2016–2017 m. TEN-T tinklo įgyvendinimo pažangos ataskaita

1.Įžanga

Transportas yra labai svarbus Europos integracijos proceso aspektas ir sudaro sąlygas susisiekimui, konvergencijai ir sanglaudai visoje Sąjungoje. Išmanus, tvarus ir visapusiškai tarpusavyje sujungtas Europos transporto tinklas yra pagrindinė sąlyga tam, kad būtų įgyvendinta ir tinkamai veiktų Europos bendroji rinka, o Europa būtų sujungta su pasaulinėmis rinkomis. Taigi transportas prisideda prie Europos ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo darbotvarkės. Be to, plėtojant švaresnio transporto rūšis, kaip antai geležinkelių ir vidaus vandenų transportą, taip pat kelių ir jūrų transporto sektoriuje naudojant alternatyviuosius degalus, jis atlieka ir itin svarbų vaidmenį mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro ir taip siekiant Europos žaliojo kurso tikslų 1 .

Taigi 2013 m. Transeuropinio transporto tinklo plėtros gairėse (Reglamente (ES) Nr. 1315/2013; toliau – TEN-T reglamentas 2 ) nustatytų tikslų ir standartų įgyvendinimas yra būtinas norint sukurti tvaresnį, sklandžiau veikiantį ir išmanesnį Europos transporto tinklą. Iš tiesų, įgyvendinant TEN-T gaires kuriami visuotinis ir pagrindinis tinklai, siekiant, viena vertus, remti galimybę iš visų regionų lengviau patekti į Europos ir pasaulio rinkas ir, kita vertus, skirti daug dėmesio strategiškai svarbiai infrastruktūrai. Tiek pagrindiniame, tiek visuotiniame tinkle dėmesys telkiamas į įvairių transporto rūšių integravimą, sąveikumą ir koordinuotą infrastruktūros plėtrą, visų pirma tarpvalstybinėse dalyse, siekiant sukurti trūkstamas jungtis ir pašalinti kliūtis. Įgyvendinant TEN-T politiką ruošiamasi ir transporto sistemos ateičiai, visų pirma taikant priemones, kuriomis skatinami mažataršiai sprendimai, naujos kartos paslaugų koncepcijos ir kitų sričių technologinės inovacijos. Taigi TEN-T reglamente nustatyti aiškūs terminai, kada turi būti sukurtas pagrindinis tinklas (iki 2030 m.) ir visuotinis tinklas (iki 2050 m.).

TEN-T įgyvendinimas remiamas Reglamentu (ES) Nr. 1316/2013 3 sukurta finansine priemone – Europos infrastruktūros tinklų priemone (EITP). Be to, didelės investicijos į TEN-T daromos ES skiriant paramą iš Sanglaudos fondo (SF) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) bei naudojant įvairias finansavimo priemones, kurias siūlo Europos investicijų bankas (EIB).

Siekiant teikti Europos piliečiams ir politikos formuotojams ataskaitas apie TEN-T politikos veiksmingumą, reikia įvertinti tarpinius rezultatus ir apie juos pranešti. Šiuo tikslu TEN-T reglamento 49 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad Komisija kas dvejus metus skelbtų transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimo pažangos ataskaitą ir pateiktų ją Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Pirmoji (2014 ir 2015 ataskaitinių metų) ataskaita buvo priimta 2017 m. birželio mėn. 4 Taigi ši pažangos ataskaita yra antroji tokia Komisijos ataskaita, kas dvejus metus teikiama kitoms ES institucijoms.

Ši antroji ataskaita yra grindžiama 2016 ir 2017 m. duomenimis 5 . Taigi joje apibūdinama padėtis, kuri, ypač kalbant apie techninių reikalavimų laikymąsi, klostėsi iki šiol. 2016 ir 2017 m. jau matoma pažanga yra geras ženklas, pabrėžiantis TEN-T politikos svarbą, kuri dabar yra net didesnė nei 2013 m., kai buvo sukurta; ji, be kita ko, yra susijusi su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu ir Europos žaliuoju kursu, kuriame transporto vaidmuo yra labai svarbus.

2.Pagrindiniai rezultatai

Remiantis TENtec informacinės sistemos duomenimis, šiuo metu įgyvendinant TEN-T tinklo transporto infrastruktūrą pagrindinio tinklo koridorių lygmeniu dauguma (dešimt iš trylikos) nustatytų rodiklių atitinka TEN-T reglamento reikalavimus 81–100 proc., o likusių trijų reikalavimų atitiktis yra 11–67 proc.

Nors matyti, kad 2017 m. palyginti su ankstesniais metais TEN-T standartų laikymosi lygis pagerėjo, reikia pabrėžti, kad toks atitikties lygis ne visiškai atitinka tikrąją transporto tinklo kokybės ar funkcionalumo padėtį. Iš tikrųjų šią analizę reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kad techniniai TEN-T standartai yra iš dalies riboti, palyginti su tikraisiais vietos poreikiais. Taigi tuos standartus galbūt dar reikia tikslinti ir plėtoti atsižvelgiant į būsimą TEN-T reglamento peržiūrą, siekiant tiksliau nustatyti faktinį tinklo potencialą ir apribojimus.

Konkrečiai, pavyzdžiui, geležinkelių infrastruktūros tinkle iš esmės jau užtikrinta elektrifikavimo (89 proc.), vėžės pločio (86 proc.), krovininio transporto linijos greičio (86 proc.) ir krovininio transporto ašies apkrovos (81 proc.) reikalavimų atitiktis, o dėl prekinių traukinių ilgio (43 proc.) ir ypač ERTMS naudojimo (11 proc.) vis dar atsiliekama. Tačiau linija gali būti tinkama 740 m ilgio traukiniams, bet nėra pakankamai geležinkelio pralankų, kad būtų galima praktiškai užtikrinti visišką sąveikumą.

Kalbant apie kelius, greitkelių ir automagistralių atitiktis kriterijams jau yra visiškai pasiekta (100 proc.). Tačiau, kaip jau minėta, svarbu turėti omenyje, kad TEN-T reglamente pateiktos kelių kategorijų apibrėžtys skiriasi nuo UNECE, Eurostato ir ITF apibrėžčių, taip nuslepiant, kad kai kur kelių kokybė gali būti nepakankama. Be to, tinklo dalys tam tikrą laiką galbūt nebuvo tinkamai prižiūrimos ir kelias, formaliai atitinkantis reikalavimus, gali neatitikti eksploatavimo ir saugos standartų.

Vidaus vandenų keliai beveik visiškai atitinka reikalavimus, susijusius su UIP diegimu (98 proc.) ir CEMT IV arba aukštesnės klasės reikalavimu (97 proc.). Ir 2,5 m ar didesnio leidžiamosios grimzlės gylio, ir 5,25 m ar didesnio leidžiamojo patiltės aukščio reikalavimų įgyvendinimo lygis jau didelis – 85 proc. Tačiau dėl to nederėtų užmiršti, kad tais atvejais, kai reikalavimų atitiktis formaliai užtikrinama, trumpose atkarpose esama išimčių, kurios vis dėlto gali padaryti didelį poveikį platesnių atkarpų laivybai. Tokia padėtis, pavyzdžiui, yra Dunojuje.

Galiausiai 89 proc. jūrų uostų yra sujungta su geležinkeliais, o oro uostų sujungimas su geležinkeliais šiek tiek atsilieka – 67 proc. Vėlgi po gerais duomenimis kartais gali slypėti prastesnė kai kurių mazgų, ypač uostų, padėtis: tam tikrais atvejais esamos geležinkelių jungties pralaidumas ar kokybė nėra pakankami arba ji tiesiog nėra nutiesta iki pat galo (pradžios).

Be techninio TEN-T įgyvendinimo padėties, šioje ataskaitoje taip pat vertinamos finansinės investicijos į visą TEN-T. 2016 ir 2017 m. į TEN-T tinklą iš viso investuota daugiau nei 91 mlrd. EUR. Daugiausia investicijų (73 proc.) padaryta pasitelkiant nacionalinius išteklius. Iš 91 mlrd. EUR 11,5 mlrd. EUR finansuota EIB paskolomis, 9,8 mlrd. EUR – bendrai finansuota Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ERPF ir SF) lėšomis, o 3,1 mlrd. EUR – EITP lėšomis.

Kalbant apie dalį pagal transporto rūšis, didžiausia visų investicijų, apie kurias pranešė valstybės narės, dalis (80 mlrd. EUR) (atitinkamais atvejais įskaitant bendro ES finansavimo dalį) buvo skirta pagrindiniam tinklui (71 proc.). Taip pat daugiausia lėšų buvo skirta TEN-T geležinkeliams (įskaitant ERTMS) (45 proc.).

3.Taikymo sritis ir metodika

TEN-T reglamento 49 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama Komisijos įsipareigojimo teikti ataskaitas taikymo sritis. Komisija turėtų analizuoti transeuropinio transporto tinklo plėtrą, remdamasi informacija apie projekto įgyvendinimo pažangą, kurią valstybės narės perduoda, visų pirma, naudodamosi Transeuropinio transporto tinklo sąveikiąja geografinės ir techninės informacijos sistema (TENtec). Be to, Komisija turi pateikti informaciją apie įvairių rūšių finansinės paramos visoms transporto rūšims naudojimą, taip pat apie kitus pagrindinio ir visuotinio tinklų aspektus kiekvienoje valstybėje narėje. Ataskaitoje taip pat turėtų būti trumpai apibūdinamas Komisijos vykdomas visų rūšių finansinės paramos koordinavimas siekiant remti nuoseklų TEN-T reglamento taikymą atsižvelgiant į jo tikslus ir prioritetus.

Pirmoji (2014–2015 ataskaitinių metų) įgyvendinimo ataskaita buvo priimta 2017 m. birželio mėn. Tačiau pirmojoje ataskaitoje vis dar buvo nemažai trūkumų, susijusių su duomenų prieinamumu, metodiniais apribojimais ir kt. Taigi duomenų tyrimo šiai ataskaitai metodika buvo pakeista. Todėl 2014–2015 m. ataskaitos duomenų negalima visų ir visais atžvilgiais tiesiogiai palyginti su šioje ataskaitoje pateikiama analize.

Šioje 2016–2017 m. ataskaitoje pateikiama TEN-T techninių parametrų įgyvendinimo analizė. Tokia analizė buvo vykdoma vertinant į TENtec informacinę sistemą įkeltus duomenis su pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) rinkiniu, nustatytu remiantis TEN-T reglamente numatytais transporto infrastruktūros reikalavimais. Tačiau 2016 ir 2017 m. duomenų rinkinys yra susijęs tik su pagrindinio tinklo koridorių tinklu. Vis dėlto pagrindinio tinklo koridorių duomenys taip pat yra svarbus TEN-T pažangos rodiklis, nes investicijos (ir ES, ir valstybių narių lygmeniu) šiais pirmaisiais metais daugeliu atvejų vis tiek buvo sutelktos į pagrindinio tinklo koridorius, nes juos reikia užbaigti iki 2030 m., o ne iki 2050 m., kaip visuotinį tinklą.

Be to, kaip jau minėta, šioje ataskaitoje apibūdinama padėtis, susijusi tik su tuo, kaip infrastruktūra atitinka TEN-T reglamente nustatytus TEN-T standartus. Visiška atitiktis nebūtinai reiškia, kad nėra jokių trūkumų ar pralaidumo kliūčių. Taigi Europos Komisija atlieka išsamius tyrimus dėl visų devynių pagrindinio tinklo koridorių ir dviejų horizontaliųjų prioritetų analizuodama infrastruktūrą daug išsamiau, t. y. ne tik statistinės atitikties požiūriu, bet ir remdamasi platesniais kokybiniais tinklo vertinimais. Remiantis ta analize, į trūkumus ir kliūtis atsižvelgiama atitinkamuose Europos koordinatorių rengiamuose koridorių darbo planuose, taip pat ERTMS ir jūrų greitkelių diegimo planuose.

Galiausiai šioje ataskaitoje nurodomas finansavimas iš nacionalinių biudžetų ir įvairių ES bendro finansavimo ir finansavimo šaltinių į TEN-T tinklo infrastruktūrą 2016 ir 2017 m., visų pirma ERPF, SF, EITP ir EIB paskolos. Kadangi dėl analizės ir metodikos apribojimų 2014 ir 2015 m. ataskaitoje dar nebuvo nurodytas valstybių narių biudžetas, skirtas investuoti į TEN-T, padarytos investicijos šioje ataskaitoje pristatomos pirmą kartą 6 . Šiuos duomenis tiesiogiai pateikė valstybės narės, dalyvavusios bendroje apklausoje.

Kalbant apie bendrą ES finansavimą ir bendrą finansavimą, duomenys surinkti iš Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos (INEA), Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato (REGIO GD) ir Europos investicijų banko (EIB).

4.TEN-T įgyvendinimo padėtis. 2016 ir 2017 m. TEN-T tinkle padaryta techninė pažanga

TEN-T reglamentu nustatomi visuotinis ir pagrindinis tinklai, remiantis metodika, kurioje naudojami objektyvūs kriterijai ir kiekybinės ribinės vertės ir kurią Europos Komisija, Europos Parlamentas ir Taryba naudojo teisėkūros procedūroje 7 . Pagrindinis ir visuotinis tinklai siejami su nustatytais techniniais reikalavimais ir prioritetiniais tikslais.

Su TEN-T tinklo įgyvendinimu susijusią pažangą reikia palyginti su šiais techniniais standartais, naudojant pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius. Teikiant pažangos ataskaitas taip pat reikia reguliariai atnaujinti TEN-T tinklo apibrėžtį ir stebėti, ar laikomasi kiekybinių ribinių verčių.

5.Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai TENtec informacinėje sistemoje

Šiuo metu TENtec sistemoje susiejama TEN-T tinklo infrastruktūros geografinė informacija ir techninių parametrų duomenys ir ja sudaromos sąlygos vartotojui lengvai kaupti informaciją ir rengti ataskaitas bei žemėlapius, apimančius TEN-T pagrindinį ir visuotinį tinklus ir kitus teminius duomenų sluoksnius. Šiose duomenų bazėse pateikiami iš valstybių narių, koridorių tyrimų ir atliekant kitus duomenų rinkimo veiksmus surinkti duomenys, be to, naudodamasi jomis Komisija gali nustatyti kritinius aspektus, kaip antai pralaidumo kliūtis ir problemas, susijusias su tarpvalstybiniu sąveikumu.

Palyginti su ankstesne dvejų metų ataskaita, duomenų kiekis, pildymo sparta ir kokybė pagrindinio tinklo koridorių lygmeniu smarkiai pagerėjo ir dėl pagrindinių techninių parametrų pavyko parengti išsamius atitikties žemėlapius.

6.TEN-T tinklo techninis įgyvendinimas pagal PVRR

Turimais TENtec informacinės sistemos duomenimis, dabartinė TEN-T transporto infrastruktūros įgyvendinimo padėtis, susijusi su TEN-T reglamento reikalavimų įvykdymu pagrindinio tinklo koridorių lygmeniu, yra 81–100 proc. daugelio (10 iš 13) turimų rodiklių atveju. Tačiau net tais atvejais, kai padėtis nuo 2017 m. pagerėjo, po aukštu atitikties lygiu gali slypėti prastesnė padėtis vietose, nes TEN-T reglamento kriterijai nėra pakankamai gerai parengti ir konkretūs (žr. 1.1 skirsnį).

1 pav. Pagrindinio tinklo koridorių (PTK) tinklo reikalavimų atitiktis, proc.

Šaltinis: TENtec

Geležinkeliai

Remiantis 2017 m. duomenimis geležinkelių elektrifikavimo reikalavimų įvykdymo lygis jau didelis – 89 proc. Tam tikriems izoliuotiems tinklams, visų pirma Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Baltijos šalyse, Ispanijoje ir Portugalijoje, taikoma išimtis 8 . Remiantis 2017 m. duomenimis geležinkelių vėžės pločio reikalavimų įvykdymo lygis jau didelis – 86 proc. Trys paminėtinos išimtys – Pirėnų pusiasalyje vis dar paplitęs ispaniškosios vėžės plotis, vis dar vienintelis Airijoje airiškosios vėžės plotis ir didelis vėžės plotis, kuris Baltijos šalyse ir Suomijoje vis dar beveik vienintelis. Nuo 2017 m. padėtis pagerėjo ir keičiant įvairiems vėžės pločiams pritaikytus riedmenis šio parametro svarba geležinkelių sąveikai šiek tiek sumažėjo. Į tai taip pat galbūt reikės atsižvelgti peržiūrint TEN-T reglamentą. ERTMS diegimas (geležinkelio kelyje) 2017 m. duomenimis siekia nedidelį 11 proc. lygį. ERTMS diegimas kelia daugiausia sunkumų dėl lėtesnės pažangos įgyvendinant TEN-T parametrus, nei numatyta ir norima. Šiai problemai spręsti parengti planai. ERTMS jau įdiegta daugiausia Ispanijos, Prancūzijos, Belgijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Slovėnijos ir Lenkijos tinklų dalyse. Vėlgi, palyginti su 2017 m. duomenimis, padėtis pagerėjo, ir tai bus pažymėta kitoje ataskaitoje; Vokietija, pavyzdžiui, neseniai pranešė apie didelio masto investicijas į ERTMS, gerokai daugiau pastangų ima dėti ir kitos valstybės narės. 2017 m. duomenimis krovininio transporto linijos greičio atitiktis 100 ar daugiau km/val. parametrui jau yra įgyvendinta iki aukšto 86 proc. lygio. Trūkumai nustatyti daugiausia Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Bulgarijoje. 2017 m. duomenimis krovininio transporto ašies apkrovos atitiktis 22,5 ar daugiau t vienai ašiai parametrui jau yra įgyvendinta iki aukšto 81 proc. lygio. Trūkumai nustatyti daugiausia Rumunijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Airijoje. Galiausiai, kalbant apie prekinių traukinių ilgį, 2017 m. duomenimis 740 m ar didesnio ilgio geležinkelio pralankų reikalavimo įgyvendinimo lygis yra vidutiniškai 43 proc. Parametras jau yra įgyvendintas daugiausia Prancūzijoje, Beniliukse, Vokietijoje ir Danijoje. Tačiau tai reikėtų vertinti atsižvelgiant į jau minėtas išlygas, kad nuo 2017 m. padėtis ir toliau gerėja ir kad tam tikrais atvejais formalioji atitiktis ir faktinės eksploatacinės galimybės skiriasi. Pavyzdžiui, linija gali būti tinkama 740 m ilgio traukiniams, bet nėra pakankamai geležinkelio pralankų, kad būtų galima šia galimybe faktiškai pasinaudoti.

Keliai

Kalbant apie kelius, pagrindinis apskaičiuotas rodiklis yra bendras kilometrų, atitinkančių automagistralių ir greitkelių reikalavimus, skaičius. Iš rezultatų matyti, kad atitikties lygis yra 100 proc. TENtec šiuo metu nėra išsamios informacijos apie galimybę gauti švariųjų degalų. Tikimasi, kad išsamesnė informacija bus pateikta trečiojoje (2018–2019 ataskaitinių metų) pažangos ataskaitoje.

Uostai

2017 m. duomenimis jūrų uostų sujungimo su geležinkeliais reikalavimo įvykdymo lygis jau yra 89 proc. Trūkumų esama tik 14 uostų; daugiau nei pusė jų yra pietinėse valstybėse narėse, įskaitant Italiją ir Graikiją. Tačiau reikėtų dar kartą pabrėžti, kad TEN-T standarte nurodyta tik geležinkelio jungtis, nieko nenurodant dėl jos kokybės. Todėl vis dar gali būti tam tikrų apribojimų, pvz., dėl uosto vietinės linijos jungties, net jeigu formaliai tas uostas atitinka TEN-T standartą.

Vidaus vandenų keliai

Remiantis 2017 m. duomenimis UIP diegimo reikalavimo įvykdymo lygis jau yra labai didelis – 98 proc. Paskutiniai trūkumai nustatyti Prancūzijoje ir Italijoje. 2017 m. duomenimis CEMT IV ar aukštesnės klasės parametro įgyvendinimo lygis taip pat yra labai didelis – 97 proc. Pagrindinis trūkumas yra Kroatijoje, Savos upėje. 2017 m. duomenimis mažiausio leidžiamojo 5,25 m patiltės aukščio reikalavimo įvykdymo lygis yra didelis – 85 proc. Trūkumai nustatyti daugiausia Vokietijoje. 2017 m. duomenimis mažiausio leidžiamojo 2,5 m grimzlės gylio reikalavimo įvykdymo lygis taip pat yra didelis – 85 proc. Trūkumai nustatyti daugiausia Vokietijoje, Čekijoje ir Kroatijoje.

Oro uostai

Kalbant apie oro uostus, TEN-T reglamente nurodyta, kad 41 straipsnio 3 dalies įpareigojimas, t. y. įpareigojimas, kad oro uostai iki 2050 m. būtų sujungti su transeuropinio transporto tinklo geležinkelių ir kelių transporto infrastruktūra (išskyrus atvejus, kai tokiam sujungimui trukdo fizinės kliūtys) ir, atsižvelgiant į galimą eismo poreikį, jei įmanoma, integruoti į greitųjų geležinkelių tinklą, taikomas tik reglamento 2 priede žvaigždute pažymėtiems pagrindiniams oro uostams (t. y. 38 oro uostams). Atsižvelgiant į tai, 2017 m. duomenimis atitikties lygis yra neblogas – 67 proc. Reikalavimų dar neatitinkančių oro uostų yra visoje ES; tai reiškia, kad visiško oro uostų junglumo reikia siekti visur.

7.TEN-T įgyvendinimo padėtis. 2016 ir 2017 m. TEN-T tinkle padaryta finansinių investicijų pažanga

2016 ir 2017 m. į TEN-T tinklą iš viso investuota šiek tiek daugiau nei 91 mlrd. EUR. Iš 91 mlrd. EUR 11,5 mlrd. EUR buvo investuota naudojantis EIB paskolomis, 9,8 mlrd. EUR – bendrai finansuota Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų, visų pirma Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo (SF)) lėšomis, o 3,1 mlrd. EUR – EITP lėšomis. Bendro ES finansavimo lygis yra 20–85 proc. Likutis ir didžioji dalis finansavimo sutelkta iš nacionalinių išteklių.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad į bendrą valstybių narių nurodytą investicijų sumą (t. y. 80 mlrd. EUR) įtrauktos tik investicijos, susijusios su darbais ar kitu turtu ir (arba) mišriais projektais (tik su tyrimais susijusios investicijos neįtrauktos) pagrindiniame arba visuotiniame TEN-T tinkle. Prie darbų priskiriami visi projektai, kuriais siekiama įgyvendinti TEN-T reglamento 4 straipsnyje nurodytus tikslus (t. y. sanglaudą, veiksmingumą, tvarumą ir didesnę naudą naudotojams). Be to, įtraukiami tik darbai, kuriuos atliekant kuriami nauji infrastruktūros objektai arba kurie yra susiję su esamos infrastruktūros modernizavimu ir (arba) rekonstravimu. Dabartinės techninės priežiūros sąnaudos neįtraukiamos. Galiausiai taip pat svarbu tai, kad įtraukiami visi didesnės nei 1 mln. EUR vertės projektai, kurie buvo įgyvendinami 2016 ir 2017 m., nepriklausomai nuo jų pradžios datos.

Iš 80 mlrd. EUR visų investicijų, apie kurias pranešė valstybės narės (atitinkamais atvejais įskaitant bendro ES finansavimo dalį), didžioji dalis buvo skirta pagrindiniam tinklui (71 proc.). Taip pat daugiausia lėšų buvo skirta TEN-T geležinkeliams (įskaitant ERTMS) (45 proc.).

1 lentelė. 2016 ir 2017 m. TEN-T išlaidos mln. EUR

28 ES valstybės narės	2016 ir 2017 m. TEN-T išlaidos mln. EUR
	Visuotinis tinklas	Pagrindinis tinklas	Visas TEN-T tinklas
TEN-T geležinkeliai (įskaitant ERTMS)	7 546	28 632	36 178
TEN-T keliai (įskaitant ITS)	14 410	16 644	31 054
TEN-T vidaus vandenų keliai (įskaitant UIP)	(netaikytina)	2 374	2 374
TEN-T uostai (įskaitant VTMIS)	870	3 876	4 746
TEN-T oro uostai (įskaitant ATM)	790	5 041	5 831
Iš viso mln. EUR	23 616	56 567	80 183

Šaltinis: 2019 m. valstybių narių apklausa

EITP (Europos infrastruktūros tinklų priemonė)

Kalbant apie dabartinės EITP išlaidas transportui, 2016 ir 2017 m. TEN-T tinklui skirtos dotacijos sudarė maždaug 3,14 mlrd. EUR 793 projektams ir tai gerokai daugiau nei 2014 ir 2015 m. (2,1 mlrd. EUR). Didžioji EITP finansavimo dalis (maždaug 77 proc.) buvo investuota į tvaraus transporto infrastruktūros projektus. Iš tiesų, maždaug 65 proc. buvo investuota į geležinkelių infrastruktūros projektus ir maždaug 12 proc. – į vidaus vandenų ir jūrų transporto infrastruktūrą.

2 lentelė. 2016 ir 2017 m. EITP finansavimas transportui mln. EUR

2016 ir 2017 m EITP finansavimas transportui		Projektų skaičius
pagal transporto rūšį	mln. EUR
Oro transportas	502	74
Vidaus vandenų transportas	156	64
Jūrų transportas	235	147
Geležinkeliai	2 031	323
Kita*	-	3
Kelių transportas	217	182
Iš viso mln. EUR	3 141	793

Šaltinis: INEA. Įtraukiami tik projektai, kurių naudos gavėjai yra iš 27 valstybių narių ir Jungtinės Karalystės.

* Daugiarūšio transporto skaitmeninimas.

ESI fondai (Europos struktūriniai ir investicijų fondai)

2016 ir 2017 m. Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo (SF) lėšomis į TEN-T buvo investuota 9,85 mlrd. EUR (deklaruotos išlaidos), t. y. apie 40 proc. visų ES remiamų TEN-T investicijų (įskaitant EIB paskolas). Taip pat reikėtų pažymėti, kad Sanglaudos fondo dalis, apie kurią pranešama, neapima Sanglaudos fondo lėšų dalies, pervestos pagrindinio tinklo transporto projektams remti pagal EITP 9 . Taip pat pažymėtina, kad parama pagal sanglaudos politiką skiriama ne kiekvienais metais, o programuojama septynerių metų laikotarpiui. 2016–2017 m. pranešamos sumos – tai naudos gavėjų patirtos išlaidos, kurios buvo patvirtintos ir deklaruotos Komisijai per ataskaitinį laikotarpį.

3 lentelė. ERPF ir SF (deklaruotos išlaidos) 2016 ir 2017 m. mln. EUR

ERPF ir SF (deklaruotos išlaidos*) 2016 ir 2017 m.
pagal transporto rūšį	mln. EUR
Oro transportas	79
Vidaus vandenų transportas ir vidaus vandenų uostai	10
Jūrų uostai	25
Geležinkeliai	2 003
Kelių transportas	7 709
Daugiarūšis transportas	19
Iš viso mln. EUR	9 845

Šaltinis: REGIO GD, https://cohesiondata.ec.europa.eu/d/3kkx-ekfq

* Naudos gavėjų patirtos išlaidos, patvirtintos ir deklaruotos Komisijai.
Skaičiai yra suminiai.

EIB (Europos investicijų bankas)

2016 ir 2017 m. EIB finansavo 13 mlrd. EUR investicijų į transporto infrastruktūros sektorių, apimančių iš viso 74 transporto operacijas (TEN-T ir ne TEN-T, išskyrus kilnojamąjį turtą), ir mobilizavo 51 mlrd. EUR investicijų. Didžioji dalis tokių investicijų į transporto infrastruktūrą (89 proc.) buvo skirta TEN-T ir apėmė 51 operaciją, kurioms 2016 ir 2017 m. buvo pasirašyta 11,5 mlrd. EUR EIB paskolų.

Iš 74 transporto operacijų, finansuotų 2016–2017 m., 18 operacijų buvo pasirašyta pasitelkiant ESIF lėšas. Tad iš viso EIB paskolos su ESIF garantijomis sudaro maždaug 2,5 mlrd. EUR, o bendra investicijų į transporto sektorių (infrastruktūrą, išskyrus kilnojamąjį turtą) suma – 10,2 mlrd. EUR. Per tą patį laikotarpį 5 operacijos buvo pasirašytos pasitelkiant EITP skolos priemonę. Taigi EIB paskolų su EITP skolos priemonių garantijomis sudaro apie 338 mln. EUR, o bendra investicijų į TEN-T kelius, uostus ir ekologiškus laivus suma – 1,9 mlrd. EUR 10 .

4 lentelė. 2016 ir 2017 m. TEN-T išlaidos pagal finansavimo šaltinį pagal valstybes nares mln. EUR

2016 ir 2017 m. TEN-T išlaidos pagal finansavimo šaltinį pagal valstybes nares mln. EUR*
Valstybės narės	Nacionaliniai biudžetai, įskaitant gautas ES lėšas (2016 ir 2017 m.)			EIB paskolos (2016 ir 2017 m.)	Iš viso mln. EUR
		EITP finansavimas	ERPF ir SF deklaruotos išlaidos
AT (Austrija)	3 931	174,2		1 200	5 131
BE (Belgija)	1 707	124,5			1 707
BG (Bulgarija)	196	8,6	168		196
CY (Kipras)	32	1,6	14		32
CZ (Čekija)	1 274	66,8	529		1 274
DE (Vokietija)	22 429	777,1		1 263	23 692
DK (Danija)	1 015	37,8		168	1 183
EE (Estija)	303	18,4	276	30	333
EL (Graikija)	1 157	211,1	271	617	1 775
ES (Ispanija)	5 978	188,3	146	1 261	7 239
FI (Suomija)	1 304	61,1		230	1 534
FR (Prancūzija)	8 315	315,0		740	9 055
HR (Kroatija)	319	16,7	48	15	334
HU (Vengrija)	1 169	99,1	655	40	1 209
IE (Airija)	794	20,5		48	842
IT (Italija)	12 490	273,8	45	1 926	14 416
LT (Lietuva)	226	26,7	484		226
LU (Liuksemburgas)	584	4,0			584
LV (Latvija)	315	4,8	259		315
MT (Malta)	61	2,9	20		61
NL (Nyderlandai)	4 075	93,2	0	254	4 329
PL (Lenkija)	7 018	307,3	5 542	2 040	9 058
PT (Portugalija)	233	31,5	23		233
Regionų lygmuo – ES šalys				71	71
RO (Rumunija)	1 116	12,3	603	790	1 906
SE (Švedija)	2 972	63,3			2 972
SI (Slovėnija)	279	33,2	77		279
SK (Slovakija)	892	18,2	681	427	1 319
TB**			2		2
UK (Jungtinė Karalystė)	nepranešta	148,6	4	351	504
Iš viso mln. EUR	80 184	3 140,5	9 846	11 471	91 810

Šaltinis: 2019 m. valstybių narių apklausa, REGIO GD, INEA, EIB

8.Išvada

2016 ir 2017 m. plėtojant TEN-T tinklą buvo padaryta didelė pažanga ir techninės atitikties požiūriu, ir darant finansines investicijas į tinklą.

Iš tiesų, kalbant apie TEN-T reglamento reikalavimų vykdymą, daugeliu atvejų (dešimt iš trylikos) nustatyti pagrindinio tinklo koridorių tinklo rodikliai yra įgyvendinti 81–100 proc. Tačiau reikia turėti omenyje, kad kai kurie atitikties parametrai nėra pakankamai aiškiai parengti ir konkretūs, kad būtų galima tinkamai įvertinti faktines tinklo eksploatavimo galimybes. Vis dėlto iš gana gerų atitikties duomenų matyti, kad didžiausia visų investicijų, apie kurias pranešė valstybės narės, dalis (80 mlrd. EUR) (atitinkamais atvejais įskaitant bendro ES finansavimo dalį) buvo skirta pagrindiniam tinklui (71 proc.). Be to, siekiant panaikinti atitikties atotrūkį, daugiausia lėšų buvo skirta TEN-T geležinkeliams (įskaitant ERTMS) (45 proc.).

Taip pat akivaizdu, kad svarbiausias TEN-T infrastruktūros tinklo problemas galima išspręsti tik tinkamai derinant finansavimą ir finansines priemones. 2016 ir 2017 ataskaitiniai metai šiuo požiūriu buvo sėkmingi: visų pirma, padidėjo finansavimas EITP lėšomis ir buvo plačiai naudojamos įvairios kitos priemonės (visų pirma ERPF, SF, EIB paskolos).

Artimiausiais metais, žinoma, tikimasi tolesnės pažangos, nes 2030 ir 2050 m. terminai artėja, o projektų portalo branda didėja. Tuo tikslu TEN-T Europos koordinatoriai daro viską, kad užtikrintų tinkamą, brandų ir matomą TEN-T projektų portalą, kuriame jau dabar yra daugiau nei 2 500 investuotinų projektų. Be to, kartu su teisės aktų leidėjais Komisija dirba prie įvairių iniciatyvų, kuriomis siekiama supaprastinti leidimų išdavimo ir viešųjų pirkimų procedūras, kad TEN-T įgyvendinimo pažanga būtų spartesnė.

Komisija šiuo metu peržiūri TEN-T reglamentą siekdama padidinti tinklo veiksmingumą, visų pirma užtikrindama geresnį įvairių rūšių transporto integravimą ir skaitmeninimą, sudarydama sąlygas naudoti ekologišką transportą ir gerindama infrastruktūros kokybę ir atsparumą. Pagal šio peržiūros proceso planą taip pat numatoma parengti ir tiksliau apibūdinti techninius tinklo reikalavimus. Galimas pasiūlymas dėl peržiūros bus pateiktas iki 2021 m.