Tarybos direktyva 2001/110/EB

2001 m. gruodžio 20 d.

dėl medaus

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi:

(1) Atsižvelgiant į 1992 m. gruodžio 11-12 d. Edinburgo Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, patvirtintas 1993 m. gruodžio 10-11 d. Briuselyje įvykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadomis, reikėtų supaprastinti tam tikras maisto produktų vertikaliąsias direktyvas, kad būtų atsižvelgta tik į esminius reikalavimus, kuriuos turi atitikti produktai, kuriems jos yra taikomos, kad jie galėtų laisvai judėti vidaus rinkoje.

(2) 1974 m. liepos 22 d. Tarybos direktyvą 74/409/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų medui, suderinimo [4] pateisino tai, kad nacionalinių įstatymų, susijusių su medaus apibrėžimu, įvairiomis medaus rūšimis ir jam keliamais reikalavimais dėl charakteristikų, skirtumai galėjo sukurti vartotojus klaidinančias nesąžiningos konkurencijos sąlygas ir taip tiesiogiai veikti bendrosios rinkos kūrimą bei veikimą.

(3) Dėl to Direktyvoje 74/409/EEB ir vėlesniuose jos pakeitimuose atitinkamai nustatyti sąvokų apibrėžimai, nurodytos įvairios medaus rūšys, kurios gali būti pateikiamos į rinką atitinkamais pavadinimais, nustatytos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios sudėtį ir pagrindinę ženklinimo informaciją, siekiant užtikrinti laisvą šių produktų judėjimą Bendrijoje.

(4) Siekiant aiškumo Direktyvai 74/409/EEB turėtų būti suteikta nauja forma, kad taisyklės, reglamentuojančios medaus gamybos ir prekybos sąlygas, būtų prieinamesnės, o minėta direktyva būtų suderinta su maisto produktams skirtais Bendrijos bendraisiais teisės aktais, ypač susijusiais su ženklinimu, teršalais ir analizės metodais.

(5) Bendrosios maisto produktų ženklinimo taisyklės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB [5] turėtų būti taikomos laikantis tam tikrų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad medaus kokybė labai priklauso nuo jo kilmės, visa informacija šiais klausimais turi būti prieinama, kad vartotojas nebūtų suklaidintas dėl medaus kokybės. Siekiant patenkinti vartotojo norą sužinoti geografines medaus charakteristikas ir užtikrinti šio reikalo skaidrumą etiketėje turėtų būti nurodyta medaus kilmės šalis, t. y. šalis, kurioje jis buvo surinktas.

(6) Iš medaus negalima pašalinti žiedadulkių arba kitų atskirų sudedamųjų dalių, nebent tai būtų neišvengiama šalinant organines ir neorganines medžiagas. Tai galima padaryti filtruojant. Jei filtruojant neišvengiamai pašalinama daug žiedadulkių, vartotojas turi būti teisingai apie tai informuotas pateikiant šią informaciją etiketėje.

(7) Į medų, kurio pavadinime nurodyta augalinė ar daržovinė medaus kilmė, regioninis, teritorinis ar topografinis regiono pavadinimas arba konkretūs kokybės reikalavimai, negali būti pridėta filtruoto medaus. Siekiant pagerinti rinkos skaidrumą, vykdant kiekvieną didmeninį sandorį, filtruotą ir konditerinį medų privalu paženklinti etiketėmis.

(8) Kaip Komisija pabrėžė 1994 m. birželio 24 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktame komunikate dėl bitininkystės Europoje, Komisija gali patvirtinti analizės metodus, užtikrinančius, kad visas Bendrijoje parduodamas medus atitiks jam keliamus sudėties ir kitus papildomus reikalavimus.

(9) Pageidautina, kad būtų atsižvelgta į darbą, atliktą laikantis naujų Kodekso standartų medui, atitinkamai suderintų su konkrečiais Bendrijos reikalavimais.

(10) Pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus valstybės narės negali deramai pasiekti tikslo nustatyti minimų produktų bendruosius sąvokų apibrėžimus bei taisykles ir suderinti šias nuostatas su maisto produktams skirtais Bendrijos bendraisiais teisės aktais, todėl dėl šios direktyvos pobūdžio tai gali geriau padaryti Bendrija. Šioje direktyvoje nenumatoma daugiau nei būtina siekiant šio tikslo.

(11) Priemonės, būtinos šiai direktyvai įgyvendinti, turėtų būti priimamos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [6].

(12) Siekdamos išvengti naujų kliūčių laisvam judėjimui, valstybės narės turėtų susilaikyti ir nepriimti minimiems produktams skirtų nacionalinių nuostatų, kurios nėra numatytos šioje direktyvoje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Ši direktyva taikoma I priede apibūdintiems produktams. Šie produktai atitinka II priede nustatytus reikalavimus.

2 straipsnis

I priede apibrėžtiems produktams Direktyva 2000/13/EB taikoma šiomis sąlygomis:

1) sąvoka "medus" taikoma tik I priedo 1 dalyje nurodytam produktui ir vartojama prekybos srityje tam produktui apibūdinti;

2) I priedo 2 ir 3 dalyse nurodyti produktų pavadinimai taikomi tik tame priede apibrėžtiems produktams ir vartojami prekybos srityje tiems produktams apibūdinti. Šiuos pavadinimus galima pakeisti tiesiog pavadinimu "medus", išskyrus filtruotą medų, korinį medų, medų su korio gabalais ir konditerinį medų.

Tačiau,

a) konditerinio medaus etiketėje prie pavadinimo užrašomi žodžiai "skirtas tik konditeriniams gaminiams";

b) prie medaus, išskyrus filtruotą ir konditerinį medų, gali būti papildomai nurodyta:

- biologinė arba augalinė medaus kilmė, jei medus yra rinktas vien ar daugiausia iš nurodyto šaltinio ir turi jo juslines, fizikines, chemines bei mikroskopines savybes,

- regioninis, teritorinis ar topografinis regiono pavadinimas, jei medus surinktas vien tik iš nurodyto regiono,

- konkretūs kokybės kriterijai;

3) jei konditerinis medus panaudotas maisto produkte kaip sudedamoji dalis, tai to sudėtinio produkto pavadinime vietoj sąvokos "konditerinis medus" gali būti vartojama sąvoka "medus". Tačiau produkto sudedamųjų dalių sąraše nurodomas I priedo 3 dalyje nurodyta sąvoka;

4) a) etiketėje nurodoma medaus kilmės šalis arba šalys (kuriose surinktas medus).

Tačiau jeigu medus kilęs iš daugiau nei vienos valstybės narės arba trečiosios šalies, ši nuoroda pakeičiama atitinkamai vienu iš šių žymenų:

- "EB medaus mišinys",

- "ne EB medaus mišinys",

- "EB ir ne EB medaus mišinys";

b) taikant Direktyvą 2000/13/EB, ypač jos 13, 14, 16 ir 17 straipsnius, duomenys, kurie turi būti pateikti pagal a punktą, laikomi tos direktyvos 3 straipsnyje reglamentuojamomis nuorodomis.

3 straipsnis

Jei medus yra filtruotas ir konditerinis, ant talpyklų, pakuočių ir prekybiniuose dokumentuose aiškiai nurodomas I priedo 2 dalies b punkto viii papunktyje ir 3 dalyje nurodytas visas produkto pavadinimas.

4 straipsnis

Komisija gali patvirtinti metodus, leidžiančius patikrinti, ar medus atitinka šios direktyvos nuostatas. Šie metodai tvirtinami 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kol jie nepriimti, valstybės narės, kai įmanoma, taiko tarptautiniu mastu pripažintus galiojančius metodus, pvz., patvirtintus Codex Alimentarius.

5 straipsnis

Valstybės narės nepriima jokių I priede apibrėžtiems produktams taikomų nacionalinių nuostatų, kurios nėra numatytos šioje direktyvoje.

6 straipsnis

Remiantis 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta reguliavimo tvarka, priimamos šios direktyvos įgyvendinimui būtinos priemonės, susijusios su:

- šios direktyvos derinimu su maisto produktams skirtais Bendrijos bendraisiais teisės aktais,

- derinimu atsižvelgiant į technikos pažangą.

7 straipsnis

1. Komisijai padeda Sprendimo 69/414/EEB [7] 1 straipsniu įkurtas Maisto produktų nuolatinis komitetas (toliau — Komitetas).

2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

8 straipsnis

Direktyva 74/409/EEB panaikinama nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą.

9 straipsnis

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2003 m. rugpjūčio 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Priemonės taikomos taip, kad:

- nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. būtų leidžiama prekiauti I priede apibrėžtais produktais, jei jie atitinka šioje direktyvoje nustatytus sąvokų apibrėžimus bei taisykles,

- nuo 2004 m. rugpjūčio 1 d. būtų uždrausta prekiauti šios direktyvos neatitinkančiais produktais.

Tačiau leidžiama prekiauti šios direktyvos neatitinkančiais produktais, paženklintais iki 2004 m. rugpjūčio 1 d. pagal Direktyvą 74/409/EEB, kol baigsis jų atsargos.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

10 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

11 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2001 m. gruodžio 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. PicquÉ

[1] OL C 231, 1996 8 9, p. 10.

[2] OL C 279, 1999 10 1, p. 91.

[3] OL C 56, 1997 2 24, p. 20.

[4] OL L 221, 1974 8 12, p. 10. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1985 m. Ispanijos ir Portugalijos stojimo aktu.

[5] OL L 109, 2000 5 6, p. 29.

[6] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[7] OL L 291, 1969 11 19, p. 9.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

PAVADINIMAI, PRODUKTŲ APRAŠYMAI IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

1. Medus yra natūralus saldus produktas, pagamintas Apis mellifera bičių iš augalų nektaro arba iš augalų gyvųjų dalių išskyrų, arba augalais mintančių vabzdžių išskyrų, likusių ant augalų gyvųjų dalių, kurias bitės surenka, perdirba papildydamos specifinėmis savo medžiagomis, supila į korius, išgarina drėgmę, subrandina.

2. Pagrindinės medaus rūšys yra šios:

a) pagal kilmę:

i) žiedų arba nektaro medus

Medus, gaunamas iš augalų nektaro;

ii) lipčiaus medus

Medus, gautas iš augalais mintančių vabzdžių (Hemiptera) išskyrų, likusių ant augalų gyvųjų dalių arba iš augalų gyvųjų dalių;

b) pagal gamybos ir (arba) pateikimo būdą:

iii) korinis medus

Bičių medus, sukauptas šviežiai pasiūtų be perų korių tik iš bičių vaško pagamintų plonų dirbtinių korių akelėse ir parduodamas užakuotas visame koryje ar tokių korių sekcijose;

iv) medus su korio gabalais

Medus, kuriame yra vienas ar keli gabalai korinio medaus;

v) varvintas medus

Medus gautas varvinant be perų atakuotus korius;

vi) išsuktas medus

Medus, gautas centrifuguojant be perų atakuotus korius;

vii) išspaustas medus

Medus, gautas presuojant korius be perų, naudojant nuosaikų kaitinimą, neviršijant 45 °C arba be kaitinimo;

viii) filtruotas medus

Medus, gautas filtru pašalinus neorganines arba organines priemaišas tokiu būdu, kad pasišalintų ir didelė dalis žiedadulkių.

3. Konditerinis medus

Medus, kuris tinka a) pramoniniam naudojimui arba yra sudedamoji dalis kituose maisto produktuose ir b) gali:

- turėti pašalinį skonį ar kvapą, arba

- būti pradėjęs fermentuotis, būti susifermentavęs, arba

- būti perkaitintas.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

MEDAUS SUDĖTIES KRITERIJAI

Dažniausiai medus susideda iš įvairių cukrų, daugiausia fruktozės ir gliukozės, taip pat kitų medžiagų, pvz., organinių rūgščių, fermentų ir kietųjų dalelių, patekusių renkant medų. Medaus spalva įvairuoja nuo bespalvės iki tamsiai rudos. Konsistencija gali būti skysta, klampi, iš dalies arba visiškai susikristalizavusi. Skonis ir kvapas gali būti įvairus, tai priklauso nuo augalo kilmės.

