sektoriuose, kurie vadinami sezoniniais, būtent žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės sektoriuose.

3.6

Tačiau dėl duomenų koregavimo pagal sezoną iškyla daug klausimų dėl tokių statistinių duomenų patikimumo, nes kituose pramonės sektoriuose ir (arba) viešajame sektoriuje, sezoninės sutartys naudojamos jau daugelį metų (tekstilės pramonė, žemės ūkio ir maisto pramonės, turizmas ir pan. …).

3.7

Be to, visose ES šalyse darbo sutartimis šiuo metu galima įforminti dešimtis įvairiausių darbo santykių formų. Todėl naudinga žinoti, apie kokias laisvų darbo vietų rūšis kalbama (neribotos trukmės sutartys, terminuotos sutartys, sutartys dėl darbo ne visą darbo dieną, projektai, partnerystės sutartys ir pan.).

3.8

Teisinis pagrindas, kuris būtų artimesnis realioms darbo rinkos galimybėms, jos tendencijoms ir kai kurių sektorių bei regionų silpnosioms vietoms, leistų geriau pasirinkti strategijas, kurias reikėtų įgyvendinti siekiant Lisabonos tikslų.

3.9

Tai dar viena priežastis, kodėl EESRK mano, kad ypač tose srityse būtinos konsultacijos su Europos socialiniais partneriais ir reikalingas jų tiesioginis dalyvavimas.

EESRK teigiamai vertina Parlamento tikrinimo teisę, kuri bus panaudota pasiūlymo atžvilgiu — siūlomas teisės aktas bus priimamas bendro sprendimo tvarka kartu su Europos Parlamentu. Įgyvendinimo reglamentams bus taikoma komitologijos procedūra pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu, vadovaujantis Tarybos sprendimais 1999/468/EB ir 2006/512/EB nustatyta tvarka.

27.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/13

1.1

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003 valstybėms narėms nustatytas bendras teritorinių statistinių vienetų klasifikatorius (vadinamasis „NUTS“).

1.2

Pirmą kartą reglamentas iš dalies buvo pakeistas 2005 m., į Europos Sąjungą įstojus dešimčiai naujų valstybių narių. Įstojus Bulgarijai ir Rumunijai, būtina dar kartą iš dalies keisti reglamentą, t. y. reglamento priede įterpti minėtoms naujoms valstybėms narėms skirtas lenteles.

2.1

EESRK susipažino su Komisijos pasiūlymu ir jam pritaria, kadangi įstojus naujoms valstybėms narėms, šie pakeitimai yra būtini ir yra tik techninio pobūdžio.

27.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/14

1.1

ES direktyva dėl paslaugų vidaus rinkoje (1) siekiama, kaip numatyta Lisabonos strategijoje, skatinti konkurencingumą, augimą ir užimtumą. Pasiūlymas sukėlė daug diskusijų dėl to, kokia turėtų būti laisvė teikti paslaugas. Iki šiol daug prieštaravimų kelia pasiūlymo poveikis valstybių darbo rinkoms, socialinėms sąlygoms ir vartotojų apsaugos reikalavimams. Išsamią poziciją dėl Komisijos pasiūlymo EESRK pateikė 2005 m. vasario mėn. nuomonėje (2). Šioje nuomonėje nagrinėjamas ne pats Komisijos dokumentas, bet jo poveikis užimtumui ir vartotojų interesams, jeigu paslaugų vidaus rinka bus sukurta taip, kaip yra siūloma.

1.2

Laisvė teikti paslaugas yra viena iš keturių vidaus rinkos laisvių, kurios yra skatinamos ES sutartimi ir kurios jau seniai tapo politine tikrove. ES paslaugų direktyvoje išdėstyta Komisijos strategija siekiama pašalinti visas kliūtis teikti paslaugas. Tam tikra prasme dokumentas nėra tiesiogiai skirtas darbo rinkai ar vartotojų apsaugai. Tačiau kuo plačiau įgyvendinamas laisvės teikti paslaugas principas, tuo labiau išryškėja įvairių valstybių narių sistemų skirtumai. Nepaisant to, priimta santykinai nedaug teisės aktų, kuriais ES lygmeniu būtų ginami darbuotojų ir vartotojų interesai. Šiose srityse viršesni yra nacionaliniai socialinės apsaugos ir užimtumo teisės aktai, kurie įvairiose valstybėse gali pakankamai skirtis. Be to, kaip numatyta paslaugų direktyvoje, lygiagrečiai arba nepriklausomai galioja tam tikros kilmės šalies ir šalies, kurioje paslauga teikiama, nacionalinės priemonės, kurių poveikis paaiškės tik ateityje tas priemones įgyvendinant.

1.3

Socialinis stabilumas ir vartotojų pasitikėjimas yra svarbi Europos integracijos dalis ir būtina sėkmingo paslaugų vidaus rinkos gyvavimo sąlyga. Diskusijos dėl Paslaugų direktyvos turi rimtų trūkumų, nes iš esmės neanalizuojamas direktyvos poveikis nacionalinėms socialinėms sąlygoms, užimtumui ir vartotojų interesams. EESRK, be kita ko, kritikavo tai, kad nebuvo pateikti statistiniai duomenys apie peržengiantį sieną judėjimą, kurį skatina laisvė teikti paslaugas ir įsisteigimo laisvė (3). Be to, beveik nėra patikimų duomenų apie galimus valstybių narių darbo rinkų struktūrinius pokyčius. Dėl to yra labai mažai apibendrinančių statistika pagrįstų poveikio įvertinimų ir atskirų dažnai neteisėto ar tik iš dalies teisėto pobūdžio atvejų tyrimų. Objektyviam poveikio vertinimui vienos kurios nors rūšies tyrimų nepakanka.

1.4

Paslaugų vidaus rinkos sukūrimas yra svarbi Lisabonos strategijos dalis. Šio sektoriaus augimo galimybės galėtų paskatinti darbo vietų kūrimą. Didesnė konkurencija, kurią sukelia paslaugų rinkos liberalizavimas, turės teigiamo poveikio, kadangi paslaugų pasiūla bus didesnė, o kainos mažesnės. Turi būti nuolat gerinama samdomųjų darbuotojų socialinė apsauga ir užtikrinama derama vartotojų apsauga. Tas pats pasakytina ir apie šiuo metu valstybių narių taikomus kokybės ir saugos standartus (taip pat ir aplinkos apsaugos srityje). Poveikis užimtumui atskiruose sektoriuose ir valstybėse narėse bus skirtingas. Šiuo požiūriu svarbiausias yra poveikis mažoms ir vidutinėms įmonėms.

1.5

Šios nuomonės savo iniciatyva tikslas yra atskleisti dabartinės paslaugų vidaus rinkos strategijos poveikį darbo rinkoms, užimtumo sąlygoms ir vartotojų apsaugai ir tuo būdu praktiškai padėti šį poveikį patirsiantiems subjektams bei ES institucijoms. Dviejuose ankstesniuose bendrajai rinkai skirtuose EESRK klausymuose šie du aspektai nebuvo patys svarbiausi (4).

1.5.1

Su „laisve teikti paslaugas“, kuri ES teisės aktuose numatoma kiekvienai paslaugai, kurią vienos valstybės narės ūkio subjektas teikia kitos valstybės narės ūkio subjektui (5), susijusios trys klausimų grupės:

1.6

Šią nuomonę reikėtų vertinti, viena vertus, kaip tolesnių diskusijų pagrindą, o, kita vertus, kaip indėlį į Europos Komisijos galutinę ataskaitą dėl vidaus rinkos peržiūros (6) ir į diskusijas dėl Vidaus rinkos patariamojo komiteto (IMAC) (7). Ji pagrįsta šiuo metu turimais duomenimis ir praktine ekspertų bei su nagrinėjamais klausimais susijusių subjektų patirtimi ir lūkesčiais. Šios žinios buvo sukauptos 2006 m. balandžio mėn. Vienoje vykusio klausymo metu ir pasinaudojus tų pačių metų rudenį beveik 6 000 ekonomikos, profesinių sąjungų, įvairių interesų grupių, mokslo ir ministerijų ekspertams išplatintu klausimynu. Į klausimyną atsakė daugiau nei 150 žmonių. Ši nuomonė jokiu būdu nepretenduoja tapti objektyviu tyrimu ir negali tokio tyrimo pakeisti. Ja labiau siekiama informuoti, kokius šiuo metu svarbius klausimus ir galimus pokyčius ateityje turėtų nuodugniau išnagrinėti Bendrosios rinkos observatorija (BRO); tai savo ruožtu turėtų paskatinti ES institucijas ir kitus subjektus priimti atitinkamus politinius sprendimus ir atlikti analitinius tyrimus.

2.1

Europos Komisija pažymėjo, kad vidaus rinkos strategiją kūrė paskatinta nepakankamos peržengiančių sieną paslaugų plėtros ES. Tikimasi, kad dinamiškesnė paslaugų vidaus rinka paskatins užimtumą ir bus naudinga vartotojams ir įmonėms. Kaip šį dinamiškumą apibrėžti konkrečiai?

2.2

Dar reikia išspręsti problemą, kaip statistiniais duomenimis atspindėti peržengiančių sieną paslaugų ūkį. Iki šiol Eurostatas ir valstybių narių statistikos tarnybos rėmėsi „mokėjimų srautų“ statistika, t. y. paslauga laikoma eksportuojama ar importuojama, jeigu įvyksta su ja susijęs tarptautinis atsiskaitymas. Nors, viena vertus, paslaugų ūkiui būdingas intensyvus bendradarbiavimas: žinias perduoda, paslaugomis keičiasi, didelius tarpuskaitos sandorius atitinkamose šalyse atlieka įmonių padaliniai, tinklo partneriai ir teisiškai nepriklausomi ūkio subjektai, kurių bendradarbiavimas yra tik ilgalaikis. Tokiose tinklinėse struktūrose partneriai žinių, darbo laiko ir paslaugų perdavimą savo įsisteigimo šalyse laiko klientui teikiama paslauga, net jei nėra tarptautinio mokėjimo sandorio.

2.3

EESRK požiūriu, su paslaugų ūkiu yra susiję daug daugiau mainų, todėl jo poveikis vidaus rinkai daug didesnis, nei galima manyti remiantis dabartine oficialiąja statistika. Todėl EESRK mano, kad ES turėtų užsakyti moksliniais principais pagrįstą bazinį tyrimą, kuriuo būtų nustatyta, kaip ES valstybėse narėse tam tikrų paslaugų ūkio šakų įmonės organizuoja bendradarbiavimą su įmonėmis kitose šalyse. Remiantis tokiu tyrimu ir naudojantis ekstrapoliacijos metodu ateičiai turėtų būti nustatytas tikrasis ES paslaugų rinkos dydis. Įgyvendinant šį projektą turėtų dalyvauti ir Europos statistikos tarnybos — jos turėtų parengti visų paslaugų kainų indeksus ir supažindinti su jais visas ES valstybes nares.

2.4

Pavyzdžiui, remdamasi šiuo metu turima informacija, Komisija nustatė, kad paslaugų sektoriuje sukuriama 56 proc. ES BVP, jame dirba 70 proc. visų darbuotojų, tačiau šiame sektoriuje vykdoma prekyba sudaro tik 20 proc. visos ES vykdomos prekybos. Paslaugų ūkio našumas ES didėja daug lėčiau nei JAV (8).

2.5

Pasaulio rinkoje šis trūkumas nėra akivaizdus, kadangi ES yra prekybos paslaugomis lyderė ir ši pozicija linkusi stiprėti pakankamu greičiu. 2003 m. ES dalis pasaulio paslaugų rinkoje buvo 26 proc., JAV dalis — tik šiek tiek daugiau nei 20 proc. Nepaisant spartaus Indijos ir Kinijos, kurios tampa vis svarbesnės prekybos partnerės, vystymosi, šių šalių bendra dalis pasaulio paslaugų rinkoje yra tik šiek tiek didesnė kaip 5 proc. 1997-2003 m. ES dalis šioje rinkoje išaugo 1,8 proc.; tai buvo didžiausias padidėjimas tarp visų pirmaujančių šalių.

2.6

Dėmesys atkreipiamas į tai, kad ES prekybos trūkumai pirmiausia yra susiję su prekyba Europos Sąjungos viduje. Šioje srityje išvados taip pat nėra visiškai pagrįstos skaičiais. 2000-2003 m. ES vidaus prekyba paslaugomis padidėjo 10,8 proc., o prekyba su ne ES prekybos partneriais per šį laikotarpį išaugo tik 6,4 proc. Taigi vidaus rinkos lyginamasis vystymasis yra labai akivaizdus, ypač atsižvelgiant į faktą, kad visais 2003 m. ekonomika patyrė nuosmukį. Be to, buvo atsižvelgta į kainų mažėjimą paslaugų sektoriuje.

2.7

EESRK ragina Komisiją paskubėti rengti su tolesniu paslaugų vidaus rinkos kūrimu susijusį poveikio įvertinimą. Šiuo požiūriu būtų naudinga atlikti privalumų, trūkumų, galimybių ir grėsmės analizę (angl. SWOT).

3.1

Poveikio užimtumui vertinimas yra susijęs su augimo prognozėmis. Vieną pirmųjų ES paslaugų direktyvos poveikio analizių 2004 m. spalio mėn. paskelbė Nyderlandų ekonominės politikos analizės biuras (9). Analizėje vadovaujamasi įprasta EBPO prielaida, kad atsisakius reguliavimo, sustiprėja augimas, o kartu ir didėja ir užimtumas. Šioje analizėje pateikiama įdomi išvada, kad kliūtis yra ne pats reguliavimas, bet reguliavimo įvairiarūšiškumas. Šios analizės autoriai tikisi, kad taikant Paslaugų direktyvą prekybos paslaugomis apimtis gali padidėti 15-30 proc., o tiesioginės užsienio investicijos į šį prekybos sektorių gali pasiekti 20-35 proc.

3.2

2005 m. pavasarį konsultavimo įmonė „Copenhagen Economics“ paskelbė tyrimą (10), kurį užsakė Europos Komisija. Šiame tyrime pateikiami keli iškalbingi pastebėjimai dėl poveikio užimtumui. Jame teigiama, kad dėl prognozuojamo vartojimo padidėjimo 0,6 proc. ES BVP bendras darbo vietų skaičius 25 ES valstybėse narėse išaugtų maždaug 600 000. Taip pat tikimasi, kad augs gamybos lygis, o darbo užmokestis vidutiniškai padidės 0,4 proc.

3.3

„Copenhagen Economics“ išvados sukėlė prieštaravimų pirmiausia todėl, kad jos buvo parengtos žvelgiant daugiau iš pasiūlos taško ir buvo susietos tik su prielaida, kad panaikinus bet kokį reguliavimą didėja paklausa ir mažėja kainos. Šiame tyrime neatsižvelgiama į veiksnius, kurie galėtų kliudyti paklausos augimui, pvz., perkamosios galios sumažėjimą ar kitus vartotojų elgesio pasikeitimus. Be to, ginčytinas sektorių pasirinkimas. Dėl kitų poveikio užimtumui vertinimų — tokių vertinimų nėra arba jie yra pagrįsti bendrovės „Copenhagen Economics“ tyrimu, taigi juose pateikiamos tos pačios išvados (11). Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokią įtaką siekiant veiksmingesnės vidaus rinkos daro moksliniai tyrimai ir naujovės, kvalifikacijos kėlimas ir ryšių technologijų naudojimas.

3.4

Papildomų 600 000 darbo vietų sukūrimas, be abejo, būtų teigiamas rezultatas, tačiau, atsižvelgiant į didelius lūkesčius, toks rodiklis labiau atrodo kuklus (12). Vis dėlto daug svarbiau yra tai, kad tokio darbo vietų padidėjimo poveikis skirtingiems sektoriams, valstybėms ir darbuotojų grupėms gali būti gana skirtingas. Tačiau apie tai kol kas nėra jokios informacijos. Padedamas Bendrosios rinkos observatorijos ir atsižvelgdamas į šioje nuomonėje savo iniciatyva pateiktus argumentus EESRK norėtų aiškiau apibūdinti darbo rinkai įtakos turinčius struktūrinius pokyčius.

3.5

Pateikus EESRK klausimyną, paaiškėjo, kad tokia informacija labai domimasi. Paaiškėjo 90 proc. respondentų manant, kad informacijos apie poveikį užimtumui paslaugų vidaus rinkoje nepakanka. Mūsų klausimai pirmiausia buvo susiję su sektoriais, kuriuos darbo vietų sumažėjimas ar padidėjimas ypač paveiktų. 60 proc. respondentų tikėjosi bendro pagerėjimo ar pagerėjimo konkrečiuose sektoriuose. Šiuo požiūriu dažniausiai buvo minimos verslo ir teisinio konsultavimo paslaugos. Kitos paminėtos paslaugos: prekybos, amatų ir (arba) MVĮ, transporto, sveikatos, žemės ūkio ir miškininkystės, pramonės, švietimo, turizmo, konkrečiam asmeniui pritaikytos paslaugos, taip pat statybos ir turto valdymo paslaugos. 44 proc. respondentų teigė manantys, kad darbo vietų sumažės. Jie manė, kad darbo vietų skaičius labiausiai mažės pramonės sektoriuje, po to — viešųjų paslaugų, statybos ir turto valdymo, žemės ūkio ir miškininkystės, verslo paslaugų, pagrindinių ir aukščiausios kokybės maisto produktų, konkrečiam asmeniui pritaikytų paslaugų, prekybos ir (arba) mažmeninio pardavimo, turizmo ir tekstilės pramonės sektoriuose.

3.6

Atsakymuose į klausimą, kuo šis procesas bus naudingas, buvo įdomių kontrastų. Galima daryti prielaidą, kad svarbiausia bus prisitaikyti prie rinkos ir kad nukentės tie, kuriems nepavyks prisitaikyti prie naujų liberalių sąlygų ir valstybių sienas peržengiančios rinkos. Kvalifikuoti darbuotojai turės daugiau galimybių už nekvalifikuotus, o jauni ir judūs specialistai — už vyresnius ir mažiau lanksčius. Darbo vietos, kurioms galioja aukšti socialiniai standartai, nukentės labiau nei socialiniu požiūriu neapsaugotos darbo vietos ar savisamda, kurie ateityje taps vis svarbesni. Dėl kainos nukentės kokybė, mažiau svarbūs bus aukšti profesiniai standartai, nepalankioje padėtyje atsidurs daug socialinei apsaugai išleidžiančios valstybės. Daugiausia naudos turėtų tikėtis naujosios valstybės narės, o mažiausiai — senosios. Vietos ir maži paslaugų teikėjai susidurs su didelių daugianacionalinių kompanijų spaudimu. Dėl vartotojų vienareikšmiškos išvados padaryta nebuvo.

3.7

MVĮ ateitis — savaime kylantis klausimas: ar dėl peržengiančių sieną paslaugų plėtros bus sukurta daugiau darbo vietų, ar dėl kainų ir konkurencinio spaudimo MVĮ bus stumiamos iš rinkos ir dėl to sumažės darbo vietų? Du trečdaliai (66 proc.) respondentų optimistiškai vertino darbo vietų būklę ateityje. Tačiau 55 proc. manė, kad dėl konkurencijos kai kurios įmonės turės nutraukti verslą. Tačiau dauguma (69 proc.) manė, kad paslaugų rinkos liberalizavimas ateityje neturės esminio poveikio MVĮ, nes jų veikla labiau priklauso nuo kitų veiksnių. Apibendrinant galima pasakyti, kad tikimasi teigiamų rezultatų, nors jie turėtų būti gana kuklūs. Tačiau buvo nurodyta, kad pagrindiniai sėkmės ar išlikimo rinkoje veiksniai turėtų būti darbuotojų gebėjimai, jų sugebėjimas taikyti naujoves ir teikiamos paslaugos kokybė. Manoma, kad padidės suderinimo poreikis (mokslinių ir profesinių kvalifikacijų, valdymo reikalavimų, kainų ir darbo užmokesčio, socialinių įmokų, įmonių pelno mokesčių ir ES, ir bendrų tarptautinių standartų). Manoma, kad gerovės standartai ir vartotojų bei aplinkos apsauga pablogės. Buvo pareikštas susirūpinimas, kad dideliems paslaugų teikėjams monopolizavus rinką ims nykti vietos kultūrinės ypatybės.

3.8

84 proc. respondentų manė, kad savarankiškai dirbantys asmenys ateityje turės daugiau galimybių dirbti tarpvalstybinėje rinkoje.

4.1

Beveik visais atvejais peržengiančios sieną paslaugos susijusios su darbuotojų judumu. Kadangi šiuo požiūriu sąlygos ES mažai suderintos, socialinės sąlygos konkrečios šalies rinkoje ar įmonėje gali skirtis. ES direktyva dėl darbuotojų komandiravimo buvo nustatyti minimalūs pagrindiniai reikalavimai dėl vienodų sąlygų taikymo komandiruojamiems ir vietiniams darbuotojams. Be to, su darbo ir socialine teise susiję klausimai nebuvo įtraukti į ES paslaugų direktyvos taikymo sritį. Tai nereiškia, kad auganti peržengiančių sieną paslaugų rinka šiuo požiūriu neturės poveikio. Kolektyvinių sutarčių taisyklės tebėra nesuderintos (išskyrus aspektus, kurie yra reguliuojami Direktyva dėl darbuotojų komandiravimo). Kadangi darbo teisė neįtraukta į ES Paslaugų direktyvos taikymo sritį, darbuotojams netaikomas „darbo vietos“ principas; pasirinktoms teisinėms formuluotėms buvo smarkiai prieštaraujama ir jos nėra nedviprasmiškos. Tai paaiškės tik perkeliant direktyvos nuostatas į valstybių narių teisę. Galų gale, darant prielaidą, kad paslaugų vidaus rinka bus sėkmingai vystoma, atsiras naujas reiškinys — dažnesnis ir galbūt ilgiau trunkantis darbuotojų komandiravimas.

