52006PC0084

Pasiūlymas Tarybos reglamentas iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus /* KOM/2006/0084 galutinis - CNS 2006/0022 */


[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 13.07.2006

KOM(2006) 84 galutinis

2006/0022 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus

(PATEIKTA KOMISIJOS)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Komisija, siūlydama iš dalies keisti Reglamentą (EB) Nr. 539/2001 [1] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 851/2005[2], siekia šių tikslų:

– reguliariai persvarstant Reglamentą (EB) Nr. 539/2001 užtikrinti, kad dabartinė jo priedų, kuriuose pateikiamas trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorės sienas, privalo turėti vizas, sąrašas (I priedas) ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašas (II priedas), sudėtis pirmiausia atitiktų reglamento 5 konstatuojamoje dalyje išdėstytus nelegaliai imigracijai bei viešajai tvarkai taikomus kriterijus, ir prireikus trečiąsias šalis perkelti iš vieno reglamento priedo į kitą;

– papildyti abu reglamento priedus taip, kad jie visiškai įgyvendintų Sutarties 62 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje nustatytą tikslą: reglamentas turi aiškiai apibrėžti, ar trečiosios šalies pilietis privalo turėti vizą, ar jam toks reikalavimas netaikomas;

– pakoreguoti pabėgėliams ir asmenims be pilietybės taikomas taisykles taip, kad šiems asmenims ir toliau būtų teikiama bevizio režimo galimybė, jei jie gyvena vienoje iš II priede išvardytų trečiųjų šalių, ir kad jiems automatiškai būtų taikomas bevizis režimas, jei jie gyvena vienoje iš valstybių narių;

– į asmenų, kuriems netaikomas vizų režimas, sąrašą įtraukti vietos judėjimo per sieną leidimą turinčius asmenis;

– bevizio režimo galimybę suteikti NATO ir „Partnerystės taikos labui“ reikalais keliaujantiems ginkluotųjų pajėgų nariams;

– išaiškinti pasų, išskyrus įprastus, kategorijas.

Šiame pasiūlyme dėl Reglamento (EB) Nr. 539/2001 pakeitimo nenagrinėjami vizų režimo abipusiškumo nesilaikymo atvejai; jie aptariami Reglamentu (EB) Nr. 851/2005 pakeisto abipusiškumo mechanizmo sąlygose.

1. Reglamento priedų peržiūra:

1.1. Trečiųjų šalių perkėlimas iš vieno priedo į kitą:

Europos Vadovų Taryba Sevilijoje pirmąkart pabrėžė būtinybę peržiūrėti Reglamento (EB) Nr. 539/2001 priedus. Pirmosios peržiūros rezultatai pateikiami Reglamente (EB) Nr. 453/2003[3], kuriuo Ekvadoras iš II priedo perkeltas į I priedą. Rengdamasi naujai reguliariai peržiūrai, Komisija rinko informaciją ir tiesiogiai kreipėsi į valstybes nares, kad galėtų patikrinti, ar dabartinė Reglamento Nr. 539/2001 priedų sudėtis ir toliau atitinka reglamento kriterijus. Komisijos prašymu valstybių narių perduota informacija buvo sutikrinta su kita CIREFI (Informacijos, diskusijų ir keitimosi duomenimis sienų kirtimo ir imigracijos klausimais centro) perduota informacija ir statistiniais duomenimis. Išanalizavusi šiuos skirtingus duomenis, Komisija padarė šias išvadas:

Pirma, iš surinktos informacijos galima spręsti apie intensyvios nepaliaujamos migracijos iš Bolivijos spaudimą. Tai rodo keliose valstybėse narėse nustatyti dažni migrantų grąžinimo prie išorės sienų ir išsiuntimo atvejai. Į viešosios tvarkos aspektą taip pat turi būti atsižvelgiama, nes taip pat padaugėjo boliviečių sulaikymo ir nuosprendžių jų atžvilgiu paskelbimo už nusikaltimus ir nelegalią imigraciją, atvejų. Be to, Lotynų Amerikos šalių piliečiai, kurie privalo turėti vizas, bando apeiti šį reikalavimą, neteisėtai įsigydami Bolivijos pasus. Dėl visų šių priežasčių Komisija mano, kad atsižvelgiant į Reglamento Nr. 539/2001 5 konstatuojamosios dalies kriterijus pasiūlymas Boliviją perkelti iš II priedo į I priedą yra pagrįstas.

Antra, Komisija nustatė, kad vizų režimas taikomas tam tikrų trečiųjų šalių piliečiams, nors nėra statistinių duomenų ar kitos informacijos, leidžiančios tvirtinti, jog, turint omenyje Reglamento (EB) Nr. 539/2001 5 konstatuojamosios dalies, ypač nelegalios imigracijos ir viešosios tvarkos, kriterijus, šios šalys kelia grėsmę. Tolesnis vizų režimo taikymas nepateisinamas ir regioninio nuoseklumo ar Sąjungos tarptautinių santykių atžvilgiu. Be to, Komisija neapsiribojo vien Reglamentą (EB) Nr. 539/2001 taikančių valstybių pastabomis. Ji taip pat domėjosi Airijos, Jungtinės Karalystės bei Šveicarijos vizų politika ir sėmėsi iš jų patirties imigracijos bei viešosios tvarkos srityje. Todėl siūloma Antigvą ir Barbudą, Bahamas, Barbadosą, Mauricijų, Sent Kitsą ir Nevį bei Seišelius iš I priedo perketi į II priedą. Tai padėtų įveikti praktinius sunkumus, su kuriais šios šalys šiuo metu susiduria dėl to, kad neturi nė vienos kurios nors valstybės narės konsulinės įstaigos (keturios iš šių šalių) arba turi tik vienos valstybės narės konsulinę įstaigą (dvi likusios šalys). Numatyta, kad bevizis režimas trečiųjų šalių piliečiams bus taikomas nuo tada, kai įsigalios susitarimas dėl bevizio režimo su konkrečia trečiąja šalimi, kuriuo bus užtikrintas abipusiškumas ir visų valstybių narių piliečiams suteikta bevizio režimo galimybė.

1.2. Tam tikroms specifinėms trečiųjų šalių piliečių kategorijoms taikytino vizų režimo nustatymas:

Trečia, Komisija norėjo ištaisyti EB sutarties 62 straipsnio 2 dalies b punkto i papunkčiui ir šios nuostatos pagrindu priimtam Reglamentui (EB) Nr. 539/2001 prieštaraujančią padėtį. Nekyla abejonių, kad šių trečiųjų šalių sąrašai turi būti išsamūs ir į juos turi būti įtraukti visi trečiųjų šalių piliečiai. Tokią išvadą perša pats straipsnio pavadinimas; prireikus tai gali patvirtinti istorinė bendrosios vizų politikos, kurios vienas pirmųjų etapų buvo bendro trečiųjų šalių, kurių piliečiai privalo turėti vizas, sąrašo sudarymas, raida. Tačiau reikia pripažinti, kad tam tikros asmenų, kurie nėra Sąjungos piliečiai, kategorijos nėra nurodytos nei Reglamento (EB) Nr. 539/2001 I priede, nei II priede. Tai British Nationals (Overseas) ir asmenys, kurie daugiau ar mažiau yra „britai“, tačiau Bendrijos teisėje nėra laikomi Jungtinės Karalystės piliečiais[4]. Valstybės narės, susidūrusios su šia Reglamento (EB) Nr. 539/2001 spraga, priėmė įvairius sprendimo būdus – kai kurios iš jų taiko vizų režimą, kitos netaiko. Komisijos informacinis pranešimas apie Reglamentą (EB) Nr. 539/2001[5] perteikia šią Bendrijos teisės nustatytam visapusiškam suderinimui prieštaraujančią realiją.

Siekdama ištaisyti padėtį, Komisija siūlo šias asmenų kategorijas įtraukti į I arba II priedą, kad abu sąrašai iš tikrųjų būtų išsamūs. Prieš pasirinkdama vieną ar kitą sąrašą, Komisija atsižvelgė į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 5 konstatuojamosios dalies kriterijus.

