31.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/29

2010 m. gegužės 26 d.The Upper Tribunal (Tax and Chancery Chamber) (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs prieš The Rank Group PLC

(Byla C-260/10)

()

2010/C 209/40

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

The Upper Tribunal (Tax and Chancery Chamber) (Jungtinė Karalystė)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs

Atsakovė: The Rank Group PLC

Prejudiciniai klausimai

1.

Jeigu valstybė narė, naudodamasi jai suteikta diskrecija pagal Šeštosios PVM direktyvos (1) 13 straipsnio B dalies f punktą, kai kuriuos azartiniams lošimams naudojamus automatus (III dalyje reglamentuojamus lošimo automatus) apmokestino PVM, o kitų tokių automatų (įskaitant pastovaus santykio lažybų terminalus (PSLT) PVM neapmokestino, ir jeigu teigiama, kad taip valstybė narė pažeidė mokesčių neutralumo principą, ar, lyginant III dalyje reglamentuojamus automatus ir PSLT, yra

i) lemiama, ar ii) svarbu tai, kad:

a)

naudojant PSLT buvo siūloma veikla, laikoma „lažybomis“ pagal nacionalinę teisę (arba veikla, kurią atitinkama reguliavimo institucija, įgyvendindama savo reguliavimo srities įgaliojimus, buvo pasirengusi laikyti „lažybomis“ pagal vidaus teisę),

ir

b)

naudojant III dalyje reglamentuojamus lošimo automatus siūloma veikla pagal nacionalinę teisę buvo klasifikuojama kitaip, t. y. laikoma „lošimu“, ir kad pagal valstybės narės teisės aktus, susijusius su azartinių lošimų kontrole ir reguliavimu, lošimams ir lažyboms buvo taikomas skirtingas reglamentavimas? Jeigu taip, tai į kokius nagrinėjamos vienos ir kitos reglamentavimo tvarkos skirtumus nacionalinis teismas turėtų atsižvelgti?

2.

Nustatant, ar pagal mokesčių neutralumo principą 1 klausime nurodytoms automatų rūšims (PSLT ir III dalyje reglamentuojamiems lošimo automatams) turėtų būti taikoma vienoda apmokestinimo tvarka, kiek abstrakčiai nacionalinis teismas turi nustatyti, ar prekės yra panašios? Visų pirma kiek yra svarbu atsižvelgti į tokius dalykus:

a)

leidžiamų didžiausių statomų sumų ir laimėjimų panašumus ir skirtumus PSLT ir III dalyje reglamentuojamų lošimo automatų atveju;

b)

tai, kad PSLT galima lošti tik tam tikrose lažyboms licencijuotose patalpose, kurios skiriasi nuo lošimams licencijuotų patalpų ir kurioms taikomi kitokie reikalavimai nei lošimams licencijuotoms patalpoms (nors PSLT ir ne daugiau kaip dviem III dalyje reglamentuojamais lošimo automatais buvo galima lošti tose pačiose patalpose, kurioms suteikta lažybų licencija);

c)

kad tikimybė laimėti naudojant PSLT buvo tiesiogiai susijusi su paskelbtais pastoviais santykiais, o laimėjimo lošiant III dalyje reglamentuojamais lošimo automatais tikimybę kai kuriais atvejais galėjo pakeisti įrenginys, ilgainiui užtikrinantis operatoriui ir lošėjui tam tikro procentinio dydžio grąžą;

d)

PSLT ir III dalyje reglamentuojamuose lošimo automatuose naudojamo formato panašumus ir skirtumus;

e)

PSLT ir III dalyje reglamentuojamų lošimo automatų panašumus ir skirtumus, susijusius su galima lošėjo ir automato sąveika;

f)

ar pirmiau nurodyti dalykai buvo žinomi daugumai lošėjų automatais, ar jie juos laikė reikšmingais ar svarbiais;

g)

ar kuri nors iš pirmiau nurodytų aplinkybių pateisina skirtingą apmokestinimo PVM tvarką?

3.

Jeigu valstybė narė, naudodamasi jai suteikta diskrecija pagal Šeštosios PVM direktyvos 13 straipsnio B dalies f punktą, neapmokestino azartinių lošimų PVM, tačiau apmokestino PVM apibrėžtą azartiniams lošimams naudojamų automatų kategoriją:

a)

ar iš esmės valstybė narė gali remtis deramu rūpestingumu pagrįstu gynybos argumentu, siekdama apsiginti nuo kaltinimo mokesčių neutralumo principo pažeidimu; ir

b)

jeigu atsakymas į a punkte pateiktą klausimą yra teigiamas, kokie veiksniai yra svarbūs nustatant, ar valstybė narė turi teisę remtis tokiu gynybos argumentu?

(1)  1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23).