4.2

Deja, šioje nuomonėje savo iniciatyva nepateikiamos aplinkybės, kuriomis remiantis galėtų ir turėtų vykti svarstymai dėl darbuotojų komandiravimo direktyvos. Svarbiausias klausimas yra toks: kokių naujų problemų atsiras arba kaip keisis dabartinės problemos, kai paslaugų teikimo sektoriaus darbuotojai iš daugiau kaip vienos valstybės narės dažniau (ir galbūt ilgesnį laiką) dirbs toje pačioje darbo vietoje, tačiau jiems bus taikomos iš dalies kitokios darbo sąlygos. Tiesa, šia padėtimi būtų galima ir pasinaudoti, atsižvelgiant, pvz., į bendrovės „Copenhagen Study“ prognozę dėl darbo užmokesčio didėjimo. Tikrai nesiekiama įteigti, kad rinkos dalyviai ir politikai siekia socialinio dempingo — siekiama tik pateikti tikrąjį įvykių vaizdą.

4.3

82 proc. respondentų sakė, jog tikisi, kad dėl padidėjusios peržengiančių sieną paslaugų apimties (ir didesnio į kitas valstybes komandiruojamų darbuotojų skaičiaus) jų kilmės šalyse pasikeis įdarbinimo sąlygos. 20 proc. respondentų tikėjosi, kad įdarbinimo sąlygos pagerės, 17 proc. — kad pablogės. Tik 7 proc. respondentų manė, kad darbo vietos taps saugesnės. 56 proc. respondentų tikėjosi, kad atsiras daugiau darbo vietų, kuriose bus taikomas lankstus darbo grafikas, ir trumpalaikio darbo vietų.

4.4

Atsakymuose į atvirus klausimus išryškėjo perėjimo prie lankstaus darbo grafiko aspektas. Daugelis respondentų tikėjosi, kad visu etatu dirbančių darbuotojų sumažės ir padaugės dalį darbo laiko, pagal sutartis ir tariamos savisamdos principu dirbančių darbuotojų. Taip pat buvo nurodyti galimi privalumai: kalbų mokymasis, naujos perspektyvos ir paskatos įgyti naujų gebėjimų, taip pat didėjantis darbo užmokestis ir darbo vietų skaičius. Nepaisant to, vyravo nuogąstavimai, kad išaugs konkurencija, pablogės darbo sąlygos, darbo laikas taps ilgesnis ir lankstesnis, padaugės socialinės nesantaikos, neteisėtos veiklos ir darbo užmokestis sumažės. Socialinės gerovės sistema turėtų susidurti su problemomis. Mažiau judiems darbuotojams, ypač moterims, ateityje turėtų būti sunkiau, ir dėl didėjančio judumo šeimos turėtų patirti problemų. Į klausimą, ar dėl paslaugų vidaus rinkos liberalizavimo sumažės darbo užmokestis, 50 proc. respondentų atsakė teigiamai, 43 proc. — neigiamai, o 7 proc. manė, kad didesnio poveikio nebus, arba kad tai priklauso nuo sektoriaus.

4.5

Į klausimą, ar Direktyva dėl darbuotojų komandiravimo pakankamai užtikrinama socialinė apsauga, 48 proc. respondentų atsakė teigiamai, 52 proc. — neigiamai. Jei reikėtų naujų priemonių, dauguma respondentų (65 proc.) norėjo ES lygmeniu taikomų priemonių, trečdalis — šalies lygmeniu taikomų priemonių, 2 proc. manė, kad reikia priemonių abiem lygmenimis. Atsakymuose į atvirą klausimą, kurias problemas reikėtų labiausiai išskirti, dažniausiai minėtos šios problemos: suderinimo socialinėje srityje trūkumas (įskaitant profesinių kvalifikacijų pripažinimą) ir dėl to atsirandančios nevienodos sąlygos. Kai kurie respondentai ragino Direktyvos dėl darbuotojų komandiravimo taikymą išplėsti ir sektorių, ir teisės akto dalyko požiūriu. Taip pat išskirtos šios problemos: netinkamas komandiravimo taisyklių taikymas, teisinis neapibrėžtumas, neteisėtos veiklos plitimas, taip pat stebėsenos ir baudžiamojo persekiojimo trūkumai. Paminėtos ir saugos bei sveikatos apsaugos darbo vietoje, socialinės apsaugos sistemos ir kovos su tariama savisamda problemos. Taip pat buvo kritikuotos nereikalingos biurokratinės procedūros, kliūtys šalies lygmeniu ir šalies izoliavimosi tendencijos. Buvo teigiama, kad iškils sunkumų, jei nebus skiriama pakankamai dėmesio kalbiniams ir kultūriniams skirtumams.

4.6

Koks bus poveikis bendrovių lygmeniu, jei remiantis paslaugų teikimo sutartimis bus įdarbinami darbuotojai iš skirtingų šalių (kai kada — remiantis skirtingomis šalių teisės aktuose numatytomis sąlygomis)? 6 proc. respondentų manė, kad ypatingo poveikio nebus, 23 proc. — kad dar anksti spręsti. 24 proc. respondentų manė, kad darbo sąlygų skirtumai įmonėse padidės, 34 proc. — kad bus sunkiau laikytis socialinių ir įdarbinimo nuostatų, 13 proc. — kad šalių teisės aktuose numatyta teisė dalyvauti priimant sprendimus ne visiškai taikytina komandiruojamiems darbuotojams. Šio klausimo komentaruose paminėti nauji aspektai. Atsiranda naujų su darbo užmokesčiu ir socialinėmis sąlygomis susijusių sunkumų, pavyzdžiui, už tą patį darbą mokant skirtingą darbo užmokestį ar sumažinant įmonės savanoriškai teikiamas socialines lengvatas. Taip pat dažnai buvo reiškiama viltis, kad darbo sąlygas ir kokybę galima pagerinti perimant geriausią patirtį. Šiuo požiūriu, norint vykdyti socialinį dialogą įmonių lygmeniu, reikia daugiau žinių. Darbo kokybei, komandiniam darbui ir komandos solidarumui gali pakenkti bendravimo problemos. Tam tikromis aplinkybėmis kai kuriems darbuotojams gali būti sunku sužinoti savo teises. Sėkmingam verslui taip pat gali kliudyti per dideli skirtumai (konfliktai, biurokratinės procedūros, darbo kokybė), o teisinių nuostatų laikymasis gali paskatinti nepagrįstus reikalavimus ir didesnį piktnaudžiavimą. Paslaugų liberalizavimas taip pat vertinamas kaip galimybė lengviau rasti kvalifikuotų darbuotojų.

4.7

Atsakymus į klausimą dėl konkrečių praktinių pavyzdžių sunku apibendrinti, nes juose, siekiant geriau suprasti problemą, buvo pateikta daug informacijos. Kadangi tokių atsakymų daugiausia, galima paminėti tik kelis pavyzdžius, atskleidžiančius iki tol neįvardytas problemas. Pavyzdžiui, nurodoma, kad su nelaimingais atsitikimais pramonėje susiję teisės aktai ir procedūros yra neaiškūs, įvardijamos problemos, susijusios su komandiravimu toje pačioje įmonėje, skirtingų darbo sutarčių taikymu, kitų šalių kolektyvinių sutarčių taikymu, požiūriu į darbuotojus migrantus.

5.1

Paslaugų vidaus rinka turėtų būti naudinga ir vartotojams. Ši nauda yra susijusi su galimybe gauti paslaugą (kaina, prieiga, pasiūla), kokybe, skaidrumu (informacija ir pasitikėjimu), taip pat teisinėmis garantijomis (atsakomybe ir vartotojų apsauga). Ar šiuo metu tinkamai įgyvendinami šie aspektai? Ar jie bus skatinami pasiūlymais dėl paslaugų vidaus rinkos įgyvendinimo, ar, vartotojo požiūriu, yra problemiškų tendencijų? Taip pat reikėtų vartotojo požiūriu įvertinti praktinius peržengiančių sieną paslaugų vartojimo pavyzdžius.

5.2

Vartotojų apsaugos požiūriu ES direktyva dėl darbuotojų komandiravimo vertintina nevienareikšmiškai. EESRK 2006 m. balandžio mėn. klausyme buvo išsakytos nuomonės, kad vartotojų apsaugos nuostatos yra tiesiog nusikalstamai nepakankamos. Buvo ir palankių nuomonių, daugiausia dėl pažangos pasiūlos srityje. Vertinant apskritai, vartotojų apsaugai nėra skiriamas tinkamas dėmesys ir tikriausiai tai paaiškės tik įvertinus direktyvos poveikį įvairiose valstybėse narėse. Vis dėlto vartotojų pasitikėjimas yra svarbus ES paslaugų vidaus rinkos sėkmės veiksnys.

5.3

Klausimyne respondentų buvo prašoma iš eilės pagal svarbą surikiuoti 5.1 punkte paminėtus vartotojams palankios paslaugų vidaus rinkos požymius (galimybė gauti paslaugą, kokybė, skaidrumas ir teisinis aiškumas), pirmiausia, jų pačių nuomone, po to — atsižvelgiant į tai, kaip šie aspektai reglamentuoti ES paslaugų direktyvoje. Nors kokybė ir teisinis aiškumas respondentams buvo asmeniškai svarbūs (1 ir 2 vieta), jų nuomone, kalbant apie ES paslaugų direktyvą svarbiausias aspektas buvo galimybė pasinaudoti paslaugomis, mažiausiai svarbus buvo teisinis aiškumas. Tik 23 proc. respondentų buvo patenkinti šio aspekto įgyvendinimu, 77 proc. manė, kad šią sritį reikia tobulinti.

5.4

Nors pagal ES paslaugų direktyvą iš esmės nepanaikinamos teisinės vartotojų apsaugos priemonės, galiojančios šalyje, kurioje paslauga teikiama, buvo ne kartą pareikšta, kad tos priemonės turi trūkumų. Į klausimą, ar šalių vartotojų apsaugos teisės aktams ateityje iškils grėsmė, 52 proc. respondentų atsakė teigiamai. Dažniausiai minėta, kad blogėja teisių įgyvendinimas, ypač skundų ir reikalavimų sumokėti kompensaciją požiūriu. Tai galima sieti su atsakymais į kitą klausimą, kai 76 proc. respondentų teigė, kad administracinio darbo ir atsakomybės srityse yra problemų. 51 proc. respondentų būgštavo dėl bendro vartotojų apsaugos lygio sumažėjimo. Manyta, kad didžiausias pavojus iškilo tiems nacionaliniams standartams, kurie yra aukštesni nei minimalūs ES reikalavimai. Respondentai manė, kad pavojus taip pat kyla profesinei veiklai taikomoms administracinėms nuostatoms, pvz., apsaugai nuo piktnaudžiavimo bei reikalavimų sumokėti kompensaciją pagrindą nustatančioms taisyklėms, kurios vartotojams yra ypač svarbios, nes ateityje jos bus nustatomos remiantis kilmės šalies principu. Nuogąstaujama, kad bus sumažintas garantijų teikimas ir pablogės paslaugų kokybė. Daug respondentų taip pat bijojo netekti teisės į informaciją, pvz., informaciją apie produktą (žala aplinkai, atsakomybė, bendrosios nuostatos dėl skaidrumo), kainas, paslaugos teikėją (subjekto sąžiningumas, teikėjo kvalifikacijos lygis, reikalingos garantijos ir apsaugos mechanizmai), garantijos sąlygas, atsakomybę ir kt.

5.5

Kitas klausimas buvo dėl pageidautinos ir būtinos vartotojui skirtos informacijos apie peržengiančias sieną paslaugas. Šiuo požiūriu respondentams svarbiausia informacija apie teisines garantijas, kompensacijas ir teisę skųstis. Po to — duomenys apie paslaugos teikėją ir (arba) kilmę, kainų skaidrumas ir tiksli informacija apie paslaugos kokybę ir produkto ir (arba) garantijos patikimumą. Daugelį respondentų jautėsi sutrikdyti diskusijos dėl kilmės šalies principo, todėl jie prašė informacijos apie tai, koks įstatymas taikomas ir į kokią priežiūros instituciją ar skundų nagrinėjimo tarnybą kreiptis.

5.6

Tik 25 proc. respondentų buvo susidūrę su Europos vartotojų konsultavimo tarnybomis ar ES bendradarbiavimu vartotojų apsaugos srityje. Jų požiūris dažniausiai buvo teigiamas, nors buvo nurodyti ir trūkumai, pvz., tarpvalstybinė pagalba užtikrinant teises ar surandant atitinkamą instituciją nacionaliniu lygmeniu. Kritikuotos procedūros — kaip per daug biurokratiškos ir brangios, o bendradarbiavimas vartotojų apsaugos srityje buvo įvertintas kaip pernelyg menkas ir nepakankamai veiksmingas, ypač sudėtingais atvejais. Susidarė įspūdis, kad informacija apie Europos vartotojų konsultavimo tarnybas ar bendradarbiavimo galimybes platinama nepakankamai gerai.

5.7

ES paslaugų direktyvoje patariama naudoti neprivalomus standartus ir sertifikavimą, kurie turėtų pagerinti paslaugų kokybę. 54 proc. respondentų teigiamai įvertino siūlymą, 46 proc. jis pasirodė abejotinas. Neprivalomiems kokybės standartams pritariantys respondentai manė, kad tai — veiksminga priemonė, kuri pasiteisins rinkos ir vartotojų atžvilgiu. Kritikai vieningai manė, kad nėra jokių garantijų, kad šie standartai bus išlaikyti be valstybės priežiūros. Todėl pirmenybė teikiama aiškioms teisinėms nuostatoms. Nors garbingi verslininkai neprivalomų standartų laikosi, tokie standartai nesąžiningiems verslininkams nėra svarbūs. O tai labai svarbu peržengiančių sieną paslaugų judėjimo atžvilgiu.

5.8

ES paslaugų direktyva taip pat nustatoma kilmės šalies ir paskirties šalies institucijų vykdomos bendros priežiūros sistema. Mes norėjome žinoti, ar tokia sistema padidino vartotojų pasitikėjimą. 82 proc. respondentų atsakė teigiamai, 18 proc. — abejojo. Akivaizdu, kad buvo rimtų abejonių, kaip ši sistema bus iš tikrųjų įgyvendinama.

5.9

Galiausiai, buvo dar viena galimybė atkreipti dėmesį į neišspręstus klausimus dėl vartotojų apsaugos būsimoje paslaugų vidaus rinkoje. Taigi respondentai teigia, kad pagrindinė su garantijomis, atsakomybe (pvz., nemokumo atveju), garantiniais reikalavimais (netinkamas suderinimas, įrodinėjimo pareiga) ir reikalavimų išmokėti kompensaciją vykdymu (per lėta eiga, procedūros per sudėtingos, reikia geresnio suderinimo) susijusi problema yra nepakankamas teisinis aiškumas ir apsauga. Antroje vietoje nurodyta pakankamos informacijos apie paslaugą ir jos teikėją užtikrinimo problema. Bendrų kokybės standartų ir galimybės palyginti gebėjimus ir kvalifikaciją nebuvimas taip pat paminėtas kaip trūkumas. Respondentų nuomone, vartotojų apsaugos priemonės buvo dažnai netinkamai įgyvendinamos arba tam tikrose srityse jų trūko (pvz., privačių pensijų ir sveikatos apsaugos paslaugų srityse). Svarbūs ir socialiniai klausimai (minimalaus darbo užmokesčio atsisakymas, darbas „šešėlinėje ekonomikoje“, migracija), taip pat aplinkos apsaugos ir saugos standartų mažėjimas. Respondentai manė, kad reikėtų nustatyti minimalų visiems prieinamų viešųjų paslaugų lygį, kuris užtikrintų socialinę integraciją. Respondentai taip pat būgštavo dėl konkurencijos iškreipimo vietinių paslaugų teikėjų atžvilgiu (pvz., dėl skirtingų socialinių išlaidų) ir su valiutų skirtumais susijusių problemų.

6.1

Atsakymai į klausimyne pateiktus klausimus leidžia manyti, kad tikrai norima spręsti naujas su darbo rinka, užimtumu ir vartotojų apsauga susijusias paslaugų vidaus rinkos problemas. Buvo nurodyta daug galimų problemų, tačiau taip pat daug ir būsimų galimybių. Vertinant apskritai, abiem aspektams turi būti skiriama daugiau dėmesio ir informuojama apie ES paslaugų direktyvos, kuri netrukus bus patvirtinta, įgyvendinimą.

6.2

Viena akivaizdi problema yra statistinių duomenų apie peržengiančių sieną ES paslaugų ūkį analizė. Siekiant nustatyti galimą užimtumo dinamiką, būtini tikslūs duomenys. Todėl EESRK dar kartą ragina atlikti specialų visuomenės nuomonės tyrimą, kuris yra vienintelis problemos sprendimo būdas.

6.3

90 proc. respondentų teigė, kad nepakanka informacijos apie galimą naujosios vidaus rinkos strategijos poveikį užimtumui. 60 proc. respondentų tikėjosi teigiamo poveikio užimtumui, 44 proc. manė, kad sumažės darbo vietų. Vertinant apskritai, žmonės tikėjosi darbo vietų perkėlimo. Būtų naudinga, kad BRO, stebėdama paslaugų vidaus rinką, vykdytų diferencijuotą atskirų sektorių stebėseną ir daugiausia dėmesio skirtų su pramone susijusioms paslaugoms, švietimui, tam tikroms liberalizuotoms viešosioms paslaugoms, konkrečiam asmeniui pritaikytoms paslaugoms ir amatams. Šiuo požiūriu svarbu nurodyti, kas gaus daugiausia naudos. Būtų naudinga nuodugniai išnagrinėti kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo santykį bei kvalifikuotų judžių ir mažiau judžių darbuotojų galimybes. Pirmasis klausimas svarbus valstybėms narėms ir tam tikrų sektorių požiūriu. Pastarasis klausimas yra ypatingas uždavinys darbo rinkoms ir socialinės apsaugos sistemoms.

6.4

Dauguma respondentų prognozavo, kad MVĮ dirbs sėkmingai ir kad bus sukuriama vis daugiau darbo vietų, tačiau manė, kad ES paslaugų direktyva šį procesą veiks nedaug. Respondentai manė, kad iškils naujų sunkumų, kuriuos reikės spręsti geresne darbo kokybe, darbuotojų kvalifikacijos gerinimu ir naujovėmis. Kai kurie respondentai teigė, kad siekiant spręsti konkurencijos problemas, turi būti toliau derinamos bendrosios sąlygos. Buvo pareikštas susirūpinimas, kad dideliems paslaugų teikėjams monopolizavus rinką išnyks vietos ir kultūrinės ypatybės.

6.5

Dauguma respondentų (82 proc.) tikėjosi, kad dėl vidaus paslaugų rinkos plėtros pasikeis valstybių darbo ir įdarbinimo sąlygos. Tai įvyks ne dėl nežinojimo apie ES paslaugų direktyvą, bet dėl nepakankamo derinimo ir naujų rinkos veiksnių. Dauguma respondentų tikėjosi, kad atsiras daugiau darbo vietų, kuriose bus taikomas lankstusis darbo grafikas, ir trumpalaikio darbo vietų. Galima nauda — geresnės galimybės įsidarbinti, kalbų mokymasis ir apskritai profesinis ugdymas.

6.6

Šiuo požiūriu svarbios šiuo metu galiojančios komandiravimo nuostatos. Nepakankamas šių nuostatų įgyvendinimas dažnai buvo laikomas problema. Tačiau pusė respondentų manė, kad, atsižvelgiant į naujus uždavinius, šiuo metu galiojančių teisės aktų nepakanka socialinei apsaugai užtikrinti. Tai paaiškėjo nuodugniai išnagrinėjus padėtį įmonių lygmeniu. Kuo nesuderinta sritis didesnė, tuo dažniau nevienodai vertinamas tas pats darbas. Iš dalies ši padėtis buvo vertinama ir kaip galimybė, jei gera praktika paskatintų pagerinti darbo sąlygas kilmės šalyje. Apibendrinant galima pasakyti, kad nevienodos darbo sąlygos ar teisinės nuostatos įmonėje ar darbo vietoje yra problema, kurią bendrovės turi spręsti. Šioje nuomonėje Direktyva dėl darbuotojų komandiravimo nesvarstoma. Šiuo požiūriu svarbu pastebėti, kad, respondentų nuomone, nelygybė didės, taip pat daugės ir dėl jos kylančių prieštaravimų. Šią problemą turi spręsti ES ir valstybių narių teisėkūros institucijos (ypač atsižvelgdamos į artėjantį ES paslaugų direktyvos įgyvendinimą); tai taps iššūkiu ir ES socialinio dialogo dalyviams.

6.7

Dėl didėjančio darbuotojų judumo teikiant peržengiančias sieną paslaugas ir mažėjančio savo teisių žinojimo padidės konsultavimo paslaugų paklausa. Tokios paslaugos turi būti teikiamos visoje ES. Svarbus informacijos šaltinis galėtų būti Europos informacijos centrai ir darbuotojų klausimų duomenų bazė, kuria ypač domisi EESRK.

6.8

ES paslaugų direktyvą vartotojai vertina skirtingai. Kai kurie teigiamai, kai kurie — neigiamai. Iš atsakymų matyti, kad didelė reikšmė teikiama kokybei ir teisiniam aiškumui, tačiau, respondentų nuomone, šie aspektai ES paslaugų direktyvoje skatinami nepakankamai. Tik 23 proc. respondentų buvo patenkinti dabartine vartotojų apsaugos padėtimi.

6.9

Pagrindinės problemos: teisinis aiškumas ir teisių įgyvendinimas. Nors ES paslaugų direktyva nacionalinės vartotojų apsaugos nuostatos nekeičiamos, 52 proc. respondentų manė, kad nacionaliniai teisės aktai ateityje gali būti pakeisti. Respondentai norėjo, kad garantijų užtikrinimą, atsakomybę ir greitą reikalavimų išmokėti kompensaciją sprendimą reglamentuojantys teisės aktai būtų aiškūs. Respondentai manė, kad šią sritį reglamentuojantys teisės aktai yra nepakankami; taip pat išreikšta nuomonė, kad būsima konkurencija neigiamai paveiks aukštus šalių standartus. Ne mažiau svarbia laikyta galimybė gauti pakankamai informacijos apie paslaugą ir jos teikėją. Kitas respondentų nurodytas trūkumas — bendrų kokybės standartų stygius (požiūris į savanorišką pažymėjimų sistemą buvo nevienareikšmis) ir galimybės palyginti gebėjimus ir kvalifikaciją nebuvimas. Respondentų nuomone, vartotojų apsaugos priemonės dažnai netinkamai taikomos ar kai kuriose srityse (privačių pensijų ir sveikatos apsaugos paslaugų) jų trūksta.

6.10

Nedaug respondentų buvo susidūrę su Europos vartotojų konsultavimo tarnybomis ar tarpvalstybiniu bendradarbiavimu. Iš esmės buvo pritariama dabartinei praktikai, tačiau buvo pastebima, kad ji yra nepakankama, nes esamos priemonės nėra pakankamai veiksmingos ir nelabai naudingos įgyvendinat teises ar sudėtingais atvejais.

6.11

Vartotojų apsaugos aspektams paslaugų vidaus rinkoje turėtų būti teikiama daugiau reikšmės. Akivaizdus teisinis neaiškumas peržengiančių sieną paslaugų srityje turėtų būti sprendžiamas parengiant informavimo nacionaliniu ir ES lygiu strategiją. Turi būti atsižvelgta į tikslios informacijos apie paslaugą ir jos teikėją poreikį. Į tai taip pat reikia atsižvelgti įgyvendinant ES paslaugų direktyvą.

6.12

EESRK Bendrosios rinkos observatorija kartu su Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriumi toliau stebės, kaip paslaugų vidaus rinka veikia valstybių narių tapusavio prekybos paslaugomis plėtotę, užimtumą ir vartotojų apsaugą. Atsižvelgiant į šioje nuomonėje pateikiamas išvadas galima pasakyti, kad reikėtų atidžiau stebėti tam tikrus sektorius ir proceso metu pasinaudoti klausimyno rezultatais.

27.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/21

2.2.1

Logiška, kad Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas ir Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinis direktoratas į savo PV įtraukia socialinius aspektus. Be to, proporcingos analizės principas  (7) lemia skirtingą socialinių aspektų integracijos į kitas sritis laipsnį. Dėl to kyla klausimas, ar būtina socialinius aspektus (įskaitant su ES socialine darbotvarke susijusius klausimus) laikyti svarbiausiais, t.y., net ir pasiūlymų, nesusijusių su socialiniais klausimais arba galinčių turėti menkas socialines pasekmes, atveju. Empiriškai, Istituto per la ricerca sociale (žr. 2 išnašą) tyrimas rodo, kad, atliekant PV neatsižvelgus į socialinius aspektus visas dėmesys nukrypsta į ekonominę sritį. Pagal šį tyrimą tik vienas trečdalis PV apima socialinius aspektus ir tai tik paviršutiniškai arba iš viso neatsižvelgia į juos (8).

2.2.2

Ir plika akimi matyti, kad tais atvejais, kai priemonės socialinė svarba yra akivaizdi, socialiniai aspektai yra plačiai svarstomi ir pakankamai gerai išvystyti visame poveikio vertinimo dokumente (9). Akivaizdu, kad užimtumo klausimas yra dažniausiai minima ir pabrėžiama socialinė pasekmė (10).

2.2.3

Remiantis Istituto per la ricerca sociale duomenimis, socialinių aspektų svarstymo mastas nebūtinai būna proporcingas politikos turiniui ir jos galimam poveikiui. Dažnai pasitaiko, kad šie poveikiai apibūdinami tik paviršutiniškai ir remiasi bendro pobūdžio prielaidomis. Tokios sąsajos retai būna aptariamos atsižvelgiant į konkretų priemonės turinį, tikslinę gyventojų grupę ir suinteresuotas teritorijas, konkrečiai pasirinktas politines priemones ir įgyvendinimo proceso poveikį (11). Šio instituto atliktame tyrime taip pat teigiama, kad kelete PV nebuvo numatyta jokia sąsaja su kitomis politikos sritimis ar ES politika. Poveikio analizės reikalauja didelių išteklių. Taigi, jos turi būti išsamios ir atspindinčios tikrovę, kadangi priešingu atveju vers abejoti teisės aktų nauda.

2.3.1

Teisės akto projekto poveikio vertinimas nėra tik pažymėjimas „varnele“. Jį būtina ir stebėti; būtų gerai, kad tai darytų teisės aktą taikantys asmenys arba glaudžiai bendradarbiaujant su jais, pirmiausia tais, kurie bus tiesiogiai susiję su tai susiję. Kadangi socialinis aspektas yra vienas iš trijų ES politikos vertinimo kriterijų, būtina parengti standartinę tvarką (skaidrią ir paprastą) tikslinei informacijai apie PV surinkti. Galima paminėti keletą galimybių:

3.1

Turi būti pateikta daug klausimų rekomenduotinai metodologijai nustatyti:

Ar nereikia numatyti ir parengti tikslesnį, nei dabar Komisijos taikomas, elgesio kodeksą arba šių socialinio poveikio vertinimo atlikimo etikos taisykles?

4.1

Atsižvelgdami į pasiūlymų dėl teisės aktų sudėtingą ir svarbų socialinių pasekmių vertinimą, visi suinteresuoti dalyviai, t.y. socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai turėtų apsvarstyti šiuos metodologinius klausimus:

4.2

Viešasis klausymas suteikė socialinėms NVO, socialiniams partneriams ir kitiems organizuotos pilietinės visuomenės dalyviams ir ekspertams galimybę pareikšti savo nuomonę ir aptarti nuomonės projektą, kad Europos institucijoms apskritai ir Komisijai konkrečiai būtų pateikta aiški informacija.

4.3

Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad socialiniai PV yra ES sprendimų priėmimo proceso pirmaeilės svarbos dalis, Komitetas turėtų pasiūlyti, kaip patobulinti šią procedūrą ir geriau integruoti į ją pilietinės visuomenės organizacijas.

5.1

Jau yra keletas nacionalinio ir tarptautinio lygio įvairių socialinių rodiklių sistemų, tačiau būtina įsitikinti, ar jos praverstų ir būtų tinkamos konkrečiais poveikio analizės tikslais.

5.2

Per pastaruosius trisdešimt metų nemažai valstybių parengė socialinius rodiklius kaip alternatyvą ekonomikos politikos tinkamumui ir poveikiui įvertinti, remiantis pagrindiniais ir kiekybiniais duomenimis, siekiant „valdyti“ socialinę raidą kartu su ekonominiu vystymusi ir gebėjimo vertinti socialinę gerovę ir jos raidą ugdymu.

5.3

Dėl to gerokai padaugėjo socialinių statistinių duomenų, pirmiausia tokiose svarbiose kolektyvinės atsakomybės srityse kaip švietimas, sveikatos ir socialinė apsauga, aplinka, būstas, transportas, moksliniai tyrimai ir nedarbas. Tačiau, jeigu šie duomenys nebus sisteminami, apibendrinami ir aiškinami, jie savaime netaps socialiniais rodikliais.

5.4

Rodikliai yra tik statistiniai duomenys, kurie ypač svarbūs siekiant gauti daugiau informacijos, kuriais remiantis priimami sprendimai ir (arba) imamasi veiksmų (12). Kalbant apie poveikio analizę, tai nėra tik socialinių statistinių duomenų iš įvairių šaltinių rengimas kiekvienai šaliai, bet šių duomenų sisteminimas dabartinei padėčiai konkrečiais klausimais, kurie buvo atrinkti pagal jų tinkamumą poveikio analizei, įvertinti.

5.5

Galimas dalykas, kad kai kuriose srityse bus galima atlikti vos keletą tyrimų ir apklausų, arba jie bus fragmentiški, ir dėl to ekonominės naudos analizės atlikti bus neįmanoma. Pavyzdžiui, žinoma, kad tam tikros pesticidų rūšys kenkia sveikatai, o tam tikras ribines vertes viršijančios jų koncentracijos sukelia sunkias ligas. Nors sprendimas sumažinti cheminių pesticidų naudojimą turėtų teigiamą poveikį gyventojų ir su šiais pesticidais dirbančių asmenų sveikatai, pagal proporcingo poveikio tyrimą neįmanoma pateikti tikslių duomenų apie ilgalaikę šios politikos naudą.

5.6

Viena vertus, socialiniai ir sveikatos aspektai aiškiai pateisintų siūlomą priemonę ir gerokai sustiprintų ekonominius argumentus (sumažėtų žemės ūkio gamybos sąnaudos ir padidėtų konkurencingumas). Be to, paremiant pasiūlymą, būtų galima paminėti ir pagrindinę teisę į sveiką aplinką.

5.7

Iš esmės, dabar turime galimybę naudotis daugybe socialinių statistinių duomenų, kurie buvo diversifikuoti ir pagal kintantį viešųjų diskusijų profilį įvairiose šalyse (darbo sąlygas, jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių ir moterų užimtumą, nusikalstamumą, nevienodas pajamas, diskriminaciją darbe ir perkėlimą). Nors dar visai neseniai keletas socialinių rodiklių buvo imami iš šios statistinių duomenų gausos, laimei, per pastaruosius dešimt metų, susiklosčius naujoms socialinėms ir ekonominėms sąlygoms, kurioms esant pabrėžiamas valstybės vaidmuo socialinėje politikoje ir reguliuojant rinką, jų svarba yra pripažįstama iš naujo.

5.8

Tačiau, jeigu socialiniai rodikliai naudojami atsietai, jie ne visada būna naudingi; jie įgyja kur kas didesnės svarbos integravus juos į platesnį kontekstą, pavyzdžiui, socialinę ir ekonominę raidą arba tvarų vystymąsi. Jie dabar gaunami ne tik iš vienos valstybės, bet vis iš įvairesnių šaltinių, pvz., NVO ir strateginių tyrimų centrų, kuriems vadovauja svarbiausi fondai. Jie taip pat pristatomi vis įvairesniais būdais — pradedant statistinių duomenų atranka teminiams tyrimams ir baigiant jų rengimu sudėtiniams teminiams arba bendriesiems rodikliams sukurti.

5.9

Daug tarptautinių organizacijų skelbia socialinius rodiklius ir statistinius duomenis bei lygina valstybių narių duomenis. ES šalims svarbiausios organizacijos yra EBPO, JTVP, Europos Komisija, pirmiausia Eurostatas, UNESCO, Pasaulio bankas ir TDO (išvardytos ne pagal svarbą).

5.10

Tokia šaltinių įvairovė kelia nemažai problemų: pirmiausia, statistinių duomenų kokybės problemą — ne visos šalys turi modernias statistikos tarnybas; antroji problema susijusi su palyginamumu, o trečioji — sąvokų suvienodinimu. Rodiklių pasirinkimas ES šalių socialinei konvergencijai nustatyti yra didelės svarbos politinis klausimas. Palyginimui skirti rodikliai yra nešališki: jie atspindi ne tik prioritetus, bet kartais suteikia informaciją apie tai, kokios visuomenės pageidaujama ir tokia informacija, atsižvelgiant į vieną ar kitą valstybę, pagrįstai gali skirtis. Nedarbo pavyzdys rodo, kad kai kurių rodiklių poveikis politikos orientavimui gali būti pastebimas ir gal būt net neigiamas (13). Nepaisant to, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, rodiklių sistemos kūrimas paliktas specialistų kompetencijai. (14)

5.11

JTVP itin sukritikavo BVP ir augimo kaip socialinės gerovės rodiklių taikymą; Jungtinių Tautų vystymo programa, paskatinta Amartya Sen dokumento dėl skurdo, bado ir demokratijos ir jo svarbios analizės dėl išimtinai ekonominių ir kiekybinių rodiklių taikymo, už kuriuos jis gavo Nobelio premiją ekonomikos srityje, sukūrė savo ŽSRI (žmogaus socialinės raidos indeksas).

5.12

Duomenys apie galimybę prieiti prie geriamojo vandens, moterų ir vyrų raštingumą, sveikatos sistemą ir kampanijų, nukreiptų prieš pandemijas, dalyvavimą demokratijos procese, lytis ir gyvenimo trukmę, perinatalinį ir kūdikių mirtingumą, rezultatai yra svarbūs visuomenės gerovės lygiui ir aplinkosaugos padėčiai nustatyti. Tačiau šie duomenys nėra tiesiogiai palyginami su BVP.

5.13

Todėl JTVP pirmieji sudėtiniai ŽSRI indeksai išprovokavo plačias diskusijas ir prieštaravimus, kadangi „turtingos“ šalys kartais užimdavo gerokai žemesnę vietą pagal „bendrąją nacionalinę laimę“. Nepaisant to, atsižvelgiant į indekso patikimumą (jis apima švietimą, gyvenimo trukmę ir pajamas, pakoreguotas atsižvelgiant į skurdą), jis tapo labiausiai priimtina išimtinai ekonominių rodiklių alternatyva.

5.14

Socialiniai statistiniai duomenys neabejotinai papildo ekonominius statistinius duomenis ir, kadangi visuomenė skiria daug dėmesio pagrindiniams socialiniams klausimams, jie tampa ir politiškai svarbūs ir į tai vyriausybėms būtina atsižvelgti.

5.15

Nepaisydami siauros ekonomiškos mąstysenos ir trumpų arba vidutinės trukmės finansinių laikotarpių, privalome visiškai objektyviai pripažinti, kad tam trukdo kitos kliūtys, pirmiausia socialinių klausimų įvairovė, sudėtingos jų tarpusavio sąsajos ir skaitmeninė išraiška, siekiant jų integravimo į ekonomikos politiką.

5.16

Galėtume intuityviai padaryti panašias išvadas dėl aplinkosauginių rodiklių, skirtų pakartotiniam išorės veiksnių integravimui į ekonomikos augimą. Galiausiai reikėtų atsisakyti augimo modelio, pagal kurį kertami neliesti miškai, jei poveikio tyrime būtų nagrinėjami visi socialiniai ir aplinkosaugos aspektai, kurie, kaip mes dabar žinome, yra kur kas svarbesni už ekonominius ir finansinius aspektus. Antra vertus, išorės veiksnius, pavyzdžiui, klimato kaitą, bioįvairovės praradimą, žmonių, užsidirbančių renkant ar naudojant medicininius augalus, likimus, spartų dirvožemio alinimą ir atsirandančią dirvožemio eroziją, itin sunku įvertinti pinigais. Nors trumpalaikis auditas galėtų gerokai pagerinti padėtį, jeigu vėl būtų atsižvelgiama į šiuos išorės veiksnius, ilgalaikė perspektyva gali būti itin liūdna, ne tik atitinkamam regionui ar šaliai, bet ir visai planetai.

5.17

Socialinių ir aplinkosaugos aspektų taikymo poveikio analizėms objektyvios ribos yra akivaizdžios ekonominės naudos metodo atveju, kuris taikomas daugeliui „geresnės teisėkūros“ vertinimams ir ES poveikio tyrimams (15). Nors tam tikras rodiklis (pavyzdžiui, didelio skaičiaus darbo vietų praradimas arba galimybių pakartotinai įsidarbinti trūkumas) gali būti taikomas socialiniam poveikiui įvertinti, pats socialinis poveikis nebūtinai būna politinių sprendimų priėmimo procesą lemiantis veiksnys. Jį dažnai sudaro aspektai, kuriuos sunku nurodyti skaičiais, pirmiausia, kai poveikio tyrimų vertinimai nurodomi trumpalaike arba geriausiu atveju vidutinės trukmės pinigine išraiška. Ilgalaikę padėtį yra kur kas sunkiau suvokti: kaip galima įvertinti tokį aspektą kaip tikėtiną ekonominę naudą sumažėjus mirtingumui, susijusiam su tarša iš laivų jūroje (16)?

5.18

Galiausiai diskusijose socialiniais klausimais vartojamos sąvokos, kurios kartais būna tik neaiškiai apibrėžtos. Pavyzdžiui, lankstumo ir užimtumo saugumo garantijos rodiklis skirtingose šalyse būtų apibrėžiamas skirtingai, priklausomai nuo to, ar jis remiasi sukaupta patirtimi, ar noru šią sąvoką aptarti Europos (17) ar nacionaliniu lygiu pagal konkrečiomis sąlygomis sukurtus „nacionalinius“ modelius, kuriuos sunku perkelti į kitas socialines sąlygas. Į kokius veiksnius reikėtų atsižvelgti, o svarbiausia kokias vertes, teigiamas ar neigiamas, jiems priskirti? Įtraukiant ar išbraukiant konkrečius rodiklius, gali paaiškėti užslėptos vertės ir ideologijos (18). Problema dar pagilėja, kai stengiamasi kurti sudėtinius rodiklius: kokie rodikliai turėtų būti įtraukti, koks koeficientas turėtų būti priskirtas kiekvienam jų ir kokia gauta tikroji sudėtinio rodiklio reikšmė?

5.19

Sudėtiniai rodikliai gali apimti ir kokybinį, ir kiekybinį aspektus, gali būti suskirstyti pagal amžių, lytį ir kitus svarbius kriterijus, tačiau visuomet turi būti lengvai suprantami. Paimkime vieną pavyzdį: kaip sukurti gyvenimo kokybės Europoje rodiklį? Galėtume įtraukti tokius aspektus kaip pajamos, gyvenimo trukmė, sveikatos sistemos veiksmingumo suvokimas, pensijos, vidutinis išsilavinimo lygis ir pasitenkinimas darbu. Galėtume dar įtraukti nedarbo lygį, nepakankamą užimtumą arba būsto sąlygas. Kokia reikšmė turėtų būti priskirta kiekvienam veiksniui?

5.20

Kaip matome, rodiklių kūrimas nėra tik techninis klausimas. Jis glaudžiai susijęs su tam tikros visuomenės bendrų vertybių sistema arba gyvenimo būdu. Tam reikalingos konsultacijos su socialinėmis organizacijomis ir galiausiai atspindi konkretų ideologinį ir politinį požiūrį. Šiuo metu keletas socialinių rodiklių metodų iš esmės apima visuomeninius tikslus, atspindinčius socialines vertybes ir standartus, pagal kuriuos galima vertinti veiklą. Esminė šio metodo dalis yra identifikacija ir reitingavimas rengiant konsultacijas ir tariantis dėl palyginamosios analizės daugelyje socialinių sričių. Šiame procese priimami sprendimai dėl rezultatų ir pasiekimų, o taip dėl jų tarpusavio sąsajų. Kitaip sakant, kad socialiniai rodikliai taptų politikos varomąja jėga, procesas turi būti produkto dalis. (EKOS Inc. Associates 1998: 18 p.).

5.21

Kyla dar vienas klausimas: statistinės analizės subjekto, t.y. asmenų, bendruomenių ar namų ūkio, pasirinkimas pagrindiniu ekonominiu ir socialiniu vienetu. Panašus klausimas kyla ir dėl renkamų duomenų apie konkrečias etnines grupes, nes tai susiję su problemomis dėl nediskriminavimo reikalavimo; tačiau jis praverstų diskriminavimo pobūdžiui ir mastui nustatyti, siūlant politiką, skirtą jį sumažinti ir laikui bėgant visiškai panaikinti.

5.22

Statistiniai duomenys gali būti renkami, o rodikliai kuriami siekiant įvertinti esamą politiką arba įvairiom galimybėms ankstyvajame tarpsnyje ištirti. Pastaruoju atveju gali prireikti bendresnio pobūdžio statistinių duomenų politikos tikslams ir priemonėms jiems pasiekti nustatyti, o nustačius svarbiausius statistinius duomenis ir rodiklius, juos susiaurinti. Tačiau atrankos procesas taip pat glaudžiai susijęs su empiriniais klausimais. Tai nėra tikslusis mokslas ir tie patys statistiniai duomenys, apimantys ekonominius ir ne ekonominius duomenis, gali būti aiškinami labai įvairiai.

5.23

Pavyzdžiui, kiekvieno socialinio rodiklio, kuris buvo taikomas „Visuomenė iš pirmo žvilgsnio: EBPO socialiniai rodikliai — 2005 m. leidinys“ (žr. trumpą bibliografiją) atžvilgiu, EBPO surinko neapdorotus duomenis apie:

5.24

Savo ruožtu, Eurostatas taiko šiuos socialinius rodiklius:

5.25

Kokiu mastu šio nebaigtinio sąrašo rodikliai gali būti veiksmingai integruoti į pagrindinius 2006 m. kovo mėn. atvirojo koordinavimo metodo (AKM) tikslus:

5.26

Tačiau tam tikrų rodiklių koncepcijos ir jų nustatymui taikomi metodai turi būti pakankamai tikslūs. Pavyzdžiui, kalbėdama apie skurdą, Užimtumo, pajamų ir socialinės sanglaudos taryba (CERC) (19) pabrėžė šios koncepcijos daugiaaspektiškumą.

5.26.1

Skurdo sąvoka apima daug aspektų: nepakankamos piniginės pajamos, blogos gyvenimo sąlygos, nepakankamas žinių, kultūros ar socialinės apsaugos lygis. Nustatant skurdo lygį, kiekvienam šių aspektų gali būti taikomi du požiūriai:

5.27

Reziumuojant ir darant išvadą, socialinių rodiklių tikslas — atkreipti viešosios nuomonės ir sprendimus priimančių asmenų dėmesį į nepakankamai įvertintas arba menkai suvoktas socialines problemas. Atkreipti sprendimus priimančių asmenų dėmesį į esminius klausimus yra itin svarbu, kad pastarieji paprastai susiduria su labai gausiu įvairios informacijos srautu. O, kaip labai teisingai pastebėjo Herbert Simon, — informacijos perteklius žudo informaciją.

5.27.1

Funkciniu požiūriu, rodiklių sistemos tikslas yra „optimaliai agreguoti (apibendrinti) informaciją“.

5.28

Rodiklis yra kur kas daugiau nei statistiniai duomenys:

Rodiklių sistema — tai ne vien duomenų sankaupa. Taip yra dėl keleto priežasčių:

5.29

Iš esmės bet kurio rodiklio ypatumai yra šie:

5.30

Rodiklių sistemos ypatumai:

6.

EESRK ragina įtraukti ES teisės aktų ir politinių iniciatyvų socialinio poveikio vertinimą į visas politikos sritis. Kitaip tariant, Komisija turėtų nuodugniai įvertinti visų iniciatyvų socialinį poveikį, neatsižvelgdama į tai, kokioje srityje ir kuris GD ją vykdo. Tai labai svarbu, jei Europa iš tikrųjų nori sukurti „socialinę Europą“ ir pelnyti savo piliečių paramą. Iniciatyva „geresnė teisėkūra“ suteikia tinkamą pagrindą siekti pažangos šioje srityje.

6.1

Atliekant šį vertinimą reikėtų atskirai išnagrinėti konkrečias grupes, kurioms nauji teisės aktai gali turėti įvairaus pobūdžio poveikį. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas socialiai pažeidžiamoms grupėms — moterims, asmenims su negalia ar etninėms mažumoms. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo svarstomos iniciatyvos pobūdžio, gali prireikti individualiai ištirti poveikį, daromą konkretiems pogrupiams (pavyzdžiui, akliesiems).

7.1

Atsižvelgiant į tai, kas buvo anksčiau minėta ir į 2007 m. kovo 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto surengto viešojo klausymo rezultatus, galima daryti išvadą, kad vertinti socialinį rodiklį remiantis tik vienu kriterijumi yra neįmanoma dėl kai kurių sąvokų daugiaaspektiškumo. Iš tiesų, diskutuojant socialiniais klausimais vartojamos neaiškiai apibrėžtos sąvokos, kurios įvairiose šalyse dažniausia suvokiamos nevienodai, arba jose susiklosčiusi skirtinga socialinė padėtis. Be to, nereikia užmiršti, kad kai kurių rodiklių taikymas arba jų nepaisymas yra susijęs su aiškiomis arba ne tokiomis aiškiomis vertybėmis arba ideologijomis. Rodiklių pasirinkimas turi aiškią empirinę konotaciją, kuri, iš esmės, turėtų prieštarauti bet kokiam nelanksčiam mąstymui.

7.2

Žinoma, pagirtina (reikia argi net būtina), kad stengiamasi atkreipti sprendimus priimančių politikų dėmesį į numatomų teisės aktų socialinį poveikį, tačiau tuomet kyla metodologinio pobūdžio problema, kadangi dėl informacijos pertekliaus informacija netenka prasmės. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomone, būtina skirti ypatingą dėmesį metodologijai, kurios principus dar reikia nustatyti.

7.3

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas mano, kad dabartiniame svarstymų etape ypač svarbu atkreipti Europos Komisijos ir kitų veikėjų dėmesį į kokybės kriterijus, kuriais turi atitikti rodiklis, t. y.:

7.4

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ragina Europos Komisiją Europos Sąjungos teisėkūros ir politikos iniciatyvų socialinio poveikio vertinimą integruoti į visas Bendrijos politikos kryptis ir nekelti klausimo, kuris generalinis direktoratas turėtų nuspręsti būtina ar ne atlikti tokį socialinio poveikio vertinimą. Tai yra labai svarbu, jei iš tiesų siekiame sukurti „socialinę Europą“ ir sulaukti piliečių paramos.

7.5

Komitetas turėtų visapusiškai atsižvelgti tiek į veiksmų planą ir poveikio vertinimą, tiek į pasiūlymą priimti naują teisės aktą, dėl kurio jis turi parengti nuomonę. Kai tik bus paskelbtas komunikatas, pateikiamas kartu su teisės aktu, vertėtų nedelsiant pradėti darbą.

7.6

Labai svarbu reguliariai vertinti visus teisės aktus, dėl kurių buvo atliktas preliminarus poveikio vertinimas, o prireikus, pakoreguoti jų įgyvendinimo tvarką bei į šį darbą įtraukti socialinius partnerius, o, jei reikia, ir susijusias NVO. Tai yra būtina tikrinant, ar taikomi rodikliai pagrįsti ir ar jų derinys atliekant socialinio poveikio vertinimą yra tinkamas. Be to, būtina padaryti išvadas arba prireikus paskatinti teisės aktų leidėjus aptarti galimybę persvarstyti.

7.7

Kai kuriais konkrečiais ir itin didelės socialinės svarbos atvejais (pavyzdžiui, darbo teisės) reikėtų numatyti konsultacijas su socialiniais partneriais dar ankstyvesniame etape, kad būtų galima nustatyti tinkamiausius rodiklius, kurie leistų atlikti išsamų ir kuo objektyvesnį poveikio vertinimą.

7.8

Iniciatyva „Geresnė teisėkūra“ yra neabejotinai tinkamiausia platforma siekiant pažangos šioje srityje. Iniciatyvos esmė — pateikti būtinus ir veiksmingus teisės aktus, kurių pasekmes būtų galima numatyti, jos būtų aiškios adresatams, ir kurios būtų įtrauktos į poveikio vertinimą ir patikrą, kuriuos atlieka konsultacinės Bendrijos institucijos (EESRK ir RK) ir, atsižvelgiant į teisės akto pobūdį, socialiniai partneriai bei nagrinėjamoje srityje kompetentingos NVO.

27.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/28

1.1

Šiuo komunikatu dėl Direktyvos 1997/7/EB įgyvendinimo Komisija ne tik praneša Tarybai, Europos Parlamentui ir EESRK direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo rezultatus, bet ir pradeda viešąsias konsultacijas su suinteresuotomis šalimis, siekdama sužinoti jų nuomonę. Vis dėlto Komisija neteikia pasiūlymo persvarstyti direktyvą, kol nebus baigtas vartotojų acquis communautaire tiriamasis persvarstymo etapas.

1.2

Nors ir pažymėdamas, kad, palyginti su direktyvoje nustatytais galutiniais terminais, direktyvą paskelbti buvo vėluojama, EESRK teigiamai vertina šią iniciatyvą ir pritaria didelei daliai Komisijos pastabų, kurių daugelis iš esmės jau yra išdėstytos paties Komiteto nuomonėse, pirmiausia nuomonėse dėl pasiūlymų dėl bendros nuotolinės prekybos direktyvos ir ypač dėl nuotolinės prekybos finansinėmis paslaugomis direktyvos. Komitetas taip pat pritaria, kad šios srities taisykles reikia suderinti su kituose teisiniuose dokumentuose įtvirtintomis nuostatomis, kurios kai kada būdavo priimamos nesuderinus ir neatlikus bendro planavimo.

1.3

Vis dėlto EESRK laikosi nuomonės, kad vertėtų nedelsiant persvarstyti šias taisykles kartu persvarstant ir taisykles dėl nuotolinės prekybos finansinėmis paslaugomis ir kai kurių elektroninės prekybos aspektų nelaukiant kol bus persvarstyta Bendrijos acquis, reguliuojanti vartojimo sutartis, kad visos skirtingos nuostatos taptų prieinamesnės ir suprantamesnės.

1.4

Todėl EESRK ragina Komisiją atlikti išsamią su visuomene konsultuojantis gautų atsakymų analizę ir ją papildyti patikimais statistiniais duomenimis apie nuotolinės prekybos mastą vidaus rinkoje, o tuomet surengti viešus klausymus su suinteresuotomis šalimis.

1.5

Komitetas pritaria daugumai Komisijos pasiūlymų tobulinti direktyvos formuluotes ir struktūrą, tačiau dar kartą patvirtina ankstesnėse nuomonėse išreikštą poziciją, kad direktyva turi būti taikoma ne vien įmonių ir vartotojų santykiams, ir kad vertėtų iš naujo apsvarstyti šį aspektą tam, kad jis būtų suderintas su pagrindiniais elektroninę prekybą reguliuojančių teisės aktų taikymo srities aspektais.

1.6

EESRK nesutinka su tuo, kaip Komisija vertina naudojimosi „būtiniausios sąlygos“ nuostata padarinius, ir nelaiko šios nuostatos direktyvos įgyvendinimo problemų priežastimi. Gerai, kad šios problemos pabrėžiamos. Vis dėlto Komitetas neatmeta galimybės siekti visiško teisinio suderinimo reglamentavimo būdu, jeigu vartotojams būtų užtikrinta geresnė apsauga.

1.7

Siekdamas prisidėti prie išsamaus nuotolinės prekybos taisyklių persvarstymo ir žinodamas dabartinio vidaus rinkos vystymosi etapo ypatybes, EESRK pateikia daug konkrečių rekomendacijų ir mano, kad jas verta apsvarstyti. Jomis siekiama padidinti vartotojų apsaugą ir pasitikėjimą užtikrinant tokią pat minėtų sandorių apsaugą, kokia naudojasi sandorius tiesiogiai sudarantys vartotojai.

1.8

EESRK taip pat pabrėžia, kad susitariančioms šalims, pirmiausia mažiau informacijos turintiems vartotojams, turėtų būti suteikiama reikiama informacija ir turėtų būti sukurta veiksminga nuobaudų už teisės nuostatų nesilaikymą taikymo sistema.

2.1

2006 m. rugsėjo 21 d. komunikatu dėl 1997 m. gegužės 20 d. direktyvos 1997/7/EB įgyvendinimo (COM (2006) 514 galutinis) Komisija, nors ir vėluodama maždaug šešerius metus, ketina atsiskaityti Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui už direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę ir įgyvendinimą maždaug 10 metų laikotarpiu nuo jos paskelbimo ir taip įgyvendinti direktyvos 15 straipsnio 4 dalies reikalavimą.

2.2

Įvardydama keletą direktyvos įgyvendinimo sunkumų (1), daugiausia kylančių dėl „formuluotės“ ir vertimo į kai kurias kalbas problemų („vertimo problemų“), Komisija pateikia pastabas ką ji laiko „dideliais nacionalinių įstatymų skirtumais, atsirandančiais dėl naudojimosi būtiniausia sąlyga“ ir direktyvos netinkamumu apimti „naujas technologijas ir prekybos formas“.

2.3

Galiausiai Komisija parengė „klausimyną“, kuriuo siekia užtikrinti, kad būtų „konsultuojamasi su visuomene“ — suinteresuotomis šalimis ir patvirtinamos arba paneigiamos Komisijos pateiktos pastabos. Komisija pritaria, kad galima surengti viešuosius klausymus. Klausimynas turi būti grąžintas iki 2006 m. lapkričio 21 d.

2.4

Nors ir pripažindama, kad taikytos taisyklės atskleidžia direktyvos sudarymo trūkumus ir aiškinimo problemas, Komisija nemano, kad yra tikslinga pateikti kokį nors direktyvos persvarstymo pasiūlymą, kol nebus baigtas vartotojų acquis communautaire tiriamasis persvarstymo etapas. Konkreti data tam nenumatyta.

2.5

Rengiant šią nuomonę, Komisija minėtų konsultacijų metu pateikė gautus 84 atsakymus ir paskelbė darbo dokumentą, kuriame apibendrino daug gautų atsakymų. Likusius atsakymus Komisija siūlo baigti analizuoti artimiausiu metu ir atlikti išsamesnį poveikio tyrimą.

3.1.1

EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai, bet apgailestauja, kad tai nebuvo padaryta laikantis numatytos datos (2001 m. birželio mėn.) arba gerokai vėliau, praėjus mažiausiai ketveriems metams nuo perkėlimo į nacionalinę teisę (2004 m. birželio mėn.), ir mano, kad dauguma šiuo metu iškeltų klausimų galėjo būti sprendžiami ir išspręsti bent jau prieš trejus metus, ir tai būtų davę akivaizdžią naudą.

3.1.2

EESRK pažymi, kad daugelis dabar komunikate keliamų klausimų jau aptarti ankstesnėse EESRK nuomonėse, kurios buvo priimtos tuo metu, kai direktyva buvo tik rengiama.

Nuomonėje dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl vartotojų apsaugos nuotolinės prekybos sutarčių derybose (nuotolinėje prekyboje) (2), EESRK įspėjo, kad reikia persvarstyti kai kurias direktyvos 2 straipsnyje išdėstytas sąvokas, pirmiausia tas, kurios yra susijusios su direktyvoje reglamentuojamomis sutartimis ir pačia „vartotojo“ sąvoka.

EESRK taip pat buvo pareiškęs poziciją, kad Komisija turėtų aiškiau pasisakyti dėl direktyvoje numatytos teisės atsisakyti sutarties, kuri, jo nuomone, turėtų būti laikoma susijusia su teise pagalvoti, neturėtų būti painiojama su vartotojų teise nutraukti sutartį ir neturėtų šiai teisei pakenkti, jeigu sutartis dar nebuvo įvykdyta arba jeigu buvo nustatyta nesąžininga praktika.

EESRK taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad teisė atsisakyti sutarties per septynias dienas yra ne tokia palanki, kokia numatyta kitose direktyvose bei tuometiniuose kai kurių valstybių narių teisės aktuose, ir patarė Komisijai suderinti pasinaudojimo šia teise laikotarpius. Apie EESRK raginimą paaiškinti teisės pagalvoti taisykles buvo priminta nuomonėje dėl pasiūlymo dėl nuotolinės prekybos finansinėmis paslaugomis (3).

Be to, kažkada seniai panaši kritika buvo pareikšta labai gerbiamų specialių mokslinių leidinių (4) atžvilgiu.

3.1.3

EESRK yra netikėta, kad Komisijai akivaizdžiai trūksta informacijos apie įvairių valstybių narių direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę nuostatų įsigaliojimo datas (5). Komitetas taip pat kelia nuostabą, kad netgi nustačius sunkius kai kurių valstybių narių padarytus pažeidimus perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę, neteko girdėti, kad šių valstybių narių atžvilgiu būtų pradėtas procesas dėl šių pažeidimų, ir nebuvo pranešta apie šio proceso rezultatus.

3.1.4

Komitetas mano, kad visuomenės įtraukimo procesas būtų atspindėtas geriau, jeigu konsultacijos su visuomene būtų surengtos prieš priimant Komunikatą, o ne po to, nes tuomet Komisija savo komentarų ir pastabų negalėtų grįsti vien subjektyviais „įspūdžiais“ ar „nuomonėmis“ (6).

Komitetas taip pat primena 2000 m. kovo 10 d. ataskaitą dėl vartotojų skundų dėl nuotolinės prekybos (COM(2000) 127 galutinis) ir rekomenduoja atlikti panašų darbą, bet šį kartą remtis objektyvia visų per konsultacijas su visuomene gautų atsakymų analize, atnaujinti bei palyginti duomenis ir taip sukurti objektyvų svarstymų pagrindą.

3.1.5

Dabartinėmis aplinkybėmis EESRK pritaria Komisijos siūlymui ir ragina surengti viešuosius klausymus, kuriuose dalyvautų visos suinteresuotos šalys, bet užtikrinti, kad šis klausimas nebūtų įtrauktas į platesnes diskusijas dėl Bendrijos vartotojų acquis, apie kurį buvo parengtas ilgas, maždaug 800 puslapių, techninis tyrimas (7), pavyzdžiui, Komisijos žalioji knyga (8).

3.1.6

Atsižvelgdamas į iki šiol taikant CFR sistemą padarytą pažangą (9), EESRK abejoja, ar naudinga ir ar patartina persvarstant šią direktyvą remtis užbaigtu darbu, konsultacijomis dėl visos Bendrijos vartotojų teisės acquis ir galiausiai priimamais sprendimais, net ir išvardytais naujausioje Komisijos pateiktoje sutrumpintoje redakcijoje (10).

3.1.7

Be to, EESRK siūlo galimybę persvarstyti Bendrijos priemonės, kuri ateityje bus naudojama persvarstant direktyva, teisinį pobūdį, jeigu manoma, kad būtų galima laikytis sąlygų užtikrinti, kad pagrindiniai pakeitimai šioje srityje būtų daromi priimant reglamentą, o tai ir būtų teisingausia priemonė (11), kartu išsaugant pagrindinį tikslą: atkurti suinteresuotų šalių pusiausvyrą ir lygybę, ypač tais atvejais, kai tiesioginiai sandoriai sudaromi verslo patalpose.

3.2.1

Komisijos pastabas dėl direktyvos galima suskirstyti į dvi dalis:

3.2.2

Kalbant apie direktyvos formuluotes ir struktūrą, EESRK pritaria Komisijai šiais aspektais:

3.2.3

Vis dėlto EESRK nepritaria Komisijai dėl:

3.2.4

EESRK taip pat rekomenduoja Komisijai pasistengti supaprastinti visas nuostatas, susijusias su nuotoline prekyba, kurios šiuo metu išsklaidytos įvairiuose dokumentuose, ir pasiekti, kad jos taptų prieinamesnės ir suprantamesnės.

3.2.5

Kalbant apie direktyvos įgyvendinimą ir atsižvelgiant EESRK žinomą kai kurių valstybių narių patirtį, EESRK sutinka su dauguma Komisijos pastabų ir joms pritaria, bet mano, kad, siekiant ne paviršutiniškai, o išsamiai apžvelgti atvejus, kuriais direktyva skirtingai arba nesuderinamai perkeliama į valstybių narių nacionalinę teisę arba valstybės narės ją skirtingai arba nesuderinamai aiškina, reikia nuodugnesnio darbo.

Todėl EESRK ragina Komisiją, išnagrinėjus klausimyno atsakymus, atlikti šį tyrimą ir paskelbti rezultatus.

Reikia pridurti, kad Komisija dar nepateikė statistinių duomenų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti nuotolinio pardavimo vartotojams dalį visuose tarptautiniuose sandoriuose arba iš kurių būtų matyti šios verslo rūšies dalis visuose kiekvienoje valstybėje narėje su vartotojais sudaromuose sandoriuose. Šios informacijos neįmanoma pakankamai objektyviai parengti pagal naujausius Eurobarometro surinktus duomenis (20), tačiau ji būtina įvertinti kriterijus, pagal kuriuos bus nustatoma, ar konkrečias nuostatas įtraukti į direktyvą ir ar direktyvoje numatytos išimtys tikslingos.

3.2.6

EESRK susirūpinęs Komisijos pozicija, kurioje ji įvardija nemažai direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę problemų, tačiau kartu reiškia abejones dėl jos svarbos vartotojų pasitikėjimui teigdama, kad direktyva nesukels jokių permainų, ir neskelbia aktyvesnių priemonių šioms su perkėlimu susijusioms problemoms spręsti.

3.2.7

Pirmiausia ir svarbiausia, kalbėdama apie Direktyvos 97/7/EB taikymo sritį, Komisija pati pripažįsta, kad direktyvoje numatytos išimtys į valstybių narių teisę buvo perkeltos skirtingai ir kad keletą šių išimčių reikėtų persvarstyti. Todėl EESRK ragina Komisiją šioje srityje imtis konkretesnių priemonių.

3.2.8

Dėl naudojimosi „būtiniausios sąlygos“ nuostata padarinių, EESRK nesutinka su Komisija, kad visi jos išvardyti atvejai kyla dėl neteisingo 14 straipsnyje numatytos sąlygos įgyvendinimo.

3.2.8.1

EESRK mano, kad dauguma pastebėtų tikrųjų prieštaravimų kyla ne dėl netinkamai įgyvendinamos būtiniausios sąlygos nuostatos, o dėl jau minėtos direktyvos struktūros, formuluočių, perkėlimo į nacionalinę teisę ir vertimo trūkumų.

3.2.8.2

EESRK laikosi nuomonės, kad būtiniausios sąlygos nuostata, kuria remdamosi ir, kaip numatyta 153 straipsnyje, visą laiką laikydamosi Sutarties, valstybės narės gali nustatyti griežtesnius minimalaus derinimo reikalavimus negu direktyvose numatyti Bendrijos reikalavimai, yra naudinga priemonė, užtikrinsianti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir padėsianti užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės sistemos kultūros, socialines ir teisės ypatybes.

3.2.8.3

EESRK siūlo, kad jeigu iš tikrųjų buvo užtikrinta didesnė vartotojų apsauga, tam tikros teisės sritys galėtų būti visapusiškai suderintos ir netgi geriau būtų parengti reglamentą kaip priemonę vienodumui užtikrinti, bet šis derinimas gali būti taikomas ir aptariamai direktyvai.

3.2.9

EESRK mano, kad persvarstant direktyvą būtų galima iš naujo įvertinti ir kitus, Komisijos neminimus aspektus.

3.2.10

Konkrečiai tai yra:

3.2.11

EESRK laikosi nuomonės, kad būtina deramai apsvarstyti šiuos klausimus norint pasiekti direktyvoje siūlomos garantijos, kitaip tariant, nuotoliniu būdu įsigytų prekių ir paslaugų vartotojai turi būti apsaugoti taip pat, kaip ir sutartis tiesiogiai sudarantys vartotojai.

27.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/33

1.1

Komisija pasiūlymą iš dalies pakeisti akcinių bendrovių jungimui ir skaidymui taikomus teisės aktus pateikė vykdydama bendrovių teisės modernizavimo ir įmonių valdymo gerinimo Europos Sąjungoje programą (1). Joje numatytas veiksmų planas artimiausiu, vidutinės trukmės ir ilgalaikiais laikotarpiais iš esmės pakeisti teisės aktus, o ne apsiriboti dabar svarstomų su bendrovių teise susijusių direktyvų pasiūlymų priėmimu.

1.2

Be to, kalbant apie platesnę sritį, Administracinės naštos mažinimo Europos Sąjungoje veiksmų programos (2) III priede siūloma įgyvendinti dešimt konkrečių „paspartintų veiksmų“, kurie leistų šiek tiek sumažinti naštą išlaikant tą patį teisės aktais užtikrinamą apsaugos lygį. Toks ir yra šio pasiūlymo tikslas, kuriuo siekiama tik panaikinti reikalavimą parengti eksperto ataskaitą dėl jungimo ir skaidymo projektų, jei „visi“ akcininkai tam pritaria.

1.3

Precedentu galima laikyti Direktyvos 2005/56/EB dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas (3), 8 straipsnio 4 dalį, kurioje teigiama, kad eksperto ataskaitos dėl jungimosi projektų nereikalaujama, jei taip nusprendžia visi nariai. Vadovaujantis ta pačia logika, Direktyva 77/91/EEB, apibrėžianti bendrovių teisės nuostatas, susijusias su ribotos atsakomybės akcinių bendrovių steigimu ir jų kapitalo palaikymu ir keitimu (4), paskutiniais daliniais pakeitimais papildyta dviem naujais straipsniais, 10a ir 10b, kuriuose numatyta galimybė apmokėjimą kitaip nei grynaisiais pinigais vykdyti be eksperto ataskaitos laikantis tam tikrų sąlygų, užtikrinančių tikrąją įnešamo turto vertę.

2.1

Šiuo pasiūlymu iš dalies pakeisti direktyvas dėl akcinių bendrovių jungimo ir skaidymo siekiama suderinti minėtų direktyvų ir direktyvos dėl bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas, nuostatas dėl eksperto ataskaitos dėl jungimo arba skaidymo projektų sąlygų pateikimo tuo atveju, jei tam pritaria visi akcininkai arba vertybinių popierių, suteikiančių balsavimo teisę, turėtojai.

