–

Graikijos vyriausybės, atstovaujamos T. Papadopoulou, G. Papadaki ir E. Tsaousi,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Wilderspin ir A Katsimerou,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL L 338, 2003, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 243), 12 straipsnio 3 dalies b punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant A. Saponaro ir K. Ch. Xylina prašymą, kurį jie pateikė teismui savo nepilnamečio vaiko vardu dėl leidimo atsisakyti priimti jam skirtą palikimą.

3

Reglamento Nr. 2201/2003 12 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:

„Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigomis, nustatyti šiame reglamente, yra suformuluoti kuo lab[iau] atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų. Tai reiškia, kad jurisdikcija turėtų pirmiausiai priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei [valstybės narės teismams], išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą.“

4

Šio reglamento 1 straipsnyje nustatyta:

„1.   Šis reglamentas taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su:

<…>

2.   Šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos bylos konkrečiai gali būti susijusios su:

<…>

3.   Šis reglamentas netaikomas:

<…>

<…>“

5

Reglamento 8 straipsnyje „Bendroji jurisdikcija“ numatyta:

„1.   Valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.

2.   Šio straipsnio 1 daliai taikomos 9, 10 ir 12 straipsnių nuostatos. [Šio straipsnio 1 dalis taikoma nepažeidžiant 9, 10 ir 12 straipsnių nuostatų].“

6

To paties reglamento 12 straipsnio „Jurisdikcijos prorogacija“ 1–3 dalyse nustatyta:

„1.   Valstybės narės teismai, kuriems pagal 3 straipsnį yra suteikta jurisdikcija nagrinėti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacija) arba santuokos pripažinimo negaliojančia, turi jurisdikciją bet kurioje byloje dėl su tėvų pareigų, susijusioje su tuo pareiškimu [turi jurisdikciją spręsti bet kokį klausimą dėl tėvų pareigų, susijusį su tokiu pareiškimu], jeigu:

<…>

2.   Pagal šio straipsnio 1 dalį suteikta jurisdikcija baigiasi, kai tik:

3.   Valstybės narės teismai taip pat turi jurisdikciją tėvų pareigoms kitose bylose, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, jeigu:

7

Kodikas Politikis Dikonomias (Civilinio proceso kodeksas) 797 straipsnyje nurodyta, kad jurisdikciją nagrinėti tėvų pareigų turėtojo prašymą išduoti leidimą nepilnamečio vaiko vardu ypatingosios teisenos tvarka turi nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos taikos teismas.

8

Iš Civilinio proceso kodekso 748 straipsnio 2 dalies ir 750 straipsnio nuostatų matyti, kad prašymo išduoti leidimą kopija su pastaba, kurioje yra įrašas apie teismo posėdžio datą, turi būti įteikta eisangeleas protodikon (Apygardos teismui priskirtas prokuroras; toliau – prokuroras), vykdančiam funkcijas atitinkamo teismo veiklos teritorijoje. Šis prokuroras turi teisę dalyvauti taikos teisme rengiamame posėdyje.

9

Prokuroras turi „šalies“ statusą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose ir turi teisę atlikti bet kokį procesinį veiksmą, kaip antai pateikti skundą, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo šaukiamas į teismo posėdį ir ar jame dalyvavo arba ne.

10

Veikdami savo nepilnamečio vaiko, kuris turi Graikijos pilietybę, vardu A. Saponaro ir K. Ch. Xylina prašo Eirinodikeio Lerou (Leros taikos teismas, Graikija) išduoti leidimą atsisakyti priimti šio vaiko senelio iš motinos pusės (toliau – palikėjas) palikimą.

11

Palikėjas mirė 2015 m. gegužės 10 d. nesurašęs testamento. Mirties dieną jis gyveno Graikijoje. Palikimą sudarė automobilis ir valtis, kurie yra šioje valstybėje narėje ir kurių bendra vertė –900 EUR. Be to, palikėjas buvo nuteistas už pasikėsinimą sukčiauti ir jo palikėjai galėjo būti patraukti civilinėn atsakomybėn nukentėjusiajam siekiant žalos atlyginimo.

12

Būtent dėl šios priežasties palikėjo sutuoktinė ir dukterys, atitinkamai nepilnamečio vaiko senelė, motina ir teta, jau atsisakė priimti palikimą, o turinčio paveldėti turtą vaiko tėvas ir motina šio vaiko vardu pateikė prašymą leisti atsisakyti priimti palikimą.

