31.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 161/8

A.

kadangi geros kokybės švietimas ir mokymas būtini individo asmenybės skleidimuisi, lygybei ir kovai su socialine atskirtimi bei skurdu, aktyviam pilietiškumui ir socialinei sanglaudai,

B.

kadangi pirmiausia reikia kelti švietimo ir mokymo kokybę visiems studentams siekiant aukštesnių rezultatų ir gebėjimų, tai daroma pirmiausia pasitelkiant naują ir griežtesnę mokymo pasiūlos didinimo politiką,

C.

kadangi nepaisant tam tikro švietimo ir mokymo rezultatų pagerėjimo Europos Sąjungoje nebus įgyvendinta dauguma 2010 metams nustatytų gairių, ypač gebėjimų lygis vis dar nėra atitinkamas ir trečdalis Europos gyventojų turi labai žemą išsilavinimą,

D.

kadangi praėjus dešimčiai metų nuo Bolonijos proceso pradžios norima valstybių narių konvergencija aukštojo mokslo srityje nebuvo pasiekta,

E.

kadangi pagal švietimo ir mokymo politiką visiems piliečiams, neatsižvelgiant į jų amžių, lytį, sveikatos, fizinę, protinę bei psichologinę būklę ir jų kalbą, etninę kilmę, tautybę, tikėjimą ir socialinę ir ekonominę padėtį, turėtų būti suteikiamos galimybės visą gyvenimą įgyti įgūdžių ir kompetenciją, juos atnaujinti ir gerinti,

F.

kadangi švietimas ir mokymas yra pagrindiniai sėkmingo Atnaujintos socialinės darbotvarkės dėl galimybių, prieinamumo ir solidarumo įgyvendinimo veiksniai; kadangi šios darbotvarkės įgyvendinimas padėtų sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų ir daugiau Europos piliečių būtų suteikiamos galimybės realizuoti savo gebėjimus,

G.

kadangi reikia nuolat dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad moterys visais lygmenimis turėtų lygias galimybes siekti išsilavinimo ir kad lyčių stereotipai iš anksto nelemtų švietimo pasirinkimo galimybių,

H.

kadangi siekiant įgyti visus bendruosius gebėjimus būtina imtis tolesnių politinių veiksmų Europos ir nacionaliniu lygmenimis,

I.

kadangi labai svarbus švietimo ir mokymo Europoje uždavinys yra švietimo reforma, kuria siekiama įdiegti visapusišką į mokymąsi sutelktą švietimo sistemą, pagal kurią jauni žmonės rengiami būti laimingi aktyvūs pasaulio piliečiai, pasirengę dalyvauti darbo rinkoje,

J.

kadangi mokymosi visą gyvenimą strategijų įgyvendinimas ir tolesnis plėtojimas tebėra pagrindinis uždavinys daugeliui valstybių narių; kadangi būtina skirti daugiau dėmesio visam ugdymo procesui užuot susitelkus ties konkrečiu sektoriumi ar grupėmis,

K.

kadangi investicijų į švietimą nauda pajuntama tik ilgalaikėje perspektyvoje ir svarbu užtikrinti, kad politinėje darbotvarkėje jos neliktų nuošalyje; kadangi turėtume reikalauti ES gairių dėl švietimo ir mokymo sistemų kokybės ir reikėtų vengti biudžeto apribojimų šioje srityje ar bent skiriamos lėšos turėtų didėti, o ne mažėti; kadangi dėl to ES turi numatyti biudžeto mechanizmus, kurie nebūtų susieti su švietimo ir mokymo metine programa,

L.

kadangi investicijos į švietimo, mokymo ir perkvalifikavimo sritis bei visų asmenų žinių ir gebėjimų atnaujinimas ir pritaikymas yra būtina išankstinė atsigavimo po krizės ir reagavimo į ilgalaikius pasaulio ekonomikos konkurencingumo, užimtumo, mobilizavimo ir socialinės įtraukties iššūkius sąlyga,

M.

kadangi daugiau kaip 80 proc. pradinės mokyklos mokytojų ir 97 proc. ikimokyklinio ugdymo mokytojų Europos Sąjungoje sudaro moterys, vidurinėje mokykloje ši dalis tesiekia 60 proc., o aukštojo mokslo bei mokslinių tyrimų sistemose ši dalis yra mažesnė nei 40 proc.,

N.

kadangi dėl to, kad švietimo aplinka tampa vis sudėtingesnė ir įvairesnė, pvz., dėl informacijos ir ryšių technologijų (IRT) pokyčių, dėl ekonomikos krizės kilusių finansinių apribojimų, visuomeninės ir šeimos struktūros pokyčių, padidėjusios imigracijos ir daugiakultūrės visuomenės formavimosi, vis daugėja sunkumų, su kuriais susiduriama dirbant mokytoju,

O.

kadangi siekiant pašalinti šiuos sunkumus bus svarbu įgyvendinti Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą „ES 2020“,

P.

kadangi vystant ES žinių ekonomiką ir darbo rinką skaitmeninis raštingumas taps vis svarbesnis; kadangi ši kompetencija suteikia galimybes ekonomikai atsigauti, verslumui skatinti ir įsidarbinimo galimybėms didinti,

Q.

kadangi sportas yra viena veiksmingiausių priemonių kovojant su piktnaudžiavimu tam tikromis medžiagomis (rūkymu, alkoholio ir narkotikų vartojimu), o moksleiviai ir aukštojo mokslo įstaigų studentai yra viena socialinių grupių, kurioms šiuo atžvilgiu kyla didžiausias pavojus; kadangi moksleivių ir studentų dalyvavimas sporto veikloje pirmiausia priklauso nuo tinkamos infrastruktūros atitinkamos veiklos srityje;

1.

palankiai vertina pirmiau minėtą Komisijos komunikatą „Bendrieji gebėjimai kintančiame pasaulyje“;

2.

atkreipia dėmesį, kad nepaisant pastaraisiais metais padarytos pažangos daug Europos piliečių vis dar neturi pakankamai gebėjimų; nurodo, kad kas septintas jaunas žmogus (18–24 metų amžiaus) anksti palieka mokyklą (6 mln. nebaigusių mokyklos asmenų 27 ES valstybėse narėse), kad kas ketvirtas penkiolikmetis turi skaitymo sunkumų ir kad apytiksliai 77 mln. žmonių (beveik trečdalis Europos 25–64 metų amžiaus gyventojų) neturi oficialios kvalifikacijos arba ji yra žema, kad tik ketvirtadalis turi aukštą kvalifikaciją ir kad pernelyg daug Europos piliečių stokoja IRT naudojimo gebėjimų; pabrėžia, kad visoje ES išlieka vis dar labai žemas gebėjimų lygis; yra susirūpinęs dėl nevisiškai raštingų 15 m. amžiaus jaunuolių skaičiaus augimo (nuo 21,3 proc. 2000 m. iki 24,1 proc. 2006 m.);

3.

prašo, kad Komisija tęstų diskusiją dėl iniciatyvos „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“; nurodo, kad iki 2020 m. dar 16 mln. darbo vietų reikės aukštos kvalifikacijos ir 4 mln. darbo vietų – vidutinio lygmens kvalifikacijos, o žemos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų bus 12 mln. mažiau; atkreipia dėmesį, kad 2015 m. daugumoje visų sektorių darbo vietų bus reikalingi IRT naudojimo gebėjimai; ragina į šią diskusiją įtraukti visas suinteresuotąsias šalis, įskaitant mokytojus ir studentus, kompetentingas profesines organizacijas, atitinkamas NVO ir profesines sąjungas, pilietinės visuomenės suinteresuotuosius subjektus, ypač tėvų ir studentų asociacijas, ir ekonomikos sektoriaus atstovus;

4.

mano, kad gyvybiškai svarbu pradėti vykdyti politiką, kuria būtų siekiama pakelti švietimo ir mokymo kokybės lygį visiems studentams, ir pabrėžia, jog siekiant, kad Europos mokymo sistemos atremtų pasaulio konkurencingumo iššūkius, reikia didinti esamas švietimo galimybes, ir švietimas turi būti aukštesnio lygio ir platesnio pobūdžio, kad atitiktų neatidėliotinus profesinių sektorių ir darbo rinkos poreikius;

5.

mano, kad labai svarbu mokytis kalbų, siekiant padėti jaunimui lengviau patekti į darbo rinką ir skatinti jo judumą bei lygias galimybes;

6.

ragina valstybes nares toliau įgyvendinti Europos kvalifikacijų sandaros nuostatas;

7.

ragina atkreipti dėmesį ne tik į vadinamąsias „žaliąsias“ (ekologiškas) darbo vietas, bet taip pat į „baltąsias“ (sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms) darbo vietas; pažymi, kad iki 2030 m. vyresnių kaip 65 metų amžiaus žmonių ir 15–64 metų amžiaus žmonių santykis padidės nuo 26 proc. 2008 m. iki 38 proc. 2030 m. pažymi, kad todėl vis labiau reikės bendros aktyvaus senėjimo politikos, ypač atkreipiant dėmesį į raštingumo skatinimo ir bendrųjų gebėjimų IRT srityje grąžinimo ir atnaujinimo priemones, kad būtų galima įveikti skaitmeninę atskirtį, kuri yra vis labiau plintanti senyvo amžiaus žmonių socialinės atskirties priežastis;

8.

atkreipia dėmesį, kad Komisijos komunikate dėl strategijos „ES 2020“ pabrėžiama, jog „moterų užimtumo lygis itin žemas“ (tik 63 proc. moterų dirba, palyginti su 76 proc. vyrų) ir kad „lyčių lygybės skatinimo politika bus reikalinga siekiant didinti darbo jėgos aktyvumą“, pažymi, kad todėl švietimo ir mokymo politika turi būti skirta šiam darbo rinkos atotrūkiui panaikinti taip prisidedant prie tvaraus augimo ir socialinės sanglaudos užtikrinimo; pabrėžia, kad svarbu švietime nuo pat mažens vengti skirstymo pagal lytį;

9.

ragina ypač atkreipti dėmesį į tai, kad reikia palengvinti neįgaliųjų integraciją švietimo ir mokymo srityse, nepaisant jų amžiaus, ypač atkreipiant dėmesį į realią neįgalių vaikų integraciją nuo pat pirmųjų gyvenimo metų mokymosi įstaigose; pabrėžia, kad siekiant panaikinti bet kokius šios integracijos trukdžius reikia tinkamų investicijų ir ilgalaikės strategijos;

10.

mano, kad visos švietimo formos turėtų būti skirtos skatinti įgyti demokratiją puoselėjančių gebėjimų, remiant studentų tarybas ir leidžiant studentams prisiimti bendrą atsakomybę už švietimą, kaip įtvirtinta Studentų teisių chartijoje; atsižvelgdamas į tai ragina išsamiai diskutuoti Europos visuomenėje apie švietimo funkcijas ir vaidmenį ir mano, kad Europos piliečių agora galėtų būti tinkama tokių diskusijų vieta;

11.

ragina Europos Komisiją, valstybes nares ir darbdavius glaudžiai bendradarbiauti su švietimo ir mokymo programų rengėjais ir taip skatinti socialiai nuskriaustų žmonių gebėjimų lavinimą;

12.

pripažįsta, kad globalizacija labai pakeitė Europos visuomenę ir rekomenduoja į visas švietimo formas įtraukti pasaulinį ir (arba) vystomąjį švietimą, kad piliečiai galėtų kovoti su kintančiame pasaulyje kylančiomis grėsmėmis ir pasinaudoti jo teikiamomis galimybėmis;

13.

mano, kad labai svarbu visais švietimo ir mokymo lygmenimis užtikrinti skaitmeninį ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą ir išmokyti visus puikiai, tačiau kartu ir kritiškai naudoti modernias komunikacijos formas ir žiniasklaidos turinį; pabrėžia, kad būtina skubiai gerinti visų Europos piliečių e. įgūdžius; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina organizuoti švietimą ir mokymą IRT srityje ir nacionaliniu, ir ES lygmeniu atsižvelgiant į didėjančią šios srities gebėjimų svarbą besikeičiančioje darbo rinkoje;

14.

pabrėžia pakankamos ir geros kokybės paramos mokytojų gebėjimų ugdymui ir naujų mokymosi organizavimo būdų patrauklioje mokyklos aplinkoje diegimo svarbą;

15.

pabrėžia, kokie svarbūs švietimui ir mokymui meninis ir kultūrinis lavinimas bei sportas ir kad šiems dalykams reikia skirti ypatingą dėmesį ikimokykliniame, pradiniame, viduriniame ugdyme ir mokymosi visą gyvenimą procese; mano, kad kultūrinis ir socialinis švietimas ne tik padeda lavinti profesinius ir techninius gebėjimus, bet ir yra neatskiriama švietimo ir mokymo politikos dalis, nes padeda geriau panaudoti nemokyklinius gebėjimus, taip skatinant asmenybės skleidimąsi ir sudarant sąlygas įgyti pagrindinių įgūdžių;

16.

ragina valstybes nares užtikrinti pakankamą lėšų investavimo į sporto veiklą mokymo įstaigose lygmenį ir didinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą šioje srityje;

17.

ragina valstybes nares užtikrinti pakankamą investavimo į švietimo sritį lygmenį, kad būtų užtikrintas visų kategorijų darbo rinkos prieinamumas;

18.

pabrėžia, kad labai svarbu naudotis istorijos ir kalbos aspektais kaip Europos socialinės ir kultūrinės integracijos priemone;

19.

atkreipia dėmesį, koks svarbus aukštos kokybės švietimas ankstyvoje vaikystėje, kad vaikas įgytų bendruosius gebėjimus, pvz., išmoktų bendrauti ir savo gimtąja kalba, ir priimančiosios šalies kalba, ir ypač remiant socialiai nuskriaustus ir specialiųjų (mokymosi) poreikių turinčius vaikus, kad ateityje jie nepatirtų skurdo ir socialinės atskirties;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu nuo priešmokyklinio laikotarpio skatinti skaitymo įpročius, o esant ikimokyklinio amžiaus jau turėti galimybę naudotis skaitomąja medžiaga;

21.

atkreipia dėmesį į švietimo gimtąja kalba svarbą, taip pat tradicinių mažumų atveju;

22.

pabrėžia daugiakalbystės svarbą judumui, todėl ragina valstybes nares įvesti užsienio kalbos mokymą pradiniame švietimo etape;

23.

pabrėžia, kad labai svarbu sukurti pedagoginės paramos imigrantų vaikams priemonių, kad jiems būtų lengviau prisitaikyti prie priimančiosios šalies švietimo ir socialinės aplinkos;

24.

pabrėžia, kad reikia skatinti ir remti vaikų kūrybiškumo skatinimo priemones nuo pat mažens, taip suteikiant geresnių galimybių plėtoti inovacijų kultūrą Europoje;

25.

atkreipia dėmesį į Barselonos tikslus, pagal kuriuos siekiama iki 2010 m. suteikti priežiūrą ne mažiau kaip 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus bei ne mažiau kaip 33 proc. vaikų iki trejų metų amžiaus ir užtikrinti, kad kuo daugiau žmonių galėtų naudotis vaikų priežiūros paslaugomis;

26.

pabrėžia, kaip svarbu pradinėje ir vidurinėje mokykloje ir toliau ugdyti ir stiprinti kalbos mokymosi gebėjimus, taip pat imigrantų vaikų, o tradicinių mažumų atveju – turėti galimybę mokytis gimtąja kalba;

27.

pritaria idėjai, kad reikalinga pedagoginė sistema, pagal kurią būtų sudarytos sąlygos dažniau konsultuotis su mokiniais ir labiau juos įtraukti į švietimo proceso valdymą, mokinių tėvams aktyviai dalyvauti švietimo bendruomenės veikloje bei vystyti mokinių ir dėstytojų tarpusavio pasitikėjimą, taip stiprinant iniciatyvumą ir skatinant įgyti aktyviam pilietiškumui būtinų socialinių bei pilietinių įgūdžių;

28.

pabrėžia, kaip svarbu integruoti naujas technologijas į mokomųjų dalykų programas kaip būtiną šiuolaikinės švietimo sistemos mokymosi priemonę; pritaria minčiai, kad, tinkamai prižiūrimi, vaikai turi įgyti gebėjimus atsakingai ir kritiškai naudotis žiniasklaidos turiniu, ypač internetu, ankstyvame amžiuj, ir mano, kad svarbiausia išaiškinti vaikams asmeninio gyvenimo apsaugos, asmens duomenų apsaugos ir autorių teisių srities taisyklių laikymosi klausimus;

29.

mano, kad pažanga, padaryta mokyklų programas pritaikant atsižvelgiant į bendruosius gebėjimus, yra teigiamas žingsnis, tačiau gyvybiškai svarbu toliau dėti pastangas, pvz., pripažįstant ir patvirtinant gebėjimus, įgytus per neformalųjį švietimą bei savišvietą, ir padėti įgyti bendrųjų gebėjimų tiems, kuriems gresia nepatenkinamų rezultatų švietimo srityje ir socialinės atskirties pavojus;

30.

ragina mokyklose skatinti fizinę ir sportinę veiklą ir remti mokyklų čempionatų rengimą bei dalyvavimą juose, nes tai naudinga sveikatai, skatina integraciją ir padeda plėtoti vertybes, naudingas kuriant teigiamus elgsenos modelius;

31.

remia vaikų iš migrantų šeimų švietimą ir mokymą ir pabrėžia svarų švietimo indėlį į sėkmingą migrantų integracijos į Europos visuomenę procesą;

32.

ragina parengti išsamią bendrųjų gebėjimų įgijimo strategiją, kuri apimtų klausimus nuo mokyklos programos reformos iki mokytojų tęstinio mokymosi ir profesinio tobulinimosi ir kuri užtikrintų gerai išsilavinusią švietimo bendruomenę; mano, kad mokytojams turėtų būti taikomos skatinamosios priemonės, kurios sudarytų jiems sąlygas tobulinti savo mokymo metodus ir susitelkti į profesinį tobulinimąsi;

33.

ragina valstybes nares jaunuoliams, kenčiantiems nuo vieno iš dažniausių mokymosi sutrikimų – disleksijos – bendrojo lavinimo mokyklose taikyti naujus metodus ir medžiagą, kad šie jauni žmonės, nepaisant jų mokymosi sutrikimo, galėtų sėkmingai baigti mokyklą;

34.

pabrėžia integruoto švietimo svarbą siekiant užkirsti kelią socialiniams prietarams ir diskriminacijai ir taip prisidėti prie Europos socialinio solidarumo įtvirtinimo;

35.

ragina užtikrinti didesnį judumą tarp aukštojo mokslo įstaigų, verslo įmonių ir profesinio švietimo ir mokymo įstaigų (pvz., studentai, mokytojai, darbuotojai, instruktoriai), kad būtų skatinamas į studentus orientuoto mokymosi kūrimas ir tokių gebėjimų kaip verslumas, kultūrų tarpusavio supratimas, kritinis mąstymas ir kūrybiškumas, kurių vis labiau reikia darbo rinkoje, įgijimas; mano, kad siekiant šio tikslo būtina kuo greičiau panaikinti ES esančias kliūtis, ypatingą dėmesį skiriant finansinėms ir pripažinimo kliūtims, kad būtų pagerinta visų studentų judumo kokybė; remia aukštojo mokslo kokybės užtikrinimą kaip priemonę judumui akademiniais ir moksliniais tikslais užtikrinti ir kaip išankstinę vienodų darbo galimybių ES piliečiams sąlygą;

36.

pabrėžia, kad svarbu visiems jaunuoliams suteikti tvirtą žinių pagrindą, kuris ypač svarbus skatinant judumą visą gyvenimą, ir padėti jiems prisitaikyti prie darbo rinkos kaitos bei kylančių naujų ekonominių ir socialinių poreikių;

37.

ragina skatinti mokslinių tyrimų programas, siekiant sustiprinti „žinių trikampį“, kuris labai svarbus skatinant ekonomikos ir užimtumo augimą Europos Sąjungoje;

38.

ragina valstybes nares atnaujinti savo aukštojo mokslo srities planus, ypač suderinti mokymo programas ir darbo rinkos reikalavimus;

39.

ragina aukštojo mokslo įstaigas modernizuoti mokymo kursus ir apskritai paspartinti Bolonijos procesą;

40.

mano, kad aukštojo mokslo įstaigos turėtų labiau atsiverti ir būti pasirengusios priimti visus besimokančiuosius, ypač netradicinius besimokančiuosius, specialiųjų poreikių turinčius studentus ir socialiai nuskriaustoms grupėms priklausančius studentus, ir mano, kad viena iš naudingiausių priemonių siekiant šio tikslo būtų gerai finansuojamos stipendijų sistemos, kurios jaunus žmones iš socialiai silpnų šeimų galėtų paskatinti pradėti studijuoti; be to, mano, kad valstybės narės turėtų įgyvendinti konkrečią politiką siekiant visiems užtikrinti pagrindinę teisę į švietimą, įskaitant mažiau finansinių galimybių turintį jaunimą, ir kad ateityje, kaip strateginio švietimo ir mokymo plano dalis, turėtų būti išnagrinėtos sudėtinės gairės, apibrėžiančios lygybės siekti aukštojo mokslo nuostatas;

41.

šiomis aplinkybėmis primena 2007 m. gegužės mėn. Tarybos išvadas (6), kuriose išdėstyti tolesnių Pekino veiksmų platformos moterų švietimo ir mokymo, visų pirma aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų srityse, priemonių rodikliai, tačiau apgailestauja, kad į šiuos rodiklius nepakankamai atsižvelgiama atliekant 2010 m. švietimo ir mokymo darbo programos įgyvendinimo stebėseną; šiuo atžvilgiu skatina naudotis jais kaip priemone pažangai siekiant lyčių lygybės švietimo ir mokymo srityje stebėti;

42.

pabrėžia, kad nors moterų galimybių siekti aukštojo mokslo srityje padaryta pažanga, jų vis dar nepakankamai matematikos, tiksliųjų mokslų ir technologijų srityse (tik 32 proc. absolventų yra moterys, o 68 proc. – vyrai); atkreipia dėmesį, kad sumažinus šių sričių lyčių nelygybę sumažėtų ir įgūdžių trūkumas, kuris jaučiamas ES šiuose sektoriuose;

43.

mano, kad neformalus švietimas yra ugdymo sritis, papildanti formalų švietimą, ir rekomenduoja jį taip traktuoti švietimo politikos srityje kuriant Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą („ET 2020“);

44.

ragina daugiau, veiksmingiau ir plačiau investuoti į aukštojo mokslo sritį;

45.

ragina valstybes nares skatinti aukštojo mokslo įstaigų, universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir verslo atstovų partnerystę (tarptautiniu, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis) ir finansines verslo atstovų investicijas į aukštąjį mokslą;

46.

ragina valstybes nares skirti reikiamus išteklius aukštojo mokslo sektoriui, kad jis, kaip pagrindinė priemonė ekonominiam ir socialiniam atsigavimui po dabartinio nuosmukio skatinti, galėtų reaguoti į pasaulinius iššūkius;

47.

ragina valstybes nares pasitelkti teisines, administracines ir finansines priemones ir skatinti mažumų švietimą gimtąja kalba;

48.

pabrėžia, kad aukštos kokybės profesinis mokymas yra labai svarbus naujų specialistų pasiūlos užtikrinimo ir iniciatyvos „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“ požiūriu, ir ypač didelį dėmesį skiria mokymosi darbo vietoje ir atliekant praktiką plėtojimui, taip pat tarp jaunų absolventų, remiantis universitetų ir įmonių susitarimais; mano, kad ir toliau svarbu skatinti profesinį mokymą pasirinkusių studentų mokymąsi ir stažuotes kitose Europos Sąjungos šalyse, kaip universitetinių studijų lygmeniu tai daroma naudojantis „Erasmus“ programa; ragina labiau remti profesinį mokymą ir didinti jo prestižą;

49.

pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į bendruosius gebėjimus ir toliau modernizuoti profesinio mokymo programas, kad, viena vertus, pagerėtų jų kokybė ir jos taptų patrauklesnės jaunimui, ir, kita vertus, kad šios programos labiau atitiktų kintančius darbo rinkos poreikius; mano, kad profesinio mokymo programos turėtų pagerinti įvairiose srityse aktualius bendruosius gebėjimus;

50.

pabrėžia būtinybę remiantis jau turima gerąja praktika nustatyti modelį, pagal kurį būtų pripažįstami su pilietiškumu susiję mokymosi kreditai jaunimui, kuris dalyvauja savanoriškose ir pilietinės tarnybos iniciatyvose, vykdomose nepelno siekiančių asociacijų arba vystomojo bendradarbiavimo srityje;

51.

ragina užtikrinti geresnį perėjimą nuo vidurinio profesinio mokymo prie aukštojo mokslo, leidžiančio įgyti aukštesnę kvalifikaciją;

52.

pažymi, kad Rekomendacija dėl bendrųjų gebėjimų grindžiama mokymosi visą gyvenimą principais, ir primygtinai tvirtina, kad norint visiškai ją įgyvendinti reikalinga didesnė pažanga profesinio mokymo bei suaugusiųjų mokymo srityse, kurią padėtų užtikrinti ir teisinis kiekvieno asmens teisės į mokymąsi visą gyvenimą pripažinimas;

53.

pabrėžia, kaip svarbu, kad profesinio mokymo srityje valstybės narės keistųsi informacija ir gera bei sėkminga patirtimi;

54.

ragina nedelsiant imtis priemonių vis didėjančiam prastai skaitančių asmenų skaičiui sumažinti, ypatingą paramą teikiant vietos valdžios institucijoms, nes gyventojams jos lengviau prieinamos; ragina valstybes nares ir Europos Komisiją atkreipti dėmesį į vis dar pernelyg didelį neraštingų žmonių skaičių ir nuosekliai kovoti su šia problema, su kuria susiduria ir suaugusieji;

55.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad daugėja darbo neturinčių jaunuolių, ypač dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis; ragina valstybes nares užtikrinti kuo didesnį darbo rinkų lankstumą, kad jaunimas galėtų lengvai rasti darbą ir pereiti iš vienos darbo vietos į kitą;

56.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti geresnę mokymo programų rengėjų įtrauktį į pamatinių nacionalinių kvalifikacijų sistemų kūrimo procesą ir aiškesnį ankstesnio išsilavinimo, įskaitant neformalų ar įgytą ad hoc pagrindu, pripažinimą;

57.

atkreipia dėmesį, kad keturių iš penkių 2003 m. priimtų gairių tikslai nebus pasiekti; ragina Komisiją, valstybes nares, regionų bei vietos valdžios institucijas ir kitas įstaigas išnagrinėti priežastis ir imtis atitinkamų veiksmų padėčiai ištaisyti;

58.

pabrėžia, jog labai svarbu, kad vyktų nuolatinis asmenų, baigiančių švietimo ar mokymo procesą, aukštojo mokslo įstaigų ir verslo atstovų struktūrinis dialogas ir konsultacijos su jais;

59.

pritaria tikslui iki 2020 m. padidinti suaugusiųjų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą programose nuo 12,5 iki 15 proc. ir ragina imtis atitinkamų priemonių; šiuo tikslu ragina universitetus sudaryti palankesnes galimybes studijuoti, įvairinti ir plėsti studentiją ir pakeisti studijų programas, kad jos taptų patrauklios grįžtantiems studijuoti suaugusiems; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis ryžtingesnių veiksmų mokymosi visą gyvenimą institucijoms, kaip antai mokyklos studijas nutraukusiems asmenims, steigti ir jų veiklai palaikyti; prašo įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą programų strategijas atsižvelgti į lyčių aspektą ir jį skatinti; atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinis vaidmuo įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą programą tenka trečiojo amžiaus universitetams;

60.

pažymi, kad pagalbos priemonių švietimo ir mokymo programose norinčių dalyvauti suaugusiųjų šeimoms trūkumas yra viena pagrindinių kliūčių, su kuria jie susiduria; todėl ragina valstybes nares imtis paramos priemonių kaip būdo užtikrinti, kad visi studentai ir darbuotojai, turintys šeiminių įsipareigojimų (pvz., vaikų arba kitų globotinių priežiūra), turėtų galimybę atnaujinti ir (arba) pagerinti savo gebėjimus ir kompetenciją pagal jau patikrintą tokio pobūdžio gerąją praktiką įgyvendinant Europos socialinio fondo programas, taikant paslaugų čekius ir derinimo priemones; mano, kad derėtų išnagrinėti e. mokymosi teikiamas galimybes, nes jos leidžia lanksčiau derinti išsilavinimą, darbą ir priežiūrą;

61.

ragina Europos lyčių lygybės institutą imtis priemonių, kad būtų sparčiau renkami ir geriau analizuojami palyginami duomenys apie lyčių lygybę švietimo ir mokymo srityje, ir užtikrinti, kad statistiniai duomenys apie atitinkamus rodiklius, susijusius su Pekino veiksmų platforma, būtų lengvai prieinami ir nuolat atnaujinami;

62.

rekomenduoja švietimo ir mokymo įstaigoms geriau informuoti apie suaugusiesiems atviras programas ir supaprastinti administracines procedūras, atveriančias galimybes jomis pasinaudoti;

63.

ragina Europos Komisiją visapusiškai atsižvelgti į suinteresuotųjų subjektų vertinimus ir į jų vaidmenį įgyvendinant strategiją „ET 2020“;

64.

ragina Europos Komisiją įtraukti į būsimas strategijos „ET 2020“ judumo gaires neformalaus švietimo, profesinio mokymo bei moksleivių aspektus ir perimti Bolonijos proceso gaires dėl studentų judumo savo žinion;

65.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.