TEISINGUMO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. lapkričio 11 d. ( *1 )

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 – Informacijos apie maistą teikimas vartotojams – 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas – Maistingumo deklaracija – 31 straipsnio 3 dalies antra pastraipa – Energinės vertės ir maistinių medžiagų kiekio apskaičiavimas – Galimybė pateikti šią informaciją dėl paruošto maisto – Sąlygos – 33 straipsnio 2 dalies antra pastraipa – Išraiška vienai porcijai arba vartojimo vienetui“

Byloje C‑388/20

dėl Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija) 2020 m. liepos 23 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2020 m. rugpjūčio 14 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Bundesverband der Verbraucherzentralen und Verbraucherverbände – Verbraucherzentrale Bundesverband eV

prieš

Dr. August Oetker Nahrungsmittel KG

TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),

kurį sudaro aštuntosios kolegijos pirmininko pareigas einantis septintosios kolegijos pirmininkas J. Passer (pranešėjas), teisėjai F. Biltgen ir N. Wahl

generalinis advokatas A. Rantos,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

Bundesverband der Verbraucherzentralen und Verbraucherverbände – Verbraucherzentrale Bundesverband eV, atstovaujamos Rechtsanwalt P. Wassermann,

Dr. August Oetker Nahrungsmittel KG, atstovaujamos Rechtsanwältin C. Konnertz‑Häußler,

Europos Komisijos, atstovaujamos C. Hödlmayr ir B. Rous Demiri,

susipažinęs su 2021 m. rugsėjo 2 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, 2011, p. 18, klaidų ištaisymas OL L 266, 2016, p. 7), 31 straipsnio 3 dalies antros pastraipos ir 33 straipsnio 2 dalies antros pastraipos išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Bundesverband der Verbraucherzentralen und Verbraucherverbände – Verbraucherzentrale Bundesverband eV (Federalinė vartotojų centrų ir asociacijų sąjunga, Vokietija; toliau – BVV) ir Dr. August Oetker Nahrungsmittel KG (toliau – dr. Oetker) ginčą dėl prašymo nurodyti šiai bendrovei, kad būtų užtikrinta maistingumo ženklinimo dribsnių pakuotės priekinėje pusėje atitiktis Reglamento Nr. 1169/2011 reikalavimams.

Teisinis pagrindas

3

Reglamento Nr. 1169/2011 35, 37 ir 41 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

„(35)

siekiant užtikrinti galimybę palyginti produktus, esančius skirtingo dydžio pakuotėse, tikslinga ir toliau reikalauti teikti privalomą 100 g arba 100 ml produkto maistinės vertės nuorodą ir prireikus leisti teikti papildomą porcijos maistinės vertės nuorodą. Todėl jei maisto produktas yra fasuotas ir nurodytos atskiros porcijos arba vartojimo vienetai, turėtų būti leidžiama kartu su 100 g arba 100 ml produkto maistinės vertės nuoroda teikti papildomą porcijos arba vartojimo vieneto maistinės vertės nuorodą. Be to, siekiant, kad būtų teikiama palyginama informacija atsižvelgiant į porcijas arba vartojimo vienetus, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti taisykles dėl maistingumo deklaracijos išraiškos vienai porcijai arba vartojimo vienetui, taikomas specifinėms maisto produktų kategorijoms;

<…>

(37)

kadangi vienas šio reglamento tikslų – sudaryti sąlygas galutiniam vartotojui rinktis turint pakankamai informacijos, šiuo atžvilgiu svarbu užtikrinti, kad galutinis vartotojas lengvai suprastų ženklinant pateiktą informaciją. <…>