3.1

EESRK susidomėjęs stebi paprastinimo darbus, ypač susijusius su Europos įmones slegiančios administracinės naštos palengvinimu. Laikydamiesi to paties požiūrio, mes nagrinėjome ir šį pasiūlymą, kuris akcininkams suteikia ypatingas garantijas, kadangi tuo atveju, kai jungimo arba skaidymo projektus norima vykdyti be eksperto ataskaitos, būtinas jų bendras sutarimas.

3.2

Tačiau Komitetas atkreipia dėmesį į problemas, visų pirma susijusias su stambiųjų įmonių jungimu, kadangi jų akcininkai yra labai įvairūs, daugiausiai investuotojai. Kadangi akcijos tiesiogiai nevaldomos, smulkieji akcininkai gali atsidurti sudėtingoje padėtyje ir būti priversti sutikti su jų vertybinius popierius valdančių subjektų susitarimais. Galiojančiuose teisės aktuose yra numatyta teisė nepritarti arba atsiskirti, jei nesutinkama su vykdomų operacijų ekonominiais rezultatais, ypač kai keičiamasi akcijomis. Jei nebus eksperto ataskaitos dėl jungimo projekto, šia teise bus gerokai sunkiau pasinaudoti.

3.3

Komitetas taip pat mano, kad kreditoriai ir įmonių darbuotojai yra pažeidžiami, kadangi nesant objektyvios atsakingų ekspertų parengtos ataskaitos, jie gali atsidurti neaiškioje padėtyje. Kreditoriai, kurių reikalavimai nėra užtikrinti, gali pasinaudoti savo teise nepritarti, kai tik bus paskelbti pranešimai apie jungimą. Tačiau reikia pripažinti, kad nei direktyvoje dėl jungimo, nei direktyvoje dėl skaidymo nereglamentuojamos dirbančiųjų teisės. Tuo tarpu direktyvoje dėl jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas, jiems suteikiama galimybė pasinaudoti dalyvavimo teise (16 straipsnis), taigi, pasitelkus tinkamas informavimo formas, skatinti siekti geresnių rezultatų.

3.4

Teisės aktų veiksmingumas priklauso nuo to, ar jie užtikrina visų su teisiniais veiksmais (šiuo atveju jungimu arba skaidymu) susijusių šalių teises, kadangi šie veiksmai yra sudėtingi ir būtina skatinti priemones, kurios galėtų jiems suteikti daugiau skaidrumo nesukeldamos įvairių šalių konfliktų. Eksperto ataskaitos visų akcininkų bendru sutarimu turėtų būti atsisakoma laikantis Direktyvos 2006/68/EB 10 b straipsnyje numatytų atitinkamų sąlygų, t.y. tuo atveju, jei įnašą sudaro vertybiniai popieriai, pinigų rinkos priemonės arba turtas, kurį neseniai įvertino nepriklausomi ekspertai, o nurodytą vertę galima patikrinti ir ji buvo nustatyta pagal tai sričiai taikomas taisykles.

4.1

EESRK pripažįsta, kad pasiūlymas iš dalies pakeisti direktyvas dėl akcinių bendrovių jungimo ir skaidymo atitinka siekį mažinti Europos bendroves slegiančią administracinę naštą. Tačiau jis rekomenduoja atsižvelgti į tai, kad tokio pobūdžio teisiniai veiksmai dažniausiai yra susiję su stambiomis akcinėmis bendrovėmis, kurių akcininkų arba valdytojų, arba investuotojų interesai skiriasi. Investavę akcininkai stengiasi kiek įmanoma labiau padidinti savo akcijų rinkos vertę.

4.2

Siūlomame pakeitime turi būti atsižvelgta į visų su jungimo ir skaidymo veiksmais susijusių šalių bendrus interesus. Tokiu atveju ekspertų vertinimas užtikrina didesnį skaidrumą ir jungimo arba skaidymo projektuose pateiktiems pasiūlymams suteikia daugiau patikimumo, jei vertinimas yra grindžiamas eksperto atsakomybe ir atliekamas nustačius objektyvius projektų turiniui taikomus kriterijus.

4.3

Be to, Komitetas mano, kad ekspertų dalyvavimo šiuose procesuose tvarka visų pirma nustatoma antrosios direktyvos 10, 10a ir 10b straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad eksperto ataskaita gali būti neteikiama tais atvejais, kai akcijos yra neseniai įvertintos ir jų vertę galima patikrinti.

4.4

Komitetas taip pat mano, kad reikia atsižvelgti į 10-osios direktyvos turinį, viena vertus, todėl, kad ji neseniai parengta, o kita vertus, todėl, kad ji labiau atitinka naujuosius kriterijus, kurie nustatyti įmonių reglamentuose dėl akcininkų ir kreditorių, tai pat dirbančiųjų, kurie yra sudėtinė įmonės struktūros dalis, interesų apsaugos. Todėl Komitetas mano, kad pasiūlymo turinį reikėtų papildyti atsižvelgiant į pirmiau minėtos direktyvos 16 straipsnį, kadangi tai labiau atitiks siekį suderinti nacionalines taisykles, taikomas jungimui ir skaidymui.

27.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/37

1.1

EESRK pateiktame pasiūlyme iš dalies keičiami du reglamentai: Reglamentas Nr. 11 dėl diskriminacijos panaikinimo transporto įkainių ir sąlygų atžvilgiu įgyvendinant Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 79 straipsnio 3 dalį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos.

1.2

EESRK pritaria Bendrijos priemonėms teisėkūrai gerinti, tačiau mano, kad konkurencingumui sustiprinti ir Lisabonos tikslams įgyvendinti būtina sumažinti administracinę įmonių naštą, tenkančią dėl esamų teisės aktų. Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje strateginė apžvalga ir Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Administracinės naštos mažinimo Europos Sąjungoje veiksmų programa, be abejo, padeda siekti šio tikslo.

1.3

Pirmasis pakeitimas taikomas labai seniai priimtam Reglamentui Nr. 11 dėl diskriminacijos panaikinimo transporto įkainių ir sąlygų atžvilgiu įgyvendinant Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 79 straipsnio 3 dalį. EESRK pritaria tam, kad būtų panaikintas įpareigojimas teikti informaciją apie maršrutus, atstumus, įkainius ir kitas gabenimo sąlygas ir leista naudoti važtaraščius, kuriuose būtų pateikiama informacija apie likusius reikalavimus, susijusius su dabartiniu važtos dokumentu, nes tai sumažintų nereikalingą administracinę įmonių naštą ir kartu užtikrintų, kad svarbiausia informacija būtų ir toliau prieinama.

1.4

EESRK taip pat pritaria, kad Reglamentas Nr. 11 būtų iš dalies pakeistas išbraukiant 5 straipsnį, 6 straipsnio 1 dalies penktą ir šeštą įtrauką, 6 straipsnio 2 dalies trečią sakinį, o 6 straipsnio 3 dalį pakeičiant tokiu tekstu: „Jeigu jau parengtuose dokumentuose, pvz., važtaraščiuose arba bet kuriuose kituose važtos dokumentuose pateikiama visa šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, ir šie dokumentai kartu su vežėjų įrašymo ir apskaitos sistemomis leidžia patikrinti visus transporto įkainius ir sąlygas, kad galima būtų panaikinti Sutarties 75 straipsnio 1 dalyje nustatytų rūšių diskriminaciją arba jos išvengti, vežėjai neprivalo pateikti naujų dokumentų.“

1.5

EESRK sutinka su Reglamento Nr. 852/2004 pakeitimu, pagal kurį tam tikroms įmonėms netaikomos Reglamento (EB) Nr. 852/2004 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, tačiau jos turi laikytis visų kitų reglamento nuostatų. Reglamento (EB) Nr. 852/2004 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad visos įmonės, kurios visų pirma yra mažosios įmonės, daugiausia parduodančios savo produktus tiesiogiai galutiniam vartotojui, pvz., kepyklos, mėsinės, parduotuvės, prekyvietės, restoranai, barai ir labai mažos įmonės, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo, turi diegti, įgyvendinti ir vykdyti nuolatinę procedūrą arba procedūras, pagrįstas rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemos (RVASVT) principais.

1.6

EESRK taip pat mano, kad ir mažoms įmonėms, apibrėžtoms 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo neturėtų būti taikomos minėtos nuostatos kaip ir pirmiau nurodytoms įmonėms, parduodančioms savo maisto produktus tiesiogiai galutiniam vartotojui, pvz., kepykloms, mėsinėms, parduotuvėms, prekyvietėms, restoranams, barams.

1.7

Iš dalies keičiant Reglamento Nr. 852/2004 5 straipsnį reikėtų numatyti du parametrus: kad tos pačios išlygos būtų taikomos ir mažoms įmonėms, kuriose nustatytas maksimalus dirbančiųjų skaičius neviršija 50 (tai yra skaičius, kuris yra pernelyg didelis, kad būtų galima netaikyti RVASVT principų), o jei joms bus taikomas šis reglamentas, numatytos atskiros nuostatos ar konkretūs apribojimai maitinimo įmonėms.

1.8

Pirmasis reikalavimas galėtų būti įpareigojimas griežtai laikytis higienos reikalavimų, specialiųjų higienos reikalavimų, nustatytų Reglamento Nr. 852/2004 4 straipsnyje, ir atitinkamai parengti darbuotojus, kad būtų užtikrinta pagamintų maisto produktų higiena ir įmonės galėtų lengviau įvykdyti savo teisinius įpareigojimus.

1.9

Kalbant apie nuostatų netaikymą mažosioms maitinimo įmonėms, turinčioms ne daugiau kaip 50 darbuotojų, antrasis reikalavimas galėtų būti — papildomas įpareigojimas, kad būtent tokių įmonių maisto produktų gamyboje (gamybinėse patalpose/virtuvėje) dirbančiųjų skaičius negali viršyti 10 asmenų per pamainą. Įmonė turės iš anksto parengti maisto gamyboje dirbančių asmenų sąrašą.

1.10

Diferencijuojant ir tikslinant įmones laikomasi Direktyvos Nr. 2003/361/EB nuostatų ir kartu tam tikroms įmonėms, pavyzdžiui, kepykloms, mėsinėms, parduotuvėms, prekyvietėms, restoranams ir barams, nustatomi gamybos ir darbo pamainomis apribojimai, kad būtų patenkintos sąlygos, būtinos užtikrinti visuomenės sveikatą.

2.1

Komisija paprašė EESRK pateikti nuomonę dėl dviejų reglamentų keitimo: Reglamento Nr. 11 dėl diskriminacijos panaikinimo transporto įkainių ir sąlygų atžvilgiu įgyvendinant Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 79 straipsnio 3 dalį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos.

2.2

Kalbant apie Reglamento Nr. 11 dėl diskriminacijos panaikinimo transporto įkainių ir sąlygų atžvilgiu įgyvendinant Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 79 straipsnio 3 dalį, turi būti išbraukti pasenę reikalavimai ir kiti reikalavimai pakeisti taip, kad sumažėtų įmonių administracinė našta. Reglamento 5 straipsnyje buvo nustatyta, kad transporto įmonės (taip pat valstybių narių vyriausybės) iki 1961 m. liepos 1 d. turi pateikti informaciją apie transporto tarifus, įkainius ir sąlygas. Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turi būti išduodamas važtos dokumentas, kuriame būtų nurodyta informacija apie siuntėją, gabenamų prekių pobūdį, prekių kilmės ir paskirties vietą, taip pat turi būti nurodytas planuojamas maršrutas arba nuvažiuotinas atstumas, įskaitant, jei būtina, sienos kirtimo punktus. Kadangi informacija apie planuojamą maršrutą arba nuvažiuotiną atstumą ir tam tikrais atvejais sienos kirtimo punktus nėra reikalinga reglamento tikslams pasiekti, jos gali būti atsisakyta. Reglamento 6 straipsnio 2 dalies trečiajame sakinyje nustatyta, kad vežėjas turi turėti kopiją, kurioje būtų nurodytos visos galutinės transporto išlaidos ir visos kitos išlaidos bei nuolaidos ar kiti veiksniai, turintys įtakos transporto įkainiams ir sąlygoms. Šis sakinys gali būti išbrauktas, nes dabar ši informacija pateikiama vežėjų apskaitos sistemose, taigi nėra būtinybės pildyti tokį dokumentą ir jį saugoti. 6 straipsnio 3 dalyje turi būti padaryta aiški nuoroda į važtaraščius, kurie yra labai gerai žinomi ir dažnai naudojami vidaus transporto sektoriuje. Ši nuoroda suteikia transporto įmonėms daugiau teisinio aiškumo, nes patikslina, kad važtaraščių, jei juose nurodyta visa 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta informacija, pakanka.

2.3

Kita „supaprastintos procedūros priemonė“ susijusi su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos. Siekiama mažosioms maisto produktų sektoriaus įmonėms, galinčioms kontroliuoti maisto produktų higieną laikantis kitų Reglamente (EB) Nr. 852/2004 nustatytų maisto produktų higienos reikalavimų, netaikyti reikalavimo diegti, įgyvendinti ir vykdyti nuolatinę procedūrą arba procedūras, pagrįstas rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemos (RVASVT) principais. Ši išlyga taikoma labai mažoms įmonėms, kurios maisto produktus dažniausiai parduoda tiesiogiai galutiniam vartotojui.

3.1

EESRK pritaria pasiūlymui iš dalies keisti Reglamentą Nr. 11 dėl diskriminacijos panaikinimo transporto įkainių ir sąlygų atžvilgiu įgyvendinant Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 79 straipsnio 3 dalį, kuriame numatyta išbraukti pasenusius reikalavimus ir taip pakeisti kitus reikalavimus, kad sumažėtų administracinė įmonių našta.

3.2

EESRK mano, kad iš dalies keičiant Reglamentą (EB) Nr. 852/2004 turėtų būti atsižvelgta ir į mažąsias įmones, kurios yra apibrėžtos 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje Nr. 2003/361/EB. Praktika parodė, kad tokioms įmonėms būtinas tam tikras lankstumas.

3.3

Reikia pripažinti, kad tiek labai mažoms įmonėms, tiek tam tikroms mažosioms įmonėms neįmanoma nustatyti RVASVT kriterijų; joms galima nustatyti tik svarbius valdymo taškus, nes dokumentų saugojimas yra sudėtinga užduotis, labai apsunkinanti įmones.

3.4

Rekomendacijoje Nr. 2003/361/EB nustatyta, kad labai mažos įmonės — tai įmonės, kuriose dirba mažiau nei 10 darbuotojų ir kurių metinė apyvarta neviršija 2 mln. eurų. Ši apibrėžtis atsižvelgiant į darbuotojų skaičių galbūt ir teisinga tam tikrose valstybėse narėse, tačiau 2 mln. eurų apyvarta yra pernelyg didelė palyginti su atitinkamų ES valstybių narių darbuotojų skaičiumi.

3.5

Be to, Rekomendacijoje Nr. 2003/361/EB pateiktoje apibrėžtyje įmonės nediferencijuojamos, neišskiriamos maitinimo ir komercinės įmonės, bent jau atsižvelgiant į darbuotojų skaičių, tačiau komercinėms įmonėms buvo nustatytas 2 mln. eurų apyvartos kriterijus, kadangi tam tikrų valstybių narių prekybos įmonių, turinčių vos tris darbuotojus, metinė apyvarta gali būti didesnė nei 1,5 mln. eurų. Šis trūkumas buvo pašalintas tik tam tikrai įmonių kategorijai. Todėl atrodo logiška šioje nuomonėje atsižvelgti į tai, kad gamybos įmones, veikiančias daugumoje valstybių narių, galima laikyti labai mažomis įmonėmis tik tada, jei jose dirba mažiau nei 10 darbuotojų ir jų metinė apyvarta nesiekia 2 mln. eurų. Yra valstybių narių, kurių maitinimo įmonėse dirbama dviem pamainomis, gerokai viršijamas 10 darbuotojų skaičius, tačiau metinė apyvarta kur kas mažesnės nei 500 000 eurų.

4.1

EESRK mano, kad nuoroda į Rekomendaciją Nr. 2003/361 dėl įmonių apibrėžimo dokumente, pirmiausia dėl RVASVT principų taikymo, turėtų būti pateikta kitaip.

4.2

Iš dalies keičiant Reglamento Nr. 852/2004 5 straipsnį reikėtų numatyti du reikalavimus: kad šios nuostatos būtų taikomos ir mažosioms įmonėms, kuriose nustatytas maksimalus dirbančiųjų skaičius neviršija 50 (tai yra skaičius, kuris yra pernelyg didelis, kad būtų galima netaikyti RVASVT principų), ir, jei jos taikomos, turėtų būti numatyta konkreti nuostata ar apribojimai maitinimo įmonėms.

4.3

Pirmasis reikalavimas galėtų būti įpareigojimas griežtai laikytis higienos reikalavimų, specialiųjų higienos reikalavimų, nustatytų Reglamento Nr. 852/2004 4 straipsnyje, ir atitinkamai parengti darbuotojus, kad būtų užtikrinta pagamintų maisto produktų higiena ir įmonės galėtų lengviau įvykdyti savo teisinius įpareigojimus.

4.4

Kalbant apie nuostatų netaikymą mažosioms maitinimo įmonėms, turinčioms ne daugiau kaip 50 darbuotojų, antrasis reikalavimas galėtų būti — papildomas įpareigojimas, kad būtent tokių įmonių maisto produktų gamyboje (gamybinėse patalpose/virtuvėje) dirbančiųjų skaičius negali viršyti 10 asmenų per pamainą. Įmonė turės iš anksto sudaryti maisto gamyboje dirbančių asmenų sąrašą.

4.5

Diferencijuojant ir tikslinant įmones laikomasi Direktyvos Nr. 2003/361/EB nuostatų ir kartu tam tikroms įmonėms, pavyzdžiui, kepykloms, mėsinėms, parduotuvėms, prekyvietėms, restoranams ir barams, nustatomi gamybos ir darbo pamainomis apribojimai, kad būtų patenkintos sąlygos, būtinos užtikrinti visuomenės sveikatą.

4.6

Komiteto nuomone, Reglamento (EB) Nr. 852/2004 5 straipsnio 3 dalis turėtų būti tokia:

4.6.1

„Nepažeidžiant kitų šio Reglamento reikalavimų iš dalies keičiama 1 dalis, kad ir mažosioms maitinimo įmonėms, kepykloms, mėsinėms, parduotuvėms, prekyvietėms, restoranams ir barams, kurios apibrėžtos Rekomendacijoje Nr. 2003/361/EB, būtų galima netaikyti RVASVT principų, tačiau jos turi griežtai laikytis maisto produktų higienos reikalavimų ir specialiųjų reikalavimų bei atitinkamai parengti darbuotojus, kad būtų užtikrinta pagamintų maisto produktų higiena ir įmonės galėtų lengviau įvykdyti savo teisinius įpareigojimus. Svarbiausia sąlyga, kurios būtina laikytis — saugoti visuomenės sveikatą.“

4.6.2

„Be to, kad mažosioms maitinimo įmonėms, kepykloms, mėsinėms, parduotuvėms, prekyvietėms, restoranams ir barams, kuriuose dirba mažiau nei 50 darbuotojų, būtų galima netaikyti minėtų nuostatų, maisto gamyboje (gamybinėse patalpose/virtuvėje) negali dirbti daugiau nei 10 darbuotojų per pamainą.“

27.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/40

27.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/40

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) visada pritarė aktyviam vaidmeniui, kurį Europos Komisija atlieka kuriant ir įgyvendinant Roterdamo konvenciją dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros (IPS), taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje, ir Stokholmo konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų (POT).

1.2

Komitetas pritaria Komisijai, kad, siekiant pagerinti žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį importuojančiose šalyse, ypač besivystančiose šalyse, būtina laikytis suderinto požiūrio ir taikyti lankstų, aiškų ir skaidrų, sklandžiomis ir vienodomis procedūromis grindžiamą mechanizmą, kuris be papildomos administracinės naštos ir nevėluojant padėtų tinkamai informuoti pavojingas chemines medžiagas importuojančias šalis.

1.3

Komitetas mano, kad griežtesnės nuostatos, numatytos Reglamente (EB) Nr. 304/2003, dėl netinkamo teisinio pagrindo panaikintame Teisingumo Teismo sprendimu, kurios šiuo metu įtrauktos į naująjį pasiūlymą priimti reglamentą, yra ypač svarbios bendrai saugai ir pavojingų cheminių medžiagų tvarkymui.

1.4

Komitetas pritaria Komisijos siekiui pasinaudoti reglamento teisinio pagrindo pakeitimu Bendrijos veiklos nuostatų veiksmingumui ir teisiniam apibrėžtumui stiprinti nuosekliai laikantis Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl teisės aktų, susijusių su cheminėmis medžiagomis (REACH), kuris įsigalios 2007 m. birželio mėn.

1.5

Komitetas mano, kad naujuose teisės aktuose turėtų būti numatyta tvarka, pagal kurią būtų, pirma, parengtos įgyvendinimo gairės bei informaciniai dokumentai ir, antra, rengiami mokymo kursai apie Bendrijos standartus, kuriuose dalyvautų kompetentingi Komisijos tarnybų ir Jungtinio tyrimų centro (JTC) ir, visų pirma, muitinių pareigūnai.

1.5.1

Komitetas pabrėžia, kad ypač svarbu, jog etiketėje ir techniniame duomenų lape pateikiama informacija būtų užrašyta importuojančios šalies kalba.

1.6

Komitetas visiškai pritaria ketinimui numatyti galimybę laikinai vykdyti eksportą tuo pačiu metu toliau stengiantis gauti aiškų sutikimą.

1.7

Komitetas mano, kad esminiai veiksniai, kurie padėtų užtikrinti veiksmingą, sklandų ir skaidrų siūlomų priemonių funkcionavimą, yra mutinių kontrolės vykdymo sistemos ir muitinės institucijų ir paskirtųjų nacionalinių institucijų (PNI) glaudus bendradarbiavimas įgyvendinant reglamentą.

1.8

Komitetas pabrėžia, kad, patobulinus siūlomą Kombinuotąją nomenklatūrą ir parengus specialiai muitinės institucijoms skirtą EDEXIM duomenų bazės versiją, būtina vykdyti apie tai informuojančias akcijas ir rengti nuolatinius ir Bendrijos lygiu suderintus mokymo kursus.

1.8.1

Šiuo požiūriu Komitetas mano, kad Komisijos, o ypač JTC, šiuo metu turimų žmogiškųjų ir finansinių išteklių visiškai nepakanka, kad būtų galima:

2.1

Komitetas prieš keletą metų (1) palankiai įvertino tikslus ir priemones, numatytus Roterdamo konvencijoje (2), kuria nustatoma sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūra, taikoma pavojingų cheminių medžiagų eksportui ir importui kartu tobulinant informacijos teikimą ir numatant techninę pagalbą šioje srityje besivystančioms šalims.

2.2

Komitetas pritarė valstybių narių pozicijai, pagal kurią „siekiant suteikti realią pagalbą besivystančioms šalims, leistina peržengti konvencijos nuostatų ribas“ (3).

2.3

2003 m. sausio 18 d. priimto ir tų pačių metų kovo 7 d. įsigaliojusio Reglamento (EB) Nr. 304/2003 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo pagrindinis tikslas — įgyvendinti Roterdamo konvenciją dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje.

2.3.1

Vis dėlto tam tikros šio reglamento nuostatos peržengė konvencijos nuostatų ribas.

2.4

Konkrečiai, reglamente numatyta, kad eksportuotojas, prieš išveždamas vieną iš cheminių medžiagų, esančių reglamento sąraše, apie tai praneša savo valstybės narės paskirtajai nacionalinei institucijai. Pastaroji, patikrinusi, ar pateikta informacija išsami, persiunčia ją Komisijai, kuri informaciją užregistruoja savo EDEXIM duomenų bazėje kaip pranešimą apie Bendrijos eksportą tiksliai nurodydama išvežamą medžiagą ir šalį importuotoją.

2.5

Į ES importuojant chemines medžiagas iš trečiųjų valstybių, Komisija taip pat gauna atitinkamą išsamų pranešimą apie eksportą, patvirtina jį gavusi ir užregistruoja EDEXIM duomenų bazėje.

2.6

Apskritai, Komisija įpareigojama užtikrinti veiksmingą reglamento taikymą. Kitaip tariant, ji privalo prižiūrėti ir tvarkyti pranešimus apie eksportą ir importą.

2.7

Bendrijos pranešimo apie eksportą tvarka šiuo metu taikoma 130 chemijos produktų ir produktų arba medžiagų grupių, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 304/2003 I priedo 1 dalyje (4).

2.8

Reglamente yra taip pat numatyti tikslūs pakavimo ir ženklinimo reikalavimai.

2.9

Be to, Reglamente (EB) Nr. 304/2003 numatytos sankcijos, taikomos pažeidimų atveju. Patikslinta, kad šios sankcijos turi būti „veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios“, o jas nustato valstybės narės.

2.9.1

2006 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), kuris įsigalios 2007 m. birželio 1 d. (5).

2.10

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas savo sprendimuose dėl bylų C-94/03 ir C-178/03 (abu priimti 2006 m. sausio mėn.) nurodė, kad Reglamento (EB) 304/2003 teisinis pagrindas turi būti dvigubas ir apimti ne tik 175 straipsnį, bet ir ES steigimo sutarties 133 ir 175 straipsnius, todėl Reglamentas turi būti panaikintas. Tačiau Teismas taip pat nusprendė, kad minėtas reglamentas turėtų galioti tol, kol per priimtiną terminą bus priimtas naujas reglamentas, turintis tinkamus teisinius pagrindus.

2.11

2003-2005 m. ataskaitoje (6), parengtoje vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 304/2003 21 straipsniu ir pateiktoje 2006 m. lapkričio 30 d., nagrinėjami šie aspektai:

2.12

Šiuo metu visose valstybėse narėse priimti teisės aktai ir sukurtos administracinės sistemos, būtinos reglamentui taikyti ir jo laikytis. Iki šiol pateikti 2 273 pranešimai apie eksportą (iš kurių daugiau kaip 80 proc. iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Prancūzijos ir Ispanijos), o eksportuojančių valstybių skaičius 2003-2005 m. išaugo nuo 70 iki 101.

2.13

Silpnąją sistemos grandimi galima laikyti muitinių kontrolės sistemas. Todėl paskirtosios nacionalinės institucijos ir muitinės tarnybos turėtų glaudžiau bendradarbiauti, reguliariai keistis informacija ir parengti tikslesnes nuostatas, visų pirma dėl konkrečių eksportuotojams keliamų reikalavimų, bei naudoti veiksmingesnes kontrolės priemones, susijusias su Kombinuotąja nomenklatūra ir Europos Bendrijų integruotu tarifu (TARIC).

2.14

Komitetas pritaria Komisijai, kad siekiant gerinti žmonių sveikatos ir aplinkos saugos lygį importuojančiose šalyse, ypač besivystančiose šalyse, būtina laikytis suderinto požiūrio ir taikyti lankstų, aiškų ir skaidrų, sklandžiomis ir vienodomis procedūromis grindžiamą mechanizmą, kuris be papildomos administracinės naštos ir nevėluojant padėtų tinkamai informuoti importuojančias valstybes apie iš ES vežamas pavojingas chemines medžiagas.

3.1

Nagrinėjamame pasiūlyme, be teisinio pagrindo klausimo, dėl kurio buvo panaikintas Reglamentas (EB) Nr. 304/2003, numatyta keletas pakeitimų, susijusių su:

4.1

Komitetas dar kartą patvirtina visiškai pritariąs Bendrijos tvaraus vystymosi strategijos priemonėms, taip pat ir savanoriškai SAICM (8) sistemai, ir pabrėžia, kaip jis jau ne kartą yra pareiškęs savo nuomonėse (9), susijusiose su REACH reglamento priėmimu, kad būtina laikytis prevencinio požiūrio tvarkant chemines medžiagas siekiant išvengti galimo kenksmingo jų poveikio gyventojų sveikatai ir aplinkai.

4.2

Būtent todėl EESRK pritarė REACH sistemos diegimui, ir ypač gamintojų, importuotojų ar naudotojų atsakomybės už dokumentacijos apie chemines medžiagas rengimą, vėlesnį jos užregistravimą ir pirminį rizikos vertinimą didinimui. EESRK džiaugiasi, kad sukurta Europos registracijos sistema ir įsteigta Bendrijos institucija, kuriai pavestas jos valdymas (10).

4.2.1

Kadangi specialiuose teisės aktuose dėl pavojingų cheminių medžiagų numatyta teikti informaciją, EESRK ragina Komisiją persvarstyti cheminių medžiagų, keliančių grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai, sąrašą ir pakeisti jas mažiau pavojingomis medžiagomis ir preparatais, kurie jau yra gaminami ir patikrinti atlikus konkrečius mokslinius tyrimus ir įdiegus technologines naujoves.

4.3

EESRK visada pritarė aktyviam vaidmeniui, kurį Europos Komisija atlieka kuriant ir įgyvendinant Roterdamo konvenciją dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros (IPS), taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje, ir Stokholmo konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų (POT), kuriomis siekiama uždrausti gaminti ir naudoti tam tikras chemines medžiagas, tarp jų 9 tipų pesticidus. Neseniai Komitetas parengė nuomonę šiuo klausimu (11).

4.4

Komitetas mano, kad griežtesnės nuostatos, kurios numatytos Reglamente (EB) Nr. 304/2003, dėl netinkamo teisinio pagrindo panaikintame Teisingumo Teismo sprendimu, ir kurios šiuo metu įtrauktos į naująjį pasiūlymą priimti reglamentą (12), yra ypač svarbios bendrai saugai ir pavojingų cheminių medžiagų tvarkymui.

4.5

Be to, Komitetas mano, kad tikslinga iš dalies pakeisti reglamentuojančias nuostatas, kad būtų išvengta veiklos nesklandumų ir būtų išspręstos įgyvendinimo problemos, išdėstytos 2003-2005 m. laikotarpio ataskaitoje.

4.6

Todėl Komitetas pritaria Komisijos siekiui pasinaudoti reglamento teisinio pagrindo pakeitimu remiantis Teisingumo Teismo sprendimu (savo poziciją šiuo klausimu Komitetas išdėstė ankstesnėje nuomonėje (13)) Bendrijos veiklos nuostatų veiksmingumui stiprinti ir užtikrinti eksportuotojams ir importuotojams teisinį apibrėžtumą ir didesnį skaidrumą.

4.7

EESRK mano, kad, tobulinant apibrėžtis „eksportuotojas“, „preparatas“ ir „cheminė medžiaga, kuriai taikoma IPS tvarka“, būtų tikslinga užtikrinti naujojo Bendrijos reglamento teisinį apibrėžtumą, aiškumą ir skaidrumą.

4.8

Siekdamas supaprastinti ir palengvinti biurokratines procedūras bei sutrumpinti terminus, EESRK visiškai pritaria galimybei laikinai vykdyti eksportą, tuo pačiu metu toliau stengiantis gauti aiškų sutikimą ir tam tikromis sąlygomis atleisti nuo šio reikalavimo, kai cheminės medžiagos eksportuojamos į EBPO šalis.

4.9

Komitetas taip pat pabrėžia, kad labai svarbu prašymus dėl sutikimo išdavimo ir dėl reguliaraus jų persvarstymo pateikti tarpininkaujant Komisijai, nes taip bus išvengta nereikalingo veiklos sutapimų ir dubliavimosi atvejų, o importuojančioms valstybėms nekils neaiškumų ar abejonių. Komitetas mano, kad šiuo tikslu Komisijos ir ypač JTC tarnyboms reikia skirti tiek finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad jų pakaktų parengti suderintas informavimo ir mokymo priemones, gaires ir saugos duomenų lapus įvairių kategorijų vartotojams, bei plėtoti dialogą su importuojančiomis šalimis, ypač besivystančiomis valstybėmis, siekiant nustatyti ir išsiaiškinti problemas, susijusias su pranešimais apie importą ir eksportą.

4.9.1

Atsižvelgiant į tai, kokios rimti gali būti pavojingų cheminių medžiagų sukeltų nelaimingų atsitikimų padariniai, ir remiantis Tarptautinės darbo organizacijos tarptautinėmis konvencijomis šiuo klausimu (14) siekiant apsaugoti tarpinius ir galutinius vartotojus, ypač dirbančius MVĮ ir žemės ūkio sektoriuje, informacija jų etiketėse ir saugos duomenų lapuose turi būti pateikta šalies importuotojos kalba.

4.10

Komitetas mano, kad esminiai veiksniai, kurie padėtų užtikrinti veiksmingą, sklandų ir skaidrų siūlomų priemonių funkcionavimą, yra muitinių kontrolės sistemos ir muitinės institucijų ir paskirtųjų nacionalinių institucijų (PNI) glaudus bendradarbiavimas įgyvendinant reglamentą. Kartu su tokiais patobulinimais kaip „įspėjamųjų ženklelių“ įtraukimas į Kombinuotąją nomenklatūrą ir specialiai muitinių tarnyboms skirtos EDEXIM duomenų bazės versijos sukūrimas, būtina papildomai vykdyti sistemingą ir Bendrijos lygmeniu suderintą informavimo ir mokymo veiklą.

4.11

Komiteto nuomone, naujuosiuose teisės aktuose turi būti numatyta parengti įgyvendinimo gaires ir informacinius dokumentus bei mokymo priemonės apie Bendrijos standartus, visų pirma naujosioms ES valstybėms narėms.

27.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/44

1.1

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą parengti naują reglamentą dėl augalų apsaugos produktų (fungicidų, insekticidų, herbicidų ir kitų žemdirbystei ir sodininkystei skirtų produktų) pateikimo į rinką.

1.2

Be prioriteto pateikti į rinką veiksmingus ir geros kokybės augalų apsaugos produktus iškyla kitas, dar svarbesnis prioritetas — tausiai ir patikimai tuos produktus naudoti. Todėl EESRK džiaugiasi, kad Komisija, pateikusi šį pasiūlymą priimti reglamentą, pateikė pasiūlymą priimti direktyvą dėl tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo.

1.3

EESRK pažymi, kad pasiūlyme priimti reglamentą nuolat pabrėžiama augalų apsaugos produktų neigiamų padarinių žmonėms ir aplinkai prevencija bei apribojimas. Komiteto nuomone, augalų apsaugos produktų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonėms prevencija yra labai svarbi. EESRK atkreipia dėmesį į tą faktą, kad reikia atsižvelgti ne tik į tausų naudojimą bet ir į ekonominius interesus. Šiuo metu dauguma vartotojų vis labiau domisi ne tik ekologiškais žemės ūkio produktais, bet ir jų įsigijimu ištisus metus bei už prieinamą kainą. Todėl vartotojui saugūs produktai yra būtina sąlyga. Tam reikia didelių pastangų žemės ūkio gamybos vertės grandinėje. Todėl būtina pakankama patikimų ir kokybiškų augalų apsaugos produktų pasiūla.

1.4

EESRK nerimauja dėl augalų apsaugos produktų patvirtinimo kriterijų įvedimo remiantis veikliųjų medžiagų būdingomis savybėmis ir dėl pasekmių naujoviškų ir geresnės kokybės produktų kūrimui. Griežtai taikant šiuos kriterijus gali atsitikti taip, kad medžiaga, neatitinkanti vieno kurio nors kriterijaus, bet pažangesnė kitų kriterijų atžvilgiu, gali būti neregistruojama. EESRK ragina riziką vertinti labiau atsižvelgiant į faktinį naudojimą ir poveikį.

1.5

EESRK laikosi nuomonės, kad pasiūlymas įvesti registraciją pagal zonas ir abipusį pripažinimą yra pirmas žingsnis link visiško leidimų suderinimo Europoje. EESRK siūlo įvesti abipusį registracijos pripažinimą pagal zonas kaimyninėse šalyse, kurių žemės ūkio ir klimato sąlygos yra panašios.

1.6

EESRK pritaria principui atlikti augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra keistinomis pripažintų medžiagų, lyginamąjį vertinimą. Tačiau šių medžiagų atveju EESRK ragina rečiau atlikti vertinimus ir taikyti normalų duomenų apsaugos laikotarpį, kad pramonė būtų skatinama investuoti į šias medžiagas ir taip būtų išvengiama trikdžių žemės ūkio sektoriuje.

1.7

Pranešėjo nuomone, pasiūlyme priimti reglamentą nėra pakankamai paskatų registruoti mažo naudojimo augalų apsaugos produktus. EESRK siūlo dvi priemones padėčiai ištaisyti: visų pirma, įdiegti sistemą, pagal kurią pirmajam pareiškėjui būtų nustatytas ilgesnis duomenų apsaugos laikotarpis, jeigu įregistruojama daugiau mažo naudojimo būdų; antra, jis prašo Komisiją padėti valstybėms narėms parengti atnaujinamą sąrašą, kuriame būtų pateikta informacija apie visus registruojamus (mažo) naudojimo būdus.

2.1.1

Augalų apsaugos produktai yra skirti augalų apsaugai ir augalų sveikatai stiprinti. Jie padeda žemdirbiams padidinti derlingumą, o gamybos metodai tampa lankstesni. Tai užtikrina lanksčią saugių (maisto) produktų už prieinamą kainą gamybą regione.

2.1.2

Didelė Europos vartotojų dauguma tampa reiklesnė maisto kokybei ir maisto produktų pasiūlai ištisus metus. Vartotojams maisto sauga — būtina sąlyga ir savaime suprantamas dalykas. Todėl žemės ūkio produktų grandinė susiduria su dideliais iššūkiais. Būtina pakankama saugių, kokybiškų augalų apsaugos produktų, galinčių atitikti šios didelės vartotojų grupės reikalavimus, pasiūla.

2.1.3

Kita vertus, augalų apsaugos produktų naudojimas gali daryti įtaką žemės ūkio ekosistemoms, kelti pavojų naudotojų sveikatai, turėti poveikį maisto produktų kokybei ir pakenkti vartotojų sveikatai, pirmiausia tais atvejais, kai augalų apsaugos produktų kenksmingų likučių lieka maisto produktuose ir augalų apsaugos produktai naudojami netinkamai (nesilaikoma geros praktikos).

2.2.1

Nagrinėjamame pasiūlyme priimti reglamentą numatoma pakeisti dabartinę Direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, kuria siekiama užkirsti kelią pavojui jo šaltinyje, taikant ypač išsamią kiekvienos veikliosios medžiagos ir tos medžiagos turinčių produktų keliamos grėsmės vertinimo procedūrą prieš leidžiant šiais produktais prekiauti ir juos naudoti.

2.2.2

Pasiūlymu taip pat numatoma panaikinti dabartinę Direktyvą 79/117/EEB, draudžiančią pateikti į rinką ir naudoti augalų apsaugos produktus, turinčius tam tikrų veikliųjų medžiagų.

2.2.3

Augalų apsaugos produktų Bendrijos reguliavimo sistema apima ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste bei pašaruose ar ant jų, iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 91/414/EEB, kurioje nustatomi didžiausi veikliųjų medžiagų likučių kiekiai žemės ūkio produktuose.

2.2.4

Pasiūlymas priimti reglamentą pateikiamas kartu su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, nustatančia Bendrijos veiklos sistemą tausiam pesticidų naudojimui užtikrinti (COM(2006) 373 galutinis). Taip siekiama reguliuoti pesticidų naudojimą ir platinimą, kadangi šie etapai nenumatyti nagrinėjamame pasiūlyme priimti reglamentą.

2.3.1

Komisijai įvertinus Direktyvą 91/414/EEB, Europos Parlamentas ir Taryba 2001 m. paprašė peržiūrėti šią direktyvą ir:

2.3.2

Pasibaigus intensyviam penkerių metų konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis laikotarpiui, ir atlikus poveikio vertinimą, 2006 m. liepos mėn. Komisija pateikė pasiūlymą iš dalies pakeisti Direktyvą 91/414/EEB. Supaprastinimo ir didesnio ES valstybių narių teisės aktų suderinimo tikslais ji nusprendė direktyvą pakeisti reglamentu.

2.4.1

Bendrijoje leistinų naudoti veikliųjų medžiagų sąrašą nustatė Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas. Veikliosios medžiagos tvirtinamos vadovaujantis aiškiais kriterijais, kuriais siekiama užtikrinti aukštą žmonių, gyvūnų ir aplinkos apsaugos lygį.

2.4.2

Vertinant veikliąsias medžiagas, bent vienas naudojimo būdas turi nekenkti produkto naudotojui ir vartotojui, o pats produktas — nedaryti neleistino poveikio aplinkai. Yra nustatyti aiškūs įvairių vertinimo etapų ir sprendimų priėmimo dėl veikliųjų medžiagų tvirtinimo terminai.

2.4.3

Valstybės narės išlieka atsakingos už augalų apsaugos produktų registraciją jų šalyje. Jos registruoja produktus remdamosi patvirtintu veikliųjų medžiagų sąrašu.

2.4.4

Svarstydamos pateiktas paraiškas registruoti šalyje, valstybės narės prireikus turėtų taikyti vienodus kriterijus ir atsižvelgti į šalies aplinkybes.

2.4.5

Kalbant apie mažos ir įprastinės rizikos medžiagas, Komisija numato įvesti „registravimo pagal zonas“ sistemą, pagal kurią bus privalomas augalų apsaugos produktų abipusis registracijos pripažinimas. Vadovaujantis šia sistema, valstybė narė, esanti bet kurioje iš trijų siūlomų klimato zonų (Komisija skirsto Europos Sąjungą į tris zonas), galės priimti sprendimą dėl medžiagos registracijos šalyje. Medžiaga registruojama tik tose valstybėse narėse, kuriose jos gamintojas pateikė paraišką dėl abipusio registracijos pripažinimo.

3.1.1

Nagrinėjamo dokumento preambulėje išvardijami teiginiai, paskatinę parengti šį pasiūlymą priimti reglamentą. Taip pat reikėtų aiškiai nurodyti, kaip svarbu užtikrinti pakankamą augalų apsaugos produktų pasiūlą siekiant saugių, kokybiškų maisto produktų tiekimo reikliems Europos vartotojams.

3.2.1

Nagrinėjamame dokumente nenumatyta galimybė valstybei narei leisti atlikti laikinąją registraciją nacionaliniu lygiu. Dėl to geresnės medžiagos, palyginti su šiuo metu naudojamomis medžiagomis, į rinką gali patekti vėliau. Komisija stengiasi ištaisyti padėtį numatydama trumpesnius terminus, kurie turėtų padėti naujas medžiagas greičiau įtraukti į leistinų medžiagų sąrašą.

3.2.2

EESRK siūlo reglamente numatyti galimybę laikinai registruoti produktus nacionaliniu lygiu tais atvejais, kai nebuvo laikomasi nustatytų terminų dėl administracinių vėlavimų ir kai buvo laikomasi reikalavimo, numatyto Reglamente (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių likučių kiekių.

4.1.1

Pasiūlymo 4 straipsnyje nagrinėjami veikliųjų medžiagų tvirtinimo kriterijai ir pateikiama nuoroda į II priedą. Griežtai taikant šiuos kriterijus gali būti atsisakyta registruoti produktą dėl vienos veikliųjų medžiagų savybės, kadangi produktas visada turi atitikti visus reikalavimus.

4.1.2

Tokie augalų apsaugos produktų patvirtinimo kriterijai, kurie remiasi tik veikliųjų medžiagų būdingomis savybėmis ir kuriais neatsižvelgiama nei į faktinį naudojimą, nei kenksmingumo lygį, menkina principą, kad sprendimai turi būti priimami remiantis rizikos vertinimu. Todėl iš rinkos gali laipsniškai išnykti nemažai patikimų produktų ir naudojimo būdų, kurie galėtų praversti tais atvejais, kai prireikia daug produktų.

4.1.3

Tokiu būdu 4 straipsniu bus užkirstas kelias pažangių produktų patekimui į rinką, jeigu jie, nors ir yra tobulesni pagal visus kriterijus, bet neatitinka nors vieno kurio nors reikalavimo. EESRK tokiai pozicijai negali pritarti, kadangi ji bereikalingai stabdo naujovių diegimą naujų ir geresnių medžiagų srityje. Jis laikosi nuomonės, kad būdingus tvirtinimo kriterijus reikia taikyti tik nustatant keistinas medžiagas, o ne todėl, kad iš anksto būtų atmesti produktai neatlikus išsamaus vertinimo.

4.2.1

EESRK mano, kad registracijos pagal zonas ir abipusio pripažinimo sistema yra svarbus žingsnis suderintos europinės augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką sistemos link.

