8.10.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 364/4 |
2018 m. liepos 30 d.Administrativen sad Sofia-grad (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje BT / Balgarska narodna banka
(Byla C-501/18)
(2018/C 364/05)
Proceso kalba: bulgarų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Administrativen sad Sofia-grad
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: BT
Atsakovs: Balgarska narodna banka
Prejudiciniai klausimai
1. |
Ar pagal Sąjungos teisėje įtvirtintus lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus nacionalinis teismas privalo ieškinį ex officio kvalifikuoti kaip pareikštą dėl Europos Sąjungos sutarties (ESS) 4 straipsnio 3 dalyje nustatytos valstybės narės pareigos nevykdymo, kai ieškinio dalykas yra deliktinė valstybės narės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl tariamai valstybės narės institucijos padaryto Sąjungos teisės pažeidimo, ir
|
2. |
Ar, remiantis 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (1), kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), 27 konstatuojamąja dalimi, pagal reglamento 17 straipsnio 3 dalį išleista rekomendacija, kurioje konstatuotas valstybės narės centrinio banko padarytas Sąjungos teisės pažeidimas, susijęs su apdraustųjų indėlių išmokėjimo atitinkamos kredito įstaigos indėlininkams terminais, tokiomis kaip šios pagrindinės bylos aplinkybėmis:
|
3. |
Ar iš 2004 m. spalio 12 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo Paul ir kt. (C-222/02, EU:C:2004:606, 38, 39, 43 ir 49–51 punktai), 1996 m. kovo 5 d. Sprendimo Brasserie du pêcheur ir Factortame (C-46/93 ir C-48/93, EU:C:1996:79, 42 ir 51 punktai), 2000 m. birželio 15 d. Sprendimo Dorsch Consult / Taryba ir Komisija (C-237/98 P, EU:C:2000:321, 19 punktas) ir 1971 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Zuckerfabrik Schöppenstedt / Taryba (5/71, EU:C:1971:116 11 punktas), taip pat atsižvelgiant į dabartinius pagrindinei bylai reikšmingus Sąjungos teisės aktus, darytina išvada, kad:
|
4. |
Ar iš Direktyvos 94/19 10 straipsnio 1 dalies, aiškinamos kartu su 1 straipsnio 3 punkto i papunkčiu ir 7 straipsnio 6 dalimi, aiškinimo ir 2016 m. gruodžio 21 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime Vervloet ir kt. (C-76/15, EU:C:2016:975, 82–84 punktai) pateiktų teisinių argumentų darytina išvada, kad direktyvos nuostatų taikymo sritis apima indėlininkus, kai:
|
Ar iš šios direktyvos arba kitų Sąjungos teisės aktų nuostatų darytina išvada, kad nacionalinis teismas gali nepaisyti tokios indėlių sutarties sąlygos ir indėlininko ieškinio dėl palūkanų mokėjimo, kai apdraustieji indėliai pagal šią sutartį neišmokami laiku, gali nagrinėti atsižvelgdamas į deliktinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl Sąjungos teisės pažeidimo, sąlygas ir remdamasis Direktyvos 94/19 7 straipsnio 6 dalimi?
(1) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010, p. 12).
(2) 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 135, 1994, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 2 t., p. 252).
(3) 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/24/EB dėl kredito įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo (OL L 125, 2001, p. 15; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 4 t., p. 15).