1.

Ar žalos atlyginimą reglamentuojanti norma Europos Sąjungos bendrajame duomenų apsaugos reglamente (1) (BDAR 82 straipsnis) yra neveiksminga, nes teisinės pasekmės, taikytinos nematerialinės žalos kompensavimo atveju, nėra pakankamai apibrėžtos?

2.

Ar tam, kad būtų įgyjama teisė į kompensaciją, turi būti konstatuotas ne tik neteisėtas saugotinų duomenų atskleidimas teisės gauti šiuos duomenis neturinčiai trečiajai šaliai, bet ir nematerialinė žala, kurią privalo įrodyti ieškovas?

3.

Ar Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas yra pažeidžiamas vien tuo, kad veiklą vykdančios įmonės darbuotojai per klaidą perduoda ant popieriaus atspausdintus duomenų subjekto asmens duomenis (vardą, pavardę, adresą, profesiją, pajamas, darbdavį) – popierinį dokumentą – trečiajai šaliai?

4.

Ar įmonės darbuotojų netyčia atliktas atspausdintų duomenų, kurie šiaip įkeliami į automatinio duomenų apdorojimo sistemą, perdavimas teisės gauti šių duomenų neturinčiai trečiajai šaliai laikomas neteisėtu tolesniu duomenų tvarkymu netyčia perdavus (atskleidus) duomenis trečiajai šaliai (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 2 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalies f punktas, 6 straipsnio 1 dalis ir 24 straipsnis)?

5.

Ar nematerialinė žala, kaip tai suprantama pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 82 straipsnį, laikoma patirta jau tuo atveju, jei trečioji šalis, kuri gavo dokumentą su asmens duomenimis, nesusipažino su šiais duomenimis prieš grąžindama dokumentą su šia informacija, ar tam, kad nematerialinė žala, kaip tai suprantama pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 82 straipsnį, būtų laikoma patirta, pakanka asmens, kurio duomenys buvo neteisėtai perduoti, būgštavimų, nes kiekvienu neteisėto asmens duomenų atskleidimo atveju egzistuoja neatmestina tikimybė, jog duomenys vis dėlto galėtų būti išplatinti neapibrėžtam skaičiui asmenų ar netgi galėtų būti naudojami neteisėtai?

6.

Kiek rimtu turi būti laikomas pažeidimas, jei netyčinio perdavimo trečiajai šaliai gali būti išvengta geriau kontroliuojant įmonėje dirbančius pagalbinius darbuotojus ir (arba) geriau užtikrinant duomenų saugumą, pavyzdžiui, atskirai tvarkant prekių išdavimo ir sutarčių (visų pirma – finansavimo) dokumentus, pateikiant atskirą išdavimo kvitą arba perduodant dokumentus prekes išduodantiems darbuotojams įmonės viduje – neįtraukiant kliento, kuriam buvo perduoti atspausdinti dokumentai, įskaitant leidimą atsiimti (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 32 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalis bei 4 straipsnio 7 punktas)?

7.

Ar nematerialinės žalos kompensacija turi būti suprantama kaip baudos pripažinimas, kaip yra sutartinės baudos atveju?