1.4.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 87/321

A.

kadangi 2010 m. vyks daugelio daugiamečių programų laikotarpio vidurio vertinimas,

B.

kadangi ir Europos Parlamentas, ir Europos Komisija iki 2009 m. pabaigos bus suformuoti iš naujo.

1.

Pažymi, kad 2007–2013 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) 2010 m. numatytos iš tiesų daug lėšų – 139 489 000 000 EUR įsipareigojimų, kurie sudaro 1,02 proc. ES BNP, ir 133 505 000 000 EUR mokėjimų, kurie sudaro 0,97 proc. (dabartinėmis kainomis) ir primena, kad kitas daugiametės finansinės programos koregavimas bus vykdomas 2009 m. balandį, prieš paskelbiant 2010 m. išankstinį biudžeto projektą;

2.

atsižvelgia į tai, kad DFP pagal kiekvieną išlaidų kategoriją numatytos sumos yra didžiausios galimos išlaidų sumos, nustatančios metinių biudžetų ribas; tikisi, kad galutinis biudžetas priartės prie šių viršutinių ribų, kas padėtų finansuoti daugelį gyvybiškai svarbių Europos Sąjungos tikslų, nepažeidžiant šiuo metu vykdomos politikos ir programų; pastebi, kad kai kurios Bendrijos programos vis dar nepakankamai finansuojamos; pastebi, kad Europos Sąjungai būtina priimti ambicingesnius finansinius ir biudžeto sprendimus siekiant prisiimti vaidmenį ekonominės plėtros ir užimtumo srityse bei išorės politikos srityje, kurioje ištekliai yra nepakankami;

3.

pabrėžia, kad Parlamentas pasinaudos visomis 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime (TIS) numatytomis priemonėmis, taip pat taikys teisės aktuose numatytą 5 proc. lankstumą (minėtojo Tarpinstitucinio susitarimo 37 punktas) 2007–2013 m. DFP laikotarpiu, siekdamas vykdyti savo politinius prioritetus;

4.

be to, pažymi, kad prastas metinių biudžetų įgyvendinimas lemia dar prastesnį biudžeto vykdymą, visų pirma dėl sudėtingų Komisijos ir (arba) valstybių narių taikomų taisyklių ir reikalavimų bei silpnų valstybių narių vykdymo pajėgumų, o dėl to atsiranda nemaža neįvykdytų įsipareigojimų (RAL, restes à liquider) suma; ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti sąlygas lengviau panaudoti biudžetą, kur įmanoma mažinant biurokratinę naštą ir paprastinant valdymo sistemas, ypač struktūrinių fondų sistemą;

5.

pažymi kokybiško institucijų bendradarbiavimo, kai Komisija biudžeto valdymo institucijai teikia visą reikalingą paaiškinamąją informaciją, svarbą;

6.

mano, kad ES biudžetą reikia pateikti aiškiai ir nuosekliai; ketina atidžiai stebėti finansinį planavimą, kad būtų sudarytos galimybės priimti reikiamus sprendimus dėl biudžeto; pritaria patobulintam Komisijos vykdomam jos finansinio planavimo dokumentų pateikimui; tačiau pageidauja, kad Komisijos padaryti jos vykdomo finansinio planavimo pakeitimai būtų pateikti detaliau ir aiškiau; ragina išsamiau paaiškinti lėšų paskirstymą veiklos ir administracinėms išlaidoms padengti; pažymi, kad jau dabar iš tiesų nemaža dalis administracinių išlaidų finansuojama iš veiklai finansuoti skirtų lėšų;

7.

prašo Komisiją rengiant 2010 m. preliminarų biudžeto projektą (PBP) pateikti aiškias, nuoseklias ir patikimas kiekvienos politikos srities veiklos ataskaitas, kad atitinkami Parlamento komitetai galėtų išsamiai patikrinti įvairių ES programų bei politikos sričių įgyvendinimą; šioje srityje tikisi tinkamo jau anksčiau priimtų svarbiausių biudžetinių sprendimų, tokių kaip programa Galileo, Europos technologijų institutas ir pagalba maistu, vystymo ir įgyvendinimo;

