Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros finansinių sandorių mokesčio sistemos ir kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/7/EB

(COM(2011) 594 final)

2012/C 181/11

Pranešėjas Stefano PALMIERI

Taryba, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsniu, 2011 m. spalio 19 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros finansinių sandorių mokesčio sistemos ir kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/7/EB

COM(2011) 594 final.

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. kovo 7 d. priėmė savo nuomonę.

479-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. kovo 28–29 d. (kovo 29 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 164 nariams balsavus už, 73 – prieš ir 12 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pritaria Europos Parlamento pozicijai (1) ir teigiamai vertina Europos Komisijos pasiūlymą dėl finansinių sandorių mokesčio (FSM) įvedimo, kuris visiškai sutampa su Komiteto nuomonėse (2) išdėstytu jo požiūriu.

1.2   Savo ankstesnėje nuomonėje šiuo klausimu EESRK jau atkreipė dėmesį į Europos Sąjungos (ES) finansinio savarankiškumo apsaugos svarbą, nes kaip tik toks buvo pradinis Romos sutarties 201 straipsnio (3) tikslas. Atsižvelgdamas į tai, EESRK mano, kad FSM gali būti vienas iš pagrindinių naujos ES nuosavų išteklių sistemos elementų, kadangi būtent šis mokestis yra priemonė, suteikianti galimybę užtikrinti finansinę nepriklausomybę, būtiną siekiant įgyvendinti 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą.

1.3   EESRK pabrėžia, kad FSM būtina įvesti pasaulio lygmeniu, tačiau mano, kad geriausia priemonė šiam tikslui pasiekti yra, kaip jis jau teigė savo 2011 m. vasario 2 d. ECO/275 nuomonėje (žr. 2 išnašą), įvesti šį mokestį Europos Sąjungoje (ES). Pritardamas Europos Komisijos nario Algirdo Šemetos ir Europos Parlamento pozicijai, EESRK laikosi nuomonės, kad, kaip ir kitų pasaulinės svarbos politikos sričių (pvz., kovos su klimato kaita politikos) atveju, ES gali ir privalo atlikti autoritetingo lyderio vaidmenį (4) sprendžiant šį klausimą. Vis dėlto EESRK mano, kad turi būti dedamos didžiulės pastangos, kad šis mokestis būtų įvestas pasaulio lygmeniu.

1.3.1   EESRK mano, kad būtent šiam siekiui pritariama ES pirmininkaujančiai Danijai įteiktame devynių ES valstybių narių (Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Austrijos, Belgijos, Suomijos, Graikijos, Portugalijos ir Ispanijos) finansų ministrų laiške, kuriame jie labai teigiamai vertina pirmininkaujančios šalies sprendimą paspartinti FSM svarstymą ir derybas dėl jo įvedimo.

1.4   EESRK mano, kad FSM įvedimas yra indėlis į daug platesnio užmojo procesą, kurį Komisija pradėjo pagrindinių direktyvų dėl finansinių priemonių rinkų (COM(2011) 656 ir COM(2011) 652) persvarstymu, siekdama, kad šios rinkos taptų skaidresnės, veiksmingesnės ir našesnės. Be to, kaip ir savo ankstesnėje nuomonėje, EESRK pabrėžia, kad finansų sektoriaus stabilumas ir veikimas, pernelyg didelės rizikos prisiėmimo apribojimas ir tinkamos paskatos finansų sektoriaus įstaigoms turėtų būti užtikrinama tinkamu reguliavimu ir priežiūra.

1.5   EESRK laikosi nuomonės, kad siekiant neutralizuoti arba bent jau iki minimumo sumažinti riziką, kad finansinė veikla bus perkeliama į kitas šalis, reikia Komisijos pasiūlytą teritorinį šio mokesčio taikymo principą susieti su Europos Parlamento rekomenduojamu emisijos principu (angl. issuance principle). Pagal šį principą mokestis (kaip ir žyminis mokestis) taikomas visiems finansinių priemonių, emituotų ES įsisteigusių juridinių asmenų, sandoriams, kurio nesumokėjus pirkimo arba pardavimo sandoriai laikomi negaliojančiais (5).

1.6   EESRK nuomone, FSM taikymas užtikrins teisingesnį finansų sektoriaus įnašą į viešąjį Europos Sąjungos biudžetą ir į nacionalinius valstybių narių biudžetus.

1.7   EESRK teigiamai vertina tai, kad įvedus FSM bus galima pakeisti finansinės veiklos vykdytojų nuostatą paisyti tik savo interesų mažinant sparčiųjų ir trumpos delsos operacijų apimtis. Tokios rūšies prekyba yra labai spekuliatyvi, ji gali sukelti nestabilumą finansų rinkose ir yra visiškai nesuderinama su įprastu realiosios ekonomikos funkcionavimu. Todėl FSM sudarys sąlygas stabilizuoti finansų rinkas skatinant vidutinės ir ilgalaikės trukmės finansinius sandorius, artimesnius realaus verslo aplinkai.

1.7.1   EESRK mano, kad dėl FSM įvedimo sumažėsiantis spekuliacinių sandorių skaičius padėtų pastebimai sumažinti kainų svyravimus finansų rinkose ir užtikrintų realiosios ekonomikos sąlygomis veikiančioms įmonėms stabilesnes finansines perspektyvas jų pačių investicijoms (6).