4.2.2

Įvedus privalomą abipusį registracijos pripažinimą tai pačiai zonai priklausančiose valstybėse narėse, kartu taikant įprastą nacionalinę registravimo procedūrą, būtų išvengta darbų pasikartojimo valstybėse narėse ir užtikrinta greitesnė pažangių ir ekologiškų augalų apsaugos produktų pasiūla.

4.2.3

EESRK siūlo numatyti abipusio registracijos pripažinimo galimybę ir zonos kaimyninėse šalyse, kuriose gamybos sąlygos yra panašios.

4.2.4

Kalbant apie produktų naudojimą šiltnamiuose ar apdorojimą nuėmus derlių, Komisija siūlo numatyti galimybę dėl privalomo valstybių narių abipusio registracijos pripažinimo kiekvienoje zonoje (39 straipsnis). EESRK laikosi nuomonės, kad šią tvarką, kuri yra integruotos augalų apsaugos kertinis akmuo, reikėtų taikyti ir sėklų apdorojimui.

4.3.1

Kalbant apie augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra didesnį pavojų keliančių medžiagų (kurios yra keistinos), valstybė narė privalo atlikti lyginamąjį vertinimą per ketverius metus nuo produkto įregistravimo (48 straipsnis). Tokio įvertinimo tikslas — rasti alternatyvią medžiagą kenksmingesnei medžiagai pakeisti, išskyrus atvejus, kai šios medžiagos vartojimas yra būtinas nuolatinei apsaugai atsparumo išsivystymo atveju.

4.3.2

EESRK mano, kad a) keistinų medžiagų lyginamasis vertinimas ketverius metus nuo jų įregistravimo ir b) duomenų apie keistinas medžiagas saugojimas septynerius metus nesuteikia pramonei pakankamo saugumo, dėl to šie produktai gali būti anksti pašalinti iš rinkos, o tai gali neigiamai paveikti tinkamų produktų pasiūlą atsparumo ir mažo naudojimo atvejais.

4.3.3

EESRK ragina rečiau rengti lyginamuosius vertinimus ir keistinoms medžiagoms taikyti įprastą duomenų saugojimo laikotarpį, kad pramonė būtų neprarastų noro investuoti į šias medžiagas ir taip būtų išvengta trikdžių žemės ūkio sektoriuje bei kitose arčiau vartotojo esančiose vertės grandinės dalyse.

4.4.1

49 straipsnyje numatyta galimybė, visų pirma profesionaliems naudotojams ir profesionalioms žemės ūkio organizacijoms, prašyti išplėsti augalų apsaugos produkto registraciją mažam naudojimui. Be to, pagal šį straipsnį valstybės narės turi sudaryti ir nuolat atnaujinti mažo naudojimo sąrašą.

4.4.2

EESRK palankiai vertina šį straipsnį, bet mano, kad jis nepakankamai skatina pačius registracijos turėtojus stengtis, kad būtų išplėsta registracija mažam naudojimui.

4.4.3

EESRK siūlo skatinti registracijos turėtojus pratęsiant duomenų saugojimo laikotarpį, kurie pirmieji po registracijos prašo išplėsti registraciją keletui mažo naudojimo produktų.

4.4.4

EESRK siūlo, kad Europos Komisija padėtų sudaryti pagrindinį Europos mažo naudojimo sąrašą ir leistų juo naudotis valstybėms narėms vietoje sąrašo, minimo 49 straipsnio 6 dalyje.

4.5.1

Pasiūlyme priimti reglamentą numatytas įpareigojimas prieš produkto naudojimą informuoti visus kaimynus, kuriuos gali veikti purškalų dreifas, taip pat tuos, kurie pareikalavo būti apie tai informuojami (30 straipsnis).

4.5.2

EESRK nuomone, skaidrus augalų apsaugos produktų naudojimas yra gera praktika, tačiau toks įpareigojimas informuoti pažeidžia pasitikėjimą teisės aktais, kuriais remiantis šie produktai pateikiami į rinką. Iš tiesų siūloma naudoti tokius produktus, kurie įvertinti kaip saugūs, tuo tarpu įpareigojimas informuoti verčia manyti priešingai.

4.5.3

EESRK mano, kad šio straipsnio įgyvendinimas neužtikrina augalų apsaugos produktų naudotojų ir kaimynų abipusio supratimo, veikiau atvirkščiai, griauna kaimo bendruomenių socialinę sanglaudą, kadangi įpareigojimas informuoti gali versti manyti, jog naudojami produktai nėra saugūs naudoti. Todėl ši nuostata gali sukelti priešingą poveikį.

27.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/47

1.1

Komitetas teigiamai vertina pasiūlymą priimti direktyvą, kurioje pateikiamas nuodugniai apsvarstytas ir pragmatiškas požiūris į sparčiai augančios aviacijos pramonės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribojimą ir kompensavimą.

1.2

Įtraukiant aviaciją į Bendrijos prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą, potencialiai sustiprėja pati sistema ir sutvirtinama kaip pranašus kovos su CO2 išmetimu pasaulyje pavyzdys.

1.3

Šis pasiūlymas yra realistiškas. Juo pripažįstamas stiprus politinis, ekonominis ir vartotojų spaudimas toliau plėsti kelionių lėktuvu ir oro transporto (vok. keleivių ir krovinių vežimo oru) sektorių kompensuojant vieną svarbiausių žalingų aviacijos pramonės išorės poveikio veiksnių taikant prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemos rinkos mechanizmą.

1.4

Tačiau šis pasiūlymas turi ir trūkumų. Jis visiškai priklauso nuo Bendrijos prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemos, kurią kritikavo daugelis suinteresuotų subjektų, kuri dar turi pasiteisinti ir savo ruožtu priklauso nuo teisingo CO2 išmetimo leidimų skirstymo, išradingų ir pažangių investicijų į CO2 kiekio mažinimą bei valstybių narių nacionalinių paskirstymo planų vykdymą.

1.5

EESRK pritaria tam, kad nuo 2012 m. į sistemą būtų įtraukti visi skrydžiai į Europą ir iš jos (taip teigia komunikatas), tačiau mano, kad Europos operatoriams tai turėtų būti taikoma nuo 2011 m..

1.6

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad direktyvoje numatoma į sistemą įtraukti iš Kioto bendro įgyvendinimo ar švarios plėtros mechanizmų (angl. JI/CDM) gautus „išorės“ lanksčius projektų kreditus. Parama anglies dioksido mažinimui, patvirtintoms atsinaujinančios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo programoms besivystančiose šalyse yra teigiamas reiškinys, su sąlyga, jei bus išsaugota griežta kontrolė.

1.7

Komitetas pripažįsta, kad tai sudėtingas klausimas, tačiau mano, kad pasiūlymas yra šiek tiek painus ir jame nepakankamai aiškiai išdėstyti privalumai. Pasiūlyme įvairiais būdais ir įvairiais lygmenimis kreipiamasi į visą ES, atskiras valstybes nares, įvairius pramonės sektorius ir visuomenę. Pirmiausia reikėtų pabrėžti teigiamą direktyvos potencialą remti ir stiprinti Bendrijos prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą. Be to, pažymima, kad reikės ir kitų Komisijos padalinių, visų pirma atsakingų už transportą, energetiką ir mokslinius tyrimus, aktyvios ir papildomos paramos.

1.8

Todėl EESRK rekomenduoja:

1.8.1

Įtraukus aviaciją į Bendrijos prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą, pasinaudoti galimybe persvarstyti sistemą, ištaisyti esamas klaidas ir sustiprinti silpnas sritis, kad ji padėtų kurti tikrą ir veiksmingą prekybos anglies dioksido leidimais rinką, kuri yra vienas svarbiausių aspektų, remiant ES įsipareigojimą iki 2020 m. 20 proc. sumažinti išmetamo CO2 kiekį.

1.8.2

Sumažinti siūlomą didžiausią išmetamųjų teršalų ribą, siekiant įpareigoti aviacijos sektorių atlikti pataisas, kurios leistų jį geriau palyginti su kitomis Bendrijos prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemai priklausančiomis pramonės šakomis.

1.8.3

Panaikinti arba gerokai sumažinti siūlomą nemokamą leidimų išdavimą naudotojams, reikalaujant, kad visi (arba dauguma) leidimų būtų parduodami aukcione.

1.8.4

Taikyti bendrą ribą kreditams pagal JI/CDM sistemas įsigyti, siekiant gerokai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį Europos Sąjungoje.

1.8.5

Apsvarstyti išankstinį planavimą atsižvelgiant į tai, kaip direktyvos poveikis bus pristatytas visuomenei. Tai ne tik suteiks daugiau informacijos apie aviacijos poveikį klimato kaitai, bet ir turėtų paskatinti pateikti atviresnę informaciją apie sistemos finansines pasekmes vartotojams ir naudotojams ir sumažinti riziką pasinaudoti netikėtai dideliu pelnu.

1.8.6

Valstybės narės turėtų būti paprašytos savanoriškai kompensuoti valstybės vadovų, vyriausybės vadovų ar vyriausybės ministrų skrydžių metu išmetamus teršalus, kuriems šiuo metu yra taikomos išimtys administraciniais sumetimais (daugiausiai karinių dalinių rengiami skrydžiai), kad būtų parodytas teigiamas pavyzdys.

1.8.7

Labai svarbiu laikyti papildomą darbą, susijusį ne su Bendrijos sistemai priklausančiomis anglies dioksido kiekio mažinimo priemonėmis. Tai apimtų teisinių kliūčių mokesčiams panaikinimą ir reglamentavimą, visų pirma aviacijoje naudojamo kuro, išmetamo azoto oksido kiekio apribojimą, oro eismo valdymo pagerinimą ir mokslinius tyrimus, susijusius su didesniu variklių ir sklandmens veiksmingumu.

2.1

Aviacija buvo ir išlieka svarbi sudėtinė augančios pasaulio ekonomikos dalis. Daugeliu požiūrių aviacijos vystymasis — sėkmės istorija. Nuo 1960 m. kasmetinis aviacijos sektoriaus augimo vidurkis buvo 9 proc., — t. y. 2,4 kartų didesnis už pasaulio BVP augimą. Šis augimas tebesitęsia ir pagal esamas tendencijas iki 2020 m. oro transporto sektorius išaugs dvigubai.

2.2

Ši sėkmė neišvengiamai lėmė ir tam tikras problemas, pvz., oro uostų augimą ir jų poveikį vietos lygmeniu, tačiau klimato kaitos sąlygomis vis daugiau dėmesio skiriama klausimui, kaip aviacijos sektoriaus išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos prisideda prie visuotinio atšilimo. Aviacijos pramonė paslaugų sektoriuje sukuria maždaug 0,6 proc. ES ekonomikos pridėtinės vertės, bet išmeta 3,4 proc. ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Nuo 1990 m. ES aviacijos išmetamų teršalų kiekis išaugo 87 proc., nors tuo pačiu laikotarpiu visų šaltinių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo 3 proc.

2.3

Tarptautiniams skrydžiams tradiciškai netaikomas kuro mokestis ir jie neįtraukti į Kioto protokolo tikslus. Atsižvelgiant į ilgą orlaivių eksploatacijos laikotarpį ir tolesnes techninio ir eksploatacinio veiksmingumo galimybes, aviacijos sektoriaus augimas reiškia, kad didės ir jo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, taip sumenkinant kitų sektorių, mažinančių išmetamųjų teršalų kiekį, pastangas. Nors iš esmės buvo gerokai patobulintas aviacijos saugos ir apsaugos reglamentavimas, koordinavimas ir vykdymas, tačiau sunku susitarti tarptautiniu mastu aplinkos klausimais, kurie gali daryti poveikį ir komerciniams interesams.

2.4

Jau kurį laiką Komisija ieško būdų kaip paskatinti arba priversti sumažinti aviacijos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. 2005 m. ji priėmė komunikatą dėl Aviacijos poveikio klimato kaitai mažinimo  (1). 2006 m. balandžio mėn. EESRK savo nuomonėje dėl šio komunikato (2) priėjo išvadą, jog reikia papildomų politikos priemonių aviacijos poveikiui klimato kaitai kontroliuoti ir pasiūlė, inter alia, aviaciją įtraukti į Bendrijos prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą. Panašaus požiūrio laikėsi Aplinkos ministrų taryba, Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas. Šiuo metu Komisija pasiūlė šioje nuomonėje svarstomą direktyvą, kuria aviacija įtraukiama į Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą.

3.1

Siūlomos direktyvos įžangoje pažymima, jog aviacijos išmetamų teršalų kiekio didėjimas iki 2012 m. daugiau kaip ketvirtadaliu sumažintų teršalų mažinimo, kurį ES įsipareigojo įgyvendinti pagal Kioto protokolą, naudą aplinkai. Pasiekti tarptautinį susitarimą dėl veiksmų nėra paprasta, tačiau siūloma direktyva siekiama pateikti pasaulio lygmens veiksmų modelį ir tai yra vienintelė tokią galimybę siūlanti iniciatyva.

3.2

Šiuo pasiūlymu keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą, įtraukiant aviaciją į Bendrijos sistemą. Prie pasiūlymo pridėtame poveikio įvertinime nustatyta, kad prekyba išmetamųjų teršalų leidimais yra veiksmingiausias sprendimas mažinant aviacijos poveikį klimatui, priemonės turėtų „tik menką poveikį prognozuojamam paklausos prieaugiui“, taigi, ir išmetamųjų dujų kiekiui (3). Taigi reikia suprasti, kad pasiūlymu siekiama ne apriboti aviacijos augimą per se, bet užtikrinti, kad tam tikras jos daromas žalingas poveikis aplinkai būtų kompensuotas veiksmais daugiausiai kituose ekonomikos sektoriuose.

3.3

Esama ES prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistema (4) sujungia maždaug 12 000 energijai imlių pramonės įrenginių, kurie išmeta 50 proc. bendro ES CO2 kiekio. Pagal siūlomą direktyvą oro vežėjai gaus leidimus kasmet išmesti tam tikrą kiekį, kuriam, remiantis vidutiniu aviacijos pramonės kasmet išmetamų teršalų kiekiu per tris metus (2004-2006 m.), nustatyta aukščiausia riba. Naudotojai gali parduoti perteklinius leidimus arba pirkti leidimus Bendrijos prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemos rinkoje, pvz., iš išmetamų dujų kiekį sumažinusių pramonės įrenginių arba trečiųjų šalių švarios energijos projektų pagal Kioto protokolo mechanizmus.

3.4

Siūloma direktyva bus taikoma nuo 2011 m. ES vidaus skrydžių išmetamiems teršalams, o nuo 2012 m. — visiems skrydžiams į visus ES oro uostus ir iš jų. Ji bus taikoma tiek ES, tiek užsienio orlaivių naudotojams. Apytikriai apskaičiuota, kad priėmus siūlomą direktyvą bilietas į abi puses Europoje gali pabrangti 1,8-9 eurais, kiek daugiau išaugtų skrydžių dideliais atstumais bilietų kaina, pvz., bilieto į Niujorką (pirmyn ir atgal) kaina gali išaugti 8-40 eurų. Kadangi šio mokesčio poveikis kainų požiūriu lanksčiai oro linijų pramonei yra labai nedidelis, laikoma, kad ši sistema daro mažai įtakos augimui.

3.5

Reikėtų pažymėti, kad Komisija pripažįsta, jog aviacijos įtraukimas į Bendrijos prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą yra viena priemonių, kurios galima imtis tarptautiniu lygmeniu spręsti didėjančio aviacijos išmetamų teršalų poveikio klimatui problemą. Ji siūlo, 2008 m. atlikus išsamų poveikio įvertinimą pateikti pasiūlymą, susijusį su išmetamu azoto oksidu. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (TCAO) taip pat ketina pateikti papildomus pasiūlymus 2007 m. rugsėjo mėn. vyksiančioje TCAO asamblėjoje, tačiau atrodo, kad didėja spaudimas siekiant susilpninti ir sumenkinti ES iniciatyvą.

4.1

EESRK pritaria nuostatai, kad aviacijos įtraukimas į PTS yra pirmasis tarptautinis žingsnis priversti oro transportą mokėti tam tikrą aplinkos apsaugos sąnaudų, kurias jis iš pat pradžių eksternalizuodavo, dalį. Pritariama ir ne ES naudotojų įtraukimui. Be to, pagal siūlomą sistemą bus reikalaujama, kad orlaiviams, kurie ne taip ekonomiškai vartoja kurą, būtų paskirstyta daugiau leidimų, šiek tiek paskatinant siekti techninio ir eksploatacinio efektyvumo. Kadangi pigių skrydžių oro vežėjų apkrovos veiksnys vidutiniškai 10 proc. didesnis už tradicinių oro vežėjų, pasiūlymo poveikis pigių skrydžių oro vežėjams taip pat bus šiek tiek mažesnis, nors ir skatinantis visus oro vežėjus laisvas vietas pardavinėti su nuolaida.

4.2

Komitetas pripažįsta, kad veiksmai dėl veiksmingesnių skrydžio maršrutų, alternatyvių degalų, geresnės konstrukcijos ir didesnių apkrovos veiksnių, šiek tiek prisidės ir sulėtins išmetamo ŠESD kiekio augimą. Nepaisant to, kad dauguma šių priemonių buvo intensyviai taikomos aviacijoje nuo 1990 m., tuo laikotarpiu vis tiek daugiau kaip 85 proc. padidėjo išmetami kiekiai; ir tokia santykinė dalis toliau didėja dėl gerokai padidėjusio keleivių skaičiaus ir skraidinamų krovinių.

4.3

Šioje direktyvoje siūloma spręsti aviacijos sektoriaus didėjančio poveikio klimato kaitai klausimą ir įtraukti aviaciją į PTS sistemą. ES-PTS sistema numato tik tarptautinį, su rinka susijusį didelio masto CO2 reguliavimo ir kompensavimo mechanizmą, tačiau bandomuoju laikotarpiu, kuris baigsis 2007 m., susidūrė su didelėmis pradinėmis problemomis. Tokią padėtį didele dalimi nulėmė pernelyg daug leidimų, kuriuos valstybės narės skyrė nemokamai. Kad ES-PTS pasiektų savo tikslą tapti rinkos priemone dėl išmetamo CO2 kiekio sumažinimo, labai svarbu, kad Komisija, visoms valstybėms narėms parėmus, ryžtingai nustatytų CO2 kvotas, jas taikytų ir užtikrintų jų laikymąsi.

4.4

Iš esmės, aviacijos įtraukimas galėtų būti labai naudingas PTS sistemai. Aviacija kainos požiūriu nėra tokia jautri kaip pramonės procesai ir energiją gaminančios pramonės įmonės, kurios šiuo metu išmeta didžiausią CO2 kiekį. Aviacijos išmetamam CO2 kiekiui (neišvengiamai) didėjant, PTS sistemai bus skirtos naujos lėšos, kurias bus galima investuoti į tolesnį anglies dioksido mažinimą kituose sektoriuose. Nors pati aviacija turi ribotą galimybę šį kiekį mažinti, ji gali nukreipti lėšas, kad kitos pramonės įmonės galėtų jį mažinti.

4.5

Pavyzdžiui, Komisija apskaičiavo, kad įgyvendinus direktyvą 183 mln. metrinių tonų realiai sumažėtų ŠESD iki 2020 m., palyginti su neveikimo scenarijumi. To laikotarpio anglies dioksido kainos prognozavimas yra netikslus ir priklauso nuo griežtos skirstymo tvarkos, tačiau jeigu aviacijos pramonė tuo laikotarpiu įsigijo 100 mln. tonų už vidutinę 30 eurų kainą, iš esmės ji skyrė 3 mlrd. eurų CO2 sumažinti.

4.6

2007 m. EESRK pradėjo įgyvendinti išsamią programą, skatinančią imtis veiksmų ir propaguoti geriausią klimato kaitos praktiką pilietinėje visuomenėje; neatsiejama šios programos dalis — siekis toliau mažinti išmetamą ŠESD kiekį. Nors Komitetas pripažįsta, kad šis pasiūlymas pragmatiniu požiūriu yra geriausias būdas aviacijai į anglies dioksido mažinimo strategiją įtraukti, jis vis tik norėtų pabrėžti, kad siūloma direktyva iš esmės nieko nedaro, kad oro susisiekimo sektorius sumažintų nuolat didėjantį ŠESD kiekį. Tokia padėtis lemia pagrindinę „pateikimo“ problemą. Aviacijos pramonė jau dabar yra greičiausiai augantis išmetamų ŠESD šaltinis Europoje ir šia direktyva nuolaidžiaujama pramonei, atkakliai nuolat didinančiai išmetamą ŠESD kiekį, nereikalaujant jo riboti. Visuomenei teks suprasti, kad direktyva gali skatinti skirti nemenkas lėšas, kurios bus skirtos CO2 kompensaciniam sumažinimui.

5.1

Atsižvelgiant į išdėstytą siekį gerokai sumažinti pramonės išmetamą teršalų kiekį, siūlomos direktyvos terminologija nėra tiksli. Kadangi oro vežėjai leidimus išmetamų teršalų kiekiui, viršijančiam didžiausią skirtą kiekį, gali įsigyti už „rinkos“ kainą, poveikis aviacijos išmetamam ŠESD kiekiui sumažinti bus minimalus; gal būt iki 2020 m. bus pasiektas realus 3 proc. sumažinimas arba mažesnis nei per vienerius metus aviacijos išmetamo ŠESD kiekio augimas. Komisijos turimi duomenys rodo, kad nedidelis bilietų kainų padidėjimas turės menką poveikį kelionių lėktuvais paklausai.

5.2

Komisija, skirdama didžiausią pradinių nemokamų leidimų dalį oro vežėjams ir leisdama pirkti papildomus pagal bendrą PTS sistemą (atvira sistema vietoje uždaros, skirtos susisiekimui orui — arba gali būti skirta visam transportui), Komisija pritaria status quo ir beveik nieko nedaro, kad sustabdytų nuolatinį ir greitą aviacijos sektoriaus išmetamo ŠESD kiekio augimą. Tačiau problemos esmė yra ta, kad toks apribojimas šiuo metu yra nepriimtinas nei politiškai, nei ekonomiškai. Kad būtų pasiekta nors menka pažanga, Komisija apskaičiavo, kad ne tik įtraukus aviaciją į PTS sistemą veiksmingai sumažėtų išmetamo anglies dioksido kiekis, bet ir, kompensuojant padidėjusius aviacijos išmetamus CO2 kiekius sumažėjusiais kitų sektorių išmetamais CO2 kiekiais, rinkai būtų padarytas tikras postūmis ir atsirastų lėšų naujiems moksliniams tyrimams ir taikomosioms programoms CO2 kiekiams sumažinti kitose srityse.

