1992L0043 — LT — 01.05.2004 — 004.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS DIREKTYVA 92/43/EEB 1992 m. gegužės 21 d. dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 22.7.1992, p.7) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
L 305 |
42 |
8.11.1997 |
||
|
Europos Parlamento ir tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1882/2003 2003 m. rugsėjo 29 d. |
L 284 |
1 |
31.10.2003 |
|
iš dalies keičiamas:
|
C 241 |
21 |
29.8.1994 |
||
|
L 236 |
33 |
23.9.2003 |
TARYBOS DIREKTYVA 92/43/EEB
1992 m. gegužės 21 d.
dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos
EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,
atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 130s straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 2 ),
atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 3 ),
kadangi aplinkos kokybės išsaugojimas, apsauga ir gerinimas, įskaitant natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugą, yra svarbiausias Bendrijos bendras tikslas, kaip nurodyta Sutarties 130r straipsnyje;
kadangi Europos bendrijos aplinkosaugos politikos ir veiksmų programa (1987-1992) ( 4 ) numato gamtos ir gamtinių išteklių apsaugos priemones;
kadangi šios direktyvos tikslas — skatinti biologinės įvairovės palaikymą, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius, kultūrinius ir regioninius reikalavimus, todėl ši direktyva prisideda prie bendro subalansuotos plėtros siekio; kadangi siekiant išlaikyti biologinę įvairovę, gali tam tikrais atvejais prireikti palaikyti ar netgi skatinti žmogaus veiklą;
kadangi valstybių narių europinėje teritorijoje natūralių buveinių būklė nuolat blogėja, ir vis didėja rūšių skaičius, kurioms gresia didelis išnykimo pavojus; kadangi buveinės ir rūšys, kurioms gresia išnykimas, sudaro Bendrijos gamtos paveldo dalį, o jų išlikimui kylantys pavojai dažnai nepaiso valstybinių sienų, todėl joms išsaugoti reikalinga imtis priemonių Bendrijos mastu;
kadangi, atsižvelgiant į grėsmę tam tikriems buveinių tipams ir tam tikroms faunos ir floros rūšims bei siekiant kuo anksčiau įgyvendinti jų išsaugojimo priemones, būtina juos apibrėžti kaip prioritetinius;
kadangi tam, kad galima būtų atstatyti ar palaikyti Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių gerą apsaugos būklę, būtina pagal nustatytą grafiką steigti specialias saugomas teritorijas, siekiant sukurti vientisą Europos ekologinį tinklą;
kadangi visos tokios įsteigtos teritorijos, įskaitant tas teritorijas, kurios dabar ar ateityje bus paskelbtos specialios apsaugos teritorijomis pagal 1979 m balandžio 2 d. Tarybos direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos ( 5 ), turės būti įtrauktos į vientisą Europos ekologinį tinklą;
kadangi kiekvienoje tokioje įsteigtoje teritorijoje tikslinga įgyvendinti būtinas priemones, atsižvelgiant į siekiamus apsaugos tikslus;
kadangi specialių saugomų teritorijų steigimui tinkamas teritorijas siūlo valstybėsnarės, bet kadangi vis dėlto turi būti nustatyta tvarka, kuri išskirtiniais atvejais leistų paskelbti saugoma teritoriją, kurios valstybė narė nepasiūlė, bet kurią Bendrija laiko svarbia prioritetinio buveinių tipo ar prioritetinės rūšies palaikymui ar išlikimui;
kadangi būtina tinkamai įvertinti bet kurį planą ar programą, kuri galėtų turėti reikšmingą poveikį esamos ar ateityje numatytos įsteigti saugomos teritorijos apsaugos tikslams;
kadangi pripažįstama, kad priėmimas priemonių, skirtų skatinti Bendrijos svarbos prioritetinių natūralių buveinių ir prioritetinių rūšių apsaugą, yra bendra visų valstybių narių pareiga; kadangi vis dėlto kai kurioms valstybėms narėms tai gali būti per didelė finansinė našta, nes, viena vertus, tokios buveinės ir rūšys Bendrijoje yra nevienodai pasiskirsčiusios, kita vertus, principas „moka teršėjas“ gamtos apsaugos atveju gali būti taikomas tik gana ribotai;
kadangi dėl to susitarta, kad šiuo išskirtiniu atveju turėtų būti teikiamas bendras Bendrijos finansavimas, Bendrijos sprendimais numačius skirtų išteklių ribas;
kadangi žemėnaudos planavimas ir plėtros politika turėtų skatinti laukinei faunai ir florai svarbiausių kraštovaizdžio elementų tvarkymą;
kadangi turėtų būti sukurta šia direktyva reglamentuojamų natūralių buveinių ir rūšių apsaugos būklės stebėjimo sistema;
kadangi tam tikroms faunos ir floros rūšims būtina bendra apsaugos sistema, kuri papildytų Direktyvą 79/409/EEB; kadangi tam tikroms rūšims, jei to reikalauja jų būklė, turėtų būti numatyta tvarkymo nuostata, įskaitant, pavyzdžiui, tam tikrų gaudymo bei žudymo priemonių uždraudimą, tuo pačiu numatant galimybę tam tikromis sąlygomis taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas;
kadangi, siekiant užtikrinti, kad šios direktyvos įgyvendinimas yra kontroliuojamas, Komisija periodiškai rengia bendras ataskaitas, paremtas ir valstybių narių pateikta informacija apie tai, kaip yra taikomos pagal šią direktyvą priimtos nacionalinės nuostatos;
kadangi šios direktyvos įgyvendinimui svarbu gilinti mokslines ir technines žinias; kadangi dėl to tikslinga skatinti atitinkamus mokslinius tiriamuosius darbus;
kadangi techninė ir mokslinė pažanga reiškia, kad turi būti galima pakoreguoti priedus; kadangi turėtų būti nustatyta tvarka, pagal kurią Taryba galėtų keisti priedus;
kadangi turėtų būti sudarytas valdymo komitetas, kuris padėtų Komisijai įgyvendinti šią direktyvą, ypač priimant sprendimus dėl Bendrijos bendro finansavimo;
kadangi turėtų būti numatyta nuostata dėl papildomų priemonių, reglamentuojanti tam tikrų vietinių faunos ir floros rūšių reintrodukciją ir galimą nevietinių rūšių introdukciją;
kadangi su šios direktyvos tikslais susijęs švietimas ir bendra informacija yra būtini, siekiant užtikrinti veiksmingą jos įgyvendinimą,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
Apibrėžimai
1 straipsnis
Šioje direktyvoje:
a) apsauga reiškia visumą priemonių, reikalingų palaikyti ar atstatyti natūralias buveines ir laukinių faunos ir floros rūšių populiacijas iki palankios būklės, kaip apibrėžta e ir i punktuose;
b) natūrali buveinė reiškia sausumos arba vandens plotus su jiems būdingais geografiniais, abiotiniais ir biotiniais, visiškai natūraliais ar pusiau natūraliais požymiais;
c) Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai reiškia tokius buveinių tipus, kurie 2 straipsnyje nurodytoje teritorijoje:
i) gali išnykti savo natūralaus paplitimo areale;
arba
ii) yra paplitę nedideliame areale dėl jų regresijos arba dėl jiems būdingo riboto paplitimo arealo;
arba
iii) yra išskirtiniai pavyzdžiai, nes turi vieno ar kelių iš 7 biogeografinių regionų (alpinio, atlantinio, šiaurinio, kontinentinio, Makaronezijos, Viduržemio jūros ir Pannonian) tipinius bruožus.
Tokie buveinių tipai yra arba gali būti įrašyti į I priedą;
d) prioritetiniai natūralių buveinių tipai reiškia natūralių buveinių tipus, kuriems gresia išnykimo pavojus, kurie yra aptinkami 2 straipsnyje nurodytoje teritorijoje ir už kurių apsaugą Bendrija yra ypač atsakinga, atsižvelgiant į jų natūralaus paplitimo arealo dalį, patenkančią į 2 straipsnyje nurodytą teritoriją; I priede šie prioritetiniai natūralių buveinių tipai yra pažymėti žvaigždute (*);
e) natūralios buveinės apsaugos būklė reiškia poveikių natūralioms buveinėms irjomstipiškoms rūšims visumą, kuri gali turėti ilgalaikį poveikį jų natūraliam paplitimui, struktūrai ir funkcijoms bei joms tipiškų rūšių ilgalaikiam išlikimui 2 straipsnyje nurodytoje teritorijoje.
Natūralios buveinės apsaugos būklė laikoma „gera“, kai:
— jos natūralus paplitimo arealas ir jos padengiami plotai tame areale yra stabilūs arba didėja, ir
— egzistuoja ir tikėtina, kad ateityje neišnyks jos ilgalaikiam palaikymui būtina specifinė struktūra ir funkcijos,
— jai tipiškų rūšių apsaugos būklė yra gera pagal i punkte pateiktą apibrėžimą;
f) rūšies buveinė — tai specifiniais abiotiniais ir biotiniais veiksniais pasižyminti aplinka, kurioje rūšis gyvena bet kuriuo savo biologinio ciklo etapu;
g) Bendrijos svarbos rūšys — tai 2 straipsnyje apibrėžtoje teritorijoje egzistuojančios rūšys, kurios:
i) yra nykstančios, išskyrus rūšis, kurių natūralaus paplitimo arealas siekia tos teritorijos pakraštį ir kurioms negresia išnykimas ar kurios nėra pažeidžiamos vakarų Palearktikos regione;
ii) yra pažeidžiamos, t. y. manoma, kad netolimoje ateityje jos gali būti perkeltos į nykstančiųjų kategoriją, jei ir toliau veiks tai lemiantys veiksniai;
iii) yra retos, t. y. rūšys, kurių mažos populiacijos šiuo metu nėra nykstančios ar pažeidžiamos, bet yra pavojus, kad jos gali tokiomis tapti; rūšys gyvena mažose geografinėse teritorijose arba yra retai išsidėsčiusios didesnėje teritorijoje;
iv) yra endeminės ir reikalauja išskirtinio dėmesio dėl specifinio jų natūralios buveinės pobūdžio ir (arba) dėl jų naudojimo galimo poveikio jų buveinei ir (arba) jų apsaugos būklei.
Tokios rūšys yra arba gali būti įtrauktos į II ir (arba) IV ar V priedus;
h) prioritetinės rūšys reiškia g punkto i papunktyje nurodytas rūšis, už kurių apsaugą Bendrija yra ypač atsakinga, atsižvelgiant į jų natūralaus paplitimo arealo dalį, patenkančią į 2 straipsnyje nurodytą teritoriją; šios prioritetinės rūšys II priede yra pažymėtos žvaigždute (*);
i) rūšies apsaugos būklė reiškia atitinkamą rūšį veikiančių poveikių visumą, kuri gali turėti ilgalaikį poveikį jos populiacijos paplitimui ir gausumui 2 straipsnyje nurodytoje teritorijoje;
Rūšies apsaugos būklė laikoma „gera“, kai:
— atitinkamos rūšies populiacijos pokyčių duomenys rodo, kad ji pati pajėgi ilgą laiką išlikti kaip gyvybingas jos natūraliosios buveinės komponentas, ir
— rūšies natūralaus paplitimo arealas nemažėja ir nėra tikėtina, kad bus sumažintas ateityje, ir
— yra ir tikriausiai bus pakankamai didelė buveinė, kurioje jos populiacija galės išlikti ilgą laiką;
j) teritorija reiškia geografiškai apibrėžtą plotą, kurio ribos yra aiškiai nustatytos;
k) Bendrijos svarbos teritorija reiškia teritoriją, kuri biogeografiniame regione ar regionuose, kuriems ji priklauso, yra svarbi tuo, kad padeda išlaikyti ar atstatyti I priede nurodyto natūralių buveinių tipo ar į II priedą įrašytos rūšies gerą apsaugos būklę, bei taip pat gali būti svarbi 3 straipsnyje nurodyto Natura 2000 tinklo vientisumui ir (arba) yra svarbi palaikant biologinę įvairovę atitinkamame biogeografiniame regione ar regionuose.
Dideliuose plotuose paplitusių gyvūnų rūšių atveju Bendrijos svarbos teritorijos atitinka šių rūšių natūralaus paplitimo areale esančias vietas, kuriose yra jų gyvenimui ir dauginimuisi būtini fiziniai ar biologiniai veiksniai;
l) speciali saugoma teritorija — tai Bendrijos svarbos teritorija, kurią valstybės narės įsteigė įstatymu, administraciniu aktu ir (arba) sutartimi ir kurioje yra taikomos būtinos apsaugos priemonės, skirtos palaikyti ar atstatyti natūralių buveinių ir (ar) rūšių, kurioms teritorija yra įsteigta, gerą apsaugos būklę bei populiacijas;
m) egzempliorius reiškia bet kurį į IV ir V priedus įtrauktos rūšies gyvą arba negyvą gyvūną ar augalą, bet kurią jo dalį ar išvestinį produktą, taip pat bet kokias kitas prekes, kurios pagal dokumentus, pakuotę, žymėjimą ar etiketę arba kitas aplinkybes yra tų rūšių gyvūnų ar augalų dalys ar išvestiniai produktai;
n) komitetas reiškia pagal 20 straipsnį įkurtą komitetą.
2 straipsnis
1. Šios direktyvos tikslas — padėti užtikrinti biologinę įvairovę,apsaugantnatūralias buveines ir laukinę fauną bei florą europinėje valstybių narių, kurioms taikoma Sutartis, teritorijoje.
2. Priemonės, kurių imamasi pagal šią direktyvą, turi palaikyti ar atstatyti gerą Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros rūšių apsaugos būklę.
3. Taikant priemones pagal šią direktyvą, atsižvelgiama į ekonominius, socialinius ir kultūrinius reikalavimus bei regionines ir vietines charakteristikas.
Natūralių buveinių ir rūšių buveinių apsauga
3 straipsnis
1. Natura 2000 pavadinimu kuriamas vieningas specialių saugomų teritorijų Europos ekologinis tinklas. Šis tinklas, sudarytas iš teritorijų, kuriose yra į I priedą įrašyti natūralių buveinių tipai ir į II priedą įrašytų rūšių buveinės, sudaro galimybę palaikyti, o kur reikia ir atstatyti iki geros apsaugos būklės natūralių buveinių tipus ir rūšių buveines jų natūraliame paplitimo areale.
Į Natura 2000 tinklą įeina specialios apsaugos teritorijos, kurias valstybės narės klasifikuoja pagal Direktyvą 79/409/EEB.
2. Kuriant Natura 2000 tinklą, visos valstybės narės prisideda atsižvelgiant į tai, kokią dalį jų teritorijoje užima šio straipsnio 1 dalyje nurodyti natūralių buveinių tipai ir rūšių buveinės. Šiuo tikslu kiekviena valstybė narė pagal 4 straipsnį steigia specialias saugomas teritorijas, atsižvelgdama į 1 dalyje išdėstytus tikslus.
3. Jei valstybės narės mano esant reikalinga, jos stengiasi pagerinti Natura 2000 tinklo ekologinį vientisumą palaikydamos, o kur reikia — sukurdamos kraštovaizdžio elementus, kurie yra labai svarbūs laukinei faunai ir florai, kaip nurodyta 10 straipsnyje.
4 straipsnis
1. Remdamasi III priede (1 etapas) išdėstytais kriterijais ir atitinkama moksline informacija, kiekviena valstybė narė siūlo teritorijų sąrašą, nurodydama, kurie jos teritorijoje vietiniai I priedo natūralių buveinių tipai ir kurios II priedo rūšys aptinkamos tose teritorijose. Dideliuose arealuose paplitusių gyvūnų rūšių atveju tokios teritorijos atitinka šių rūšių natūralaus paplitimo areale esančias vietas, kuriose egzistuoja jų gyvenimui ir veisimuisi svarbūs fiziniai ar biologiniai veiksniai. Dideliuose arealuose paplitusių vandens gyvūnų rūšių atveju tokios teritorijos siūlomos tik ten, kur yra aiškiai identifikuojamas plotas, kuriame yra jų gyvybei ir veisimuisi būtini fiziniai ir biologiniai veiksniai. Prireikus valstybės narės siūlo pakoreguoti sąrašą atsižvelgiant į 11 straipsnyje nurodytų stebėjimų rezultatus.
Per trejus metus nuo šios direktyvos paskelbimo sąrašas kartu su informacija apie kiekvieną teritoriją perduodamas Komisijai. Tokią informaciją sudaro teritorijos žemėlapis, jos pavadinimas, lokalizacija, plotas ir duomenys, gauti taikant III priede (1 etapas) nurodytus kriterijus; ji pateikiama Komisijos nustatyta forma, 21 straipsnyje nurodyta tvarka.
2. Remdamasi III priede (2 etapas) nustatytais kriterijais, kiekvienam iš ►A2 septynių ◄ 1 straipsnio c punkto iii papunktyje nurodytų biogeografinių regionų ir visai 2 straipsnio 1 dalyje nurodytai teritorijai Komisija, susitarusi su kiekviena valstybe nare pagal jų pateiktus sąrašus sudaro Bendrijos svarbos teritorijų sąrašo projektą, paremtą valstybių narių sąrašais, nurodančiais tas teritorijas, kuriose yra vienas ar daugiau natūralių buveinių tipų ar prioritetinių rūšių.
Valstybės narės, kurių teritorijos su jose aptinkamais vienu ar daugiau prioritetiniais natūralių buveinių tipais ar prioritetinėmis rūšimis sudaro daugiau negu 5 % jų nacionalinės teritorijos, gali, susitarusios su Komisija, prašyti, kad III priede (2 etapas) išvardyti kriterijai, parenkant visas Bendrijos svarbos teritorijas jų teritorijoje, būtų taikomi lanksčiau.
Atrinktų Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą, nurodant teritorijas, kuriose yra vienas ar daugiau prioritetinių natūralių buveinių tipų ar prioritetinių rūšių, Komisija tvirtina 21 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas sudaromas per šešerius metus nuo šios direktyvos paskelbimo.
4. Jei, laikantis 2 dalyje nustatytos tvarkos, yra patvirtinama Bendrijos svarbos teritorija, atitinkama valstybė narė turi kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per šešerius metus, toje teritorijoje įsteigia specialią saugomą teritoriją, nustatydama prioritetus, atsižvelgdama į teritorijos svarbą palaikant ar atstatant I priede išvardytų natūralių buveinių tipų arba II priede išvardytų rūšių gerą apsaugos būklę bei užtikrinant Natura 2000tinklo vientisumą, taip pat atsižvelgdama į toms vietovėms gresiantį degradavimą ar sunaikinimą.
5. Teritoriją įtraukus į 2 dalies trečiojoje pastraipoje minimą sąrašą, jai pradedamos taikyti 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.
5 straipsnis
1. Išskirtiniais atvejais, kai Komisija nustato, kad 4 straipsnio 1 dalyje minimame sąraše nėra paminėta teritorija, kurioje aptinkamas prioritetinis natūralių buveinių tipas ar prioritetinė rūšis, kuri, remiantis atitinkama ir patikima moksline informacija, yra svarbi to prioritetinio natūralių buveinių tipo palaikymui arba prioritetinės rūšies išlikimui, pradedamos dvišalės Komisijos ir atitinkamos valstybės narės konsultacijos, kad būtų galima palyginti abiejų šalių naudojamus mokslinių tyrimų duomenis.
2. Jei pasibaigus konsultacijoms, kurios gali tęstis ne ilgiau kaip 6 mėnesius, ginčas lieka neišspręstas, Komisija pateikia Tarybai pasiūlymą tokią teritoriją priskirti prie Bendrijos svarbos teritorijų.
3. Gavusi tokį pasiūlymą, Taryba per tris mėnesius vienbalsiai priima sprendimą.
4. Konsultacijų metu ir laukiant Tarybos sprendimo, nagrinėjamai teritorijai galioja 6 straipsnio 2 dalis.
6 straipsnis
1. Specialioms saugomoms teritorijoms valstybės narės nustato būtinas apsaugos priemones, tarp jų, jei reikia, atitinkamus tvarkymo planus, parengtus specialiai šioms teritorijoms ar integruotus į kitus plėtros planus, ir atitinkamas įstatymais nustatytas, administracines arba sutartyje numatytas priemones, kurios atitinka teritorijoje esančių į I priedą įtrauktų natūralių buveinių tipų ir į II priedą įtrauktų rūšių ekologinius reikalavimus.
2. Valstybės narės imasi priemonių, siekdamos specialiose saugomose teritorijose išvengti natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo, o taip pat rūšių, kurių apsaugai buvo įsteigtos specialios saugomos teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas šios direktyvos tikslų atžvilgiu.
3. Bet kokiems planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems teritorijos tvarkymui, bet galintiems ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai įvertinimas. Atsižvelgiant į poveikio teritorijai įvertinimo išvadas ir remiantis 4 dalies nuostatomis, kompetentingos nacionalinės institucijos pritaria planui ar projektui tik įsitikinusios, kad jis neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisumui ir, jei reikia, išsiaiškinusios plačiosios visuomenės nuomonę.
4. Jei, nepaisant poveikio teritorijai neigiamo įvertinimo ir nesant kitų alternatyvių sprendimų, šis planas ar projektas vis dėlto privalo būti įgyvendintas dėl įpareigojančių priežasčių, tarp jų ir socialinio ar ekonominio pobūdžio, neatsižvelgti į visuomenės interesus, valstybė narė imasi visų kompensacinių priemonių, būtinų bendram Natura 2000 vientisumui apsaugoti. Apie patvirtintas kompensacines priemones ji praneša Komisijai.
Kai atitinkamoje teritorijoje yra prioritetinis natūralių buveinių tipas ir (arba) prioritetinė rūšis, vieninteliai argumentai, kuriuos galima pateikti, yra argumentai, susiję su žmonių sveikata ar sauga, su labai svarbiomis aplinkai palankiomis pasekmėmis arba kitomis, Komisijos nuomone, įpareigojančiomis priežastimis neatsižvelgti į visuomenės interesus.
7 straipsnis
Šios direktyvos 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyti įpareigojimai pakeičia bet kuriuos Direktyvos 79/409/EEB 4 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje nustatytus įpareigojimus teritorijoms, atrinktoms pagal 4 straipsnio 1 dalį arba panašiai pripažintoms pagal jos 4 straipsnio 2 dalį, nuo šios direktyvos įgyvendinimo datos arba nuo valstybės narės atlikto atrinkimo arba pripažinimo datos pagal Direktyvą 79/409/EEB, jei pastaroji data yra vėlesnė.
8 straipsnis
1. Kartu su savo pasiūlymais dėl teritorijų, tinkamų steigti specialias saugomas teritorijas, kuriose yra aptinkami prioritetiniai natūralių buveinių tipai ir (arba) prioritetinės rūšys, valstybės narės Komisijai atitinkamai siunčia savo apskaičiavimus, koks, jų nuomone, turi būti bendras Bendrijos finansavimas, kad jos galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal 6 straipsnio 1 dalį.
2. Bendrijos svarbos teritorijoms, kurioms prašoma bendro finansavimo, Komisija, susitarusi su kiekviena atitinkama valstybe nare, nustato priemones, kurios yra būtinos atitinkamose teritorijose siekiant palaikyti arba atstatyti prioritetinių natūralių buveinių tipų ir prioritetinių rūšių gerą apsaugos būklę, ir nurodo toms priemonėms reikalingų išlaidų sumą.
3. Susitarusi su atitinkama valstybe nare ir atsižvelgdama į prioritetinių natūralių buveinių tipų ir (arba) prioritetinių rūšių koncentraciją valstybės narės teritorijoje bei santykinę naštą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių, Komisija įvertina, kokios lėšų sumos, įskaitant finansavimą iš Bendrijos, reikės šioms priemonėms vykdyti.
4. Pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus vertinimus, atsižvelgdama į esamus atitinkamų Bendrijos dokumentų reglamentuojamus finansavimo šaltinius ir laikydamasi 21 straipsnyje numatytos tvarkos, Komisija patvirtina prioritetinių veiksmų bendrųjų priemonių programą, kurioje būtų numatyti ir finansavimo šaltiniai teritorijai, kai ji yra steigiama pagal 4 straipsnio 4 dalį.
5. Priemonės, kurios dėl išteklių stokos nebuvo įtrauktos į veiksmų programą, ir priemonės, kurioms ankščiau minėtoje veiksmų programoje nebuvo skirta Bendrijos bendro finansavimo arba buvo skirta tik jo dalis, yra svarstomos dar kartą 21 straipsnyje numatyta tvarka, kas dveji metai peržiūrint veiksmų programą, o laukiant tokios veiksmų peržiūros, valstybės narės gali tų priemonių vykdymą atidėti. Peržiūrint veiksmus, jei reikia, atsižvelgiama į naują nagrinėjamos teritorijos situaciją.
6. Teritorijose, kur nuo Bendrijos bendro finansavimo priklausomų priemonių vykdymas yra atidėtas, valstybės narės nesiima jokių naujų priemonių, kurios galėtų pabloginti šių teritorijų būklę.
9 straipsnis
Veikdama 21 straipsnyje numatyta tvarka, Komisija periodiškai peržiūri, koks yra Natura 2000 indėlis siekiant 2 ir 3 straipsniuose numatytų tikslų. Jei, atliekant 11 straipsnyje numatytus stebėjimus, nustatyti natūralūs pokyčiai teikia tam pagrindo, specialią saugomą teritoriją gali būti nuspręsta panaikinti.
10 straipsnis
Valstybės narės stengiasi, kur mano tai esant būtina, savo žemėnaudos planuose bei plėtros politikoje, ir ypač siekdamos pagerinti Natura 2000 tinklo ekologinį vientisumą, skatinti laukinei faunai ir florai svarbių kraštovaizdžio elementų tvarkymą.
Šiems elementams priskiriami tie, kurie dėl savo linijinės ar tęstinės struktūros (upės su savo krantais ar tradicinės laukų ribų žymėjimo sistemos) ar dėl savo jungiamosios funkcijos (kūdros ar maži miškeliai) yra būtini laukinių rūšių migracijai, plitimui ir genetiniams mainams.
11 straipsnis
Valstybės narės vykdo 2 straipsnyje nurodytų natūralių buveinių ir rūšių apsaugos būklės stebėjimą, atkreipdamos ypatingą dėmesį į prioritetinius natūralių buveinių tipus ir prioritetines rūšis.
Rūšių apsauga
12 straipsnis
1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių sukurti į IV priedo a dalį įrašytų gyvūnų rūšių griežtos apsaugos jų paplitimo areale sistemą, draudžiančią:
a) bet kokia forma tyčia gaudyti ar žudyti šių rūšių individus gamtoje;
b) šias rūšis tyčia trikdyti, ypač jų perėjimo, jauniklių auginimo, žiemos miego ir migracijos metu;
c) tyčia naikinti ar rinkti kiaušinius gamtoje;
d) pažeisti ar naikinti perėjimo ar poilsio vietas.
2. Valstybės narės draudžia laikyti, transportuoti, parduoti ar mainyti, siūlyti parduoti ar mainyti gamtoje sugautus šių rūšių egzempliorius, išskyrus tuos, kurie teisėtai buvo pagauti prieš įgyvendinant šią direktyvą.
3. Šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose bei 2 dalyje nurodytas draudimas galioja visiems gyvūnų, kuriems šis straipsnis taikomas, gyvenimo etapams.
4. Valstybės narės sukuria į IV priedo a dalį įrašytų gyvūnų rūšių atsitiktinio gaudymo ar žudymo stebėjimo sistemą. Atsižvelgdamos į surinktą informaciją valstybės narės imasi kitų būtinų tyrimo ir apsaugos priemonių, užtikrinančių, kad atsitiktinis gaudymas ar žudymas neturėtų reikšmingos neigiamos įtakos atitinkamoms rūšims.
13 straipsnis
1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių sukurti į IV priedo b dalį įrašytų augalų rūšių griežtos apsaugos sistemą, draudžiančią:
a) tyčia skinti, rinkti, pjauti, rauti ar naikinti tokius augalus gamtoje jų natūralaus paplitimo vietose;
b) laikyti, transportuoti, parduoti ar mainyti, siūlyti parduoti ar mainyti iš gamtos paimtus tų rūšių egzempliorius, išskyrus tuos, kurie teisėtai buvo paimti prieš įgyvendinant šią direktyvą.
2. Šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodyti draudimai galioja visiems augalų, kuriems šis straipsnis taikomas, biologinio ciklo etapams.
14 straipsnis
1. Jei, remdamosi 11 straipsnyje numatytais stebėjimais, valstybės narės mano, kad tai yra būtina, jos imasi priemonių užtikrinti, kad į V priedą įrašytų laukinių faunos ir floros rūšių egzempliorių ėmimas iš gamtos ir jų naudojimas nesutrukdytų palaikyti gerą šių rūšių apsaugos būklę.
2. Kai manoma, kad tokios priemonės yra būtinos, viena iš tokių priemonių yra 11 straipsnyje numatytų stebėjimų tąsa. Tarp tokių priemonių visų pirma galėtų būti:
— taisyklės, reguliuojančios priėjimą prie tam tikros nuosavybės,
— laikinas ar vietinio masto draudimas imti rūšių egzempliorius iš gamtos ir naudoti tam tikras populiacijas,
— tokių egzempliorių ėmimo iš gamtos laikotarpių ir (arba) metodų reguliavimas,
— medžioklės ir žūklės taisyklių taikymas, imant egzempliorius iš gamtos, kuriose atsižvelgiama į tokių populiacijų išsaugojimą,
— rūšių egzempliorių ėmimui iš gamtos būtinų licencijų ar kvotų sistemos sukūrimas,
— rūšių egzempliorių pirkimo, pardavimo, siūlymo pirkti, laikymo ar transportavimo pardavimo tikslais reguliavimas,
— gyvūnų rūšių veisimas nelaisvėje, augalų rūšių dirbtinis dauginimas griežtai kontroliuojamomis sąlygomis, siekiant sumažinti laukinių rūšių ėmimą iš gamtos,
— taikomų priemonių poveikio įvertinimas.
15 straipsnis
Į V priedo a dalį įrašytų laukinės faunos rūšių gaudymo ir (arba) žudymo atžvilgiu ir tais atvejais, kai pagal 16 straipsnį į IV priedo a dalį įrašytų rūšių gaudymui ar žudymui yra taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, valstybės narės uždraudžia naudoti neatrankinius būdus, dėl kurių tokių rūšių populiacijos gali išnykti vietiniu mastu arba būti labai trikdomos, ir ypač drausti:
a) naudoti VI priedo a dalyje išvardintus gaudymo ir žudymo būdus;
b) bet kokį gaudymą ar žudymą iš transporto priemonių, nurodytų VI priedo b dalyje.
16 straipsnis
1. Jei nėra kitos priimtinos alternatyvos, ir nukrypti ledžiančios nuostatos taikymas netrukdo palaikyti atitinkamos rūšies populiacijų gerą apsaugos būklę jų natūralaus paplitimo areale, valstybės narės gali nukrypti nuo 12, 13 ir 14 straipsnių bei 15 straipsnio a ir b dalių:
a) siekdamos apsaugoti laukinę fauną ir florą bei išsaugoti natūralias buveines;
b) siekdamos išvengti didelės žalos, ypač pasėliams, naminiams gyvuliams, miškams, žūklės plotams, vandenims ir kitoms nuosavybės rūšims;
c) atsižvelgdamos į visuomenės sveikatą ir saugą arba dėl kitų įpareigojančių priežasčių neatsižvelgti į visuomeninius interesus, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio, į pirminės svarbos gamtinei aplinkai naudingas pasekmes;
d) mokslo tiriamojo darbo ir švietimo tikslais, siekiant šių rūšių populiacijų atstatymo ir reintrodukcijos bei dėl šiems tikslams įgyvendinti būtino veisimo, įskaitant dirbtinį augalų dauginimą;
e) siekdamos griežtai kontroliuojant leisti atrankos būdu ir ribotais kiekiais imti ir laikyti ribotą tam tikrų į IV priedą įrašytų rūšių egzempliorių skaičių, kurį nustato kompetentingos nacionalinės institucijos.
2. Kas dveji metai valstybės narės Komisijai pateikia Komiteto nustatytos formos ataskaitą apie nukrypti leidžiančias nuostatas, taikomas pagal 1 dalį. Gavusi ataskaitą, Komisija ne vėliau kaip per 12 mėnesių Komitetui pateikia savo nuomonę apie tas nukrypti leidžiančias nuostatas ir apie tai praneša Komitetui.
3. Ataskaitose nurodoma:
a) rūšys, kurioms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, ir jų taikymo priežastys, nurodant rizikos pobūdį ir, jei tikslinga, atmestas alternatyvas bei naudotus mokslinius duomenis;
b) leidžiami gyvūnų rūšių gaudymo ar žudymo būdai, priemonės ir metodai bei jų naudojimo priežastys;
c) aplinkybės, kada ir kur tokios nukrypti leidžiančios nuostatas buvo leista taikyti;
d) institucija, kuriai suteikti įgaliojimai skelbti ir tikrinti, kad egzistuoja reikalaujamos sąlygos, ir spręsti, kokie būdai, priemonės ar metodai gali būti naudojami, kokiu mastu ir kokios žinybos gali juos naudoti bei kokie asmenys turi vykdyti šią užduotį;
e) naudojamos priežiūros priemonės ir gauti rezultatai.
Informavimas
17 straipsnis
1. Pasibaigus 23 straipsnyje nurodytam laikotarpiui, kas šešeri metai valstybės narės pateikia ataskaitą apie taikytų pagal šią direktyvą priemonių įgyvendinimą. Į šią ataskaitą įtraukiama informacija apie 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas apsaugos priemones ir tų priemonių poveikio I priedo natūralių buveinių tipų ir II priedo rūšių apsaugos būklei įvertinimas bei pagrindiniai 11 straipsnyje nurodytos priežiūros rezultatai. Pagal Komiteto formą parengta ataskaita pateikiama Komisijai ir turi būti prieinama visuomenei.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ataskaitų pagrindu Komisija parengia bendrą ataskaitą. Joje atitinkamai įvertinama pasiekta pažanga ir ypač Natura 2000 indėlis siekiant 3 straipsnyje nurodytų tikslų. Ataskaitos dalies, kuri apima tam tikros valstybės narės pateiktą informaciją, projektą Komisija siunčia atitinkamai valstybei patikrinti. Pateikusi galutinį ataskaitos variantą komitetui, Komisija ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pranešimų gavimo dienos ją oficialiai paskelbia ir pateikia valstybėms narėms, Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonomikos bei socialinių reikalų komitetui.
3. Pagal šią direktyvą įsteigtas teritorijas valstybės narės gali pažymėti ženklais, kuriuos šiam tikslui yra sukūręs komitetas.
Mokslo tiriamieji darbai
18 straipsnis
1. Valstybės narės ir Komisija skatina mokslo tiriamuosius ir mokslinius darbus, atsižvelgdamos į 2 straipsnyje išdėstytus tikslus ir 11 straipsnyje nurodytus įpareigojimus. Jos keičiasi informacija, kad valstybių narių ir Komisijos lygmeniu vykdomi mokslo tiriamieji darbai būtų tinkamai koordinuojami.
2. Išskirtinis dėmesys skiriamas moksliniam darbui, kuris yra būtinas siekiant įgyvendinti 4 ir 10 straipsnius, taip pat yra skatinami valstybių narių bendri mokslo tiriamieji darbai.
Priedų keitimo tvarka
19 straipsnis
Pakeitimus, kurie yra būtini derinant I, II, III, V ir VI priedus su technine ir moksline pažanga, Komisijos siūlymu Taryba priima kvalifikuota balsų dauguma.
Pakeitimus, kurie yra būtini derinant IV priedą su technine ir moksline pažanga, Komisijos siūlymu Taryba priima vienbalsiai.
Komitetas
20 straipsnis
Komisijai padeda komitetas.
21 straipsnis
1. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB ( 6 ) 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra trys mėnesiai.
2. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.
Papildomos nuostatos
22 straipsnis
Įgyvendindamos šios direktyvos nuostatas, valstybės narės:
a) ištiria, ar pageidautina reintrodukuoti IV priede nurodytas rūšis, kurios yra vietinės valstybių narių teritorijose, tais atvejais, kai ši priemonė galėtų padėti jų apsaugai, su sąlyga, kad atlikus tokius tyrimus ir atsižvelgus į valstybių narių bei kitų valstybių patirtį, nustatoma, kad tokia rūšių reintrodukcija veiksmingai padeda atstatyti gerą šių rūšių apsaugos būklę, ir su sąlyga, kad tai yra vykdoma tik atitinkamai pasitarus su visuomene;
b) užtikrina, kad tyčinė bet kurių rūšių, kurios yra nevietinės valstybių narių teritorijose, introdukcija į gamtą būtų reguliuojama taip, kad tai nekenktų natūralioms buveinėms jų natūralaus paplitimo ribose arba laukinei vietinei florai ir faunai, o jei valstybė narė mano, kad tai yra būtina, tokią rūšių introdukciją uždraudžia. Atlikto įvertinimo rezultatai siunčiami komitetui;
c) skatina švietimą ir informaciją apie poreikį saugoti laukinės faunos ir floros rūšis, jų buveines bei natūralias buveines.
Baigiamosios nuostatos
23 straipsnis
1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję per dvejus metus nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos, įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.
2. Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
3. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.
24 straipsnis
Ši direktyva skiriama valstybėms narėms.
I PRIEDAS
BENDRIJOS SVARBOS NATŪRALIŲ BUVEINIŲ TIPAI, KURIŲ APSAUGAI BŪTINA STEIGTI SPECIALIAS SAUGOMAS TERITORIJAS
Paaiškinimas
Natūralių buveinių aiškinimo gairės pateiktos „Europos Sąjungos natūralių buveinių aiškinimo vadove“, patvirtintame pagal 20 straipsnį sukurto komiteto („Natūralių buveinių komitetas“) ir paskelbtame Europos Komisijos ( 7 ).
Kodas atitinka NATURA 2000 kodą.
Ženklas „*“ reiškia prioritetinius buveinių tipus.
|
1. PAKRANČIŲ IR DRUSKINGOS BUVEINĖS |
|
|
11. |
Atvira jūra ir potvynių zonos |
|
1110 |
Smėlėtos pakrantės, kurios visą laiką šiek tiek apsemtos jūros vandeniu |
|
1120 |
* Posidonia sąžalynai (Posidonion oceanicae) |
|
1130 |
Upių žiotys |
|
1140 |
Atoslūgio metu neužsemiamos dumblingos ir smėlingos lygumos |
|
1150 |
* Pakrančių įlankos |
|
1160 |
Didelės seklios įlankos ir užutekiai |
|
1170 |
Rifai |
|
1180 |
Dėl išsiskiriančių dujų susiformavusios povandeninės struktūros |
|
12. |
Jūros uolos ir skardžiai arba akmenuoti paplūdimiai |
|
1210 |
Vienamečių augalų bendrijos ant sąnašų |
|
1220 |
Daugiamečių augalų bendrijos akmenuotuose krantuose |
|
1230 |
Augalais apaugusios Atlanto ir Baltijos jūros pakrančių uolos |
|
1240 |
Augalais apaugusios Viduržemio jūros pakrančių uolos su endeminių rūšių Limonium spp. |
|
1250 |
Augalais apaugusios Makaronezijos pakrančių uolos su endeminių rūšių augalais |
|
13. |
Atlanto pakrančių ir žemyninės druskingos žemapelkės bei druskingos pievos |
|
1310 |
Salicornia ir kitų vienamečių augalų užimti dumblynai ir smėlynai |
|
1320 |
Spartina vejos (Spartinion maritimae) |
|
1330 |
Atlantinės druskingos pievos (Glauco-Puccinellietalia maritimae) |
|
1340 |
* Žemyninės druskingos pievos |
|
14. |
Viduržemio pajūrio srities ir šiltų Atlanto pakrančių druskingos žemapelkės ir druskingos pievos |
|
1410 |
Viduržemio pajūrio srities pakrančių druskingos pievos (Juncetalia maritimi) |
|
1420 |
Viduržemio pajūrio srities ir šiltų Atlanto pakrančių druskamėgių augalų krūmynai (Sarcocornetea fruticosae) |
|
1430 |
Druskamėgių ir azotamėgių augalų krūmynai (Pegano-Salsoletea) |
|
15. |
Druskingos ir gipsingos žemyninės stepės |
|
1510 |
* Viduržemio pajūrio srities druskingos stepės (Limonietalia) |
|
1520 |
* Iberijos gipsingosios stepės (Gypsophiletalia) |
|
1530 |
* Panoninės druskingosios stepės ir druskingosios žemapelkės |
|
16. |
Borealinis Baltijos archipelagas, pakrančių ir sausumos kilimo plotai |
|
1610 |
Baltijos jūros eskerų salos su smėlio, žvirgždo ir uolėtų paplūdimių bei sublitoralės augalų bendrijos |
|
1620 |
Borealinės Baltijos jūros salelės ir mažos salos |
|
1630 |
* Borealinės Baltijos jūros pakrančių pievos |
|
1640 |
Borealiniai Baltijos jūros smėlėti paplūdimiai su daugiamečių augalų bendrijomis |
|
1650 |
Siauros borealinės Baltijos jūros įlankos |
|
2. PAKRANČIŲ SMĖLIO KOPOS IR ŽEMYNINĖS KOPOS |
|
|
21. |
Atlanto, Šiaurės jūros ir Baltijos jūros pakrančių kopos |
|
2110 |
Užuomazginės pustomos kopos |
|
2120 |
Išilgai jūros kranto pustomos kopos, apaugusios Ammophila arenaria (baltosios kopos) |
|
2130 |
* Nurimusios pakrančių kopos apaugusios žoliniais augalais (pilkosios kopos) |
|
2140 |
* Kalcio neturinčios nurimusios kopos su Empetrum nigrum |
|
2150 |
* Atlanto pakrančių kalcio neturinčios nurimusios kopos (Calluno-Ulicetea) |
|
2160 |
Kopos su Hippophaë rhamnoides |
|
2170 |
Kopos su Salix repens ssp. argentea (Salicion arenariae) |
|
2180 |
Atlanto, žemyninės ir borealinės srities kopos apaugusios mišku |
|
2190 |
Drėgni kopų duburiai |
|
21A0 |
Mačeirai (* Airijoje) |
|
22. |
Viduržemio jūros pakrančių kopos |
|
2210 |
Nurimusios paplūdimio kopos su Crucianellion maritimae bendrijomis |
|
2220 |
Kopos su Euphorbia terracina |
|
2230 |
Kopų žolynai priklausantys Malcolmietalia eilei |
|
2240 |
Brachypodietalia eilės kopų žolynai su vienamečiais augalais |
|
2250 |
* Pakrančių kopos apaugusios Juniperus spp. krūmynais |
|
2260 |
Kopos su kietalapių krūmų sąžalynais Cisto-Lavenduletalia |
|
2270 |
* Pinus pinea arba/ir Pinus pinaster pušų miškais apaugusios kopos |
|
23. |
Senos, kalcio neturinčios smėlio žemyninės kopos |
|
2310 |
Sausi smėlynų viržynai su Calluna ir Genista |
|
2320 |
Sausi smėlynų viržynai su Calluna ir Empetrum nigrum |
|
2330 |
Atviri žemyninių kopų žolynai su Corynephorus ir Agrostis |
|
2340 |
* Panonijos žemyninės kopos |
|
3. GĖLŲJŲ VANDENŲ BUVEINĖS |
|
|
31. |
Stovinčio vandens telkiniai |
|
3110 |
smėlėtųjų lygumų oligotrofiniai vandens telkiniai su labai mažai mineralinių medžiagų turinčiu vandeniu (Littorelletalia uniflorae) |
|
3120 |
Viduržemio pajūrio srities vakarinės dalies smėlėtųjų lygumų oligotrofiniai vandens telkiniai su labai mažai mineralinių medžiagų turinčiu vandeniu ir Isoetes spp. formuojamomis bendrijomis |
|
3130 |
Oligotrofiniai ir mezotrofiniai stovinčio vandenstelkiniai su Littorelletea uniflorae ir/arba of the Isoëto-Nanojuncetea augalais |
|
3140 |
Stipriai oligomezotrofiniai vandens telkiniai kurių dugne formuojasi Chara spp. |
|
3150 |
Natūralūs eutrofiniai ežerai su Magnopotamion arba Hydrocharition tipo augalija |
|
3160 |
Natūralūs distrofiniai ežerai ir kūdros |
|
3170 |
*Viduržemio jūros srities laikinos kūdros |
|
3180 |
*Turlogai |
|
3190 |
Gipso karsto ežerai |
|
31A0 |
* Transilvanijos karštųjų šaltinių garždenio sąžalynai |
|
32. |
Tekančio vandens telkiniai ar jų atkarpos, kuriose vyksta natūrali ar pusiau natūrali dinamika (mažas, vidutinio dydžio ir dideles vagas turintys) ir kurių vandens kokybė liudija, jog nėra reikšmingos žalos |
|
3210 |
Fenoskandijos natūralios upės |
|
3220 |
Alpinės upės kartu su žoline jų pakrančių augalija |
|
3230 |
Alpinės upės kartu su sumedėjusių augalų bendrijomis, kurias formuoja Myricaria germanica |
|
3240 |
Alpinės upės kartu su sumedėjusių augalų bendrijomis, kurias formuoja Salix elaeagnos |
|
3250 |
Nuolat tekančios Viduržemio pajūrio srities upės su Glaucium flavum |
|
3260 |
Lygumų ir priekalnių upės su Ranunculion fluitantis ir Callitricho-Batrachion augalija |
|
3270 |
Upės su dumblėtomis pakrantėmis su Chenopodion rubri p.p. ir Bidention p.p. augalija |
|
3280 |
Nuolat tekančios Viduržemio pajūrio srities upės su Paspalo-Agrostidion bendrijomis ir apaugusios pakaitomis Salix ir Populus alba |
|
3290 |
Ne visada tekančios Viduržemio pajūrio srities upės su Paspalo-Agrostidion |
|
4. VIDUTINIO KLIMATO REGIONŲ VIRŽYNAI IR KRŪMYNAI |
|
|
4010 |
Drėgnieji Atlantinės srities šiaurinės dalies viržynai su Erica tetralix |
|
4020 |
* Drėgnieji Atlantinės srities vidutinio klimato dalies viržynai su Erica ciliaris ir Erica tetralix |
|
4030 |
Europiniai sausieji viržynai |
|
4040 |
* Sausieji Atlanto pakrančių viržynai su Erica vagans |
|
4050 |
* Endeminiai Makaronezijos viržynai |
|
4060 |
Alpiniai ir borealiniai viržynai |
|
4070 |
Krūmynai su Pinus mugo ir Rhododendron hirsutum (Mugo-Rhododendretum hirsuti) |
|
4080 |
Subarktiniai Salix spp. krūmynai |
|
4090 |
Endeminiai Viduržemio pajūrio srities kalnų viržynai su dygliakrūmiais |
|
40A0 |
* Subkontinentiniai Panonijos paribių krūmynai |
|
5. KIETALAPIŲ AUGALŲ KRŪMYNAI (MATORALIS) |
|
|
51. |
Submediteraniniai ir temperatiniai krūmynai |
|
5110 |
Pastovios paprastojo buksmedžio (Buxus sempervirens) bendrijos ant uolų šlaitų (Berberidion p.p.) |
|
5120 |
Kalninės Cytisus purgans bendrijos |
|
5130 |
Juniperus communis bendrijos viržynuose arba kalkingose pievose |
|
5140 |
* Cistus palhinhae bendrijos drėgnuose pajūrio viržynuose |
|
52. |
Viduržemio pajūrio srities sumedėjančių augalų matoralis |
|
5210 |
Sumedėjančių augalų matoralis su Juniperus spp. |
|
5220 |
* Sumedėjančių augalų matoralis su Zyziphus |
|
5230 |
* Sumedėjančių augalų matoralis su Laurus nobilis |
|
53. |
Šiltieji Viduržemio pajūrio srities ir priešstepiniai krūmynai |
|
5310 |
Laurus nobilis krūmynai |
|
5320 |
Žemaūgių karpažolių bendrijos arti skardžių |
|
5330 |
Šiltieji Viduržemio pajūrio srities ir priešdykuminiai krūmynai |
|
54. |
Friganos |
|
5410 |
Vakarų Viduržemio pajūrio srities skardžių viršūnių friganos (Astragalo-Plantaginetum subulatae) |
|
5420 |
Friganos su Sarcopoterium spinosum |
|
5430 |
Endeminės Euphorbio-Verbascion friganos |
|
6. NATŪRALIOS IR PUSIAU NATŪRALIOS PIEVOS |
|
|
61. |
Natūralios pievos |
|
6110 |
* Kalkingos arba bazofilinės pievos (laibeniniai šilokynai Alysso-Sedion albi) |
|
6120 |
*Sausų smėlynų kalkingos pievos |
|
6130 |
Kalaminarinės pievos su Violetalia calaminariae |
|
6140 |
Pirėnų pievos su Festuca eskia ant silicio substratų |
|
6150 |
Alpinės ir borealinės pievos ant silicio substratų |
|
6160 |
Kalninės Ispanijos pievos su eraičinais (Festuca indigesta) |
|
6170 |
Alpinės ir subalpinės pievos ant kalkingų substratų 6180 |
|
6180 |
Makaronezijos normalaus drėgnumo (mezofitų) pievos |
|
6190 |
Panonijos uolų pievos (Stipo-Festucetalia pallentis) |
|
62. |
Pusiau natūralios sausos pievos ir krūmų facijos |
|
6210 |
Pusiau natūralios sausos pievos ir krūmų facijos (Festuco-Brometalia) ant kalkingų substratų (*svarbios gegužraibinių šeimos augalų buveinės) |
|
6220 |
* Netikrosios stepės su varpiniais ir vienamečiais augalais Thero-Brachypodietea |
|
6230 |
* Rūšių turtingos Nardus pievos ant silicio substratų kalnų srityje (ir priekalnių srityse Europos žemyninėje dalyje) |
|
6240 |
* Subpanoninės stepinės pievos |
|
6250 |
* Panoninės stepinės pievos ant liosinių dirvožemių |
|
6260 |
* Panoninės smėlingosios stepės |
|
6270 |
* Rūšių turtingos Fenoskandijos žemumų pievos (nuo sausų iki vidutinio drėgnumo) |
|
6280 |
* Šiauriniai alvarai ir plokščios kalkingos prekambro uolos |
|
62A0 |
Rytinės Viduržemio pajūrio dalies sausosios pievos (Scorzoneratalia villosae) |
|
62B0 |
* Kipro pievos ant serpantino uolų |
|
63. |
Kietalapių medžių ganomi miškai (dehesai) |
|
6310 |
Miškai su visžaliais ąžuolais (Quercus spp.) |
|
64. |
Pusiau natūralios drėgnos aukštųjų žolių pievos |
|
6410 |
Melvenių (Molinia) pievos ant kalkingo, durpinio arba dumblingo priemolio suspausto dirvožemio (Molinion caeruleae) |
|
6420 |
Viduržemio pajūrio srities aukštųjų žolių drėgnos pievos (Molinio-Holoschoenion) |
|
6430 |
Lygumų, kalnų ir alpinių sričių hidrofilinės pakrančių aukštųjų žolių bendrijos |
|
6440 |
Aliuvinės upių slėnių pievos su guostynų (Cnidion dubii) bendrijomis |
|
6450 |
Šiaurinės borealinės aliuvinėspievos |
|
6460 |
Trodoso kalnų durpingos pievos |
|
65. |
Normalaus drėgnumo (mezofitų) pievos |
|
6510 |
Žemumų šienaujamos pievos (Alopecurus pratensis, Sanguisorba officinalis) |
|
6520 |
Kalnų šienaujamos pievos |
|
6530 |
* Fenoskandijos miškapievės |
|
7. AUKŠTAPELKĖS, ŽEMAPELKĖS IR LIŪNAI |
|
|
71. |
Rūgščiosios kimininės pelkės |
|
7110 |
* Aktyvios aukštapelkės |
|
7120 |
Degradavusios aukštapelkės vis dar galinčios savaime atsistatyti |
|
7130 |
Plokščiosios pelkės (* jei aktyvios pelkės) |
|
7140 |
Tarpinio tipo pelkės ir liulančios pelkės |
|
7150 |
Durpingo substrato duburiai (Rhynchosporion) |
|
7160 |
Mineralinių medžiagų turtingi Fenoskandijos šaltiniai ir šaltiniuotos žemapelkės |
|
72. |
Kalkingosios žemapelkės |
|
7210 |
* Kalkingosios žemapelkės su Cladium mariscusir Carex davalliana rūšimis |
|
7220 |
* Šaltiniai su besiformuojančiais tufais (Cratoneurion) |
|
7230 |
Šarmingosios žemapelkės |
|
7240 |
Pionierinės alpinės formacijos iš Caricion bicoloris-atro-fuscae |
|
73. |
Borealinės žemapelkės |
|
7310 |
* Aapos |
|
7320 |
* Palsos |
|
8. UOLĖTOS BUVEINĖS IR URVAI |
|
|
81. |
Skardžiai |
|
8110 |
Silicio uolienų skardžiai nuo montaninio iki sniego lygmens (Androsacetalia alpinae ir Galeopsietalia ladani) |
|
8120 |
Kalkingi skardžiai nuo montaninio iki alpinio lygmens (Thlaspietea rotundifolii) |
|
8130 |
Viduržemio pajūrio srities vakarinės dalies ir termofiliniai skardžiai |
|
8140 |
Viduržemio pajūrio srities rytinės dalies ir skardžiai |
|
8150 |
Vidurio Europos aukštumų silicio uolienų skardžiai |
|
8160 |
* Vidurio Europos kalvų ir montaninio lygmens kalkingi skardžiai |
|
82. |
Chazmofitų augalija uolų šlaituose |
|
8210 |
Chazmofitų augalija uolų šlaituose ant kalkingų substratų |
|
8220 |
Chazmofitų augalija uolų šlaituose ant silikatinių substratų |
|
8230 |
Silikatinių uolų pionierinė augalija Sedo-Scleranthion arba Sedo albi-Veronicion dillenii |
|
8240 |
* Klinčių grindiniai |
|
83. |
Kitos uolėtos buveinės |
|
8310 |
Urvai, kuriuose neleidžiama lankytis žmonėms |
|
8320 |
Lavos laukai ir natūralūs urvai |
|
8330 |
Jūros apsemti ar pusiau apsemti urvai |
|
8340 |
Nuolatiniai ledynai |
|
9. MIŠKAI |
|
|
90. |
Borealinės Europos miškai |
|
9010 |
* Vakarų taiga |
|
9020 |
* Epifitų turtingi Fenoskandijos hemiborealiniai natūralūs seni plačialapių miškai (Quercus, Tilia, Acer, Fraxinus arba Ulmus) |
|
9030 |
* Pirminių sukcesijos stadijų natūralūs miškai ant kylančios sausumos pakrančių |
|
9040 |
Šiauriniai subalpiniai/subarktiniai miškai su Čerepanovo porūšio plaukuotoju beržu (Betula pubescens ssp. czerepanovii) |
|
9050 |
Fenoskandijos žolinių augalų turtingi miškai su paprastąja egle (Picea abies) |
|
9060 |
Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų arba su jais susiję |
|
9070 |
Fenoskandijos miškingosios ganyklos |
|
9080 |
* Fenoskandijos pelkėti lapuočių miškai |
|
91. |
Temperatinės Europos miškai |
|
9110 |
Bukų miškai (Luzulo-Fagetum) |
|
9120 |
Atlantiniai acidofiliniai bukų miškai su bugieniais (Ilex) ir kartais kukmedžiais (Taxus) krūmų arde (Quercion robori-petraeae arba Ilici-Fagenion) |
|
9130 |
Bukų miškai (Asperulo-Fagetum) |
|
9140 |
Vidurio Europos subalpiniai bukų miškai su Acer ir Rumex arifolius |
|
9150 |
Vidurio Europos bukų miškai ant kalkakmenio substratų (Cephalanthero-Fagion) |
|
9160 |
Subatlantinai ir vidurio Europos ąžuolų ir skroblų miškai (Carpinion betuli) |
|
9170 |
Ąžuolų ir skroblų miškai (Galio-Carpinetum) |
|
9180 |
* Šlaitų, skardžių ir griovų liepiniai klevynai (Tilio-Acerion) |
|
9190 |
Seni acidofiliniai ąžuolų (Quercus robur) miškai smėlėtose lygumose |
|
91A0 |
Seni bekočių ąžuolų miškai su Ilex ir Blechnum Britų salose |
|
91B0 |
Termofiliniai Fraxinus angustifolia miškai |
|
91C0 |
* Kaledonijos miškai |
|
91D0 |
* Pelkiniai miškai |
|
91E0 |
* Aliuviniai miškai su Alnus glutinosa ir Fraxinus excelsior (Alno-Padion, Alnion incanae, Salicion albae) |
|
91F0 |
Paupiniai mišrūs Quercus robur, Ulmus laevis, Ulmus minor, Fraxinus excelsior arba Fraxinus angustifolia miškai prie stambių upių (Ulmenion minoris) |
|
91G0 |
* Panoniniai bekočio ąžuolo (Quercus petraea) ir skroblo (Carpinus betulus) miškai |
|
91H0 |
* * Panoniniai pūkuotojo ąžuolo (Quercus pubescens) miškai |
|
91I0 |
* Eurosibiriniai stepiniai ąžuolų (Quercus spp.) miškai |
|
91J0 |
* Britų salų Taxus baccata miškai |
|
91K0 |
Ilyrijos Fagus sylvatica miškai (Aremonio-Fagion) |
|
91L0 |
Ilyrijos ąžuolų ir skroblų miškai (Erythronio-carpinion) |
|
91M0 |
Panonijos ir Balkanų burgundinio ir bekočio ąžuolo miškai |
|
91N0 * |
* Panonijos kontinentinių kopų krūmynai (Junipero-Populetum albae) |
|
91P0 |
Lenkinio kėnio miškai (Abietetum polonicum) |
|
91Q0 |
Vakarų Karpatų karbonatingi pušynai |
|
91R0 |
Dinarų kalnų pušynai ant dolomitų (Genisto januensis-Pinetum) |
|
91T0 |
Vidurio Europos kerpiniai pušynai |
|
91U0 |
Sarmatijos stepiniai pušynai |
|
91V0 |
Dakijos bukynai (Symphyto-Fagion) |
|
92. |
Viduržemio pajūrio srities vasaržaliaimiškai |
|
9210 |
* Apeninų bukų miškai su Taxus ir Ilex |
|
9220 |
* Apeninų bukų miškai su Abies alba ir Abies nebrodensis |
|
9230 |
Galicijos ir Portugalijos ąžuolynai su Quercus robur ir Quercus pyrenaica |
|
9240 |
Quercus faginea ir Quercus canariensis Iberijos miškai |
|
9250 |
Quercus trojana miškai |
|
9260 |
Castanea sativa miškai |
|
9270 |
Heleniniai bukų miškai su Abies borisii- regis |
|
9280 |
Quercus frainetto miškai |
|
9290 |
Cupressus miškai (Acero-Cupression) |
|
92A0 |
Salix alba ir Populus alba galeriniai miškai |
|
92B0 |
Paupiniai miškai ne visada tekančių Viduržemio pajūrio srities upių pakrantėse su Rhododendron ponticum, Salix ir kitais augalais |
|
92C0 |
Platanus orientalis ir Liquidambar orientalis miškai (Platanion orientalis) |
|
92D0 |
Pietinės dalies paupiniai galeriniai miškai ir krūmynai (Nerio-Tamaricetea and Securinegion tinctoriae) |
|
93. |
Viduržemio pajūrio srities kietalapių miškai |
|
9310 |
Egėjo jūros srities Quercus brachyphylla miškai |
|
9320 |
Olea ir Ceratonia miškai |
|
9330 |
Quercus suber miškai |
|
9340 |
Quercus ilex ir Quercus rotundifolia miškai |
|
9350 |
Quercus macrolepis miškai |
|
9360 |
*Makaronezijos laurų miškai (Laurus, Ocotea) |
|
9370 |
*Datulių Phoenix sąžalynai |
|
9380 |
Ilex aquifolium miškai |
|
9390 |
* Krūmynai ir miškų žemaūgė augalija su Quercus alnifolia |
|
93A0 |
Miškai su Quercus infectoria (Anagyro foetidae-Quercetum infectoriae) |
|
94. |
Vidutinio klimato regionų kalnų spygliuočių miškai |
|
9410 |
Kalnų ir alpinių sričių acidofiliniai Picea miškai (Vaccinio-Piceetea) |
|
9420 |
Alpiniai Larix decidua ir/arba Pinus cembra miškai |
|
9430 |
Subalpiniai ir kalnų Pinus uncinata miškai (* jei ant gipso arba klinčių substrato) |
|
95. |
Viduržemio pajūrio srities ir Makaronezijos kalnų spygliuočių miškai |
|
9510 |
* Abies alba miškai pietų Apeninuose |
|
9520 |
Abies pinsapo miškai |
|
9530 |
* Submediteraniniai miškai su endeminėmis juodosiomis pušimis |
|
9540 |
Viduržemio pajūrio srities miškai su endeminėmis Mesogean pušimis |
|
9550 |
Kanarų pušų (endeminių) miškai |
|
9560 |
* Endeminiai miškai su Juniperus spp. |
|
9570 |
* Tetraclinis articulata miškai |
|
9580 |
* Viduržemio pajūrio srities Taxus baccata miškai |
|
9590 |
* Cedrus brevifolia miškai (Cedrosetum brevifoliae) |
II PRIEDAS
BENDRIJOS SVARBOS GYVŪNŲ IR AUGALŲ RŪŠYS, KURIŲ APSAUGAI REIKALINGAS SPECIALIŲ SAUGOMŲ TERITORIJŲ STEIGIMAS
Paaiškinimas
a) Kuriant nuoseklų specialių saugomų teritorijų tinklą, II priedas papildo I priedą.
b) Šiame priede išvardytos rūšys yra nurodomos:
— rūšies arba porūšio pavadinimu, arba
— visomis rūšimis, priklausančiomis aukštesniam taksonui arba nurodytai taksono daliai. Santrumpa „spp.“ po šeimos arba genties pavadinimo nurodo visas tai šeimai arba genčiai priklausančias rūšis.
c) Simboliai
Prieš rūšies pavadinimą esanti žvaigždutė (*) rodo, kad tai yra prioritetinė rūšis.
Dauguma šiame priede išvardytų rūšių yra taip pat išvardytos IV priede. Jei rūšis yra nurodyta šiame priede, tačiau nėra nurodyta nei IV priede, nei V priede, po rūšies pavadinimo pateikiamas simbolis (o); jei šiame priede nurodyta rūšis yra taip pat nurodyta V priede, tačiau nėra nurodyta IV priede, po jos pavadinimo nurodomas simbolis (V).
a) GYVŪNAI
VERTEBRATES
ŽINDUOLIAI
INSECTIVORA
Talpidae
Galemys pyrenaicus
CHIROPTERA
Rhinolophidae
Rhinolophus blasii
Rhinolophus euryale
Rhinolophus ferrumequinum
Rhinolophus hipposideros
Rhinolophus mehelyi
Vespertilionidae
Barbastella barbastellus
Miniopterus schreibersi
Myotis bechsteini
Myotis blythii
Myotis capaccinii
Myotis dasycneme
Myotis emarginatus
Myotis myotis
Pteropodidae
Rousettus aegiptiacus
RODENTIA
Sciuridae
* Marmota marmota latirostris
* Pteromys volans (Sciuropterus russicus)
Spermophilus citellus (Citellus citellus)
* Spermophilus suslicus (Citellus suslicus)
Castoridae
Castor fiber (išskyrus Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos populiacijas)
Microtidae
Microtus cabrerae
* Microtus oeconomus arenicola
* Microtus oeconomus mehelyi
Microtus tatricus
Zapodidae
Sicista subtilis
CARNIVORA
Canidae
* Alopex lagopus
* Canis lupus (išskyrus Estijos populiaciją; Graikijos populiacijos į pietus nuo 39 lygiagretės; Ispanijos populiacijos į pietus nuo Duero; Latvijos, Lietuvos ir Suomijos populiacijos).
Ursidae
* Ursus arctos (išskyrus Estijos, Suomijos ir Švedijos populiacijas)
Mustelidae
* Gulo gulo
Lutra lutra
Mustela eversmannii
* Mustela lutreola
Felidae
Lynx lynx (išskyrus Estijos, Latvijos ir Suomijos populiacijas)
* Lynx pardinus
Phocidae
Halichoerus grypus (V)
* Monachus monachus
Phoca hispida bottnica (V)
* Phoca hispida saimensis
Phoca vitulina (V)
ARTIODACTYLA
Cervidae
* Cervus elaphus corsicanus
Rangifer tarandus fennicus (o)
Bovidae
* Bison bonasus
Capra aegagrus (laukinės populiacijos)
* Capra pyrenaica pyrenaica
Ovis gmelini musimon (Laukinės Korsikos ir Sardinijos populiacijos)
Ovis orientalis ophion (Ovis gmelini ophion)
* Rupicapra pyrenaica ornata (Rupicapra rupicapra ornata)
Rupicapra rupicapra balcanica
* Rupicapra rupicapra tatrica
CETACEA
Phocoena phocoena
Tursiops truncatus
ROPLIAI
CHELONIA (TESTUDINES)
Testudinidae
Testudo graeca
Testudo hermanni
Testudo marginata
Cheloniidae
* Caretta caretta
* Chelonia mydas
Emydidae
Emys orbicularis
Mauremys caspica
Mauremys leprosa
SAURIA
Lacertidae
Lacerta bonnali (Lacerta monticola)
Lacerta monticola
Lacerta schreiberi
Gallotia galloti insulanagae
* Gallotia simonyi
Podarcis lilfordi
Podarcis pityusensis
Scincidae
Chalcides simonyi (Chalcides occidentalis)
Gekkonidae
Phyllodactylus europaeus
OPHIDIA (SERPENTES)
Colubridae
* Coluber cypriensis
Elaphe quatuorlineata
Elaphe situla
* Natrix natrix cypriaca
Viperidae
* Macrovipera schweizeri (Vipera lebetina schweizeri)
Vipera ursinii (except Vipera ursinii rakosiensis)
* Vipera ursinii rakosiensis
AMPHIBIANS
CAUDATA
Salamandridae
Chioglossa lusitanica
Mertensiella luschani (Salamandra luschani)
* Salamandra aurorae (Salamandra atra aurorae)
Salamandrina terdigitata
Triturus carnifex (Triturus cristatus carnifex)
Triturus cristatus (Triturus cristatus cristatus)
Triturus dobrogicus (Triturus cristatus dobrogicus)
Triturus karelinii (Triturus cristatus karelinii)
Triturus montandoni
Proteidae
* Proteus anguinus
Plethodontidae
Hydromantes (Speleomantes) ambrosii
Hydromantes (Speleomantes) flavus
Hydromantes (Speleomantes) genei
Hydromantes (Speleomantes) imperialis
Hydromantes (Speleomantes) strinatii
Hydromantes (Speleomantes) supramontes
ANURA
Discoglossidae
* Alytes muletensis
Bombina bombina
Bombina variegata
Discoglossus galganoi (įskaitant Discoglossus „jeanneae“)
Discoglossus montalentii
Discoglossus sardus
Ranidae
Rana latastei
Pelobatidae
* Pelobates fuscus insubricus
ŽUVYS
PETROMYZONIFORMES
Petromyzonidae
Eudontomyzon spp. (o)
Lampetra fluviatilis (V) (išskyrus Suomijos ir Švedijos populiacijas)
Lampetra planeri (o) (išskyrus Estijos, Suomijos ir Švedijos populiacijas)
Lethenteron zanandreai (V)
Petromyzon marinus (o) (išskyrus Švedijos populiacijas)
ACIPENSERIFORMES
Acipenseridae
* Acipenser naccarii
* Acipenser sturio
CLUPEIFORMES
Clupeidae
Alosa spp. (V)
SALMONIFORMES
Salmonidae
Hucho hucho (natural populations) (V)
Salmo macrostigma (o)
Salmo marmoratus (o)
Salmo salar (tik gėluose vandenyse) (V) (išskyrus Suomijos populiacijas)
Coregonidae
* Coregonus oxyrhynchus (anadrominės populiacijos tam tikruose Šiaurės jūros sektoriuose)
Umbridae
Umbra krameri (o)
CYPRINIFORMES
Cyprinidae
Alburnus albidus (o) (Alburnus vulturius)
Anaecypris hispanica
Aspius aspius (V) (išskyrus Suomijos populiacijas)
Barbus comiza (V)
Barbus meridionalis (V)
Barbus plebejus (V)
Chalcalburnus chalcoides (o)
Chondrostoma genei (o)
Chondrostoma lusitanicum (o)
Chondrostoma polylepis (o) (įskaitant C. willkommi)
Chondrostoma soetta (o)
Chondrostoma toxostoma (o)
Gobio albipinnatus (o)
Gobio kessleri (o)
Gobio uranoscopus (o)
Iberocypris palaciosi (o)
* Ladigesocypris ghigii (o)
Leuciscus lucumonis (o)
Leuciscus souffia (o)
Pelecus cultratus (V)
Phoxinellus spp. (o)
* Phoxinus percnurus
Rhodeus sericeus amarus (o)
Rutilus pigus (V)
Rutilus rubilio (o)
Rutilus arcasii (o)
Rutilus macrolepidotus (o)
Rutilus lemmingii (o)
Rutilus frisii meidingeri (V)
Rutilus alburnoides (o)
Scardinius graecus (o)
Cobitidae
Cobitis elongata (o)
Cobitis taenia (o) (išskyrus Suomijos populiacijas)
Cobitis trichonica (o)
Misgurnus fossilis (o)
Sabanejewia aurata (o)
Sabanejewia larvata (o) (Cobitis larvata ir Cobitis conspersa)
SILURIFORMES
Siluridae
Silurus aristotelis (V)
ATHERINIFORMES
Cyprinodontidae
Aphanius iberus (o)
Aphanius fasciatus (o)
* Valencia hispanica
* Valencia letourneuxi (Valencia hispanica)
PERCIFORMES
Percidae
Gymnocephalus baloni
Gymnocephalus schraetzer (V)
Zingel spp. ((o) išskyrus Zingel asper ir Zingel zingel (V))
Gobiidae
Knipowitschia (Padogobius) panizzae (o)
Padogobius nigricans (o)
Pomatoschistus canestrini (o)
SCORPAENIFORMES
Cottidae
Cottus gobio (o) (išskyrus Suomijos populiacijas)
Cottus petiti (o)
BESTUBURIAI
ARTHROPODES
CRUSTACEA
Decapoda
Austropotamobius pallipes (V)
* Austropotamobius torrentium (V)
Isopoda
* Armadillidium ghardalamensis
INSECTA
Coleoptera
Agathidium pulchellum (o)
Bolbelasmus unicornis
Boros schneideri (o)
Buprestis splendens
Carabus hampei
Carabus hungaricus
* Carabus menetriesi pacholei
* Carabus olympiae
Carabus variolosus
Carabus zawadszkii
Cerambyx cerdo
Corticaria planula (o)
Cucujus cinnaberinus
Dorcadion fulvum cervae
Duvalius gebhardti
Duvalius hungaricus
Dytiscus latissimus
Graphoderus bilineatus
Leptodirus hochenwarti
Limoniscus violaceus (o)
Lucanus cervus (o)
Macroplea pubipennis (o)
Mesosa myops (o)
Morimus funereus (o)
* Osmoderma eremita
Oxyporus mannerheimii (o)
Pilemia tigrina
* Phryganophilus ruficollis
Probaticus subrugosus
Propomacrus cypriacus
* Pseudogaurotina excellens
Pseudoseriscius cameroni
Pytho kolwensis
Rhysodes sulcatus (o)
* Rosalia alpina
Stephanopachys linearis (o)
Stephanopachys substriatus (o)
Xyletinus tremulicola (o)
Hemiptera
Aradus angularis (o)
Lepidoptera
Agriades glandon aquilo (o)
Arytrura musculus
* Callimorpha (Euplagia, Panaxia) quadripunctaria (o)
Catopta thrips
Chondrosoma fiduciarium
Clossiana improba (o)
Coenonympha oedippus
Colias myrmidone
Cucullia mixta
Dioszeghyana schmidtii
Erannis ankeraria
Erebia calcaria
Erebia christi
Erebia medusa polaris (o)
Eriogaster catax
Euphydryas (Eurodryas, Hypodryas) aurinia (o)
Glyphipterix loricatella
Gortyna borelii lunata
Graellsia isabellae (V)
Hesperia comma catena (o)
Hypodryas maturna
Leptidea morsei
Lignyoptera fumidaria
Lycaena dispar
Lycaena helle
Maculinea nausithous
Maculinea teleius
Melanargia arge
* Nymphalis vaualbum
Papilio hospiton
Phyllometra culminaria
Plebicula golgus
Polymixis rufocincta isolata
Polyommatus eroides
Xestia borealis (o)
Xestia brunneopicta (o)
* Xylomoia strix
Mantodea
Apteromantis aptera
Odonata
Coenagrion hylas (o)
Coenagrion mercuriale (o)
Coenagrion ornatum (o)
Cordulegaster heros
Cordulegaster trinacriae
Gomphus graslinii
Leucorrhinia pectoralis
Lindenia tetraphylla
Macromia splendens
Ophiogomphus cecilia
Oxygastra curtisii
Orthoptera
Baetica ustulata
Brachytrupes megacephalus
Isophya costata
Isophya stysi
Myrmecophilus baronii
Odontopodisma rubripes
Paracaloptenus caloptenoides
Pholidoptera transsylvanica
Stenobothrus (Stenobothrodes) eurasius
ARACHNIDA
Pseudoscorpiones
Anthrenochernes stellae (o)
MOLIUSKAI
GASTROPODA
Anisus vorticulus
Caseolus calculus
Caseolus commixta
Caseolus sphaerula
Chilostoma banaticum
Discula leacockiana
Discula tabellata
Discus guerinianus
Elona quimperiana
Geomalacus maculosus
Geomitra moniziana
Gibbula nivosa
* Helicopsis striata austriaca (o)
Hygromia kovacsi
Idiomela (Helix) subplicata
Lampedusa imitatrix
* Lampedusa melitensis
Leiostyla abbreviata
Leiostyla cassida
Leiostyla corneocostata
Leiostyla gibba
Leiostyla lamellosa
* Paladilhia hungarica
Sadleriana pannonica
Theodoxus transversalis
Vertigo angustior (o)
Vertigo genesii (o)
Vertigo geyeri (o)
Vertigo moulinsiana (o)
BIVALVIA
Unionoida
Margaritifera durrovensis (Margaritifera margaritifera) (V)
Margaritifera margaritifera (V)
Unio crassus
Dreissenidae
Congeria kusceri
b) AUGALAI
PTERIDOPHYTA
Aspleniaceae
Asplenium jahandiezii (Litard.) Rouy
Rouy Asplenium adulterinum Milde
Blechnaceae
Woodwardia radicans (L.) Sm.
Dicksoniaceae
Culcita macrocarpa C. Presl
Dryopteridaceae
Diplazium sibiricum (Turcz. ex Kunze) Kurata
* Dryopteris corleyi Fraser-Jenk.
Dryopteris fragans (L.) Schott
Hymenophyllaceae
Trichomanes speciosum Willd.
Isoetaceae
Isoetes boryana Durieu
Isoetes malinverniana Ces. & De Not.
Marsileaceae
Marsilea batardae Launert
Marsilea quadrifolia L.
Marsilea strigosa Willd.
Ophioglossaceae
Botrychium simplex Hitchc.
Ophioglossum polyphyllum A. Braun
GYMNOSPERMAE
Pinaceae
* Abies nebrodensis (Lojac.) Mattei
ANGIOSPERMAE
Alismataceae
* Alisma wahlenbergii (Holmberg) Juz.
Caldesia parnassifolia (L.) Parl.
Luronium natans (L.) Raf.
Amaryllidaceae
Leucojum nicaeense Ard.
Narcissus asturiensis (Jordan) Pugsley
Narcissus calcicola Mendonça
Narcissus cyclamineus DC.
Narcissus fernandesii G. Pedro
Narcissus humilis (Cav.) Traub
* Narcissus nevadensis Pugsley
Narcissus pseudonarcissus L. subsp. nobilis (Haw.) A. Fernandes
Narcissus scaberulus Henriq.
Narcissus triandrus L. subsp. capax (Salisb.) D. A. Webb.
Narcissus viridiflorus Schousboe
Asclepiadaceae
Vincetoxicum pannonicum (Borhidi) Holub
Boraginaceae
* Anchusa crispa Viv.
Echium russicum J.F.Gemlin
* Lithodora nitida (H. Ern) R. Fernandes
Myosotis lusitanica Schuster
Myosotis rehsteineri Wartm.
Myosotis retusifolia R. Afonso
Omphalodes kuzinskyanae Willk.
* Omphalodes littoralis Lehm.
* Onosma tornensis Javorka
Solenanthus albanicus (Degen & al.) Degen & Baldacci
* Symphytum cycladense Pawl.
Campanulaceae
Adenophora lilifolia (L.) Ledeb.
Asyneuma giganteum (Boiss.) Bornm.
* Campanula bohemica Hruby
* Campanula gelida Kovanda
* Campanula sabatia De Not.
* Campanula serrata (Kit.) Hendrych
Campanula zoysii Wulfen
Jasione crispa (Pourret) Samp. subsp. serpentinica Pinto da Silva
Jasione lusitanica A. DC.
Caryophyllaceae
Arenaria ciliata L. subsp. pseudofrigida Ostenf. & O.C. Dahl
Arenaria humifusa Wahlenberg
* Arenaria nevadensis Boiss. & Reuter
Arenaria provincialis Chater & Halliday
* Cerastium alsinifolium Tausch
Cerastium dinaricum G.Beck & Szysz.
Dianthus arenarius L. subsp. arenarius
* Dianthus arenarius subsp. bohemicus (Novak) O.Schwarz
Dianthus cintranus Boiss. & Reuter subsp. cintranus Boiss. & Reuter
* Dianthus diutinus Kit.
* Dianthus lumnitzeri Wiesb.
Dianthus marizii (Samp.) Samp.
* Dianthus moravicus Kovanda
* Dianthus nitidus Waldst. et Kit.
Dianthus plumarius subsp. regis-stephani (Rapcs.) Baksay
Dianthus rupicola Biv.
* Gypsophila papillosa P. Porta
Herniaria algarvica Chaudhri
* Herniaria latifolia Lapeyr. subsp. litardierei Gamis
Herniaria lusitanica (Chaudhri) subsp. berlengiana Chaudhri
Herniaria maritima Link
* Minuartia smejkalii Dvorakova
Moehringia lateriflora (L.) Fenzl.
Moehringia tommasinii Marches.
Moehringia villosa (Wulfen) Fenzl
Petrocoptis grandiflora Rothm.
Petrocoptis montsicciana O. Bolos & Rivas Mart.
Petrocoptis pseudoviscosa Fernandez Casas
Silene furcata Rafin. subsp. angustiflora (Rupr.) Walters
* Silene hicesiae Brullo & Signorello
Silene hifacensis Rouy ex Willk.
* Silene holzmanii Heldr. ex Boiss.
Silene longicilia (Brot.) Otth.
Silene mariana Pau
* Silene orphanidis Boiss
* Silene rothmaleri Pinto da Silva
* Silene velutina Pourret ex Loisel.
Chenopodiaceae
* Bassia (Kochia) saxicola (Guss.) A. J. Scott
* Cremnophyton lanfrancoi Brullo et Pavone
* Salicornia veneta Pignatti & Lausi
Cistaceae
Cistus palhinhae Ingram
Halimium verticillatum (Brot.) Sennen
Helianthemum alypoides Losa & Rivas Goday
Helianthemum caput-felis Boiss.
* Tuberaria major (Willk.) Pinto da Silva & Rozeira
Compositae
* Anthemis glaberrima (Rech. f.) Greuter
Artemisia campestris L. subsp. bottnica A.N. Lundström ex Kindb.
* Artemisia granatensis Boiss.
* Artemisia laciniata Willd.
Artemisia oelandica (Besser) Komaror
* Artemisia pancicii (Janka) Ronn.
* Aster pyrenaeus Desf. ex DC
* Aster sorrentinii (Tod) Lojac.
Carlina onopordifolia Besser
* Carduus myriacanthus Salzm. ex DC.
* Centaurea alba L. subsp. heldreichii (Halacsy) Dostal
* Centaurea alba L. subsp. princeps (Boiss. & Heldr.) Gugler
* Centaurea akamantis T.Georgiadis & G.Chatzikyriakou
* Centaurea attica Nyman subsp. megarensis (Halacsy & Hayek) Dostal
* Centaurea balearica J. D. Rodriguez
* Centaurea borjae Valdes-Berm. & Rivas Goday
* Centaurea citricolor Font Quer
Centaurea corymbosa Pourret
Centaurea gadorensis G. Blanca
* Centaurea horrida Badaro
* Centaurea kalambakensis Freyn & Sint.
Centaurea kartschiana Scop.
* Centaurea lactiflora Halacsy
Centaurea micrantha Hoffmanns. & Link subsp. herminii (Rouy) Dostál
* Centaurea niederi Heldr.
* Centaurea peucedanifolia Boiss. & Orph.
* Centaurea pinnata Pau
Centaurea pulvinata (G. Blanca) G. Blanca
Centaurea rothmalerana (Arènes) Dostál
Centaurea vicentina Mariz
Cirsium brachycephalum Juratzka
* Crepis crocifolia Boiss. & Heldr.
Crepis granatensis (Willk.) B. Blanca & M. Cueto
Crepis pusilla (Sommier) Merxmüller
Crepis tectorum L. subsp. nigrescens
Erigeron frigidus Boiss. ex DC.
* Helichrysum melitense (Pignatti) Brullo et al
Hymenostemma pseudanthemis (Kunze) Willd.
Hyoseris frutescens Brullo et Pavone
* Jurinea cyanoides (L.) Reichenb.
* Jurinea fontqueri Cuatrec.
* Lamyropsis microcephala (Moris) Dittrich & Greuter
Leontodon microcephalus (Boiss. ex DC.) Boiss.
Leontodon boryi Boiss.
* Leontodon siculus (Guss.) Finch & Sell
Leuzea longifolia Hoffmanns. & Link
Ligularia sibirica (L.) Cass.
* Palaeocyanus crassifolius (Bertoloni) Dostal
Santolina impressa Hoffmanns. & Link
Santolina semidentata Hoffmanns. & Link
Saussurea alpina subsp. esthonica (Baer ex Rupr) Kupffer
* Senecio elodes Boiss. ex DC.
Senecio jacobea L. subsp. gotlandicus (Neuman) Sterner
Senecio nevadensis Boiss. & Reuter
* Serratula lycopifolia (Vill.) A.Kern
Tephroseris longifolia (Jacq.) Griseb et Schenk subsp. moravica
Convolvulaceae
* Convolvulus argyrothamnus Greuter
* Convolvulus fernandesii Pinto da Silva & Teles
Cruciferae
Alyssum pyrenaicum Lapeyr.
* Arabis kennedyae Meikle
Arabis sadina (Samp.) P. Cout.
Arabis scopoliana Boiss
* Biscutella neustriaca Bonnet
Biscutella vincentina (Samp.) Rothm.
Boleum asperum (Pers.) Desvaux
Brassica glabrescens Poldini
Brassica hilarionis Post
Brassica insularis Moris
* Brassica macrocarpa Guss.
Braya linearis Rouy
* Cochlearia polonica E.Fröhlich
* Cochlearia tatrae Borbas
* Coincya rupestris Rouy
* Coronopus navasii Pau
Crambe tataria Sebeok
Diplotaxis ibicensis (Pau) Gomez-Campo
* Diplotaxis siettiana Maire
Diplotaxis vicentina (P. Cout.) Rothm.
Draba cacuminum Elis Ekman
Draba cinerea Adams
Erucastrum palustre (Pirona) Vis.
* Erysimum pieninicum (Zapal.) Pawl.
* Iberis arbuscula Runemark
Iberis procumbens Lange subsp. microcarpa Franco & Pinto da Silva
* Jonopsidium acaule (Desf.) Reichenb.
Jonopsidium savianum (Caruel) Ball ex Arcang.
Rhynchosinapis erucastrum (L.) Dandy ex Clapham subsp. cintrana (Coutinho) Franco & P. Silva (Coincya cintrana (P. Cout.) Pinto da Silva)
Sisymbrium cavanillesianum Valdes & Castroviejo
Sisymbrium supinum L.
Thlaspi jankae A.Kern.
Cyperaceae
Carex holostoma Drejer
* Carex panormitana Guss.
Eleocharis carniolica Koch
Dioscoreaceae
* Borderea chouardii (Gaussen) Heslot
Droseraceae
Aldrovanda vesiculosa L.
Elatinaceae
Elatine gussonei (Sommier) Brullo et al
Ericaceae
Rhododendron luteum Sweet
Euphorbiaceae
* Euphorbia margalidiana Kuhbier & Lewejohann
Eurphorbia transtagana Boiss.
Gentianaceae
* Centaurium rigualii Esteve
* Centaurium somedanum Lainz
Gentiana ligustica R. de Vilm. & Chopinet
Gentianella anglica (Pugsley) E. F. Warburg
* Gentianella bohemica Skalicky
Geraniaceae
* Erodium astragaloides Boiss. & Reuter
Erodium paularense Fernandez-Gonzalez & Izco
* Erodium rupicola Boiss.
Globulariaceae
* Globularia stygia Orph. ex Boiss.
Gramineae
Arctagrostis latifolia (R. Br.) Griseb.
Arctophila fulva (Trin.) N. J. Anderson
Avenula hackelii (Henriq.) Holub
Bromus grossus Desf. ex DC.
Calamagrostis chalybaea (Laest.) Fries
Cinna latifolia (Trev.) Griseb.
Coleanthus subtilis (Tratt.) Seidl
Festuca brigantina (Markgr.-Dannenb.) Markgr.-Dannenb.
Festuca duriotagana Franco & R. Afonso
Festuca elegans Boiss.
Festuca henriquesii Hack.
Festuca summilusitana Franco & R. Afonso
Gaudinia hispanica Stace & Tutin
Holcus setiglumis Boiss. &Reuter subsp. duriensis Pinto da Silva
Micropyropsis tuberosa Romero — Zarco & Cabezudo
* Poa riphaea (Ascher et Graebner) Fritsch
Pseudarrhenatherum pallens (Link) J. Holub
Puccinellia phryganodes (Trin.) Scribner + Merr.
Puccinellia pungens (Pau) Paunero
* Stipa austroitalica Martinovsky
* Stipa bavarica Martinovsky & H. Scholz
* Stipa styriaca Martinovsky
* Stipa veneta Moraldo
* Stipa zalesskii Wilensky
Trisetum subalpestre (Hartman) Neuman
Grossulariaceae
* Ribes sardoum Martelli
Hippuridaceae
Hippuris tetraphylla L. Fil.
Hypericaceae
* Hypericum aciferum (Greuter) N.K.B. Robson
Iridaceae
Crocus cyprius Boiss. et Kotschy
Crocus hartmannianus Holmboe
Gladiolus palustris Gaud.
Iris aphylla L. subsp. hungarica Hegi
Iris humilis Georgi subsp. arenaria (Waldst. et Kit.) A.et D.Löve
Juncaceae
Juncus valvatus Link
Luzula arctica Blytt
Labiatae
Dracocephalum austriacum L.
* Micromeria taygetea P. H. Davis
Nepeta dirphya (Boiss.) Heldr. ex Halacsy
* Nepeta sphaciotica P. H. Davis
Origanum dictamnus L.
Phlomis brevibracteata Turril
Phlomis cypria Post
Salvia veneris Hedge
Sideritis cypria Post
Sideritis incana subsp. glauca (Cav.) Malagarriga
Sideritis javalambrensis Pau
Sideritis serrata Cav. ex Lag.
Teucrium lepicephalum Pau
Teucrium turredanum Losa & Rivas Goday
* Thymus camphoratus Hoffmanns. & Link
Thymus carnosus Boiss.
* Thymus lotocephalus G. López & R. Morales (Thymus cephalotos L.)
Leguminosae
Anthyllis hystrix Cardona, Contandr. & E. Sierra
* Astragalus algarbiensis Coss. ex Bunge
* Astragalus aquilanus Anzalone
Astragalus centralpinus Braun-Blanquet
* Astragalus macrocarpus DC. subsp. lefkarensis
* Astragalus maritimus Moris
Astragalus tremolsianus Pau
* Astragalus verrucosus Moris
* Cytisus aeolicus Guss. ex Lindl.
Genista dorycnifolia Font Quer
Genista holopetala (Fleischm. ex Koch) Baldacci
Melilotus segetalis (Brot.) Ser. subsp. fallax Franco
* Ononis hackelii Lange
Trifolium saxatile All.
* Vicia bifoliolata J.D. Rodriguez
Lentibulariaceae
* Pinguicula crystallina Sm.
Pinguicula nevadensis (Lindb.) Casper
Liliaceae
Allium grosii Font Quer
* Androcymbium rechingeri Greuter
* Asphodelus bento-rainhae P. Silva
* Chionodoxa lochiae Meikle in Kew Bull.
Colchicum arenarium Waldst. et Kit.
Hyacinthoides vicentina (Hoffmans. & Link) Rothm.
* Muscari gussonei (Parl.) Tod.
Scilla litardierei Breist.
* Scilla morrisii Meikle
Tulipa cypria Stapf
Linaceae
* Linum dolomiticum Borbas
* Linum muelleri Moris (Linum maritimum muelleri)
Lythraceae
* Lythrum flexuosum Lag.
Malvaceae
Kosteletzkya pentacarpos (L.) Ledeb.
Najadaceae
Najas flexilis (Willd.) Rostk. & W.L. Schmidt
Najas tenuissima (A. Braun) Magnus
Orchidaceae
Anacamptis urvilleana Sommier et Caruana Gatto
Calypso bulbosa L.
* Cephalanthera cucullata Boiss. & Heldr.
Cypripedium calceolus L.
Gymnigritella runei Teppner & Klein
Himantoglossum adriaticum Baumann
Himantoglossum caprinum (Bieb.) V.Koch
Liparis loeselii (L.) Rich.
* Ophrys kotschyi H.Fleischm. et Soo
* Ophrys lunulata Parl.
Ophrys melitensis (Salkowski) J et P Devillers-Terschuren
Platanthera obtusata (Pursh) subsp. oligantha (Turez.) Hulten
Orobanchaceae
Orobanche densiflora Salzmann ex Reuter in DC.
Paeoniaceae
Paeonia cambessedesii (Willk.) Willk.
Paeonia clusii F.C. Stern subsp. rhodia (Stearn) Tzanoudakis
Paeonia officinalis L. subsp. banatica (Rachel) Soo
Paeonia parnassica Tzanoudakis
Palmae
Phoenix theophrasti Greuter
Papaveraceae
Corydalis gotlandica Lidén
Papaver laestadianum (Nordh.) Nordh.
Papaver radicatum Rottb. subsp. hyperboreum Nordh.
Plantaginaceae
Plantago algarbiensis Sampaio (Plantago bracteosa (Willk.) G. Sampaio)
Plantago almogravensis Franco
Plumbaginaceae
Armeria berlengensis Daveau
* Armeria helodes Martini & Pold
Armeria neglecta Girard
Armeria pseudarmeria (Murray) Mansfeld
* Armeria rouyana Daveau
Armeria soleirolii (Duby) Godron
Armeria velutina Welw. ex Boiss. & Reuter
Limonium dodartii (Girard) O. Kuntze subsp. lusitanicum (Daveau) Franco
* Limonium insulare (Beg. & Landi) Arrig. & Diana
Limonium lanceolatum (Hoffmans. & Link) Franco
Limonium multiflorum Erben
* Limonium pseudolaetum Arrig. & Diana
* Limonium strictissimum (Salzmann) Arrig.
Polygonaceae
Persicaria foliosa (H. Lindb.) Kitag.
Polygonum praelongum Coode & Cullen
Rumex rupestris Le Gall
Primulaceae
Androsace mathildae Levier
Androsace pyrenaica Lam.
* Cyclamen fatrense Halda et Sojak
* Primulaapennina Widmer
Primula carniolica Jacq.
Primula nutans Georgi
Primula palinuri Petagna
Primula scandinavica Bruun
Soldanella villosa Darracq.
Ranunculaceae
* Aconitum corsicum Gayer (Aconitum napellus subsp. corsicum)
Aconitum firmum (Reichenb.) Neilr subsp. moravicum Skalicky
Adonis distorta Ten.
Aquilegia bertolonii Schott
Aquilegia kitaibelii Schott
* Aquilegia pyrenaica D.C. subsp. cazorlensis (Heywood) Galiano
* Consolida samia P.H. Davis
* Delphinium caseyi B.L.Burtt
Pulsatilla grandis Wenderoth
Pulsatilla patens (L.) Miller
* Pulsatilla pratensis (L.) Miller subsp. hungarica Soo
* Pulsatilla slavica G.Reuss.
* Pulsatilla subslavica Futak ex Goliasova
Pulsatilla vulgaris Hill. subsp. gotlandica (Johanss.) Zaemelis & Paegle
Ranunculus kykkoensis Meikle
Ranunculus lapponicus L.
* Ranunculus weyleri Mares
Resedaceae
* Reseda decursiva Forssk.
Rosaceae
Agrimonia pilosa Ledebour
Potentilla delphinensis Gren. & Godron
* Pyrus magyarica Terpo
Sorbus teodorii Liljefors
Rubiaceae
Galium cracoviense Ehrend.
* Galium litorale Guss.
* Galium sudeticum Tausch
* Galium viridiflorum Boiss. & Reuter
Salicaceae
Salix salvifolia Brot. subsp. australis Franco
Santalaceae
Thesium ebracteatum Hayne
Saxifragaceae
Saxifraga berica (Beguinot) D.A. Webb
Saxifraga florulenta Moretti
Saxifraga hirculus L.
Saxifraga osloënsis Knaben
Saxifraga tombeanensis Boiss. ex Engl.
Scrophulariaceae
Antirrhinum charidemi Lange
Chaenorrhinum serpyllifolium (Lange) Lange subsp. lusitanicum R. Fernandes
* Euphrasia genargentea (Feoli) Diana
Euphrasia marchesettii Wettst. ex Marches.
Linaria algarviana Chav.
Linaria coutinhoi Valdés
Linaria loeselii Schweigger
* Linaria ficalhoana Rouy
Linaria flava (Poiret) Desf.
* Linaria hellenica Turrill
Linaria pseudolaxiflora Lojacono
* Linaria ricardoi Cout.
Linaria tonzigii Lona
* Linaria tursica B. Valdes & Cabezudo
Odontites granatensis Boiss.
* Pedicularis sudetica Willd.
Rhinanthus oesilensis (Ronninger & Saarsoo) Vassilcz
Tozzia carpathica Wol.
Verbascum litigiosum Samp.
Veronica micrantha Hoffmanns. & Link
* Veronica oetaea L.-A. Gustavsson
Solanaceae
* Atropa baetica Willk.
Thymelaeaceae
* Daphne arbuscula Celak
Daphne petraea Leybold
* Daphne rodriguezii Texidor
Ulmaceae
Zelkova abelicea (Lam.) Boiss.
Umbelliferae
* Angelica heterocarpa Lloyd
Angelica palustris (Besser) Hoffm.
* Apium bermejoi Llorens
Apium repens (Jacq.) Lag.
Athamanta cortiana Ferrarini
* Bupleurum capillare Boiss. & Heldr.
* Bupleurum kakiskalae Greuter
Eryngium alpinum L.
* Eryngium viviparum Gay
* Ferula sadleriana Lebed.
Hladnikia pastinacifolia Reichenb.
* Laserpitium longiradium Boiss.
* Naufraga balearica Constans & Cannon
* Oenanthe conioides Lange
Petagnia saniculifolia Guss.
Rouya polygama (Desf.) Coincy
* Seseli intricatum Boiss.
Seseli leucospermum Waldst. et Kit
Thorella verticillatinundata (Thore) Briq.
Valerianaceae
Centranthus trinervis (Viv.) Beguinot
Violaceae
* Viola hispida Lam.
Viola jaubertiana Mares & Vigineix
Viola rupestris F.W. Schmidt subsp. relicta Jalas
ŽEMESNIEJI AUGALAI
Bryophyta
Bruchia vogesiaca Schwaegr. (o)
Bryhnia novae-angliae (Sull & Lesq.) Grout (o)
* Bryoerythrophyllum campylocarpum (C. Müll.) Crum. (Bryoerythrophyllum machadoanum (Sergio) M. O. Hill)) (o)
Buxbaumia viridis (Moug.) Moug. & Nestl. (o)
Cephalozia macounii (Aust.) Aust. (o)
Cynodontium suecicum (H. Arn. & C. Jens.) I. Hag. (o)
Dichelyma capillaceum (Dicks) Myr. (o)
Dicranum viride (Sull. & Lesq.) Lindb. (o)
Distichophyllum carinatum Dix. & Nich. (o)
Drepanocladus (Hamatocaulis) vernicosus (Mitt.) Warnst. (o)
Encalypta mutica (I. Hagen) (o)
Hamatocaulis lapponicus (Norrl.) Hedenäs (o)
Herzogiella turfacea (Lindb.) I. Wats. (o)
Hygrohypnum montanum (Lindb.) Broth. (o)
Jungermannia handelii (Schiffn.) Amak. (o)
Mannia triandra (Scop.) Grolle (o)
* Marsupella profunda Lindb. (o)
Meesia longiseta Hedw. (o)
Nothothylas orbicularis (Schwein.) Sull. (o)
Ochyraea tatrensis Vana (o)
Orthothecium lapponicum (Schimp.) C. Hartm. (o)
Orthotrichum rogeri Brid. (o)
Petalophyllum ralfsii (Wils.) Nees & Gott. (o)
Plagiomnium drummondii (Bruch & Schimp.) T. Kop. (o)
Riccia breidleri Jur. (o)
Riella helicophylla (Bory & Mont.) Mont. (o)
Scapania massolongi (K. Müll.) K. Müll. (o)
Sphagnum pylaisii Brid. (o)
Tayloria rudolphiana (Garov) B. & S. (o)
Tortella rigens (N. Alberts) (o)
MAKARONEZIJOS RŪŠYS
PTERIDOPHYTA
Hymenophyllaceae
Hymenophyllum maderensis Gibby & Lovis
Dryopteridaceae
* Polystichum drepanum (Sw.) C. Presl.
Isoetaceae
Isoetes azorica Durieu & Paiva ex Milde
Marsileaceae
* Marsilea azorica Launert & Paiva
ANGIOSPERMAE
Asclepiadaceae
Caralluma burchardii N. E. Brown
* Ceropegia chrysantha Svent.
Boraginaceae
Echium candicans L. fil.
* Echium gentianoides Webb & Coincy
Myosotis azorica H. C. Watson
Myosotis maritima Hochst. in Seub.
Campanulaceae
* Azorina vidalii (H. C. Watson) Feer
Musschia aurea (L. f.) DC.
* Musschia wollastonii Lowe
Caprifoliaceae
* Sambucus palmensis Link
Caryophyllaceae
Spergularia azorica (Kindb.) Lebel
Celastraceae
Maytenus umbellata (R. Br.) Mabb.
Chenopodiaceae
Beta patula Ait.
Cistaceae
Cistus chinamadensis Banares & Romero
* Helianthemum bystropogophyllum Svent.
Compositae
Andryala crithmifolia Ait.
* Argyranthemum lidii Humphries
Argyranthemum thalassophylum (Svent.) Hump.
Argyranthemum winterii (Svent.) Humphries
* Atractylis arbuscula Svent. & Michaelis
Atractylis preauxiana Schultz.
Calendula maderensis DC.
Cheirolophus duranii (Burchard) Holub
Cheirolophus ghomerytus (Svent.) Holub
Cheirolophus junonianus (Svent.) Holub
Cheirolophus massonianus (Lowe) Hansen & Sund.
Cirsium latifolium Lowe
Helichrysum gossypinum Webb
Helichrysum monogynum Burtt & Sund.
Hypochoeris oligocephala (Svent. & Bramw.) Lack
* Lactuca watsoniana Trel.
* Onopordum nogalesii Svent.
* Onorpordum carduelinum Bolle
* Pericallis hadrosoma (Svent.) B. Nord.
Phagnalon benettii Lowe
Stemmacantha cynaroides (Chr. Son. in Buch) Ditt
Sventenia bupleuroides Font Quer
* Tanacetum ptarmiciflorum Webb & Berth
Convolvulaceae
* Convolvulus caput-medusae Lowe
* Convolvulus lopez-socasii Svent.
* Convolvulus massonii A. Dietr.
Crassulaceae
Aeonium gomeraense Praeger
Aeonium saundersii Bolle
Aichryson dumosum (Lowe) Praeg.
Monanthes wildpretii Banares & Scholz
Sedum brissemoretii Raymond-Hamet
Cruciferae
* Crambe arborea Webb ex Christ
Crambe laevigata DC. ex Christ
* Crambe sventenii R. Petters ex Bramwell & Sund.
* Parolinia schizogynoides Svent.
Sinapidendron rupestre (Ait.) Lowe
Cyperaceae
Carex malato-belizii Raymond
Dipsacaceae
Scabiosa nitens Roemer & J. A. Schultes
Ericaceae
Erica scoparia L. subsp. azorica (Hochst.) D. A. Webb
Euphorbiaceae
* Euphorbia handiensis Burchard
Euphorbia lambii Svent.
Euphorbia stygiana H. C. Watson
Geraniaceae
* Geranium maderense P. F. Yeo
Gramineae
Deschampsia maderensis (Haeck. & Born.) Buschm.
Phalaris maderensis (Menezes) Menezes
Globulariaceae
* Globularia ascanii D. Bramwell & Kunkel
* Globularia sarcophylla Svent.
Labiatae
* Sideritis cystosiphon Svent.
* Sideritis discolor (Webb ex de Noe) Bolle
Sideritis infernalis Bolle
Sideritis marmorea Bolle
Teucrium abutiloides L'Hér.
Teucrium betonicum L'Hér.
Leguminosae
* Anagyris latifolia Brouss. ex. Willd.
Anthyllis lemanniana Lowe
* Dorycnium spectabile Webb & Berthel
* Lotus azoricus P. W. Ball
Lotus callis-viridis D. Bramwell & D. H. Davis
* Lotus kunkelii (E. Chueca) D. Bramwell & al.
* Teline rosmarinifolia Webb & Berthel.
* Teline salsoloides Arco & Acebes.
Vicia dennesiana H. C. Watson
Liliaceae
* Androcymbium psammophilum Svent.
Scilla maderensis Menezes
Semele maderensis Costa
Loranthaceae
Arceuthobium azoricum Wiens & Hawksw.
Myricaceae
* Myrica rivas-martinezii Santos.
Oleaceae
Jasminum azoricum L.
Picconia azorica (Tutin) Knobl.
Orchidaceae
Goodyera macrophylla Lowe
Pittosporaceae
* Pittosporum coriaceum Dryand. ex. Ait.
Plantaginaceae
Plantago malato-belizii Lawalree
Plumbaginaceae
* Limonium arborescens (Brouss.) Kuntze
Limonium dendroides Svent.
* Limonium spectabile (Svent.) Kunkel & Sunding
* Limonium sventenii Santos & Fernandez Galvan
Polygonaceae
Rumex azoricus Rech. fil.
Rhamnaceae
Frangula azorica Tutin
Rosaceae
* Bencomia brachystachya Svent.
Bencomia sphaerocarpa Svent.
* Chamaemeles coriacea Lindl.
Dendriopoterium pulidoi Svent.
Marcetella maderensis (Born.) Svent.
Prunus lusitanica L. subsp. azorica (Mouillef.) Franco
Sorbus maderensis (Lowe) Dode
Santalaceae
Kunkeliella subsucculenta Kammer
Scrophulariaceae
* Euphrasia azorica H.C. Watson
Euphrasia grandiflora Hochst. in Seub.
* Isoplexis chalcantha Svent. & O'Shanahan
Isoplexis isabelliana (Webb & Berthel.) Masferrer
Odontites holliana (Lowe)Benth.
Sibthorpia peregrina L.
Solanaceae
* Solanum lidii Sunding
Umbelliferae
Ammi trifoliatum (H. C. Watson) Trelease
Bupleurum handiense (Bolle) Kunkel
Chaerophyllum azoricum Trelease
Ferula latipinna Santos
Melanoselinum decipiens (Schrader & Wendl.) Hoffm.
Monizia edulis Lowe
Oenanthe divaricata (R. Br.) Mabb.
Sanicula azorica Guthnick ex Seub.
Violaceae
Viola paradoxa Lowe
ŽEMESNIEJI AUGALAI
Bryophyta
* Echinodium spinosum (Mitt.) Jur.(o)
* Thamnobryum fernandesii Sergio (o)
III PRIEDAS
TERITORIJŲ, TINKAMŲ IDENTIFIKUOTI BENDRIJOS SVARBOS TERITORIJOMIS, ATRINKIMO IR SPECIALIŲ SAUGOMŲ TERITORIJŲ STEIGIMO KRITERIJAI
1 ETAPAS: Teritorijų santykinės svarbos įvertinimas nacionaliniu lygiu kiekvieno I priede nurodyto natūralios buveinės tipo ir kiekvienos II priede nurodytos rūšies atžvilgiu (įskaitant prioritetinius natūralių buveinių tipus ir prioritetines rūšis)
A. Teritorijų vertinimo kriterijai kiekvieno I priede nurodyto natūralių buveinių tipo atžvilgiu:
a) natūralių buveinių tipo reprezentatyvumo laipsnis teritorijoje;
b) natūralių buveinių tipo užimamas teritorijos plotas viso to natūralių buveinių tipo užimamo nacionalinės teritorijos ploto atžvilgiu;
c) nagrinėjamo natūralių buveinių tipo struktūros ir funkcijų išsaugojimo laipsnis ir atkūrimo galimybės;
d) teritorijos vertingumo įvertinimas pasauliniu mastu nagrinėjamo natūralių buveinių tipo apsaugos atžvilgiu.
B. Teritorijos vertinimo kriterijai II priede išvardytų rūšių atžvilgiu:
a) rūšies populiacijos dydis ir tankumas teritorijoje visų nacionalinėje teritorijoje esančių populiacijų atžvilgiu;
b) buveinės savybių, kurios yra svarbios nagrinėjamai rūšiai, išsaugojimo laipsnis ir atkūrimo galimybės;
c) teritorijoje esančios populiacijos izoliacijos laipsnis natūralaus rūšies paplitimo arealo atžvilgiu;
d) teritorijos vertingumo įvertinimas pasauliniu mastu atitinkamos rūšies apsaugos atžvilgiu.
|
C. |
Pagal šiuos kriterijus valstybės narės atrenka teritorijas, kurias jos pasiūlo į nacionalinius sąrašus kaip teritorijas, tinkamas identifikuoti Bendrijos svarbos teritorijomis, atsižvelgiant į jų santykinį vertingumą kiekvieno I priede nurodyto natūralių buveinių tipo ar II priede nurodytos rūšies apsaugai. |
|
D. |
Šiame sąraše nurodomos teritorijos, kuriose aptinkami prioritetinių natūralių buveinių tipai ir prioritetinės rūšys, kurias valstybės narės atrenka pagal A ir B punktuose nurodytus kriterijus. |
2 ETAPAS: Į nacionalinius sąrašus įtrauktų Bendrijos svarbos teritorijų įvertinimas
|
1. |
Visos 1 etape valstybių narių identifikuotos teritorijos, kuriose aptinkami prioritetiniai natūralių buveinių tipai ir (arba) rūšys, yra laikomos Bendrijos svarbos teritorijomis. |
|
2. |
Vertinant valstybių narių sąrašuose esančių kitų teritorijų svarbą Bendrijai, t. y. jų indėlį palaikant arba atkuriant I priede nurodytų natūralių buveinių arba II priede nurodytų rūšių gerą apsaugos būklę ir (arba) Natura 2000 vientisumą, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: a) teritorijos santykinį vertingumą nacionaliniu lygmeniu; b) teritorijos geografinę padėtį II priede nurodytų rūšių migracijos kelių atžvilgiu ir į tai, ar ji priklauso vientisai ekosistemai, esančiai abiejose vienos ar daugiau vidinių Bendrijos sienų pusėse; c) teritorijos bendrą plotą; d) teritorijoje aptinkamų I priede nurodytų natūralių buveinių tipų ir II priede nurodytų rūšių skaičių; e) teritorijos ekologinę vertę pasauliniu mastu atitinkamiems biogeografiniams regionams ir (arba) visai 2 straipsnyje nurodytai teritorijai, atsižvelgiant ir į jos savybių unikalaus aspekto charakteristikas, ir jų derinį. |
IV PRIEDAS
BENDRIJOS SVARBOS GYVŪNŲ IR AUGALŲ RŪŠYS, KURIOMS REIKALINGA GRIEŽTA APSAUGA
Šiame priede išvardytos rūšys yra nurodytos:
— pagal rūšies arba porūšio vardą, arba
— pagal aukštesnį taksoną arba nurodytą taksono dalį, kuriai priklauso rūšis.
Po šeimos arba genties vardo einantis santrumpa „spp.“ nurodo visas tai šeimai arba genčiai priklausančias rūšis.
a) GYVŪNAI
STUBURINIAI
ŽINDUOLIAI
INSECTIVORA
Erinaceidae
Erinaceus algirus
Soricidae
Crocidura canariensis
Crocidura sicula
Talpidae
Galemys pyrenaicus
MICROCHIROPTERA
Visos rūšys
MEGACHIROPTERA
Pteropodidae
Rousettus aegyptiacus
RODENTIA
Gliridae
Visos rūšys, išskyrus Glis glis ir Eliomys quercinus
Sciuridae
Marmota marmota latirostris
Pteromys volans (Sciuropterus russicus)
Spermophilus citellus (Citellus citellus)
Spermophilus suslicus (Citellus suslicus)
Sciurus anomalus
Castoridae
Castor fiber (išskyrus Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos populiacijas)
Cricetidae
Cricetus cricetus (išskyrus Vengrijos populiacijas)
Microtidae
Microtus cabrerae
Microtus oeconomus arenicola
Microtus oeconomus mehelyi
Microtus tatricus
Zapodidae
Sicista betulina
Sicista subtilis
Hystricidae
Hystrix cristata
CARNIVORA
Canidae
Alopex lagopus
Canis lupus (išskyrus Graikijos populiacijas į šiaurę nuo 39 lygiagretės; Estijos populiacijas, Ispanijos populiacijas į šiaurę nuo Duero; Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos populiacijos ir Suomijos populiacijos šiaurės elnių valdymo teritorijose, kaip apibrėžta 1990 m. rugsėjo 14 d. Suomijos akte Nr. 848/90 dėl šiaurės elnių)
Ursidae
Ursus arctos
Mustelidae
Lutra lutra
Mustela eversmanii
Mustela lutreola
Felidae
Felis silvestris
Lynx lynx (except the Estonian population)
Lynx pardinus
Phocidae
Monachus monachus
Phoca hispida saimensis
ARTIODACTYLA
Cervidae
Cervus elaphus corsicanus
Bovidae
Bison bonasus
Capra aegagrus (laukinės populiacijos)
Capra pyrenaica pyrenaica
Ovis gmelini musimon (Ovis ammon musimon) (laukinės Korsikos ir Sardinijos populiacijos)
Ovis orientalis ophion (Ovis gmelini ophion)
Rupicapra pyrenaica ornata (Rupicapra rupicapra ornata)
Rupicapra rupicapra balcanica
Rupicapra rupicapra tatrica
CETACEA
Visos rūšys
ROPLIAI
TESTUDINATA
Testudinidae
Testudo graeca
Testudo hermanni
Testudo marginata
Cheloniidae
Caretta caretta
Chelonia mydas
Lepidochelys kempii
Eretmochelys imbricata
Dermochelyidae
Dermochelys coriacea
Emydidae
Emys orbicularis
Mauremys caspica
Mauremys leprosa
SAURIA
Lacertidae
Algyroides fitzingeri
Algyroides marchi
Algyroides moreoticus
Algyroides nigropunctatus
Gallotia atlantica
Gallotia galloti
Gallotia galloti insulanagae
Gallotia simonyi
Gallotia stehlini
Lacerta agilis
Lacerta bedriagae
Lacerta bonnali (Lacerta monticola)
Lacerta monticola
Lacerta danfordi
Lacerta dugesi
Lacerta graeca
Lacerta horvathi
Lacerta schreiberi
Lacerta trilineata
Lacerta viridis
Lacerta vivipara pannonica
Ophisops elegans
Podarcis erhardii
Podarcis filfolensis
Podarcis hispanica atrata
Podarcis lilfordi
Podarcis melisellensis
Podarcis milensis
Podarcis muralis
Podarcis peloponnesiaca
Podarcis pityusensis
Podarcis sicula
Podarcis taurica
Podarcis tiliguerta
Podarcis wagleriana
Scincidae
Ablepharus kitaibelli
Chalcides bedriagai
Chalcides ocellatus
Chalcides sexlineatus
Chalcides simonyi (Chalcides occidentalis)
Chalcides viridianus
Ophiomorus punctatissimus
Gekkonidae
Cyrtopodion kotschyi
Phyllodactylus europaeus
Tarentola angustimentalis
Tarentola boettgeri
Tarentola delalandii
Tarentola gomerensis
Agamidae
Stellio stellio
Chamaeleontidae
Chamaeleo chamaeleon
Anguidae
Ophisaurus apodus
OPHIDIA
Colubridae
Coluber caspius
Coluber cypriensis
Coluber hippocrepis
Coluber jugularis
Coluber laurenti
Coluber najadum
Coluber nummifer
Coluber viridiflavus
Coronella austriaca
Eirenis modesta
Elaphe longissima
Elaphe quatuorlineata
Elaphe situla
Natrix natrix cetti
Natrix natrix corsa
Natrix natrix cypriaca
Natrix tessellata
Telescopus falax
Viperidae
Vipera ammodytes
Macrovipera schweizeri (Vipera lebetina schweizeri)
Vipera seoanni (išskyrus Ispanijos populiacijas)
Vipera ursinii
Vipera xanthina
Boidae
Eryx jaculus
VARLIAGYVIAI
CAUDATA
Salamandridae
Chioglossa lusitanica
Euproctus asper
Euproctus montanus
Euproctus platycephalus
Mertensiella luschani (Salamandra luschani)
Salamandra atra
Salamandra aurorae
Salamandra lanzai
Salamandrina terdigitata
Triturus carnifex (Triturus cristatus carnifex)
Triturus cristatus (Triturus cristatus cristatus)
Triturus italicus
Triturus karelinii (Triturus cristatus karelinii)
Triturus marmoratus
Triturus montandoni
Proteidae
Proteus anguinus
Plethodontidae
Hydromantes (Speleomantes) ambrosii
Hydromantes (Speleomantes) flavus
Hydromantes (Speleomantes) genei
Hydromantes (Speleomantes) imperialis
Hydromantes (Speleomantes) strinatii (Hydromantes (Speleomantes) italicus)
Hydromantes (Speleomantes) supramontes
ANURA
Discoglossidae
Alytes cisternasii
Alytes muletensis
Alytes obstetricans
Bombina bombina
Bombina variegata
Discoglossus galganoi (įskaitant Discoglossus „jeanneae“)
Discoglossus montalentii
Discoglossus pictus
Discoglossus sardus
Ranidae
Rana arvalis
Rana dalmatina
Rana graeca
Rana iberica
Rana italica
Rana latastei
Rana lessonae
Pelobatidae
Pelobates cultripes
Pelobates fuscus
Pelobates syriacus
Bufonidae
Bufo calamita
Bufo viridis
Hylidae
Hyla arborea
Hyla meridionalis
Hyla sarda
ŽUVYS
ACIPENSERIFORMES
Acipenseridae
Acipenser naccarii
Acipenser sturio
SALMONIFORMES
Coregonidae
Coregonus oxyrhynchus (anadrominės populiacijos tam tikruose Šiaurės jūros sektoriuose, išskyrus Suomijos populiacijas)
CYPRINIFORMES
Cyprinidae
Anaecypris hispanica
Phoxinus percnurus
ATHERINIFORMES
Cyprinodontidae
Valencia hispanica
PERCIFORMES
Percidae
Zingel asper
Gymnocephalus baloni
BESTUBURIAI
ARTROPODAI
CRUSTACEA
Isopoda
Armadillidium ghardalamensis
INSECTA
Coleoptera
Bolbelasmus unicornis
Buprestis splendens
Carabus hampei
Carabus hungaricus
Carabus olympiae
Carabus variolosus
Carabus zawadszkii
Cerambyx cerdo
Cucujus cinnaberinus
Dorcadion fulvum cervae
Duvalius gebhardti
Duvalius hungaricus
Dytiscus latissimus
Graphoderus bilineatus
Leptodirus hochenwarti
Pilemia tigrina
Osmoderma eremita
Phryganophilus ruficollis
Probaticus subrugosus
Propomacrus cypriacus
Pseudogaurotina excellens
Pseudoseriscius cameroni
Pytho kolwensis
Rosalia alpina
Lepidoptera
Apatura metis
Arytrura musculus
Catopta thrips
Chondrosoma fiduciarium
Coenonympha hero
Coenonympha oedippus
Colias myrmidone
Cucullia mixta
Dioszeghyana schmidtii
Erannis ankeraria
Erebia calcaria
Erebia christi
Erebia sudetica
Eriogaster catax
Fabriciana elisa
Glyphipterix loricatella
Gortyna borelii lunata
Hypodryas maturna
Hyles hippophaes
Leptidea morsei
Lignyoptera fumidaria
Lopinga achine
Lycaena dispar
Lycaena helle
Maculinea arion
Maculinea nausithous
Maculinea teleius
Melanagria arge
Nymphalis vaualbum
Papilio alexanor
Papilio hospiton
Parnassius apollo
Parnassius mnemosyne
Phyllometra culminaria
Plebicula golgus
Polymixis rufocincta isolata
Polyommatus eroides
Proserpinus proserpina
Xylomoia strix
Zerynthia polyxena
Mantodea
Apteromantis aptera
Odonata
Aeshna viridis
Cordulegaster heros
Cordulegaster trinacriae
Gomphus graslinii
Leucorrhina albifrons
Leucorrhina caudalis
Leucorrhina pectoralis
Lindenia tetraphylla
Macromia splendens
Ophiogomphus cecilia
Oxygastra curtisii
Stylurus flavipes
Sympecma braueri
Orthoptera
Baetica ustulata
Brachytrupes megacephalus
Isophya costata
Isophya stysi
Myrmecophilus baronii
Odontopodisma rubripes
Paracaloptenus caloptenoides
Pholidoptera transsylvanica
Saga pedo
Stenobothrus (Stenobothrodes) eurasius
ARACHNIDA
Araneae
Macrothele calpeiana
MOLIUSKAI
GASTROPODA
Anisus vorticulus
Caseolus calculus
Caseolus commixta
Caseolus sphaerula
Chilostoma banaticum
Discula leacockiana
Discula tabellata
Discula testudinalis
Discula turricula
Discus defloratus
Discus guerinianus
Elona quimperiana
Geomalacus maculosus
Geomitra moniziana
Gibbula nivosa
Hygromia kovacsi
Idiomela (Helix) subplicata
Lampedusa imitatrix
Lampedusa melitensis
Leiostyla abbreviata
Leiostyla cassida
Leiostyla corneocostata
Leiostyla gibba
Leiostyla lamellosa
Paladilhia hungarica
Patella feruginea
Sadleriana pannonica
Theodoxus prevostianus
Theodoxus transversalis
BIVALVIA
Anisomyaria
Lithophaga lithophaga
Pinna nobilis
Unionoida
Margaritifera auricularia
Unio crassus
Dreissenidae
Congeria kusceri
ECHINODERMATA
Echinoidea
Centrostephanus longispinus
b) AUGALAI
IV priedo b dalis apima visas augalų rūšis, nurodytas II priedo b dalyje ( 8 ), bei tas rūšis, kurios paminėtos toliau:
PTERIDOPHYTA
Aspleniaceae
Asplenium hemionitis L.
ANGIOSPERMAE
Agavaceae
Dracaena draco (L.) L.
Amaryllidaceae
Narcissus longispathus Pugsley
Narcissus triandrus L.
Berberidaceae
Berberis maderensis Lowe
Campanulaceae
Campanula morettiana Reichenb.
Physoplexis comosa (L.) Schur.
Caryophyllaceae
Moehringia fontqueri Pau
Compositae
Argyranthemum pinnatifidum (L.f.) Lowe * subsp. succulentum (Lowe) C. J. Humphries
Helichrysum sibthorpii Rouy
Picris willkommii (Schultz Bip.) Nyman
Santolina elegans Boiss. ex DC.
Senecio caespitosus Brot.
Senecio lagascanus DC. subsp. lusitanicus (P. Cout.) Pinto da Silva
Wagenitzia lancifolia (Sieber ex Sprengel) Dostal
Cruciferae
Murbeckiella sousae Rothm.
Euphorbiaceae
Euphorbia nevadensis Boiss. & Reuter
Gesneriaceae
Jankaea heldreichii (Boiss.) Boiss.
Ramonda serbica Pancic
Iridaceae
Crocus etruscus Parl.
Iris boissieri Henriq.
Iris marisca Ricci & Colasante
Labiatae
Rosmarinus tomentosus Huber-Morath & Maire
Teucrium charidemi Sandwith
Thymus capitellatus Hoffmanns. & Link
Thymus villosus L. subsp. villosus L.
Liliaceae
Androcymbium europeum (Lange) K. Richter
Bellevalia hackelli Freyn
Colchicum corsicum Baker
Colchicum cousturieri Greuter
Fritillaria conica Rix
Fritillaria drenovskii Degen & Stoy.
Fritillaria gussichiae (Degen & Doerfler) Rix
Fritillaria obliqua Ker-Gawl.
Fritillaria rhodocanakis Orph. ex Baker
Ornithogalum reverchonii Degen & Herv.-Bass.
Scilla beirana Samp.
Scilla odorata Link
Orchidaceae
Ophrys argolica Fleischm.
Orchis scopulorum Simsmerh.
Spiranthes aestivalis (Poiret) L. C. M. Richard
Primulaceae
Androsace cylindrica DC.
Primula glaucescens Moretti
Primula spectabilis Tratt.
Ranunculaceae
Aquilegia alpina L.
Sapotaceae
Sideroxylon marmulano Banks ex Lowe
Saxifragaceae
Saxifraga cintrana Kuzinsky ex Willk.
Saxifraga portosanctana Boiss.
Saxifraga presolanensis Engl.
Saxifragavaldensis DC.
Saxifraga vayredana Luizet
Scrophulariaceae
Antirrhinum lopesianum Rothm.
Lindernia procumbens (Krocker) Philcox
Solanaceae
Mandragora officinarum L.
Thymelaeaceae
Thymelaea broterana P. Cout.
Umbelliferae
Bunium brevifolium Lowe
Violaceae
Viola athois W. Becker
Viola cazorlensis Gandoger
Viola delphinantha Boiss.
V PRIEDAS
BENDRIJOS SVARBOS GYVŪNŲ IR AUGALŲ RŪŠYS, KURIŲ ĖMIMUI IŠ GAMTOS IR NAUDOJIUI GALI BŪTI TAIKOMOS TVARKYMO PRIEMONĖS
Šiame priede išvardytos rūšys yra nurodytos:
— pagal rūšies arba porūšio vardą, arba
— pagal aukštesnį taksoną arba nurodytą taksono dalį, kuriai priklauso rūšis.
Po šeimos arba genties vardo einanti santrumpa „spp.“ nurodo visas tai šeimai arba genčiai priklausančias rūšis.
a) GYVŪNAI
STUBURINIAI
ŽINDUOLIAI
RODENTIA
Castoridae
Castor fiber (Suomijos, Švedijos, Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Lenkijos populiacijos)
Cricetidae
Cricetus cricetus (Vengrijos populiacijos)
CARNIVORA
Canidae
Canis aureus
Canis lupus (Ispanijos populiacijos į šiaurę nuo Duero, Graikijos populiacijos į šiaurę nuo 39 lygiagretės, Suomijos populiacijos šiaurės elnių valdymo teritorijose, kaip apibrėžta 1990 m. rugsėjo 14 d. Suomijos akte Nr. 848/90 dėl šiaurės elnių, Latvijos, Lietuvos, Estijos, Lenkijos ir Slovakijos populiacijos)
Mustelidae
Martes martes
Mustela putorius
Felidae
Lynx lynx (Estonian population)
Phocidae
Visos IV priede nepaminėtos rūšys
Viverridae
Genetta genetta
Herpestes ichneumon
DUPLICIDENTATA
Leporidae
Lepus timidus
ARTIODACTYLA
Bovidae
Capra ibex
Capra pyrenaica (išskyrus Capra pyrenaica pyrenaica) Rupicapra rupicapra (išskyrus Rupicapra rupicapra balcanica, Rupicapra rupicapra ornata ir Rupicapra rupicapra tatrica )
VARLIAGYVIAI
ANURA
Ranidae
Rana esculenta
Rana perezi
Rana ridibunda
Rana temporaria
ŽUVYS
PETROMYZONIFORMES
Petromyzonidae
Lampetra fluviatilis
Lethenteron zanandrai
ACIPENSERIFORMES
Acipenseridae
Visos IV priede nepaminėtos rūšys
CLUPEIFORMES
Clupeidae
Alosa spp.
SALMONIFORMES
Salmonidae
Thymallus thymallus
Coregonus spp. (išskyrus Coregonus oxyrhynchus — anadrominės populiacijas tam tikruose Šiaurės jūros sektoriuose)
Hucho hucho
Salmo salar (tik gėluose vandenyse)
CYPRINIFORMES
Cyprinidae
Aspius aspius
Barbus spp.
Pelecus cultratus
Rutilus friesii meidingeri
Rutilus pigus
SILURIFORMES
Siluridae
Silurus aristotelis
PERCIFORMES
Percidae
Gymnocephalus schraetzer
Zingel zingel
BESTUBURIAI
COELENTERATA
Cnidaria
Corallium rubrum
MOLLUSCA
GASTROPODA - STYLOMMATOPHORA
Helix pomatia
BIVALVIA - UNIONOIDA
Margaritiferidae
Margaritifera margaritifera
Unionidae
Microcondylaea compressa
Unio elongatulus
ANNELIDA
HIRUDINOIDEA - ARHYNCHOBDELLAE
Hirudinidae
Hirudo medicinalis
ARTHROPODA
CRUSTACEA - DECAPODA
Astacidae
Astacus astacus
Austropotamobius pallipes
Austropotamobius torrentium
Scyllaridae
Scyllarides latus
INSECTA - LEPIDOPTERA
Saturniidae
Graellsia isabellae
b) AUGALAI
DUMBLIAI
RHODOPHYTA
Corallinaceae
Lithothamnium coralloides Crouan frat.
Phymatholithon calcareum (Poll.) Adey & McKibbin
LICHENES
Cladoniaceae
Cladonia L. subgenus Cladina (Nyl.) Vain.
BRYOPHYTA
MUSCI
Leucobryaceae
Leucobryum glaucum (Hedw.) AAngstr.
Sphagnaceae
Sphagnum L. spp. (išskyrus Sphagnum pylaisii Brid.)
PTERIDOPHYTA
Lycopodium spp.
ANGIOSPERMAE
Amaryllidaceae
Galanthus nivalis L.
Narcissus bulbocodium L.
Narcissus juncifolius Lagasca
Compositae
Arnica montana L.
Artemisia eriantha Ten
Artemisia genipi Weber
Doronicum plantagineum L. subsp. tournefortii (Rouy) P. Cout.
Leuzea rhaponticoides Graells
Cruciferae
Alyssum pintadasilvae Dudley.
Malcolmia lacera (L.) DC. subsp. graccilima (Samp.) Franco
Murbeckiella pinnatifida(Lam.) Rothm. subsp. herminii (Rivas-Martinez) Greuter & Burdet
Gentianaceae
Gentiana lutea L.
Iridaceae
Iris lusitanica Ker-Gawler
Labiatae
Teucrium salviastrum Schreber subsp. salviastrum Schreber
Leguminosae
Anthyllis lusitanica Cullen & Pinto da Silva
Dorycnium pentaphyllum Scop. subsp. transmontana Franco
Ulex densus Welw. ex Webb.
Liliaceae
Lilium rubrum Lmk
Ruscus aculeatus L.
Plumbaginaceae
Armeria sampaio (Bernis) Nieto Feliner
Rosaceae
Rubus genevieri Boreau subsp. herminii (Samp.) P. Cout.
Scrophulariaceae
Anarrhinum longipedicelatum R. Fernandes
Euphrasia mendonçae Samp.
Scrophularia grandiflora DC. subsp. grandiflora DC.
Scrophularia berminii Hoffmanns & Link
Scrophularia sublyrata Brot.
VI PRIEDAS
DRAUDŽIAMI GAUDYMO, ŽUDYMO METODAI IR PRIEMONĖS BEI TRANSPORTO PRIEMONĖS
a) Neatrankinės priemonės
ŽINDUOLIAI
— Akli ar sužaloti gyvūnai, naudojami kaip gyvas jaukas
— Magnetofonai
— Elektriniai ir elektroniniai prietaisai, kurie gali užmušti ar apsvaiginti
— Dirbtinės šviesos šaltiniai
— Veidrodžiai ir kitokie akinantys prietaisai
— Prietaisai taikiniams apšviesti
— Taikikliai šaudyti naktį, kuriuos sudaro elektroninio vaizdo didintuvai arba vaizdo konverteriai
— Sprogmenys
— Tinklai, kurie yra neatrankiniai pagal jų principą arba naudojimo sąlygas
— Spąstai, kurie yra neatrankiniai pagal jų principą arba naudojimo sąlygas
— Arbaletai
— Nuodai ir užnuodytas ar anestezuojantis jaukas
— Dujos arba dūmai, naudojami gyvūnui išvaryti
— Pusiau automatiniai ir automatiniai ginklai su dėtuve, kurioje telpa daugiau nei dvi apkabos šovinių.
ŽUVYS
— Nuodai
— Sprogmenys
b) Transporto priemonės
— Lėktuvai
— Motorinės transporto priemonės
( 1 ) OL C 247, 1988 9 21, p. 3 ir
OL C 195, 1990 8 3, p. 1.
( 2 ) OL C 75, 1991 3 20, p. 12.
( 3 ) OL C 31, 1991 2 6, p. 25.
( 4 ) OL C 328, 1987 12 7, p. 1.
( 5 ) OL L 103, 1979 4 25, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 91/244/EEB (OL L 115, 1991 5 8, p. 41).
( 6 ) 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas 1999/468/EB, nustatantis Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, 1999 7 17, p. 23).
( 7 ) „Europos Sąjungos natūralių buveinių aiškinimo vadovas“, EUR 15/2 redakcija, 1999 m. spalio 4 d. priimta Natūralių buveinių komiteto ir „Europos Sąjungos natūralių buveinių aiškinimo vadovo pakeitimai dėl ES plėtros“ (Hab. 01/11b-rev. 1), 2002 m. balandžio 24 d. priimti Natūralių buveinių komiteto po rašytinių konsultacijų su Europos Komisija, Aplinkos generalinio direktoratu.
( 8 ) išskyrus bryophytes, nurodytus II priedo b dalyje.