Komisija siūlo British Nationals (Overseas) įtraukti į II priedą. Dauguma šių asmenų, turinčių ryšių su Honkongo teritorija, turi ir Honkongo specialiojo administracinio regiono pasus, todėl valstybės narės jiems netaiko vizų režimo. Nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad jie, kaip British Nationals (Overseas) , kelia grėsmę migracijos ar viešosios tvarkos atžvilgiu, kaip valstybės narės ne kartą tvirtino Tarybos darbo grupių diskusijose. British Nationals (Overseas) gali būti priimami atgal į Honkongą. Be to, pasų, jiems išduotų tik pačių britų tarnybų, apsaugos požymiai yra itin patikimi. Dėl visų šių priežasčių vizų režimo netaikymas (kol kas 9 valstybės narės, netaikančios vizų režimo, nesusidūrė su sunkumais) atrodo visiškai pagrįstas. Pasiūlymo 5 straipsnio 2 dalies tikslas – padaryti iš to išvadas ir British Nationals (Overseas) įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priedą. Tačiau būtina numatyti atskirą eilutę, nes jie neturi kurios nors trečiosios šalies pilietybės ir pagal turimą kelionės dokumentą negali būti laikomi Honkongo teritorijos piliečiais.

Priešingai, Komisija siūlo British Overseas Territories Citizens (BOTC), British Overseas Citizens (BOC), British Subjects ir British Protected Persons (BPP) įtraukti į I priedą. Jungtinės Karalystės pilietybės suteikimo sąlygos buvo gerokai pakoreguotos 2002 m. British Territories Act , kuriuo daugumai BOTC suteikta galimybė tapti British citizens , taigi ir Sąjungos piliečiais. Kalbant apie BOTC, kurie netapo British citizens , ir apie BOC, British Subjects et BPP, šių asmenų ryšiai su Jungtine Karalyste gali būti laikomi silpnais, nes šie asmenys neturi teisės gyventi šioje šalyje ( right of abode ) ir yra kontroliuojami kaip imigrantai. Be to, jų galimi ryšiai su kita valstybe ir tikslus tokių ryšių pobūdis nėra žinomi. Dėl šių įvairių priežasčių Komisija mano, kad šioms asmenų kategorijoms reikia taikyti vizų režimą, nes jos kelia nelegalios imigracijos grėsmę[6]. Pagal 5 straipsnio 1 dalį jie įtraukiami į I priedą. Tačiau būtina numatyti atskirą eilutę, nes jie neturi kurios nors trečiosios šalies pilietybės.

2. Asmenims, turintiems pasus, išskyrus įprastus, taikytinas režimas:

Reglamento 4 straipsnio 1 dalis valstybėms narėms palieka galimybę nereikalauti vizos iš „diplomatinius, tarnybinius ir kitus oficialiuosius pasus turinčių asmenų“, o Bendrųjų konsulinių instrukcijų[7] 2 priede minimi „asmenys, turintys diplomatinius, oficialiuosius arba tarnybinius pasus“. Vizomis tvirtinamų kelionės dokumentų vadove[8] nurodomos trys pasų kategorijos: diplomatiniai, oficialieji ir specialieji. Dėl skirtingos įvairiose teisinėse priemonėse taikomos pasų tipologijos gali kilti neaiškumų ir praktinių problemų nustatant konkretų tam tikro paso tipo režimą (vizų režimo taikymas arba netaikymas). Siekdama ištaisyti trūkumus ir išsiaiškinti šį klausimą, Komisija siūlo tiksliau suskirstyti pasų kategorijas („diplomatiniai, tarnybiniai / oficialieji ir specialieji pasai“). Toks pasiūlymo 1 straipsnio 2 dalies uždavinys. Pasai taip pat turėtų būti suskirstyti ir Bendrųjų konsulinių instrukcijų 2 priede bei Kelionės dokumentų vadove. Tam turės būti pateikti atitinkamų sprendimų pasiūlymai.

