Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos muitinės kodekso (Nauja redakcija)

(COM(2012) 64 final – 2012/0027 (COD)

2012/C 229/13

Pranešėjas Antonello PEZZINI

Taryba, 2012 m. kovo 7 d., ir Europos Parlamentas, 2012 m. kovo 13 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 33, 114 ir 207 straipsniais, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos muitinės kodekso (Nauja redakcija)

COM(2012) 64 final – 2012/0027 (COD).

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. gegužės 8 d. priėmė savo nuomonę.

481-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012. m. gegužės 23–24 d. (gegužės 23 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 135 nariams balsavus už, 3 - prieš ir 3 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Komitetas mano, kad veiksminga muitų sąjunga yra būtina Europos integracijos proceso sąlyga siekiant užtikrinti vienodai veiksmingą, saugų ir skaidrų laisvą prekių judėjimą, vartotojų ir aplinkos apsaugą bei veiksmingą kovą su sukčiavimu ir padirbinėjimu visoje Sąjungos teritorijoje.

1.2   Todėl Komitetas reikalauja, kad būtų siekiama bendros muitų politikos, paremtos vienodomis, atnaujintomis, skaidriomis, veiksmingomis ir supaprastintomis procedūromis, kuri prisidėtų prie ES ekonomikos konkurencingumo didinimo pasaulyje ir užtikrintų intelektinės nuosavybės apsaugą, Europos Sąjungos įmonių ir vartotojų teises ir saugumą.

1.3   Šiuo požiūriu Komitetas teigiamai vertina Europos Komisijos priimtą pasiūlymą dėl 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 450/2008 naujos redakcijos ir tikisi, kad bus laikomasi privalomų terminų, užtikrintas vienodas jo aiškinimas, visa apimanti informacijos sklaida ir pakankami nacionaliniai ir Bendrijos finansiniai ištekliai.

1.4   EESRK pritaria Komisijai, kad kodeksas turi atitiktiLisabonos sutarties nuostatas dėl deleguotųjų įgaliojimų ir vykdomųjų galių suteikimo, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp Parlamento ir Tarybos: deleguotųjų aktų atžvilgiu šioms dviems institucijoms turi būti užtikrintos vienodos sąlygos.

1.5   Komitetas taip pat mano, jog būtina ir labai svarbu imtis modernizavimo priemonių, t. y. supaprastinti muitų srities teisės aktus ir užbaigti sąveikių muitinių sistemų kompiuterizavimą, kad būtų lengviau vykdyti prekybą ir būtų geriau koordinuojami prevencijos ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai.

1.6   EESRK išreiškia susirūpinimą dėl to, kad Europos Sąjungos muitų teisės aktai nacionaliniu lygmeniu gali būti aiškinami skirtingai. Tai gali lemti gerokai didesnę administracinę naštą įmonėms, ypač mažesnėms, ir turėti neigiamos įtakos Europos Sąjungos konkurencingumui.

1.7   Todėl EESRK tvirtai remia centralizuotą muitinį įforminimą naudojant atitinkamas elektronines sistemas, sistemingą standartizuotų darbo metodų taikymą, sisteminio veiklos procesų modeliavimo sistemą, elektroninių muitinių sistemų diegimą ir Europos skubios pagalbos darbo grupės, kuri remtų inovacinius procesus, sudarymą bandomaisiais tikslais.

1.8   Komitetas pripažįsta galimybę atidėti kodekso įgyvendinimą, kad pakaktų laiko suderintoms elektroninėms sistemoms sukurti ir muitinės procedūroms prie Europos Sąjungos išorės sienų geriau organizuoti, bet visų pirma tam, kad būtų galima tinkamai informuoti ir mokyti žmogiškuosius išteklius ir taip paskatinti tarptautinę prekybą bei spartų žmonių ir prekių judėjimą.

1.9   EESRK nuomone, būtinas glaudesnis muitinių, rinkos priežiūros institucijų, Komisijos tarnybų ir Europos Sąjungos agentūrų bendradarbiavimas, kad būtų užtikrinta griežtesnė per sienas gabenamų prekių kokybės kontrolė.

1.10   Komitetas pabrėžia, kad labai svarbu gerinti ūkio subjektams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams teikiamų paslaugų kokybę ir rekomenduoja Komisijai skatinti ūkio subjektus, suteikus jiems apčiuopiamos naudos ir supaprastinus procedūras, teikti paraiškas įgyti įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusą.

1.11   Komitetas mano, kad, siekiant užtikrinti vienodą teisės aktų aiškinimą ir vykdymą bei didesnę vartotojų apsaugą, būtina tinkamai informuoti muitinių pareigūnus, ūkio subjektus bei muitinės tarpininkus ir rengti jų visų mokymus, šiuo tikslu steigti Jean Monnet ES muitų teisės katedras glaudžiai bendradarbiaujant su visos Europos Sąjungos universitetais ir tyrimų centrais.

1.12   Komitetas yra tvirtai įsitikinęs, kad būtina gerinti atskirų valstybių narių įgūdžius ir galimybes siekiant įsteigti Europos Sąjungos muitinių aukštąją mokyklą, kurioje būtų lavinami profesiniai įgūdžiai muitinės srityje, kad ateityje būtų galima sukurti bendrą Europos muitinę.

2.   Dabartinė padėtis

2.1   Muitinės atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant saugą ir saugumą, vartotojų ir aplinkos apsaugą, visą pajamų surinkimą, stiprinant kovą su sukčiavimu ir korupcija, užtikrinant intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimą. Dėl padirbtų prekių importo į Europos Sąjungą prarandama pajamų, pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės ir kyla didelis pavojus Europos Sąjungos vartotojų saugumui ir sveikatai.

2.2   Iki šiol galiojantis 1992 m. Bendrijos muitinės kodeksas įgyvendinamas taikant procedūras, kurioms dažnai naudojami popieriniai dokumentai. Nors elektroninis muitinis įforminimas taikant kompiuterizuotas sistemas įdiegtas jau seniai, naudoti tokias sistemas nėra privaloma.

2.3   Tuo tarpu muitinių vaidmuo išsiplėtė dėl vis didėjančių prekybos srautų ir kitų veiksnių, susijusių su gaminių saugumu ir naujomis informacinėmis technologijomis, kurios padidino vidaus rinkos konkurencingumą, taip pat dėl Lisabonos sutartimi nustatytų pokyčių.

2.4   2008 m., siekiant susidoroti su didesniais prekybos srautais, taikyti naujus rizikos valdymo būdus, užtikrinti teisėtos prekybos apsaugą bei saugumą ir sukurti muitinėms ir prekybai skirtą bendrą informacinę erdvę, buvo patvirtintas Modernizuotas muitinės kodeksas (1).

2.5   Švarios plėtros mechanizmo taisyklės jau galioja, bet tam, kad jos būtų veiksmingai taikomos, reikalingos įgyvendinimo nuostatos, numatytos iki 2013 m. birželio 24 d. Tačiau dėl techninių ir praktinių priežasčių, sudėtingų teisinių, informacinių ir darbinių aspektų iki šios datos to padaryti neįmanoma.

2.6   Šiuo klausimu EESRK jau yra pažymėjęs, kad „šie terminai […] yra per daug optimistiški“ (2), ir pabrėžė, kad „įgyvendinimo reglamento, kurio rengimas priklauso Komisijos kompetencijai, nebuvimas kol kas palieka tam tikro netikrumo dėl įvairių normų“ (3), tačiau EESRK laikosi nuomonės, kad „žala būtų neišvengiama, jei muitų sąjunga, kuri buvo Europos ekonominės integracijos iniciatorė, atsiliktų nuo tarptautinės prekybos“ (4).

2.7   Finansinių išteklių klausimu Komitetas dar kartą patvirtina savo išreikštą nuomonę dėl pasiūlymo dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos muitų ir mokesčių srities veiksmų programos (FISCUS) (5). Tačiau, kaip EESRK (6) ne kartą yra siūlęs, tai turėtų būti tik visų Europos Sąjungos ir nacionalinių agentūrų, kovojančių su sukčiavimu ir finansiniais nusikaltimais – pinigų plovimu, organizuotu nusikalstamumu, terorizmu, kontrabanda ir t. t. – struktūrinio bendradarbiavimo pradžia.

2.8   Be to, kadangi pastaraisiais metais dvi programos – „Muitinė 2013“ ir „Fiscalis 2013“ – buvo plėtojamos atskirai, o dabar yra sujungtos į vieną programą FISCUS, Komitetas mano, kad reikėtų išlaikyti „pagrindinį teigiamą programos aspektą“, t. y. „žmogiškojo veiksnio svarbą“:

2.9   Siekiant modernizuoti muitines reikalingi finansiniai ištekliai, atitinkantys su muitinių veikla susijusias procedūras ir procesus, ypač elektroninių sistemų kūrimą ir žmogiškųjų išteklių mokymą.

2.10   Naujojo pasiūlymo dėl reglamento strateginiai tikslai išlieka tie patys, kaip ir Reglamento (EB) Nr. 450/2008, išdėstyto nauja redakcija, t. y. tikslai atitinka esamas politikos nuostatas dėl prekybos prekėmis, įvežamomis į Europos Sąjungą ir išvežamomis iš jos; Komitetas ne kartą turėjo progą pareikšti nuomonę dėl šių tikslų (8).

2.11   Europos Parlamentas savo poziciją išreiškė 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliucijoje dėl muitinės tarnybų modernizavimo (9) ir ėmėsi spręsti muitinių veiksmų strategijos, konkurencingumą ir rizikos valdymą užtikrinančių priemonių, vieno langelio sistemos, kontrolės ir sankcijų sistemų suderinimo, procedūrų supaprastinamo, finansinių interesų ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugos bei tvirtesnio bendradarbiavimo problemas.

2.12   Savo ruožtu Komisija Muitų sąjungos raidos strategijos pažangos ataskaitoje (10) pabrėžė, kad būtina:

2.13   Komisija savo 2011 m. gruodžio 13 d. rezoliucijoje (11) nusprendė apibrėžti tolesnio bendradarbiavimo strategiją, kad nustatytų priemones, kurių reikia imtis siekiant pagerinti muitinių ir kitų institucijų bendradarbiavimą, sustiprinti muitinių, kaip pagrindinių institucijų, vaidmenį, kontroliuoti prekių judėjimą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje ir užtikrinti didesnę Europos Sąjungos piliečių apsaugą.

3.   Komisijos pasiūlymas

3.1   Komisija siūlo pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 450/2008 (Modernizuotą muitinės kodeksą) nauja jo redakcija, kurios:

3.2   Naujos redakcijos Reglamente (EB) Nr. 450/2008 numatoma geriau suderinti teisės aktus ir komercinę veiklą šiuo tikslu taikant optimalią planavimo informacinę sistemą, išlaikant esamo reglamento privalumus, t. y. supaprastintą administravimo tvarką viešosioms (Europos Sąjungos ar nacionalinėms) institucijoms ir privatiems asmenims.

4.   Bendrosios pastabos

4.1   Komitetas palankiai vertina Europos Komisijos priimtą pasiūlymą dėl 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 450/2008 naujos redakcijos, nustatančios modernizuotą Bendrijos muitinės kodeksą.

4.2   Tačiau Komitetas mano, jog siekiant, kad šiam naujam pasiūlymui būtų pritarta, reikia užtikrinti:

4.3   Komiteto manymu, šie klausimai ypač svarbūs IT srities mokymams ir bendriems veiksmams siekiant užtikrinti aukštus muitinių sistemų suderinamumo standartus, sukurti vieną Europos muitinių visumą, suvienodinti kvalifikacijas ir veiklos lygius.

4.4   Nors ir buvo investuota daug lėšų diegti kompiuterizuotoms ir sąveikioms muitinių sistemoms, vis dar yra didelių jų taikomų taisyklių ir duomenų naudojimo skirtumų. Komisijos pasiūlyme numatytą laiką reikia skirti didesnėms pastangoms viską suderinti ir sukurti „Europos muitinių visumą“, kuri būtų Komiteto iškelto tikslo sukurti bendrą Europos muitinę pagrindas.

4.4.1   Siekdamas užtikrinti vienodą naujojo reglamento taikymą, EESRK siūlo bandomaisiais tikslais sudaryti Europos Sąjungos skubios pagalbos darbo grupę, kuri palengvintų sudėtingą muitinių darbą, ypač prie Sąjungos išorės sienų.

4.5   EESRK dar kartą pažymi, kad „Bendrijos muitinių valdymas turėtų būti vienas iš ilgalaikių Sąjungos tikslų, nes jis yra pranašesnis paprastumo, patikimumo ir sąnaudų požiūriu, taip pat suteikia galimybę tarpusavyje sujungti kitas ES ir trečiųjų šalių sistemas“ (12).

4.6   Komitetas pabrėžia būtinybę turėti atnaujintas gaires, taikomas importo kontrolei siekiant užtikrinti produktų saugą, ir viešą duomenų apie pavojingas prekes, perimtas vykdant muitinės kontrolę, bazę.

4.7   Komisija turėtų atkreipti dėmesį į EESRK pastabas, išdėstytas 2013 m. gruodžio 13 d. pateiktoje nuomonėje dėl horizontaliojo teisinio pagrindo (13), susijusio su būtinybe gerinti rinkos priežiūros veiklos koordinavimą ir stiprinimą.

4.8   Kalbant apie ES rinkos teisinę apsaugą, šios taisyklės turėtų būti orientuojamos į naujas sistemas, suteikiančias galimybę nustatyti produktų kilmę ir užtikrinti jų atsekamumą, kad vartotojai būtų geriau informuoti ir kad būtų galima veiksmingiau užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui muitinių sektoriuje.

(1)  Žr. OL L 145, 2008 6 4, p. 1.

(2)  Žr. OL C 318, 2006 12 23, p. 47.

(3)  Žr. OL C 309, 2006 12 16, p. 22.

(4)  Žr. OL C 324, 2006 12 30. p. 78.

(5)  Žr. EESRK nuomonę OL C 143, 2012 05 22, p. 48.

(6)  Žr. EESRK nuomones: „Kova su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje“, OL C 347, 2010 12 18, p. 73; „Gero mokesčių srities valdymo skatinimas“, OL C 255, 2010 9 22, p. 61; „Mokesčių vengimas, susijęs su importu ir kitais tarpvalstybiniais sandoriais“, OL C 277, 2009 11 17, p. 112; „Savitarpio pagalba vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis“ ir „Administracijų bendradarbiavimas mokesčių klausimais“, OL C 317, 2009 12 23, p. 120.

(7)  Žr.5 išnašą, ten pat.

(8)  Žr. 2 išnašą.

(9)  Žr. 2011 m. gruodžio 1 d. EP rezoliuciją (2011/2083/INI).

(10)  Žr. COM(2011) 922, 2011 m. gruodžio 20 d.

(11)  Žr. OL C 5, 2012 1 7, p. 1.

(12)  OL C 318, 2006 9 13, p. 47.

(13)  OL C 120, 2008 5 16, p. 1.