1.8   EESRK manymu, vienas iš svarbiausių FSM įvedimo rezultatų, būtų valstybių skolos būklės pagerėjimas. Su vyriausybės obligacijomis susijusios krizės stiprėja didelio finansinio nestabilumo laikotarpiu. Įvedus FSM būtų surenkama daugiau pajamų, todėl padidėtų fiskalinis stabilumas, be to, sumažėtų poreikis toliau didinti įsiskolinimą. Tiesioginį poveikį pajaustų lėšas gaunančios valstybės narės, o netiesioginis poveikis pasireikštų įplaukomis į ES biudžetą, kurios pakeistų valstybių narių įnašus.

1.9   EESRK pripažįsta, kad įvedus FSM padidėtų fiskalinis suderinamumas, padėsiantis užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir leisiantis išvengti iškraipymų srityje, kurioje ne mažiau kaip dešimt valstybių narių jau įvedė mokesčius, savo forma panašius į FSM.

1.10   EESRK pabrėžia, kad būtina tinkamai valdyti su FSM reglamentuojančių teisės aktų taikymu susijusius neigiamus mikroekonominius ir makroekonominius padarinius, siekiant neutralizuoti ar bent jau sumažinti jų sukeliamus pavojus ir patiriamas sąnaudas. Todėl EESRK mano, kad, norint sumažinti pagrindinių FSM įgyvendinimo neigiamų veiksnių poveikį realiajai ekonomikai, reikėtų įvertinti atitinkamų kompensavimo mechanizmų įdiegimo galimybę.

1.10.1   EESRK mano, kad FSM įgyvendinimo padarinių stebėsenos ir tolesnio vertinimo ataskaitą, kuri turės būti pateikta Parlamentui ir Tarybai, reikėtų rengti kasmet, o ne praėjus trejiems metams nuo mokesčio įvedimo (7).

1.11   EESRK mano, kad FSM įvedimo poveikio vertinimą reikia atlikti atsižvelgiant į ilgalaikius BVP sumažėjimo, kuris atsirastų dėl padidėjusios mokesčių naštos, padarinius (kaip minėta Komisijos poveikio vertinime), taip pat plataus masto padarinius, kuriuos mokesčio įvedimas galėtų turėti, nes taip būtų prisidėta prie: i) geresnio finansų rinkų veikimo joms tapus stabilesnėms, ii) investicijų perkėlimo į realiąją ekonomiką, iii) reglamentavimo politikos, užtikrinančios Europos finansų rinkų veiksmingumą, našumą ir skaidrumą, sukūrimo, iv) valstybių narių fiskalinės sistemos konsolidavimo joms suteikiant didesnius išteklius ir v) namų ūkių santaupų ir investicijų skatinimo. Neseniai atliktais vertinimais, ilgalaikis šių veiksnių poveikis galėtų būti BVP padidėjimas 0,25 proc (8).

1.12   EESRK pateikia tam tikrų pastabų dėl FSM įvedimo poveikio vertinimo, kuris pridėtas prie Komisijos pasiūlymo. Jo nuomone, šiame tyrime neatsižvelgta į daugelį veiksnių (kai kurie jų išvardyti šioje nuomonėje), o tai gali neigiamai atsiliepti paties pasiūlymo vertinimui. Todėl EESRK ragina Komisiją nedelsiant atlikti papildomą nuodugnesnį analitinį tyrimą.

1.13   EESRK pritaria Komisijos sprendimui pasiūlyti FSM, o ne finansinės veiklos mokestį (FVM). Nors pastarasis leistų sėkmingiau reguliuoti su paskirstymu susijusius aspektus (dėl glaudesnės sąsajos su finansinės veiklos generuojamomis pajamomis), tačiau kyla didelis pavojus, kad šio mokesčio našta bus perkelta vartotojams ir įmonėms, o jo stabilizuojantis poveikis finansų rinkoms bus daug mažesnis.

1.14   EESRK manymu, derėtų priminti, kad Eurobarometro apklausos duomenimis piliečių, pritariančių FSM įvedimui, skaičius, kuris nuo 2010 m. rudens nebuvo mažesnis nei 60 proc. – 2010 m. rudenį pakilo iki 61 proc., 2011 m. pavasarį – 65 proc., o 2011 m. rudenį pasiekė 64 proc (9). Todėl FSM įvedimas gali būti pirmas reikšmingas žingsnis siekiant, kad Europos piliečiai atgautų taip jiems reikalingą pasitikėjimą finansų sektoriumi.

1.15   Atlikdamas Komisijos, Parlamento ir Tarybos patariamojo organo vaidmenį, EESRK yra įsipareigojęs nuolat stebėti Komisijos pasiūlymo įvesti FSM perkėlimo į teisės aktus procesą.

2.   Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros finansinių sandorių mokesčio sistemos

2.1   Didelis Europos Komisijos nuopelnas yra tai, kad jau nuo 2009 m. visuose G20 susitikimuose (vykusiuose Pitsburge, Toronte ir Kanuose) ji pabrėžė būtinybę nedelsiant įvesti pasaulinį finansinių sandorių mokestį (FSM). Tęsdama šią iniciatyvą Komisija 2010 m. spalio 7 d. paskelbė komunikatą dėl finansų sektoriaus apmokestinimo (COM(2010) 549 final).

2.2   Šiuo metu Komisija dar kartą siūlo įvesti finansinių sandorių mokestį (FSM), kuris yra sudėtinė sistemos dalis. Jos pasiūlymas yra dalis naujos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP), kurią ji pristatė siekdama, pasinaudojant tvirtesne ir veiksmingesne nuosavais ištekliais pagrįsta sistema, užtikrinti didesnę ES daugiamečio biudžeto finansinę autonomiją (10).