<…>

(41)

kad pateikiama informacija apie maistingumą būtų patraukli vidutiniam vartotojui ir atitiktų savo informavimo paskirtį, ji turėtų būti paprasta ir lengvai suprantama, atsižvelgiant į esamą žinių apie mitybą lygį. Vartotojams gali būti painu, jei dalis informacijos apie maistingumą būtų pateikiama pagrindiniame regėjimo lauke, paprastai vadinamame priekine pakuotės puse, o dalis kitoje, pavyzdžiui, užpakalinėje, pakuotės pusėje. Todėl maistingumo deklaracija turėtų būti tame pačiame regėjimo lauke. Be to, savanoriškai svarbiausia informacijos apie maistingumą dalis gali būti kartojama pagrindiniame regėjimo lauke siekiant padėti vartotojams lengvai pamatyti svarbiausią informaciją apie maistingumą perkant maisto produktus. Jei būtų galima laisvai pasirinkti, kurią informaciją galima pakartoti, vartotojams tai galėtų būti painu. Todėl būtina aiškiai nurodyti, kuri informacija gali būti pakartojama“.

4

Šio reglamento 9 straipsnio „Privalomų duomenų sąrašas“ 1 dalyje numatyta:

„Laikantis 10–35 straipsnių ir taikant šiame skyriuje nustatytas išimtis, privaloma nurodyti šiuos duomenis:

<…>

l) maistingumo deklaraciją.“

5

Šio reglamento 30 straipsnyje „Turinys“ nurodyta:

„1.   Privalomoje maistingumo deklaracijoje nurodoma ši informacija:

a)

energinė vertė; ir

b)

riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekiai.

<…>

3.   Kai ženklinant fasuotus maisto produktus pateikiama 1 dalyje nurodyta privaloma maistingumo deklaracija, joje gali būti pakartojama informacija apie:

a)

energinę vertę; arba

b)

energinę vertę kartu su riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cukrų ir druskos kiekiais.

4.   Nukrypstant nuo 36 straipsnio 1 dalies, kai ženklinant 16 straipsnio 4 dalyje nurodytus produktus pateikiama maistingumo deklaracija, šios deklaracijos turinį gali sudaryti tik energinė vertė.

5.   Nedarant poveikio 44 straipsniui ir nukrypstant nuo 36 straipsnio 1 dalies, kai ženklinant 44 straipsnio 1 dalyje nurodytus produktus pateikiama maistingumo deklaracija, tos deklaracijos turinį gali sudaryti tik:

a)

energinė vertė; arba

b)

energinė vertė kartu su riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cukrų ir druskos kiekiais.

<…>“

6

To paties reglamento 31 straipsnio „Apskaičiavimas“ 3 dalyje numatyta:

„30 straipsnio 1–5 dalyse nurodyta energinė vertė ir maistinių medžiagų kiekiai nurodomi parduodamiems maisto produktams.

Prireikus, informacija gali būti susijusi su paruoštu maistu, jei pateikiamos pakankamai išsamios jo ruošimo instrukcijos, o informacija susijusi su vartoti paruoštu maistu.“

7

Reglamento Nr. 1169/2011 32 straipsnio „Išraiška 100 g arba 100 ml“ 2 dalyje nustatyta:

„30 straipsnio 1–5 dalyse nurodyta energinė vertė ir maistinių medžiagų kiekis nurodomi 100 g arba 100 ml.“

8

Šio reglamento 33 straipsnio „Išraiška vienai porcijai arba vartojimo vienetui“ 1 ir 2 dalyse numatyta:

1.   Toliau nurodytais atvejais 30 straipsnio 1–5 dalyse nurodyta energinė vertė ir maistingųjų medžiagų kiekiai gali būti nurodomi vienai porcijai ir (arba) vartojimo vienetui, kuris yra vartotojui lengvai atpažįstamas, jei etiketėje nurodomos naudojamos porcijos arba vieneto kiekis ir pakuotėje esančių porcijų arba vienetų skaičius:

a)

papildomai 32 straipsnio 2 dalyje nurodytam išraiškos būdui 100 g arba 100 ml;

b)

papildomai 32 straipsnio 3 dalyje nurodytam vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekių išraiškos būdui 100 g arba 100 ml;

c)

papildomai arba vietoj 32 straipsnio 4 dalyje nurodytam išraiškos būdui 100 g arba 100 ml.

2.   Nukrypstant nuo 32 straipsnio 2 dalies, 30 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytais atvejais maistingųjų medžiagų kiekis ir (arba) XIII priedo B dalyje išvardytų referencinių suvartojamų kiekių procentinis dydis gali būti nurodomi tik vienai porcijai arba vartojimo vienetui.

Jeigu pagal pirmą pastraipą maistingųjų medžiagų kiekiai nurodomi tik vienai porcijai arba vartojimo vienetui, energinė vertė nurodoma 100 g arba 100 ml ir vienai porcijai arba vartojimo vienetui.“

Ginčas pagrindinėje byloje ir prejudiciniai klausimai

9

Dr. Oetker yra Vokietijos maisto tvarkymo įmonė, gaminanti dribsnius „Dr. Oetker Vitalis Knuspermüsli Schoko+keks“ (traškūs dribsniai su šokoladu ir sausainiais) ir jais prekiaujanti. Šio produkto pakuotė yra stačiakampio gretasienio formos kartoninė dėžutė.

10

Ant šios pakuotės pateikiamos tokios maistinės vertės nuorodos:

ant šoninės pakuotės dalies (siaurosios dėžutės pusės) po antrašte „Informacija apie maistingumą“ nurodoma informacija apie energinę vertę ir riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekius, susieta, pirma, su 100 g parduodamo produkto ir, antra, su 40 g dribsnių, paruoštų su 60 ml pieno, kuriame yra 1,5 % riebalų,

priekinėje pakuotės pusėje (pagrindiniame dėžutės regėjimo lauke) kartojamos nuorodos į energinę vertę ir riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cukrų ir druskų kiekius, susijusios tiktai su paruošto produkto porcija.

11

BVV įspėjo Dr. Oetker, kad laikytųsi Reglamente Nr. 1169/2011 numatytų taisyklių dėl maistingumo deklaracijos, kiek tai susiję su šio sprendimo 9 ir 10 punktuose nurodyto produkto reklama. BVV teigimu, Dr. Oetker pažeidė šio reglamento 33 straipsnį, siejamą su jo 30 ir 32 straipsniais, nes šio produkto pakuotės priekinėje pusėje nurodoma energinė vertė yra susieta ne su parduodamo produkto porcija, bet tik su paruošto produkto porcija.

12

Kadangi į šį įspėjimą nebuvo sureaguota, BVV pareiškė ieškinį Landgericht Bielefeld (Bylefeldo apygardos teismas, Vokietija); šis teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu šį ieškinį patenkino. Dr. Oetker pateikus apeliacinį skundą, Oberlandesgericht Hamm (Hamo aukštesnysis apygardos teismas) 2019 m. birželio 13 d. sprendimu panaikino ankstesnį sprendimą ir atmetė BVV ieškinį.

13

BVV pateikė kasacinį skundą Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija) – prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui – dėl Oberlandesgericht Hamm (Hamo aukštesnysis apygardos teismas) sprendimo.

14

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, šio kasacinio skundo nagrinėjimo baigtis, be kita ko, priklauso nuo to, ar Reglamento Nr. 1169/2011 31 straipsnio 3 dalis ir 33 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinamos taip, kad jomis tokiu atveju, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, draudžiama pakuotės priekinėje pusėje reklamos tikslais nurodyti informaciją apie paruoštos maisto produkto porcijos maistingumą, nenurodant ir 100 g parduodamo maisto produkto energinės vertės.

15

Tokiomis aplinkybėmis Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.

Ar Reglamento Nr. 1169/2011 31 straipsnio 3 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad ši nuostata taikoma tik maisto produktams, kurie turi būti ruošiami ir kurių paruošimo būdas yra iš anksto nustatytas?

2.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar žodžiai „100 g“ Reglamento Nr. 1169/2011 33 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje reiškia 100 g parduodamo produkto, ar – bent jau taip pat – 100 g paruošto maisto produkto?“

Dėl prejudicinių klausimų

Dėl pirmojo klausimo

16

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1169/2011 31 straipsnio 3 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad ši nuostata taikoma tik maisto produktams, kurie prieš vartojant turi būti paruošti ir kurių paruošimo būdas yra iš anksto nustatytas.

17

Nagrinėjamu atveju pagrindinėje byloje aptariamas produktas gali būti paruoštas įvairiais būdais, t. y. be kita ko, pridedant pieno, jogurto, varškės, vaisių sulčių, vaisių, uogienės ar medaus. Jis taip pat gali būti vartojamas be jokio paruošimo.

18

Taigi Teisingumo Teismo prašoma nuspręsti, ar tuo atveju, kai yra įvairių maisto produkto paruošimo būdų, maistingumo deklaracijose, savanoriškai pakartojamose priekinėje pakuotės pusėje, gali būti nurodomas tik vienas iš šių paruošimo būdų.

19

Pagal Reglamento Nr. 1169/2011 31 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą „[p]rireikus“ maistingumo duomenys gali būti siejami su „paruoštu maistu“, o ne su „parduodamu“ maisto produktu, „jei pateikiamos pakankamai išsamios jo ruošimo instrukcijos, o informacija susijusi su vartoti paruoštu maistu“.

20

Ši nuostata, kurioje tam, kad būtų nustatyta jos prasmė ir apimtis, aiškiai nedaroma nuorodos į valstybių narių teisę, turi būti aiškinama atsižvelgiant ne tik į formuluotę, bet ir kontekstą ir nagrinėjamu teisės aktu siekiamą tikslą (šiuo klausimu žr. 2020 m. liepos 16 d. Sprendimo AFMB ir kt., C‑610/18, EU:C:2020:565, 50 punktą).

21

Kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 45, 49 ir 50 punktuose, pažodinis ir kontekstinis aiškinimas nėra lemiamas siekiant išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1169/2011 31 straipsnio 3 dalies antra pastraipa taikytina tik maisto produktams, kurių vienintelis paruošimo būdas yra iš anksto nustatytas, ar ir maisto produktams, kurie gali būti ruošiami įvairiais būdais, be kita ko, į šiuos produktus pridedant įvairių sudedamųjų dalių. Iš tiesų, be to, kad šios nuostatos formuluotėje nėra nieko, kuo remiantis būtų galima aiškiai ir nedviprasmiškai atsakyti į šį klausimą, Reglamente Nr. 1169/2011 nėra jokios nuostatos dėl informacijos apie priekinėje pakuotės pusėje pateiktinose maistingumo deklaracijose skelbiamų duomenų apskaičiavimą ir pateikimą.

22

Taigi atsakymo elementus, be kita ko, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 1169/2011 31 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje vartojamo žodžio „prireikus“ reikšme, galima rasti tik remiantis teleologiniu aiškinimu.

23

Kalbant apie Reglamento Nr. 1169/2011 31 straipsnio 3 dalies antra pastraipa siekiamą tikslą, pažymėtina, kad jis turi būti vertinamas atsižvelgiant tiek į šios nuostatos tikslą, tiek į nagrinėjamo teisės akto tikslus, kurie, kaip jau nurodė Teisingumo Teismas, apima tikslą užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, susijusią su informacija apie maisto produktus, atsižvelgiant į skirtingą vartotojų suvokimą (šiuo klausimu žr. 2020 m. spalio 1 d. Sprendimo Groupe Lactalis, C‑485/18, EU:C:2020:763, 43 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

24

Kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 52 punkte, iš Reglamento Nr. 1169/2011 35 ir 41 konstatuojamųjų dalių matyti, kad šio reglamento 31 straipsniu siekiama užtikrinti galimybę palyginti maisto produktus ir informuoti vartotojus.

25

35 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad nuostatomis dėl 100 g arba 100 ml produkto maistingumo deklaracijos siekiama „užtikrinti galimybę palyginti produktus, esančius skirtingo dydžio pakuotėse“. Šioje konstatuojamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad „kartu su 100 g arba 100 ml produkto maistinės vertės nuoroda“ pateikti „papildomą porcijos maistinės vertės nuorodą“ leidžiama „prireikus“, „jei maisto produktas yra fasuotas ir nurodytos atskiros porcijos arba vartojimo vienetai“.

26

41 konstatuojamojoje dalyje numatyta, jog tam, „kad pateikiama informacija apie maistingumą būtų patraukli vidutiniam vartotojui ir atitiktų savo informavimo paskirtį, ji turėtų būti paprasta ir lengvai suprantama“. Be to, iš šios konstatuojamosios dalies matyti, kad „savanoriškai svarbiausia informacijos apie maistingumą dalis gali būti kartojama pagrindiniame regėjimo lauke siekiant padėti vartotojams lengvai pamatyti svarbiausią informaciją apie maistingumą perkant maisto produktus“.

27

Iš šių aplinkybių matyti, kad jei, kaip nagrinėjamu atveju, maisto produktas gali būti paruoštas įvairiais būdais, remiantis informacija apie maisto produkto energinę vertę ir maistinių medžiagų kiekį, paruošus šį produktą pagal gamintojo siūlymą, negalima jo palyginti su kitų gamintojų atitinkamais produktais, nes produkto, kuris gali būti paruoštas įvairiais būdais, energinės vertės ir maistinių medžiagų kiekio apskaičiavimas iš esmės nėra aiškus, kadangi neišvengiamai kinta atsižvelgiant į paruošimo būdą.

28

Nepalyginamumo juo labiau negali kompensuoti tai, kad porcijos vertės nurodytos kitoje pakuotės vietoje, kartu su vertėmis 100 g produkto, koks jis parduodamas. Kaip 2015 m. birželio 4 d. Sprendime Bundesverband der Verbraucherzentralen und Verbraucherverbände (C‑195/14, EU:C:2015:361, 3840 punktai) pažymėjo Teisingumo Teismas, aplinkybė, kad sudedamųjų dalių sąrašas pateikiamas ant atitinkamo produkto pakuotės, neleidžia savaime atmesti galimybės, kad šio produkto žymėjimas ir gamybos tvarka galėtų būti tokie, kad klaidintų vartotoją. Pagal analogiją, remiantis atskira informacija, pateikta priekinėje pakuotės pusėje, negalima palyginti produktų, o kitoje pakuotės vietoje esančios papildomos deklaracijos su skirtingais referenciniais kiekiais paprasčiausiai gali dar labiau suklaidinti vartotoją dėl palyginamumo su kitais produktais.

29

Be to, tokį aiškinimą patvirtina Reglamento Nr. 1169/2011 37 konstatuojamoji dalis, pagal kurią, siekiant sudaryti sąlygas galutiniam vartotojui rinktis turint pakankamai informacijos, svarbu užtikrinti, kad jis lengvai suprastų ženklinant pateiktą informaciją.

30

Taigi maisto produktai, kurie gali būti ruošiami įvairiais būdais, nepatenka į Reglamento Nr. 1169/2011 33 straipsnio 2 dalies antros pastraipos taikymo sritį.

31

Todėl į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 1169/2011 31 straipsnio 3 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad ši nuostata taikoma tik maisto produktams, kurie turi būti paruošti ir kurių paruošimo būdas yra iš anksto nustatytas.

Dėl antrojo klausimo

32

Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį klausimą, nereikia atsakyti į antrąjį klausimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

 

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:

 

2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004, 31 straipsnio 3 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad ši nuostata taikoma tik maisto produktams, kurie turi būti paruošti ir kurių paruošimo būdas yra iš anksto nustatytas.

 

Parašai.


( *1 ) Proceso kalba: vokiečių.