2011 m. liepos 5 d., antradienis
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

Komisijos prašymu 2009 m. vasario 25 d. paskelbtoje J. de Larosière pirmininkaujamos aukšto lygio ekspertų grupės ataskaitoje padaryta išvada, kad būtina sustiprinti priežiūros sistemą, siekiant sumažinti būsimų finansų krizių riziką ir pasekmes, ir rekomenduota įgyvendinti radikalias Sąjungos finansų sektoriaus priežiūros struktūros reformas, be kita ko, sukuriant Europos finansų priežiūros institucijų sistemą, kurią sudarytų trys Europos priežiūros institucijos – po vieną vertybinių popierių sektoriui, draudimo ir profesinių pensijų sektoriui ir bankininkystės sektoriui, ir sukuriant Europos sisteminės rizikos valdybą;

(2)

2009 m. kovo 4 d. Komisijos pranešime „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“ pasiūlyta sustiprinti Sąjungos finansinių paslaugų reguliavimo sistemą. 2009 m. liepos 3 d. komunikate „Veiksmingų, saugių ir patikimų išvestinių finansinių priemonių rinkų užtikrinimas“ Komisija įvertino išvestinių finansinių priemonių vaidmenį per finansų krizę, o 2009 m. spalio 20 d. komunikate „Veiksmingų, saugių ir patikimų išvestinių finansinių priemonių rinkų užtikrinimas. Būsimi politiniai veiksmai“ ji bendrais bruožais nusakė, kokių veiksmų ji ketina imtis siekdama sumažinti su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusią riziką;

(3)

2009 m. rugsėjo 23 d. Komisija priėmė pasiūlymus dėl trijų reglamentų, kuriais sukuriama Europos finansų priežiūros institucijų sistema, be kita ko, įsteigiant tris Europos priežiūros institucijas, kurios padėtų nuosekliau taikyti Sąjungos teisės aktus ir sukurti aukštos kokybės bendruosius reguliavimo ir priežiūros standartus ir praktiką. Tai Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija (EBI)), įsteigta Reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (3), Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI)), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (4), bei Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI)), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (5). Šioms institucijoms tenka itin svarbus vaidmuo užtikrinant finansų sektoriaus stabilumą. Todėl labai svarbu nuolat užtikrinti, kad jų veiklos plėtra būtų politinis prioritetas ir kad joms būtų skiriamas atitinkamas finansavimas;

(4)

ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms trūksta skaidrumo, nes jos – privačiai sudaromos sutartys ir visa su jomis susijusi informacija dažniausiai žinoma tik susitarančiosioms šalims. Jos sudaro sudėtingą tarpusavio priklausomybės tinklą, dėl kurio gali būti sunku nustatyti atsirandančios rizikos pobūdį ir dydį. Dabartinė finansų krizė parodė, kad tokios savybės didina netikrumą atsiradus įtampai rinkoje ir dėl to kyla rizika finansiniam stabilumui. Šiuo reglamentu nustatomos sąlygos, kaip sumažinti tokią riziką ir padidinti išvestinių finansinių priemonių sutarčių skaidrumą;

(5)

2009 m. rugsėjo 26 d. Pitsburge vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių vadovai susitarė, kad vėliausiai nuo 2012 m. pabaigos visų standartizuotų ne biržos (NB) išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaita turėtų būti atliekama pasitelkus pagrindinę sandorio šalį (PSŠ) ir kad apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis turėtų būti pranešama sandorių duomenų saugykloms. 2010 m. birželį Toronte G20 šalių vadovai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą, taip pat įsipareigojo sparčiau įgyvendinti griežtas priemones siekiant tarptautiniu mastu nuosekliai ir nediskriminuojant padidinti ne biržos išvestinių finansinių priemonių skaidrumą ir pagerinti teisės aktais nustatytą jų priežiūrą , siekiant patobulinti ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinką ir sukurti galingesnes priemones, kuriomis įmonės priverčiamos atsakyti už jų prisiimtą riziką . Komisija stengsis užtikrinti, kad mūsų tarptautiniai partneriai įvykdytų šiuos įsipareigojimus panašiu būdu;

(6)

Europos Vadovų Taryba savo 2009 m. gruodžio 2 d. išvadose pritarė, kad reikia gerokai sumažinti sandorio šalies kredito riziką ir kad svarbu padidinti išvestinių finansinių priemonių sandorių skaidrumą, veiksmingumą ir vientisumą. 2010 m. birželio 15 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Išvestinių finansinių priemonių rinkos. Būsimi politiniai veiksmai“ raginama nustatyti privalomą reikalavimą atlikti ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą ir teikti ataskaitas;

(7)

EVPRI veikla pagal šį reglamentą turėtų būti apsaugomas finansų rinkų stabilumas kritinės padėties atveju ir užtikrinama, kad nacionalinės priežiūros institucijos nuosekliai taikytų Sąjungos taisykles ir kad būtų sprendžiami tarp jų kylantys nesutarimai. Jai taip pat pavesta sukurti teisiškai privalomus techninius reguliavimo standartus ir ji atlieka pagrindinį vaidmenį pagrindinėms sandorio šalims ir sandorių duomenų saugykloms suteikiant leidimus ir jas prižiūrint;

(8)	2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (6) I priedo C skirsnio 4–10 punktuose nustatytoms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims reikalaujama taikyti vienodas taisykles;

(8a)

Komisija savo 2011 m. vasario 2 d. komunikate „Uždavinių, susijusių su biržos prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimas“ nurodė, kad padidėjusi tarptautinės žaliavų rinkos sąsaja su finansų sektoriumi yra strateginis iššūkis Sąjungos ekonomikai. Komisija dar kartą patvirtino, kad prekyboje žaliavomis reikia daugiau skaidrumo ir kad išvestinių finansinių priemonių, paremtų biržos prekėmis, pozicijų apribojimas gali turėti teigiamą poveikį. Siekiant veiksmingai sumažinti nesveikai dideles prekybos apimtis žaliavų rinkose, Komisija turėtų visų pirma įvertinti sprendimo leisti žaliavų biržose prekiauti tik fiziniams makleriams, neleidžiant to daryti finansų įstaigoms, galimas pasekmes. Per būsimą Direktyvos 2004/39/EB ir 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (7) peržiūrą Komisija turėtų visų pirma atsižvelgti į kainų nestabilumo maisto ir žemės ūkio produktų rinkose problemą ir numatyti reikalavimus, siekiant užkirsti kelią sisteminei rizikai ir manipuliacijoms, įskaitant su marža susijusius reikalavimus, pozicijų ribas ir neteisėtai gauto pelno konfiskavimą kaip bausmę;

(9)

paaiškėjo, kad paskatų, kuriomis siekta skatinti naudoti pagrindines sandorio šalis, nepakanka, norint užtikrinti, kad standartizuotų ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaita būtų iš tiesų atliekama. Todėl būtina numatyti privalomą reikalavimą atlikti tokių ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą pasitelkiant pagrindines sandorio šalis;

(10)

tikėtina, kad valstybės narės priims skirtingas nacionalines priemones, kurios galėtų tapti kliūtimi sklandžiam vidaus rinkos veikimui ir pakenkti rinkos dalyviams ir finansiniam stabilumui. Taip pat Sąjungoje būtina vienodai taikyti tarpuskaitos prievolę siekiant užtikrinti aukšto lygio investuotojų apsaugą ir rinkos dalyviams sukurti vienodas konkurencines sąlygas;

(11)

siekiant užtikrinti, kad tarpuskaitos prievolė sumažintų sisteminę riziką, būtinas procesas, pagal kurį būtų nustatomos tinkamos išvestinių finansinių priemonių klasės, kurioms ta prievolė turėtų būti taikoma. Šiuo procesu turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad ne visos ne biržos išvestinės finansinės priemonės, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, gali būti laikomos tinkamomis atlikti privalomą pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitą;

(12)

šiuo reglamentu nustatomi kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama, ar bus taikoma tarpuskaitos prievolė. Atsižvelgiant į savo pagrindinį vaidmenį, EVPRI , pasikonsultavusi su Komisija ir Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (8), turėtų nuspręsti, ar tam tikra išvestinių finansinių priemonių klasė atitinka tinkamumo kriterijus , ar turėtų būti taikoma tarpuskaitos prievolė ir nuo kada įsigalioja tarpuskaitos prievolė, įskaitant, jei tinkama, palaipsniui įvedamus įgyvendinimo standartus. Laipsniškas tarpuskaitos prievolės įgyvendinimas galėtų būti vykdomas pagal reikalavimus atitinkančių klasių, kurios taikytina tarpuskaita, dalį arba pagal rinkos dalyvių, kurie turi vykdyti tarpuskaitos prievolę, tipus. Turėtų būti ir toliau leidžiama atlikti dvišalę tarpuskaitą, jei tam tikrai klasei priklausančios tam tikrų kategorijų išvestinės priemonės netenkina su tarpuskaita susijusių sąlygų, kaip tai kartais būna padengtų obligacijų atveju;

(12a)

spręsdama, ar išvestinių finansinių priemonių klasei taikytinas tarpuskaitos reikalavimas, EVPRI turėtų siekti mažinti sisteminę riziką ir vengti sisteminių padarinių. Čia, be kita ko, derėtų atsižvelgti į būsimą datą, kurią įsigalioja tarpuskaitos prievolė, atitinkamos išvestinių finansinių priemonių klasės abipuses sąsajas rinkoje, sandorių sutartinės ir ekonominės standartizacijos mastą, poveikį ES bendrovių rezultatams ir konkurencingumui pasaulio rinkose, pagrindinės sandorio šalies gebėjimus veikti ir valdyti riziką atsižvelgiant į šios direktyvos apimtį ir prievoles, atsiskaitymo ir sandorio šalies kredito rizikos mastą ir sąnaudų poveikį realiajam ekonomikos sektoriui, ypač investicijoms, bei panašius įvertinimo veiksnius;

(12b)

atsižvelgiant į užsienio valiutos keitimo rinkos charakteristikas (dienos sandorių apimtį, valiutų poras, sandorių su trečiosiomis šalimis svarbą, atsiskaitymo riziką, kurią reglamentuoja esama griežta sistema) reikia sukurti atitinkamą sistemą, kuri būtų visų pirma grindžiama preliminaria tarptautine konvergencija ir abipusiu atitinkamos infrastruktūros pripažinimu;

(12c)

rengiant deleguotuosius aktus ir techninius įgyvendinimo standartus reikia ypač atsižvelgti į ilgalaikio taupymo įstaigų poreikius, kad jos galėtų vartotojams pasiūlyti ilgalaikio taupymo produktų. Todėl dėl šio reglamento neturėtų labai padidėti ilgalaikio taupymo įstaigų išlaidos. Viena iš priemonių tam tikslui pasiekti yra tinkamas proporcingumo principo taikymas;

(12d)

ilgalaikio taupymo įstaigoms pradinės maržos ir svyravimo maržos reikalavimams patenkinti vietoj grynųjų pinigų turėtų būti leidžiama naudoti valstybės ir aukštos kokybės įmonių obligacijas;

(13)

norint atlikti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties tarpuskaitą, reikia abiejų sutarties šalių sutikimo. Todėl turėtų būti tiksliai nustatytos tarpuskaitos prievolės išimtys, nes dėl jų sumažėtų prievolės veiksmingumas ir pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos nauda, o rinkos dalyvių grupės gali pasinaudoti reguliacinio arbitražo galimybe. Vis dėlto Komisija ir EVPRI turėtų užtikrinti, kad privalomos tarpuskaitos priemonės taip pat suteiktų apsaugą investuotojams;

(13a)

sudarant galimybes sklandžiam perėjimui prie naujos tvarkos ir didinant sistemos stabilumą bei mažinant vėlesnių pakeitimų poreikį, šio reglamento reikalavimus apskritai derėtų taikyti tik būsimiems sandoriams. Taigi tarpuskaitos ir ataskaitų prievolės turėtų būti traktuojamos skirtingai. Nors įvykdyti prievolę atlikti tarpuskaitą atgaline data yra beveik neįmanoma dėl teisinių priežasčių, atsižvelgiant į būtinybę vėliau pateikti įkaitą, to paties negalima pasakyti apie prievolę atgaline data teikti ataskaitas. Šiuo atveju, remiantis poveikio įvertinimo rezultatais ir naudojant konkrečioms išvestinių finansinių priemonių klasėms, techniniams reikalavimams ir iki termino likusiam laikotarpiui pritaikytas taisykles, galima nustatyti prievolę teikti ataskaitas atgaline data;

(14)

ne biržos išvestinės finansinės priemonės, kurios nelaikomos tinkamomis atlikti pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitą, vis tiek kelia sandorio šalies kredito riziką, todėl reikėtų nustatyti taisykles, kaip tą riziką valdyti. Tas taisykles reikėtų taikyti tik rinkos dalyviams, kuriems taikoma tarpuskaitos prievolė;

(14a)

svarbu, kad būtinai skirtingas ne finansinių sandorio šalių traktavimas būtų perkeltas iš šio reglamento į 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (9) ir Direktyvą 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (10). Sandorio šalims, kurioms netaikoma centralizuota tarpuskaita, neturėtų būti skiriami didesni nuolatinių dvišalių priemonių kapitalo mokesčiai;

(14b)

finansų sandorio šalių, prekiaujančių ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurių tarpuskaita atliekama dvišaliu būdu, o ne tarpuskaitos namuose, reguliuojamo kapitalo poreikio koeficientas turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgiant į galimus nuostolio, susijusio su įsipareigojimų nevykdymo rizika, lygius, kiekvieną sandorio šalį vertinant atskirai;

(15)

taisyklės dėl tarpuskaitos ir ataskaitų teikimo prievolių bei taisyklės dėl išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos neatlieka pagrindinė sandorio šalis, rizikos mažinimo būdų turėtų būti taikomos finansų sandorio šalims, t. y. investicinėms įmonėms, turinčioms leidimą pagal Direktyvą 2004/39/EB, kredito įstaigoms, turinčioms leidimą pagal Direktyvą 2006/48/EB, draudimo įmonėms, turinčioms leidimą pagal 1973 m. liepos 24 d. Pirmąją Tarybos direktyvą 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo (11), gyvybės draudimo įmonėms, turinčioms leidimą pagal 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo (12), perdraudimo įmonėms, turinčioms leidimą pagal 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/68/EB dėl perdraudimo (13), kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektams (KIPVPS), turintiems leidimą pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (14), ir alternatyvaus investavimo fondams, kuriuos valdo alternatyvaus investavimo fondų valdytojai, turintys leidimą arba registruoti pagal 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (15);

(15a)

taigi, derėtų įvertinti KIPVPS, kurie atlieka tik nedidelį skaičių išvestinių finansinių priemonių sandorių, veiklą siekiant nustatyti, kokiu konkrečiu pagrindu jie turėtų būti klasifikuojami kaip finansų sandorio šalys pagal šį reglamentą. Kartu reikėtų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią konkurencijos iškraipymams ir mažinti piktnaudžiavimo galimybes. Tam KIPVPS neturėtų būti savaime taikoma tarpuskaitos riba, numatyta ne finansų sandorio šalims. Verčiau reikėtų apsvarstyti ir nustatyti siauriau apibrėžtą nukrypti leidžiančią nuostatą;

(15b)

KIPVPS turėtų būti įtraukti į šio reglamento taikymo sritį, kadangi KIPVPS įvairi investavimo politika taip pat apima išvestinių finansinių priemonių sutarčių sandorius. Pastaraisiais metais labai padaugėjo KIPVPS ir manoma, kad jų svoris – 50 proc. Sąjungos BVP, taip pat jie yra pasaulinės sisteminės svarbos subjektai dėl savo didžiulio investicinio pajėgumo;

(15c)

2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (16) nustatyti žemos rizikos profilio pensijų fondai, kurie naudoja išvestines finansines priemones pensijų įsipareigojimų rizikai apdrausti, turėtų būti įpareigoti teikti ataskaitas ir įgyvendinti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos neatlieka pagrindinė sandorio šalis, rizikos mažinimo būdus, kaip nurodyta šiame reglamente. Vis dėlto toms pensijoms neturėtų būti taikoma tarpuskaitos prievolė siekiant išvengti neproporcingų išlaidų, kurias patirtų pensininkai;

(16)

jei reikia, finansų sandorio šalims taikomos taisyklės taip pat turėtų būti taikomos ne finansų sandorio šalims. Pripažinta, kad ne finansų sandorio šalys naudoja ne biržos išvestinių priemonių sutartis, kad apsidraustų nuo komercinės rizikos, kuri tiesiogiai siejama su jų komercine veikla. Todėl sprendžiant, ar ne finansų sandorio šaliai reikėtų taikyti tarpuskaitos prievolę, reikėtų tinkamai apsvarstyti tikslą, kuriuo ta ne finansų sandorio šalis naudoja ne biržos išvestines finansines priemones, ir jos turimų tų priemonių pozicijų dydį. Ne finansų sandorio šalys turėtų paaiškinti išvestinių finansinių priemonių naudojimą savo metinėse ataskaitose ar kitomis atitinkamomis priemonėmis. Nustatydama tarpuskaitos prievolės ribą, EVPRI turėtų pasitarti su visomis susijusiomis institucijomis, kaip antai reguliavimo institucijomis, kurios atsakingos už prekių rinkas, ir ne finansų sandorio šalimis , siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai atsižvelgta į šių sektorių ypatybes. Be to, iki 2013 m. gruodžio 31 d. Komisija turėtų įvertinti ne finansų įmonių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių skirtinguose sektoriuose, įskaitant energetikos sektorių, svarbą sistemai. Jei įsigaliotų palyginamosios ES taisyklės, specialiai parengtos individualiems sektoriams, Komisija turėtų nedelsdama apsvarstyti, ar tą sektorių reikėtų pašalinti iš šio reglamento taikymo srities, ir pateikti atitinkamus teisėkūros pasiūlymus;

(16a)

visiems rinkos dalyviams labai svarbus skaičius – tarpuskaitos riba, numatyta ne finansų sandorio šalims. Nustatant tarpuskaitos ribą derėtų įvertinti kokybinius ir kiekybinius kriterijus ir suteikti jiems deramą svorį. Kartu derėtų imtis reikiamų pastangų dideliu mastu standartizuojant ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis ir pripažįstant ne finansų sandorio šalių rizikos mažinimo svarbą jų įprastos verslo veiklos metu. Ribų nustatymas, paremtas įmonės svarba visai rinkai arba ne biržos finansinių priemonių rinkos segmentui, galėtų būti papildytas veiklos rizikos koeficientų naudojimu;

(16b)

siekiant, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) būtų taikoma tarpuskaitos prievolės išimtis, reikėtų taip pat apsvarstyti galimybę numatyti konkrečiam sektoriui taikytiną ne biržos išvestinių priemonių tarpuskaitos ribą, remiantis bendra įmonės sudarytų sutarčių apimtimi. Be to, EVPRI turėtų ištirti, ar MVĮ galėtų būti numatyta de minimis taisyklė ataskaitų teikimo prievolės srityje;

(16c)

Komisija turėtų užtikrinti, kad būsimieji teisėkūros pasiūlymai nedarys kainos ir prieigos atžvilgiu neigiamos įtakos ne finansų sandorio šalių būtinam ir tinkamam ne biržos išvestinių finansinių priemonių naudojimui, siekiant apdrausti rinkų riziką, kylančią dėl verslo veiklos;

(17)	turėtų būti laikoma, kad sutartis, kurią sudaro fondas (valdomas fondo valdytojo arba ne), patenka į šio reglamento taikymo sritį;

(18)

centriniai bankai ir kitos valstybių narių įstaigos, atliekančios panašias funkcijas, kitos valstybinės įstaigos, kurios įpareigotos valdyti arba dalyvauja valdant valstybės skolą, ir daugiašaliai plėtros bankai, išvardyti Direktyvos 2006/48/EB VI priedo I dalies 4.2 skirsnyje pateiktame sąraše, bei Tarptautinių atsiskaitymų bankas ir tam tikri Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 18 punkte apibrėžti subjektai turėtų nepatekti į šio reglamento taikymo sritį, kad nebūtų ribojamos jų galimybės imtis intervencinių priemonių rinkai stabilizuoti, jeigu ir kai to reikia. Reikėtų iš anksto apsvarstyti, ar atsakinga būtų taikyti nuo tarpuskaitos reikalavimo leidžiančią nukrypti nuostatą Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 18 punkte apibrėžtiems valstybinio sektoriaus subjektams, kurie priklauso centrinei valdžiai ir kuriems taikomas tos centrinės valdžios sudarytas raštiškas susitarimas dėl garantijos, tolygus atsakomybės prisiėmimui;

(19)

kadangi ne visi rinkos dalyviai, kuriems taikoma tarpuskaitos prievolė, gali tapti tam tikros pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos nariais (arba tarpuskaitos narių klientais) , jie turėtų turėti galimybę naudotis pagrindinės sandorio šalies paslaugomis kaip klientai arba per investicines įmones ar kredito įstaigas, kurios pačios yra klientai ;

(20)

tarpuskaitos prievolės įvedimas kartu su procesu, kuriuo siekiama nustatyti, kurios pagrindinės sandorio šalys gali būti naudojamos vykdant šią prievolę, gali lemti nenumatytą ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkos konkurencijos iškraipymą. Pavyzdžiui, pagrindinė sandorio šalis gali atsisakyti atlikti sandorių, kurie įvykdyti tam tikrose prekybos vietose, tarpuskaitą dėl to, kad pagrindinė sandorio šalis priklauso konkuruojančiai prekybos vietai. Siekiant išvengti tokios diskriminacijos, pagrindinės sandorio šalys turėtų sutikti atlikti skirtingose vietose įvykdytų sandorių tarpuskaitą, jeigu tos vietos atitinka tos pagrindinės sandorio šalies nustatytus operacinius ir techninius reikalavimus, neatsižvelgiant į sutarčių dokumentus, kuriais remdamosi šalys sudarė atitinkamą ne biržos išvestinių priemonių sandorį, jei tie dokumentai atitinka rinkos standartus . Apskritai Komisija turėtų toliau atidžiai stebėti ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkos raidą ir prireikus imtis veiksmų, kad būtų išvengta tokio konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje;

(21)

siekiant nustatyti ne biržos išvestinių finansinių priemonių, kurioms turėtų būti taikoma tarpuskaitos prievolė, klases, ribas ir sistemai svarbias pagrindines ne finansų sandorio šalis, reikia patikimų duomenų. Todėl svarbu, kad reguliavimo tikslais Sąjungos lygmeniu būtų nustatytas vienodas reikalavimas pateikti duomenis apie ne biržos išvestines finansines priemones. Be to, ir finansų, ir ne finansų sandorio šalims reikia kiek įmanoma plačiau pradėti taikyti prievolę atgaline data teikti ataskaitas, jei viršijama nustatyta riba, siekiant pateikti EVPRI palyginamus duomenis. Jei toks ataskaitos dėl kurių nors ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasių teikimas atgaline data neįmanomas, atitinkamai duomenų saugyklai turėtų būti pateiktas tinkamas paaiškinimas;

(22)

svarbu, kad rinkos dalyviai visą išsamią informaciją, susijusią su savo sudarytomis ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis, pateiktų sandorių duomenų saugykloms. Todėl informacija apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkoms būdingą riziką bus saugoma centralizuotai, ir ja lengvai galės naudotis EVPRI, susijusios kompetentingos institucijos ir susiję Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) centriniai bankai. Komisija ir EVPRI turėtų apsvarstyti, ar vertėtų išplėsti prievolės teikti ataskaitas taikymo sritį ir taikyti ją įterptosioms išvestinėms priemonėms;

(22a)

įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą pagal Direktyvos 2003/41/EB 6 straipsnio a punkte, arba panašaus lygio rizikos mažinimo galimybes sudarančioms įstaigoms, pripažintoms pagal nacionalinę teisę ir skirtoms pensijoms teikti, naudojančioms išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurios objektyviai įvertinamos kaip mažinančios riziką, tiesiogiai susijusią su pensijų sistemą tvarkančios įstaigos mokumu, derėtų taikyti dvišalio įkaito nuostatas, išdėstytas šiame reglamente ir peržiūrėtinas 2014 m.;

(23)	norint išsamiai apžvelgti rinką ir įvertinti sisteminę riziką , sandorių duomenų saugykloms reikėtų pranešti apie sutartis, kurių tarpuskaita atlikta ir neatlikta;

(23a)

EVPRI, EDPPI ir EBI turėtų būti suteikta pakankamai išteklių, kad jos galėtų veiksmingai vykdyti pagal šį reglamentą numatytas užduotis;

(24)

prievolė pranešti apie sutarčių pakeitimus arba jų nutraukimą turėtų būti taikoma pirminėms sutarties sandorio šalims ir bet kokioms kitoms įmonėms, teikiančioms informaciją pirminių sandorio šalių vardu. Sandorio šalis arba jos darbuotojai, kurie praneša visą sutarties informaciją sandorių duomenų saugyklai kitos sandorio šalies vardu, kaip nustatyta šiame reglamente, turėtų nepažeisti apribojimų dėl informacijos atskleidimo;

(25)

nesilaikant tarpuskaitos prievolės ir prievolės teikti ataskaitas, turėtų būti skiriamos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios baudos. Valstybės narės tokias baudas turėtų skirti taip, kad nesumažėtų taisyklių veiksmingumas. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų viešai skelbiamos taikomos nuobaudos ir reguliariai skelbiamos galiojančių taisyklių veiksmingumo įvertinimo ataskaitos;

(26)

leidimai pagrindinėms sandorio šalims turėtų būti suteikiami su sąlyga, kad jos turi minimalaus dydžio pradinį kapitalą. Kapitalas, kartu su nepaskirstytuoju pelnu ir pagrindinės sandorio šalies rezervais, visada turėtų būti proporcingas pagrindinės sandorio šalies dydžiui ir veiklai, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalys būtų tinkamai kapitalizuotos operacinės ir likutinės rizikos atžvilgiu ir kad prireikus jos galėtų užtikrinti laipsnišką likvidavimą arba savo veiklos restruktūrizavimą;

(27)

kadangi šiuo reglamentu reguliavimo tikslu įvedama teisinė prievolė atlikti tarpuskaitą pasitelkiant tam tikras pagrindines sandorio šalis, būtina užtikrinti, kad tos pagrindinės sandorio šalys būtų saugios ir patikimos ir visada atitiktų griežtus organizacinius, veiklos vykdymo ir rizikos ribojimo reikalavimus, kurie nustatyti šiuo reglamentu. Siekiant užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą, tie reikalavimai turėtų būti taikomi atliekant visų finansinių priemonių, su kuriomis dirba pagrindinės sandorio šalys, tarpuskaitą;

(27a)

atitinkama kompetentinga institucija turėtų įsitikinti, kad pagrindinė sandorio šalis turi pakankamai finansinių išteklių (įskaitant minimalią įmoką į nuosavą pagrindinės sandorio šalies fondą), kaip nurodyta EVPRI parengtose gairėse;

(28)	todėl reguliavimo ir suderinimo tikslais būtina užtikrinti, kad finansų sandorio šalys naudotųsi tik tomis pagrindinėmis sandorio šalimis, kurios atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus;

(29)

įvedus prievolę atlikti ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą, būtina nustatyti aiškias taisykles, reglamentuojančias leidimų pagrindinėms sandorio šalims suteikimą ir pagrindinių sandorio šalių priežiūrą. Kompetentingos institucijos ir toliau turėtų būti atsakingos už visus leidimų pagrindinėms sandorio šalims suteikimo ir pagrindinių sandorio šalių priežiūros aspektus, įskaitant atsakomybę patikrinti, ar paraišką pateikusi pagrindinė sandorio šalis atitinka reikalavimus, nustatytus šiame reglamente ir 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/26/EB (17) dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose, atsižvelgiant į tai, kad nacionalinės kompetentingos institucijos ir toliau geriausiai gali patikrinti, kaip minėtos pagrindinės sandorio šalys dirba kasdien, atlikti jų reguliarias patikras ir prireikus imtis reikiamų veiksmų;

(30)

jeigu pagrindinei sandorio šaliai kyla nemokumo rizika, fiskalinė atsakomybė gali daugiausia tekti valstybei narei, kurioje ši pagrindinė sandorio šalis įsteigta. Todėl leidimus tai pagrindinei sandorio šaliai turėtų suteikti ir pagrindinės sandorio šalies priežiūrą turėtų atlikti susijusi tos valstybės narės kompetentinga institucija. Tačiau kadangi pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos nariai gali būti įsisteigę skirtingose valstybėse narėse, ir pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymas juos paveiks pirmiausia, būtina užtikrinti, kad EVPRI dalyvautų suteikiant leidimus ir vykdant priežiūrą ▐. Taip bus siekiama išvengti, kad valstybėse narėse nebūtų taikomos skirtingos priemonės arba skirtinga tvarka, kurios taptų kliūtimi vidaus rinkai. EVPRI į rekomendacijų ir sprendimų rengimo veiklą turėtų įtraukti kitas susijusių valstybių narių kompetentingas institucijas;

(31)

būtina sustiprinti nuostatas dėl kompetentingų institucijų keitimosi informacija ir griežčiau įpareigoti jas teikti tarpusavio pagalbą ir bendradarbiauti. ▐ Keičiantis informacija būtina griežtai saugoti profesinę paslaptį. Dėl didelės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių įtakos būtina užtikrinti, kad kitos ▐ reguliavimo institucijos, galėtų naudotis informacija, kuri joms būtina vykdant savo funkcijas;

(31a)

šiuo reglamentu neturėtų būti siekiama apriboti galimybės ar trukdyti pagrindinei sandorio šaliai, veikiančiai vienoje jurisdikcijoje, vykdyti produkto, kurio kaina išreikšta kitos valstybės narės ar trečiosios šalies valiuta, tarpuskaitą, arba reikalauti, kad pagrindinė sandorio šalis turėtų bankininkystės licenciją tam, kad turėtų prieigą prie įprastų centrinio banko likvidumo priemonių;

(32)

turint omenyje pasaulinį finansų rinkų pobūdį, turi būti sudaromi susitarimai su trečiosiose šalyse įsteigtomis pagrindinėmis sandorio šalimis dėl tarpuskaitos paslaugų Sąjungoje teikimo. Šiuose susitarimuose turėtų būti numatyta EVPRI ir valstybės narės, kurioje pagrindinė sandorio šalis ketina teikti tarpuskaitos paslaugas, kompetentingos institucijos leidimo suteikimo procedūra arba Komisijos suteikiama išimtis, kad nebus taikomos leidimo suteikimo sąlygos ir procedūra, jeigu tos trečiosios šalies teisinę ir priežiūros sistemas Komisija pripažino lygiavertėmis Sąjungos sistemoms ir jeigu laikomasi būtinų sąlygų. Šiomis aplinkybėmis susitarimai su Sąjungos pagrindiniais tarptautiniais partneriais bus itin svarbūs siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visiems ir finansinį stabilumą;

(32a)

2010 m. rugsėjo 16 d. Europos Vadovų Taryba susitarė, kad Sąjungai reikia ryžtingiau ir laikantis abipusiškumo bei savitarpio naudingumo principo propaguoti savo interesus ir vertybes Sąjungos išorės santykių srityje ir imtis veiksmų, inter alia, siekiant Europos verslui užtikrinti didesnes patekimo į rinką galimybes bei išplėsti bendradarbiavimą su pagrindiniais prekybos partneriais reguliavimo srityje;

(33)

pagrindinės sandorio šalys turėtų turėti tvirtą valdymo tvarką, geros reputacijos vyresniąją vadovybę ir nepriklausomus valdybos narius, neatsižvelgiant į jų nuosavybės struktūrą. Bent vienas trečdalis, bet ne mažiau kaip du valdybos narai turėtų būti nepriklausomi nariai. Šie nepriklausomi nariai neturėtų veikti kaip nepriklausomi nariai daugiau nei vienoje pagrindinėje sandorio šalyje. Jų atlyginimas neturėtų būti susijęs su pagrindinės sandorio šalies rezultatais. Tačiau skirtinga pagrindinės sandorio šalies valdymo tvarka ir nuosavybės struktūra gali daryti įtaką jos pasiryžimui arba galimybėms atlikti tam tikrų produktų tarpuskaitą. Todėl nepriklausomi valdybos nariai ir rizikos valdymo komitetas (kurį turėtų įsteigti pagrindinė sandorio šalis) turėtų spręsti bet kokius galimus pagrindinės sandorio šalies interesų konfliktus. Tarpuskaitos nariams ir jų klientams turi būti tinkamai atstovaujama, nes jiems poveikį gali daryti pagrindinės sandorio šalies priimami sprendimai;

(34)

pagrindinė sandorio šalis kitiems subjektams gali perduoti įvairias savo funkcijas (išskyrus rizikos valdymo funkciją), bet tik tokiu atveju, jeigu toks funkcijų perdavimas nedaro poveikio tinkamam pagrindinės sandorio šalies veikimui ir jos gebėjimui valdyti riziką. Funkcijų perdavimą kitiems subjektams turėtų tvirtinti pagrindinės sandorio šalies rizikos komitetas;

(35)	todėl pagrindinės sandorio šalies dalyvavimo atliekant tarpuskaitą reikalavimai turėtų būti skaidrūs, proporcingi ir nediskriminaciniai, ir jais turėtų būti leidžiama nuotolinė prieiga, jeigu pagrindinei sandorio šaliai ji nekelia papildomos rizikos;

(36)

tarpuskaitos narių, kurie savo ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą atlieka per pagrindines sandorio šalis, klientams turėtų būti užtikrinta aukšto lygio apsauga. Tikrasis apsaugos lygis priklauso nuo konkrečių klientų pasirenkamo atskyrimo lygio. Tarpininkai savo turtą turėtų atskirti nuo savo klientų turto. Dėl to pagrindinių sandorio šalių duomenys turėtų būti nuolat naujinami ir lengvai atpažįstami. Be to, narių sąskaitos įsipareigojimų nevykdymo atveju turėtų būti perleidžiamos kitiems nariams;

(36a)

bet koks teisinis netikrumas, susijęs su pagrindinės sandorio šalies taisyklių ir procesų, reglamentuojančių tarpuskaitos narių ir jų klientų turto ir prievolių atskyrimą bei pozicijų perkėlimą iš anksto nustatytu atveju, veiksmingumu ir vykdymo užtikrinimu, labai pakenktų pagrindinės sandorio šalies stabilumui. Atvejai, dėl kurių atliekamas pozicijų perkėlimas, turėtų būti nustatomi iš anksto, siekiant užtikrinti teikiamos apsaugos apimtį;

(37)

pagrindinė sandorio šalis turėtų turėti patikimą rizikos valdymo sistemą siekdama valdyti kredito riziką, likvidumo riziką, operacinę ir kitokią riziką, įskaitant riziką, kurią ji prisiima arba kelia kitiems subjektams dėl tarpusavio priklausomybės. Pagrindinė sandorio šalis turėtų nustatyti tinkamas procedūras ir mechanizmus, kurie būtų taikomi tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo atveju. Siekiant sumažinti tokio įsipareigojimų neįvykdymo plitimo pavojų, pagrindinė sandorio šalis turėtų taikyti griežtus dalyvavimo reikalavimus, kaupti tinkamas pradines garantines įmokas, turėti įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir kitus finansinius išteklius, kurių reikia galimiems nuostoliams padengti. Labai tvirtos rizikos valdymo sistemos sukūrimas turėtų išlikti svarbiausiu pagrindinės sandorio šalies tikslu. Tačiau ji gali pritaikyti šios sistemos aspektus tarpuskaitos narių klientų konkrečiai veiklai ar rizikos profiliams, ir jeigu manoma, kad tai reikalinga, labai likvidžiu turtu, kuris priimamas kaip įkaitas, galima laikyti bent jau grynuosius pinigus ir valstybės obligacijas, kurioms taikomas deramas vertės mažinimas;

(37a)

pagrindinių sandorio šalių rizikos valdymo strategijos turėtų būti patikimos ir jas taikant rizika neturėtų būti perkeliama mokesčių mokėtojui;

(37b)

finansinio stabilumo taryba laiko pagrindines sandorio šalis sistemai svarbiomis institucijomis. Nėra bendros tarptautinės ar Sąjungos praktikos, pagal kurią būtų nustatomos pagrindinių sandorio šalių prieigos prie centrinio banko likvidumo priemonių ar prievolės gauti kredito įstaigos licenciją sąlygos. Tarpuskaitos prievolės įgyvendinimas pagal šį reglamentą gali padidinti pagrindinių sandorio šalių sisteminę svarbą ir likvidumo poreikį. Todėl reikėtų paraginti Komisiją atsižvelgti į centrinių bankų vykdomos veiklos rezultatus, įvertinti, bendradarbiaujant su ECBS, galimą poreikį nustatyti priemones, kurias taikant būtų palengvinta pagrindinių sandorio šalių prieiga prie centrinio banko likvidumo priemonių viena ar daugiau valiutų ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai;

(38)

įkaito vertės išlaikymo prievolė ir mažinimas (angl. haircuts) gali turėti prociklinių padarinių. Dėl to pagrindinės sandorio šalys, kompetentingos institucijos ir EVPRI turėtų imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią galimiems pagrindinių sandorio šalių taikomos rizikos valdymo praktikos procikliniams padariniams ir juos kontroliuoti, kad pagrindinės sandorio šalies patikimumui ir finansiniam saugumui nebūtų daromas neigiamas poveikis;

(39)

pozicijų valdymas – esminė tarpuskaitos proceso dalis. Apskritai, norint teikti tarpuskaitos paslaugas, reikėtų suteikti prieigą prie informacijos apie kainodarą šaltinių ir leisti jais naudotis. Tarp jų turėtų būti informacijos apie kainodarą šaltiniai, susiję su indeksais, kurie naudojami nustatant išvestinių arba kitų finansinių priemonių kainas;

(40)

garantinės įmokos – svarbiausia pagrindinės sandorio šalies apsaugos priemonė. Nors pagrindinės sandorio šalys turėtų saugiai ir atsargiai investuoti gautas garantines įmokas, jos turėtų ypač stengtis užtikrinti tinkamą garantinių įmokų apsaugą, siekdamos garantuoti, kad garantinės įmokos įsipareigojimus įvykdžiusiems tarpuskaitos nariams arba sąveikioms pagrindinėms sandorio šalims būtų grąžintos laiku, jei pagrindinė sandorio šalis, kuri surenka tas garantines įmokas, nevykdo įsipareigojimų;

(40a)

pagrindinei sandorio šaliai galimybė pasinaudoti ištekliais likvidumui užtikrinti yra itin svarbi. Likvidumas galėtų būti užtikrintas esant galimybei pasinaudoti centrinio banko, kreditingo ir patikimo komercinio banko likvidumo užtikrinimo priemonėmis arba šių abiejų priemonių deriniu;

(41)

2006 m. lapkričio 7 d. Europos kliringo ir atsiskaitymų elgesio kodekse (18) nustatyta neprivaloma sąsajų tarp pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų nustatymo sistema. Tačiau poprekybinis sektorius vis dar suskaidytas dėl valstybėse narėse esančių skirtumų, todėl tarpvalstybiniai sandoriai kainuoja brangiau ir juos trukdoma derinti. Todėl būtina nustatyti pagrindinių sandorio šalių sąveikos susitarimų sudarymo sąlygas, kad dėl jų pagrindinėms sandorio šalims nekiltų rizika, kuri nebūtų tinkamai valdoma;

(42)

sąveikos susitarimai apskritai gali būti svarbia priemone siekiant didesnės poprekybinės rinkos integracijos Sąjungoje, ir jie turėtų būti reglamentuojami. Tačiau dėl šių susitarimų pagrindinėms sandorio šalims gali kilti papildoma rizika. Atsižvelgiant į tai, kad sudarant pagrindinių sandorio šalių, kurios atlieka ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą, susitarimus atsiranda papildomos painiavos, šiame etape būtų tinkama reikalauti trejų metų lengvatinio laikotarpio tarp tarpuskaitos leidimo išvestinėms finansinėms priemonėms gavimo ir teisės kreiptis dėl sąveikos leidimo, be to, vėlesnių sąveikos susitarimų taikymo sritį reikėtų apriboti vertybiniais popieriais, už kuriuos atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Tačiau iki 2014 m. rugsėjo 30 d. EVPRI turėtų pateikti Komisijai ataskaitą dėl to, ar tą taikymo sritį būtų tinkama išplėsti įtraukiant kitas finansines priemones ir kada tai padaryti ;

(43)	reguliavimo tikslais sandorių duomenų saugyklos renka duomenis, kurie svarbūs institucijoms visose valstybėse narėse. ▐ EVPRI turėtų prisiimti atsakomybę už sandorių duomenų saugyklų registravimą, registracijos panaikinimą ir sandorių duomenų saugyklų priežiūrą;

(44)	atsižvelgiant į tai, kad reguliavimo institucijos, pagrindinės sandorio šalys ir kiti rinkos dalyviai remiasi sandorių duomenų saugyklose sukauptais duomenimis, būtina užtikrinti, kad toms sandorių duomenų saugykloms būtų taikomi griežti duomenų saugojimo ir tvarkymo reikalavimai;

(45)	pagrindinių sandorio šalių , jų narių ir sandorių duomenų saugyklų teikiamų paslaugų kainos ir mokesčiai turi būti skaidrūs, kad rinkos dalyviai galėtų pasirinkti paslaugas turėdami reikiamą informaciją;

(45a)

finansinių paslaugų ir išvestinių priemonių sutarčių prekybos sektoriuje esama sričių, kuriose taip pat gali egzistuoti komercinės ir intelektinės nuosavybės teisės. Atvejais, kai šios teisės susijusios su produktais ar paslaugomis, kurie pradėti naudoti kaip pramonės standartai ar daro poveikį pramonės standartams, turėtų būti numatytas reikalavimas, kad licencijos būtų įgyjamos proporcingomis, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis;

(46)

EVPRI turėtų būti suteikta galimybė Komisijai siūlyti skirti periodines baudas. Tų periodinių baudų tikslas turėtų būti toks: užtikrinti, kad būtų pašalintas EVPRI nustatytas pažeidimas, kad būtų pateikta išsami ir teisinga informacija, kurios prašė EVPRI, ir kad sandorių duomenų saugyklos , pagrindinės sandorio šalys, jų nariai ir kiti asmenys sutiktų, kad būtų atliktas tyrimas. Be to, atgrasymo tikslais ir siekiant priversti sandorių duomenų saugyklas , pagrindines sandorio šalis ir jų narius laikytis šio reglamento, Komisija taip pat turėtų galėti skirti baudas EVPRI prašymu, kai tyčia ar dėl aplaidumo pažeidžiamos specifinės reglamento nuostatos. Bauda turėtų būti atgrasanti ir proporcinga pažeidimo pobūdžiui ir sunkumui, pažeidimo trukmei ir ekonominiam susijusios sandorių duomenų saugyklos , pagrindinės sandorio šalies ar nario pajėgumui;

(47)	Siekiant veiksmingai prižiūrėti sandorių duomenų saugyklas , pagrindines sandorio šalis ir jų narius EVPRI turėtų turėti teisę atlikti tyrimus ir patikras vietoje;

(48)	Būtina užtikrinti, kad tvarkydamos asmens duomenis valstybės narės ir EVPRI apsaugotų fizinių asmenų teisę į privatumą, kaip nustatyta 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (19);

(49)

svarbu užtikrinti reikalavimų pagrindinėms sandorio šalims ir sandorių duomenų saugykloms tarptautinę konvergenciją. Šiame reglamente vadovaujamasi rekomendacijomis, kurias parengė CPSS ir IOSCO ir ECBS ir CESR, ir sukuriama Sąjungos sistema, kurioje pagrindinės sandorio šalys gali saugiai veikti. EVPRI turėtų į tai atsižvelgti rengdama šiame reglamente nustatytus techninius reguliavimo standartus, gaires ir rekomendacijas;

(50)

Komisijai turėtų būti deleguojami įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį ir pritarti techniniams reguliavimo standartams pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius, kai reikia nustatyti, kokie duomenys turi būti įtraukti į pranešimą EVPRI ir į registrą, ir kriterijai, kuriais turėtų remtis EVPRI priimdama sprendimą dėl: tinkamumo taikyti tarpuskaitos prievolę, informacijos ir tarpuskaitos ribų, ilgiausio galimo sutarties patvirtinimo laikotarpio, likvidumo, minimalaus valdymo taisyklių turinio, išsamios informacijos apie duomenų saugojimą, minimalaus veiklos tęstinumo plano turinio ir garantuojamų paslaugų, reikalavimų dėl garantinės įmokos procentinės dalies ir termino, ekstremalių rinkos sąlygų, labai likvidaus įkaito ir jo vertės mažinimo, labai likvidžių finansinių priemonių ir koncentracijos ribų, išsamios informacijos apie testų atlikimą, išsamios informacijos apie sandorių duomenų saugyklos registracijos paraišką EVPRI, baudų ir informacijos, kuria sandorių duomenų saugyklos turėtų leisti naudotis, kaip nustatyta šiame reglamente. Priimdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų pasinaudoti atitinkamų EPI (EVPRI, EBI ir EDPPI) praktine patirtimi. Atsižvelgiant į EVPRI patirtį vertybinių popierių ir vertybinių popierių rinkų klausimais, EVPRI turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį patariant Komisijai dėl deleguotųjų aktų rengimo. Tačiau, jei tinkama, EVPRI turėtų konsultuotis su EBI ir EDPPI . [16 pakeit.]

(50a)

ruošdamasi nustatyti naujas technines gaires ir reguliavimo techninius standartus, ypač tarpuskaitos ribą ne finansų sandorio šalims, kaip numatyta pagal šį reglamentą, EVPRI turėtų surengti viešus rinkos dalyvių svarstymus;

(51)

Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais Komisija turėtų naudotis laikydamasi 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (20). [17 pakeit.]

(52)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti vienodus reikalavimus išvestinių finansinių priemonių sutartims ir vienodus pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų veiklos reikalavimus valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(53)	atsižvelgiant į sąveikių sistemų taisykles, laikoma, kad reikėtų iš dalies pakeisti Direktyvą 98/26/EB siekiant apsaugoti sistemos operatoriaus, teikiančio kitam sistemos operatoriui įkaitą, teises, jeigu įkaitą gavusio sistemos operatoriaus atžvilgiu pradedama nemokumo procedūra;

(53a)

siekiant užtikrinti, kad teisės aktai būtų nuoseklūs ir veiksmingi, ir atsižvelgiant į glaudžias prekybinės ir poprekybinės veiklos sąsajas, šis reglamentas turėtų būti suderintas su Direktyva 2004/39/EB, kuria bus nustatyti atitinkami su prekybos vieta susiję reikalavimai, taikytini vietoms, kuriose prekiaujama Rinkos infrastruktūros reglamente apibrėžtomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Tie reikalavimai gali apimti skaidrumą, prieigą, pavedimų vykdymą, priežiūrą, stabilumą ir sistemos saugumą, taip pat gali būti numatomi kiti būtini reikalavimai;

(53b)

reikia skirti ypatingą dėmesį sudėtingų išvestinių finansinių produktų pardavimui vietos viešosios valdžios institucijoms. Siekdama spręsti šį klausimą, Komisija į būsimą Direktyvos 2004/39/EB peržiūrą įtraukia konkrečius pasiūlymus. Šiuose pasiūlymuose bus numatyti konkretūs tinkamos patikros, informacijos ir atskleidimo reikalavimai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   antraštinė dalis

Dalykas, taikymo sritis ir apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatomi vienodi reikalavimai išvestinių finansinių priemonių sutartims , konkrečios nuostatos, skirtos ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkos skaidrumui ir rizikos valdymui tobulinti, ir vienodi reikalavimai pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų veiklai.

Siekiant užtikrinti nuoseklų šio reglamento taikymą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose šio reglamento tikslais išdėstomos Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnio 4–10 dalių nuostatų aiškinimo ir taikymo gairės, projektą.

EVPRI tą techninių reguliavimo standartų projektą ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus. [18 pakeit.]

2.   Šis reglamentas taikomas pagrindinėms sandorio šalims ir jų tarpuskaitos nariams , finansų sandorio šalims ir sandorių duomenų saugykloms. Jis taikomas ne finansų sandorio šalims, jeigu taip nustatyta.

3.   V antraštinė dalis taikoma tik perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams ir pinigų rinkos priemonėms, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 18 punkto a ir b papunkčiuose ir 19 punkte.

4.    Šiame reglamente numatytos tarpuskaitos prievolės netaikomos :

a)	Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariams ir kitoms nacionalinėms įstaigoms, atliekančioms panašias funkcijas, bei kitoms valstybinėms įstaigoms, kurios įpareigotos valdyti arba dalyvauja valdant valstybės skolą;

b)	daugiašaliams plėtros bankams, išvardytiems Direktyvos 2006/48/EB VI priedo I dalies 4.2 skirsnyje.

ba)	Tarptautinių atsiskaitymų bankui.

4a.     Tam, kad būtų nustatytos kitos nuostatos, kuriomis leidžiama nukrypti nuo šio reglamento, Europos Parlamentas ir Taryba turi priimti atskirą reglamentą, kuris būtų parengtas pagal tarptautinius standartus ir lygiavertes atskiriems sektoriams skirtas Sąjungos taisykles.

2 straipsnis

Apibrėžtys

1.   Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   pagrindinė sandorio šalis arba PSŠ– subjektas, kuris teisinėmis priemonėmis užima sandorio šalių tarpininko padėtį vienoje arba daugiau finansų rinkų ir taip tampa pirkėju iš visų pardavėjų ir pardavėju visiems pirkėjams, ir kuris yra atsakingas už tarpuskaitos sistemos veikimą;

2)   sandorių duomenų saugykla– subjektas, kuris centralizuotai renka ir saugo informaciją apie išvestines finansines priemones;

3)   tarpuskaita– procesas, kurio metu trečioji šalis tiesiogiai arba netiesiogiai užima sandorio šalių tarpininkės padėtį, kad prisiimtų jų teises ir pareigas ;

4)   išvestinių finansinių priemonių klasė–

išvestinių finansinių priemonių, turinčių bendrų ir esminių ypatybių, įskaitant bent santykį su pagrindiniu turtu, pagrindinio turto tipu, grąžos modeliu ir sąlyginės pagrindinės sumos valiuta, pogrupis; Tai pačiai klasei priklausančių išvestinių finansinių priemonių terminai gali būti skirtingi;

5)   ne biržos išvestinės finansinės priemonės– išvestinių finansinių priemonių sutartys, nevykdomos reguliuojamojoje rinkoje arba trečiosios šalies rinkoje, kuri laikoma lygiaverte reguliuojamajai rinkai, arba kitoje organizuotoje prekybos vietoje, įsteigtoje pagal 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo (21), ir atliekančioje tokių sutarčių tarpuskaitą per pagrindinę sandorio šalį ;

5a)     reguliuojamoji rinka –

daugiašalė sistema, apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte;

5b)     daugiašalė prekybos sistema (DPS) –

daugiašalė sistema, apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte;

6)   finansų sandorio šalis– Sąjungoje įsteigta įmonė, kuri yra investicinė įmonė, turinti leidimą veikti, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/39/EB, kredito įstaiga, turinti leidimą veikti, kaip apibrėžta Direktyvoje 2006/48/EB, draudimo įmonė, turinti leidimą veikti, kaip apibrėžta Direktyvoje 73/239/EEB, gyvybės draudimo įmonė, turinti leidimą veikti, kaip apibrėžta Direktyvoje 2002/83/EB, perdraudimo įmonė, turinti leidimą veikti, kaip apibrėžta Direktyvoje 2005/68/EB, KIPVPS , turintis leidimą veikti , kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/65/EB, įstaiga, atsakinga už profesinių pensijų skyrimą , turinti leidimą veikti , kaip apibrėžta Direktyvoje 2003/41/EB, ar alternatyvaus investavimo fondas, turintis leidimą veikti, kaip apibrėžta Direktyvoje 2011/61/ES;

7)   ne finansų sandorio šalis– Sąjungoje įsteigta įmonė, nepaminėta 1 ir 6 punktuose ;

7a)     profesinių pensijų sistema –

pensijų sistema, nustatyta pagal Direktyvą 2003/41/EB, įskaitant leidimą turinčius subjektus, atsakingus už profesinių arba bet kokį kitą tos direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą subjektą, atsakingą už įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, valdymą ir veikiantį jų vardu, arba pagal tos direktyvos 19 straipsnio 1 dalį paskirtą investicijų valdytoją, arba kitą priemonę, pagal nacionalinę teisę pripažįstamą kaip sistema, sukurta pensijų mokėjimo tikslais;

8)   sandorio šalies kredito rizika– rizika, kad sandorio šalis gali neįvykdyti savo įsipareigojimų anksčiau, nei baigiasi su sandoriu susiję grynųjų pinigų srautai;

9)   sąveikos susitarimas– dviejų arba daugiau pagrindinių sandorio šalių susitarimas vykdyti tarpsisteminius sandorius;

10)   kompetentinga institucija– institucija, kurią kiekviena valstybė narė paskiria pagal 18 straipsnį arba viena ar kelios EPI ; [5 pakeit.]

11)   tarpuskaitos narys– įmonė, kuri dalyvauja pagrindinės sandorio šalies veikloje ir yra atsakinga už finansinių įsipareigojimų, atsirandančių dėl tokio dalyvavimo, vykdymą;

12)   klientas– įmonė, kurią su pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos nariu arba viena iš su juo susijusių įmonių sieja tiesioginiai arba netiesioginiai sutartiniai santykiai, tai įmonei suteikiantys galimybę sandorių tarpuskaitą atlikti tam tarpuskaitos nariui naudojant tą pagrindinę sandorio šalį;

13)   kvalifikuotoji akcijų paketo dalis– tiesiogiai arba netiesiogiai turima pagrindinės sandorio šalies arba sandorių duomenų saugyklos akcijų paketo dalis, kuri sudaro bent 10 proc. kapitalo arba balsavimo teisių, kaip nustatyta Direktyvos 2004/109/EB 9 ir 10 straipsniuose, atsižvelgiant į sujungimo sąlygas, nustatytas tos direktyvos 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse, arba kuri leidžia daryti reikšmingą įtaką tų pagrindinių sandorio šalių arba sandorių duomenų saugyklų valdymui;

14)   patronuojančioji įmonė– patronuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Septintosios Tarybos direktyvos 83/349/EEB pagrįstos Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl konsoliduotos atskaitomybės (22), 1 ir 2 straipsniuose;

15)   dukterinė įmonė– dukterinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 ir 2 straipsniuose; bet kuri dukterinės įmonės dukterinė įmonė taip pat laikoma tos įmonės, kuri yra pagrindinė šių įmonių patronuojančioji įmonė, dukterine įmone;

16)   kontrolė– valdymas, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje;

17)   glaudūs ryšiai– padėtis, kai du arba daugiau fizinių arba juridinių asmenų susiję:

Kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų yra kontrolės ryšiais nuolat susiję su tuo pačiu asmeniu, tarp tų asmenų taip pat yra glaudus ryšys;

18)   kapitalas– apmokėtas kapitalas, kaip apibrėžta 1986 m. gruodžio 8 d. Direktyvos 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės 22 straipsnyje, pridėjus su juo susijusių akcijų priedus, kuriuo veiklos tęstinumo sąlygomis visiškai padengiami nuostoliai, o bankroto arba likvidavimo atveju pagal prioritetą tenkinamos visos kitos pretenzijos;

19)   rezervai– rezervai, kaip apibrėžta 1978 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvos 78/660/EEB (23), grindžiamos Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių 9 straipsnyje, ir praėjusių metų nepaskirstytas pelnas ar nuostolis, likęs po galutinio pelno ir nuostolių paskirstymo;

20)   valdyba– administracinė valdyba arba stebėtojų taryba arba abi, kaip nustatyta valstybių narių bendrovių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose;

21)   nepriklausomas valdybos narys– valdybos narys, neturintis ir neturėjęs jokių verslo, šeiminių arba kitokių santykių, kurie sukeltų interesų konfliktą pagrindinės sandorio šalies, jos kontroliuojančiojo (-ųjų) akcininko (-ų) ar vadovybės arba jos tarpuskaitos narių ar vadovybės atžvilgiu;

22)   vyresnioji vadovybė– asmuo arba asmenys, kurie iš tikrųjų vadovauja pagrindinės sandorio šalies veiklai ir valdybos vykdomajam nariui arba vykdomiesiems nariams;

22a)     trečiosios šalies tarpuskaitoje dalyvaujančios sandorio šalys –

tai trečiosiose šalyse įsikūrusios įmonės, laikomos lygiavertėmis finansų sandorio šalims arba 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms ne finansų sandorio šalims; taip yra tuomet, kai trečiojoje šalyje įsteigta įmonė, kuri, jei ji būtų įsteigta Sąjungoje, galėtų būti laikoma finansų sandorio šalimi arba ne finansų sandorio šalimi, nurodyta 7 straipsnio 2 dalyje;

22b)     atskyrimas –

taisyklė, pagal kurią tenkinami bent šie reikalavimai: vieno asmens turtas ir pozicijos nenaudojami kito asmens, nuo kurio numatyta jį atskirti, įsipareigojimams arba jam pateiktiems reikalavimams vykdyti ir šis turtas ir pozicijos neskiriami tokiems tikslams, ypač tarpuskaitos nario nemokumo atveju;

22c)     sandorių mažinimas – procesas, kurio metu tam tikra išvestinių finansinių priemonių sutarčių grupė teisėtai pakeičiama kita grupe sutarčių, kiekvieno šio proceso dalyvio atžvilgiu pasižyminčių:

22d)     kartu veikiantys –

kartu veikiantys, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/109/EB 10 straipsnio a punkte.

2.     Siekiant užtikrinti nuoseklų 1 dalies 22a punkto taikymą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose išsamiau nustatyti kriterijai, pagal kuriuos trečiųjų šalių įmonės būtų priskiriamos trečiosios šalies tarpuskaitoje dalyvaujančioms sandorio šalims, projektą.

EVPRI tą techninių reguliavimo standartų projektą ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus. [19 pakeit.]

II   antraštinė dalis

Ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaita, ataskaitų apie jas teikimas ir rizikos mažinimas

3 straipsnis

Tarpuskaitos prievolės

1.   Finansų sandorio šalis arba 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta ne finansų sandorio šalis visų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurios laikomos tinkamomis pagal 4 straipsnį ir yra sudarytos su kitomis finansų sandorio šalimis arba 7 straipsnio 2 dalyje nurodytomis ne finansų sandorio šalimis , tarpuskaitą atlieka pasitelkdama atitinkamas pagrindines sandorio šalis, įtrauktas į 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą registrą.

Tarpuskaitos prievolė taip pat taikoma pirmoje pastraipoje nurodytoms finansų sandorio šalims, kurios sudaro tinkamas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis su trečiųjų šalių tarpuskaitoje dalyvaujančiomis sandorio šalimis .

Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, sudarytoms iki datos, kada įsigalioja tarpuskaitos prievolė tos klasės išvestinėms finansinėms priemonėms, tarpuskaitos prievolė netaikoma.

Tarpuskaitos prievolė taip pat taikoma visoms ne biržos išvestinių priemonių sutartims, sudarytoms paskelbus EVPRI sprendimą pagal 4 straipsnio 2 dalies a punktą, kad atitinkamos kategorijos išvestinės priemonės tinkamos tarpuskaitai.

1a.     Tarpuskaitos prievolė netaikoma tuomet, kai išvestinių finansinių priemonių sutartis sudaro tos pačios patronuojančiosios įmonės dukterinės įmonės arba patronuojančioji įmonė ir dukterinės įmonės. Šioje nuostatoje „patronuojančiosios įmonės“ ir „dukterinės įmonės“ yra įmonės, kurios apibrėžtos kaip tokios atitinkamose ES taisyklėse. Ši nukrypti leidžianti nuostata nedaro poveikio 6 straipsnyje nurodytai tarpuskaitos prievolei arba 8 straipsnyje nurodytoms prievolėms, susijusioms su rizikos mažinimo būdais.

Išimtys taikomos tik tuo atveju, jei susijusi patronuojančioji įmonė savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pirmiausia raštu pranešė, kad ketina pasinaudoti išimtimi. Toks pranešimas pateikiamas ne vėliau kaip per trisdešimt kalendorinių dienų prieš pradedant naudotis šia išimtimi. Kompetentinga institucija užtikrina, kad išimtis naudojama tik išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurios atitinka visas šias sąlygas:

a)	išvestinių finansinių priemonių sutartys, sudarytos tos pačios patronuojančiosios įmonės dukterinių įmonių arba patronuojančiosios įmonės ir dukterinės įmonės, pagrįstos ekonominėmis priežastimis,

b)	naudojimasis išimtimi nedidina sisteminės rizikos finansų sistemoje,

c)	nėra teisinių apribojimų kapitalo judėjimui tarp tos pačios patronuojančiosios įmonės dukterinių įmonių arba patronuojančiosios įmonės ir dukterinės įmonės.

2.   Siekiant laikytis 1 dalyje nustatytos tarpuskaitos prievolės, 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos finansų sandorio šalys ir ne finansų sandorio šalys tampa tarpuskaitos narėmis arba klientėmis ar savo sandorių tarpuskaitą pagrindinėje sandorio šalyje atlieka per investicinę įmonę arba kredito įstaigą, kurioms taikomi Direktyvos 2004/39/EB reikalavimai .

4 straipsnis

Tinkamumas taikyti tarpuskaitos prievolę

1.   Jeigu kompetentinga institucija pagrindinei sandorio šaliai suteikė leidimą atlikti tam tikros klasės išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą pagal 10 ir 11 straipsnius, ji apie tokio leidimo suteikimą nedelsdama informuoja EVPRI ir paprašo pateikti sprendimą dėl tinkamumo taikyti 3 straipsnyje nurodytą tarpuskaitos prievolę.

1a.     Kai pagal 23 straipsnio nuostatas pripažįstama trečiojoje šalyje įsisteigusi pagrindinė sandorio šalis, atitinkama trečiosios šalies kompetentinga institucija, laikydamasi 23 straipsnio 4 dalyje nurodytų bendradarbiavimo susitarimų, informuoja EVPRI apie išvestinių finansinių priemonių sutarčių, su kuriomis susijusių tarpuskaitos paslaugų teikimo Sąjungoje įsisteigusiems tarpuskaitos nariams arba klientams teisė suteikta tai pagrindinei sandorio šaliai, klases.

2.   EVPRI, gavusi 1 dalyje nurodytą pranešimą ir prašymą, per šešis mėnesius pateikia prašančiajai kompetentingai institucijai sprendimą, kuriame nurodoma:

a)	ar tos klasės išvestinės finansinės priemonės yra tinkamos, kad būtų taikoma tarpuskaitos prievolė pagal 3 straipsnį;

b)	data, kada įsigalios tarpuskaitos prievolė , įskaitant laikotarpį, per kurį sandorio šalims ar sandorio šalių kategorijoms pradedama taikyti tarpuskaitos prievolė . Ši data turi būti ne ankstesnė už datą, nuo kurios nustatyta tarpuskaitos prievolė;

ba)	ar ir kokiomis sąlygomis taikoma prievolė atlikti sandorių su asmenimis iš trečiųjų šalių tarpuskaitą.

Prieš priimdama sprendimą, EVPRI rengia viešas konsultacijas su rinkos dalyviais ir ne rinkos dalyviais, turinčiais ekspertinių žinių arba interesų atitinkamu klausimu, ir susisiekia su ESRV ir trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis. Šių konsultacijų santrauka paskelbiama per mėnesį, taip pat paprašius teikiama papildoma informacija apie viešas konsultacijas bei kitas konsultacijas. [21 pakeit.]

2a.     EVPRI savo iniciatyva, laikydamasi 3 dalyje išdėstytų kriterijų ir atlikusi viešas konsultacijas bei pasikonsultavusi su ESRV ir, prireikus, su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis, nustato išvestinių finansinių priemonių sutarčių klases, kurias reikėtų laikyti tinkamomis tarpuskaitos prievolei taikyti, bet kurių tarpuskaitai atlikti dar jokia pagrindinė sandorio šalis negavo leidimo, ir apie jas praneša Komisijai.

Nustačiusi tokią išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasę, EVPRI paskelbia kvietimą rengti pasiūlymus dėl tos klasės išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitos.

3.   EVPRI priima sprendimą, remdamasi šiais kriterijais:

a)	sisteminės rizikos finansų sistemoje mažinimas , įskaitant galimą glaudžiai susijusių sandorio šalių nemokumą ir pozicijų neskaidrumą ;

b)	sutarčių likvidumas;

c)	teisingų, patikimų ir visuotinai priimtinų kainodaros šaltinių buvimas .

▐

EVPRI, taikydama pirmiau išdėstytus kriterijus, taip pat atsižvelgia į tarptautinį konsensusą.

Prieš priimdama sprendimą EVPRI rengia viešą konsultaciją ir prireikus konsultuojasi su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis.

4.   Bet kokį sprendimą pagal 2 dalį EVPRI nedelsdama paskelbia registre. Jame pateikiama informacija apie tinkamų klasių išvestines finansines priemones ir pagrindines sandorio šalis, kurioms suteiktas leidimas atlikti jų tarpuskaitą. Tą registrą EVPRI reguliariai atnaujina.

EVPRI reguliariai peržiūri savo sprendimus ir prireikus juos iš dalies pakeičia.

5.   EVPRI savo iniciatyva ir pasitarusi su ESRV nustato išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasę, kurią reikėtų įtraukti į jos viešą registrą ir kuriai gali būti taikoma tarpuskaitos prievolė , bet kurios tarpuskaitai atlikti dar jokia pagrindinė sandorio šalis negavo leidimo, ir apie ją praneša Komisijai. EVPRI, nustačiusi tokią išvestinių finansinių priemonių klasės kategoriją, skelbia kvietimą, kad pagrindinės sandorio šalys teiktų pasiūlymus dėl jų tarpuskaitos, ir skelbia sąrašą, kurioms iš jų paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus.

5a.     Išvestinių finansinių priemonių klasei nebetaikoma tarpuskaitos priemonė, jei nebėra pagrindinės sandorio šalies, kuri turi leidimą vykdyti jų tarpuskaitą arba kurią EVPRI pripažino kaip turinčią leidimą vykdyti tarpuskaitą pagal šį reglamentą, arba jei nė viena pagrindinė sandorio šalis nenori vykdyti tos išvestinių finansinių priemonių klasės tarpuskaitos.

6.    Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektą, kuriame nurodoma:

a)	informacija, kurią reikia įtraukti į 1 dalyje nurodytą pranešimą;

b)	3 dalyje nurodyti kriterijai;

c)	informacija, kurią reikia įtraukti į 4 dalyje nurodytą registrą.

4 dalyje nurodyta informacija suteikia galimybę bent teisingai ir aiškiai atpažinti išvestinių finansinių priemonių klasę, kurios atžvilgiu taikoma tarpuskaitos prievolė.

Tą techninių reguliavimo standartų projektą EVPRI ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

Prieš priimdama sprendimą pagal 1 dalį, EVPRI rengia viešas konsultacijas su rinkos dalyviais.

4a straipsnis

Komisija, siekdama skatinti efektyvų ir nuoseklų bendrą išvestinių finansinių priemonių sutarčių reglamentavimą, gali teikti pasiūlymus Tarybai dėl atitinkamo įgaliojimų vykdyti derybas suteikimo tam, kad būtų pasiektas susitarimas dėl veiksmingo lygiaverčio teisės akto, taikytino sandoriams, kuriuos trečiojoje šalyje vykdo 7 straipsnyje nurodytos finansų sandorio šalys ir ne finansų sandorio šalys.

4b straipsnis

Viešas registras

1.     Siekdama vykdyti tarpuskaitos prievolę, EVPRI parengia ir tvarko viešą registrą. Registras viešai skelbiamas EVPRI tinklavietėje.

2.     Registre pateikiama bent:

a)	išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasės, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė pagal 3 straipsnį;

b)	pagrindinės sandorio šalys, kurios gali būti naudojamos vykdant tarpuskaitos prievolę;

c)	datos, nuo kada įsigalioja tarpuskaitos prievolė, įskaitant bet kokį palaipsnį jos įgyvendinimą;

d)	išvestinių finansinių priemonių klasės, EVPRI nustatytos pagal 4 straipsnio 5 dalį.

3.     Kai kompetentinga institucija arba atitinkama kompetentinga trečiosios šalies institucija atšaukia leidimą vykdyti tam tikros išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasės tarpuskaitą, EVPRI nedelsiant tai išvestinių finansinių priemonių klasei pašalina tokią pagrindinę sandorio šalį iš registro.

4.     EVPRI reguliariai atnaujina registrą.

5.     Siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EVPRI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nurodoma informacija, įtrauktina į 1 dalyje nurodytą viešą registrą, projektą.

EVPRI tokį techninių įgyvendinimo standartų projektą pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus. [19 pakeit.]

5 straipsnis

Galimybė naudotis pagrindinės sandorio šalies paslaugomis

1.    Pagrindinė sandorio šalis, kuriai suteiktas leidimas atlikti tinkamų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitą, sutinka skaidriai, teisingai ir nediskriminuodama atlikti tokių sutarčių tarpuskaitą, nepriklausomai nuo vykdymo vietos ir, kai įmanoma, remiantis tarptautiniais atvirais sektoriaus standartais, jei tai neturi neigiamos įtakos rizikos mažinimui. Siekiant išvengti tokios diskriminacijos, pagrindinės sandorio šalys sutinka atlikti skirtingose vietose įvykdytų sandorių tarpuskaitą, jeigu tos vietos atitinka tos pagrindinės sandorio šalies nustatytus arba jai taikytinus veiklos, techninius ir teisinius reikalavimus bei jos prieigos ir rizikos valdymo reikalavimus, neatsižvelgiant į sutarčių dokumentus, kuriais remdamosi šalys sudarė atitinkamą ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorį.

1a.     Pagrindinė sandorio šalis prekybos vietai, kuri prašo leidimo, kad būtų atlikta ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties tarpuskaita, per tris prašymo tvarkymo mėnesius pateikia aiškų teigiamą arba neigiamą atsakymą.

Jei pagrindinė sandorio šalis atsisako atlikti prekybos vietos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties tarpuskaitą, prekybos vietai pateikiamas išsamiai pagrįstas ir paaiškintas atsakymas.

Prekybos vieta, kurios prašymas atmetamas, gali pateikti naują prašymą dėl prieigos praėjus mažiausiai trijų mėnesių laukimo laikotarpiui.

Nesutarimų atveju EVPRI kompetentingų valdžios institucijų ginčus sprendžia vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnio nuostatomis.

1b.     Teikdama 68 straipsnyje nurodytas ataskaitas Komisijai ir Europos Parlamentui, EVPRI stebi prieigą prie pagrindinės sandorio šalies ir tam tikros praktikos, įskaitant išimtinių licencijų teikimą, naudojimo poveikį konkurencingumui.

6 straipsnis

Prievolė teikti ataskaitas

1.    Pagal 51 straipsnį registruotų sandorių duomenų saugyklai pateikiama informacija apie visas išvestinių finansinių priemonių sutartis. Sandorio šalys pateikia informaciją apie visas jų sudarytas išvestinių finansinių priemonių sutartis ir esminius sutarčių pakeitimus, novacijas ar nutraukimą. Ši informacija pateikiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sutarties sudarymo, pakeitimo, novacijos arba nutraukimo, išskyrus, jei kitaip nurodoma teisės aktuose, priimtuose pagal 5 dalį. Priešingai nei išankstinis sutarties nutraukimas, sutarties pakeitimu nelaikomas sutartas sutarties nutraukimas ar sandorio pabaigos terminas. Informacija apie išvestinių finansinių priemonių sandorius pateikiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sandorio atlikimo ar vėlesnio pakeitimo. Darbo dienomis šiuo atveju laikomos dienos, kurios yra darbo dienos abiems sandorio šalims ir atitinkamai pagrindinei sandorio šaliai, jei ji atlieka sutarties tarpuskaitą. Jos taip pat penkerius metus saugo visą informaciją, apie kurią būtina pranešti.

Trečiosioms šalims leidžiama pateikti pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją už pirmines sandorio šalis, jei užtikrinama, kad sutarties informacija bus pateikiama jos nekartojant.

Pirmoje pastraipoje išdėstytą pranešimo prievolę pagrindinė sandorio šalis vykdo, jei atlikta išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė, tarpuskaita. Jei išvestinių finansinių priemonių sutartims taikomas sandorių mažinimo procesas, pirmoje pastraipoje išdėstytą ataskaitos prievolę vykdo sandorių mažinimo paslaugos vykdytojas.

EVPRI suteikiamas įgaliojimas patikrinti, ar gali būti numatyta prievolė informuoti apie ne biržos išvestinių priemonių sutartis atgaline data, jei ši informacija priežiūros institucijoms yra labai svarbi. EVPRI, priimdama sprendimą, atsižvelgia į šiuos kriterijus:

a)	techninius ataskaitos teikimo reikalavimus (ypač tai, ar sandoriai registruoti elektroniniu būdu);

b)	laikotarpį, likusį iki neužbaigtų sandorių termino.

Prieš priimdama sprendimą, EVPRI rengia viešas konsultacijas su rinkos dalyviais. [14 ir 15 pakeit]

2.    Visos ataskaitos, jei įmanoma, teikiamos laikantis atvirų tarptautinių sektoriaus standartų.

3.   Sandorio šalis, kuriai taikoma prievolė teikti ataskaitas, gali įgalioti kitą sandorio šalį arba trečiąją šalį teikti informaciją apie išvestinių finansinių priemonių sutartį.

Sandorio šalis, teikianti sandorių duomenų saugyklai visą sutarties informaciją kitos sandorio šalies vardu, nelaikoma pažeidusi kokius nors informacijos atskleidimo apribojimus, nustatytus toje sutartyje arba bet kokiose teisės aktų, reguliavimo ar administracinėse nuostatose.

Informaciją teikianti įmonė ar jos direktoriai ar darbuotojai ar kiti jos vardu veikiantys asmenys neprisiima atsakomybės, atsirandančios dėl šio informacijos atskleidimo.

4.    Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, bendradarbiaudama su EBI, ECBS ir ESRV, parengia techninių reguliavimo standartų, skirtų nustatyti 1 ir 2 dalyse nurodytų ataskaitų duomenis ir tipą skirtingų išvestinių finansinių priemonių klasių, grupių ar kategorijų atvejais ir visais taikymo atgaline data atvejais, projektą, įskaitant elektroniniu būdu įregistruotų sandorių, susijusių su visomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, atidėjimo ir informavimo apie juos tvarką bei kriterijus ir sąlygas, kuriomis atgaline data informuojama apie neužbaigtas išvestinių finansinių priemonių sutartis, sudarytas prieš įsigaliojant šiam reglamentui .

Tose ataskaitose nurodoma bent:

a)	sutarties šalys ir, jei skiriasi, pagal sutartį atsirandančių teisių ir įsipareigojimų gavėjas;

b)	pagrindinės sutarties ypatybės, įskaitant jos rūšį, pagrindą, terminą , įgyvendinimą, įvykdymo datą, kainos duomenis ir sąlyginę pagrindinę vertę;

ba)	standartinės formos neatitinkančioms išvestinėms finansinėms priemonėms taikomas rezervuotos vietos (angl. placeholder) forma, sudaranti kompetentingoms institucijoms sąlygas nustatyti, ar esama tokio sandorio, ir imtis reikiamų reguliavimo priemonių;

bb)	unikalus sutarties atpažinties kodas.

EVPRI, derindama veiksmus su EBI, EDPPI ir ESRV, pateikia tuos projektus Komisijai ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d.

Jei techninių reguliavimo standartų projektas susijęs su didmeniniais energetikos produktais pagal … m. … … d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2011 dėl [energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo] (24)  (25), EVPRI konsultuojasi su Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (angl. ACER).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus. [19 pakeit.]

4a.     EVPRI, rengdama techninių reguliavimo standartų projektus, inter alia, vadovaujasi Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006, įgyvendinančio Direktyvą 2004/39/EB, I priedo 1 lentelėje nurodytų privalomų pranešti duomenų lentele.

5.   Siekiant užtikrinti vienodas 1 ir 2 dalių taikymo sąlygas, EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustatoma , kokia forma ir kaip dažnai teikiamos įvairių klasių išvestinių finansinių priemonių ataskaitos, nurodytos 1 ir 2 dalyse.

EVPRI tokius techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d.

Jei techninių reguliavimo standartų projektas susijęs su didmeniniais energetikos produktais pagal … m. … … d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2011 dėl energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (26), EVPRI konsultuojasi su Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra.

Komisijai suteikiami įgaliojimai patvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninių įgyvendinimo standartų projektus, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsniu.

7 straipsnis

Ne finansų sandorio šalys

1.   ▐ Ne finansų sandorio šaliai taikoma prievolė teikti ataskaitas, nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje.

2.   Jeigu ne finansų sandorio šalies ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių pozicijos yra tokios, kad slenkantis pozicijų vidurkis 50 darbo dienų laikotarpiu viršija ▐ ribą, kuri turi būti nustatoma pagal 3 dalies b punktą, tai ne finansų sandorio šaliai taikoma prievolė atlikti ▐ tarpuskaitą, kaip nustatyta 3 straipsnyje.

Tarpuskaitos prievolė taikoma tol, kol ne finansų sandorio šalies ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių grynosios pozicijos ir pozicijos, kurioms kyla rizika, viršija tarpuskaitos ribą, ir nebetaikoma nuo tada, kai šios grynosios pozicijos ir pozicijos, kurioms kyla rizika, per numatytą laikotarpį nebesiekia tarpuskaitos ribos.

Pagal Direktyvos 2004/39/EB 48 straipsnį paskirta kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų laikomasi pirmoje pastraipoje nustatytos prievolės.

Pirmoje pastraipoje nurodyta tarpuskaitos prievolė įvykdoma ne vėliau kaip per šešis mėnesius po jos įsigaliojimo.

2a.     Apskaičiuojant 2 dalyje nurodytas pozicijas, neatsižvelgiama į ne finansų sandorio šalies sudarytas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurios objektyviai įvertinamos kaip tiesiogiai susijusios su tos sandorio šalies komercinės arba iždo finansavimo veiklos draudimas.

3.    Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, pasikonsultavusi su EBI, ESRV ir kitomis kompetentingomis institucijomis, parengia techninių reguliavimo standartų projektus , kuriuose nustatoma:

▐

b)	tarpuskaitos riba;

ba)	kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kurios ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys objektyviai įvertinamos kaip tiesiogiai susijusios su komercine arba iždo finansavimo veikla.

Šios ribos nustatomos atsižvelgiant į sandorio šalies kiekvienos išvestinių finansinių priemonių klasės grynųjų pozicijų ir pozicijų, kurioms kyla rizika, sumos svarbą visai sistemai.

EVPRI, pasikonsultavusi su EBI, ESRV bei kitomis kompetentingomis institucijomis, tų reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus. [19 pakeit.]

▐

Ruošiantis nustatyti tarpuskaitos ribas ir kriterijus, kuriais remiantis nustatoma kurios ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys gali būti objektyviai įvertinamos kaip tiesiogiai susijusios su tos sandorio šalies komercine arba iždo finansavimo veikla, EVPRI dalyvaus viešose konsultacijose ir suteiks ne finansų sandorio šalims galimybę išreikšti savo nuomonę.

▐

5.   Komisija, pasitarusi su EPI ir kitomis susijusiomis institucijomis, periodiškai peržiūri 3 dalyje nurodytas ribas ir prireikus jas iš dalies pakeičia.

8 straipsnis

Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, rizikos mažinimo būdai

1.   Finansų sandorio šalys arba 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos ne finansų sandorio šalys, sudarančios išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, deramai stropiai užtikrina, kad siekiant įvertinti, kontroliuoti ir mažinti veiklos , rinkos ir kredito riziką būtų taikomos tinkamos rizikos ribojimo procedūros ir priemonės, įskaitant bent šias priemones:

a)	deramas elektronines priemones, kuriomis užtikrinama, kad bus laiku patvirtinamos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties sąlygos;

b)	patikimus, lanksčius ir audituojamus standartizuotus procesus, siekiant suderinti portfelius, valdyti susijusią riziką ir kuo anksčiau nustatyti tarp šalių kylančius ginčus ir juos išspręsti bei stebėti vykdomų sutarčių vertę.

Taikant b punktą, vykdomų sutarčių rinkos vertė kasdien vertinama pagal rinkos kainą, o pagal rizikos valdymo procedūras reikalaujama laiku ir tiksliai keistis įkaitu laikantis tinkamo atskyrimo principo arba turėti kapitalo, kurio dydis priklauso nuo rizikos laipsnio, vadovaujantis finansų sandorio šalims taikytinais reguliacinio pobūdžio reikalavimais kapitalui .

Finansų sandorio šalys ir ne finansų sandorio šalys, nurodytos 7 straipsnio 2 dalyje, sutarties pradžioje pasiūlo kitoms sandorio šalims galimybę atskirti pradines garantines įmokas.

EVPRI nuolat stebi veiklą, susijusią su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios netinkamos tarpuskaitai, siekiant nustatyti atvejus, kuriais tam tikra sutarčių klasė gali sukelti sisteminę riziką. EVPRI, pasitarusi su ESRV, imasi veiksmų, siekiant neleisti toliau kauptis tokios klasės sutartims.

Kompetentinga institucija ir EVPRI užtikrina, kad rizikos ribojimo procedūromis ir susitarimais būtų siekiama apsisaugoti nuo palankesnio reguliavimo paieškos tarp išvestinių finansinių priemonių sandorių, kuriems buvo atlikta tarpuskaita ir tokių sandorių, kuriems ji atlikta nebuvo, bei būtų atspindėtas iš tokių išvestinių finansinių priemonių sutarčių kylantis rizikos perdavimas.

EVPRI ir kompetentingos institucijos peržiūri garantinės įmokos standartus, siekiant apsisaugoti nuo palankesnio reguliavimo paieškos, vadovaujantis 37 straipsnio nuostatomis.

1b.     Investicijoms į pensijų sistemą pagal Direktyvą 2003/41/EB arba sistemos, kuri pagal valstybės narės teisę pripažįstama pensijos planavimo sistema, rizikos sumažinimui naudojant tvirtą išvestinių finansinių priemonių dvišalį įkaitą, atsižvelgiama į sandorio šalies kreditingumą. Kapitalui taikomi reikalavimai atliekant rizikos ribojimo reguliavimą turi derėti su sutarčių, kurioms taikoma centralizuota tarpuskaita, reikalavimais kapitalui.

2.    Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais nustatomos gairės tinkamoms rizikos ribojimo procedūroms ir priemonėms bei garantinės įmokos standartams, nurodytiems 1 dalyje, projektus, taip pat patikslina ilgiausią galimą laikotarpį nuo ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties sudarymo iki jos patvirtinimo, nurodyto 1 dalies a punkte.

EVPRI tų techninių reguliavimo standartų projektus ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus. [19 pakeit.]

3.    Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EPI parengia bendrų techninių reguliavimo standartų, kuriais nustatoma tvarka ir būtinas įkaito bei kapitalo lygis, kad būtų laikomasi 1 dalies b punkto ir 1 dalies antros pastraipos, projektus.

EPI šiuos bendrų techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d.

Atsižvelgiant į sandorio šalies teisinį pobūdį, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 arba Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais. [19 pakeit.]

▐

9 straipsnis

Sankcijos

1.    Atsižvelgdamos į 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikatą dėl sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimo ir pasitarusios su EVPRI, valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus šioje antraštinėje dalyje nurodytas taisykles, ir imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendintos. Mažiausia galima sankcija – administracinė bauda. Numatomos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad už finansų sandorio šalių ir, jei reikia, ne finansų sandorio šalių priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos viešai skelbtų apie visas sankcijas, kurios skiriamos už 3–8 straipsnių pažeidimus, jeigu minėtas paskelbimas finansų rinkoms nesukels didelio pavojaus ir susijusioms sandorio šalims nepadarys neproporcingos žalos. Valstybės narės periodiškai skelbia įvertinimo ataskaitas dėl sankcijų taisyklių taikymo veiksmingumo.

Ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d. valstybės narės Komisiją informuoja apie priimtas 1 dalyje nurodytas taisykles. Jos nedelsdamos informuoja Komisiją apie bet kokius vėliau padarytus minėtų taisyklių pakeitimus.

3.   Padedant EVPRI, Komisija patikrina, ar 1 dalyje nurodytos administracinės sankcijos ir 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos ribos taikomos veiksmingai ir nuosekliai. III antraštinė dalis

3a.     Šioje antraštinėje dalyje nurodytų taisyklių pažeidimas neturi įtakos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties galiojimui arba šalių galimybei užtikrinti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties nuostatų vykdymą. Šioje antraštinėje dalyje nurodytų taisyklių pažeidimas nėra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo iš ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties šalių.

III   antraštinė dalis

Leidimų pagrindinėms sandorio šalims suteikimas ir pagrindinių sandorio šalių priežiūra

1   skyrius

Leidimo pagrindinei sandorio šaliai suteikimo sąlygos ir tvarka

10 straipsnis

Leidimo pagrindinei sandorio šaliai suteikimas

1.   Jeigu pagrindinė sandorio šalis, kuri yra Sąjungoje įsteigtas juridinis asmuo ir turi galimybę užtikrinti tinkamą likvidumą, nori teikti paslaugas ir vykdyti veiklą, ji kreipiasi į valstybės narės, kurioje yra įsteigta, kompetentingą instituciją ir prašo suteikti atitinkamą leidimą.

Toks likvidumas galėtų atsirasti dėl galimybės naudotis centrinio banko arba kreditingo ir patikimo komercinio banko, arba jų abiejų likvidumu. Galimybė naudotis likvidumu galėtų būti užtikrinta leidimu, suteikiamu pagal Direktyvos 2006/48/EB 6 straipsnį, arba kitais tinkamais susitarimais.

2.   Leidimas galioja visos Sąjungos teritorijoje.

3.    Leidimas pagrindinėms sandorio šalims suteikiamas tik veiklai, susijusiai su tarpuskaita, be to, jame nurodomos paslaugos ar veikla, kurias pagrindinei sandorio šaliai leidžiama teikti ar vykdyti, įskaitant finansinių priemonių, kurioms taikomas leidimas, klases.

4.   Pagrindinė sandorio šalis visada laikosi sąlygų, būtinų siekiant gauti pirminį leidimą.

Pagrindinė sandorio šalis nepagrįstai nedelsdama informuoja kompetentingą instituciją apie bet kokius reikšmingus pokyčius, turinčius įtakos pirminio leidimo sąlygoms.

5.    Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais nustatomi 1 dalyje nurodyto tinkamo likvidumo kriterijai, projektus .

EVPRI, pasikonsultavusi su EBI, tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus. [19 pakeit.]

▐

11 straipsnis

Veiklos ir paslaugų srities išplėtimas

1.   Pagrindinė sandorio šalis, norinti išplėsti savo veiklą ir teikti papildomas paslaugas arba užsiimti papildoma veikla, kurios nenumatytos pirminiame leidime, pateikia prašymą išplėsti leidimo taikymo sritį. Siūlymas teikti tarpuskaitos paslaugas kitokia valiuta arba atlikti kitų finansinių priemonių, kurios savo rizikos ypatybėmis labai skiriasi nuo finansinių priemonių, kurių atžvilgiu pagrindinei sandorio šaliai jau suteiktas leidimas, tarpuskaitą, laikomas to leidimo taikymo srities išplėtimu.

Leidimo taikymo sritis išplečiama pagal 13 straipsnyje numatytą procedūrą.

2.   Jeigu pagrindinė sandorio šalis nori išplėsti savo veiklą ir ją vykdyti ne toje valstybėje narėje, kurioje ji įsteigta, o kitoje valstybėje narėje, įsisteigimo valstybės narės kompetentinga institucija apie tai nedelsdama informuoja tos kitos valstybės narės kompetentingą instituciją.

12 straipsnis

Kapitalo poreikis

1.   Kad pagrindinei sandorio šaliai galėtų būti suteiktas leidimas pagal 10 straipsnį, ji turi turėti nuolatinį ir prieinamą mažiausiai 10 mln. EUR pradinį kapitalą.

2.   Kapitalas (kartu su pagrindinės sandorio šalies nepaskirstytuoju pelnu ir rezervais) turi atitikti pagrindinės sandorio šalies verslo veiklos mastą ir riziką. Jis turi visada būti pakankamas, kad būtų galima užtikrinti tinkamą laipsnišką likvidavimą arba veiklos restruktūrizavimą per tinkamą laikotarpį ir kad pagrindinė sandorio šalis būtų tinkamai apsaugota nuo operacinės ir likutinės rizikos.

3.    Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais ir pasikonsultavusi su EBI, parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nustatomi 2 dalyje nurodyti reikalavimai pagrindinės sandorio šalies kapitalui, nepaskirstytajam pelnui ir rezervams , projektus, įskaitant periodiškumą ar laiką, kada jie turi būti atnaujinti .

EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais ir pasikonsultavusi su EBI, tų techninių reguliavimo standartų projektą Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus. [19 pakeit.]

13 straipsnis

Leidimo suteikimo ir atsisakymo jį suteikti tvarka

1.   Kompetentinga institucija leidimą suteikia tik visiškai įsitikinusi, kad paraišką pateikusi pagrindinė sandorio šalis atitinka visus šiame reglamente išdėstytus reikalavimus ir pagal 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (27) priimtus reikalavimus, ir gavusi 15 straipsnyje nurodytą ▐ teigiamą ▐ EVPRI nuomonę.

2.    Pirminiam leidimui paraišką pateikusi pagrindinė sandorio šalis pateikia visą būtiną informaciją, kad kompetentinga institucija galėtų įsitikinti, kad paraišką pateikusi pagrindinė sandorio šalis pirminio leidimo suteikimo metu yra nustačiusi būtiną tvarką, kad galėtų įvykdyti šiame reglamente nurodytus įpareigojimus. Kompetentinga institucija nedelsdama perduoda visą informaciją, gautą iš paraišką pateikusios pagrindinės sandorio šalies, EVPRI ir 14 straipsnio 1 dalyje nurodytai kolegijai.

3.    Paprašius pirminio leidimo, per keturis mėnesius po išsamios paraiškos pateikimo kompetentinga institucija raštu informuoja paraišką pateikusią pagrindinę sandorio šalį apie tai, ar jai suteikiamas leidimas.

Norint gauti leidimą išplėsti veiklą ir paslaugas, per du mėnesius po išsamios paraiškos pateikimo kompetentinga institucija raštu informuoja paraišką pateikusią pagrindinę sandorio šalį apie tai, ar jai suteikiamas leidimas.

14 straipsnis

Bendradarbiavimas

1.   Pagrindinės sandorio šalies įsisteigimo valstybės narės kompetentinga institucija , bendradarbiaudama su EVPRI, siekdama palengvinti 10, 11, 46 ir 48 straipsniuose nustatytų užduočių vykdymą , įsteigia kolegiją .

Kolegijai pirmininkauja EVPRI ir ją sudaro ne daugiau kaip septyni nariai, įskaitant pagrindinės sandorio šalies įsisteigimo valstybės narės kompetentingą instituciją ir instituciją, atsakingą už pagrindinės sandorio šalies ir finansinių priemonių, kurių tarpuskaita atliekama, pagrindinių valiutų emisijos centrinių bankų priežiūrą, taip pat kompetentingas institucijas, atsakingas už pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narių, įsteigtų trijose valstybėse narėse, kurių bendri įnašai į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, nurodytą 40 straipsnyje, yra didžiausi, priežiūrą.

2.   Kolegija, nepažeisdama kompetentingų institucijų atsakomybės pagal šį reglamentą, užtikrina:

a)	▐ nuomonės, nurodytos 15 straipsnyje, parengimą;

b)	keitimąsi informacija, įskaitant prašymus suteikti informaciją pagal 21 straipsnį; ▐

d)	priežiūros analizės programų koordinavimą remiantis pagrindinės sandorio šalies rizikos vertinimu;

e)	priežiūros veiksmingumo didinimą šalinant nebūtiną priežiūros reikalavimų dubliavimą;

f)	priežiūros praktikos nuoseklumą;

g)	procedūrų ir nenumatytų atvejų planų, kurie būtų taikomi kritinės padėties atveju, kaip nurodyta 22 straipsnyje, parengimą.

3.   Kolegija įsteigiama ir veikia rašytinio visų jos narių susitarimo pagrindu.

Tame susitarime visų pirma nustatomos praktinės kompetentingos institucijos ir EVPRI bendradarbiavimo procedūros, be to, jame gali būti nustatytos užduotys, kurios bus pavestos pagrindinės sandorio šalies įsisteigimo valstybės narės kompetentingai institucijai arba EVPRI .

Jei dauguma kolegijos narių mano, kad pagrindinės sandorio šalies įsisteigimo valstybės narės kompetentinga institucija netinkamai atlieka savo pareigas ir kad tai kelia grėsmę finansiniam stabilumui, EVPRI paskelbia sprendimą, ar, jos manymu, pagrindinės sandorio šalies įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos vykdoma priežiūra yra tinkama ir ar ji kelia grėsmę finansiniam stabilumui.

Jei EVPRI mano, kad priežiūra yra netinkama, EVPRI kompetentingoms institucijoms gali taikyti korekcines priemones pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.

3a.     Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS ir pasikonsultavusi su EBI, parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose išsamiai nustatomas 14 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas rizikos įvertinimas, projektus.

EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS ir pasikonsultavusi su EBI, tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus. [19 pakeit.]

15 straipsnis

Kolegijos nuomonė

1.    Dėl pirminio leidimo kompetentinga valstybės narės, kurioje įsteigta pagrindinė sandorio šalis, institucija atlieka pagrindinės sandorio šalies rizikos vertinimą ir per keturis mėnesius nuo tada, kai pagrindinė sandorio šalis pateikia išsamią paraišką, pateikia ataskaitą EVPRI .

1a.     Norint gauti leidimą išplėsti veiklą ir paslaugas kompetentinga valstybės narės, kurioje įsteigta pagrindinė sandorio šalis, institucija atlieka pagrindinės sandorio šalies veiklos ir paslaugų plėtos rizikos įvertinimą ir per mėnesį kolegijai pateikia ataskaitą.

Per mėnesį nuo ataskaitos gavimo kolegija, ja remdamasi, priima nuomonę dėl to, ar įvertintas rizikos mastas palankus pagrindinės sandorio šalies veikimui.

2.    Teigiamai ar neigiamai kolegijos nuomonei reikia paprastosios daugumos narių, įskaitant kompetentingą valstybės narės, kurioje įsteigta pagrindinė sandorio šalis, instituciją, pritarimo, pateikus valstybės narės, kurioje įsteigta pagrindinė sandorio šalis, kompetentingos institucijos įvertinimą. Vėlavimo arba nesutarimų atveju EVPRI padeda priimti ▐ nuomonę, remdamasi savo įgaliojimais spręsti nesutarimus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį ir bendrąja veiklos koordinavimo funkcija pagal to paties reglamento 21 straipsnį. ▐

16 straipsnis

Leidimo panaikinimas

1.    Įsisteigimo valstybės narės kompetentinga institucija panaikina suteiktą leidimą esant bet kuriai iš šių aplinkybių:

a)	jeigu pagrindinė sandorio šalis leidimu nepasinaudoja per 12 mėnesių, aiškiai atsisako leidimo arba jeigu per pastaruosius šešis mėnesius ji neteikė paslaugų arba nevykdė veiklos;

b)	jeigu pagrindinė sandorio šalis gauna leidimą pateikusi klaidingą informaciją ar pasinaudojusi kitomis netinkamomis priemonėmis;

c)	jeigu pagrindinė sandorio šalis nebeatitinka tų sąlygų, pagal kurias suteiktas leidimas;

d)	jeigu ji rimtai ir pakartotinai pažeidė šiame reglamente nustatytus reikalavimus.

1a.     Pagal sprendimo panaikinti leidimą tvarką būtina gauti tos pačios kolegijos, kaip nurodyta pradiniame leidime, teigiamą nuomonę, taip pat teigiamą EVPRI nuomonę.

2.   EVPRI ▐ valstybės narės, kurioje įsteigta pagrindinė sandorio šalis, kompetentingos institucijos bet kuriuo metu gali paprašyti patikrinti, ar pagrindinė sandorio šalis vis dar atitinka sąlygas, pagal kurias suteiktas leidimas.

3.   Kompetentinga institucija gali nuspręsti leidimą panaikinti tik tam tikrai paslaugai, veiklai arba finansinei priemonei. Sprendimas panaikinti leidimą taikomas visoje Sąjungos teritorijoje.

17 straipsnis

Peržiūra ir vertinimas

Kompetentingos institucijos bent kartą per metus peržiūri pagrindinės sandorio šalies taikomą tvarką, strategijas, procesus ir mechanizmus tikrindama atitiktį šiam reglamentui ir įvertina rinkos, operacinę ir likvidumo riziką, kuri kyla arba galėtų kilti pagrindinei sandorio šaliai.

Atliekant peržiūrą ir įvertinimą, atsižvelgiama į pagrindinės sandorio šalies dydį, svarbą visai sistemai, pobūdį, veiklos mastą ir sudėtingumą, taip pat į 4 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus .

Kompetentinga institucija reikalauja, kad pagrindinė sandorio šalis, nesilaikanti šio reglamento nuostatų, imtųsi būtinų priemonių.

EVPRI atlieka šios pagrindinės sandorio šalies patikrinimus vietoje.

2   skyrius

Pagrindinių sandorio šalių kontrolė ir priežiūra

18 straipsnis

Kompetentingos institucijos

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą instituciją, atsakingą už šiame reglamente nustatytų pareigų – leidimų pagrindinėms sandorio šalims, įsteigtoms tos valstybės narės teritorijoje, suteikimą ir tų pagrindinių sandorio šalių priežiūrą – vykdymą, ir apie tai informuoja Komisiją ir EVPRI.

▐

2.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų įgaliojimus atlikti priežiūrą ir patikras, kurių reikia, kad jos galėtų vykdyti savo funkcijas.

3.   Kiekviena valstybė narė užtikrina galimybę atsakingų fizinių ar juridinių asmenų atžvilgiu imtis valstybių narių teisei neprieštaraujančių tinkamų administracinių priemonių arba jas taikyti tų asmenų atžvilgiu, jeigu jie nesilaiko šio reglamento nuostatų.

Šios priemonės yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

4.   EVPRI savo interneto svetainėje paskelbia pagal 1 dalį paskirtų kompetentingų institucijų sąrašą.

18a straipsnis

Profesinė paslaptis

1.     Įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį taikomas visiems asmenims, dirbantiems arba dirbusiems pagal 18 straipsnį paskirtose kompetentingose institucijose, EVPRI ir kompetentingų institucijų arba EVPRI nurodymus gaunantiems auditoriams bei ekspertams. Jokia konfidenciali informacija, kurią jie sužino atlikdami savo pareigas, negali būti atskleista jokiam asmeniui ar institucijai, išskyrus tokią jos santrauką ar apibendrinimą, kad nebūtų galima nustatyti atskiros pagrindinės sandorio šalies, sandorių duomenų saugyklos arba bet kokio kito asmens, nepažeidžiant baudžiamosios teisės ar mokesčių teisės nustatytų atvejų arba kitų šio reglamento nuostatų.

2.     Paskelbus pagrindinės sandorio šalies bankrotą arba ją priverstinai likviduojant, su trečiosiomis šalimis nesusijusi konfidenciali informacija gali būti atskleista civilinių ar komercinių bylų nagrinėjimo atveju, jeigu tai būtina norint išnagrinėti bylą.

3.     Nepažeidžiant baudžiamosios teisės ir mokesčių teisės nustatytų atvejų, kompetentingos institucijos, EVPRI, kitos įstaigos, fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie gauna konfidencialią informaciją pagal šį reglamentą, gali ją naudoti tik atlikdami savo pareigas ir vykdydami savo funkcijas; kompetentingų institucijų, patenkančių į šio reglamento taikymo sritį, arba kitų institucijų, įstaigų arba fizinių ar juridinių asmenų atveju šią informaciją galima naudoti tik tuo tikslu, kuriuo ji jiems suteikta, arba administracine arba teismine tvarka nagrinėjant bylas, susijusias su minėtų funkcijų vykdymu (arba abiem atvejais). Kai EVPRI, kompetentinga institucija arba kita institucija, įstaiga arba asmuo, perduodantis informaciją, sutinka, šią informaciją gaunanti institucija gali ją naudoti kitais nekomerciniais tikslais.

4.     Bet kokiai konfidencialiai informacijai, kuri gauta, kuria apsikeista arba kuri perduota pagal šį reglamentą, taikomos 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos profesinės paslapties sąlygos. Tačiau šiomis sąlygomis nedraudžiama EVPRI, kompetentingoms institucijoms ar susijusiems centriniams bankams keistis konfidencialia informacija arba ją perduoti pagal šį reglamentą ir kitus teisės aktus, taikomus investicinėms įmonėms, kredito įstaigoms, pensijų fondams, kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektams (KIPVPS), alternatyvaus investavimo fondų valdytojams (AIFV), draudimo ir perdraudimo tarpininkams, draudimo įmonėms, reguliuojamosioms rinkoms arba rinkų operatoriams, arba kompetentingai institucijai ar kitai institucijai, įstaigai arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris perdavė šią informaciją.

5.     1, 2 ir 3 dalys netrukdo kompetentingoms institucijoms keistis konfidencialia informacija, kuri gauta ne iš kitos valstybės narės kompetentingos institucijos, arba ją perduoti pagal valstybių narių nacionalinę teisę.

3   skyrius

Bendradarbiavimas

19 straipsnis

Institucijų bendradarbiavimas

1.   Kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje , su EVPRI ir, jei būtina, su ECBS . ES institucijos užtikrina EVPRI pakankamus išteklius, kad ji galėtų veiksmingai vykdyti pagal šį reglamentą jai numatytas užduotis.

2.   Vykdydamos savo bendrąsias pareigas kompetentingos institucijos, remdamosi tuo metu turima informacija, tinkamai apsvarsto galimą savo sprendimų poveikį visų kitų susijusių valstybių narių finansų sistemos stabilumui, visų pirma esant kritinei padėčiai, kuri aptarta 22 straipsnyje.

▐

21 straipsnis

Keitimasis informacija

1.   Kompetentingos institucijos EVPRI ir viena kitai teikia informaciją, būtiną pareigoms pagal šį reglamentą atlikti.

2.   Kompetentingos institucijos ir kitos įstaigos arba fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie atlikdami savo pareigas pagal šį reglamentą gauna konfidencialią informaciją, ją naudoja tik atlikdami savo pareigas, ir jiems neleidžiama skelbti šios konfidencialios informacijos ar kitaip leisti ja naudotis kitais tikslais, nei tie, kurie aiškiai išdėstyti šiame reglamente .

3.   EVPRI konfidencialią informaciją perduoda už pagrindinių sandorio šalių priežiūrą atsakingoms kompetentingoms institucijoms, kurioms ši informacija būtina pareigoms atlikti. Kompetentingos institucijos ir kitos susijusios institucijos būtiną informaciją perduoda EVPRI ir kitoms kompetentingoms institucijoms, kad šios galėtų vykdyti savo pareigas, nustatytas šiame reglamente.

4.   Kompetentingos institucijos perduoda informaciją ECBS centriniams bankams, kai tokia informacija jiems svarbi atliekant savo pareigas.

22 straipsnis

Kritinė padėtis

Kompetentinga institucija arba bet kuri kita institucija nepagrįstai nedelsdama informuoja EVPRI ▐ ir kitas susijusias institucijas apie kritinę padėtį, kuri susijusi su pagrindine sandorio šalimi, įskaitant finansų rinkų pokyčius, kurie gali turėti neigiamų padarinių valstybės narės, kurioje įsteigta minėta pagrindinė sandorio šalis arba vienas iš jos tarpuskaitos narių, rinkos likvidumui ir finansų sistemos stabilumui.

4   skyrius

Santykiai su trečiosiomis šalimis

23 straipsnis

Trečiosios šalys

1.   Trečiojoje šalyje įsteigta pagrindinė sandorio šalis gali teikti tarpuskaitos paslaugas Sąjungoje įsteigtoms įmonėms tik jei ta pagrindinė sandorio šalis pripažinta EVPRI.

Leidimas suteikiamas, pratęsiamas arba panaikinamas, remiantis 10–16 straipsniuose išdėstytomis sąlygomis ir procedūromis.

Trečiojoje šalyje įsteigtos pagrindinės sandorio šalies atžvilgiu taikoma griežta tikrinimo procedūra, panaši į tą, kuri taikoma ES įsteigtos pagrindinės sandorio šalies atžvilgiu.

Komisija gali priimti sprendimą, pagal kurį pritaikius išimtį būtų leista visiškai ar iš dalies nukrypti nuo leidimo suteikimo tvarkos sąlygų ir procedūrų, tačiau tai turi būti daroma abišaliu sutarimu ir užtikrinus šias sąlygas:

a)	Komisija turi būti priėmusi sprendimą, vadovaudamasi 3 dalies nuostatomis ir

b)	panašios išimtys Sąjungoje įsteigtos pagrindinės sandorio šalies atžvilgiu turi būti taikomos susijusioje trečiojoje šalyje.

2.   EVPRI , pasikonsultavusi su kompetentingomis Sąjungos institucijomis, EBI ir susijusiomis ESCB valstybėmis narėmis, kuriose pagrindinė sandorio šalis teikia ar ketina teikti tarpuskaitos paslaugas, taip pat su atitinkamomis ESCB narėmis, atsakingomis už pagrindinių sandorio šalių, su kuriomis sudaryti sąveikos susitarimai, priežiūrą, pripažįsta pagrindinę sandorio šalį iš trečiosios šalies, jei laikomasi šių sąlygų:

a)	Komisija priėmė deleguotąjį aktą pagal 3 dalį arba

b)	toje trečiojoje šalyje pagrindinė sandorio šalis yra gavusi leidimą, ir vykdoma veiksminga jos priežiūra;

ba)

trečiojoje šalyje taikomas Komisijos sprendimas, kuriame nurodyta, kad pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos standartai atitinka specialiosios veiksmų finansų srityje darbo grupės reikalavimus ir kad jų poveikis toks pat, kaip ir reikalavimų, išdėstytų 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (28);

bb)

trečioji šalis ir pagrindinės sandorio šalies, kuriai suteiktas leidimas, buveinės valstybė narė pasirašiusios susitarimą, kuris visiškai atitinka standartus, nustatytus EBPO pavyzdinės mokesčių konvencijos dėl pajamų ir dėl kapitalo 26 straipsnyje, ir pagal kurį užtikrinamas veiksmingas keitimasis informacija mokesčių klausimais, įskaitant daugiašalius susitarimus dėl mokesčių, jei tokių esama;

bc)	EVPRI patikrino pagrindinės sandorio šalies rizikos valdymo standartus ir nustatė, kad jie atitinka IV antraštinėje dalyje išdėstytus standartus;

bd)	ji turi pakankamai duomenų, kad nuspręstų, jog pagal trečiosios šalies teisinę sistemą ES juridiniai asmenys nediskriminuojami;

be)	trečiosios šalys taiko abišalės prieigos sąlygas ES įsteigtoms pagrindinėms sandorio šalims ir šiose trečiosiose šalyse įgyvendinama abišalio pripažinimo tvarka;

bf)	remiantis sąlygomis, kurios taikomos trečiosiose šalyse įsteigtų pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu, ES ir trečiųjų šalių pagrindinėms sandorio šalims užtikrinamos vienodos galimybės.

3.   Remdamasi -68 straipsnyje nustatyta tvarka ir bendra nuomone, pateikta EVPRI, EBI, ECBS ir kompetentingų institucijų, kurios atsakingos už trijų valstybėse narėse, mokančiose didžiausias pagrindinių sandorio šalių įsipareigojimų neįvykdymo fondo įmokas, įsteigtų tarpuskaitos narių priežiūrą, Komisija priima deleguotuosius aktus , kuriais nustatoma, kad trečiosios šalies teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad toje trečiojoje šalyje leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurie lygiaverčiai reikalavimams, atsirandantiems dėl šio reglamento, ir kad toje trečiojoje šalyje nuolat vykdoma veiksminga tų pagrindinių sandorio šalių priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas.

4.   EVPRI , EBI, ECBS ir kompetentingos institucijos, atsakingos už trijų ES valstybėse narėse, mokančiose didžiausias pagrindinių sandorio šalių neįvykdymo fondo įmokas, įsteigtų tarpuskaitos narių priežiūrą, su susijusiomis trečiųjų šalių, kurių teisinė ir priežiūros sistemos pripažintos lygiavertėmis šiam reglamentui pagal 3 dalį, kompetentingomis institucijomis sudaro bendradarbiavimo susitarimus. Juose nurodoma bent:

a)	EVPRI , kompetentingų institucijų ir susijusių trečiųjų šalių kompetentingų institucijų keitimosi informacija mechanizmas pagal 1 dalies nuostatas ;

b)	priežiūros koordinavimo tvarka;

ba)	tvarka, susijusi su pagrindinei sandorio šaliai suteikto leidimo panaikinimu.

IV   antraštinė dalis

Reikalavimai pagrindinėms sandorio šalims

1   skyrius

Organizaciniai reikalavimai

24 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Pagrindinė sandorio šalis turi tvirtą valdymo tvarką, įskaitant aiškią organizacinę struktūrą su tiksliai apibrėžta, skaidria ir nuoseklia atsakomybe, veiksmingus rizikos, su kuria ji susiduria arba gali susidurti, nustatymo, valdymo, stebėjimo ir pranešimo apie tokią riziką procesus ir tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant patikimas administracines ir apskaitos procedūras.

2.   Pagrindinė sandorio šalis patvirtina politiką ir procedūras, kurios yra pakankamai veiksmingos norint užtikrinti atitiktį šiam reglamentui, įskaitant jos vadovų ir darbuotojų atitiktį visoms šio reglamento nuostatoms.

3.   Pagrindinė sandorio šalis išlaiko ir naudoja organizacinę struktūrą, kuria užtikrinamas tęstinumas ir sklandus veikimas teikiant paslaugas ir vykdant veiklą. Ji naudoja tinkamas ir proporcingas sistemas, išteklius ir procedūras.

4.   Pagrindinė sandorio šalis aiškiai atskiria rizikos valdymo ir kitos pagrindinės sandorio šalies veiklos atskaitomybės linijas.

5.   Pagrindinė sandorio šalis patvirtina, įgyvendina ir išlaiko atlyginimo politiką, kuria skatinamas patikimas ir veiksmingas rizikos valdymas ir kuria nesukuriamos paskatos laikytis ne tokių griežtų rizikos valdymo standartų.

6.   Pagrindinė sandorio šalis naudoja informacinių technologijų sistemas, kurios yra tinkamos atsižvelgiant į teikiamų paslaugų ir vykdomos veiklos sudėtingumą, įvairovę ir rūšis, siekiant užtikrinti griežtus apsaugos standartus ir saugomos informacijos vientisumą ir konfidencialumą.

6a.     Pagrindinė sandorio šalis užtikrina, kad informacija apie sandorį ar klientą, gauta ryšium su ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis, kurių tarpuskaita atlikta pagal šio reglamento reikalavimus, būtų naudojama tik siekiant laikytis šių reikalavimų ir nebūtų naudojama komerciniais tikslais, nebent būtų gautas išankstinis raštiškas kliento, kuriam ji priklauso, sutikimas.

7.   Pagrindinė sandorio šalis savo valdymo tvarką ir savo veiklą reglamentuojančias taisykles , įskaitant priėmimo į tarpuskaitos narius kriterijus, nemokamai skelbia viešai.

8.   Pagrindinės sandorio šalies nepriklausomas auditas atliekamas dažnai. Jo rezultatai perduodami pagrindinės sandorio šalies valdybai ir jais leidžiama naudotis kompetentingai institucijai.

9.    Siekdama užtikrinti, kad šis straipsnis būtų nuosekliai taikomas, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus , kuriuose patikslinamas 1–8 dalyse nurodytas minimalus taisyklių ir valdymo tvarkos turinys.

Tų techninių reguliavimo standartų projektus EVPRI Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais. [19 pakeit.]

▐

25 straipsnis

Vyresnioji vadovybė ir valdyba

1.   Vyresnioji vadovybė turi pakankamai gerą reputaciją ir patirtį, kad galėtų užtikrinti patikimą ir rizikos ribojimo principais pagrįstą pagrindinės sandorio šalies valdymą.

2.   Pagrindinė sandorio šalis turi valdybą, ir mažiausiai trečdalis jos narių, bet ne mažiau kaip du nariai, yra nepriklausomi. Valdyboje atstovaujama tarpuskaitos narių klientams. Nepriklausomų ir kitų ne administracijos valdybos narių atlyginimas nesiejamas su pagrindinės sandorio šalies veiklos rezultatais.

Valdybos nariai, įskaitant jos nepriklausomus narius, turi pakankamai gerą reputaciją ir tinkamą kompetenciją finansinių paslaugų, rizikos valdymo ir tarpuskaitos paslaugų teikimo srityse.

3.   Pagrindinė sandorio šalis aiškiai apibrėžia valdybos vaidmenis ir atsakomybę ir kompetentingai institucijai bei auditoriams leidžia naudotis valdybos susitikimų protokolais.

26 straipsnis

Rizikos valdymo komitetas

1.   Pagrindinė sandorio šalis įsteigia rizikos valdymo komitetą, kurį sudaro įvairios atstovų grupės, įskaitant jos tarpuskaitos narių atstovus, jos tarpuskaitos narių klientus, nepriklausomus ekspertus ir pagrindinės sandorio šalies kompetentingos institucijos atstovus, jei kliento atstovai ir tarpuskaitos narių atstovai ne tie patys . Rizikos valdymo komitete daugumos neturi nė viena atstovų grupė. Rizikos valdymo komitetas pagrindinės sandorio šalies darbuotojus gali pakviesti be balsavimo teisės dalyvauti rizikos valdymo komiteto susitikimuose. Rizikos valdymo komiteto patarimams pagrindinės sandorio šalies vadovybė tiesioginės įtakos nedaro.

2.   Pagrindinė sandorio šalis aiškiai apibrėžia rizikos valdymo komiteto įgaliojimus ir jo valdymo tvarką, siekdama užtikrinti jo nepriklausomumą, veiklos procedūras, komiteto narių priėmimo kriterijus ir atrankos mechanizmą. Valdymo tvarka kompetentingoms institucijoms skelbiama viešai ir joje nustatoma bent tai, kad rizikos valdymo komitetui pirmininkauja nepriklausomas ekspertas , kad rizikos komitetas tiesiogiai valdybai arba, esant dvejopai organizacinei struktūrai, vykdomajai valdybai teikia ataskaitas ir rengia reguliarius susitikimus.

3.   Rizikos valdymo komitetas valdybai arba, jei organizacinė struktūra dvejopa, vykdomajai valdybai pataria klausimais, kurie gali turėti poveikį pagrindinės sandorio šalies rizikos valdymui, kaip antai (bet ne tik) reikšmingas jos rizikos valdymo modelio pakeitimas, įsipareigojimų neįvykdymo procedūros, kriterijai, kuriais remiantis priimami tarpuskaitos nariai, arba naujų klasių priemonių tarpuskaita ar funkcijų perdavimas išorės paslaugų teikėjams . Iš rizikos valdymo komiteto nereikalaujama teikti patarimus pagrindinės sandorio šalies kasdienės veiklos klausimais ▐. Susidarius kritinei padėčiai turi būti dedamos deramos pastangos siekiant konsultuotis su rizikos valdymo komitetu .

4.   Nepažeidžiant kompetentingų institucijų teisės būti tinkamai informuotoms, rizikos valdymo komiteto nariai įpareigoti užtikrinti informacijos konfidencialumą. Rizikos valdymo komiteto pirmininkui nusprendus, kad sprendžiant tam tikrą klausimą kyla arba gali kilti kurio nors nario interesų konfliktas, minėtam nariui balsuoti tuo klausimu neleidžiama.

5.   Pagrindinė sandorio šalis nedelsdama informuoja kompetentingą instituciją apie bet kokį sprendimą, kai valdyba nusprendžia nesivadovauti rizikos valdymo komiteto patarimu.

6.   Pagrindinė sandorio šalis tarpuskaitos narių klientams leidžia būti rizikos valdymo komiteto nariais arba nustato tinkamą konsultacijų tvarką, kuria užtikrinama, kad tarpuskaitos narių klientų interesams būtų tinkamai atstovaujama.

27 straipsnis

Duomenų saugojimas

1.   Mažiausiai penkerius metus pagrindinė sandorio šalis saugo visus įrašus apie suteiktas paslaugas ir vykdytą veiklą, kad kompetentinga institucija galėtų tikrinti atitiktį šiame reglamente nustatytiems reikalavimams.

2.   Mažiausiai penkerius metus po sutarties nutraukimo pagrindinė sandorio šalis saugo visą informaciją apie visas savo tvarkytas sutartis. Ši informacija bent leidžia nustatyti pirmines sandorio sąlygas, buvusias prieš pagrindinei sandorio šaliai atliekant tarpuskaitą.

3.   Kompetentingai institucijai arba EVPRI paprašius, pagrindinė sandorio šalis leidžia naudotis visais 1 ir 2 dalyse nurodytais įrašais ir visa informacija apie sutarčių, kurių tarpuskaitą ji atliko, pozicijas, neatsižvelgiant į tai, kur atlikti tie sandoriai.

4.    Siekdama užtikrinti, kad šis straipsnis būtų nuosekliai taikomas, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus , kuriuose pateikiama išsami informacija apie įrašus ir saugotiną informaciją, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse , ir prireikus numatytas ilgesnis įrašų saugojimo laikotarpis .

Tų techninių reguliavimo standartų projektus EVPRI Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais. [19 pakeit.]

▐

5.   Siekiant užtikrinti vienodas 1 ir 2 dalių taikymo sąlygas, EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, reikalingus nuspręsti, kokia forma turi būti saugomi įrašai ir informacija. Tų techninių įgyvendinimo standartų projektus EVPRI Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsniu.

▐

28 straipsnis

Akcininkai ir nariai, turintys kvalifikuotąsias akcijų paketo dalis

1.   Kompetentinga institucija išduoda pagrindinei sandorio šaliai leidimą tik po to, kai gauna informaciją apie akcininkų arba narių, kurie gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys ir kurie tiesiogiai arba netiesiogiai turi kvalifikuotąsias akcijų paketo dalis, tapatybę ir apie tų paketų dydžius.

2.   Kompetentinga institucija atsisako išduoti leidimą pagrindinei sandorio šaliai, jeigu, atsižvelgdama į poreikį užtikrinti patikimą ir rizikos ribojimo principais pagrįstą pagrindinės sandorio šalies valdymą, ji nemano, kad akcininkai ar nariai, turintys kvalifikuotąsias akcijų paketo dalis, yra tinkami.

3.   Jeigu pagrindinė sandorio šalis ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys susiję glaudžiais ryšiais, kompetentinga institucija išduoda leidimą tik tuo atveju, kai tokie ryšiai kompetentingai institucijai netrukdo veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijų.

4.   Jei 1 dalyje nurodyti asmenys daro neigiamą įtaką rizikos ribojimo principais pagrįstam ir patikimam pagrindinės sandorio šalies valdymui, kompetentinga institucija imasi tinkamų priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti arba panaikina pagrindinės sandorio šalies leidimą .

5.   Kompetentinga institucija atsisako išduoti leidimą tuo atveju, kai trečiosios šalies įstatymai ir kiti teisės aktai, taikomi vienam ar keletui fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais pagrindinė sandorio šalis susijusi glaudžiais ryšiais, arba su jų vykdymo užtikrinimu susiję sunkumai jai trukdo veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas.

29 straipsnis

Kompetentingų institucijų informavimas

1.   Pagrindinė sandorio šalis praneša valstybės narės, kurioje įsteigta pagrindinė sandorio šalis, kompetentingai institucijai apie bet kokius jos vadovybės pasikeitimus ir kartu pateikia visą informaciją, reikalingą siekiant įvertinti, ar valdybos nariai turi pakankamai gerą reputaciją ir pakankamai patirties.

Jei manoma, kad valdybos nario elgesys gali daryti neigiamą įtaką rizikos ribojimo principais pagrįstam ir patikimam pagrindinės sandorio šalies valdymui, kompetentinga institucija imasi reikiamų priemonių, įskaitant minėto nario pašalinimą iš valdybos.

2.   Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo arba kartu veikiantys tokie asmenys (toliau – siūlomas įsigyjantis asmuo), nusprendę tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti pagrindinės sandorio šalies kvalifikuotąją akcijų paketo dalį arba ją tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti tiek, kad jų turimų balsavimo teisių arba kapitalo dalis pasiektų arba viršytų 10 %, 20 %, 30 % arba 50 % arba tiek, kad ta pagrindinė sandorio šalis taptų jų dukterine įmone (toliau – siūlomas įsigijimas), apie tai pirmiausia raštu informuoja pagrindinės sandorio šalies, kurios kvalifikuotąją akcijų paketo dalį ketina įsigyti arba padidinti, kompetentingas institucijas ir nurodo ketinamo įsigyti akcijų paketo dydį ir kitą svarbią informaciją, kaip nurodyta 30 straipsnio 4 dalyje.

Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, nusprendęs tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti pagrindinės sandorio šalies kvalifikuotąją akcijų paketo dalį (toliau – siūlomas pardavėjas), pirmiausia apie tai raštu praneša kompetentingai institucijai ir nurodo planuojamo perduoti akcijų paketo dydį. Toks asmuo taip pat praneša kompetentingai institucijai, jeigu nusprendė sumažinti savo kvalifikuotąją akcijų paketo dalį tiek, kad jo turimų balsavimo teisių arba kapitalo dalis sumažėtų ir siektų mažiau kaip 10 %, 20 %, 30 % ar 50 % visų balsavimo teisių ar viso kapitalo, arba tiek, kad pagrindinė sandorio šalis nustotų buvusi jo dukterine įmone.

Kompetentinga institucija, gavusi šioje dalyje nurodytą pranešimą, taip pat gavusi 3 dalyje nurodytą informaciją, nedelsdama ir bet kuriuo atveju per dvi darbo dienas raštu apie gavimą informuoja siūlomą įsigyjantį asmenį arba pardavėją.

Kompetentinga institucija per ne ilgiau kaip šešiasdešimt darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo apie pranešimo ir visų dokumentų, kuriuos pagal sąrašą, nurodytą 30 straipsnio 4 dalyje, reikalaujama pridėti prie pranešimo, gavimą dienos (toliau – vertinimo laikotarpis) atlieka 30 straipsnio 1 dalyje numatytą vertinimą (toliau – vertinimas).

Patvirtindama pranešimo gavimą, kompetentinga institucija praneša siūlomam įsigyjančiam asmeniui ar pardavėjui datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis.

3.   Vertinimo laikotarpiu, bet ne vėliau kaip penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną, kompetentinga institucija prireikus gali prašyti pateikti papildomą vertinimui užbaigti reikalingą informaciją. Šis prašymas pateikiamas raštu nurodant, kokios papildomos informacijos reikia.

Vertinimo laikotarpis sustabdomas tą dieną, kai kompetentinga institucija pateikia prašymą suteikti informacijos, ir atnaujinamas tą dieną, kai gaunamas siūlomo įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti galima ne ilgiau kaip dvidešimčiai darbo dienų. Kompetentinga institucija savo nuožiūra gali teikti papildomus prašymus suteikti išsamesnę informaciją ar ją patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpis daugiau nebegali būti stabdomas.

4.   Kompetentinga institucija gali pratęsti 3 dalies antroje pastraipoje nurodytą sustabdymo laikotarpį iki ne daugiau kaip trisdešimties darbo dienų, jei siūlomas įsigyjantis asmuo arba pardavėjas:

a)	yra įsteigtas arba jo veikla yra reglamentuojama ne Sąjungoje;

b)

yra fizinis arba juridinis asmuo, kuriam netaikoma priežiūra pagal šį reglamentą arba Direktyvą 73/239/EEB, 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIAVPS), derinimo (29), 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvą 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo (30), ar Direktyvas 2002/83/EB, 2003/41/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB, 2006/48/EB, 2009/65/EB arba 2011/61/ES.

5.   Jei, baigusi vertinimą, kompetentinga institucija nusprendžia pareikšti prieštaravimą siūlomam įsigijimui, ji per dvi darbo dienas ir neviršydama vertinimo laikotarpio apie tai raštu praneša siūlomam įsigyjančiam asmeniui, nurodydama to sprendimo motyvus. Pagal nacionalinę teisę atitinkamas sprendimo motyvų pareiškimas gali būti pateikiamas visuomenei susipažinti siūlomo įsigyjančio asmens prašymu. Tačiau valstybės narės gali leisti kompetentingai institucijai atskleisti informaciją siūlomam įsigyjančiam asmeniui neprašant.

6.   Jei kompetentinga institucija per vertinimo laikotarpį raštu nepareiškia prieštaravimo dėl siūlomo įsigijimo, jis laikomas patvirtintu.

7.   Kompetentinga institucija gali nustatyti ilgiausią terminą siūlomam įsigijimui įgyvendinti ir prireikus jį pratęsti.

8.   Valstybės narės nenustato griežtesnių, nei nustatyta šiame reglamente, reikalavimų dėl pranešimo kompetentingoms institucijoms apie tiesioginį ar netiesioginį balsavimo teisių ar kapitalo įsigijimą ir dėl kompetentingų institucijų suteikiamo patvirtinimo.

30 straipsnis

Vertinimas

1.   Vertindama 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą pranešimą ir 29 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją kompetentinga institucija, kad užtikrintų patikimą ir rizikos ribojimo principais pagrįstą pagrindinės sandorio šalies, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, valdymą ir atsižvelgdama į galimą siūlomo įsigyjančio asmens įtaką pagrindinei sandorio šaliai, vertina siūlomo įsigyjančio asmens tinkamumą ir siūlomo įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus šiuos kriterijus:

a)	siūlomo įsigyjančio asmens reputaciją ir finansinį patikimumą;

b)	bet kokio asmens, kuris vadovaus pagrindinės sandorio šalies verslui po siūlomo įsigijimo, reputaciją ir patirtį;

c)	ar pagrindinė sandorio šalis galės laikytis ir laikysis šio reglamento nuostatų;

d)	tai, ar esama tinkamo pagrindo įtarti, kad siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą vykdomas arba įvykdytas ar buvo bandomas įvykdyti pinigų plovimas ar teroristų finansavimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/60/EB 1 straipsnyje, ar kad įsigijimas gali padidinti jų pavojų.

Kompetentinga institucija, vertindama finansinį siūlomo įsigyjančio asmens patikimumą, ypač daug dėmesio skiria pagrindinės sandorio šalies, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, vykdomos ir numatomos vykdyti veiklos rūšiai.

Kompetentinga institucija, vertindama pagrindinės sandorio šalies galimybes laikytis šio reglamento, ypač daug dėmesio skiria tam, ar grupės, kurios dalimi ji taps, struktūra sudaro sąlygas veiksmingai priežiūrai vykdyti, kompetentingoms institucijoms veiksmingai keistis informacija ir apibrėžti kompetentingų institucijų atsakomybės pasiskirstymą.

2.   Kompetentingos institucijos gali pareikšti prieštaravimą dėl siūlomo įsigijimo tik turėdama pagrįstų priežasčių tai padaryti remiantis 1 dalyje nurodytais kriterijais arba jeigu siūlomo įsigyjančio asmens pateikta informacija yra neišsami.

3.   Valstybės narės nenustato jokių išankstinių sąlygų dėl ketinamo įsigyti akcijų paketo dydžio ir neleidžia savo kompetentingoms institucijoms nagrinėti siūlomo įsigijimo rinkos ekonominių poreikių atžvilgiu.

4.   Valstybės narės viešai paskelbia sąrašą, kuriame nurodo informaciją, būtiną vertinimui atlikti ir kuri turi būti pateikiama kompetentingoms institucijoms teikiant 29 straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą. Reikalaujama informacija turi būti proporcinga ir pritaikyta pagal siūlomo įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo pobūdį. Valstybės narės nereikalauja pateikti informacijos, kuri nėra reikalinga riziką ribojančiam vertinimui atlikti.

5.   Neatsižvelgiant į 29 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, jei kompetentingai institucijai pranešama apie du ar kelis pasiūlymus įsigyti ar padidinti kvalifikuotąsias akcijų paketo dalis toje pačioje pagrindinėje sandorio šalyje, kompetentinga institucija užtikrina, kad siūlomi įsigyjantys asmenys nebus diskriminuojami.

6.   Atitinkamos kompetentingos institucijos išsamiai konsultuojasi tarpusavyje atlikdamos vertinimą, jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra:

a)	kitoje valstybėje narėje leidimą vykdyti veiklą gavusi kita pagrindinė sandorio šalis, kredito įstaiga, gyvybės draudimo įmonė, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, investicinė įmonė, rinkos operatorius, vertybinių popierių atsiskaitymų sistemos įmonė, KIPVPS valdymo įmonė arba AIFV;

b)

kitoje valstybėje narėje leidimą vykdyti veiklą gavusios kita pagrindinė sandorio šalis, kredito įstaigos, gyvybės draudimo įmonės, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, investicinės įmonės, rinkos operatoriaus, vertybinių popierių atsiskaitymų sistemos įmonės, KIPVPS valdymo įmonės arba AIFV patronuojančioji įmonė;

c)

kitoje valstybėje narėje leidimą vykdyti veiklą gavusią kitą pagrindinę sandorio šalį, kredito įstaigą, gyvybės draudimo įmonę, draudimo įmonę, perdraudimo įmonę, investicinę įmonę, rinkos operatorių, vertybinių popierių atsiskaitymų sistemos įmonę, KIPVPS valdymo įmonę ar AIFV kontroliuojantis fizinis arba juridinis asmuo.

7.   Kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos teikia viena kitai bet kokią informaciją, kuri yra esminė ar svarbi vertinimui. Šiuo atžvilgiu kompetentingos institucijos paprašytos pateikia viena kitai visą svarbią informaciją ir savo iniciatyva suteikia visą esminę informaciją. Kompetentingos institucijos, išdavusios leidimą pagrindinei sandorio šaliai, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, sprendime nurodomos visos siūlomą įsigyjantį asmenį prižiūrinčios kompetentingos institucijos pareikštos nuomonės ar išlygos.

31 straipsnis

Interesų konfliktai

1.   Pagrindinė sandorio šalis nustato ir taiko veiksmingas rašytines organizacines ir administracines priemones, kad būtų įmanoma imtis visų pagrįstų veiksmų, siekiant nustatyti ir valdyti galimus interesų konfliktus, kylančius tarp jos pačios (įskaitant jos vadovus, darbuotojus arba bet kokius kitus asmenis, kurie su jais tiesiogiai ar netiesiogiai susiję kontrolės arba glaudžiais ryšiais) ir jos tarpuskaitos narių arba jų klientų arba tarp jų. Pagrindinė sandorio šalis nustato ir taiko tinkamas ▐ sprendimo procedūras, kuriomis būtų užkirstas kelias interesų konfliktams .

2.   Jeigu pagrindinės sandorio šalies organizacinių arba administracinių priemonių, skirtų interesų konfliktams valdyti, nepakanka užtikrinti, kad būtų išvengta rizikos padaryti žalą tarpuskaitos nario arba kliento interesams, ši pagrindinė sandorio šalis, prieš priimdama naujus to tarpuskaitos nario sandorius, tarpuskaitos narį aiškiai informuoja apie bendrąjį interesų konflikto pobūdį ir priežastis. ▐

3.   Jeigu pagrindinė sandorio šalis – patronuojančioji arba dukterinė įmonė, rašytinėse priemonėse taip pat turi būti atsižvelgta į visas aplinkybes, apie kurias žino arba turėtų žinoti pagrindinė sandorio šalis ir kurios gali sukelti interesų konfliktą dėl kitų įmonių, su kuriomis ją sieja patronuojančiosios įmonės arba dukterinės įmonės ryšiai, struktūros ir veiklos.

4.   Rašytinėse priemonėse, kurios nustatomos pagal 1 dalį, numatoma:

a)	aplinkybės, kuriomis kyla arba gali kilti interesų konfliktas, dėl kurio vieno arba daugiau tarpuskaitos narių arba klientų interesams gali būti padaryta didelė žala;

b)	taikytinos procedūros ir priemonės, kurių reikia imtis, kad būtų galima valdyti tokius konfliktus.

5.   Pagrindinė sandorio šalis imasi visų pagrįstų veiksmų, kad užkirstų kelią piktnaudžiavimui informacija, kuri saugoma jos sistemose, ir naudojimuisi ta informacija kitai verslo veiklai vykdyti. Vienos iš pagrindinių sandorio šalių saugomos neskelbtinos informacijos komerciniais tikslais nenaudoja jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriuos su šia pagrindine sandorio šalimi sieja patronuojančiosios arba dukterinės įmonės ryšiai.

32 straipsnis

Veiklos tęstinumas

1.   Pagrindinė sandorio šalis parengia, įdiegia ir taiko tinkamą veiklos tęstinumo politiką ir veiklos atkūrimo planą, kurių tikslas – užtikrinti, kad būtų išsaugotos pagrindinės sandorio šalies funkcijos, laiku atkurta veikla ir kad būtų vykdomi pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimai. Toks planas esant sutrikimams bent suteikia galimybę atkurti visus duomenis apie sandorius, kad pagrindinė sandorio šalis galėtų patikimai tęsti savo veiklą ir numatytomis datomis atlikti atsiskaitymus.

1a.     Pagrindinė sandorio šalis parengia, įgyvendina ir nuolat taiko tinkamą procedūrą, kad pagal 16 straipsnio nuostatas priėmus sprendimą ir pagal jį panaikinus leidimą, būtų laiku ir metodiškai tvarkomas ar perduodamas klientų turtas.

2.    Siekdama užtikrinti, kad šis straipsnis būtų nuosekliai taikomas, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus , kuriuose nurodomas minimalus veiklos tęstinumo plano turinys ir minimalios paslaugos, užtikrinamos veiklos atkūrimo planu.

Tų techninių reguliavimo standartų projektus EVPRI Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus , vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais. [19 pakeit.]

▐

32a straipsnis

Automatizuotas apdorojimo procesas

1.     Kad būtų skatinamas automatizuotas viso sandorių srauto apdorojimo procesas, pagrindinės sandorio šalys, atsižvelgdamos į dalyvius ir rinkos infrastruktūras, su kuriomis jos palaiko ryšius, naudoja ar taiko savo sistemose atitinkamas tarptautinės komunikacijos procedūras ir informacijos perdavimo bei referencinių duomenų standartus, kad visose sistemose būtų palengvinta veiksminga tarpuskaita ir atsiskaitymas.

2.     Siekdama užtikrinti nuoseklų taikymą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai apibrėžiama, kurios tarptautinės komunikacijos procedūros ir informacijos perdavimo bei referencinių duomenų standartai svarbūs siekiant 1 dalyje išdėstytų tikslų.

Tų techninių reguliavimo standartų projektus EVPRI Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais. [19 pakeit.]

33 straipsnis

Užsakomosios paslaugos

1.   Jeigu pagrindinė sandorio šalis perduoda išorės paslaugų teikėjui savo veiklos funkcijas, paslaugas ar veiklą, ji ir toliau yra visiškai atsakinga už visų įsipareigojimų pagal šį reglamentą vykdymą ir visų pirma laikosi šių sąlygų:

a)	išorės paslaugų teikėjui perduodama funkcijas, pagrindinė sandorio šalis neperduoda savo atsakomybės;

b)	pagrindinės sandorio šalies santykiai su savo tarpuskaitos nariais arba, jei taikoma, jų klientais ir įsipareigojimai jiems nesikeičia;

c)	iš esmės nesikeičia sąlygos, kurių privalo laikytis pagrindinė sandorio šalis, kad gautų leidimą;

d)	užsakomosios paslaugos netrukdo vykdyti priežiūros funkcijų , įskaitant galimybę vietoje gauti susijusios informacijos iš paslaugų teikėjo ;

e)	dėl užsakomųjų paslaugų iš pagrindinės sandorio šalies neatimama galimybė naudoti būtinas sistemas ir kontrolės priemones, kad ji galėtų valdyti riziką, su kuria susiduria;

ea)	paslaugos teikėjas taiko veiklos tęstinumo reikalavimus, atitinkančius tuos reikalavimus, kurių pagal vidaus priežiūros sistemą turėtų laikytis pagrindinė sandorio šalis;

f)

pagrindinė sandorio šalis išlaiko būtiną kompetenciją ir išteklius, reikalingus įvertinti suteiktų paslaugų kokybę, paslaugų teikėjo organizacinį tinkamumą ir kapitalo pakankamumą ir veiksmingai prižiūrėti išorės paslaugų teikėjui perduotų funkcijų vykdymą bei valdyti riziką, kuri siejama su užsakomosiomis paslaugomis, ir privalo nuolat prižiūrėti tų funkcijų vykdymą ir valdyti riziką;

g)	pagrindinė sandorio šalis gali tiesiogiai naudotis svarbia informacija apie perduotas funkcijas;

h)	jei būtina ir nepažeisdamas pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimo laikytis šio reglamento reikalavimų, paslaugų teikėjas bendradarbiauja su kompetentinga institucija sprendžiant su užsakomosiomis paslaugomis susijusius klausimus;

i)

paslaugų teikėjas saugo visą konfidencialią informaciją, susijusią su pagrindine sandorio šalimi ir jos tarpuskaitos nariais bei klientais. Jei paslaugų teikėjas įsteigtas trečiojoje šalyje, šios trečiosios šalies duomenų apsaugos standartai turi atitikti Sąjungoje galiojančius duomenų apsaugos standartus;

ia)	veiklos tęstinumo ir duomenų apsaugos požiūriais paslaugos teikėjas savo šalyje vadovaujasi ta pačia teisine tvarka, kaip ir pagrindinė sandorio šalis;

ib)	su rizikos valdymu susijusi veikla neperleidžiama išorės paslaugų teikėjams.

2.   Kompetentinga institucija pagrindinės sandorio šalies reikalauja rašytiniame susitarime aiškiai paskirstyti ir išdėstyti savo ir paslaugų teikėjo teises ir pareigas.

3.   Pagrindinė sandorio šalis, gavusi atitinkamą prašymą, leidžia naudotis visa informacija, kuri reikalinga tam, kad kompetentinga institucija galėtų įvertinti užsakomųjų paslaugų atitiktį šio reglamento reikalavimams.

2   skyrius

Verslo etikos taisyklės

34 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Pagrindinė sandorio šalis, teikdama paslaugas tarpuskaitos nariams ir, kai tinka, jų klientams, veikia sąžiningai ir profesionaliai, nepažeisdama šių tarpuskaitos narių ir savo klientų interesų bei patikimo rizikos valdymo principų.

2.   Pagrindinė sandorio šalis nusistato prieinamas , aiškias ir teisingas skubaus skundų nagrinėjimo taisykles.

35 straipsnis

Dalyvavimo reikalavimai

1.   Pagrindinė sandorio šalis nustato priimtinų tarpuskaitos narių kategorijas ir priėmimo kriterijus. Tokie kriterijai yra nediskriminaciniai, skaidrūs ir objektyvūs, kad būtų galima užtikrinti sąžiningą ir atvirą prieigą prie pagrindinės sandorio šalies, ir jais užtikrinama, kad tarpuskaitos sistemos nariai turėtų pakankamai finansinių išteklių ir veiklos pajėgumų, kad galėtų vykdyti įsipareigojimus, atsirandančius dėl dalyvavimo pagrindinės sandorio šalies veikloje. Prieigą ribojančius kriterijus leidžiama taikyti tik jeigu jais siekiama valdyti pagrindinės sandorio šalies riziką. Finansinėms institucijoms neturi būti sudaromos nekonkurencingos arba nepagrįstos kliūtys tapti tarpuskaitos narėmis.

2.   Pagrindinė sandorio šalis užtikrina, kad 1 dalyje nurodytų kriterijų būtų nuolat laikomasi ir kad ji galėtų laiku pasinaudoti vertinimui svarbia informacija. Bent kartą per metus pagrindinė sandorio šalis atlieka išsamią peržiūrą, kuria siekiama patikrinti, ar tarpuskaitos nariai laikosi šio straipsnio nuostatų.

3.   Tarpuskaitos nariai, atliekantys sandorių tarpuskaitą savo klientų vardu, turi būtinų papildomų finansinių išteklių ir veiklos pajėgumų, reikalingų šiai veiklai vykdyti. Remiantis pagrindinės sandorio šalies taikomomis tarpuskaitos narių taisyklėmis, jai turi būti leidžiama surinkti pagrindinę informaciją, kuri reikalinga identifikuoti, stebėti ir valdyti atitinkamai rizikos, susijusios su paslaugų teikimu klientams, koncentraciją. Tarpuskaitos nariai, gavę prašymą, informuoja pagrindinę sandorio šalį apie jų taikomus kriterijus ir sudaromus susitarimus, kuriais siekiama klientams suteikti galimybę naudotis pagrindinės sandorio šalies teikiamomis paslaugomis. Atsakomybė už kliento priežiūrą ir jo įsipareigojimus toliau tenka tarpuskaitos nariams. Šie kriterijai yra nediskriminuojamo pobūdžio.

4.   Pagrindinė sandorio šalis nustato objektyvias ir skaidrias tarpuskaitos narių dalyvavimo sustabdymo ir 1 dalyje nustatytų kriterijų nebeatitinkančių tarpuskaitos narių tinkamo pasitraukimo procedūras.

5.   Pagrindinė sandorio šalis gali atsisakyti suteikti prieigą 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkantiems tarpuskaitos nariams tik tokiu atveju, jeigu tokį atsisakymą tinkamai pagrindžia raštu ir paremia išsamia rizikos analize.

6.   Pagrindinė sandorio šalis tarpuskaitos nariams gali nustatyti tam tikras papildomas prievoles, įskaitant dalyvavimą aukcionuose dėl įsipareigojimų neįvykdžiusių tarpuskaitos narių pozicijos, bet jais neapsiribodama. Tokios papildomos prievolės yra proporcingos tarpuskaitos nario keliamai rizikai ir jomis nevaržomas tam tikrų kategorijų tarpuskaitos narių dalyvavimas.

36 straipsnis

Skaidrumas

1.   Pagrindinė sandorio šalis viešai skelbia teikiamų paslaugų kainas ir susijusius mokesčius. Ji atskleidžia kiekvienos atskirai teikiamos paslaugos ir funkcijos kainas ir mokesčius, įskaitant nuolaidas ir sąlygas, kuriomis jos taikomos. Ji savo tarpuskaitos nariams ir, prireikus, jų klientams suteikia atskirą prieigą prie konkrečių paslaugų.

2.   Pagrindinė sandorio šalis tarpuskaitos nariams ir klientams atskleidžia su teikiamomis paslaugomis susijusią ekonominę riziką.

3.   Pagrindinė sandorio šalis atskleidžia savo tarpuskaitos nariams ir kompetentingai institucijai kainų informaciją, naudojamą apskaičiuojant jos tarpuskaitos narių pozicijas dienos pabaigoje.

Pagrindinė sandorio šalis viešai atskleidžia kiekvienos klasės finansinės priemonės sandorių, kurių tarpuskaita atlikta, skaičių , kurių tarpuskaitą apibendrintai atlieka pagrindinė sandorio šalis .

3a.     Pagrindinė sandorio šalis viešai atskleidžia operacinius ir techninius reikalavimus, susijusius su ryšių protokolais, aprėpiančiais turinį ir pranešimo formatus, kuriuos ji naudoja bendraudama su trečiosiomis šalimis, įskaitant tas, kurios nurodytos 5 straipsnyje.

3b.     Pagrindinė sandorio šalis viešai atskleidžia informaciją apie bet kokius tarpuskaitos narių atliktus kriterijų, nurodytų 35 straipsnio 1 ir 2 dalyse, pažeidimus, išskyrus atvejį, kai kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su EVPRI, nusprendžia, kad atskleidus šią informaciją kiltų grėsmė finansų stabilumui arba pasitikėjimu rinka.

37 straipsnis

Atskyrimas ir perkeliamumas

1.   Pagrindinė sandorio šalis registruoja duomenis ir tvarko apskaitą, o tai jai leidžia bet kuriuo metu nedelsiant nustatyti ir atskirti vieno tarpuskaitos nario turtą ir pozicijas nuo bet kurio kito tarpuskaitos nario turto ir pozicijų ir nuo savo pačios turto. Kai pagrindinė sandorio šalis deponuoja turtą ir lėšas trečiojoje šalyje, ji užtikrina, kad tarpuskaitos nariui priklausantis turtas ir lėšos būtų saugomi atskirai nuo pagrindinės sandorio šalies ar kito tarpuskaitos nario turto ir lėšų, taip pat atskirai nuo šiai trečiajai šaliai priklausančio turto ir lėšų.

2.    Tarpuskaitos narys atskirose pagrindinės sandorio šalies sąskaitose atskiria tarpuskaitos nario turtą ir pozicijas nuo jo klientų turto ir pozicijų.

2a.     Tarpuskaitos nariai atskirose pagrindinės sandorio šalies sąskaitose atskiria kiekvieno kliento pozicijas (visiškas atskyrimas). Tarpuskaitos nariai suteikia galimybę užregistruoti pozicijas bendrosiose pagrindinės sandorio šalies sąskaitose klientams, kurie šiuo tikslu pateikia raštišką prašymą.

3.     Pagrindinė sandorio šalis ir tarpuskaitos nariai viešai atskleidžia informaciją apie apsaugos lygį ir išlaidas, susijusias su skirtingu jų užtikrinamo atskyrimo lygiu. Išsami informacija apie skirtingo lygio atskyrimą apima svarbiausių siūlomo atitinkamo atskyrimo lygio teisinių pasekmių aprašymą, įskaitant informaciją apie atitinkamose jurisdikcijose taikomus įstatymus dėl bankroto. Pagrindinė sandorio šalis reikalauja, kad tarpuskaitos nariai informuotų savo klientus apie šią riziką ir išlaidas.

3a.     Pagrindinė sandorio šalis saugo įrašus, kuriuos naudodama ji gali bet kuriuo metu nedelsdama atpažinti įmokėtą turtą, susijusį su kiekviena sąskaita, tvarkomą remiantis šiuo straipsniu.

3b.     Pagrindinė sandorio šalis turėtų susisteminti savo susitarimus, kad tuo atveju, kai taikomas visiškas atskyrimas, ji galėtų palengvinti įsipareigojimų nevykdančio nario klientų pozicijų ir įkaito perdavimą vienam ar keliems dalyviams.

4 .    Jeigu klientas pasirenka visišką atskyrimą , taikomos Direktyvos 2006/48/EB III priedo 2 dalies 6 punkto nuostatos.

5 .     Valstybės narės užtikrina, kad į jų bankroto teisės aktus būtų įtrauktos išimtys, kurių pakaktų, kad pagrindinės sandorio šalys pasiektų tikslus ir įvykdytų šių nuostatų reikalavimus.

Susiję iš anksto nustatyti atvejai aprėpia tarpuskaitos nario bankrotą ir atitinkamus atvejus, taip pat nesugebėjimą vykdyti esamų įsipareigojimų.

Siekdama užtikrinti, kad šis straipsnis būtų nuosekliai taikomas, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, pagal kuriuos būtų konkrečiai ir išsamiai apibūdinti susiję atvejai.

Tų techninių reguliavimo standartų projektus EVPRI Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais. [19 pakeit.]

3   skyrius

Rizikos ribojimo reikalavimai

38 straipsnis

Pozicijų valdymas

Beveik realiu laiku pagrindinė sandorio šalis nustato ir įvertina savo likvidumo ir kredito riziką kiekvieno tarpuskaitos nario ir, kai taikoma, kitos pagrindinės sandorio šalies, su kuria ji sudarė sąveikos susitarimą, atžvilgiu. Pagrindinė sandorio šalis deda visas pastangas, siekdama nustatyti, stebėti ir valdyti riziką, kuri galėtų kilti tarpuskaitos nariams atliekant sandorių tarpuskaitą klientų vardu. Pagrindinė sandorio šalis laiku ir nediskriminuojama galės naudotis svarbiais informacijos apie kainas šaltiniais, kad galėtų veiksmingai įvertinti turimas pozicijas. Tai atliekama racionaliai apskaičiuojant išlaidas ir paisant tarptautinių nuosavybės taisyklių.

39 straipsnis

Garantinės įmokos reikalavimai

1.   Pagrindinė sandorio šalis nustato, reikalauja ir iš savo tarpuskaitos narių ir, kai tinka, iš pagrindinės sandorio šalies, kuri turi sudariusi sąveikos susitarimus, surenka garantines įmokas, kuriomis siekia riboti savo kredito riziką. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad pagrindinės sandorio šalys laikytųsi būtiniausių garantinių įmokų standartų, kaip numatyta 5 dalyje. Šie būtiniausi standartai keičiami atsižvelgiant į rizikos lygį ir jie nuolat persvarstomi siekiant atsižvelgti į esamas rinkos sąlygas, ypač susidarius kritinei padėčiai, kai nusprendžiama, kad persvarstyti standartai gali sušvelninti sisteminę riziką. Tokių garantinių įmokų pakanka galimai rizikai, kuri pagrindinės sandorio šalies apskaičiavimais kils iki susijusių pozicijų likvidavimo, padengti. Šių garantinių įmokų pakanka padengti nuostoliams, kurie per atitinkamą laikotarpį patiriami mažiausiai 99 proc. rizikos kitimo atvejų, ir jomis užtikrinama, kad pagrindinė sandorio šalis bent kartą per dieną visiškai užtikrintų savo pozicijas su visais savo tarpuskaitos nariais ir, kai tinka, su pagrindinėmis sandorio šalimis, kurios turi sudariusios sąveikos susitarimus.

Susidarius kritinei padėčiai, EVPRI, remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 9 straipsnio 5 dalies nuostatomis, gali iš naujo keisti garantinės įmokos reikalavimus, jei tai gali sušvelninti sisteminę riziką.

2.   Nustatydama garantinės įmokos reikalavimus, pagrindinė sandorio šalis taiko modelius ir parametrus, kuriais atsižvelgiama į priemonių, kurių tarpuskaita atliekama, rizikos ypatybes ir į laikotarpį tarp garantinių įmokų surinkimo, rinkos likvidumą ir galimybę daryti pakeitimus sandorio laikotarpiu. Šiuos modelius ir parametrus tvirtina kompetentinga institucija ir, vadovaujantis 15 straipsnio nuostatomis, dėl jų pateikiama nuomonė.

3.   Pagrindinė sandorio šalis kasdien reikalauja garantinių įmokų ir jas surenka, bent jau kai pažeidžiamos iš anksto nustatytos ribos.

3a.     Pagrindinė sandorio šalis reikalauja pateikti ir surenka garantines įmokas, kurių pakanka padengti kiekvienoje sąskaitoje, tvarkomoje pagal 37 straipsnį, užregistruotoms pozicijoms, susijusioms su konkrečiomis finansinėmis priemonėmis. Pagrindinė sandorio šalis gali skaičiuoti su tam tikru finansinių priemonių portfeliu susijusias garantines įmokas tik tuo atveju, kai į portfelį įtrauktų finansinių priemonių kainų koreliacija didelė ir stabili.

▐

5.    Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, pasikonsultavusi su EBI, parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose, kaip nurodyta 1 dalyje, nurodoma procentinė dalis ir laikotarpis, kurie būtų taikomi skirtingoms finansinių priemonių klasėms , ir 3a dalyje nurodytos sąlygos, projektus .

EVPRI, pasikonsultavusi su EBI, tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais. [19 pakeit.]

▐

40 straipsnis

Įsipareigojimų neįvykdymo fondas

1.    Siekdama dar labiau riboti kredito riziką savo tarpuskaitos narių atžvilgiu, pagrindinė sandorio šalis turi įsipareigojimų neįvykdymo fondą, kuris skirtas padengti nuostoliams , kurie viršija nuostolius, kurie padengiami pagal 39 straipsnyje minimus garantinių įmokų reikalavimus, ir kurių patiriama dėl įsipareigojimų neįvykdymo, įskaitant vienos arba daugiau tarpuskaitos narių bankroto procedūros pradėjimą.

2.   Pagrindinė sandorio šalis nustato mažiausią į įsipareigojimų neįvykdymo fondą mokamų įmokų dydį ir kriterijus, kuriais remiantis apskaičiuojamos atskirų tarpuskaitos narių mokėtinos įmokos. Įmokos proporcingos kiekvieno tarpuskaitos nario pozicijai, siekiant užtikrinti, kad į įsipareigojimų neįvykdymo fondą mokamos įmokos bent jau suteiktų galimybę pagrindinei sandorio šaliai apsisaugoti nuo dviejų tarpuskaitos narių , kurių pozicija didžiausia.

2a.     Pagrindinė sandorio šalis parengia veiksmų planą tokiems atvejams, kai rinkoje susidaro ekstremalios, tačiau tikėtinos rinkos sąlygos. Toks veiksmų planas apima pačius nestabiliausius laikotarpius, kada nors patirtus rinkose, kurioms pagrindinė sandorio šalis teikia savo paslaugas, ir keletą ateityje galimų veiksmų planų. Juose atsižvelgiama į staigius finansinių išteklių išpardavimus ir staigų rinkos likvidumo sumažėjimą. Įsipareigojimų neįvykdymo fondas apima garantines įmokas, apskaičiuotas pagal 39 straipsnį atsižvelgiant į pozicijas, kurios nustatomos pagal hipotetinius veiksmų planus.

Apskaičiuodama kredito riziką savo tarpuskaitos narių atžvilgiu, pagrindinė sandorio šalis atsižvelgia į:

a)	kiekvieno tarpuskaitos nario poziciją, užregistruotą visose sąskaitose, tvarkomose pagal 37 straipsnį, ir

b)	į tai, ar pelnas už nuosavą poziciją gali būti naudojamas siekiant padengti klientų pozicijos nuostolius, ar ne.

3.   Pagrindinė sandorio šalis gali įsteigti daugiau negu vieną įsipareigojimų neįvykdymo fondą, kurie būtų skirti įvairių klasių finansinėms priemonėms, kurių tarpuskaitą ji atlieka.

3a.     Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS ir pasikonsultavusi su EBI, parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose konkrečiai nurodoma, kokia išsami informacija apie 1 ir 3 dalyse minimus įsipareigojimų neįvykdymo fondus turi būti teikiama, projektus.

EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS ir pasikonsultavusi su EBI, pateikia Komisijai tų techninių reguliavimo standartų projektus ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais. [19 pakeit.]

41 straipsnis

Kitos rizikos valdymo priemonės

1.   Be kapitalo, kurio reikalaujama pagal 12 straipsnį, pagrindinė sandorio šalis turi pakankamai finansinių išteklių, kad galėtų padengti galimus nuostolius, viršijančius nuostolius, kurie padengiami pagal garantinės įmokos reikalavimus ir iš įsipareigojimų neįvykdymo fondo. Tokie ištekliai gali apimti bet kokį kitą tarpuskaitos fondą, kurį numato tarpuskaitos nariai arba kitos šalys, nuostolių dalijimosi susitarimus ir draudimo susitarimus, pagrindinės sandorio šalies nuosavas lėšas, patronuojančiosios bendrovės garantijas arba panašias lėšas. Tokiais ištekliais pagrindinė sandorio šalis gali laisvai naudotis, bet jie nenaudojami veiklos nuostoliams padengti.

2.   ▐ 40 straipsnyje nurodytas įsipareigojimų neįvykdymo fondas ir kiti 1 dalyje nurodyti finansiniai ištekliai pagrindinei sandorio šaliai visada leidžia apsisaugoti nuo galimų nuostolių ekstremaliomis, bet tikėtinomis rinkos sąlygomis. Pagrindinė sandorio šalis sukuria veiksmų planą tokiems atvejams, kai rinkoje susidaro ekstremalios, bet tikėtinos sąlygos.

3.    Pagrindinė sandorio šalis įvertina savo galimus likvidumo poreikius. Pagrindinė sandorio šalis visuomet turi galimybę užtikrinti tinkamą likvidumą, kad galėtų teikti paslaugas ir vykdyti veiklą. Tuo tikslu pagrindinė sandorio šalis pasirūpina reikiamomis kredito linijomis arba panašiais susitarimais, kad galėtų patenkinti savo likvidumo poreikius, jeigu jos turimų finansinių išteklių nebūtų galima nedelsiant panaudoti. Kiekvienas tarpuskaitos narys, patronuojanti arba tarpuskaitos nario dukterinė įmonė gali suteikti ne daugiau kaip 25 proc. kredito linijų, kurių reikia pagrindinei sandorio šaliai.

4.   Įsipareigojimų neįvykdžius vienam tarpuskaitos nariui, pagrindinė sandorio šalis įsipareigojimus įvykdžiusių narių gali reikalauti suteikti papildomų lėšų. Pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narių pozicija pagrindinės sandorio šalies atžvilgiu yra ribojama.

5.    Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, pasikonsultavusi su EBI, parengia techninių reguliavimo standartų , kuriuose aiškiai apibrėžiamos 2 dalyje nurodytos ekstremalios sąlygos, kurias atlaiko pagrindinė sandorio šalis , projektus .

EVPRI, pasikonsultavusi su EBI, tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus. [19 pakeit.]

▐

42 straipsnis

Įsipareigojimų neįvykdymo srautas

1.   Prieš panaudodama kitus finansinius išteklius nuostoliams padengti, pagrindinė sandorio šalis pirmiausia naudoja įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario garantines įmokas.

2.   Jeigu įsipareigojimų neįvykdžiusio nario garantinių įmokų nepakanka pagrindinės sandorio šalies patirtiems nuostoliams padengti, pagrindinė sandorio šalis tam naudoja įsipareigojimų neįvykdžiusio nario įsipareigojimų neįvykdymo fondo įmokas.

3.   Pagrindinė sandorio šalis naudoja įsipareigojimus įvykdžiusių tarpuskaitos narių įmokas iš įsipareigojimų neįvykdymo fondo ir kitas jų įmokas tik po to, kai išnaudojamos įsipareigojimų neįvykdžiusio nario įmokos ir ▐ pagrindinės sandorio šalies nuosavos lėšos, nurodytos 41 straipsnio 1 dalyje.

4.   Pagrindinė sandorio šalis negali naudoti įsipareigojimus įvykdžiusių tarpuskaitos narių garantinių įmokų nuostoliams, kurie patirti dėl kito tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo, padengti.

43 straipsnis

Įkaito reikalavimai

1.   Pagrindinė sandorio šalis priima labai likvidžius įkaitus , tokius kaip grynieji pinigai, auksas, vyriausybės ir aukštos kokybės įmonių obligacijos, su minimalia kredito ir rinkos rizika, kad galėtų apdrausti savo pradinę ir dabartinę poziciją tarpuskaitos narių atžvilgiu. Pagrindinės sandorio šalys gali priimti ne finansų sandorio šalims suteiktas banko garantijas, atsižvelgdama į šias garantijas pozicijoje banko, kuris yra tarpuskaitos narys, atžvilgiu. Ji taiko reikiamą turto vertės mažinimą, kuris parodo, kad turto vertė gali sumažėti per laikotarpį nuo paskutinio jo vertinimo iki tada, kai pagrįstai galima manyti, kad jį galima likviduoti. Ji atsižvelgia į likvidumo riziką, kuri atsiranda dėl rinkos dalyvio įsipareigojimų neįvykdymo ir tam tikro turto koncentracijos riziką, kuri gali lemti priimtino įkaito dydžio nustatymą ir susijusius vertės mažinimus. Šie būtiniausi standartai keičiami atsižvelgiant į rizikos lygį ir nuolat persvarstomi, siekiant atsižvelgti į rinkos sąlygas, ypač susidarius kritinei padėčiai, kai nusprendžiama, kad persvarstyti standartai gali sušvelninti sisteminę riziką.

2.   Kai tinka ir kai tai nekelia rizikos, pagrindinė sandorio šalis gali priimti pagrindinę išvestinę finansinę priemonę arba finansinę priemonę, kuri lemia pagrindinės sandorio šalies riziką, kaip įkaitą, kuriuo būtų tenkinami garantinės įmokos reikalavimai.

3.    Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, pasikonsultavusi su EBI ir ECBS, parengia techninių reguliavimo standartų , kuriuose nurodomos įkaitų, kurie gali būti laikomi labai likvidžiais, rūšys ir 1 dalyje nurodytas vertės mažinimas , projektus .

EVPRI, pasikonsultavusi su EBI ir ECBS, tų reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus . [19 pakeit.]

▐

44 straipsnis

Investavimo politika

1.   Pagrindinė sandorio šalis savo finansinius išteklius investuoja tik į labai likvidžias finansines priemones, kurių rinkos ir kredito rizika labai maža , pavyzdžiui, į ES centrinio banko rezervus . Šias investicijas galima greitai likviduoti, patiriant minimalų neigiamą kainos poveikį.

1a.     Į kapitalo sumą kartu su pagrindinės sandorio šalies pelnu ir rezervais, kurie neinvestuojami pagal 1 dalį, neatsižvelgiama taikant 12 straipsnio 2 dalį.

2.   Finansinės priemonės, pateiktos kaip garantinės įmokos, laikomos tik tose vertybinių popierių atsiskaitymų sistemos įmonėse, kurios pagrindinėms sandorio šalims užtikrina nediskriminacines galimybes jomis pasinaudoti ir užtikrina visišką minėtų priemonių apsaugą. Kai reikia, pagrindinė sandorio šalis gali greitai pasinaudoti minėtomis finansinėmis priemonėmis. Pagrindinės sandorio šalys griežtai kontroliuoja tarpuskaitos narių įkaito perskirstymą, kurį gali peržiūrėti EVPRI.

3.   Pagrindinė sandorio šalis neinvestuoja savo kapitalo arba sumų, sukauptų dėl 39, 40 ir 41 straipsniuose nurodytų reikalavimų vykdymo, į savo arba savo patronuojančiosios arba dukterinės įmonės vertybinius popierius.

4.   Pagrindinė sandorio šalis, priimdama sprendimą dėl investicijų, atsižvelgia į bendras kredito rizikos pozicijas atskirų įsipareigojančių asmenų atžvilgiu ir užtikrina, kad jos bendra rizika bet kurio atskiro įsipareigojančio asmens atžvilgiu neviršytų priimtinų koncentracijos ribų.

5.    Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, pasikonsultavusi su EBI, parengia techninių reguliavimo standartų , kuriuose aiškiai nurodomos labai likvidžios 1 dalyje nurodytos finansinės priemonės ir 4 dalyje nurodytos koncentracijos ribos , projektus .

EVPRI, pasikonsultavusi su EBI, tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus . [19 pakeit.]

▐

45 straipsnis

Įsipareigojimų neįvykdymo atveju taikomos procedūros

1.   Pagrindinė sandorio šalis nustato išsamias procedūras, kurių reikia laikytis, kai tarpuskaitos narys neįvykdo 35 straipsnyje nustatytų reikalavimų per nurodytą laikotarpį ir jos nustatyta tvarka. Pagrindinė sandorio šalis tiksliai nusako, kokių procedūrų reikia imtis, jeigu pagrindinė sandorio šalis nenustato tarpuskaitos nario nemokumo. Šios procedūros persvarstomos kasmet.

2.   Pagrindinė sandorio šalis nedelsdama imasi veiksmų, kad suvaldytų nuostolius ir likvidumo problemas dėl įsipareigojimų neįvykdymo, ir užtikrina, kad kurio nors tarpuskaitos nario pozicijų panaikinimas nenutrauktų jos veiklos ir įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams nesukeltų pavojaus patirti nenumatytų ir nekontroliuojamų nuostolių.

3.   Pagrindinė sandorio šalis nedelsdama informuoja kompetentingą instituciją. Ši nedelsdama informuoja instituciją, kuri atsakinga už įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario priežiūrą, kai pagrindinė sandorio šalis mano, kad minėtas narys ateityje nesugebės įvykdyti įsipareigojimų, ir kai ji ketina pranešti apie jo įsipareigojimų neįvykdymą.

4.   Pagrindinė sandorio šalis nustato, kad jos įsipareigojimų neįvykdymo atveju taikomos procedūros gali būti įvykdytos. Ji imasi visų pagrįstų veiksmų, kad užtikrintų, jog ji turėtų teisinius įgaliojimus panaikinti įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario pozicijas, o jo klientų pozicijas perleisti arba panaikinti.

46 straipsnis

Modelių peržiūra, testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir grįžtamasis patikrinimas

1.   Pagrindinė sandorio šalis reguliariai peržiūri modelius ir parametrus, taikomus apskaičiuojant garantinės įmokos reikalavimus, įmokas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, įkaito reikalavimus, ir kitas rizikos valdymo priemones. Ji taiko modeliams griežtus ir dažnus testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, siekiant įvertinti jų tvirtumą ekstremalioms, bet tikėtinoms rinkos sąlygoms, ir atlieka grįžtamąjį patikrinimą, kad įvertintų taikomos metodikos patikimumą. Pagrindinė sandorio šalis informuoja kompetentingą instituciją apie atliktų testų rezultatus ir prieš keisdama modelius arba parametrus gauna jos patvirtinimą.

2.   Pagrindinė sandorio šalis reguliariai testuoja pagrindinius savo įsipareigojimų neįvykdymo procedūrų aspektus ir imasi visų pagrįstų veiksmų siekdama užtikrinti, kad visi tarpuskaitos nariai juos suprastų ir ji būtų tinkamai pasirengusi reaguoti į įsipareigojimų neįvykdymą.

2a.     EVPRI pateikia informaciją apie testavimo nepalankiomis sąlygomis, nurodyto 1 dalyje, rezultatus EPI, kad šios institucijos galėtų įvertinti finansinių įmonių pozicijas, jei pagrindinės sandorio šalys nevykdytų savo įsipareigojimų.

3.   Pagrindinė sandorio šalis viešai paskelbia pagrindinę informaciją apie savo taikomą rizikos valdymo modelį ir prielaidas, kurių laikomasi atliekant 1 dalyje nurodytą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, taip pat šio testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatus, išskyrus atvejį, kai kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su EVPRI, nusprendžia, kad atskleidus šią informaciją kiltų grėsmė finansų stabilumui.

4.    Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektą, kuriame ▐ nurodoma:

a)	kokios rūšies testus reikia atlikti įvairių klasių finansinių priemonių ir portfelių atvejais;

b)	tarpuskaitos narių arba kitų šalių dalyvavimas testuose;

c)	kaip dažnai šie testai atliekami;

d)	kada šie testai turi būti atliekami;

e)	pagrindinė informacija, nurodyta 3 dalyje.

EVPRI, pasikonsultavusi su EBI, tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus . [19 pakeit.]

▐

47 straipsnis

Atsiskaitymas

1.   Kai įmanoma ir praktiškai įgyvendinama , sandoriams apmokėti pagrindinė sandorio šalis naudoja centrinio banko lėšas. Jeigu centrinio banko lėšos nepanaudojamos , imamasi veiksmų, siekiant griežtai apriboti atsiskaitymo grynaisiais pinigais riziką.

2.   Pagrindinė sandorio šalis aiškiai išdėsto savo įsipareigojimus, susijusius su finansinių priemonių pristatymu, įskaitant tai, ar ji įsipareigojusi pristatyti finansinę priemonę ar ją gauti, ir ar ji dalyviams kompensuoja nuostolius, patirtus pristatymo metu.

3.   Jeigu pagrindinė sandorio šalis įpareigota pristatyti finansines priemones ar jas gauti, ji pašalina svarbiausią riziką kuo dažniau taikydama vienalaikio pristatymo ir apmokėjimo mechanizmą.

48 straipsnis

Sąveikos susitarimai

1.   Pagrindinė sandorio šalis gali sudaryti sąveikos susitarimą su kita pagrindine sandorio šalimi, kai yra įvykdyti 49–50 straipsnių reikalavimai.

1a.     Šiame reglamente siekiant, kad pagrindinėms sandorio šalims nekiltų papildomos rizikos, sąveikos susitarimai taikomi tik perleidžiamiems vertybiniams popieriams ir pinigų rinkos priemonėms, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 18 punkto a ir b papunkčiuose ir 19 punkte. Tačiau ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 30 d. EVPRI pateikia Komisijai ataskaitą dėl to, ar tą taikymo sritį būtų tinkama išplėsti, įtraukiant kitas finansines priemones.

2.   Pagrindinė sandorio šalis, sudarydama sąveikos susitarimą su kita pagrindine sandorio šalimi siekdama teikti paslaugas konkrečioje prekybos vietoje, nediskriminuojama naudojasi duomenimis, kurių jai reikia savo funkcijoms atlikti konkrečioje prekybos vietoje ir susijusioje atsiskaitymo sistemoje.

3.   Sąveikos susitarimo sudarymas arba prieiga prie duomenų arba atsiskaitymo sistemos, kuri nurodyta 1 ir 2 dalyse, ribojami tik siekiant (tiesiogiai ar netiesiogiai) valdyti riziką, kuri atsiranda dėl minėto sąveikos susitarimo arba prieigos.

48a straipsnis

Pagrindinės sandorio šalies teisė susipažinti su prekybine informacija

1.     Pagrindinė sandorio šalis turi teisę nediskriminuojama susipažinti su konkrečios prekybos vietos duomenimis ir naudotis visomis atitinkamomis atsiskaitymo sistemomis, kurių jai reikia savo užduotims atlikti.

2.     Teikdama 68 straipsnyje nurodytas ataskaitas Komisijai ir Europos Parlamentui, EVPRI stebi pagrindinės sandorio šalies prieigą ir tam tikros praktikos, įskaitant išimtinių licencijų teikimą, naudojimo poveikį konkurencingumui.

49 straipsnis

Rizikos valdymas

1.   Pagrindinės sandorio šalys, sudarančios sąveikos susitarimą:

a)	taiko atitinkamą politiką, procedūras ir sistemas, kuriomis siekiama veiksmingai nustatyti, stebėti ir valdyti papildomą riziką, kylančią dėl to susitarimo, kad galėtų laiku įvykdyti įsipareigojimus;

b)	susitaria dėl savo atitinkamų teisių ir pareigų, įskaitant taikytinus jų santykius reglamentuojančius teisės aktus;

c)	nustato, stebi ir veiksmingai valdo kredito ir likvidumo riziką, kad vienos pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymas nepaveiktų sąveikaujančios pagrindinės sandorio šalies;

d)	nustato, stebi ir sprendžia galimus tarpusavio priklausomybės ir sąsajų klausimus, kylančius dėl sąveikos susitarimo, kurie galėtų daryti poveikį kredito ir likvidumo rizikai, susijusiai su tarpuskaitos narių koncentracija ir sujungtais finansiniais ištekliais.

Taikant pirmos pastraipos b punktą, kai reikia, pagrindinės sandorio šalys naudoja tas pačias taisykles dėl pervedimo pavedimo įvedamo į savo atitinkamas sistemas momento ir momento, kai jų nebegalima panaikinti, kaip nustatyta Direktyvoje 98/26/EB.

Taikant pirmos pastraipos c punktą, susitarimo sąlygose bendrais bruožais nusakomas procesas, kaip valdomos įsipareigojimų neįvykdymo pasekmės, kai nustatoma, kad viena iš pagrindinių sandorio šalių, su kuriomis sudarytas sąveikos susitarimas, nevykdo įsipareigojimų.

Taikant pirmos pastraipos d punktą, pagrindinės sandorio šalys griežtai kontroliuoja tarpuskaitos narių įkaito pagal susitarimą perskirstymą, jeigu tai leidžia daryti jų kompetentingos institucijos. Minėtame susitarime taip pat nusakoma, kaip buvo sprendžiami su rizika susiję klausimai, atsižvelgiant į pakankamą rizikos draudimą ir poreikį riboti rizikos plitimą.

2.   Jeigu rizikos valdymo modeliai, kuriuos naudoja pagrindinės sandorio šalys, siekdamos apdrausti savo poziciją tarpuskaitos narių atžvilgiu, ir jų abipuses pozicijas, skiriasi, pagrindinės sandorio šalys nustato tuos skirtumus, įvertina dėl to galinčią kilti riziką ir imasi priemonių, įskaitant papildomų finansinių išteklių užtikrinimą, kuriuo ribojamas jų poveikis sąveikos susitarimui bei jų galimos pasekmės rizikos plitimo atžvilgiu ir užtikrina, kad šie skirtumai nepaveiktų visų pagrindinių sandorio šalių gebėjimo valdyti tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes.

49a straipsnis

Pagrindinių sandorio šalių garantinių įmokų sudarymas tarpusavyje

1.     Pagrindinė sandorio šalis atskiria įkaitus, gautus iš pagrindinių sandorio šalių, su kuriomis ji yra sudariusi sąveikos susitarimus.

2.     Įkaitai, gauti kaip grynieji pinigai, laikomi atskirose sąskaitose.

3.     Įkaitai, gauti kaip finansinės priemonės, laikomi atskirose vertybinių popierių atsiskaitymų sistemos įmonių, nurodytų Direktyvoje 98/26/EB, sąskaitose.

4.     Įkaitais, atskirtais pagal 1, 2 ir 3 dalis, gali naudotis gaunančioji pagrindinė sandorio šalis tik tais atvejais, kai pagrindinė sandorio šalis, pateikusi šiuos įkaitus pagal sąveikos susitarimą, neįvykdė savo įsipareigojimų.

5.     Jei pagrindinė sandorio šalis, kuriai buvo pateiktas įkaitas pagal sąveikos susitarimą, neįvykdo savo įsipareigojimų, įkaitas, atskirtas pagal 1, 2 ir 3 dalis, paprasčiausiai grąžinamas jį pateikusiai pagrindinei sandorio šaliai.

50 straipsnis

Sąveikos susitarimo tvirtinimas

1.   Sąveikos susitarimą pirmiausia turi patvirtinti kompetentingos susijusios pagrindinės sandorio šalies institucijos. Šiuo atveju taikoma 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

2.   Kompetentingos institucijos sąveikos susitarimus patvirtina tik jeigu susijusios pagrindinės sandorio šalys turi leidimą vykdyti tarpuskaitą pagal 13 straipsnyje numatytą tvarką ir jeigu jos nuolat vykdė savo funkcijas atlikdamos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitą pagal tą leidimą laikydamosi priežiūros reikalavimų ne trumpiau nei trejus metus, jeigu tenkinami 49 straipsnyje išdėstyti reikalavimai ir jeigu minėto susitarimo sąlygose nustatytos techninės sandorių tarpuskaitos sąlygos leidžia finansų rinkoms sklandžiai ir tinkamai veikti, ir jeigu susitarimas nesumažina priežiūros veiksmingumo.

3.   Kai kompetentinga institucija laiko, kad 2 dalyje nustatyti reikalavimai neįvykdyti, ji raštu pateikia paaiškinimus dėl rizikos vertinimo kitoms susijusioms kompetentingoms institucijoms ir pagrindinėms sandorio šalims. Ji taip pat informuoja EVPRI, kuri pateikia nuomonę dėl rizikos vertinimo pagrįstumo kaip priežasties atsisakyti sudaryti sąveikos susitarimą. EVPRI nuomonė taip pat pateikiama visoms susijusioms pagrindinėms sandorio šalims. Jei EVPRI vertinimas skiriasi nuo susijusios kompetentingos institucijos vertinimo, ta institucija dar kartą apsvarsto savo poziciją, atsižvelgdama į EVPRI nuomonę.

4.   Ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d. EVPRI parengia nurodymus arba rekomendacijas, kuriomis siekiama nustatyti nuoseklų, veiksmingą ir efektyvų sąveikos susitarimų vertinimą, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/20 10 8 straipsnyje numatytos tvarkos.

VI   antraštinė dalis

Sandorių duomenų saugyklos registracija ir priežiūra

1   skyrius

Sandorių duomenų saugyklos registracijos sąlygos ir tvarka

51 straipsnis

Sandorių duomenų saugyklos registracija

1.   Sandorių duomenų saugykla registruojama EVPRI, kaip nustatyta 6 straipsnyje.

2.   Kad sandorių duomenų saugyklą būtų galima įregistruoti, kaip nurodyta šiame straipsnyje, ji turi būti Sąjungoje įsteigtas juridinis asmuo ir turi atitikti VII antraštinės dalies reikalavimus.

3.   Sandorių duomenų saugyklos registracija galioja visoje Sąjungos teritorijoje.

4.   Registruota sandorių duomenų saugykla visada laikosi pirminių registracijos sąlygų. Sandorių duomenų saugykla nedelsdama informuoja EVPRI apie bet kokius esminius registracijos sąlygų pakeitimus.

52 straipsnis

Registracijos paraiška

1.   Sandorių duomenų saugykla pateikia registracijos paraišką EVPRI.

2.   EVPRI, gavusi paraišką, per 10 darbo dienų įvertina, ar gauta paraiška išsami.

Jeigu paraiška neišsami, EVPRI nustato datą, iki kada sandorių duomenų saugykla privalo pateikti papildomą informaciją.

EVPRI, įvertinusi, kad paraiška išsami, apie tai atitinkamai informuoja sandorių duomenų saugyklą.

3.    Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninius reguliavimo standartų, kuriuose aiškiai nurodomi paraiškos registracijos EVPRI duomenys, nurodyti 1 dalyje, projektą.

Tų techninių reguliavimo standartų projektą EVPRI Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartu s. [19 pakeit.]

▐

4.   Siekiant užtikrinti vienodą 1 dalies taikymą, EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų , kuriuose nustatoma EVPRI teikiamos registracijos paraiškos forma , projektą .

EVPRI techninių įgyvendinimo standartų projektą pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsniu.

▐

53 straipsnis

Paraiškos nagrinėjimas

1.   Per keturiasdešimt darbo dienų nuo 52 straipsnio 2 dalies trečiojoje pastraipoje nurodyto pranešimo gavimo, EVPRI išnagrinėja registracijos paraišką, remdamasi sandorių duomenų saugyklos atitiktimi 64–67 straipsnių reikalavimams, ir priima visiškai pagrįstą sprendimą registruoti arba atsisakyti registruoti duomenų saugyklą.

2.   Pagal 1 dalį priimtas EVPRI sprendimas įsigalioja penktą darbo dieną nuo jo priėmimo.

54 straipsnis

Pranešimas apie sprendimą

1.   Jeigu EVPRI priima sprendimą įregistruoti sandorių duomenų saugyklą, atsisakyti ją registruoti arba panaikinti jos registraciją, apie tai ji per penkias darbo dienas praneša sandorių duomenų saugyklai ir pateikia išsamiai pagrįstą savo sprendimo paaiškinimą.

2.   Apie bet kokį savo priimtą sprendimą, priimtą laikantis 1 dalies nuostatų, EVPRI praneša Komisijai.

3.   EVPRI savo interneto svetainėje skelbia sandorių duomenų saugyklų, kurios įregistruotos pagal šį reglamentą, sąrašą. Šis sąrašas atnaujinamas per penkias darbo dienas nuo 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo.

55 straipsnis

Baudos

1.   EVPRI ▐ savo sprendimu sandorių duomenų saugyklai gali skirti baudą, jeigu sandorių duomenų saugykla sąmoningai arba per aplaidumą pažeidė šio reglamento 63 straipsnio 1 dalies, 64 straipsnio, 65 straipsnio, 66 straipsnio ir 67 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

2.   1 dalyje nurodytos baudos yra atgrasančios ir proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir rimtumui, pažeidinėjimo trukmei ir ekonominiam susijusios sandorių duomenų saugyklos pajėgumui. ▐

3.   Nedarant poveikio 2 dalies nuostatoms, jeigu minėta sandorių saugykla dėl pažeidimo tiesiogiai arba netiesiogiai gavo kiekybiškai įvertinamos finansinės naudos, skiriama bauda turi būti ne mažesnė negu gauta nauda.

4.    Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio nuostatų taikymą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektą , kuriame būtų nurodyta:

a)	išsamūs kriterijai, kuriais remiantis nustatomas baudos dydis;

b)	užklausos, susijusių priemonių ir ataskaitų teikimo tvarka bei sprendimų priėmimo tvarkos taisyklės, įskaitant nuostatas dėl teisės apsiginti, pasinaudoti byla, būti teisiškai atstovaujamam, konfidencialumo ir laikinųjų nuostatų bei baudų dydžio nustatymo ir surinkimo.

Tų techninių reguliavimo standartų projektus EVPRI Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus. [6 pakeit.]

56 straipsnis

Periodinės baudos

1.    EVPRI sprendimu skiria reguliariai mokamas baudas, kad priverstų :

a)	sandorio duomenų saugyklą nutraukti pažeidimus;

b)	asmenis, dirbančius sandorių duomenų saugykloje arba su ja susijusias trečiąsias šalis pateikti išsamią ▐ informaciją, kurios buvo prašyta ;

c)	asmenis, dirbančius sandorių duomenų saugykloje arba su ja susijusias trečiąsias šalis pateikti tirti ir, pirmiausia, pateikti išsamius įrašus, duomenis, tvarką arba bet kokią kitą medžiagą, kurios reikia siekiant baigti teikti ir ištaisyti informaciją, pateiktą ▐ tyrimo metu ▐;

d)	asmenis, dirbančius sandorių duomenų saugykloje arba su ja susijusias trečiąsias šalis leisti EVPRI atlikti vietos patikrą ▐.

2.    1 dalyje nurodytos periodinės baudos yra veiksmingos ir proporcingos. Periodinės baudos skiriamos už kiekvieną uždelstą dieną. ▐

2a.     Nedarant poveikio 2 dalies nuostatoms, periodinių baudų išmokos sudaro 3 proc. vidutinės pagal praėjusius metus apskaičiuojamos dienos apyvartos. Jos apskaičiuojamos nuo sprendime dėl reguliariai mokamos baudos skyrimo nustatytos dienos.

2b.     Reguliariai mokamos baudos skiriamos ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nuo pranešimo apie EVPRI sprendimą. Praėjus šiam šešių mėnesių laikotarpiui EVPRI apsvarsto minėtas priemones. [7 pakeit.]

57 straipsnis

Susijusių asmenų išklausymas

1.   Prieš priimdama sprendimą dėl baudos ar reguliariai mokamos baudos sumos, kaip nustatyta 55 ir 56 straipsniuose, EVPRI susijusiems asmenims suteikia galimybę pasisakyti klausimais, dėl kurių Komisija pareiškė prieštaravimą.

EVPRI savo sprendimą grindžia tik prieštaravimais, dėl kurių susiję asmenys turėjo galimybę pateikti pastabas.

2.   Nagrinėjant tokį atvejį, visiškai paisoma susijusių asmenų teisių į gynybą.

Minėtiems asmenims suteikiama galimybė pasinaudoti EVPRI surinktais duomenimis, nepažeidžiant teisėtų kitų asmenų interesų apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė pasinaudoti turimais duomenimis netaikoma konfidencialiai informacijai, įskaitant ir EVPRI vidaus dokumentams. [8 pakeit.]

58 straipsnis

Baudoms ir periodinėms baudoms taikomos bendrosios nuostatos

1.    EVPRI viešai skelbia apie visas baudas ir reguliariai mokamas baudas, paskirtas pagal 55 ir 56 straipsnius.

2.   Minėtos pagal 55 ir 56 straipsnius paskirtos baudos ir reguliariai mokamos baudos yra administracinio pobūdžio.

2a.     Jei EVPRI priima sprendimą neskirti baudos arba reguliariai mokamos baudos, ji apie tai praneša Komisijai, valstybės narės kompetentingoms institucijoms, Europos Parlamentui ir Tarybai ir nurodo savo sprendimo priežastis. [9 rev pakeit.]

59 straipsnis

Bylos peržiūrėjimas Teisingumo Teisme

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais EVPRI paskyrė baudą arba reguliariai mokamą baudą. Teisingumo Teismas paskirtą baudą arba reguliariai mokamą baudą gali panaikinti, sumažinti arba padidinti. [10 pakeit.]

60 straipsnis

Registracijos panaikinimas

1.   EVPRI panaikina sandorių duomenų saugyklos registraciją esant vienai iš šių aplinkybių:

a)	sandorių duomenų saugykla aiškiai atsisako registracijos arba per pastaruosius šešis mėnesius nesuteikė jokių paslaugų;

b)	sandorių duomenų saugykla įregistruojama jai pateikus klaidingą informaciją ar pasinaudojus kitomis netinkamomis priemonėmis;

c)	sandorių duomenų saugykla nebeatitinka tų sąlygų, pagal kurias ji buvo įregistruota;

d)	sandorių duomenų saugykla rimtai ir pakartotinai pažeidė šio reglamento nuostatas.

2.   Valstybės narės, kurioje sandorių duomenų saugykla teikia savo paslaugas ir vykdo savo veiklą, kompetentinga institucija, kuri laiko, kad viena iš 1 dalyje nustatytų sąlygų buvo įvykdyta, gali paprašyti EVPRI patikrinti, ar tenkinamos sąlygos atitinkamos sandorių duomenų saugyklos registracijai panaikinti. Jeigu EVPRI nusprendžia nepanaikinti sandorių duomenų saugyklos registracijos, ji pateikia išsamias tokio sprendimo priežastis.

2a.     EVPRI imasi visų reikalingų veiksmų, siekdama užtikrinti, kad sandorio duomenų saugykla, kurios registracija buvo panaikinta, būtų tinkamai pakeista, įskaitant duomenų perdavimą ir informacijos srautų nukreipimą kitoms sandorio duomenų saugykloms.

61 straipsnis

Sandorių duomenų saugyklų priežiūra

1.   EVPRI stebi, kaip taikomi 64–67 straipsniai.

2.   Kad galėtų atlikti savo pareigas, apibrėžtas 51–60, 62 ir 63 straipsniuose, EVPRI suteikiami šie įgaliojimai:

a)	naudotis visais bet kokios formos dokumentais ir gauti arba pasidaryti jų kopijas;

b)	pareikalauti informacijos iš bet kurio asmens ir, prireikus, pakviesti asmenį ir jį apklausti siekiant gauti informacijos;

c)	atlikti vietos patikrą iš anksto apie tai pranešus arba nepranešus;

d)	reikalauti telefoninių pokalbių ir duomenų srauto registracijos įrašų.

2   skyrius

Santykiai su trečiosiomis šalimis

62 straipsnis

Tarptautiniai susitarimai

Komisija prireikus teikia pasiūlymus Tarybai dėl derybų dėl tarptautinių susitarimų su viena arba daugiau trečiųjų šalių dėl abipusio naudojimosi, keitimosi informacija apie trečiosiose šalyse įsikūrusių sandorių duomenų saugyklose saugomas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, jeigu ta informacija yra svarbi norint atlikti kompetentingos institucijos pareigas, nustatytas šiame reglamente.

63 straipsnis

Lygiavertiškumas ir pripažinimas

1.   Trečiojoje šalyje įsteigta sandorių duomenų saugykla gali vykdyti veiklą ir teikti savo paslaugas įmonėms, kurios įsteigtos Sąjungoje, kaip nustatyta 6 straipsnyje, tik jeigu ta sandorių duomenų saugykla yra atskirai įsteigta Sąjungoje, pripažinta EVPRI.

2.   EVPRI pripažįsta sandorių duomenų saugyklas trečiosiose šalyse tik tuo atveju , jei laikomasi šių sąlygų:

a)	sandorių duomenų saugyklai suteiktas leidimas vykdyti veiklą toje trečiojoje šalyje ir jai taikoma veiksminga priežiūra;

b)	Komisija priėmė 3 dalyje nustatytą sprendimą;

c)	Sąjunga yra sudariusi tarptautinį susitarimą su ta trečiąja šalimi, kaip nurodyta 62 straipsnyje;

d)	yra sudaryti bendradarbiavimo susitarimai, nustatyti 4 dalyje, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos institucijos galėtų nedelsdamos ir nuolat naudotis visa reikiama informacija;

da)	Komisija priima sprendimą dėl trečiosios šalies, kuriame nustatoma, kad pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos standartai atitinka Finansinių veiksmų darbo grupės reikalavimus ir jais siekiama tų pačių tikslų, kaip ir Direktyvoje 2005/60/EB nustatytais reikalavimais;

db)

trečioji šalis ir pagrindinės sandorio šalies, kuriai suteiktas leidimas, buveinės valstybė narė pasirašiusios susitarimą, kuris visiškai atitinka standartus, nustatytus EBPO pavyzdinės mokesčių konvencijos dėl pajamų ir dėl kapitalo 26 straipsnyje, ir pagal kurį užtikrinamas veiksmingas keitimasis informacija mokesčių klausimais, įskaitant daugiašalius susitarimus dėl mokesčių, jei tokių esama;

dc)

atitinkamos trečiosios šalies, kuri yra sudariusi tarptautinį susitarimą su Sąjunga, kaip nurodyta 62 straipsnyje, institucijos užtikrino, kad jos sutinka kompensuoti sandorių duomenų saugyklai ir ES įstaigoms visas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su sandorių duomenų saugyklos pateikta informacija;

dd)	trečiosios šalys taiko abišalės prieigos sąlygas ES įsteigtoms sandorių duomenų saugykloms ir šiose trečiosiose šalyse įgyvendinama abišalio pripažinimo tvarka.

3.   Komisija suteikiami įgaliojimai, remiantis 68 straipsnio nuostatomis, priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma, kad trečiosios šalies teisiniais ir priežiūros susitarimais užtikrinama, kad trečiosiose šalyse leidimus turinčios sandorių duomenų saugyklos atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai reikalavimams, nustatytiems šiame reglamente, ir kad šioms sandorių duomenų saugykloms nuolat taikoma veiksminga priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas toje trečiojoje šalyje.

4.   EVPRI sudaro bendradarbiavimo susitarimus su susijusiomis trečiųjų šalių kompetentingomis institucijos, kurių teisinės ir priežiūros sistemos laikomos lygiavertėmis šio reglamento nuostatoms, kaip tai nustatyta 3 dalyje. Tokie susitarimai užtikrina, kad Sąjungos institucijos galėtų nedelsdamos ir nuolat naudotis visa informacija, kuri reikalinga jų pareigoms vykdyti , taip pat turėtų tiesioginę prieigą prie sandorių duomenų saugyklų, esančių trečiųjų šalių jurisdikcijoje . Minėtuose susitarimuose nurodoma bent:

a)

EVPRI, visų kitų Sąjungos institucijų, vykdančių savo pareigas pagal šio reglamento nuostatas, ▐ susijusių trečiųjų šalių kompetentingų institucijų keitimosi informacija mechanizmas ir atitinkamų trečiųjų šalių sandorių duomenų saugyklos; šis mechanizmas apima EVPRI atliekamas trečiųjų šalių sandorių duomenų saugyklų patikrinimus vietoje ;

b)	priežiūros koordinavimo tvarka.

VII   antraštinė dalis

Sandorių duomenų saugyklų reikalavimai

64 straipsnis

Bendrieji reikalavimai

1.   Sandorių duomenų saugykla turi griežtą valdymo sistemą, kuri apima aiškią organizacinę struktūrą su gerai apibrėžtomis, skaidriomis ir nuosekliomis atsakomybės ribomis, tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant patikimą administracinę ir apskaitos tvarką, kuri užkerta kelią bet kokiam konfidencialios informacijos atskleidimui.

2.   Sandorių duomenų saugykla nustato politiką ir procedūras, kurios deramai užtikrintų, kad ji ir jos vadovai bei darbuotojai laikytųsi šio reglamento nuostatų.

3.   Sandorių duomenų saugykla palaiko ir naudoja tinkamą organizacinę struktūrą, užtikrinančią sandorių duomenų saugyklos veiklos tęstinumą ir sklandumą, teikiant paslaugas ir vykdant veiklą. Ji naudoja tinkamas ir proporcingas sistemas, išteklius ir procedūras.

4.   Sandorių duomenų saugyklos vyresnioji vadovybė ir valdybos nariai turi pakankamai gerą reputaciją ir patirties, kad galėtų užtikrinti patikimą ir atsakingą sandorių duomenų saugyklos valdymą.

5.   Sandorių duomenų saugykla taiko objektyvius, nediskriminuojančius ir viešai skelbiamus prieigos ir dalyvavimo kriterijus. Prieigą ribojančius kriterijus leidžiama taikyti tik jeigu jais siekiama valdyti sandorių duomenų saugyklos duomenims gręsiančią riziką.

6.   Sandorių duomenų saugykla viešai skelbia su teikiamomis paslaugomis susijusias kainas ir mokesčius. Ji atskleidžia atskirų paslaugų ir funkcijų, teikiamų atskirai, kainas ir mokesčius, įskaitant nuolaidas ir sąlygas, kuriomis jos taikomos. Ataskaitas teikiantiems subjektams ji suteikia atskirą prieigą prie konkrečių paslaugų. Sandorių duomenų saugyklų taikomi įkainiai ir mokesčiai neviršija jos patiriamų išlaidų .

65 straipsnis

Veiklos patikimumas

1.   Sandorių duomenų saugykla nustato galimus veiklos rizikos šaltinius ir juos sumažina sukurdama tinkamas sistemas, kontrolės priemones ir procedūras. Tokios sistemos yra patikimos ir saugios ir pajėgios valdyti gaunamą informaciją.

2.   Sandorių duomenų saugykla parengia, įdiegia ir palaiko tinkamą veiklos tęstinumo politiką ir veiklos atkūrimo planą, kurio tikslas – užtikrinti, kad būtų išsaugotos jos funkcijos, laiku atkurta veikla ir kad būtų vykdomi sandorių duomenų saugyklos įsipareigojimai. Tokiame plane numatomos bent jau atsarginio duomenų išsaugojimo priemonės.

66 straipsnis

Informacijos apsauga ir registravimas

1.   Sandorių duomenų saugykla užtikrina pagal 6 straipsnį gautos informacijos konfidencialumą, vientisumą ir apsaugą. Jokios informacijos negalima naudoti komerciniais tikslais be abiejų išvestinių finansinių priemonių sutarties šalių sutikimo.

2.   Sandorių duomenų saugykla nedelsdama registruoja visą pagal 6 straipsnį gautą informaciją ir ją saugo mažiausiai dešimt metų nuo susijusių sutarčių nutraukimo. Ji laiku ir veiksmingai registruoja duomenis, kad būtų užregistruoti visi padaryti užregistruotos informacijos pakeitimai.

3.   Sandorių duomenų saugykla apskaičiuoja išvestinių finansinių priemonių pozicijas pagal jų klasę ir pagal ataskaitas teikiantį subjektą, remdamasi išvestinių finansinių priemonių sutarčių, apie kurias pranešama pagal 6 straipsnį, duomenimis.

4.   Sandorių duomenų saugykla visada suteikia sutarčių šalims prieigą prie informacijos apie sandorius ir leidžia ją ištaisyti.

5.   Sandorių duomenų saugykla imasi visų reikiamų veiksmų, kad užkirstų kelią piktnaudžiavimui jos sistemose saugoma informacija ir tos saugomos informacijos panaudojimui kitai verslo veiklai.

Vienoje sandorių duomenų saugykloje saugomos konfidencialios informacijos komerciniais tikslais nenaudoja jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, susiję su sandorių duomenų saugykla patronuojančiosios arba dukterinės įmonės ryšiais.

67 straipsnis

Skaidrumas ir duomenų prieinamumas

1.   Sandorių duomenų saugykla reguliariai ir taip, kad būtų galima lengvai šia informacija naudotis, skelbia bendras sutarčių, apie kurias jai pranešta, pozicijas pagal išvestinių finansinių priemonių klasę , kiek įmanoma laikantis tarptautinių atvirų pramonės standartų .

Sandorių duomenų saugyklos užtikrina, kad visos kompetentingos institucijos galėtų turėti tiesioginę prieigą prie savo užduotims atlikti reikalingų duomenų apie išvestinių priemonių sutartis.

2.   Sandorių duomenų saugykla visa būtina informacija leidžia naudotis šiems subjektams su sąlyga, kad ši informacija jiems būtinai reikalinga vykdant jų atitinkamas pareigas ir įgaliojimus :

a)

EVPRI;

aa)

ESRV;

b)	kompetentingoms institucijoms, prižiūrinčioms įmones, kurioms taikoma prievolė teikti ataskaitas pagal 6 straipsnį;

c)	kompetentingai institucijai, prižiūrinčiai pagrindines sandorio šalis, kurios naudojasi sandorių duomenų saugykla;

ca)	kompetentingai institucijai, prižiūrinčiai sandorių, apie kuriuos pranešama, vykdymo vietą;

d)	susijusiems ECBS centriniams bankams;

da)

visuomenei kas savaitę apibendrinta forma, kuri nedalyvaujantiems leistų suprasti konkrečius skaičius, susijusius su apyvartomis, pozicijomis, kainomis ir vertėmis, taip pat tendencijas, riziką ir kitą susijusią informaciją, kuri padidina ne biržos prekybos išvestinių finansinių priemonių rinkos skaidrumą.

EVPRI suteikiami įgaliojimai nustatyti ir tikrinti skelbimo kriterijus ir spręsti, ar tam tikrą informaciją turėtų skelbti nacionalinės ar Sąjungos institucijos.

3.   EVPRI dalijasi su kitomis susijusiomis kompetentingomis institucijomis informacija, reikalinga jų pareigų vykdymų.

4.    Siekdama užtikrinti, kad šis straipsnis būtų nuosekliai taikomas, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektą, kuriame konkrečiai nurodoma, kokia išsami informacija, nurodyta 1 ir 2 dalyse, turi būti teikiama, taip pat nurodomi veiklos standartai, reikalingi norint apibendrinti ir palyginti skirtingų sandorių duomenų saugyklų duomenis, ir, jei būtina, standartai, reikalingi, kad 2 dalyje nurodytos institucijos turėtų prieigą prie minėtos informacijos. Šiuo techninių reguliavimo standartų projektu siekiama užtikrinti, kad pagal 1 dalies nuostatas skelbiama informacija neleidžia nustatyti nei vienos iš sutarties šalių.

Tų techninių reguliavimo standartų projektą EVPRI Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus . [19 pakeit.]

▐

67a straipsnis

Sandorių duomenų saugyklos turi būti taip organizuotos, kad EVPRI ir kompetentingos institucijos galėtų nedelsiant turėti tiesioginę prieigą prie savo užduotims atlikti reikalingų duomenų apie išvestinių priemonių sutarčių detales, kaip nurodyta 6 straipsnyje.

VIII   antraštinė dalis

Pereinamosios ir baigiamosios nuostatos

-68 straipsnis

Deleguotieji aktai

1.     Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.     Įgaliojimai, nurodyti 23 ir 63 straipsniuose, Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui.

3.     Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija turi pasikonsultuoti su EVPRI.

4.     23 ir 63 straipsniuose nurodytų įgaliojimų delegavimą Europos Parlamentas ir Taryba gali bet kada atšaukti. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodyto įgaliojimo delegavimas. Sprendimas atšaukti įgaliojimus įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi įtakos jau įsigaliojusių deleguotųjų aktų galiojimui.

5.     Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija nedelsdama tuo pat metu apie jį praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.     Visi pagal 23 ir 63 straipsnius priimti deleguotieji aktai įsigalioja tik tuo atveju, jei Europos Parlamentas arba Taryba per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tokį aktą dienos nepareiškė savo prieštaravimo arba jei iki šio termino pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad neketina prieštarauti. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trim mėnesiais.

68 straipsnis

Ataskaitos ir peržiūra

1.   Ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri ir pateikia ataskaitą apie institucinius ir priežiūros susitarimus, nustatytus III antraštinėje dalyje, o pirmiausia – apie EVPRI vaidmenį ir atsakomybę. Komisija šią ataskaitą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai kartu su atitinkamais pasiūlymais.

Iki tos pačios datos Komisija, suderinusi su EVPRI ir susijusiomis sektoriaus institucijomis, įvertina ne finansų įmonių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių svarbą sistemai.

2.    EVPRI Komisijai pateikia ataskaitas apie II antraštinėje dalyje nustatytos tarpuskaitos prievolės taikymą ir apie galimas būsimas nuostatas dėl sąveikos susitarimų ▐.

Minėtos ataskaitos Komisijai pateikiamos vėliausiai iki 2014 m. rugsėjo 30 d.

3.   Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir EVPRI, ir ECBS paprašiusi pateikti vertinimą, parengia metinę ataskaitą, kurioje įvertinama galima sąveikos susitarimų sisteminė rizika ir poveikis išlaidoms.

Minėtoje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama bent tokių susitarimų skaičiui ir sudėtingumui bei rizikos valdymo sistemų ir modelių tinkamumo analizei. Komisija šią ataskaitą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai kartu su atitinkamais pasiūlymais.

ECBS Komisijai pateikia galimos sąveikos susitarimų sisteminės rizikos ir jų poveikio išlaidoms vertinimą.

3a.     Ne vėliau kaip … (31) Komisija, bendradarbiaudama su EVPRI, parengia pirmąją šio reglamento įgyvendinimo bendrąją ataskaitą ir pirmąją jo įgyvendinimo konkrečių elementų ataskaitą.

Komisija, bendradarbiaudama su EVPRI, visų pirma įvertina pagrindinių sandorio šalių įkaito minimalių maržų ir apsaugos reikalavimų politikos raidą ir jos pritaikymą prie vartotojų konkrečios veiklos ir rizikos profilių.

68a straipsnis

EVPRI gauna atitinkamą papildomą finansavimą, kuriuo užtikrinama, kad ji gali efektyviai vykdyti reguliavimo ir priežiūros užduotis, nustatytas šiuo Reglamentu.

69 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas, įkurtas Komisijos sprendimu 2001/528/EB (32). Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (33).

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

▐

70 straipsnis

Direktyvos 98/26/EB pakeitimas

Direktyvos 98/26/EB 9 straipsnio 1 dalyje įterpiama ši pastraipa:

70a straipsnis

EVPRI interneto svetainės priežiūra

1.     EVPRI prižiūri interneto svetainę, kurioje teikiama ši informacija:

a)	sutartys, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė pagal šio reglamento 4 straipsnį;

b)	baudos, paskirtos už 3–8 straipsnių pažeidimus;

c)

pagrindinės sandorio šalys, kurioms suteiktas leidimas teikti paslaugas ar vykdyti veiklą Sąjungoje, kurios yra Sąjungoje įsisteigęs juridinis asmuo, ir paslaugos ar veikla, kurias pagrindinei sandorio šaliai leidžiama teikti ar vykdyti, įskaitant finansinių priemonių, kurioms taikomas leidimas, klases;

d)	sankcijos, paskirtos už IV ir IV antraštinių dalių pažeidimus;

e)	pagrindinės sandorio šalys, kurioms suteiktas leidimas teikti paslaugas ar vykdyti veiklą Sąjungoje, kurios yra įsisteigusios trečiojoje šalyje, ir paslaugos ar veikla, kurias pagrindinei sandorio šaliai leidžiama teikti ar vykdyti, įskaitant finansinių priemonių, kurioms taikomas leidimas, klases;

f)	sandorių duomenų saugyklos, kurioms suteiktas leidimas teikti paslaugas ar vykdyti veiklą Sąjungoje;

g)	sankcijos ir periodinės baudos, paskirtos pagal 55 ir 56 straipsnius;

h)	4b straipsnyje minimas viešas registras.

2.     Šio straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nustatoma, kad valstybių narių kompetentingos institucijos prižiūri interneto svetaines, kurios susietos su EVPRI interneto svetaine.

3.     Visos šiame straipsnyje nurodytos interneto svetainės viešai prieinamos, reguliariai atnaujinamos, ir jose pateikiama aiški informacija.

71 straipsnis

Pereinamosios nuostatos

1.   Pagrindinė sandorio šalis, kuriai leidimas teikti paslaugas suteiktas valstybėje narėje, kurioje ji yra įsteigta, dar prieš įsigaliojant šiam reglamentui , arba pagrindinė sandorio šalis iš trečiosios šalies, kuriai leidimas teikti paslaugas valstybėje narėje suteiktas pagal tos valstybės narės įstatymus , ne vėliau kaip iki … (34) sieks gauti leidimą pagal šio reglamento 10 straipsnį arba pripažinimą pagal šio reglamento 23 straipsnį .

1a.     Sandorių duomenų saugykla, kuri valstybėje narėje, kurioje ji yra įsteigta, pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę rinkti ir saugoti informaciją apie išvestines finansines priemones buvo įgaliota arba registruota iki šio reglamento įsigaliojimo, arba trečiojoje šalyje įsteigta sandorių duomenų saugykla, kuriai leista rinkti ir saugoti informaciją apie išvestines finansines priemones, dėl kurių sandoriai atlikti kažkurioje valstybėje narėje pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę, iki šio reglamento įsigaliojimo, iki (35) pateikia registracijos, reikalaujamos pagal 51 straipsnį, paraišką arba paraišką dėl pripažinimo, reikalaujamo pagal 63 straipsnį.

2.   Apie išvestinių finansinių priemonių sutartis, sudarytas iki konkrečios rūšies sandorių duomenų saugyklos registracijos dienos, tai sandorių duomenų saugyklai pranešama per 120 d. nuo tos sandorių duomenų saugyklos registracijos EVPRI dienos.

2a.     Išvestinių finansinių priemonių sutartys, kurios gali būti objektyviai įvertinamos kaip mažinančios riziką, tiesiogiai susijusią su pensijų sistemos investicijų pagal Direktyvą 2003/41/EB finansiniu mokumu arba susijusią su sistemos, kurioje valstybės narės teise yra pripažįstama pensijos planavimo sistema, finansiniu mokumu, neįtraukiamos į tarpuskaitos prievolę, nustatytą pagal 3 straipsnį, trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo datos, jei labai likvidaus užstato pateikimas dėl turto perskaičiavimo reikalavimų užkrautų per didelę naštą investuotojui. Jei pagal 68 straipsnį nustatytoje ataskaitoje parodoma, kad tokiems sandorio dalyviams ši pernelyg didelė našta ir toliau lieka neproporcinga, Komisija yra įgaliota pratęsti šį išimties taikymo laikotarpį, siekdama užtikrinti, kad likę klausimai būtų išspręsti.

Ši išimtis nedaro poveikio 6 straipsnyje nurodytai tarpuskaitos prievolei arba 8 straipsnio 1b dalyje nurodytoms prievolėms, susijusioms su rizikos mažinimo būdais.

2b.     Vadovaujantis 3, 6 ir 8 straipsniais, sandorio šalių prievolės įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo techninių reguliavimo ir techninių įgyvendinimo standartų bei susijusių gairių, kurias pagal šį reglamentą parengia EVPRI ir priima Komisija, paskelbimo.

71a straipsnis

EVPRI darbuotojai ir ištekliai

Ne vėliau kaip 2011 m. rugsėjo 15 d. EVPRI įvertina personalo ir išteklių poreikius, kurie atsirado dėl pagal šį reglamentą prisiimtų teisių ir pareigų, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

72 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL C 54, 2011 2 19, p. 44.

(2)  OL C 57, 2011 2 23, p. 1.

(3)  OL L 331, 2010 12 15, p. 12.

(4)  OL L 331, 2010 12 15, p. 48.

(5)  OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

(6)  OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

(7)   OL L 96, 2003 4 12, p. 16.

(8)   OL L 331, 2010 12 15, p. 1.

(9)  OL L 177, 2006 6 30, p. 1 .

(10)  OL L 177, 2006 6 30, p. 201 .

(11)  OL L 228, 1973 8 16, p. 3.

(12)  OL L 345, 2002 12 19, p. 1.

(13)  OL L 323, 2005 12 9, p. 1.

(14)  OL L 302, 2009 11 17, p. 32.

(15)  OL L 174, 2011 7 1, p. 1.

(16)   OL L 235, 2003 9 23, p. 10.

(17)  OL L 166, 1998 6 11, p. 45.

(18)  http://ec.europa.eu/internal_market/financial-markets/docs/code/code_en.pdf

(19)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(20)   OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(21)   OL L 390, 2004 12 31, p. 38.

(22)  OL L 193, 1983 7 18, p. 1.

(23)  OL L 222, 1978 8 14, p. 11.

(24)  

+	Reglamento numeris, data ir pavadinimas (COM(2010)0726).

(25)  OL L …

(26)  

++	Reglamento numeris (COM(2010)0726).

(27)  OL L 166, 1998 6 11, p. 45.

(28)   OL L 309, 2005 11 25, p. 15.

(29)  OL L 375, 1985 12 31, p. 3.

(30)  OL L 228, 1992 8 11, p. 1.

(31)  

+	Treji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(32)  OL L 191, 2001 7 13, p. 45.

(33)   OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(34)  

+	Dveji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(35)  

++	Vieneri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.