5.3

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad „uždaros“ prekybos leidimais sistemos, t.y. tik aviacijos sektoriuje, leidimo kaina būtų 114-325 eurai, palyginti su apskaičiuotais 30 eurų už toną. Tokia uždara sistema galėtų padidinti skrydžių trumpais atstumais bilieto kainą 8-30 eurų. Nors tai galėtų būti laikoma realistiškesniu būdu daryti įtaką paklausai, paremti kuro efektyvumą ir mokslinius tyrimus išmetamiems teršalams sumažinti, vargu ar jam bus pritarta ES lygiu, kai esama įrodymų dėl skirtingų transporto prioritetų. Dar labiau abejotina, ar pasaulyje bus pritarta uždarai arba „tik transporto“ sistemai.

5.4

Siūlomoje direktyvoje Komisija pripažino, tačiau nusprendė neatsižvelgti į patikimą tyrimą, kad orlaivių išmetami teršalai nuo dviejų iki keturių kartų daro didesnę žalą klimatui nei kitos pramonės įmonės (5). (Taip yra didele dalimi dėl to, kad didžiausia teršalų dalis yra išmetama viršutiniuose atmosferos sluoksniuose ir dėl išmetamų kitų teršalų, išskyrus CO2, pvz., kondensacinių valkčių arba azoto oksidų, poveikio). Turi būti imtasi papildomų veiksmų azoto oksidų kiekiui sumažinti arba juos kompensuoti.

5.5

Oro vežėjai jau naudojasi išimties, pagal kurią aviacijos kuras nėra apmokestinamas, teikiama nauda, o nemokamai skirstomi pradiniai leidimai dėl anglies dioksido išmetimo toliau didins valstybės remiamas lengvatas, palyginti su kitais transporto sektoriais. Kyla grėsmė, kad naudotojai PTS sistemos įvedimą panaudos kainų pakėlimui visiems. Jeigu Komisija visuomenei pateiktų aiškią informaciją apie realų sistemos finansinį poveikį pramonės sąnaudoms, gal būt tai sušvelnintų nepagrįstą pelno siekimą.

5.6

Be to, reikėtų pamąstyti apie direktyvoje siūlomas „išimtis“. Pavyzdžiui, pasiūlymas valstybės vadovų, vyriausybės vadovų ar vyriausybės ministrų skrydžiams taikyti išimtis skamba itin netinkamai, nes ši asmenų grupė turėtų būti pavyzdžiu visiems. Nors esama administracinių priežasčių siūlyti tokią išimtį (daugiausiai karinių dalinių rengiamiems skrydžiams), valstybių narių reikėtų paprašyti savanoriškai kompensuoti šiuos išmetamus teršalus, kaip tai nusprendė padaryti keletas valstybių.

5.7

Kadangi Komisija pasirinko atvirą papildomo pirkimo sistemą, todėl, atrodo, mažai pateisinama bazinę sistemos datą nenustatyti tą, kuri būtų artimesnė dabartinio ES įsipareigojimo dėl Kioto protokolo pirmojo etapo (pagal kurį 2008-2012 m. laikotarpiu 8 proc. sumažinti išmetamą kiekį, palyginti su 1990 m. duomenimis) ir būsimų įsipareigojimų (pvz., iki 2020 m. 30 proc. sumažinti, palyginti su 1990 m. duomenimis) terminams. 2005 m. pasirinkus baziniais referenciniais metais sektoriui jau suteikiamas atspirties taškas, kuris yra apie 100 proc. aukštesnis už Kiotą. Žinoma, atsižvelgiant į tai, kad aviacija yra pirmasis sektorius, įtrauktas į ES prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą sektorių lygiu, ir pirmasis transporto sektorius, būtų teisinga skirti pradinį leidimą laikantis tų pačių principų, kurie nustatyti ES ŠESD taisyklėse.

5.8

Neatrodo, kad ši direktyva padarytų didelį poveikį ir sulėtintų visų aviacijos išmetamų teršalų kiekio didėjimą. Nepaisant to, kad ji, taikant PTS, galėtų stabilizuoti grynąjį išmetamą CO2 kiekį ir dėl to būtų galima skirti išteklius tolesniam mažinimui, dar reikia pateisinti sąnaudas ir administraciniu požiūriu sudėtingą jos įgyvendinimą. Siūloma direktyva yra ne tik aplinkosaugos požiūriu figos lapelis aviacijos sektoriui — ji gali gerokai išplėsti visuomenės suvokimą šia tema, numatyti nemažas lėšas anglies dioksidui sumažinti ir priemonę internalizuoti šias išorės aplinkosaugos sąnaudas, kurias aviacijos pramonė iki šiol ignoravo.

27.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/53

1.1

EESRK nuomone, reformos tikslai — jei jie visi bus gyvendinti — gali tapti šios svarbios žemės ūkio, pramonės ir maisto pramonės šakos vystymo Europos Sąjungoje darnios politikos pagrindu.

1.2

EESRK teigiamai vertina tai, kad patvirtintas svarbiausias gamintojų organizacijų vaidmuo organizuojant bendrą vaisių ir daržovių sektoriaus rinką.

1.3

EESRK mano, kad finansavimas yra svarbiausia darnios politikos dalis, galinti užtikrinti Europos vaisių ir daržovių sektoriaus konkurencingumą; todėl jis ragina Komisiją išsamiau apsvarstyti finansinį naujovių poveikį, kad ir kokios teigiamos ir priimtinos jos būtų.

1.4

EESRK pastebi, kad naujų ir svarbių priemonių įtraukimas į veiklos programas (VP) de facto mažina investicijoms ir užimtumui skiriamas lėšas.

1.5

EESRK remia Komisijos strategiją iki 2013 m. visą pirmąjį ramstį paversti darnia ir subalansuota visuma; šiam tikslui pasiekti jis ragina Komisiją vaisių ir daržovių sektoriui numatyti tinkamus tokio perėjimo būdus, kad visi šio sektoriaus suinteresuoti ūkio subjektai būtų supažindinti su nauja sistema, o Europos vartotojui būtų užtikrinta tiek kokybės, tiek kiekybės požiūriu tinkama pasiūla.

1.6

EESRK pritaria Komisijos politikai, kuria siekiama aktyvios aplinkos apsaugos; jis rekomenduoja taikyti lanksčias priemones, kuriomis įvertinama ir skatinama įvairių ūkio subjektų veikla ir metodai. Kalbant apie tam tikrų vartotojų grupių skatinimą vartoti daugiau vaisių ir daržovių, rekomenduojama kryptingesnė horizontalios rėmimo politikos strategija.

1.7

EESRK rekomenduoja išlaikyti prekybos standartus siekiant apsaugoti vartotojus, ypač maisto higienos ir produktų kilmės požiūriu.

2.1

Komisija kelia šiuos tikslus:

2.2

Reformos struktūra paremta trimis pagrindiniais ramsčiais:

2.2.1

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau minėti reformos tikslai buvo nustatyti atsižvelgiant į būtinybę suderinti juos su PPO nuostatomis, taip pat pertvarkyta BŽŪP ir remiantis finansine perspektyva.

2.2.2

Pasak Komisijos, vaisių ir daržovių gamybai 27 ES šalyse tenka 3,1 proc. Bendrijos biudžeto ir ji sudaro 17 proc. visos ES žemės ūkio produkcijos.

2.2.3

Reformos pasiūlyme numatyta, kad šviežiems vaisiams ir daržovėms skiriamos lėšos ir toliau sudarys 4,1 proc. gamintojų organizacijų pateiktos į rinką produkcijos vertės, o nacionalinės perdirbtų produktų viršutinės ribos bus perkeltos į bendrosios išmokos ūkiui schemą atsižvelgiant į tradicines kiekvienos šalies išlaidas, o naujosioms valstybėms narėms — atsižvelgiant į dydžius, dėl kurių buvo susitarta stojimo sutartyse.

2.2.4

Regionuose, kuriuose gamintojų organizacijos nėra labai išvystytos, leidžiama teikti papildomą nacionalinę finansinę pagalbą.

2.2.5

Bendras veiklos programų finansavimas išliks 50 proc.; išimtį sudarys kai kurie ypatingi atvejai, kai finansavimas padidės iki 60 proc. (tarptautinės priemonės, remiantis tarpšakiniu bendradarbiavimu įgyvendinamos programos, ekologinė gamyba, naujųjų ES valstybių gamintojai, veiklos programų sujungimai, atokūs regionai, taip pat regionai, kuriuose gamintojų organizacijos pateikia rinkai mažiau nei 20 proc. išaugintų vaisių ir daržovių).

2.2.6

Komisija gali 100 proc. finansuoti ne daugiau kaip 5 proc. išaugintos produkcijos, kuri išimama iš rinkos ir nemokamai paskirstoma labdaros organizacijoms ir fondams, bausmių atlikimo įstaigoms, mokykloms ir viešosioms švietimo institucijoms bei vaikų atostogų stovykloms, taip pat ligoninėms ir senelių namams.

2.2.7

Numatyta panaikinti Reglamento Nr. 1782/2003 51straipsnį, tuomet bus galima vaismedžiais ir daržovėmis apsodintus plotus įtraukti į bendrosios išmokos ūkiui schemą.

2.2.8

Valstybės narės taip pat turi nustatyti orientacines sumas ir reikalavimus pagalbai gauti atitinkančių hektarų skaičių pagal bendrosios išmokos ūkiui schemą remdamosi tam tikru laikotarpiu, kuris yra tipiškas kiekvieno vaisių ir daržovių produkto rinkai, taip pat tinkamais nediskriminuojančiais kriterijais.

2.2.9

Komisija numato, kad bent 20 proc. bendrų VP išlaidų turi sudaryti išlaidos žemės ūkio aplinkosaugos priemonėms.

2.2.10

Pasiūlymas neturės poveikio galiojančioms užsienio prekybos nuostatoms; tačiau siūloma panaikinti eksporto grąžinamųjų išmokų mokėjimą.

2.2.11

Dalis vaisių ir daržovių sektoriaus nuostatų, kurios numatytos aptariamame pasiūlyme, jau įtrauktos į pasiūlymą priimti reglamentą dėl bendro bendrosios rinkos organizavimo (pasiūlymas šiuo metu nagrinėjamas Taryboje).

2.2.12

Komisija savo reformos pasiūlyme taip pat numato pakeisti prekybos standartus, ypač susijusius su produktų kokybe, klasifikavimu, svoriu, dydžiu, tara, pakuote, įpakavimu, saugojimu, gabenimu, pateikimu, prekyba rinkoje ir ženklinimu. Komisijos pasiūlymas patvirtina svarbiausią GO vaidmenį vaisių ir daržovių sektoriuje:

2.2.13

Šiuo pasiūlymu pripažįstamos tarpšakinės organizacijos, jame numatyta galimybė išplėsti GO nuostatų taikymo sritį ir įtraukti tuos gamintojus, kurie nėra GO nariai, jei GO kontroliuoja ne mažiau kaip 60 proc. produkcijos, pateikiamos toje gamybos šakoje.

2.2.14

Komisija siūlo valstybėms narėms parengti nacionalinę strategiją, leisiančią įvertinti GO veiklos programas.

2.2.15

Kiekvienoje veiklos programoje turi būti numatytos privalomos paramos jaunuoliams iki 18 metų amžiaus priemonės.

3.1

EESRK nuomone, reformos tikslai — jei jie visi bus gyvendinti — gali tapti šios svarbios žemės ūkio, pramonės ir maisto pramonės šakos vystymo Europos Sąjungoje darnios politikos pagrindu. Komisija, pateikdama reformos priežastis, pabrėžia, kad „ES 25 yra 9,7 mln. ūkių, iš jų 1,4 mln. augina vaisius ir daržoves. Šis sektorius užima 3 proc. ES žemės ūkio paskirties plotų ir užaugina 17 proc. žemės ūkio produkcijos. Vaisių ir daržovių sektoriui spaudimą daro didelės koncentracijos mažmeniniai prekybos tinklai, taip pat išaugusi konkurencija su trečiųjų šalių gamintojais. […] Vaisių ir daržovių sektoriui skiriama apie 3,1 proc. bendrosios žemės ūkio politikos biudžeto […]“ (1). EESRK savo ruožtu pabrėžia, kad vaisių ir daržovių sektorius pagal žemės ūkio naudmenų plotus yra didžiausią užimtumo lygį užtikrinantis žemės ūkio sektorius. Be to, vaisių ir daržovių sektorius susiduria su tarptautine konkurencija (PPO derybos, būsima EUROMED laisvosios prekybos zona nuo 2010 m.), kuri darys vis didesnę įtaką vaisių ir daržovių auginimui Europoje.

3.2

Beje, Europos Audito Rūmai savo specialioje ataskaitoje Nr. 8/2006, pavadintoje „Ar esama didesnės pažangos? Europos Sąjungos paramos vaisių ir daržovių augintojų veiklos programoms veiksmingumas“, kurioje kritiškai įvertino gamintojų organizacijų veiksmus ir pastebėjo, kad pavyko „pasiekti pastebimos pažangos, palyginti su pradine padėtimi“, ir pareikalavo geriau kontroliuoti skiriamos pagalbos veiksmingumą ir kryptingesnės politikos siekiant sustiprinti gamintojų organizacijas.

3.3

Komitetas atkreipia dėmesį į atotrūkį tarp minėtų tikslų ir jų įgyvendinimui skirtų finansinių išteklių, nors tai yra būtina bet kokios darnios politikos sudedamoji dalis; tai dar kartą patvirtina, kad, turint omenyje Viduržemio jūros regiono gamybą, Bendroji žemės ūkio politika yra nesuderinta.

EESRK pastebi, kad Komisija parengė savo pasiūlymus neviršydama biudžeto lėšų. Be to, jis pastebi, kad Komisija, panaikindama galimybes pašalinti iš rinkos produktus ir panaikindama eksporto grąžinamąsias išmokas, padidina lėšas, kurios gali būti skirtos būsimoms veiklos programoms finansuoti, tačiau esama pavojaus, kad jos liks nepanaudotos ir jų negalės investuoti veiksmingiau dirbančios gamintojų organizacijos.

3.4

Be to, EESRK pastebi, kad šiuo pasiūlymu, viena vertus, į veiklos programas įtraukiamos naujos, didelės politinės ir ekonominės svarbos priemonės (rinkos krizių valdymas, aplinkos apsaugos politika, produktų vartojimo skatinimas), kita vertus, bendro finansavimo lygis padidinamas (iki 60 proc.) tam tikroms priemonėms, kurios įvardytos kaip strateginės.

Ši nauja politika kartu su Bendrijos finansine parama, kuri yra skiriama veiklos programoms ir negali viršyti 4,1 proc. kiekvienos gamintojų organizacijos rinkoje parduodamos produkcijos vertės, de facto mažina investicijoms skirtas lėšas.

3.5

Komitetas taip pat pastebi, kad visiškai atsiejus finansinę paramą perdirbamiems produktams, labai tikėtina, jog sumažės į rinką pateikiamos produkcijos vertė ir galiausiai sumažės finansiniai ištekliai, palyginti su dabartine padėtimi.

3.6

Dėl minėtų priežasčių Komitetas mano, kad reikia padaryti ne mažiau kaip tris pataisymus, tačiau bendras poveikis biudžetui turi išlikti neutralus:

3.7

EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą krizių valdymą perduoti gamintojų organizacijoms ir ragina Komisiją parengti skaidrius krizių valdymo kriterijus ne valstybių narių gamintojams paremti ir užtikrinti, kad tam skirtomis priemonėmis galėtų pasinaudoti visi gamintojai, kad bet kuri intervencija, susidarius kritinei padėčiai, būtų veiksminga ir leistų iš tiesų susigrąžinti ankstesnes rinkas.

3.8

EESRK žinoma, kad Komisija ne kartą atkreipė dėmesį į savo ilgalaikę strategiją, pagal kurią iki 2013 m. bendras visų tipų rinkų organizavimas turi būti įtrauktas į bendrosios išmokos schemą. EESRK yra įsitikinęs, kad, be kita ko, iki šiol patvirtintos reformos sudaro galimybę apsvarstyti tinkamą pereinamąjį laikotarpį ir taip atsižvelgti į atskirų valstybių narių ir produktų ypatybes. EESRK supranta, kad pernelyg greiti veiksmai turėtų neigiamo poveikio užimtumui ir perdirbamajai pramonei, kuriai netrukus bus taikoma sudėtinga restruktūrizacijos strategija, apimanti galbūt ir įmonių uždarymą, tačiau siūlomoje reformoje nenumatytos jokios konkrečios pagalbinės priemonės.

3.9

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija, siekdama suderinamumo su PPO nuostatomis, mano, jog būtina pakeisti Reglamento Nr. 1782/2003 51 straipsnį. Tai lemtų papildomą konkurenciją įsisteigusių vaisių ir daržovių augintojų ir galimų naujų gamintojų sektoriuje. EESRK nuomone, kad nebūtų dirbtinai kliudoma siekti sektoriaus pelningumo, pereinamuoju laikotarpiu labai svarbu leisti valstybėms narėms atrankos būdu ir toliau taikyti 51 straipsnį tam tikroms jautriosioms prekėms arba nustatyti naujas teises tiems vaisių ir daržovių augintojams, kuriems ankstesnėje gamyboje jų nereikėjo.

3.10

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija siūlo, vykdant prekybą su trečiosiomis šalimis, panaikinti šiam sektoriui eksporto grąžinamąsias išmokas ir nurodo, kad tai lemia apskritai nevienodą ES politiką įvairių žemės ūkio sektorių atžvilgiu. Jis rekomenduoja Komisijai vengti bet kokių komercinių nuolaidų, susilpninančių Bendrijos pirmumo principą, ir užtikrinti griežtą tarifinių kvotų administravimą bei išsaugoti apsaugos sąlygą, kadangi ES importuoja pasaulio mastu daugiausiai vaisių ir daržovių; 70 proc. ES importo sudaro importas iš šalių, kurios naudojasi lengvatiniais prekybos susitarimais, o kai kurie sektoriaus produktai yra vadinami „jautriosiomis prekėmis“.

3.11

Nors EESRK ir pritaria supaprastinimo tikslui, tačiau mano, jog svarbu prekybos rinkoje išsaugoti standartus, kadangi tai yra svarbi priemonė tiek vartotojų apsaugai, turint omenyje produktų saugą ir kilmę, tiek ir rinkos reguliavimui dėl šių standartų svarbos. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes EESRK pabrėžia, kad labai svarbu, jog ES pavyktų į tarptautines prekybos nuostatas įtraukti atsekamumo principą, kuriuo būtų grindžiamas grėsmės visuomenės sveikatai ir augalų apsaugai valdymo įvertinimas.

3.12

Be to, EESRK mano, jog būtina, kad Europos Sąjunga skatintų tarptautiniu lygiu nustatyti ir pripažinti aplinkos ir socialinius standartus atsižvelgiant į gamyboje dirbančius darbuotojus.

3.13

EESRK pritaria Komisijos politikai, kuria siekiama aktyvios aplinkos apsaugos. EESRK mano, kad, užuot nustačius maksimalias ribas ir procentinius dydžius, daug veiksmingiau būtų taikyti bendro finansavimo sistemą, numatančią privalomą minimalų pagrindą bei diferencijuotas normas, kuri būtų naudinga šiuos tikslus įgyvendinti padedančioms veiklos programoms.

3.14

EESRK kaip ir Komisijai svarbus tikslas skatinti tam tikras vartotojų grupes vartoti vaisius ir daržoves; Komitetas ragina Komisiją pagal horizontalią paramos programą parengti konkrečią skatinimo strategiją, tačiau abejoja, ar tikslinga veiklos programose nustatyti privalomas paramos priemones, kadangi taikymo sritis neišvengiamai būtų labai nedidelė.

4.1

Komitetas pastebi, kad Komisijos pasiūlymas nepadeda spręsti raudonųjų vaisių, skirtų perdirbamajai pramonei, gamintojų problemos. EESRK mano, kad svarbu sukurti raudonųjų vaisių perdirbimo sektoriaus tiesioginės paramos sistemą, panašią į tas, kurios taikomos kitoms perdirbimui skirtoms vaisių ir daržovių rūšims (pvz., riešutams).

4.2

EESRK pritaria, kad prieskoniniai augalai būtų įtraukti į produktų, kurių gamintojų organizaciją galima įsteigti, sąrašą ir ragina Komisiją įsitikinti, ar šiame pasiūlyme pateiktas sąrašas atitinka visų ES regionų poreikius.

4.3

Atsižvelgdamas į ankstesnę patirtį, įgytą skirstant produktus labdaros organizacijoms, EESRK atkreipia Komisijos dėmesį į būtinybę numatyti greitas ir veiksmingas įgyvendinimo priemones.

4.4

EESRK ragina Komisiją taikant nemokamo paskirstymo priemones apsvarstyti ir kitokią nei su maistu susijusią paskirtį.

4.5

EESRK prašo Komisijos atsižvelgti į ypatingus sunkumus, su kuriais susiduria naujųjų valstybių narių gamintojai dėl bendro krizių valdymo finansavimo.

4.6

EESRK nuomone, minimalios gamintojų tiesioginio pardavimo normos nustatymas prieštarauja reformos tikslams, todėl rekomenduoja nekeisti ankstesnio reglamento redakcijos.

4.7

EESRK neprieštarauja, kad valstybės narės rengtų nacionalinę veiklos programos strategiją, be kita ko siekiant, kad būtų geriau naudojamos esamos viešosios struktūros, tačiau mano, kad šios strategijos atitinkamoms valstybėms narėms neturi būti privalomos ir neturėtų būti skelbiamos kaip pataisyti pozityvių veiksmų nacionaliniu lygiu sąrašai.

4.8

Be to, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriais atvejais Bendrijos politika, padedanti pasiūlos koncentracijai, tarp jų ir GO susiliejimu, gali prieštarauti Bendrijos ar nacionalinės valdžios priemonėms apsaugoti konkurenciją. Todėl jis ragina, įgyvendinant konkurencijos taisykles, atsižvelgti į vaisių ir daržovių rinkos Europos aspektą.