2.3   Mokesčio taikymo sritis – finansiniai sandoriai, kuriuose dalyvauja finansų įstaigos. Mokesčiu bus apmokestinami finansiniai sandoriai, kuriuose dalyvauja finansų subjektai, ir juo nebus apmokestinami sandoriai, kuriuose dalyvauja fiziniai asmenys ir įmonės (draudimo sutarčių sudarymas, būsto paskolos, vartojimo kreditas ir mokėjimo paslaugos), pirminės rinkos sandoriai (išskyrus kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų ir alternatyvaus investavimo fondų akcijų ir investicinių vienetų emisiją ir išpirkimą) ir neatidėliotini valiutos sandoriai (bet ne išvestinės valiutos priemonės).

2.4   FSM mokestį turės mokėti bet kuri finansų įstaiga, kuri yra finansinio sandorio šalis, „veikianti savo sąskaita arba kito subjekto sąskaita, arba sandorio šalies vardu“. Nebus apmokestinami su Europos centriniu banku ir su nacionaliniais centriniais bankais sudaromi sandoriai. Finansų įstaigomis nelaikomos centrinės sandorio šalys, centriniai vertybinių popierių depozitoriumai ir tarptautiniai centriniai vertybinių popierių depozitoriumai bei Europos finansinio stabilumo fondai, „nes jie vykdo funkcijas, kurios nelaikomos prekybos veikla kaipo tokia“.

2.5   Įsisteigimo šalies (arba teritorinis) principas naudojamas siekiant sumažinti veiklos perkėlimo į kitas šalis riziką, kuri aiškiai neišvengiama. Pagal šį principą svarbi yra ne sandorio sudarymo vieta, bet valstybė narė, kurioje yra įsisteigę finansiniai veikėjai. Sandoris apmokestinamas, jeigu bent viena sandoryje dalyvaujanti finansų įstaiga yra įsisteigusi ES.

2.5.1   Pagal direktyvos 3 straipsnį, finansų įstaiga laikoma įsteigta valstybės narės teritorijoje, jeigu tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:

2.6   FSM tampa mokėtinas finansinio sandorio sudarymo metu. Atsižvelgiant į didelę sandorių įvairovę, nustatyta dviejų rūšių apmokestinamoji vertė. Pirmoji vertė taikoma sandoriams, nesusijusiems su išvestinių finansinių priemonių sutartimis, šiuo atveju apmokestinamoji vertė yra nustatoma atsižvelgiant į atlygį, kurį veikėjas sumoka arba turi sumokėti trečiajai šaliai. Jeigu atlygis yra mažesnis už rinkos kainą, apmokestinamoji vertė apskaičiuojama pagal rinkos kainą. Antroji apmokestinamoji vertė taikoma finansiniams sandoriams, susijusiems su išvestinių finansinių priemonių sutartimis, šiuo atveju apmokestinamoji vertė nustatoma pagal žinomą išvestinės finansinės priemonės sutarties sumą sandorio sudarymo metu.

2.6.1   Minimalūs mokesčio tarifai, kuriuos valstybės narės turi taikyti apmokestinamajai vertei yra tokie:

Valstybės narės privalo taikyti vieno dydžio tarifą, nustatytą kiekvienai sandorio rūšiai. Vis dėlto jos gali savo nuožiūra taikyti tarifus, didesnius už nustatytus minimalius tarifus.

2.7   FSM mokestį moka kiekviena sandorio šalimi esanti finansų įstaiga, veikianti savo sąskaita arba kito subjekto sąskaita, veikianti sandorio šalies vardu arba kai sandoris atliktas jos sąskaita. Tačiau ir kitos sandorio šalys tam tikromis sąlygomis laikomos solidariai atsakingomis. Prireikus valstybės narės gali savo nuožiūra nustatyti kitas atsakingas šalis, kurios turi mokėti mokestį ir nustatyti registravimo, apskaitos ir atskaitomybės įsipareigojimus bei kitus įsipareigojimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad FSM iš tikrųjų būtų sumokėtas.

2.8   Elektroniniu būdu sudaromų sandorių atveju mokestis turi būti sumokėtas tada, kai jis tampa mokėtinas, ir ne vėliau kaip per tris dienas visais kitais atvejais.

2.9   Valstybės narės turi patvirtinti priemones, skirtas užkirsti kelią mokesčio vengimui, slėpimui ir piktnaudžiavimui juo. Komisija, preliminariai pasikonsultavusi su Taryba, gali šiuo atžvilgiu pasiūlyti deleguotuosius aktus.

2.10   Įvedus FSM, atskirose valstybėse narėse bus panaikinti ir negalės būti taikomi jokie kiti finansinių sandorių mokesčiai.

2.11   Pagal Komisijos pasiūlymą, patvirtinus bendrą minimalų mokestį, kuris įsigalios 2014 m. sausio 1 d., bus suderintos valstybių šalių iniciatyvos finansinių sandorių mokesčių srityje ir bus užtikrintas sklandus bendrosios rinkos veikimas.

2.12   Sprendimas patvirtinti finansinių sandorių mokestį buvo priimtas atlikus poveikio vertinimą, kuriame taip pat buvo išnagrinėta ir alternatyvi galimybė įvesti finansinės veiklos mokestį (FVM). Vis dėlto buvo prieita prie išvados, kad FSM taikymas yra geresnis sprendimas. Remiantis šio poveikio vertinimu buvo apskaičiuota, kad mokestis per metus galėtų duoti 57 mlrd. EUR pajamų (iš kurių 37 mlrd. būtų skirti ES biudžetui, o likusieji 20 mlrd. būtų paskirstyti atskirų valstybių narių biudžetams) (12).

2.13   Numatyta, kad Komisija periodiškai teiks Tarybai ataskaitą apie šios direktyvos taikymą ir, prireikus, pasiūlymus dėl jos pakeitimų. Pirmąją ataskaitą numatyta pateikti 2016 m. gruodžio 31 d., ir vėliau jas teikti kas penkerius metus.

3.   Bendrosios pastabos

3.1   Šioje nuomonėje EESRK siekia įvertinti Komisijos pasiūlymą, kuriuo skatinama priimti Tarybos direktyvą dėl bendros finansinių sandorių mokesčio sistemos (COM(2011) 594) (13).

3.2   Šioje nuomonėje toliau laikomasi krypties, nurodytos 2010 m. liepos 15 d. nuomonėje savo iniciatyva dėl finansinių sandorių mokesčio įvedimo ir 2011 m. birželio 15 d. nuomonėje (žr. 2 išnašą) dėl komunikato dėl finansų sektoriaus apmokestinimo (COM(2010) 549 final).

3.3   Pasiūlymas dėl FSM grindžiamas teiginiu, kad tobulėjant informacinėms ir ryšių technologijoms per pastaruosius du dešimtmečius finansų rinkose buvo pastebimas nepaprastai spartus finansinių sandorių apimties didėjimas ir kainų nepastovumas. Šio reiškinio pasekmės destabilizavo pasaulio ekonomiką (14).

3.3.1   Finansų rinkos palaipsniui atsisakė joms skirto priemonių, leidžiančių rasti finansinių išteklių realiajai ekonomikai, vaidmens ir virto priemone pačioms sau, realiąją ekonomiką nustumdamos į šalį. Atsižvelgdamas į šią padėtį, EESRK mano, kad finansų rinkoms turėtų būti taikomi skaidraus reguliavimo mechanizmai, galintys užtikrinti rinkos efektyvumą ir veiksmingumą. Šie mechanizmai taip pat turi padėti užtikrinti, kad rinkos kartu su kitais gamybos veiksniais teisingai prisidėtų prie ES ir valstybių narių biudžeto (15).

3.3.2   EESRK dar kartą tvirtina, kad dabartinė krizė kilo dėl 2007 m. prasidėjusios finansų krizės, kuri 2008 m. pradėjo skverbtis į realiąją ekonomiką (16); todėl Komitetas mano, kad finansų sektorius, kuris didele dalimi yra atsakingas už šią krizę, turėtų būti paragintas atitinkamai prisidėti sprendžiant krizės sukeltas problemas. Iki šiol „finansų sektoriui paremti (finansuojant ir teikiant garantijas) valstybės narės išleido 4 600 mlrd. EUR – tai sudaro 39 proc. 2009 m. ES-27 BVP“. Dėl šios paramos daugumos valstybių narių viešųjų finansų būklė labai susilpnėjo, sukeldama pavojingą krizę euro zonoje (17).

3.4   Šiomis aplinkybėmis pasiūlymas dėl finansinių sandorių mokesčio yra neatskiriamas nuo Komisijos veiksmų strategijos: persvarstyti pagrindines vertybinių popierių rinkas reglamentuojančias direktyvas ir taip užtikrinti geresnį finansų rinkų reguliavimą ir didesnį jų skaidrumą (18), ko ne kartą reikalavo EESRK savo nuomonėse.

3.5   EESRK jau du kartus pritarė FSM įvedimui: 2010 m. liepos 15 d. nuomonėje savo iniciatyva (žr. 2 išnašą) ir 2011 m. birželio 15 d. nuomonėje (žr. 2 išnašą).

3.5.1   EESRK mano, kad Komisijos pasiūlymu (COM(2011) 594 final) nustatoma Europos finansinių sandorių apmokestinimo sistema atitinka ankstesnėse dviejose nuomonėse nagrinėtų pasiūlymų pagrindines gaires.

3.6   EESRK laiko tinkamais ir svarbiais tikslus, kurių siekdama Komisija siūlo Europos lygmeniu įvesti FSM:

3.6.1   Kalbant apie įnašus į Europos Sąjungos ir nacionalinius biudžetus, akivaizdu, kad ekonomikos krizės ir pastarojo meto valstybės skolos krizės sąlygomis būtina sukurti politiką, kuri padėtų atgaivinti ekonomikos augimą vis griežčiau ribojamo biudžeto sąlygomis. FSM įvedimas padėtų kurti naują ES biudžeto nuosavų išteklių sistemą ir pastebimai sumažintų valstybių narių įnašus, taip atgaivindamas nacionalinius biudžetus. Komisijos vertinimu, 2020 m. nauji nuosavi ištekliai galėtų sudaryti maždaug pusę ES biudžeto, o valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų įnašo dalis sumažėtų iki trečdalio, lyginant su dabartiniu jos dydžiu, viršijančiu tris ketvirtadalius.

3.6.1.1   Kaip EESRK nurodė pirmiau, FSM įvedimas taip pat įtvirtintų teisingumo principą. Pastaraisiais metais finansų sistemai buvo taikomi nedideli mokesčiai: finansų paslaugos neapmokestinamos PVM, todėl sektoriui kasmet būdavo suteikiama 18 mlrd. EUR grynoji mokesčių lengvata.

3.6.1.2   Atsižvelgdamas į tai, Komitetas jau anksčiau pritarė Komisijos pasiūlymui pakeisti mokesčių sistemą taip, kad santykinis finansų sektoriaus įnašas padidėtų. Todėl Komitetas mano, kad Komisijos pasiūlymas yra teisingas žingsnis.

3.6.2   Kalbant apie galimybę sumažinti labai rizikingų ir su verčių svyravimais susijusių finansinių sandorių skaičių įvedant finansinių sandorių mokestį, reikėtų nuodugniau išnagrinėti finansinių sandorių, kuriems pasiūlymas turėtų didžiausią poveikį, kategoriją. Sparčiojoje ir trumpos delsos prekyboje, kurioje naudojamos ypač pažangios IT priemonės, taikomi sudėtingi matematiniai algoritmai, padedantys analizuoti rinkos duomenis per sekundės dalis, ir naudojamos intervencijos į finansų rinką strategijos (kiekis, kaina, laikas, prekiautojo vieta ir prekybiniai pavedimai) sutrumpinant delsimo periodą (matuojamą mikrosekundėmis – milijoninėmis sekundės dalimis). Tokios operacijos užtikrina finansinės veiklos vykdytojui galimybę „prognozuoti“ rinkos pokyčius ir užbaigti pirkimo-pardavimo procedūras per dešimtąsias sekundės dalis. Šiai operacijų kategorijai apibrėžti net taikoma sąvoka „kompiuterinė prekyba naudojantis viešai neatskleista informacija“ (19).

3.6.2.1   Tokios operacijos sudaro nuo 13 iki 40 proc. visos prekybos ES finansų rinkose apimties. JAV apskaičiuota, kad tik per ketverius metus (2004–2009 m.) sparčiosios prekybos finansiniais sandoriais apimtis padidėjo nuo 30 iki 70 proc. (20)

3.6.2.2   Tokių operacijų metu sandoriai sudaromi neatsižvelgiant į įprastas realiosios ekonomikos sąlygas ir tai gali palaipsniui nutekinti visos ekonomikos sistemos lėšas bei susilpninti sistemos atsparumą, t. y. sistemos gebėjimą pasipriešinti krizės laikotarpiu kylančiai įtampai (21).

3.6.2.3   FSM, didindamas sandorio sudarymo išlaidas, turėtų neigiamai paveikti sparčiąją prekybą dėl šio mokesčio kaupiamojo poveikio. Mažesnis sparčiosios prekybos sandorių skaičius paskatintų finansų įstaigas pereiti prie įprastos kredito tarpininkavimo veiklos, kuri atneštų aiškios naudos ūkinės veiklos vykdytojams, pvz., mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios šiuo metu patiria rimtą krizę dėl grynųjų pinigų trūkumo.

3.6.2.4   Šiuo metu galiojančios finansinių sandorių mokesčio sistemos įrodė savo gebėjimą sumažinti prekybos apimtis, taip pat apsaugoti nuo kainų nepastovumo, mažindamos rizikos priedus. Todėl pagrįstai galima teigti, kad įvedus FSM Europos lygmeniu, taip pat stipriai sumažės neproduktyviųjų sandorių kategorijos apimtis.

3.6.3   Kalbant apie fiskalinį suderinimą, reikia pažymėti, kad iki šiol dešimt ES valstybių narių įvedė ir jau kurį laiką taiko įvairių formų finansinės veiklos ir sandorių mokestį (Belgija, Kipras, Prancūzija, Suomija, Graikija, Airija, Italija, Rumunija, Lenkija ir Jungtinė Karalystė). Šios šalys bus paragintos suderinti savo nacionalinius teisės aktus su ES teisės aktais (prireikus joms teks, pvz., taikyti minimalų mokesčio tarifą ir suderinti apmokestinamąją vertę laikantis ES nuostatų). Siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, FSM įvedimas padėtų skatinti veiksmingiausias finansų rinkas išvengiant iškraipymų, kuriuos sukelia valstybių narių vienašališkai priimti mokesčių įstatymai.

4.   Konkrečios pastabos

4.1   Komisija atliko ilgalaikių FSM įvedimo padarinių bendram vidaus produktui (BVP) poveikio tyrimą. Šio tyrimo duomenimis, BVP sumažėtų nuo – 0,17 proc. (taikant 0,01 proc. tarifą) iki – 1,76 proc. (taikant 0,1 proc. tarifą) – pagal nepalankiausią scenarijų, kuriame visiškai neatsižvelgiama į tam tikrus švelninančius veiksnius, pvz., pirminės rinkos ir sandorių, kuriuose dalyvauja bent vienas ne finansinę veiklą vykdantis ūkinės veiklos vykdytojas, pašalinimas, ir įtaka kitiems makroekonominiams kintamiesiems. Komisijos nuomone, įskaičiavus švelninančius veiksnius maksimalus poveikis BVP sumažėtų nuo – 1,76 proc. iki – 0,53 proc. Užimtumo lygį mažinantis poveikis, Komisijos vertinimu, turėtų sudaryti nuo – 0,03 proc. (taikant 0,01 proc. tarifą) iki – 0,20 proc. (taikant 0,1 proc. tarifą).

4.2   Iš tikrųjų, jeigu vertindami ilgalaikius FSM padarinius BVP atsižvelgsime į padarinius, susijusius su geresniu finansų rinkų veikimu dėl padidėjusio stabilumo, investicijų perkėlimą į realiąją ekonomiką ir reguliavimo politiką, kuri gali užtikrinti didesnį rinkos efektyvumą, veiksmingumą ir skaidrumą, bendras su BVP pokyčiais susijęs poveikis gali būti netgi teigiamas ir siekiantis 0,25 proc (22).

4.3   EESRK mano, kad prie Komisijos pasiūlymo pridėtame poveikio tyrime nepakankamai nuodugniai išanalizuoti visi aspektai, todėl ragina ją pateikti papildomą tyrimą, kuriame būtų išsamiau ištirtas šio pasiūlymo poveikis.

4.3.1   EESRK laikosi nuomonės, kad reikia išnagrinėti tokius aspektus: tam tikrus šioje nuomonėje minėtus veiksnius, į kuriuos neatsižvelgta Komisijos poveikio tyrime, tam tikrus paaiškinimus, susijusius su hipotezėmis, pateiktomis Komisijos poveikio tyrime (pvz., dėl FSM apmokestinamų finansinių priemonių paklausos tęstinio pobūdžio), galimas sąnaudų naštos perkėlimo vartotojams ir įmonėms poveikis bei FSM poveikis užimtumui ES valstybių narių finansų sektoriuje.

4.4   EESRK mano, kad FSM turėtų būti taikomas laikantis atitinkamų procedūrų, užtikrinančių, kad bus neutralizuota ar bent jau sumažinta rizika ir susijusios sąnaudos. Rizika, į kurią, EESRK manymu, reikėtų atsižvelgti, apima galimą mokesčio įtraukimą į įmonių ir vartotojų kreditavimo išlaidas; pensijų fondų investicinės grąžos sumažinimą; finansinių investicijų perkėlimą; įmonių sąnaudų padidėjimą dėl apsidraudimo priemonių (apsidraudimas nuo žaliavų kainų ir valiutos kurso svyravimų); mokesčio poveikį ekonomikai atsižvelgiant į tai, kad jis gali būti įvestas ekonomikos recesijos sąlygomis.

4.5   Tačiau EESRK mano, kad šios rizikos keliamą pavojų iš esmės atsveria suteikiamos geresnės galimybės ir privalumai. Kadangi FSM darys poveikį trumpalaikėms investicijoms, padidės vidutinės ir ilgalaikės trukmės akcijų, kurios paprastai naudojamos įmonėms ir vyriausybėms finansuoti, poreikis ir jų investicinė grąža. Todėl atsiras daugiau lėšų rinkose ir taip bus prisidėta prie įmonių, namų ūkių ir valstybės skolos būklės pagerinimo. Labai reikšmingą vaidmenį atliks ir didesnis stabilumas išvestinių finansinių priemonių rinkose. Šių produktų ypatumai iš tiesų gali daryti pastebimą poveikį vykdomų sandorių skaičiui ir sustabdyti produktų, kurie labiausiai prisidėjo prie pastarųjų metų krizės finansų rinkose ir pasaulio ekonomikoje, plitimą.

4.6   Papildomas mokestis, kurį gali tekti mokėti pensijų fondams įvedus FSM, turėtų būti nedidelis nustatomas atsižvelgiant į investavimo taisykles ir jo pobūdį. Be to, galbūt perkainojus pensijų fondų tipinį turtą (ir perėjus prie mažiau rizikingų investicijų) bus galima kompensuoti ir viršyti bet kokį investicinės grąžos sumažėjimą, kurį nulemtų įvestas mokestis. EESRK laikosi nuomonės, kad, siekiant sumažinti mokesčio poveikį pensijų fondams, galima numatyti tarifų sumažinimą ar išimčių pensijų fondo sektoriuje taikymą.

4.7   FSM taikymo sritis ir tarifai nustatyti atsižvelgiant į tikslą suvaldyti galimus žalingus veiklos perkėlimo padarinius, dėl kurių investicijos ir finansiniai ištekliai neišvengiamai atsidurtų trečiosiose šalyse. EESRK jau anksčiau atkreipė dėmesį į tai, kad jei šio mokesčio įvedimas pasaulio lygmeniu neįmanomas, tokius padarinius būtina suvaldyti.

4.7.1   Kalbant apie FSM taikymo sritį, jos aprėptis pakankamai plati, nes įsisteigimo šalies (arba teritorinio) principo taikymas reiškia, kad šis mokestis bus taikomas ir ES įsisteigusioms trečiųjų šalių finansinėms įstaigoms. Finansų įstaigos įsisteigimo šalies apibrėžimas siekiant nustatyti, kuri valstybė narė yra atsakinga už mokesčio rinkimą, leis sumažinti mokesčio slėpimo ir vengimo atvejus iki minimalaus lygio.

4.7.2   Siekdamas dar labiau sumažinti finansinių sandorių perkėlimo į kitas šalis riziką, EESRK pritaria Europos Parlamento pasiūlymui dėl emisijos principo, pagal kurį mokestis (kaip ir žyminis mokestis) taikomas visiems finansinių priemonių, emituotų ES įsisteigusių juridinių asmenų, sandoriams (23).

4.7.3   Tarifų taikymo klausimu EESRK primena, kad jau savo 2010 m. priimtoje nuomonėje (žr. 2 išnašą) rekomendavo patvirtinti bendrą 0,05 proc. mokesčio tarifą, ir sutinka, kad Komisijos siūlymas taikyti du tarifus padės sumažinti rinkų perkėlimo į kitas šalis pavojų ir užtikrins atitinkamas įplaukas į ES ir valstybių narių biudžetus.

4.7.4   EESRK taip pat primena, kad tokios šalys kaip Pietų Korėja, Honkongas, Indija, Brazilija, Taivanas ir Pietų Afrikos respublika, įvedusios FSM ir užtikrindamos gerą jo valdymą, skirdamos daug dėmesio apmokestinamajai vertei bei tarifų taikymui, pasiekė labai gerų rezultatų pajamų surinkimo srityje be neigiamo poveikio ekonomikos augimui (24).

4.8   Kadangi pirminė rinka nepatenka į FSM taikymo sritį, jo poveikis realios veiklos kapitalo didinimo išlaidoms, kuris apsiribos netiesioginiais padariniais, susijusiais su galimai mažesniu vertybinių popierių, kuriais prekiauja finansų įstaigos, likvidumu (dėl mokesčio), bus minimalus.

4.9   Tai, kad mokestis taikomas išvestinėms valiutos priemonėms, bet netaikomas neatidėliotiniems valiutos sandoriams, suteiks galimybę daryti poveikį didžiajai daliai spekuliavimo tikslais valiutų rinkose sudaromų sandorių (25). Taikant FSM grynosios valiutos sandoriams nebūtų ribojama nei kapitalo judėjimo laisvė (taip pat atsižvelgiant į planuojamus mokesčio tarifus), nei pažeidžiamos susijusios Lisabonos sutarties nuostatos (Novatoriško vystomojo finansavimo vadovaujanti grupė, Paryžius, 2010 m. birželio mėn.).

4.10   Kaip Komitetas jau nurodė (2010 m. priimtoje nuomonėje, žr. 2 išnašą), FSM ir FVM nėra alternatyvios mokesčio sistemos. FSM pirmiausia daro poveikį trumpalaikiams sandoriams, tuo tarpu finansinės veiklos mokestis (FVM) daro poveikį visų rūšių finansinei veiklai (įskaitant prekybą pirminėje rinkoje). FSM įvedimas nepanaikina galimybės įvesti FVM ES lygmeniu, ypač jeigu jo pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad „finansų sektorius sąžiningai ir iš esmės prisidėtų prie viešųjų finansų“ (EESRK 2010 m. nuomonė, žr. 2 išnašą), ir suderinti finansinės veiklos mokestį siekiant sustiprinti bendrąją rinką. Be to, Europos lygmens finansinių sandorių apmokestinimo sistemos taikymas automatiškai paskatintų laikytis reikalavimo labiau suvienodinti valstybių narių mokesčių sistemas finansinės veiklos srityje apskritai.

4.10.1   FSM turi progresinį paskirstymo poveikį, kadangi daugiau pajamų gaunantys žmonės dažniau naudosis finansų sektoriaus teikiamomis paslaugomis, todėl mokestis neturės neigiamos įtakos namų ūkių ir nefinansinio pobūdžio veiklą vykdančių įmonių pajamoms, nes juo neapmokestinama veikla, susijusi su fizinių asmenų ir įmonių paskolomis. Šio tipo sandoriams galbūt būtų daromas tik netiesioginis poveikis sumažėjus finansų įstaigų veiklai skirtų grynųjų pinigų atsargoms.

4.11   Mokesčio rinkimo sistema yra paprasta ir dėl jos patiriamos išlaidos sudarant sandorius rinkoje ir bendrai visus įregistruotus sandorius, įskaitant kasos operacijas, susijusias su nestandartiniais produktais, kuriais prekiaujama išvestinių finansinių priemonių rinkose, o ne biržose tarp dviejų šalių, yra labai nedidelės.

(1)  Europos Parlamentas „pritaria finansinių sandorių mokesčio, kuris pagerintų rinkos veikimą dėl mažesnio spekuliavimo ir padėtų finansuoti pasaulines viešąsias gėrybes ir sumažinti valstybių deficitą, nustatymui“.

2010 m. kovo 2105 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl novatoriško finansavimo pasaulio ir Europos lygmenimis (2011/8(INI))

(2)  2010 m. liepos 15 d. priimta nuomonė savo iniciatyva dėl finansinių sandorių mokesčio OL C 44/14, 2011 2 11, p. 81).

2011 m. birželio 15 d. priimta nuomonė dėl Finansų sektoriaus apmokestinimo (COM(2010) 549 final) (OL C 248/11, 2011 8 25, p. 64).

(3)  Nuomonė dėl ES biudžeto peržiūros (OL C 248/13, 2011 8 25 p. 75).

(4)  Algirdas Šemeta, 2012 2 17, ES mokesčių koordinavimas ir finansų sektorius. Už mokesčius, muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingo Europos Komisijos narys. Kalba/12/109, Londonas.

2010 m. kovo 2105 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl novatoriško finansavimo pasaulio ir Europos lygmenimis (2011/8(PROV))

(5)  Europos Parlamento ataskaitos projektas dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros finansinių sandorių mokesčio sistemos ir kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/7/EB (Pranešėja Anni Podimata (2012 2 10).

(6)  Schulmeister, S., 2011, Bendrojo finansinių sandorių mokesčio įvedimas (angl. Implementation of a General Financial Transaction Tax). Austrijos ekonomikos mokslinio tyrimo institutas. Federalinių darbuotojų rūmų užsakymu.

Griffith-Jones, S., Persaud, A., 2012, Finansinių sandorių mokesčiai http://www.europarl.europa.eu/document/activities/cont/201202/20120208ATT37596/20120208ATT37596EN.pdf

(7)  Kaip tai numatyta Komisijos poveikio tyrime (SEC(2011) 1103 final).

(8)  Žr. pirmiau minėtą Griffith-Jones, S., Persaud ataskaitą, A., 2012.

(9)  Europos Komisija, 2011 m., Eurobarometro apklausa Nr. 76 – Viešoji nuomonė Europos Sąjungoje. Pirmieji rezultatai. Apklausa atlikta 2011 m. lapkričio mėn. Rezultatai paskelbti 2011 m. gruodžio mėn.

(10)  Pasiūlymas Tarybos reglamentas (COM(2011) 398 final), kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, ir 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikatui COM(2011) 500 dėl strategijos „Europa 2020“ biudžeto suteikiama įstatymo galia.

(11)  Jei tenkinamos kelios sąlygos, įmonės valstybė narė nustatoma pagal pirmąją tenkinamą sąlygą, skaičiuojant nuo šio sąrašo pradžios.

(12)  2011 m. rugsėjo 28 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Poveikio vertinimo santrauka“ pridedamas prie Tarybos direktyvos dėl bendros finansinių sandorių mokesčio sistemos ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2008/7/EB pasiūlymo. SEC(2011) 1103 final. Europos Komisija, Briuselis.

(13)  Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros finansinių sandorių mokesčio sistemos ir kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/7/EB (COM(2011) 594 final).

(14)  Pasauliniu lygmeniu valiutos sandorių vertė yra mažiausiai 70 kartų didesnė nei sandorių, sudaromų prekiaujant prekėmis ir paslaugomis, vertė. Prekyba Europos išvestinių priemonių rinkose buvo 84 kartus didesnė nei 2006 m. BVP, tuo tarpu prekyba neatidėliotinų sandorių rinkoje (valiutos arba finansinių priemonių pirkimas ir pardavimas sudarant skubius susitarimus „vietoje“) buvo tik 12 kartų didesnė nei nominalus ES BVP.

Schulmeister, S., Schratzenstaller, M., Picek, O., 2008 A General Financial Transaction Tax – Motives, Revenues, Feasibility and Effects. Austrian Institute of Economic Research, Research Study commissioned by Ecosocial Forum Austria, co-financed by Federal Ministry of Finance and Federal Ministry of Economics and Labour. 2008 m. kovas (Bendrasis finansinių sandorių mokestis – Įvedimo priežastys, pajamos, įgyvendinimas ir poveikis. Austrijos ekonomikos mokslinių tyrimų institutas. Tyrimas užsakytas Austrijos ekologinio-socialinio forumo, bendrai finansuotas federalinės finansų ministerijos ir federalinės ūkio ir darbo ministerijos. 2008 m. kovo mėn.).

(15)  „Auganti Europa – esminiai ES finansavimo pokyčiai“, J. Haug, A. Lamassoure, G. Verhofstadt, D. Gros, P. De Grauwe, G. Ricard-Nihoul, E. Rubio, 2011 m.

De Larosière grupės ataskaita (OL C 318, 2009 12 23).

2010 m. birželio 15 d. Europos Parlamento pranešimas dėl finansų, ekonomikos ir socialinė krizė: rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (2010/2242 (INI)). Pranešėja Pervenche Berès.

2010 m. kovo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl finansinių sandorių mokesčio (2009/2750 (RSP)).

2010 m. kovo 8 d. Europos parlamento rezoliucija dėl novatoriško finansavimo pasauliniu ir Europos lygmenimis, (2010/2105(INI)). Pranešėja Anni Podimata.

(16)  2011 m. vasario 17 d. nuomonė ECO/282 dėl Komisijos komunikato dėl ekonominės politikos koordinavimo stiprinimo siekiant stabilumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo – tvirtesnio ES ekonomikos valdymo priemonės (COM(2010) 367 final).

(17)  2011 m. rugsėjo 28 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Poveikio vertinimo santrauka“ pridedamas prie Tarybos direktyvos dėl bendros finansinių sandorių mokesčio sistemos ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2008/7/EB pasiūlymo. SEC(2011) 1103 final Europos Komisija, Briuselis.

(18)  2011 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl finansinių priemonių rinkų, kuria panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB, pasiūlymas. Briuselis, COM(2011) 656 final.

2011 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių dokumentų saugyklų (Europos rinkos infrastruktūros reglamentas) pasiūlymas. Briuselis, COM(2011) 652 final.

(19)  Schulmeister, S., (2011),

The New York Times, 2011 m. liepos 23 d., „Prekiautojai akcijomis randa greitų apmokėjimo būdų, trunkančių tūkstantąsias sekundės dalis“ (angl. Stock Traders Find Speed Pays, in Milliseconds).

(20)  Autorius: C. Duhigg. 2010 m. gruodžio mėn., Viešoji konsultacija – Direktyvos dėl finansinių priemonių rinkų (MiFID) peržiūra. Vidaus rinkos ir paslaugų generalinis direktoratas.

Europos Komisija, 20101020, SEC(2011) 1226 final. Commission Staff Working Paper. Impact Assessment Accompanying the document Proposal for a Directive of the European Parliament and of the Council on Markets in financial instruments [Recast] and the Proposal for a Regulation of the European Parliament and of the Council on Markets in financial instruments.

(Komisijos darbo dokumentas. Poveikio tyrimas, pridedamas prie dokumento – Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl finansinių priemonių rinkų [naujas redakcija] ir Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl finansinių priemonių rinkų [nauja redakcija]).

Austrijos ekonominių mokslinių tyrimų institutas, 2011 m., minėta citata.

(21)  Persaud, A., 2011 10 14, La Tobin Tax? Si può fare (Įvesti Tobino mokestį? Tai įvykdoma). www.lavoce.info.

(22)  Žr. pirmiau minėtą Griffith-Jones, S., Persaud, A., 2012 m.

(23)  Jei sandorio šalys nesumokėtų žyminio mokesčio, prikimo ar pardavimo sutartis taptų negaliojančia. Europos Parlamento ataskaitos projektas dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros finansinių sandorių mokesčio sistemos ir kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/7/EB (Pranešėja Anni Podimata (2012 02 10).

(24)  Žr. pirmiau minėtą Griffith-Jones, S., Persaud, A., 2012 m.

(25)  Valiutos sandoriai yra būtent ta sandorių kategorija, kuriai J. Tobinas numatė savo vardu pavadintą mokestį. Tobin, James: Pasiūlymas dėl tarptautinės piniginės reformos. (angl. A Proposal for International Monetary Reform), 1978. 1978 m. pirmininko kalba Eastern Economic Association posėdyje Vašingtone, Kolumbijos apygardoje. Cowles fondo dokumentas, perspausdintas leidinyje Eastern Economic Journal, 1978 m. liepos–spalio mėn. Nr. 4 (3-4).