Medus, pateikiamas į rinką ar dedamas į kokį nors produktą, skirtą žmonėms vartoti, neturi turėti jokių pridėtinių maistinių sudedamųjų dalių, įskaitant maisto ar kitų priedų. Meduje, kiek įmanoma, neturi būti jokių organinių ar neorganinių medžiagų, svetimų jo sudėčiai. Išskyrus I priedo 3 punktą, medus neturi turėti jokio pašalinio skonio ar kvapo, neturi būti pradėjęs rūgti arba būti dirbtinai pakeisto rūgštingumo, arba pakaitintas tokiu būdu, kad natūralūs fermentai būtų sunaikinti arba smarkiai inaktyvinti.

Nepažeidžiant I priedo 2 dalies b punkto viii papunkčio, iš medaus neturi būti pašalintos žiedadulkės ar medui būdinga sudedamoji dalis, nebent tai neišvengiama šalinant organines arba neorganines medžiagas.

Medus, pateikiamas į rinką ar dedamas į kokį nors produktą, skirtą žmonėms vartoti, privalo atitikti šiuos sudėties kriterijus:

1. Cukraus kiekis

1.1 Fruktozės ir gliukozės kiekis (abiejų suma)

— žiedų meduje | ne mažiau kaip 60 g/100 g |

— lipčiaus meduje, lipčiaus ir žiedų medaus mišinyje | ne mažiau kaip 45 g/100 g |

1.2 Sacharozės kiekis

— bendras kiekis meduje | ne daugiau kaip 5 g/100 g |

— meduje iš dekoratyvinių vikmedžių (Robinia pseudoacacia), mėlynažiedžių liucernų (Medicago sativa), Menzieso Banksijos (Banksia menziesii), prancūziškųjų sausmedžių (Hedysarum), kamaldulinių eukaliptų (Eucaliptus camadulensis), Eucryphia lucida, Eucryphia milliganii, citrusinių augalų Citrus spp. | ne daugiau kaip 10 g/100 g |

— levandų (Lavandula spp.), vaistinių agurklių (Borago officinalis) | ne daugiau kaip 15 g/100 g |

2. Drėgmės kiekis

— bendras kiekis meduje | ne daugiau kaip 20 % |

— viržių (Calluna) ir konditeriniame meduje | ne daugiau kaip 23 % |

— viržių (Calluna) ir konditeriniame meduje | ne daugiau kaip 25 % |

3. Vandenyje netirpių medžiagų kiekis

— bendras kiekis meduje | ne daugiau kaip 0,1 g/100 g |

— išspaustame meduje | ne daugiau kaip 0,5 g/100 g |

4. Elektrinis laidumas

— toliau neišvardyto medaus rūšių, šių rūšių mišinių | ne daugiau kaip 0,8 mS/cm |

— lipčiaus meduje ir kaštonų meduje arba jų mišinyje, išskyrus toliau išvardytas rūšis | ne daugiau kaip 0,8 mS/cm |

— išskyrus: žemuoginių arbutų (Arbutus unedo), viržių (Erica), eukaliptų (Eucalyptus), liepų (Tilia spp.), šilinių viržių (Calluna vulgaris), arbatkrūmių (Leptospermum), arbatmedžių (Melaleuca spp.) | |

5. Laisvosios rūgštys

— bendras kiekis meduje | ne daugiau kaip 50 rūgšties miliekvivalentų 1000 gramų |

— konditeriniame meduje | ne daugiau kaip 80 rūgšties miliekvivalentų 1000 gramų |

6. Diastazės aktyvumo ir hidroksimetilfurfurolo (HMF) po paruošimo ir sumaišymo nustatymas

a) Diastazės aktyvumas (pagal J. E. Šadės metodą)

— bendras kiekis meduje, išskyrus konditerinį medų | ne mažiau kaip 8 vienetai |

— meduje, kuriame yra mažas kiekis natūralių fermentų (pvz., meduje iš citrusinių augalų) ir hidroksimetilfurfurolo kiekis neviršija 15 mg/kg | ne mažiau kaip 3 vienetai |

b) hidroksimetilfurfurolas (HMF)

— bendras kiekis meduje, išskyrus konditerinį medų | ne daugiau kaip 40 mg/kg (pagal a punkto antros įtraukos nuostatas) |

— meduje ir jo mišinyje, deklaruotame iš tropinio klimato regiono | ne daugiau kaip 80 mg/kg |

--------------------------------------------------