[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 2009.10.20 KOM(2009) 563 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI IR EUROPOS CENTRINIAM BANKUI Veiksmingų, saugių ir patikimų išvestinių finansinių priemonių rinkų užtikrinimas. Būsimi politiniai veiksmai KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI IREUROPOS CENTRINIAM BANKUI Veiksmingų, saugių ir patikimų išvestinių finansinių priemonių rinkų užtikrinimas. Būsimi politiniai veiksmai (Tekstas svarbus EEE) 1. ĮžANGA Ekonomikoje išvestinės finansinės priemonės atlieka naudingą vaidmenį: jos gali būti naudojamos siekiant perskirstyti ekonominei veiklai būdingą riziką (visą riziką ar jos dalį) – perkelti ją iš nenorinčių prisiimti tokios rizikos ekonominės veiklos vykdytojų tiems, kurie pasirengę ją prisiimti. Tačiau jos taip pat prisidėjo prie neramumų finansų rinkose, nes sudarė sąlygas finansiniam svertui didėti ir susaistė rinkos dalyvius – šis faktas nebuvo pastebėtas dėl rinkos skaidrumo trūkumo, kuris atsirado dėl vyraujančios nebiržinės rinkos struktūros. Jau šių metų liepą Komisija nustatė keturias papildomas priemones, kuriomis siekiama mažinti neigiamą nebiržinių išvestinių finansinių priemonių rinkų poveikį finansiniam stabilumui mažinti: i) didinti standartizavimą, ii) naudoti sandorių duomenų saugyklas, iii) didinti pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos ( angl. CCP) naudojimą ir iv) didinti organizuotos prekybos vietų naudojimą[1]. Siūlomos priemonės buvo aptartos per konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis ir buvo svarstomos 2009 m. rugsėjo 25 d. vykusioje aukšto lygio konferencijoje[2]. Šiame komunikate vienas po kito nagrinėjami pagrindiniai esamo išvestinių finansinių priemonių rinkų organizavimo trūkumai, susiję tiek su nebiržine prekyba, tiek su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama organizuotos prekybos vietose. Jame pateikiami politiniai veiksmai, kurių Komisija ketina imtis 2010 m. šioms problemoms spręsti ir kurie atitinka poreikį užtikrinti didesnį stabilumą ir skaidrumą šiose rinkose, kaip pripažinta de Larosière ataskaitoje, 2009 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose ir G20 susitikime. Dėl visų teisės aktų pasiūlymų ir kitų pasiūlymų, kuriais bus įgyvendinamos toliau išdėstytos politikos kryptys, bus atliekamas atitinkamas poveikio vertinimas. 2. Bendrasis požiūris Komisijos nuomone, turi iš esmės pasikeisti tradicinis požiūris, kad išvestinės finansinės priemonės – tai profesionaliam naudojimui skirtos finansinės priemonės, kurias pakako negriežtai reglamentuoti, ir turi būti pereita prie tokio požiūrio, kai teisės aktais leidžiama rinkoms tinkamai įvertinti riziką. Todėl pasitelkus siūlomas priemones išvestinių finansinių priemonių rinkose, kuriose anksčiau vyravo nebiržinė prekyba ir dvišalė tarpuskaita, bus daugiau naudojama pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita ir centralizuota prekyba. Atskiri išvestinių finansinių priemonių rinkos segmentai skiriasi savo ypatumais, būtent, susijusiais su rizika, veiklos procedūromis ir rinkos dalyviais. Apskritai Komisija mano, kad norint užkirsti kelią rinkos dalyviams taikyti skirtingas taisykles, t. y. rinktis palankesnes reglamentavimo sąlygas, būtina nuosekli išvestinių finansinių priemonių politika. Tačiau pagrįstais atvejais politikos pasiūlymuose bus deramai atsižvelgta į turto kategorijos ir susijusių sutarčių ypatumus, į rinkos dalyvių ypatumus, taip pat bus užtikrinta tinkama finansų ir ne finansų įstaigų pusiausvyra. Kartu Komisija atsižvelgs į tam tikrų prekių rinkų, pvz., elektros energijos ir dujų rinkų, ypatumus dėl jų fizinės rinkos struktūros savitumo. Atsižvelgdama į atskirų rinkos segmentų rizikos požymius, Komisija pirmiausia ėmėsi svarstyti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius[3]. 2.1. Tarptautinis bendradarbiavimas Išvestinių finansinių priemonių rinka yra globali, ir neturi būti galimybės rinktis palankesnes reglamentavimo sąlygas. Siekiant užtikrinti tvirtą ir vienodą tarptautinį reglamentavimą, toliau pateikti pasiūlymai atitinka 2009 m. rugsėjo 25 d. G20 susitikime, per kurį paraginta gerinti nebiržinių išvestinių finansinių priemonių rinkas, išdėstytą tikslą[4]. Siekdama užtikrinti, kad tokia politika būtų nuosekliai įgyvendinama visame pasaulyje, Komisija ketina toliau plėtoti techninio pobūdžio nuostatas bendradarbiaudama su G20 partneriais, Finansinio stabilumo taryba ir ypač su JAV, kurios šiuo metu taip pat formuoja naują požiūrį į išvestinių finansinių priemonių rinkas. 2.2. Ne finansų įstaigos Finansų sistema reikalinga tam, kad taupančiųjų subjektų lėšas būtų galima panaudoti investiciniams projektams, kartu leidžiant didesnį rizikos pasidalijimą. Todėl ne finansų įstaigos yra labai suinteresuotos finansiniu stabilumu. Kadangi ne finansų įmonės iš finansų įmonių nusipirkusios apsaugą tokiu būdu perdavė riziką finansų sistemai, iš esmės joms buvo naudinga tai, kad prieš prasidedant krizei rizikos kaina buvo pernelyg žema. Dėl drastiško ekonominės veiklos nuosmukio jos taip pat tapo finansų krizės aukomis. Taigi ne finansų įstaigos priklauso dėl išvestinių finansinių priemonių sutarčių sukurtam tarpusavio priklausomybės tinklui, ir joms būtų naudinga tokia politika, kuria siekiama mažinti sandorio šalies kredito riziką ir didinti skaidrumą, kaip išdėstyta toliau. Komisija pripažįsta, kad išvestinėms finansinėms priemonėms tenka pagrindinis vaidmuo apdraudžiant riziką, kylančią dėl įprastos įmonės veiklos. Nors apskritai beveik visas rizikos draudimas turėtų būti užtikrintas ne specifinėmis ir (arba) standartinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, vis dėlto reikės ir specialiems poreikiams pritaikytų išvestinių finansinių priemonių. Todėl Komisija nenori riboti išvestinių finansinių priemonių sutarčių ekonominių sąlygų arba uždrausti naudoti specialiems poreikiams pritaikytas sutartis, arba padaryti taip, kad jos ne finansų įstaigoms būtų pernelyg brangios. Vis dėlto būtina atkurti kainų funkciją ištekliams priskirti: išvestinių finansinių priemonių kaina turėtų būti nustatyta taip, kad būtų atsižvelgta į su jomis sietiną sisteminę riziką, siekiant užtikrinti, kad galiausiai tokia rizika nebūtų perkelta mokesčių mokėtojams. Tokiu būdu didinant finansinį stabilumą ateityje bus mažesnė didelių ekonominių krizių tikimybė, o Europa atsidurs tvaresnio augimo kelyje. Ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkos infrastruktūros gerinimo išlaidos neturėtų tekti mokesčių mokėtojams, o jas turėtų dengti tie, kurie naudodamiesi išvestinėmis finansinėmis priemonėmis tiesiogiai patiria ekonominę naudą. Didesnė šių išlaidų dalis teks finansų įmonėms, tačiau galima numatyti, kad dalį turės padengti ne finansų įstaigos. Vis dėlto tikimasi, kad šios išlaidos laikui bėgant mažės: Kuo bus daugiau naudojamasi centralizuota rinkos infrastruktūra, tuo bus mažesnės vienam vartotojui tenkančios išlaidos dėl tinklo poveikio. Be to, ne finansų įmonių sektorius greičiausiai bus pagrindinis naudos, susijusios su 5 skirsnyje išdėstytais skaidrumo pasiūlymais, gavėjas. Prieš baigdama rengti pasiūlymus, Komisija atliks poveikio vertinimus. Juose bus atsižvelgta į visų suinteresuotųjų šalių pateiktus duomenis apie su toliau išdėstytomis politikos kryptimis susijusias išlaidas ir naudą, kad jos būtų proporcingos mokesčių mokėtojams tenkančiai rizikai, pripažįstant, kad dauguma ne finansų įstaigų nėra sisteminės svarbos. Siekdama skatinti Europos pramonės konkurencingumą ir augimą, Komisija stengsis užtikrinti, kad ateityje, nepriklausomai nuo to, kokia bus pasirinkta politikos alternatyva, ne finansų įstaigos galėtų valdyti jų verslui būdingą riziką. Tačiau reikia užtikrinti, kad neatsirastų spragų, kurios trukdytų siekti bendrų tikslų, susijusių su saugesnėmis išvestinių finansinių priemonių rinkomis. 3. Sandorio šalies kredito rizika Krizė, inter alia , parodė, kad rinkos dalyviai neteisingai vertino sandorio šalies kredito riziką. Ši rizika mažinama pasitelkus tarpuskaitą. Tarpuskaita gali būti vykdoma dvišaliu pagrindu tarp dviejų sandorio šalių arba centralizuotai rinkoje, pasitelkus pagrindinę sandorio šalį (CCP), todėl naudojamos atitinkamos užtikrinimo priemonės. Taigi toliau pateiktais pasiūlymais siekiama stiprinti su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusią tarpuskaitą tiek dvišaliu, tiek centralizuotu pagrindu. 3.1. Pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita. Saugumas ir patikimumas Komisija nustatė, kad pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita – pagrindinė sandorio šalies rizikos valdymo priemonė, o G20 susitikime šiam požiūriui pritarta. Šiuo metu pagrindinės sandorio šalys teikia paslaugas Europos mastu, tačiau tebėra reguliuojamos nacionaliniu lygmeniu, nes nėra nė vieno joms taikomo Bendrijos teisės akto[5]. Nors ECBS ir CESR[6] rekomendacijomis pradėtas nacionalinių nuostatų vienodinimo procesas, minėtos rekomendacijos nėra privalomos. Atsižvelgdama į pagrindinių sandorio šalių svarbą sistemai, Komisija ketina pateikti jų veiklą reglamentuojančio teisės akto pasiūlymą, siekdama panaikinti bet kokius nacionalinių teisės aktų neatitikimus ir užtikrinti saugumą, patikimumą ir tinkamą valdymą. 2009 m. liepos 3 d. komunikate Komisija taip pat pažymėjo, kad yra rimtų priežasčių, kodėl pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita turėtų būti vykdoma Europoje – jos yra susijusios su reglamentavimo, priežiūros ir pinigų politikos klausimais. Šiandien daug pagrindinių sandorio šalių yra ES, bet sukūrus aiškią reguliavimo ir priežiūros sistemą padėtis labai pagerėtų. Pagrindinės sandorio šalys teikia su keliomis turto kategorijomis, ar tai būtų įprastinės akcijos, fiksuotų pajamų ar išvestinės finansinės priemonės (kuriomis prekiaujama biržoje arba ne biržoje), susijusias paslaugas. Todėl nederėtų rengti teisės akto, kuriuo būtų reglamentuojama jų veikla, susijusi tik su viena turto kategorija, projekto. Siekiant užtikrinti nuoseklumą visoje vertės grandinėje ir išvengti spragų, planuojamame teisės akto pasiūlyme dėl pagrindinių sandorio šalių bus aptartos tos pačios finansinės priemonės, kaip ir Finansinių priemonių rinkų direktyvoje. Todėl Komisija siūlys priimti pagrindinės sandorio šalies veiklą reglamentuojantį teisės aktą, apimantį šiuos pagrindinius reikalavimus: 1. Veiklos vykdymas ir valdymas (pvz., priemonės, susijusios su interesų konfliktų sprendimu, prieiga, rizikos ir procedūrų skaidrumu, veiklos tęstinumu ir minimaliais profesinės patirties standartais). 2. Taisyklės, skirtos užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalys netaikytų žemų rizikos valdymo standartų . Todėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai taikant pagrindiniame teisės akte nustatytas taisykles gali prireikti sukurti techninius standartus, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos sistemos dalyviams būtų taikomas kuo mažesnis reguliuojamo kapitalo poreikio koeficientas sandorio šalies kredito rizikai sutartyse, kurioms taikoma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, laikantis tvarkos, kurią šiuo metu baigia rengti Bazelio komitetas. Kadangi pagrindinėms sandorio šalims tenka svarbiausias vaidmuo rizikos valdymo srityje, joms bus taikomi kapitalo pakankamumo reikalavimai. 3. Tarpuskaitos sistemų narių klientų užtikrinimo priemonių ir pozicijų teisinė apsauga , siekiant paskatinti daugelį rinkos dalyvių naudoti pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitą. Taisyklėmis turėtų būti užtikrintas turto atskyrimas ir kliento turto ir pozicijų perkeliamumas. 4. Gavus leidimą, pagal šį pasiūlymą pagrindinėms sandorio šalims bus leidžiama teikti paslaugas visose valstybėse narėse. Siekdama išvengti patikrinimų dubliavimo ir skatinti valdžios institucijų abipusį pasitikėjimą, Komisija mano, kad leidimus pagrindinėms sandorio šalims veikti visoje ES vykdyti turėtų išduoti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI). Siekdama užtikrinti pakankamą nuolatinę ES lygmens priežiūrą, Komisija stengsis tinkamai paskirstyti EVPRI ir nacionalinių priežiūros institucijų atsakomybę. Viena iš galimybių – suteikti EVPRI tiesioginės priežiūros įgaliojimus, atsižvelgiant į pagrindinių sandorio šalių specifinį pobūdį ir ypač į jų ES mastu vykdomą veiklą. Kaip alternatyva, atsižvelgiant į galimus arba neapibrėžtuosius įsipareigojimus, nuolatinė priežiūra galėtų būti patikėta prie EVPRI veikiančiai priežiūros kolegijai, sudarytai iš labiausiai tiesiogiai su tuo susijusių valstybių narių priežiūros institucijų atstovų. 5. EVPRI taip pat turėtų padėti Komisijai rengti sprendimus dėl trečiųjų valstybių pagrindinių sandorio šalių, kurioms taikoma panaši visapusiška priežiūra ir reguliavimas, pripažinimo, siekiant rizikos ribojimo pagrindu įvertinti trečiųjų valstybių paslaugų teikėjų pateiktus prašymus patekti į rinką. 3.2. Užtikrinimo priemonių naudojimas dvišalės tarpuskaitos atvejais Nors idealiu atveju turėtų būti vykdoma visų išvestinių finansinių priemonių pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, realiai pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita netinka visoms išvestinėms finansinėms priemonėms. Kai kurie produktai gali būti pernelyg specifiniai, o kiti produktai gali būti nepakankamai likvidūs, kad būtų galima atlikti pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitą. Tokioms sutartims ir toliau bus taikoma dvišalė tarpuskaita, kai šalys keičiasi užtikrinimo priemonėmis savo pozicijai padengti. Tačiau šiuo metu užtikrinimo priemonių dydžiai yra per maži ir neatspindi finansų sistemai dėl dvišalės tarpuskaitos išvestinių finansinių priemonių sandorių, kai jie pasiekia tam tikrą kritinę masę, gresiančios rizikos. Komisija siūlys priimti teisės aktą, kuriuo finansų įmonių (pvz., kredito įstaigų, investicinių įmonių, investicijų valdymo bendrovių) bus reikalaujama nurodyti pradinę garantinę įmoką (priklausomą nuo sandorio šalies ypatumų) ir kintamąją garantinę įmoką (priklausomą nuo sutarties vertės pasikeitimo). Šiais reikalavimais taip pat bus skatinama naudoti pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitą, nes bus sumažinta ekonominė nauda dėl per mažos užtikrinimo priemonės, palyginti su griežtais užtikrinimo priemonių reikalavimais taikant pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitą. Išskyrus įsipareigojimų nevykdymo atvejus, pasikeitimas užtikrinimo priemonėmis neturi poveikio subjekto grynosioms pajamoms. Tačiau ne finansų įmonės, kurios naudojasi išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, gali nenorėti teikti piniginės užtikrinimo priemonės už kintamąją garantinę įmoką, nes tai gali sukelti neigiamą poveikį jų likvidumui. Dėl to jų finansinio sandorio šaliai kils kredito rizika, kurią pastaroji šalis turės valdyti su savo klientu. Prireikus kintamosios garantinės įmokos reikalavimai turėtų būti specialiai pritaikyti ne finansų įmonėms, kad dėl jų įmonių sektoriui neatsirastų kliūčių naudoti išvestines finansines priemones rizikai perkelti, ypač įmonėms, kurių išvestinių finansinių priemonių naudojimas nesiekia tam tikros ribos. Kita vertus, ne finansų įmonėms taikant specialią tvarką, gali atsirasti spragų, o jomis galės pasinaudoti finansų įmonės, kad pasirinktų palankesnes reglamentavimo sąlygas. Bet kokios išimtys turi būti parengtos taip, kad nebūtų jokių galimybių piktnaudžiauti. 3.3. Kapitalo poreikiai dvišalės tarpuskaitos atvejais Komisija liepos mėn. komunikate nagrinėjo idėją, kad sutartims, kurioms netaikoma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, būtų nustatyti didesni kapitalo reikalavimai. Po Pitsburge vykusio G20 susitikimo tai tapo tarptautiniu mastu pripažintu principu. Didesni kapitalo reikalavimai reikštų, kad dėl tokių sutarčių finansų sistemai kyla didesnė rizika. Kadangi šie kapitalo poreikiai būtų taikomi po dvišalio pasikeitimo užtikrinimo priemonėmis ir pozicijų tarpusavio įskaitos, toks metodas dar labiau paskatintų rinkos dalyvius vis daugiau produktų taikyti pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitą. Todėl Komisija užtikrins, kad rengiant taisykles būtų deramai nustatytas skirtumas tarp mažesnės sandorio šalies kredito rizikos sutarčių, kurioms taikoma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, ir didesnės sandorio šalies kredito rizikos sutarčių, kurioms taikoma dvišalė tarpuskaita. Pirmiausia reikia aiškiau atskirti Kapitalo poreikių direktyvoje (KPD)[7].pateiktus kapitalo poreikius sutartims, kurioms taikoma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, ir sutartims, kurioms taikoma dvišalė tarpuskaita. Šie pakeitimai turėtų atitikti Bazelio bankininkystės priežiūros komiteto – pasaulinio forumo, kuriame aptariamos tarptautinės kapitalo taisyklės bankams – išdėstytą požiūrį, kad dėl jų nebūtų iškraipyta konkurencija ir kad būtų apribotos galimybės rinktis palankesnes reglamentavimo sąlygas. Komisija bendradarbiaus su savo partneriais, siekdama užtikrinti, kad būtų pasiektas susitarimas, ir dės visas įmanomas pastangas, kad 2010 m. galėtų pasiūlyti pirmiau išdėstytą poziciją atitinkančius KPD pakeitimus. 3.4. Įpareigojimas taikyti pagrindinės sandorio šalie tarpuskaitą Be kapitalo poreikių produktams, kuriems netaikoma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, Komisija ketina siūlyti nustatyti prievolę standartizuotoms išvestinėms finansinėms priemonėms taikyti pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitą, laikantis G20 susitikimo deklaracijos. Komisija išsamius pasiūlymus rengs bendradarbiaudama su G20 susitikimo partneriais, visų pirma su JAV, siekdama plataus užmojo sprendimų praktiniams klausimams, susijusiems su tuo, kad šis reikalavimas būtų praktiškai įgyvendintas, spręsti. Todėl visų pirma reikės apibrėžti, kokios sutartys gali būti laikomos standartizuotomis, kad joms būtų taikoma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita. Nežiūrint į tai, kad standartizuotos sutartys turėtų tapti norma, nestandartizuotoms sutartims taip pat turėtų būti taikoma griežtesnė priežiūra. 4. Operacinė rizika Operacinė rizika siejama su nuostoliais, patiriamais dėl netinkamų arba nepavykusių vidaus procesų arba išorės įvykių; ji taip pat apima teisinę riziką. Rinkoje buvo bandoma sumažinti operacinę riziką. Pavyzdžiui, remiantis rinkos praktika beveik visoje išvestinių finansinių priemonių rinkoje pradėti naudoti standartiniai teisiniai dokumentai. Be to, rinkos dalyviai palaipsniui perėjo prie elektroninio sandorių tvarkymo. Šias pastangas ateityje turėtų sustiprinti įpareigojimas privalomai naudotis duomenų saugyklomis ir vis dažniau taikoma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita. Dėl to bus daugiau standartizuotų sutarčių, atsižvelgiant į elektroninį apdorojimą ir standartines teisines sąlygas (kurios neturės poveikio sutarčių ekonominėms sąlygoms), ir kartu bus lengviau taikyti pagrindinės šalies sandorio tarpuskaitą. Vis dėlto Komisija mano, kad reikėtų paremti šio sektoriaus pastangas operacinei rizikai mažinti. Todėl Komisija ketina įvertinti, ar reikia keisti KPD pateiktą operacinės rizikos traktavimą, siekiant paskatinti sutarčių standartizavimą ir elektroninį apdorojimą. Be to, reikia didesnių kolektyvinių rinkos dalyvių pastangų. Todėl Komisija ateityje, remdamasi Išvestinių finansinių priemonių darbo grupės veiklos rezultatais, nustatys plataus užmojo Europos tikslus (su griežtais terminais), susijusius su teisinių nuostatų ir procesų standartizavimu, kartu užtikrindama, kad imantis iniciatyvų pasaulio mastu būtų deramai atsižvelgta į Europos ypatumus tam, kad ir Europoje būtų pasinaudota visais minėtų iniciatyvų privalumais. 5. Skaidrumas Nėra abejonių, kad ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkos nukentėjo dėl nepakankamo kainų, sandorių ir pozicijų skaidrumo. Skaidrumo trūkumas reguliavimo institucijoms ir rinkai pasireiškė atskirais etapais ir skirtingiems produktams, ir apskritai trukdė reguliavimo institucijoms veiksmingai prižiūrėti išvestinių finansinių priemonių rinkas, kiek tai susiję su sistemine rizika ir piktnaudžiavimu rinka. Rinkos dalyviams tai sukėlė sunkumų, susijusių su patikimų kainų prieinamumu, rizikos vertinimu, pozicijų vertės nustatymu ir optimalaus vykdymo patikrinimu. 5.1. Sandorių duomenų saugyklos Už sisteminę riziką ir finansų reguliavimą atsakingoms institucijoms reikalinga bendra išvestinių finansinių priemonių rinkos apžvalga. Todėl turėtų būti privaloma apie visus sandorius pranešti sandorių duomenų saugykloms. Informaciją apie biržoje sudarytus sandorius arba sandorius, kuriems taikyta pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, minėtoms reguliavimo institucijoms šie subjektai gali pateikti tiesiogiai. Komisija siūlys priimti teisės aktą, kuriuo bus reglamentuotos sandorių duomenų saugyklos, taip pat nauji rinkos dalyviams taikytini duomenų teikimo įpareigojimai. Esant naujai rinkos struktūrai šioms saugykloms teks svarbus vaidmuo. Todėl jos turėtų būti reglamentuotos, siekiant užtikrinti, kad jos veiktų saugiai, patikimai ir veiksmingai. Teisės aktuose turėtų būti numatyta bendra teisinė duomenų saugyklų veikimo sistema, ir jų nuostatos turėtų apimti, inter alia , leidimų suteikimo ir (arba) registracijos reikalavimus, patekimą į duomenų saugyklą ir naudojimąsi/dalijimąsi duomenimis, duomenų atskleidimą, duomenų kokybę ir pateikimą laiku, galimybę gauti duomenis, duomenų apsaugą, registruotų sutarčių teisinį tikrumą, valdymą ir veiklos patikimumą[8]. Komisija mano, kad už sandorių duomenų saugyklų veiklos leidimų išdavimą ir jų priežiūrą turėtų būti atsakinga EVPRI, nes duomenų saugyklos teiktų paslaugas Europos, o gal ir pasaulio, mastu. EVPRI taip pat turėtų būti atsakinga už trečiųjų valstybių duomenų saugyklų leidimų veiklai ES išdavimą remiantis Komisijos sprendimu dėl susijusios reguliavimo sistemos lygiavertiškumo, atsižvelgiant į rizikos ribojimą. Abipusiškumo pagrindu EVPRI turėtų užtikrinti, kad Europos reguliavimo institucijos turėtų laisvą prieigą prie visos pasaulinės informacijos. Nesant tokios prieigos, Komisija ragins kurti ir naudoti Europos sandorių duomenų saugyklas. Todėl EVPRI bus tarsi informacijos apie išvestines finansines priemones platinimo už finansinių paslaugų reguliavimą atsakingoms nacionalinėms institucijoms portalas[9]. 5.2. Prekyba organizuotose rinkose G20 susitikime sutarta, kad „visomis standartizuotomis ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis turėtų būti prekiaujama biržose arba prireikus pasitelkus elektronines prekybos platformas”. ES tai reiškia užtikrinimą, kad prekyba sutartimis, kurios atitinka biržos prekybos sąlygas, vyksta organizuotos prekybos vietose, kaip nustatyta Finansinių priemonių rinkų direktyvoje[10]. Beveik visos biržos, kuriose prekiaujama išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, taiko pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitą. Prie pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos priskyrus prekybą biržoje būtų panaikintas dvišalis sandorių sudarymo pobūdis, dėl to būtų labai aiškios kainos, apimtys ir atviros pozicijos, taip pat būtų lengviau patekti į rinką. 5.3. Skaidrumas prieš sandorio sudarymą ir po sandorio sudarymo Prekybai organizuotos prekybos vietose reikės griežtesnių tokioms vietoms taikomų nuostatų, visų pirma dėl prekybos skaidrumo. Reikia gerai apsvarstyti, kaip suderinti skaidrumo prieš sandorio sudarymą ir po sandorio sudarymo reikalavimus, susijusius su įvairių organizuotos prekybos vietų sandorių ir susijusių kainų bei apimčių skelbimu, taip pat ne biržos rinkų atveju. Bus labai svarbu užtikrinti, kad neliktų spragų, susijusių su prekybos vietų sistema, taip pat užtikrinti, kad būtų reglamentuotos visos išvestinės finansinės priemonės. Tai bus padaryta 2010 m. persvarstant Finansinių priemonių rinkų direktyvą. Reikės įvertinti griežtesnius su skaidrumu susijusius įpareigojimus, siekiant sumažinti jų pernelyg didelį neigiamą šalutinį poveikį likvidumui ir neproporcingas administracines išlaidas. Be to, Pitsburge vykusiame G20 susitikime vadovai sutarė „gerinti finansų ir prekių rinkų reglamentavimą, veikimą ir skaidrumą, siekiant mažinti pernelyg didelį pagrindinių prekių kainų svyravimą.“ Bus iš dalies keičiamas Finansinis reglamentas, siekiant užtikrinti, kad ES žemės ūkio išvestinių finansinių priemonių rinkos nenukryptų nuo pradinio tikslo – kainų atskleidimo ir apsidraudimo nuo rizikos, kaip priemonių kainų svyravimams įveikti[11]. Šios priemonės bus įvestos kartu su skaidrumo reikalavimais visoms išvestinių finansinių priemonių rinkoms (ir galbūt visoms kitoms rinkoms, išskyrus akcijų rinkas) po Finansinių priemonių rinkų direktyvos persvarstymo. Dėl ES elektros energijos ir dujų rinkų 2010 m. Komisija pateiks pasiūlymus, kurie bus išsamaus rinkos vientisumo paketo dalis, siekdama užtikrinti, didmeninės prekybos sandoriai būtų skelbiami ir neatidėliotinų sandorių rinkose tam, kad pagerėtų kainų atskleidimas, padidėtų galimybės patekti į rinką ir visuomenės pasitikėjimas[12]. 6. Rinkos vientisumas ir priežiūra Nenukrypstant nuo G20 susitikimo išvadų, ES jau rengiamos įvairios priemonės, skirtos išvestinių finansinių priemonių rinkų vientisumui didinti. 2010 m. persvarstant Piktnaudžiavimo rinka direktyvą, bus išplėstos atitinkamos nuostatos, siekiant išsamiai reglamentuoti išvestinių finansinių priemonių rinkas. Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijos vis griežčiau reikalauja pranešti apie sandorius, kai išvestinėmis finansinėmis priemonėmis prekiaujama ne biržoje. Atsižvelgiant į pastangas suvienodinti taisykles, taikomas fizinėms ir finansinėms energetikos rinkoms, numatytas specialus teisės akto pasiūlymas dėl elektros energijos ir dujų neatidėliotinų sandorių rinkų ES lygmens priežiūros, kuriuo būtų užtikrintas skaidrumas ir rinkos vientisumas. Taip pat Komisija iki 2010 m. pabaigos turi išnagrinėti, ar taršos leidimų rinka pakankamai apsaugota nuo prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir nuo manipuliavimo rinka, ir prireikus pateiks pasiūlymų dėl tokios apsaugos užtikrinimo[13]. Be to, žemės ūkio srityje numatoma, kad prekiaujant išvestinėmis finansinėmis priemonėmis reguliavimo institucijoms būtų pranešama išsamesnė informacija apie sandorius ir pozicijas. Persvarsčius Finansinių priemonių rinkų direktyvą taip pat bus baigtas darbas, susijęs išimčių nustatymu tam tikroms komercinėms įmonėms, atliekančioms biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandorius. Tokioms įmonėms netaikomos Finansinių priemonių rinkų direktyvos nuostatos, susijusios su leidimų išdavimo ir veiklos reikalavimais, pranešimu ir veiklos vykdymo taisyklėmis. Darant išvadas bus atsižvelgta į konsultacijų metu gautą informaciją[14], taip pat į naujausius pokyčius, dėl kurių būtina reglamentuoti visų susijusių finansinių rinkų dalyvių veiklą. Galiausiai Komisija ketina siūlyti priimti taisyklės, kad reguliavimo institucijoms būtų sudaryta galimybė nustatyti pozicijų limitus, siekiant užkirsti kelią neproporcingiems kainų pokyčiams arba spekuliacinių pozicijų koncentracijai[15]. 7. Santrauka Komisijos nuomone, dėl šių veiksmų bus iš esmės pakeistas tradicinis požiūris, kad išvestinės finansinės priemonės – tai profesionaliam naudojimui skirtos finansinės priemonės, kurias pakako negriežtai reglamentuoti, ir bus pereita prie tokio požiūrio, kurio laikantis galima tinkamai įvertinti riziką. Dėl bendro požiūrio bus mažiau galimybių atsirasti spragoms ir rinktis palankesnes reglamentavimo sąlygas. Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinami konkretūs pirmiau aprašyti politikos veiksmai. Dabar Komisija pradės teisės aktų rengimo procesą – bus pradėtas poveikio vertinimas tam, kad 2010 m. būtų parengti plataus užmojo išvestines finansines priemones reglamentuojantys teisės aktai. Rengdama šiuos pasiūlymus Komisija glaudžiai bendradarbiaus su visomis suinteresuotosiomis šalimis ES, taip pat su pasaulio partneriais. Tik bendromis pastangomis galima parengti iš tiesų veiksmingų, saugių ir patikimų išvestinių finansinių priemonių rinkų pagrindą. Būsimi politikos veiksmai veiksmingoms, saugioms ir patikimoms išvestinių finansinių priemonių rinkoms užtikrinti Tikslas | Siūlomi veiksmai | Terminai | Sandorio šalies kredito rizikos mažinimas – tarpuskaitos stiprinimas | Teikti teisės akto dėl pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos pasiūlymą, apimantį: saugumo reikalavimus (pvz., veiklos vykdymas, valdymas, rizikos valdymas, užtikrinimo priemonių ir pozicijų teisinė apsauga); pagrindinės sandorio šalies leidimų suteikimas/panaikinimas ir priežiūra; privalomas pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos taikymas standartizuotoms išvestinėms finansinėms priemonėms. KPD keitimas siekiant: įpareigoti finansų įmones nurodyti pradinę ir kintamąją garantinę įmoką; KPD nustatyti iš esmės skirtingus kapitalo poreikius sutartims, kurioms taikoma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, ir sutartims, kurioms pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita netaikoma. | 2010 m. vidurys. 2010 m. pabaiga | Operacinės rizikos mažinimas – standartizavimas | Įvertinti, ar reikia keisti KPD pateiktą operacinės rizikos traktavimą, siekiant paskatinti sutarčių standartizavimą ir elektroninį apdorojimą. Bendradarbiauti su sektoriaus atstovais, siekiant skatinti teisinių nuostatų ir procesų standartizavimą. | 2010 m. pabaiga nuolat | Skaidrumo didinimas – sandorių duomenų saugyklos | Pateikti sandorių duomenų saugyklų teisės akto pasiūlymą: reglamentuoti sandorių duomenų saugyklų veiklą; nustatyti prievolę apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius pranešti sandorių duomenų saugykloms. | 2010 m. vidurys. | Skaidrumo didinimas – prekyba | Iš dalies pakeisti Finansinių priemonių rinkų direktyvą, kad būtų privaloma pranešti apie sandorius ir pozicijas atsižvelgiant į pagrindines sandorio šalis ir sandorių duomenų saugyklas. Užtikrinti, kad pagal Finansinių priemonių rinkų direktyvą standartizuotomis sutartimis būtų prekiaujama organizuotos prekybos vietose. Finansinių priemonių rinkų direktyva užtikrinti didesnį prekybos ir kainų skaidrumą įvairiose vietose ir ne biržos rinkose. Baigti Finansinių priemonių rinkų direktyvos išimčių, taikomų įmonėms, atliekančioms biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandorius, peržiūrą. | 2010 m. pabaiga | Rinkos vientisumo didinimas | Piktnaudžiavimo rinka direktyvos nuostatų taikymas ir ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms. Finansinių priemonių rinkų direktyvoje numatyti įgaliojimus reguliavimo institucijoms nustatyti pozicijų limitus. | 2010 m. pabaiga | [1] Komisijos komunikatas „Veiksmingų, saugių ir patikimų išvestinių finansinių priemonių rinkų užtikrinimas“, COM(2009) 332, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SEC(2009) 905 ir Konsultacinis dokumentas SEC(2009) 914. [2] Per konsultacijas pateiktus atsakymus, apibendrintą suinteresuotojų šalių nuomonę, taip pat konferencijos ir jos pristatymų santraukas galima rasti Komisijos tinklalapyjehttp://ec.europa.eu/internal_market/consultations/2009/derivatives_en.htm. [3] Komisijos spaudos pranešimas „Svarbus žingsnis link finansinio stabilumo. Europos kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių rinka darosi vis saugesnė“, IP/09/1215, 2009 m. liepos 31 d. [4] „Vėliausiai nuo 2012 m. pabaigos visomis standartizuotomis ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis turėtų būti prekiaujama biržose arba prireikus pasitelkus elektronines prekybos platformas, taikant pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitą. Apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis turėtų būti pranešama sandorių duomenų saugykloms. Sutartims, kurioms netaikoma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, turėtų būti nustatyti griežtesni kapitalo reikalavimai. Finansinio stabilumo tarybos ir atitinkamų jos narių prašome reguliariai vertinti, kaip tai įgyvendinama ir ar to pakanka išvestinių finansinių priemonių rinkų skaidrumui gerinti, sisteminei rizikai švelninti ir apsaugoti nuo piktnaudžiavimo rinka.“ [5] Kol kas vienintelis Bendrijos teisės aktas, kuriuo reglamentuojamas pagrindinės sandorio šalies saugumas ir patikimumas, yra Atsiskaitymų baigtinumo direktyva (ABD). Nors ji labai svarbi, nes ja numatyta, kad vienos pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymas neturėtų poveikio kitiems dalyviams, ABD yra krizių valdymo priemonė, kuri nėra plataus masto ir neapima visų pagrindinės sandorio šalies veiklos aspektų, todėl ji nėra pakankama jų saugumui ir patikimumui užtikrinti. [6] Europos centrinių bankų sistema ir Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas . [7] 2006 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (OL L 177, 2006 6 30, p. 1). [8] Iniciatyvos šiam tikslui siekti imtasi Nebiržinių išvestinių finansinių priemonių reguliuotojų forume. [9] Tam tikrų prekių išvestinių finansinių priemonių rinkose (pvz., elektros ir dujų) egzistuoja specifiniai poreikiai, susiję su neatidėliotinų sandorių ir išvestinių finansinių priemonių rinkų tarpusavio priklausomybe. Galiausiai, EVPRI, atlikdama portalo funkciją, užtikrins, kad duomenų saugyklos turėtų vieną pagrindinę reguliavimo instituciją, o tai svarbu veiksmingumui užtikrinti. Tai taip pat užtikrins, kad sektorių reguliavimo institucijos turėtų patogią prieigą prie joms reikalingos informacijos. Kadangi privalomo sandorių duomenų saugyklų naudojimo tikslas – užtikrinti finansinį stabilumą, prekių neatidėliotinų sandorių rinkų priežiūros struktūros gali būti pakeistos. [10] Reguliuojama rinka, daugiašalė prekybos sistema arba finansų tarpininkai. [11] Komisija numato šiuos klausimus toliau nagrinėti būsimame Komunikate dėl geresnio maisto tiekimo grandinės veikimo Europoje. [12] 2009 m. sausio mėn. Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas (CESR) ir Europos elektros energijos ir dujų reguliavimo grupė (ERGEG) rekomendavo Komisijai parengti specialias taisykles, skirtas dujų ir elektros energijos prekybos sandorių skaidrumui užtikrinti, siekiant gerinti patekimo į rinką galimybes ir kainų atskleidimą. [13] Direktyvos 2003/87/EB su pakeitimais 12 straipsnio 1a dalis. [14] Žr. pvz., Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto ir Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto patarimus (http://www.cesr.eu/index.php?docid=5306, taip pat Europos vertybinių popierių rinkų ekspertų grupės patarimus(http://ec.europa.eu/internal_market/securities/docs/esme/commodity_derivatives_en.pdf) [15] Tai ypač svarbu prekių rinkoms. Žr., pvz., 11 išnašą.