Komisija taip pat ketina išsiaiškinti, koks režimas turėtų būti taikomas asmenų, turinčių specialiuosius pasus, kategorijai. Dabartinė 4 straipsnio 1 dalies a punkto redakcija leidžia daryti prielaidą, kad valstybės narės gali savo nuožiūra spręsti dėl vizų režimo išimčių. Tačiau taip nėra, kaip matyti iš 2001 m. balandžio 24 d. Reglamento (EB) Nr. 789/2001, paliekančio Tarybai įgyvendinimo įgaliojimus dėl tam tikrų išsamių nuostatų ir praktinės tvarkos nagrinėjant prašymus išduoti vizą[9], 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio 1 dalies nuostatų. Todėl pagal šio pasiūlymo 1 straipsnio 2 dalį prie 4 straipsnio 1 dalies a punkto pridedama nuoroda į Reglamentu (EB) Nr. 789/2001 nustatytas procedūras.

3. Tam tikrus atvejus, kai valstybės narės gali taikyti vizų režimo išimtis, paversti suderintais vizų režimo netaikymo atvejais:

Dabartinės redakcijos Reglamento Nr. 539/2001 3 ir 4 straipsniuose numatyti keli atvejai, kai valstybės narės gali spręsti dėl vizų režimo išimčių. Atsižvelgiant į 5 konstatuojamosios dalies ir ypač nelegalios imigracijos bei viešosios tvarkos kriterijus, yra pagrindo siekti tolesnio tokių atvejų suderinimo ir numatyti atvejus, kai dviem vienoje valstybėje narėje gyvenančių asmenų kategorijoms automatiškai taikomas bevizis režimas.

3.1. Asmenys, turintys pabėgėlio statusą, ir asmenys be pilietybės:

Reglamento (EB) Nr. 539/2001 3 straipsnyje numatyta, kad asmenims, turintiems pabėgėlio statusą, ir asmenims be pilietybės „gali būti panaikinti vizų reikalavimai, jei trečioji šalis, kurioje jie gyvena ir kuri išdavė jų kelionės dokumentą, yra viena iš trečiųjų šalių, išvardytų II priede“. Paradoksalu, bet 2004 m. gegužės 1 d. į Europos Sąjungą įstojus dešimt naujų narių, sumažėjo bevizio režimo taikymo sritis, nes reglamente nenumatyta asmenims, turintiems pabėgėlio statusą, ir asmenims be pilietybės, kurie gyvena Šengeno acquis iki galo dar neįgyvendinusioje valstybėje narėje, netaikyti vizų režimo[10].

Komisija ketina ištaisyti šią keblią padėtį, juo labiau kad to aiškiai prašė Europos Parlamentas ir Taryba derybose dėl Reglamento, nustatančio asmenų judėjimą per valstybių sienas reglamentuojančias taisykles apimantį Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas)[11]. Atsižvelgdama į nelegalios imigracijos ir viešosios tvarkos kriterijus, Komisija mano, kad galima pasiūlyti daugiau nei paprastą vizų režimo netaikymą. Štai kodėl ji siūlo į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 1 straipsnį įterpti nuostatą dėl automatiško bevizio režimo taikymo kurioje nors valstybėje narėje gyvenantiems asmenims, turintiems pabėgėlio statusą, ir asmenims be pilietybės. Tai, pavyzdžiui, padės spręsti Latvijos pilietybės neturinčių asmenų, negalinčių kol kas pasinaudoti leidimų gyventi ir vizų lygiavertiškumu, klausimą, nes Taryba dar nepriėmė ad hoc sprendimo dėl Šengeno taisyklių taikymo visa apimtimi naujosioms valstybėms narėms. Taip šio pasiūlymo 1 straipsnio 2 dalyje paliekama bevizio režimo galimybė asmenims, turintiems pabėgėlio statusą, ir asmenims be pilietybės, kurie gyvena vienoje iš II priede išvardytų trečiųjų šalių; ši galimybė numatyta reglamento 4 straipsnio 2 dalyje.

3.2. Moksleivių ekskursijose dalyvaujantys moksleiviai:

Reglamento (EB) Nr. 539/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatyta bevizio režimo galimybė moksleivių ekskursijose dalyvaujantiems moksleiviams, gyvenantiems vienoje iš II priede išvardytų trečiųjų šalių. Kaip ir asmenys, turintys pabėgėlio statusą, bei asmenys be pilietybės, moksleiviai, kurie gyvena Šengeno acquis iki galo dar neįgyvendinusioje valstybėje narėje, negali pasinaudoti beviziu režimu. Siekdama pašalinti kuo daugiau administracinių kliūčių moksleivių kelionėms po Europą organizuoti, Komisija siūlo į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 1 straipsnį įterpti nuostatą dėl automatiško bevizio režimo taikymo vienoje iš valstybių narių gyvenantiems moksleiviams, dalyvaujantiems moksleivių ekskursijose. Taip šio pasiūlymo 1 straipsnio 2 dalyje paliekama bevizio režimo galimybė vienoje iš II priede išvardytų trečiųjų šalių gyvenantiems moksleiviams; ši galimybė numatyta reglamento 4 straipsnio 2 dalyje.

4. Įterpti naują nuostatą dėl vizų režimo netaikymo asmenims, keliaujantiems vietinio judėjimo per sieną tikslu:

2005 m. vasario 22 d. Komisija pateikė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio vietinio eismo per sieną prie valstybių narių išorinių sausumos sienų taisykles ir iš dalies keičiančio Šengeno konvenciją bei Bendrąsias konsulines instrukcijas, pasiūlymą[12]. Per diskusijas Taryboje išryškėjo būtinybė numatyti specialųjį pasienio leidimą, suteikiantį teisę jį turinčiam trečiosios šalies piliečiui, kuriam pagal Reglamentą (EB) Nr. 539/2001 taikomas vizų režimas, judėti pasienio zonoje be vizos. Komisija pasirengusi laikytis tokio požiūrio su sąlyga, kad jis neprieštarauja pagrindiniam reglamento uždaviniui – sudaryti palankesnes sienos kirtimo sąlygas sąžiningiems pasienio gyventojams. Dėl teisinio pagrindo toks bevizio režimo atvejis negali būti įtrauktas į Reglamentą dėl vietinio eismo per sieną, tačiau turėtų papildyti Reglamento (EB) Nr. 539/2001, kurio dabartinėje redakcijoje toks atvejis nenumatytas, 1 straipsnio 2 dalį. Toks šio pasiūlymo 1 straipsnio 1 dalies uždavinys.

Reglamentas dėl vietinio eismo per sieną, dėl kurio šiuo metu dar vyksta diskusijos, bus priimtas pagal bendro sprendimų priėmimo procedūrą. Jei Taryba ir Europos Parlamentas galiausiai patvirtintų sistemą, kurioje nėra numatytas bevizis režimas ir judėjimas pasienio zonoje su specialiuoju vietos judėjimo per sieną leidimu, Komisija pakeistų savo pasiūlymą.

5. Įterpti nuostatą dėl vizų režimo išimčių NATO ir „Partnerystės taikos labui“ reikalais keliaujantiems ginkluotųjų pajėgų nariams:

Valstybių narių galimybė numatyti vizų režimo taikymo išimtį, kuri yra numatyta Reglamento (EB) Nr. 539/2001 4 straipsnio 1 dalies d punkte, sietina tik su tarptautinių organizacijų pareigūnais. Atrodo, kad Reglamentą (EB) Nr. 539/2001 taikančios valstybės narės (išskyrus Austriją, Suomiją, Švediją, Kiprą ir Maltą) prisiėmė įsipareigojimus Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) atžvilgiu dėl ginkluotųjų pajėgų narių judėjimo. 1951 m. birželio 19 d. NATO šalių sudarytos konvencijos dėl jų ginkluotųjų pajėgų statuso III straipsnyje numatyta, kad ginkluotųjų pajėgų nariams „netaikomos pasų ir vizų taisyklės“. Tačiau III straipsnyje numatyta, kad turi būti pateikiama asmens tapatybės kortelė ir individualus ar kolektyvinis sprendimas dėl komandiruotės. 1995 m. birželio 19 d. NATO šalių ir kitų „Partnerystės taikos labui“ programoje dalyvaujančių valstybių susitarimu dėl jų pajėgų statuso bevizio režimo taikymo sritis buvo išplėsta. Šios konvencijos 1 straipsnyje numatyta, kad, išskyrus aiškiai numatytas išimtis, 1951 m. konvencijos nuostatos iš principo galioja ir 1995 m. konvencijai. 1995 m. konvencijoje nenumatyta pirmiau minėto 1951 m. konvencijos III straipsnio išimčių.

Todėl pagal 1951 ir 1995 m. konvencijų nuostatas šių konvencijų šalių ginkluotųjų pajėgų nariams netaikomos pasų ir vizų taisyklės kelionės metu. Vizų režimo netaikymo, kurį privalo užtikrinti pirmiau minėtus konvencijas pasirašiusios valstybės narės, Reglamentas (EB) Nr. 539/2001 neperteikia, nors tai gali būti paranku ginkluotųjų pajėgų nariams, kurie yra vienos iš reglamento I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai. Taigi dėl skaidrumo ir teisinio tikrumo Reglamentą (EB) Nr. 539/2001 reikia papildyti, įtraukiant nuorodą į NATO ir „Partnerystės taikos labui“ konvencijose apibrėžtą vizų režimo netaikymą. Toks reglamento 4 straipsnio 2 dalies papildymo uždavinys.

2006/0022 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 62 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[13],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[14],

kadangi:

(1) Dabartinė ir vėlesnė 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus[15], I ir II prieduose pateikiamų trečiųjų šalių sąrašų sudėtis turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 539/2001 5 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus kriterijus. Vadovaujantis nelegalios imigracijos ir viešosios tvarkos kriterijais, trečiąsias šalis būtina perkelti iš vieno priedo į kitą.

(2) Bolivija turi būti perkelta į I priedą. Bolivijos piliečiams skirto vizų režimo įgyvendinimo data turi sudaryti valstybėms narėms sąlygas laiku denonsuoti savo dvišalius susitarimus su Bolivija ir imtis administracinių bei organizacinių priemonių, reikalingų minėtam vizų režimui įgyvendinti.

(3) Antigvą ir Barbudą, Bahamas, Barbadosą, Mauricijų, Sent Kitsą ir Nevį bei Seišelius reikia perketi į II priedą.Bevizis režimas šių šalių piliečiams turi įsigalioti prieš sudarant dvišalį susitarimą dėl bevizio režimo tarp Europos bendrijos ir vienos iš šių šalių.

(4) Abu Reglamento (EB) Nr. 539/2001 priedai turi būti išsamūs. Tam į kiekvieną iš jų reikia įterpti eilutę dėl vizų režimo, kurį valstybės narės turi taikyti tam tikroms kategorijoms asmenų, kuriems kai kurios valstybės narės taikė vizų režimą, o kitos netaikė, nustatymo. Siūloma į reglamento I priedą įtraukti įvairias „britų“, kurie Bendrijos teisėje nėra laikomi Jungtinės Karalystės piliečiais, kategorijas, o į II priedą įtraukti British Nationals (Overseas) .

(5) Valstybės narės gali numatyti taikyti vizų režimo išimtis asmenims, turintiems tam tikrus, išskyrus įprastus, pasus. Būtina aiškiau apibrėžti šių pasų pavadinimus. Be to, jeigu taikomos vizų režimo išimtys, Reglamente (EB) Nr. 539/2001 reikia daryti nuorodą į taikytinas procedūras.

(6) Valstybės narės turi galimybę netaikyti vizų režimo asmenims, turintiems pabėgėlio statusą, asmenims be pilietybės ir moksleivių ekskursijose dalyvaujantiems moksleiviams, gyvenantiems vienoje iš II priede išvardytų trečiųjų šalių. Reikia įterpti nuostatą dėl automatiško bevizio režimo taikymo šioms dviems asmenų kategorijoms, jei jie gyvena vienoje iš valstybių narių.

(7) Per diskusijas dėl vietos judėjimo per sieną nustatymo nuspręsta numatyti, kad vizų režimas nebūtų taikomas asmenims, turintiems vietos judėjimo per sieną leidimą.

(8) Nuostatos, kuriomis apibrėžiamas vizų režimo išimčių taikymas, turi perteikti visas realijas. Kai kurios valstybės narės vizų režimo netaiko I priede išvardytų trečiųjų šalių ginkluotųjų pajėgų nariams, keliaujantiems Šiaurės Atlanto organizacijos ar „Partnerystės taikos labui“ reikalais. Tačiau dėl teisinio tikrumo į šiuos vizų režimo netaikymo atvejus, grindžiamus Bendrijos teisės nereglamentuojamais tarptautiniais įsipareigojimais, Reglamente (EB) Nr. 539/2001 turi būti daroma nuoroda.

(9) Dėl vieno paskui kitą sekusių Reglamento (EB) Nr. 539/2001 pakeitimų būtina pagerinti jo struktūrą ir suteikti jam daugiau aiškumo jį vėliau pertvarkant.

(10) Kalbant apie Islandiją ir Norvegiją, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl šių valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis [16], priklausančios 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant minėtą susitarimą[17] 1 straipsnio B punkte nurodytai sričiai.

(11) Jungtinė Karalystė ir Airija nėra saistomos Reglamento (EB) Nr. 539/2001. Taigi jos nedalyvauja priimant šį reglamentą, nėra jo saistomos ir neprivalo jo taikyti.

(12) Kalbant apie Šveicariją, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos bei Šveicarijos Konfederacijos sudarytame susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis [18], priklausančios Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant minėtą susitarimą 1 straipsnio B punkte ir 2004 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimo 2004/860/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis pasirašymo Europos bendrijos vardu ir laikino tam tikrų nuostatų taikymo[19] 4 straipsnio 1 dalyje nurodytai sričiai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 539/2001 iš dalies keičiamas taip:

1. 1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2. 1 dalis papildoma šia pastraipa:

Nepažeidžiant iš 1959 m. balandžio 20 d. Strasbūre pasirašyto Europos sutarties dėl vizų panaikinimo pabėgėliams kylančių įsipareigojimų, asmenys, turintys pabėgėlio statusą, ir asmenys be pilietybės, kirsdami valstybių narių išorės sienas, privalo turėti vizą, jei trečioji šalis, kurioje jie gyvena ir kuri jiems išdavė kelionės dokumentą, yra I priedo sąraše nurodyta trečioji šalis.“

3. 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Be to, vizų režimas netaikomas:

- I priedo sąraše nurodytos trečiosios šalies piliečiams, turintiems valstybių narių pagal Reglamentą Nr. [...] išduotą vietos judėjimo per sieną leidimą;

- I priedo sąraše nurodytų trečiųjų šalių moksleiviams, gyvenantiems vienoje iš valstybių narių, jei šie moksleiviai dalyvauja moksleivių grupei, keliaujančiai su vienu iš mokslo įstaigos mokytojų, surengtoje moksleivių ekskursijoje;

- asmenims, turintiems pabėgėlio statusą, ir asmenims be pilietybės, gyvenantiems vienoje iš valstybių narių ir turintiems šios valstybės narės išduotą kelionės dokumentą.“

- 4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

- 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a) asmenims, turintiems diplomatinius, tarnybinius / oficialiuosius arba specialiuosius pasus, kaip apibrėžta vienoje iš Reglamento (EB) Nr. 789/2001 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 straipsnio 1 dalyje numatytų procedūrų“.

4. 2 dalis pakeičiama taip:

„ 2. Valstybė narė vizų režimo gali netaikyti:

a) I priedo sąraše nurodytų trečiųjų šalių moksleiviams, gyvenantiems vienoje iš II priedo sąraše nurodytų trečiųjų šalių, jei šie moksleiviai dalyvauja moksleivių grupei, keliaujančiai su vienu iš mokslo įstaigos mokytojų, surengtoje moksleivių ekskursijoje;

b) asmenims, turintiems pabėgėlio statusą, ir asmenims be pilietybės, jei trečioji šalis, kurioje jie gyvena ir kuri jiems išdavė kelionės dokumentą, yra II priede išvardyta trečioji šalis;

c) NATO ir „Partnerystės taikos labui“ reikalais keliaujantiems ginkluotųjų pajėgų nariams, turintiems 1951 m. birželio 19 d. Šiaurės Atlanto sutarties šalių konvencijoje dėl šių šalių ginkluotųjų pajėgų statuso numatytus tapatybę patvirtinančius dokumentus ir sprendimą dėl komandiruotės.“

