15.2.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 43/34


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES vaiko teisių darbotvarkė“

(COM(2011) 60 galutinis)

2012/C 43/08

Pranešėja Kinga JOÓ

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2011 m. vasario 15 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES vaiko teisių darbotvarkė“

COM(2011) 60 galutinis.

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. lapkričio 8 d. priėmė savo nuomonę.

476-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. gruodžio 7–8 d. (2011 m. gruodžio 7 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 170 narių balsavus už, 2 – prieš ir 5 susilaikius.

1.   Santrauka ir rekomendacijos

1.1

EESRK palankiai vertina 2011 m. vasario 15 d. Komisijos paskelbtą „ES vaiko teisių darbotvarkę“ (toliau – Komunikatas) ir viliasi, kad tai bus pirmas žingsnis visapusiškai įgyvendinant JT vaiko teisių konvenciją bei užtikrinant, kad vaiko teisių klausimai būtų kuo plačiau integruojami į įvairias politikos sritis. Šis Komunikatas buvo rengiamas ketverius metus; prieš jį 2006 m. liepos mėn. buvo paskelbtas Komisijos komunikatas „Dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo“, dėl kurio EESRK priėmė nuomonę (1).

1.2

Vaikai – tai ES gyventojų grupė, kurios gerovė – padėtis apskritai, gyvenimo kokybė, investicijos į ateitį – itin svarbi. Kokybiška vaikystė su teisėmis yra socialinio ir ekonominio vystymosi garantas, leidžiantis ES visose srityse siekti savo tikslų. Reikėtų pabrėžti, kad mintis, jog į vaikus reikėtų žiūrėti kaip į „investiciją į ateitį“, yra neatsiejama nuo laimingos vaikystės sampratos, nes ir vaikams, ir visuomenei dabartis yra lygiai tiek pat svarbi kiek ir ateitis.

1.3

Komitetas pažymi, kad Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje vaiko teisių apsauga įvardyta vienu iš Europos Sąjungos uždavinių ir kad ši apsauga įtvirtinta teisiškai privalomoje Pagrindinių teisių chartijoje. Ši Chartija taikoma visų ES institucijų ir tarnybų veiksmams, taip pat valstybėms narėms, kai jos įgyvendina ES teisę. Todėl vertinamas galimas kiekvieno naujo pasiūlymo dėl Europos teisės akto poveikis pagrindinėms teisėms, įskaitant vaiko teises.

1.4

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Komunikate nustatyti nedideli uždaviniai ir jų nustatyta nedaug. Europos Sąjunga neratifikavo Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kaip kad ji ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją (2). ES turėtų rasti būdą, kaip vienašališkai prisijungti prie JT vaiko teisių konvencijos (3). Valstybės narės turėtų kas dvejus metus teikti išsamias ataskaitas apie vaikų padėtį, kuriose būtų apžvelgiama ne tik vaikų ekonominė padėtis, bet ir visi kiti veiksniai, turintys įtakos jų gerovei, kurie turėtų būti vertinami sistemingai surinkus duomenis ir atlikus tyrimus bei analizes. Taip būtų galima sukurti ES duomenų bazę ir vertinimo metodiką, papildančias jau turimą informaciją.

1.5

Komitetas mano, kad reikia labiau naudotis duomenimis ir informacija, pvz., ataskaitomis, kurias vyriausybės ir pilietinės visuomenės organizacijos rengia JT Vaiko teisių komitetui ir iš kurių galima palyginti, kaip valstybės narės saugo vaiko teises ir užtikrina jų įgyvendinimą; kartu reikėtų paraginti įvairias tarptautines organizacijas, pvz., Eurostatą, EBPO, Pasaulio banką ir t. t., sistemingai rinkti ir analizuoti su vaiko teisėmis susijusius duomenis bei naudoti atitinkamus rodiklius. EESRK rekomenduoja ES glaudžiai bendradarbiauti su Europos Taryba, kad būtų galima užtikrinti jų programų sinergiją (4).

1.6

EESRK susirūpinimą kelia tai, kad komunikate nepateikiama veiksminga jo įgyvendinimo ar taikymo strategija, nors šiuo klausimu galima būtų pasinaudoti ES pagrindinių teisių agentūros rengiamais rodikliais ir išsamiu vertinimo priemonių sąrašu, kuris parengtas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijai įgyvendinti; jei tokia įgyvendinimo strategija būtų numatyta, ji užtikrintų, kad vaiko teisių strategija bus taikoma ir vykdoma.

1.7

Būtina, kad priimant vaikams aktualius sprendimus ir vertinant programas būtų užtikrintas tinkamas pačių vaikų dalyvavimas; tai padėtų nustatyti, ar jie juos tenkina, bei įvertinti jų nuomonę. EESRK palankiai vertina EK pastangas įtraukti vaikus ir remti jų dalyvavimą sprendžiant visus su jais susijusius klausimus. Taip pat labai svarbu atsižvelgti į profesinių organizacijų ir su vaikais dirbančių specialistų nuomonę.

1.8

EESRK rekomenduoja, kad vaiko teisių įgyvendinimui ir apsaugai užtikrinti priimamos programos būtų suderintos ir sąveikautų su kitomis ES programomis (dėl švietimo, jaunimo, romų integravimo, kovos su skurdu, vaiko interesus atitinkančio teisingumo, kartų solidarumo, išorės santykių) taip, kad būtų užtikrinta jų sinergija; šiose programose taip pat turėtų būti aiškiai pabrėžti su vaiko teisėmis ir vaikų gerove susiję klausimai. Be to, Komitetas mano, kad vaiko teises svarbu garantuoti kompleksiškai, užtikrinant glaudų įvairių Komisijos generalinių direktoratų tarpusavio bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą.

1.9

EESRK rekomenduoja strategiją „Europa 2020“ vertinti ir iš vaiko teisių bei vaiko gerovės perspektyvos, atsižvelgiant į strategijos uždavinius, ir tuo pat metu šiuos uždavinius atskirai vertinti iš ilgalaikio planavimo perspektyvos (nes vaikai – tai investicija į ateitį).

1.10

EESRK rekomenduoja, kad ES skirtų ypatingą dėmesį pažeidžiamų grupių vaikų (skurstančių vaikų, vaikų, gyvenančių atskirai nuo savo šeimų ar vaikų namuose, vaikų, kurie patiria arba gali patirti smurtą ar išnaudojimą, vaikų su negalia, tautinėms mažumoms priklausančių vaikų ar vaikų iš migrantų šeimų, nelydimų vaikų, pabėgėlių, iš namų pabėgusių vaikų, vaikų, kurių tėvai emigravo juos palikę) teisių apsaugai ir įgyvendinimo užtikrinimui tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu. Atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugą, taip pat teisę į asmens neliečiamybę ir žmogaus orumą, EESRK smerkia bet kokį smurtą prieš vaikus, įskaitant drausminį smurtą namuose. Taigi Komitetas ragina valstybes nares uždrausti fizines vaikų bausmes ir dar kartą prašo paskirti specialų atstovą.

1.11

Komitetas mano, kad ginant vaiko teises ir užtikrinant jų įgyvendinimą labai svarbu skleisti apie jas informaciją ir šviesti visuomenę. Reikėtų ne tik teikti kokybišką informaciją visuomenei, bet ir ypatingą dėmesį skirti sprendimų priėmėjų, teisininkų ir kitų sričių praktikų, nacionalinių ir Europos specialistų ir politikų informavimui; dar viena sritis, kuriai turi būti skiriamas dėmesys – tai su vaikais dirbančių specialistų, taip pat šeimų kartu su tėvais ir pačiais vaikais, mokymas, skirtas ne tik supažindinti juos su vaiko teisėmis, bet ir užtikrinti, kad jie suprastų, jog vaikams reikia visų žmogaus teisių ir jie neturi būti traktuojami kaip „mini suaugę su mini teisėmis“, o dėl pažeidžiamumo, amžiaus ir padėties nusipelno didesnės apsaugos. Valstybės narės turėtų visais įmanomais būdais remti šeimas, nes tai labiausiai atitinka vaiko interesus.

1.12

Pripažindamas, kad į vaiko teises turi būti žiūrima ne atskirai, o visaapimančiai ir kompleksiškai, Komitetas rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti tam tikriems klausimams, pavyzdžiui, kokybiškai, prieinamai ir nemokamai sveikatos priežiūrai moterims nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu, nes tai yra vienas iš visuomenės ir vaiko sveikatos aspektų, taip pat komunikate nagrinėjamiems klausimams, pavyzdžiui, vaikų, taip pat nepilnamečių pažeidėjų, interesus atitinkančiam teisingumui (5).

1.13

Siekiant neigiamo poveikio nepilnamečiams nedarančio teisingumo, EESRK prašo nustatyti saugią apklausą užtikrinančias priemones nepilnamečiams, kurie yra tapę seksualinio išnaudojimo aukomis arba dalyvauja savo tėvų skyrybų civiliniame procese. Reikia vengti, kad duodami parodymus nepilnamečiai patirtų naujų traumų, todėl šiame procese turėtų dalyvauti specialiai parengti profesionalūs ekspertai ir, jei įmanoma, jis turėtų vykti neutralioje vietoje, o ne teismo patalpose.

1.14

Vaikų skurdas, nepriteklius, diskriminacija ir atskirtis yra vienos didžiausių kliūčių užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą; todėl EESRK pakartoja savo ankstesnėse nuomonėse išdėstytą rekomendaciją, kad šiose srityse reikia skirti ypatingą dėmesį programų įgyvendinimui, stebėsenai ir vertinimui siekiant strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų, susijusių su skurdo mažinimu ir su visų formų švietimu. Tam turi būti skiriama pakankamai išteklių. Pirmenybė visada turi būti skiriama su vaikais susijusiai politikai ir veiksmams.

1.15

Atsižvelgdamas į ekonomikos krizę, finansinius suvaržymus ir ribotus išteklius, EESRK rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti tam, kad dėl išlaidų mažinimo priemonių esamos problemos negilėtų ir šiuo metu vykdoma vaiko teisių apsaugos ir stiprinimo veikla nesulėtėtų.

2.   Padėties apžvalga

2.1

Visos ES valstybės narės yra ratifikavusios JT vaiko teisių konvenciją (6) (toliau – JTVTK), o daugelyje jų ji tapo neatsiejama nacionalinės teisės dalis, todėl ją taikyti privaloma. JTVTK yra plačiausiai ratifikuota žmogaus teisių konvencija pasaulyje; per pastaruosius dvidešimt metų dėl jos iš esmės pasikeitė principai ir praktika vaikų padėties, teisių ir vaidmens atžvilgiu.

2.2

Komisija vaikus įvardijo vienu iš svarbiausių savo strateginių tikslų 2005–2009 m. laikotarpiui, o 2006 m. liepos mėn. paskelbė atskirą komunikatą „Dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo“ (7), kuriame numatoma sukurti išsamią vaiko teisių strategiją, vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo užtikrinimo klausimą integruojant į visų sričių ES vidaus ir išorės politiką bei remiant valstybių narių darbą šioje srityje.

2.3

EESRK paragino parengti išsamią, kompleksinę ir visaapimančią ES strategiją, kaip būtų galima visapusiškai ir veiksmingai garantuoti vaiko teisių įgyvendinimo užtikrinimą pagal JTVTK tiek ES vidaus, tiek išorės politikoje, taip pat ir valstybėms narėms vykdant priemones vaiko teisių strategijai įgyvendinti (8).

2.4

2006 m. paskelbtoje EESRK nuomonėje siūloma, kad įvairių sričių ES politikoje požiūris į vaiko teises atitiktų JTVTK ir du jos fakultatyvinius protokolus, taip pat atitinkamus Tūkstantmečio vystymosi tikslus (9) ir Europos žmogaus teisių konvenciją. EESRK neseniai paskelbė keletą nuomonių, kuriose nagrinėjami įvairūs vaiko teisių aspektai (10).

2.5

2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ES pagrindinių teisių chartija, kurios 24 straipsnyje įtvirtintas vaiko teisių apsaugos ir stiprinimo principas, tapo teisiškai privaloma. Pirmą kartą ES istorijoje Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje tiesiogiai minima vaiko teisių apsauga (11). „Vaiko teisių apsauga ir stiprinimas yra vienas iš Europos Sąjungos uždavinių. Visa politika ir visi veiksmai, turintys poveikio vaikams, turi būti planuojami, vykdomi ir kontroliuojami atsižvelgiant į vaiko interesus“ (12).

2.6

ES, Europos Tarybos ir JT vaiko teisių programose radome šias keturias bendras temas: skurdas ir socialinė atskirtis, smurtą patiriantys vaikai, ypač pažeidžiamų grupių vaikai, ir būtinybė aktyviai įtraukti vaikus, su jais tartis ir juos išklausyti, kai sprendžiami jiems aktualūs klausimai. Kita ES ir Europos Tarybai bendra tema – vaiko interesus atitinkantis teisingumas ir šeimos politika.

2.7

Savo 2010 m. birželio mėn. nuomonėje (13) Regionų komitetas pabrėžė, kad vaiko teisės turi būti taikomos kompleksiškai ir horizontaliai; tam būtinas daugialypis požiūris – su vaikais susiję klausimai turi būti integruojami į visų sričių Europos ir nacionalinę politiką.

2.8

Komisija pilietinės visuomenės organizacijoms įkūrė Europos vaiko teisių forumą; šis forumas buvo susirinkęs penkis kartus ir pareiškė nuomonę dėl šiuo metu rengiamos strategijos. Be to, buvo atliktos dvi apklausos siekiant išsiaiškinti, kiek gerai vaikai žino savo teises ir kokia jų nuomonė šiuo klausimu; šių apklausų rezultatai buvo panaudoti rengiant šią programą (14). Komunikate apie vaiko teises kalbama ir iš Europos Tarybos pozicijos, kuri ypatingą dėmesį skiria smurto prieš vaikus problemai, pastangoms užtikrinti vaiko interesus atitinkantį teisingumą, taip pat atitinkamoms rekomendacijoms ir konvencijoms.

2.9

Svarbi yra Vaiko teisių darbo grupė (15) (angl. Child Rights Action Group, CRAG), vienijanti pilietinės visuomenės organizacijas. CRAG – tai neformali grupė NVO, kurių tikslas – bendradarbiauti įgyvendinant Europos Komisijos komunikatą „ES vaiko teisių strategijos kūrimas“ ir prižiūrėti, kaip jis įgyvendinamas.

2.10

2011 m. pavasarį buvo įkurtas neformalus Europos parlamentinių partijų aljansas vaiko teisių klausimais, kuris išsikėlė prioritetą – užtikrinti koordinuotą ir nuoseklų su vaikais, ypač su jų teisėmis susijusių klausimų sprendimą (16).

3.   Vaiko teisės ES

3.1

EESRK palankiai vertina pirmąją Europos Komisijos ES pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaitą (17), paskelbtą 2011 m. kovo 31 d., kurioje nagrinėjamas šešių Chartijos skyrių (orumas, laisvės, lygybė, solidarumas, piliečių teisės ir teisingumas) nuostatų įgyvendinimas, o skyriuje „Lygybė“ vaiko teisėms skiriama atskira dalis. Pagrindinių teisių chartijoje ES griežtai įpareigojama užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą, garantuoti vaikams teisę į gyvybę, apsaugą, vystymąsi ir aktyvų dalyvavimą.

3.2

EESRK džiaugiasi, kad po išsamių konsultacijų su specialistais ir pilietinės visuomenės organizacijomis ES pagrindinių teisių agentūra parengė rodiklius vaiko teisių įgyvendinimo užtikrinimui vertinti (18) ir atliko tyrimą, kuriame pateikia informacijos apie ES gyvenančių vaikų gerovę; tačiau šiame tyrime pateikiami duomenys tik apie materialines sąlygas ir gerovę, bet nepateikiama sudėtinių rodiklių, kuriais būtų galima įvertinti gyvenimo kokybę ir vaikų apsaugą bei kokiomis praktinėmis priemonės ir kokiu mastu tai užtikrinama (19).

3.3

Komitetas pabrėžia, kad tik užmezgus įvairių sričių partnerystę būtų galima sėkmingai saugoti ir veiksmingai taikyti vaiko teises; tokia partnerystė turėtų būti užmezgama tarp valstybių narių, įvairių valdžios lygmenų, nacionalinių ir tarptautinių NVO, pilietinės visuomenės organizacijų, įvairiems interesams, pavyzdžiui vaikų ir jiems atstovaujančių organizacijų interesams, atstovaujančių forumų, socialinių partnerių – darbdavių, profesinių sąjungų ir verslo pasaulio atstovų, kurie kartu dirbtų siekdami tam tikrų tikslų.

3.4

Nors Komisija skiria dėmesio vaikų skurdo problemai ir įvairioms vaikų grupėms, ypač pažeidžiamoms, jo nepakanka atsižvelgiant į tai, kad šie klausimai labai svarbūs vaikų gerovei šiandien ir sėkmingam jų perėjimui ir integracijai į suaugusiųjų pasaulį rytoj, jau vien dėl gerai žinomų demografinių problemų Europoje. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad būtų užkirstas kelias lyčių diskriminacijai tarp vaikų.

3.5

Ekonomikos krizė kelia pavojų vaikų gerovei ir daugeliu aspektų daro neigiamą poveikį vaikams, ypač tiems, kurie gyvena sunkiomis sąlygomis: su jais dirbančios tarnybos ir specialistai dažnai patys turi sunkumų ir vis daugiau pagrindinių paslaugų nebeteikiama visai arba teikiama labai ribotai.

3.6

ES savo išorės santykiuose didelį dėmesį skiria konkretiems, vaiko teisių apsaugai ir įgyvendinimo užtikrinimui svarbiems klausimams, tarp kurių yra tarptautinė globa, be žinios dingę vaikai, vaikai migrantai, nelydimi vaikai, sulaikyti nelegalūs migrantai ir išnaudojami vaikai, ir vaikai, kurie yra seksualinės prievartos ir sekso turizmo aukos (20). Tačiau nesprendžiama vis aštrėjanti vaikų, kuriuos jų kilmės šalyse palieka tėvai migrantai, problema. Tokiems vaikams nepriežiūra, kol jų tėvai dirba ES valstybėje narėje, yra didelė problema, kaip ir tuomet, kai tėvai negali savo vaikų pasiimti kartu, nes tam nėra sąlygų; tokiomis aplinkybėmis, netgi kai tėvų darbas reikalingas kitoje šalyje ir jie ten moka mokesčius ir įmokas, jų vaikai neturi teisių ir jiems kyla didelis pavojus.

3.7

EESRK mano, kad labai svarbu, jog pirmą kartą buvo parengta rekomendacija dėl sąsajos tarp vaiko teisių ir verslo (21), kai UNICEF, JT Pasaulinis susitarimas ir aljansas „Gelbėkit vaikus“ inicijavo principų ir gairių, padėsiančių verslui ginti ir remti vaiko teises, kūrimo procesą. Šiuo procesu ne tik skatinami teigiami pokyčiai, bet ir atkreipiamas dėmesys į galimus neigiamus padarinius, ypač reklamos (kurioje jie skatinami vartoti jų fizinei ir psichinei sveikatai žalingus produktus arba įsitraukti į smurtinę, pavojingą ir erotinio ar pornografinio pobūdžio veiklą), vartojimo modelių, įskaitant sveikatą ir mitybą, turizmo, vaikų darbo ir diskriminacijos srityse. Šioje srityje visiems sektoriams tenka labai svarbus vaidmuo, todėl jie turėtų glaudžiai bendradarbiauti su vyriausybinėmis, nevyriausybinėmis, pilietinės visuomenės ir verslo organizacijomis bei profesinėmis sąjungomis, kad šie tikslai būtų pasiekti ir visoje Europos Sąjungoje, ir atskirose valstybėse narėse.

3.8

EESRK mano, kad nors dauguma su vaikais susijusių programų priklauso nacionalinei kompetencijai, daugelyje sričių daugėja ES rekomendacijų ir intensyvėja jos veikla (pavyzdžiui, tokiais klausimais kaip ankstyvoji vaikystė, profesinis mokymas, mokyklos nebaigę vaikai, be žinios dingę vaikai). Tai turi įtakos nacionalinei politikai, tačiau dažnai neaišku, kiek poveikio daroma šios veiklos įgyvendinimui nacionaliniu lygmeniu.

3.9

Įvairiose ES programose (pvz., dėl jaunimo, švietimo, mokymosi visą gyvenimą, romų integracijos, kovos su skurdu, kartų solidarumo, darbo ir šeimos pareigų derinimo, išorės santykių, t. t.) reikėtų suteikti pirmenybę galimybėms saugoti vaiko teises ir užtikrinti jų įgyvendinimą, daugiau dėmesio skiriant įvairioms itin pažeidžiamų vaikų grupėms, įskaitant į užsienį išvykusių dirbti tėvų kilmės šalyje paliktus vaikus.

3.10

Ankstesnėje nuomonėje (22) (SOC/248,„ES vaiko teisių strategijos kūrimas“) EESRK ragino Komisiją paskirti specialų atstovą dėl smurto prieš vaikus, kad būtų ginamos vaikų teisės, ir skatino valstybes nares uždrausti visas smurto prieš vaikus formas. EESRK apgailestauja, kad Komisija neišdėsto savo pozicijos dėl fizinių vaikų bausmių. Fizinės vaikų bausmės pažeidžia vaikų teisę nebūti mušamiems. Mušami vaikai patys išmoksta smurtauti. Atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugą, taip pat teisę į asmens neliečiamybę ir žmogaus orumą, EESRK smerkia bet kokį smurtą prieš vaikus, įskaitant drausminį smurtą namuose. Taigi Komitetas ragina valstybes nares uždrausti fizines vaikų bausmes, dar kartą prašo paskirti specialų atstovą ir kartoja, kad Europos Komisija ir valstybės narės turėtų dėti pastangas, kad visoje ES būtų panaikintos fizinės vaikų bausmės.

3.11

Komitetas pritaria, kad išklausant vaikus, su jais tariantis ir įtraukiant juos, kai sprendžiami visi jiems aktualūs klausimai, būtų užtikrinta galimybė įgyvendinti jų teises ir kartu jie būtų rengiami būti aktyviais piliečiais. Kad taip ir būtų, svarbu užtikrinti, kad vaikai galėtų susipažinti su jiems pritaikytomis dokumentų versijomis ir kad būtų parengtos bei tvarkomos panašaus pobūdžio brošiūros ir interneto svetainės arba specialios rubrikos jose, kaip ketina daryti Teisingumo generalinis direktoratas (23).

3.12

Siekiant teisingumo, kuris užtikrintų pagarbą nepilnamečiams ir apsaugotų nuo psichologinės žalos, visose Sąjungose teismų sistemose būtina nustatyti šias priemones:

vengti, kad duodami parodymus seksualinės nusikalstamos veikos aukomis tapę nepilnamečiai patirtų naujas traumas, todėl šiame procese turėtų dalyvauti specialiai parengti profesionalūs ekspertai ir, jei įmanoma, jis turėtų vykti neutralioje vietoje, o ne teismo patalpose;

savo tėvų skyrybų civiliniame procese dalyvaujančių nepilnamečių apklausos metu turi būti laikomasi tokių pačių kaip ir pirmiau minėtų apsaugos priemonių ir jie turi būti saugomi nuo bet kokios jų tėvų ir advokatų įtakos.

3.13

Norint veiksmingiau skleisti informaciją apie vaiko teises labai svarbus teigiamas žiniasklaidos vaidmuo, taip pat ir socialinės žiniasklaidos, kuri pasiekia tėvus, specialistus ir pačius vaikus.

3.14

EESRK pasisako už tai, kad būtų taikomas jau pasiteisinęs atvirasis koordinavimo metodas, taip pat ir kiti galimi mechanizmai, kuriais būtų galima užtikrinti, kad valstybėms narėms bendradarbiaujant tarpusavyje ir nustačius bei pritaikius geriausią patirtį būtų prisidedama prie vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo užtikrinimo, o su vaikais susiję klausimai būtų integruojami į kitų sričių politiką.

3.15

Būdamas nuolatinis pilietinės visuomenės atstovas, EESRK ketina prisidėti sistemingai stebėdamas rezultatus ir per savo narius skleisdamas informaciją apie vaiko teises bei stiprindamas jas.

3.16

Kad būtų veiksmingiau užtikrinamas teisės aktų įgyvendinimas, EESRK mano, kad yra tinkama ir būtina užtikrinti glaudesnį nei iki šiol įvairių JT tarnybų, Vaiko teisių komiteto, Europos Tarybos ir tarptautinių vaikų organizacijų bei vaikams atstovaujančių organizacijų bendradarbiavimą ir konsultavimąsi, nes tokių organizacijų tikslai ir veikla yra susijusi su plačiu ir išsamiu vaiko teisių įgyvendinimo užtikrinimu.

2011 m. gruodžio 7 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


(1)  COM(2006) 367 galutinis ir OL C 325, 2006 12 30, p. 65–70.

(2)  http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/11/4.

(3)  JT vaiko teisių konvenciją gali pasirašyti ar prie jos prisijungti tik valstybės, skirtingai nei Neįgaliųjų teisių konvencijos atveju, kur numatyta galimybė pasirašyti ir regioninėms organizacijoms. Vienašalę prisijungimo deklaraciją galėtų parengti ES ir tokia deklaracija iš esmės prilygtų stojimui bei nekiltų jokių sunkumų dėl ratifikavimo.

(4)  Būsima Europos Tarybos 2012–2015 m. vaiko teisių strategija ir kitos strategijos su tuo susijusiose srityse.

(5)  OL C 110, 2006 5 9, p. 75.

(6)  http://www2.ohchr.org/english/law/crc.htm.

(7)  COM(2006) 367 galutinis.

(8)  OL C 325, 2006 12 30, p. 65–70.

(9)  JT Generalinė Asamblėja, JT Tūkstantmečio deklaracija, 2000 m. rugsėjo 8 d.

(10)  OL C 48, 2011 2 15, p. 138–144, OL C 44, 2011 2 11, p. 34–39, OL C 339, 2010 12 14, p. 1–6, OL C 317, 2009 12 23, p. 43–48.

(11)  http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2008:115:0013:0045:LT:PDF.

(12)  http://ec.europa.eu/justice/fundamental-rights/rights-child/index_en.htm.

(13)  OL C 267, 2010 10 1, p. 46-51.

(14)  Eurobarometras: http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_235_en.pdf.

(15)  Grupės nariai: „Terre des Hommes“, „World Vision“, „European Foundation for Street Children Worldwide“, „Save the Children“, Europos vaikų tinklas „Euronet“, „Eurochild“, „Plan International“, „SOS-Kinderdorf International“, http://www.epha.org/a/2610.

(16)  http://www.eurochild.org/. (http://www.eurochild.org/index.php?id=208&tx_ttnews%5Btt_news%5D=1819&tx_ttnews%5BbackPid%5D=185&cHash=cc6d4444ebae436b2a844a082a0ea2a8)

(17)  http://fra.europa.eu/fraWebsite/attachments/charter-applic-report-2010_EN.pdf

(18)  http://fra.europa.eu/fraWebsite/attachments/FRA-report-rights-child-conference2010_EN.pdf.

(19)  http://www.tarki.hu/en/research/childpoverty/tarki_chwb_mainreport_online.pdf.

(20)  EESRK nuomonė dėl vaikų apsaugos nuo keliaujančių lytinius nusikaltimus padariusių asmenų (OL C 317, 2009 12 23, p. 43–48).

(21)  Vaikų teisių ir verslo principų iniciatyva.

(22)  OL C 325, 2006 12 30, p. 65–70.

(23)  Vaikų kampelis interneto svetainėje www.europa.eu.