18.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 43/7

1.

aktyvi senatvė ir vyresnių darbuotojų dalyvavimas darbo rinkoje yra prioritetinės sritys siekiant 2000 m. Lisabonoje numatytus tikslų - pastovaus ekonomikos augimo ir socialinės sanglaudos;

2.

2001 m. Stokholme Europos Taryba nutarė, kad iki 2010 m. pusė ES gyventojų, kurių amžius yra 55-64 m., turėtų dirbti.

3.

2002 m. Barselonoje Europos Taryba priėjo išvados, kad yra būtina iki 2010 m maždaug 5 metais laipsniškai didinti vidutinį darbingą amžių;

4.

nepaisant paskutinių metų palankios plėtros ES dar yra labai nutolusi nuo pačios nustatytų dviejų tikslų pasiekimo. ES gresia pavojus nepasiekti Lisabonoje numatytos 70 % užimtumo normos;

5.

nors vis daugiau valstybių įgyvendina nacionalines strategijas, ypač pensijų reformų srityje, skirtumai tarp atskirų valstybių yra gana dideli;

6.

skirtumas tarp darbo rinkoje dalyvaujančių moterų ir vyrų yra kritinėje situacijoje; dirbančios moterys, kurių amžius nuo 55 iki 64 m., ir toliau sudaro vidutiniškai 30 %;

7.

Europos gyventojų senėjimo pasėkoje didžiausia dalis potencialios darbo jėgos tenka asmenims, kuriems yra virš 50 m., ir į darbo rinką patenka vis mažiau jaunų žmonių;

8.

tam kad būtų skatinamas ekonomikos augimas ir užtikrinamas socialinių sistemų išlaikymas būtina didinti vyresnių asmenų skaičių darbo rinkoje;

9.

Išaugus gyvenimo trukmei žmonės turi geresnes galimybes gyvenimo eigoje atskleisti savo potencialią. Darbingo amžiaus pratęsimas gali suteikti puikią galimybę geriau atsiskleisti žmogiškajam potencialui.

1.1

pritaria Komisijos vertinimui, kad nenaudojant drastiškų priemonių remiant vyresnių žmonių užimtumą, ES užimtumo tikslai turbūt niekada ir nebus pasiekti;

1.2

pritaria specialių darbo rinkos sąlygų analizei; sąlygų, kurios būtinos norint prailginti profesinį gyvenimą, būtent tinkamos finansinės paskatos, geros saugos ir sveikatos sąlygos darbo vietoje, lanksčios darbo organizavimo formos, kvalifikacijos kėlimo galimybės, veiksmingos darbo rinkos priemonės ir geresnė darbo vietos kokybė;

1.3

vertina Komisijos nuomonę, kad valstybės narės imtųsi drastiškų priemonių ir sukurtų išsamią aktyvaus senėjimo strategiją, kurioje būtų numatyta ne tik pensijų reforma, bet ir visiems skirtos kvalifikacijos tobulinimo priemonės, kurios skatintų aktyvias visų amžiaus grupių darbo rinkos programas ir sukurtų sąlygas dirbti visą darbingą amžių;

1.4

mano, kad yra svarbu atkreipti dėmesį, jog dirbančių 55-64 m. amžiaus moterų skaičių reikia didinti taikant specialias programas;

1.5

yra įsitikinęs, kad socialiniai partneriai yra labai svarbūs nustatant aktyvaus senėjimo strategiją ir kokybiškai gerinant profesinį gyvenimą;

1.6

yra įsitikinęs, kad bendrijoje taikomos priemonės gali prisidėti prie aktyvaus senėjimo strategijos rėmimo ir populiarinimo.

2.1

pabrėžia, kad į vyresnių žmonių užimtumą reikia žiūrėti kaip į normalų profesinio gyvenimo dalyką, kuris atitinka normalią dirbančių gyventojų sudėtį. Strategiškai valdant personalą turėtų būti kalbama apie įvairių amžiaus grupių arba diversifikuotą personalo valdymą, o ne išskiriama vyresnių darbuotojų grupė. Visiems dalyvaujantiems darbo rinkoje turi būti suteikta galimybė visuose profesinės karjeros etapuose suderinti profesiją ir šeimą.

2.2

pritaria Komisijos pasiūlytoms prioritetinėms strategijoms, kuriomis skatinamas gilus kultūrinis pasikeitimas, kurio dėka žmoniškasis kapitalas būtų naudojamas visą gyvenimą, būtų skatinamas aktyvus senėjimas, būtų išvengiama vyresnių žmonių atribojimo ir didinamas vyresnių darbuotojų skaičius. Tai yra svarbus darbo jėgos pasiūlos aspektas atsižvelgiant į numatomą darbingų gyventojų skaičiaus sumažėjimą;

2.3

yra tos pačios nuomonės, kad to nepakanka norint panaudoti visą vyresnių žmonių potencialą. Tačiau reikia pripažinti vyresnių žmonių laisvanorišką ir neformalią visuomenei naudingą veiklą; atitinkamai reikia pripažinti visų veiklos formų, tiek ekonominių, tiek socialinių svarbą ekonomikai, individualiai gerovei ir socialinei sanglaudai vietiniame lygmenyje;

2.4

sutinkamai su Komisija patvirtina, kad skatinant vyresnių asmenų užimtumą yra būtina viso profesinio gyvenimo laikotarpiu užtikrinti strategijų kūrimą, kurios remia geras sveikatos ir saugos sąlygas darbo vietoje, lanksčias darbo organizavimo formas, galimybę nuolat kelti kvalifikaciją, geresnę darbo vietos kokybę ir veiksmingas darbo rinkos priemones, kurios užtikrintų užimtumą kiekviename profesinio gyvenimo etape;

2.5

yra tos pačios nuomonės, kad norint prailginti profesinį gyvenimą, padidinti išėjimo į pensiją amžių, palengvinti vyresnių moterų įtraukimą į darbo rinką ir padidinti dirbančių moterų skaičių nepakanka jau pristatytų priemonių. Turi būti įgyvendinamos strategijos, kurios padėtų moterims viso profesinio gyvenimo metu suderinti profesiją ir šeimą;

2.6

tikisi, atsižvelgdamas į Komisijos paminėtą faktą, kad nėra jokių empirinių įrodymų, jog jaunesnius ir vyresnius dirbančiuosius galima pakeisti, kad strategijų kontekste bus išbandomi kelias kartas apimantys lankstaus darbo organizavimo solidarumo susitarimai, kurie skatintų laipsnišką vyresnių žmonių pasitraukimą iš darbo ir savo patirties bei profesinės kompetencijos perdavimą jaunesniems žmonėms;

2.7

pakartoja Komisijos nuomonę, kad vyresni darbuotojai taip pat gali gauti naudos iš to, kad pagal brangius, ESF finansuojamus projektus jie bus vėl integruojami į darbo rinką. Gera praktika parodė, kad vyresnio amžiaus buvusiems vadovams suteikiama galimybė patobulinti ir pagerinti savo įgūdžius, taip užsitikrinant darbo vietą organizacijose, kurioms vietos darbo rinkoje trūksta darbuotojų, turinčių vadovavimo įgūdžių.

2.8

pabrėžia teritorinio užimtumo planų įgyvendinimo, dalyvaujant socialiniams partneriams, svarbą. Jų pagalba remiamas mokymasis visą gyvenimą, intensyvinamos aktyvios darbo rinkos programos, ypač konsultuojant ir įtraukiant į darbo rinką vyresnio amžiaus bedarbius, išaiškinamos priemonės, kurios papildo užimtumo programas gerovės ir socialinio susitelkimo srityse ir remiamas vyresnių žmonių aktyvus dalyvavimas socialiniame gyvenime;

2.9

pabrėžia, kad vietinės ir regioninės valdžios institucijos yra labai svarbios šių strategijų kūrimui ir atkreipia dėmesį, kad ypač jų vykdomai veiklai ar programoms reikia skirti daugiau dėmesio. Tai leis įveikti pavojingą skirstymą į dvi grupes „vyresni ekonomiškai produktyvūs dirbantieji prieš socialiai atribotus vyresnius žmones“;

2.9.1

pabrėžia, kaip yra svarbu pripažinti vietinio ir regioninio lygmens sprendimų, remiant vyresnių žmonių visuomenei naudingų užimtumo iniciatyvų (nemokamas arba iš dalies mokamas vyresnių žmonių laisvanoriškas darbas savoje bendruomenėje, civilinės paslaugos vyresniems žmonėms ir t.t) svarbą. Visuomenei reikalingas šios rūšies darbas yra labai svarbus solidarumo prasme, jis sustiprina integraciją, skatina vyresnių žmonių pilietiškumą ir gerina santykius tarp kartų. Bet ne vien tik tai: šis darbas gali būti atliekamas palaipsniui baigiant profesinį gyvenimą arba užtikrinti įtraukimo į darbą formas tiems, kurie nebedirba;

2.9.2

atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į siekiamą 55 – 64 m amžiaus moterų užimtumo padidinimą vietinės ir regioninės valdžios sprendimų lygmuo vaidins labai svarbų vaidmenį planuojant slaugos ir pagalbos paslaugas reikalingiems pagalbos šeimos nariams (mažamečiams ir nesavarankiškiems suaugusiems), būtent atsižvelgiant į tą faktą, kad ši amžiaus grupė, atsižvelgiant į šių dienų demografines tendencijas, bet kokiu atveju turės susidurti su didelėmis slaugos užduotimis šeimoje. Savo dokumente Komisija yra už priemones, skatinančias mokymąsi visą gyvenimą ir lankstų darbo organizavimą visą profesinio gyvenimo laikotarpį; šia prasme turi būti skiriama tiek pat dėmesio ir mokymosi ir organizavimo programoms, bei švietimo, socialinėms ir pagalbos paslaugoms, kurios leis moterims viso profesinio gyvenimo metu suderinti profesines ir šeimynines pareigas;

2.9.3

mano, kad yra neišvengiama, ne tik remti nacionalinių socialinių ir pensijų sistemų strategijas, bet ir vadovaujant vietinės ir regioninės valdžios institucijoms įgyvendinti teritorinius užimtumo planus, kurie, įtraukiant socialinius partnerius, leis patvirtinti strategijas. Šių planų pagalba turėtų būti įmanoma išbandyti novatoriškas idėjas remiant vyresnių žmonių socialinį įtraukimą, didinant užimtumą ir socialinį, bei ekonominį jų potencialo panaudojimą. Tik taikant teritorinius planus, kurie bus paremti atitinkamų bandymo etapų ir ES lėšų, yra įmanoma sujungti ekonominių ir socialinių aspektų, kurie yra svarbūs dėl laipsniško gyventojų senėjimo ir darbingų gyventojų mažėjimo, įvairovę.

2.10

patvirtina, kaip yra svarbu, kad valstybės narės pasikeistų pasitvirtinusia praktika, ypač vietiniame ir regioniniame lygmenyje, ir iniciatyvos, bei bendruomeniniai veiklos planai būtų išplečiami. Jie suteiks ne tik naujų impulsų atskirų valstybių pensijų ir socialinių sistemų reformai, bet ir vietiniame lygmenyje bus remiamos socialinės ir ekonominės programos, skirtos vyresnių žmonių užimtumui didinti.