8.

pažymi, kad labai svarbu taikyti vadinamąjį patikimo biudžeto valdymo principą; prašo Komisiją parengti PBP atsižvelgiant į esamas problemas ir numatant subalansuotą įgyvendinamos politikos biudžetą; yra itin susirūpinęs dėl 2010 m. biudžeto poreikių, nurodytų DFP 1a ir 4 išlaidų kategorijose; pažymi, kad lankstumo priemonė yra skirta finansuoti nenumatytų politinių uždavinių sprendimą ir yra tik viena iš priemonių, pagal kurią galima teikti papildomą finansavimą;

9.

pritaria tarpinstitucinės darbo grupės decentralizuotų agentūrų klausimu sukūrimui; dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad finansiniai ištekliai, skirti naujoms agentūroms kurti, yra labai riboti dėl dabartinių maržų, numatytų pagal kiekvieną išlaidų kategoriją, ir primena Komisijai ir Tarybai būtinybę laikytis 2006 m. gegužės 17 d. TIS 47 straipsnio nuostatų; primena Komisijai, kad reikia atsižvelgti į asignuotas pajamas tvirtinant veikiančių decentralizuotų agentūrų 2010 m. preliminarų biudžeto projektą; primygtinai reikalauja, kad šioms agentūroms, didele dalimi priklausančioms nuo iš mokesčių gaunamų pajamų, būtų suteikta galimybė visapusiškai naudotis šia priemone, siekiant suteikti joms reikalingą biudžetinį lankstumą;

10.

pritaria įvairioms paramos priemonėms pagal 4 išlaidų kategoriją; primena, kad nuolatinis Parlamento rūpestis – per mažas DFP 4 išlaidų kategorijos finansavimas; pažymi, kad, jeigu Europos Sąjunga ketina vykdyti savo pažadus ir vadovautis savo, kaip pasaulinės partnerės, ambicijomis, ji turi užtikrinti, kad besivystančių šalių poreikiai būtų visapusiškai atspindėti strategiškai renkantis vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemones;

11.

primena procedūrą, numatytą 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 23 punkte; tačiau primena, kad turimos maržos jau buvo keletą kartų sumažintos, todėl sunku finansuoti naujas priemones neturint papildomų lėšų; labiau pritaria ilgalaikių sprendimų paieškai, kurių pagalba ES biudžetas galėtų pakankamai patenkinti visus poreikius; pabrėžia, kad kiekvienos DFP išlaidų kategorijos maržos (o ypač 2 išlaidų kategorijoje) dėl besikeičiančių ekonominių sąlygų negali būti garantuotos; mano, kad geriau būtų tiesiogiai spręsti lėšų nepakankamumo pagal tam tikrą kategoriją klausimą, nekenkiant kitoms išlaidų sritims; mano, kad jeigu nėra lankstumo išlaidų kategorijų viduje ir perkeliant lėšas iš vienos kategorijos į kitą, DFP persvarstyme atsispindi dauguma biudžeto principų; apgailestauja, kad esamomis aplinkybėmis Taryba nesilaiko konstruktyvaus požiūrio naudoti esamas lankstumo priemones; mano, kad atliekant laikotarpio vidurio DFP peržiūrą, taip pat reikėtų spręsti nuolatinio nepakankamo tam tikrų išlaidų kategorijų finansavimo problemą;

12.

yra pasirengęs atsižvelgti į laikotarpio vidurio įvertinimo, atsižvelgiant į visus ES išlaidų bei išteklių aspektus, įskaitant JK nuolaidą, Komisijos ataskaitos apie Tarpinstitucinio susitarimo veiklą iki 2009 m. pabaigos, numatytą 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime, bei vykdomų daugiamečių programų laikotarpio vidurio peržiūros rezultatus;

13.

