–

A. M., atstovaujamos advokato A. Chołub,

–

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

–

Belgijos vyriausybės, atstovaujamos S. Baeyens ir P. Cottin,

–

Danijos vyriausybės, atstovaujamos J. Nymann-Lindegren, M. S. Wolff ir P. Z. L. Ngo,

–

Graikijos vyriausybės, atstovaujamos L. Kotroni, S. Charitaki ir S. Papaioannou,

–

Lietuvos vyriausybės, atstovaujamos K. Dieninio ir K. Juodelytės,

–

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. Bulterman ir M. Noort,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Jáuregui Gómez ir B. Sasinowska,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL L 342, 2009, p. 59; klaidų ištaisymai OL L 72, 2013, p. 16, OL L 253, 2015, p. 14 ir OL L 191, 2017, p. 12) 19 straipsnio 1 dalies f punkto ir 2 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant A. M. ir E. M. ginčą dėl tarp jų sudarytos kosmetikos gaminių pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo.

3

Reglamento Nr. 1223/2009 3, 4, 6, 7, 9 ir 46 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

<…>

<…>

<…>

4

Remiantis 1 straipsniu, šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, kurias turi atitikti visi rinkai pateikiami kosmetikos gaminiai, kad būtų užtikrintas vidaus rinkos veikimas ir labai gera žmonių sveikatos apsauga.

5

Nurodyto reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkte „kosmetikos gaminys“ apibrėžtas kaip „medžiaga arba mišinys, skirtas išorinėms žmogaus kūno dalims (epidermiui, plaukams, nagams, lūpoms ir išoriniams lyties organams) arba dantims ar burnos ertmės gleivinei, norint tik arba daugiausia valyti, kvėpinti, pakeisti išvaizdą, apsaugoti ar išlaikyti jų gerą būklę arba pašalinti kūno kvapus“.

6

Reglamento Nr. 1223/2009 3 straipsnyje „Sauga“ nustatyta:

„Rinkai tiekiami kosmetikos gaminiai turi būti saugūs žmonių sveikatai, jei naudojami laikantis įprastų ar [pagrįstai] numanomų naudojimo reikalavimų, ypač atsižvelgiant į:

<…>“

7

Šio reglamento VI skyriuje „Vartotojų informavimas“ yra 19–21 straipsniai. Jo 19 straipsnyje „Ženklinimas“ numatyta:

„1.   Nepažeidžiant kitų šio straipsnio nuostatų kosmetikos gaminiai gali būti pateikiami rinkai tik tuomet, kai ant [pirminės ir antrinės] pakuotės neištrinamomis, lengvai įskaitomomis ir gerai matomomis raidėmis pateikiama tokia informacija:

<…>

<…>

<…>

2.   Jei dėl praktinių priežasčių [ženklinant] neįmanoma pateikti 1 dalies d ir g punktuose nurodytos informacijos, taikomos šios nuostatos:

3.   Jei dėl praktinių priežasčių ant muilo, vonios burbulų ar kitų smulkių kosmetikos gaminių 1 dalies g punkte nurodytos informacijos neįmanoma pateikti etiketėje, žymelėje, juostoje, kortelėje ar pridėtame lapelyje, tie duomenys pateikiami atskirame lape kuo arčiau pirminės pakuotės, kurioje kosmetikos gaminys pateikiamas parduoti.

4.   Jeigu kosmetikos gaminiai yra nefasuoti, pakuojami tik prekybos vietoje pirkėjo pageidavimu arba fasuojami tiesioginiam pardavimui, valstybės narės patvirtina išsamias taisykles, nustatančias, kaip ant jų turi būti pateikta 1 dalyje nurodyta informacija.

5.   Kokia kalba pateikiama 1 dalies b, c, d ir f punktuose ir 2, 3 ir 4 dalyse minėta informacija, nustatoma valstybių narių, kurio[s]e gaminį gali įsigyti galutinis naudotojas, teisės aktais.

<…>“

8

Reglamento Nr. 1223/2009 20 straipsnio „Teiginiai apie gaminį“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Ženklinant, pateikiant rinkai ir reklamuojant kosmetikos gaminius, draudžiama naudoti formuluotes, pavadinimus, prekės ženklus, vaizdinius ar kitus ženklus, kurie perkeltine ar kita prasme įteigtų, kad gaminiai turi savybių arba funkcijų, kurių iš tiesų neturi.

2.   Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parengia veiksmų planą, susijusį su teiginiais apie gaminį, ir nustato bendrų kriterijų, kuriais grindžiami teiginiai apie gaminį, prioritetus.

<…>“

9

Šio reglamento VII priede „Simboliai ant pakuočių ir (arba) taros [ant pirminės ir antrinės pakuočių]“ nustatyta:

„1. Nuoroda į papildomą [prie gaminio pridėtą ar pritvirtintą] informaciją:

<…>“

10

2001 m. kovo 30 d.Ustawa o kosmetykach (Kosmetikos gaminių įstatymas, Dz. U., Nr. 42, 473 pozicija) redakcijos, galiojusios sudarant pagrindinėje byloje ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį (Dz. U., 2013 m., 475 pozicija), 2 straipsnyje nustatyta:

„1.   Šiame įstatyme kosmetikos gaminiu laikomas bet kuris cheminis produktas, cheminė medžiaga arba mišinys, skirti naudoti ant žmogaus kūno paviršiaus: odos, plaukų, lūpų, nagų, išorinių lyties organų, dantų ir burnos ertmės gleivinės, norint tik arba daugiausia valyti, prižiūrėti, apsaugoti, kvėpinti, pakeisti išvaizdą arba pagerinti kvapą.

2.   Sveikatos ministras potvarkiu apibrėžia labiausiai paplitusių kosmetikos gaminių kategorijas, atsižvelgdamas į 1 dalyje apibrėžtus kriterijus.“

11

Šio įstatymo 6 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Kosmetikos gaminio pakuotė turi būti paženklinta matomu ir įskaitomu būdu, užtikrinant, kad ženklinimas nebūtų lengvai pašalintinas.

2.   Nepažeidžiant 3 dalies nuostatų, kosmetikos gaminio etiketėje, esančioje ant pirminės ir antrinės pakuočių, nurodoma, be kita ko, ši informacija:

<…>

<…>

<…>

4.   2 dalies 8 punkte nurodyta informacija gali būti pateikiama ir tik ant antrinės kosmetikos gaminio pakuotės.

<…>

6.   Jeigu dėl antrinės pakuotės matmenų ar formos ant jos neįmanoma pateikti 2 dalies 5 ir 8 punktuose nurodytų įspėjimų ar informacijos, juos galima pateikti prie gaminio pridėtame lapelyje, etiketėje, juostelėje arba kortelėje. Tokiu atveju ant pirminės arba antrinės pakuotės sutrumpintai arba pasitelkiant grafinį ženklą turi būti nurodyta, kad minėta informacija pridedama prie gaminio.

7.   Jeigu dėl antrinės pakuotės matmenų ar formos prie gaminio pridėtame lapelyje, etiketėje, juostelėje arba kortelėje neįmanoma pateikti 2 dalies 8 punkte nurodytos informacijos, ji pateikiama tiesiai ant pirminės pakuotės arba pirkėjui prieinamoje vietoje, kurioje siūloma įsigyti kosmetikos gaminį.

8.   Jeigu keli kosmetikos gaminiai pakuojami ne iš anksto bendrai, o tik prekybos vietoje pirkėjo pageidavimu, arba jeigu jie pakuojami iš anksto bendrai tiesioginiam pardavimui, 2 dalies 1, 2 ir 4–8 punktuose nurodyta informacija pateikiama ant pirminės ar antrinės pakuotės, kur siūloma įsigyti kosmetikos gaminį.

<…>“

12

Grožio salono savininkė A. M. įsigijo JAV gamintojo kosmetikos gaminių iš jų platintojo E. M.

13

Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad A. M. dalyvavo E. M. prekybos agento organizuotuose mokymuose dėl E. M. parduodamų gaminių. Per šiuos mokymus jai buvo pristatytas šių gaminių ženklinimas ir paaiškintos kiekvieno iš jų savybės. Šiuo tikslu minėtas agentas jai įteikė lenkų kalba parengtus dokumentus, mažmeninės prekybos informacinius lapelius ir mokymus papildančią medžiagą. Be to, A. M. buvo pranešta, kad kosmetikos gaminiai pagaminti Amerikoje ir ant jų antrinės pakuotės nėra informacijos lenkų kalba apie jų poveikį, bet yra ranką su atversta knyga vaizduojantis simbolis, nurodantis katalogą, kuriame visa informacija apie šiuos gaminius pateikta lenkų kalba.

14

Po šių mokymų 2016 m. sausio 28 ir 29 d. A. M. iš E. M. įsigijo 40 mažmeninės prekybos informacinių lapelių po 0,01 Lenkijos zloto (PLN) (apie 0,002 EUR) už vienetą ir 10 įmonės katalogų po 0,01 PLN už vienetą, taip pat įvairių kosmetikos gaminių (kremų, kaukių ir pudrų) už bendrą 3184,25 PLN (711,61 EUR) sumą. Ant gaminių pakuočių buvo pateikta informacija apie atsakingą subjektą, originalų kosmetikos gaminio pavadinimą, jo sudėtį, galiojimo terminą ir serijos numerį, taip pat ranką su atversta knyga vaizduojantis simbolis, nurodantis katalogą lenkų kalba.

15

A. M. nutraukė šių gaminių pirkimo-pardavimo sutartį dėl parduoto daikto trūkumo ir teigė, kad ant pakuotės nebuvo informacijos lenkų kalba apie gaminio funkciją, todėl nebuvo įmanoma jo atpažinti ir sužinoti poveikio, nes iš pateikimo nebuvo aiškiai matyti jo savybės. Ji nurodė, kad ant paskutinį kartą pristatytų mažmeninei prekybai skirtų kosmetikos gaminių antrinių pakuočių nebuvo informacijos lenkų kalba, reikalaujamos pagal Lenkijoje prekybai kosmetikos gaminiais taikomą teisę, t. y. nurodytos Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 1 dalies f punkte ir 5 dalyje. Ji taip pat nurodė, kad įstatyme reikalaujama informacija lenkų kalba buvo įtraukta tik į katalogą, kuris nebuvo skirtas konkrečiam gaminiui.

16

E. M. savo ruožtu teigė, kad gaminiai buvo paženklinti laikantis galiojančių nacionalinės teisės nuostatų ir Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio. Jis nurodė, kad ant gaminių buvo ranką su atversta knyga vaizduojantis simbolis, nukreipiantis galutinį gaminio naudotoją į informacinį lapelį, šiuo atveju lenkų kalba sudarytą katalogą, pateikiamą kartu su kiekvienu gaminiu. Jis patikslino, kad tame kataloge lenkų kalba buvo pateikta visa informacija apie gaminius ir jų funkcijas – išvardytos kontraindikacijos, naudojimo būdas ir sudedamosios dalys.

17

A. M. pareiškė Sąd Rejonowy dla m. st. Warszawy w Warszawie (Varšuvos miesto apylinkės teismas, Lenkija) ieškinį dėl šių gaminių pirkimo išlaidų atlyginimo. Šis teismas atmetė ieškinį, motyvuodamas tuo, kad A. M. neįrodė nežinojusi, jog ant gaminių nebuvo informacijos lenkų kalba. Šis teismas, be kita ko, atsižvelgė į ankstesnį šalių bendradarbiavimą, į tai, kad A. M. anksčiau nesiskundė prekių trūkumais, ir į tai, kad šiuo atveju ant atskiros antrinės gaminių pakuotės buvo simbolis, nurodantis pridėtą informaciją; šis simbolis buvo skirtas informacijos aiškumui ir ryšiui su vartotoju pagerinti.

18

A. M. šį sprendimą apskundė Sąd Okręgowy w Warszawie XXIII Wydział Gospodarczy Odwoławczy (Varšuvos apygardos teismo XXIII komercinių bylų apeliacinis skyrius, Lenkija). Ji, be kita ko, ginčijo pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad katalogas, į kurį buvo pateikta nuoroda, yra tinkamas jai parduotų kosmetikos gaminių ženklinimas, ir tvirtino, jog iš surinktų įrodymų aiškiai nematyti, kad nebuvo galima pateikti reikalaujamos informacijos ant pačių gaminių.

19

Šiomis aplinkybėmis Sąd Okręgowy w Warszawie, XXIII Wydział Gospodarczy Odwoławczy (Varšuvos apygardos teismo XXIII komercinių bylų apeliacinis skyrius) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

20

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 1 dalies f punktas turi būti aiškinamas taip, kad informacija apie „kosmetikos gaminio funkciją“, kuri pagal šią nuostatą turi būti ant tokio gaminio pirminės ir antrinės pakuočių, turi pranešti vartotojui tik apie šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus tikslus, kurių siekiama naudojant gaminį, t. y. valyti, kvėpinti, pakeisti išvaizdą, apsaugoti ar išlaikyti gerą būklę, pašalinti kūno kvapus, arba taip pat apie visas funkcijas, pagal kurias galima nustatyti konkrečias atitinkamo gaminio savybes.

21

Pagal Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 1 dalies f punktą kosmetikos gaminiai gali būti pateikiami rinkai tik tuomet, kai ant pirminės ir antrinės pakuočių neištrinamomis, lengvai įskaitomomis ir gerai matomomis raidėmis pateikiama informacija apie „kosmetikos gaminio funkciją, nebent tai aišku pagal jo pateikimą“.

22

Aiškinant sąvoką „kosmetikos gaminio funkcija“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, pagal suformuotą jurisprudenciją reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (2020 m. balandžio 2 d. Sprendimo kunsthaus muerz, C‑20/19, EU:C:2020:273, 28 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

23

Pirma, minėtos nuostatos formuluotėje „kosmetikos gaminio funkcija“ neapibrėžiama. Be to, šio žodžių junginio nėra kitose Reglamento Nr. 1223/2009 nuostatose.

24

Šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkte šis gaminys apibrėžiamas nurodant tris kriterijus. Pirmiausia joje numatytas kriterijus, susijęs su nagrinėjamo gaminio pobūdžiu, t. y. kad tai turi būti medžiaga ar medžiagų mišinys, toliau – kriterijus, susijęs su žmogaus kūno dalimi, ant kurios šis gaminys turi būti naudojamas, ir galiausiai kriterijus, susijęs su minėto gaminio naudojimo tikslu (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Colena, C‑321/14, EU:C:2015:540, 19 punktą).

25

Dėl paskutinio kriterijaus minėtoje nuostatoje patikslinta, jog tam, kad kosmetikos gaminys būtų apibrėžtas kaip toks, jis turi būti išimtinai arba daugiausia skirtas kuriai nors iš šioje nuostatoje išvardytų kūno dalių valyti, kvėpinti, pakeisti jos išvaizdai, apsaugoti ją ar išlaikyti gerą būklę arba pašalinti kūno kvapus.

26

Antra, dėl Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 1 dalies konteksto ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslų reikia pažymėti, kad šiame straipsnyje, kuris yra pirmasis šio reglamento VI skyriuje „Vartotojų informavimas“, įtvirtintos ženklinimo taisyklės, kurių turi būti laikomasi dėl visų Europos Sąjungos rinkai pateiktų kosmetikos gaminių.

27

Iš visų Reglamento Nr. 1223/2009 nuostatų, visų pirma jo 1 straipsnio, analizuojamų atsižvelgiant į jo 3 ir 4 konstatuojamąsias dalis, matyti, kad šiuo reglamentu siekiama išsamiai suderinti Sąjungoje galiojančias taisykles, kad būtų sukurta kosmetikos gaminių vidaus rinka, kartu užtikrinant aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį (šiuo klausimu žr. 2018 m. balandžio 12 d. Sprendimo Fédération des entreprises de la beauté, C‑13/17, EU:C:2018:246, 23–25 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

28

Šiuo klausimu, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1223/2009 9 konstatuojamojoje dalyje, svarbu, kad kosmetikos gaminiai būtų saugūs, jei laikomasi įprastų ar pagrįstai numanomų naudojimo sąlygų. Kaip matyti iš šio reglamento 3 straipsnio pirmos pastraipos a ir b punktų, rinkai tiekiamas kosmetikos gaminys turi būti saugus žmonių sveikatai, jei naudojamas „laikantis įprastų ar [pagrįstai] numanomų naudojimo reikalavimų“, ypač atsižvelgiant į jo pateikimą ir ženklinimą. Taigi egzistuoja glaudus ryšys tarp rinkai tiekiamų kosmetikos gaminių saugos ir jų pateikimo bei ženklinimo reikalavimų.

29

Vadinasi, pagal Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnį siekiama išsamiai suderinti taisykles dėl kosmetikos gaminių pakavimo ir ženklinimo, nes, be to, kad toks derinimas padeda pasiekti tikslą prekiauti kosmetikos gaminiais Sąjungoje, juo taip pat siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, nes vartotoją galinti suklaidinti informacija apie kosmetikos gaminio savybes taip pat gali turėti įtakos žmonių sveikatai.

30

Iš visų šių argumentų matyti, kad Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 1 dalies f punkte numatytas reikalavimas ant kosmetikos gaminių pirminės ir antrinės pakuočių neištrinamomis, lengvai įskaitomomis ir gerai matomomis raidėmis pateikti informaciją apie kosmetikos gaminio funkciją negali apsiriboti informavimu tik apie šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus tokio gaminio naudojimo tikslus: kuriai nors iš šioje nuostatoje išvardytų kūno dalių valyti, kvėpinti, pakeisti jos išvaizdą, apsaugoti ją ar išlaikyti gerą būklę arba pašalinti kūno kvapus.

31

Taip pat matyti, kad nors šie tikslai leidžia nustatyti, ar atitinkamas gaminys, atsižvelgiant į jo naudojimą ir paskirtį, gali būti kvalifikuojamas kaip kosmetikos gaminys (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Colena, C‑321/14, EU:C:2015:540, 19 ir 22 punktus), ir tai, kaip matyti iš šio reglamento 6 konstatuojamosios dalies, leidžia jį atskirti nuo kitų gaminių, kuriems netaikomas Reglamentas Nr. 1223/2009, „kosmetikos gaminio funkcija“, kaip ji suprantama pagal šio reglamento 19 straipsnio 1 dalies f punktą, susijusi su konkretesnių šio gaminio savybių nurodymu.

32

Jei tai aiškiai neišplaukia iš gaminio pateikimo, toks nurodymas turi leisti vartotojui ant gaminio pirminės ir antrinės pakuočių rasti išsamesnės informacijos apie jo paskirtį ir naudojimo būdą. Taigi toks nurodymas leidžia vartotojui rinktis žinant visas aplinkybes, išvengti klaidinimo ir tinkamai naudoti gaminį, kad būtų pasiektas tikslas užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį.

33

Sąvokos „kosmetikos gaminio funkcija“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 1 dalies f punktą, taip pat negalima painioti su šio reglamento 20 straipsnyje nurodytais „teiginiais apie gaminį“, dėl kurių konkrečios taisyklės įtvirtintos 2013 m. liepos 10 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 655/2013, kuriuo nustatomi bendrieji teiginių apie kosmetikos gaminius pagrindimo kriterijai (OL L 190, 2013, p. 31); tokiais „teiginiais“ objektyviai siekiama pateikti daugiau informacijos apie šių gaminių charakteristikas ar savybes.

34

Taigi atsakant į specifinius prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus reikia pažymėti, kad tarp nuorodų, kurios turi būti paminėtos kaip „kosmetikos gaminio funkcija“, numatyta Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 1 dalies f punkte, nėra išsamios informacijos apie kosmetikos gaminio savybes, be kita ko, apie gaminio siekiamą poveikį ir tikslinę jo adresatų grupę.

35

Dėl informacijos apie kosmetikos gaminio funkciją, kurią pagal šią nuostatą privalu pateikti ant pirminės ir antrinės pakuočių, pobūdžio ir apimties pažymėtina, kad šie aspektai turi būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju, remiantis kiekvieno gaminio charakteristikomis ir savybėmis ir atsižvelgiant į vidutinio, pakankamai informuoto, protingai pastabaus ir nuovokaus vartotojo preziumuojamus lūkesčius (šiuo klausimu žr. 2000 m. sausio 13 d. Sprendimo Estée Lauder, C‑220/98, EU:C:2000:8, 27 ir 28 punktus bei juose nurodytą jurisprudenciją; taip pat 2002 m. spalio 24 d. Sprendimo Linhart ir Biffl, C‑99/01, EU:C:2002:618, 31 punktą).

36

Pagal nurodytą nuostatą reikalaujama, kad remdamasis ant kosmetikos gaminio pirminės ir antrinės pakuočių esančia informacija – prireikus tai gali būti tiesiog bendrinis ar įprastas gaminio pavadinimas – vidutinis, pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas galėtų aiškiai suprasti atitinkamo gaminio funkciją, kad nebūtų klaidinamas dėl jo paskirties bei naudojimo būdo ir naudotų jį, nekenkdamas savo sveikatai.

37

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 1 dalies f punktas turi būti aiškinamas taip, kad iš informacijos apie „kosmetikos gaminio funkciją“, kuri pagal šią nuostatą privalo būti ant tokio gaminio pirminės ir antrinės pakuočių, vartotojas aiškiai turi suprasti gaminio paskirtį bei naudojimo būdą, kad galėtų saugiai, nekenkdamas savo sveikatai, jį naudoti, todėl tokia informacija negali apsiriboti tik šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkte numatytų tikslų, kurių siekiama naudojant gaminį, nurodymu. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į atitinkamo gaminio charakteristikas bei savybes ir vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo lūkesčius, turi patikrinti informacijos, kuri tuo tikslu privalo būti pateikta ant pirminės ir antrinės gaminio pakuočių, pobūdį ir apimtį, kad gaminį būtų galima naudoti nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai.

38

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad šio reglamento 19 straipsnio 1 dalies d, f ir g punktuose nurodyta informacija, kaip antai apie konkrečias kosmetikos gaminio naudojimo atsargumo priemones, šio gaminio funkciją ir ingredientus, gali būti nurodyta įmonės kataloge, kuriame taip pat pateikiami kiti gaminiai, jeigu ant kosmetikos gaminio antrinės ar pirminės pakuotės yra šio reglamento VII priedo 1 punkte numatytas simbolis.

39

Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio reglamento 19 straipsnio 1 dalies d ir g punktuose numatyta informacija atitinkamai apie konkrečias atsargumo priemones ir ingredientus pateikiama prie gaminio „pridėtame arba pritvirtintame lapelyje, etiketėje, juostelėje arba kortelėje“, jei dėl praktinių priežasčių jos neįmanoma pateikti ženklinant gaminį. Tokiu atveju ši nuostata įpareigoja, nebent tai praktiškai neįmanoma, nurodyti šią informaciją sutrumpintai arba išspausdinant VII priedo 1 punkte pateiktą simbolį ant pirminės ar antrinės pakuočių (taikoma 1 dalies d punkte nurodytai informacijai) arba tik ant antrinės pakuotės (taikoma 1 dalies g punkte nurodytai informacijai).

40

Iš to matyti, pirma, kad turi būti daromas skirtumas tarp, viena vertus, Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 1 dalies f punkte numatytos informacijos apie gaminio funkciją ir, kita vertus, to paties reglamento 19 straipsnio 1 dalies d ir g punktuose numatytos informacijos apie atsargumo priemones ir ingredientus, nes tik pastaroji gali būti nurodyta ne gaminio etiketėje, laikantis šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų.

41

Antra, Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 1 dalyje numatytų ženklinimo reikalavimų išimtis, įtvirtinta šio straipsnio 2 dalyje, turi būti aiškinama atsižvelgiant į šio reglamento 46 konstatuojamąją dalį, kurioje nurodyta, kad „[j]ei dėl praktinių priežasčių ingredientų neįmanoma nurodyti ant pakuotės, tokia informacija turėtų būti pridedama, kad vartotojas galėtų gauti šią informaciją“.

42

Taigi Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendros ženklinimo tvarkos išimtis, todėl ši nuostata turi būti aiškinama siaurai (pagal analogiją žr. 2001 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Schwarzkopf, C‑169/99, EU:C:2001:439, 31 punktą).

43

Pagrindinėje byloje tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamas faktines aplinkybes, kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar įvykdytos šios nuostatos taikymo sąlygos. Vis dėlto galima pažymėti, kad nuoroda į „atskirą įmonės katalogą, apimantį kelis gaminius“, kaip antai pateiktą parduodant nagrinėjamus gaminius, neatrodo atitinkanti Reglamento Nr. 1223/2009 nuostatas.

44

Pirma, kai daroma tokia nuoroda, pagal šio reglamento 19 straipsnio 2 dalį kaip papildoma išorinė medžiaga apie kosmetikos gaminį gali būti naudojamas prie gaminio „pridėtas arba pritvirtintas lapelis, etiketė, juostelė arba kortelė“. Minėto reglamento VII priede, kuriame nurodyti trys simboliai, galintys būti ant gaminio pirminės ar antrinės pakuotės, aiškiai numatyta, kaip matyti iš jo 1 punkto pavadinimo, „[n]uoroda į prie gaminio pridėtą ar pritvirtintą informaciją“, kurią atitinka simbolis, vaizduojantis ranką su atversta knyga. Atskiras įmonės katalogas, kuriame aprašomas ne tik vienas ar keli nagrinėjami kosmetikos gaminiai, bet ir kiti gamintojo siūlomo asortimento gaminiai, nėra pridėtas ar pritvirtintas prie konkretaus gaminio.

45

Antra, iš Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 2 dalies matyti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją galima pateikti ne ant paties kosmetikos gaminio, tik jeigu „dėl praktinių priežasčių“ jos neįmanoma nurodyti etiketėje. Šis negalėjimas susijęs su atvejais, kai dėl paties gaminio pobūdžio ir pateikimo fiziškai neįmanoma nurodyti tam tikros informacijos.

46

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyta aplinkybė, kad nagrinėjami kosmetikos gaminiai buvo importuoti, o tai, atsižvelgiant į pareigą pateikti reikalaujamą informaciją pagal Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 5 dalį nustatyta kalba, gali sukelti organizacinio ir finansinio pobūdžio sunkumų, susijusių su būtinybe išversti tam tikrą informaciją ir atlikti pakartotinį ženklinimą ar net perpakavimą, savaime nereiškia praktinių priežasčių, dėl kurių neįmanoma nurodyti šios informacijos etiketėje. Išlaidos, patirtos dėl naujo šių gaminių ženklinimo kita kalba siekiant jais prekiauti kitose valstybėse narėse, niekaip negali būti laikomos pagrindu, pateisinančiu gaminio pirminės ar antrinės pakuotės ženklinimą neišsamiomis etiketėmis.

47

Nurodytoje nuostatoje įtvirtintas reikalavimas, kad 19 straipsnio 1 dalies b–d ir f punktuose bei 2–4 dalyse esanti informacija būtų pateikta ta kalba, kurią nustato valstybės narės, kur gaminį gali įsigyti galutinis naudotojas, teisės aktai, leidžia užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį. Iš tiesų žmonių sveikatos apsauga nebūtų visiškai užtikrinta, jei vartotojai negalėtų visapusiškai susipažinti ir suprasti, be kita ko, informacijos apie atitinkamo kosmetikos gaminio funkciją ir konkrečias atsargumo priemones, kurių reikia laikytis jį naudojant. Informacija, kurią Reglamente Nr. 1223/2009 nurodytų kosmetikos gaminių gamintojai ar platintojai privalo pateikti ant gaminio pirminės ir antrinės pakuočių, išskyrus atvejus, kai ją galima veiksmingai perduoti naudojant ne žodžius, o piktogramas ar žymenis, neturi praktinės reikšmės, jeigu ji nėra išreikšta asmenims, kuriems gaminiai skirti, suprantama kalba (pagal analogiją žr. 2001 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Schwarzkopf, C‑169/99, EU:C:2001:439, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

48

Be to, tai, kad kosmetikos gaminius ženklina pagrindinėje byloje nagrinėjamos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi nesantis trečiasis asmuo, t. y. šių gaminių gamintojas, o ne jų platintojas, taip pat nereiškia, kad praktiškai neįmanoma nurodyti reikalaujamos informacijos šių gaminių etiketėse. Šiuo klausimu, kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, tokių gaminių gamintojo ar platintojo noro palengvinti jų judėjimą Sąjungoje savaime nepakanka, kad būtų galima pateisinti neišsamų privalomos informacijos nurodymą. Kadangi sąvoka „neįmanoma“ paprastai siejama su aplinkybėmis, kurių jais besiremiantis asmuo nekontroliuoja, ji negali būti suprantama kaip leidžianti kosmetikos gaminių gamintojui ar platintojui savo patogumui remtis „praktiniu negalėjimu“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 2 dalį, dėl jo pasirinktų vartoti Sąjungos ar kitų kalbų skaičiaus (pagal analogiją žr. 2001 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Schwarzkopf, C‑169/99, EU:C:2001:439, 35 punktą).

49

Taigi į antrąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad šio reglamento 19 straipsnio 1 dalies d, f ir g punktuose nurodyta informacija, kaip antai apie konkrečias kosmetikos gaminio naudojimo atsargumo priemones, šio gaminio funkciją ir ingredientus, negali būti pateikta įmonės kataloge, į kurį nukreipia ant kosmetikos gaminio antrinės ar pirminės pakuotės esantis šio reglamento VII priedo 1 punkte numatytas simbolis.

50

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia: