AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

2010 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba pritarė koordinuotai ir išsamiai pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijai „Europa 2020“ – reformų, kuriomis siekiama padėti Europai atsigauti po krizės ir sustiprėti, darbotvarkei.

Švietimas ir mokymas yra minėtosios strategijos ir Integruotų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių[1] dėmesio centre. Be didelių investicijų į žmogiškąjį kapitalą veikiausiai nepavyktų pasiekti nei vieno strategijos „Europa 2020“ tikslo. Su švietimu ir mokymu smarkiai susijusios penkios strategijos „Europa 2020“ iniciatyvos – „Judus jaunimas“, „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“, „Skaitmeninė darbotvarkė“, „Inovacijų sąjunga“ ir „Europos kovos su skurdu planas“.

Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“[2] pabrėžta, kad padidinus Sąjungos paramą švietimui ir mokymui, būtų pagerinti piliečių įgūdžiai ir padedama mažinti aukštą daugelio valstybių narių jaunimo nedarbo lygį. Be to, Komisija pabrėžia, kad vykdydama išorės veiksmus, ji itin daug dėmesio skirs Sąjungos vertybių puoselėjimui ir gynimui užsienyje, ragins remti pereinamuosius ir demokratinius procesus ir skatins vidaus politikos išorės aspektą.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS REZULTATAI IR POVEIKIO VERTINIMAS

              Konsultacijos

Nuo 2010 m. pradžios iki 2011 m. vidurio vyko didelio masto viešos konsultacijos ir konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto klausimais.

Įvairių konsultacijose švietimo, mokymo ir jaunimo klausimais dalyvavusių suinteresuotųjų šalių grupių nuomonės iš esmės sutapo. Jas apibendrinti būtų galima taip:

· Mokymosi visą gyvenimą, „Veiklaus jaunimo“ ir „Erasmus Mundus“ programų rezultatai įvertinti labai teigiamai;

· pabrėžta reikmė labiau susieti švietimo sektorių programas su kitomis jaunimui skirtomis programomis ir labiau tarpusavyje integruoti įvairių lygmenų Sąjungos aukštojo mokslo programas – Europos („Erasmus“), pasaulio („Erasmus Mundus“), regionines („Tempus“, „Alfa“, „Edulink“) ar dvišales (kaip antai su JAV ir Kanada);

· reikia nustatyti stipresnes politikos raidos ir pagal Programą remiamos veiklos sąsajas;

· svarbu ir toliau skirti pakankamai dėmesio kokybei, visų pirma Sąjungos ir kitų pasaulio šalių aukštojo mokslo kokybei;

· svarbu išlaikyti Sąjungos priemones, kuriomis remiamas tiek formalusis, tiek neformalusis jaunuolių mokymasis, ir gerinti mokymosi rezultatų pripažinimą;

· reikia užtikrinti administravimo supaprastinimą ir geriau suderinti veiksmus ir prioritetus;

· reikia didinti Programos žinomumą.

Diskutuodamos apie sportą, suinteresuotosios šalys pabrėžė tokius dalykus:

· nepakankamos galimybės sportuoti ir užsiimti fizine veikla visuose švietimo lygmenyse;

· nepakankamas savanoriškos veiklos sporto srityje pripažinimas;

· dopingas – viena didžiausių grėsmių sąžiningumui sporto srityje;

· nepakankamas dėmesys sportui kaip visuomenės vertybei, palyginti su dėmesiu komerciniams sporto aspektams;

· komercinis spaudimas, keliantis pavojų sporto, grindžiamo sąžiningumo principu, dvasiai.

              Poveikio vertinimo rezultatai

Atlikti keturi poveikio vertinimai: įvertintos trys švietimo, mokymo ir jaunimo programos (Mokymosi visą gyvenimą programa, „Veiklus jaunimas“ ir „Erasmus Mundus“) ir biudžeto valdymo institucijos patvirtinti sporto parengiamieji veiksmai.

Atsižvelgiant į panašius tikslus, teisinį pagrindą ir Sąjungos kompetenciją šiose srityse, vertinant poveikį nustatytos panašios galimybės: nutraukti dabartinius veiksmus ar programas; tęsti juos tokius, kokie yra dabar; gerokai sustiprinti politinį jų aspektą; sujungti Mokymosi visą gyvenimą, „Veiklaus jaunimo“ ir „Erasmus Mundus“ programas į vieną racionalesnę Programą.

Visuose keturiuose poveikio vertinimuose palankiausiai vertinta ketvirtoji – programų sujungimo į vieną – galimybė, kuri atitinka Komisijos komunikato dėl 2011 m. birželio 29 d. priimtos daugiametės finansinės programos nuostatas. Dėl toliau nurodytų priežasčių ši galimybė laikoma nuosekliausia ir ekonomiškiausia:

– ji atitinka reikmę šiais finansų ir ekonomikos krizės laikais didinti Sąjungos investicijas į švietimą ir mokymą, nes ekonomikos augimas priklauso nuo kvalifikuotų darbuotojų pasiūlos ir nuo darbo neturinčių asmenų įgūdžių ir gebėjimų sutelkimo;

– daugiausia dėmesio skiriama tų veiksmų, kurie pagal dabartines programas Europai teikia didžiausios naudos, daro didžiausią didinamąjį poveikį, apčiuopiamai veikia Europos švietimo ir mokymo sistemas ir drauge didina investicijų grąžą, plėtotei;

– pastangų sutelkimas įgyvendinant vieną racionalesnę programą užtikrins didesnę dabartinių programų ir įvairių švietimo sektorių sinergiją, taigi sustiprins mokymosi visą gyvenimą principo taikymą švietimo srityje, padidins nuoseklumą ir dėl suderintų pagrindinių veiksmų suteiks daugiau galimybių potencialiems naudos gavėjams;

– daugiau dėmesio skiriama ne tik švietimo institucijų bendradarbiavimui, bet ir lemiamam švietimo ir žmogiškojo kapitalo vaidmeniui inovacijų srityje: švietimo ir verslo partnerystės rėmimui, mokymo(si) meistriškumo skatinimui, galimybėms įsidarbinti ir verslumui;

– be to, racionalizuojama ir supaprastinama įgyvendinimo ir valdymo tvarka, galinti padėti gerokai sumažinti įgyvendinimo išlaidas, palyginti su dabartinių programų (t. y. Mokymosi visą gyvenimą, „Veiklaus jaunimo“ ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis aukštojo mokslo srityje) įgyvendinimo išlaidomis.

              Supaprastinimas

Pagal daugiametę finansinę programą (toliau – DFP) šios Programos prioritetas – veiklos suderinimas, supaprastinimas ir rezultatais grindžiamas lėšų paskirstymas. Toks požiūris taikomas Finansinio reglamento nuostatomis grindžiamai programai „Erasmus visiems“.

Bus sumažintas pagal naująją Programą remiamų veiksmų skaičius. Siekiant didesnio veiksmingumo, bus dažniau skiriamos fiksuoto dydžio dotacijos; vadovaujantis sėkmingu „Erasmus“ studentų judumo pavyzdžiu, judumo veiklos vykdytojams paprastai bus skiriamos vienkartinės dotacijos. Nacionalinės agentūros nebevaldys pavienių asmenų judumo – taip bus sumažinta administracinė našta.

Nacionalinės agentūros veiks kaip pagrindiniai informacijos centrai ir visiems jaunuoliams – studentams, moksleiviams ar savanoriams – teiks informaciją bet kokiais klausimais, susijusiais su mokymusi judumo tikslais. Susiejus atskiras tarptautinio bendradarbiavimo programas, dalyvaujančioms aukštojo mokslo institucijoms bus suteikta daugiau galimybių imtis tarptautinio masto veiklos.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

„Erasmus visiems“ – bendra švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa, grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 165 ir 166 straipsniuose nustatytais tikslais ir subsidiarumo principu.

SESV 165 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga „prie geros kokybės švietimo plėtojimo prisideda skatindama valstybių narių bendradarbiavimą ir prireikus paremdama bei papildydama jų veiksmus, kartu visiškai pripažindama valstybių narių atsakomybę už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą ir gerbdama jų kultūrų bei kalbų įvairovę.“

166 straipsnyje pažymima, kad „Sąjunga įgyvendina profesinio mokymo politiką, kuri remia ir papildo valstybių narių veiksmus, kartu pripažindama visišką valstybių narių atsakomybę už profesinio mokymo turinį ir organizavimą.“

Abiejuose straipsniuose pabrėžiama, kad Sąjunga ir valstybės narės turi skatinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis švietimo ir sporto srityse (165 straipsnio 3 dalis) ir profesinio rengimo srityje (166 straipsnio 3 dalis).

Kaip pabrėžta tarpinio Mokymosi visą gyvenimą, „Veiklaus jaunimo“ ir „Erasmus Mundus“ programų vertinimo ataskaitose, papildomos naudos Europa gauna dėl novatoriško ir tarptautinio veiklos pobūdžio ir rezultatų bei dėl visoje Europoje sukuriamų produktų bei partnerystės. Sėkmingo valstybių narių bendradarbiavimo švietimo ir mokymo, jaunimo ir sporto srityse skatinimas padėtų nustatyti ir įgyvendinti veiksmingą politiką ir praktiką bei paskatintų mokytis vieniems iš kitų.

Nustatant įgyvendinimo priemones, visų pirma susijusias su lėšų paskirstymu, Reglamente numatoma taikyti nagrinėjimo procedūrą, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio nuostatomis. Atrankos sprendimai siunčiami Europos Parlamentui ir Komitetui susipažinti.

Reglamente, vadovaujantis SESV 290 straipsnio nuostatomis, taip pat nustatoma įgaliojimų delegavimo teisė. Ši nauja teisinė priemonė gali būti taikoma tik su veiklos kriterijais susijusių nuostatų keitimui ir nacionalinių agentūrų valdomai veiklai.

Įgyvendinant dabartines programas sukaupta patirtis rodo, kad Programos įgyvendinimo laikotarpiu gali tekti iš dalies keisti 13 straipsnio 7 dalį ir 22 straipsnio 2 dalį, atitinkamai susijusias su veiklos kriterijais ir nacionalinių agentūrų valdomos veiklos nuostatomis. Svarbiausios atitinkamų sričių suinteresuotosios šalys kritikavo nepakankamą Mokymosi visą gyvenimą, „Veiklaus jaunimo“ ir „Erasmus Mundus“ programų lankstumą ir priemonių, kurios padėtų pritaikyti programas prie kintančių visuomenės reikmių, stoką.

Į valstybių narių nuomonę atsižvelgiama sistemingai konsultuojantis su ekspertais. Siekiant užtikrinti tinkamą atstovavimą, bus konsultuojamasi ir su Europos Parlamento paskirtais ekspertais. Prireikus Komisija taip pat konsultuosis su atitinkamomis tam tikrų sričių suinteresuotosiomis šalimis.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Komisijos siūlomoje 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje bendrai švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programai numatyta skirti 17 299 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis), o papildomas finansavimas pagal 4 išlaidų kategoriją – 1 812 100 000 EUR (dabartinėmis kainomis).

Minimalios lėšos pagal sektorius

Siekiant užtikrinti, kad pagrindinių suinteresuotųjų šalių ir naudos gavėjų veiklos finansavimo lygis nebūtų mažesnis nei nustatytasis 2007–2013 m. Mokymosi visą gyvenimą, „Veiklaus jaunimo“ ir „Erasmus Mundus“ programomis, Programai įgyvendinti skiriamas ne mažesnis nei nurodytasis finansavimas:

– aukštajam mokslui – 25 proc.;

– profesiniam rengimui ir suaugusiųjų mokymui(si) – 17 proc. (iš kurių 2 proc. – suaugusiųjų mokymui(si));

– bendrojo lavinimo mokykloms – 7 proc.;

– su jaunimu susijusiai veiklai – 7 proc.

5.           REGLAMENTO SANTRAUKA

Reglamente nustatomos naujos bendros švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programos „Erasmus visiems“ įgyvendinimo nuostatos. Šia Programa, kuri grindžiama plačiai žinoma „Erasmus“ sektorine programa, siekiama remti visus švietimo sektorius – visų pirma aukštąjį mokslą, profesinį rengimą ir suaugusiųjų mokymą(si), bendrąjį lavinimą ir jaunimo veiklą – atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą.

Įgyvendinant programą „Erasmus visiems“ daugiausia dėmesio skiriama trijų tipų svarbiausiems veiksmams: tarpvalstybiniam ir tarptautiniam besimokančių asmenų, jaunuolių, mokytojų ir darbuotojų judumui mokymosi tikslais, švietimo institucijų bendradarbiavimui inovacijų ir gerosios patirties sklaidos tikslais, taip pat bendradarbiavimui su jaunimo organizacijomis ir politinės darbotvarkės rėmimui, bei trečiųjų šalių, įskaitant plėtros šalis, pajėgumų didinimui, daugiausiai dėmesio skiriant kaimynystės šalims ir tarptautiniam politiniam dialogui.

Vadovaujantis Komunikatu dėl strategijos „Europa 2020“ biudžeto, programa „Erasmus visiems“ sujungs dabartines tarptautines („Erasmus Mundus“, „Tempus“, „Edulink“ ir „Alfa“) ir bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis programas. Šiuo tikslu Programos biudžetas bus papildytas finansiniais asignavimais pagal skirtingas išorės bendradarbiavimo priemones. Lėšos bus skiriamos du kartus: ketveriems ir trejiems metams – taip bus užtikrintas stabilumas ir nuspėjamumas. Šie asignavimai turėtų atspindėti ES išorės veiksmų prioritetus ir, prireikus, vystymosi tikslus. Iš esmės ir neplanuotai pasikeitus aplinkybėms ar atsiradus didelių politinių pokyčių, sumas bus galima keisti, kad būtų geriau atspindimi pasikeitę prioritetai.

Kompetencija Europos integracijos studijų ir mokslinių tyrimų srityje skatinama specialiąja „Jean Monnet“ veikla. Sportui skirtame skyriuje aptariama kova su dopingu, smurtu ir rasizmu bei skatinama tarptautinė veikla, susijusi su geru sporto organizacijų valdymu.

Nustatoma nauja finansinė priemonė – paskolų garantijų sistema – bus skirta kitoje Europos šalyje norintiems studijuoti magistrantams. Šiuo metu gauti tokių studijų finansavimą yra gana sudėtinga, nes nacionalines dotacijas ir paskolas perkelti kitą šalį neretai yra neįmanoma ar jos iš viso neteikiamos magistrantams, o privačių bankų paskolos yra labai brangios. Siekdama išspręsti šią problemą, ES teiks dalinę garantiją finansų institucijoms (kaip antrai bankai ar kiti studentų paskolų teikėjai), sutikusioms studentams palankiomis sąlygomis suteikti paskolą magistrantūros studijoms kitoje šalyje finansuoti.

Programa bus valdoma pagal netiesioginio valdymo principą. Atsakomybę dalysis valstybės narės ir Komisija. Už didžiąją lėšų dalį, skirtą judumo ir bendradarbiavimo veiklai, atsakys nacionalinės agentūros. Komisija paves vykdomajai įstaigai valdyti didesnius bendradarbiavimo projektus, politinį rėmimą, „Eurydice“ tinklą, „Jean Monnet“ ir sporto veiklą. Remdamasi ekonominės naudos analize, ji gali skirti dabartinę vykdomąją įstaigą įgyvendinti 2014–2020 m. programą „Erasmus visiems“, kaip nustatyta 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 58/2003, nustatančiame vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus[3].

2011/0371 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa  „ERASMUS VISIEMS“

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 165 straipsnio 4 dalį ir 166 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisės akto pasiūlymą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[4],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[5],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“[6] raginama parengti vieną švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą, kuria būtų reglamentuojami tarptautiniai aukštojo mokslo aspektai ir sujungiamos tokios programos kaip 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1720/2006/EB nustatyta Mokymosi visą gyvenimą programa[7], 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1719/2006/EB nustatyta programa „Veiklus jaunimas“[8], 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1298/2008/EB nustatyta programa „Erasmus Mundus“[9], 2006 m. gruodžio 18 d. Reglamentu (EB) Nr. 1905/2006 nustatyta programa ALFA III[10], taip pat TEMPUS ir EDULINK programos, ir taip užtikrinti didesnį veiksmingumą, didesnį dėmesį strateginiams prioritetams ir įvairių bendros programos aspektų sinergijai. Be to, siūloma dar viena šios bendros programos dalis, skirta sportui;

(2) iš dabartinių Mokymosi visą gyvenimą, „Veiklaus jaunimo“ ir „Erasmus Mundus“ programų tarpinio vertinimo ataskaitų ir viešų konsultacijų dėl būsimų Sąjungos veiksmų, susijusių su švietimu, įskaitant aukštąjį mokslą, mokymu ir jaunimu, matyti, kad šių sričių Europos lygmens bendradarbiavimo ir judumo reikmė tebelieka didelė, o kai kuriais atvejais netgi didėja. Vertinimo ataskaitose pabrėžta, kad labai svarbu užtikrinti glaudesnes Sąjungos programų ir švietimo, mokymo bei jaunimo politikos raidos sąsajas, išreikštas siekis Sąjungos veiklą struktūruoti labiau atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą principą ir raginama laikytis paprastesnio, vartotojui palankesnio ir lankstesnio požiūrio į tokių veiksmų įgyvendinimą bei pašalinti tarptautinių aukštojo mokslo bendradarbiavimo programų fragmentaciją;

(3) tai, kad valstybių narių ir trečiųjų šalių visuomenė programos „Erasmus“ pavadinimą laiko Sąjungos besimokančio asmens judumo sinonimu, reiškia, kad šį prekės ženklą reikėtų naudoti visuose pagrindiniuose Programa reglamentuojamuose švietimo lygmenyse;

(4) viešos konsultacijos dėl Sąjungos strateginių galimybių įgyvendinti naują ES kompetenciją sporto srityje ir sporto parengiamųjų veiksmų vertinimo ataskaita parodė, kokios sritys galėtų būti laikomos prioritetinėmis Sąjungos veiklos sritimis ir kokios papildomos naudos duotų Sąjungos remiama veikla, padedanti Europos lygmeniu kaupti, dalytis ir skleisti patirtį ir žinias apie sporto srityje patiriamas problemas;

(5) Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“ – tai ateinančio dešimtmečio Sąjungos ekonomikos augimo strategija, skirta pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui remti, kurioje nustatyti penki didelio užmojo tikslai, pasiektini iki 2020 m. Pavyzdžiui, švietimo srityje bus siekiama mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių, kad jų būtų mažiau kaip 10 proc., ir padidinti aukštąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų dalį iki 40 proc.[11]. Šioje strategijoje taip pat nustatyta pavyzdinių iniciatyvų, kaip antai „Judus jaunimas“[12] ir „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“[13];

(6) 2009 m. gegužės 12 d. Europos Sąjungos Taryba paskelbė Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą („ET 2020“), kurioje nustatyti keturi strateginiai tikslai, kad būtų įveiktos likusios kliūtys, sukurta žiniomis grindžiama Europa, o mokymasis visą gyvenimą taptų realybe;

(7) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 ir 10 straipsnius ir Pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsnius Programa turėtų skatinti moterų ir vyrų lygybę ir kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

(8) tarptautinis Programos matmuo turėtų būti itin stiprus aukštojo mokslo srityje: taip būtų ne tik didinama Europos aukštojo mokslo kokybė, padedama siekti platesnių „ET 2020“ tikslų, užtikrinamas Europos kaip studijų vietos patrauklumas, bet ir skatinamas tarpusavio supratimas ir prisidedama prie tvaraus trečiųjų šalių aukštojo mokslo sistemų vystymosi;

(9) 2010–2018 m. Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintoje sistemoje[14] visi jaunuoliai laikomi visuomenės ištekliais ir jiems suteikiama teisė dalyvauti jiems poveikį darančių politikos sričių plėtotės veikloje – to siekiama tęstiniu struktūriniu politikų, jaunimo ir visų lygmenų jaunimo organizacijų dialogu;

(10) Siekdama remti judumą, lygias galimybes ir studijų meistriškumą, Sąjunga turėtų nustatyti Europos paskolų garantijų sistemą, kuri padėtų studentams, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, studijuoti magistrantūroje kitoje dalyvaujančioje šalyje. Ši sistema turėtų būti prieinama finansų institucijoms, teikiančioms paskolas studentams palankiomis sąlygomis magistrantūros studijoms kitoje dalyvaujančioje šalyje finansuoti;

(11) valstybės narės turėtų dėti pastangas, kad būtų priimtos tinkamos teisinių ir administracinių kliūčių šalinimo priemonės ir būtų užtikrintas sklandus Programos veikimas. Tai reiškia, kad vizos dalyviams turėtų būti išduodamos nedelsiant. Taip būtų užtikrinta, kad nei vienas dalyvis nevėluotų ir nepraleistų dalies ar visų studijų, mokymo ar mainų programos ir kad judumo veikla ar projektai nebūtų atšaukiami. Pagal 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvos 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų[15] 19 straipsnį, valstybės narės raginamos nustatyti pagreitintą tvarką;

(12) komunikate „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ nustatyta sistema, pagal kurią Europos Sąjunga, valstybės narės ir aukštojo mokslo institucijos gali bendradarbiauti, kad padidintų absolventų skaičių, švietimo kokybę ir maksimizuotų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų indėlį padedant ekonomikai ir visuomenei išbristi iš dabartinės ekonomikos krizės;

(13) 1999 m. birželio 19 d. 29 Europos šalių švietimo ministrų pasirašytoje Bolonijos deklaracijoje nustatytas tarpvyriausybinis procesas, kuriuo siekiama sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę ir kuris turėtų būti paremtas Sąjungos lygmeniu;

(14) pagal atnaujintą Kopenhagos procesą (2011–2020 m.) nustatyta didelių užmojų ir globali Europos profesinio rengimo vizija ir raginta pagal Sąjungos švietimo programas skirti paramą, kuri padėtų siekti nustatytų prioritetų, įskaitant tarptautinį judumą ir valstybių narių įgyvendinamas reformas;

(15) būtina sustiprinti Europos mokyklų bendradarbiavimo, mokyklų darbuotojų ir besimokančių asmenų judumo intensyvumą ir mastą, kad būtų įgyvendinami komunikato „Gebėjimų ugdymas XXI amžiuje: Europos bendradarbiavimo mokyklų klausimais darbotvarkė“[16] prioritetai, visų pirma didinama Sąjungos mokyklinio lavinimo kokybė, ypač tokie aspektai kaip kompetencijos plėtotė, skatinamos vienodos galimybės ir įtrauktis švietimo sistemose ir institucijose bei stiprinama mokytojo profesija ir mokyklų vadovų vaidmuo[17]. Tokiomis aplinkybėmis itin daug dėmesio turėtų būti skiriama tokiems strateginiams tikslams kaip mokyklos nebaigiančių asmenų skaičiaus mažinimas, pagrindinių įgūdžių ugdymo gerinimas, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybės didinimas ir populiarinimas[18], taip pat mokytojų ir mokyklų vadovų profesinės kompetencijos didinimas[19], vaikų iš migrantų arba nepalankioje socialinėje ar ekonominėje padėtyje esančių šeimų galimybių mokytis gerinimas[20];

(16) atnaujinta Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarke, įtraukta į Tarybos rezoliuciją [...][21], siekiama suteikti visiems suaugusiesiems galimybių visą gyvenimą įgyti įgūdžių ir gebėjimų ir juos gerinti, itin daug dėmesio skiriant nekvalifikuotų europiečių skaičiaus mažinimui, ko siekiama ir strategija „Europa 2020“;

(17) Europos jaunimo forumas, nacionaliniai akademinio pripažinimo centrai (angl. –NARIC), „Eurydice“, „Euroguidance“ ir „Eurodesk“ tinklai, taip pat nacionaliniai iniciatyvos „eTwinning“ įgyvendinimo centrai, Europass nacionaliniai centrai, kaimynystės šalių nacionaliniai informacijos centrai yra būtini dalyviai siekiant Programos tikslų, reguliariai teikiantys Komisijai naujausią informaciją, susijusią su savo veiklos sritimis ir padedantys skleisti Programos rezultatus Sąjungoje ir dalyvaujančiose trečiosiose šalyse;

(18) reikia stiprinti Programos ir tarptautinių švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse veikiančių tarptautinių organizacijų, visų pirma Europos Tarybos, sąsajas.

(19) Programa turėtų prisidėti prie aukšto Europos integracijos studijų lygio užtikrinimo visame pasaulyje, visų pirma ji turėtų remti institucijas, turinčias Europos valdymo struktūrą ir vykdančias veiklą įvairiausiose Sąjungai aktualiose politikos srityse, nesiekiančias pelno ir teikiančias pripažįstamus kvalifikacinius ir mokslo laipsnius;

(20) 2011 m. sausio 18 d. Komisijos komunikate „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“[22] išdėstyta Komisijos siūloma ES lygmens veikla sporto srityje įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir nurodoma, kokių veiksmų Komisija ir valstybės narės galėtų imtis tokios srityse kaip visuomeninio sporto vaidmens stiprinimas, sporto ekonominio aspekto plėtotė ir sporto organizavimas;

(21) didesnis kvalifikacijų ir kompetencijos skaidrumas ir plačiau naudojamos Sąjungos priemonės turėtų padėti didinti judumą visoje Europoje ir įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą tikslą, o drauge didinti švietimo ir mokymo kokybę ir lengvinti profesinį judumą tiek tarp šalių, tiek tarp sektorių. Jaunuoliams (įskaitant profesinių mokyklų moksleivius) suteikus galimybių susipažinti su kitose šalyse taikomais metodais, praktika ir technologijomis, išaugtų jų galimybės įsidarbinti, be to, jiems būtų patrauklesnės tarptautinio pobūdžio darbo vietos;

(22) šiuo tikslu rekomenduojama plačiau naudoti vieną kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumo užtikrinimo priemonę (Europass), nustatytą 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2241/2004/EB[23], Europos kvalifikacijų sandarą (EKS), kaip nustatyta 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje[24], Europos profesinio mokymo kreditų perkėlimo sistemą (ECVET), kaip nustatyta 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje[25], ir Europos kreditų perkėlimo sistemą (ECTS);

(23) siekiant veiksmingesnio plačiosios visuomenės informavimo ir tvirtesnio ryšio tarp Komisijos iniciatyva vykdomų komunikacijos veiksmų, šiuo reglamentu komunikacijos veiklai skirti ištekliai taip pat turėtų būti naudojami koordinuotai komunikacijos apie Europos Sąjungos politikos prioritetus veiklai, jeigu ji susijusi su bendrais šio reglamento tikslais;

(24) būtina užtikrinti, kad visa pagal šią Programą vykdoma veikla teiktų papildomos naudos Europai, papildytų valstybių narių veiklą ir atitiktų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnio 4 dalį bei derėtų su kita Sąjungos veikla, visų pirma tokiose srityse kaip kultūra, moksliniai tyrimai, pramonės ir regioninė politika, plėtros politika ir išorės santykiai;

(25) norint efektyviai valdyti veiklą, įskaitant vertinimą ir stebėseną, reikia nustatyti specialius veiklos rodiklius, iš kurių ilgainiui būtų matyti raidos tendencijos ir kurie būtų realistiški, atspindėtų intervencijos logiką ir derėtų su nustatytų tikslų ir veiksmų hierarchija;

(26) šiuo reglamentu nustatomas viso Programos įgyvendinimo laikotarpio finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis, kuriuo kasmet sudarydama biudžetą vadovaujasi biudžeto valdymo institucija, kaip apibrėžta 201Z m. YY mėn. XX d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 17 punkte;

(27) reikia nustatyti veiklos kriterijus, kuriais būtų vadovaujamasi valstybėms narėms skiriant biudžetą nacionalinių agentūrų valdomai veiklai įgyvendinti;

(28) šalys kandidatės, besirengiančios narystei ES, ir EEE narėmis esančios ELPA šalys Sąjungos programose gali dalyvauti remiantis bendraisiais susitarimais, Asociacijos tarybos sprendimais ir panašiais dokumentais;

(29) Šveicarijos Konfederacija Sąjungos programose gali dalyvauti pagal su Sąjunga pasirašytus susitarimus;

(30) Europos Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrame komunikate „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“[26], be kita ko, iškėlė tikslą toliau gerinti kaimynystės šalių dalyvavimą Sąjungos aukštojo mokslo srities judumo ir pajėgumų didinimo veikloje ir suteikti galimybę šioms šalims dalyvauti būsimose švietimo programose;

(31) Europos Sąjungos finansiniai interesai per visą išlaidų ciklą turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus sankcijas. Nors Sąjungos išorės pagalbos finansavimo reikmė nuolat stiprėja, dėl Sąjungos ekonominės ir biudžeto padėties ištekliai tokia pagalbai yra riboti. Todėl Komisija turėtų siekti išteklius naudoti kuo veiksmingiau, visų pirma nustatydama tokias finansines priemones, kurios pritrauktų papildomo finansavimo;

(32) 2011 m. birželio 29 d. komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ Komisija įsipareigojo supaprastinti Sąjungos finansavimą. Sukūrus bendrą švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą, valdymas turėtų tapti gerokai paprastesnis, racionalesnis, turėtų atsirasti didesnė sinergija. Įgyvendinimas turėtų dar labiau supaprastėti nustačius vienkartinių, vieneto sąnaudomis grindžiamų arba fiksuoto dydžio išmokų finansavimą ir sumažinus formalius reikalavimus, keliamus naudos gavėjams ir valstybėms narėms;

(33) siekiant, kad Programos įgyvendinimo laikotarpiu būtų nedelsiant reaguojama į kintančias reikmes, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl veiklos kriterijų nuostatų ir nacionalinių agentūrų valdomos veiklos. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(34) kad būtų užtikrintos vienodos šio reglamento įgyvendinimo sąlygos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(35) įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su paprogramių įgyvendinimo gairėmis ir Programos metinio biudžeto paskirstymu, turėtų būti įgyvendinami vadovaujantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[27];

(36) reikėtų užtikrinti tinkamą Programos užbaigimą, visų pirma kiek tai susiję su daugiamečio jos valdymo tęstinumu, pavyzdžiui, su techninės ir administracinės pagalbos finansavimu. Reikėtų užtikrinti, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. pagal ankstesnes programas vykdytai ir iki 2013 m. pabaigos neužbaigtai veiklai prireikus būtų teikiama techninė ir administracinė pagalba,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Programos taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu sukuriama Sąjungos veiksmų švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse programa „Erasmus visiems“ (toliau – Programa).

2. Programa įgyvendinama nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

3. Programa skirta visų lygmenų švietimui atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą, visų pirma aukštajam mokslui, profesiniam rengimui ir suaugusiųjų mokymui(si), bendrajam lavinimui ir jaunimo reikalams.

4. Pagal ją, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 21 straipsniu, vykdoma tarptautinė veikla ir remiami sporto srities veiksmai.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.           mokymasis visą gyvenimą – bendrasis lavinimas, profesinis rengimas, neformalusis švietimas ir savišvieta visais gyvenimo etapais, įskaitant konsultavimo ir orientavimo paslaugas, padedantys įgyti daugiau asmeninių, pilietinių, socialinių ir (arba) su užimtumu susijusių žinių, įgūdžių ir kompetencijos;

2.           neformaliojo mokymosi sistema – paprastai planuojama ir organizuojama mokymo veikla, tačiau neįtraukta į formaliojo švietimo ir mokymo sistemą;

3.           judumas mokymosi tikslais – fizinis persikėlimas į užsienio šalį studijuoti, mokytis ar kitaip gauti žinių, įskaitant stažuotes ir neformalųjį mokymąsi, taip pat dėstyti ar mokyti ir dalyvauti tarptautinėje profesinio tobulinimosi veikloje. Čia taip pat priklauso parengiamieji priimančiosios šalies kalbos kursai, jaunimo mainai ir su jaunimu dirbančių asmenų tarptautinė profesinio tobulinimosi veikla;

4.           bendradarbiavimas inovacijų ir gerosios patirties sklaidos tikslais – tarptautiniai bendradarbiavimo projektai, kuriuose dalyvauja švietimo, mokymo ir (arba) jaunimo reikalų ir kitos organizacijos;

5.           politinių reformų rėmimas – bet kokia veikla, kuria remiamas ir skatinamas švietimo ir mokymo sistemų modernizavimas valstybėms narėms bendradarbiaujant politiniu lygmeniu, visų pirma naudojantis atviruoju koordinavimo metodu;

6.           virtualus judumas – įvairi informacinėmis ir ryšių technologijomis grindžiama organizacinio lygmens veikla, kuria padedama ir skatinama bendradarbiauti tarptautiniu mastu mokymo(si) tikslais;

7.           darbuotojai – asmenys, kurie kaip specialistai arba kaip savanoriai dalyvauja švietimo, mokymo ar jaunimo neformaliojo mokymosi veikloje. Tai gali būti dėstytojai, bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojai, mokyklų vadovai, su jaunimu dirbantys asmenys ir neakademiniai darbuotojai;

8.           su jaunimu dirbantis asmuo – specialistas ar savanoris, dalyvaujantis neformaliojo mokymo(si) veikloje;

9.           jaunuolis (-ė) – 13–30 m. amžiaus asmuo;

10.         aukštojo mokslo institucija –

(a) bet kokia aukštojo mokslo įstaiga, nepriklausomai nuo jos pavadinimo, veikianti pagal nacionalinės teisės aktus ar praktiką, teikianti pripažįstamus kvalifikacinius ar mokslo laipsnius arba kitas pripažįstamas aukštojo mokslo kvalifikacijas;

(b) bet kuri įstaiga, pagal nacionalinės teisės aktus arba praktiką įgyvendinanti profesinio švietimo ir mokymo programas, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas;

11.         mokykla – bet kokio tipo institucija, teikianti bendrojo lavinimo (ikimokyklinio, pradinio ar vidurinio), profesinio ir techninio rengimo paslaugas;

12.         mokslo institucija – bet kokia švietimo institucija, kurios tikslas – švietimas ir moksliniai tyrimai;

13.         profesinis rengimas – bet kokios formos pirminis profesinis švietimas ir mokymas, įskaitant techninį ir profesinį mokymą bei gamybinę praktiką, kurio pabaigoje suteikiama kompetentingų atitinkamos valstybės narės institucijų pripažįstama profesinė kvalifikacija, bei tęstinis profesinis švietimas ir mokymas, kuriame asmuo dalyvauja savo darbinės veiklos metu;

14.         suaugusiųjų mokymas(is) – bet kokios formos neprofesinis formalusis, neformalusis suaugusiųjų mokymas(is) arba savišvieta;

15.         jungtinis laipsnis – laipsnis, suteikiamas baigus integruotą ne mažiau kaip dviejų aukštojo mokslo institucijų programą ir patvirtinamas vienu diplomu, kurį drauge išduoda ir parašais patvirtina visos programoje dalyvaujančios institucijos ir kuris oficialiai pripažįstamas tose šalyse, kuriose įsikūrusios dalyvaujančios institucijos;

16.         dvigubas laipsnis arba dauginis laipsnis – laipsnis, suteikiamas baigus dviejų (dvigubas laipsnis) ar daugiau (dauginis laipsnis) aukštojo mokslo institucijų studijų programas ir patvirtinamas atskirais kiekvienos laipsnį suteikusios institucijos diplomais;

17.         jaunimo veikla – jaunuolių savarankiškai ar su grupe vykdoma nemokyklinė veikla (pavyzdžiui, jaunimo mainai ar savanoriška veikla), kuriai būdingas neformalusis mokymasis;

18.         partnerystės susitarimas – kelių skirtingose valstybėse narėse įsikūrusių institucijų ar organizacijų susitarimas drauge vykdyti švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų europinę veiklą arba suburti formalų ar neformalų atitinkamos srities tinklą. Sporto srityje tai susitarimas su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, skirtingų valstybių narių profesionalaus sporto organizacijomis ar mecenatais, siekiant pritraukti papildomos paramos, kad būtų pasiekti programos tikslai;

19.         įmonė – bet koks ekonominę veiklą vykdantis viešojo ar privačiojo sektoriaus subjektas, nesvarbu, koks jo dydis, teisinis statusas ar ekonomikos sektorius, kuriame vykdoma veikla, įskaitant socialinę ekonomiką;

20.         įgūdžiai – gebėjimas praktiškai pritaikyti žinias ir mokslinę informaciją sprendžiant uždavinius ir problemas;

21.         kompetencija – patvirtintas gebėjimas atsakingai ir savarankiškai naudotis žiniomis, įgūdžiais ir nuostatomis mokslo, socialinio ir profesinio gyvenimo srityse;

22.         svarbiausi gebėjimai – bazinis žinių, įgūdžių ir nuostatų rinkinys, kurio reikia norint užtikrinti asmens saviraišką ir tobulėjimą, aktyvų pilietiškumą, socialinę įtrauktį ir užimtumą;

23.         rezultatai – bet kokios formos ar pobūdžio duomenys, žinios ar informacija, kuriuos galima arba negalima apsaugoti, atsiradę vykdant veiklą, ir bet kokios su jais susijusios teisės, įskaitant intelektinės nuosavybės teisę;

24.         rezultatų sklaida – viešas šios ir ankstesnių programų rezultatų atskleidimas naudojant bet kokias priemones, kuriomis užtikrinama, kad rezultatai būtų tinkamai ir plačiu mastu pripažįstami, demonstruojami ir naudojami;

25.         atvirasis koordinavimo metodas – tarpvyriausybinis bendradarbiavimo metodas, kurį taikydamos valstybės narės gali plėtoti nacionalinę politiką, padedančią siekti bendrų tikslų. Šioje programoje atvirasis koordinavimo metodas taikomas švietimui, mokymui ir jaunimo reikalams;

26.         ES skaidrumo užtikrinimo priemonės – priemonės, padedančios suinteresuotosioms šalims suprasti, įvertinti ir tinkamai pripažinti mokymosi rezultatus ir kvalifikacijas visoje Sąjungoje;

27.         kaimynystės šalys – 2012 m. YY mėn. X d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. XX/2012[28], kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė, priede išvardytos šalys ir teritorijos: Alžyras, Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Egiptas, Gruzija, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Moldova, Okupuotoji Palestinos Teritorija, Sirija, Tunisas ir Ukraina. Dėl su jaunimu susijusios veiklos kaimynystės šalimi taip pat bus laikoma Rusija;

28.         dvikryptė karjera – aukšto lygio sportinio pasirengimo ir bendrojo išsilavinimo ar profesinės veiklos derinys.

3 straipsnis

Nauda Europai

1.           Pagal Programą remiami tik tie veiksmai ir veikla, kurie gali suteikti papildomos naudos Europai ir padėti pasiekti 4 straipsnyje nustatytus bendruosius tikslus.

2.           Papildomos naudos Europai iš Programos veiksmų ir veiklos visų pirma suteikiama dėl:

(a) tarptautinio veiklos pobūdžio, ypač dėl tarptautinio judumo ir bendradarbiavimo, kuriais siekiama ilgalaikio sisteminio poveikio;

(b) papildomumo ir sinergijos su kitomis nacionalinėmis, tarptautinėmis ir kitomis Sąjungos programomis ir politikos veikla, užtikrinančių masto ekonomiją ir kritinę masę;

(c) veiksmingo Sąjungos kvalifikacijos pripažinimo ir skaidrumo priemonių naudojimo.

4 straipsnis

Bendrieji Programos tikslai

1.           Programa siekiama prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ ir Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) tikslų, įskaitant atitinkamus šiuose dokumentuose nustatytus lyginamuosius standartus, taip pat prie 2010–2018 m. Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos, tvaraus trečiųjų šalių aukštojo mokslo sistemų vystymosi ir sporto europinio matmens plėtotės.

2.           Visų pirma siekiama prisidėti prie šių strategijos „Europa 2020“ pagrindinių tikslų:

(a) sumažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių;

(b) padidinti aukštąjį išsilavinimą įgijusių 30–34 m. asmenų skaičių.

II SKYRIUS

Švietimas, mokymas ir jaunimas

5 straipsnis

Konkretieji tikslai

Švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityse Programa siekiama tokių konkrečiųjų tikslų:

(a) kelti darbo rinkai ir visuomenei aktualių svarbiausių gebėjimų ir įgūdžių lygį, didinti jaunimo dalyvavimą demokratiniame Europos gyvenime, visų pirma jaunuoliams, besimokantiems asmenims, darbuotojams ir su jaunimu dirbantiems asmenims teikiant daugiau judumo mokymosi tikslais galimybių ir užtikrinant geresnį švietimo, jaunimo sektorių ir darbo rinkos bendradarbiavimą.

– Susiję rodikliai:

– dalyvių, įgijusių svarbiausių gebėjimų ir (arba) įgūdžių, didinančių jų galimybes įsidarbinti, procentinė dalis;

– jaunų dalyvių, kuriems ši patirtis padėjo pasirengti dalyvauti socialiniame ir politiniame gyvenime, procentinė dalis;

(b) skatinti kokybę, inovacijas, meistriškumą ir internacionalizavimą švietimo institucijų lygmeniu, taip pat vykdant su jaunimu susijusią veiklą, visų pirma plėtojant tarptautinį švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų, jaunimo organizacijų ir kitų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą.

– Susijęs rodiklis: Programoje dalyvavusių organizacijų, parengusių ar pritaikiusių novatoriškus metodus, procentinė dalis;

(c) remti Europos mokymosi visą gyvenimą erdvės kūrimą, skatinti nacionalinio lygmens politines reformas, remti švietimo ir mokymo, įskaitant neformalųjį, sistemų modernizaciją, remti Europos bendradarbiavimą jaunimo reikalų srityje, visų pirma stiprinant politinį bendradarbiavimą, geriau naudoti pripažinimo ir skaidrumo priemones ir skleisti gerąją patirtį.

– Susijęs rodiklis: valstybių narių, nacionalinės politikos plėtotės srityje taikančių atvirąjį koordinavimo metodą, skaičius;

(d) didinti švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų tarptautinį matmenį aukštojo mokslo lygmeniu didinant Sąjungos aukštojo mokslo institucijų patrauklumą ir tokiomis priemonėmis kaip ES ir trečiųjų šalių švietimo institucijų bendradarbiavimo ir judumo tarp jų skatinimas ir tikslingas trečiųjų šalių pajėgumų didinimas remiant Sąjungos išorės veiksmus, įskaitant vystymosi tikslus.

– Susijęs rodiklis: ES aukštojo mokslo institucijų, dalyvaujančių judumo ir bendradarbiavimo veikloje, skaičius;

(e) gerinti kalbų mokymą(si) ir skatinti kalbų įvairovę.

– Susijęs rodiklis: kalbinius įgūdžius pagerinusių dalyvių procentinė dalis;

(f) skatinti Europos integracijos studijų ir mokslinių tyrimų meistriškumą, visame pasaulyje vykdant „Jean Monnet“ veiklą, kaip nustatyta 10 straipsnyje.

– Susijęs rodiklis: studentų, dalyvaujančių su „Jean Monnet“ susijusioje veikloje, skaičius.

6 straipsnis

Programos veiksmai

1.           Švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityje Programos tikslų siekiama trijų tipų veikla:

(a) pavienių asmenų judumas mokymosi tikslais;

(b) bendradarbiavimas inovacijų ir gerosios patirties sklaidos tikslais;

(c) politinių reformų rėmimas.

2.           „Jean Monnet“ veikla nustatyta 10 straipsnyje.

7 straipsnis

Pavienių asmenų judumas mokymosi tikslais

1.           Pavienių asmenų judumu mokymosi tikslais siekiama:

(a)     aukštųjų mokyklų studentų ir profesinių mokyklų moksleivių, taip pat neformalioje veikloje dalyvaujančių jaunuolių, tarptautinio judumo tarp Programoje dalyvaujančių šalių, kaip nustatyta 18 straipsnyje. Judumo tikslas gali būti studijos institucijoje partnerėje, stažuotė užsienyje ar dalyvavimas jaunimo veikloje, visų pirma savanoriškoje. Judumas, kurio tikslas – užsienyje baigti magistrantūros studijas, remiamas pagal studentų paskolų garantijų sistemą, kaip nustatyta 14 straipsnio 3 dalyje;

(b)     tarptautinis darbuotojų judumas dalyvaujančiose šalyse reglamentuojamas 18 straipsnyje. Tai judumas mokymo arba kvalifikacijos kėlimo užsienyje tikslais.

2.           Šia veikla taip pat bus remiamas tarptautinis studentų, jaunuolių ir aukštojo mokslo srities darbuotojų judumas į trečiąsias šalis ir iš jų, įskaitant judumą, kuriuo siekiama kokybiškų programų, kurias baigus gaunamas jungtinis, dvigubas ar dauginis kvalifikacinis ar mokslo laipsnis, arba kuris organizuojamas paskelbus kvietimą teikti paraiškas, bei neformalusis mokymasis.

8 straipsnis

Bendradarbiavimas inovacijų ir gerosios patirties sklaidos tikslais

1.           Bendradarbiavimu inovacijų ir gerosios patirties sklaidos tikslais siekiama:

(a) švietimo, mokymo ir (arba) jaunimo ar susijusiuose sektoriuose veikiančių organizacijų tarptautinės strateginės partnerystės, padedančios plėtoti ir įgyvendinti bendras iniciatyvas ir skatinančios dalytis patirtimi ir moksline informacija;

(b) įmonių ir švietimo institucijų tarptautinės partnerystės:

– aukštojo mokslo institucijų ir įmonių žinių sąjungų, suteikiančių reikiamų mokymosi galimybių ir taip skatinančių kūrybiškumą, inovacijas ir verslumą, įskaitant naujų mokymo programų rengimą;

– vadinamųjų įgūdžių sąjungų, kuriose dalyvaujantys švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai ir įmonės, siekia didinti įsidarbinimo galimybes, rengti naujų tam tikram sektoriui aktualių mokymo programų, plėtoti naujoviškus profesinio rengimo metodus ir diegti Sąjungos lygmens pripažinimo priemones;

(c) švietimui ir jaunimui skirtų IT rėmimo platformų, įskaitant „eTwinning“, padedančių mokytis vieniems iš kitų, skatinančių virtualų judumą ir dalijimąsi gerąja patirtimi, kuriomis galėtų naudotis dalyviai iš kaimynystės šalių.

2.           Šia veikla taip pat remiama plėtra, pajėgumų didinimas, regioninė integracija, dalijimasis žiniomis ir modernizavimo veikla plėtojant Sąjungos ir trečiųjų šalių aukštojo mokslo ir su jaunimu susijusių institucijų partnerystę, kad būtų galima mokytis vieniems iš kitų ir vykdyti bendrus švietimo projektus, kuriais skatinamas regioninis bendradarbiavimas, visų pirma su kaimynystės šalimis.

9 straipsnis

Politinių reformų rėmimas

1.           Politinių reformų rėmimo veikla – tai Sąjungos lygmens veikla, susijusi su:

(a) Sąjungos švietimo, mokymo ir jaunimo politinės darbotvarkės įgyvendinimu taikant atvirąjį koordinavimo metodą bei Bolonijos ir Kopenhagos procesų ir jaunimo struktūrinio dialogo plėtote;

(b) Sąjungos skaidrumo užtikrinimo priemonių, visų pirma Europass, Europos kvalifikacijų sandaros (EKS), Europos kreditų perkėlimo sistemos (ECTS), Europos profesinio mokymo kreditų perkėlimo sistemos (ECVET) įgyvendinimu ir ES masto tinklų rėmimu;

(c) atitinkamų Europos suinteresuotųjų šalių politiniu dialogu švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityse;

(d) Europos jaunimo forumu, nacionaliniais akademinio pripažinimo centrais (NARIC), „Eurydice“, „Euroguidance“ ir „Eurodesk“ tinklais, taip pat nacionaliniais iniciatyvos „eTwinning“ įgyvendinimo centrais, Europass nacionaliniais centrais, kaimynystės šalių, stojančiųjų šalių, šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių, kurių dalyvavimas Programoje kol kas ribotas, nacionaliniais biurais.

2.           Šia veikla taip pat remiamas politinis dialogas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

10 straipsnis

„Jean Monnet“ veikla

„Jean Monnet“ veikla siekiama:

(a) populiarinti Europos integracijos studijas ir mokslinius tyrimus tarp viso pasaulio specialistų, mokslininkų, besimokančių asmenų ir piliečių, visų pirma suburiant „Jean Monnet“ profesūros narius ir plėtojant akademinę veiklą bei prisidedant prie kitos žinių kūrimo veiklos aukštojo mokslo institucijose;

(b) remti akademinių institucijų ar asociacijų, susijusių su Europos integracijos studijomis, veiklą ir „Jean Monnet“ kokybės ženklą;

(c) remti šias Europos akademines institucijas, siekiančias Europai svarbaus tikslo:

(i)      Florencijoje įsikūrusį Europos universitetinį institutą;

(ii)      Briugėje ir Natoline įsikūrusią Europos kolegiją;

(d) skatinti akademinio pasaulio ir politikų politines diskusijas apie Sąjungos politinius prioritetus.

III SKYRIUS

Sportas

11 straipsnis

Konkretieji tikslai

Vadovaujantis bendraisiais Programos tikslais, sporto srityje siekiama šių konkrečiųjų tikslų:

(a) įveikti tokias tarptautines grėsmes kaip dopingas, susitarimai dėl varžybų baigties, smurtas, rasizmas ir netolerancija;

– Susijęs rodiklis: tarptautinių projektų, kuriais siekiama įveikti tarptautines sporto grėsmes, rezultatais besinaudojančių dalyvių procentinė dalis;

(b) remti gerą sporto valdymą ir dvikryptę sportininkų karjerą;

– Susijęs rodiklis: tarptautinių projektų, kuriais siekiama pagerinti valdymą ir paskatinti dvikryptę sportininkų karjerą, rezultatais besinaudojančių dalyvių procentinė dalis;

(c) skatinant visuomenę sportuoti, remti socialinę sanglaudą, lygias galimybes ir sveikatinamąją fizinę veiklą;

– Susijęs rodiklis: tarptautinių projektų, kuriais siekiama padidinti socialinę įtrauktį, lygias galimybes ir dalyvavimą, rezultatais besinaudojančių dalyvių procentinė dalis.

12 straipsnis

Veiksmai

1.           Bendradarbiavimo sporto srityje tikslų siekiama tarptautine veikla, kuria remiama:

(a) tarptautiniai bendradarbiavimo projektai;

(b) Europos nekomerciniai sporto renginiai, kuriuose dalyvauja kelios Europos šalys;

(c) politikos formavimo duomenų bazės stiprinimas;

(d) sporto organizacijų pajėgumų didinimas;

(e) dialogas su Europos suinteresuotosiomis šalimis.

2.           Remiama sporto veikla prireikus pritraukia papildomas lėšas – tuo tikslu užmezgama partnerystė su trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, su privačiais subjektais.

IV SKYRIUS

Finansinės nuostatos

13 straipsnis

Biudžetas

1.           Programos įgyvendinimo nuo 2014 m. sausio 1 d. finansinis paketas yra 17 299 000 000 EUR.

Atskiriems Programos veiksmams skiriamos tokios sumos:

a)       švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų veiklai, kaip nustatyta 6 straipsnio 1 dalyje, skiriama 16 741 738 000 EUR;

b)       „Jean Monnet“ veiklai, kaip nustatyta 10 straipsnyje, skiriama 318 435 000 EUR;

c)       sporto veiklai, kaip nustatyta III skyriuje, skiriama 238 827 000 EUR.

2.           Be 1 dalyje nustatyto finansinio paketo, siekiant skatinti tarptautinį aukštojo mokslo matmenį, preliminari 1 812 100 000 EUR suma[29] pagal išorės veiksmų priemones (Vystomojo bendradarbiavimo priemonę, Europos kaimynystės priemonę, Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, Europos partnerystės priemonę, Europos plėtros fondą), bus skirta veiklai, susijusiai su judumu mokymosi tikslais iš 18 straipsnio 1 dalyje nenurodytų šalių ir į jas, ir bendradarbiavimui bei politiniam dialogui su tų šalių valdžios institucijomis ir kitomis organizacijomis. Šių lėšų naudojimas reglamentuojamas šio reglamento nuostatomis.

              Lėšos bus skiriamos du kartus: pirmiesiems ketveriems metams ir likusiems trejiems metams. Šios lėšos atsispindės daugiamečiame preliminariame minėtų priemonių biudžete, atsižvelgiant į atitinkamos šalies reikmes ir prioritetus. Iš esmės ir neplanuotai pasikeitus aplinkybėms ar atsiradus didelių politinių pokyčių, sumą bus galima keisti, atsižvelgiant į ES išorės politikos prioritetus. Bendradarbiavimas su Programoje nedalyvaujančiomis šalimis prireikus gali būti finansuojamas bendrai su šalimis partnerėmis pagal drauge su tomis šalimis nustatytą tvarką.

3.           Vadovaujantis tikėtina trijų tipų veiksmų, kaip nustatyta 6 straipsnio 1 dalyje, suteiksima papildoma nauda ir kritinės masės, koncentracijos, veiksmingumo ir veiklos principais, 13 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta suma preliminariai bus paskirstyta taip:

– [65 proc.] – pavienių asmenų judumui mokymosi tikslais;

– [26 proc.] – bendradarbiavimui inovacijų ir gerosios patirties sklaidos tikslais;

– [4 proc.] – politinių reformų rėmimui;

– [3 proc.] – nacionalinių agentūrų veiklos dotacijoms;

– [2 proc.] – administracinėms išlaidoms padengti.

4.           Iš Programai skirtų lėšų gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina Programos valdymui ir jos tikslų įgyvendinimui, visų pirma išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veikla, įskaitant organizacinės komunikacijos veiklą, susijusią su Europos Sąjungos politiniais prioritetais ir juos atitinkančiais šio reglamento bendraisiais tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su IT ir ypač su informacijos apdorojimu ir mainais, bei visos kitos techninės ir administracinės pagalbos, kurios Komisijai gali prireikti valdant Programą, išlaidos.

5.           Iš to finansinio paketo taip pat gali būti finansuojamos išlaidos, susijusios su technine ir administracine pagalba, kurios reikia, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas nuo Sprendimais Nr. 1720/2006/EB, Nr. 1719/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB nustatytų Mokymosi visą gyvenimą, „Veiklaus jaunimo“ ir „Erasmus Mundus“ programų prie naujosios programos. Prireikus į biudžetą po 2020 m. galima įtraukti asignavimus analogiškoms išlaidoms padengti, kad būtų galima toliau vykdyti veiklą, nebaigtą iki 2020 m. gruodžio 31 d.

6.           Pavienių asmenų judumui mokymosi tikslais, kaip nustatyta 6 straipsnio 1 dalies a punkte, skirtos lėšos, kurias valdo nacionalinės agentūros, skirstomos remiantis tokiais kriterijais kaip gyventojų skaičius, atitinkamos valstybės narės gyvenimo lygis, atstumai tarp atitinkamų valstybių narių sostinių ir veiklos rezultatai. Pagal veiklos rezultatus, atsižvelgiant į 7 ir 8 dalyje nurodytus kriterijus, skiriama 25 proc. visų lėšų.

7.           Pagal veiklos rezultatus lėšos skirstomos siekiant skatinti veiksmingai ir efektyviai naudoti išteklius. Veiklos rezultatai vertinami remiantis naujausiais turimais duomenimis grindžiamais kriterijais. Šie kriterijai yra:

(a) per metus įgyvendintų veiksmų rezultatai, siekiant numatytų tikslų;

(b) metinių išmokų lygis.

              Programos įgyvendinimo laikotarpiu šie kriterijai gali būti peržiūrėti pagal 28 straipsnyje, kuriuo reglamentuojami deleguotieji aktai, nustatytą tvarką.

8.           Lėšos 2014 m. veiklai skiriamos remiantis naujausiais turimais duomenimis, susijusiais su Mokymosi visą gyvenimą, „Veiklaus jaunimo“ ir „Erasmus Mundus“ programų veiklos rezultatais ir biudžeto panaudojimu iki 2014 m. sausio 1 d.

9.           Programos parama gali būti teikiama pagal specifines novatoriškas finansavimo sąlygas, visų pirma pagal nustatytąsias 14 straipsnio 3 dalyje.

14 straipsnis

Specifinės finansavimo sąlygos

1.           Komisija įgyvendina Sąjungos finansinę paramą vadovaudamasi Reglamentu Nr. XX/2012 [Finansiniu reglamentu].

2.           Komisija gali skelbti bendrus kvietimus teikti paraiškas, kad trečiosios šalys ir jų organizacijos ar agentūros galėtų bendrai finansuoti projektus. Projektai gali būti vertinami ir atrenkami pagal bendrą vertinimo ir atrankos tvarką, dėl kurios susitaria atitinkamos finansuojančios institucijos, vadovaudamosi Reglamente XX/2012 [Finansinio reglamento][30] nustatytais principais.

3.           Komisijos finansuojamos paskolų garantijos, teikiamos studentams, gyvenantiems Programoje dalyvaujančioje šalyje ir norintiems magistro laipsnį įgyti kitoje valstybėje narėje, kaip nustatyta 18 straipsnio 1 dalyje, bus valdomos pasitelkus patikėtinį, įgaliotą vykdyti šią veiklą remiantis patikos susitarimais, kuriuose išdėstytos išsamios taisyklės ir reikalavimai, susiję su finansinių priemonių įgyvendinimu ir su atitinkamais šalių įsipareigojimais. Finansinė priemonė atitinka Finansinio reglamento ir deleguotųjų aktų, pakeičiančių Įgyvendinimo taisykles, nuostatas. Vadovaujantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 18 straipsnio 2 dalimi, su garantijomis susijusios pajamos ir grąžinamos sumos turėtų būti priskiriamos finansinei priemonei. Finansinė priemonė, įskaitant rinkos reikmes ir panaudojimą, bus stebima ir vertinama, kaip nustatyta 15 straipsnio 2 dalyje.

4.           Viešieji subjektai, taip pat mokyklos, aukštojo mokslo institucijos ir švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto organizacijos, per pastaruosius dvejus metus daugiau kaip 50 proc. metinių pajamų gavusios iš valstybės, laikomi turinčiais reikalingus finansinius, profesinius ir administracinius pajėgumus Programos veiklai vykdyti. Iš jų nereikalaujama pateikti jokių papildomų tai patvirtinančių dokumentų.

5.           Pavienių asmenų judumo mokymosi tikslais dotacijoms netaikomi jokie mokesčiai, įskaitant socialinius. Nuo mokesčių atleidžiamos ir tarpinės institucijos, teikiančios tokią finansinę paramą atitinkamiems asmenims.

6.           Suma, į kurią daroma nuoroda Finansinio reglamento [127 straipsnio 1 dalyje], nelaikoma pavieniams asmenims teikiama judumo mokymosi tikslais finansine parama.

V SKYRIUS

Veiklos rezultatai ir sklaida

15 straipsnis

Veiklos ir rezultatų stebėsena ir vertinimas

1.           Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, reguliariai stebi Programos įgyvendinimą ir rezultatus siekiant iškeltų tikslų, visų pirma susijusių su:

(a) nauda Europai, kaip nustatyta 3 straipsnyje;

(b) lėšų paskirstymu svarbiausiems švietimo sektoriams, siekiant, kad iki Programos pabaigos būtų skirta pakankamai lėšų reikšmingam sisteminiam poveikiui užtikrinti.

2.           Komisija ne tik užtikrina nuolatinę Programos stebėseną, bet ir ne vėliau kaip iki 2017 m. pabaigos parengia vertinimo ataskaitą, kad galėtų įvertinti, kaip sekasi siekti tikslų, Programos veiksmingumą ir Europai teikiamą naudą, ir kad prireikus galėtų nuspręsti atnaujinti, iš dalies pakeisti ar nutraukti Programą. Vertinant reikia atsižvelgti į tokius aspektus kaip supaprastinimo mastas, vidaus ir išorės veiksmų suderinamumas, tikslų aktualumas, indėlis siekiant Sąjungos prioritetų, susijusių su pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu. Taip pat atsižvelgiama į ankstesnių programų – Mokymosi visą gyvenimą, „Veiklaus jaunimo“, „Erasmus Mundus“ ir kitų tarptautinių aukštojo mokslo programų – ilgalaikio poveikio vertinimo rezultatus.

3.           Nepažeidžiant VII skyriuje nustatytų reikalavimų ir 22 straipsnyje nustatytų nacionalinių agentūrų įsipareigojimų, valstybės narės iki 2017 m. kovo 31 d. ir iki 2019 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai Programos įgyvendinimo ir poveikio ataskaitas.

16 straipsnis

Informacijos perdavimas ir sklaida

1.           Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija užtikrina informacijos perdavimą, viešinimą ir tolesnius veiksmus, susijusius su pagal Programą remiamais veiksmais, bei ankstesnių Mokymosi visą gyvenimą, „Veiklaus jaunimo“ ir „Erasmus Mundus“ programų rezultatų sklaidą.

2.           Remiamų projektų naudos gavėjai 6, 10 ir 12 straipsniuose nustatytais veiksmais turėtų užtikrinti tinkamą informacijos, susijusios su gautais rezultatais ir padarytu poveikiu, perdavimo ir sklaidos veiklą.

3.           Nacionalinės agentūros, kaip nustatyta 22 straipsnyje, parengia nuoseklią pagal Programą remiamos veiklos rezultatų veiksmingos sklaidos ir panaudojimo politiką ir padeda Komisijai skleisti informaciją apie Programą ir jos rezultatus.

4.           Pagrindiniuose švietimo sektoriuose, kuriuose įgyvendinama Programa, veikiantys viešieji ar privatieji subjektai informacijos perdavimo ir sklaidos tikslais vartoja pavadinimą „Erasmus“; šis prekės ženklas bus susietas su svarbiausiais švietimo sektoriais:

– „Erasmus. Aukštasis mokslas“ – su visų rūšių Europos ir tarptautinio lygmens aukštuoju mokslu;

– „Erasmus. Profesinis rengimas ir mokymas“ – su profesiniu švietimu ir mokymu bei suaugusiųjų mokymu(si);

– „Erasmus. Mokyklos“ – su bendruoju lavinimu;

– „Erasmus. Jaunimo dalyvavimas“ – su jaunimo neformaliuoju mokymusi.

5.           Informacijos perdavimo veikla prisideda prie organizacinės komunikacijos veiklos, susijusios su Europos Sąjungos politiniais prioritetais ir juos atitinkančiais šio reglamento bendraisiais tikslais.

VI SKYRIUS

Galimybė dalyvauti Programoje

17 straipsnis

Prieiga

1.           Programoje gali dalyvauti bet kokie viešieji ar privatieji subjektai, veikiantys švietimo, mokymo, jaunimo reikalų ir mėgėjiško sporto srityje.

2.           Komisija ir valstybės narės, įgyvendindamos Programą, deda pastangas, kad paskatintų Programoje dalyvauti žmones, patiriančius sunkumų dėl švietimo, socialinių, lyties, fizinių, psichologinių, geografinių, ekonominių ar kultūrinių priežasčių.

18 straipsnis

Dalyvaujančios šalys

1.           Programoje gali dalyvauti šios šalys (toliau – dalyvaujančiosios šalys):

(a) valstybės narės;

(b) stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, įgyvendinančios pasirengimo narystei strategiją, pagal šių šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus, sąlygas ir tvarką, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose, Asociacijos tarybos sprendimuose ir panašiuose dokumentuose;

(c) EEE susitarimą pasirašiusios ELPA šalys pagal to susitarimo sąlygas;

(d) Šveicarijos Konfederacija, jei su ja sudaromas dvišalis susitarimas dėl tokio dalyvavimo.

2.           1 dalyje išvardytos dalyvaujančiosios šalys vykdo tokius pačius įsipareigojimus ir atlieka uždavinius, nustatytus šiame reglamente, kaip ir valstybės narės.

3.           Pagal Programą remiamas bendradarbiavimas su trečiųjų, visų pirma kaimynystės, šalių partneriais vykdant 6 ir 10 straipsniuose nustatytą veiklą.

VII SKYRIUS

Valdymo ir audito sistema

19 straipsnis

Papildomumas

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina suderinamumą ir papildomumą su:

(a) atitinkamų sričių, visų pirma kultūros ir žiniasklaidos, užimtumo, sveikatos, mokslinių tyrimų ir inovacijų, įmonių, teisingumo, vartotojų, vystymosi ir sanglaudos, Sąjungos politika;

(b) kitais svarbiais švietimo, mokymo ir jaunimo veiklos Sąjungos finansavimo šaltiniais, visų pirma Europos socialiniu fondu ir kitomis finansinėmis priemonėmis, susijusiomis su užimtumu ir socialine sanglauda, Europos regioninės plėtros fondu, mokslinių tyrimų ir inovacijų programomis, taip pat su finansinėmis priemonėmis, susijusiomis su teisingumu ir pilietiškumu, sveikata, išorės bendradarbiavimo programomis ir pasirengimo narystei priemonėmis.

20 straipsnis

Įgyvendinimo institucijos

Programą įgyvendina tokios institucijos:

(a) Sąjungos lygmeniu – Europos Komisija;

(b) nacionaliniu lygmeniu – nacionalinės agentūros, veikiančios dalyvaujančiosiose šalyse, kaip nustatyta 18 straipsnio 1 dalyje.

21 straipsnis

Nacionalinė institucija

1.           Per vieną mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo valstybės narės per nuolatinę atstovybę oficialiu pranešimu praneša Komisijai apie asmenį (-is), teisiškai įgaliotą (-us) veikti jų vardu kaip nacionalinė institucija šio reglamento įgyvendinimo tikslais. Jeigu nacionalinė institucija Programos įgyvendinimo laikotarpiu pakeičiama, valstybė narė nedelsdama ir laikydamasi tokios pačios tvarkos praneša apie tai Komisijai.

2.           Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų pašalintos teisinės ir administracinės kliūtys, trukdančios tinkamai įgyvendinti Programą, įskaitant su vizų administravimu susijusias kliūtis.

3.           Per tris mėnesius nuo reglamento įsigaliojimo nacionalinė institucija paskiria vieną koordinavimo instituciją (toliau – nacionalinė agentūra). Nacionalinė institucija teikia Komisijai atitinkamą ex ante atitikties vertinimą, kuriame nurodoma, ar nacionalinė agentūra atitinka Reglamento Nr. XX/2012 55 straipsnio 1 dalies b punkto vi papunkčio ir 57 straipsnio 1–3 dalių, taip pat Deleguotojo reglamento Nr. XX/2012 X straipsnio, nuostatas bei Sąjungos reikalavimus, taikomus nacionalinių agentūrų vidaus kontrolės standartams, ir dotacijoms skirtų Programos lėšų valdymo taisykles.

4.           Nacionalinė institucija skiria nepriklausomą audito įstaigą, kaip nustatyta 24 straipsnyje.

5.           Nacionalinė institucija stebi ir prižiūri Programos valdymą nacionaliniu lygmeniu. Ji informuoja Komisiją ir konsultuojasi su ja prieš priimdama bet kokius Programos valdymui poveikį padaryti galinčius sprendimus, ypač susijusius su nacionaline agentūra.

6.           Nacionalinė institucija ex ante atitikties vertinimą grindžia savo ir (arba) nepriklausomos audito įstaigos, kaip nustatyta 24 straipsnyje, kontrolės ir audito rezultatais.

7.           Jeigu paskirtoji Programos nacionalinė agentūra yra ta pati, kaip ankstesnių programų – Mokymosi visą gyvenimą ar „Veiklaus jaunimo“ – nacionalinė agentūra, atliekant ex ante atitikties kontrolę ir auditą galima vertinti tik tuos aspektus, kurie yra nauji ir būdingi naujai Programai.

8.           Jeigu Komisija, atsižvelgdama į ex ante atitikties vertinimą, nepritaria siūlomai nacionalinei agentūrai, nacionalinė institucija užtikrina, kad būtų imtasi reikiamų taisomųjų veiksmų, kad pasiūlytoji nacionalinė agentūra atitiktų minimalius Komisijos nustatytus reikalavimus, arba paskiria kitą nacionalinę agentūrą.

9.           Nacionalinė institucija teikia tinkamą bendrą nacionalinės agentūros veiklos finansavimą, kad būtų užtikrintas Programos valdymas vadovaujantis taikytinomis Sąjungos taisyklėmis.

10.         Remdamasi metine nacionalinės agentūros valdymo patikinimo deklaracija, nepriklausomos audito įstaigos nuomone ir Komisijos atlikta nacionalinės agentūros atitikties ir veiklos analize, nacionalinė institucija kiekvienais metais iki spalio 30 d. praneša Komisijai apie Programos veiklos stebėsenos ir priežiūros rezultatus.

11.         Nacionalinė institucija atsako už tinkamą Sąjungos lėšų, kurias Komisija perveda nacionalinei agentūrai ir kurios skirtos veiklos pagal Programą dotacijoms, valdymą.

12.         Nacionalinės agentūros įvykdytų pažeidimų, aplaidumo ar sukčiavimo, taip pat rimtų nacionalinės agentūros veiklos trūkumų ar nepatenkinamų rezultatų atveju, dėl kurio Komisija gali reikšti pretenzijas, už neišieškotas lėšas Komisijai atsako nacionalinė institucija.

13.         12 dalyje nurodytais atvejais nacionalinė institucija savo iniciatyva arba Komisijos prašymu gali atšaukti nacionalinę agentūrą. Jei nacionalinė institucija nori atšaukti nacionalinę agentūrą dėl kitų pateisinamų priežasčių, ji praneša apie tai Komisijai likus bent šešiems mėnesiams iki numatytos nacionalinės agentūros įgaliojimų pabaigos datos. Tokiu atveju nacionalinė institucija ir Komisija oficialiai susitaria dėl specifinių ir savalaikių pereinamojo laikotarpio priemonių.

14.         Atšaukus nacionalinę agentūrą, nacionalinė institucija įgyvendina reikiamas kontrolės priemones, susijusias su atšauktai nacionalinei agentūrai perduotomis Sąjungos lėšomis, ir užtikrina, kad šios lėšos ir visi su Programa susiję dokumentai bei valdymo priemonės būtų tinkamai perduoti naujai nacionalinei agentūrai. Nacionalinė institucija teikia atšauktai nacionalinei agentūrai reikiamą finansinę pagalbą, kad ši galėtų toliau įgyvendinti sutartinius įsipareigojimus Programos naudos gavėjų ir Komisijos atžvilgiu, kol atitinkami įgaliojimai bus perduoti naujai nacionalinei agentūrai.

22 straipsnis

Nacionalinė agentūra

1.           Nacionalinė agentūra:

(a) yra juridinis asmuo arba juridinio asmens statusą turinčio subjekto dalis, o jos veiklą reglamentuoja atitinkamos valstybės narės teisės aktai. Ministerija negali būti skiriama nacionaline agentūra;

(b) turi pakankamus valdymo pajėgumus, darbuotojus ir infrastruktūrą, kad galėtų tinkamai atlikti savo uždavinius, užtikrinti veiksmingą programos ir patikimą Sąjungos lėšų valdymą;

(c) turi veiklos ir teisines priemones, kad galėtų taikyti Sąjungos lygmeniu nustatytas administracinio, sutartinio ir finansinio valdymo taisykles;

(d) teikia tinkamas finansines garantijas, už kurias, pageidautina, laiduoja valdžios institucijos, atitinkančias Sąjungos lėšų, kurias ji valdo, dydį;

(e) skiriama visam Programos įgyvendinimo laikotarpiui.

2.           Nacionalinė agentūra atsako už tam tikrus Programos nacionalinio lygmens veiksmus, vadovaujantis Reglamento Nr. XXX/2012 [būsimo Finansinio reglamento] 55 straipsnio 1 dalies b punkto vi papunkčiu ir Deleguotojo reglamento Nr. XX/2012 [būsimų Įgyvendinimo taisyklių] X straipsniu. Šie veiksmai yra:

(a) visa Programos veikla, susijusi su pavienių asmenų judumu mokymosi tikslais, išskyrus judumą, kuriuo siekiama kokybiškų programų, kurias baigus gaunamas jungtinis, dvigubas ar dauginis kvalifikacinis ar mokslo laipsnis, ir kuriam taikoma Sąjungos paskolų garantijų sistema;

(b) Programos strateginės partnerystės veikla, susijusi su bendradarbiavimu inovacijų ir gerosios patirties sklaidos tikslais;

(c) vietos lygmens veiklos valdymas, susijęs su politinių reformų rėmimu.

3.           Nacionalinė agentūra atsako už visų pagal Programos veiklą, kaip nustatyta 2 punkte, įgyvendinamų projektų valdymą visais jų įgyvendinimo etapais; galima išimtis – tame pačiame punkte nurodytos strateginės partnerystės atranka ir sprendimų priėmimas.

4.           Nacionalinė agentūra perduoda dotacijas naudos gavėjams pasirašius dotacijos susitarimą arba priėmus dotacijos sprendimą, kaip nustatyta Komisijos tam tikrai Programos veiklai.

5.           Nacionalinė agentūra teikia Komisijai ir nacionalinei institucijai metinę ataskaitą, kaip nustatyta Finansinio reglamento Nr. XX/2012 57 straipsnio 5 dalyje. Nacionalinė agentūra atsako už Komisijos pastabų, pateiktų išanalizavus metinę nacionalinės agentūros valdymo patikinimo deklaraciją, ir nepriklausomos audito įstaigos nuomonės įgyvendinimą.

6.           Nacionalinė agentūra negali perduoti trečiajai šaliai jokių jai nustatytų Programos ar biudžeto įgyvendinimo uždavinių, negavusi išankstinio rašytinio nacionalinės institucijos ir Komisijos sutikimo. Nacionalinė agentūra – vienintelė institucija, atsakanti už trečiajai šaliai perduotus uždavinius.

7.           Jeigu nacionalinė agentūra pakeičiama, atšauktoji nacionalinė agentūra lieka teisiškai atsakinga už sutartinius įsipareigojimus Programos naudos gavėjų ir Komisijos atžvilgiu, kol atitinkami įgaliojimai bus perduoti naujai nacionalinei agentūrai.

8.           Nacionalinė agentūra atsako už finansinių susitarimų, susijusių su ankstesnėmis (2007–2013 m.) Mokymosi visą gyvenimą ir „Veiklaus jaunimo“ programomis ir tebegaliosiančių prasidėjus naujai Programai, valdymą ir užbaigimą.

23 straipsnis

Europos Komisija

1.           Komisija, gavusi iš nacionalinės institucijos ex ante atitikties vertinimą, kaip nustatyta 21 straipsnio 3 dalyje, per du mėnesius priima, su tam tikromis išlygomis priima arba atmeta siūlomą nacionalinę agentūrą. Komisija negali turėti sutartinių santykių su nacionaline agentūra, kol negautas ex ante atitikties vertinimas. Jeigu nacionalinė agentūra priimama su tam tikromis išlygomis, Komisija sutartyje su agentūra gali nustatyti proporcingas prevencines priemones.

2.           Komisija, gavusi siūlomos šios Programos nacionalinės agentūros ex ante atitikties vertinimą, įformina teisinius įsipareigojimus, prisiimtus finansiniais susitarimais, susijusiais su ankstesnėmis (2007–2013 m.) Mokymosi visą gyvenimą ir „Veiklaus jaunimo“ programomis ir tebegaliosiančiais prasidėjus naujai Programai.

3.           Dokumente, kuriuo reglamentuojami sutartiniai Komisijos ir nacionalinės agentūros santykiai:

(a) nustatomi nacionalinės agentūros vidaus kontrolės standartai ir dotacijoms skirtų Sąjungos lėšų, už kurias atsako nacionalinės agentūros, valdymo taisyklės;

(b) nustatoma nacionalinės agentūros darbo programa, kurioje išdėstomi ES remiami nacionalinės agentūros valdymo uždaviniai;

(c) nustatomi ataskaitų teikimo reikalavimai, kurių turi laikytis nacionalinės agentūros.

4.           Komisija nacionalinei agentūrai kasmet skiria tokias Programai įgyvendinti skirtas lėšas:

(a) valstybių narių dotacijoms skirtas lėšas Programos veiklai, už kurios valdymą atsako nacionalinė agentūra, įgyvendinti;

(b) finansinę paramą, skirtą nacionalinei agentūrai nustatytiems valdymo uždaviniams įgyvendinti. Ši parama bus teikiama sumokant nustatyto dydžio išmoką nacionalinės agentūros veiklos išlaidoms padengti. Ji bus nustatoma remiantis Sąjungos dotacijoms skirtų lėšų, už kurias atsako nacionalinė agentūra, suma.

5.           Komisija nustato nacionalinės agentūros darbo programos reikalavimus. Komisija nacionalinei agentūrai lėšų, skirtų Programai įgyvendinti, neskiria tol, kol oficialiai nepatvirtina atitinkamos nacionalinės agentūros darbo programos.

6.           Remdamasi nacionalinėms agentūroms keliamais atitikties reikalavimais, kaip nustatyta 21 straipsnio 3 dalyje, Komisija įvertina nacionalinę valdymo ir kontrolės sistemą, visų pirma atsižvelgdama į nacionalinės institucijos ex ante atitikties vertinimą, metinę nacionalinės agentūros valdymo patikinimo deklaraciją ir nepriklausomos audito įstaigos nuomonę, taip pat į nacionalinės agentūros kasmet pateikiamą informaciją apie Programos stebėsenos ir priežiūros veiklą.

7.           Įvertinusi metinę nacionalinės agentūros valdymo patikinimo deklaraciją ir nepriklausomų auditorių nuomonę, Komisija nacionalinei agentūrai ir nacionalinei institucijai pateikia savo nuomonę ir pastabas.

8.           Jeigu Komisija metinę nacionalinės agentūros valdymo patikinimo deklaraciją ir nepriklausomų auditorių nuomonę laiko nepriimtinomis arba jeigu nacionalinė agentūra neatsižvelgia į Komisijos pateiktas pastabas, Komisija gali imtis bet kokių prevencinių ir taisomųjų priemonių, kurių reikia Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, kaip nustatyta Finansinio reglamento Nr. XX/2012 57 straipsnio 4 dalyje.

9.           Komisija, siekdama užtikrinti nuoseklų Programos įgyvendinimą visose dalyvaujančiose šalyse, rengia reguliarius nacionalinių agentūrų tinklo narių posėdžius.

10.         Komisija gali paprašyti nacionalinių institucijų nustatyti institucijas ar organizacijas, kurios galėtų būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus dalyvauti Programos veikloje savo šalies teritorijoje, arba tokių institucijų ar organizacijų tipą.

24 straipsnis

Audito įstaiga

1.           Nepriklausoma audito įstaiga pateikia auditoriaus nuomonę apie metinę valdymo patikinimo deklaraciją, kaip nustatyta Finansinio reglamento Nr. XX/2012 57 straipsnio 5 dalies d ir e punktuose.

2.           Nepriklausoma audito įstaiga:

(a) turi reikiamą profesinę kompetenciją, kad galėtų atlikti viešojo sektoriaus auditą;

(b) užtikrina, kad atliekant auditą būtų vadovaujamasi tarptautiniais audito standartais;

(c) užtikrina, kad nebūtų interesų konflikto su juridiniu asmeniu, kuriam nacionalinė agentūra priklauso. Ji yra funkciškai nepriklausoma nuo to juridinio asmens ir nevykdo jokios kitos kontrolės ar audito, susijusių su šiuo juridiniu asmeniu, ar jo vardu.

3.           Nepriklausoma audito įstaiga teikia Komisijai ir jos atstovams bei Audito Rūmams visapusišką prieigą prie dokumentų ir ataskaitų, kurių reikia auditoriaus nuomonei apie metinę nacionalinės agentūros valdymo patikinimo deklaraciją parengti.

VIII SKYRIUS

Kontrolės sistema

25 straipsnis

Kontrolės sistemos principai

1.           Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad vykdant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Europos Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veika priemones, atliekant veiksmingą kontrolę ir, jei nustatoma pažeidimų, atgaunant nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.

2.           Komisija atsako už nacionalinių agentūrų vykdomos Programos veiklos priežiūrą. Ji nustato minimalius reikalavimus, susijusius su nacionalinės agentūros ir nepriklausomos audito įstaigos vykdoma kontrole.

3.           Nacionalinė agentūra atsako už pirminę dotacijos gavėjų vykdomų Programos veiksmų kontrolę, kaip nustatyta 22 straipsnio 2 dalyje. Kontrolės tikslas – pagrįstai patvirtinti, kad suteiktos dotacijos naudojamos numatytiems tikslams ir laikantis taikytinų Sąjungos taisyklių.

4.           Nacionalinėms agentūroms pervedus Programos įgyvendinimui skirtas lėšas, Komisija užtikrina tinkamą kontrolės koordinavimą su nacionalinėmis institucijomis ir nacionalinėmis agentūromis, remiantis bendrais audito principais ir rizikos analize. Ši nuostata netaikoma OLAF tyrimams.

26 straipsnis

Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.           Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų, dokumentų auditą ir auditą vietoje. Jie taip pat gali atlikti nacionalinių agentūrų auditą ir jas kontroliuoti.

2.           Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali, laikydamasi Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatytos procedūros, atlikti ūkinės veiklos vykdytojų, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su tokiu finansavimu, kontrolę ir inspektavimą vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą ar sutartį dėl Sąjungos lėšų skyrimo nebūta Europos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos atvejų.

3.           Nepažeidžiant 1 ir 2 dalių nuostatų, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis ir dotacijų susitarimuose, dotacijų sprendimuose ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant šį reglamentą, Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokį auditą, kontrolę ir inspektavimą vietoje.

IX SKYRIUS

Įgaliojimų suteikimas ir įgyvendinimo nuostatos

27 straipsnis

Įgaliojimų suteikimas Komisijai

Komisijai pagal 28 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl 13 straipsnio 7 dalies ir 22 straipsnio 2 dalies, atitinkamai susijusių su veiklos kriterijais ir nacionalinių agentūrų valdomos veiklos nuostatomis, dalinių pakeitimų.

28 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.           Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.           27 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami septynerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ir Programos įgyvendinimo laikotarpiui.

3.           Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 27 straipsnyje nurodytus galiojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.           Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.           Pagal 27 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

29 straipsnis

Programos įgyvendinimas

Komisija, siekdama įgyvendinti Programą ir laikydamasi 30 straipsnio 2 dalyje nustatytos nagrinėjimo procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato metines darbo programas. Šiose darbo programose išvardijama, kokių tikslų siekiama, kokių rezultatų tikimasi, taip pat nustatomi įgyvendinimo metodai ir bendra turimų lėšų suma. Jose taip pat aprašomi finansuotini veiksmai, nurodomos skirtingiems veiksmams skirtos sumos, lėšų, skirtų nacionalinių agentūrų valdomai veiklai įgyvendinti, paskirstymas valstybėms narėms ir preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis. Be kita ko, nustatomi dotacijų prioritetai, esminiai vertinimo kriterijai ir maksimali bendro finansavimo dalis.

30 straipsnis

Komiteto procedūra

1.           Komisijai padeda komitetas. Šis komitetas – Reglamente (ES) Nr. 182/2011 apibrėžtas komitetas.

2.           Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

X SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

31 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.           Sprendimas Nr. 1720/2006/EB, kuriuo nustatyta Mokymosi visą gyvenimą programa, Sprendimas Nr. 1719/2006/EB, kuriuo nustatyta programa „Veiklus jaunimas“, ir Sprendimas Nr. 1298/2008/EB, kuriuo nustatyta programa „Erasmus Mundus“, panaikinami nuo 2014 m. sausio 1 d.

2.           Veikla, pradėta remiantis sprendimais Nr. 1720/2006/EB, Nr. 1719/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB, iki 2013 m. gruodžio 31 d. prireikus administruojama vadovaujantis šio reglamento nuostatomis.

3.           Valstybės narės nacionaliniu lygmeniu užtikrina sklandų perėjimą nuo veiklos, vykdomos pagal ankstesnes mokymosi visą gyvenimą, jaunimo ir tarptautinio bendradarbiavimo aukštojo mokslo srityje programas, prie dabartinės Programos įgyvendinimo veiklos.

32 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

PRIEDAS FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

[pridedama prie teisės aktų leidėjui teikiamo pasiūlymo arba iniciatyvos

(Finansinio reglamento 28 straipsnis ir Įgyvendinimo taisyklių 22 straipsnis)]

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo sukuriama bendra švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus visiems“

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[31]

15 antraštinė dalis. Švietimas ir kultūra

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

x Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[32]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslai

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Strategija „Europa 2020“

Prioritetai: pažangus ir integracinis augimas, bendra švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa

Veiklos sritis: švietimas, įgūdžiai

Pavyzdinės iniciatyvos: „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“, „Judus jaunimas“

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

1 KONKRETUSIS TIKSLAS.

Kelti darbo rinkai ir visuomenei aktualių svarbiausių gebėjimų ir įgūdžių lygį, didinti jaunimo dalyvavimą demokratiniame Europos gyvenime, visų pirma jaunuoliams, besimokantiems asmenims, darbuotojams ir su jaunimu dirbantiems asmenims teikiant daugiau judumo mokymosi tikslais galimybių ir užtikrinant glaudesnes švietimo, jaunimo sektorių ir darbo rinkos sąsajas.

2 KONKRETUSIS TIKSLAS.

Skatinti kokybę, inovacijas, meistriškumą ir internacionalizavimą švietimo institucijų lygmeniu, taip pat vykdant su jaunimu susijusią veiklą, visų pirma plėtojant tarptautinį švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų, jaunimo organizacijų ir kitų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą.

3 KONKRETUSIS TIKSLAS.

Remti Europos mokymosi visą gyvenimą erdvės kūrimą, skatinti nacionalinio lygmens politines reformas, remti švietimo, įskaitant neformalųjį švietimą, ir mokymo sistemų modernizavimą, remti Europos bendradarbiavimą jaunimo reikalų srityje, visų pirma stiprinant politinį bendradarbiavimą, geriau naudoti pripažinimo ir skaidrumo priemones bei skleisti gerąją patirtį.

4 KONKRETUSIS TIKSLAS.

Didinti švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų tarptautinį matmenį aukštojo mokslo lygmeniu didinant Sąjungos aukštojo mokslo institucijų patrauklumą ir tokiomis priemonėmis kaip ES ir trečiųjų šalių švietimo institucijų bendradarbiavimo ir judumo tarp jų skatinimas ir tikslingas trečiųjų šalių pajėgumų didinimas remiant Sąjungos vystymosi tikslus.

5 KONKRETUSIS TIKSLAS.

Gerinti kalbų mokymą(si) ir skatinti kalbų įvairovę.

6 KONKRETUSIS TIKSLAS.

Skatinti Europos integracijos studijų ir mokslinių tyrimų meistriškumą, visame pasaulyje vykdant „Jean Monnet“ veiklą.

7 KONKRETUSIS TIKSLAS.

Įveikti tokias tarptautines grėsmes kaip dopingas, susitarimai dėl varžybų baigties, smurtas, rasizmas ir netolerancija.

8 KONKRETUSIS TIKSLAS.

Remti gerą sporto valdymą ir dvikryptę sportininkų karjerą.

9 KONKRETUSIS TIKSLAS.

Skatinant visuomenę sportuoti, remti socialinę sanglaudą, lygias galimybes ir sveikatinamąją fizinę veiklą.

Atitinkama VGV / VGB veikla

Siūloma nauja VGV / VGB veikla:

15.02 Švietimas, mokymas, jaunimas ir sportas

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Programa „Erasmus visiems“, kuria remiamas tarptautinis judumas formaliojo ir neformaliojo mokymosi tikslais Sąjungoje ir už jos ribų, padės valstybėms narėms padaryti didelį sisteminį poveikį švietimo, mokymo ir jaunimo sistemoms. Programa bus naudinga ne tik veikloje dalyvaujantiems asmenims, bet ir jaunimui, kuriam bus padedama įgyti įgūdžių, pagerinti įsidarbinimo galimybes, bei švietimo įstaigoms, kurios taps veiksmingesnės, atviresnės ir tarptautiškesnės; be to, atsiras kokybiškų priemonių, analizės ir mokslinių tyrimų.

Neformaliojo švietimo ir jaunimo reikalų srityse didžiausio poveikio tikimasi programų dalyvių lavinimui(si) ir profesiniam tobulėjimui bei jaunimo dalyvavimui visuomenės gyvenime ir sporto veikloje. Be to, Programa padės plėtoti tokias politines iniciatyvas kaip Europos savanorių tarnyba ir bendradarbiavimas savanoriškos jaunimo veiklos srityje.

Šalyse kandidatėse ir trečiosiose šalyse padidės galimybės užmegzti partnerystę, kuria siekiama glaudesnio bendradarbiavimo visų pirma judumo srityje. Tvirtesnis bendradarbiavimas padės didinti šalių partnerių pajėgumus ir modernizuoti aukštąjį mokslą ir prisidės prie Europos patrauklumo.

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Rodikliai || Duomenų šaltiniai || Siekis

– Aukštąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičius – Mokyklos nebaigiančių asmenų skaičius || Strategija „Europa 2020“ „ET 2020“ ataskaitos Eurostatas || Iki 2020 m. aukštąjį išsilavinimą turi būti įgiję bent 40 proc. 30 –34 m. asmenų. Iki 2020 m. mažesnį nei vidurinį išsilavinimą įgijusių ir niekur nesimokančių asmenų turi būti ne daugiau kaip 10 proc.

dalyvių, įgijusių svarbiausių gebėjimų ir (arba) įgūdžių, didinančių jų galimybes įsidarbinti, procentinė dalis || Eurostatas Galutinė naudos gavėjų ataskaita Apklausos/„Eurobarometras“ || Iki 2020 m. 95 proc. Programos projektų dalyvių turėtų teigti įgiję ar pagerinę svarbiausius gebėjimus.

jaunų dalyvių, kuriems ši patirtis padėjo pasirengti dalyvauti socialiniame ir politiniame gyvenime, procentinė dalis || Galutinė naudos gavėjų ataskaita Apklausos/„Eurobarometras“ || Iki 2020 m. 70 proc. Programos projektuose dalyvavusių jaunuolių turėtų teigti, kad yra geriau pasirengę dalyvauti socialiniame ir politiniame gyvenime.

Programoje dalyvavusių organizacijų, parengusių ar pritaikiusių novatoriškus metodus, procentinė dalis || Apklausos/„Eurobarometras“ Galutinė ataskaita || Kasmetinis padidėjimas

valstybių narių, nacionalinės politikos plėtotės srityje taikančių atvirąjį koordinavimo metodą, skaičius || „ET 2020“ || Iki 2020 m. visos valstybės narės sistemingai naudojasi informacija ir rezultatais, gaunamais švietimo ir mokymo srityje taikant atvirąjį koordinavimo metodą.

trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijų, dalyvaujančių judumo ir bendradarbiavimo veikloje, skaičius || Galutinė ataskaita IT stebėsenos priemonė Apklausos/„Eurobarometras“ || Kasmetinis padidėjimas

kalbinius įgūdžius pagerinusių dalyvių procentinė dalis || || Iki 2020 m. bent 80 proc. pagrindinių mokyklų moksleivių turi būti mokomi bent dviejų užsienio kalbų.

visame pasaulyje vykdomų „Jean Monnet“ projektų skaičiaus procentinis padidėjimas || Galutinė ataskaita IT stebėsenos priemonė Apklausos/„Eurobarometras“ || Kasmetinis padidėjimas

– tarptautinių projektų, kuriais siekiama įveikti tarptautines grėsmes sportui, rezultatais besinaudojančių dalyvių procentinė dalis – tarptautinių projektų, kuriais siekiama pagerinti valdymą ir paskatinti dvikryptę sportininkų karjerą, rezultatais besinaudojančių dalyvių procentinė dalis – tarptautinių projektų, kuriais siekiama padidinti socialinę įtrauktį, lygias galimybes ir dalyvavimą, rezultatais besinaudojančių dalyvių procentinė dalis – || Galutinė ataskaita IT stebėsenos priemonė Apklausos/„Eurobarometras“ || Kasmetinis padidėjimas

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

- teikti daugiau judumo mokymosi tikslais galimybių studentams, moksleiviams, jaunimui, bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojams, su jaunimu dirbantiems asmenims;

- paskatinti tarptautinį švietimo, mokymo institucijų ir jaunimo organizacijų bendradarbiavimą, kad būtų viešinami novatoriški mokymosi metodai ir dalijamasi gerąja patirtimi;

- plėtoti tarptautinį švietimo matmenį stiprinant bendradarbiavimą su tam tikrais pasaulio regionais, visų pirma su kaimyninėmis Sąjungos šalimis;

- remti politines valstybių narių reformas;

- remti sporto veiklą, daugiausia dėmesio skiriant kovai su dopingu, smurtu ir rasizmu bei tarptautinės veiklos skatinimui.

1.5.2.     Papildoma Sąjungos dalyvavimo nauda

Kaip pabrėžta Sąjungos biudžeto peržiūros dokumente, „Sąjungos biudžetas turėtų būti naudojamas finansuojant Sąjungos viešąsias gėrybes ir veiklą, kurios valstybės narės ir regionai patys finansuoti negali arba kur juo užtikrinami geresni rezultatai“. Iš švietimo, mokymo ir jaunimo programų (kaip antai Mokymosi visą gyvenimą ir „Veiklaus jaunimo“ programų) tarpinio vertinimo ataskaitų matyti, kad papildomos naudos Europa gauna dėl tarptautinio ir novatoriško veiklos pobūdžio ir dėl sukuriamų produktų bei partnerystės. Sėkmingo valstybių narių bendradarbiavimo švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityse skatinimas padėtų nustatyti ir įgyvendinti veiksmingą politiką ir praktiką ir paskatintų tarpusavio mokymąsi.

Siūlomame teisės akte laikomasi subsidiarumo principo, nes uždavinys numatyti šios srities skatinamąsias priemones yra išdėstytas ES sutarties 165 ir 166 straipsniuose. Politika įgyvendinama visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių atsakomybę, visų pirma susijusią su mokymo turiniu ir nacionalinių švietimo sistemų organizavimu bei kultūrų ir kalbų įvairove, ir taikant netiesioginio valdymo principą.

Sąjungos priemonės tikslas – besimokančių asmenų ir mokytojų judumas, dalijimasis informacija ir gerąja patirtimi, prisitaikymas prie pramonės pokyčių profesinio rengimo ir perkvalifikavimo priemonėmis bei didesnės šios srities galimybės.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

Dabartinė švietimo ir kultūros srityje vykdoma Mokymosi visą gyvenimą programa – trijų ankstesnių programų[33] integracijos į vieną programą rezultatas. Kaip pabrėžta Mokymosi visą gyvenimą programos tarpiniame vertinime, tokia integracija buvo naudinga bendram valdymui, nes gerokai supaprastėjo administravimas, ir informacijos tikslinėms grupėms sklaidai.

Sujungus Mokymosi visą gyvenimą, „Veiklaus jaunimo“ ir įvairias tarptautines bendradarbiavimo programas, veiklą vykdyti turėtų būti dar paprasčiau. Šios programos jau dabar turi panašią valdymo struktūrą (nacionalinės agentūros, vykdomoji įstaiga); pagal jas vykdoma panašaus pobūdžio veikla (visų pirma judumo ir bendradarbiavimo projektai).

Kalbant apie politinį turinį, iš vertinimų matyti, kad dabartinėmis Bendrijos programomis, kuriomis skatinamas tarptautinis judumas formaliojo ir neformaliojo mokymosi tikslais ir tiek Sąjungos, tiek tarptautinio masto bendradarbiavimas, jau padarytas didelis sisteminis poveikis, iš kurio naudos gavo ne tik projektų dalyviai.

Vertintojai nuolat pabrėžia, kad didelė veiklos fragmentacija, atsirandanti dėl dabartinės Mokymosi visą gyvenimą programos šešių paprogramių, daugiau kaip 50 tikslų ir daugiau kaip 60 veiksmų, labai apsunkina veiklą, kelia dubliavimo pavojų, trukdo nuosekliai taikyti mokymosi visą gyvenimą principą, mažina veiksmingumą ir išlaidų efektyvumą. Kai kurių dabartinių veiksmų rezultatai yra per menki, kad būtų užtikrintas ilgalaikis poveikis. Be to, reikėtų visapusiškai išnaudoti Mokymosi visą gyvenimą programos paprogramių ir „Veiklaus jaunimo“ programos, kuriomis remiamas judumas, bendradarbiavimas ir žmogiškasis kapitalas, bendrųjų tikslų ir įgyvendinimo mechanizmų panašumus, visų pirma kiek tai susiję su Programos valdymu ir įgyvendinimu.

Mokymosi visą gyvenimą programos laikotarpio vidurio vertinimas rodo, kad bendra programa, kuri susietų visas formaliojo ir neformaliojo visų lygmenų švietimo ir mokymo programas, galėtų padėti padidinti siūlomų finansavimo galimybių nuoseklumą ir sustiprinti mokymosi visą gyvenimą principą. Ji padėtų plėtoti struktūrinę įvairių švietimo sektorių, taip pat švietimo ir darbo rinkos ar kitų suinteresuotųjų šalių partnerystę. Jei panašaus pobūdžio veiksmams būtų taikomos panašios įgyvendinimo taisyklės ir tvarka, valdymo lygmeniu būtų galima pasiekti didelės masto ekonomijos ir supaprastinti tiek naudos gavėjų, tiek Sąjungos ir nacionalinių valdymo institucijų darbą. Be to, Programa suteiks lankstumo ir paskatų, kad biudžeto paskirstymas veiklai, naudos gavėjams ir šalims geriau atspindėtų veiklos rezultatus ir potencialų poveikį.

Tas pats pasakytina apie tarptautinį bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje, kuriam taip pat būdinga Sąjungos priemonių įvairovė, dėl kurios studentams ir institucijoms darosi sunkiau pasinaudoti galimybėmis, o Sąjungai – viešinti savo veiklą tarptautiniu mastu. Nors programos panašios, skiriasi jų tikslai, mastas, veiklos ypatumai, tvarkaraštis, per silpnos jų tarpusavio sąsajos, sunku planuoti veiklą, nuolat stabdoma tam tikrų veiksmų metinio finansinio ciklo veikla, todėl aukštosioms mokykloms sunku vykdyti ilgalaikį bendradarbiavimą.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

„Erasmus visiems“ nėra vienintelė Sąjungos švietimo ir jaunimo reikalų programa. Struktūrinių fondų ir būsimos „Horizonto 2020“ mokslinių tyrimų ir inovacijų programos veikla taip pat siekiama strategijos „Europa 2020“ tikslų ir lyginamųjų standartų, visų pirma susijusių su aukštuoju mokslu ir mokyklos nebaigiančių asmenų skaičiaus mažinimu. Priemonių sinergija bus užtikrinta aiškiai išskiriant investicijų tipus ir remiamas tikslines grupes: švietimo infrastruktūra bus remiama iš ERPF, darbo rinkoje esančių asmenų kvalifikacijos kėlimas ir suaugusiųjų judumas mokymosi tikslais – iš ESF, mokslininkų judumas – pagal programą „Horizontas 2020“. Be to, pagal programą „Erasmus visiems“ bus remiami tik tarptautiniai projektai, o iš struktūrinių fondų – nacionaliniai ar regioniniai projektai.

Taip bus siekiama leisti valstybėms narėms eksperimentuoti išbandant „Erasmus visiems“ tarptautinio bendradarbiavimo priemones bei metodus ir įgyvendinti juos nacionalinėje teritorijoje pasitelkus struktūrinių fondų paramą.

„Erasmus visiems“ ir „Horizonto 2020“ tarpusavio papildomumas bus labai svarbus veiklai aukštojo mokslo srityje, įskaitant tarptautinį matmenį, nes bus padidintas universitetų meistriškumas ir pajėgumai vykdyti mokslinius tyrimus.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

x Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– x Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė – 2014 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d.

– x Finansinis poveikis nuo 2014 m. iki 2025 m.

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

– vėliau – visavertis taikymas.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[34]

x Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

x Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– x vykdomosioms įstaigoms

– ¨  Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[35]

– x nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

x Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Plėtodama 14 straipsnio 3 dalyje nustatytą „Erasmus“ magistrantūros studentų judumo iniciatyvą, Komisija ketina taikyti bendro valdymo su tarptautinėmis organizacijomis sistemą. Atsižvelgiant į išsamių derybų dėl sutarčių sąlygų rezultatus, tikėtina, kad garantijų sistemos įgyvendinimo patikėtiniu bus išrinkta EIB grupė (Europos investicijų bankas ir Europos investicijų fondas).

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Siekiant veiksmingumo ir išlaidų efektyvumo, bus nustatytos stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės, grindžiamos patirtimi, sukaupta įgyvendinant dabartines programas.

Kad būtų pasiektas šis tikslas, bus gerokai racionalizuotas dotacijų valdymo procesas; dėl to sumažės Programos dalyvių administracinė našta ir su ja susijusios išlaidos, valdymo institucijų patiriamos stebėsenos ir kontrolės išlaidos, išaugs kaupiamų duomenų kokybė ir sumažės klaidų tikimybė.

Siekiant tokio supaprastinimo bus įgyvendintos šios priemonės:

-        Programos struktūros ir veiksmų racionalizavimas: gerokai sumažintas veiksmų, kuriems taikomos skirtingos valdymo taisyklės, skaičius; unifikuoti ir veiklą derinantys administraciniai padaliniai;

-        kuo dažniau bus taikomas vienkartinių ir fiksuoto dydžio arba vieneto sąnaudomis grindžiamų dotacijų principas. Judumo mokymosi tikslais dotacijos pavieniams asmenims bus visada išmokamos vienkartine išmoka. Todėl vykdant ataskaitų teikimų ir kontrolės veiklą daugiausia dėmesio bus skiriama įgyvendintai veiklai ir pasiektiems rezultatams, o ne patirtų išlaidų atitikčiai reikalavimams; taip sumažės tiek Programos dalyvių, tiek valdymo institucijų administracinė našta ir klaidų tikimybė;

-        plėtojant bendradarbiavimo projektus ir politinių reformų veiklą daugiau dėmesio bus skiriama rezultatams, o dotacijos bus išmokamos vienkartine išmoka. Tais atvejais, kai dotacija grindžiama realiomis išlaidomis, bus padengiamos tik tiesioginės išlaidos;

-        Programos dalyviai paraiškoje dotacijai gauti ir ataskaitose pateiks reikiamą informaciją apie valdymą. Ataskaitų reikalavimai bus proporcingi dotacijos dydžiui ir remiamų veiksmų trukmei bei kompleksiškumui. Siūlomame teisės akte pateikiami rodikliai, kuriais bus remiamasi renkant ir analizuojant duomenis stebėsenos ir ataskaitų teikimo tikslais;

-        bus sumažintas veiksmų skaičius, be to, Programos dalyviai galės teikti elektronines paraiškas ir ataskaitas. Taip bus lengviau rinkti nacionalinio ir Sąjungos lygmens duomenis ir juos naudoti stebėsenai ir ataskaitų teikimui.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

Įgyvendinant dabartines programas nustatytą riziką galima suskirstyti pagal toliau nurodytas kategorijas:

-        klaidos, atsirandančios dėl sudėtingų taisyklių: iš dabartinių programų matyti, kad klaidų normos ir finansinės pataisos yra dažnesnės tuomet, kai veiklai taikomos sudėtingesnės finansinio valdymo taisyklės, ypač tais atvejais, kai dotacijos grindžiamos realiomis išlaidomis;

-        kontrolės grandinės ir audito sekos mechanizmo patikimumas: dabartines programas valdo daug tarpininkų, nacionalinės agentūros, audito įstaigos ir valstybės narės;

-        nepakankamas administracinių išteklių naudojimas: dabartinių programų nacionalinių agentūrų valdomos veiklos išlaidų kontrolės tyrimas parodė, kad daugelio šalių nacionalinės agentūros šiuo metu taiko gerokai griežtesnę ir didesnę kontrolę nei reikalauja Komisija. Be to, didelis mažų judumo dotacijų, skiriamų pavieniams asmenims, skaičius tiek dalyviams, tiek nacionalinėms agentūroms užkrauna didžiulę naštą. Tų nacionalinių agentūrų, kurios valdo palyginti nedidelę Sąjungos lėšų dalį, valdymo išlaidos yra kur kas didesnės nei didesnes lėšas valdančių nacionalinių agentūrų;

-        specifinės tikslinės grupės: jaunimo reikalų sektoriaus, kai kuriais atvejais ir suaugusiųjų mokymo(si) sektoriaus, dalyviai (pavyzdžiui, jaunimo grupės, susibūrusios jaunimo mainų projektui įgyvendinti) neturi tvirto finansinio pagrindo ar modernių valdymo struktūrų. Formalios struktūros nebuvimas gali daryti poveikį jų finansiniams ir veiklos pajėgumams valdyti Sąjungos lėšas;

-        potencialus finansavimo dubliavimas dėl plataus veiksmų masto: dabartinės programos veiksmus valdo nacionalinių agentūrų tinklas, vykdomoji įstaiga ir Komisija. Šie subjektai naudoja skirtingas IT valdymo sistemas. Finansavimo dubliavimas iš esmės gali atsirasti ir dėl gana plačios dabartinės programos veiklos apibrėžties.

2.2.2.     Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Naujosios programos kontrolės sistema bus grindžiama kontrolės veiksmingumo ir išlaidų efektyvumo užtikrinimu.

1. Sumažinti dėl sudėtingų taisyklių padaromų klaidų skaičių

Kaip nustatyta 2.1 punkte, svarbiausias supaprastinimas siekiant sumažinti dėl sudėtingų finansinių taisyklių padaromų klaidų normą bus vienkartinių ir fiksuoto dydžio išmokų principo taikymas ir vieneto įkainių normos.

Tai atitinka kontrolės sąnaudų tyrimo, kuriame analizuotos keturių skirtingų nacionalinių agentūrų valdomų Mokymosi visą gyvenimą programos veiksmų kontrolės sąnaudos, išvadas:

- „Erasmus“ judumas: remiantis vienkartinėmis ir fiksuoto dydžio išmokomis naudos gavėjams, universitetams teikiamos didelės dotacijos; dotacijoms skiriama 50 proc. Programos biudžeto;

- „Leonardo“ judumo ir inovacijų sklaidos projektai: vidutinės ir didelės dotacijos daugiašalei partnerystei įgyvendinti, grindžiamos atitinkamai vienkartinėmis ir fiksuoto dydžio išmokomis;

- partnerystė: nedidelės dotacijos bendrojo lavinimo ir profesinėms mokykloms, suaugusiųjų švietimo organizacijoms, grindžiamos vienkartinėmis išmokomis;

- pavienių asmenų judumas: labai mažos dotacijos pavieniams mokyklų ir suaugusiųjų švietimo organizacijų mokytojams.

Atlikus tyrimą nustatyti tokie Mokymosi visą gyvenimą rezultatai:

Priemonė || Įprastinė kontrolė || Dokumentų kontrolė || Ex post

„Erasmus“ judumas || 0,16 % || 0,32 % || 0,17 %

„Leonardo“ projektai || 2,55 % || 1,67 % || 1,77 %

Partnerystė || 0,25 % || 0,36 % || n.d.

Pavienių asmenų judumas || 0,66 % || 0,93 % || n.d.

Vidutiniškai Mokymosi visą gyvenimą programoje || 0,81 % || 1,05 % || 0,40 %

Vidutinė finansinė pataisa, padaryta atlikus įprastinę galutinių ataskaitų kontrolę (tikrinta 100 proc. dotacijų susitarimų), yra 0,81 %. Ši norma svyruoja nuo 0,16 % („Erasmus“ judumas) iki 2,55 % („Leonardo“ projektai). Panašūs ir dokumentų tikrinimo, remiantis tam tikra dotacijos susitarimų imtimi ir patvirtinančiaisiais dokumentais (tikrinama 10–25 % visų dalyvių), rezultatai: vidutinė – 1,05 % – norma svyruoja nuo 0,32 % („Erasmus“ judumas) iki 1,67 % („Leonardo“ projektai). Panašios ir ex post kontrolės vietoje tendencijos.

Kaip matyti iš pateiktos informacijos, faktinė paklaida – maždaug 0,50 %. Nedidelę klaidų normą patvirtina ir nepriklausomas Komisijos ir nacionalinių agentūrų susitarimų finansinis auditas (2010 m. – 0,07 %).

„Veiklaus jaunimo“ programos atveju klaidų normas nustatyti buvo sunkiau. Remiantis 2010 m. Komisijos ir nacionalinių agentūrų susitarimų finansiniu auditu, klaidų norma buvo 1,71 %, tačiau didele dalimi tokį skaičių nulėmė vienos svarbios dalyvaujančios šalies sisteminės klaidos pagal 2005 m. ir 2007 m. Komisijos ir nacionalinių agentūrų susitarimus.

Vidutinė klaidų norma abiem programoms drauge buvo 0,3 %.

Atsižvelgiant į tai, kad maždaug 80 % naujosios Programos biudžeto bus skirta judumo mokymosi tikslais veiklai plėtoti ir kad šios veiklos dotacijos bus skiriamos vienkartinėmis išmokomis ir pagal vieneto įkainių normas, galima tikėtis, kad Programos klaidų norma liks tokia pati, o gal net sumažės.

Be to, pavienių asmenų judumo dotacijų susitarimus nuo šiol valdys organizacijos, todėl manoma, kad klaidų norma mažės, t. y. artės prie dabartinės „Erasmus“ klaidų normos.

Tokiai veiklai, kaip bendradarbiavimas inovacijų ir gerosios patirties sklaidos tikslais ir politinių reformų rėmimas, Komisija nustatys vienkartines, vieneto įkainių normomis grindžiamas ir fiksuoto dydžio dotacijas, jei įmanoma, atsižvelgdama į tikėtinus veiklos rezultatus ir strateginę partnerystę (finansavimo mechanizmas panašus į nurodytąjį ankstesnėje lentelėje).

Dalis veiksmų bus (iš dalies) finansuojami realiomis išlaidomis grindžiamomis dotacijomis. Tokių dotacijų valdymo supaprastinimą gali užtikrinti naujos reikalavimus atitinkančių išlaidų apibrėžtys, ribotas Sąjungos indėlis finansuojant specifines tiesiogines išlaidas, vadovaujantis EAC GD klaidos normų tiesioginio valdymo srityje vidaus audito rekomendacijomis. Numatyti tokie dotacijų finansavimo modeliai ir supaprastinimai:

-        supaprastintas realių tiesioginių išlaidų padengimas;

-        aiški tiesioginių personalo išlaidų apibrėžtis, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą naudos gavėjams ir daryti mažiau klaidų;

-        teisinis tikrumas, susijęs su darbo laiko apskaita, dalyvavimo taisyklėse nustatant aiškius ir paprastus minimalius reikalavimus;

-        darbo laiko apskaitos prievolės panaikinimas tiems darbuotojams, kurie visą darbo laiką dirba įgyvendindami Sąjungos projektą;

-        galimybė naudoti vieneto sąnaudų (vidutinių darbuotojo sąnaudų) modelį tiems dalyviams, kuriems tai įprastas apskaitos modelis;

-        fiksuoto dydžio suma netiesioginėms išlaidoms padengti, taikoma tik tiesioginėms personalo išlaidoms;

-        vykdomosios įstaigos valdomos veiklos dotacijoms, viršijančioms nustatytą ribą, naudojami audito sertifikatai, kuriais auditoriai patvirtina finansinių ataskaitų teisėtumą ir atitiktį.

Šios priemonės galėtų padėti sumažinti tų projektų, kuriuos įgyvendinant šiuo metu padaroma gana nemažai klaidų, klaidų normą (pavyzdžiui, „Leonardo“ inovacijų sklaidos projektai ir, visų pirma, tiesiogiai Komisijos ir vykdomosios įstaigos valdoma veikla).

Laukiami rezultatai, vidaus kontrolės tikslai

Jau įgyvendinant dabartines programas, yra nustatyti labai išsamūs kiekvieno veiksmo kontrolės reikalavimai, grindžiami rizikos analize, atsižvelgiant į dotacijos dydį, veiksmų kompleksiškumą, partnerių skaičių ir naudos gavėjo dalyvavimo patirtį. Panašiu požiūriu bus vadovaujamasi ir įgyvendinant naująją programą, tačiau drauge bus atsižvelgiama į tai, kad įgyvendinus numatytus supaprastinimus rizika sumažės. Tokį sumažinimą galima pateisinti ir tuo, kad daugeliu atvejų dabartinių programų klaidų normos yra nedidelės. Geras kontrolės sistemų ir jų rezultatų išmanymas leis nustatyti kontrolės tikslus vadovaujantis patiriama rizika.

Remiantis išdėstyta informacija, numatyti tokie preliminarūs nacionalinių agentūrų valdomos veiklos kontrolės tikslai:

|| Judumas mokymosi tikslais || Bendradarbiavimo projektai

Nuolatinių naudos gavėjų ir ne vieną dotaciją gaunančių naudos gavėjų sistemų kontrolė vietoje (įskaitant paskutinio įgyvendinto susitarimo finansinę kontrolę vietoje) || Naujiems naudos gavėjams: 1 kontrolė programos įgyvendinimo laikotarpiu/nuolat dalyvaujantis naudos gavėjas, kurio metinė dotacija >250 000 EUR || 1 kontrolė programos įgyvendinimo laikotarpiu/ne vieną dotaciją gaunantis naudos gavėjas, kurio metinė dotacija >1 000 000 EUR

Naudos gavėjams, kurių panaši veikla jau buvo kontroliuota įgyvendinant ankstesnes programas – sistemų kontrolė priklausys nuo ankstesnių patikrinimų rezultatų.

Nenuolatinių naudos gavėjų patikrinimas vietoje įgyvendinimo laikotarpiu || 1 %, priklausomai nuo dotacijos dydžio ir naudos gavėjo tipo

Įprastinė galutinių ataskaitų kontrolė || 100 %

Patvirtinančiųjų dokumentų kontrolė || 2–5 %, priklausomai nuo dotacijos dydžio ir naudos gavėjo tipo || 2–10 %, priklausomai nuo dotacijos dydžio ir tipo bei naudos gavėjo tipo

Ex post finansinė kontrolė vietoje || 0,25–1 %, priklausomai nuo dotacijos dydžio ir tipo, naudos gavėjo tipo ir ankstesnių patikrinimų rezultatų.

Itin mažoms šalims, menkai dalyvaujančioms tam tikroje Programos veikloje, galima nustatyti specifinius kontrolės tikslus – taip būtų išvengta išsamios tų pačių naudos gavėjų kasmetinės kontrolės pagal kiekybinius minimalius reikalavimus.

Kontrolė vietoje veiklos įgyvendinimo laikotarpiu bus vykdoma tik atidžiai atrinktais atvejais, nes ji paprastai nelemia finansinių pataisų, tačiau labai daug kainuoja nacionalinėms agentūroms. Tokia kontrolė gali būti vykdoma pagal pasirinktus kriterijus, pavyzdžiui, nedidelius finansinius pajėgumus turinčių įmonių ir institucijų ar neformalių grupių (visų pirma jaunimo sektoriuje) kontrolė, ir grindžiama rizika, nustatyta pagal turimus duomenis.

Jeigu nustatoma didelių su tam tikru naudos gavėju susijusių problemų, programos įgyvendinimo laikotarpiu nuolatinių naudos gavėjų sistemų kontrolė vietoje gali būti atliekama dažniau.

2. Kontrolės grandinės ir audito sekos patikimumas

Įgyvendinant dabartines Mokymosi visą gyvenimą ir „Veiklaus jaunimo“ programas sukurta stabili kontrolės sistema, leidusi stebėti, kaip Sąjungos lėšos naudojamos nacionalinių agentūrų valdomai ir valstybėse narėse vykdomai veiklai, kuriai skiriama trys ketvirtadaliai viso biudžeto. Ši 2007 m. sukurta sistema pastaraisiais metais jau buvo tvirtai įsigalėjusi – tą pripažino Audito Rūmai (2008, 2009 ir 2010 m. patikinimo pareiškimai) ir Vidaus audito tarnyba (2009–2010 m. Mokymosi visą gyvenimą programos nacionalinių agentūrų valdymo ir kontrolės sistemos auditas).

Naujajame Komisijos siūlomame Finansiniame reglamente nustatyta naujų elementų, į kuriuos reikės atsižvelgti vykdant kontrolę. 57 straipsnio 5 dalies d punkte reikalaujama, kad tokios institucijos kaip nacionalinės agentūros kasmet pateiktų „valdymo patikinimo deklaraciją dėl ataskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo, tinkamo vidaus kontrolės sistemų veikimo ir pagrindinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo, taip pat patikimo finansų valdymo principo laikymosi“. 57 straipsnio 5 dalies e punkte reikalaujama gauti „nepriklausomos audito įstaigos nuomonę dėl d punkte nurodytos valdymo patikinimo deklaracijos“. Naujajame Finansiniame reglamente nustatyta, kad nacionalinės agentūros turi pateikti valdymo deklaraciją Komisijai iki metų, einančių po ataskaitinių metų, vasario 1d., o nepriklausomos audito įstaigos nuomonę – iki kovo 15 d.

Dėl tokio Finansinio reglamento pakeitimo pasikeis nacionalinių agentūrų valdomų Programos veiksmų kontrolės procesas, tačiau užtikrinant tinkamą Sąjungos lėšų valdymą ir toliau bus remiamasi gerosios patirties pavyzdžiais.

Nacionalinių agentūrų valdomą veiklą planuojama kontroliuoti taip:

-        Kontrolė bus trijų lygmenų: nacionalinių agentūrų; valstybių narių ir Komisijos paskirtų nepriklausomų audito įstaigų; Komisijos, kuri, siekdama užtikrinti išlaidų efektyvumą, stebės kitų institucijų vykdomą kontrolę. Šiuo tikslu Komisija reguliariai viešins atitinkamų suinteresuotųjų šalių kontrolės ir audito planus pagal daugiametę audito perspektyvą.

-        Už pirminę naudos gavėjų kontrolę atskys pačios nacionalinės agentūros, kurių vidaus kontrolės ir atitikties sistemas stebės ir prižiūrės valstybės narės ir nepriklausomos audito įstaigos. Siekdama užtikrinti nuoseklumą ir patikimumą ir drauge prižiūrėti valstybių narių lygmeniu įgyvendinamą kontrolę, Komisija nustatys nacionalinio lygmens kontrolės reikalavimus. Komisija tą daro jau dabar kasmet skelbdama vadinamąjį „Nacionalinių agentūrų vadovą“, kuriame nustatomi minimalūs reikalavimai, kontrolės tikslai ir techninės gairės, kuriomis turėtų vadovautis nacionalinės agentūros, vykdančios pirminę Programos naudos gavėjų kontrolę. Tas pats pasakytina apie „Nacionalinių institucijų vadovą“, kuriame nustatyti minimalūs antrinės kontrolės reikalavimai ir metodologija, kad būtų užtikrintas priimtinas kontrolės patikimumas, nuoseklumas ir palyginamumas. Vis dėlto Finansiniame reglamente (visų pirma jo 57 straipsnio 5 dalies d ir e punktuose) nacionalinėms agentūroms nustačius naujus reikalavimus, „Nacionalinių institucijų gairės“ naujojoje Programoje bus pakeistos „Nepriklausomų audito įstaigų sutartomis procedūromis“.

-        Dabartinė sistema, pagal kurią valstybėms narėms užkrauta našta kasmet teikti patikinimo deklaracijas, bus pakeista veiksmingesne sistema:

▪        Valstybės narės skirs nacionalinę agentūrą ir atliks ex ante atitikties kontrolę – taip bus užtikrinama, kad nacionalinė agentūra atitinka minimalius Komisijos nustatytus reikalavimus, susijusius su vidaus kontrolės standartais ir laikosi Sąjungos taisyklių, reglamentuojančių decentralizuotų veiksmų projektų valdymą.

▪        Nacionalinės agentūros pateiks Komisijai metinę nacionalinės agentūros valdymo patikinimo deklaraciją, pridedamą prie metinės Programos valdymo ir įgyvendinimo ataskaitos, įskaitant finansinę ataskaitą ir naudos gavėjų kontrolės ataskaitą.

▪        Nepriklausoma audito įstaiga, turinti reikiamą profesinę kompetenciją, kad galėtų atlikti viešojo sektoriaus auditą, pateiks nuomonę apie nacionalinės agentūros valdymo patikinimo deklaraciją. Valstybė narė paskirs nepriklausomą audito įstaigą ir užtikrins, kad ji atitiktų minimalius Komisijos nustatytus reikalavimus.

▪        Už nacionalinės agentūros kontrolę ir auditą, vadovaujantis naujojo Finansinio reglamento reikalavimais, bus atsakinga nepriklausoma audito įstaiga, o valstybės narės stebės ir prižiūrės, kaip nacionalinė agentūra atitinka Komisijos reikalavimus ir kasmet informuos Komisiją apie stebėsenos ir priežiūros veiklą.

▪        Komisija pati prižiūrės visą kontrolės sistemą įgyvendindama nacionalinio lygmens kontrolę ir auditus (tiek sistemų, tiek finansinius), tinkamai atsižvelgdama į kitų institucijų atliekamą kontrolę ir auditą. Taigi Komisijos kontrolė bus proporcinga nacionalinių kontrolės sistemų patikimumui. Siekiant išvengti spragų ir dubliavimo, bus reguliariai dalijamasi informacija apie nacionalinę ir Europos kontrolę ir auditus.

Priešingai nei dabartinių programų atveju, iš valstybių narių nebus reikalaujama teikti metines patikinimo deklaracijas – taip bus užtikrinamas veiksmingumas ir išlaidų efektyvumas, atsižvelgiant į Finansiniame reglamente nustatytus nacionalinių agentūrų reikalavimus (žr. 57 straipsnio 5 dalį).

Tačiau valstybės narės ir toliau atsako už Programos įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu stebėseną ir priežiūrą ir apie tai kasmet informuoja Komisiją.

Siekiant sukurti kokybišką generalinio direktoriaus patikinimo deklaracijos pagrindą, nuolatinę kontrolės sistemą sudarys tokie elementai:

▪        nacionalinės agentūros valdymo patikinimo deklaracija pateiktina iki N+1 m. vasario 1 d.;

▪        nepriklausomos audito įstaigos nuomonė pateiktina iki N+1 m. kovo 15 d.;

▪        Komisijos atlikta valdymo patikinimo deklaracijos ir nepriklausomos audito įstaigos nuomonės analizė ir pastabos, teikiamos nacionalinei agentūrai ir valstybei narei, įskaitant pastabas ir rekomendacijas, jeigu nustatoma, kad nacionalinė agentūra nesilaiko reikalavimų ar veikia nepatenkinamai;

▪        Valstybių narių kasmet iki spalio 30 d. teikiama informacija apie nacionalinio lygmens programos stebėsenos ir priežiūros veiklą;

Pasitelkus Komisijos kontrolę ir finansinį auditą, tikėtina, kad kontrolės sąnaudos dar labiau sumažės ir priartės prie proporcingai mažesnių Mokymosi visą gyvenimą programos sąnaudų, kurios šiuo metu yra kiek mažiau nei 2 % metinio Sąjungos biudžeto, skirto nacionalinių agentūrų valdomai veiklai, ir padalyto taip: 0,23 % EK, 0,16% valstybėms narėms, 1,59 % nacionalinėms agentūroms. „Veikliam jaunimui“ skiriama maždaug 5,75 %, iš jų 1,00 % EK, 0,82 % valstybėms narėms ir 3,93 % nacionalinėms agentūroms.

Kontrolės sąnaudos turėtų sumažėti visų pirma dviem lygmenimis: Europos Komisijos lygmeniu, nes tiek pat pareigūnų administruos gerokai didesnį Programos biudžetą ir mažesnį skaičių nacionalinių agentūrų; valstybių narių lygmeniu, nes įsitraukus nepriklausomai audito įstaigai valstybės narės galės nebevykdyti dalies tiesioginės kontrolės. Nacionalinių agentūrų lygmens kontrolės sąnaudos veikiausiai taip pat sumažės, tačiau ne tiek daug: nors minimali procentinė tikrintinų naudos gavėjų dalis sumažės, agentūroms teks valdyti didesnius biudžetus, o drauge ir daugiau naudos gavėjų.

Priklausomai nuo kontrolės ir audito rezultatų, Komisija nacionalinių agentūrų atžvilgiu gali imtis prevencinių priemonių (pavyzdžiui, sustabdyti įgaliojimus ir mokėjimą) ir taisomųjų priemonių (visų pirma finansinių pataisų). Abiejų tipų priemonės jau naudojamos ir yra veiksmingos sprendžiant rimtas problemas, susijusias su reikalavimų nesilaikymu ar nepatenkinama veikla.

Vykdomosios įstaigos valdomi veiksmai

Komisija vykdomųjų įstaigų veiklą kontroliuos taikydama atitinkamas kontrolės priemones, vadovaudamasi Finansinio reglamento 59 straipsniu [Tarybos reglamentu (EB) Nr. 58/2003 dėl vykdomųjų įstaigų].

Be to, ji stebės ir kontroliuos, kaip vykdomoji įstaiga įgyvendina atitinkamus kontrolės tikslus, susijusius su jai pavestais valdyti veiksmais. Šios nuostatos bus įtrauktos į atsakingo generalinio direktorato ir vykdomosios įstaigos bendradarbiavimo taisykles ir į kas pusę metų teikiamas ataskaitas.

2010 m. vykdomoji įstaiga išreiškė abejonę dėl dabartinės (2007–2013 m.) programos „Veiklus jaunimas“ valdymo. Šios programos rizikos vertė 2010 m. buvo 7,38 %, kitaip tariant, mažiau nei 0,5 % viso 2010 m. vykdomosios įstaigos mokėjimų biudžeto. Atsižvelgiant į tai, kad šis skaičius labai mažas, įstaigos patikinimo deklaracija buvo iš esmės priimtina. Išanalizavus klaidas paaiškėjo, kad jos visų pirma buvo susijusios su kai kurių naudos gavėjų sunkumais pateikti tinkamus patvirtinamuosius dokumentus ir kai kurių atitikties taisyklių nesilaikymu.

2011 m. buvo parengtas ir įgyvendintas veiksmų planas, kuriuo siekiama gerinti visų įstaigos valdomų programų vykdytojams teikiamą informaciją apie finansinius įsipareigojimus, auditą ir ex post kontrolę (parengiant informacinį paketą ar didinant vizitų stebėsenos tikslais veiksmingumą), dokumentų kontrolės strategiją ir stiprinant įstaigos audito strategiją.

Tikimasi, kad įgyvendinus šį veiksmų planą iki dabartinės DFP pabaigos klaidų norma sumažės. Vertinant 2011 m. rezultatus, galima daryti išvadą, kad preliminari programos „Veiklus jaunimas“ klaidų norma bus maždaug 1 %. Remiantis vidutinės trukmės laikotarpio tendencijomis, tikėtina, kad pagal naująją programą planuojamų įgyvendinti veiksmų neatitiktis reikalavimams bus gerokai mažesnė nei nustatytoji 2 % riba.

Be to, siūlomoje programoje numatytos supaprastinimo priemonės klaidų riziką turėtų dar labiau sumažinti.

Tiesiogiai Komisijos valdomi veiksmai

Komisija tiesiogiai valdyti ketina tik minimalų skaičių dotacijų ir paslaugų teikimo sutarčių.

2009 m. ir 2010 m. EAC GD išreiškė abejonę dėl centralizuotų veiksmų tiesioginio įgyvendinimo. Kaip ir vykdomosios įstaigos atveju, išanalizavus pastebėtas klaidas darytina išvada, kad jos iš esmės susijusios su naudos gavėjų nesugebėjimu pateikti patvirtinamuosius dokumentus arba su nepakankama pateiktų dokumentų kokybe.

Jau imtasi taisomųjų veiksmų, kurie iki dabartinės DFP pabaigos turėtų sumažinti klaidų skaičių. Šie veiksmai – suinteresuotųjų šalių informavimas apie jų pareigas, perėjimas prie rezultatais grindžiamo projektų užbaigimo ar vienkartinių išmokų principo, 2010 m. pradžioje įvestos deklaruotų išlaidų sertifikavimo audito sutartos procedūros ir tam tikros patvirtinamųjų dokumentų imties kontrolė. Be to, pradedama diegti centralizuotą finansinę schemą, kad būtų sutelkta operacijų valdymo finansinė kompetencija.

Numatyti centralizuotų tiesioginių sandorių supaprastinimai taip pat padės sumažinti klaidų riziką.

3. Nepakankamas administracinių išteklių naudojimas

Kontrolės išlaidų tyrimas parodė, kad nemažai nacionalinių agentūrų vykdo kontrolę, kuri yra didesnė ir griežtesnė nei reikalauja Komisija, tačiau nebūtinai iš to gaunama papildomos naudos.

Komisijos skaičiavimu, tokios papildomos kontrolės išlaidos sudaro beveik 20 % nacionalinių agentūrų visų kontrolei skiriamų išlaidų.

Iškilus reikmei mažinti viešąsias išlaidas, tokia papildoma kontrolė pagal naująją programą turėtų būti vykdoma tik nustačius riziką ar probleminiais atvejais. Todėl Komisija, siekdama užtikrinti, kad visose dalyvaujančiose šalyse būtų taikomos tokios pačios kontrolės taisyklės, patikslins kontrolės reikalavimus ir nustatys kontrolės priemones, kaip antai kontroliniai nacionalinėms agentūroms skirti sąrašai.

Panaikinus pavienių asmenų judumo dotacijų susitarimus taip pat bus sutaupoma, nes bus geriau naudojami administraciniai ištekliai. Tai reiškia, kad visas pavienių asmenų judumo dotacijas nacionalinė agentūra perduos judumo veiklą organizuojančioms institucijoms (pavyzdžiui, universitetams, mokykloms, mokymo paslaugų teikėjams), o ne atskiriems besimokantiems asmenims ir mokytojams. Tai turėtų gerokai sumažinti susitarimų skaičių, o drauge ir su tuo susijusią tiek dalyviams, tiek valdymo institucijoms tenkančią naštą visais projektų įgyvendinimo etapais.

Kontrolės išlaidų tyrimas parodė, kad kontrolės išlaidas iš dalies lemia nacionalinių agentūrų valdomo biudžeto dydis. Mokymosi visą gyvenimą programos atveju šešių didžiausių šalių kontrolės išlaidos sudaro 1,26 %, o šešių mažiausių – 3,35 %. Programos „Veiklus jaunimas“, kuriai skirta maždaug šeštadalis Mokymosi visą gyvenimą programos biudžeto, atveju atotrūkis dar didesnis: 3,66 % ir 12,62 %. Atsižvelgdama į tokius skirtumus, Komisija savo pasiūlyme ragina vienoje šalyje steigti tik vieną nacionalinę agentūrą – taip bus padidinta kritinė masė ir sumažintos valdymo išlaidos.

4. Specifinių tikslinių grupių trūkumų šalinimas

Įgyvendinus siūlomus dotacijų valdymo supaprastinimus, visų pirma pradėjus taikyti vienkartinių ir fiksuoto dydžio dotacijų principą, turėtų sumažėti ir tų dalyvių, kurie neturi tvirtos organizacinės struktūros ir kurių menki finansiniai pajėgumai (visų pirma jaunimo, bet taip pat ir suaugusiųjų mokymo(si) sektoriaus) klaidų normos.

Komisija, nustačiusi minėtas supaprastinimo priemones, vis dėlto pripažįsta, kad tam tikra rizika išliks. Ši rizika – neatskiriama politinio sprendimo Sąjungos lygmeniu remti specifines tikslines grupes ir taip siekti Programos tikslų dalis.

5. Potencialaus dvigubo finansavimo prevencija

Žr. 2.3 punktą.

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Svarbu pabrėžti, kad įgyvendinant dabartines programas pasitaikė labai nedaug sukčiavimo atvejų. Tai, drauge su labai maža klaidų norma, reiškia, kad įgyvendinant naująją programą sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės turės būti proporcingos ir rentabilios.

Atsižvelgdama į vidaus audito rekomendaciją, Komisija išanalizavo potencialias finansavimo pagal Mokymosi visą gyvenimą ir „Veiklaus jaunimo“ programas persidengimo ar dubliavimo sritis. Teoriškai dvigubam finansavimui kelią užkerta tiek nacionalinės agentūros, tiek vykdomosios įstaigos vykdydamos veiksmingą prevencinę kontrolę atrankos etapu.

Atsižvelgiant į tai ir siekiant dar labiau sumažinti potencialaus sukčiavimo ir pažeidimų pavojų, naujojoje programoje numatytos tokios priemonės:

-        potencialaus sukčiavimo ir pažeidimų prevencija numatyta pačioje Programoje. Pagal dabartines programas dėl veiksmų įvairovės dalyviai ir jų veikla gali būti dubliuojami, tačiau ateityje tam reikėtų užkirsti kelią nustatant aiškią veiksmų atskirtį – taip būtų išvengta situacijos, kai tie patys dalyviai vykdo panašią veiklą pagal skirtingus veiksmus.

-        bus nustatytas reikalavimas dalyviams registruotis bendrame centriniame registre (galbūt jau sukurtame EK dalyvių portale) – tai leis iš anksto patikrinti, kokios organizacijos ir šalys dalyvauja skirtingoje Programos veikloje.

Be to, taip bus užkirstas kelias dalyvaujančių šalių dotacijų „medžioklei“.

-        bus sukurta visų Programos veiksmų (tiek centralizuotų, tiek decentralizuotų) duomenų bazė, toliau naudojant skirtingas IT valdymo priemones.

-        judumo mokymosi tikslais dalyvių kontrolė bus vykdoma naudojant vadinamąją IT judumo priemonę, jau naudojamą „Leonardo da Vinci“ ir Mokymosi visą gyvenimą programų judumo veiklos dalyvių registracijai.

-        tiek nacionalinės agentūros, tiek vykdomoji įstaiga apie sukčiavimo ir pažeidimų pavojų Komisijai praneš specialiai ir reguliariai teikiamose ataskaitose. Jos taip pat turės imtis veiksmų, kad iš naudos gavėjų susigrąžintų prarastas, nepagrįstai išmokėtas ar netinkamai panaudotas lėšas.

-        dabartiniuose teisės aktuose nustatyta, kad nacionalinės agentūros įvykdytų pažeidimų, aplaidumo ar sukčiavimo atveju, dėl kurio negrąžinamai prarandamos Sąjungos lėšos, už tokių nuostolių padengimą Komisijai atsako valstybės narės.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės[36]

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Aprašymas.....................................................] || DA / NDA ([37]) || ELPA šalių[38] || šalių kandidačių[39] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

5 || 15.01 Švietimo ir kultūros politikos srities administracinės išlaidos, 1–3 straipsniai || NDA || TAIP || TAIP || TAIP / NE || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Išlaidų kategorija.....................] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

1 || 15.01.04.01 „Erasmus visiems“ – administracinio valdymo išlaidos || NDA || TAIP || TAIP || TAIP / NE || NE

4 || 15.01.04.01 „Erasmus visiems“ – tarptautinė veikla – administracinio valdymo išlaidos || NDA || TAIP || TAIP || TAIP / NE || NE

1 || 15.02.01 „Erasmus visiems“ || DA || TAIP || TAIP || TAIP / NE || NE

4 || 15.02.02 „Erasmus visiems“ – tarptautinė veikla || DA || TAIP || TAIP || TAIP / NE || NE

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) (dabartinėmis kainomis)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 1 || Bendra švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus visiems“

EAC GD || || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Po 2020 m. || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || || ||

15.02.01 „Erasmus visiems“ || Įsipareigojimai || (1) || 1.467 || 1.763 || 2.072 || 2.390 || 2.722 || 3.065 || 3.421 || 0 || 16.899

Mokėjimai || (2) || 1.174 || 1.692 || 1.989 || 2.294 || 2.613 || 2.942 || 3.285 || 911 || 16.899

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[40] || || || || || || || || ||

15.01.04 „Erasmus visiems“ – administracinio valdymo išlaidos[41] || || (3) || 43,118 || 48,218 || 51,247 || 56,904 || 61,481 || 67,313 || 71,595 || 0 || 400

IŠ VISO asignavimų EAC GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 1.510 || 1.811 || 2.123 || 2.447 || 2.783 || 3.132 || 3.493 || 0 || 17.299

Mokėjimai || =2+2a +3 || 1.217 || 1.740 || 2.040 || 2.351 || 2.674 || 3.009 || 3.356 || 911 || 17.299

EAC GD || || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Po 2020 m. || IŠ VISO

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų pagal 1 išlaidų kategoriją || Įsipareigojimai || (4) || 1.467 || 1.763 || 2.072 || 2.390 || 2.722 || 3.065 || 3.421 || 0 || 16.899

Mokėjimai || (5) || 1.174 || 1.692 || 1.989 || 2.294 || 2.613 || 2.942 || 3.285 || 911 || 16.899

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || 43,118 || 48,218 || 51,247 || 56,904 || 61,481 || 67,313 || 71,595 || 0 || 400

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || (7) =4+ 6 || 1.510 || 1.811 || 2.123 || 2.447 || 2.783 || 3.132 || 3.493 || 0 || 17.299

Mokėjimai || (8) =5+ 6 || 1.217 || 1.740 || 2.040 || 2.351 || 2.674 || 3.009 || 3.356 || 911 || 17.299

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

4 išlaidų kategorija || || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Po 2020 m. || IŠ VISO

Ÿ 15.02.02 „Erasmus visiems“ – tarptautinė veikla. IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (1) || 215 || 227 || 236 || 247 || 257 || 272 || 285 || 0 || 1.739

Mokėjimai || (2) || 172 || 218 || 227 || 237 || 247 || 261 || 274 || 104 || 1.739

Ÿ 15.01.04.02 – IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (3) || 9 || 10 || 10 || 10 || 11 || 11 || 12 || 0 || 73

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || (7) =4+ 6 || 224 || 237 || 246 || 257 || 268 || 283 || 297 || 0 || 1.812

Mokėjimai || (8) =5+ 6 || 181 || 228 || 237 || 247 || 258 || 272 || 286 || 104 || 1.812

                                                                                                                                                       

|| || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 20180 || 2019 || 2020 || Po 2020 m. || TOTAL

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =7+9+11 || 1.734 || 2.048 || 2.369 || 2.704 || 3.051 || 3.415 || 3.790 || 0 || 19.111

Mokėjimai || =8+10+11 || 1.398 || 1.969 || 2.277 || 2.599 || 2.932 || 3.281 || 3.642 || 1.015 || 19.111

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) (2011 m. kainomis)

|| || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

EAC GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai[42] || 170 * 0.127 +0.064 * 16 + 0.073 * 18 =23.928 || 170 * 0.127 +0.064 * 16 + 0.073 * 18 =23.928 || 170 * 0.127 +0.064 * 16 + 0.073 * 18 =23.928 || 170 * 0.127 +0.064 * 16 + 0.073 * 18 =23.928 || 170 * 0.127 +0.064 * 16 + 0.073 * 18 =23.928 || 170 * 0.127 +0.064 * 16 + 0.073 * 18 =23.928 || 170 * 0.127 +0.064 * 16 + 0.073 * 18 =23.928 ||  167,496

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0,3834 || 0,3834 || 0,3834 || 0,3834 || 0,3834 || 0,3834 || 0,3834 || 2,684

IŠ VISO EAC GD || Asignavimai || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 170,180

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 170,180

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) (dabartinėmis kainomis)

|| || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Po 2020 m. || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 1.758 || 2.072 || 2.393 || 2.729 || 3.076 || 3.439 || 3.814 || 0 || 19.281

Mokėjimai || 1.407 || 1.990 || 2.298 || 2.619 || 2.952 || 3.301 || 3.662 || 1.053 || 19.281

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) (dabartinėmis kainomis)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || Metai || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

REZULTATAI

Pavienių asmenų judumas mokymosi tikslais || Rezultato rūšis[43] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

Darbuotojai (visų sričių ir visų lygių mokyklų) || Pavienių asmenų judumas || 0,00157 || 80.000 || 117,073 || 103.847 || 155,029 || 125.229 || 190,665 || 146.498 || 227,510 || 170.723 || 270,426 || 194.152 || 313,734 || 221.851 || 365,617 || 1.042.300 || 1.640

Aukštųjų mokyklų studentai || Pavienių asmenų judumas: || 0,00238 || 230.000 || 512,530 || 250.767 || 570,048 || 269.387 || 624,549 || 287.908 || 680,843 || 309.004 || 745,321 || 329.407 || 810,541 || 353.527 || 887,181 || 2.030.000 || 4.831

Profesinių mokyklų moksleiviai || Pavienių asmenų judumas: || 0,00216 || 70.000 || 141,131 || 82.114 || 168,886 || 92.976 || 195,026 || 103.780 || 222,044 || 116.086 || 253,333 || 127.987 || 284,934 || 142.058 || 322,543 || 735.000 || 1.588

Jauni besimokantys asmenys || Pavienių asmenų judumas || 0,00155 || 75.000 || 109,032 || 75.865 || 112,509 || 76.641 || 115,919 || 77.413 || 119,428 || 78.292 || 123,196 || 79.142 || 127,043 || 80.147 || 131,213 || 542.500 || 838

|| || || || || || || || || || || || || || || ||

Tarptautinis besimokančių asmenų ir darbuotojų judumas 4 i. K.[44] || Pavienių asmenų judumas || 0,00733 || 16.717 || 122,550 || 17.657 || 129,447 || 18.349 || 134,520 || 19.220 || 140,904 || 19.998 || 146,604 || 21.125 || 154,869 || 22.152 || 162,393 || 135.219 || 991,287

|| || || || || || || || || || || || || || || ||

Jungtiniai mokslo laipsniai[45] || Pavienių asmenų judumas || 0,03411 || 2.198 || 98,686 || 2.937 || 120,416 || 3.752 || 140,865 || 4.732 || 162,002 || 6.031 || 186,520 || 6.759 || 211,275 || 7.619 || 240,791 || 34.028 || 1.161

Magistrantūra (paskolų garantijos) || Pavienių asmenų judumas || 0,00266 || 11.966 || 31,834 || 24.413 || 64,949 || 41.497 || 110,400 || 55.026 || 146,392 || 64.759 || 172,286 || 66.064 || 175,758 || 67.377 || 179,251 || 331.100 || 881

Tarpinė suma. Pavienių asmenų judumas mokymosi tikslais || 485.880 || 1.133 || 557.600 || 1.321 || 627.831 || 1.512 || 694.576 || 1.699 || 764.892 || 1.898 || 824.637 || 2.078 || 894.730 || 2.289 || 4.850.147 || 11.930

Bendradarbiavimas inovacijų ir gerosios patirties sklaidos tikslais || Rezultato rūšis || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

Strateginė partnerystė (nedidelė) || Tarptautiniai projektai || 0,11389 || 1.550 || 164,476 || 1.838 || 198,958 || 2.141 || 236,369 || 2.442 || 275,043 || 2.786 || 319,970 || 3.228 || 378,213 || 3.510 || 419,447 || 17.495 || 1.992,476

Strateginė partnerystė (vidutinė) || Tarptautiniai projektai || 0,30928 || 325 || 93,115 || 500 || 146,085 || 657 || 195,714 || 813 || 247,037 || 990 || 307,046 || 1.193 || 377,379 || 1.365 || 440,419 || 5.842 || 1.806,795

Žinių sąjungos/Įgūdžių sąjungos || Tarptautiniai projektai || 0,86238 || 14 || 11,142 || 29 || 23,632 || 43 || 35,319 || 56 || 47,407 || 71 || 61,575 || 86 || 75,861 || 104 || 93,097 || 404 || 348,033

Interneto platformos || Interneto platformos || 7,27300 || 3 || 22,284 || 3 || 22,732 || 3 || 23,184 || 3 || 23,648 || 3 || 24,120 || 3 || 24,606 || 3 || 26,604 || 3 || 167,179

Tarptautinio AM pajėgumų didinimas || Tarptautiniai projektai || 0,733 || 126 || 92,450 || 133 || 97,653 || 138 || 101,480 || 145 || 106,296 || 151 || 110,596 || 159 || 116,831 || 167 || 122,507 || 1.020 || 747,813

Tarpinė suma. Bendradarbiavimas inovacijų ir gerosios patirties sklaidos tikslais || 2.015 || 383,467 || 2.500 || 489,061 || 2.978 || 592,067 || 3.456 || 699,431 || 3.998 || 823,307 || 4.666 || 972,889 || 5.146 || 1.102 || 24.760 || 5.062,295

|| || || || || || || || || || || || || || || ||

Politinių reformų rėmimas || Rezultato rūšis || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

- politinių reformų rėmimas || Įvairūs || 102,332 || N. d. || 74,014 || N. d. || 78,537 || N. d. || 84,405 || N. d. || 104,727 || N. d. || 110,818 || N. d. || 123,212 || N. d. || 140,610 || N. d. || 716,323

|| || || || || || || || || || || || || || || ||

„Jean Monnet“ veikla || Rezultato rūšis || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

- „Jean Monnet“ veikla || Įvairūs || 45,491 || N. d. || 36,834 || N. d. || 38,475 || N. d. || 42,120 || N. d. || 46,044 || N. d. || 48,943 || N. d. || 51,444 || N. d. || 54,575 || N. d. || 318,435

|| || || || || || || || || || || || || || || ||

Sporto veikla || Rezultato rūšis || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

- Sporto veikla || Tarptautiniai projektai || 34,118 || N. d. || 16,978 || N. d. || 23,815 || N. d. || 32,016 || N. d. || 36,035 || N. d. || 39,052 || N. d. || 44,525 || N. d. || 46,406 || N. d. || 238,827

|| || || || || || || || || || || || || || || ||

Veiklos subsidijos || Rezultato rūšis || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

- Veiklos subsidijos || Programos valdymas || 63,189 || N. d. || 47,751 || N. d. || 48,712 || N. d. || 55,200 || N. d. || 61,935 || N. d. || 68,915 || N. d. || 76,162 || N. d. || 83,650 || N. d. || 442,325

IŠ VISO 1 ir 4 kategorijos IŠLAIDŲ || || 1.682 || || 1.990 || || 2.308 || || 2.637 || || 2.979 || || 3.336 || || 3.706. || || 18.638

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.  Suvestinė

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) (2011 m. kainomis)

|| 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai ||  23,928 ||  23,928 ||  23,928 ||  23,928 ||  23,928 ||  23,928 ||  23,928 ||  167,496

Kitos administracinės išlaidos || 0,3834 || 0,3834 || 0,3834 || 0,3834 || 0,3834 || 0,3834 || 0,3834 || 2,684

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 24,311 || 24,311 ||  170,180

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[46] || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos[47] || 52,118 || 58,218 || 61,247 || 66,904 || 72,481 || 78,313 || 83,595 || 472,877

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 52,118 || 58,218 || 61,247 || 66,904 || 72,481 || 78,313 || 83,595 || 472,877

IŠ VISO || 76,430 || 82,530 || 85,559 || 91,216 || 96,792 || 102,625 || 107,906 || 643,057

3.2.3.2.            Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Preliminarūs duomenys visos darbo dienos ekvivalento vienetais

|| || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m.

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

|| 15 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 170 || 170 || 170 || 170 || 170 || 170 || 170

|| XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || ||

|| XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[48] ||

|| 15 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 34 || 34 || 34 || 34 || 34 || 34 || 34

|| XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || ||

|| XX 01 04 yy[49] || - būstinėje[50] || || || || || || ||

|| - delegacijose || || || || || || ||

|| XX 01 05 02 (CA, INT, SNE - netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| 10 01 05 02 (CA, INT, SNE - tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || ||

|| IŠ VISO || 204 || 204 || 204 || 204 || 204 || 204 || 204

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Prireikus sumos ir sąlyginiai apskaičiavimai bus pataisyti pagal perdavimo išorės agentūroms proceso rezultatus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Programos valdymas

Išorės personalas || Programos valdymas

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– x Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, kaip pasiūlyta Komisijos komunikate COM(2011) 500.

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

[…]

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[51].

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

[…]

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || || ||

Pasiūlyme numatytas ir trečiųjų šalių – ELPA šalių, Šveicarijos, Turkijos, stojančiųjų šalių, šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių, įgyvendinančių pasirengimo narystei strategiją – įnašas.

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

– x Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

¨         nuosaviems ištekliams

¨         įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[52]

2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020

Straipsnis …………. || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

[…]

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[…]

[1]               COM(2010) 2020 galutinis, 2010 3 3.

[2]               COM(2011) 500 galutinis, 2011 6 29.

[3]               OL L 11, 2003 1 16, p. 1.

[4]               OL C, , p. .

[5]               OL C, , p. .

[6]               COM(2011) 500 galutinis, 2011 6 29.

[7]               OL L 327, 2006 11 24, p. 45.

[8]               OL L 327, 2006 11 24, p. 30.

[9]               OL L 340, 2008 1 19, p. 83.

[10]             OL L 378, 2006 12 27, p. 41.

[11]             COM(2010) 2020, 2010 3 3.

[12]             COM(2010) 477 galutinis, 2010 9 15.

[13]             COM(2010) 682 galutinis, 2010 11 26.

[14]             OL C 311, 2009 12 19, p. 1. 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.).

[15]             OL L 375, 2004 12 23, p. 12.

[16]             COM(2008) 425 galutinis, 2008 7 3.

[17]             OL C 319, 2008 12 13, p. 20. Tarybos išvados dėl mokyklų XXI-ame amžiuje.

[18]             OL C 119, 2009 5 28, p. 2. Tarybos išvados dėl „ET 2020“.

[19]             OL C 300, 2007 12 12, p. 6. Tarybos išvados dėl mokytojų rengimo kokybės gerinimo; OL C 302, 2009 12 12, p. 6. Tarybos išvados dėl mokytojų ir mokyklų vadovų profesinio tobulinimosi.

[20]             OL C 301, 2009 12 11, p. 5. Tarybos išvados dėl vaikų iš migrantų šeimų švietimo; OL C 135, 2010 5 26, p. 2. Tarybos išvados dėl švietimo ir mokymo socialinio aspekto.

[21]             OL C , , p. .

[22]             COM(2011) 12 galutinis, 2011 11 18.

[23]             OL L 390, 2004 12 31, p. 6.

[24]             OL C 111, 2008 5 6, p. 1.

[25]             OL C 155, 2009 7 8, p. 11.

[26]             COM(2001) 303 galutinis, 2011 5 25.

[27]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[28]             OL L, ,p.

[29]             Ši suma nustatyta vadovaujantis 2007–2013 m. išlaidų lygiu, padauginus iš 4 išlaidų kategorijos priemonių finansavimo padidėjimo koeficiento.

[30]             OL L, ,p.

[31]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[32]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[33]             „Socrates“, „Leonardo da Vinci“ ir „eLearning“.

[34]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[35]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[36]             Vykdomosios įstaigos biudžeto eilutė(s) bus pateiktos nustačius tikslias išlaidas.

[37]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[38]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[39]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[40]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[41]             Komisija numato (iš dalies) perduoti šios programos įgyvendinimą vykdomajai įstaigai. Prireikus minėtos sumos bus pakoreguotos atsižvelgiant į perduotų uždavinių mastą. Į šią sumą įeina vykdomosios įstaigos, kuriai gali būti pavesta įgyvendinti dalį Programos, administracinės išlaidos. Administracinių išlaidų dydis nesikeis.

[42]             Iš viso 204 visos darbo dienos ekvivalentai, į kuriuos įeina: nacionalinių agentūrų valdymas, tiesioginis Komisijos valdymas, priežiūra ir koordinavimas su vykdomąja įstaiga bei su Programa susijusio rėmimo ir koordinavimo įgyvendinimas.

[43]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[44]             Įskaitant su judumo organizavimu susijusius mokesčius.

[45]             Jungtinės magistrantūros ir doktorantūros programos, atrinktos 2009–2013 m. pagal „Erasmus Mundus“ programos 1 veiksmą penkiems studijų metams, bus toliau finansuojamos pagal programą „Erasmus visiems“ likusius metus, atsižvelgiant į metinę peržiūros procedūrą, grindžiamą daroma pažanga, ir turimą biudžetą.

[46]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[47]             Įtrauktos 1 ir 4 išlaidų kategorijos. EAC GD planuoja iš dalies Programos įgyvendinimą perduoti Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai įstaigai ir nacionalinėms agentūroms. Pateikti skaičiai ir biudžeto eilutės prireikus bus pakoreguoti atsižvelgiant į tai, kam pavesta įgyvendinti programą.

[48]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[49]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[50]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[51]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[52]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.