primena kad įgyvendinant 2010 m. biudžetą turėtų būti sprendžiami labai dideli uždaviniai; pažymi, kad svarbiausias tikslas – didžiausią dėmesį skirti Europos piliečiams ir suteikti jiems daugiau saugumo, o siekiant šio tikslo, ypatingą dėmesį reikia skirti: pastarojo laikotarpio finansų ir ekonomikos krizei ir jos poveikiui augimui ir konkurencingumui, užimtumui ir sanglaudai, geresniam ir paprastesniam struktūrinių fondų panaudojimui; energijos tiekimo ir transporto saugos didinimui; taip pat vidaus saugumui, visų pirma sutelkiant dėmesį į kovą su terorizmu; imigraciją ir demografinius pokyčius, o taip pat klimato kaitos ir aplinkos apsaugos klausimus, socialinę sanglaudą, jos piliečių saugumą ir Europos Sąjungos vaidmens pasaulyje stiprinimą;

14.

ragina Komisiją atsižvelgti į minėtas aplinkybes priimant sprendimą dėl PBP; tikisi, kad Komisija pateiks rimtus ir naudingus pasiūlymus, sudarydama sąlygas reikšmingoms diskusijoms biudžeto klausimu su biudžeto valdymo institucija;

15.

pritaria Komisijos ketinimui prisidėti prie ekonominio ir socialinio atkūrimo, didinti energijos naudojimo efektyvumą ir kovoti su klimato kaita, o taip pat toliau teikti pagalbą, visų pirma Kosovui, Artimiesiems Rytams, Afganistanui ir Gruzijai, kaip numatyta 2010 m. metinės politikos strategijoje; tikisi, kad Komisija, nustačiusi keletą svarbiausių prioritetų, atsižvelgs į juos rengdama PBP ir skirs pakankamai finansinių išteklių;

16.

pabrėžia, kad pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės metu valstybės narės reaguoja panaudodamos savo turimas pagalbos priemones; yra įsitikinęs, kad Europos Sąjunga turi veikti nedelsiant vykdydama papildomas ir koordinuojamas priemones, turinčias tiesioginį poveikį ekonomikai, ir turi paremti valstybes nares papildomais veiksmais, ypač tais, kuriais siekiama skatinti ekonomikos augimą, kadangi tai paskatintų privataus sektoriaus investicijas, todėl padėtų artimiausiu metu ir ateityje įveikti darbo vietų praradimo riziką, skatinti darbo vietų kūrimą ir remti MVĮ;

17.

pabrėžia, kad dabartine ekonomikos krize reikia pasinaudoti kaip galimybe stiprinti investicijas į ekologiškas technologijas, dėl ko gali prireikti padaryti pakeitimus dabartinėse finansinėse programose;

18.

pritaria Komisijos ketinimui reaguoti į ekonomikos krizę ir pakartoja savo pasirengimą kaip galima greičiau derėtis su Taryba dėl tinkamų biudžeto sprendimų; mano, kad sprendimų dėl finansiškai remtinų projektų priėmimas galėtų būti palengvintas teikiant geografiniu požiūriu subalansuotus pasiūlymus; ragina Tarybą prisiimti atsakomybę ir atstatymo planą Europos mastu paversti realybe;

19.

yra susirūpinęs, kad ekonomikos krizė ypač paveiks MVĮ, ir jos nebegalės gauti skubiai reikalingo finansavimo; todėl pabrėžia, kad svarbu didinti MVĮ, ypač toms, kurių veikla susijusi su moksliniais tyrimais, technologijų plėtra ir inovacijomis, remti skirtas ES lėšas; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad pagal konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (KIP) būtų galima teikti veiksmingą paramą MVĮ veiklai, susijusiai su inovacijomis;

20.

yra susirūpinęs tuo, kad dabar pagal 1a išlaidų kategoriją numatyta 111 599 000 EUR marža nesuteikia galimybės tinkamai kovoti su ekonomikos krizės padariniais;

21.

mano, kad informacijos ir ryšių technologijos (IRT) teikia didžiulių galimybių skatinti augimą ir inovacijas, tokiu būdu padedant įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus ir įveikti dabartinę ekonomikos krizę; primena, kad Europos mokslinių tyrimų erdvė labiau nei bet kada yra Europos žinių visuomenės pagrindas ir taip pat primena, kad reikia panaikinti mokslinių tyrimų veiklos, programų ir politikos krypčių nenuoseklumą Europoje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu skirti atitinkamą finansavimą siekiant užtikrinti tinkamą šių projektų įgyvendinimą;

22.

ragina skubiai sutarti dėl pasiūlymo, pagal kurį bus siekiama iš dalies pataisyti Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondo reglamentą stengiantis geriau apsisaugoti nuo perkėlimo, gamybos mažėjimo ir darbo vietų praradimo padarinių ir padėti darbuotojams grįžti į darbo rinką;

23.

pripažįsta, kad dėl pastarojo laikotarpio energetikos krizės atsirado didžiulis poreikis įgyvendinti projektus, kuriais užtikrinamas ES energetinis saugumas įvairinant išteklius ir sujungiant energetikos rinkas; pabrėžia, kad energijos tiekimo saugumo užtikrinimas Europos Sąjungoje, o taip pat energetinio solidarumo principas yra svarbiausi ES darbotvarkės prioritetai, todėl į juos taip pat turi būti tinkamai atsižvelgta rengiant ES biudžetą; mano, kad daugiau investuojant į energetikos sektorių būtų galima kovoti su ekonomikos krize ir pritaria minčiai skirti ES biudžeto lėšų pagrindiniams energetikos infrastruktūros projektams finansuoti;

24.

pažymi, kad pastarojo laikotarpio dujų krizė ir naftos kainų nepastovumas dar kartą parodė Europos energijos tiekimo sistemos pažeidžiamumą; pabrėžia, kad alternatyvių (atsinaujinančių) energijos šaltinių, alternatyvių energijos tiekimo maršrutų, energijos šaltinių saugojimo pajėgumų bei energijos tiekimo jungčių tarp valstybių narių trūkumas kenkia Europos energetinei nepriklausomybei ir jos žmonių gerovei; todėl Europos Sąjunga turėtų būtų geriau pasirengusi nepakankamo energijos tiekimo laikotarpiams;

25.

pageidauja išnagrinėti ES galimybes toliau finansuoti šias sritis; tikisi, kad Komisija pasiūlys, kokių ryžtingų veiksmų reikėtų imtis remiant dujų tiekimo maršrutų įvairovę ir įskaitant projekto „Nabucco“ įgyvendinimą; šiomis aplinkybėmis pabrėžia Europos investicijų banko vaidmenį siekiant užtikrinti sverto poveikį ir padėti paskatinti privataus sektoriaus dalyvavimą, vis dėlto turi mintyje demokratinės atskaitomybės klausimą;

26.

pripažįsta, kad transportas, ypač transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) programa, visada buvo vienas svarbiausių Parlamento prioritetų; pabrėžia, kad svarbu plėtoti būtiną geležinkelio, jūrų ir kelių transporto infrastruktūrą ir nori paspartinti projektų įgyvendinimą 2010 m.; pažymi ypatingą svarbą, kurią Europos Sąjunga teikia klimato kaitos poveikio mažinimui ir mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama tiems pasiūlymams, kuriuos įgyvendinant galima sutaupyti energijos;

27.

primena, kad kova su klimato kaita yra taip pat susijusi su energetikos saugumu ir kad energijos naudojimo efektyvumo ir energijos taupymo skatinimas, didinant energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalį, taip pat yra didesnio energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonės;

28.

pažymi, kad plačiai pripažinta, jog klimato kaita daro poveikį Europos aplinkai, ekonomikai ir visuomenei; atsižvelgdamas į tai dar kartą pakartoja, kad yra įsitikinęs, jog klimato kaitos švelninimo priemonių finansavimas nėra pakankamai įtrauktas į ES biudžetą, kadangi reikia daug papildomų ES išteklių veiksmingai energiją vartojančioms ir energijos iš atsinaujinančių šaltinių technologijoms, ir jos turėtų būti naudojamos norint pasiekti Europos Sąjungos 2020 m. tikslus; pabrėžia, kad žada remti visas pastangas didinti ir telkti pakankamus finansinius išteklius klimato kaitos padariniams švelninti; primena Komisijai, kad rengiant 2009 m. biudžetą biudžeto valdymo institucija balsavo už papildomą finansavimą siekiant sustiprinti kovą su klimato kaita; ragina Komisiją padidinti finansavimą; primena savo 2008 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl 2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto (2), kurioje, siekiant skirti atitinkamai daugiau lėšų klimato kaitai, Komisija raginama iki 2009 m. kovo 15 d. pateikti išsamų planą, kuriame būtų atsižvelgiama į specialaus klimato kaitos fondo įsteigimą arba šiam tikslui skirtos biudžeto eilutės įrašymą, nes dėl to pagerėtų biudžeto pajėgumai spręsti šiuos klausimus;

29.

ragina Komisiją nuo 2009 m. pakankamai padidinti naujų tvarių energetikos technologijų (ypač visai anglies dvideginio neišskiriančių technologijų) finansinę paramą;

30.

primena įsipareigojimą ateities kartoms imtis ekonomiškai efektyvių veiksmų aplinkos apsaugai užtikrinti; dar kartą pažymi, kad ES veiksmų reikia imtis viso pasaulio mastu, ir todėl apgailestauja, kad Europos pavyzdžiu neseka kiti, nes tai turi pasekmių ES konkurencingumui;

31.

primena savo 2008 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl Europos kosmoso politikos (3) ir dar kartą pakartoja savo poziciją, kad Taryba ir Komisija turėtų pateikti konkrečias rekomendacijas ir pasiūlymus, susijusius su šia politikos sritimi, kartu su atitinkamu šių sričių finansavimu;

32.

primena, kad reikia tęsti ir 2010 m. didinti tokių sričių kaip sienų apsauga, civilinė apsauga, kova su terorizmu finansavimą, kadangi šios priemonės tiesiogiai padeda mažinti Europos piliečių susirūpinimą; pažymi, kad maisto saugos didinimas taip pat išlieka prioritetu; apgailestauja, kad atsižvelgiant į 2009 m. sausio mėn. finansinį planavimą šių sričių finansavimas pagal 3a išlaidų kategoriją labai mažai padidintas, ir beveik nepakito 3b išlaidų kategorijos (pilietybės) finansavimas pagal 2010 m. metinę politikos strategiją, lyginant su 2009 m. biudžetu, nors būtent šie klausimai kelia didžiausią Europos piliečių susirūpinimą;

33.

mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti sienų apsaugai sprendžiant nelegalios imigracijos problemą, ir kad Europos Sąjunga turėtų remti valstybių narių pastangas;

34.

tvirtina, kad gerinti lėšų naudojimą ir jo kokybę turėtų būti pagrindinis principas siekiant kuo geresnių ES biudžeto panaudojimo rezultatų; ragina Komisiją ir valstybes nares nukreipti savo pastangas šia kryptimi ir atidžiai stebėti politikos, visų pirma struktūrinės politikos pagal 1B išlaidų kategoriją, įgyvendinimą;

35.

ragina Komisiją informuoti biudžeto valdymo instituciją ir apgalvoti veiksmus, kurie galėtų pagerinti įgyvendinimą; ketina tęsti svarstymus remiantis 2008 m. lapkričio 21 d. bendra deklaracija dėl struktūrinių ir sanglaudos fondų įgyvendinimo paspartinimo; pageidauja spartinti įgyvendinimą ir kitose politikos srityse;

36.

tikisi, kad Komisija pateiks pasiūlymą dėl kito reguliaraus Finansinio reglamento persvarstymo, įskaitant realius supaprastinimo pasiūlymus; tikisi, kad Komisija padarys spaudimą Tarybai, kad pastaroji sudarytų OLAF darbo sąlygas kovoti su sukčiavimu ir jas gerintų, atsižvelgdama į Parlamento pasiūlymus, susijusius su Reglamentu (EB) Nr. 1073/1999;

37.

prašo, kad Komisija per savo atsakingas tarnybas, įskaitant OLAF, remtų Bulgarijos ir Rumunijos pastangas, susijusias su patikros ir bendradarbiavimo mechanizmu ir ES fondų valdymu; ragina Komisiją atidžiai stebėti įvykius Kosove ir Balkanų valstybėse, susijusius su ES fondų panaudojimu ir tinkamu valdymu, ir įsteigti organizaciją, kuri pakeis Tyrimų darbo grupę (TDG) ir stebės kovą su sukčiavimu ir pažeidimais;

38.

pageidauja, kad administracinės išlaidos būtų panaudojamos efektyviau, palyginti su veiklos išlaidomis; mano, kad ES viešojo administravimo veiksmingumas labai svarbus siekiant kuo geriau panaudoti ES biudžetą; praėjusiais biudžetiniais metais sumažino administracines išlaidas, palyginti su veiklos išlaidomis, ir ragina Komisiją pasekti šiuo pavyzdžiu;

39.

susirūpinęs pažymi, kad vis daugiau ES įdarbinamų darbuotojų neįrašomi į biudžeto valdymo institucijos patvirtintus institucijų personalo planus, ir už jų darbą mokama ne pagal DFP 5 išlaidų kategoriją; yra pasiryžęs tęsti Komisijos personalo ir tolygaus valstybių narių atstovavimo patikrą; be to, atidžiai stebės Komisijos pastatų politiką Briuselyje;

40.

pabrėžia, kad bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai suteikia Parlamentui galimybę parengti sąlygas naujai politikai ir veiklai, kuriomis stiprinami ES veiksmai; pabrėžia, kad nors ribotos maržos apsunkina visapusišką šios priemonės, numatytos 2006 m. gegužės 17 d. TIS, taikymą, jis ketina panaudoti visas 2006 m. gegužės 17 d. TIS D dalies II priede bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams numatytas lėšas, jei to reikėtų pagal pasiūlymus;

41.

primena labai teigiamą įvairių programos Erasmus bandomųjų projektų veiklą tiek dalyvavimo juose, tiek ir įgyvendinimo atžvilgiu, kuriuos Parlamentas vykdė pastaraisiais metais (Erasmus pradedantieji, Erasmus jaunieji verslininkai, Erasmus vidurinė mokykla, Erasmus viešasis administravimas) o taip pat tradicinės programos Erasmus teigiamą veiklą; patvirtina, kad Europos Sąjunga turi ir toliau investuoti į šią sritį; mano, kad norint žymiai padidinti (iki 1 000 000 asmenų per metus) jaunų asmenų, dalyvaujančių Europos programos Erasmus politikoje skaičių, būtina stipriai padidinti lėšas, skiriamas visoms programos Erasmus pakraipoms; yra įsitikinęs, kad ši priemonė yra būtina norint tinkamai reaguoti į savo integracijos proceso sunkumus, su kuriais Europa susiduria, o taip pat padėti įveikti dabartinę finansų krizę;

42.

atkreipia dėmesį į būtinybę suteikti pakankamą finansavimą komunikacijos politikai, kuris ypač reikalingas siekiant tikslų, nustatytų bendroje deklaracijoje dėl Europos komunikacinės partnerystės, kurią 2008 m. spalį patvirtino Parlamentas, Taryba ir Komisija;

43.

pabrėžia, kad deda pastangas siekiant iš anksto patvirtinti 2010 m. biudžeto gaires; todėl tikisi, kad Komisija į jas atsižvelgs rengdama PBP;

44.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.