5. I priedas iš dalies keičiamas taip:

6. įterpiamas įrašas apie Boliviją;

7. įrašai apie Antigvą ir Barbudą, Bahamas, Barbadosą, Mauricijų, Sent Kitsą ir Nevį bei Seišelius panaikinami;

8. įterpiamas toks 3 punktas:

„3) DIDŽIOSIOS BRITANIJOS PILIEČIAI, KURIE BENDRIJOS TEISĖJE NĖRA LAIKOMI JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS PILIEČIAIS:

British Overseas Territories Citizens

British Overseas Citizens

British Subjects

British Protected Persons “

9. II priedas iš dalies keičiamas taip:

10. įrašas apie Boliviją panaikinamas;

11. įterpiami tokie įrašai:

Antigva ir Barbuda

Bahamos

Barbadosas

Mauricijus

Sent Kitsas ir Nevis

Seišeliai

12. įterpiamas toks 3 punktas:

„3) DIDŽIOSIOS BRITANIJOS PILIEČIAI, KURIE BENDRIJOS TEISĖJE NĖRA LAIKOMI JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS PILIEČIAIS:

British Nationals (Overseas) “.

2 straipsnis

Valstybės narės vizų režimą Bolivijos piliečiams įgyvendina nuo ...

Valstybės narės vizų režimą Antigvos ir Barbudos, Bahamų, Barbadoso, Mauricijaus, Sent Kitso ir Nevio bei Seišelių piliečiams įgyvendina nuo Europos bendrijos ir susijusios trečiosios šalies susitarimo dėl bevizio režimo įsigaliojimo dienos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.

Priimta Briuselyje,

Tarybos vardu

Pirmininkas

[pic][pic][pic][pic][pic][pic]

[1] OL L 81, 2001 3 21, p. 2.

[2] OL L 141, 2005 6 4, p. 3.

[3] OL L 69, 2003 3 13, p. 10.

[4] Žr. paskutinę 1983 m. Jungtinės Karalystės deklaraciją (OL C 23, 1983 1 28, p. 1).

[5] OL C 68, 2003 3 21, p. 11.

[6] Iš pirmiau minėto 2003 m. Komisijos komunikato matyti, kad dauguma valstybių narių BOTC taiko vizų režimą.

[7] Paskutinis leidimas: dokumentas 12357/05, VISA 230 COMIX 586, 2005 9 27.

[8] Paskutinis leidimas: dokumentas 11599/05, VISA 200 COMIX 527, 2005 7 29.

[9] OL L 116, 2001 6 24, p. 2.

[10] Priimant techninius Stojimo akto pakeitimus, nuspręsta iš Reglamento Nr. 539/2001 II priedo išbraukti naujosioms valstybėms narėms skirtą įrašą.

[11] Deklaracija dėl asmenų, turinčių užsienio pasus ir pilietybės neturinčių asmenų pasus: „Europos Parlamentas ir Taryba ragina Komisiją teikti pasiūlymus dėl Reglamento (EB) Nr. 539/2001 peržiūros siekiant panaikinti vizų reikalavimą kurioje nors valstybėje narėje gyvenantiems asmenims, turintiems užsienio pasus ir pilietybės neturinčių asmenų pasus“.

[12] KOM (2005) 56 galutinis.

[13] OL C [...], [data], p. [...].

[14] OL C [...], [data], p. [...].

[15] OL L [...]. ..

[16] OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

[17] OL L 368, 2004 12 15, p. 26.

[18] Tarybos dokumentas 13054/044, pateikiamas adresu http://register.consilium.eu.int.

[19] OL L 370, 2004 12 17, p. 78.