1.

Kaip turi būti aiškinama Reglamento Nr. 2201/2003 (1) 3 straipsnyje ir Reglamento Nr. 4/2009 3 straipsnyje vartojama sąvoka „nuolatinė gyvenamoji vieta“, taikoma tam tikros valstybės narės piliečiams, kurie dėl jiems, kaip ES sutartininkams, priskirtų funkcijų gyvena trečiojoje valstybėje ir kuriems šioje trečiojoje valstybėje pripažintas Europos Sąjungos diplomatinių įstaigų darbuotojų statusas, kai jų buvimas minėtoje valstybėje susijęs su funkcijomis, kurias jie vykdo Sąjungai?

2.

Tuo atveju, jei taikant Reglamento Nr. 2201/2003 3 straipsnį ir Reglamento Nr. 4/2009 (2) 3 straipsnį sutuoktinių nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas priklausytų nuo jų, kaip Europos Sąjungos sutartininkų, trečiojoje valstybėje statuso, kaip ši nuolatinė gyvenamoji vieta paveiktų jų nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymą pagal Reglamento Nr. 2201/2003 8 straipsnį?

3.

Tuo atveju, jei būtų laikoma, kad nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nėra minėtoje trečiojoje valstybėje, ar siekiant nustatyti nuolatinę gyvenamąją vietą pagal Reglamento Nr. 2201/2003 8 straipsnį galima atsižvelgti į motinos pilietybės sąryšį, jos buvimą Ispanijoje prieš sudarant santuoką, nepilnamečių vaikų turimą Ispanijos pilietybę ir tai, kad jie gimė Ispanijoje?

4.

Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad tėvų ir nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nėra valstybėje narėje, atsižvelgiant į tai, kad pagal Reglamentą Nr. 2201/2003 nėra kitos valstybės narės, turinčios jurisdikciją nagrinėti jų reikalavimus, ar aplinkybė, kad atsakovas yra valstybės narės pilietis, užkerta kelią taikyti Reglamento Nr. 2201/2003 7 ir 14 straipsniuose įtvirtintą subsidiarią sąlygą?

5.

Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad tėvų ir nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nėra valstybėje narėje, kaip, siekiant nustatyti vaikams mokėtinas išlaikymo išmokas, turi būti aiškinama Reglamento Nr. 4/2009 7 straipsnyje nurodoma nuostata dėl forum necessitatis ir, visų pirma, kokios aplinkybės būtinos norint laikyti, kad bylos nagrinėjimas pagrįstai negali būti pradėtas ar vykti arba būtų neįmanomas trečiojoje valstybėje, su kuria ginčas yra glaudžiai susijęs (šiuo atveju – Toge)? Ar turi būti įrodyta, kad šalis šią bylą nesėkmingai iniciavo arba bandė inicijuoti minėtoje valstybėje, ir ar vienos iš ginčo šalių pilietybė yra pakankamas sąryšis su valstybe nare?

6.

Tokiu atveju, kaip šis, kai sutuoktiniai turi glaudžius ryšius su valstybėmis narėmis (pilietybė, ankstesnis buvimas šalyje), jei taikant minėtų reglamentų nuostatas nė viena valstybė narė neturi jurisdikcijos, ar taip pažeidžiamas Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis?