TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2010 m. gruodžio 22 d.(*)
„Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Reglamentas (EB) Nr.°2201/2003 – Su santuoka susijusios bylos ir tėvų pareigos – Nesusituokusių tėvų vaikas – Kūdikio „nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvoka – „Globos teisių“ sąvoka“
Byloje C‑497/10 PPU
dėl Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) (Jungtinė Karalystė) 2010 m. spalio 8 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2010 m. spalio 18 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Barbara Mercredi
prieš
Richard Chaffe,
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Tizzano, teisėjai A. Borg Barthet, M. Ilešič, E. Levits (pranešėjas) ir M. Berger,
generalinis advokatas: P. Cruz Villalón,
posėdžio sekretorė L. Hewlett, vyriausioji administratorė,
atsižvelgęs į nacionalinio teismo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą remiantis Teisingumo Teismo procedūros reglamento 104b straipsniu,
atsižvelgęs į 2010 m. spalio 28 d. pirmosios kolegijos sprendimą patenkinti šį prašymą,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. gruodžio 1 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– B. Mercredi, atstovaujamos QC M. Scott‑Manderson ir baristerės M.‑C. Sparrow bei solisitorės H. Newman,
– R. Chaffe, atstovaujamo QC H. Setright ir baristerio D. Williams bei solisitorės K. Gieve,
– Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos S. Ossowski, padedamos solisitorės H. Walker ir baristerio D. Beard,
– Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir J. Kemper,
– Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos B. Beaupère‑Manokha,
– Airijos, atstovaujamos BL N. Travers,
– Europos Komisijos, atstovaujamos A.‑M. Rouchaud‑Joët ir M. Wilderspin,
susipažinęs su generalinio advokato nuomone,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL L 338, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 243; toliau – reglamentas), išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant vienos mergaitės tėvo R. Chaffe ir jos motinos B. Mercredi ginčą dėl šio vaiko, šiuo metu su motina esančio Reunjono saloje (Prancūzija), globos teisių.
Teisinis pagrindas
1980 m. Hagos konvencija
3 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – 1980 m. Hagos konvencija) 1 straipsnyje nustatyta:
„Šios Konvencijos tikslai yra:
a) užtikrinti, kad neteisėtai į bet kurią Susitariančiąją Valstybę išvežti ar jose laikomi vaikai būtų greitai [nedelsiant] grąžinti;
<...>“
4 Šios konvencijos 13 straipsnyje numatyta:
„Nepaisant ankstesnio straipsnio nuostatų, valstybės, į kurią kreipiamasi, teismo ar administracinė institucija neprivalo nurodyti grąžinti vaiką, jei asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri prieštarauja, kad vaikas būtų grąžintas, įrodo, kad:
a) asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu iš tiesų nesinaudojo globos teisėmis arba neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas; <...>“
5 Pagal šios konvencijos 19 straipsnį:
„Pagal [1980 m. Hagos konvenciją] priimtas sprendimas grąžinti vaiką nėra laikomas lemiamu iš esmės sprendžiant vaiko globos klausimus.“
Sąjungos teisė
6 Reglamento 2 straipsnyje nurodyta:
„Šiame reglamente:
1) „teismas“ apima visas valstybių narių institucijas, turinčias jurisdikciją bylose, patenkančiose į šio reglamento taikymo sritį pagal 1 straipsnį;
<...>
7) „tėvų pareigos“ – visos teisės ir pareigos, susijusios su vaiko asmeniu ar turtu, suteikiamos fiziniam ar juridiniam asmeniui teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu. [Jos apima, be kita ko, globos teises ir bendravimo teises];
<...>
9) „globos teisės“ apima teises ir pareigas, susijusias su vaiko priežiūra, ypač teisę nustatyti vaiko gyvenamąją vietą;
10) „bendravimo teisės“ apima visų pirma teisę ribotam laikui nuvežti vaiką kitur negu yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta;
11) „neteisėtas išvežimas ar negrąžinimas“ – tai vaiko išvežimas ar negrąžinimas tais atvejais, kai:
a) tuo pažeidžiamos globos teisės, įgytos teismo sprendimu, <...> pagal valstybės narės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta iki išvežimo ar negrąžinimo, [teisę];
ir
b) jei išvežimo ar negrąžinimo metu globos teisėmis buvo faktiškai naudojamasi drauge ar jų su niekuo nesidalijant arba jomis taip būtų naudojamasi išvežimui ar negrąžinimui. Laikoma, kad globa yra įgyvendinama kartu, kai pagal teismo sprendimą ar įstatymų nustatyta tvarka vienas tėvų teisių [pareigų] turėtojas negali spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos be kito tėvų pareigų turėtojo sutikimo.“
7 Reglamento 8 straipsnio formuluotė tokia:
„1. Valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.