13

A. Saponaro ir K. Ch. Xylina ir jų nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Romoje (Italija).

14

Eirinodikeio Lerou (Leros taikos teismas) kelia klausimą dėl Graikijos teismų jurisdikcijos priimti sprendimą dėl tėvų prašymo ir, konkrečiau kalbant, dėl Reglamento Nr. 2201/2003 12 straipsnio 3 dalimi grindžiamos jurisdikcijos prorogacijos galimybės.

15

Šiomis aplinkybėmis Eirinodikeio Lerou (Leros taikos teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Italijoje, prašymą išduoti leidimą atsisakyti priimti palikimą pateikia Graikijos teismui, ar galioja jurisdikcijos prorogacijos sąlygos pagal Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 12 straipsnio 3 dalies b punktą, būtent ar:

16

Pirmiausia reikia išnagrinėti, ar Reglamentas Nr. 2201/2003 taikomas nustatant jurisdikciją turintį teismą, esant tokiai situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje. Iš tikrųjų ši situacija susijusi su paveldėjimu. Kaip nurodyta Reglamento Nr. 2201/2003 1 straipsnio 3 dalies f punkte, šis reglamentas netaikomas paveldėjimui.

17

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas 2015 m. spalio 6 d. Sprendime Matoušková (C‑404/14, EU:C:2015:653, 31 punktas) nurodė, kad aplinkybė, jog priemonės, kaip antai globos klausimus sprendžiančio teismo atliekamas nepilnamečių vaikų vardu sudaryto paveldėjimo susitarimo patvirtinimas, buvo prašoma nagrinėjant su paveldėjimu susijusią bylą, negalima laikyti lemiančia šios priemonės priskyrimą prie paveldėjimo teisės taikymo srities. Reikalavimas gauti globos klausimus sprendžiančio teismo patvirtinimą yra nepilnamečių vaikų statuso ir veiksnumo tiesioginė pasekmė ir vaiko apsaugos priemonė, susijusi su vaiko turto administravimu, išsaugojimu ar perleidimu, kai įgyvendinama tėvų valdžia, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2201/2003 1 straipsnio 1 dalies b punktą ir 2 dalies e punktą.

18

Taip pat reikia manyti, kad nepilnamečio vaiko vardu pateiktas tėvų prašymas leisti atsisakyti priimti palikimą yra susijęs su asmens statusu ir veiksnumu ir nepatenka į paveldėjimo teisės taikymo sritį.

19

Iš to matyti, kad toks prašymas patenka ne į paveldėjimo teisės taikymo, bet į tėvų pareigų sritį, todėl pateiktą klausimą reikia nagrinėti atsižvelgiant į Reglamentą Nr. 2201/2003.

20

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar tokiu atveju, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kai nepilnamečio vaiko tėvai, kurie nuolat su juo gyvena vienoje iš valstybių narių, jo vardu kitos valstybės narės teismui pateikia prašymą leisti atsisakyti priimti palikimą, Reglamento Nr. 2201/2003 12 straipsnio 3 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad šios kitos valstybės narės teismo jurisdikcijos prorogacija nepažeidžia šio punkto nuostatų ir ypač vaiko intereso, kai prašymą minėtam teismui šio vaiko tėvai pateikė kartu, ir prokuroras, kuris pagal taikomą nacionalinę teisę laikomas visateise atitinkamos bylos šalimi, tokiai jurisdikcijos prorogacijai neprieštaravo, o palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties dieną buvo šioje kitoje valstybėje narėje, kur yra ir paveldėjimo objektu esantis jo turtas.

21

Taigi, pirmiausia šis klausimas susijęs su sąvoka „aiškiai išreikštas ar kitoks nedviprasmiškas pritarimas dėl jurisdikcijos prorogacijos“, antra, su žodžių junginiu „teismui priėmus bylą savo žinion, visos bylos šalys“ ir, trečia, su sąvoka „vaiko interesas“. Šios sąvokos ir šis žodžių junginys vartojamas Reglamento Nr. 2201/2003 12 straipsnio 3 dalies b punkte.

22

Remiantis Reglamento Nr. 2201/2003 12 straipsnio 3 dalies b punktu, teismo jurisdikcijai pagal šią nuostatą turi būti pritarta aiškiai ar kitokiu nedviprasmišku būdu.

23

Kaip Teisingumo Teismas nurodė 2014 m. lapkričio 12 d. Sprendime L (C‑656/13, EU:C:2014:2364, 56 punktas), šia nuostata reikalaujama, kad būtų nustatyta, jog egzistuoja aiškus ar bent nedviprasmiškas visų bylos šalių pritarimas jurisdikcijos prorogacijai.

