(1)

raštu (jį Komisija užregistravo 2022 m. lapkričio 10 d.) Vokietija paprašė leidimo nustatyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 218 ir 232 straipsnių, kad visiems Vokietijos teritorijoje įsisteigusių apmokestinamųjų asmenų tarpusavio sandoriams būtų nustatyta privaloma elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo tvarka (toliau – speciali priemonė);

(2)

Komisijos 2023 m. vasario 8 d. užregistruotame rašte Vokietija nurodė, kad prašoma specialios priemonės įsigaliojimo data – 2025 m. sausio 1 d.;

(3)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą Komisija 2023 m. vasario 22 d. raštais perdavė Vokietijos prašymą kitoms valstybėms narėms. Komisija 2023 m. vasario 23 d. raštu pranešė Vokietijai turinti visą informaciją, būtiną prašymui įvertinti;

(4)

Vokietija ketina nustatyti specialią priemonę ir tai būtų pirmas žingsnis įgyvendinant sandoriais grindžiamą ataskaitų teikimo sistemą. Tokia ataskaitų teikimo sistema būtų naudinga kovojant su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) ir jo slėpimu. Tai leistų mokesčių tarnybai anksčiau nustatyti sukčiavimo PVM grandines. Tai taip pat leistų mokesčių tarnybai savalaikiai ir automatizuotai tikrinti deklaruoto PVM ir mokėtino PVM atitikimą. Sandoriais grindžiama ataskaitų teikimo sistema leistų anksti aptikti ir patikrinti tokius neatitikimus. Be to, Vokietija tikisi, kad turint savalaikę prieigą prie sąskaitų faktūrų duomenų mokesčių tarnybai nereikėtų naudoti biurokratiškesnio būdo – prašyti pateikti sąskaitas faktūras, todėl būtų paspartinta ir supaprastinta kova su sukčiavimu PVM;

(5)

Vokietijos mano, kad specialios priemonės taikymas apmokestinamiesiems asmenims nesukurtų didelės naštos, nes Vokietijoje elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymas jau yra įprasta praktika daugelyje ekonomikos sektorių ir yra privalomas viešųjų pirkimų srityje. Be to, speciali priemonė būtų naudinga apmokestinamiesiems asmenims dėl procesų skaitmenizavimo ir mažesnės jiems tenkančios administracinės naštos. Galiausiai, elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimas ilguoju laikotarpiu leistų sutaupyti lėšų, nes panaikinus popierines sąskaitas faktūras būtų sumažintos sąskaitų faktūrų ruošimo, siuntimo, tvarkymo ir saugojimo išlaidos;

(6)

2022 m. gruodžio 8 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria dėl prie skaitmeninio amžiaus pritaikytų PVM taisyklių iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB. Komisija siūlo iš dalies pakeisti Direktyvos 2006/112/EB 218 straipsnį ir panaikinti jos 232 straipsnį. Todėl gali būti, kad bus priimta direktyva, kuria būtų keičiami tie straipsniai ir kuri leistų valstybėms narėms įgyvendinti privalomą elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo tvarką bei panaikintų poreikį prašyti papildomų specialių priemonių, leidžiančių nukrypti nuo Direktyvos 2006/112/EB. Todėl nuo tos dienos, kai valstybės narės turėtų taikyti nacionalines nuostatas, kuriomis direktyva, kuria iš dalies keičiami tie straipsniai, perkeliama į nacionalinę teisę, šis sprendimas nebeturėtų būti taikomas;

(7)

atsižvelgiant į plačią specialios priemonės taikymo sritį ir jos naujumą, svarbu įvertinti specialios priemonės poveikį kovai su sukčiavimu PVM ir jo slėpimu, taip pat poveikį apmokestinamiesiems asmenims. Todėl, jei Vokietija manytų, kad specialios priemonės taikymą būtina pratęsti, kartu su prašymu dėl pratęsimo ji turėtų pateikti Komisijai ataskaitą, kurioje turėtų būti pateiktas specialios priemonės veiksmingumo kovojant su sukčiavimu PVM ir jo slėpimu bei paprastinant PVM surinkimą vertinimas;

(8)

speciali priemonė neturėtų daryti poveikio vartotojų teisei gauti popierinę sąskaitą faktūrą Bendrijos vidaus sandorių atveju;

(9)

speciali priemonė turėtų būti taikoma ribotą laiką, kad būtų galima įvertinti, ar ji yra tinkama ir veiksminga atsižvelgiant į jos tikslus;

(10)

speciali priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams, nes jos taikymo trukmė ir taikymo sritis yra ribotos. Be to, taikant specialią priemonę nekyla rizika, kad bus pradėta sukčiauti kituose sektoriuose arba kitose valstybėse narėse;

(11)

speciali priemonė neturės neigiamo poveikio bendrai mokestinių pajamų, surenkamų galutinio vartojimo etape, sumai ir neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams iš PVM,