2. Šio straipsnio 1 daliai taikomos 9, 10 ir 12 straipsnių nuostatos.“
8 Reglamento 10 straipsnyje nurodyta:
„Vaiką neteisėtai išvežus ar negrąžinus, valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismai išlaiko savo jurisdikciją iki tol, kol vaikas įgyja nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje ir:
a) išvežimui ar negrąžinimui tylėjimu pritaria kiekvienas globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija;
arba
b) vaikas toje kitoje valstybėje narėje pragyvena bent vienus metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, ir vaikas susigyvena su nauja aplinka [integruojasi į naują aplinką], ir įvykdoma bent viena iš sąlygų:
i) per vienus metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, valstybės narės, kurioje [į kurią] vaikas buvo išvežtas ar [kurioje] yra laikomas, kompetentingoms valdžios institucijoms nebuvo pateiktas prašymas jį grąžinti;
<...>
iii) byla valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teisme buvo užbaigta pagal 11 straipsnio 7 dalį;
iv) valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismai priėmė sprendimą dėl globos, nereikalaujantį vaiką grąžinti.“
9 Pagal reglamento 11 straipsnio 8 dalį:
„Nepaisant sprendimo dėl negrąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnį, bet kuris vėlesnis vaiką grąžinti reikalaujantis sprendimas, kurį priėmė pagal šį reglamentą jurisdikciją turintis teismas, siekiant užtikrinti vaiko grąžinimą yra vykdomas pagal III skyriaus 4 skirsnį.“
10 Reglamento 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:
„Jei vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti nustatyta <...>, jurisdikciją turi valstybės narės, kurioje yra vaikas, teismai.“
11 Pagal reglamento 16 straipsnį
„byla teisme laikoma iškelta [pateikta] tada,
a) kai teismui pateikiamas atitinkamas bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas, tačiau tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas ėmėsi nustatytų priemonių, kad minėtas dokumentas būtų įteiktas atsakovui;
<...>
<...>“
12 Reglamento 19 straipsnyje numatyta:
„<...>
2. Jeigu skirtingų valstybių narių teismuose iškeliamos bylos dėl tėvų pareigų to paties vaiko atžvilgiu ir tuo pačiu ieškinio pagrindu, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, savo iniciatyva sustabdo nagrinėjimo procesą, kol nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija.
3. Jeigu nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, atsisako jurisdikcijos pirmojo teismo naudai.
Tokiu atveju šalis, kuri kreipėsi į teismą, kuriame buvo vėliau iškelta byla, gali tą ieškinį pateikti pirmajam teismui.“
13 Pagal reglamento 60 straipsnio e punktą santykiuose tarp valstybių narių šis reglamentas turi viršenybę 1980 m. Hagos konvencijos atžvilgiu tiek, kiek ji susijusi su bylomis, kurioms taikomas šis reglamentas.
14 Šios konvencijos 3 straipsnis iš esmės atitinka reglamento 2 straipsnio 11 punktą, jos 5 straipsnio a punktas – reglamento 2 straipsnio 9 punktą, o minėtos konvencijos 5 straipsnio b punktas – šio reglamento 2 straipsnio 10 punktą.
15 Reglamento 62 straipsnyje nurodyta:
„1. Byloms, kurioms netaikomas šis reglamentas, ir toliau galioja 59 straipsnio 1 dalyje, 60 ir 61 straipsniuose nurodyti susitarimai ir konvencijos.
2. 60 straipsnyje minėtos konvencijos, ypač 1980 m. Hagos konvencija, ir toliau galioja tarp valstybių narių, kurios yra jų šalys, atsižvelgiant į 60 straipsnį.“
Nacionalinė teisė
16 Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagal Anglijoje ir Velse taikomą teisę biologiniam vaiko tėvui automatiškai neatsiranda tėvų pareigos.
17 Tačiau pagal 1989 m. Vaikų apsaugos įstatymo (Children Act 1989) 4 straipsnį tėvas gali įgyti tėvų pareigas, kai įrašomas į vaiko gimimo liudijimą, kai sudaro sutartį dėl šių pareigų su motina arba teismo nutartimi dėl tėvų pareigų pripažinimo („parental responsibility order“).
18 Be to, nagrinėdami iš privatinės teisės kylančius ginčus dėl vaikų Anglijos ir Velso teismai turi teisę priimti nutartis remdamiesi minėto įstatymo 8 straipsniu, o High Court of Justice (England & Wales) – remdamasis jam suteikta specialiąja jurisdikcija vaiko apsaugos srityje. Šios nutartys gali būti susijusios su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu („residence order“), bendravimo teisių nustatymu („contact order“), draudimu imtis tam tikrų veiksmų („prohibited steps order“) ir kitais specialiais klausimais („specific issue order“).
19 Prašyme priimti prejudicinį sprendimą teikiama nuoroda į nacionalinių teismų praktiką, pagal kurią Anglijos ir Velso teismai, kai į juos kreipiamasi su prašymu priimti su globos teisėmis susijusią nutartį, gali tapti tokių teisių turėtojais, net jei pati besikreipianti šalis jų dar neįgijo.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
Faktinės aplinkybės, dėl kurių buvo iškelta pagrindinė byla
20 Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad Reunjono saloje gimusi ir Prancūzijos pilietybę turinti B. Mercredi, kuri yra ieškovė pagrindinėje byloje, 2000 m. išsikraustė į Angliją, kur dirbo vienos oro linijų bendrovės įguloje. Kelerius metus ji ten nesusituokusi gyveno su Didžiosios Britanijos piliečiu R. Chaffe.
21 2009 m. rugpjūčio 11 d. jiems gimė dukra Chloé, Prancūzijos pilietė. Praėjus savaitei po šio vaiko gimimo B. Mercredi ir R. Chaffe, kurių santykiai jau kurį laiką nebebuvo pastovūs ir kurie nebegyveno kartu, nes R. Chaffe išsikėlė iš bendros gyvenamosios vietos, išsiskyrė.
22 2009 m. spalio 7 d., nors Chloé buvo du mėnesiai, B. Mercredi su dukra išvyko iš Anglijos ir kitą dieną atvyko į Reunjono salą. Vaiko tėvui apie motinos ir vaiko išvykimą iš anksto nebuvo pranešta, tačiau 2009 m. spalio 10 d. jis gavo laišką, kuriame B. Mercredi paaiškino šio išvykimo priežastis.
23 Neginčytina, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta iki jo išvykimo 2009 m. spalio 7 d., buvo Anglijoje. Taip pat nekyla ginčas, kad Chloé išvežimas į Reunjono salą buvo teisėtas, nes tuo metu B. Mercredi buvo vienintelis asmuo, turintis „globos teises“ reglamento 2 straipsnio 9 punkte pavartota prasme.
Tėvo 2009 m. Jungtinėje Karalystėje pradėtas procesas
24 2009 m. spalio 9 d., penktadienį, R. Chaffe, sužinojęs, kad B. Mercredi išvyko iš savo gyvenamosios vietos, telefonu tą pačią dieną kreipėsi į Duty High Court Judge Holman. Šis teisėjas priėmė nutartį įpareigodamas pateikti informaciją apie vaiko buvimo vietą („location order“) ir paskyrė šios bylos nagrinėjimą 2009 m. spalio 12 d.
25 2009 m. spalio 12 d. R. Chaffe pateikė prašymus, be kita ko, dėl tėvų pareigų pripažinimo, kaitomos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tiesių suteikimo. Tą pačią dieną, B. Mercredi nežinant apie suinteresuotojo asmens kreipimąsi į teismą ir jai ar jos teisėtam atstovui nedalyvaujant procese, teisėjas Holman priėmė nutartį nurodydamas B. Mercredi grąžinti Chloé į Angliją. Norint išvengti bet kokios dviprasmybės, šioje nutartyje nurodyta, jog neįpareigojama perduoti vaiko tėvui arba leisti jam bendrauti, nes sprendimai šiuo klausimu bus priimti vėlesniame posėdyje.
26 Reikia nurodyti, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas daro prielaidą, kad jame „byla buvo iškelta [pateikta]“, kaip tai suprantama pagal reglamento 16 straipsnį, vėliausiai 2009 m. spalio 12 d. Prireikus jis turi tai patikrinti. Bet kuriuo atveju Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą dėl prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateiktų faktinių ir teisinių vertinimų.
Motinos ir tėvo pradėti procesai Prancūzijoje
27 2009 m. spalio 28 d. B. Mercredi kreipėsi į Tribunal de grande instance (apygardos teismas) dėl išimtinių tėvų pareigų pripažinimo ir Chloé gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina Sen Deni (Reunjonas, Prancūzija).
28 2009 m. gruodžio 18 d. R. Chaffe tam pačiam teismui pateikė prašymą nurodyti grąžinti Chloé į Angliją pagal 1980 m. Hagos konvenciją. 2010 m. kovo 15 d. sprendimu šis prašymas buvo atmestas tuo pagrindu, kad tuo momentu, kai Chloé išvyko iš Jungtinės Karalystės, R. Chaffe neturėjo jos „globos teisių“. Šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka.
29 2010 m. birželio 23 d. sprendimu Sen Deni Tribunal de grande instance pripažino B. Mercredi išimtines tėvų pareigas Chloé atžvilgiu ir nustatė šio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina. Iš R. Chaffe ir Prancūzijos vyriausybės per posėdį pateiktų pastabų matyti, kad šis sprendimas dar netapo galutinis.
Tėvo 2009 m. Jungtinėje Karalystėje pradėto proceso tęsinys
30 2010 m. balandžio 15 d. R. Chaffe 2009 m. spalio mėnesį iškelta byla pateko pas teisėją McFarlane. R. Chaffe tvirtinimu, 2009 m. spalio 9 d. High Court of Justice (England & Wales) turėjo jurisdikciją spręsti dėl jo dukters padėties, nes Chloé tą dieną nebuvo praradusi savo nuolatinės gyvenamosios vietos Anglijoje. Be to, buvo įrodyta, jog pagal Anglijoje ir Velse taikomą teisę, pateikus prašymą priimti nutartį dėl globos teisių, teismas gali įgyti „globos teises“. R. Chaffe pridūrė: kadangi prašymas dėl tėvų pareigų pateiktas Anglijos teismams, Sen Deni Tribunal de grande instance, vadovaudamasis reglamento 19 straipsniu, privalėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėtas klausimas dėl Anglijos teismo jurisdikcijos.
31 Anot B. Mercredi, Anglijos teismai neturėjo jurisdikcijos spręsti dėl Chloé padėties, nes nuo tos dienos, kai atvyko į Reunjono salą, jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Jungtinėje Karalystėje, bet Prancūzijoje.
32 Teisėjas McFarlane nusprendė, kad:
– byla dėl Chloé buvo pateikta Anglijos teismui tuo momentu, kai tėvas paskambino telefonu teisėjui Holman,
– nuo to momento Anglijos teismas turi Chloé globos teises,
– nuo to paties momento tėvas taip pat turi Chloé globos teises, nes teismo nutartys priimtos jo naudai,
– Chloé nuolatinė gyvenamoji vieta „<...> tuo momentu, kai tiek Anglijos teismas, tiek tėvas įgijo [vaiko] globos teises, ir Anglijos teismas priėmė nutartis pareikalaudamas, kad Chloé liktų jo jurisdikcijoje arba į ją būtų grąžinta“, vis dar buvo Anglijoje, ir kad
– todėl nuo 2009 m. spalio 9 d. jurisdikciją spręsti dėl Chloé padėties turi Anglijos teismai.
Motinos pradėtas procesas Jungtinėje Karalystėje
33 2010 m. liepos 12 d. B. Mercredi apeliacine tvarka apskundė High Court of Justice (England & Wales) sprendimus, kreipdamasi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą.
34 Prašyme priimti prejudicinį sprendimą šis teismas nurodė, jog norint nustatyti teismą, kuriam pagal Europos Sąjungos teisę teisminga byla dėl tėvų pareigų Chloé atžvilgiu, reikia išsiaiškinti, kokie kriterijai turi būti taikomi nustatant vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą pagal reglamento 8 ir 10 straipsnius.
35 Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, atsakymas į klausimą, ar High Court of Justice (England & Wales) įgijo Chloé globos teises, kai jos tėvas pateikė prašymus, priklauso nuo reglamento sąvokos „institucija ar kita organizacija“ aiškinimo, kurį gali pateikti Teisingumo Teismas. Taip pat šis teismas nori išsiaiškinti, kaip vertinti situaciją, kai vienu metu jurisdikciją turi Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos teismai, sprendžiantys dėl atitinkamai Chloé tėvo ir motinos pateiktų prašymų.
36 Tokiomis aplinkybėmis Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division), nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Kokiais kriterijais reikia vadovautis nustatant vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, reikalingą taikant:
– <...> Reglamento Nr. 2201/2003 8 straipsnį,
– <...> Reglamento Nr. 2201/2003 10 straipsnį?
2. Ar teismas gali būti „institucija ar kita organizacija“, kuriai, vadovaujantis <...> Reglamento Nr. 2201/2003 nuostatomis, gali būti suteiktos globos teisės?
3. Ar 10 straipsnis taikomas ir po to, kai valstybės narės, į kurią kreiptasi, teismai atmetė prašymą dėl vaiko grąžinimo pagal [1980 m. Hagos konvenciją] tuo pagrindu, kad neįvykdytos 3 ir 5 straipsniuose numatytos sąlygos?
Konkrečiai tariant, kaip reikėtų spręsti koliziją tarp valstybės, į kurią kreiptąsi, išvados, kad neįvykdytos [1980 m. Hagos konvencijos] 3 ir 5 straipsniuose numatytos sąlygos, ir prašančiosios valstybės išvados, kad 3 ir 5 straipsniuose numatytos sąlygos įvykdytos?“
Dėl sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūros
37 Nacionalinis teismas paprašė šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą nagrinėti pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 104b straipsnyje numatytą sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą.
38 Šį prašymą jis motyvavo tuo, kad nenustačius teismo, kuriam pagal Europos Sąjungos teisę teisminga byla dėl tėvų pareigų Chloé atžvilgiu, negali būti nagrinėjami jos tėvo pateikti prašymai priimti nutartį, kuria jam būtų leista bendrauti su savo vaiku.
39 Šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, kad, kaip matyti iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, ši byla susijusi su metų ir keturių mėnesių vaiku, kuris daugiau kaip metus atskirtas nuo tėvo. Atsižvelgiant į tai, kad šio vaiko amžius labai svarbus jo raidai, tokia besitęsianti padėtis, kai tarp tėvo ir vaiko gyvenamųjų vietų yra didelis atstumas, gali rimtai pakenkti būsimiems jo santykiams su tėvu.
40 Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgusi į teisėjo pranešėjo siūlymą ir susipažinusi su generalinio advokato nuomone, 2010 m. spalio 28 d. Teisingumo Teismo pirmoji kolegija nusprendė patenkinti nacionalinio teismo prašymą nagrinėti bylą pagal sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą.
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
41 Savo pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, kaip reikia aiškinti reglamento 8 ir 10 straipsniuose numatytą „nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvoką, siekiant nustatyti, kuris teismas turi jurisdikciją spręsti su globos teisėmis susijusius klausimus, visų pirma kai, kaip pagrindinėje byloje, nagrinėjama kūdikio, kurį motina teisėtai išvežė į kitą nei jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę narę, kur iki kreipimosi į išvykimo valstybės teismą jis buvo gyvenęs tik kelias dienas, situacija.
42 Šiuo klausimu pirmiausia reikia konstatuoti, kad pagal reglamento 8 straipsnio 1 dalį valstybės narės teismo jurisdikcija bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kuris teisėtai išvežamas į kitą valstybę, nustatoma remiantis šio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos tuo metu, kai byla pateikiama šiam teismui, kriterijumi.
43 Pagal reglamento 16 straipsnį byla laikoma pateikta teismui tada, kai šiam teismui pateikiamas atitinkamas bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas. Kaip buvo nurodyta šio sprendimo 24 punkte, 2009 m. spalio 9 d. R. Chaffe kreipėsi į Duty High Court Judge Holman tik telefonu. Taigi tiktai 2009 m. spalio 12 d., kaip nurodyta šio sprendimo 26 punkte, remiantis prielaida, kurią turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, jog pareiškėjas vėliau ėmėsi veiksmų, kurių turėjo imtis, kad aktas būtų įteiktas atsakovei, laikoma, kad byla buvo pateikta High Court of Justice (England & Wales). Tuo metu 2009 m. spalio 8 d. atvykusi į Reunjono salą Chloé šiame Prancūzijos departamente buvo gyvenusi keturias dienas.
44 Šiuo klausimu pirmiausia reikia konstatuoti, jog reglamente nėra jokio „nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvokos apibrėžimo. Tiesiog iš būdvardžio „nuolatinė“ vartojimo matyti, kad gyvenamoji vieta turi būti tam tikra prasme pastovi ir įprasta.
45 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką tiek iš vienodo Sąjungos teisės taikymo, tiek iš lygybės principo reikalavimų išplaukia, jog tuomet, kai Sąjungos teisės nuostatoje aiškiai nenukreipiama į valstybių narių teisę, taikomą norint nustatyti jos prasmę bei apimtį, jos turinys visoje Europos Sąjungoje paprastai turi būti aiškinamas autonomiškai ir vienodai, atsižvelgiant į nuostatos kontekstą ir nagrinėjamu teisės aktu siekiamą tikslą (žr., be kita ko, 1984 m. sausio 18 d. Sprendimo Ekro, 327/82, Rink. p. 107, 11 punktą; 2008 m. kovo 6 d. Sprendimo Nordania Finans ir BG Factoring, C‑98/07, Rink. p. I‑1281, 17 punktą bei 2009 m. balandžio 2 d. Sprendimo A, C‑523/07, Rink. p. I‑2805, 34 punktą).
46 Kadangi reglamento straipsniuose, kuriuose minima „nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvoka, nėra jokios aiškios nuorodos į valstybių narių teisę, taikomą norint nustatyti šios sąvokos prasmę bei apimtį, jos turinys turi būti nustatomas atsižvelgiant į reglamento nuostatas ir tikslą, visų pirma į jo 12 konstatuojamąją dalį, pagal kurią reglamentu įtvirtinamos jurisdikcijos taisyklės yra suformuluotos labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų.
47 Tam, kad šie vaiko interesai būtų kuo labiau apsaugoti, Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad „nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal reglamento 8 straipsnio 1 dalį, atitinka vietą, kur vaikas tam tikru būdu integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką. Nustatyti šią vietą turi nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas kiekvienam konkrečiam atvejui būdingas faktines aplinkybes (žr. minėto Sprendimo A 44 punktą).
48 Kalbant apie kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas nacionalinis teismas turi nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, reikia nurodyti, be kita ko, vaiko gyvenimo valstybės narės teritorijoje sąlygas ir priežastis bei jo pilietybę (žr. minėto Sprendimo A 44 punktą).
49 Be to, kaip Teisingumo Teismas nurodė minėto Sprendimo A 38 punkte, nustatant vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, be fizinio jo buvimo tam tikroje valstybėje narėje, reikia atsižvelgti ir į kitus papildomus veiksnius, galinčius atskleisti, kad toks buvimas visai nėra laikinas ar atsitiktinis.
50 Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas pabrėžė, jog tėvų pareigų turėtojo ketinimas įsikurti su vaiku kitoje valstybėje narėje, išreikštas tam tikromis konkrečiomis priemonėmis, kaip antai būsto priimančiojoje valstybėje narėje įsigijimas arba išsinuomojimas, gali būti nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo rodiklis (žr. minėto Sprendimo A 40 punktą).
51 Taigi norint atskirti nuolatinį gyvenimą nuo laikino buvimo reikia pabrėžti, kad šio buvimo trukmė turi būti tokia, kad atsirastų tam tikras stabilumas. Vis dėlto reglamente nenumatyta minimali trukmė. Iš tikrųjų nuolatinės gyvenamosios vietos perkėlimui į priimančią valstybę ypač svarbus suinteresuotojo asmens noras joje įkurti nuolatinį ar įprastą savo interesų centrą, ketinant jam suteikti stabilumo. Taigi gyvenimo trukmė yra tik rodiklis vertinant gyvenamosios vietos stabilumą, o tai vertinama turi būti atsižvelgiant į visas konkretaus atvejo aplinkybes.
52 Be to, pagrindinėje byloje vaiko amžius gali būti ypač svarbus.
53 Iš tiesų vaiko socialinė ir šeiminė aplinka, kuri yra esminė nustatant jo nuolatinę gyvenamąją vietą, sudaryta iš įvairių veiksnių, kurie skirtingi, nelygu vaiko amžius. Taigi veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti mokyklinio amžiaus vaiko atveju, yra kitokie nei tie, į kuriuos reikia atsižvelgti, kalbant apie studijas baigusį nepilnametį, arba tie, kurie yra svarbūs kūdikio atveju.
54 Bendruoju atveju mažamečio vaiko aplinka iš esmės yra šeiminė aplinka, kurią lemia referencinis asmuo ar asmenys, su kuriais vaikas gyvena ir kurie jį iš tiesų globoja ir juo rūpinasi.
55 A fortiori taip juo labiau yra tuo atveju, kai atitinkamas vaikas yra kūdikis. Jis neišvengiamai yra socialinės ir šeiminės aplinkos, kuriai priklauso, dalis. Todėl kai kūdikį, kaip pagrindinėje byloje, iš tiesų globoja motina, reikia įvertinti jos integraciją į socialinę ir šeiminę aplinką. Šiuo klausimu gali būti atsižvelgiama į Teisingumo Teismo praktikoje nustatytus kriterijus, kaip antai vaiko ir motinos persikėlimo į kitą valstybę narę priežastys, motinos kalbų žinios arba jos geografinė ar šeimos kilmė.
56 Atsižvelgiant į visa tai, kas nurodyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad „nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvoką reglamento 8 ir 10 straipsniuose pavartota prasme reikia aiškinti taip, kad ši gyvenamoji vieta atitinka vietą, kur vaikas tam tikru būdu integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką. Šiuo tikslu nagrinėjant kūdikio, kuris kitoje nei jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje narėje, į kurią buvo išvežtas, su motina gyvena tik kelias dienas, situaciją, be kita ko, reikia atsižvelgti, viena vertus, į gyvenimo šios valstybės narės teritorijoje ir motinos persikėlimo į šią valstybę trukmę, teisėtumą, sąlygas ir priežastis ir, kita vertus, būtent dėl vaiko amžiaus, į motinos geografinę bei šeiminę kilmę ir šeiminius bei socialinius jos ir vaiko ryšius toje valstybėje narėje. Nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą turi nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas kiekvienam konkrečiam atvejui būdingas faktines aplinkybes.
57 Tuo atveju, jeigu taikant minėtus kriterijus pagrindinėje byloje būtų padaryta išvada, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti nustatyta, jurisdikciją turintis teismas turi būti nustatomas remiantis „vaiko buvimo“ kriterijumi reglamento 13 straipsnyje pavartota prasme.
Dėl antrojo klausimo
58 Antruoju klausimu nacionalinis teismas nori sužinoti, ar sąvoka „institucija ar kita organizacija“, kuriai, vadovaujantis reglamento nuostatomis, gali būti suteiktos globos teisės, turi būti aiškinama taip, kad apima „teismo“ sąvoką, įtvirtintą minėto reglamento 2 straipsnio 1 dalyje.
59 Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepatikslino reglamento nuostatų, į kurias atsižvelgiant pageidauja paaiškinimo, kaip reikia aiškinti šią sąvoką, ir priežasčių, dėl kurių šio aiškinimo jam reikia priimamam sprendimui. Tačiau akivaizdu, kad ši sąvoka įtvirtinta reglamento 10 ir 11 straipsnių formuluotėje. Šios nuostatos susijusios su jurisdikcija vaiko grobimo atveju ir todėl turi būti taikomos vaiko neteisėto išvežimo ir negrąžinimo atveju, o reglamento 9 straipsnis skirtas teisėtam vaiko išvežimui iš vienos valstybės narės į kitą.
60 Kaip buvo konstatuota šio sprendimo 23 punkte, neginčytina, kad Chloé į Reunjono salą buvo išvežta teisėtai.
61 Iš to matyti, kad reglamento 10 straipsnis negali būti taikomas. Todėl į antrąjį klausimą atsakyti nereikia.
Dėl trečiojo klausimo
62 Pateikdamas trečiąjį klausimą, kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą 1.4 ir 4.6 punktų, nacionalinis teismas abejoja, ar vienos valstybės narės teismo sprendimai, kuriais 1980 m. Hagos konvencijoje numatytais pagrindais atmetamas prašymas nedelsiant grąžinti vaiką į kitos valstybės narės teismo jurisdikciją ir kurie susiję su tėvų pareigomis šio vaiko atžvilgiu, daro poveikį sprendimams, kurie turi būti priimti pastarojoje valstybėje narėje dėl anksčiau pateiktų ir dar neišnagrinėtų prašymų, susijusių su tėvų pareigomis.
2010 m. kovo 15 d. Sen Deni Tribunal de grande instance sprendimas
63 Kaip buvo nurodyta šio sprendimo 28 punkte, Chloé tėvo Sen Deni Tribunal de grande instance pateiktas prašymas pagrįstas 1980 m. Hagos konvencijos nuostatomis. Pagal šios konvencijos 1 straipsnį ja siekiama užtikrinti, kad neteisėtai į bet kurią Susitariančiąją Valstybę išvežti ar jose laikomi vaikai būtų nedelsiant grąžinti.
64 Sen Deni Tribunal de grande instance atmetė Chloé tėvo prašymą ją grąžinti į Jungtinę Karalystę, nes „nebuvo įrodyta, kad jaunosios Chloé Mercredi išvežimo momentu Richard Chaffe turėjo mergaitės globos teises ir iš tiesų ją globojo arba kad taip būtų buvę, jei ji nebūtų išvežta“.
65 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad pagal 1980 m. Hagos konvencijos 19 straipsnį, kaip pripažinta šio sprendimo 28 punkte, 2010 m. kovo 15 d. Sen Deni teismo sprendimas neturi poveikio globos teisių turiniui net tapęs galutiniu.
66 Iš to matyti, kad tuo atveju, jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, taikydamas atsakyme į pirmąjį klausimą nurodytus kriterijus, nuspręstų, jog turi jurisdikciją pagal reglamento 8 straipsnį spręsti dėl tėvų pareigų Chloé atžvilgiu, 2010 m. kovo 15 d. Sen Deni teismo sprendimas nedarytų poveikio sprendimui, kurį turėtų priimti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
2010 m. birželio 23 d. Sen Deni Tribunal de grande instance sprendimas
67 Kalbant apie 2010 m. birželio 23 d. Sen Deni Tribunal de grande instance sprendimą, kuris, kaip patikslinta šio sprendimo 29 punkte, dar netapo galutinis, pirmiausia reikia nurodyti, kad nacionalinis teismas tam tikru momentu susidurs su tuo, jog minėtas teismas savo sprendimą grindė ne tik 1980 m. Hagos konvencija, bet ir reglamentu.
68 Esant tokiai dviejų skirtingų valstybių narių teismų, kuriuose remiantis reglamentu buvo iškeltos bylos dėl tėvų pareigų to paties vaiko atžvilgiu ir tuo pačiu ieškinio pagrindu, jurisdikcijų kolizijai, turi būti taikoma reglamento 19 straipsnio 2 dalis. Pagal šį straipsnį teismas, į kurį kreiptasi vėliau, turi sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėtas klausimas dėl pirmojo teismo jurisdikcijos.
69 Taigi, kadangi vaiko tėvas su prašymu dėl tėvų pareigų jam suteikimo į High Court of Justice (England & Wales) kreipėsi 2009 m. spalio 12 d., Sen Deni Tribunal de grande instance, į kurį kreipėsi vaiko motina 2009 m. spalio 28 d., negali spręsti dėl jos pateikto prašymo.
70 Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, matyti, kad tuo atveju, jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, taikydamas atsakyme į pirmąjį klausimą nurodytus kriterijus, nuspręstų, kad turi jurisdikciją pagal reglamento 8 straipsnį spręsti dėl tėvų pareigų Chloé atžvilgiu, nei 2010 m. kovo 15 d., nei 2010 m. birželio 23 d. Sen Deni Tribunal de grande instance sprendimai nedarytų poveikio sprendimui, kurį turi priimti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
71 Todėl į trečiąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad vienos valstybės narės teismo sprendimai, kuriais pagal 1980 m. Hagos konvenciją atmestas prašymas nedelsiant grąžinti vaiką į kitos valstybės narės teismo jurisdikciją ir kurie susiję su tėvų pareigomis šio vaiko atžvilgiu, nedaro poveikio sprendimams, kurie turi būti priimti pastarojoje valstybėje narėje dėl anksčiau pateiktų ir dar neišnagrinėtų prašymų, susijusių su tėvų pareigomis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
72 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
1. „Nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvoką 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 8 ir 10 straipsniuose pavartota prasme reikia aiškinti taip, kad ši gyvenamoji vieta atitinka vietą, kur vaikas tam tikru būdu integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką. Šiuo tikslu nagrinėjant kūdikio, kuris kitoje nei jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje narėje, į kurią buvo išvežtas, su motina gyvena tik kelias dienas, situaciją, be kita ko, reikia atsižvelgti, viena vertus, į gyvenimo šios valstybės narės teritorijoje ir motinos persikėlimo į šią valstybę trukmę, teisėtumą, sąlygas ir priežastis ir, kita vertus, būtent dėl vaiko amžiaus, į motinos geografinę bei šeiminę kilmę ir šeiminius bei socialinius jos ir vaiko ryšius toje valstybėje narėje. Nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą turi nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas kiekvienam konkrečiam atvejui būdingas faktines aplinkybes.
Tuo atveju, jeigu taikant minėtus kriterijus pagrindinėje byloje būtų padaryta išvada, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti nustatyta, jurisdikciją turintis teismas turi būti nustatomas remiantis „vaiko buvimo“ kriterijumi reglamento 13 straipsnyje pavartota prasme.
2. Vienos valstybės narės teismo sprendimai, kuriais pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų atmestas prašymas nedelsiant grąžinti vaiką į kitos valstybės narės teismo jurisdikciją ir kurie susiję su tėvų pareigomis šio vaiko atžvilgiu, nedaro poveikio sprendimams, kurie turi būti priimti pastarojoje valstybėje narėje dėl anksčiau pateiktų ir dar nagrinėjamų prašymų, susijusių su tėvų pareigomis.
Parašai.
* Proceso kalba: anglų.