24

Toks pritarimas neegzistuoja, jeigu į teismą kreipiasi tik viena šalis, o kita šalis įstoja į bylą šiame teisme vėliau, bet tam, kad užginčytų jo jurisdikciją (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 12 d. Sprendimo L, C‑656/13, EU:C:2014:2364, 57 punktą).

25

Vis dėlto reikia pažymėti, kad jeigu abu nepilnamečio vaiko tėvai pateikia bendrą prašymą tam pačiam teismui, jie išreiškia tokį patį norą kreiptis į šį teismą, taigi ir sutikimą dėl kompetentingo teismo parinkimo. Kadangi nėra kitos tokią išvadą paneigiančios informacijos, reikia laikyti, kad toks pritarimas yra „nedviprasmiškas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2201/2003 12 straipsnio 3 dalies b punktą.

26

Kalbant apie žodžių junginį „teismui priėmus bylą savo žinion, visos bylos šalys“, pažymėtina, kad reikia išnagrinėti, ar prokuroras, kuris pagal nacionalinę teisę yra laikomas visateise bylos šalimi, taip pat yra „šalis“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2201/2003 12 straipsnio 3 dalies b punktą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad prokuroras veikia kaip valstybės atstovas bendrojo intereso pagrindu ir kad nepilnamečio vaiko vardu pateikto prašymo suteikti leidimą atsisakyti priimti palikimą atveju bendrasis interesas sutampa su vaiko interesu.

27

Šiuo klausimu, remiantis Reglamento Nr. 2201/2003 12 konstatuojamąja dalimi, reikia priminti, kad šio reglamento 12 straipsnio 3 dalyje numatytas jurisdikcijos pagrindas grindžiamas artumo kriterijaus, pagal kurį ieškinius dėl tėvų pareigų vaikui pirmiausia turėtų nagrinėti šio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismai, išimtimi; šis kriterijus įtvirtintas minėto reglamento 8 straipsnio 1 dalyje. Šia išimtimi siekiama suteikti šalims tam tikrą autonomiją bylose dėl tėvų pareigų, pabrėžiant, kad sąlyga dėl nedviprasmiško pritarimo teismų, į kuriuos kreipiasi visos bylos šalys, jurisdikcijai turi būti aiškinama siaurai (2015 m. spalio 21 d. Sprendimo Gogova, C‑215/15, EU:C:2015:710, 41 punktas).

28

Kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 46 punkte, reikia pabrėžti, kad žodžių junginyje „visos bylos šalys“ vartojamas žodis „visos“, ir jį reikia lyginti su tikslesniais žodžiais, kaip antai „sutuoktiniai“ ar „tėvų pareigų turėtojai“, nurodytais Reglamento Nr. 2201/2003 12 straipsnio 1 dalyje. Taigi Sąjungos teisės aktų leidėjas apgalvotai pasirinko vartoti terminą, kuris apimtų visas bylos šalis, kaip jos suprantamos pagal nacionalinę teisę.

29

Taigi reikia pripažinti, kad prokuroras, kuris pagal nacionalinę teisę laikomas bylos šalimi kreipimosi į teismą, kaip antai pagrindinėje byloje, atveju, ir kuris atstovauja vaiko interesui, yra bylos šalis, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2201/2003 12 straipsnio 3 dalies b punktą. Taigi negalima nepaisyti jo prieštaravimo dėl jurisdikcijos prorogacijos.

30

Kiek tai susiję su data, kada bylos šalys turi išreikšti pritarimą, t. y. data, kai teismas priima bylą savo žinion, pabrėžtina, kad pagal Reglamento Nr. 2201/2003 16 straipsnį ši data iš principo atitinka dieną, kai teismui pateikiamas dokumentas dėl bylos iškėlimo arba jam lygiavertis dokumentas (2014 m. spalio 1 d. Sprendimo E., C‑436/13, EU:C:2014:2246, 38 punktas ir 2014 m. lapkričio 12 d. Sprendimo L, C‑656/13, EU:C:2014:2364, 55 punktas).

31

Vis dėlto remiantis tam tikromis faktinėmis aplinkybėmis, kurios susiklosto po kreipimosi į teismą, galima įrodyti, kad iki tokios datos nebuvo išreikštas Reglamento Nr. 2201/2003 12 straipsnio 3 dalies b punkte numatytas pritarimas. Taip 2014 m. lapkričio 12 d. Sprendime L (C‑656/13, EU:C:2014:2364, 56 ir 57 punktai) Teisingumo Teismas konstatavo, kad akivaizdu, jog aiškus ar bent nedviprasmiškas pritarimo buvimas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, negali būti nustatytas tuo atveju, kai į atitinkamą teismą kreipiasi tik viena bylos šalis ir kai vėliau kita bylos šalis, atlikdama jau pirmą veiksmą, kurio turi imtis tokioje byloje, ginčija teismo, į kurį kreiptasi, jurisdikciją.

32

Pagal analogiją tuo atveju, kai prokuroras pagal taikomą nacionalinę teisę laikomas visateise bylos dėl tėvų pareigų šalimi, jo protestas dėl atitinkamo vaiko tėvų pasirinkto teismo, pareikštas po kreipimosi į teismą dienos, neleidžia pripažinti, kad visos bylos šalys iki šios dienos išreiškė pritarimą dėl jurisdikcijos prorogacijos. Tačiau, nesant tokio prieštaravimo, šios šalies sutikimas gali būti laikomas numanomu ir galima manyti, kad tenkinama sąlyga dėl nedviprasmiško visų bylos šalių išreikšto pritarimo jurisdikcijos prorogacijai teismui priėmus bylą savo žinion.

33

Iš Reglamento Nr. 2201/2003 12 straipsnio 3 dalies matyti, kad jurisdikcijos prorogacija jokiu atveju negali prieštarauti vaiko interesui ir kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar laikomasi šios sąlygos (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 12 d. Sprendimo L, C‑656/13, EU:C:2014:2364, 49 ir 58 punktus).

34

2016 m. spalio 27 d. Sprendime D (C‑428/15, EU:C:2016:819, 58 punktas), susijusiame su Reglamento Nr. 2201/2003 15 straipsnio dėl su bylos perdavimu teismui, kuris tinkamesnis nagrinėti bylą, išaiškinimu, Teisingumo Teismas konstatavo, kad reikalavimas, jog perdavimas turi labiausiai atitikti vaiko interesą reiškia, kad jurisdikciją turintis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įsitikinti, kad perdavimas kitos valstybės narės teismui, kurį šis teismas numato vykdyti, nepakenks vaiko padėčiai.

35

Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad Reglamento Nr. 2201/2003 12 konstatuojamojoje dalyje, kurioje nurodyta, kad šiame reglamente nustatyti jurisdikcijos pagrindai suformuluoti kuo labiau atsižvelgiant į vaiko interesą, aiškiai įtvirtinta galimybė pripažinti valstybės narės, kurioje nėra vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, teismų jurisdikciją, jeigu dėl jos sutaria tėvų pareigų turėtojai.

36

Šiuo atveju vaiko tėvai sudarė tokį susitarimą. Taip pat pažymėtina, kad be to, jog vaikas yra valstybės narės, kurios teismas pasirinktas, pilietis, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties dieną buvo šioje valstybėje narėje ir joje yra ir paveldėjimo objektu esantis turtas. Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą taip pat matyti, kad taip yra ir skolų, kurios turi būti padengtos iš palikimo, atžvilgiu.

37

Ši informacija patvirtina vaiko ir valstybės narės, kurios teismas pasirinktas, sąsają, ir, kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 72 punkte, patvirtina, jog šis teismas gali tinkamai įvertinti palikimo atsisakymo vaiko vardu aplinkybes.

38

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė jokios informacijos, kuria remiantis galima būtų daryti išvadą, kad kreipimasis į tėvų pasirinktą teismą gali pakenkti vaiko interesui. Konkrečiai kalbant, iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pats prokuroras, kuriam tenka pareiga apsaugoti vaiko interesą, tokiam pasirinkimui neprieštaravo.

39

Tokiomis aplinkybėmis pripažintina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyta informacija, kurioje pabrėžiama vaiko ir valstybės narės, kuriai šis teismas priklauso, sąsaja, leidžia manyti, kad sąlyga dėl atsižvelgimo į vaiko interesą yra tenkinama.

40

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti taip, kad tokiu atveju, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kai nepilnamečio vaiko tėvai, kurie nuolat su juo gyvena vienoje iš valstybių narių, jo vardu kitos valstybės narės teismui pateikia prašymą leisti atsisakyti priimti palikimą, Reglamento Nr. 2201/2003 12 straipsnio 3 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad:

41

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia:

Tokiu atveju, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kai nepilnamečio vaiko tėvai, kurie nuolat su juo gyvena vienoje iš valstybių narių, jo vardu kitos valstybės narės teismui pateikia prašymą leisti atsisakyti priimti palikimą, 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 12 straipsnio 3 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad: