—

Erlock Film ApS ir U. Thomsen, atstovaujamų advokater K. Dyekjær ir H. Puggaard,

—

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos M. García‑Valdecasas Dorrego,

—

Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek ir J. Vláčil,

—

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir B. Beutler,

—

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos C. Pesendorfer,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos A.‑M. Rouchaud-Joët ir S. Pardo Quintillán,

1

Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 (OL L 324, p. 79) 8 straipsnio išaiškinimo.

2

Prašymas pateiktas nagrinėjant Alta Realitat SL (toliau – Alta Realitat) ginčą su Erlock Film ApS ir U. Thomsen dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo.

3

Reglamento Nr. 1371/2007 2, 7 ir 10–12 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

<...>

<...>

4

Reglamento Nr. 1393/2007 1 straipsnio, kuriame apibrėžiama jo taikymo sritis, 1 dalyje nustatyta:

„Šis reglamentas taikomas nagrinėjant civilines ir komercines bylas, kai teisminis arba neteisminis dokumentas turi būti perduodamas iš vienos valstybės narės į kitą, kad būtų joje įteiktas. <...>“

5

Pagal šio reglamento 1 straipsnio 3 dalį „[š]iame dokumente sąvoka „valstybės narės“ reiškia valstybes nares, išskyrus Daniją“.

6

Pagal šio reglamento 2 straipsnį kiekviena valstybė narė paskiria „perduodančiąsias agentūras“, kompetentingas perduoti teisminius ar neteisminius dokumentus, įteiktinus kitoje valstybėje narėje, ir „gaunančiąsias agentūras“, kompetentingas gauti teisminius ar neteisminius dokumentus iš kitos valstybės narės.

7

Šio reglamento 4 straipsnyje numatyta:

„1.   Teisminiai dokumentai tiesiogiai ir kuo greičiau perduodami tarp agentūrų, paskirtų pagal 2 straipsnį.

2.   Dokumentai <...> tarp perduodančiųjų ir gaunančiųjų agentūrų gali būti perduodami bet kokiomis tinkamomis priemonėmis, jeigu gauto dokumento turinys yra teisingas ir atitinka išsiųsto dokumento turinį, o visa jame pateikta informacija yra lengvai įskaitoma.

3.   Kartu su perduotinu dokumentu pateikiamas prašymas, parengtas pagal I priede pateiktą tipinę formą. Forma užpildoma valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba arba, jeigu toje valstybėje narėje yra kelios oficialios kalbos, vietos, kurioje turi būti įteiktas dokumentas, oficialia kalba arba viena iš jos oficialių kalbų, ar kita tos valstybės narės nurodyta jai priimtina kalba. <...>

<...>“

8

Reglamento Nr. 1393/2007 5 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Perduodančioji agentūra, kuriai paraiškos davėjas pateikia dokumentą perdavimui, informuoja pareiškėją apie tai, kad adresatas gali atsisakyti tokį dokumentą priimti, jeigu jis yra parengtas kita kalba, nei viena iš 8 straipsnyje nurodytų kalbų.

2.   Pareiškėjas padengia visas vertimo išlaidas prieš dokumento perdavimą <...>“

9

Pagal šio reglamento 6 straipsnio 1 dalį, gavusi dokumentą, gaunančioji agentūra kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per septynias dienas nuo jo gavimo greičiausio perdavimo priemonėmis išsiunčia perduodančiajai agentūrai pranešimą, kad dokumentas gautas, naudodama parengtą I priede nurodytą tipinę formą.

10

Minėto reglamento 7 straipsnyje nustatyta:

„1.   Gaunančioji agentūra pati įteikia dokumentą arba paveda kitiems jį įteikti pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę arba perduodančiosios agentūros reikalaujamu konkrečiu būdu, jeigu tas būdas neprieštarauja minėtos valstybės narės teisei.

2.   Gaunančioji agentūra turi imtis visų būtinų priemonių, kad dokumentas būtų įteiktas kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per vieną mėnesį nuo dokumento gavimo. <...>“

11

To paties reglamento 8 straipsnis „Atsisakymas priimti dokumentą“ išdėstytas taip:

„1.   Gaunančioji agentūra, naudodama II priede pateiktą tipinę formą, informuoja adresatą, kad jis gali atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą arba grąžinti dokumentą gaunančiajai agentūrai per vieną savaitę, jeigu jis nėra parengtas viena iš šių kalbų arba nėra pridėtas jo vertimas į bet kurią iš šių kalbų:

2.   Jeigu gaunančiajai agentūrai pranešama apie adresato atsisakymą priimti dokumentą, kaip nurodoma šio straipsnio 1 dalyje, ji nedelsdama informuoja perduodančiąją agentūrą, pateikdama 10 straipsnyje nurodytą pažymėjimą, ir grąžina prašymą bei dokumentus, kurių vertimo reikalaujama.

3.   Jeigu adresatas atsisakė priimti dokumentą pagal 1 dalį, galima ištaisyti dokumento įteikimo procedūrą, pagal šio reglamento nuostatas adresatui įteikiant dokumentą su pridėtu vertimu į 1 dalyje numatytą kalbą. Tuo atveju dokumento įteikimo data turi būti data, kurią dokumentas su pridėtu vertimu įteikiamas pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę. Tačiau kai pagal valstybės narės teisę dokumentas turi būti įteiktas per tam tikrą laikotarpį, data, į kurią atsižvelgiama pareiškėjo atžvilgiu, turi būti pirminio dokumento įteikimo data <...>

<...>“

12

Reglamento Nr. 1393/2007 10 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Užbaigus su dokumento įteikimu susijusius formalumus, naudojant I priede pateiktą tipinę formą parengiamas šių formalumų atlikimo pažymėjimas, kuris adresuojamas perduodančiajai agentūrai <...>“

13

Šio reglamento 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Jeigu pagal šio reglamento nuostatas kitai valstybei narei turėjo būti perduotas šaukimas į teismą [ieškinys] ar kitas lygiavertis dokumentas įteikimui, o atsakovas neatvyko, [perduodančiosios valstybės narės] teismas sprendimo nepriima tol, kol nustato, kad:

ir kad bet kuriuo iš šių atvejų įteikimas ar pristatymas buvo atliktas laiku, kad atsakovas turėtų pakankamai laiko pasiruošti savo gynybai.“

14

Reglamento Nr. 1393/2007 II priede esančioje tipinėje formoje „Adresato informavimas apie teisę atsisakyti priimti dokumentą“ yra ši dokumento adresatui skirta informacija:

„Galite atsisakyti priimti šį dokumentą, jeigu jis nėra parengtas kalba, kurią suprantate, ar įteikimo vietos oficialia kalba arba viena iš oficialių kalbų, arba nėra pridėta vertimo į kalbą, kurią suprantate, ar į įteikimo vietos oficialią kalbą arba vieną iš oficialių kalbų.

Jei norite pasinaudoti šia teise, privalote atsisakyti priimti dokumentą jo įteikimo metu tiesiogiai pranešdami apie tai dokumentą įteikiančiam asmeniui arba per vieną savaitę grąžinti jį toliau nurodytu adresu pareikšdami, kad atsisakote jį priimti.“

15

Šioje tipinėje formoje taip pat yra „adresato pareiškimas“, kurį jam siūloma pasirašyti, jeigu jis atsisako priimti atitinkamą dokumentą, ir kuris suformuluotas taip:

„Atsisakau priimti prie šio pareiškimo pridedamą dokumentą, kadangi jis nėra parengtas kalba, kurią suprantu, ar įteikimo vietos oficialia kalba arba viena iš oficialių kalbų, arba nėra pridėta vertimo į kalbą, kurią suprantu, ar į įteikimo vietos oficialią kalbą arba vieną iš oficialių kalbų.“

16

Galiausiai nurodytoje tipinėje formoje numatyta, kad atsisakymo priimti atveju adresatas turi nurodyti oficialiąją Europos Sąjungos kalbą ar kalbas, kurią (-ias) jis supranta.

17

Remiantis 2005 m. spalio 19 d. Briuselyje sudarytu Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimu dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo (OL L 300, p. 55), buvo nuspręsta taikyti 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (OL L 160, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 1 t., p. 227) Sąjungos ir Danijos Karalystės santykiams pagal tarptautinę teisę.

18

Šio susitarimo 3 straipsnyje nustatyta:

„<...>

2.   Kiekvieną kartą priėmus Reglamento [Nr. 1348/2000] pakeitimus, Danija praneša Komisijai apie savo sprendimą įgyvendinti ar neįgyvendinti tokių pakeitimų turinio. <...>

<...>

6.   Danijos pranešimas, kad pakeitimų turinys yra įgyvendintas Danijoje <...>, sukuria abipusius Danijos ir Bendrijos įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę. Tada tie reglamento pakeitimai sudaro šio Susitarimo pakeitimus ir laikomi jo priedu.

<...>“

19

Reglamentu Nr. 1393/2007 panaikinus Reglamentą Nr. 1348/2000, Danijos Karalystė pranešė Komisijai apie savo sprendimą įgyvendinti Reglamento Nr. 1393/2007 turinį (OL L 331, 2008, p. 21).

20

2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42) 34 straipsnio 2 punkte numatyta, kad vienos valstybės narės teismo sprendimas nėra pripažįstamas kitoje valstybėje narėje, jei „atsakovas neturėjo galimybės laiku ir tinkamu būdu gauti bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento, kad galėtų susitarti dėl savo gynybos, išskyrus jei atsakovas nepradėjo proceso siekdamas apskųsti tokį sprendimą, kai tai jam buvo įmanoma padaryti“.

21

Remiantis 2005 m. spalio 19 d. Briuselyje sudarytu Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimu dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 299, p. 62), Reglamentas Nr. 44/2001 taikomas Sąjungos ir Danijos Karalystės santykiams.

22

Organinio teismų įgaliojimų įstatymo (Ley Orgánica del Poder Judicial) 11 straipsnyje nustatyta:

„1.   Bet kuris procesas turi atitikti sąžiningumo reikalavimą. Įrodymai, gauti tiesiogiai ar netiesiogiai pažeidžiant pagrindines teises ir laisves, yra nepriimtini.

2.   Teismai motyvuota nutartimi atmeta prašymus, atskiruosius skundus ir prieštaravimus, pateiktus piktnaudžiaujant teise, įstatymu arba procesu.

3.   Vadovaudamiesi Konstitucijos 24 straipsnyje įtvirtintu veiksmingos teisinės apsaugos principu, teismai privalo išnagrinėti pateiktus prašymus ir juos atmesti dėl formaliųjų pagrindų gali tik tuo atveju, kai trūkumo neįmanoma pašalinti arba jis nebuvo pašalintas įstatymų nustatyta tvarka.“

23

Civilinio proceso kodekso (Ley de Enjuiciamiento Civil) 161 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Kai gyvenamojoje vietoje esantis pranešimo adresatas atsisako priimti sprendimo ar dokumento kopiją arba pasirašyti įteikimą patvirtinantį dokumentą, įteikimą vykdantis tarnautojas arba, nelygu atvejis, procurador informuoja gavėją, kad su sprendimo arba dokumento kopija galima susipažinti teismo buveinės vietoje, ir toks įteikimas laikomas tinkamai įvykdytu. Apie visas nurodytas įteikimo aplinkybes pažymima įteikimo dokumente.“

24

Pagal šio kodekso 247 straipsnį:

„1.   Savo veiksmus bet kurio proceso dalyviai privalo atlikti nepažeisdami sąžiningumo taisyklių.

2.   Teismai motyvuota nutartimi atmeta prašymus ir atskiruosius skundus, pateiktus piktnaudžiaujant teise, įstatymu arba procesu.

3.   Jei teismai mano, kad kuri nors šalis veikia nesilaikydama procesinio sąžiningumo taisyklių, jie gali motyvuota nutartimi ir atsižvelgdami į proporcingumo principą skirti jai baudą nuo 180 iki 6000 EUR, bet ne didesnę nei viena trečioji ieškinio sumos.

Nustatydamas baudos dydį teismas atsižvelgia į faktines situacijos aplinkybes ir žalą, kuri galėjo būti padaryta procesui ar kitai šaliai.“

25

Šio kodekso 496 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Secretario judicial paskelbia atsakovą nedalyvavusiu bylos nagrinėjime, jeigu šis neatvyko į teismą įteikimo dokumente nurodytą dieną ar per jame nustatytą terminą, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus, kai tai paskelbia teismas.“

26

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Ispanijos bendrovė Alta Realitat kreipėsi į Juzgado de Primera Instancia no 44 de Barcelona (Barselonos pirmosios instancijos teismas Nr. 44) su ieškiniu dėl sutarties, kurią ji 2008 m. vasario 13 d. sudarė su Danijos bendrove Erlock Film ApS ir Danijoje gyvenančiu U. Thomsen, nutraukimo.

27

Ši sutartis buvo susijusi su filmo anglų kalba, kuriame turėjo vaidinti U. Thomsen, kūrimo.

28

Alta Realitat prašymą nutraukti sutartį grindžia tuo, kad U. Thomsen neįvykdė savo įsipareigojimų ir nepagrįstai atsisakė vaidinti.

29

Alta Realitat taip pat prašo priteisti iš suinteresuotojo asmens 30000 EUR sumą, kuri jam buvo sumokėta avansu, taip pat žalos, patirtos dėl sutarties neįvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

30

Teismas, į kurį kreiptasi, pripažino Alta Realitat ieškinį priimtinu ir nurodė įteikti jį U. Thomsen šio gyvenamojoje vietoje Danijoje.

31

Tačiau U. Thomsen pasinaudojo jam pagal Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalį suteikta teise atsisakyti priimti ieškinį ir jo priedus, remdamasis tuo, kad nesuprato anglų kalbos, kuria buvo parengti šie dokumentai.

32

Juzgado de Primera Instancia no 44 de Barcelona (Barselonos pirmosios instancijos teismas Nr. 44) pripažino šį atsisakymą nepagrįstu ir nusprendė, kad ieškinys tinkamai įteiktas atsakovui pagrindinėje byloje. 2010 m. sausio 19 d. atsakovui nedalyvaujant priimtu sprendimu šis teismas patenkino Alta Realitat reikalavimus. Šis sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo.

33

2012 m. Danijos pirmos instancijos ir apeliacinis teismas atsisakė pripažinti šį sprendimą Danijoje, remdamiesi Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 2 punktu.

34

2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi Juzgado de Primera Instancia no 44 de Barcelona (Barselonos pirmosios instancijos teismas Nr. 44) pripažino visus įteikus ieškinį U. Thomsen atliktus procesinius veiksmus niekiniais.

35

Vis dėlto šioje nutartyje teismas pripažino įteikimą atitinkančiu Reglamento Nr. 1393/2007 nuostatas, pažymėjęs, kad iš bylos dokumentų buvo matyti, jog U. Thomsen suprato anglų kalbą. Šis teismas nurodė, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama sutartis ir įvairūs prie ieškinio pridėti suinteresuotojo asmens parengti dokumentai surašyti šia kalba, savo paskyroje internetinėje kinematografijos duomenų bazėje atsakovas nurodė puikiai mokantis šią kalbą, o jo sukurtas tinklaraštis taip pat yra šia kalba. Teismas pridūrė, kad byloje pateikta įvairių DVD, kuriuose asmuo, įvardytas kaip U. Thomsen, kalba angliškai. Taigi, anot šio teismo, jokia objektyvi priežastis nepateisino suinteresuotojo asmens atsisakymo priimti ieškinį anglų kalba, o toks atsisakymas pagal Ispanijos teisę yra piktnaudžiavimas procesu.

36

Todėl teismas nurodė dar kartą įteikti ieškinį be vertimo.

37

Jis taip pat nusprendė taikyti Civilinio proceso kodekso 161 straipsnio 2 dalį, pagal kurią atsakovui atsisakius priimti įteikiamus dokumentus jie laikomi tinkamai įteiktais, jeigu teismas nusprendžia, kad atsisakymas nėra objektyviai pagrįstas.

38

Tačiau iš naujo įteikti nepavyko, nes U. Thomsen atsisakė priimti anglų kalba parengtą ieškinį, remdamasis tuo, kad supranta tik danų kalbą.

39

Prašyme priimti prejudicinį sprendimą Juzgado de Primera Instancia no de Barcelona (Barselonos pirmosios instancijos teismas Nr. 44) klausia, ar Reglamentą Nr. 1393/2007 atitinka tai, kad nacionalinis teismas, remdamasis turimais duomenimis, vertina atsakovo gebėjimą suprasti konkrečią kalbą ir nusprendžia nusiųsti jam tik šia kalba parengtą ieškinį ir priedus.

40

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad šis klausimas susijęs su vidaus rinkos veikimu ir tinkama teismo procesų eiga, ir priduria, kad teismo procesai vyktų sparčiau, jeigu prireikus tam tikrų dokumentų nereikėtų versti į kalbas, kurioms sunku surasti vertėjų, o vertimas yra brangus, ypač kai teismas, kaip nagrinėjamu atveju, galėjo įsitikinti, kad suinteresuotoji šalis supranta atitinkamą kalbą ir ši kalba plačiai vartojama. Šiuo klausimu teismas pažymi, kad filmas, kuriame turėjo vaidinti U. Thomsen, turėjo būti kuriamas anglų kalba, kuria taip pat surašytas Alta Realitat pareikštas ieškinys.

41

Tačiau Reglamente Nr. 1393/2007 nenurodyta bylą nagrinėjančio teismo turimos diskrecijos vertinti apimtis.

42

Be to, reikia nustatyti, ar nacionalinės teisės nuostata, kaip antai Civilinio proceso kodekso 161 straipsnio 2 dalis, suderinama su Sąjungos teise.

43

Šiomis aplinkybėmis Juzgado de Primera Instancia no 44 de Barcelona (Barselonos pirmosios instancijos teismas Nr. 44) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

44

Remiantis Procedūros reglamento 99 straipsniu, jeigu atsakymą į pateiktą prejudicinį klausimą galima aiškiai nustatyti iš teismų praktikos, Teisingumo Teismas, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo siūlymu ir išklausęs generalinį advokatą, bet kada gali nuspręsti priimti sprendimą motyvuota nutartimi.

45

Šioje byloje reikia taikyti šią nuostatą.

46

Trimis klausimais, kuriuos tikslinga nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, kokių Reglamento Nr. 1393/2007 taisyklių privalo laikytis bylą nagrinėjantis perduodančiosios valstybės narės teismas, kai nusprendžia įteikti kitos valstybės narės teritorijoje gyvenančiam adresatui ieškinį, parengtą kalba, kurios šis nesupranta ir neturi suprasti, kaip numatyta šio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje.

47

Šiuo klausimu pirmiausia svarbu priminti, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog pagal EB 61 straipsnio c punktą priimtu Reglamentu Nr. 1393/2007, kaip matyti iš jo 2 konstatuojamosios dalies, siekiama įtvirtinti teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo Bendrijoje mechanizmą siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą (Sprendimo Alpha Bank Cyprus, C‑519/13, EU:C:2015:603, 29 punktas ir nurodyta teismo praktika).

48

Taigi, siekiant pagerinti ir paspartinti teismines procedūras ir užtikrinti gerą teisingumo vykdymą, minėtu reglamentu nustatomas tiesioginio teisminių ir neteisminių dokumentų perdavimo tarp valstybių narių principas, kuris leidžia supaprastinti ir paspartinti procedūras. Šie tikslai priminti jo 6–8 konstatuojamosiose dalyse (Sprendimo Alpha Bank Cyprus, C‑519/13, EU:C:2015:603, 30 punktas ir nurodyta teismo praktika).

49

Tačiau šių tikslų negalima siekti kaip nors susilpninant dokumentų adresatų teisę į gynybą, kylančią iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje ir 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (Sprendimo Alpha Bank Cyprus, C‑519/13, EU:C:2015:603, 31 punktas ir nurodyta teismo praktika).

50

Dėl šios priežasties svarbu užtikrinti ne tik tai, kad adresatas faktiškai gautų atitinkamą dokumentą, bet ir tai, kad jis galėtų veiksmingai susipažinti su jam pareikštu ieškiniu ir visiškai suprasti jo turinį ir apimtį, kad galėtų naudingai pasiremti savo teisėmis perduodančiojoje valstybėje narėje (Sprendimo Alpha Bank Cyprus, C‑519/13, EU:C:2015:603, 32 punktas ir nurodyta teismo praktika).

51

Taigi šiuo požiūriu Reglamentą Nr. 1393/2007 reikia aiškinti taip, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtų tinkamai suderinti ieškovo ir atsakovo (dokumento adresato) interesai derinant veiksmingo ir greito procesinių dokumentų perdavimo tikslus su reikalavimu adekvačiai užtikrinti šių dokumentų adresato teisę į gynybą (Sprendimo Alpha Bank Cyprus, C‑519/13, EU:C:2015:603, 33 punktas ir nurodyta teismo praktika).

52

Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, Reglamentu Nr. 1393/2007 nustatyta sistema, pagal kurią dokumentai iš esmės perduodami valstybių narių paskirtų „perduodančiųjų“ agentūrų valstybių narių paskirtoms „gaunančiosioms“ agentūroms. Pagal šio reglamento 4 straipsnį perduodančioji agentūra bet kokiomis tinkamomis priemonėmis tiesiogiai ir kuo greičiau perduoda gaunančiajai agentūrai įteiktiną teisminį dokumentą arba įteiktinus teisminius dokumentus (šiuo klausimu žr. Sprendimo Alpha Bank Cyprus, C‑519/13, EU:C:2015:603, 34 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

53

Pagal Reglamento Nr. 1393/2007 5 straipsnio 1 dalį perduodančioji agentūra turi informuoti pareiškėją apie tai, kad adresatas gali atsisakyti priimti dokumentą, jeigu jis parengtas kita kalba nei viena iš šio reglamento 8 straipsnyje nurodytų kalbų. Pagal šio reglamento 5 straipsnio 2 dalį iš esmės pareiškėjas turi padengti vertimo išlaidas prieš dokumento perdavimą (šiuo klausimu žr. Sprendimo Alpha Bank Cyprus, C‑519/13, EU:C:2015:603, 35 punktą).

54

Savo ruožtu gaunančioji agentūra turi organizuoti faktinį dokumento įteikimą adresatui, kaip numatyta Reglamento Nr. 1393/2007 7 straipsnyje. Šiomis aplinkybėmis ji turi, pirma, informuoti perduodančiąją agentūrą dėl visų su perdavimu susijusių svarbių aplinkybių, pateikdama jai šio reglamento I priede pateiktos tipinės formos pažymėjimą, ir, antra, pagal šio reglamento 8 straipsnio 1 dalį informuoti adresatą, kad jis gali atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą, jeigu šis nėra parengtas viena iš minėtoje nuostatoje nurodytų kalbų arba nėra pridėtas jo vertimas į bet kurią iš šių kalbų; tos kalbos yra kalba, kurią supranta adresatas, arba valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialioji kalba, arba tam tikrais atvejais įteikimo vietos oficialioji kalba ar viena iš oficialiųjų kalbų, t. y. kalba, kurią adresatas turėtų suprasti. Kai adresatas atsisako priimti dokumentą, gaunančioji agentūra, be kita ko, turi, remdamasi to reglamento 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, nedelsdama informuoti apie tai perduodančiąją agentūrą ir grąžinti prašymą ir dokumentą, kurį prašoma išversti (Sprendimo Alpha Bank Cyprus, C‑519/13, EU:C:2015:603, 36 punktas).

55

Taigi perduodančiosios ir gaunančiosios agentūrų vaidmuo taikant Reglamentą Nr. 1393/2007 apsiriboja faktinio atitinkamo dokumento perdavimo ir įteikimo užtikrinimu ir šiuos veiksmus palengvinančių priemonių taikymu. Tačiau šios agentūros neturi jokių įgaliojimų spręsti esminius klausimus, pavyzdžiui, kokią kalbą ar kalbas supranta dokumento adresatas ir ar prie dokumento turi būti pridėtas vertimas į vieną iš Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų kalbų; jos taip pat negali vertinti, ar adresatas pagrįstai atsisakė priimti dokumentą (šiuo klausimu žr. Sprendimo Alpha Bank Cyprus, C‑519/13, EU:C:2015:603, 37 punktą).

56

Priešingai, tik nacionalinis teismas, į kurį kreiptasi perduodančiojoje valstybėje narėje, turi kompetenciją išnagrinėti tokio pobūdžio klausimus, jei ieškovas ir atsakovas dėl jų nesutaria (Sprendimo Alpha Bank Cyprus, C‑519/13, EU:C:2015:603, 41 punktas).

57

Kalbant konkrečiau, pradėjęs įteikimo procedūrą ir šiuo tikslu nustatęs svarbų (‑ius) dokumentą (‑us), toks teismas priima sprendimą tik kai dokumento adresatas iš tiesų atsisakė jį priimti motyvuodamas tuo, jog jis nebuvo parengtas jam suprantama kalba arba kalba, kurią jis turėtų suprasti. Taigi minėtas teismas pareiškėjo prašymu turi patikrinti, ar toks atsisakymas buvo pagrįstas. Šiuo tikslu jis turi tinkamai atsižvelgti į visus bylos dokumentus, kad, viena vertus, nustatytų dokumento adresato kalbines žinias ir, kita vertus, nuspręstų, ar, atsižvelgiant į nagrinėjamo dokumento pobūdį, reikalingas jo vertimas (Sprendimo Alpha Bank Cyprus, C‑519/13, EU:C:2015:603, 42 punktas ir nurodyta teismo praktika).

58

Galiausiai, minėtas teismas kiekvienu atveju turi užtikrinti, kad suinteresuotųjų šalių atitinkamos teisės būtų vienodai apsaugotos, suderinant pareiškėjo interesą, kad įteikimas būtų veiksmingas ir greitas, ir dokumento adresato interesą, kad būtų veiksmingai užtikrinta jo teisė į gynybą (žr. Sprendimo Alpha Bank Cyprus, C‑519/13, EU:C:2015:603, 43 punktą).

59

Kalbant apie Reglamentu Nr. 1393/2007 nustatytą sistemą pridurtina, kad jame taip pat numatyta naudoti dvi tipines formas, pateiktas atitinkamai jo I ir II prieduose, ir kad nenustatyta jokios išimties, susijusios su šių formų naudojimu. Priešingai, kaip matyti iš šio reglamento 11 konstatuojamosios dalies, jame numatytos tipinės formos „turėtų būti naudojamos“, nes jos, gerbiant atitinkamas suinteresuotųjų šalių teises ir kaip matyti iš reglamento 7 konstatuojamosios dalies, padeda supaprastinti ir padaryti skaidresnę dokumentų perdavimo procedūrą ir taip užtikrinti tiek jų įskaitomumą, tiek jų perdavimo saugumą (žr. Sprendimo Alpha Bank Cyprus, C‑519/13, EU:C:2015:603, 44–46 punktus).

60

Be to, minėtos formos, kaip nurodyta to paties reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje, yra priemonės, kuriomis adresatai informuojami apie jų turimą teisę atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą (Sprendimo Alpha Bank Cyprus, C‑519/13, EU:C:2015:603, 47 punktas).

61

Dėl tikslios Reglamento Nr. 1393/2007 II priede pateiktos tipinės formos, o kartu ir šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies, kurioje numatytas šios formos įteikimas dokumento adresatui, taikymo srities Teisingumo Teismas jau pabrėžė, kad, kaip matyti iš paties šios formos pavadinimo ir teksto, minėto 8 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė atsisakyti priimti dokumentą laikoma šio dokumento adresato „teise“ (šiuo klausimu žr. Sprendimo Alpha Bank Cyprus, C‑519/13, EU:C:2015:603, 49 punktą).

62

Kad ši Sąjungos teisės aktų leidėjo suteikta teisė galėtų turėti naudingą poveikį, dokumento adresatas su ja turi būti supažindintas raštiškai. Pagal Reglamentu Nr. 1393/2007 nustatytą sistemą ši informacija jam pateikiama naudojant šio reglamento II priede pateiktą tipinę formą, kaip ir pareiškėjas nuo pat procedūros pradžios informuojamas naudojant šio reglamento I priede pateiktą formą apie tokią dokumento adresato teisę (Sprendimo Alpha Bank Cyprus, C‑519/13, EU:C:2015:603, 50 punktas).

63

Šiuo klausimu pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1393/2007 II priede pateikta tipinė forma yra viena iš svarbesnių šiuo reglamentu nustatytų naujovių, siekiant būtent pagerinti dokumentų perdavimą ir užtikrinti geresnę jų adresato apsaugą, nes šioje formoje numatyta adresato galimybė tuo atveju, jei jis atsisako priimti dokumentą dėl to, kad šis parengtas ne ta kalba, kurią jis supranta, arba ne įteikimo vietos oficialiąja kalba ar viena iš oficialiųjų kalbų arba nepridėtas vertimas į atitinkamą kalbą, nurodyti kalbą ar kalbas, kurią (-ias) jis supranta.

64

Šiuo aspektu Teisingumo Teismas patikslino, kad Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalis susideda iš dviejų dalių, kurios, nors ir susijusios, yra atskiros, t. y., pirma, dėl materialinės dokumento adresato teisės atsisakyti jį priimti vien dėl to, kad jis parengtas ne ta kalba, kurią jis turėtų suprasti, arba neišverstas į šią kalbą, ir, antra, dėl oficialios informacijos apie minėtos teisės buvimą, su kuria gaunančioji agentūra supažindina adresatą. Kitaip tariant, sąlyga dėl dokumento kalbos susijusi ne su gaunančiosios agentūros adresatui pateikiama informacija, bet išimtinai su jam suteikta teise atsisakyti priimti dokumentą. Galiausiai, šio reglamento I priede pateiktoje tipinėje formoje šie du aspektai aiškiai atskiriami, skirtingose rubrikose darant nuorodą į dokumento adresatui raštu pateiktiną informaciją apie jo teisę atsisakyti jį priimti ir į faktinį šios teisės buvimą (Sprendimo Alpha Bank Cyprus, C‑519/13, EU:C:2015:603, 51 ir 52 punktai).

65

Šiomis aplinkybėmis pats atsisakymas aiškiai ribotas, nes dokumento adresatas tinkamai gali juo pasinaudoti tik tuomet, kai nagrinėjamas dokumentas nėra parengtas kalba, kurią jis supranta, arba valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialiąja kalba, arba, jeigu toje valstybėje narėje yra kelios oficialios kalbos, vietos, kurioje turi būti įteiktas dokumentas, oficialiąja kalba ar viena iš jos oficialiųjų kalbų arba nėra išverstas į vieną iš šių kalbų. Kaip išplaukia iš šios nutarties 57 punkto, nuspręsti, ar ši sąlyga įvykdyta, galiausiai turi bylą nagrinėjantis teismas, kuris turi patikrinti, ar adresato atsisakymas priimti dokumentą yra pagrįstas (Sprendimo Alpha Bank Cyprus, C‑519/13, EU:C:2015:603, 53 punktas).

66

Vis dėlto ši teisė atsisakyti priimti dokumentą gali būti įgyvendinta tik tuomet, kai dokumento adresatas yra tinkamai – iš anksto raštu – informuotas apie savo turimą teisę. Todėl gaunančioji agentūra, kai ji įteikia dokumentą adresatui, visais atvejais prie atitinkamo dokumento turi pridėti Reglamento Nr. 1393/2007 II priede pateiktą tipinę formą taip informuodama adresatą apie jo teisę atsisakyti priimti šį dokumentą; beje, tokia pareiga šiai agentūrai nesukelia ypatingų sunkumų, nes pakanka, kad ji prie įteiktino dokumento pridėtų iš anksto atspausdintą tekstą, numatytą reglamente visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis (šiuo klausimu žr. Sprendimo Alpha Bank Cyprus, C‑519/13, EU:C:2015:603, 54–56 punktus).

67

Taigi toks aiškinimas gali užtikrinti skaidrumą, nes pagal jį dokumento adresatui suteikiama galimybė susipažinti su savo teisių apimtimi, ir kartu leidžia vienodai taikyti Reglamentą Nr. 1393/2007, nevilkinant šio dokumento perdavimo, bet, priešingai, jį supaprastinant ir palengvinant (Sprendimo Alpha Bank Cyprus, C‑519/13, EU:C:2015:603, 57 punktas).

68

Iš to Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad gaunančioji agentūra visais atvejais ir šiuo klausimu neturėdama jokios diskrecijos turi informuoti dokumento adresatą apie jo teisę atsisakyti jį priimti, visais atvejais šiuo tikslu naudodama Reglamento Nr. 1393/2007 II priede pateiktą tipinę formą (Sprendimo Alpha Bank Cyprus, C‑519/13, EU:C:2015:603, 58 punktas).

69

Iš to, kas pirmiau išdėstyta, matyti, pirma, kad tokiu atveju, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kai įteiktinas dokumentas parengtas ne viena iš Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalyje numatytų kalbų, pavyzdžiui, adresatui suprantama kalba arba valstybės, į kurią kreipiamasi, valstybine kalba ar prireikus įteikimo vietos oficialiąja kalba ar viena iš oficialiųjų kalbų, t. y. kalbomis, kurias adresatas turėtų suprasti, arba nepridėtas vertimas į atitinkamą kalbą, gaunančioji agentūra turi įvykdyti savo pareigą pranešti adresatui apie jo teisę atsisakyti priimti dokumentą, naudodama šio reglamento II priede pateiktą tipinę formą (žr. šios nutarties 59 ir 68 punktus).

70

Taip yra neatsižvelgiant į aplinkybę, kad adresatas atsisakė ar neatsisakė priimti dokumentą. Šiuo klausimu pažymėtina, kad Sprendime Alpha Bank Cyprus (C‑519/13, EU:C:2015:603) Teisingumo Teismas pripažino, jog minėtą tipinę formą privalu naudoti byloje, kai įteiktino dokumento adresatas faktiškai pasinaudojo teise atsisakyti jį priimti, nors iš anksto negavo informacijos apie šios teisės buvimą.

71

Taigi tuo atveju, kai gaunančioji agentūra, turinti perduoti atitinkamą dokumentą jo adresatui, nepridėjo Reglamento Nr. 1393/2007 II priede pateiktos tipinės formos, ši trūkumą reikia ištaisyti remiantis šio reglamento nuostatomis (šiuo klausimu žr. Sprendimo Alpha Bank Cyprus, C‑519/13, EU:C:2015:603, 59–76 punktus).

72

Todėl perduodančiojoje valstybėje narėje bylą nagrinėjantis teismas turi užtikrinti šių taisyklių laikymąsi.

73

Antra, svarbu pabrėžti, kad Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatyta teisė atsisakyti priimti įteiktiną dokumentą kyla iš šios nutarties 49 ir 50 punktuose priminto būtinumo apsaugoti šio dokumento adresato teisę į gynybą, kaip to reikalauja teisingas bylos nagrinėjimas.

74

Vadinasi, nei dokumentą perduodančios nacionalinės valdžios institucijos, nei perduodančiojoje valstybėje narėje bylą nagrinėjantis teismas niekaip negali kliudyti suinteresuotajam asmeniui pasinaudoti šia teise.

75

Kalbant konkrečiau, jeigu prieš pradedant dokumento įteikimo procedūrą bylą nagrinėjantis teismas atlieka pirminį adresato kalbinių žinių vertinimą, kad kartu su ieškovu nustatytų, ar būtina pateikti dokumento vertimą, sprendimas nereikalauti parengti tokio vertimo neturi jokios įtakos nei adresato teisės atsisakyti priimti šį dokumentą buvimui, nei jos įgyvendinimui. Kitaip tariant, net jei šis teismas šiuo etapu jau įsitikino, kad adresatas supranta kalbą, kuria parengtas dokumentas, todėl jo vertimas nereikalingas, jis iš to negali daryti išvados, kad suinteresuotasis asmuo negalės teisėtai ginčyti įteikimo procedūros, ir taip neleisti jam pasinaudoti Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalyje numatyta jo teise atsisakyti priimti šį dokumentą, nes kitaip būtų pažeista jo teisė į gynybą.

76

Kita vertus, tik adresatui pasinaudojus šia teise bylą nagrinėjantis teismas galės teisėtai spręsti klausimą dėl atsisakymo pagrįstumo.

77

Šiuo tikslu, kaip nurodyta šios nutarties 57 punkte, šis teismas turės tinkamai atsižvelgti į visą svarbią bylos medžiagą, kad nustatytų, ar dokumentą priimti atsisakęs adresatas vis dėlto galėjo suprasti ir veiksmingai įgyvendinti savo teises, o gal, atsižvelgiant į dokumento pobūdį, reikalingas jo vertimas.

78

Iš tiesų, viena vertus, tam, kad dokumento adresatas galėtų veiksmingai pasinaudoti savo teise į gynybą, atitinkamas dokumentas turi būti parengtas jam suprantama kalba, nes tai yra garantija, kad suinteresuotasis asmuo sugebės laiku suprasti bent jau prašymo dalyką, pagrindą ir kvietimą atvykti į teismą arba prireikus tai, kad turi galimybę pareikšti ieškinį teisme (šiuo klausimu žr. Sprendimo Weiss und Partner, C‑14/07, EU:C:2008:264, 64 ir 73 punktus). Kita vertus, pareiškėjas neturi prisiimti neigiamų pasekmių, kilusių dėl procesui užvilkinti skirto akivaizdžiai piktavališko atsisakymo priimti neišverstą dokumentą, jeigu nustatyta, kad jo adresatas supranta kalbą, kuria dokumentas parengtas (Sprendimo Leffler, C‑443/03, EU:C:2005:665, 52 punktas).

79

Taigi bylą nagrinėjantis perduodančiosios valstybės narės teismas turi kuo geriau apsaugoti kiekvienos šalies interesus, be kita ko, išnagrinėdamas visus faktus ir patvirtinamuosius įrodymus, konkrečiai įrodančius adresato kalbines žinias, ir šiuo tikslu jis negali remtis jokia prezumpcija (šiuo klausimu žr. Sprendimo Weiss und Partner, C‑14/07, EU:C:2008:264, 85 punktą).

80

Jeigu, atlikęs šį nagrinėjimą, bylą nagrinėjantis teismas padarys išvadą, kad adresatas pagrįstai atsisakė priimti įteiktiną dokumentą, nes šis buvo parengtas Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų neatitinkančia kalba, iš šio reglamento 8 straipsnio 3 dalies matyti, kad šis dokumentas turės būti įteiktas adresatui kartu su vertimu į vieną iš pirmojoje nuostatoje nurodytų kalbų.

81

Tačiau priešingu atveju iš esmės niekas nekliudo šiam teismui taikyti jo nacionalinėje proceso teisėje numatytų padarinių dėl adresato nepagrįsto atsisakymo priimti dokumentą, jeigu bus užtikrintas visiškas minėto reglamento veiksmingumas, atsižvelgiant į jo tikslą (šiuo klausimu žr. Sprendimo Leffler, C‑443/03, EU:C:2005:665, 69 punktą).

82

Iš tiesų, pačiame Reglamente Nr. 1393/2007 nenumatyta nepagrįsto atsisakymo priimti dokumentą padarinių.

83

Kaip matyti iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos, jei nėra Sąjungos teisės nuostatų, kiekvienos valstybės narės vidaus teisės sistemoje turi būti nustatytos ieškinių, skirtų iš tiesioginio Sąjungos teisės veikimo kylančių teisės subjektų teisių apsaugai užtikrinti, procesinės taisyklės (Sprendimo Leffler, C‑443/03, EU:C:2005:665, 49 punktas).

84

Tačiau šios taisyklės negali būti mažiau palankios nei tos, kurios susijusios su iš nacionalinės teisės sistemos kylančiomis teisėmis (lygiavertiškumo principas), o pagal Sąjungos teisės sistemą suteiktų teisių įgyvendinimas dėl jų negali tapti praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas) (Sprendimo Leffler, C‑443/03, EU:C:2005:665, 50 punktas).

85

Šiuo klausimu, vadovaudamasis veiksmingumo principu, nacionalinis teismas turi taikyti savo vidaus teisės sistemoje numatytas procesines taisykles, tik jei jos nepažeidžia reglamento priėmimo pagrindo, jo tikslo ir visiško veiksmingumo (žr. Sprendimo Leffler, C‑443/03, EU:C:2005:665, 50 ir 51 punktus).

86

Tokiu atveju, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kai atsakovas nedalyvavo bylos nagrinėjime, Reglamentu Nr. 1393/2007, kaip konkrečiai matyti iš jo 19 straipsnio 1 dalies, reikalaujama užtikrinti, kad suinteresuotasis asmuo iš tiesų ir faktiškai gautų ieškinį (šiuo klausimu žr. Sprendimo Alder, C‑325/11, EU:C:2012:824, 36 ir 41 punktus), kad galėtų susipažinti su prieš jį pradėta byla ir nustatyti reikalavimo dalyką ir pagrindą (šiuo klausimu žr. Sprendimo Weiss und Partner, C‑14/07, EU:C:2008:264, 73 ir 75 punktus) ir turėtų pakankamai laiko pasiruošti gynybai (šiuo klausimu žr. Sprendimo Leffler, C‑443/03, EU:C:2005:665, 52 punktą). Beje, ši pareiga suderinama su Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 2 punkto reikalavimais (šiuo klausimu žr. Sprendimo Leffler, C‑443/03, EU:C:2005:665, 68 punktą ir Sprendimo Weiss und Partner, C‑14/07, EU:C:2008:264, 51 punktą).

87

Bet kuriuo atveju, kaip matyti iš šios nutarties motyvų, Reglamentu Nr. 1393/2007 leidžiama taikyti nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai apibūdintą šios nutarties 37 punkte, tik atlikus šiame reglamente numatytus veiksmus, t. y. naudojant reglamento II priede pateiktą tipinę formą informavus adresatą apie jo teisę atsisakyti priimti įteiktiną dokumentą, o atsisakymo atveju – įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus tokio atsisakymo nepagrįstumą.

88

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos taikymo konkretus būdas atitinka Reglamento Nr. 1393/2007 reikalavimus ir tikslus.

89

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktus tris klausimus atsakytina: Reglamentas Nr. 1393/2007 aiškintinas taip, kad įteikiant dokumentą kitos valstybės narės teritorijoje gyvenančiam adresatui, jeigu dokumentas nėra parengtas kalba, kurią šis supranta, arba valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialiąja kalba, arba, jeigu toje valstybėje narėje yra kelios oficialiosios kalbos, vietos, kurioje turi būti įteiktas dokumentas, oficialiąja kalba ar viena iš jos oficialiųjų kalbų arba nėra išverstas į vieną iš šių kalbų:

90

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nutaria:

2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 aiškintinas taip, kad įteikiant dokumentą kitos valstybės narės teritorijoje gyvenančiam adresatui, jeigu dokumentas nėra parengtas kalba, kurią šis supranta, arba valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialiąja kalba, arba, jeigu toje valstybėje narėje yra kelios oficialiosios kalbos, vietos, kurioje turi būti įteiktas dokumentas, oficialiąja kalba ar viena iš jos oficialiųjų kalbų arba nėra išverstas į vieną iš šių kalbų: