Briuselis, 20.4.2005

KOM (2005) 156 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI

Kosovo ateitis Europoje

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI

Kosovo ateitis Europoje

Komunikato tikslas

2003 m. birželio mėn. Salonikų deklaracijoje patvirtinta Vakarų Balkanų šalių perspektyva Europoje taip pat taikoma ir Kosovui[1] . Pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244, Kosovui reikia įveikti savo izoliaciją ir prisijungti prie regiono judėjimo link Europos.

Šie metai yra svarbūs Kosovui. Esant palankioms sąlygoms Jungtinės Tautos atliks išsamią Kosovo standartų įgyvendinimo apžvalgą. Tai gali atverti galimybes proceso, vedančio prie susitarimo dėl būsimo Kosovo statuso, pradžiai.

Europos Sąjunga, siekdama padėti Kosovui daryti pažangą kuriant demokratinę ir daugiatautę visuomenę, kurioje visos bendruomenės galėtų gyventi taikoje ir gerovėje, aktyviai remia Jungtinių Tautų misiją Kosove ir NATO Kosovo pajėgas (KFOR) bei glaudžiai bendradarbiauja su autonominės valdžios laikinosiomis institucijomis (AVLI).

Kad Europos perspektyva Kosovui taptų realesnė, Komisija gali padaryti svarbų politinį įnašą sprendžiant opias problemas ir užtikrinant viso regiono stabilumą. Per pasirengimo narystei ir plėtros laikotarpį Komisija yra parengusi veiksmingų priemonių. Tokia patirtis turėtų būti taikoma padedant Kosovui siekti ateities, numatytos vasario mėn. 21–22 d. Bendrųjų reikalų tarybos išvadose,[2] ir užtikrinti, kad tie patys standartai būtų taikomi visame regione.

2005 m. vasario 21 - 22 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba paprašė Europos Komisijos, generalinio sekretoriaus ir aukštojo atstovo bei pirmininkaujančios šalies kartu su Jungtinėmis Tautomis ir kitais susijusiais veikėjais išnagrinėti, kaip Europos Sąjunga galėtų ateityje prisidėti prie tarptautinės Kosovo bendruomenės pastangų įgyvendinant Rezoliuciją Nr. 1244, bendro standartų diegimo vertinimo ir prie vėlesnių proceso stadijų. Šis komunikatas yra tokios analizės, kurioje sutelkiamas dėmesys į Komisijos įgyvendinamas Bendrijos kompetencijos sritis, dalis.

Visų pirma šis komunikatas atkreipia dėmesį į ekonominius Kosovo vystymosi klausimus, institucijų administracinių gebėjimų stiprinimą, EB pagalbą ir regiono situaciją. Visi šie veiksniai yra platesnio konteksto, kuriam priklauso saugumo aplinka, politinis teisėtumas ir bendruomenių susitaikymas, dalis. Kol nebus saugumo ir susitaikymo, tol nebus investicijų, ir Kosovas liks priklausomas nuo pagalbos. Komisija yra pasirengusi prisidėti sprendžiant šiuos klausimus dirbdama išvien su kitomis ES institucijomis.

Europos Komisijos indėlis įgyvendinant bendrus ES įsipareigojimus Kosovui

Europos Sąjunga yra įsipareigojusi Kosovui nuo pačios 1999 m. konflikto pradžios kurti ilgalaikę taiką ir demokratiją, pasitelkiant didžiules finansines ir politines pastangas. 1999 m. birželio mėn. Kelne susitikusi Europos Vadovų Taryba pabrėžė ES įsipareigojimą imtis vadovaujančio vaidmens atstatant Kosovą. Iškart po konflikto pabaigos Europos Komisija skyrė 378 mln. eurų sumą skubiai humanitarinei pagalbai. Ji dislokavo specialios paskirties būrius, kurie turėjo įgyvendinti pirmąsias atstatymo programas; derindama paramos veiksmus su ilgesnio laikotarpio vystymosi programomis, kurias įgyvendina Europos rekonstrukcijos agentūra (iki šiol skyrusi 1 mlrd. eurų) įnešė 65 mln. eurų išimtinei finansinei pagalbai į Kosovo jungtinį biudžetą. ES taip pat įsipareigojo dalyvauti Jungtinių Tautų Laikinojoje administravimo misijoje Kosove (UNMIK), sudarydama jo IV-ąjį ramstį, ir iki šiol yra skyrusi daugiau nei 100 mln. eurų jo administracinėms išlaidoms.

Tačiau, praėjus šešeriems metams po konflikto, teritorijos stabilumas vis dar yra pažeidžiamas. Rami gyventojų reakcija po tuometinio Ministro Pirmininko Haradinaj sprendimo bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai 2005 m. kovo mėn. rodo Kosovo demokratijos pažangą; tačiau ją vis dar gali suardyti ekstremistų veiksmai. Komisijos politinis ir techninis kapitalas turi būti permobilizuotas taip, kad būtų sustiprintas Kosovo ekonominis vystymasis ir užtikrinta ilgalaikė Europos perspektyva.

Ilgalaikė perspektyva: Kosovo ateitis europoje

Nuo Europos Vadovų Tarybos susitikimo Salonikuose Europos integracijos perspektyva pagal Stabilizavimo ir asociacijos procesą (SAP) tiek Kosovo, tiek bendrai Vakarų Balkanų šalių atžvilgiu iki šiol buvo mūsų politikos dėmesio centre. Svarbu, kad Kosovo kaimynams pradėjus judėti link Europos, jis neatsiliktų.

2004 m. birželio mėn. priimtoje Europos partnerystės programoje Kosovui[3] yra suformuluoti veiksmai standartams pasiekti. Kosovo valdžios institucijos atsakė pateikdamos veiksmų planą, kuriame: 1) nustatytos svarbiausių ir vėlesnių standartų įgyvendinimo priemonės; 2) apskaičiuotos Kosovo vyriausybės išlaidos; ir 3) nustatyta pagalba reikalinga išsamiam standartų, o vėliau – artėjimo prie Europos darbotvarkės vertinimui atlikti. Norint, kad šis veiksmų planas taptų pagrindine vyriausybės darbo programos priemone, reikėtų reguliariai jį atnaujinti ir aiškiai nurodyti jo sąryšį su biudžetu.

Stabilizavimo ir asociacijos proceso stebėjimo mechanizme (STM) siūloma surengti forumą, kuriame būtų diskutuojama apie Kosovo pažangą įgyvendinant Europos partnerystę. Komisija rengiasi stebėti daromą pažangą įgyvendinant JT standartus ir taip geriau informuoti ES apie esamą situaciją. Komisija, siekdama gilesnių diskusijų tarp ministerijų ir Komisijos tarnybų, ketina išplėsti STM techninio sektoriaus grupes.

2005 m. rudenį savo metinėje Stabilizavimo ir asociacijos proceso ataskaitoje Komisija įvertins Kosovo pažangą ir patikslins rekomendacijas dėl Europos partnerystės.

Norėdama pasiekti galutinį Stabilizavimo ir asociacijos proceso tikslą, t.y. integraciją į Europos Sąjungą, ES turi sudaryti sutartinius santykius su savo partneriais. Šiuo metu galimybė derėtis dėl pilnateisės Stabilizacijos ir asociacijos sutarties su Kosovu nėra svarstoma. Tačiau, Komisija yra pasirengusi ieškoti įvairių sprendimų, užtikrinančių, kad Kosovas gautų visą įmanomą ES skiriamų priemonių naudą ir, priklausomai nuo derybų dėl statuso rezultatų, atitinkamu laiku pradėti sutartinius santykius su Sąjunga.

EKONOMIKOS PLėTRA

Vidutinės ir ilgalaikės trukmės Kosovo stabilumas priklauso nuo jo ekonomikos plėtros. Nors nuo 1999 m. buvo padaryta pažanga, Kosovas tebelieka vargingiausia Vakarų Balkanų šalis. Šalyje, kurioje gyvena apie 1, 9 mln. žmonių, BNP tesudaro apie 1000 eurų vienam gyventojui. Remiantis 2003 m. Kosovo Statistikos tarnybos duomenims, nedarbas siekia apie 50 %. Kosovo ekonomikai reikia ilgai išlaikyti sparčius augimo tempus, kad pagerėtų gyvenimo standartai, sumažėtų skurdas ir nedarbas. Deja, Kosovo ekonomikos augimas gerokai atsilieka nuo šio reikalavimo. Netikrumas dėl Kosovo būsimo statuso yra, be abejo, rimta kliūtis ekonomikos augimui; tačiau, ekonomikos problemos negali laukti, kol bus išspręstas statuso klausimas.

Kosovo augimo skatinimas

Giliai įaugę Kosovo ekonomikos ir socialinės problemos yra rimtas iššūkis UNMIK (ypač IV ramsčiui) ir AVLI. Jie turi glaudžiai bendradarbiauti, kad galėtų spręsti svarbius Kosovo standartų įgyvendinimų plane ir Europos partnerystėje išskirtus ekonomikos klausimus.

Komisija duos patarimus politikos klausimais, teiks techninę pagalbą ir finansinę paramą siekdama:

- remti Vyriausybės išsamaus Kosovo plėtros plano rengimą ir tvarios fiskalinės sistemos pagal Vidutinės trukmės išlaidų sistemą, kuri yra būtina nuosekliam biudžeto planavimui, kūrimą bei kompensuoti biudžeto deficitą. Vidutinės trukmės išlaidų sistema turėtų suvienyti atitinkamų ministerijų ir valstybinių įmonių (įskaitant investicijas, nurodytas Valstybės investicijų plane) finansavimo poreikius. Tai turėtų būti įgyvendinama bendradarbiaujant su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir Pasaulio banku.

- Toliau remti Kosovo patikos agentūros įgaliojimą privatizuoti visuomenines įmones, kad lėšos galėtų būti greitai pradėtos produktyviai naudoti. Komisija taip pat rems valstybės valdomų įmonių, ypatingai komunalinių paslaugų, sujungimą ir reorganizavimą. Turi būti užtikrinta, kad šių įmonių auditoriai pateiktų rekomendacijas ir būtų greitai užbaigti OLAF/Jungtinių Tautų vidaus audito tarnybos vykdomi tyrimai.

- Remti veiksmingesnės aplinkos privačiam sektoriui kūrimą, ypač sudarant palankesnes sąlygas mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) plėtrai. Nuo 2003 m. Kosovas yra įsipareigojęs įgyvendinti Europos mažųjų įmonių chartijoje numatytus principus, taikomus mažosioms įmonėms, tačiau jo galimybės įgyvendinti Chartiją yra vis dar ribojamos biudžeto ir administracinių suvaržymų. Reikalinga didesnė pažanga gerinant MVĮ finansinę veiklą; verslo rėmimo paslaugas; modernias, greitas ir pigias verslo registravimo ir licencijavimo sistemas; verslumo ugdymą ir patikimą verslo palaikymo infrastruktūrą. Priėmus mažųjų ir vidutinių įmonių vidutinio laikotarpio strategiją, reikėtų mažiau pastangų siekiant įgyvendinti šiuos tikslus.

- Pagal tarptautinius standartus ir ES geriausią patirtį, padėti Kosovui įvertinti viešą vidaus finansų kontrolę ir išorės audito politiką .

- Toliau padėti UNMIK ir laikinosioms institucijoms derinti teisės aktus ir muitinės bei mokesčių paslaugų procedūras su ES standartai ir pažangiausia patirtimi. Remti Finansų ir ekonomikos ministeriją stiprinant gebėjimus finansų ir pajamų politikos srityje bei gerinti mokesčių, ypač PVM, surinkimą.

- Toliau padėti kuriant tvarią ir išsamią statistikos sistemą, bendradarbiaujant su EUROSTAT, ypač stiprinant Kosovo statistikos tarnybos pajėgumus rengti šalies ataskaitas. Komisija taip pat įdėmiai stebės pirmąjį Kosovo gyventojų ir būstų surašymą . Siekiant visa tai įgyvendinti, valdžios institucijos privalo atidžiai peržvelgti tvarkaraštį ir parengiamuosius surašymo žingsnius, užtikrinti, kad jie būtų patikimi ir atlikti griežtai laikantis tarptautinių standartų. Padidėjęs dėmesys surašymui neturėtų nustelbti Statistikos tarnybos pastangų rengti reguliarias šalies ataskaitas.

Pagalba Kosovui galutinai integruojantis į regioninę ekonomiką

Pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244, Kosovo dalyvavimas regiono forumuose ir tarptautinių susitarimų derybose priklauso nuo UNMIK vadovybės, veikiančios AVLI vardu. Tačiau atitinkamos ministerijos turi dalyvauti šiose iniciatyvose, kad užtikrintų, jog Kosovo vyriausybė sugeba gerai atlikti savo pareigas kaip numatyta Konstituciniuose savivaldos pagrinduose.

Prekyba. Komisija ir toliau padės Kosovui gauti visą įmanomą naudą iš EB skiriamų autonominių prekybos priemonių [4], ypač padėdama įgyvendinti prekybos ir muitinės politiką, sanitarinius ir fitosanitarinius reikalavimus bei struktūrines reformas, kad būtų galima pagerinti eksporto bazę. Tinkamu laiku Komisija gali iš naujo svarstyti ES sąlygas, taikomas tekstilės, kurios kilmės šalis yra Kosovas, importui.

Komisija toliau padės UNMIK vykdyti savo įsipareigojimus vedant derybas ir įgyvendinant dvišalius laisvosios prekybos susitarimus su besidominčiais kaimynais – deramai atsižvelgus į finansinius apribojimus – pagal Stabilumo pakto pagrindu priimtą susitarimo memorandumą dėl prekybos liberalizavimo ir palengvinimo Pietryčių Europoje. Tai leis Kosovui naudotis regioninės prekybos liberalizacija.

Aplinkos apsauga. Komisija skatins Kosovą dalyvauti regiono aplinkos apsaugos iniciatyvose , tokiose kaip Regiono aplinkos apsaugos rekonstrukcijos programa Pietryčių Europoje (REREP) ir Aplinkos apsaugos suderinamumas ir vykdymo tinklas narystei (ECENA).

Energija. Dėl savo geografinės padėties Kosovas, būdamas Balkanų regiono centre ir turėdamas didelius anglies telkinius, gali vaidinti svarbų vaidmenį Regiono energijos rinkos plėtroje. Kosovo privalumai galėtų būti panaudoti šiuolaikinėje švarioje anglies technologijoje, naudojamoje energijos gamybai. Dėl galimo elektros tiekimo trūkumo regione plėtros galimybės šioje zonoje yra daug žadančios. Jos bus aptariamos išsamiame poveikio aplinkai vertinime. Komisija padės Energijos ministerijai kurti strategiją, paremtą palyginamaisiais privalumais.

Komisija padėjo įtraukti Kosovui atstovaujantį UNMIK, į Pietryčių Europos energijos bendrijos steigimo sutartį, kuri bus pasirašoma šiais metais. Komisija sieks užtikrinti, kad Kosovas būtų atstovaujamas visose organizacijose, dalyvaujančiose energijos rinkos reformoje ir nustatančiose su Kosovu susijusias funkcijas.

Transportas. Regiono iniciatyvos, tokios kaip Susitarimo memorandumo dėl Pietryčių Europos pagrindinio regioninio transporto tinklo plėtojimo įgyvendinimas , kurį UNMIK pasirašė Kosovo vardu, apima Kosovo transporto plėtrą.

Aviacija. Europos Komisija prijungė Kosovą prie neseniai pradėtos iniciatyvos, praplečiančios Bendrą Europos dangų ir Europos bendrosios aviacijos erdvę iki Vakarų Balkanų .

Telekomunikacijos. Elektroninių komunikacijų sektorius vaidina svarbų vaidmenį bendroje ekonomikos plėtroje. Kosovas aktyviai dalyvaus regiono iniciatyvose, siekdamas pasirengti elektroninių komunikacijų acquis priėmimui.

Norėdama stebėti daromą pažangą, Komisija pradės reguliarų dialogą ekonomikos klausimais su Kosovo valdžios institucijomis pagal SAP Stebėjimo mechanizmo susitikimus.

Institucinių gebėjimų stirpinimas

Europos perspektyva turi tapti neatsiejama visų Kosove įgyvendinamos politikos sričių dalis. Svarbus žingsnis į priekį buvo su ES parama įkurtas Europos integracijos procesų biuras Ministro Pirmininko kanceliarijoje. Šis biuras glaudžiai bendradarbiauja su UNMIK Europos integracijos biuru ir Strategijos koordinatoriaus tarnyba prie Generalinio Sekretoriaus specialaus atstovo. Teigiamas reiškinys yra planuojamas Europos integracijos komiteto Kosovo asamblėjoje steigimas.

Darbas su institucijomis siekiant priartinti jas prie Europos standartų

Pagrindinis iššūkis Kosovui yra sukurti pilnu pajėgumu funkcionuojančias administracijas, sugebančias patenkinti gyventojų poreikius. Visur vienodai reikalinga viešojo administravimo reforma.

ES padeda laikinajai vyriausybei sustiprinti ministerijų atsakomybę ir atskaitomybę jų kompetencijos srityse. 2005 m. Komisija prisidės prie Kosovo Kompetencijų vertinimo projekto įgyvendinimo. Nuo 2006 m. giminiavimosi susitarimai sudarys galimybes ES valstybių narių ekspertams dirbti institucijų patarėjais.

Pažanga teisingumo, laisvės ir saugumo srityse yra būtina norint, kad įsigalėtų įstatymų viršenybė, pagarba žmogaus ir mažumų teisėms bei ekonomikos plėtra. Ji atsiliepia Kosovo pažangai daugybėje sričių. Gyvybiškai svarbu kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Laukiant kol bus išaiškinti UNMIK planai dėl būsimų perdavimų ekonomikos plėtros (įskaitant muitus), politikos ir teisingumo srityse, Komisija skyrė fondus padėti vietos institucijoms pasirengti šių sričių naujų užduočių įgyvendinimui.

Techninės pagalbos ir informacinių mainų biuras (TAIEX) padės laikinajai vyriausybei stiprinti savo sugebėjimus rengti teisės aktų projektus pagal ES standartus ir padės juos įgyvendinti bei vykdyti. Komisija taip pat finansuos regioninės Aukštojo viešojo administravimo reformos mokyklos įkūrimą, kuri sudarys galimybes Kosovo valstybės tarnautojams ir regiono kolegoms pasinaudoti mokymo programomis.

Be to, pagrindinis demokratizacijos elementas yra laisvos, nepriklausomos ir profesionalios žiniasklaidos plėtotė. Europos Komisija ir Europos Taryba stebės, kaip žiniasklaidoje laikomasi Europos standartų .

Parama Jungtinių Tautų Misijai Kosove

Europos Sąjunga toliau teiks didelę finansinę ir politinę paramą UNMIK, ypač finansuodama IV ramstį. Šio ramsčio vaidmens ir užduočių pasiskirstymas tarp Europos Komisijos ir UNMIK, gavus JT štabo patvirtinimą, padės gerinti jo veiklą. Toks įgaliojimas duos Generalinio Sekretoriaus specialiam atstovui aiškius nurodymus ramsčio veiklai, kaip numatyta JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1244. Tai padidins IV ramsčio veiksmingumą ir padės jam dirbti kartu su kitais UNMIK ramsčiais bei Kosovo vyriausybe.

Būsima ES veikla Kosove

Nuo sustiprinto ES dalyvavimo Kosove pradžios 2004 m. Europos Komisijos Ryšių tarnybos vadovas ir asmeninis aukštojo atstovo ir generalinio sekretoriaus atstovas glaudžiai bendradarbiauja su Europos rekonstrukcijos agentūra ir ES valstybėmis narėmis.

Vasario mėn. 21–22 d. Bendrųjų reikalų taryba pakvietė aukštąjį atstovą ir generalinį sekretorių bei Komisiją apsvarstyti būsimą ES indėlį per vidutinės trukmės laikotarpį. Pagal šiuos svarstymus Komisija nori užtikrinti, kad būsimas tarptautinis dalyvavimas būtų sklandus ir integruotas, kad jis nepakeistų vietinių veikėjų ir kad padėtų Kosovui siekti pažangos Stabilizavimo ir asociacijos procese. Tokie svarstymai turi nurodyti, kaip tai finansiškai atsilieps Bendrijos biudžetui.

Finansinė pagalba

Kosovui reikalinga didelė finansinė pagalba stiprinant institucijų administracinius gebėjimus, finansų, o ypač infrastruktūros priežiūros ir investicijų srityse. Atsižvelgiant į jo silpną finansinę situaciją, Kosovui reikės ir toliau pasikliauti pagalbos tiekėjais per vidutinės trukmės laikotarpį. Jei Komisijai pavyktų pasiekti savo politinius siekius, ji turėtų užtikrinti tinkamus finansinius srautus. 2005–2006 m. Kosovo pagalbai bus papildomai skirta 114 mln. eurų pagal Bendrijos pagalbos rekonstrukcijai, vystymuisi ir stabilizacijai (CARDS) programą. Šiuo metu skiriant pagalbą pagrindinis dėmesys koncentruojamas į institucijų administracinių gebėjimų stiprinimą, ypač įgyvendinant Kosovo standartus.

Nuo 2007 m. Pasirengimo narystei paramos priemonė (IPA) bus įgyvendinama po CARDS reglamento. IPA reglamentas skirtas padėti regionui rengtis narystei. Šis dokumentas leis lanksčiau reaguoti į kylančius poreikius. Komisija taip pat galės naudotis kitais RELEX dokumentais, kad galėtų atitinkamai atsiliepti į naujus reiškinius.

Techninė pagalba ir institucijų administracinių gebėjimų stiprinimas yra svarbūs aspektai, tačiau vien tik jų ekonomikos plėtrai neužtenka. Taip pat reikalingos pagrindinės investicijos į infrastruktūrą.

Komisija yra pasirengusi apsvarstyti išskirtinės pagalbos Kosovo biudžetui suteikimo galimybę, suderintą su TPF, Pasaulio banku ir dvišaliais rėmėjais. Tokia pagalba priklausys nuo poreikių analizės, paremtos patikima vidutinės trukmės išlaidų sistema ir struktūrinių reformų pažanga.

Glaudžiai bendradarbiaujant su UNMIK IV ramsčiu ir AVLI, Komisija imsis veiklos, skirtos investicijų skatinimui Kosove, mobilizuodama tarptautines finansines institucijas (TFI), ypač Europos investicijų banką, taip pat rėmėjus ir tarptautinius investuotojus. ES valstybės narės ir Daugiašalė investicijų garantijos agentūra galėtų taip pat padidinti investuotojų pasitikėjimą siūlydamos investicijų garantijų programas .

Būtina gerinti rėmėjų koordinavimą . Laikinosios institucijos turėtų keisti savo požiūrį ir pereiti nuo individualių projektų prie tų, kuriuose į viešąjį sektorių žiūrima kaip į visumą ir daugiau laiko skiriama plano tyrimams ir įgyvendinamumo, rizikos bei tvarumo vertinimui. Laikinoji vyriausybė turėtų imtis pagrindinio vaidmens vedant dialogą su rėmėjais, siekdama užtikrinti paramą gaunančių partnerių ir institucijų dalyvavimą, taip pat skirdama pakankamai dėmesio įsisavinimo gebėjimams. Konkrečių veiklos gairių ir reformų sąlygos daugiau svarbos įgis ateityje.

Kosovas ir regionas: kartu į Europą

Glaudūs ryšiai tarp Kosovo ir jo kaimyninių šalių stabilumo iš esmės lemia ES politikos sėkmę Balkanų šalyse. Kosovas privalo būti konstruktyvus Vakarų Balkanų šalių partneris, kuris nekelia pavojaus nei regiono saugumui, nei jo gerovei. ES įsipareigojimai ir pagalba Kosovui privalo būti suderinta su rimtais autonominės valdžios laikinųjų institucijų įsipareigojimais gerai valdyti ir sukurti adekvatų administracinį bendradarbiavimą su kaimynais siekiant sumažinti grėsmę visuomenės saugai ir įteisinti regiono tarpvalstybinę ekonominę veiklą.

Regioninių iniciatyvų stiprinimas

Įgyvendinant CARDS regioninę programą, ES remia įvairių sričių regionines iniciatyvas. Nuo 2005 m. Komisija skatins organizuoti regioninę Kosovo veiklą ir ragins partnerius iš ES ir Vakarų Balkanų šalių visokeriopai integruoti Kosovą į kitas regiono iniciatyvas. Pirmasis 2005 m. pavyzdys bus balandžio mėn. 27–29 d. vyksiantis regioninis koordinacinis Europos mažųjų įmonių chartijos susitikimas Prištinoje.

Europa arčiau Kosovo žmonių

Kosovui reikia prasiveržti iš savo anklavo ir užtikrinti, kad jo gyventojai yra neatsiejama Europos šeimos dalis. Kosovo pilietinei visuomenei reikia daug bendrauti su kolegomis iš visos Europos. Siekiant šių tikslų, valstybės narės galėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį ypač plėsdamos konsulų kompetenciją tvarkant prašymus vizoms išduoti , kad būtų greičiau priimami sprendimai dėl vizų išdavimo.

Kosovo gyventojų amžiaus vidurkis yra mažiausias Europoje. Jaunystė yra jo didžiausias turtas ekonomikos plėtros ir susitaikymo požiūriu, tačiau geriausiai šis turtas būtų panaudotas, jei daugiau būtų remiamos švietimo reformos. Komisija įsteigė TEMPUS aukštojo mokslo programos biurą Prištinoje ir skatina Kosovo studentus rašyti paraiškas studijuoti pagal Erasmus Mundus magistro studijų programas ES valstybėse.

Perkeltųjų asmenų šalyje sugrąžinimo ir paramos mažumoms skatinimas

Visiškai netoleruojamas etniniu pagrindu vykdomas smurtas. 2004 m kilę riaušės niekada neturėtų pasikartoti. Daugiatautės Kosovo visuomenės kūrimas yra pagrindinė ES politikos sąlyga. Dar daug reikia padaryti, kad Kosovas galėtų sėkmingai sukurti visuomenę, besąlygiškai gerbiančią įvairių tautų žmones. UNMIK Grąžinimo ir bendruomenių tarnyba turi užtikrinti tolygų grąžinimo procesą ir geresnę aplinką visoms Kosovo bendruomenėms, glaudžiai bendradarbiaujant su naujai įsteigta Grąžinimo ir bendruomenių ministerija, autonominės valdžios laikinosiomis institucijomis ir kitais pagrindiniais veikėjais, tokiais kaip UNHCR ir tarptautiniais rėmėjais.

Komisija taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Europos Taryba, siekiant padėti Kosovo valdžios institucijoms atstatyti kultūros ir religijos paminklus .

Santykiai su Belgradu

Europos Sąjunga yra aiškiai pasisakiusi, kad atviras ir konstruktyvus tiesioginis dialogas tarp Belgrado ir Prištinos yra vienintelis būdas judėti pirmyn. „Tiesioginis dialogas“ buvo pradėtas 2003 m. spalio mėn., o pirmieji Energijos ir Dingusiųjų asmenų darbo grupių susitikimai įvyko 2004 m. kovo mėn. pradžioje. Tačiau po jų vykę smurto veiksmai nutraukė tai, kas buvo sėkmingai pradėta. Šie susitikimai bus vėl pradėti ir ES skirs Energijos darbo grupės pirmininką.

ES nuolatos skatino visas bendruomenes dalyvauti AVLI, kad būtų kaip galima geriau atsižvelgti į jų teisėtus interesus. Kosovo serbų lyderiai galėtų konstruktyviai prisidėti prie vietos savivaldos, saugumo ir laisvo judėjimo reformos. Jiems taip pat reikėtų vaidinti teigiamą vaidmenį iš naujo pradedant dialogą ir įtraukiant Belgradą į Kosovo ateities kūrimą.

ES dar kartą` užtikrino Belgradą, kad jo integracijos siekiai nebus atidėti dėl Kosovo statuso sprendimo. Iš tiesų, konstruktyvus bendradarbiavimas sprendžiant Kosovo klausimus palengvintų jo paties kelią į Europos Sąjungą. Tiek Belgradas, tiek Priština turi pasinaudoti didele, joms abiems vienodai suteikta, Europos perspektyvos galimybe, kuria galėtų grįsti dialogą ir bendradarbiavimą.

IšVADOS

Šiuo komunikatu Komisija įsipareigoja: 1) siekdama padėti daromai pažangai Stabilizavimo ir asociacijos procese, skirti dėmesį į ypatingą Kosovo situaciją ir jo konkrečius poreikius; 2) toliau mobilizuoti Komisijos resursus ir kompetenciją, kad būtų galima toliaregiškai numatyti paramą Kosovo vystymuisi ir reformos poreikiams; ir 3) aktyviai dalyvauti aukšto lygio konsultacijose su pagrindiniais tarptautiniais veikėjais siekiant sukurti koordinuotą politiką Kosovo atžvilgiu.

Komisija ketina prisidėti prie JT Saugumo Tarybos 1244 įgyvendinimo padėdama AVLI efektyviai ir atskaitingai tvarkyti Kosovo valstybės reikalus. Be to, Komisija glaudžiai bendradarbiaus su aukštuoju atstovu ir generaliniu sekretoriumi bei Pirmininkaujančia šalimi, kaip vasario 21 – 22 d. nustatė Bendrųjų reikalų taryba. Ji ir toliau prisidės, pagal atitinkamų organizacijų, kurios ves diskusijas dėl statuso, siekdama užtikrinti, kad Kosovo Europos perspektyva taptų kontroliuojama realybė.

Tam, kad būtų galimą suteikti naują stimulą ES veiklai Kosove ir sėkmingai įgyvendinti šiame Komunikate numatytus veiksmus, EB biudžetas turės skirti adekvačius finansinius išteklius, o valstybės narės – sustiprinti savo dvišales pastangas. Komisija kviečia JT patvirtinti aptartam UNMIK IV-ojo ramsčio įgaliojimui.

Komisija ir toliau padės Kosovui daryti pažangą siekiant integruotis į Europą, jei tik Kosovo politiniai lyderiai parodys neabejotiną pagarbą demokratiniams principams, žmogaus teisėms, mažumų apsaugai, įstatymų viršenybei, rinkos ekonomikos reformai ir vertybėms, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga.[5] Pagaliau Kosovo ateitis yra jo paties žmonių rankose. Jie turėtų negailėti jėgų užtikrindami standartų – pagrindinių sąlygų, galinčių paversti integraciją į Europą realybe, įgyvendinimą.

[1] Pagal 1999 m. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244 šiuo metu Kosovą valdo UNMIK.

[2] „Taryba taip pat pabrėžė, kad Kosovas nebegrįš prie situacijos iki 1999 m. Jo ateitis gali būti suvokiama tik kaip daugiatautis ir demokratinis Kosovas, kuriame užtikrinama veiksminga mažumų apsauga, saugomas visų jo bendruomenių kultūros ir religijos paveldas ir gerbiamos pabėgėlių bei perkeltųjų asmenų grįžimo teisės, prisidedantis prie regiono stabilumo ir besilaikantis ES vertybių bei standartų.“

[3] Tarybos sprendimas 2004/520(EB).

[4] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2000.

[5] Kaip nurodyta 1997 m. balandžio mėn. Bendrųjų reikalų taryboje nustatytose SAP sąlygose Vakarų Balkanų šalims.